PRANEŠIMAS dėl Europos Parlamento reglamento, kuriuo nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas) ir panaikinamas Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas, projekto

PASIŪLYMO DĖL REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento reglamento, kuriuo nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas) ir panaikinamas Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas, projektas (2021/2080(INL)–2019/0900(APP))

 

EUROPOS PARLAMENTAS,

 

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 228 straipsnio 4 dalį,

 

atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnio 1 dalį,

 

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

 

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos pritarimą,

 

atsižvelgdamas į Europos Komisijos nuomonę,

 

laikydamasis specialios teisėkūros procedūros[1],

 

kadangi:

 

(1) ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos turėtų būti nustatytos laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač jos 20 straipsnio 2 dalies d punkto ir 228 straipsnio, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) nuostatų;

 

(2) Europos Parlamento sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas[2] paskutinį kartą iš dalies keistas 2008 metais. 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas turėtų būti panaikintas ir pakeistas reglamentu, priimtu remiantis SESV 228 straipsnio 4 dalimi.

 

(3) Chartijos 41 straipsnyje teisė į gerą administravimą pripažįstama kaip pagrindinė Sąjungos piliečių teisė. Chartijos 43 straipsnyje pripažįstama teisė kreiptis į Europos ombudsmeną dėl netinkamų Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ar agentūrų administravimo veiksmų. Siekiant užtikrinti, kad tos teisės būtų veiksmingos ir kad būtų padidintas ombudsmeno gebėjimas atlikti išsamius ir nešališkus tyrimus, taip pagrindžiant ombudsmeno nepriklausomumą, nuo kurio jie abu priklauso, jam turėtų būti suteiktos visos priemonės, būtinos Sutartyse ir šiame reglamente nurodytoms ombudsmeno pareigoms sėkmingai vykdyti;

 

(4) nustatant sąlygas, kuriomis skundas gali būti pateiktas ombudsmenui, turėtų būti laikomasi visiškos, laisvos ir lengvos prieigos principo, tinkamai atsižvelgiant į specialius apribojimus, atsirandančius dėl teisinių ir administracinių procedūrų;

 

(5) ombudsmenas turėtų veikti tinkamai atsižvelgdamas į Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ar agentūrų, kurių veiklą jis tiria, kompetenciją;

 

(6) būtina nustatyti procedūras, kurių reikia laikytis, kai ombudsmenas, atlikęs tyrimus, nustato netinkamo administravimo atvejus. Kiekvienos metinės sesijos pabaigoje ombudsmenas turėtų pateikti išsamų pranešimą Europos Parlamentui. Ombudsmenui taip pat turėtų būti suteikta teisė į tą metinį pranešimą įtraukti jo rekomendacijų laikymosi lygio vertinimą;

 

(7) siekiant sustiprinti ombudsmeno vaidmenį ir skatinti geriausią administravimo praktiką Sąjungos institucijose, organuose, tarnybose ir agentūrose, pageidautina leisti ombudsmenui, nedarant poveikio jo pirminei pareigai nagrinėti skundus, vykdyti tyrimus savo iniciatyva, kai jis tai mano esant reikalinga, ir visų pirma pasikartojančiais ar ypač rimtais netinkamo administravimo atvejais;

 

(8) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001[3], papildytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1367/2006[4], turėtų būti taikomas prašymams dėl galimybės visuomenei susipažinti su ombudsmeno dokumentais, išskyrus prašymus, gautus atliekant tyrimą, kurių atveju prašymus turėtų nagrinėti ta Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra, kuri yra iniciatorė;

 

(9) ombudsmenas turėtų turėti galimybę susipažinti su visa informacija, reikalinga jo pareigoms atlikti. Tuo tikslu Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ir agentūros privalo pateikti ombudsmenui visą jo prašomą tyrimui reikalingą informaciją. Tais atvejais, kai vykdydamas ombudsmeno pareigas jis turi susipažinti su Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų arba valstybių narių valdžios institucijų turima įslaptinta informacija, ombudsmenas turėtų turėti teisę susipažinti su tokia informacija, su sąlyga, kad buvo užtikrinta, jog buvo laikytasi jos apsaugos taisyklių;

 

(10) ombudsmenas ir jo personalas turėtų būti įpareigoti konfidencialiai tvarkyti bet kokią informaciją, kurią jie gavo vykdydami savo pareigas, nepažeidžiant ombudsmeno pareigos pranešti valstybių narių institucijoms apie faktus, kurie, jo manymu, gali būti susiję su nusikalstama veika ir apie kuriuos jis sužinojo tyrimo metu. Ombudsmenas taip pat turėtų galėti informuoti Sąjungos atitinkamą instituciją, organą, tarnybą ar agentūrą apie faktus, kurie kelia abejonių dėl jų darbuotojo elgesio. Ombudsmeno pareiga konfidencialiai tvarkyti visą atliekant jo pareigas gautą informaciją neturėtų pažeisti ombudsmeno pareigos veikti kiek įmanoma gerbiant atvirumo principą, kaip nustatyta SESV 15 straipsnio 1 dalyje. Visų pirma, kad galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas ir pagrįsti išvadas, ombudsmenas savo ataskaitose turėtų galėti remtis bet kokia viešai prieinama informacija;

 

(11) ombudsmenui, kai tai būtina jo pareigoms atlikti, turėtų būti suteikta galimybė bendradarbiauti su valstybių narių institucijomis ir keistis informacija, laikantis taikytinos nacionalinės ir Sąjungos teisės, ir su kitomis Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ar agentūromis laikantis taikytinos Sąjungos teisės;

 

(12) ombudsmeną kadencijos pradžioje visai kadencijai turėtų skirti Europos Parlamentas, parinkdamas jį iš asmenų, kurie yra Sąjungos piliečiai ir kurie visiškai užtikrina savo nepriklausomumą ir kompetenciją. Be to, turėtų būti nustatytos bendrosios sąlygos, inter alia, dėl ombudsmeno pareigų pasibaigimo, ombudsmeno pakeitimo, su ombudsmeno pareigomis nesuderinamų aplinkybių, ombudsmeno atlyginimo, privilegijų ir imunitetų;

 

(13) turėtų būti patikslinta, kad ombudsmeno būstinė yra Europos Parlamento būstinėje, kaip nustatyta prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 6 dėl Europos Sąjungos institucijų, tam tikrų įstaigų, organų bei padalinių būstinių vietos (toliau – Protokolas Nr. 6) a punkte;

 

(14) ombudsmenas turėtų užtikrinti lyčių lygybę savo sekretoriate, tinkamai atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų, nustatytų Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68[5] (toliau – Tarnybos nuostatai) 1d straipsnio 2 dalį;

 

(15) pasikonsultavęs su Europos Parlamentu, Taryba ir Europos Komisija, ombudsmenas priima šio reglamento įgyvendinimo nuostatas. Jei per ombudsmeno nustatytą laikotarpį šios institucijos nepateikia nuomonės, jis gali priimti atitinkamas įgyvendinimo nuostatas. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir aukščiausius ombudsmeno pareigų vykdymo standartus, šiame reglamente turėtų būti nustatytas būtiniausias įgyvendinimo nuostatų turinys,

 

 

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

 

 

1 straipsnis

 

Reguliavimo dalykas ir principai

 

1. Šiuo reglamentu nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas).

 

2. Eidamas savo pareigas ombudsmenas yra visiškai nepriklausomas ir jo veiklai nereikalingas joks išankstinis leidimas.

 

3. Ombudsmenas padeda atskleisti netinkamo administravimo atvejus Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai šis vykdo savo teismines funkcijas, tinkamai atsižvelgdamas į SESV 20 straipsnio 2 dalies d punktą ir 228 straipsnį bei Chartijos 41 straipsnį dėl teisės į gerą administravimą.

 

Ombudsmenui negali būti skundžiamas joks jokios kitos valdžios institucijos ar asmens veiksmas.

 

4. Tinkamais atvejais ombudsmenas teikia rekomendacijas, sprendimų pasiūlymus ir pasiūlymus dėl patobulinimų, kad būtų išspręstas konkretus klausimas.

 

5. Vykdydamas savo pareigas ombudsmenas negali ginčyti teismo sprendimo teisingumo ar teismo kompetencijos priimti sprendimą.

 

 

2 straipsnis

 

Skundai

 

1. Kiekvienas Sąjungos pilietis arba kiekvienas bet kurioje valstybėje narėje gyvenantis ar savo registruotą būstinę turintis fizinis arba juridinis asmuo gali tiesiogiai ar per Europos Parlamento narį pateikti ombudsmenui skundą dėl netinkamo administravimo.

 

2. Skunde turi būti aiškiai nurodomas skundo dalykas ir skundo pateikėjo tapatybė. Skundo pateikėjas gali prašyti, kad skundas ar jo dalys liktų konfidencialūs.

 

3. Skundas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kai skundo pateikėjas sužinojo apie faktus, kuriais jis grindžia savo skundą. Prieš pateikdamas skundą, skundo pateikėjas kreipiasi į atitinkamas Sąjungos institucijas, organus, tarnybas ar agentūras.

 

4. Ombudsmenas atmeta skundą kaip nepriimtiną, jei jis nepatenka į jo įgaliojimų sritį arba jei netenkinami 2 ir 3 dalyse nustatyti procedūriniai reikalavimai. Jeigu skundas nepatenka į ombudsmeno įgaliojimų sritį, jis gali patarti skundo pateikėjui kreiptis į kitą instituciją.

 

5. Jei ombudsmenas nustato, kad skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, jis baigia skundo nagrinėjimą ir apie tą išvadą informuoja jo pateikėją. Jei skundo pateikėjas apie savo skundą informavo atitinkamą Sąjungos instituciją, organą, tarnybą ar agentūrą, ombudsmenas taip pat apie tai praneša atitinkamai institucijai.

 

6. Skundai, susiję su Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ar agentūrų bei jų darbuotojų darbo santykiais, priimami tik tuo atveju, jeigu atitinkamas asmuo išnaudojo visas vidaus administracines procedūras, t. y. Tarnybos nuostatų 90 straipsnyje nurodytas procedūras, o atitinkamos Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą arba pasibaigė atsakymo pateikimo terminas. Ombudsmenas taip pat turi teisę tikrinti priemones, kurių ėmėsi atitinkamos Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros kompetentinga institucija, kad užtikrintų galimų priekabiavimo aukų apsaugą ir atkurtų sveiką ir saugią darbo aplinką, kurioje gerbiamas susijusių asmenų orumas, kol vyksta administracinis tyrimas, jei tie susiję asmenys pasinaudojo visomis su šiomis priemonėmis susijusiomis vidaus administracinėmis procedūromis.

 

7. Ombudsmenas informuoja atitinkamą Sąjungos instituciją, organą, tarnybą ar agentūrą apie užregistruotą skundą, kai tik tas užregistruotas skundas paskelbiamas priimtinu priimamas sprendimas pradėti tyrimą.

 

8. Ombudsmenui pateikiami skundai nedaro įtakos terminams pateikti apeliaciją administracinėje procedūroje arba teismo procese.

 

9. Jei dėl to, kad skunde pateikiami faktai nagrinėjami ar buvo išnagrinėti teisme, ombudsmenas pripažįsta skundą nepriimtinu arba nusprendžia nutraukti jo nagrinėjimą, visų ombudsmeno iki to momento atliktų tyrimų rezultatai pridedami prie bylos ir ta byla uždaroma.

 

10. Ombudsmenas kuo anksčiau praneša skundo pateikėjui apie veiksmus, kurių jis ėmėsi nagrinėdamas skundą, ir kiek įmanoma siekia rasti sprendimą kartu su atitinkama institucija, organu, tarnyba ar agentūra, kad būtų panaikinta netinkamo administravimo praktika. Ombudsmenas praneša skundo pateikėjui apie siūlomą sprendimą ir atitinkamos Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros pateiktas pastabas, jei tokių buvo. Skundo pateikėjas bet kuriuo skundo nagrinėjimo etapu gali pateikti pastabų arba papildomos informacijos, kuri nebuvo žinoma skundo teikimo momentu.

 

Radus sprendimą, kuriam pritarė skundo pateikėjas ir atitinkama Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra, ombudsmenas gali baigti nagrinėti bylą, netaikydamas 4 straipsnyje numatytos procedūros.

 

 

3 straipsnis

 

Tyrimas

 

1. Eidamas savo pareigas ombudsmenas atlieka, jo nuomone, reikalingus tyrimus savo paties iniciatyva arba nagrinėdamas pateiktą skundą.

 

2. Pradėjęs tokį tyrimą, ombudsmenas nepagrįstai nedelsdamas apie tai praneša atitinkamai Sąjungos institucijai, organui, tarnybai ar agentūrai. Nedarant poveikio 5 straipsniui, atitinkama Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra gali savo iniciatyva arba ombudsmeno prašymu pateikti komentarų ar įrodymų, kurie gali būti naudingi.

 

3. Ombudsmenas gali vykdyti tyrimus savo iniciatyva, kai jis tai mano esant reikalinga, ir visų pirma pasikartojančiais, sistemingais ar ypač rimtais netinkamo administravimo atvejais, ir traktuoti tuos atvejus kaip viešojo intereso klausimus. Tokių tyrimų kontekste jis taip pat gali teikti pasiūlymus ir iniciatyvas, kad paskatintų gerą administravimo praktiką Sąjungos institucijose, organuose, tarnybose ir agentūrose.

 

 

4 straipsnis

 

Ombudsmeno ir institucijų bendravimas

 

1. Kai, atlikus tyrimą, nustatomi netinkamo administravimo atvejai, ombudsmenas nepagrįstai nedelsdamas informuoja atitinkamą Sąjungos instituciją, organą, tarnybą ar agentūrą apie tyrimo rezultatus ir tinkamais atvejais pateikia rekomendacijų.

 

2. Atitinkama Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra per tris mėnesius pateikia ombudsmenui išsamią nuomonę. Atitinkamai Sąjungos institucijai, organui, tarnybai ar agentūrai pateikus pagrįstą prašymą, ombudsmenas gali tą terminą pratęsti. Tas pratęsimas negali viršyti dviejų mėnesių. Jei atitinkama Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra nepateikia nuomonės iki pirminio trijų mėnesių termino arba pratęsto termino pabaigos, ombudsmenas gali užbaigti tyrimą be tokios nuomonės.

 

3. Užbaigus tyrimą ombudsmenas siunčia pranešimą atitinkamai Sąjungos institucijai, organui, tarnybai ar agentūrai ir, jei tai būtina atsižvelgiant į nustatyto netinkamo administravimo atvejo pobūdį ar mastą, Europos Parlamentui. Savo pranešime ombudsmenas gali pateikti rekomendacijų. Ombudsmenas praneša skundo pateikėjui apie tyrimo rezultatus, atitinkamos Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros pateiktą nuomonę ir visas ataskaitoje pateiktas rekomendacijas.

 

4. Atlikdamas Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros veiklos tyrimą, kai tinkama, ombudsmenas gali savo iniciatyva arba Europos Parlamentui paprašius tinkamu lygmeniu būti išklausytas Europos Parlamento posėdyje.

 

5. Kiekvienos metinės sesijos pabaigoje ombudsmenas pateikia Europos Parlamentui pranešimą apie savo atliktų tyrimų rezultatus. Į pranešimą įtraukiamas ombudsmeno rekomendacijų laikymosi vertinimas, sprendimų pasiūlymai ir pasiūlymai dėl patobulinimų. Tinkamais atvejais į pranešimą taip pat įtraukiami ombudsmeno tyrimų, susijusių su priekabiavimu, informavimu apie pažeidimus, interesų konfliktais Sąjungos institucijose, organuose, tarnybose ar agentūrose, rezultatai.

 

 

5 straipsnis

 

Informacijos teikimas ombudsmenui

 

1. Šiame straipsnyje informacijos teikimas apima visas fizines ir elektronines priemones, kuriomis ombudsmenas ir jo sekretoriatas gali susipažinti su informacija, įskaitant dokumentus, nesvarbu, kokios jie būtų formos.

 

2. ES įslaptinta informacija – bet kuri informacija arba medžiaga, kuri pažymėta ES slaptumo žyma ir kurią neteisėtai atskleidus būtų padaryta tam tikro dydžio žala Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams.

 

3. Vadovaudamosi šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis, Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ir agentūros bei valstybių narių kompetentingos institucijos ombudsmeno prašymu arba savo iniciatyva nepagrįstai nedelsdamos pateikia ombudsmenui visą informaciją, kurios jis paprašė tyrimo tikslais.

 

4. ES įslaptinta informacija ombudsmenui suteikiama laikantis šių principų ir sąlygų:

 

a) Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra, teikianti ES įslaptintą informaciją, turi būti užbaigusi savo atitinkamas vidaus procedūras, o tais atvejais, kai įslaptintos informacijos rengėjas yra trečioji šalis, pastaroji turi būti davusi išankstinį raštišką sutikimą;

 

b) nustatyta būtinybė ombudsmenui žinoti;

 

c) būtina užtikrinti, kad teisė susipažinti su slaptumo žyma „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ arba aukštesnio laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija suteikiama tik asmenims, turintiems atitinkamo saugumo lygio asmens patikimumo pažymėjimą pagal nacionalinę teisę ir gavusiems kompetentingos saugumo institucijos leidimą.

 

5. Atitinkama Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra, teikdama ES įslaptintą informaciją, įvertina, ar ombudsmenas veiksmingai taiko vidaus saugumo taisykles ir fizines bei procedūrines priemones ES įslaptintai informacijai apsaugoti. Tuo tikslu ombudsmenas ir Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra taip pat gali sudaryti susitarimą, kuriuo nustatoma bendra ES įslaptintos informacijos teikimą reglamentuojanti sistema.

 

6. Pagal 4 ir 5 dalis galimybė susipažinti su ES įslaptinta informacija suteikiama atitinkamos Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros patalpose, nebent su ombudsmenu būtų susitarta kitaip.

 

7. Nedarant poveikio 3 daliai, valstybių narių kompetentingos institucijos gali atsisakyti suteikti ombudsmenui informaciją, kuriai taikomi nacionaliniai įstatymai dėl įslaptintos informacijos apsaugos arba nuostatos, draudžiančios jos perdavimą. Vis dėlto atitinkama valstybė narė gali pateikti ombudsmenui tokią informaciją savo kompetentingos institucijos nustatytomis sąlygomis.

 

8. Kai Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ar agentūros ir valstybių narių institucijos ruošiasi suteikti ombudsmenui ES įslaptintą informaciją ar kitą visuomenei neprieinamą informaciją, jos iš anksto informuoja apie tai ombudsmeną.

 

Ombudsmenas užtikrina, kad tokia informacija būtų tinkamai apsaugota ir visų pirma neatskleidžia jos skundo pateikėjui ar visuomenei be išankstinio Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros arba atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimo. ES įslaptintos informacijos atveju sutikimas duodamas raštu.

 

9. Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ar agentūros, atsisakantys leisti susipažinti su ES įslaptinta informacija, raštu pateikia ombudsmenui pagrindimą, kuriame nurodomos bent atsisakymo priežastys.

 

10. Ombudsmenas 8 dalyje nurodytą informaciją saugo tik tol, kol tyrimas galutinai užbaigiamas.

 

Ombudsmenas gali prašyti, kad institucija, organas, tarnyba ar agentūra arba valstybė narė tokią informaciją saugotų bent penkerius metus.

 

11. Jei  prašoma pagalba nebuvo suteikta, ombudsmenas apie tai gali pranešti Europos Parlamentui, kuris imasi tinkamų veiksmų.

 

 

6 straipsnis

 

Visuomenės galimybė susipažinti su ombudsmeno turimais dokumentais

 

Ombudsmenas nagrinėja prašymus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, išskyrus tuos, kurie gauti atliekant tyrimą ir ombudsmeno laikomi to tyrimo metu arba po jo užbaigimo, laikydamasis Reglamente (EB) Nr. 1049/2001, papildytame Reglamentu (EB) Nr. 1367/2006, , nustatytų sąlygų ir apribojimų.

 

 

7 straipsnis

 

Pareigūnų ir kitų tarnautojų parodymai

 

1. Ombudsmeno prašymu Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų pareigūnai ir kiti tarnautojai duoda parodymus dėl faktų, kurie susiję su ombudsmeno atliekamu tyrimu.

 

2. Tie pareigūnai ir kiti tarnautojai turi kalbėti savo institucijos, organo, tarnybos ar agentūros vardu. Jie ir toliau laikosi pagal jiems taikomas taisykles nustatytų įpareigojimų.

 

 

8 straipsnis

 

Tyrimai, susiję su informavimu apie pažeidimus

 

1. Ombudsmenas gali atlikti tyrimą, siekdamas nustatyti netinkamą administravimo tvarkant informaciją, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 22a straipsnyje, atvejus, kuriuos jam atskleidė pareigūnas ar kitas tarnautojas pagal atitinkamas Tarnybos nuostatuose nustatytas taisykles.

 

2. Tokiais atvejais pareigūnui ar kitam tarnautojui taikoma Tarnybos nuostatuose numatyta apsauga nuo galimų žalingų padarinių dėl Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros veiksmų, kurių ji imasi dėl praneštos informacijos.

 

3. Ombudsmenas taip pat gali ištirti, ar atitinkamai Sąjungos institucijai, organui, tarnybai ar agentūrai tiriant tokį atvejį būta netinkamo administravimo veiksmų, be kita ko, susijusių su atitinkamo pareigūno ar kito tarnautojo apsauga. 

 

9 straipsnis

 

Profesinė paslaptis

 

1. Ombudsmenas ir jo darbuotojai neatskleidžia informacijos ar dokumentų, kuriuos jie gauna atlikdami tyrimą. Nedarant poveikio 2 daliai, jie visų pirma neatskleidžia jokios ombudsmenui pateiktos ES įslaptintos informacijos ar Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų vidaus dokumentų arba dokumentų, kurie patenka į Sąjungos teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos taikymo sritį, taip pat informacijos, kuri galėtų pakenkti skundo pateikėjo ar bet kurio kito susijusio asmens teisėms.

 

2. , Nedarant poveikio bendrai visų Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų pareigai teikti ataskaitas OLAF pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013[6] 8 straipsnį, jei ombudsmenui atliekant tyrimą nustatyti faktai gali būti laikomi nusikalstama veika arba su ja susiję, ombudsmenas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1939[7] 24 straipsnį apie tai praneša kompetentingoms valstybių narių institucijoms ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) bei Europos prokuratūrai tiek, kiek atitinkamas atvejis patenka į jų kompetencijos sritį.

 

3. Prireikus ir susitarus su OLAF arba Europos prokuratūra, ombudsmenas taip pat informuoja apie tai Sąjungos instituciją, organą, tarnybą ar agentūrą, kuriai pavaldus atitinkamas pareigūnas ar kitas tarnautojas ir kuri gali pradėti atitinkamas procedūras.

 

 

10 straipsnis

 

Bendradarbiavimas su valstybių narių institucijomis ir Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ir agentūromis

 

1. Ombudsmenas, kai tai būtina jo pareigoms atlikti, gali bendradarbiauti su valstybių narių institucijomis, laikydamasis taikomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų.

 

2. Neviršydamas savo pareigų, ombudsmenas taip pat gali bendradarbiauti su kitomis Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ir agentūromis, visų pirma su tomis, kurios yra atsakingos už pagrindinių teisių propagavimą ir apsaugą. Ombudsmenas vengia bet kokio tų Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ar agentūrų veiklos sutapimo ar dubliavimosi.

 

3. Su šio reglamento įgyvendinimu susijęs pranešimas valstybių narių institucijoms pateikiamas per valstybių narių nuolatines atstovybes Sąjungoje, išskyrus atvejus, kai atitinkama nuolatinė atstovybė sutinka, kad ombudsmeno sekretoriatas gali tiesiogiai kreiptis į atitinkamos valstybės narės institucijas.

 

 

11 straipsnis

 

Ombudsmeno paskyrimas

 

1. Ombudsmenas renkamas ir gali būti perrenkamas kitai kadencijai pagal SESV 228 straipsnio 2 dalį iš kandidatų, atrinktų laikantis skaidrios procedūros.

 

2. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus kvietimą teikti kandidatūras, ombudsmenas parenkamas iš asmenų, kurie:

 

– yra Sąjungos piliečiai,

 

– turi visas pilietines ir politines teises,

 

– visiškai užtikrina savo nepriklausomumą,

 

– atitinka reikalavimus, keliamus asmenims, norintiems užimti aukštas pareigas teisminėje institucijoje savo šalyje, arba turi pripažintą kompetenciją ir patirtį, kad galėtų atlikti ombudsmeno pareigas, ir

 

– nebuvo nacionalinių vyriausybių nariai arba Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos ar Europos Komisijos nariai dvejus metus iki kvietimo teikti kandidatūras paskelbimo dienos.

 

 

12 straipsnis

 

Ombudsmeno pareigų pasibaigimas

 

1. Ombudsmenas baigia eiti savo pareigas pasibaigus jo kadencijos laikotarpiui arba jei atsistatydina ar yra atleidžiamas iš pareigų.

 

2. Ombudsmenas toliau eina savo pareigas tol, kol paskiriamas naujas ombudsmenas, išskyrus atvejį, kai jis atleidžiamas iš pareigų.

 

3. Ombudsmenui nustojus eiti pareigas dar prieš baigiantis kadencijai, per tris mėnesius nuo tada, kai pareigybė atsilaisvina, likusiam Europos Parlamento kadencijos laikotarpiui paskiriamas naujas ombudsmenas. Iki tol, kol bus išrinktas naujas ombudsmenas, už skubius klausimus, patenkančius į ombudsmeno pareigų sritį, atsakingas 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas sekretoriato vadovas.

 

 

13 straipsnis

 

Atleidimas

 

Jei Europos Parlamentas ketina kreiptis dėl ombudsmeno atleidimo pagal SESV 228 straipsnio 2 dalį, prieš pateikdamas tokį prašymą jis išklauso ombudsmeną.

 

 

14 straipsnis

 

Ombudsmeno pareigų vykdymas

 

1. Savo pareigas ombudsmenas atlieka vadovaudamasis SESV 228 straipsnio 3 dalimi. Ombudsmenas nesiima jokių su tų pareigų pobūdžiu nesuderinamų veiksmų.

 

2. Pradėdamas eiti savo pareigas ombudsmenas iškilmingai prisiekia Teisingumo Teismui, kad eidamas Sutartyse ir šiame reglamente nurodytas pareigas jis bus visiškai nepriklausomas ir nešališkas ir kad tiek vykdydamas savo pareigas, tiek ir baigęs jas eiti jis paisys su jomis susijusių įsipareigojimų. Iškilminga priesaika visų pirma apima pareigą elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su jam baigus eiti savo pareigas pateikiamų pasiūlymų eiti tam tikras kitas pareigas ar tam tikrų privilegijų priėmimu.

 

3. Savo kadencijos metu ombudsmenas negali turėti jokių kitų politinių ar administracinių pareigų ar dirbti kito mokamo ar nemokamo darbo.

 

 

15 straipsnis

 

Atlyginimas, privilegijos ir imunitetai

 

1. Ombudsmeno atlyginimas, išmokos ir pensija yra tokio paties lygio kaip Teisingumo Teismo teisėjo.

 

2. Ombudsmenui ir jo sekretoriato pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomi prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 11–14 ir 17 straipsniai.

 

 

16 straipsnis

 

Ombudsmeno sekretoriatas

 

1. Ombudsmenui skiriamas tinkamas biudžetas, kuris turi būti pakankamas siekiant užtikrinti ombudsmeno nepriklausomumą ir sudaryti sąlygas vykdyti jo pareigas.

 

2. Ombudsmenui padeda sekretoriatas. Ombudsmenas skiria sekretoriato vadovą.

 

3. Ombudsmeno sekretoriato pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomi Europos Tarnybos nuostatai. Sekretoriato darbuotojų skaičius nustatomas kasmet, tvirtinant biudžetą.

 

4. Tuo atveju, kai Sąjungos pareigūnai deleguojami į ombudsmeno sekretoriatą, tas delegavimas laikomas delegavimu tarnybos interesais pagal Tarnybos nuostatų 37 straipsnio pirmos pastraipos a punktą ir 38 straipsnį.

 

 

17 straipsnis

 

Ombudsmeno būstinė

 

Ombudsmeno būstinė yra Europos Parlamento būstinėje, kaip nustatyta Protokolo Nr. 6 a punkte.

 

 

18 straipsnis

 

Įgyvendinimo nuostatos

 

Ombudsmenas priima šio reglamento įgyvendinimo nuostatas pasikonsultavęs su Europos Parlamentu, Taryba ir Europos Komisija. Tos įgyvendinimo nuostatos atitinka šį reglamentą ir apima bent nuostatas dėl:

 

a) skundą pateikusio asmens ir atitinkamos Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros procesinių teisių;

 

b) skundų gavimo, tvarkymo ir baigimo nagrinėti;

 

c) tyrimų savo iniciatyva; ir

 

d) paskesnių tyrimų.

 

 

19 straipsnis

 

Baigiamosios nuostatos

 

1. Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas panaikinamas. 

 

2. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

 

3. Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

AIŠKINAMOJI DALIS

I. Pagrindimas

 

Pirmasis Europos ombudsmenas savo pareigas pradėjo eiti 1995 metais po to, kai šis organas įsteigtas Mastrichto sutartimi 1992 metais. Praėjus daugiau nei 20 veiklos metų ombudsmenas sukūrė reputaciją ir darbo metodus, kurie prisidėjo prie jo augančio prestižo ir moralinio bei socialinio šio organo vaidmens pripažinimo.

 

Pastarąjį dešimtmetį statutas nebuvo atnaujintas. Iš tiesų, panaikinamas sprendimas buvo priimtas dar prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai. Todėl yra itin svarbu jo nuostatas pritaikyti prie galiojančių Sutarčių ir užtikrinti, kad šis organas toliau atliktų konkretų ir lemiamą vaidmenį Europos Sąjungos konstitucinėje sistemoje.

 

II. Naujajame statute numatyti pakeitimai ir patikslinimai

 

Dėl esminių pakeitimų, kuriuos pranešėjas numatė pradėdamas šią procedūrą, žr. pranešimo T8-0080/2019 aiškinamąją dalį.

 

III. Unikali speciali teisėkūros procedūra

 

Europos ombudsmeno statutui priimti taikoma teisėkūros procedūra yra specialaus konstitucinio ir institucinio pobūdžio. Viena vertus, Parlamentas turi realią teisę inicijuoti teisės aktus, vadinamąją tiesioginę iniciatyvos teisę. Kita vertus, reikalingas Tarybos pritarimas ir savo nuomonę turi pateikti Komisija.

 

Tai, kad Sutartyse nustatyta tokia konstituciniu požiūriu viršesnė teisėkūros procedūra, išplaukia iš – taip pat specialaus – Parlamento ir Europos ombudsmeno ryšio.  Parlamentas renka ombudsmeną, teikia pagalbą ir yra pagrindinis jo pranešimų gavėjas, nes Parlamentas yra aukščiausiasis piliečių, kuriuos ombudsmenas gina nuo Europos administracijos savavališkų veiksmų, atstovas.  

 

Pranešėjas, pritarus šešėliniams pranešėjams, laikosi nuomonės, kad Tarybos požiūris dėl Parlamento teisėkūros galimybių šioje srityje turėtų būti išgirstas taip, kad būtų išvengta teisėto atsisakymo duoti sutikimą arba paprasto vadinamojo kišeninio veto. Be to, Komisija taip pat turėtų dalyvauti, kad jai būtų lengviau pateikti savo nuomonę ir atlikti sąžiningos tarpininkės vaidmenį, siekiant iš tiesų padėti rasti kompromisinius sprendimus.

 

Todėl buvo nuspręsta surengti neformalias konsultacijas su abiem institucijomis. Šios konsultacijos buvo sėkmingos ir nekliudė Europos Parlamentui naudotis tiesiogine iniciatyvos teise bei teisėkūros kompetencija. Tokiu būdu Taryba galėjo numatyti pagrindines Parlamento teisėkūros galimybes ir taip daryti įtaką jo sprendimams.

 

Šios neformalių konsultacijų procedūros nustatymas nėra pragmatiškumo klausimas. Veikiau tai išplaukia iš to, kaip Parlamente suprantamas Tarybos pritarimo įgaliojimų pobūdis ir konstitucinis vaidmuo. Tarybos pritarimas iš tiesų reiškia daugiau nei paprastą leidimą ar parašą. Lygiai kaip pirminis karališkasis pritarimas Jungtinėje Karalystėje, taip ir Tarybos pritarimas yra teisėkūros funkcijos dalis. Vadinasi, Tarybos pritarimas reiškia taip pat ir prisijungimą prie reglamento turinio, t. y. įsipareigojimą laikytis Europos Parlamento teisėkūros sprendimo turinio.

 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirminės neformalios konsultacijos yra tinkamiausias ir net būtinas pasirinkimas. Jeigu Taryba, duodama savo pritarimą, iš esmės laikosi Parlamento teisėkūros galimybių, visiškai natūralu, kad Parlamentas, prieš priimdamas galutinius sprendimus, išklauso Tarybą. 

 

Tokiu modus operandi sukuriamas praktinis precedentas kitoms sritims, kuriose Parlamentas turi tiesioginę iniciatyvos teisę ir yra reikalingas Tarybos pritarimas. Tačiau, mūsų nuomone, nustatant tokią specialią teisėkūros procedūrą, jis taip pat atspindi tinkamiausią Sutarčių tikslų aiškinimą.

 

IV.  Rezultatai

 

Šiuo pranešimu siekiama atspindėti Parlamento požiūrį po surengtų neformalių konsultacijų su Taryba ir Komisija.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

 

 

 

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė