Autizmas ir įtraukus užimtumas

Klausimas, į kurį atsakoma žodžiu,  O-000017/2021
Komisijai
Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnis
Lucia Ďuriš Nicholsonová, Rosa Estaràs Ferragut, Pierfrancesco Majorino, Jordi Cañas, Stefania Zambelli, Katrin Langensiepen, José Gusmão
Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Autizmas yra sudėtinga, visą gyvenimą trunkanti negalia, kurią skirtingai patiria kiekvienas šį sutrikimą turintis asmuo. Apskaičiuota, kad Europoje autizmo spektro sutrikimų turi 5 mln. asmenų[1]. Autizmo spektro sutrikimų turintys asmenys, nepriklausomai nuo jų paramos poreikių, patiria didelę diskriminaciją visose gyvenimo srityse, įskaitant švietimą ir profesinį mokymą, todėl užimtumo rezultatai yra prasti. Autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų, įskaitant tuos, kurių išsilavinimo lygis viršija vidurkį, atveju nedarbo lygis yra neproporcingas[2]. Jų užimtumo lygis yra mažesnis nei 10 proc.[3], t. y. jis yra gerokai mažesnis nei neįgaliųjų užimtumo (47 proc.) ir negalios neturinčių asmenų (72 proc.) užimtumo lygis. Dažnai autistų užimtumas yra nepakankamas, jie dirba mažų garantijų ir (arba) trumpalaikius darbus, už kuriuos mokamas labai mažas darbo užmokestis, ir dažnai institucijose ir įstaigose, kuriose teikiamos globojimo paslaugos, ir jiems gresia didelis skurdo ir socialinės atskirties pavojus. Dėl pandemijos dar apribotos jų galimybės mokytis ir dirbti, nes jie nutraukė mokslus, buvo atleisti iš darbo arba sustabdytos paramos paslaugos ir įrodymais pagrįstos intervencinės priemonės. Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į jų teisę vienodomis sąlygomis su kitais visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir į naująją Neįgaliųjų teisių strategiją[4], Užimtumo lygybės direktyvą[5], Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, JT darnaus vystymosi tikslus ir JT neįgaliųjų teisių konvenciją, norėtų užduoti Komisijai šiuos klausimus:

1. Kokių veiksmų imsis Komisija, kad pagerintų autistų asmeninio tobulėjimo perspektyvas ir užimtumo rezultatus, visų pirma kalbant apie apsaugą pagal teisines sistemas, apimančias socialinę apsaugą, darbo sąlygas, minimalų darbo užmokestį ir nediskriminavimą institucijose; individualizuotą ir specializuotą paramą švietimo ir mokymo srityje, taip pat pereinant nuo tokios paramos prie užimtumo; individualizuotus metodus, kuriuos taikant siekiama nustatyti poreikius ir gerinti įsidarbinimo galimybes (be kita ko, taikant pakeistas įdarbinimo procedūras ir organizuojant įrodymais pagrįstus darbdavių mokymo kursus), siekiant užtikrinti kokybišką ir įtraukų užimtumą, už kurį mokamas, kaip ir negalios neturintiems asmenims, vienodas užmokestis, taip pat tinkamas sąlygas neįgaliesiems; pagalbinių technologijų naudojimą ir ES lėšų naudojimą šiems tikslams?

2. Kaip Komisija konkrečiai pagerins ir užtikrins kokybiškų suskirstytų duomenų apie autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų, įskaitant asmenis, turinčius papildomų sutrikimų, kitą negalią ir esančius institucijose ir įstaigose, kuriose teikiamos globojimo paslaugos, užimtumo padėtį rinkimą ir stebėseną?

3. Kokių konkrečių priemonių Komisija siūlo imtis, siekiant, kad būtų atsižvelgta į autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų gyvenimo kokybę, padėties ir poreikių įvairovę, reaguojama į pandemijos poveikį ir tarpsektorinę diskriminaciją, jų patiriamą, be kita ko, švietimo, būsto, užimtumo, socialinės apsaugos ir įtraukties srityse, ir kad būtų užtikrinta, kad valstybės narės, įgyvendindamos ES neįgaliųjų teisių strategiją, atsižvelgs į jų konkrečius poreikius?

Pateikta: 17.3.2021

Atsakyti iki: 18.6.2021

• [1] Paplitimo įverčiai –1 iš 100 autistas, žr. M. Elsabbagh ir kt., „Global prevalence of Autism and Other Pervisive Developmental Disorders“ (Autizmo spektro sutrikimų ir kitų raidos sutrikimų paplitimas pasaulyje), leidinys „Autism Research“, 5 tomas, Nr. 3, 2012 m.; E. Fombonne ir kt., „Prevalence of Autism Spectrum Disorders in a Total Population Sample (Autizmo spektro sutrikimų paplitimas visoje populiacijoje), leidinys „The American Journal of Psychiatry“, 168 tomas, Nr. 9, 2011 m.; Autizmo ir raidos sutrikimų stebėsenos tinklas, „Prevalence of Autism Spectrum Disorders – Autism and Developmental Disabilities Monitoring Network, 14 Sites, United States, 2008“ (Autizmo spektro sutrikimų paplitimas. Autizmo ir raidos sutrikimų stebėsenos tinklas, 14 objektų, Jungtinės Amerikos Valstijos, 2008 m.), leidinys „Morbidity and Mortality Weekly Report: Surveillance Summaries“, 61 tomas, Nr. 3, 2012 m.; Mattila ir kiti, 2011 m.; E. Saemundsen ir kiti, „Prevalence of autism spectrum disorders in an Icelandic birth cohort“ (Autizmo spektro sutrikimų paplitimas – Islandijoje gimusių vaikų kohorta), leidinys „BMJ Open“, 2013 m.; G. Baird ir kiti, „IQ in children with autism spectrum disorders: data from the Special needs and Autism Project (SNAP)“ (Autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų IQ. Duomenys, gauti vykdant su specialiaisiais poreikiais ir autizmu susijusį projektą (SNAP)), leidinys „Psychological Medicine“, 41 tomas, Nr. 3, 2011 m.
• [2] A. Riedel ir kiti, „Well Educated Unemployed – On Education, Employment and Comorbidities in Adults with High-Functioning Autism Spectrum Disorders in Germany“ (Gerą išsilavinimą turintis bedarbis. Apie stiprių autizmo spektro sutrikimų turinčių suaugusiųjų švietimą, užimtumą ir sergamumą gretutinėmis ligomis Vokietijoje), leidinys „Psychiatrische Praxis“, 43 tomas, Nr. 1, 2016 m.
• [3] 2019 m. lapkričio 5 d. organizacijos „Autism-Europe“ Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui pateiktą pranešimą galima rasti čia: https://www.autismeurope.org/wp-content/uploads/2019/11/presentation_employment_autism_final2.pptx.pdf
• [4] 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija (COM(2021)0101.
• [5] 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, OL L 303, 2000 12 2, p. 16.