178 straipsnis : Kalbėjimo laiko paskirstymas (1)

1.   Pirmininkų sueiga gali pasiūlyti Parlamentui paskirstyti kalbėjimo per tam tikras diskusijas laiką. Sprendimą dėl tokio pasiūlymo Parlamentas priima be diskusijų.

2.   Kalbėtojai negali kalbėti nepakviesti Parlamento Pirmininko. Jei kalbėtojai nukrypsta nuo diskusijų temos, Parlamento Pirmininkas juos dėl to perspėja.

3.   Kalbėtojai, kurių pasisakymas numatytas kalbėtojų sąraše, kalba iš centrinės tribūnos, nebent Parlamento Pirmininkas, kai tinkama, nusprendžia kitaip. Jei pageidauja, neįgalūs kalbėtojai gali kalbėti iš savo vietų.

Visų kitų pasisakymų atveju kalbėtojai kalba iš savo vietų.

4.   Parlamento Pirmininkas gali sudaryti pirmos tam tikrų diskusijų dalies kalbėtojų sąrašą, kuriame būtų numatyta viena ar kelios kalbėtojų iš kiekvienos frakcijos pagal atitinkamą tų frakcijų dydį grupės. Frakcijoms paskirstomas kalbėjimo laikas yra proporcingas bendram jų narių skaičiui.

5.   Šios diskusijų dalies kalbėti skirtas laikas paskirstomas pagal šiuos kriterijus:

(a)   pirmoji kalbėti skirto laiko dalis paskirstoma po lygiai visoms frakcijoms;

(b)   antroji kalbėjimo laiko dalis paskirstoma frakcijoms proporcingai pagal jų narių skaičių;

(c)   nė vienai frakcijai nepriklausantiems Parlamento nariams bendrai skiriamas laikas atitinka laiką, paskirtą kiekvienai frakcijai remiantis b punktu – proporcingai bendram nepriklausomų Parlamento narių skaičiui, neviršijant 33 straipsnio 2 dalyje numatyto Parlamento narių skaičiaus;

(d)   paskirstant kalbėjimo laiką per plenarinį posėdį atsižvelgiama į tai, kad neįgaliems Parlamento nariams gali prireikti daugiau laiko.

6.   Kai bendras kalbėjimo laikas paskirstomas keliems darbotvarkės klausimams svarstyti, frakcijos informuoja Parlamento Pirmininką, kiek laiko jos skirs kiekvienam klausimui aptarti. Parlamento Pirmininkas užtikrina, kad būtų paisoma taip paskirstyto laiko.

7.   Likęs diskusijų laikas nėra iš anksto specialiai paskirstomas. Vietoj to Parlamento Pirmininkas gali suteikti galimybę nariams kalbėti paprastai ne ilgiau kaip vieną minutę. Parlamento Pirmininkas kiek įmanoma labiau užtikrina, kad paeiliui galėtų kalbėti skirtingų politinių pažiūrų kalbėtojai ir skirtingoms valstybėms narėms atstovaujantys kalbėtojai. Kalbėtojams iš frakcijų paskirstomas kalbėjimo laikas yra proporcingas bendram jų narių skaičiui. Kiek tokio likusio laiko skirti visoms diskusijoms, nustato Pirmininkų sueiga.

8.   Paprašius Parlamento Pirmininkas gali suteikti pirmenybę atsakingo komiteto pirmininkui ir pranešėjui, taip pat tiems frakcijų pirmininkams, kurie nori kalbėti frakcijų vardu, arba kalbėtojams, kurie juos pavaduoja.

9.   Paprastai Parlamento nariai dalyvauja diskusijose, kuriose numatytas jų kalbėjimas arba kuriose jie nori kalbėti.

10.   Parlamento Pirmininkas gali suteikti žodį Parlamento nariams, kurie pakeldami mėlynąją kortelę arba naudodamiesi elektronine sistema parodo, kad kalbant kitam nariui norėtų jam užduoti ne ilgesnį kaip pusės minutės trukmės klausimą, susijusį su tuo, ką tas narys pasakė. Parlamento Pirmininkas tai padaro tik tuomet, jei kalbėtojas sutinka atsakyti į klausimą ir jei Parlamento Pirmininkas įsitikinęs, kad dėl to nebus trukdoma diskusijoms ir kad kelis kartus iš eilės keliant mėlynąją kortelę nebus didelio frakcijų, kurioms priklauso toje diskusijoje kalbantys nariai, politinių pažiūrų disbalanso. Mėlynąją kortelę keliantis Parlamento narys ir kalbėtojas negali būti iš tos pačios frakcijos ir jie abu negali būti nepriklausomi Parlamento nariai. Atsižvelgdamas į antrame sakinyje nustatytas sąlygas, taikomas mutatis mutandis, Parlamento Pirmininkas gali leisti tokį klausimą uždavusiam Parlamento nariui išsakyti ne ilgesnę kaip pusės minutės repliką į kalbėtojo atsakymą. Tuomet kalbėtojas gali sureaguoti į tą repliką.

11.   Parlamento nariai gali kalbėti ne ilgiau kaip vieną minutę šiais klausimais: plenarinio posėdžio protokolo, procedūrinių pasiūlymų, galutinio darbotvarkės projekto pakeitimų ar darbotvarkės pakeitimų.

12.   Kai diskutuojama dėl pranešimo, Komisija ir Taryba paprastai išklausomos iš karto po to, kai pranešėjas pristato savo pranešimą. Komisijos ir Tarybos atstovai ir pranešėjas gali kalbėti dar kartą, atsakydami į Parlamento narių padarytus pareiškimus.

13.   Per diskusijas nekalbėję Parlamento nariai gali ne daugiau kaip kartą per mėnesinę sesiją įteikti ne ilgesnį kaip 200 žodžių raštišką pareiškimą, kuris pridedamas prie diskusijų stenogramos.

14.   Tinkamai atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 230 straipsnį, Parlamento Pirmininkas ieško būdų, kaip pasiekti sutarimą su Komisija, Taryba ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininku dėl jų kalboms skiriamo laiko.