BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl nedemokratiškų prezidento rinkimų Rusijoje ir neteisėto jų išplėtimo į okupuotas teritorijas

Europos Parlamento rezoliucija dėl nedemokratiškų prezidento rinkimų Rusijoje ir neteisėto jų išplėtimo į okupuotas teritorijas

(2024/2665(RSP))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir Ukrainos,

– atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos Konstituciją ir į tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, kuriuos Rusija prisiėmė kaip Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narė,

– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

– atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

– atsižvelgdamas į 1990 m. ESBO Kopenhagos dokumentą,

– atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

– atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 12 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją ES-11/4 „Ukrainos teritorinis vientisumas. Jungtinių Tautų Chartijos principų gynimas“ ir 2014 m. kovo 27 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 68/262 „Ukrainos teritorinis vientisumas“,

– atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 17 d. Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai pareiškimą dėl ketinimų surengti „rinkimus“ okupuotose Ukrainos teritorijose,

– atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) 2024 m. sausio 29 d. pareiškimą dėl Rusijos Federacijos sprendimo nekviesti ESBO stebėti Rusijos prezidento rinkimų,

– atsižvelgdamas į 2024 m. kovo 18 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą ES vardu dėl prezidento rinkimų Rusijoje ir jų negaliojimo Ukrainos teritorijoje,

– atsižvelgdamas į 2024 m. kovo 18 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininko Theodoroso Rousopouloso pareiškimą dėl prezidento „rinkimų“ Rusijoje,

– atsižvelgdamas į 2023 m. rugsėjo 15 d. JT specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Rusijos Federacijoje klausimais Marianos Katzarovos pranešimą „Žmogaus teisių padėtis Rusijos Federacijoje“,

– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 23 d. Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) nuomonę Nr. 992/2020 dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pakeitimų ir jų priėmimo procedūros,

– atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2023 m. spalio 13 d. rezoliuciją Nr. 2519 (2023) „Dabartinio Rusijos Federacijos prezidento kadencijų neribojimo ad hominem legitimumo ir teisėtumo analizė“ ir į jos 2023 m. rugsėjo 22 d. pranešimą Nr. 15827 tuo pačiu pavadinimu, kuriuo remiantis parengta rezoliucija,

– atsižvelgdamas į 2024 m. balandžio 17 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2540 (2024) „Aleksejaus Navalno mirtis ir būtinybė kovoti su Vladimiro Putino totalitariniu režimu ir jo karu prieš demokratiją“,

– atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 11 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia pavojus, apsauga. Atvykimas į ES, buvimas ir parama“ (angl. Protecting Human Rights Defenders at Risk: EU entry, stay and support),

– atsižvelgdamas į JT konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso 28 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A. kadangi visos ESBO dalyvaujančiosios valstybės, įskaitant Rusijos Federaciją, susitarė, kad per tikrus ir periodiškai rengiamus rinkimus laisvai ir sąžiningai išreikšta tautos valia yra valstybinės valdžios ir teisėtumo pagrindas;

B. kadangi, siekdamos garantuoti, inter alia, kad rinkimų kampanija galėtų būti vykdoma atviroje ir sąžiningoje aplinkoje kandidatams, partijoms ar rinkėjams nepatiriant smurto, bauginimo ar persekiojimo, ir užtikrinti, kad balsavimas vyktų slaptai ir balsai būtų skaičiuojami bei apie balsavimo rezultatus būtų pranešama sąžiningai, ESBO dalyvaujančiosios valstybės įsipareigojo laikytis tam tikrų principų, pavyzdžiui, nustatytų 1990 m. Kopenhagos dokumente;

C. kadangi 2024 m. kovo 15–17 d. Rusijos surengti vadinamieji prezidento rinkimai vyko be jokios politinės konkurencijos labai suvaržytoje sisteminių ir sunkių represijų aplinkoje ir neteisėto Rusijos Federacijos agresijos karo prieš Ukrainą metu; kadangi buvo pranešimų apie tai, kad rinkėjai bauginami, jiems neleidžiama pasinaudoti jų teise balsuoti, į balsadėžės primetama papildomų balsų, masiškai klastojami rinkimų apylinkių protokolai ir sulaikomi nepriklausomi vietos rinkimų stebėtojai; kadangi Rusija neteisėtai organizavo balsavimą okupuotose Ukrainos Krymo, Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios teritorijose, kartais smurtaujant ir grasinant ginkluotiems Rusijos kariams; kadangi žinoma, jog praeityje Rusija taip pat yra organizavusi neteisėtą balsavimą Abchazijoje, Pietų Osetijoje ir Padniestrėje prieš Sakartvelo ir Moldovos valdžios institucijų valią;

D. kadangi Rusijos valdžios institucijos nepakvietė ESBO / ODIHR stebėti jos rinkimų, o tai prieštarauja Rusijos, kaip ESBO dalyvaujančiosios valstybės, įsipareigojimams ir pareigoms; kadangi tai buvo antrieji Rusijos rinkimai iš eilės, kurie vyko be nešališkų ir nepriklausomų tarptautinių rinkimų stebėtojų šalyje;

E. kadangi Rusijos Federacijos centrinė rinkimų komisija nepagrįstai atsisakė registruoti kandidatais visus režimą arba agresijos karą kritikuojančius politikus, įskaitant tuos, kurie, kaip pranešama, surinko daugiau kaip 100 000 parašų, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose;

F. kadangi galingiausias demokratinės opozicijos veikėjas ir 2021 m. Sacharovo premijos už minties laisvę laureatas Aleksejus Navalnas buvo nužudytas Sibiro pataisos kolonijoje 2024 m. vasario 16 d., likus vos kelioms savaitėms iki vadinamųjų prezidento rinkimų; kadangi A. Navalnas atliko nepagrįstą, politiškai motyvuotą laisvės atėmimo bausmę; kadangi visa atsakomybė už jo nužudymą tenka Rusijos valstybei ir visų pirma jos prezidentui Vladimirui Putinui;

G. kadangi pagal 1993 m. Rusijos Konstituciją prezidento pareigas galima eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, tačiau Vladimiras Putinas valdžioje be pertraukų yra nuo 2000 m., rasdamas įvairių būdų apeiti šį apribojimą; kadangi 2020 m. surengto fiktyvaus referendumo negalima laikyti galiojančiu ir jis buvo vykdomas pažeidžiant Rusijos Federacijos įstatymus ir tarptautinius įsipareigojimus; kadangi daugelis ekspertų mano, kad atnaujinta Vladimiro Putino prezidentinė kadencija prieštarauja Konstitucijai; kadangi nuo 2022 m. Kremliaus režimas įgyvendino įvairius rinkimų stebėjimą ribojančius įstatymus, o opozicinių partijų rėmėjai yra reguliariai persekiojami, sulaikomi ir dažnai apkaltinami, daugiausia pagal 2024 m. vasario mėn. priimtą naują įstatymą, pagal kurį leidžiama konfiskuoti bet kurio karą Ukrainoje kritikuojančio asmens nekilnojamąjį ir kitą turtą;

H. kadangi autoritarinis Rusijos režimas jau dešimtmečius naudojasi tokiais vis nesąžingesniais farsą primenančiais vadinamaisiais rinkimais, siekdamas sukurti demokratijos įspūdį, kad ir toliau telktų visas galias Vladimiro Putino rankose; kadangi vyriausybė slopina bet kokį pasipriešinimą, o jai talkina lojalios saugumo pajėgos, nuolankūs teismai, valstybės kontroliuojama žiniasklaida, užtikrinanti nuolatinį propagandos ir dezinformacijos srautą, ir įstatymų leidžiamasis organas, kurį sudaro valdančioji partija ir sukalbamos opozicinės frakcijos;

I. kadangi kiti šiuose fiktyviuose rinkimuose dalyvavę kandidatai buvo Rusijos Federacijos komunistų partijos (CPRF), Naujosios liaudies ir Rusijos liberalų demokratų partijos (LDPR) atstovai ir šiuo metu jiems taikomos ES ir JAV sankcijos dėl jų paramos karui Ukrainoje;

J. kadangi V. Putino „rinkimų pergalė“ su 87 proc. balsų – akivaizdžiai neįsivaizduojamas skaičius laisviems ir sąžiningiems rinkimams – aiškiai pasiekta manipuliuojant rezultatais rinkimų apylinkėse visoje Rusijoje, nuo Adygėjos iki Jamalo Nencų; kadangi tai parodo, kaip įžūliai ir akiplėšiškai V. Putino režimas naudojasi rinkimais, kad pratęstų savo jau 24 metus trunkantį valdymą;

K. kadangi nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. Rusijos valdžios institucijos sustiprino savo represijas prieš politinę opoziciją, žiniasklaidą, pilietinę visuomenę ir LGBTIQ bendruomenę, dar labiau apribodamos teises ir asmens laisves, kad užgniaužtų vidaus nepasitenkinimą;

L. kadangi daug Rusijos rinkėjų drąsiai išreiškė pyktį ir pasipriešinimą Kremliaus režimui ir farsui, kurį jis pristatė kaip rinkimus, dalyvaudami pasipriešinimo akcijose rinkimų apylinkėse; kadangi paskutinę vadinamųjų rinkimų dieną vidurdienį balsavimo vietose minios žmonių susirinko į demonstraciją prieš Putiną, kurią ragino surengti ir Aleksejus Navalnas prieš tai, kai, patyręs kankinimus ir nežmonišką elgesį, buvo nužudytas kalėjime;

M. kadangi Kremliaus režimas išnaikino Rusijos pilietinės visuomenės, demokratinės pilietinės opozicijos ir žmogaus teisių organizacijų kartą, įskaitant organizaciją „Memorial“ ir Maskvos Helsinkio grupę; kadangi politinių kalinių skaičius Rusijoje, apytikriais skaičiavimais, siekia mažiausiai 1 000, viršydamas net ir sovietinio laikotarpio pabaigoje buvusį lygį, taip pat labai padaugėjo asmenų, sulaikytų už V. Putino politikos, ypač susijusios su karu Ukrainoje, kritikavimą; kadangi, pasak Žurnalistų apsaugos komiteto, Rusijoje kalinami bent 22 žurnalistai;

N. kadangi ES ne kartą išreiškė, kad vienareikšmiškai solidarizuojasi su visais disidentais ir Rusijos žmonėmis, kurie, nepaisydami grėsmės savo laisvei ir gyvybei ir Kremliaus bei Rusijos valdžios institucijų daromo spaudimo, toliau kovoja už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją; kadangi ES yra priėmusi daug Rusijos disidentų, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės atstovų, kurie buvo priversti išvykti iš Rusijos, nes už valdžios kritiką jiems grėsė didelė valdžios institucijų atsakomųjų veiksmų rizika;

O. kadangi JT specialioji pranešėja žmogaus teisių padėties Rusijos Federacijoje klausimais padarė išvadą, kad Rusijoje nebėra jokios saugios erdvės pilietiniams veiksmams ar politinei opozicijai;

P. kadangi Venecijos komisija savo nuomonėje Nr. 992/2020 padarė išvadą, kad 2020 m. Konstitucijos pataisos parengtos akivaizdžiai netinkama sparta, kad 2020 m. paskubomis priimtomis Rusijos Konstitucijos pataisomis prezidento pozicija neproporcingai sustiprinta ir kad dabartinio ir ankstesnių prezidentų kadencijų apribojimų netaikymas ad hominem prieštarauja pačiai priimtos pataisos, pagal kurią prezidento įgaliojimai apribojami iki dviejų kadencijų, logikai;

Q. kadangi savo rezoliucijose Nr. 2519 (2023) ir 2540 (2024) Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja paragino Europos vyriausybes pasibaigus Vladimiro Putino tuometinei kadencijai, pripažinti jį nelegitimiu ir nutraukti su juo visus ryšius, išskyrus ryšius humanitariniais tikslais ir taikos labui;

R. kadangi 2021 m. rekomendacijoje dėl ES ir Rusijos politinių santykių krypties[1] Parlamentas, kaip ir Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja savo Rezoliucijoje Nr. 2519 (2023), padarė išvadą, kad 2020 m. birželio mėn. įgyvendinti konstituciniai pakeitimai yra neteisėti;

S. kadangi Rusijos Federacija nuo 2022 m. vasario 24 d. vykdo neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą; kadangi šis agresijos karas yra akivaizdus ir šiurkštus JT Chartijos ir pagrindinių tarptautinės teisės principų pažeidimas;

T. kadangi 2023 m. kovo 17 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas išleido Vladimiro Putino arešto orderį, atsižvelgdamas į jo atsakomybę už karo nusikaltimus, t. y. neteisėtą ukrainiečių vaikų deportavimą ir perkėlimą per Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą;

1. griežtai smerkia visus rinkimų pažeidimus, kuriuos Vladimiro Putino režimas padarė per 2024 m. kovo 15–17 d. vykusius vadinamuosius Rusijos prezidento rinkimus, taip pat ankstesnes ilgalaikes ir sistemines represijas bei pilietinių ir politinių teisių pažeidimus; pabrėžia, kad vadinamieji Rusijos prezidento rinkimai vyko baimės ir represijų atmosferoje ir vykstant neteisėtam, neišprovokuotam ir nepateisinamam agresijos karui prieš Ukrainą; pažymi, kad per vadinamuosius prezidento rinkimus nebuvo tikrų alternatyvių kandidatų, laisvos žiniasklaidos, patikimų stebėtojų ir politinių laisvių; daro išvadą, kad vadinamieji prezidento rinkimai Rusijoje buvo neteisėti ir nedemokratiški;

2. daro išvadą, kad šiais farsą primenančiais Rusijos valdžios institucijų veiksmais buvo siekiama vienintelio tikslo – sukurti rinkimų teisėtumo įspūdį Vladimirui Putinui, jo nenutrūkstamų vidaus represijų politikai ir, svarbiausia, agresijos karui prieš Ukrainą;

3. vienareikšmiškai smerkia neteisėtus vadinamuosius rinkimus, surengtus Rusijos laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, būtent Krymo Autonominėje Respublikoje, Sevastopolio mieste ir Donecko, Luhansko, Zaporižios bei Chersono sričių dalyse; pabrėžia, kad rinkimų organizavimas šiose teritorijose yra akivaizdus Ukrainos suvereniteto pažeidimas ir aiškus tarptautinės teisės, visų pirma JT Chartijos, pažeidimas; apgailestauja, kad Rusijos valdžios institucijos naudojo smurto grėsmę, kai žmonės buvo verčiami balsuoti dalyvaujant ginkluotiems Rusijos kariams; pakartoja, kad, kaip ES vardu yra nurodęs vyriausiasis įgaliotinis, ES nepripažins nei šių vadinamųjų rinkimų Ukrainos teritorijose organizavimo, nei jų rezultatų; ragina ES taikyti ribojamąsias priemones asmenims, susijusiems su neteisėtų rinkimų organizavimu ir rengimu;

4. pabrėžia, kad atsisakymas leisti vykdyti nepriklausomą tarptautinį Rusijos prezidento rinkimų stebėjimą laikantis Rusijos, kaip ESBO dalyvaujančiosios valstybės, tarptautinių įsipareigojimų rodo precedento neturintį demokratijos regresą ir kritinį nenoro laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir paisyti nustatytų bendradarbiavimo principų tarptautinėse institucijose trūkumą; pabrėžia, kad Rusijos valdžios institucijų sprendimas nekviesti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos stebėti rinkimų parodė jų norą neleisti rinkėjams nešališkai ir nepriklausomai įvertinti rinkimų;

5. primygtinai ragina Europos Sąjungos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę nepripažinti Rusijos prezidento rinkimų rezultatų kaip teisėtų, nes jie vyko neteisėtai okupuotose Ukrainos teritorijose ir net pačioje Rusijoje nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, neatitiko pagrindinių tarptautinių rinkimų standartų, taigi neturi demokratinio legitimumo, ir primygtinai ragina santykius su Putinu apriboti klausimais, kurie yra būtini regioninei taikai, taip pat humanitariniais ir žmogaus teisių tikslais, pvz., apsikeitimu kaliniais, deportuotų vaikų grąžinimu į Ukrainą arba raginimu paleisti politinius kalinius;

6. palankiai vertina tūkstančių žmonių Rusijoje, kurie protestuoja prieš V. Putino režimą ir siekia paversti savo šalį demokratine, be kita ko, pasipriešinimo veiksmais per vadinamuosius rinkimus, pvz., protestais, per kuriuos 2024 m. kovo 17 d., sekmadienį, minios užplūdo rinkimų apylinkes Rusijoje ir užsienyje, drąsą;

7. pakartoja, kad Kremliaus režimui ir Vladimirui Putinui asmeniškai tenka baudžiamoji ir politinė atsakomybė už didžiausio jų oponento Aleksejaus Navalno mirtį; ragina atlikti tarptautinį jo mirties aplinkybių tyrimą, siekiant patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis;

8. toliau ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti į laisvę visus politinius kalinius, įskaitant Vladimirą Kara-Murzą, Olegą Orlovą, Aleksejų Gorinovą, Aleksandrą Skočilenko, Dmitrijų Ivanovą, Joaną Kurmojarovą, Viktoriją Petrovą, Mariją Ponomarenko, Dmitrijų Talantovą, Jurijų Dmitrijevą, Liliją Čaniševą, Kseniją Fadejevą, Ivaną Safronovą ir Ilją Jašiną, neteisėtai kalinamus žurnalistus, įskaitant Alsu Kurmaševą ir Evaną Gerškovičių, bei jų šeimos narius, išmokėti jiems kompensacijas, atkurti saviraiškos ir asociacijų laisves Rusijoje ir vykdyti griežtesnį tarptautinį žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje tikrinimą ir stebėseną;

9. primygtinai ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant suteikti visapusišką medicininę priežiūrą politiniams kaliniams, kurių sveikatos būklė yra kritinė, visų pirma Vladimirui Kara-Murzai; primena Rusijai laikytis savo tarptautinių pareigų dėl kalinių teisių;

10. ragina Rusijos valdžios institucijas leisti konsuliniams pareigūnams susisiekti su dvigubą pilietybę turinčiais kaliniais;

11. pakartoja, kad ES turėtų visiškai solidarizuotis su Rusijos pilietine visuomene, kuri laikosi visuotinių demokratinių vertybių ir atmetė imperializmą, ir pasinaudoti Europos sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistema, kad nubaustų žmogaus teisių pažeidėjus; smerkia tai, kad Kremliaus režimas vis labiau pažeidinėja žmogaus teises, ir smerkia tebesitęsiantį susidorojimą su vyriausybės kritikais, žmogaus teisių gynėjais, karui nepritariančiais aktyvistais ir nepriklausomais žurnalistais, taip pat vis didėjantį LGBTIQ aktyvistų slopinimą;

12. ragina ES ir jos valstybes nares dirbti su tarptautiniais partneriais ir organizacijomis bei teikti paramą politiniams kaliniams, ypač medicininę ir teisinę pagalbą, kuri jiems teikiama ribotai arba neteikiama visai, ir ieškoti būdų, kaip užtikrinti, kad jie būtų paleisti į laisvę; pakartoja savo raginimą ES ir jos valstybių narių diplomatinėms atstovybėms toliau atidžiai stebėti teismo procesus prieš Rusijos politinės opozicijos narius ir jų kalinimo sąlygas; ragina ES ir jos valstybes nares toliau skleisti informaciją apie žmogaus teisių padėties blogėjimą Rusijoje ir spausti Rusijos vyriausybę laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų;

13. ragina ES ir jos valstybes nares toliau aktyviai remti nepriklausomas Rusijos pilietinės visuomenės organizacijas, nepriklausomą žiniasklaidą ir žmogaus teisių gynėjus; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai palaikyti ryšius su Rusijos demokratine opozicija, kuri priešinasi Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, ir siūlyti jai paramą;

14. primygtinai ragina valstybes nares teikti humanitarines vizas ir kitą paramą Rusijos disidentams, kuriems gresia politinis persekiojimas; pakartoja savo raginimą sukurti ES masto daugkartinių vizų sistemą žmogaus teisių gynėjams ir politiškai persekiojamiems asmenims, taip pat pasinaudoti esamu lankstumu, kad būtų pašalintos teisės aktų spragos, kaip siūlo Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra savo 2023 m. ataskaitoje „Žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia pavojus, apsauga. Atvykimas į ES, buvimas ir parama“; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad tokios sistemos taip pat gali būti taikomos ir opozicijos lyderiams, pilietinės visuomenės aktyvistams ir kitaip politiškai persekiojamiems asmenims;

15. primygtinai ragina ES institucijas ir valstybes nares pasirengti tokiai padėčiai, kai Rusija, kaip ir Baltarusija, nustotų išduoti pasus savo konsulatuose – tokiu atveju ES ir visoms jos valstybėms narėms gali tekti pripažinti de facto bepilietybę ir išduoti kelionės dokumentus, kaip numatyta JT konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso 28 straipsnyje;

16. ragina supaprastinti Rusijos disidentams ES taikomus organizacijų ir subjektų registravimo, banko sąskaitų atidarymo ir kitų administracinių užduočių vykdymo procesus, kad jie galėtų tęsti savo darbą išeivijoje;

17. apgailestauja dėl to, kad Vengrijos Ministras Pirmininkas Viktoras Orbánas nusprendė suardyti solidarumą su ES ir pasveikinti Vladimirą Putiną su jo fiktyviu perrinkimu;

18. reiškia paramą JT specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Rusijos Federacijoje klausimais Marianos Katzarovos darbui ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad JT žmogaus teisių taryba 2024 m. dar kartą pratęstų jos įgaliojimus;

19. dar kartą patvirtina savo nepajudinamą solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir pakartoja, kad remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą laikantis jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų; todėl dar kartą griežtai smerkia Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir reikalauja, kad Rusija ir jos įgaliotosios pajėgos nutrauktų visus karinius veiksmus ir išpuolius prieš gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą, išvestų visas karines pajėgas iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, nutrauktų priverstinę Ukrainos civilių gyventojų deportaciją, paleistų visus sulaikytus ukrainiečius ir visam laikui nustotų pažeidinėti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą arba jiems grasinti;

20. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai bei Rusijos valdžios institucijoms.