PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Europos Parlamento prioritetų, susijusių su 2016 m. Komisijos darbo programa

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, ypač į jo IV priedą,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,

A.     kadangi Europa turi reaguoti į vidaus ir išorės iššūkius, su kuriais susiduriame, pateikdama aiškią viziją ir kryptį, rodydama lyderystę, siekdama plataus užmojo tikslų ir veikdama drąsiai, kad parodytų, jog geba pateisinti savo piliečių lūkesčius, suteikti jiems perspektyvų ir pasitikėjimo ir šiuo tikslu siekia užtikrinti, kad ES būtų tikra demokratinė, politinė sąjunga, parlamentinė demokratija ir arena, kurioje piliečiai gali valdyti ir formuoti savo žemyną siekdami išlaikyti ir įtvirtinti savo gyvenimo lygį;

B.     kadangi Komisijos vaidmuo yra propaguoti bendruosius Sąjungos interesus, šiuo tikslu imtis atitinkamų iniciatyvų, užtikrinti, kad būtų laikomasi Sutarčių, prižiūrėti Sąjungos teisės įgyvendinimą ir vykdymą, vykdyti koordinavimo, vykdomąsias ir valdymo funkcijas ir inicijuoti teisės aktus;

C.     kadangi Europai reikia stiprios Komisijos, turinčios tinkamą tikslinę ir plataus užmojo darbo programą, kuri padėtų tenkinti tikruosius ES ir jos piliečių poreikius;

D.     kadangi ES patyrė ilgalaikę ekonomikos krizę, lėmusią lėtą augimą ir nepakankamą darbo vietų kūrimą ir investavimą, kuri nebus įveikta, jeigu toliau nebus smarkiai plėtojama Europos integracija visose srityse, kuriose ji pasiteisina, visų pirma vidaus rinkoje ir ekonominės ir pinigų sąjungos veiklos srityje, kurioje taikomi griežtesni demokratinės kontrolės ir atskaitomybės reikalavimai;

E.     kadangi tvarumas ir ekonomikos augimas yra suderinami ir gali vienas kitą stiprinti ir kadangi Komisija yra primygtinai raginama užtikrinti, kad tvarumas taptų jos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo darbotvarkės pagrindu;

F.     kadangi Europos konkurencingumo pasaulio ekonomikoje praradimas, aukštas nedarbo lygis ir ypač nepriimtinai aukštas jaunimo nedarbo lygis, demografiniai pokyčiai ir ypač vis labiau senėjanti visuomenė kelia naujus iššūkius ES;

G.     kadangi su biudžetu susiję sprendimai, priimami ES lygmeniu, turi atspindėti (ne tik lėšų kiekio, bet ir lankstumo bei pusiausvyros požiūriu) ES politinius prioritetus, ypač susijusius su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) ir 2014–2020 m. daugiamete finansine programa (DFP), kurioje numatomi lankstumo mechanizmai, įskaitant nuostatą dėl peržiūros, siekiant turėti galimybę pritaikyti ES biudžetą prie nenumatomų aplinkybių;

1 DALIS

1.      primygtinai ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo teise inicijuoti teisės aktus siekiant užtikrinti Sąjungoje aiškų politinį vadovavimą, primygtinai reikalauti, kad vyriausybių vadovai būtų atsakingi už sprendimus, kuriuos jie priima Europos Vadovų Taryboje, ir pirmiausia užtikrinti, kad būtų sukurta bendroji rinka ir parengtas fiskalinei sąjungai, ekonominei sąjungai, politinei sąjungai ir išorės veiksmas skirtas strateginis veiksmų planas; ragina Komisiją įgyvendinti drąsią reformų darbotvarkę, susijusią su pinigų sąjungos struktūra, ir primena, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnį ji turi teisę teikti pasiūlymus dėl Sutarčių dalinių pakeitimų;

2.      teigiamai vertina vadinamąjį Penkių pirmininkų pranešimą ir pasiūlymus, pateiktus siekiant toliau stiprinti euro zoną ir pirmiausia sukurti euro zonos iždą, tačiau apgailestauja dėl pasiūlytų siauro užmojo terminų; primygtinai ragina Komisiją Graikijos krizės sąlygomis kuo skubiau pateikti pasiūlymą;

3.      palankiai vertina tai, kad Komisija didžiausią dėmesį skiria vadinamosioms didelėms temoms ir savo perėjimui prie geresnio reglamentavimo, tačiau primygtinai tvirtina, kad didelės temos turi būti nustatomos prieš tai pasikonsultavus su Parlamentu, kad sprendimai atsiimti teisėkūros dokumentus turi būti priimami laikantis objektyvių kriterijų bei turi būti paremti atitinkamu poveikio įvertinimu ir kad pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atšaukimas dėl to, kad valstybės narės neprisiima atsakomybės ir nesiekia konsensuso, neturėtų vienai iš teisėkūros institucijų suteikti faktinės veto galimybės vilkinant procesą; primena, kad geresnis reglamentavimas reiškia ne paprastą pasiūlymų atšaukimą, o platesnio masto reglamentavimą ten, kur jo reikia, ir mažesnio masto reglamentavimo ten, kur jo nereikia, taip pat tai, kad geresnis reglamentavimas susijęs ne tik su rezultatu, bet ir su procesu, kuris turi būti visiškai demokratiškas ir skaidrus; ragina Komisijos pirmininką ir pirmąjį pirmininko pavaduotoją užtikrinti, kad Komisijos narių kolegijos klasterinė struktūra iš tikrųjų būtų veiksminga;

4.      teigiamai vertina tai, kad pradėtos derybos dėl naujo tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnio reglamentavimo; laikosi nuomonės, kad tai turėtų padėti pagerinti Komisijos rengiamų teisės aktų projektų kokybę, sustiprinti jos atliekamą teisės aktų projektų poveikio vertinimą ir, kai tai įmanoma, taikyti reglamentus, o ne direktyvas, bei įtraukti laikino galiojimo sąlygą siekiant užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų periodiškai peržiūrimi, ir taip išvengti perteklinio reglamentavimo; ragina Komisiją pildyti ES rezultatų suvestinę šioje srityje, kad būtų galima nustatyti nacionaliniu lygmeniu pridėtas nuostatas ir paskelbti vadinamąsias aukso taisykles;

5.      palankiai vertina naują praktiką, nustatytą remiantis 2011 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra politine deklaracija dėl aiškinamųjų dokumentų, kurią taikant Komisija tinkamai pagrįstais atvejais gali prašyti, kad valstybės narės įtrauktų aiškinamuosius dokumentus pranešdamos Komisijai apie savo perkėlimo į nacionalinę teisę priemones; tačiau pakartoja savo raginimą dėl privalomų atitikties lentelių taikymo direktyvų perkėlimui;

6.      palankiai vertina Komisijos parengtą Europos migracijos darbotvarkę ir atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų bei susijusius pasiūlymus dėl biudžeto koregavimo 2015 m. ir 2016 m., kuriais siekiama užtikrinti, kad Europos migracijos darbotvarkėje nustatyti tikslai būtų tinkamai įgyvendinti, tačiau primena, jog yra svarbu, kad ES ryšiams su kilmės ir tranzito šalimis būtų teikiama pakankama biudžeto parama;

7.      pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl dabartinių skirtumų ir spragų, susijusių su Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnio taikymu ir pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinės valstybės principams ir žmogaus teisėms vertybėmis, kuriomis paremta ES, apimantį privalomą priemonę, grindžiamą objektyviais rodikliais ir suteikiančią galimybę automatiškai ir laipsniškai reaguoti į teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių pažeidimus ir ES, ir valstybių narių lygmeniu; todėl primena, kad pagarbos žmogaus teisėms principas turės būti veiksmingai įgyvendinamas laikantis visų Sutarties nuostatų, ypač vadinamosios demokratijos sąlygos;

8.      ragina Komisiją vadovautis bendresniu tarpagentūriniu ir tarpsektoriniu požiūriu;

9.      ragina Komisiją pasiūlyti priemones, kurios padėtų užtikrinti tinkamesnį valstybių narių ir ES agentūrų keitimąsi informacija bei didesnį operatyvinį jų bendradarbiavimą, ir pirmiausia skubiai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo, siekiant suderinti perspėjimo kriterijus ir nustatyti privalomą reikalavimą teikti perspėjimo pranešimus dėl terorizmu kaltinamų ar įtariamų asmenų;

10.    ragina Komisiją panaudoti visus techninius ir finansinius išteklius, kad būtų užtikrintas ES lygmens koordinavimas ir keitimasis geriausia patirtimi kovojant su terorizmo propaganda, radikaliais tinklais ir verbavimu internetu; šiuo atžvilgiu pirmiausia prašo, kad Europolui būtų suteiktos visos būtinos priemonės kovos su terorizmu centrui ir dokumentų paskirstymo internetu skyriui valdyti;

11.    ragina Komisiją apsvarstyti galimybę ir pasiūlyti nustatyti didesnius Europos prokuroro įgaliojimus, apimančius tam tikro pobūdžio sunkius nusikaltimus su tarpvalstybiniu elementu, pvz., terorizmą ir organizuotą nusikalstamumą;

12.    ragina Komisiją pabrėžti, kad ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas yra Europos socialinės rinkos ekonomikos ir ES darnaus vystymosi strategijos pagrindas, taip pat ragina labiau pabrėžti jaunimo judumo finansavimą ir skatinimą, pirmiausia sudarant sąlygas jaunimui dalyvauti pameistrystės programose, kad būtų užtikrinta kuo didesnė įgūdžių pasiūlos ir paklausos bendrojoje rinkoje atitiktis;

13.    ragina aktyviau siekti tikslo parengti veiksmų planą, susijusį su skaidrumu ir galimybe susipažinti su dokumentais, siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta parlamentine demokratija grindžiama politinė sąjunga, vykdanti savo veiklą laikydamasi skaidrumo ir atskaitomybės ES ir valstybėse narėse principų, ir paskirti už skaidrumą atsakingą pareigūną, kuris vykdys šio darbo priežiūrą; šiuo atžvilgiu primena Parlamento reikalavimus dėl ES administracinės teisės sukūrimo;

14.    ragina Komisiją užtikrinti, kad visi būsimi teisės aktai būtų tikrinami siekiant nustatyti, ar jais nepažeidžiamos pagrindinės teisės, ir kad būtų atliekamas visų esamų teisės aktų, ypač visų ES sistemų, taikomų didelio masto duomenų rinkimui, tvarkymui, perdavimui ir saugojimui, ex ante patikrinimas; šiuo atžvilgiu primygtinai ragina Komisiją atlikti visapusišką ir išsamų Teisingumo Teismo kartu nagrinėtose bylose C-293/12 ir C-594/12 priimto sprendimo, kuriuo Duomenų saugojimo direktyva pripažįstama negaliojančia, poveikio teisinį vertinimą;

15.    apgailestauja, kad, nors Pirmininko J.-C. Junckerio politinėse gairėse numatomas „pasiūlymas dėl veiksmingesnio mūsų ekonominės ir pinigų sąjungos išorės atstovavimo“, kuris turės būti pateiktas per Pirmininko „pirmuosius darbo metus“, 2015 m. darbo programoje nepateikta jokios išsamios informacijos apie tai, ir prašo, kad ji būtų įtraukta į 2016 m. darbo programą; ragina Komisiją pasinaudoti savo teise inicijuoti teisės aktus, nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 138 straipsnio 2 dalyje, ir pasiūlyti „tinkamas priemones, kuriomis užtikrinamas vieningas atstovavimas euro zonai tarptautinėse finansų įstaigose ir konferencijose“;

16.    pabrėžia, kad darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas taip pat turi būti skatinamas plataus užmojo prekybos darbotvarke, kuria siekiama atverti trečiųjų šalių rinkas ir įvairinti eksportą;

17.    pabrėžia, kad reikia užtikrinti patikimą ES dalyvavimą pasaulyje įgyvendinant veiksmingą užsienio politiką, suteikiančią galimybę reaguoti į naujus iššūkius, su kuriais šiandien susiduriame;

18.    ragina Komisiją siekti parengti plataus užmojo ir nuoseklią užsienio ir saugumo politikos strategiją, kurioje didžiausias dėmesys būtų skiriamas žmogaus teisėms ir pagrindinėms teisėms, siekiant sustiprinti ES vaidmenį pasaulyje sprendžiant klausimus, susijusius su vystymusi, taikdaryste ir taikos stiprinimu, humanitarine pagalba ir žmogaus teisių skatinimu visame pasaulyje;

19.    primygtinai ragina Komisiją padaryti fiskalinių teisės aktų pakeitimus, ypač po netikėtų atradimų įvykus vadinamajam „Lux Leaks“ skandalui, ir imtis plataus užmojo veiksmų, pvz., ne tik reikalauti skaidrumo, susijusio su sprendimais dėl mokesčių, bet ir nustatyti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę, taip pat ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymus, kuriais siekiama užbaigti bendrosios rinkos ir ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimą;

20.    pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl susikaupusių įsiskolinimų; palankiai vertina bendrą Komisijos, Tarybos ir Parlamento pareiškimą dėl 2015–2016 m. mokėjimų plano, kuriuo siekiama 2016 m. sumažinti šiuos įsiskolinimus iki tvaraus apytikriai 2 mlrd. EUR lygio; primena Komisijai apie jos įsipareigojimą nuodugniai tikrinti, kaip įgyvendinamos 2014–2020 m. programos, sukurti išankstinio perspėjimo sistemą ir pateikti vadinamąją slenkamąją mokėjimų pagal kategoriją prognozę, apimančią neapmokėtus vekselius ir neįvykdytus įsipareigojimus;

21.    palankiai vertina susitarimą dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), tačiau primena, kad jis priklauso nuo keleto svarbių sąlygų, pirmiausia nuo to, ar valstybės narės įgyvendins struktūrines reformas, įskaitant darbo rinkos, pensijų sistemos ir sveikatos priežiūros sistemos reformas, ar Stabilumo ir augimo paktas nebus susilpnintas, ar bus daroma didelė pažanga ateityje liberalizuojant, atveriant ir vienijant rinkas, kurios vis dar kontroliuojamos nacionaliniu lygmeniu, pvz., energijos, telekomunikacijų, skaitmeninės ir kapitalo rinkos, taip pat nuo to, ar atrinkti projektai prisidės prie tinkamų prioritetų finansavimo; primygtinai ragina užtikrinti būtiną privačių partnerių ir investuotojų įtraukimą; atkreipia dėmesį į šių sektorių darbo vietų kūrimo potencialą; kartu ragina užtikrinti visapusišką ESIF demokratinę kontrolę ES lygmeniu; ragina Komisiją užtikrinti, kad panaudojus bet kokį nuo programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės nukreiptą finansavimą į mokslinius tyrimus ir inovacijas, skaitmeninę infrastruktūrą, transportą ir energetiką būtų atitinkamai investuojamos tokios pat arba didesnės sumos ir kviečia Komisiją pasinaudoti galimybe, kurią suteikia privaloma 2016 m. peržiūra, paruošti kompensaciją šioms dviem programoms peržiūrint daugiametę finansinę programą (DFP);

22.    palankiai vertina priimtą bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją ir ragina užtikrinti, kad jos įgyvendinimas būtų dar platesnio užmojo; yra įsitikinęs, kad Europa suteikia aiškią pridėtinę vertę skatindama verslumą ir žinių ekonomiką bei šalindama nereikalingas kliūtis; primena, kad bet koks teisėkūros veiksmas šiame sektoriuje turi būti nukreiptas į ateitį ir grindžiamas atviro interneto principu; laikosi nuomonės, kad juo taip pat turėtų būti siekiama skatinti inovacijas bei sukurti naujų galimybių ES piliečiams, įmonėms ir vartotojams ir taip kurti darbo vietas; pabrėžia, kad pažanga šioje srityje turės tiesioginį poveikį piliečiams;

23.    ragina papildyti šias reformas Europos infrastruktūros tinklų priemonės strategijos įgyvendinimu bei geresne infrastruktūra ir Europos pridėtinę vertę teikiančiais projektais transporto, energetikos ir telekomunikacijų sektoriuose, nes tai būtina siekiant užtikrinti bendrosios rinkos veikimą;

24.    pakartoja, kad septintoji aplinkosaugos veiksmų programa yra teisiškai privalomas aktas, kuriuo Komisija įpareigojama imtis tinkamų veiksmų, kad įgyvendintų savo prioritetinius tikslus, dėl kurių susitarta, būtent saugoti ir didinti Europos gamtinį kapitalą, paversti Sąjungą efektyvaus išteklių naudojimo, žaliąja ir konkurencinga mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika ir apsaugoti piliečius nuo su aplinka susijusio spaudimo bei pavojaus sveikatai ir gerovei; tikisi, kad Komisija visapusiškai atspindės šiuos tikslus savo prioritetuose ir nedelsdama imsis būtinų veiksmų jiems pasiekti;

25.    ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į Parlamento pozicijas atskirų sektorių klausimu, kurios nurodytos šios rezoliucijos 2 dalyje;

2 DALIS

Užimtumas, ekonomikos augimas ir investicijos

26.    ragina įgyvendinti tvirtą Europos pramonės politiką, kuri ne tik prisideda prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, bet ir yra šiuolaikinių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų būtina sąlyga, nes skatina IRT kaip bazinę didelio poveikio technologiją, siekiant paversti ekonomines, socialines ir aplinkos problemas konkurenciniais pranašumais;

27.    palankiai vertina naują priemonių rinkinį, kuriuo siekiama užtikrinti jaunimo ir ilgalaikių bedarbių užimtumą, tačiau pabrėžia, kad reikia struktūrinių sprendimų ir reformų siekiant užtikrinti tvarų augimą; teigiamai vertina Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtą išankstinį finansavimą, laukia iš Komisijos šios iniciatyvos, kuria siekiama užtikrinti jaunimo užimtumą, įgyvendinimo vertinimo ataskaitos ir ragina didžiausią dėmesį skirti tam, kad būtų panaikinta įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis ir šiuo tikslu, be kita ko, didinamas judumas; ragina Komisiją sudaryti palankias sąlygas tam, kad būtų panaudotos likusios Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtos lėšos, ir užtikrinti, kad valstybės narės pasinaudotų Europos socialiniu fondu įgyvendindamos 350 mlrd. EUR kainuojančią sanglaudos politiką 2014–2020 m. laikotarpiu, kurios tikslas – sumažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus visuose Europos regionuose, padidinti jų konkurencingumą ir sumažinti klimato kaitą bei energetinę priklausomybę;

28.    pažymi, kad ESIF gali daug prisidėti prie augimo, užimtumo ir investavimo skatinimo; todėl ragina užtikrinti būtiną ESIF (Junckerio planas) ir kitų ES finansuojamų programų tarpusavio derinimą ir koordinavimą;

29.    pabrėžia paramos, kurią sanglaudos politika teikia MVĮ, kaip ES ekonomikos augimo ir užimtumo pagrindui, svarbą ir ragina nustatyti sanglaudos politikos fondų, Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programos (COSME) ir programos „Horizontas 2020“ tarpusavio sąveiką;

30.    ragina Komisiją remti vietos ir regiono valdžios institucijas siekiant sustiprinti jų vaidmenį visapusiškų priemonių plėtojimo srityje, atsižvelgiant į jų kompetenciją ir jų šalies ypatumus, ir užtikrinti ekonomikos augimą bei tvarių darbo vietų kūrimą;

31.    teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą įgyvendinti Miestų darbotvarkę ir jos veiklą šioje srityje ir ragina ją toliau įgyvendinti, nes ES augimo, užimtumo ir tvarumo atžvilgiu miestų dimensija yra pagrindinis ES politikos elementas;

32.    mano, kad 110 mlrd. EUR, skirti sanglaudos politikos finansavimui 2014‑–2020 m. laikotarpiu ir panaudotini investicijoms į mokslinius tyrimus, inovacijas, informacines ir ryšių technologijas (IRT), MVĮ konkurencingumą ir perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, būtini norint pritraukti investicijas, kurios padeda šalims ir regionams išnaudoti naują augimo potencialą bei padidinti savo produktyvumą ir konkurencingumą; todėl ragina Komisiją užtikrinti nuoseklų pažangiosios specializacijos strategijų įgyvendinimą;

33.    ragina skatinti žaliąsias investicijas, be kita ko, įgyvendinant strateginį investavimo planą, ir parengti ilgalaikę ir tvirtą politikos programą siekiant skatinti efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, ES tikslų sumažinti išmetamo CO₂ kiekį stiprinimą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies bei energijos vartojimo efektyvumo didinimą, o tam reikia, kad būtų investuojama į Europos elektros tinklą ir siekiama visapusiškiau remtis atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais;

34.    reiškia savo nusivylimą dėl to, kad 2015 m. darbo programoje buvo atsisakyta dokumentų dėl atliekų rinkinio, ir ragina skubiai patvirtinti visas naujo žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio, kuris turi būti pateiktas iki 2015 m. pabaigos, dalis; primena, kad, anot Komisijos, šis rinkinys, tikėtina, bus platesnio užmojo nei ankstesnis pasiūlymas ir į jį bus įtraukti ir tikslai atliekų tvarkymo srityje, ir su produktais susijusios politikos priemonės;

35.    ragina imtis visapusiškos tolesnės veiklos, susijusios su ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūra ir Komisijos ataskaita „Gamtos būklė Europos Sąjungoje“, siekiant pašalinti strategijos trūkumus ir užtikrinti visapusišką jos įgyvendinimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad suplanuotas Paukščių ir Buveinių direktyvų, sudarančių Europos biologinės įvairovės politikos pagrindą, tinkamumo patikrinimas turi būti atliktas taip, kad Europoje būtų sustiprinta gamtos apsauga ir kad būtų prisidėta prie ES tikslų biologinės įvairovės srityje įgyvendinimo;

36.    ragina pateikti pasiūlymus, kurie padėtų išplėtoti kultūros ir kūrybos sektorių, kaip užimtumo ir augimo šaltinio, potencialą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad yra svarbu stiprinti intelektinės nuosavybės teises (INT), ir primygtinai ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų pagal savo kovos su INT pažeidimais veiksmų planą, įskaitant Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyvos, kuri atsilieka nuo skaitmeninio amžiaus ir neatitinka kovos su pažeidimais internete reikalavimų, peržiūrą, taip pat imtis tolesnių veiksmų, susijusių su Žaliąja knyga dėl lėšų grąžinimo ir su juo susijusių schemų kaip galimos ES mastu taikytinos teisės susigrąžinti pinigus, sumokėtus už prekes nežinant, kad jos suklastotos; ragina Komisiją toliau stiprinti Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centro kompetenciją ir palankiai vertina tai, kad Komisija įsteigė INT gynimo ekspertų grupę;

37.    pakartoja, kad užimtumas ir augimas taip pat turėtų būti skatinami plėtojant prekybą ir šiuo tikslu naikinant nereikalingas kliūtis, atveriant užsienio rinkas bei įvairinant ES eksportą;

38.    ragina Komisiją pateikti Žaliąją knygą dėl nelygybės ir dėl to, kaip ji varžo ekonomikos atsigavimą; ragina Komisiją atlikti šio klausimo analizę ir vertinimą kaip pirmą žingsnį siekiant pasiūlyti politinius sprendimus ir nedelsiant imtis veiksmų šiai tendencijai pakeisti;

39.    ragina Komisiją panaikinti kliūtis bendrojoje rinkoje siekiant pagerinti įmonių, ypač MVĮ, finansavimą ir sukurti geresnę investicijoms palankią reglamentavimo aplinką; laikosi nuomonės, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas sąlygų veiklai pradėti gerinimui ir reglamentavimo, ir galimybės gauti lėšų kapitalui požiūriu;

40.    ragina skubiai nustatyti mokslinius endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų identifikavimo kriterijus laikantis priimtų ES teisės aktų;

41.    primygtinai ragina Komisiją pateikti ES kovos su nusikaltimais laukinei gamtai ir neteisėta prekyba laukine fauna ir flora veiksmų planą, apimantį aiškius siekiamus rezultatus ir tvarkaraščius; pabrėžia, kad nusikaltimai laukinei gamtai yra ketvirta pagal mastą neteisėta veikla pasaulyje po prekybos narkotikais, klastojimo ir prekybos žmonėmis ir kad ES yra viena iš pagrindinių nelegalių laukinės gamtos produktų tranzito vietų;

42.    ragina pateikti pasiūlymus, kurie padėtų išplėtoti kultūros ir kūrybos sektoriaus potencialą; ragina Komisiją parengti geriausios praktikos gaires, taikomas kultūros paveldo projektų įgyvendinimui pagal sanglaudos politiką, priimant deleguotuosius aktus;

43.    ragina Komisiją imtis veiksmų, kuriais skatinamas daugiakultūris, nediskriminacinis ir įtraukusis švietimas ir Europos pilietybės vertybės mokyklų ir universitetų programose (kaip Europos švietimo ministrai susitarė Paryžiaus deklaracijoje), nes tai būdas užkirsti kelią populistinių, euroskeptiškų ir ekstremistinių nuostatų plitimui jaunimo gretose, ir primena, kad švietimas ir pilietybė iš naujo susieja Europą su jos piliečiais ir padeda stiprinti bendrų Europos vertybių vaidmenį;

Sujungta skaitmeninė bendroji rinka

44.    mano, kad didžiausias bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos prioritetas turėtų būti įmonių galimybė gauti naudos iš didelės daugiau nei 500 mln. žmonių rinkos nuo pat jų įsisteigimo dienos ir prašo Komisijos turėti tai omenyje siūlant naujas iniciatyvas;

45.    mano, kad Komisija turėtų siekti daugiau nei užsibrėžė savo bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje ir pasiūlyti bendrą Europos telekomunikacijų reguliavimo instituciją atlikdama būsimą telekomunikacijoms taikomų taisyklių peržiūrą ir plėtodama bendrąją telekomunikacijų rinką, kuri turėtų panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčius, įtvirtinti tinklo neutralumo principą teisėje ir imtis svarbių veiksmų kuriant darnesnę spektro politiką;

46.    pabrėžia prieigos prie tinklų svarbą ir tai, kad šiuo atžvilgiu pakankamas pralaidumas, plačiajuosčio ryšio tinklų jungtys ir spektras yra klausimai, kuriuos būtina skubiai spręsti ne tik ilgalaikėmis investicijomis, bet ir užtikrinant geresnį koordinavimą bei kuriant ES pridėtinę vertę;

47.    mano, kad ir vartotojų, ir pagrindinių teisių apsauga būtina siekiant užtikrinti, kad europiečiai pasitikėtų bendrąja skaitmenine rinka kaip savo kasdienio gyvenimo skaitmeninimo dalimi;

48.    mano, kad bendrąja skaitmenine rinkos strategija turi būti siekiama sukurti galimybių piliečiams, vartotojams, įmonėms ir valdžios institucijoms ir skatinti inovacijas; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriui tenka iki 4,5 proc. ES BVP ir iki 8,5 mln. darbo vietų ir kad jis yra svarbus ne tik dėl kultūros įvairovės, bet ir dėl svaraus indėlio į socialinę ir ekonominę plėtrą visoje ES;

49.    ragina toliau derinti autorių teisių teisę ir gerinti autorių teisių valdymą siekiant palengvinti tarpvalstybinę prieigą prie kūrybinio turinio ir taip užtikrinti teisinį tikrumą ginant autorių ir atlikėjų teises; ragina Komisiją pagrįsti visas teisėkūros iniciatyvas modernizuoti autorių teises nepriklausomais įrodymais dėl jų poveikio ekonomikos augimui ir užimtumui, ypač šiame sektoriuje veikiančių MVĮ atžvilgiu, dėl žinių ir kultūros prieinamumo ir dėl galimų sąnaudų ir naudos;

50.    ragina Komisiją plėtoti ne tik plataus užmojo bendrosios skaitmeninės rinkos suteikiamas galimybes, bet ir atviro interneto vertę bei ją stiprinti, taip pat pasinaudoti naujomis galimybėmis, susijusiomis su informacijos, švietimo, mokslinių tyrimų, kultūros, išraiškos laisvės, inovacijų ir kitokios socialinės naudos prieinamumu; palankiai vertina pranešimą apie Europos „laisvo duomenų judėjimo“ iniciatyvą, kuria reikia panaikinti esamas bendrosios duomenų rinkos kliūtis;

51.    pabrėžia, kad reikia užtikrinti bendrojoje skaitmeninėje rinkoje veikiančioms įmonėms sąžiningą konkurenciją, kad jos galėtų konkuruoti; pabrėžia, kad yra svarbu internete suteikti įmonėms ir vartotojams tokio paties lygio apsaugą, kokią jie gauna tradicinėse rinkose;

52.    pabrėžia, kad reikia skubiai spręsti pagrindinius į strategiją įtrauktus klausimus, ypač susijusius su

•       skaitmeninėmis sutartimis, nesvarbu, ar jos sudarytos dėl materialiųjų, ar dėl nematerialiųjų prekių, ir šioje srityje reikia vadovautis plataus užmojo požiūriu, kad vartotojai turėtų visoje Europoje taikomų taisyklių rinkinį, o ne 28 skirtingus požiūrius;

•       debesijos kompiuterija, kad būtų skatinama pradėti veiklą, užkirstas kelias vartotojų blokavimui ir sprendžiami klausimai, susiję su duomenų perkeliamumu, nepakankama paslaugų teikėjų atsakomybe ir tarpvalstybinių įstatymų nesuderinamumu;

•       vartotojų diskriminacija internete, ypač diskriminacine praktika, susijusia su diskriminacija dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos, kurios esama daugelyje skirtingų ES teisės sričių;

•       kibernetiniu saugumu, atsižvelgiant į tai, kad Europos viešojo sektoriaus institucijos ir įmonės vis dažniau nukenčia dėl kibernetinių nusikaltimų ir kad valstybėms narėms nepavyko susitarti dėl vieningo požiūrio į šį neatidėliotinai spręstiną klausimą;

•       suvaržymais ir kliūtimis elektroninio mokėjimo ir elektroninio autentifikavimo srityse, ypač mokėjimo mobiliuoju telefonu atveju,;

•       siuntinių pristatymu;

•       daiktų internetu, įskaitant projektuojant numatytą apsaugą, duomenų apsaugą ir duomenų nuosavybės teisę;

•       sąžininga prieiga prie interneto platformų ir elektroninių ryšių;

53.    ragina Komisiją sustiprinti savo pastangas skatinti konkurencinę aplinką ir teisių turėtojams, ir tarpininkams, pirmiausia tam, kad būtų užtikrintas sąžiningas atlygis;

54.    ragina parengti Europos strategiją ES IRT sektoriui skatinti, kuria užtikrinama laisva ir sąžininga konkurencija ir Europos įmonėms suteikiama galimybė pasinaudoti ES privatumo apsauga suteiktu konkurenciniu pranašumu, ir Europos strategiją, kuria siekiama įtvirtinti demokratinį interneto valdymą ir tinklo neutralumą ES teisėje;

55.    pabrėžia, kad Komisija turi bendradarbiauti su Europos išorės veiksmų tarnyba, siekiant užtikrinti, kad ES pasinaudotų savo ekonomine ir politine įtaka tam, kad interneto valdymo forumuose propaguotų atvirą internetą ir pagrindines teises internete;

Energetikos sąjunga ir kovos su klimato kaita politika

56.    pabrėžia, kad energijos tiekimo saugumas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, ilgalaikis tvarumas ir prieinamos bei konkurencingos energijos kainos yra pagrindiniai energetikos sąjungos tikslai, kuriuos galima pasiekti efektyvesniais ES veiksmais šiose srityse: konkurencinė energijos vidaus rinka, didesnis energijos vartojimo efektyvumas, energijos rinkų ir tinklų pritaikymas prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių, naujų investicijų užtikrinimas ir vieninga ES derybinė pozicija trečiųjų šalių atžvilgiu;

57.    pabrėžia, kad yra būtina ir svarbu imtis kovos su didėjančia atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsme veiksmų, nes didesnis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms turėtų didžiulį poveikį valstybių narių sveikatos apsaugos biudžetams ir įmonių išlaidoms, susijusioms su darbuotojų laikinojo nedarbingumo atostogomis;

58.    ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ES veiksmų plano, susijusio su Pasaulio sveikatos organizacijos visuotinio veiksmų plano dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms įgyvendinimo būdais;

59.    ragina pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusius su sektoriais, kuriems ATLPS netaikoma, kurie padėtų įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją; pažymi, kad pirmiausia jie turėtų apimti Sprendimo dėl pastangų pasidalijimo peržiūrą ir pasiūlymą dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF) ir dėl žemės ūkyje išmetamų teršalų kiekio mažinimo; pabrėžia, kad reikia parengti visapusišką priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo transporto sektoriuje programą, be kita ko, nustatyti transporto priemonėms taikytiną laikotarpio po 2020 m. tikslinį rodiklį ir skatinti naudoti pažangius biodegalus bei elektros energija varomas transporto priemones;

60.    ragina Komisiją pertvarkyti subsidijavimo mechanizmus siekiant palengvinti energijos rinkos integraciją ir laipsniškai panaikinti aplinkai kenkiančias subsidijas, ypač subsidijas iškastiniam kurui;

61.    ragina sueuropinti ES energetikos infrastruktūrą, be kita ko, standartų, mokslinių tyrimų ir inovacijų atžvilgiu, ir parengti konkrečią investavimo į pažangųjį elektros energijos tinklą programą, grindžiamą viešais ir privačiais fondais;

62.    pabrėžia energijos vartojimo efektyvumo svarbą didinant energetinį saugumą ir siekiant ES tikslų klimato srityje; ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl energijos vartojimo efektyvumo įgyvendinant 2030 m. klimato ir energetikos politiką ir visapusiškai pasinaudoti ES teisės aktų dėl ekologinio projektavimo teikiamomis galimybėmis;

63.    mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama rinka grindžiamiems bendrų problemų sprendimo būdams, pvz., energijos vartojimo efektyvumo didinimui mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tikrai tvaraus žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus sukūrimui investuojant į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir pažangios bei palankios atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo reglamentavimo sistemos, kuri padės užtikrinti, kad ES taptų lydere šiame svarbiame ekonomikos sektoriuje, nustatymui;

Integruotas ir veiksmingas transporto sektorius

64.    ragina Komisiją užtikrinti tinkamą transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politikos įgyvendinimą nuo planavimo iki diegimo ir geresnę jo stebėseną; ragina Komisiją prieš TEN-T politikos peržiūrą parengti nuodugnią įgyvendinimo ataskaitą ir prognozę;

65.    ragina sukurti sąžiningą ir veiksmingą tvariam transportui taikomų kainų nustatymo sistemą ir peržiūrėti Eurovinjetės direktyvą bei susijusią sistemą siekiant skatinti Europos elektroninę rinkliavų už naudojimąsi keliais sistemą, įkaitant sistemą, taikomą nuotoliu grindžiamoms rinkliavoms už naudojimąsi keliais, ir tai turi sudaryti Komisijos dokumentų kelių transporto srityje rinkinio dalį;

66.    ragina peržiūrėti Reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatas dėl sunkvežimių ir autobusų vairuotojų vairavimo ir poilsio laiko, siekiant pritaikyti dabartines taisykles ir suderinti šio reglamento taikymą skirtingose valstybėse narėse, ir tai turi sudaryti Komisijos dokumentų kelių transporto srityje rinkinio dalį;

67.    ragina imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti veiksmingo viešojo transporto prieinamumą, parengti pažangius ir novatoriškus sprendimus ir sutelkti finansinius išteklius tvarios ir sujungtos miesto transporto sistemos infrastruktūrai finansuoti;

68.    ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų priimtas aviacijos dokumentų rinkinys, apimantis aviacijos konkurencingumo strategiją, Reglamento (EB) Nr. 216/2008, kuriuo įsteigiama Europos aviacijos saugos agentūra, ir Reglamento (EB) Nr. 868/2004 dėl nesąžiningo kainų nustatymo aviacijos sektoriuje peržiūrą, taip pat užtikrinti saugų ir tvarų aviacijos rinkos atvėrimą nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemai ir dirbti siekiant pasirašyti tarptautinius susitarimus;

69.    ragina imtis priemonių siekiant supaprastinti tarp ES uostų plaukiojantiems laivams taikomus formalumus ir parengti galimus jūrų greitkelius, pirmenybę teikiant tam, kad būtų sukurta tikra Europos jūrų transporto erdvė be sienų („Mėlynoji juosta“);

Žemės ūkio ir žuvininkystės politika

70.    pabrėžia, kad žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant augimą, kuriant darbo vietas ir gerinant aplinkos kokybės standartus; ragina Komisiją supaprastinti bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimą ir sumažinti biurokratizmą siekiant padidinti jos veiksmingumą, palengvinti žemės ūkio sektoriaus verslininkams tenkančią administracinę naštą ir sudaryti sąlygas diegti inovacijas, kurių būtinai reikia kuriant perspektyvų konkurencingą Europos žemės ūkio sektorių, gaminantį daugiau mažesnėmis sąnaudomis;

71.    pakartoja, kad norint užtikrinti greitą ir tinkamą naujosios bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimą, būtina, kad Komisija skubiai pateiktų pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl atnaujintų daugiamečių žuvų išteklių valdymo planų patvirtinimo ir naujos techninių priemonių sistemos nustatymo;

72.    mano, kad neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba yra organizuotas nusikalstamumas jūrose, darantis pražūtingą poveikį aplinkai bei socialinėms ir ekonominėms sąlygoms visame pasaulyje; ragina Komisiją imtis visų būtinų veiksmų, nukreiptų prieš nebendradarbiaujančias šalis ir visas organizacijas, prisidedančias prie NNN žvejybos;

Bendroji rinka, kuriai būdingas didesnis darbo jėgos judumas

73.    mano, kad Komisijos bendrosios prekių ir paslaugų rinkos strategija turėtų padėti užtikrinti, kad bendroji rinka būtų priderinta prie tų, kurių indėlis į ES ekonomiką didžiausias, t. y. MVĮ ir savarankiškai dirbančių asmenų, poreikių; mano, kad nustačius, jog direktyvos ir reglamentai netinka mažosioms įmonėms, arba jeigu poveikio MVĮ tyrimas nebuvo atliktas priimant šiuos teisės aktus, juos, galimas dalykas, reikės peržiūrėti;

74.    laukia tikslinės direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje įgyvendinimo ir poveikio peržiūros rezultatų; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu suderinti naudojimąsi laisve teikti tarpvalstybines paslaugas su tinkama laikinai į užsienį komandiruotų darbuotojų teisių apsauga; pabrėžia, kad komandiruojami darbuotojai yra svarbūs ES ekonomikai, nes jie padeda sumažinti įgūdžių ir darbo jėgos trūkumą; vis dėlto mano, kad direktyva dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje turėtų būti atskirta nuo nacionalinių priemonių, kuriomis nustatomas minimalus darbo užmokestis įmonėse iš kitų valstybių narių; pabrėžia, kad tokios nacionalinės priemonės neturėtų prieštarauti laisvo asmenų, prekių ir paslaugų judėjimo principui;

75.    prašo Komisijos tęsti darbą, susijusį su vartotojams ir įmonėms taikomos tarpvalstybinių sandorių mokesčių mokėjimo tvarkos supaprastinimu didesniu mastu naudojant PVM ir kitiems mokesčiams skirtas standartizuotas europines formas ir labiau skaitmeninant bylų pateikimo reikalavimus;

Siekis sukurti saugią ir sveiką darbo aplinką taikant geresnį reglamentavimą

76.    laukia būsimos dabartinės darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos peržiūros 2016 m.; vis dėlto pažymi, kad esamų teisės aktų įgyvendinimas tebėra iššūkis valstybėse narėse, ypač MVĮ, kurioms sunku laikytis tam tikrų reglamentavimo reikalavimų; ragina Komisiją palengvinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų laikymąsi, ypač MVĮ, siekiant užtikrinti tinkamesnį teisės aktų taikymą valstybėse narėse ir juos supaprastinti;

Ekonominė ir pinigų sąjunga

77.    ragina pateikti pasiūlymą dėl vieningo išorės atstovavimo euro zonai tarptautinėse institucijose ir forumuose;

78.    ragina Komisiją imtis priemonių siekiant pagerinti konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimą valstybėse narėse ir paspartinti bei sustiprinti struktūrinių reformų, kuriomis siekiama modernizuoti ES ekonomiką, įgyvendinimą taikant priemones, numatytas šešių dokumentų ir dviejų dokumentų rinkiniuose;

79.    ragina įsteigti Europos skolos grąžinimo fondą, grindžiamą sąlygų taikymu;

80.    ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl valstybėms taikomos Europos bankroto procedūros, siekiant užtikrinti drausmę rinkoje, ir nustatyti rizikos ribas ir koeficientus valstybės skolai, kuri daugiau negali būti laikoma nerizikinga;

81.    ragina Komisiją paspartinti savo darbą, susijusį su ES kapitalo rinkų suvienijimu, ir primygtinai ragina iki 2019 m. sukurti visavertę kapitalo rinkų sąjungą;

Laisvosios prekybos susitarimas su JAV

82.    primygtinai ragina Komisiją siekti, kad būtų užbaigtos derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės siekiant užtikrinti Europos įmonėms didesnę galimybę patekti į rinkas ir sąžiningą elgesį su jomis, užtikrinti bendradarbiavimą reglamentavimo srityje, kad ES pramonės sektoriams ir įmonėms, ypač MVĮ, būtų lengviau ir pigiau prekiauti transatlantiniu mastu ir kad šioje srityje būtų taikoma mažiau biurokratinių reikalavimų, taip pat užtikrinti tarptautinio arbitražo skaidrumą, atskaitomybę ir teisėtumą; taip pat prašo Komisijos tęsti savo darbą, ypač Pasaulio prekybos organizacijoje, siekiant, kad būtų pasirašyti nauji ir persvarstyti esami laisvosios prekybos susitarimai su kitomis trečiosiomis šalimis ir platesnio masto visuotinis laisvosios prekybos susitarimas;

Teisingumo, saugumo ir pagrindinių teisių erdvė

83.    primygtinai tvirtina, kad dėl plataus užmojo ES duomenų apsaugos dokumentų rinkinio, kuriuo ES lygmeniu nustatoma nauja asmens duomenų apsaugos teisės aktų sistema, galutinis bendrasis ES ir JAV susitarimas dėl duomenų apsaugos ir persvarstyti atleidimo nuo atsakomybės (angl. Safe Harbour) principai turi būti suderinami ir neturi suteikti galimybės atsirasti teisinėms spragoms;

84.    ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias priimti pasiūlymą dėl horizontaliosios kovos su diskriminacija direktyvos, ir parengti visapusišką Europos atsaką į pagrindinių teisių problemas, su kuriomis susiduria LGBTI asmenys, ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lyties tapatybės veiksmų plano pavidalu;

85.    ragina Komisiją tęsti ir sustiprinti savo pastangas patobulinti vadinamųjų kibernetinių grobuonių identifikavimo ir vaikų apsaugos nuo jų procedūras;

86.    ragina Komisiją atlikti reglamento „Briuselis IIa“ peržiūrą, susijusią su valstybių narių šeimos teisės įstatymų kolizijos klausimais, ypač vaikų globos ir tarptautinio vaikų grobimo atžvilgiu;

87.    ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES administracinės teisės derinimo;

88.    ragina Komisiją pakeisti atšauktą pasiūlymą dėl Europos pirkimo–pardavimo teisės nauju pasiūlymu šiuo klausimu;

89.    teigiamai vertina priimtą 2015–2020 m. Europos saugumo darbotvarkę ir kovos su terorizmu, tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais srityje nustatytus prioritetus; pakartoja savo raginimą prieš pateikiant pagal Europos saugumo darbotvarkę naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atlikti nuodugnų vertinimą, didžiausią dėmesį skiriant atitinkamų galiojančių ES priemonių operatyviniam veiksmingumui ir šioje srityje dar esamoms spragoms;

90.    ragina Komisiją ir toliau daryti pažangą siekiant, kad ES prisijungtų prie Europos žmogaus teisių konvencijos, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo nuomonę šiuo klausimu ir sprendžiant likusias teisines problemas;

91.    ragina parengti atskirą moterų teisių ir lyčių lygybės strategiją, pakeičiančią 2010–2015 m. vyrų ir moterų lygybės strategiją;

92.    ragina Komisiją vadovautis iniciatyvesniu požiūriu į tinkamos integracijos politikos, kurią įgyvendina valstybės narės deramai laikydamosi Europos vertybių, skatindamos ilgalaikių gyventojų politinį dalyvavimą, ypač dalyvavimą Europos ir vietos lygmens rinkimuose, ir naikindamos pilietybės neturėjimą ES, rėmimą;

Europos prieglobsčio ir migracijos politika

93.    pakartoja savo raginimą vadovautis visapusišku požiūriu į prieglobsčio ir migracijos politiką siekiant nustatyti saugius ir teisinius būdus prieglobsčio prašytojams patekti į ES ir užtikrinti, kad ES taptų patrauklia paskirties vieta ir kvalifikuotiems, ir nekvalifikuotiems užsienio migrantams, taip pat vadovautis nuosekliu požiūriu, be kita ko, įgyvendinant ES vystymosi politiką, į pagrindinių nelegalios migracijos priežasčių naikinimo ir kovos su nelegalios migracijos tarpininkais veiklą;

94.    ragina pateikti persvarstytą pasiūlymą dėl mėlynosios kortelės suteikimo ir kvalifikuotiems, ir nekvalifikuotiems užsienio migrantams, kaip nustatyta Europos migracijos darbotvarkėje;

95.    ragina įtraukti į naują FRONTEX reglamento redakciją privalomus valstybių narių įnašus ir humanitarine paieškos ir gelbėjimo veikla grindžiamus išplėstus įgaliojimus; ragina peržiūrėti ir išplėsti dabartinius Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) įgaliojimus įtraukiant į juos operatyvesnį vaidmenį prieglobsčio prašymų nagrinėjimo srityje;

96.    ragina Komisiją pakeisti Dublino sistemą ir pasiūlyti teisinį pagrindą naujai Europos perkėlimo sistemai, pagal kurią pabėgėliai būtų perkeliami tarp valstybių narių ir kurią koordinuotų pertvarkytas Europos prieglobsčio paramos biuras;

97.    ragina Komisiją pateikti naują suderintą ir pažangų pasiūlymą dėl pažangiai valdomų sienų dokumentų rinkinio, kuris pakeis atšauktą pasiūlymą;

Strategija su demografiniais pokyčiais susijusiems klausimams spręsti

98.    ragina parengti struktūrizuotą ilgalaikę ES strategiją demografinių pokyčių keliamiems iššūkiams spręsti, nes su vis labiau senėjančios visuomenės problema dabar susiduria visos valstybės narės; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją plačiai apsvarstyti klausimą dėl būsimų trūkumų ir neatitikties ES darbo rinkoje ir nuodugniai išnagrinėti, kaip šias problemas galima spręsti visoje ES, be kita ko, parengiant tikslines būsimos įgūdžių paklausos prognozes, taip pat tinkamiau derinant įgūdžių pasiūlą ir paklausą darbo rinkoje ir toliau didinant darbo jėgos judumą;

Svarbesnis vaidmuo pasaulio arenoje

99.    ragina Komisiją vadovautis iniciatyviu požiūriu į taikos ir stabilumo skatinimą, atsižvelgiant į tai, kad visame pasaulyje, ypač ES kaimyninėse šalyse, daugėja krizių ir smurtinių konfliktų; teigiamai vertina atliekamą kaimynystės politikos, kuria turi būti siekiama sustiprinti ES gebėjimą pateikti atsaką dideliems geopolitiniams ir saugumo iššūkiams, su kuriais susiduriame, peržiūrą; pabrėžia, kad prekyba, ekonominiai ryšiai, mobilumas, migracija ir energetinis saugumas yra tik keletas iš daugybės tarpsektorinių klausimų, kuriuos nauja ir sustiprinta kaimynystės politika turi padėti spręsti, ir kad žmogaus teisių, tarptautinės teisės ir pagrindinių laisvių skatinimas ir paisymas visada turi būti pagrindinis bendras vardiklis;

100.  ragina aktyviau bendradarbiauti su Vakarų Balkanų šalimis, kad jose toliau būtų įgyvendinamos su stojimu į ES susijusios reformos; pabrėžia, kad reikia toliau teikti techninę paramą valstybėms narėms ir toms kaimyninėms šalims, su kuriomis yra pasirašyti išsamūs ir visapusiški laisvosios prekybos susitarimai, siekiant užtikrinti, kad jie būtų visapusiškai ir sparčiai įgyvendinami ir kad visos šalys jų laikytųsi; pabrėžia visapusiško asociacijos susitarimų su Rytų partnerystės šalimis įgyvendinimo svarbą ir tai, kad tose šalyse reikia tolesnių politinių ir ekonomikos reformų;

101.  pabrėžia, kad norėdama būti patikima veikėja pasaulio arenoje, ES turi paremti savo didelę švelniąją galią kietąja galia, papildančią NATO, ir kad todėl reikia parengti plataus užmojo darbotvarkę siekiant padidinti Europos karinių pajėgų integraciją ir suderinamumą, ypač kadangi tai taip pat gali padėti sumažinti išlaidas, kad ES galėtų laikytis NATO įsipareigojimo skirti 2 proc. BVP labai galingų Europos karinių pajėgų sukūrimui ir išlaikymui neviršydama biudžeto; ragina Komisiją aktyviai dalyvauti rengiant naują ES užsienio politikos ir saugumo strategiją; ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl tolesnės Europos gynybos rinkų integracijos į Europos gynybos pajėgumus;

102.  primygtinai ragina Komisiją vėl patvirtinti Europos konsensuso dėl vystymosi procesą, kuris suteikia bendrą Sąjungos, jos institucijų ir valstybių narių vystymosi politikos supratimą ir viziją;

103.  pažymi, kad ebolos krizė parodė, jog būtina parengti ilgalaikę 2010 m. komunikato „ES vaidmuo sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius“ įgyvendinimo strategiją, ir primygtinai ragina Komisiją pradėti įgyvendinti veiksmų visuotinės sveikatos srityje programą, atsižvelgiant į tokias epidemijas kaip ebolos; be to, prašo Komisijos imtis iniciatyvų siekiant padidinti vaistų prieinamumą mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

104.  prašo Komisijos parengti visapusišką strategiją ir veiksmų planą, kad būtų sprendžiamas neteisėtų kapitalo srautų ir endeminės korupcijos besivystančiose šalyse klausimas, nes tai yra vienas iš laikotarpio po 2015 m. programos prioritetų;

Demokratinių pokyčių sąjunga

105.  primygtinai ragina Komisiją intensyviau ir smarkiau stengtis apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir užbaigti vėluojančią Europos kovos su sukčiavimu tarnybos pertvarką;

Daugiametės finansinės programos persvarstymas

106.  primena Komisijai apie jos teisinį įsipareigojimą iki 2016 m. pabaigos pateikti daugiametės finansinės programos (DFP) veikimo peržiūrą ir pakartoja savo raginimą Komisijai kartu su šia biudžeto peržiūra pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, peržiūros;

Geresnis komunikavimas

107.  ragina Komisiją nuodugniai peržiūrėti savo komunikacijos politiką siekiant užtikrinti, kad ateityje visuomenė būtų informuojama tiesiogiai, o ne tikėtis, kad ji pati ieškos informacijos specializuotais Europos informacijos kanalais; taip pat mano, kad reglamentas dėl Piliečių iniciatyvos yra labai svarbus plėtojant užtikrinant europinę tiesioginio dalyvavimo demokratiją, ir todėl norėtų matyti, kad Komisija imasi aktyvaus vaidmens skatindama šį procesą ir tobulindama savo šiek tiek biurokratines ir ilgas procedūras;

_____________________

108.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.