Administracinis bendradarbiavimas ir kova su sukčiavimu pridėtinės vertės mokečio srityje (nauja redakcija) *
485k
138k
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (nauja redakcija) (COM(2009)0427 – C7-0165/2009 – 2009/0118(CNS))
(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis. Nauja redakcija)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0427),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 93 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0165/2009),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2009 m. lapkričio 12 d. laišką Ekonomikos ir pinigų politikos reikalų komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklų 87 ir 55 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0061/2010),
A. kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas, ir su toliau pateikiamais pakeitimais;
2. ragina Komisiją pagal Europos Sąjungos veikimo sutarties 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Komisijos siūlomas tekstas
Pakeitimas
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)Europos Parlamentas savo 2008 m. rugsėjo 2 d. rezoliucijoje dėl suderintos kovos su sukčiavimu mokesčių srityje gerinimo strategijos1 pakartojo, kad dabartinę PVM valdymo sistemą reikia iš esmės persvarstyti, ir todėl primygtinai ragino Komisiją pateikti pasiūlymus dėl apmokestinamų asmenų registravimo ir išregistravimo darbo tvarkos suderinimo ir dėl valstybių narių galimybės automatiškai naudotis neslaptais kitos valstybės narės turimais duomenimis apie savo mokesčių mokėtojus.
---------------------------------------- 1 OL C 295 E, 2009 12 4, p. 13.
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 3 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(3b)Jei norima suteikti tokią savaiminę prieigą prie neslaptų duomenų, reikėtų užtikrinti tinkamą apsaugą, nustatyti duomenų, kuriais keičiamasi, saugojimo laikotarpio trukmę ir duomenis saugojančių institucijų ir įstaigų atskaitomybę siekiant išvengti netinkamo šių duomenų valdymo ir nutekėjimo.
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)Europos Parlamentas 2008 m. gruodžio 4 d. rezoliucijoje dėl Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 8/2007 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje1 pareiškė esąs įsitikinęs, kad pradėjus taikyti sistemą Eurofisc papildomos naudos būtų gauta tik tuo atveju, jei visos valstybės narės privalėtų dalyvauti šioje veikloje (taip būtų išvengta problemų, kilusių Europos „karuselės“ tinklui Eurocanet), taip pat jei sistemos Eurofisc veikloje visapusiškai dalyvautų ir koordinatorės vaidmenį atliktų Komisija.
__________ 1 OL C 21 E, 2010 1 28, p.3.
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(5b)Be to, Europos Parlamentas savo 2008 m. gruodžio 4 d. rezoliucijoje ragino pradėti taikyti sistemą Eurofisc ir priminė, kad ypač svarbu dalytis geriausia nacionaline patirtimi kovos su tarpvalstybiniu sukčiavimu, siekiant išvengti mokėti PVM, srityje ir numatyti ir atitinkamas su PVM tikrinimu susijusias paskatas valstybėms narėms, ir atpildą sąžiningiems mokesčių mokėtojams.
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 14 konstatuojamoji dalis
(14) Siekiant, kad informacijos prašymai būtų nagrinėjami greičiau, ir atsižvelgiant į tai, kad kai kurie prašymai dažnai kartojasi, ir į Bendrijos daugiakalbystę, labai svarbu, kad visuotinai būtų naudojamos tipinės keitimosi informacija formos.
(14) Siekiant, kad informacijos prašymai būtų nagrinėjami greičiau, ir atsižvelgiant į tai, kad kai kurie prašymai dažnai kartojasi, ir į Bendrijos daugiakalbystę, labai svarbu, kad visuotinai būtų naudojamos ir skatinamos tipinės keitimosi informacija formos.
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 20 konstatuojamoji dalis
(20) Turėtų būti aiškiai nustatytos sąlygos, kaip valstybės narės galėtų keistis kiekvienoje valstybėje narėje esančiais elektroniniu būdu saugomais duomenimis ir automatiškai su jais susipažinti.
(20) Turėtų būti aiškiai nustatytos sąlygos, kaip valstybės narės galėtų keistis kiekvienoje valstybėje narėje esančiais elektroniniu būdu saugomais duomenimis ir automatiškai su jais susipažinti, taip pat šių duomenų saugojimo priemonės.
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 29 konstatuojamoji dalis
(29) Praktinė pastarojo meto Reglamento (EB) Nr. 1798/2003 taikymo kovos su karuseliniu sukčiavimu srityje patirtis parodė, kad tam tikrais atvejais, siekiant veiksmingai kovoti su sukčiavimu, būtina naudotis žymiai greitesne, daugiau ir tikslingesnės informacijos apimančia keitimosi informacija sistema; ši sistema turi atitikti reglamento taikymo sritį, tačiau turi išlikti pakankamai lanksti, kad ją būtų galima pritaikyti prie naujų rūšių sukčiavimo. Belgijos iniciatyva Komisijai remiant sukurta EUROCANET (angl. European Carrousel Network) tinklas – puikus tokio pobūdžio bendradarbiavimo pavyzdys.
(29) Praktinė pastarojo meto Reglamento (EB) Nr. 1798/2003 taikymo kovos su karuseliniu sukčiavimu srityje patirtis parodė, kad tam tikrais atvejais, siekiant veiksmingai kovoti su sukčiavimu, būtina naudotis žymiai greitesne, daugiau ir tikslingesnės informacijos apimančia keitimosi informacija sistema. Tokia sistema turi atitikti reglamento taikymo sritį, tačiau turi išlikti pakankamai lanksti, kad ją būtų galima pritaikyti prie naujų rūšių sukčiavimo. Siekiant užtikrinti tinkamą šios sistemos veikimą, reikėtų taikyti Sąjungos metodą. Belgijos iniciatyva Komisijai remiant sukurta EUROCANET (angl. European Carrousel Network) tinklas yra tokio pobūdžio bendradarbiavimo pavyzdys.
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 35 konstatuojamoji dalis
(35) Šiame reglamente reikia atsižvelgti į kai kurių teisių ir pareigų apribojimus, numatytus 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kad būtų apsaugoti tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti interesai. Šis apribojimas yra būtinas ir proporcingas atsižvelgiant į galimą valstybių narių pajamų netekimą ir šios informacijos svarbą veiksmingai kovai su sukčiavimu.
(35) Šiame reglamente reikia atsižvelgti į kai kurių teisių ir pareigų apribojimus, numatytus 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kad būtų apsaugoti tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti interesai, taip pat 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo2 nurodyti interesai;
___________ 1 OL L 8, 2001 1 12, p. 1.
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 36 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(36a)Konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 1 a straipsnis (naujas)
1a straipsnis
Taikydamos šį reglamentą valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad būtų gerbiamos teisės ir laikomasi pareigų, numatytų Direktyvoje 95/46/EB ir Reglamente (EB) Nr. 45/2001.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnis
Valstybių narių kompetentingos institucijos nedelsdamos perduoda kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms gautą 1 straipsnyje nurodytą informaciją, kuri gali būti naudinga kitoms valstybėms narėms.
Valstybių narių kompetentingos institucijos nedelsdamos perduoda kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms gautą 1 straipsnyje nurodytą jų žinomą informaciją, kuri reikalinga siekiant tiksliai nustatyti PVM ir užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomi teisės aktai dėl PVM, ypač sudarant sandorius Sąjungos viduje, taip pat siekiant kovoti su sukčiavimu PVM srityje.
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 1 dalies 1a pastraipa (nauja)
Asmenys, nurodyti b punkte, turi būti kviečiami pateikti savo nuomonę dėl saugomos informacijos kokybės.
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 3 dalis
3. Šio straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose ir 2 dalyje nurodytų duomenų sąrašas ir išsami informacija apie juos nustatomi 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
4. Šio straipsnio 1 dalies b, c, d ir (e) punktuose ir 2 dalyje nurodytų duomenų sąrašas ir išsami informacija apie juos nustatomi 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, neužkraunant institucijai, į kurią kreipiamasi, neproporcingos administracinės naštos.
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio 1 dalies įvadinė dalis
Kiekviena valstybė narė suteikia kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms automatinę prieigą prie 18 straipsnyje nurodytų duomenų bazių informacijos. Iš 18 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos informacijos suteikiama galimybė sužinoti bent šiuos duomenis:
Siekdama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami su PVM susiję teisės aktai, ir prireikus tikrinti, kaip atitinkamoje valstybėje narėje apmokestinamos Sąjungos viduje įsigyjamos prekės arba teikiamos paslaugos, kiekviena valstybė narė suteikia kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms automatinę prieigą prie 18 straipsnyje nurodytų duomenų bazių informacijos. Iš 18 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos informacijos suteikiama galimybė sužinoti bent šiuos duomenis:
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio 2 a dalis (nauja)
Jeigu 18 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta informacija apima asmens duomenis, automatinė prieiga suteikiama tik prie šiame straipsnyje nurodytų kategorijų duomenų.
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 34 straipsnio 1 dalies įvadinė dalis
1. Šiuo reglamentu sukuriama bendra kovos su sukčiavimu PVM ir jo vengimu struktūra. Šios struktūros uždaviniai yra:
1. Šiuo reglamentu sukuriama Sąjungos lygmens kovos su sukčiavimu PVM ir jo vengimu struktūra. Šios struktūros uždaviniai yra:
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 34 straipsnio 2 dalis
2. Kompetentingos valstybių narių institucijos nustato 1 dalimi sukurtos struktūros tyrimų sritis.
2. Sąjungos lygmens struktūrą, nurodytą 1 dalyje, turi sudaryti valstybių narių kompetentingų institucijų paskirti pareigūnai.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 34 straipsnio 3 dalis
3. Kompetentingos valstybių narių institucijos skiria į struktūrą vieną ar kelias valstybes nares kiekvienos tyrimų srities uždaviniams, nurodytiems 1 dalyje, prižiūrėti ir vadovauti jų vykdymui.
3. Sąjungos lygmens struktūra, nurodyta 1 dalyje, nustato tyrimų sritis, kuriose ji atliks savo užduotis.
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 34 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.Siekiant Sąjungoje veiksmingiau tirti su PVM sukčiavimu susijusius atvejus, sukuriamas kitose valstybėse nesumokėtų mokesčių išieškojimo skatinimo mechanizmas, kurio esmę sudaro sąžiningas nesumokėto PVM dalies paskirstymas tarp valstybės narės, išieškojusios šį mokestį, ir besikreipiančios valstybės narės.
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 35 straipsnis
34 straipsniu sukurtą struktūrą sudaro valstybių narių kompetentingų institucijų skirti kompetentingi pareigūnai. Komisija teikia šiai struktūrai techninę, administracinę ir veiklos paramą.
Komisija koordinuoja 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų užduočių atlikimą, vadovauja ir stebi jų vykdymą, taip pat teikia techninę, administracinę ir veiklos pagalbą kompetentingoms valstybių narių institucijoms.
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 39 straipsnis
34 straipsniu sukurta struktūra kasmet pateikia veiklos suvestinę 60 straipsnyje nurodytam komitetui.
34 straipsniu sukurta struktūra kasmet pateikia veiklos suvestinę valstybėms narėms, Europos Parlamentui ir 60 straipsnyje nurodytam komitetui.
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 51 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės ir Komisija nagrinėja ir vertina, kaip veikia šiame reglamente numatytos administracinio bendradarbiavimo priemonės. Visų pirma valstybės narės atlieka šios veiklos auditą. Komisija kaupia valstybių narių patirtį, kad pagerintų šių priemonių veikimą.
1. Valstybės narės, Europos Parlamentas ir Komisija nagrinėja ir vertina, kaip veikia šiame reglamente numatytos administracinio bendradarbiavimo priemonės. Visų pirma valstybės narės atlieka šios veiklos auditą. Komisija kaupia valstybių narių patirtį, kad pagerintų šių priemonių veikimą, ir nuolat praneša apie rezultatus valstybėms narėms ir Europos Parlamentui.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 51 straipsnio 2 dalis
2. Valstybės narės perduoda Komisijai bet kokią turimą informaciją, susijusią su šio reglamento taikymu.
2. Valstybės narės perduoda Europos Parlamentui ir Komisijai bet kokią turimą informaciją, susijusią su šio reglamento taikymu.
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 51 straipsnio 9 dalis
9. Komisija gali teikti valstybėms narėms ekspertų, techninę, logistinę, komunikacijos ar bet kokią kitokią veiklos pagalbą, kad padėtų joms pasiekti šio reglamento tikslų.
9. Komisija teikia valstybėms narėms ekspertų, techninę, logistinę, komunikacijos ar bet kokią kitokią veiklos pagalbą, kad padėtų joms pasiekti šio reglamento tikslų.
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 52 straipsnio 2 dalis
2. Jei suinteresuota trečioji šalis įsipareigojo suteikti pagalbą, reikalingą sukaupti įrodymams, patvirtinantiems PVM teisės aktus pažeidžiančių sandorių neteisėtumą, vadovaujantis vidaus teisės aktais, taikomais perduodant asmens duomenis trečiosioms šalims, pagal šį reglamentą gauta informacija gali būti perduota tai trečiajai šaliai, jei dėl to sutinka informaciją pateikusios kompetentingos institucijos.
2. Jei suinteresuota trečioji šalis įsipareigojo suteikti pagalbą, reikalingą sukaupti įrodymams, patvirtinantiems PVM teisės aktus pažeidžiančių sandorių neteisėtumą, vadovaujantis vidaus teisės aktais, taikomais perduodant asmens duomenis trečiosioms šalims, pagal šį reglamentą gauta informacija gali būti perduota tai trečiajai šaliai, gavus informaciją pateikusios kompetentingos institucijos pritarimą ir laikantis Direktyvos 95/46/EB ir jos įgyvendinimo nuostatų bei Reglamento (EB) Nr. 45/2001 ir jo įgyvendinimo taisyklių.
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 57 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
1. Pagal šį reglamentą bet kokia forma perduodama ar surinkta informacija , įskaitant informaciją, kurią valstybės tarnautojas galėjo gauti VII, VIII ir X skyriuose nurodytomis aplinkybėmis arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, yra valstybės paslaptis. Jai suteikiama tokia apsauga, kokia suteikiama tokiai pačiai informacijai tiek pagal ją gavusios valstybės narės nacionalinės teisės aktus, tiek ir pagal Bendrijos institucijoms taikomas atitinkamas nuostatas. Ši informacija gali būti naudojama tik šiame reglamente nustatytomis aplinkybėmis.
1. Pagal šį reglamentą bet kokia forma perduodama ar surinkta informacija, įskaitant informaciją, kurią valstybės tarnautojas galėjo gauti VII, VIII ir X skyriuose nurodytomis aplinkybėmis arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, yra valstybės paslaptis. Jai suteikiama tokia apsauga, kokia suteikiama tokiai pačiai informacijai tiek pagal ją gavusios valstybės narės nacionalinės teisės aktus, tiek ir pagal Bendrijos institucijoms taikomas atitinkamas nuostatas. Ši informacija taip pat saugoma pagal Direktyvą 95/46/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001. Ji gali būti naudojama tik šiame reglamente nustatytomis aplinkybėmis.
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 57 straipsnio 5 dalis
5. Pagal šį reglamentą kaupiamai informacijai ir keitimuisi ja taikomos Direktyvos 95/46/EB įgyvendinimo nuostatos. Tačiau, siekdamos tinkamai taikyti šį reglamentą, valstybės narės apriboja Direktyvos 95/46/EB 10 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje, 12 ir 21 straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų apimtį, kiek to reikia tos direktyvos 13 straipsnio e punkte nurodytiems interesams apsaugoti.
5. Pagal šį reglamentą kaupiamai informacijai ir keitimuisi ja taikomos Direktyva 95/46/EB ir jos įgyvendinimo nuostatos bei Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir jo įgyvendinimo taisyklės. Tačiau, siekdamos tinkamai taikyti šį reglamentą, valstybės narės gali priimti teisėkūros priemones, kurios apribotų Direktyvos 95/46/EB 10 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje, 12 ir 21 straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų apimtį, kiek to reikia tos direktyvos 13 straipsnio e punkte nurodytiems interesams apsaugoti.
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 57 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad būtų laikomasi su skaidrumu ir informavimu susijusių įsipareigojimų suinteresuotųjų šalių atžvilgiu tais atvejais, kai gaunami Direktyvoje 95/46/EB ir Reglamente (EB) Nr. 45/2001 minimi asmens duomenys.
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 59 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca) užtikrinti aukščiausius keitimosi duomenimis kokybės standartus, jeigu reikia, išlaikant aukščiausią skaidrumo laipsnį.
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 59 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.Valstybės narės kasmet informuoja Komisiją apie visus atvejus, kai pateikus tinkamos formos prašymą kita valstybė narė atsisakė prašančiajai valstybei narei suteikti informaciją arba trukdė prašančiajai valstybei narei atlikti administracinį tyrimą. Tos valstybės narės, į kurias buvo kreiptasi informacijos, informuoja Komisiją apie priežastis, dėl kurių jos atsisakė suteikti informaciją arba nepadėjo atlikti tyrimo. Komisija patikrina gautą informaciją ir pateikia atitinkamas rekomendacijas. Tos rekomendacijos perduodamos Europos Parlamentui ir Tarybai.
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 60 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.Kai pagal 2 dalyje nustatytą procedūrą priimtos priemonės susijusios arba galėtų būti susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su Europos asmens duomenų priežiūros pareigūnu.
Bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės *
482k
119k
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas dėl sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių (COM(2009)0021 – C6-0078/2009 – 2009/0009(CNS))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0021),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 93 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0078/2009),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7-0065/2010),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Komisijos siūlomas tekstas
Pakeitimas
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 4 konstatuojamoji dalis
(4) Siekdamos padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms sudėtinga sumokėti PVM kompetentingai institucijai prieš gaunant mokėjimą iš jų prekes ar paslaugas įsigyjančių asmenų, valstybėms narėms reikia turėti galimybę leisti atlikti PVM apskaitą naudojantis grynųjų pinigų apskaitos sistema, pagal kurią prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas gali sumokėti PVM kompetentingai institucijai gavęs mokestį už tiektas prekes ar teiktas paslaugas ir pagal kurią jam suteikiama teisė į apskaitą, kai jis sumoka už tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas. Taip valstybės narės galės įdiegti neprivalomą grynųjų pinigų apskaitos sistemą, kuri neturėtų neigiamo poveikio grynųjų pinigų srautui, susijusiam su jų pajamomis iš PVM.
(4) Siekdamos padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms sudėtinga sumokėti PVM kompetentingai institucijai prieš gaunant mokėjimą iš prekes ar paslaugas įsigyjančių asmenų, valstybės narės turėtų leisti atlikti PVM apskaitą naudojantis grynųjų pinigų apskaitos sistema, pagal kurią prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas gali sumokėti PVM kompetentingai institucijai gavęs mokestį už tiektas prekes ar teiktas paslaugas ir pagal kurią jam suteikiama teisė į atskaitą, kai jis sumoka už tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas. Taip valstybės narės galės įdiegti neprivalomą grynųjų pinigų apskaitos sistemą, kuri neturėtų neigiamo poveikio grynųjų pinigų srautui, susijusiam su jų pajamomis iš PVM.
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 7 a punktas (naujas) Direktyva 2006/112/EB 91 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)
(7a) 91 straipsnio 2 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:
'Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos, valstybės narės sutinka, kad būtų taikomas Europos centrinio banko valiutų keitimo kursas, paskelbtas prievolės apskaičiuoti mokestį atsiradimo dieną, arba, jeigu tą dieną valiutų kursas neskelbiamas – valiutų keitimo kursas, paskelbtas dieną prieš atsirandant prievolei apskaičiuoti mokestį. Jeigu nė viena iš valiutų nėra euras, keitimo kursas apskaičiuojamas remiantis tų valiutų keitimo kursu euro atžvilgiu.„
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 8 punktas Direktyva 2006/112/EB 167 a straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė
2. Valstybės narės, taikydamos neprivalomąją sistemą, gali nustatyti, kad apmokestinamieji asmenys privalo pasinaudoti teise į atskaitą vėliau – tada, kai prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui sumokamas PVM, jeigu įvykdomi šie reikalavimai:
2. Valstybės narės, taikydamos neprivalomąją sistemą, nustato, kad apmokestinamieji asmenys privalo pasinaudoti teise į atskaitą vėliau – tada, kai prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui sumokamas PVM, jeigu įvykdomi šie reikalavimai:
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 9 punkto c papunktis Direktyva 2006/112/EB 178 straipsnio f punktas
c) f punktas pakeičiamas taip:
Išbraukta.
'f) kai apmokestinamasis asmuo turi mokėti PVM kaip paslaugas ar prekes įsigyjantis asmuo pagal 194–197 ar 199 straipsnius, jis privalo turėti pagal XI antraštinės dalies 3 skyriaus 3–6 skirsnius išrašytą sąskaitą faktūrą ir laikytis kiekvienos valstybės narės nustatytų formalumų.„
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 14 punktas Direktyva 2006/112/EB 219 a straipsnis
1. Išduodant sąskaitas faktūras taikomos taisyklės, nustatytos toje valstybėje narėje, kuri atitinkamam apmokestinamajam asmeniui išdavė PVM mokėtojo kodą, kurį naudodamas jis tiekė prekes ar teikė paslaugas.
1. Išduodant sąskaitas faktūras taikomos taisyklės, nustatytos toje valstybėje narėje, kurioje turi būti sumokėtas PVM.
Jeigu toks kodas neišduotas, taikomos taisyklės, nustatytos valstybėje narėje, kurioje prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra įsteigęs savo įmonę arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio tiekia prekes ar teikia paslaugas, arba, jeigu nėra tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, valstybėje narėje, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena arba kurioje turi būti kitu būdu užsiregistravęs PVM tikslais.
Kai PVM neturi būti sumokėtas Sąjungoje, taikomos taisyklės, nustatytos valstybėje narėje, kurioje prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra įsteigęs savo įmonę arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio tiekia prekes ar teikia paslaugas, arba, jeigu nėra tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, valstybėje narėje, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena.
Kai sąskaitą faktūrą, kuria įforminamos tiekiamos apmokestinamos prekės ar teikiamos apmokestinamos paslaugos, išrašo prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas, kuris nėra įsisteigęs toje valstybėje narėje, kurioje turi būti sumokėtas PVM, o prievolė sumokėti PVM tenka prekių ar paslaugų gavėjui, išrašant sąskaitas faktūras taikomos taisyklės, nustatytos toje valstybėje narėje, kurioje prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra įsisteigęs arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio yra tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos.
Jeigu prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas neturi nuolatinio padalinio Sąjungoje, išrašant sąskaitas faktūras šios direktyvos nuostatos netaikomos.
2. Kai prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje nei ta, iš kurios buvo tiektos prekės ar teiktos paslaugos, ir prievolė mokėti PVM tenka prekes ar paslaugas įsigyjančiam asmeniui, išrašant sąskaitą faktūrą taikomos taisyklės, nustatytos valstybėje, kurioje išduotas PVM mokėtojo kodas, kurį naudodamas prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo gavo prekes ar paslaugas.
2. Kai prekių ar paslaugų gavėjas išrašo sąskaitą faktūrą (sąskaitos faktūros išrašymas sau) ir turi sumokėti PVM, išrašant sąskaitą faktūrą taikomos taisyklės, nustatytos valstybėje narėje, kurioje turi būti sumokėtas PVM.
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 16 punktas Direktyva 2006/112/EB 220 a straipsnio 1 dalies a punktas
a) kai tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė mažesnė negu 200 EUR;
a) kai tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė mažesnė negu 300 EUR;
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 17 punktas Direktyva 2006/112/EB 221 straipsnis
Valstybės narės gali apmokestinamiesiems asmenims nustatyti prievolę išrašyti supaprastintą sąskaitą faktūrą, skirtą patiektoms prekėms ar suteiktoms paslaugoms, išskyrus nurodytąsias 220 straipsnyje, kai šios prekės patiekiamos ar paslaugos suteikiamos jų teritorijoje.
1. Valstybės narės gali apmokestinamiesiems asmenims nustatyti prievolę remiantis 226 arba 226b straipsniu išrašyti sąskaitą faktūrą, skirtą patiektoms prekėms ar suteiktoms paslaugoms, išskyrus nurodytąsias 220 straipsnyje, kai šios prekės patiekiamos ar paslaugos suteikiamos jų teritorijoje.
2.Valstybės narės gali atleisti apmokestinamuosius asmenis nuo 220 arba 220a straipsnyje nustatytos prievolės įforminti neapmokestinamą prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jų teritorijoje sąskaita faktūra, suteikiant teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM arba jos nesuteikiant, pagal 110 ir 111 straipsnius, 125 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnį, 128 straipsnio 1 dalį, 132, 135, 136, 375, 376 ir 377 straipsnius, 378 straipsnio 2 dalį, 379 straipsnio 2 dalį ir 380–390 straipsnius.
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 17 punktas Direktyva 2006/112/EB 222 straipsnis
Sąskaita faktūra turi būti išrašyta ne vėliau kaip mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įvyksta apmokestinimo momentas, 15-ąją dieną.
Sąskaita faktūra turi būti išrašyta ne vėliau kaip antro mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įvyksta apmokestinimo momentas, 15-ąją dieną.
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 19 punkto a papunktis Direktyva 2006/112/EB 226 straipsnio 4 punktas
4) prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens PVM mokėtojo kodas, kaip nurodyta 214 straipsnyje;
4) prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens 214 straipsnyje nurodytas PVM mokėtojo kodas, kurį naudodamas prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo gavo tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas, už kurias jam tenka prievolė sumokėti PVM, arba gavo tiekiamas prekes kaip nurodyta 138 straipsnyje;
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 20 punktas Direktyva 2006/112/EB 226 b straipsnis
Remiantis 220a ir 221 straipsniais išrašytoje supaprastintoje sąskaitoje faktūroje nurodomi tik šie duomenys:
1. Remiantis 220a ir 221 straipsniais išrašytoje supaprastintoje sąskaitoje faktūroje nurodomi tik šie duomenys:
a) išrašymo data;
a) išrašymo data;
b) prekes tiekiančio ar paslaugas teikiančio apmokestinamojo asmens identifikavimo duomenys;
b) prekes tiekiančio ar paslaugas teikiančio apmokestinamojo asmens identifikavimo duomenys, nurodant asmens PVM mokėtojo kodą;
c) tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų identifikavimo duomenys;
c) tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų identifikavimo duomenys ir vertė;
d) mokėtina PVM suma arba jai apskaičiuoti reikalinga informacija.
d) PVM tarifas ir mokėtina ar kredituotina PVM suma arba jai apskaičiuoti reikalinga informacija;
da) kai išrašyta sąskaita faktūra yra dokumentas ar pranešimas, kuris iš dalies pakeičia pirminę sąskaitą faktūrą, kaip nurodyta 219 straipsnyje − konkreti ir vienareikšmiška nuoroda į pirminę sąskaitą faktūrą.
2.Valstybės narės gali reikalauti, kad remiantis 220a ir 221 straipsniais išrašytose supaprastintose sąskaitose faktūrose būtų nurodomi šie su konkrečiais sandoriais ar apmokestinamųjų asmenų kategorijomis susiję duomenys:
a) prekes tiekiančio ar paslaugas teikiančio apmokestinamojo asmens tapatybės duomenys, nurodant to asmens vardą, pavardę ir adresą;
b) unikalus sąskaitos faktūros vienos ar kelių serijų eilės numeris;
c) prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens tapatybės duomenys, nurodant to asmens PVM mokėtojo kodą, vardą, pavardę ir adresą;
d) kai prekių tiekimas ar paslaugų teikimas PVM neapmokestinamas arba kai prekes ar paslaugas įsigyjančiam asmeniui tenka prievolė sumokėti PVM − duomenys, kuriuos būtina pateikti pagal 226 ir 226a straipsnius.
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 22 punktas Direktyva 2006/112/EB 230 straipsnis
Sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos gali būti išreikštos bet kuria valiuta, jei mokėtina ar kredituotina PVM suma yra išreikšta nacionaline valstybės narės, kurioje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, valiuta pagal Europos centrinio banko valiutų kursą, paskelbtą prievolės apskaičiuoti mokestį atsiradimo dieną, arba, jeigu tą dieną valiutų kursas neskelbiamas, pagal ankstesnę dieną paskelbtą valiutų kursą.
Sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos gali būti išreikštos bet kuria valiuta, jei mokėtina ar kredituotina PVM suma yra išreikšta nacionaline valstybės narės, kurioje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, valiuta pagal vieną iš keitimo kursų, kaip nurodyta 91 straipsnyje.
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 25 punktas Direktyva 2006/112/EB 223, 234, 235 ir 237 straipsniai
(25) 233, 234, 235 ir 237 straipsniai išbraukiami.
(25) 233, 234 ir 235 straipsniai išbraukiami.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 25 a punktas (naujas) Direktyva 2006/112/EB 237 straipsnis
25a) 237 straipsnis pakeičiamas taip:
„237 straipsnis
Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. pateikia Komisijai elektroninių sąskaitų faktūrų sistemos įgyvendinimo vertinimo ataskaitą. Tose ataskaitose visų pirma atkreipiamas dėmesys į techninius sunkumus ar trūkumus, su kuriais susidūrė apmokestinamieji asmenys ir mokesčių administratorius, taip pat pateikiamas su elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymu susijusios nesąžiningos veiklos po to, kai buvo panaikintas reikalavimas į elektronines sąskaitas įtraukti keitimąsi elektroniniais duomenimis (EDI) arba elektroninį parašą poveikio vertinimas. Ne vėliau kaip 2014 m. liepos 1 d. Komisija, remdamasi iš valstybių narių gautomis vertinimo ataskaitomis, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais.„
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 29 punktas Direktyva 2006/112/EB 244 straipsnio 3 dalis
Sąskaitos faktūros saugomos laikantis taisyklių, nustatytų valstybėje narėje, kurioje apmokestinamasis asmuo yra įsteigęs savo įmonę arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio tiekia prekes ar teikia paslaugas, arba, jeigu nėra tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, valstybėje narėje, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąja vietą ar paprastai gyvena arba kurioje turi būti kitu būdu užsiregistravęs PVM tikslais.
Sąskaitos faktūros gali būti saugomos tokia pačia forma, kokia jos buvo gautos, nesvarbu, ar popierine, ar elektronine. Kai reikia, popierinė sąskaita faktūra gali būti perkelta į elektroninę laikmeną. Kitais požiūriais sąskaitos faktūros saugomos laikantis taisyklių, nustatytų valstybėje narėje, kurioje apmokestinamasis asmuo yra įsteigęs savo įmonę arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio tiekia prekes ar teikia paslaugas, arba, jeigu nėra tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, valstybėje narėje, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąja vietą ar paprastai gyvena arba kurioje turi būti kitu būdu užsiregistravęs PVM tikslais.
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 32 punktas Direktyva 2006/112/EB 247 straipsnis
Apmokestinamasis asmuo užtikrina, kad sąskaitos faktūros būtų saugomos šešerius metus.
Apmokestinamasis asmuo užtikrina, kad sąskaitos faktūros būtų saugomos penkerius metus. Šis straipsnis nepažeidžia nacionalinių nuostatų, nesusijusių su PVM, kuriomis nustatomi skirtingi privalomi patvirtinančiųjų dokumentų, įskaitant sąskaitas faktūras, saugojimo laikotarpiai.
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 34 punktas Direktyva 2006/112/EB 248 a straipsnis
(34)Į XI antraštinės dalies 3 skyriaus 4 skirsnį įterpiamas 248a straipsnis:
Išbraukta.
„248a straipsnis
Kontrolės tikslais valstybės narės, kuriose reikia sumokėti mokestį, gali pareikalauti, kad tam tikros sąskaitos faktūros būtų išverstos į jų oficialiąsias kalbas.„
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 36 a punktas (naujas) Direktyva 2006/112/EB XIV antraštinės dalies 4 a skyrius (naujas)
(36a)Po 401 straipsnio įterpiamas šis skyrius:
„4a skyrius
E. administravimas
401a straipsnis
Siekdama aktyviai plėtoti veiksmingą ir patikimą e. administravimą PVM srityje, Komisija įvertina esamas e. administravimo priemones valstybėse narėse ir skatina valstybių narių keitimąsi pažangiąja patirtimi šioje srityje. Be to, Komisija naudoja Bendrijos programą mokesčių sistemų veikimui vidaus rinkoje pagerinti („Fiscalis 2013“), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1482/2007/EB1, kartu su kitais esamais Sąjungos fondais, pvz., struktūriniais fondais, siekiant teikti techninę pagalbą toms valstybėms narėms, kurioms labiausiai reikia patobulinti turimą e. administravimą prisijungus prie didžiausių visos Sąjungos informacinių technologijų sistemų ir naudojantis šiomis sistemomis.„
1 OL L 330, 2007 12 15, p. 1.
Prašymas atšaukti Parlamento nario Miloslavo Ransdorfo imunitetą
195k
33k
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Miloslavo Ransdorfo imunitetą (2009/2208(IMM))
– atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymą atšaukti Miloslavo Ransdorfo imunitetą, pateiktą 2009 m. rugsėjo 16 d. ir paskelbtą 2009 m. lapkričio 23 d. plenariniame posėdyje,
– išklausęs Miloslav Ransdorf paaiškinimus, pateiktais pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d. sprendimus(1),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto išvadas (A7-0107/2010),
A. kadangi Miloslav Randsdorf yra Europos Parlamento narys,
B. kadangi, remiantis 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 9 straipsniu, Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams, ir imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darant nusikaltimą; kadangi joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą,
C. kadangi vadovaujantis Čekijos Respublikos Konstitucijos 27 straipsnio 4 dalimi joks Parlamento narys ar senatorius negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn negavus Parlamento rūmų, kurių nariu jis yra, sutikimo ir, jei atitinkami Parlamento rūmai nesuteikia tokio sutikimo, patraukti baudžiamojon atsakomybėn nėra įmanoma,
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas (C7-0175/2009 – 2009/2071(DEC))
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),
– atsižvelgdamas į Europos Bendrijų 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas, I tomas (C7–0175/2009)(2),
– atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo 2008 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,
– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2008 finansinių metų biudžeto vykdymo metinę ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį, 317, 318 ir 319 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(5), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0079/2010),
1. patvirtina Teisingumo Teismo kancleriui, kad Teisingumo Teismo 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą Europos Parlamento sprendimo dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, IV skirsnis – Teisingumo Teismas (C7-0175/2009 – 2009/2071(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(6),
– atsižvelgdamas į Europos Bendrijų 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas, I tomas (C7–0175/2009)(7),
– atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo 2008 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,
– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2008 finansinių metų biudžeto vykdymo metinę ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(8),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(9),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį, 317, 318 ir 319 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(10) (Finansinis reglamentas), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0079/2010),
1. pažymi, kad Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) turimi įsipareigojimų asignavimai 2008 m. sudarė iš viso 297 mln. eurų (2007 m. – 275 mln. eurų), iš kurių 98,20 % buvo panaudoti; taigi panaudojimas buvo didesnis nei vidutiniškas kitų institucijų panaudojimas (95,67 %);
2. pažymi, kad Audito Rūmai metinėje ataskaitoje nurodė, jog atlikus ETT sudarytos paslaugų teikimo sutarties (sudarytos užbaigus bendrą atvirą viešųjų pirkimų procedūrą su viena valstybe nare) auditą buvo nustatyti vidaus kontrolės sistemos trūkumai vykdant šią viešųjų pirkimų procedūrą; pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, kad dėl minėtų trūkumų konkurso dalyviams buvo numatytas pernelyg trumpas laikas viešųjų pirkimų specifikacijoms gauti (pažeistas Finansinio reglamento 98 straipsnis), skelbime apie pirkimą buvo nurodyta, kad pasiūlymai turi būti teikiami tik viena kalba (Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių(11) 125c straipsnio pažeidimas) ir kad vokai su pasiūlymais bus atplėšiami uždarame posėdyje (Įgyvendinimo taisyklių 118 straipsnio 3 dalies pažeidimas);
3. pažymi, kad ETT paaiškino, kad, visų pirma tvarkaraštis, kuriame, nors ir buvo nustatyti labai trumpi terminai, atitinka Finansiniame reglamente oficialiai nustatytus terminus; atkreipia dėmesį į tai, kad trumpas terminas buvo nustatytas todėl, kad sutartis turėjo būti sudaryta iki tam tikros datos siekiant konkurso laimėtojui suteikti galimybę pradėti darbus iš karto, kai buvo baigtas naujas pastatų kompleksas, taip pat todėl, kad konkurso dalyviams reikėjo skirti pakankamai laiko parengti pasiūlymus;
4. be to, atkreipia dėmesį į ETT paaiškinimą, jog skelbime apie pirkimą buvo nurodyta, jog pasiūlymai turi būti teikiami tik prancūzų kalba (kaip įprasta aptariamoje valstybėje narėje) tik dėl koordinavimo nebuvimo, nes sudarytos sutarties dokumentuose nurodyta, kad pasiūlymai gali būti teikiami bet kuria oficialiąja Europos Sąjungos kalba, taip pat paaiškinta, kad visiems konkurso dalyviams, pageidaujantiems dalyvauti vokų su pasiūlymais atplėšimo komisijos posėdyje, būtų buvę leista jame dalyvauti;
5. pritaria Europos Audito Rūmų pasiūlymui, kad ETT turėtų gerinti viešųjų pirkimų procedūras siekiant padėti įgaliojimus suteikiančioms tarnyboms rengti viešųjų pirkimų procedūras ir kontroliuoti, ar vykdomi nustatyti reikalavimai;
6. pažymi, kad be pastabų dėl minėtos viešųjų pirkimų procedūros, Audito Rūmų metinėje ataskaitoje Europos Teisingumo Teismui nepateikiama jokių kitų pastabų;
7. su džiaugsmu pažymi veiksmingą neseniai įsteigto ETT Vidaus audito skyriaus darbą ir palankiai vertina jo pateiktas rekomendacijas dėl išlaidų patvirtinimo, leidimo dėl išlaidų suteikimo ir jų apmokėjimo, taip pat tai, kad į šias rekomendacijas atsižvelgta ir visų pirma atlikta delegavimo sistemos ir subdelegavimo sąlygų peržiūra, atliktas vidaus kontrolės sistemos vertinimas, padaugėjo ex post patikrinimų ir pagerintos dokumentacijos procedūros; be to, atkreipia dėmesį į audito dėl atitikties teisės aktuose nustatytiems įsipareigojimams, susijusiems su biudžeto ir finansų informacijos pranešimu ir atskleidimu, rezultatus, į kuriuos atsižvelgus buvo numatytos viešųjų sutarčių valdymo ir vidaus kontrolės gerinimo priemonės, taip pat į viešųjų pirkimų, skirtų bibliotekai, ir į kompensacinių išmokų auditų rezultatus;
8. džiaugiasi tuo, kad nuolat mažėja ETT procedūrų trukmė, visų pirma labai sumažėjo prašymų priimti prejudicinį sprendimą procedūrų trukmė; mano, kad šis sumažėjimas vis dar yra nepakankamas; pažymi, kad sumažėjo baigtų bylų skaičius (333 sprendimai ir 161 nutartys, palyginti su 379 ir 172 atitinkamai 2007 m.), vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad labai padaugėjo bylų dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą; be to, pažymi, kad nuo 1979 m. 2008 m. buvo gauta daugiausia bylų (592), todėl 2008 m. pabaigoje šiek tiek padaugėjo dar neišnagrinėtų bylų (767 bylos, palyginti su 741 byla 2007 m. pabaigoje);
9. džiaugiasi, kad 2008 m. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo 52 % daugiau bylų, bei tuo, kad šiek tiek, nors vis dar nepakankamai, sumažėjo bylų nagrinėjimo trukmė; vis dėlto pažymi, kad 2008 m. buvo išimtinai daug gautų bylų (629 gautos bylos, palyginti su 522 bylomis 2007 m.), todėl toliau daugėjo taip pat ir Pirmosios instancijos teismo dar neišnagrinėtų bylų (nuo 1154 bylų 2007 m. iki 1178 bylų 2008 m.);
10. pažymi, kad Tarnautojų teismas, kurio sudėtis 2008 m. buvo pirmą kartą per trejus metus iš dalies atnaujinta, išnagrinėjo mažiau bylų negu 2007 m.; vis dėlto labai sumažėjus gautų ieškinių skaičiui (111 ieškiniai 2008 m., palyginti su 157 ieškiniais 2007 m.), labai sumažėjo ir dar neišnagrinėtų bylų skaičius(nuo 235 bylų 2007 m., iki 217 bylų 2008 m.);
11. džiaugiasi tuo, kad taikoma nauja integruota valdymo ir finansų kontrolės sistema (SAP), veikianti nuo 2008 m. sausio 1 d., kuri trims ją taikančioms institucijoms (Taryba, ETT ir Audito Rūmai) suteikė galimybę sutaupyti biudžeto lėšų ir padidinti veiklos efektyvumą;
12. džiaugiasi sėkmingų institucijų bendradarbiavimu su Audito Rūmais mokymo srityje;
13. atkreipia dėmesį į tolesnius ETT veiksmus po to, kai Parlamentas ir Audito Rūmai ankstesniuose biudžeto įvykdymo patvirtinimuose ir ataskaitose pateikė pastabas, ir ypač džiaugiasi tuo, kad imtasi priemonių siekiant parengti pagalbinių darbuotojų atrankos procedūrą; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad ETT nenoriai skelbia savo narių finansinių interesų deklaracijas, ir reikalauja, kad teismas nedelsdamas pradėtų įgyvendinti tokią praktiką;
14. giria ETT už nustatytą praktiką į veiklos ataskaitą įtraukti skyrių, kuriame nurodomi veiksmai, kurių imtasi atitinkamais metais, atsižvelgus į ankstesnius Parlamento sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir į Audito Rūmų ataskaitas.
Komisijos 2002 m. gruodžio 23 d. reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, kuriuo nustatoma išsamios Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklės (OL L 357, 2002 12 31, p. 1).
2008 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Audito Rūmai
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai (C7-0176/2009 – 2009/2072(DEC))
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),
– atsižvelgdamas į Europos Bendrijų 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C7–0176/2009)(2),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(3),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį, 317, 318 ir 319 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(5), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0097/2010),
1. suteikia patvirtinimą Audito Rūmų generaliniam sekretoriui, kad Audito Rūmų 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą Europos Parlamento sprendimo dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, V skirsnis – Audito Rūmai (C7-0176/2009 – 2009/2072(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(6),
– atsižvelgdamas į Europos Bendrijų 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C7–0176/2009)(7),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(8),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(9),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį, 317, 318 ir 319 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(10), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0097/2010),
1. pažymi, kad Audito Rūmams 2008 m. buvo iš viso skirta 133 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų (2007 m. – 122 mln. eurų, 2006 m. – 114 mln. eurų), iš kurių 90,66 proc. buvo panaudoti, o tai yra mažiau nei kitų institucijų vidurkis (95,67 proc.);
2. primena, jog Audito Rūmų 2008 finansinių metų finansinių ataskaitų auditą atliko nepriklausoma įmonė „PricewaterhouseCoopers“ (kaip ir 2007 m.; anksčiau jį atliko KPMG) ir padarė šias išvadas:
a)
kiek tai susiję su 2008 finansinių metų finansinių ataskaitų tikslumu, 'mūsų nuomone, finansinės atsakomybės dokumentai, atsižvelgiant į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, kuriuo nustatomos išsamios minėto Tarybos reglamento įgyvendinimo taisyklės, ir Europos Audito Rūmų vidaus taisykles, teisingai atspindi Europos Audito Rūmų finansinę padėtį 2008 m. gruodžio 31 d., taip pat finansinės veiklos rezultatus ir grynųjų pinigų srautus tą dieną pasibaigusiais metais„; bei
b)
kiek tai susiję su Audito Rūmams skirtų lėšų panaudojimu ir kontrolės procedūrų tinkamumu 2008 finansiniais metais, 'nepastebėjome nieko, kas mus verstų manyti, kad visais reikšmingais aspektais ir remiantis (nustatytais) kriterijais (a) Audito Rūmams skirti ištekliai nebuvo naudojami numatytiems tikslams ir (b) taikomos kontrolės procedūros neleidžia suteikti būtinų garantijų, kurios užtikrintų finansinių operacijų atitikimą galiojančioms taisyklėms ir teisės aktams„;
3. primena savo pasiūlymą apsvarstyti galimybę sukurti racionalesnę Audito Rūmų struktūrą ir prašo Audito Rūmų apsvarstyti alternatyvius modelius siekiant sumažinti bendrą ir nustatyti konkretų narių skaičių bei patvirtinti, pvz., rotacijos sistemą, kuri būtų grindžiama narių lygybės principu;
4. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastangas gerinti metinių ataskaitų skelbimo ir jų pateikimo procedūrą; tikisi, kad tinkamai atsižvelgus į tai, kad Audito Rūmai visiškai savarankiški, ir į atsakingojo komiteto prerogatyvas bus susitarta dėl šio lemiamo biudžeto įvykdymo proceso etapo procedūros, kuria būtų vadovaujamasi ateityje;
5. atkreipia dėmesį, kad siekiant sustiprinti Audito Rūmų tapatybę ir matomumą kyla susirūpinimas dėl dabartinės Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų skelbimo ir pateikimo tvarkos: Parlamentas visapusiškai gerbia Audito Rūmų teisę specialiosiose ataskaitose bet kuriuo metu pateikti savo pastabas, tačiau mano, kad taikant dabartinę procedūrą, kuri prasideda specialiosios ataskaitos pristatymu visuomenei ir Audito Rūmų spaudos konferencija, kuri įvyksta daug anksčiau nei specialioji ataskaita pateikiama Biudžeto kontrolės komitetui, gali būti nevisiškai atspindimas Audito Rūmų kaip Parlamentui ir Tarybai padedančios atskaitingos institucijos, kai šios vykdo biudžeto įgyvendinimo kontrolės įgaliojimus, vaidmuo;
6. džiaugiasi tuo, kad tarptautinės tarpusavio vertinimo grupės 2008 m. gruodžio mėn. pateiktoje tarpusavio vertinimo ataskaitoje prieita bendrų išvadų ir kad ataskaitoje pripažinta, kad daugiausia rekomendacijų tikėtasi pagal veiksmų planą, kuris buvo parengtas prieš vertinimą; pritaria Audito Rūmų ketinimui į 2009–2012 m. audito strategiją įtraukti kitas rekomendacijas ir pastangoms šiuo laikotarpiu jas įgyvendinti;
7. pažymi, kad, nors 2008 m. Audito Rūmai priėmė 97 darbuotojus (48 pareigūnus, 18 laikinųjų darbuotojų ir 31 pagal sutartį dirbantį darbuotoją), bendras laisvų darbo vietų skaičius 2008 m. pabaigoje (69) buvo didesnis nei 2007 m. pabaigoje (56); atsižvelgia į tai, kad Audito Rūmai gavo 22 papildomas darbo vietas (iš viso 853), ir į tai, kad trūko tinkamų konkurso laimėtojų ir Audito Rūmai negalėjo priimti tiek naujų darbuotojų, kiek buvo numatę; prašo Audito Rūmų pranešti apie pažangą, padarytą trumpinant uždelsimo, kuris atsiranda vykdant įdarbinimo procedūras, laiką;
8. džiaugiasi Jungtinio lygių galimybių komiteto įkūrimu, pažanga, padaryta informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje, bei veiksmingu biurų patalpų valdymu;
9. pažymi, kad 2008 m. Audito Rūmų vidaus auditoriaus ataskaita buvo daugiausia teigiama, ir, atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi, kad daugelis vidaus auditoriaus rekomendacijų buvo priimta ir įtraukta į taisomuosius veiksmų planus; pritaria vidaus kontrolės veiksmingumo stebėsenos sistemos sukūrimui ir pagrindinių veiklos rodiklių patvirtinimui;
10. džiaugiasi tuo, kad taikoma nauja integruota valdymo ir finansų kontrolės sistema (SAP), kuri veikia nuo 2008 m. sausio 1 d. ir kuri trims ją taikančioms institucijoms (Tarybai, Audito Rūmams ir Teisingumo Teismui) suteikė galimybę sutaupyti biudžeto lėšų ir padidinti veiklos efektyvumą, tačiau apgailestauja, kad Audito Rūmai neįgyvendino šios sistemos anksčiau;
11. džiaugiasi besitęsiančiu sėkmingu institucijos bendradarbiavimu su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu mokymų srityje;
12. primena, kad, remiantis Audito Rūmų elgesio kodeksu, Audito Rūmų nariai turi pateikti savo finansinių interesų deklaracijas Audito Rūmų pirmininkui, pirmininkas jas turi saugoti konfidencialiai, ir šios deklaracijos nėra skelbiamos; dar kartą patvirtina savo poziciją, kad skaidrumo labui visų ES narių institucijų darbuotojų finansinių interesų deklaracijos turi būti prieinamos internete per viešąjį registrą, ir ragina Audito Rūmus šioje srityje imtis atitinkamų veiksmų;
13. teigiamai vertina Audito Rūmus už tai, kad parengė kokybišką metinę veiklos ataskaitą, ir džiaugiasi tuo, kad buvo įtrauktas skyrius, kuriame nurodytos priemonės, kurių imtasi atitinkamais metais, atsižvelgiant į Parlamento ankstesnius sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas (C7-0179/2009 – 2009/2075(DEC))
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C7–0179/2009)(2),
– atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijos atsakymais(3),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį, 317, 318 ir 319 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(5), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0070/2010),
1. suteikia patvirtinimą Europos ombudsmenui, kad 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas (C7-0179/2009 – 2009/2075(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(6),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C7–0179/2009)(7),
– atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(8),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(9),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį, 317, 318 ir 319 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0070/2010),
1. pažymi, kad 2008 m. Europos ombudsmenui (Ombudsmenui) buvo iš viso skirta 9 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų (2007 m. – 8,2 mln. eurų), iš kurių 91,51 proc. buvo panaudoti, o tai yra mažiau nei kitų institucijų vidurkis (95,67 proc.);
2. pažymi, kad Audito Rūmų metinėje ataskaitoje nurodyta, jog atlikus Ombudsmeno institucijos auditą reikšmingų pastabų teikti nereikėjo;
3. pažymi, kad 2003–2008 m. laikotarpiu nuolat didėjo įsipareigojimų asignavimai (jų suma padidėjo dvigubai nuo 4,4 iki 9 mln. eurų), etatų skaičius išaugo nuo 31 iki 57 etatų (2009 m. sukurti dar 6 etatai), skundų padaugėjo nuo 2 436 iki 3 346 ir pradėtų naujų tyrimų skaičius – nuo 253 iki 293; pabrėžia, kad nors per paskutinius trejus finansinius metus etatų skaičius nedidėjo, tačiau 2009 m. buvo numatyta šį skaičių padidinti iki 63; taip pat pabrėžia, kad po 2008 m. atliktos vidinės restruktūrizacijos, 24 etatai iš 57 skirti skundams tirti ir tyrimams vykdyti (Teisės departamentas) ir 31 etatas skirtas skundų registravimo ir paskirstymo funkcijoms vykdyti bei imtis tolesnių veiksmų, susijusių su skundais, taip pat kitam darbui, tiesiogiai nesusijusiam su pagrindine veikla, vykdyti (Administravimo ir finansų departamentas);
4. primena, jog Ombudsmeno ir Parlamento neribotos trukmės bendradarbiavimo pagrindų susitarime, kuris įsigaliojo 2006 m. balandžio 1 d., nurodyta, kad Parlamentas teikia tam tikras administracines paslaugas, įskaitant paslaugas, susijusias su pastatais, informacinėmis technologijomis, ryšiais, teisinėmis konsultacijomis, taip pat medicinos, mokymų, vertimo raštu ir žodžiu paslaugas;
5. atkreipia dėmesį į vidaus audito tarnybos nurodytas prioritetines sritis, ypač viešųjų pirkimų proceso auditą, įskaitant tolesnes priemones, susijusias su neįgyvendintais veiksmais, dotacijų audito procesą ir 2007 m. audito veiksmų užbaigimą bei ataskaitų apie juos pateikimą; džiaugiasi padarytomis išvadomis, ypač pastabomis, kad ženkliai pagerėjo viešųjų pirkimų procesas ir kad buvo pakoreguoti du likę nebaigti 2005 m. audito veiksmai, taip pat džiaugiasi dėl pastabos, kad dotacijų skyrimo procesas atitinka reglamentavimo sistemos reikalavimus, skaidrumo ir patikimo finansų valdymo principus;
6. vis dėlto pabrėžia, kad atlikus vidaus auditą nustatyta keletas sričių, kur būtina imtis veiksmų padėčiai pagerinti, t. y. viešųjų pirkimų procedūrų dokumentuose turėtų būti pateikiama išsamesnė informacija, pateikimo terminus gali būti leidžiama keisti tik išimtiniais atvejais, būtina geriau planuoti viešųjų pirkimų procedūrų laiką ir nenuoseklios sutarčių nuostatos turi būti pataisomos prieš pasirašant sutartis; tikisi, kad Ombudsmenas imsis tolesnių veiksmų šiais klausimais ir savo veiklos ataskaitoje pateiks informaciją apie juos Parlamentui;
7. palankiai vertina Ombudsmeno sprendimą skelbti metinę Ombudsmeno interesų deklaraciją ir tai, kad ši deklaracija bus skelbiama Ombudsmeno tinklavietėje;
8. pakartoja savo prašymą, kad Ombudsmenas į savo veiklos ataskaitą įtrauktų skyrių, kuriame būtų išsamiai išdėstyti tolesni veiksmai, kurių atitinkamais metais imtasi remiantis ankstesniais Parlamento sprendimais dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (C7-0180/2009 – 2009/2076(DEC))
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C7–0180/2009)(2),
– atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 bei 276 straipsnius, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį, 317, 318 bei 319 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(5), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0098/2010),
1. patvirtina Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, kad 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (C7-0180/2009 – 2009/2076(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(6),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C7–0180/2009)(7),
– atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(8),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(9),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 bei 276 straipsnius, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį, 317, 318 bei 319 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0098/2010),
1. pažymi, kad 2008 m. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (toliau – EDAPP) turimi įsipareigojimų asignavimai 2008 m. sudarė iš viso 5,3 mln. eurų (2007 m. – 5 mln. eurų(11)), iš kurių 86,14 % buvo panaudoti; taigi panaudojimas buvo mažesnis nei kitų institucijų panaudojimo vidurkis (95,67 %);
2. atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2007 m. (29 etatai) iki 2008 m. (33 etatai) nuolat didėja nuolatinių EDAPP skirtų etatų skaičius; palankiai vertina tai, kad visi šie etatai buvo užpildyti, ir atkreipia dėmesį į tai, kad kontroliuojamas užduočių ir darbuotojų kiekio didėjimas bei ribojama jų plėtra, užtikrinant, kad nauji darbuotojai būtų tinkamai integruojami ir apmokomi; vis dėlto pažymi, kad lėšos, įrašytos į biudžeto eilutę „Kiti darbuotojai“, patvirtina, jog panaudojimo lygis nesiekia vidurkio (51,98 %);
3. pažymi, kad Audito Rūmų metinėje ataskaitoje nurodyta, jog atlikus EDAPP institucijos auditą reikšmingų pastabų teikti nereikėjo;
4. džiaugiasi, kad apjungtas finansinių ir žmogiškųjų išteklių valdymas ir kad 2008 m. pagerėjo vidaus kontrolės sistemos veikla ir jos veiksmingumas; tikisi, kad ateityje bus plėtojami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai ir vidaus darbo procesai, nes tai yra sritys, kurias EDAPP įrašė kaip vieną iš pagrindinių 2009 m. tikslų;
5. primena, kad pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos, Parlamento ir Tarybos generalinių sekretorių kartu su EDAPP kitam trejų metų laikotarpiui pasirašytą administracinio bendradarbiavimo susitarimą, įsigaliojusį 2007 m. sausio 16 d. visų EDAPP komandiruočių administracinį tvarkymą užtikrina Komisijos individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuras;
6. primena, kad EDAPP Vidaus audito tarnybai (pagal administracinio bendradarbiavimo susitarimą tai yra Komisijos vidaus auditorius) atlikus vertinimą, nustatyta, kad ši vidaus kontrolės sistema veikia ir yra veiksminga bei pagal ją galima pagrįstai užtikrinti, kad EDAPP tikslai būtų pasiekti, ir laukia pakartotinio audito rezultatų; džiaugiasi, kad vidaus kontrolės ataskaitoje įrašyta, jog įgyvendinta 80 % vidaus rekomendacijų;
7. palankiai vertina tai, kad renkami institucijos nariai (EDAPP ir EDAPP padėjėjas) kasmet skelbia finansinių interesų deklaracijas, kuriose pateikiama svarbi informacija tokiais klausimais, kaip antai deklaruotina profesinė veikla ir atlyginamos pareigos arba veikla;
8. ragina, kad EDAPP į kitą veiklos ataskaitą (už 2009 finansinius metus) įtrauktų skyrių, kuriame būtų išsamiai išdėstyti veiksmai, kurių atitinkamais metais imtasi atsižvelgus į ankstesnius Parlamento sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0188/2009 – 2009/2117(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Centro atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantį Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą(3), ypač į jo 14 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0071/2010),
1. suteikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro direktoriui patvirtinimą, kad Centro 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0188/2009 – 2009/2117(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Centro atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantį Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą(7), ypač į jo 14 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0071/2010),
1. pritaria Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą Parlamento sprendimo dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0188/2009 – 2009/2117(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Centro atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantį Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą(11), ypač į jo 14 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0071/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir pagal jas atliktos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi Parlamentas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro direktoriui suteikiamo patvirtinimo, kad Centro 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13), ir prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje savo rezoliucijoje Parlamentas, be kita ko:
–
atkreipė dėmesį į 2006 m. Audito Rūmų ataskaitoje pateiktą jų pastabą, kad 2006 m. buvo sukauptas 16 900 000 eurų biudžeto perviršis ir kad 2007 m. Centras 9 300 000 eurų grąžins savo klientams; pritarė Audito Rūmams, jog atsižvelgiant į šį sukauptą perviršį galima daryti išvadą, kad Centro naudojama jo vertimų kainos apskaičiavimo metodika nebuvo pakankamai tiksli,
–
ragino Komisiją ir Centrą dėti pastangas siekiant greitai išspręsti nesutarimus dėl įmokų į darbuotojų pensijų sistemą,
Veikla
1. sveikina Centrą sukūrus efektyvią IT priemonę FLOSYSWEB, kurią klientai naudoja vertimo užsakymams siųsti ir kurią taikant klientai gali pasirinkti įvairias formato alternatyvas ir gauti vertimą naudodami tą pačią sistemą;
Reglamento, kuriuo įsteigtas centras, nuostatų neatitinkantis biudžeto perviršis
2. atkreipia dėmesį į tai, kad ne vienerius metus Centras, pažeisdamas Reglamentą (EB) Nr. 2965/94, kaupia biudžeto perviršį, kuris 2008 m. sudarė 26 700 000 eurų (2006 m. jis buvo 16 900 000 eurų, 2005 m. – 10 500 000 eurų ir 2004 m. – 3 500 000 eurų); nurodo, kad ši perviršis iš esmės kyla dėl netikslių užsakovų pateiktų vertimo užsakymų skaičiaus prognozių; ragina Centrą imtis veiksmingesnių priemonių šiam nuolatiniam jo biudžeto perviršio augimui sustabdyti;
3. pastebi, kad 2009 m. Centras 11 450 000 eurų grąžino savo klientams; taip pat pabrėžia, kad 2007 m. Centras 9 300 000 eurų jau grąžino savo klientams;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. Centro įplaukos iš palūkanų sudarė 1 580 984,34 EUR; atsižvelgdamas į finansines ataskaitas ir į palūkanų dydį, daro išvadą, kad Centras nuolat turi itin didelį grynųjų pinigų kiekį; pažymi, kad 2008 m. gruodžio 31 d. Centro grynieji pinigai sudarė 48 405 006,88 EUR; prašo Komisijos, vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 15 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėti galimybes, kaip galima padėti užtikrinti, jog grynieji pinigai būtų valdomi atsižvelgiant vien į poreikius, ir kaip reikėtų keisti strategiją, kad Centras nuolat turėtų kuo mažiau grynųjų pinigų; ragina Centrą ateityje teikti savo klientams paslaugas tokia kaina, kuri padengtų sąnaudas;
Darbuotojų pensijų įmokos
5. labai apgailestauja, kad, nepaisant daugelį metų rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateikiamų pastabų dėl šios problemos, iki šiol neišspręsti Centro ir Komisijos nesutarimai dėl darbdavio įmokų į darbuotojų pensijų sistemą;
6. susirūpinęs pažymi, kad šis nesibaigiantis konfliktas su Komisija Centrui jau kainavo kelis milijonus eurų; be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad Centras 2008 m. sudarė 15 300 000 eurų rezervą šio konflikto pasekmėms spręsti; todėl reikalauja, kad Centras informuotų biudžeto įvykdymo patvirtinimo instituciją apie derybų eigą ir personalui skirtas sąnaudas (laiko ir išlaidų), susijusias su šiuo konfliktu;
Vidaus auditas
7. atkreipia dėmesį į tai, kad Centras 2006 m. įsteigė vidaus auditoriaus pareigybę ir kad ši pareigybė užimta nuo 2008 m. vasario mėn.;
8. pripažįsta, kad jau įgyvendinta daugelis rekomendacijų, kurias pateikė Vidaus audito tarnyba (VAT); mano, kad Centrui labai svarbu visapusiškai įgyvendinti vadinamųjų pažeidžiamų pareigybių ir darbuotojų judumo politiką;
Žmogiškieji ištekliai
9. pažymi, kad 2008 m. gruodžio mėn. tik 81 proc. numatytų pareigybių užėmė pareigūnai ir laikinieji darbuotojai; atsižvelgia į tai, kad Centras pateisino šį nepatenkinamą rezultatą darbo patalpų trūkumo problema, dėl kurios nepavyko užpildyti personalo plane numatytų darbo vietų; tačiau mano, kad Centras turi tikroviškiau ir efektyviau planuoti savo įdarbinimo procedūras, siekiant laikytis terminų ir patenkinti visus su Centro darbuotojų skaičiaus augimu susijusius poreikius;
10. ragina Centrą parengti išsamias mokymų schemas, paremtas darbuotojų įgūdžių ir gebėjimų poreikiu, siekiant išlaikyti jo darbuotojų aukšto lygio kompetenciją; be to, remia Centro pastangas veiksmingai kontroliuoti jo mokymo kursų kokybę;
o o o
11. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(14) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0181/2009 – 2009/2110(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Centro atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1975 m. vasario 10 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 337/75 dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro įsteigimo(3), ypač į jo 12a straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje (4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0091/2010),
1. patvirtina Europos profesinio mokymo plėtros centro direktoriui, kad Centro 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos profesinio mokymo plėtros centro direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0181/2009 – 2009/2110(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Centro atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1975 m. vasario 10 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 337/75 dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro įsteigimo(7), ypač į jo 12a straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8) , ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0091/2010),
1. pritaria Europos profesinio mokymo plėtros centro 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos profesinio mokymo plėtros centro direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą jo sprendimo dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0181/2009 – 2009/2110(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Centro atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1975 m. vasario 10 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 337/75 dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro įsteigimo(11), ypač į jo 12a straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12) , ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0091/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateikti pagrįsti patikinimai, jog 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos, o pagal jas atliktos finansinės operacijos – teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi Parlamentas 2009 m. balandžio 23 d. patvirtino Europos profesinio mokymo plėtros centro direktoriui, kad Centro 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13), ir prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje savo rezoliucijoje, be kita ko, atkreipė dėmesį į Audito Rūmų pastabas dėl didelės dalies perkeltų arba panaikintų asignavimų, dėl būtinybės programuojant nustatyti tikslus, kuriuos būtų galima įvertinti, ir veiklos rodiklius bei aiškų tikslų ir jiems pasiekti reikalingų biudžeto išteklių ryšį,
1. džiaugiasi, kad Audito Rūmai pareiškė, jog Centro 2008 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos teisėtos ir tvarkingos;
Veikla
2. sveikina Centrą, kad Audito Rūmai jam suteikė teigiamą 2008 finansinių metų patikinimo pareiškimą ne tik dėl ataskaitų, bet ir dėl pagal jas vykdytų operacijų; pažymi, kad Centras padarė didžiulę pažangą inventorizacijos procedūros, skirtos turtui nustatyti, registruoti ir kapitalizuoti, vidaus kontrolės procedūrų dokumentacijos ir viešojo pirkimo procedūrų srityse;
3. dar kartą pabrėžia, jog svarbu, kad programuodamas Centras nustatytų SMART tikslus ir RACER rodiklius, kuriais remiantis vertintų savo pasiekimus; tačiau atkreipia dėmesį į Centro tvirtinimą, kad sudarydamas savo 2009 m. programą jis atsižvelgė į šias pastabas; taip pat ragina Centrą svarstyti galimybę programuojant kiekvieną savo operaciją taikyti Gantto diagramą, kad būtų galima greitai nustatyti, kiek laiko kiekvienas darbuotojas skyrė konkrečiam projektui, ir skatinti vadovautis į rezultatus orientuotu principu;
4. tačiau teigiamai vertina Centro ketinimą 2010 m. pradėti taikyti bandomąją sistemą siekiant užregistruoti laiką, kurį kiekvienas darbuotojas skyrė konkrečiam Centro projektui vykdyti;
5. ragina Centrą lentelėje, kuri turi būti pridėta prie kitos Audito Rūmų ataskaitos, palyginti operacijas, vykdytas metais, kurių biudžeto įvykdymas tvirtinamas, ir ankstesnių metų operacijas, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucija galėtų veiksmingiau vertinti jo veiklą skirtingais metais;
6. teigiamai vertina glaudų Europos profesinio mokymo plėtros centro ir Europos mokymo fondo (ETF) bendradarbiavimą ir sinergiją, atsižvelgdamas į susijusią šių dviejų agentūrų atsakomybės sritį; ragina abi agentūras į savo 2009 m. veiklos ataskaitas įtraukti išsamią tolesnės veiklos, susijusios su bendradarbiavimo susitarimu, ataskaitą;
Biudžeto ir finansų valdymas
7. atkreipia dėmesį į tai, kad Centras vėl perkėlė asignavimus (25 proc. pagrindinei veiklai skirtų mokėjimų asignavimų, t. y. 1 400 000 EUR); pabrėžia, kad tai atspindi diferencijuotų asignavimų, skirtų pagrindinės veiklos išlaidoms, programavimo ir priežiūros trūkumus;
Žmogiškieji ištekliai
8. pažymi, kad Centre dirba 128 darbuotojai ir kad 2009 m. jame pradėta taikyti rezultatų vertinimo sistema; tikisi, kad jam bus pateikta informacija apie rezultatus, pasiektus pradėjus taikyti šią sistemą;
Vidaus auditas
9. sveikina Centrą, kuris tapo pirmąja agentūra, savanoriškai atlikusia bandomąjį etinės aplinkos auditą; atkreipia dėmesį į tai, kad šį auditą 2009 m. vasario 16–20 d. atliko trys auditoriai, o Vidaus audito tarnyba (VAT) patvirtino, kad Centre sukurta etiniu požiūriu gera aplinka;
10. pripažįsta, kad nuo 2006 m. Centras įgyvendino 15 iš 30 VAT pateiktų rekomendacijų; atkreipia dėmesį į tai, kad iš 15 dar neįgyvendintų rekomendacijų šešios laikomos labai svarbiomis ir labiausiai siejamos su žmogiškųjų išteklių valdymu (pvz., su darbuotojų veiklos rezultatais, asmeninių tikslų nustatymu, Personalo komiteto vaidmens ir atsakomybės apibrėžtimi); tikisi pažangos šioje Centro darbui itin aktualioje srityje ir ragina apie tai informuoti;
o o o
11. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(14) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0201/2009 – 2009/2130(DEC))
– atsižvelgdamas į Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantį Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą(3), ypač į jo 36 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0105/2010),
1. patvirtina Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros vykdančiajam direktoriui, kad Agentūros 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo(C7-0201/2009 – 2009/2130(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantį Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą(7), ypač į jo 36 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0105/2010),
1. pritaria Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0201/2009 – 2009/2130(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantį Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą(11), ypač į jo 36 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0105/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir pagal jas vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi Parlamentas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą dėl patvirtinimo Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros vykdančiajam direktoriui, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13), ir savo prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo pridėtoje rezoliucijoje, inter alia:
–
atkreipė dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad Agentūra nenumatė atitinkamų procedūrų, kad būtų nustatyta lėšų perkėlimo tvarka ir dėl to mažiausiai 125 000 EUR buvo perkelta be teisinių įsipareigojimų;
–
pažymėjo, kad Audito Rūmai mano, jog Agentūra dar nepakankamai dokumentais pagrindė savo vidaus kontrolės procedūras;
Veikla
1. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad Agentūra nerengia daugiametės darbo programos; taigi pabrėžia, jog svarbu rengti šį dokumentą, kad Agentūra galėtų veiksmingai įgyvendinti savo strategiją ir siekti tikslų; vis dėlto sveikina Agentūrą dėl priimto sprendimo parengti šį dokumentą, remiantis savo Administracinės tarybos vidutinės trukmės strategija;
2. be to, ragina Agentūrą apsvarstyti galimybę planuojant visą savo veiklą naudoti Gantto diagramą tam, kad būtų galima greitai nustatyti laiką, kurį kiekvienas darbuotojas skiria konkrečiam projektui, ir skatinti naudoti į rezultatus orientuotą metodą;
3. prašo Agentūros lentelėje, kuri turi būti pridėta prie kitos Audito Rūmų ataskaitos, pateikti operacijų, atliktų metais, kurių biudžeto įvykdymas tvirtinamas, palyginimą su ankstesnių finansinių metų operacijomis, siekiant biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai suteikti galimybę geriau įvertinti Agentūros veiklą skirtingais metais;
Biudžeto ir finansų valdymas
4. atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra turėtų pašalinti savo veiklos planavimo trūkumus tam, jog ateityje biudžeto planavimo procedūros būtų pakankamai griežtos ir nereikėtų didinti arba mažinti į jos biudžeto eilutes įrašytų asignavimų kiekio; taip pat pabrėžia, kad tai neatitinka konkretumo principo; be to, pažymi, kad, neatsižvelgiant į galiojančias taisykles, Administracinės tarybos nebuvo prašoma leisti atlikti perkėlimus ar jai apie juos nebuvo pranešama; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra įsipareigojo tobulinti savo biudžeto planavimą ir priežiūrą ir sumažinti biudžeto pakeitimų skaičių;
5. taip pat atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kuriame ji norėjo pabrėžti, kad dėl persikėlimo į nuolatinę būstinę 2008 m. buvo itin sunku planuoti biudžetą;
6. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad, priešingai nei nurodoma Finansiniame reglamente, tam tikri teisiniai įsipareigojimai (iš viso 1 400 000 EUR sumai) buvo prisiimti nepatvirtinus atitinkamų biudžetinių įsipareigojimų;
Vidaus auditas
7. pripažįsta, kad Vidaus audito tarnyba (VAT) Agentūrai pateikė 15 rekomendacijų, iš kurių 9 įvertintos kaip labai svarbios ir susijusios su poreikiu parengti visą Agentūros veiklą apimančių rodiklių rinkinį, vidaus organizacijos ir procedūrų struktūra, kuri padėtų užtikrinti patikinimą dėl valdymo, žmogiškųjų išteklių valdymu (įdarbinimo procedūrų ir dokumentacijos sistemų tobulinimas) ir su poreikiu numatyti vidaus procedūras, padėsiančių sumažinti Agentūros pavėluotų mokėjimų kiekį;
Žmogiškieji ištekliai
8. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. personalo įdarbinimo tempas buvo daug greitesnis, negu planuota iš pradžių, ir nepakankamai įvertinta atlyginimų išlaidoms reikalinga asignavimų suma, kuri numatyta daugiau nei 35 proc. (apie 1 300 000 EUR) mažesnė nei reikalinga suma; taigi ragina Agentūrą pagerinti savo biudžeto vykdymo priežiūrą;
o o o
9. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(14) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos rekonstrukcijos agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0183/2009 – 2009/2112(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos rekonstrukcijos agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos rekonstrukcijos agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su agentūros atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2667/2000 dėl Europos rekonstrukcijos agentūros(3), ypač į jo 8 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0072/2010),
1. suteikia patvirtinimą Europos rekonstrukcijos agentūros direktoriui, kad Agentūros 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos rekonstrukcijos agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos rekonstrukcijos agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0183/2009 – 2009/2112(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos rekonstrukcijos agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos rekonstrukcijos agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su agentūros atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2667/2000 dėl Europos rekonstrukcijos agentūros(7), ypač į jo 8 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0072/2010),
1. pritaria Europos rekonstrukcijos agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos rekonstrukcijos agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos rekonstrukcijos agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0183/2009 – 2009/2112(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos rekonstrukcijos agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos rekonstrukcijos agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su agentūros atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2667/2000 dėl Europos rekonstrukcijos agentūros(11), ypač į jo 8 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0072/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi 2009 m. balandžio 23 d. Parlamentas suteikė patvirtinimą Europos rekonstrukcijos agentūros direktoriui, kad agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13), ir kadangi savo rezoliucijoje, pateiktoje kartu su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Parlamentas, be kita ko, teigė, kad Audito Rūmai savo 2007 m. metinėje ataskaitoje nustatė tris galimus pavojus, susijusius su agentūros veiklos perdavimu delegacijoms:
a)
dėl daugiamečio Agentūros veiklos pobūdžio dar nepanaudota dalis biudžeto asignavimų, siekianti 453 000 000 eurų, kuri turėjo būti panaudota po 2008 m. (paskutiniųjų agentūros veikimo metų);
b)
Komisijos 2008 m. birželio 11 d. paskelbtose bylų perdavimo gairėse aptarti ne visi agentūros balanse esantys objektai;
c)
2007 m. gruodžio 31 d. agentūros balanse esantį 180 000 000 eurų sukauptą perteklių baigiantis agentūros įgaliojimams taip pat turėjo perimti ir tvarkyti Komisija;
1. 2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos ir Europos rekonstrukcijos agentūros susitarimo protokole numatoma, kad po 2008 m. gruodžio 31 d. likęs agentūros turtas tampa Komisijos nuosavybe;
Biudžeto ir finansų valdymas
2. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų teiginį, kad skiriant tiesioginę 1 399 132 eurų dydžio (t. y. 0,31 proc. turimų veiklos biudžeto lėšų) dotaciją vienai tarptautinei organizacijai, nebuvo laikomasi jokių formalių tiesioginių dotacijų skyrimo sąlygų;
3. pabrėžia, kad buvo suabejota Audito Rūmų patikrintų penkių projektų, susijusių su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, (bendra vertė − 528 000 eurų, t. y. 0,12 proc. turimų veiklos biudžeto lėšų) tinkamumu, nes vertinimo komitetas, kurį sudarė agentūros ir Komisijos delegacijos atstovai, neatsižvelgė į vietinių vertintojų pastabas; vis dėlto atsižvelgia į agentūros atsakymą, kuriame, siekdama apsiginti, ji pateikė argumentų, kad pagal galiojančias taisykles vertinimo komitetas neprivalėjo atsižvelgti į vertintojų nuomonę;
4. atsižvelgdamas į tai, kad Europos rekonstrukcijos agentūros veikla baigta, prašo pateikti vertinimą, kaip buvo panaudotos Kosovui skirtos lėšos, siekiant nustatyti, ar panaudotos lėšos padėjo sukurti veiksmingas ir ilgalaikes teismines ir administracines institucijas;
5. apgailestauja, kad nutraukta veiksmingai dirbusios agentūros veikla ir kad lėšų valdymas perduotas delegacijoms; prašo Komisijos pateikti ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, kiek papildomo personalo reikėjo delegacijoms, kad jos galėtų perimti agentūros užduotis; ragina Komisiją išsamiai ir visapusiškai informuoti apie tai, ar buvo skirta biudžetinė parama iš lėšų, kurias agentūra perdavė delegacijoms;
o o o
6. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(14) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2008 finansinių metų Europos aviacijos saugos agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0193/2009 – 2009/2122(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos aviacijos saugos agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aviacijos saugos agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą(3), ypač į jo 60 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4) , ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7-0068/2010),
1. patvirtina Europos aviacijos saugos agentūros vykdančiajam direktoriui, kad Agentūros 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos aviacijos saugos agentūros vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos aviacijos saugos agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0193/2009 – 2009/2122(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos aviacijos saugos agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aviacijos saugos agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą(7), ypač į jo 60 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje (8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7-0068/2010),
1. pritaria, kad būtų uždarytos Europos aviacijos saugos agentūros 2008 finansinių metų biudžeto sąskaitos;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos aviacijos saugos agentūros vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos aviacijos saugos agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0193/2009 – 2009/2122(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos aviacijos saugos agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aviacijos saugos agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą(11), ypač į jo 60 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7-0068/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir pagal jas atliktos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi Parlamentas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą(13) dėl patvirtinimo Europos aviacijos saugumo agentūros vykdančiajam direktoriui, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas, ir prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo pridėtoje savo rezoliucijoje Parlamentas, be kita ko:
–
atkreipė dėmesį į tai, kad Audito Rūmai kritiškai atsiliepė apie keletą audituotų viešojo pirkimo konkursų;
–
paragino Agentūrą vykdyti savo atsakymuose Audito Rūmams duotą pažadą griežtai laikytis viešojo pirkimo taisyklių ir ypatingą dėmesį skirti aiškaus galimų pasiūlymų teikėjų informavimo nuostatoms;
–
atkreipė dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad 2007 m. personalo plane numatytos 467 darbo vietos laikiniems darbuotojams, tačiau biudžeto asignavimai, skirti su personalo reikmėmis susijusioms išlaidoms, nepadengė faktinių su personalo reikmėmis susijusių išlaidų, todėl Agentūra ir Komisija susitarė mažinti darbo vietų skaičių daugiausia iki 342 etatų, iš kurių 333 buvo užimti metų pabaigoje,
1. džiaugiasi, kad Audito Rūmai įvertino Europos aviacijos saugos agentūros 2008 m. ataskaitas kaip patikimas, o visus sandorius, kuriais jos pagrįstos, pavadino teisėtais ir tvarkingais;
2. pažymi, kad Agentūra iš ES bendrojo 2008 m. biudžeto gavo 30 000 000 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų;
3. pažymi, kad Agentūros biudžetas 2008 m. padidėjo 42 proc. (2007 m. jis sudarė 72 000 000 mln. EUR, o 2008 m. – 102 000 000 mln. EUR) ir kad darbuotojų skaičius padidėjo nuo 362 iki 442;
Veikla
4. pabrėžia, jog labai svarbu, kad programuodama Agentūra nustatytų SMART tikslus ir RACER rodiklius, kuriais remiantis būtų galima įvertinti jos pasiekimus; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kuriame užtikrinama, kad ji patobulino savo 2010 m. darbo programą, nustatė tikslus, pagrindinius veiklos rodiklius ir sukūrė geresnę išteklių planavimo sistemą; taip pat ragina Agentūrą svarstyti galimybę programuojant kiekvieną savo operaciją taikyti Gantto diagramą, kad būtų galima greitai nustatyti, kiek laiko kiekvienas darbuotojas skyrė konkrečiam projektui, ir skatinti vadovautis į rezultatus orientuotu principu;
5. ragina Agentūrą savo lentelėje, kuri turi būti pridėta prie kitos Audito Rūmų ataskaitos, palyginti operacijas, vykdytas metais, kurių biudžeto įvykdymas tvirtinamas, ir ankstesnių metų operacijas, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucija galėtų veiksmingiau vertinti Agentūros veiklą skirtingais metais;
Reglamentas dėl renkamų mokesčių ir rinkliavų
6. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. buvo pirmieji pilni metai, kai buvo vykdoma sertifikavimo veikla, numatyta pagal 2007 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 593/2007 dėl Europos aviacijos saugos agentūros renkamų mokesčių ir rinkliavų(14);
7. ragina Agentūrą parengti projektų sertifikavimo stebėsenos sistemą ir užtikrinti, kad per visą projekto vykdymo laikotarpį surinktų mokesčių suma žymiai nesiskirtų nuo faktinių išlaidų;
8. apgailestauja, kad 2008 m. metinių vienodo dydžio mokesčių sistema generavo pajamas, gerokai viršijusias faktines su teiktomis paslaugomis susijusias išlaidas, ir ragina Agentūrą skubiai pateikti išsamų planą, kuriuo remiantis būtų užtikrinta, kad ateinančiais metais tai nepasikartos;
Asignavimų perkėlimas
9. atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra į 2009 m. perkėlė didelę sumą veiklos išlaidoms skirtų asignavimų (daugiau kaip 53 000 000 EUR, t. y. 79 proc. veiklos išlaidoms skirtų asignavimų); sutinka su tuo, kad stambi į 2009 m. perkeltų asignavimų suma neatitinka metinio periodiškumo principo, net jeigu tam tikri su mokesčių ir rinkliavų dydžiu susiję neaiškumai yra neatskiriama pradinio Agentūros veiklos ciklo dalis; taip pat pabrėžia, kad ši padėtis atskleidžia išteklių planavimo sistemos taikymo trūkumus, susijusius su vėlavimu pasirašyti paslaugų teikimo sutartį; todėl ragina kitais finansiniais metais Komisijai ir Parlamentui pateikti daug realesnes prognozes, kad būtų skirta pakankamai laiko joms išnagrinėti;
10. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 finansinių metų sąskaitos rodo 1 988 000 EUR siekiančias Agentūros įplaukas iš palūkanų; atsižvelgdamas į metinę finansinę ataskaitą ir į išmokėtų palūkanų dydį daro išvadą, kad Agentūra nuolat turi didžiulį grynųjų pinigų rezervą; pažymi, kad 2008 m. gruodžio 31 d. Agentūros grynųjų pinigų rezervas sudarė 57 245 000 EUR; ragina Komisiją vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 15 straipsnio 5 dalies nuostatomis išnagrinėti galimybes, kaip užtikrinti, kad grynieji pinigai būtų tvarkomi visapusiškai atsižvelgiant į reikmes, ir kaip turėtų būti keičiamas metodas, kad Agentūros grynųjų pinigų rezervas ilgainiui kaip galima labiau sumažėtų;
11. pažymi, kad 2008 m. 15 proc. su personalo reikmėmis susijusių išlaidų perkelta į veiklos išlaidas, o tai įrodo nerealistišką planavimą; reiškia susirūpinimą dėl didėjančio efektyvumo, kurį lemia šis perkėlimas, ir todėl toliau tirs įmonės išteklių planavimo sistemos (ĮIP) įgyvendinimo raidos ir tolesnių veiksmų išlaidas;
Kiti patobulinimai, kuriuos turi atlikti Agentūra
12. reiškia susirūpinimą dėl to, kad tarpusavyje nepakankamai derinama Agentūros reikmės, su darbuotojais susiję ir jos finansų reguliavimo klausimai, ypač dėl to, kad taikant darbuotojų atrankos procedūros sunku įdarbinti tinkamai kvalifikuotus darbuotojus; mano, kad šį klausimą galėtų spręsti tarpinstitucinė decentralizuotų agentūrų klausimus nagrinėjanti darbo grupė;
13. ragina Agentūrą gerinti savo taikomas įdarbinimo planavimo procedūras, kad jos labiau atspindėtų tikrovę, taip pat reikalauja pašalinti biudžeto sudarymo ir veiklos išteklių planavimo sistemos stebėsenos trūkumus;
Vidaus auditas
14. pripažįsta, kad nuo 2006 m. Agentūra įgyvendino 15 iš 28 Vidaus audito tarnybos pateiktų rekomendacijų; atkreipia dėmesį į tai, kad iš 13 šiuo metu įgyvendinamų rekomendacijų 2 laikomos itin svarbiomis, o 5 – labai svarbiomis; pažymi, kad šios rekomendacijos susijusios su biudžeto neaiškumais, rizikos analizės, darbo vertinimo ir paaukštinimo politikos nebuvimu, priskyrimo finansiniams metams (angl. cut-off) procedūra bei panaikintų išimčių (angl. closed exceptions) registravimo procedūros stygiumi;
o o o
15. pažymi, kad kitos horizontalaus pobūdžio su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos pateiktos 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(15) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0195/2009 – 2009/2124(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Centro atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 851/2004, įsteigiantį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą(3), ypač į jo 23 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje (4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0104/2010),
1. patvirtina Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktoriui, kad Centro 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0195/2009 – 2009/2124(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Centro atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 851/2004, įsteigiantį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą(7), ypač į jo 23 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8) , ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0104/2010),
1. pritaria Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0195/2009 – 2009/2124(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Centro atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 851/2004, įsteigiantį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą(11), ypač į jo 23 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12) , ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0104/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi Parlamentas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą(13) dėl patvirtinimo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktoriui, kad Centro 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas, ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje savo rezoliucijoje Parlamentas, be kita ko:
–
pažymėjo, kad Centro biudžetas padidėjo nuo 17 100 000 EUR 2006 m. iki 28 900 000 EUR 2007 m.;
–
pažymėjo, kad 2006 m. asignavimų perkėlimo į kitą laikotarpį rodiklis buvo apie 45 proc. ir kad 2007 m. padėtis iš esmės nepagerėjo, nes šis rodiklis buvo apie 43 proc., o tai rodė, kad Centras, vykdydamas savo biudžetą, susiduria su sunkumais;
–
atkreipė dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad biudžeto pataisų kiekis parodė biudžeto vykdymo priežiūros trūkumus,
1. reiškia savo pasitenkinimą dėl sėkmingų penktųjų Centro veiklos metų; pažymi, kad Centro biudžetas padidėjo nuo 17 100 000 EUR 2006 m. iki 28 900 000 EUR 2007 m. ir iki 40 700 000 EUR 2008 m.;
Veikla 2 taigi pažymi, kad Centras sustiprino savo funkcijas visuomenės sveikatos srityje, padidino ligoms skirtų programų pajėgumus, toliau plėtojo partnerystę ir patobulino savo valdymo sistemą;
3. ragina Centrą lentelėje, kuri turi būti pridėta prie kitos Audito Rūmų ataskaitos, pateikti operacijų, atliktų metais, kurių biudžeto įvykdymas tvirtinamas, palyginimą su ankstesnių metų operacijomis, siekiant biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai suteikti galimybę geriau įvertinti Centro veiklą skirtingais metais;
Asignavimų perkėlimas
4. atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nurodė, jog maždaug 16 200 000 EUR (arba 40 proc. viso Centro biudžeto) turėjo būti perkelta į kitus metus; taigi yra susirūpinęs dėl to, kad tokia padėtis neatitinka metinio periodiškumo principo ir iš jos galima matyti programavimo ir Centro biudžeto vykdymo kontrolės trūkumų;
5. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. Centro įplaukos iš palūkanų sudarė 313 000 EUR ir kad vadovaujantis Finansiniu reglamentu 307 000 EUR vėl turėjo būti grąžinta Komisijai; atsižvelgdamas į metinę finansinę ataskaitą ir į palūkanų dydį, daro išvadą, kad Centras nuolat turi itin didelį grynųjų pinigų kiekį; pažymi, kad 2008 m. gruodžio 31 d. Centro grynieji pinigai sudarė 16 705 090,95 EUR; prašo Komisijos, vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 15 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėti galimybes, kaip galima padėti užtikrinti, jog grynieji pinigai būtų valdomi visiškai atsižvelgiant į poreikius, ir kaip reikėtų keisti metodą, kad Centro kasoje nuolat būtų kuo mažiau grynųjų pinigų;
6. atkreipia dėmesį į Centro pastangas 2009 m. pradžioje užbaigti 2008 m. pradėtą viešųjų pirkimų ir sutarčių sudarymo veiklą, siekiant sumažinti asignavimų perkėlimo lygį;
Centro būstinė
7. nerimauja dėl to, kad 2008 m. gruodžio 31 d. Centras su Švedijos vyriausybe vis dar nebuvo sudaręs susitarimo dėl būstinės, kadangi vis dar lieka daug neišspręstų klausimų, kuriems būtinos tolesnės derybos; norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucija, jau patvirtindama 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymą, pareiškė esanti susirūpinusi dėl Audito Rūmų pastabos, kad Centras sumokėjo 500 000 EUR už pastatų, išnuomotų jo patalpoms, atnaujinimo darbus, ir dėl to, kad sprendimas dėl šių darbų, kaip ir 2006 m., buvo priimtas tiesiogiai susitarus Centrui ir savininkui, konkrečiai nenustačius darbų pobūdžio ir terminų bei mokėjimo sąlygų; vis dėlto palankiai vertina tai, kad 2009 m. kovo mėn. sudarytas tarpinis susitarimas dėl asmens tapatybės numerių ir pritaria Centro pastangoms surasti geriausius sprendimus su Švedijos vyriausybe;
8. primena decentralizuotų agentūrų klausimams veikiančiai tarpinstitucinei darbo grupei, kad ji privalo šią problemą bendrais bruožais aptarti savo diskusijose;
Žmogiškieji ištekliai
9. pabrėžia, kad vis dar yra įdarbinimo procedūrų planavimo trūkumų; ypač susirūpinęs dėl to, kad 2008 m. pabaigoje iš 130 numatytų darbo vietų buvo užimta tik 101;
10. atkreipia dėmesį į pastangas 2008 m. įgyvendinti patvirtintą personalo planą, kuriame nurodyta 130 etatų; palankiai vertina tai, kad papildomai įdarbinti 54 darbuotojai (laikini darbuotojai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir deleguoti nacionaliniai ekspertai), ir 2008 m. pabaigoje jau buvo užimtas 101 etatas, o tai padeda užtikrinti Centro veiklą ir sudaromos sąlygos vykdyti jam pavestus uždavinius; apgailestauja dėl to, kad 16 įdarbinimo konkursų reikėjo skelbti iš naujo; remia Centro priemones, skirtas padėčiai pagerinti; palankiai vertina tai, kad Centras peržiūrėjo savo vidaus organizacinę struktūrą;
Vidaus auditas
11. apgailestauja dėl to, kad Centras iki šiol nevisiškai įvykdė savo įsipareigojimą už biudžeto įvykdymo patvirtinimą atsakingai institucijai perduoti Centro direktoriaus parengtą ataskaitą, kurioje apibendrintai nurodomas vidaus auditoriaus atliktų vidaus auditų skaičius, kaip nurodyta Finansinio pagrindų reglamento 72 straipsnio 5 dalyje; vis dėlto pripažįsta, kad Centras pateikė šiek tiek informacijos dėl šešių dar neįvykdytų rekomendacijų, kurias Komisijos Vidaus audito tarnyba laiko labai svarbiomis; atkreipia dėmesį į tai, kad šios rekomendacijos susijusios su valdymo kokybe (su mokslinėmis konsultacijomis, informavimu sveikatos klausimais, šiuo metu taikomos skubaus rizikos (grėsmių) įvertinimo procedūros tobulinimu), tolesniais veiksmais nustatant tam tikrus vidaus kontrolės reikalavimus (pvz., su finansinių procedūrų nustatymu) ir kitų vidaus kontrolės reikalavimų įgyvendinimu (pvz., su trūkumų nustatymu ir metinės veiklos ataskaitos struktūra);
o o o
12. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(14) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos cheminių medžiagų agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0202/2009 – 2009/2131(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos cheminių medžiagų agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos cheminių medžiagų agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006(3), kuriuo įsteigiama Europos cheminių medžiagų agentūra, ypač į jo 97 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2002 m. lapkričio 19 d. reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0089/2010),
1. patvirtina Europos cheminių medžiagų agentūros vykdančiajam direktoriui, kad Agentūros 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. pateikia savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos cheminių medžiagų agentūros vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos cheminių medžiagų agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0202/2009 – 2009/2131(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos cheminių medžiagų agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos cheminių medžiagų agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006(7), kuriuo įsteigiama Europos cheminių medžiagų agentūra, ypač į jo 97 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2002 m. lapkričio 19 d. reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0089/2010),
1. pritaria Europos cheminių medžiagų agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos cheminių medžiagų agentūros vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą Europos Parlamento sprendimo dėl Europos cheminių medžiagų agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0202/2009 – 2009/2131(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos cheminių medžiagų agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos cheminių medžiagų agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006(11), kuriuo įsteigiama Europos cheminių medžiagų agentūra, ypač į jo 97 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0089/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi 2008 m. buvo pirmieji Agentūros veiklos metai,
1. pažymi, kad Agentūra 2008 m. buvo finansuojama, suteikus jai 62 200 000 EUR Bendrijos subsidiją pagal bendrojo Finansinio reglamento 185 straipsnį ir šiek tiek iš pramonės įmonių mokamų mokesčių už cheminių medžiagų registraciją pagal REACH reglamentą (2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), kuriuo įsteigiama Europos cheminių medžiagų agentūra);
Veikla
2. mano, kad Agentūra atlieka vaidmenį, kurio negali imtis Komisija, kad Agentūra visiškai atitinka Sąjungos strateginius prioritetus ir kad jos veikla papildo kitų agentūrų veiklą;
3. atkreipia dėmesį į pastabas, padarytas vykdant Komisijos 2009 m. pavestą atlikti ES decentralizuotų agentūrų išorės vertinimą, kuriose teigiama, kad daugiametės darbo programos tikslai ir veikla atitinka Agentūros įgaliojimus ir kad rezultatai pasiekti laiku, jie naudingi ir aukštos kokybės;
4. vis dėlto pabrėžia, kad Agentūrai būtų naudinga sukurti atsiliepimų rinkimo procedūras ir labiau orientuotis į klientus;
5. yra patenkintas pirmaisiais sėkmingais Europos cheminių medžiagų agentūros (ECMA) veiklos metais, kai Komisija (Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas) buvo atsakinga už Agentūros 2007 m. biudžeto valdymą; ypač pabrėžia, kad Agentūra buvo įsteigta sklandžiai ir gana greitai visų pirma dėl veiksmingos paramos, kurią suteikė valdantysis generalinis direktoratas, keitimosi patirtimi su kitomis panašiomis agentūromis ir didelės paramos, kurią suteikė priimančioji šalis;
6. pažymi, jog Reglamente (EB) Nr. 1907/2006, kuriuo įsteigiama Agentūra, numatyta, kad jis turi būti peržiūrėtas kas 10 metų;
Biudžeto ir finansų valdymas
7. pažymi, jog Audito Rūmai atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sunkumų, su kuriais susidurta diegiant informacinių technologijų sistemą, ir dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo buvo vėluojama vykdyti pagrindinę veiklą; ypač pažymi, kad 41 proc. veiklos išlaidoms skirtų įsipareigojimų asignavimų buvo perkelta į kitų metų pradžią, o 37,5 proc. – panaikinta; pabrėžia, kad ši padėtis neatitinka metinio periodiškumo principo ir rodo, kad yra trūkumų planuojant Agentūros veiklą; taigi ragina Agentūrą imtis priemonių, kad būtų pagerintas išteklių planavimas ir jų naudojimo stebėsena;
8. be to, ragina Agentūrą gerinti procedūras, skirtas tolesniems veiksmams, susijusiems su asignavimų panaudojimu; atsižvelgdamas į tai pažymi, jog Audito Rūmai nustatė, kad didelio skaičiaus operacijų išlaidos, kurių bendra suma sudarė daugiau negu 400 000 EUR, nebuvo pagrįstos biudžeto įsipareigojimais ir todėl buvo netvarkingos; vis dėlto atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kuriame ji užtikrino, kad 2009 m. ji įdarbino pakankamai darbuotojų ir peržiūrėjo bei konsolidavo finansines ir vidaus kontrolės procedūras;
9. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. Agentūros įplaukos iš palūkanų sudarė 643 007,40 EUR; atsižvelgdamas į metinę finansinę ataskaitą ir į palūkanų dydį, daro išvadą, kad Agentūra nuolat turi itin didelį kiekį grynųjų pinigų; pažymi, kad 2008 m. gruodžio 31 d. Agentūros grynieji pinigai sudarė 18 747 210,75 EUR; ragina Komisiją, vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 15 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėti galimybes, kaip galima padėti užtikrinti, kad grynieji pinigai būtų valdomi visiškai atsižvelgiant į poreikius, ir kaip reikėtų keisti metodą, kad Agentūros ilgalaikis grynųjų pinigų rezervas būtų kuo mažesnis;
Žmogiškieji ištekliai
10. pažymi, kad personalo plane numatytas etatų skaičius per pirmuosius Agentūros nepriklausomos veiklos metus padidėjo daugiau negu du kartus; palankiai vertina tai, kad iki metų pabaigos Agentūra įvykdė 95 proc. personalo plano; atsižvelgdamas į tai, primena, kad reikia kruopščiai įgyvendinti įdarbinimo procedūrą;
11. apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai nustatė suvestinių dokumentų, susijusių su atrankos komisijų darbu, trūkumų; taip pat pažymi, jog Audito Rūmai nustatė, kad 14 įdarbinimo procedūrų metu nebuvo užtikrintas atrankos komisijos narių (t. y. direktoriui pavaldžių laikinųjų darbuotojų) nepriklausomumas, kadangi Agentūros direktorius buvo šios komisijos pirmininkas; vis dėlto džiaugiasi tuo, kad Agentūra nusprendė, jog direktorius nuo šiol nedalyvaus atrankos komisijų darbe;
12. supranta, kad dėl Agentūros darbuotojų, užimančių svarbias pareigas, didžiulės rotacijos kyla pavojus veiklos tęstinumui; todėl ragina Agentūrą numatyti gerai apibrėžtas perdavimo procedūras siekiant užtikrinti sklandų funkcijų perdavimą ir nuoseklų atitinkamos veiklos, dokumentų ar procedūrų perdavimą;
Vidaus auditas
13. pripažįsta, kad Vidaus audito tarnyba (VAT) 2008 m. pirmą kartą tikrino Agentūrą, ir kad 2008 m. liepos mėn. atliktas rizikos vertinimas siekiant nustatyti audito prioritetus ir parengti kitų trejų metų VAT audito planą;
14. pažymi, kad VAT pateikė 12 rekomendacijų, iš kurių keturios įvertintos kaip labai svarbios ir yra susijusios su Agentūros veiklos tęstinumu ir įdarbinimo procedūromis; pripažįsta, kad dauguma šių rekomendacijų jau įgyvendintos 2008 m. ir kad kitos priemonės užbaigtos iki 2009 m. gruodžio 31 d.;
o o o
15. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(13) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos aplinkos agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0186/2009 – 2009/2115(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aplinkos agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (kodifikuota redakcija)(3), ypač į jo 13 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0092/2010),
1. pritaria Europos aplinkos agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. pateikia savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos aplinkos agentūros vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos aplinkos agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo C7-0186/2009 – 2009/2115(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aplinkos agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (kodifikuota redakcija)(7), ypač į jo 13 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0092/2010),
1. pritaria Europos aplinkos agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos aplinkos agentūros vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos aplinkos agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0186/2009 – 2009/2115(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aplinkos agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (kodifikuota redakcija)(11), ypač į jo 13 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0092/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi Parlamentas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą patvirtinti Europos aplinkos agentūros vykdančiajam direktoriui, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13), ir savo prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje, inter alia, nurodė dotacijų sutarčių su Europos teminiais centrais valdymo trūkumus ir paragino Agentūrą visiškai laikytis viešųjų pirkimų taisyklių,
1. pažymi, kad 2008 m. Agentūros veiklos pajamos sudarė 37 100 000 EUR, įskaitant Bendrijos 31 700 000 EUR subsidiją; atkreipia dėmesį į tai, kad tai yra daugiau kaip 2 000 000 EUR mažesnė suma, negu atitinkamas į 2007 m. bendrąjį biudžetą įrašytas skaičius; išreiškia pasitenkinimą dėl bendro įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų vykdymo;
2. pabrėžia Agentūros vaidmenį vertinant ES aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimą Europos Sąjungoje ir kaimyninėse valstybėse;
Veikla
3. atkreipia dėmesį į labai palankias pagrindines išvadas, įrašytas į Komisijos 2009 m. pavestą atlikti ES decentralizuotų agentūrų išorės vertinimą; ypač sveikina Agentūrą su tuo, kad ji sukūrė tinkamai parengtą veikla grindžiamą valdymo sistemą, daugiametę darbo programą, išsamią suvestinę su rodikliais ir integruotą valdymo kontrolės sistemą, nes tai padeda efektyviai valdyti Agentūrą;
4. pažymi, kad kitame nepriklausomame Agentūros penkerių metų (2004–2008 m.) strategijos išorės vertinime taip pat atkreipiamas dėmesys į jos efektyvumą siekiant tikslų ir tenkinant paramos gavėjų poreikius;
5. prašo, kad Agentūra, vadovaudamasi steigiamuoju reglamentu ir Valdančiosios tarybos patvirtintomis darbo programomis, toliau reguliariai (kas penkerius metus) užsakinėtų nepriklausomą išorės įvertinimą; taigi ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymo patvirtinimo instituciją apie kito išorės vertinimo, apimančio 2009–2013 m. laikotarpį, eigą;
6. prašo Agentūros lentelėje, kuri turi būti pridėta prie kitos Audito Rūmų ataskaitos, pateikti operacijų, atliktų metais, kurių biudžeto įvykdymas tvirtinamas, palyginimą su ankstesnių finansinių metų operacijomis, siekiant biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai suteikti galimybę geriau įvertinti Agentūros veiklą skirtingais metais;
7. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad Agentūros sudaromoms dotacijų sutartims reikėtų dar labiau patikslinti partnerių deklaruojamą darbo laiką; pabrėžia tai, kad, siekiant sumažinti nepagrįstų mokėjimų riziką, paramos gavėjams turėtų būti pateiktos tikslesnės instrukcijos dėl tarifų apskaičiavimo ir turėtų būti tiksliai suderintos deklaruojamos ir vykdymo planuose numatytos išlaidos;
Nuoma
8. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad Agentūros nuomojamų patalpų remontui atlikti turėjo būti pradėta viešųjų pirkimų procedūra, tačiau vietoj to Agentūra už padarytus darbus sumokėjo pastato savininkų pasirinktai įmonei;
Vidaus auditas
9. pripažįsta, kad nuo 2006 m. Agentūra įgyvendino 9 iš 27 rekomendacijų, kurias pateikė Vidaus audito tarnyba (VAT); atkreipia dėmesį į tai, kad iš 17 rekomendacijų, kurios vis dar neįgyvendintos, 5 laikomos labai svarbiomis ir yra susijusios su dotacijų valdymu (finansinių procedūrų nustatymu, patikrų vietoje skatinimu (dotacijų patikrinimu) ir dotacijų įgyvendinimo stebėsena ir įvertinimu) bei vidaus kontrolės standartų įgyvendinimu (su slaptumu susijusių funkcijų nustatymu ir apskaitos sistemos tobulinimu);
o o o
10. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(14) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos maisto saugos tarnybos 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0194/2009 – 2009/2123(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos maisto saugos tarnybos 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Tarnybos atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą(3), ypač į jo 44 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0086/2010),
1. patvirtina Europos maisto saugos tarnybos vykdančiajam direktoriui, kad Tarnybos 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos maisto saugos tarnybos vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos maisto saugos tarnybos 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0194/2009 – 2009/2123(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos maisto saugos tarnybos 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Tarnybos atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą(7), ypač į jo 44 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0086/2010),
1. pritaria Europos maisto saugos tarnybos 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos maisto saugos tarnybos vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos maisto saugos tarnybos 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0194/2009 – 2009/2123(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos maisto saugos tarnybos 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Tarnybos atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą(11), ypač į jo 44 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0086/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi Parlamentas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą dėl patvirtinimo Europos maisto saugos tarnybos vykdančiajam direktoriui, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13), ir savo prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje visų pirma pabrėžė, kad:
–
2007 m. perkelti asignavimai sudarė 8 600 000 EUR (t. y. 17 proc. 2007 m. biudžeto) ir kad panaikinti asignavimai siekė 4 800 000 EUR;
–
nepakankamas mokėjimų panaudojimas 2007 m. iš esmės paaiškinamas pavėluotu 2007 m. metinės darbo programos, susijusios su dotacijomis, priėmimu ir vykdymu ir 7 900 000 EUR asignavimų perkėlimu iš praėjusių finansinių metų (2006 m.), iš kurių 4 500 000 EUR skirta einamajai veiklai,
Veikla, biudžeto ir finansų valdymas
1. pabrėžia Tarnybos veiklos svarbą teikiant nepriklausomas mokslines konsultacijas visais tiesiogiai ar netiesiogiai su maisto sauga susijusiais klausimais, įskaitant gyvūnų sveikatą ir gerovę bei augalų apsaugą, ir būtinybę tinkamai informuoti apie mokslines konsultacijas;
2. konstatuoja, kad per šeštuosius veiklos metus Tarnyba nuolatos gerino savo veiklą; pastebi, kad rezultatų rodikliai gerai atspindi šį gerinimą: 57 proc. daugiau mokslinių nuomonių ir pareiškimų, palyginti su 2007 m., taip pat jų tobulinamos rizikos vertinimo metodologijos ir mokslinių tinklų koordinavimas (pvz., gairės ir duomenų rinkimo ataskaitos), intensyvesnis mokslinių konsultacijų teikimas ir geresnis dialogas su suinteresuotosiomis šalimis (pvz., daugiau informacijos žiniasklaidoje, pateikiamos straipsniuose ir garso ir vaizdo reportažuose; pranešimų spaudai skaičiaus padidėjimas ir 21 proc. daugiau biuletenio „EFSA Highlights“ prenumeratorių, palyginti su 2007 m.); konstatuoja, kad šis rezultatų pagerėjimas susijęs su 27 proc. žmogiškųjų išteklių padidėjimu, palyginti su 2007 m.;
3. pažymi, kad 2008 m. Tarnyba pasiekė aukštą biudžeto vykdymo lygį ir įsipareigojimų (97 proc.), ir mokėjimų (95 proc.) asignavimų srityje; pabrėžia, kad, palyginti su praėjusiais metais, biudžetas padidėjo 9 000 000 EUR;
4. be to, pastebi, kad trečius metus iš eilės Audito Rūmai atkreipia dėmesį į į kitus metus perkeltus asignavimus (t. y. 23 proc. 2008 m. biudžeto asignavimų perkelta į 2009 m.; 16 proc. 2007 m. biudžeto asignavimų perkelta į 2008 m.; ir 20 proc. 2006 m. biudžeto asignavimų perkelta į 2007 m.); pabrėžia, kad vykdant 2008 m. biudžetą tokia padėtis susiklostė dėl pavėluoto programinės įrangos tobulinimo, mokslinio bendradarbiavimo su išorės ekspertais bei dotacijų tyrimams ir projektams, susijusiems su duomenų kaupimu, veiksmų patvirtinimo ir įgyvendinimo; ragina Tarnybą pagerinti savo biudžeto valdymą taip, kad nereikėtų perkelti tokių didelių sumų;
5. taip pat pastebi, kad antrus metus iš eilės Audito Rūmai pabrėžė, jog iš ankstesnių metų perkelti įsipareigojimai, susiję su einamąja veikla, turėjo būti panaikinti (t. y. 37 proc. įsipareigojimų, susijusių su einamąja veikla, perkelta iš 2007 m. ir 26 proc. įsipareigojimų, susijusių su einamąja veikla, perkelta iš 2006 m.); pabrėžia, kad vykdant 2008 m. biudžetą tokia padėtis susidarė dėl to, kad 2008 m. biudžeto vykdymo metu buvo labai vėluojama įgyvendinti 2007 m. susitarimus dėl dotacijų;
6. taigi yra susirūpinęs, kad tokia padėtis neatitinka metinio periodiškumo principo ir iš jos galima matyti su programavimu, sutartyse nustatytų terminų kontrole ir biudžeto sudarymu susijusius Tarnybos darbo trūkumus;
7. džiaugiasi, kad Tarnyba savo 2008 m. darbo programoje išvardijo prioritetinius tikslus ir veiklos rodiklius kiekvienai pagrindinei veiklai, kuri suplanuota; vis dėlto ragina Tarnybą gerinti veiklą siekiant SMART tikslų ir taikant RACER rodiklius, kad būtų skatinama siekti rezultatų ir sudaryti sąlygas tikrai veiklos stebėsenai; teigiamai vertina Tarnybos rizikos įvertinimo proceso vykdymą, dėl kurio 2009 m. jau turėtų būti galima plačiai stebėti Tarnybos mokslinę ir administracinę veiklą ir šią stebėseną stiprinti;
8. pabrėžia, kad būtina, jog Tarnyba, ateityje vykdydama su susitarimais dėl dotacijų susijusias procedūras, labiau atsižvelgtų į sudėtingą procedūros pobūdį, kad būtų galima geriau nustatyti paraiškų konkursui terminą; be to, pastebi, kad Tarnyba turėtų geriau kontroliuoti, kad būtų veiksmingai laikomasi susitarimuose dėl dotacijų nustatytų sutartinių terminų;
9. teigiamai vertina tai, kad 2009 m. biudžete Tarnyba numatė diferencijuotus asignavimus dotacijoms, kad būtų išvengta asignavimų panaikinimo kitais metais;
10. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. Tarnybos įplaukos iš palūkanų sudarė 485 651,33 EUR; atsižvelgdamas į metinę finansinę ataskaitą ir į palūkanų dydį, daro išvadą, kad Tarnyba nuolat turi itin didelį kiekį grynųjų pinigų; pažymi, kad 2008 m. gruodžio 31 d. Tarnybos grynieji pinigai sudarė 19 990 492,26 EUR; prašo Komisijos, vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 15 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėti galimybes, kaip galima padėti užtikrinti, jog grynieji pinigai būtų valdomi visiškai atsižvelgiant į poreikius, ir kaip reikėtų keisti metodą, kad Tarnybos ilgalaikis grynųjų pinigų rezervas būtų kuo mažesnis;
Vidaus auditas
11. mano, kad Tarnybos 2006 m. sukurtas audito komitetas (AK) atlieka svarbų vaidmenį padėdamas valdančiajai tarybai ir užtikrindamas, kad Komisijos Vidaus audito tarnybos (VAT) ir Tarnybos vidaus audito pajėgų darbas būtų tinkamai atliktas ir į jį deramai atsižvelgtų valdančioji taryba ir vykdantysis direktorius; mano, kad šios Tarnybos audito komitetas galėtų būti pavyzdys kitoms agentūroms;
12. pažymi, kad buvo įgyvendinta 20 iš 25 Komisijos vidaus audito tarnybų ir vidaus audito komiteto rekomendacijų (80 proc.); vis dėlto ragina Tarnybą suteikti Parlamentui papildomos informacijos apie jų svarbumą ir veiksmus, kurių buvo imtasi jas įgyvendinant;
Žmogiškieji ištekliai
13. atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant iškilusių sunkumų įdarbinant aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojus Parmoje, Tarnybai pavyko užpildyti 318 iš 335 jos personalo plane numatytų etatų (palyginti su 2007 m, įdarbinti 45 laikinieji darbuotojai); pažymi, kad įdarbinta 40 papildomų pagalbinių darbuotojų (pagalbinių darbuotojų, pagal sutartis dirbančių darbuotojų, komandiruotų nacionalinių ekspertų), kad jie padėtų vykdyti Tarnybai patikėtas užduotis;
14. džiaugiasi tuo, kad Audito Rūmai dabartinėje ataskaitoje nenurodė su įdarbinimo procedūromis susijusių pažeidimų;
15. ragina Tarnybą užtikrinti, kad, vadovaujantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 16 straipsniu, visi buvę pareigūnai informuotų Tarnybą apie jų pradedamas eiti naujas pareigas ne institucijose; jei tokia veikla galėtų lemti konfliktą, susijusį su teisėtais institucijų interesais, Tarnyba turėtų imtis atitinkamų priemonių;
16. atkreipia dėmesį į 2008 m. spalio mėn. paskelbtą komandiruotų darbuotojų apklausą siekiant įvertinti darbo sąlygas Tarnyboje; džiaugiasi, kad apklausoje dalyvavusiųjų skaičius 2008 m. padidėjo iki 55 proc., palyginti su 44 proc. 2007 m.; ragina personalo komitetą reguliariai atlikti šį tyrimą ir padidinti apklausoje dalyvaujančiųjų skaičių ir tikisi, kad Tarnybos vadovybė pasinaudos gaunamais rezultatais personalo valdymo ir kasdieniniame darbe;
Agentūrų tinklo koordinatoriaus vaidmuo
17. sveikina Tarnybos vykdantįjį direktorių nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. labai veiksmingai vykdžiusį agentūrų tinklo koordinatoriaus funkcijas;
o o o
18. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos 2010 m. gegužės 5 d.(14) rezoliucijoje dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2008 finansinių metų Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0185/2009 – 2009/2114(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Centro atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (nauja redakcija)(3), ypač į jo 15 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7–0067/2010),
1. suteikia patvirtinimą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktoriui, kad Centro 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0185/2009 – 2009/2114(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Centro atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (nauja redakcija)(7), ypač į jo 15 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7–0067/2010),
1. pritaria Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0185/2009 – 2009/2114(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Centro atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (nauja redakcija)(11), ypač į jo 15 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7–0067/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir atliktos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi Parlamentas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktoriui suteikiamo patvirtinimo, kad Centro 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13), ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje savo rezoliucijoje Parlamentas be kita ko:
– atkreipė dėmesį į tai, kad Centras nustatė nuolatines reguliarios priežiūros ir ex post kontrolės procedūras bei toliau plėtojo žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą, be kita ko, savo intranete sukūrė žmogiškųjų išteklių portalą,
– teigiamai įvertino tai, kad Centras glaudžiai bendradarbiauja su taip pat Lisabonoje įsikūrusia Europos jūrų saugumo agentūra, su kuria dalijosi pastatais ir bendrai naudojosi infrastruktūra bei paslaugomis, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad persikėlimas į nuosavas patalpas numatytas trečiąjį 2009 m. ketvirtį,
1. su džiaugsmu pažymi, kad Audito Rūmai galėjo gauti pagrįstą patvirtinimą, jog 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Centro metinės finansinės ataskaitos pagal visus esminius punktus patikimos ir visos pagal jas atliktos finansinės operacijos iš esmės yra teisėtos ir tvarkingos;
Veikla
2. primygtinai tvirtina, kad svarbu, jog Centras planuodamas nustatytų SMART tikslus ir RACER rodiklius, kad būtų galima įvertinti jo veiklos rezultatus; pažymi, jog Centras teigia, kad sudarydamas savo 2009 m. veiklos programą atsižvelgė į šias pastabas;
3. be to, ragina Centrą apsvarstyti galimybę planuojant visą savo veiklą naudoti Gantto diagramą tam, kad būtų galima greitai nustatyti laiką, kurį kiekvienas darbuotojas skiria konkrečiam projektui, ir skatinti naudoti į rezultatus orientuotą metodą;
4. pažymi, kad per ateinančius kelerius metus Centro biudžeto įvykdymo patvirtinimas ir toliau turėtų būti grindžiamas Centro per metus atliktu darbu;
Vidaus auditas
5. pažymi, kad nuo 2006 m. Centras įgyvendino 15 iš 41 rekomendacijos, kurią pateikė Vidaus audito tarnyba (VAT); atkreipia dėmesį į tai, kad iš 26 rekomendacijų, kurios šiuo metu vis dar įgyvendinamos, 14 laikomos labai svarbiomis ir yra pirmiausiai susijusios su pasirengimu persikelti (su naujųjų patalpų kokybės kontrole, atsargumo priemonėmis potvynių žalai išvengti, veiklos tęstinumo planu, investicijomis į įrangą) ir vidaus kontrolės reikalavimų įgyvendinimu (su darbuotojų darbo įvertinimu ir paaukštinimu, rizikos valdymu ir išimčių registravimu);
6. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. Centro įplaukos iš palūkanų sudarė 107 591,31 eurą; atsižvelgdamas į metinę finansinę ataskaitą ir į palūkanų dydį, daro išvadą, kad Centras nuolat turi didelį grynųjų pinigų kiekį; pažymi, kad 2008 m. gruodžio 31 d. Centro grynieji pinigai sudarė 1 635 537,86 eurus ir kad 2009 m. pradžioje į Centro sąskaitą pervesta 354 051,31 euras lėšų, kurios dėl banko sąskaitybos klaidos buvo įrašytos į Centro sąskaitas kaip gautina suma; prašo Komisijos, vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 15 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėti galimybes, kaip galima padėti užtikrinti, jog grynieji pinigai būtų valdomi visiškai atsižvelgiant į poreikius, ir kaip reikėtų keisti metodą, kad Centras nuolat turėtų kuo mažiau grynųjų pinigų;
o o o
7. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(14) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos vaistų agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0189/2009 – 2009/2118(DEC))
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos vaistų agentūros galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos vaistų agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004(3), įsteigiantį Europos vaistų agentūrą, ypač į jo 68 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0078/2010),
1. suteikia patvirtinimą Europos vaistų agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos vaistų agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos vaistų agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0189/2009 – 2009/2118(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos vaistų agentūros galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos vaistų agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004(7), įsteigiantį Europos vaistų agentūrą, ypač į jo 68 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0078/2010),
1. pritaria Europos vaistų agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos vaistų agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą Europos Parlamento sprendimo dėl Europos vaistų agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0189/2009 – 2009/2118(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos vaistų agentūros galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos vaistų agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004(11), įsteigiantį Europos vaistų agentūrą, ypač į jo 68 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0078/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi Parlamentas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą Europos vaistų agentūros vykdomajam direktoriui suteikti patvirtinimą, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13), ir savo prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje, inter alia, atkreipė dėmesį į:
–
biudžeto, susijusio su Telematikos programa, valdymo trūkumus,
–
su viešųjų pirkimų procedūromis susijusius trūkumus,
–
pažangą siekiant užtikrinti atitiktį mokesčių reglamentui;
1. pažymi, kad 2008 m. Agentūros biudžetas sudarė 182 900 000 EUR, palyginti su praėjusių metų 163 100 000 EUR biudžetu; be to, pažymi, kad Agentūrai skirtas 2,4 proc. mažesnis Bendrijos įnašas, palyginti su 2007 m., taigi 2008 m. Bendrijos įnašas sudarė 34 000 000 EUR;
Veikla
2. sveikina Agentūrą nustačius modernią biudžeto sudarymo pagal veiklos sritis ir naudotojų poreikių patenkinimo stebėsenos sistemą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra, atsižvelgdama į padidėjusį mokslinių komitetų skaičių ir atitinkamo mokslinio darbo kiekį, šiuo metu nagrinėja savo komitetų struktūros veikimą, kad būtų padidinta jų sąveika;
Asignavimų perkėlimas
3. susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai nurodė, jog 36 000 000 EUR biudžeto asignavimų buvo perkelta (19,7 proc. biudžeto) ir 9 700 000 EUR asignavimų (5,3 proc. biudžeto) – panaikinta; pabrėžia, kad, kaip nurodyta ankstesniais finansiniais metais, aukštą administracinių išlaidų perkėlimų lygį – 21 400 000 EUR – iš esmės sąlygojo vaistų reguliavimo Telematikos programos diegimo IT išlaidos; taigi yra susirūpinęs dėl to, kad ši padėtis nesikeičia jau daugelį metų ir neatitinka metinio periodiškumo principo;
Viešųjų pirkimų procedūros
4. ragina Agentūrą pagerinti savo viešųjų pirkimų procedūrų kokybę, kad būtų pašalinti Audito Rūmų nustatyti trūkumai (pavyzdžiui, susiję su kainos kriterijų vertinimo metodais ir su esminiu poreikiu pagrįsti procedūrų pasirinkimą);
5. atkreipia dėmesį į Agentūros ilgalaikę politiką sudaryti išankstinius užsienio valiutos keitimo sandorius siekiant dalį administracinio biudžeto apsaugoti nuo nepalankių svaro sterlingų keitimo kurso svyravimų; tikisi, kad Agentūra šiuos sandorius vykdys apdairiai; pataria sudaryti darbo grupę, kuri atidžiai stebėtų ir kontroliuotų apsidraudimo strategiją;
Pajamos iš mokesčių
6. pabrėžia, kad mokesčiai už vertinimo paslaugas yra pagrindinis Agentūros pajamų šaltinis ir jie 2008 m. sudarė 70,2 proc. visų jos pajamų; taigi atkreipia dėmesį į asignuotųjų pajamų priemonės, skirtos toms agentūroms, kurios gauna pajamas iš mokesčių, svarbą sprendžiant nenuspėjamus su rinka susijusius uždavinius;
7. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. Agentūros įplaukos iš palūkanų sudarė 2 046 000 EUR; atsižvelgdamas į metinę finansinę ataskaitą ir į palūkanų dydį, daro išvadą, kad Agentūra nuolat turi itin didelį grynųjų pinigų kiekį; pažymi, kad 2008 m. gruodžio 31 d. Agentūros grynieji pinigai sudarė 41 887 000 EUR; prašo Komisijos, vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 15 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėti galimybes, kaip galima padėti užtikrinti, jog grynieji pinigai būtų valdomi visiškai atsižvelgiant į poreikius, ir kaip reikėtų keisti metodą, kad Agentūra nuolat turėtų kuo mažiau grynųjų pinigų;
Žmogiškieji ištekliai
8. atkreipia dėmesį į tai, kad patvirtintame personalo plane 2008 m. numatytas 481 etatas, iš kurių iki 2008 m. pabaigos buvo užimta 469; pažymi, kad 2008 m. įdarbintas 41 papildomas pagalbinis darbuotojas (pagalbiniai darbuotojai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai, komandiruoti nacionaliniai ekspertai), taigi bendras darbuotojų skaičius buvo 587;
Vidaus auditas
9. pripažįsta, kad Komisijos vidaus audito tarnyba savo audito ataskaitoje pateikė rekomendaciją, kuri laikoma visų svarbiausia ir yra susijusi su ekspertų interesų konfliktais, ir aštuonias labai svarbias rekomendacijas dėl Agentūros darbuotojų interesų konfliktų pagrindimo dokumentais, duomenų bazių, skirtų administracinėms vertinimo procedūroms paremti, ir gairių dėl duomenų išsaugojimo ir visiško tokių gairių įgyvendinimo parengimo;
10. sveikina Agentūrą priėmus elgesio kodeksą, kuriame nustatyti tarybos ir komiteto nariams, ekspertams ir Agentūros darbuotojams skirti nepriklausomumo ir konfidencialumo principai ir gairės;
o o o
11. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(14) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0192/2009 – 2009/2121(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos jūrų saugumo agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą(3), ypač į jo 19 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7–0081/2010),
1. suteikia patvirtinimą Europos jūrų saugumo agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos jūrų saugumo agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0192/2009 – 2009/2121(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos jūrų saugumo agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą(7), ypač į jo 19 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7–0081/2010),
1. pritaria Europos jūrų saugumo agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos jūrų saugumo agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0192/2009 – 2009/2121(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos jūrų saugumo agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą(11), ypač į jo 19 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7–0081/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, jog jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, kad 2008 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi Parlamentas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą dėl Europos jūrų saugumo agentūros vykdomajam direktoriui suteikiamo patvirtinimo, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13), ir savo prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje, inter alia:
–
pareiškė, kad Audito Rūmai pastebėjo, jog 2007 m. biudžeto lėšos perkeltos 32 kartus ir atkreipė dėmesį į Audito Rūmų kritiką dėl didelio perkėlimų skaičiaus;
–
pabrėžė, kad Audito Rūmai kaip ir 2006 m. nustatė, jog teisiniai įsipareigojimai buvo prisiimti nepatvirtinus atitinkamų biudžetinių įsipareigojimų;
–
ragino Agentūrą pasirūpinti, kad įdarbinimo procedūros būtų skaidrios ir nediskriminacinės, ir ypač užtikrinti personalo komiteto dalyvavimą,
Veikla
1. yra nusivylęs dėl to, kad Agentūrai nepavyko parengti daugiametės darbo programos ir kad jos metinė darbo programa nebuvo susijusi su jos biudžetiniais įsipareigojimais; pabrėžia, jog svarbu, kad Agentūra planuodama nustatytų SMART tikslus ir RACER rodiklius tam, kad būtų galima įvertinti jos veiklos rezultatus; vis dėlto atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kuriame ji užtikrina, kad pagerino savo 2009 m. darbo programą ir numatė tikslus ir pagrindinės veiklos rodiklius bei sukūrė geresnę išteklių planavimo sistemą; taigi prašo šią strategiją kuo skubiau pateikti Parlamentui; be to, ragina Agentūrą apsvarstyti Gantto diagramos naudojimo galimybę planuojant visą savo veiklą tam, kad būtų galima glaustai registruoti laiką, kurio visiems darbuotojams reikia projektui įgyvendinti, ir skatinti pirmenybę teikti į rezultatus orientuotam metodui;
2. ragina Agentūrą lentelėje, pridedamoje prie kitos Audito Rūmų ataskaitos, pateikti operacijų, atliktų metais, kuriems turi būti suteikiamas biudžeto įvykdymo patvirtinimas, palyginimą su ankstesnių metų operacijomis siekiant biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai suteikti galimybę geriau įvertinti Agentūros veiklą skirtingais metais;
Biudžeto ir finansų valdymas
3. džiaugiasi tuo, kad Audito Rūmai Agentūros 2008 m. finansines ataskaitas įvertino kaip patikimas ir apskritai finansines operacijas, kuriomis jos pagrįstos, – kaip teisėtas ir tvarkingas;
4. pažymi, kad Agentūra iš Sąjungos 2008 m. biudžeto gavo 44 300 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 46 890 000 EUR mokėjimų asignavimų;
5. mano, kad nerimą kelia tai, jog Audito Rūmai 2008 m. vėl nustatė daug asignavimų perkėlimų (2008 m. – 52 ir 2007 m. – 32); atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kuriame minima, jog su administracinėmis išlaidomis susiję perkėlimai dėl Agentūros persikraustymo į savo nuolatines patalpas apriboti 2008–2009 m. laikotarpiu; yra ypač sunerimęs dėl to, kad nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. daugiau negu 2 000 000 EUR darbuotojams skirtų asignavimų suma buvo perkelta į biudžeto eilutes, skirtas administracinėms išlaidoms, dėl to buvo galima padidinti į 2009 m. perkeltus asignavimus ir sumažinti sumą, kurią reikia grąžinti Komisijai; vis dėlto atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kuriame ji įsipareigoja toliau dėti pastangas siekdama pagerinti planavimą ir stebėseną ir sumažinti biudžeto pakeitimų skaičių;
6. pabrėžė, kad, kaip 2006 m. ir 2007 m., Audito Rūmai vėl nustatė, jog teisiniai įsipareigojimai buvo prisiimti nepatvirtinus atitinkamų biudžetinių įsipareigojimų; taigi ragina Agentūrą dėti daugiau pastangų vykdant su mokymais ir ryšiais susijusią veiklą, kad ateityje būtų išvengta tokios padėties; be to, prašo, kad apie veiksmus, kurių buvo imtasi šiuo klausimu, būtų pranešta Agentūros 2009 m. metinėje veiklos ataskaitoje;
7. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. Agentūros įplaukos iš palūkanų sudarė 519 598,10 EUR, iš kurių 475 251,18 EUR jau grąžinta Energetikos ir transporto generaliniam direktoratui, o likę 47 346,92 EUR įrašyti į finansines ataskaitas kaip sukauptosios sąnaudos; atsižvelgdamas į metinę finansinę ataskaitą ir į palūkanų dydį, daro išvadą, kad Agentūra nuolat turi labai didelį grynųjų pinigų kiekį; su džiaugsmu pažymi, kad 2008 m. gruodžio 31 d. Agentūros grynųjų pinigų kiekis sumažėjo iki 3 610 677,41 EUR; prašo Komisijos, vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 15 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėti galimybes, kaip galima padėti užtikrinti, jog grynieji pinigai būtų valdomi visiškai atsižvelgiant į poreikius, ir kaip reikėtų keisti metodą, kad Agentūra nuolat turėtų kuo mažiau grynųjų pinigų;
Vidaus auditas ir žmogiškieji ištekliai
8. pažymi, kad 2008 m. pabaigoje Agentūra nuo 2006 m. įgyvendino 25 iš 32 Vidaus audito tarnybos (VAT) pateiktų rekomendacijų; pažymi, kad labai svarbiomis laikomos rekomendacijos susijusios su Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklių, susijusių su laikinųjų darbuotojų įdarbinimu, patvirtinimu vadovaujantis Tarnybos nuostatais, atrankos procedūrų kontrole, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir vienodą požiūrį į kandidatus, karjeros planavimo strategijos vystymu (įskaitant mokymus, pagalbą ir patariamąją veiklą) ir geresniu žmogiškųjų išteklių planavimu;
o o o
9. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(14) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0196/2009 – 2009/2125(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 460/2004, įsteigiantį Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą(3), ypač į jo 17 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0087/2010),
1. patvirtina Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros vykdančiajam direktoriui, kad Agentūros 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0196/2009 – 2009/2125(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 460/2004, įsteigiantį Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą(7), ypač į jo 17 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0087/2010),
1. pritaria Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0196/2009 – 2009/2125(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 460/2004, įsteigiantį Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą(11), ypač į jo 17 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0087/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi 2009 m. balandžio 23 d. Parlamentas priėmė sprendimą dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros vykdančiajam direktoriui suteikiamo patvirtinimo, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13), ir prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje savo rezoliucijoje, inter alia:
– atkreipė dėmesį į Audito Rūmų išsakytą kritiką, kad einamoji veikla daugiausia buvo vykdoma per paskutinį 2007 m. ketvirtį ir apie 40 proc. įsipareigojimų ir daugiau kaip 50 proc. mokėjimų, susijusių su šia veikla, buvo atlikta 2007 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais;
– buvo nepatenkintas Agentūros atsakymu, kad kai kuriais atvejais perkelti asignavimai buvo apskaičiuojami apytiksliai;
– išreiškė susirūpinimą tuo, kad Audito Rūmai pabrėžė su viešųjų pirkimų procedūromis susijusius trūkumus, ypač tai, kad išankstinė pasiūlymų atranka buvo nepagrįsta, kad vertinimo komitetas nepasirašė vertinimo dokumentų ir kad bylos neturėjo struktūros ir buvo neišsamios;
Veikla
1. džiaugiasi Agentūros 2008 m. pasiektais rezultatais, Europos elektroninių ryšių tinklų atsparumo pagerinimu, vystymusi ir bendradarbiavimu su valstybėmis narėmis;
2. ragina Agentūrą lentelėje, pridedamoje prie kitos Audito Rūmų ataskaitos, pateikti operacijų, atliktų metais, kuriems turi būti patvirtinimas dėl biudžeto įvykdymo, palyginimą su ankstesnių metų operacijomis siekiant biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai suteikti galimybę geriau įvertinti Agentūros veiklą skirtingais metais;
Biudžeto ir finansų valdymas
3. atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai pabrėžė su viešųjų pirkimų procedūromis susijusius trūkumus, ypač trūkumus, susijusius su nepakankamu bendrosios sutarties biudžeto įvertinimu; ypač pabrėžia, kad nepakankamas viešųjų pirkimų biudžeto įvertinimas yra kliūtis sąžiningai konkurencijai, nes įmonės yra mažiau linkusios teikti pasiūlymus esant nedidelėms sumoms; vis dėlto atkreipia dėmesį į Agentūros reakciją, kai 2009 m. trečiame ketvirtyje ji paskelbė naują kvietimą teikti pasiūlymus, siekdama pašalinti buvusius trūkumus;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra ir toliau imasi visų galimų priemonių, kad priimančiosios valstybės narės mokesčių inspekcija sugrąžintų 45 000 EUR sumą, kuri atitinka Agentūros iš anksto apmokėtą PVM sumą;
5. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. Agentūros įplaukos iš palūkanų sudarė 143 818 EUR; atsižvelgdamas į metinę finansinę ataskaitą ir į palūkanų dydį, daro išvadą, kad Agentūra nuolat turi itin didelį grynųjų pinigų kiekį; pažymi, kad 2008 m. gruodžio 31 d. Agentūros grynieji pinigai sudarė 2 436 694 EUR; ragina Komisiją, vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 15 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėti galimybes, kaip galima padėti užtikrinti, kad grynieji pinigai būtų valdomi visiškai atsižvelgiant į poreikius, ir kaip reikėtų keisti metodą, kad Agentūros ilgalaikis grynųjų pinigų rezervas būtų kuo mažesnis;
Vidaus auditas ir žmogiškieji ištekliai
6. džiaugiasi, kad Agentūra įgyvendino visas aštuonias Vidaus audito tarnybos rekomendacijas, kurios laikomos labai svarbiomis; pažymi, kad šios rekomendacijos susijusios su tolesniais vidaus kontrolės standartų audito įgyvendinimo veiksmais ir žmogiškųjų išteklių valdymu (t. y. personalo politika, sutarčių, kurios baigėsi 2008 m., atnaujinimu, atrankos komitetų nepriklausomumu, mokymų paslaugomis ir paaukštinimo procedūros skaidrumu);
o o o
7. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(14) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos geležinkelių agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0197/2009 – 2009/2126(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos geležinkelių agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos geležinkelių agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantį Europos geležinkelių agentūrą(3), ypač į jo 39 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2002 m. lapkričio 19 d. reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, nurodytoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(4) 185 straipsnyje, ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7–0084/2010),
1. patvirtina Europos geležinkelių agentūros vykdančiajam direktoriui, kad Agentūros 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos geležinkelių agentūros vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos geležinkelių agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0197/2009 – 2009/2126(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos geležinkelių agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos geležinkelių agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantį Europos geležinkelių agentūrą(7), ypač į jo 39 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2002 m. lapkričio 19 d. reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, nurodytoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8) , ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7–0084/2010),
1. pritaria Europos geležinkelių agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos geležinkelių agentūros vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos geležinkelių agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0197/2009 – 2009/2126(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos geležinkelių agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos geležinkelių agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantį Europos geležinkelių agentūrą(11), ypač į jo 39 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2002 m. lapkričio 19 d. reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, nurodytoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12) , ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7–0084/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, jog jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, kad 2008 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi Parlamentas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą Europos geležinkelių agentūros vykdančiajam direktoriui patvirtinti, kad Agentūros 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13), ir kadangi prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje, be kita ko:
–
atkreipia dėmesį į tai, jog Audito Rūmų 2006 m. metinėje ataskaitoje nurodyta, kad Agentūros 2007 finansinių metų galutinis biudžetas siekė 16 600 000 EUR, įskaitant 1 900 000 EUR rezervą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 m. pabaigoje reikėjo panaikinti 3 400 000 EUR asignavimus, įskaitant rezervą, ir kad, be to, 2 700 000 EUR buvo perkelta į 2008 m.;
–
yra susirūpinęs, kadangi Audito Rūmai išvadoje nurodė, kad nepanaudota daugiau kaip 35 proc. galutinių asignavimų, ir tai, Audito Rūmų nuomone, rodo, kad Agentūros naudojamos planavimo ir biudžeto sudarymo procedūros turi itin didelių trūkumų;
–
ragina Agentūrą, atsižvelgiant į Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 15 straipsnio 5 dalį, įgyvendinti griežtą grynųjų pinigų valdymą siekiant užtikrinti, kad jos grynųjų pinigų likučiams būtų taikomi tik tinkamai pagrįsti reikalavimai, ir itin daug dėmesio skirti grynųjų pinigų valdymui pagerinti,
1. džiaugiasi tuo, kad Audito Rūmai Agentūros 2008 m. finansines ataskaitas įvertino kaip patikimas ir apskritai finansines operacijas, kuriomis jos pagrįstos, – kaip teisėtas ir tvarkingas;
2. pažymi, kad Agentūra iš Europos Sąjungos 2008 m. biudžeto gavo 18 000 000 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų;
Veikla
3. ragina Agentūrą lentelėje, pridedamoje prie kitos Audito Rūmų ataskaitos, pateikti operacijų, atliktų metais, kuriems turi būti patvirtinamas biudžeto įvykdymas, palyginimą su ankstesnių metų operacijomis siekiant biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai suteikti galimybę geriau įvertinti Agentūros veiklą skirtingais metais;
4. pabrėžia, jog svarbu, kad Agentūra planuodama nustatytų SMART tikslus ir RACER rodiklius tam, kad būtų galima įvertinti jos veiklos rezultatus; vis dėlto pažymi, jog Agentūra teigia, kad sudarydama 2009 m. programą jau atsižvelgė į šias pastabas; be to, ragina Agentūrą apsvarstyti Gantto diagramos naudojimo galimybę planuojant visą savo veiklą tam, kad būtų galima glaustai registruoti laiką, kurio visiems darbuotojams reikia projektui įgyvendinti, ir skatinti pirmenybę teikti į rezultatus orientuotam metodui;
5. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, jog dėl to, kad Agentūra vykdo veiklą dviejose vietose (Valensjene ir Lilyje), jos išlaidos padidėja;
Asignavimų perkėlimas
6. pažymi, jog Audito Rūmai nustatė, kad daugiau kaip 4 100 000 EUR perkelta į 2009 m., iš jų maždaug 3 900 000 EUR susiję su administravimo ir veiklos išlaidomis (ši suma sudaro 57 proc. metinių asignavimų, numatytų pagal II ir III antraštines dalis); pabrėžia, jog tokia padėtis rodo, kad Agentūra turi sunkumų planuodama savo veiklą ir valdydama numatytą biudžetą;
8. džiaugiasi, kad Agentūra parengė veiksmų planą, kuriame numatoma, kaip pataisyti Audito Rūmų nustatytus viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo trūkumus, ir kaip suteikti šioms procedūroms skaidrumo;
Vidaus auditas
9. pažymi, kad nuo 2006 m. įgyvendinta 32 iš 36 rekomendacijų, kurias pateikė Vidaus audito tarnyba (VAT); viena iš keturių rekomendacijų, kurios šiuo metu įgyvendinamos, yra laikoma visų svarbiausia, o trys – labai svarbiomis; taigi ragina Agentūrą pradėti taikyti tam tikrus kontrolės standartus, susijusius su bankų parašais, pareigų atskyrimu, vadinamosiomis pažeidžiamomis pareigomis ir įgaliojimų perdavimo palaikymu;
o o o
10. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(14) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos mokymo fondo 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0191/2009 – 2009/2120(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos mokymo fondo 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokymo fondo 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Fondo atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1339/2008 dėl Europos mokymo fondo įsteigimo (nauja redakcija)(3), ypač į jo 17 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0083/2010),
1. patvirtina Europos mokymo fondo direktorei, kad Fondo 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos mokymo fondo direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos mokymo fondo 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0191/2009 – 2009/2120(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos mokymo fondo 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokymo fondo 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Fondo atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1339/2008 dėl Europos mokymo fondo įsteigimo (nauja redakcija)(7), ypač į jo 17 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0083/2010),
1. pritaria Europos mokymo fondo 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos mokymo fondo direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos mokymo fondo 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0191/2009 – 2009/2120(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos mokymo fondo 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokymo fondo 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Fondo atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1339/2008 dėl Europos mokymo fondo įsteigimo (nauja redakcija)(11), ypač į jo 17 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0083/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės ataskaitos patikimos, o vykdytos finansinės operacijos – teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi Parlamentas 2009 m. balandžio 23 d. Europos mokymų fondo direktorei patvirtino, kad Fondo 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13), ir prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo pridėtoje savo rezoliucijoje, be kita ko:
–
atkreipė dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad taisomajame biudžete nurodyta neteisinga asignuotųjų pajamų suma (turėjo būti nurodyta ne 3 400 000 EUR, o 1 200 000 EUR suma),
–
pastebėjo, kad savo patikinimo pareiškime (kuris pridedamas prie metinės veiklos ataskaitos) direktorė pateikė tas pačias kaip ir ankstesniais metais abejones, susijusias su nepastovia politine padėtimi šalyse partnerėse, TEMPUS konvencijos finansiniu valdymu ir galimomis techninės pagalbos, kurią Fondas teikia TEMPUS programai, socialinėmis, teisinėmis ir finansinėmis pasekmėmis bei poveikiu Fondo reputacijai,
1. džiaugiasi, kad Audito Rūmai pareiškė, jog fondo 2008 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos yra teisėtos ir tvarkingos;
Veikla
2. pažymi, kad tarpiniame Fondo vertinime (2006 m. gegužės 25 d. EAR/06/05 galutinė ataskaita) jo veiklos poveikis tiesioginiams paramos gavėjams apskritai įvertintas teigiamai; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad nelengva įrodyti poveikį valdžios institucijoms, kadangi sunku nustatyti tiesioginį Fondo projektų rezultatų ir institucijų veiklos ryšį;
3. sveikina Fondą, kuriam Komisija skyrė 97 proc. pasitenkinimo koeficientą už jo paramą Komisijai 2008 m.; ypač pabrėžia, kad daugiausia Fondui pateiktų paraiškų susijusios su Europos kaimynystės priemonių rengimo politika ir indėliu jas rengiant (32 proc.), kiek mažiau jų susijusios su formulavimu (21 proc.), programavimu (11 proc.), projektų identifikavimu (10 proc.) ir jų įgyvendinimu;
4. ragina Fondą lentelėje, kuri turi būti pridėta prie kitos Audito Rūmų ataskaitos, palyginti operacijas, vykdytas metais, kurių biudžeto įvykdymas tvirtinamas, ir ankstesnių metų operacijas, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucija galėtų veiksmingiau vertinti Fondo veiklą skirtingais metais;
Fondo veiklos sritis
5. atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis 2008 m. parengta naująja 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1360/90 dėl Europos mokymo fondo įsteigimo(14) redakcija Fondas gali vystyti savo kompetenciją skirtinguose sektoriuose remdamasis ankstesnių metų profesine patirtimi; pažymi, kad Reglamente (EB) Nr. 1339/2008 apibrėžtos naujos Fondo teminės ir geografinės kompetencijos papildymo patvirtinimo procedūrinės priemonės;
Bendradarbiavimas su Europos profesinio mokymo plėtros centru (CEDEFOP)
6. ragina Fondą ir Europos profesinio mokymo plėtros centrą (CEDEFOP) glaudžiai bendradarbiauti ir užtikrinti sinergiją, kadangi šios institucijos turi keletą bendrų interesų sričių, taip pat ragina nuolat teikti informaciją abiejų agentūrų direktorių veiklos ataskaitose;
Vidaus auditas
7. pažymi, kad nuo 2006 m. įgyvendinta 12 iš 27 rekomendacijų, kurias pateikė Vidaus audito tarnyba (VAT); atkreipia dėmesį į tai, kad iš 15 rekomendacijų, kurios dar neįgyvendintos, šešios laikomos labai svarbiomis; todėl ragina Fondą nedelsiant pradėti taikyti konkrečius vidaus kontrolės standartus (susijusius su dokumentavimo procedūromis, finansinių sandorių priežiūra ir operacijų tęstinumu) ir įgyvendinti konkrečias žmogiškųjų išteklių valdymo rekomendacijas (susijusias su žmogiškųjų išteklių valdymu atliekant metinį planavimą ir atsiskaitant už veiklą, su tikslų nustatymu ir personalo darbo laiko registravimu);
Žmogiškieji ištekliai
8. reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų išvadų, susijusių su nepakankamai skaidriomis įdarbinimo procedūromis ir tyrimą (OF/2009/0370) pradėjusios Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) intervencijos; atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos užimtumo gaires, ypač į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(15), kurie taikomi atrankos kriterijams ir įdarbinimo sąlygoms; tikisi, kad visos Europos Sąjungos agentūros vadovausis bent šiomis gairėmis, ir ragina Fondą parodyti pavyzdį ir ateityje įgyvendinti sąžiningas, skaidrias ir nuoseklias įdarbinimo procedūras;
9. ragina Fondą pateikti savo žmogiškųjų išteklių paskirstymo ataskaitą; ypač pabrėžia, kad tuo atveju, kai atliekant metinį planavimą ir atsiskaitant už veiklą neskiriama pakankamai dėmesio žmogiškiesiems ištekliams, rizikuojama veiksmingu ir skaidriu Fondo personalo paskirstymu ir panaudojimu; be to, pabrėžia, kad atskirų darbuotojų tikslai turėtų būti optimaliau derinami su Fondo metiniais ir strateginiais tikslais ir kad į veiklą, susijusią su metiniu planavimu ir biudžeto rengimu, turėtų būti įtraukti su darbuotojų laiko registravimo sistema susiję aspektai;
10. atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų pastabą, kad esama įvairių įdarbinimo procedūrų trūkumų; ypač pabrėžia, kad įdarbinimo vertinimo komisijos turi teikti pakankamą informaciją apie taikytas procedūras, įskaitant sprendimų pagrindimus ir jų priėmimo datas, siekiant užtikrinti šių procedūrų skaidrumą;
11. vis dėlto pažymi, kad šiuo metu Fondas tvirtina atsižvelgęs į Audito Rūmų išvadas ir į Vidaus audito tarnybos 2008 m. atliktą auditą bei išsamiai persvarstęs savo taikomas įdarbinimo procedūras; taigi ragina Fondą informuoti biudžeto įvykdymo patvirtinimo instituciją apie veiksmus, kurių jis ėmėsi, ir apie pasiektus rezultatus;
12. atkreipia dėmesį į Fondo atsakymą, kuriame pripažįstamas Audito Rūmų nuomonės dėl to, kad neteisingai interpretavus taisykles kai kuriems darbuotojams neišmokėta ekspatriacijos išmoka, pagrįstumas; sveikina Fondą pažadėjus persvarstyti susijusius atvejus ir atlikti atitinkamus pakeitimus;
o o o
13. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(16) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0187/2009 – 2009/2116(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1994 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2062/94 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros įsteigimo(3), ypač į jo 14 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4) , ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0069/2010),
1. patvirtina Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros direktoriui, kad Agentūros 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0187/2009 – 2009/2116(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1994 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2062/94 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros įsteigimo(7), ypač į jo 14 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje (8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0069/2010),
1. pritaria Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0187/2009 – 2009/2116(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1994 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2062/94 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros įsteigimo(11), ypač į jo 14 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12) , ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0069/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir pagal jas vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi Parlamentas 2009 m. balandžio 23 d. patvirtino Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros direktoriui, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13), ir kadangi savo prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo pridėtoje rezoliucijoje Parlamentas, inter alia, atkreipė dėmesį į tai, kad Audito Rūmai pateikė palankų patikinimo pareiškimą ir kad jis nepateikė jokių pastabų;
1. džiaugiasi, kad Audito Rūmai pareiškė, jog Agentūros 2008 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos yra teisėtos ir tvarkingos;
Veikla
2. sveikina Agentūrą su tuo, kad ši per pastaruosius trejus metus pastebimai pagerino savo finansų valdymą; ragina ją ir toliau siekti užtikrinti aukščiausius standartus biudžeto planavimo, įgyvendinimo ir kontrolės srityse;
3. ypač džiaugiasi dėl to, kad Agentūra užbaigė Europos mastu vykdomos įmonių apklausos dėl naujų ir atsirandančių rizikos rūšių (ESENER) I ir II etapus, įsteigė Europos organizacijų, kurios gali teikti ekonomines paskatas saugos ir sveikatos darbe srityje, tinklą ir sukūrė rizikos vertinimo išteklių duomenų bazę sveikos darbo vietos kampanijai 2008–2009 m. vykdyti;
4. prašo Agentūros lentelėje, kuri turi būti pridėta prie kitos Audito Rūmų ataskaitos, pateikti operacijų, atliktų metais, kurių biudžeto įvykdymas tvirtinamas, palyginimą su ankstesnių finansinių metų operacijomis, siekiant biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai suteikti galimybę geriau įvertinti Agentūros veiklą skirtingais metais;
Agentūros valdymas
5. mano, kad negalima laikyti, jog Agentūros fiksuotos valdymo išlaidos yra mažos, nes Agentūros valdančioji taryba turi 84 narius ir joje dirba 64 darbuotojai (2008 finansinių metų duomenys);
Į kitus metus perkeltos veiklos išlaidos
6. atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra į kitus metus perkėlė 3 400 000 EUR asignavimų (44 proc. veiklos išlaidų), iš kurių apie 1 000 000 EUR sudarė įsipareigojimai, kurie buvo susiję tik su 2009 finansiniais metais; taip pat pabrėžia, kad tai prieštarauja metinio periodiškumo principui; todėl, siekiant užtikrinti gerą finansų valdymą, ragina biudžeto prognozes suderinti su tikrais poreikiais; tačiau atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kuriame paaiškinama, kad dėl projektų sudėtingumo reikėjo skirti daug daugiau laiko jiems užbaigti, negu buvo numatyta iš pradžių; vis dėlto sveikina Agentūrą patobulinus savo veiklos išlaidų kontrolę ir planavimą siekiant išvengti įsipareigojimų dėl didelių sumų metų pabaigoje;
Viešųjų pirkimų procedūros
7. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą dėl viešųjų pirkimų procedūros trūkumo (išlaidos pagal bendrąją viešųjų pirkimų sutartį viršijo dabartinę maksimalią nustatytą ribą); ypač pabrėžia, kad Agentūra turėtų kaip įmanoma greičiau pradėti naują viešųjų pirkimų procedūrą, skirtą naujai bendrajai sutarčiai sudaryti; tačiau atkreipia dėmesį į Agentūros paaiškinimą, kuriame pabrėžiama būtinybė toliau vadovautis šia bendrąja sutartimi siekiant pakeisti subsidijų schemą nedarant neigiamos įtakos Agentūros veiklai;
8. tikisi, kad agentūra ateityje pašalins problemą, susijusią su nustatytą didžiausią vertę viršijančios bendrosios viešųjų pirkimų sutarties sudarymu, kad būtų įgyvendinama Europos biudžeto teisė;
Žmogiškieji ištekliai
9. konstatuoja, kad pagal 2008 m. veiklos ataskaitą metų pabaigoje agentūroje dirbo 64 darbuotojai;
Vidaus auditas
10. pripažįsta, kad nuo 2006 m. Agentūra įgyvendino 19 iš 33 rekomendacijų, kurias pateikė Vidaus audito tarnyba (VAT); atkreipia dėmesį į tai, kad iš 14 rekomendacijų, kurios vis dar neįgyvendintos, 6 laikomos labai svarbiomis ir yra susijusios su suinteresuotųjų šalių lūkesčių valdymu bei su tam tikrų vidaus kontrolės standartų įgyvendinimu (pvz., rekomendacijos, kuriose kalbama apie konkrečių bylų problemas, metinę vidaus kontrolės ataskaitą ir skatinama diegti vidaus kontrolės procedūras);
11. atkreipia dėmesį į tai, kad per paskutinį 2008 m. ketvirtį atlikta rizikos vertinimo procedūra siekiant nustatyti audito prioritetus ir parengti kitų trejų metų VAT audito planą;
o o o
12. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(14) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2008 finansinių metų Euratomo tiekimo agentūros bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0203/2009 – 2009/2132(DEC))
– atsižvelgdamas į Euratomo tiekimo agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Euratomo tiekimo agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimą 2008/114/EB, Euratomas, nustatantį Euratomo tiekimo agentūros įstatus(3), ypač į jo 8 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2002 m. lapkričio 19 d. reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, nurodytoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0076/2010),
1. suteikia patvirtinimą Euratomo tiekimo agentūros direktoriui, kad Agentūros 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Euratomo tiekimo agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Euratomo tiekimo agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0203/2009 – 2009/2132(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Euratomo tiekimo agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Euratomo tiekimo agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimą 2008/114/EB, Euratomas, nustatantį Euratomo tiekimo agentūros įstatus(7), ypač į jo 8 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2002 m. lapkričio 19 d. reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, nurodytoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(8) 185 straipsnyje, ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0076/2010),
1. pritaria Euratomo tiekimo agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Euratomo tiekimo agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Euratomo tiekimo agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0203/2009 – 2009/2132(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Euratomo tiekimo agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Euratomo tiekimo agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimą 2008/114/EB, Euratomas, nustatantį Euratomo tiekimo agentūros įstatus(11), ypač į jo 8 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2002 m. lapkričio 19 d. reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, nurodytoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(12) 185 straipsnyje, ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0076/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos yra patikimos, o vykdytos finansinės operacijos – teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi Euratomas, įsteigtas Liuksemburge 1958 m., priėmus Sprendimą 2008/114/EB, Euratomas, Euratomo tiekimo agentūra, pakeitė savo įstatus ir tapo agentūra,
1. pažymi, kad 2008 m. Agentūra negavo jokių subsidijų, skirtų jos veiklos išlaidoms padengti, ir Komisija padengė visas išlaidas, kurias Agentūra patyrė vykdydama 2008 m. biudžetą; taip pat pažymi, kad iš 2007 finansinių metų perkelti įsipareigojimai buvo padengti panaudojant nepanaudotą dalį 2007 m. subsidijų;
2. taigi pažymi, kad Agentūra neturi savo atskiro biudžeto ir iš tiesų yra integruota į Komisiją;
3. vis dėlto pabrėžia, kad atsižvelgiant į šią padėtį kyla klausimas, ar būtina išlaikyti dabartinę Agentūros formą ir organizaciją; tačiau atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kuriame teigiama, kad dabartinė padėtis parodo, viena vertus, aiškų ryšį su Komisija (pvz., Komisija gali parengti direktyvą ir paskirti Agentūros generalinį direktorių) ir, kita vertus, tam tikrą teisinį ir finansinį savarankiškumą;
Vidaus auditas
4. patvirtina, kad Agentūra pagal savo įstatų 3 straipsnio nuostatas pasirinko vidaus auditorių, kuris pradėjo eiti pareigas tik 2009 m. liepos 1 d.;
o o o
5. pažymi, kad kitos horizontalaus pobūdžio su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos pateikiamos 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(13) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0182/2009 – 2009/2111(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Fondo atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1975 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1365/75 dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo įsteigimo(3), ypač į jo 16 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4) , ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0088/2010),
1. patvirtina Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo direktoriui, kad Fondo 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0182/2009 – 2009/2111(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Fondo atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1975 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1365/75 dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo įsteigimo(7), ypač į jo 16 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8) , ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0088/2010),
1. pritaria Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0182/2009 – 2009/2111(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Fondo atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1975 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1365/75 dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo įsteigimo(11), ypač į jo 16 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12) , ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0088/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir pagal jas atliktos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi 2009 m. balandžio 23 d. Parlamentas patvirtino Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo direktoriui, kad Fondo 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13), ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje savo rezoliucijoje Parlamentas, be kita ko:
–
apgailestavo, kad 2007 metais, kaip ir 2006 metais, Audito Rūmai rado trūkumų, susijusių su įdarbinimo procedūromis; be kita ko, Audito Rūmai vėl aptiko atvejį, kai atrankos kriterijai nebuvo nustatyti pagal pranešimo apie laisvą darbo vietą reikalavimus;
–
buvo susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai trimis atvejais viešųjų pirkimų procedūrose rado tokių trūkumų:
a)
sutarties finansinio vertinimo procedūra nebuvo aiškiai nurodyta konkurso dokumentuose;
b)
pagal atrankos kriterijus nebuvo galima deramai įvertinti kandidatų finansinių galimybių,
1. džiaugiasi, kad Audito Rūmai pareiškė, jog fondo 2008 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos yra teisėtos ir tvarkingos;
Veikla
2. atkreipia dėmesį į tai, kad 2001–2004 m. veiklos programos ex post vertinimas 2007 m. atliktas tokiu būdu, kad būtų galima įvertinti Fondo poveikį, jo pridėtinę vertę ir veiksmingumą; džiaugiasi tuo, kad Fondas, atlikdamas šį įvertinimą, parodė, kad veiksmingai pasiekti numatyti rezultatai; be to, pastebi, kad remiantis naujausiais duomenimis, pateiktais 2009 m. Komisijos užsakytame agentūrų įvertinime, matyti, jog Fondas ir 2008 m. veiksmingai pasiekė savo tikslus;
3. sveikina Fondą pradėjus kitą ex post vertinimą, skirtą 2005–2008 m. veiklos programai; taigi reikalauja, kad Fondas informuotų Parlamentą apie šio vertinimo rezultatus, kad būtų galima geriau įvertinti Fondo poveikį, jo pridėtinę vertę ir veiksmingumą šiuo konkrečiu laikotarpiu;
4. ragina Fondą lentelėje, kuri turi būti pridėta prie kitos Audito Rūmų ataskaitos, pateikti operacijų, atliktų metais, kurių biudžeto įvykdymas tvirtinamas, palyginimą su ankstesnių metų operacijomis, siekiant biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai suteikti galimybę geriau įvertinti Fondo veiklą skirtingais metais;
Perkelti asignavimai veiklai
5. pastebi, kad, remiantis Audito Rūmų duomenimis, į kitus metus perkeltos sumos sudaro daugiau kaip 55 proc. 2008 finansiniams metams numatytų asignavimų (t. y. 4 900 000 EUR); kita vertus, atsižvelgia į Fondo atsakymą, kuriame nurodyta, jog esama trūkumų, tačiau perkelti asignavimai yra mažesni (10 proc.) nei nurodyti Audito Rūmų, kadangi Fondo metinėje programoje jau buvo numatyta perkelti 45 proc. 3-ios antraštinės dalies asignavimų dėl tyrimų sutarčių trukmės ir Fondo mokėjimų tvarkaraščio; vis dėlto pabrėžia, kad ši padėtis rodo Fondo veiklos planavimo ir biudžeto sudarymo trūkumus, taip pat neatitinka metinio periodiškumo principo; taigi reikalauja, kad Fondas imtųsi priemonių šiai padėčiai ateityje išvengti ir apie tai informuotų biudžeto įvykdymo patvirtinimo instituciją;
Dokumentais nepagrįsti biudžetiniai perskirstymai
6. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad biudžetiniai perskirstymai nebuvo pakankamai pagrįsti, nes nebuvo pateiktas poreikių įvertinimas ir apie juos nebuvo pranešta Administracinei valdybai; tačiau teigiamai vertina tai, kad Fondas dabar ištaisė šį trūkumą;
Viešųjų pirkimų procedūros
7. ragina, kad Fondas pasistengtų pagerinti savo sutarčių priežiūrą ir viešųjų pirkimų procedūrų planavimą, kviesdamas teikti naujus pasiūlymus gerokai prieš atitinkamos sutarties galiojimo pabaigą; taip pat pabrėžia, kad Audito Rūmai nurodė, jog dviem atvejais Fondas neteisėtai pratęsė sutarčių galiojimą viršydamas ilgiausią leistiną terminą, o kitu atveju nepateikė įrodymų, kodėl buvo taikoma derybų procedūra;
Žmogiškieji ištekliai
8. ragina Fondo vadovybę vykdant savo žmogiškųjų išteklių politiką ir laikantis įsipareigojimų dėl biudžeto įgyvendinimo imtis priemonių geriau iš anksto pasiruošti svarbias pozicijas užimančių asmenų išėjimui iš tarnybos;
9. ragina Fondą veiklos ataskaitoje aiškiai nurodyti darbuotojų, įskaitant pagal sutartis dirbančių darbuotojų (87 darbuotojai), skaičių;
10. džiaugiasi, kad Fondas 2008 m. patvirtino įdarbinimo procedūras pagal Audito Rūmų rekomendacijas, pateiktas per pastaruosius dvejus metus; visų pirma pažymi, kad Audito Rūmai nenurodė naujų įdarbinimo procedūrų trūkumų (pvz., susijusių su atrankos kriterijais), dėl kurių būtų neužtikrinamas šių procedūrų skaidrumas ir nediskriminacinis pobūdis;
Vidaus auditas
11. yra susirūpinęs dėl to, kad Fondo 2008 m. finansinių ataskaitų kokybė buvo nepatenkinama ir buvo nesutapimų su 2007 m. finansinėmis ataskaitomis, todėl jas teko gerokai pataisyti audito metu; atkreipia dėmesį į tai, kad ši padėtis aiškintina tuo, jog Fondui siekiant uždaryti 2008 m. sąskaitas trumpam buvo įdarbintas laikinas darbuotojas, be to, nebuvo užtikrintas sklandus ankstesniojo apskaitos pareigūno pakeitimas nauju; todėl ragina Fondą imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad ateityje tokia padėtis nepasikartotų;
12. pažymi, kad nuo 2006 m. įgyvendinta 26 iš 54 rekomendacijų, kurias pateikė Vidaus audito tarnyba (VAT); atkreipia dėmesį į tai, kad iš 28 rekomendacijų, kurias dar reikia įgyvendinti, aštuonios laikomos labai svarbiomis; visų pirma ragina Fondą įgyvendinti likusius vidaus kontrolės reikalavimus (t. y. įgaliojimų suteikimą finansų pareigūnams), vykdyti tolesnius veiksmus įgyvendinant kitus vidaus kontrolės reikalavimus (t. y. veiksmingai koordinuoti vidaus kontrolės sistemą ir vykdant viešųjų pirkimų procedūras laikytis Finansinio reglamento ir jo įgyvendinimo taisyklių) bei įdiegti veiksmingą planavimo ir priežiūros sistemą (pvz., nustatant Fondo veiklos rizikos vertinimo sistemą, įgyvendinant konkrečia veikla pagrįstą metodiką ir atliekant IT priemonių priežiūrą);
o o o
13. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(14) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos teisinio bendradarbiavimo institucijos (Eurojusto) 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0190/2009 – 2009/2119(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos teisinio bendradarbiavimo institucijos (Eurojust) 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Eurojusto 2008 finansinių metų metinių ataskaitų su Eurojusto atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą Nr. 2002/187/JHA(3), įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais, ypač į jo 36 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7–0093/2010),
1. suteikia patvirtinimą Eurojusto administracijos direktoriui, kad Eurojusto 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Eurojusto administracijos direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos teisinio bendradarbiavimo institucijos (Eurojusto) 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0190/2009 – 2009/2119(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Eurojusto 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Eurojusto 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Eurojusto atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą Nr. 2002/187/JHA(7), įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais, ypač į jo 36 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7–0093/2010),
1. pritaria Eurojusto 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Eurojusto administracijos direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos teisinio bendradarbiavimo institucijos (Eurojusto) 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0190/2009 – 2009/2119(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Eurojusto 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Eurojusto 2008 finansinių metų metinių ataskaitų su Eurojusto atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą Nr. 2002/187/JHA(11), įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais, ypač į jo 36 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7–0093/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir pagal jas atliktos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi Parlamentas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą dėl Eurojusto administracijos direktoriui suteikiamo patvirtinimo, kad Eurojusto 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13), ir prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje savo rezoliucijoje Parlamentas, be kita ko:
–
atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Audito Rūmai nustatė, kad 2007 m. iš 18 000 000 eurų įsipareigojimų asignavimų 5 200 000 eurų buvo perkelta į kitus metus;
–
apgailestavo, kad Europos Audito Rūmai, kaip ir dvejais ankstesniais metais, vėl nustatė viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų;
–
pareiškė susirūpinimą dėl to, kad Europos Audito Rūmai nustatė, jog Eurojustas nesugebėjo įdarbinti 60 darbuotojų, kurių reikėjo, kad būtų įvykdytas 2007 m. personalo planas, ir kad 2007 m. pabaigoje buvo užpildytos tik 95 darbo vietos,
1. su džiaugsmu pažymi, kad Audito Rūmai galėjo gauti pagrįstą patvirtinimą, jog 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Eurojusto metinės ataskaitos visais reikšmingais aspektais patikimos ir visos atliktos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;
Veiklos rezultatai
2. pabrėžia, kad Eurojusto veiklos rezultatus sunku vertinti dėl to, kad stinga rodiklių, yra naudotojų pasitenkinimo kiekybinio vertinimo trūkumų ir nėra pakankamai derinami biudžetas ir darbo programa;
3. džiaugiasi, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. pasirašytas praktinis susitarimas dėl Eurojusto ir OLAF bendradarbiavimo tvarkos(14);
4. pažymi, kad per ateinančius kelerius metus Eurojusto biudžeto įvykdymo patvirtinimas ir toliau turėtų būti grindžiamas Eurojusto per metus atliktu darbu;
Asignavimų perkėlimas į kitus metus
5. atkreipia dėmesį į tai, jog Audito Rūmai nurodo, kad 2008 m. Eurojustas vis dar susidūrė su asignavimų perkėlimo į kitus metus problema, nors jų lygis buvo daug žemesnis, palyginti su ankstesniais metais (13 proc. galutinių biudžeto asignavimų, palyginti su 25 proc. į kitus metus perkeltų asignavimų 2007 m.); tačiau susirūpinęs pažymi, kad iš ankstesnių finansinių metų perkelti ir vėliau panaikinti asignavimai (jie sudaro 1 000 000 eurų, t. y. 25 proc. perkeltų asignavimų) tapo dideli ir kad ši padėtis prieštarauja metinio periodiškumo principui; taigi reikalauja, kad Eurojustas imtųsi priemonių siekiant ateityje išvengti šios padėties pasikartojimo ir apie tai informuotų biudžeto įvykdymo patvirtinimo instituciją;
6. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. Eurojusto įplaukos iš palūkanų sudarė 191 390,56 EUR; atsižvelgdamas į metinę finansinę ataskaitą ir į palūkanų dydį, daro išvadą, kad Eurojustas nuolat turi didelį grynųjų pinigų kiekį; pažymi, kad 2008 m. gruodžio 31 d. Eurojusto grynieji pinigai sudarė 4 612 878,47 eurus; prašo Komisijos, vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 15 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėti galimybes, kaip galima padėti užtikrinti, jog grynieji pinigai būtų valdomi visiškai atsižvelgiant į poreikius, ir kaip reikėtų keisti metodą, kad Eurojustas nuolat turėtų kuo mažiau grynųjų pinigų;
Viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimai
7. apgailestauja, kad Audito Rūmai vėl, kaip ir trejais ankstesniais finansiniais metais, nustatė viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų; be kita ko, reiškia susirūpinimą dėl to, kad Audito Rūmai nustatė, jog 2008 m. prieš pradedant viešųjų pirkimų procedūras daugeliu atveju nebuvo atliekamas išankstinis rinkos vertės nustatymas, be to, buvo aptikti pasikartojantys ir rimti sutarčių priežiūros ir viešųjų pirkimų programavimo trūkumai; pabrėžia, kad tokia padėtis atskleidžia įvairių su Eurojustu susijusių tarnybų nesugebėjimą bendradarbiauti ir rodo, jog įgaliojimus suteikiantis pareigūnas nevisapusiškai atliko savo gairių nustatymo ir kontrolės vaidmenį;
8. atsižvelgia į Eurojusto atsakymą, kuriame nurodoma, jog jis, siekdamas pašalinti Audito Rūmų nurodytus trūkumus, įsipareigoja parengti atitinkamą veiksmų planą; todėl reikalauja, kad Eurojustas praneštų biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai apie šių veiksmų rezultatus;
Žmogiškieji ištekliai
9. pareiškia esąs susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai vėl nustatė įdarbinimo procedūrų planavimo ir vykdymo trūkumų; be kita ko, atkreipia dėmesį į vis dar per aukštą laisvų darbo vietų lygį (26 proc.), kuris vis dėlto žemesnis nei 2007 m. (33 proc.);
10. pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Eurojustas nesilaikė konkretumo principo, kai iš laikiniems darbuotojams ir pagal sutartis dirbantiems darbuotojams numatytų asignavimų 1 800 000 eurų suma buvo perkelta iš esmės siekiant padidinti (238 proc.) pavaduojantiems darbuotojams skirtus asignavimus;
11. atsižvelgia į Eurojusto atsakymą į Audito Rūmų kritiką dėl darbuotojų atrankos procedūrų; be kita ko, reikalauja, kad Eurojustas informuotų biudžeto įvykdymo patvirtinimo instituciją apie 2009 m. pradėtą naują įdarbinimo procedūrą, kurią taikydamas jis nuo šiol turėtų geriau užtikrinti požiūrio į išorės ir vidaus kandidatus skaidrumą ir nediskriminacinį pobūdį;
Vidaus auditas
12. yra susirūpinęs dėl to, kad nė viena iš 26 rekomendacijų, kurias pateikė Vidaus audito tarnyba (VAT) nėra visiškai įgyvendinta; atkreipia dėmesį į tai, kad keturios iš jų laikomos svarbiausiomis, o dvylika – labai svarbiomis; taigi ragina Eurojustą nedelsiant įgyvendinti šias rekomendacijas dėl žmogiškųjų išteklių valdymo: parengti trumpo laikotarpio planą šiuo metu neužimtoms darbo vietoms užpildyti; pakeisti Žmogiškųjų išteklių skyriaus struktūrą; sumažinti laikinų darbuotojų skaičių; tobulinti įdarbinimo procedūrą; patvirtinti įgyvendinimo taisykles, reglamentuojančias karjeros raidą; užtikrinti atrankos komisijos narių nepriklausomybę; taip pat užtikrinti teisingą viešųjų pirkimų procedūrų įgyvendinimą;
o o o
13. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(15) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0184/2009 – 2009/2113(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą(3), ypač į jo 21 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7–0090/2010),
1. patvirtina Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktoriui, kad Agentūros 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0184/2009 – 2009/2113(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą(7), ypač į jo 21 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7–0090/2010),
1. pritaria Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0184/2009 – 2009/2113(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą(11), ypač į jo 21 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7–0090/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi Parlamentas 2009 m. balandžio 23 d. patvirtino Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktoriui, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13), ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje, be kita ko, pabrėžė:
–
kad Agentūra turėtų siekti sąveikos ir vengti dubliavimosi su kitomis institucijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje, ypač Europos Taryba;
–
kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pradėjo tyrimą, susijusį su Agentūra; taigi reikalavo, kad OLAF, Agentūra ir Komisija kuo greičiau praneštų biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai tyrimo rezultatus ir apie galimas tolesnes priemones;
–
kad Audito Rūmai pateikė pastabą dėl vienos viešųjų pirkimų procedūros, jog pagal paskelbtą įvertinimo metodą netiesiogiai buvo sumažinta santykinė kainos kriterijaus svarba ir dėl to kai kurie galimi pretendentai galėjo atsisakyti dalyvauti ir nebuvo laikomasi patikimo finansų valdymo principo,
1. su džiaugsmu pažymi, kad Audito Rūmams pateiktas pagrįstas patvirtinimas, jog 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros metinės sąskaitos pagal visus esminius punktus patikimos ir visos finansinės operacijos, kuriomis grindžiamos agentūros metinės sąskaitos, yra teisėtos ir tvarkingos;
Veikla
2. ragina Agentūrą planuojant nustatyti SMART tikslus ir RACER rodiklius tam, kad būtų galima geriau įvertinti jos veiklos rezultatus; vis dėlto pažymi, jog Agentūra teigia, kad sudarydama 2009 m. programą, jau atsižvelgė į šias pastabas;
3. džiaugiasi, kad 2009 m. viduryje Agentūra pradėjo naudoti veikla grindžiamo biudžeto programinę įrangą, dėl kurios bus galima numatyti aiškius skirtų finansinių ir žmogiškųjų išteklių rodiklius;
4. džiaugiasi, kad ankstesnės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu Agentūra ėmėsi veiksmų, atsižvelgdama į Audito Rūmų ir biudžeto valdymo institucijos pastabas;
5. pažymi, kad per ateinančius kelerius metus agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimas turėtų būti ir toliau grindžiamas agentūros metų darbo įvertinimu;
OLAF tyrimas
6. pažymi, kad 2009 m. OLAF baigė 2008 m. pradėtą tyrimą, susijusį su Agentūra, ir jį šiuo metu nutraukė, nesiimdama tolesnių veiksmų;
Vidaus auditas
7. pažymi, kad 2008 m. vasario mėn. Vidaus audito tarnyba (VAT) atliko tolesnį auditą, susijusį su neįgyvendintomis 2007 m. ataskaitos rekomendacijomis ir nustatė, kad tik viena rekomendacija (dėl Valdybos personalo įdarbinimo priežiūros) liko neįgyvendinta; vis dėlto pažymi, kad aplinkybės pasikeitė ir po to, kai Agentūra pradėjo operacijas ir buvo paskirtas naujas direktorius, nebeliko šios rekomendacijos pradinio tikslo, todėl rekomendacija gali būti laikoma įgyvendinta;
o o o
8. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(14) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
2008 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX)
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0199/2009 – 2009/2128(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantį Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą(3), ypač į jo 30 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7–0085/2010),
1. suteikia patvirtinimą Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0199/2009 – 2009/2128(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantį Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą(7), ypač į jo 30 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7–0085/2010),
1. pritaria Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0199/2009 – 2009/2128(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7-0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl ES veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantį Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą(11), ypač į jo 30 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7–0085/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi Parlamentas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros vykdomajam direktoriui suteikiamo patvirtinimo, kad agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13) ir savo prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje, inter alia:
–
išreiškė apgailestavimą, kad Audito Rūmai savo 2007 m. metinėje ataskaitoje nustatė keletą trūkumų, kuriuos jie pabrėžė jau 2006 m. metinėje ataskaitoje, visų pirma didelę perkeltų ir panaikintų asignavimų dalį (beveik 70 proc. asignavimų, turimų 2007 m., nebuvo panaudota);
–
nurodė, kad Agentūros 2007 m. biudžetas (42 100 000 EUR) daugiau negu du kartus didesnis už 2006 m. biudžetą (19 200 000 EUR);
–
paragino Agentūrą gerinti finansų valdymą, ypač atsižvelgiant į biudžeto didinimą 2007 ir 2008 finansiniais metais,
C. kadangi 2008 m. buvo tretieji Agentūros veiklos metai,
1. su džiaugsmu pažymi, kad Audito Rūmai galėjo gauti pagrįstą patvirtinimą, jog 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Agentūros metinės finansinės ataskaitos visais reikšmingais aspektais patikimos ir visos atliktos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;
2. pažymi, kad per pastaruosius trejus metus Agentūros biudžetas labai išaugo; atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 finansiniais metais biudžetas padidėjo 29 000 000 EUR, t. y. beveik 69 proc. lyginant su praėjusių metų biudžetu, ir kad 2007 m. (42 100 000 EUR) biudžetas jau buvo daugiau negu du kartus didesnis lyginant su 2006 m. (19 200 000 EUR);
Nuo 2006 finansinių metų pasikartojančios problemos
3. išreiškia susirūpinimą tuo, kad Audito Rūmai nustatė daug trūkumų, kuriuos jie pabrėžė jau 2006 m. ir 2007 m. metinėse ataskaitose; visų pirma apgailestauja dėl to, kad:
–
buvo didelė perkeltų arba panaikintų asignavimų dalis (49 proc. 2008 m. turimų asignavimų nebuvo panaudota šiais finansiniais metais, beveik 69 proc. – 2007 m. ir 55 proc. – 2006 m.);
–
teisiniai įsipareigojimai buvo prisiimti nepatvirtinus atitinkamų biudžetinių įsipareigojimų;
-
Audito Rūmų nuomone, įdarbinimo procedūros neatitinka taisyklių, ypač atsižvelgiant į skaidrumą ir nediskriminacinį taikomų procedūrų pobūdį;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad 30 300 000 EUR finansinių metų asignavimų turėjo būti perkelta ir kad 13 000 000 EUR turimų asignavimų turėjo būti panaikinta; taip pat pabrėžia, kad iš 26 800 000 EUR perkeltų asignavimų veiklos išlaidų srityje (III antraštinė dalis) 850 000 EUR suma buvo susijusi su pasibaigusiomis operacijomis ir turėjo būti panaikinta; atsižvelgdamas į tai vis dėlto atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, ji teigia, kad pakoregavo galutines metines finansinės apskaitos ataskaitas ir užtikrino, kad taip pat imsis papildomų priemonių siekdama sustiprinti įsipareigojimų kontrolę;
5. vis dėlto pabrėžia, kad didelė perkeltų arba panaikintų asignavimų dalis reiškia, kad Agentūra nesugeba valdyti didelio biudžeto padidėjimo; kelia klausimą, nors Agentūra padarė didelę pažangą, susijusią su asignavimų panaudojimu 2009 m., ar nebūtų atsakingiau, jei biudžeto valdymo institucijos ateityje priimdamos sprendimus dėl Agentūros biudžeto didinimo būtų atidesnės ir atsižvelgtų į tai, kiek laiko reikia norint pradėti vykdyti naują veiklą; taigi ragina Agentūrą jam pateikti išsamesnę informaciją apie būsimų įsipareigojimų įvykdomumą;
6. taip pat mano, kad būtina, jog Agentūra įdiegtų:
–
veiksmingą sutartyse apibrėžtų terminų planavimo ir laikymosi kontrolės sistemą,
–
su veikla susijusios rizikos įvertinimo procedūrą, kuria remiantis atitinkamai būtų galima atidžiai stebėti veiklą,
–
diferencijuotų asignavimų dotacijoms sistemą sudarydama biudžetus ateityje, kad kitais finansiniais metais būtų išvengta panaikinimų;
7. išreiškia susirūpinimą, kad Audito Rūmų pastabose Agentūra kritikuojama dėl to, kad daugiau negu 17 000 000 EUR buvo išmokėta remiantis vienašališkais sprendimais dėl dotacijų, kuriuos patvirtino tik Agentūra, tačiau agentūroms galiojančiose taisyklėse ši priemonės rūšis nenumatyta; be to, išreiškia susirūpinimą tuo, jog Audito Rūmai nustatė, kad Agentūra dažnai patvirtindavo sprendimus jau pradėjus vykdyti arba net baigus vykdyti veiklą; vis dėlto atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, ji užtikrina, kad nauji bendrieji susitarimai buvo pasirašyti su visomis sienų apsaugos tarnybomis, kurios dalyvaus bendrose Agentūros koordinuojamose operacijose;
8. išreiškia susirūpinimą tuo, kad Audito Rūmai vėl nustatė, kad teisiniai įsipareigojimai buvo prisiimti nepatvirtinus atitinkamų biudžetinių įsipareigojimų; be to, pažymi, kad iki 2008 finansinių metų pabaigos išimčių registre buvo užregistruoti 49 ex post įsipareigojimai (jų bendra vertė sudarė daugiau negu 1 000 000 EUR); taip pat pabrėžia, kad nors Agentūra užtikrino, kad 2009 m. gegužės mėn. išimčių lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu jau sumažėjo 50 proc., vis dėlto daug išimčių reiškia, kad Agentūros įsipareigojimų sistemoje tai yra nuolatinė problema; todėl ragina Agentūrą veiksmingiau stengtis visiškai išspręsti šią problemą;
9. džiaugiasi, kad Agentūra pradėjo įgyvendinti iždo valdymo politiką;
10. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. Agentūros įplaukos iš palūkanų sudarė 474 116,65 EUR; atsižvelgdamas į metinę finansinę ataskaitą ir į palūkanų dydį, daro išvadą, kad Agentūra nuolat turi didelį grynųjų pinigų kiekį; pažymi, kad 2008 m. gruodžio 31 d. Agentūros grynieji pinigai sudarė 28 604 623,67 EUR; prašo Komisijos, vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 15 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėti galimybes, kaip galima padėti užtikrinti, jog grynieji pinigai būtų valdomi visiškai atsižvelgiant į poreikius, ir kaip reikėtų keisti metodą, kad Agentūros kasoje nuolat būtų kuo mažiau grynųjų pinigų;
11. ragina Agentūrą visapusiškai vykdyti savo funkcijas ir toliau tobulinti finansų valdymą, ypač atsižvelgiant į didesnį jos 2009 ir 2010 m. biudžetą;
Žmogiškieji ištekliai
12. su nerimu pastebi, kad Audito Rūmai vėl nustatė, jog įdarbinimo procedūros neatitinka taisyklių ir neužtikrintas jų skaidrumas ir kandidatų nediskriminavimas;
Veikimas
13. pažymi, kad Agentūros valdančioji taryba 2009 m. birželio mėn. priėmė daugiametį 2010–2013 m. planą, nepaisant to, kad tai nenumatyta pagrindiniame Agentūros reglamente; pabrėžia šio daugiamečio plano svarbą tam, kad Agentūra galėtų geriau planuoti savo veiklą ir įvertinti riziką; vis dėlto ragina Agentūrą skubiai nustatyti aiškią savo darbo programos ir finansinių prognozių sąsają;
14. ragina direktorių Valdančiajai tarybai pateikti duomenis, susijusius su operacijų poveikiu;
15. ragina Agentūrą lentelėje, kuri turi būti pridėta prie kitos Audito Rūmų ataskaitos, pateikti operacijų, atliktų metais, kuriems turi būti suteikiamas biudžeto įvykdymo patvirtinimas, palyginimą su ankstesnių metų operacijomis siekiant biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai suteikti galimybę palyginti Agentūros vienų metų veiklą su kitų metų veikla ir geriau įvertinti jos veiklą;
16. pažymi, kad per ateinančius kelerius metus Agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimas turėtų būti ir toliau grindžiamas Agentūros metų darbo įvertinimu.
Skaidrumas
17. pažymi, kad Agentūra savo interneto svetainėje nepaskelbė informacijos apie savo valdymo organus; todėl siekiant didesnio skaidrumo rekomenduoja Agentūros interneto svetainėje paskelbti Valdančiosios tarybos narių sąrašą nurodant išsamius visų Valdančiosios tarybos narių kontaktinius duomenis;
Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis
18. pažymi, kad biudžeto panaudojimas ir įgyvendinimas iš dalies priklauso nuo valstybių narių dalyvavimo; taigi ragina Agentūrą stiprinti dialogą su valstybėmis narėmis, kad jų dalyvavimas būtų aktyvesnis;
19. ragina Agentūrą gerinti finansų valdymą, susijusį su valstybių narių patirtų išlaidų kompensavimu, su valstybėmis narėmis nustatyti problemos priežastis, kad bendradarbiaujant su jomis būtų surasti tinkami sprendimai;
Vidaus auditas
20. pripažįsta, kad iš 23 rekomendacijų, pateiktų po pradinio audito, kurį 2007 m. atliko Vidaus audito tarnyba (VAT), 4 buvo tinkamai ir veiksmingai įgyvendintos, 15 yra įgyvendinamos, o 4 dar nepradėtos įgyvendinti; pabrėžia, kad rekomendacijos, kurios laikomos labai svarbiomis, susijusios su pareigybių aprašymo užbaigimu ir darbuotojų tikslų nustatymu, saugumo stiprinimu, korespondencijos registravimo gerinimu, dotacijų valdymo proceso stiprinimu ir atitikties finansiniam reglamentui užtikrinimu;
21. džiaugiasi, kad Agentūra 2008 m. pabaigoje įdarbino vidaus kontrolės koordinatorių (už kokybę atsakingą vadovą); pabrėžia, kad ši nauja pareigybė padės Agentūrai užtikrinti labiau struktūruotą, disciplinuotą ir nuoseklesnį požiūrį į VAT rekomendacijų įgyvendinimą;
o o o
22. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(14) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos GNSS priežiūros institucijos 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0200/2009 – 2009/2129(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos GNSS priežiūros institucijos 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos GNSS priežiūros institucijos 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Institucijos atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1321/2004, dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo(3), ypač į jo 12 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0073/2010),
1. suteikia patvirtinimą Europos GNSS priežiūros institucijos vykdomajam direktoriui, kad institucijos 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos GNSS priežiūros institucijos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos GNSS priežiūros institucijos 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0200/2009 – 2009/2129(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos GNSS priežiūros institucijos 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos GNSS priežiūros institucijos 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Institucijos atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1321/2004, dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo(7), ypač į jo 12 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0073/2010),
1. pritaria Europos GNSS priežiūros institucijos 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos GNSS priežiūros institucijos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos GNSS priežiūros institucijos 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0200/2009 – 2009/2129(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos GNSS priežiūros institucijos 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos GNSS priežiūros institucijos 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Institucijos atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1321/2004, dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo(11), ypač į jo 12 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0073/2010),
A. kadangi Audito Rūmai 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą pateikė su pastabomis,
B. kadangi Audito Rūmai savo 2006 m. ataskaitoje dėl institucijos metinių finansinių ataskaitų pateikė palankų patikinimo pareiškimą,
C. kadangi Audito Rūmai pareiškė, kad negalėjo susidaryti nuomonės dėl Europos GNSS priežiūros institucijos 2007 finansinių metų finansinių ataskaitų, ir nurodė, kad 2007 m. buvo peržiūrima visa „Galileo“ projekto sandara ir kad institucijos finansinės ataskaitos buvo parengtos esant neaiškioms teisinėms aplinkybėms,
D. kadangi institucija 2006 m. tapo finansiškai savarankiška,
E. kadangi Parlamentas 2009 m. balandžio 23 d. Europos GNSS priežiūros institucijos vykdomajam direktoriui suteikė patvirtinimą, kad institucijos 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13), ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje Parlamentas, be kita ko:
–
atkreipė dėmesį į tai, kad delsiant vykdyti „Galileo“ programą institucijai iš tikrųjų suteikti asignavimai (210 000 000 eurų) buvo daug mažesni;
–
pareiškė susirūpinimą dėl to, kad Audito Rūmai nustatė šiuos biudžeto vykdymo trūkumus: veiklai skirtų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo žemas (įsipareigojimų – 63 proc., mokėjimų – 51 proc.); nebuvo aiškios sąsajos tarp institucijos darbo programos ir biudžeto; pervedimai nebuvo pagrįsti ar paremti dokumentais; vykdomieji raštai sumoms išieškoti buvo ne kartą per vėlai apskaitomi; biudžeto vykdymas buvo pristatytas nenuosekliai;
–
atkreipė dėmesį į Audito Rūmų kritiką dėl „Galileo“ projekto turto, nes institucija nesugebėjo pateikti pakankamai informacijos apie savo sąskaitas, kadangi iki 2007 m. pabaigos nebuvo parengtas Europos kosmoso agentūros turimo turto sąrašas,
Biudžeto ir finansų valdymas
1. apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą pateikė su pastabomis;
2. nurodo, kad institucija nusprendė savo veiklos rezultatus pateikti neatsižvelgdama į tai, kad 2008 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje atlikus numatytą turto ir lėšų perdavimą Komisijai institucijos vykdomas „Galileo“ ir EGNOS programų valdymas nutrauktas;
3. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. liepos 25 d. įsigaliojo 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008(14) ir kad, nepaisant Komisijai perduotos atsakomybės už „Galileo“ ir EGNOS programų įgyvendinimą, Komisija 2008 m. gruodžio 24 d. į institucijos banko sąskaitą pervedė 95 000 000 eurų; apgailestauja dėl to, kad nebuvo priimtas atitinkamas taisomasis biudžetas;
4. nurodo, kad, įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 683/2008, 2008 m. patvirtintas ženklus institucijos biudžeto sumažinimas (nuo 2007 m. skirtų 436 500 000 eurų iki 22 700 000 eurų);
5. nerimauja dėl to, kad, nors pagal Reglamentą (EB) Nr. 683/2008 Komisija nuo 2009 m. sausio 1 d. atsakinga už Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir „Galileo“) lėšų valdymą ir įgyvendinimą, 2008 m. pabaigoje Komisijai nebuvo perduota jokių veiklos užduočių ir jokio turto, ir dėl to, kad naujasis Komisijos ir institucijos įgaliojimų pasidalijimas neatspindėtas jų atitinkamose metinėse ataskaitose; iš Audito Rūmų pateiktos informacijos sužinojo, kad institucija 58 400 000 eurų sumą turėjo nurodyti kaip skolą Komisijai, o ne apskaityti kaip iš Komisijos gautą išankstinį finansavimą; be to, nurodo, kad finansinėse ataskaitose neturėjo būti pateikta 55 600 000 eurų suma, skirta Europos kosmoso agentūrai, kadangi šios lėšos sudaro Bendrijų įnašą į „Galileo“ ir EGNOS programas ir priskirtos Komisijos atsakomybei;
6. vis dėlto atsižvelgia į institucijos atsakymą, kuriame ji pasiteisina teigdama, jog Komisija oficialiai patvirtino tai, kad perduodamą turtą ji priėmė tik nuo 2009 m. liepos 31 d., kadangi susitarimo dėl perdavimo tvarkos su Komisija nepavyko pasiekti iki 2009 m. birželio mėn. pabaigos;
7. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 7/2009 rekomendacijas, skirtas Komisijai, kuri yra naujoji „Galileo“ programos valdytoja;
Vidaus auditas
8. patvirtina, kad Vidaus audito tarnyba (VAT) 2007 m. lapkričio mėn. atliko vidaus auditą ir tolesnius 2008 m. spalio mėn. ir 2009 m. gruodžio mėn. auditus; pažymi, kad turi būti įgyvendintos kitos dvi svarbios VAT rekomendacijos, susijusios su itin svarbiomis pareigomis ir darbo pobūdžiu;
o o o
9. nurodo, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(15) dėl Europos agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo (OL L 196, 2008 7 24, p. 1).
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0261/2009 – 2009/2187(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5829/2010 – C7–0060/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimą 2007/198/Euratomas, įsteigiantį Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę(3), ypač į jo 5 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0094/2010),
1. patvirtina Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės direktoriui, kad bendrosios įmonės 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0261/2009 – 2009/2187(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5829/2010 – C7–0060/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimą 2007/198/Euratomas, įsteigiantį Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę(7), ypač į jo 5 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0094/2010),
1. pritaria Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0261/2009 – 2009/2187(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5829/2010 – C7–0060/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimą 2007/198/Euratomas, įsteigiantį Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę(11), ypač į jo 5 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės finansinį reglamentą, 2007 m. spalio 22 d. patvirtintą bendrosios įmonės valdybai priėmus sprendimą (toliau – ITER finansinis reglamentas),
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0094/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi bendroji įmonė dar tik pradeda veiklą ir 2008 finansiniais metais dar nevisiškai įdiegė savo vidaus kontrolės sistemas bei savo finansinės atskaitomybės sistemą,
C. kadangi pagal ITER finansinio reglamento 75 straipsnį bendroji įmonė turi įsteigti pagal atitinkamus tarptautinius standartus veikiančią vidaus audito tarnybą,
D. kadangi ITER finansinis reglamentas grindžiamas pagrindų finansiniu reglamentu, kuris neseniai iš dalies pakeistas, siekiant jį suderinti su bendrojo finansinio reglamento daliniais pakeitimais,
E. kadangi 2008 m. vasario 28 d. bendrosios įmonės direktorius paprašė Audito Rūmų pateikti nuomonę dėl ITER finansinio reglamento,
F. kadangi Audito Rūmai 2008 m. spalio mėn. pateikė nuomonę Nr. 4/2008 dėl šio reglamento,
Asignavimų perkėlimas
1. atsižvelgia į tai, kad Audito Rūmai biudžeto rezultatų ataskaitoje nustatė 57 600 000 EUR perviršį, sudarantį 38 proc. 149 700 000 EUR sukauptų pajamų; ypač pabrėžia, kad dalis šio perviršio (32 200 000 EUR) perkelta į 2009 m. finansinius metus; vis dėlto atsižvelgia į bendrosios įmonės atsakymą, kuriame ji paaiškino, kad išlaidų nepakankamumas atsirado pirmaisiais finansinės nepriklausomybės nuo Komisijos metais, taip pat dėl to, kad uždelsta pradėti ITER tarptautinės organizacijos veiklą ir visos Euratomo branduolių sintezės programos įgyvendinimą;
Su įsipareigojimais susiję trūkumai
2. nurodo, kad šešiais Audito Rūmų ištirtais atvejais bendroji įmonė biudžetinius įsipareigojimus prisiėmė tik po atitinkamų teisinių įsipareigojimų patvirtinimo; prašo bendrosios įmonės laikytis finansinio reglamento ir šioje srityje;
ITER finansinis reglamentas
3. džiaugiasi tuo, kad Audito Rūmai nustatė, kad ITER finansinis reglamentas iš esmės pagrįstas pagrindų finansiniu reglamentu ir bendruoju finansiniu reglamentu; vis dėlto konstatuoja, kad reikia pakeisti tam tikrus punktus, ypač tuos, kurie susiję su biudžeto principų išimtimis, su Komisijos vidaus audito tarnybos vaidmeniu, narių įnašų mokėjimo vėlavimais, dotacijų skyrimo sąlygomis ir pereinamojo laikotarpio priemonėmis, numatytomis ITER finansinio reglamento 133 straipsnyje;
Metinė veiklos ataskaita
4. griežtai nurodo bendrajai įmonei laikytis su Audito Rūmais susitartų metinės veiklos ataskaitos pateikimo terminų;
Vidaus kontrolės sistemos
5. griežtai nurodo bendrajai įmonei pradėti tolesnius darbus, susijusius su informacijos technologijų procedūrų ir veiklos dokumentais bei informacijos technologijų rizikos analize;
6. atsižvelgia į tai, kad bendrosios įmonės vidaus auditorius savo pareigas pradėjo eiti tik nuo 2009 m. liepos 1 d., vis dėlto džiaugiasi tuo, kad ITER dabar jau parengė vidaus kontrolės standartų įgyvendinimo veiksmų planą ir subūrė darbo grupę, kuri koordinuos ir prižiūrės jo įgyvendinimą; be to, pabrėžia, kad ITER paskyrė duomenų apsaugos pareigūną ir kad imtasi būtinų veiksmų siekiant vystyti veiklos tęstinumo ir duomenų atkūrimo planą;
7. atsižvelgia į tai, kad bendroji įmonė paskelbė, jog rengiamas visų pagrindinių veiklos procesų aprašas;
8. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. bendrosios įmonės įplaukos iš palūkanų sudarė 216 304,89 EUR; atsižvelgdamas į metinę finansinę ataskaitą ir į palūkanų dydį, daro išvadą, kad bendroji įmonė nuolat turi didelį grynųjų pinigų kiekį; pažymi, kad 2008 m. gruodžio 31 d. bendrosios įmonės grynieji pinigai sudarė 58 980 569,87 EUR; prašo Komisijos išnagrinėti galimybes siekiant nustatyti, jog grynieji pinigai būtų valdomi visiškai atsižvelgiant į poreikius, ir kaip reikėtų keisti metodą, kad bendrosios įmonės kasoje nuolat būtų kuo mažiau grynųjų pinigų.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl bendros įmonės SESAR 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0262/2009 – 2009/2188(DEC))
– atsižvelgdamas į bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl bendrosios įmonės SESAR 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su bendrosios įmonės atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5829/2010 − C7-0060/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo (3), ypač į jo 4b straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7-0077/2010),
1. patvirtina SESAR bendros įmonės vykdančiajam direktoriui, kad bendros įmonės 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, SESAR bendros įmonės vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl SESAR bendros įmonės 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0262/2009 – 2009/2188(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl bendrosios įmonės SESAR 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su bendrosios įmonės atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5829/2010 − C7-0060/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo (7), ypač į jo 4b straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7-0077/2010),
1. pritaria SESAR bendros įmonės 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą SESAR bendros įmonės vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl SESAR bendros įmonės 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0262/2009 – 2009/2188(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl bendrosios įmonės SESAR 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su bendrosios įmonės atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją (5829/2010 − C7-0060/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo (11), ypač į jo 4b straipsnį,
– atsižvelgdamas į SESAR bendros įmonės finansinį reglamentą, priimtą 2007 m. liepos 3 d. jos administracinės valdybos (toliau – SESAR finansinis reglamentas),
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7-0077/2010),
A. kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2008 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos, o vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,
B. kadangi SESAR bendra įmonė įsteigta 2007 m. vasario mėn., siekiant valdyti projekto SESAR (Bendros Europos oro erdvės eismo valdymo moksliniai tyrimai) veiklą,
C. kadangi bendra įmonė dar tik pradeda veiklą ir 2008 m. dar nevisiškai įdiegė savo vidaus kontrolės sistemas bei savo finansinės atskaitomybės sistemą,
D. kadangi bendra įmonė valdys visą materialų ir nematerialų turtą, kurį susikūrė pati ar kuris jai buvo perleistas SESAR projekto rengimo etapui pagal specialius su jos nariais sudarytus susitarimus,
1. palankiai vertina tai, jog Audito Rūmai nustatė, kad bendros įmonės SESAR 2008 m. finansinės ataskaitos patikimos, o visi atlikti sandoriai iš esmės teisėti ir tvarkingi;
2. pažymi, kad bendra įmonė iš 2008 m. Europos Sąjungos biudžeto gavo 250 000 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 100 900 000 EUR mokėjimų asignavimų;
3. pripažįsta, kad 2007–2008 m. buvo bendros įmonės veiklos pradžios metai, kad naujas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1361/2008(13), pagal kurį pakeistas pagrindinis bendros įmonės aktas, priimtas tik 2008 m. gruodžio 16 d. ir kad uždelsta sumokėti Eurokontrolės pradinį įnašą;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. balandžio mėn. bendros įmonės administracinė valdyba patvirtino galutinį biudžetą, kuris apėmė laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., ir kad šis sprendimas neatitiko metinio periodiškumo principo;
Biudžeto vykdymas
5. pažymi, kad 2008 m. balandžio mėn. bendros įmonės administracinės valdybos priimtas galutinis biudžetas buvo itin nerealistiškas, kaip tai matyti iš įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygio – atitinkamai 1 proc. ir 17 proc.;
6. apgailestauja, kad keletu atvejų neužtikrinta tinkama operacijų kontrolė ir kad nenustatyta adekvati sutarčių ir viešųjų pirkimų vidaus kontrolė;
Turto pripažinimas
7. reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nors naudojimo rodikliai labai maži, metų pabaigoje nustatyta, kad bendra įmonė saugojo dideles sumas bankų sąskaitose, o tai pažeidžia biudžeto pusiausvyros principą;
8. primygtinai rekomenduoja bendrai įmonei parengti apskaitos politiką, susijusią su turtu, kuris gali būti sukurtas projekto rengimo etapu;
SESAR finansinis reglamentas
9. džiaugiasi Audito Rūmų ketinimu pateikti nuomonę dėl SESAR finansinio reglamento, kurį administracinė valdyba priėmė 2007 m. liepos mėn.; ypač pabrėžia, jog svarbu, kad šis reglamentas būtų suderintas su Bendrijos įstaigoms skirtu finansiniu pagrindų reglamentu, ir pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad turi būti papildytos nuostatos, susijusios su biudžeto vykdymu, su finansinių ataskaitų pateikimu, su viešųjų pirkimų procedūromis ir vidaus audito funkcija; be to, pažymi, kad bendrajai įmonei reiktų priimti savo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles;
Metinė veiklos ataskaita
10. primygtinai rekomenduoja bendrai įmonei laikytis su Audito Rūmais susitartų metinės veiklos ataskaitos pateikimo terminų;
Vidaus kontrolės sistemos
11. pažymi, kad iki 2009 m. sausio mėn. nebuvo įsteigta taikytinus tarptautinius standartus atitinkanti vidaus audito tarnyba; taip pat prašo bendros įmonės kuo skubiau parengti tinkamas su viešaisiais pirkimais susijusias vidaus kontrolės sistemas; ypač pabrėžia, kad svarbu sudaryti veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planą ir parengti duomenų apsaugos politiką;
12. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 finansiniais metais bendros įmonės įplaukos iš palūkanų sudarė 148 370 EUR; atsižvelgdamas į metinę finansinę ataskaitą ir į palūkanų dydį, daro išvadą, kad bendra įmonė nuolat turi didelį grynųjų pinigų kiekį; pažymi, kad 2008 m. gruodžio 31 d. bendros įmonės grynieji pinigai sudarė 116 007 569 EUR; prašo Komisijos išnagrinėti galimybes siekiant nustatyti, jog grynieji pinigai būtų valdomi visiškai atsižvelgiant į poreikius, ir kaip reikėtų keisti metodą, kad bendros įmonės kasoje nuolat būtų kuo mažiau grynųjų pinigų;
13. be to, pažymi, kad administracinei valdybai nepavyko parengti 2008 m. personalo etatų plano.
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl gabenamųjų slėginių įrenginių (COM(2009)0482 – C7-0161/2009 – 2009/0131(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0482),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0161/2009),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 91 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7–0101/2010),
1. priima toliau pateiktą poziciją pirmuoju svarstymu;
2. atsižvelgia į pareiškimą, pridedamą prie šios teisėkūros rezoliucijos;
3. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. gegužės 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/.../ES dėl gabenamųjų slėginių įrenginių ir panaikinanti Direktyvas 76/767/EEB, 84/525/EEB, 84/526/EEB, 84/527/EEB ir 1999/36/EB
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2010/35/ES.)
PRIEDAS
Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnio
Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pareiškia, kad šios direktyvos nuostatos nepažeidžia jokios būsimos institucijų pozicijos dėl SESV 290 straipsnio, taip pat pavienių teisės aktų, kuriuose įrašytos tokios nuostatos, įgyvendinimo.
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aviacijos saugumo rinkliavų (COM(2009)0217 – C7-0038/2009 – 2009/0063(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0217),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 80 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0038/2009),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikio šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms (COM(2009)0665),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 100 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0035/2010),
1. priima pirmuoju svarstymu savo poziciją, kuri išdėstyta žemiau;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. gegužės 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/.../ES dėl aviacijos saugumo rinkliavų
(1) Už aviacijos saugumą Europos oro uostuose iš esmės atsako valstybės. ▌Todėl būtina sukurti bendrą esminių saugumo mokesčių ypatybių ir tų mokesčių nustatymo tvarkos reguliavimo sistemą, nes nesant tokios sistemos gali būti nesilaikoma pagrindinių tokius mokesčius nustatančių organų ir oro uosto naudotojų santykiams nustatytų reikalavimų.
(2) Mokesčių už oro navigacijos ir antžeminio aptarnavimo paslaugas surinkimas jau aptartas atitinkamai 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1794/2006, nustatančiame bendrąją mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistemą(3) ir 1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyvoje 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką(4).
(3) Labai svarbu, kad oro uosto naudotojai iš mokesčius nustatančio ar taikančio organo periodiškai gautų informaciją, kaip ir kuo remiantis apskaičiuojami aviacijos saugumo mokesčiai. Turėdami tokią informaciją oro uosto naudotojai žinos, kokios yra saugumo paslaugų teikimo išlaidos,kaip nurodyta 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių(5) ir jo įgyvendinimo taisyklėse, susijusių investicijų naudingumas ir bet kokios dotacijos bei subsidijos, kurias saugumo tikslais skiria valdžios institucijos. Kad kompetentingas mokesčius nustatantis ar taikantis organas galėtų deramai įvertinti būsimų investicijų poreikius, turėtų būti reikalaujama, kad oro uosto naudotojai kompetentingą organą laiku informuotų apie savo veiklos prognozes, plėtros projektus, specifinius poreikius ir pageidavimus.
(4) Kadangi saugumo išlaidoms padengti mokėtinos sumos Sąjungoje finansuojamos arba apskaičiuojamos ir renkamos vadovaujantis skirtingais metodais, būtina suderinti apmokestinimo saugumo išlaidų pagrindą tuose Sąjungos oro uostuose, kuriuose saugumo išlaidos privalomai įskaičiuojamos į saugumo mokesčius. Tuose oro uostuose mokesčiai turėtų būti susieti su saugumo užtikrinimo išlaidomis, atsižvelgiant į valstybės skiriamą saugumo išlaidų finansavimą, siekiant išvengti bet kokio pelno ir kad atitinkamuose oro uostuose būtų teikiamos tinkamos ir ekonomiškai naudingos saugumo paslaugos ir įrenginiai.
(5) Svarbu užtikrinti, kad būtų užtikrintas skaidrumas, kai naudojamos nacionalinės saugumo priemonės yra griežtesnės nei bendrieji pagrindiniai standartai (nustatyti Reglamente (EB) Nr. 300/2008 ▌.
(6) Kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje saugumo mokesčiai renkami oro uostuose, nepriklausoma priežiūros įstaiga turėtų užtikrinti tinkamą ir veiksmingą šios direktyvos taikymą. Ši įstaiga turėtų turėti visus užduotims atlikti būtinus išteklius – personalą, profesines žinias ir finansinius išteklius.
(7)Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė bendrą apmokestinimo sistemą taikyti oro uostų tinklui ar kitoms oro uostų grupėms, įskaitant ir tas, kurios aptarnauja tą patį miestą ar aglomeraciją.
(8)Apskaičiuojant su išlaidomis susijusius saugumo mokesčius turėtų būti remiamasi objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, nustatytaisiais atitinkamuose Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos dokumentuose, pagal kuriuos skatinama atsižvelgti į keleivių skaičių, maksimalią orlaivio kilimo masę arba taikyti jų derinį.
(9) Atsižvelgiant į tai, kad pačios valstybės narės negali deramai pasiekti planuojamos veiklos tikslų, nes nacionaliniu lygiu vienodų visoje Sąjungoje saugumo rinkliavų sistemų nustatyti neįmanoma, o šiuos tikslus dėl veiklos apimties ir poveikio galima geriau pasiekti Sąjungos lygiu, Sąjunga gali imtis priemonių vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Dalykas
1. Šia direktyva nustatomi bendrieji saugumo rinkliavų rinkimo Sąjungos oro uostuose principai.
2. Ši direktyva taikoma visiems oro uostams, esantiems teritorijoje, kurioje taikomos Sutarties nuostatos, ir kurie yra atviri komerciniams vežimams.
Ši direktyva netaikoma rinkliavoms, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1794/2006 renkamoms atlyginti už maršruto oro navigacijos ir terminalų oro navigacijos paslaugas, arba rinkliavoms, renkamoms atlyginti už antžemines paslaugas, išvardytas Direktyvos 96/67/EB priede.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šioje direktyvoje taikomos šios sąvokų apibrėžtys:
a)
oro uostas – specialiai orlaiviams tūpti, kilti ir manevruoti pritaikytas sausumos plotas, įskaitant pagalbinius įrenginius, kurių gali prireikti minėtoms procedūroms atlikti laikantis orlaivių eismo ir paslaugų reikalavimų, įskaitant pagalbinius komerciniams skrydžiams, vykdomiems teikiant vežimo paslaugas, reikalingus įrenginius;
b)
oro uosto valdymo organas – organas, kurio tikslas, kartu vykdant kitokią veiklą arba pagal aplinkybes tokios veiklos nevykdant, pagal nacionalinius įstatymus ar kitus teisės aktus arba sutartis administruoti ir valdyti oro uosto ar oro uostų tinklo infrastruktūrą bei koordinuoti ir kontroliuoti įvairių atitinkamuose oro uostuose ar oro uostų tinkle dirbančių operatorių veiklą;
c)
oro uostų tinklas – valstybės narės oro uostai, kuriuos valdo kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos paskirtas oro uosto valdymo organas;
d)
kompetentingas organas – oro uosto valdymo organas arba bet kuris kitas organas ar įstaiga, atsakingas už aviacijos saugumo mokesčių dydžio ir struktūros taikymą ir (arba) nustatymą Sąjungos oro uostuose;
e)
oro uosto naudotojas – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už keleivių, pašto ir (arba) krovinių skraidinimą iš atitinkamo oro uosto arba į jį;
f)
saugumo mokestis – rinkliava, kurią įvairiomis formomis renka įmonė, oro uostas ar oro uosto naudotojai, skirtas konkrečiai siekiant padengti civilinei aviacijai apsaugoti nuo neteisėtų veiksmų skirtas saugumo priemonių išlaidas. Šios su aviacijos saugumu susijusios išlaidos gali apimti išlaidas, patirtas užtikrinant Reglamento (EB) Nr. 300/2008 taikymą arba atitinkamos įstaigos su reguliavimu ir priežiūra susijusias išlaidas;
g)
aviacijos saugumas – priemonių ir žmogiškųjų bei materialinių išteklių derinys, skirtas apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veiksmų, keliančių pavojų civilinės aviacijos saugumui.
3 straipsnis
Nediskriminavimas
Valstybės narės užtikrina, kad renkant saugumo rinkliavas nebūtų diskriminuojami oro uosto naudotojai arba oro keleiviai.
4 straipsnis
Oro uostų tinklas
Valstybės narės gali leisti kompetentingam oro uostų tinklo organui įvesti bendrą ir skaidrią apmokestinimo saugumo mokesčiais sistemą, apimančią oro uostų tinklą.
5 straipsnis
Bendros apmokestinimo sistemos
Valstybės narės, prieš tai informavusios Komisiją ir laikydamosi Sąjungos teisės aktų, gali leisti kompetentingam organui taikyti bendrą ir skaidrią apmokestinimo sistemą oro uostuose, kurie aptarnauja tą patį miestą ar aglomeraciją, jei kiekvienas oro uostas atitinka visus 7 straipsnyje nustatytus skaidrumo reikalavimus.
6 straipsnis
Konsultacijos ir teisių gynimo priemonės
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingas organas turėtų galimybę gauti visą būtiną informaciją apie aviacijos saugumo paslaugų teikimo oro uoste išlaidas.
2. Valstybės narės užtikrina, kad ▌būtų nustatyta privaloma procedūra ▌, kurios laikydamasis kompetentingas organas ir oro uosto naudotojai arba oro uosto naudotojų atstovai ar asociacijos periodiškai konsultuotųsi dėl saugumo mokesčių sistemos taikymo ir tų mokesčių dydžio. Tokios konsultacijos turi vykti bent kartą per metus, nebent jei per paskutinę konsultaciją buvo susitarta kitaip. Kai kompetentingas organas ir oro uosto naudotojai yra sudarę daugiametį susitarimą, konsultacijos rengiamos laikantis šio susitarimo. Valstybės narės pasilieka teisę prašyti dažniau rengti konsultacijas.
3. Kompetentingas organas pasiūlymą keisti saugumo mokesčių sistemą arba tų mokesčių dydį kartu su siūlomų pakeitimų priežastimis pateikia oro uosto naudotojams arba oro uosto naudotojų atstovams ar asociacijoms ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki jo įsigaliojimo. Prieš priimdamas sprendimą kompetentingas organas dėl siūlomų pakeitimų turi konsultuotis su oro uosto naudotojais ir atsižvelgti į jų nuomonę.
4. Kompetentingas organas sprendimą paskelbia ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki jo įsigaliojimo. Jei kompetentingas organas ir oro uosto naudotojai nesusitaria dėl pasiūlytų pakeitimų, kompetentingas organas turi pagrįsti sprendimą oro uosto naudotojų atžvilgiu.
5.Valstybės narės užtikrina, kad nesusitarus dėl kompetentingo organo sprendimo dėl saugumo mokesčių, kiekviena šalis galėtų kreiptis į 10 straipsnyje nurodytą nepriklausomą priežiūros įstaigą, kuri nagrinėja sistemos arba saugumo mokesčių dydžio pakeitimo pagrįstumą.
6.Valstybė narė gali nuspręsti netaikyti 5 dalies aviacijos saugumo mokesčių dydžio ar struktūros pakeitimams tuose oro uostuose, kuriems:
a)
pagal nacionalinę teisę yra taikoma privaloma procedūra, pagal kurią aviacijos saugumo mokesčius arba jų maksimalų dydį nustato arba patvirtina nepriklausoma priežiūros įstaiga; arba
b)
pagal nacionalinę teisę yra taikoma privaloma procedūra, pagal kurią nepriklausoma priežiūros įstaiga nuolat arba reaguodama į suinteresuotųjų šalių prašymus nagrinėja, ar tuose oro uostuose vyksta veiksminga konkurencija. Kai remiantis tokiu tikrinimu situacija tai pateisina, valstybės narės nusprendžia, kad aviacijos saugumo mokesčius arba jų maksimalų dydį nustato arba patvirtina nepriklausoma priežiūros įstaiga. Šis sprendimas taikomas iki tai yra reikalinga remiantis šios įstaigos atliktu tikrinimu.
Pagal šią dalį valstybės narės taikomos procedūros, sąlygos ir kriterijai turi būti susiję, objektyvūs, nediskriminaciniai ir skaidrūs.
7 straipsnis
Skaidrumas
1. Valstybės narės užtikrina, kad kas kartą, kai rengiamos 6 straipsnio 2 dalyje minimos konsultacijos, kompetentingas organas kiekvienam oro uosto naudotojui arba oro uosto naudotojų atstovams ar asociacijoms ▌pateiktų informaciją apie sudedamąsias dalis, kuriomis remiantis nustatoma visų kiekviename oro uoste renkamų saugumo mokesčių struktūra ir dydis. Ši informacija apima bent:
a)
už surinktas saugumo rinkliavas teikiamų įvairių paslaugų ir infrastruktūros sąrašą;
b)
saugumo rinkliavų apskaičiavimo metodą;
c)
bendrą su saugumo mokesčiais susijusių įrenginių ir paslaugų kainų struktūrą;
d)
▌ pajamas, gautas iš saugumo mokesčių,ir bendrą išlaidų paslaugoms, už kurias jie imami, sumą;
e)
bendrą darbuotojų, teikiančių paslaugas, už kurias renkamos saugumo rinkliavos, skaičių;
f)
bet kokį viešosios valdžios institucijų su saugumo mokesčiais susijusių įrenginių ir paslaugų finansavimą;
g)
saugumo mokesčių dydžio prognozes,atsižvelgiant į siūlomas investicijas, eismo augimą ir padidėjusio pavojaus saugumui lygį;
h)
planuojamas investicijas, galinčias labai paveikti saugumo rinkliavų dydį.
2. Valstybės narės užtikrina, kad oro uosto naudotojai prieš kiekvieną 6 straipsnyje numatytą konsultaciją kompetentingam organui pateiktų informaciją, visų pirma apie:
a)
oro eismo prognozes;
b)
jų oro laivyno sudėtį ir numatomą naudojimą;
c)
jų plėtros projektus susijusiame oro uoste;
d)
jų poreikius susijusiame oro uoste;
e)
saugumo mokesčių, kuriuos oro uosto naudotojai renka iš keleivių, išvykstančių iš oro uosto, sumą ir informaciją apie sudedamąsias dalis, kuriomis remiantis nustatomas visų oro uoste renkamų saugumo mokesčių dydis laikantis 1 dalies a–h punktų.
3.Valstybės narės užtikrina, kad būtų viešai prieinama informacija apie kompetentingų organų ir oro uostų naudotojų renkamų saugumo mokesčių dydį.
4.Taikant nacionalinės teisės aktus pagal šį straipsnį pateikta informacija laikoma konfidencialia arba ekonomine prasme jautria informacija ir yra atitinkamai tvarkoma. Tuo atveju, kai oro uostų valdymo organai kotiruojami vertybinių popierių biržoje, visų pirma turi būti laikomasi vertybinių popierių biržos taisyklių.
8 straipsnis
Griežtesnės priemonės
1. Valstybės narės finansuoja papildomas išlaidas, atsiradusias taikant griežtesnes priemones pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 6 straipsnį ▌.
▌
2. Prieš priimdama priemones pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 4 straipsnį, Komisija atlieka poveikio vertinimą dėl poveikio saugumo mokesčių dydžiui. Dėl šio poveikio vertinimo rezultatų Komisija konsultuojasi su Suinteresuotųjų šalių konsultacine grupe, įsteigta pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 17 straipsnį.
9 straipsnis
Saugumo rinkliavų ir sąnaudų sąryšis
Saugumo mokesčiai naudojami tik saugumo išlaidoms padengti. Šios išlaidos apskaičiuojamos taikant kiekvienoje valstybėje narėje visuotinai priimtus apskaitos ir vertinimo principus. Visos pajamos, gautos iš saugumo mokesčių, negali viršyti visų to oro uosto, oro uostų tinklo ar oro uostų grupės aviacijos saugumo išlaidų.
Tačiau valstybės narės užtikrina, kad visų pirma būtų atsižvelgiama į:
–
saugumo veiklai skirtos infrastruktūros ir įrangos, įskaitant pagrįstą tos infrastruktūros ir įrangos nuvertėjimą, finansavimo sąnaudas;
–
pavojų saugumui nacionaliniu ir (arba) tarptautiniu lygiu;
–
saugumo personalo ir saugumo veiklos išlaidas;
–
dotacijas ir subsidijas, kurias saugumui užtikrinti skyrė valdžios institucijos.
Į saugumo mokesčių apskaičiavimo išlaidų bazę neįtraukiamos išlaidos, kurios būtų patirtos valstybėms narėms vykdant bendresnes saugumo funkcijas, pavyzdžiui, bendrą viešosios tvarkos palaikymą, žvalgybos informacijos rinkimą ir nacionalinį saugumą.
10 straipsnis
Nepriklausoma priežiūros įstaiga
1. Kad užtikrintų, jog šios direktyvos vykdymui priimtos priemonės būtų tinkamai taikomos, valstybės narės paskiria arba įsteigia nepriklausomą įstaigą, kuri veikia kaip nepriklausoma nacionalinė priežiūros įstaiga. Ši įstaiga gali būti tas pats subjektas, kuriam valstybė narė patikėjo taikyti 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/12/EB dėl oro uostų mokesčių(6).
2.Pagal šią direktyvą nedraudžiama nacionalinei nepriklausomai priežiūros įstaigai, jai prižiūrint ir prisiimant visą atsakomybei bei visiškai laikantis nacionalinės teisės, pavesti įgyvendinti šią direktyvą kitoms nepriklausomoms priežiūros institucijoms, su sąlyga, kad šis įgyvendinimas vykdomas laikantis tų pačių standartų.
3. Valstybės narės garantuoja nepriklausomos priežiūros įstaigos nepriklausomumą, užtikrindamos, kad ji būtų teisiškai atskirta ir funkciniu atžvilgiu nepriklausoma nuo bet kokių kompetentingų organų arba oro vežėjų. Valstybės narės, kurioms nuosavybės teise priklauso ar kurios valdo oro uostus, oro uostų valdymo organus arba oro vežėjus, užtikrina, kad reguliavimo funkcija būtų veiksmingai atskirta nuo veiklos, susijusios su nuosavybės teise ir valdymu. Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausoma priežiūros įstaiga įgaliojimus vykdytų nešališkai ir skaidriai.
4. Valstybės narės Komisijai praneša nepriklausomos priežiūros įstaigos pavadinimą ir adresą, jai paskirtas užduotis bei pareigas ir priemones, kurių imtasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams įvykdyti.
5. Valstybės narės užtikrina, kad nesutariant dėl saugumo rinkliavų būtų imtasi priemonių:
a)
nustatyti kompetentingo organo ir oro uosto naudotojų nesutarimų sprendimo procedūrą;
b)
nustatyti sąlygas, pagal kurias dėl nesutarimo kreipiamasi į nepriklausomą priežiūros įstaigą, ir ypač numatyti, kaip ta įstaiga atmestų skundus, kurie, jos manymu, netinkamai pagrįsti arba kuriems pagrįsti pateikta nepakankamai dokumentų; ir
c)
nustatyti kriterijus, pagal kuriuos nesutarimai bus vertinami siekiant juos išspręsti.
Šios procedūros, sąlygos ir kriterijai turi būti nediskriminaciniai, skaidrūs ir objektyvūs.
6. Nepriklausoma priežiūros įstaiga skelbia metinę savo veiklos ataskaitą.
7.Kai vadovaudamasi nacionaline teise valstybė narė taiko reguliavimo arba teisėkūros procedūrą saugumo mokesčių struktūrai ar dydžiui nacionaliniu lygiu nustatyti ir patvirtinti, už saugumo mokesčių pagrįstumą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos atlieka 1-6 dalyse nustatytas nepriklausomos priežiūros įstaigos užduotis.
11 straipsnis
Pranešimas ir persvarstymas
1. Komisija ne vėliau kaip ...(7)? pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai jos taikymo ataskaitą ir prireikus deramus pasiūlymus.
2. Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja taikydamos šią direktyvą, visų pirma rinkdamos informaciją šio straipsnio 1 dalyje minėtai ataskaitai.
3.Komisija ne vėliau kaip ...(8)* pateikia aviacijos saugumo finansavimo ataskaitą, kurioje nagrinėjama aviacijos saugumo išlaidų raida ir aviacijos saugumo finansavimo metodai.
12 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės iki ...(9) priima įstatymus ir kitus teisės aktus, ▌būtinus įgyvendinti šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.
Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.
3.Jei nė viename valstybės narės oro uoste nerenkami saugumo mokesčiai, nepažeidžiant 11 straipsnio 2 dalies, ta valstybė narė neprivalo laikytis 1 ir 2 dalių nuostatų.
13 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (nauja redakcija) (COM(2009)0391 – C7-0111/2009 – 2009/0110(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0391),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 156 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0111/2009),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 172 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 4 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2009 m. gruodžio 11 d. laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalį pateiktą Transporto ir turizmo komitetui,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7–0030/2010),
A. kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas, ir su toliau pateikiamais pakeitimais;
2. ragina Komisiją vėl į jį kreiptis, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba jį pakeisti kitu tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. gegužės 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2010/ES dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (nauja redakcija)
Bendros nuostatos dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo atsižvelgiant į tam tikrų reikalavimų paprastinimą ir tam tikras finansų valdymo nuostatas ***I
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 dėl bendrųjų nuostatų dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo dėl tam tikrų reikalavimų paprastinimo ir tam tikrų su finansiniu valdymu susijusių nuostatų (COM(2009)0384 – C7-0003/2010 – 2009/0107(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0384),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 161 straipsnį, pagal kurį Komisija pateikė Europos Parlamentui pasiūlymą (C7–0003/2010),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 177 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A7–0055/2010),
1. priima pirmuoju svarstymu poziciją, kuri išdėstyta žemiau;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. gegužės 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2010, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, dėl tam tikrų reikalavimų paprastinimo ir tam tikrų su finansiniu valdymu susijusių nuostatų
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 539/2010.)
Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms
217k
59k
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikio šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms (COM(2009)0665) – „omnibusas“
– atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lisabonos sutartis,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665) ir jo papildymą (COM(2010)0147),
– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 23 d. Ministrų Tarybos laišką dėl pakartotinio konsultavimosi,
– atsižvelgdamas į Parlamento pirmininko 2009 m. gruodžio 15 d. pranešimą plenariniame posėdyje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 58 ir 59 straipsnius,
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Parlamento naujo vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį(1), ypač į jos 75 dalį,
– atsižvelgdamas į Parlamento komitetų atliktą visų dar nepatvirtintų pasiūlymų peržiūrą ir jos rezultatus, kuriuos Komitetų pirmininkų sueiga parengė 2010 m. vasario 8 d.,
– atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos 2010 m. kovo 4 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti peržiūros rezultatai,
– atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 14 d. Pirmininko laiškus Ministrų Tarybos Pirmininkui ir Komisijos Pirmininkui, kuriais atsakoma į Komisijos komunikatą COM(2009)0665,
A. kadangi Europos Parlamentas patikrino Komisijos komunikato išbaigtumą ir tikslumą, ypač atkreipdamas dėmesį į Komisijos pateiktuose pasiūlymų sąrašuose nurodytą teisinį pagrindą ir procedūrą pagal Lisabonos sutartį,
1. mano, kad Lisabonos sutartimi sukuriama nauja teisinė sistema, turinti įtakos dar nepatvirtintiems pasiūlymams, ypač dėl pasikeitusio jų teisinio pagrindo ir (arba) atitinkamų procedūrų, ir todėl atkreipia dėmesį į toliau pateiktą sąrašą, kuriame nurodyta 10 procedūrų, dėl kurių pageidautų gauti naują arba iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą arba tam tikrais atvejais pakartotinai konsultuotis su Ministrų Taryba, kad būtų deramai atsižvelgta į naująją sistemą, ir ragina abi institucijas laikytis šių prašymų:
–
Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, Europos ekonominėje bendrijoje įgyvendinančio EEB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimą Nr. 3/80 dėl Europos Bendrijų valstybių narių socialinės apsaugos sistemų taikymo darbuotojams turkams ir jų šeimos nariams, 1983/1101(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisių į papildomą pensiją perkeliamumo gerinimo, 2005/0214(COD),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl priemonių kovai su degeneracinėmis nervų ligomis, visų pirma su Alzheimerio liga, taikant bendrą mokslinių tyrimų veiklos programavimą, 2009/0113(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl vertinimo mechanizmo Šengeno acquis taikymui tikrinti sukūrimo, 2009/0033(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo, atsižvelgiant į padėtį Somalyje, nustatomos tam tikros specialios ribojamosios priemonės tam tikriems fiziniams ir juridiniams asmenims, subjektams ir įstaigoms, 2009/0114(CNS),
–
Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1104/2008 dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS 1+) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II), 2009/0136(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones, 2008/0112(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Baltarusijos Respublikos laikinojo susitarimo dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų sudarymo Europos bendrijos vardu, 1996/0053(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos sudarymo Europos bendrijos vardu, 2006 m., 2006/0263(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 2100/94 nuostatas, susijusias su Bendrijos augalų veislių tarnybos pirmininko kadencija, 2005/0078(CNS);
2. patvirtina savo poziciją dėl toliau nurodytų 29 procedūrų, kurios pagal Lisabonos sutartį keičiamos iš konsultavimosi į įprastą teisėkūros procedūrą, iš konsultavimosi – į pritarimo arba iš sutikimo – į pritarimo procedūrą:
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo, 2003/0266(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Andų bendrijos bei jos valstybių narių, t. y., Bolivijos Respublikos, Kolumbijos Respublikos, Ekvadoro Respublikos, Peru Respublikos ir Venesuelos Bolivaro Respublikos, politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo, 2003/0268(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ir (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas), dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims, 2008/0183(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo vaizdo ir garso srityje, nustatančio Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo Bendrijos programoje MEDIA 2007 sąlygas, ir baigiamojo akto sudarymo, 2007/0171(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, išplečiančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. [...] nuostatų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos dėl jų pilietybės, 2007/0152(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos bendrijos interesų labui ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją (Konvenciją Nr. 188), 2008/0107(CNS),
–
Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo priėmimo, 2008/0171(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl atitinkamų susitarimų pagal GATS XXI straipsnį sudarymo su Argentina, Australija, Brazilija, Kanada, Kinija, Taivano, Penghu, Kinmen ir Matsu atskirąja muitų teritorija (Kinijos Taipėjumi), Kolumbija, Kuba, Ekvadoru, Kinijos Honkongu, Indija, Japonija, Korėja, Naująja Zelandija, Filipinais, Šveicarija ir Jungtinėmis Valstijomis dėl kompensacinių priemonių, kurios būtinos Čekijos Respublikai, Estijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Slovėnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai, Švedijos Karalystei įstojus į Europos Sąjungą, 2007/0055(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Pagrindų susitarimo dėl prekybos ir bendradarbiavimo tarp Europos bendrijos ir jos valstybių narių bei Korėjos Respublikos protokolo sudarymo, kad būtų atsižvelgta į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Vengrijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos stojimą į Europos Sąjungą, 2005/0121(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Turkmėnistano laikinojo susitarimo dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų sudarymo Europos bendrijos vardu, 1998/0304(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos asociacijos susitarimo papildomo protokolo, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo, 2007/0083(AVC),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir CARIFORUM valstybių ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo, 2008/0061(AVC),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl tarpinio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Dramblio Kaulo Kranto ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo, 2008/0136(AVC),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje bei keturių susijusių susitarimų sudarymo, 2007/0115(AVC),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 nuostatas, susijusias su Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo kadencija, 2005/0089(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl prekybos vynmedžių dauginamąja medžiaga (kodifikuota redakcija), 2008/0039(CNS),
–
Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje (kodifikuota redakcija), 2008/0037(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, nustatančios gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus (kodifikuota redakcija), 2008/0253(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Bendrijos patento, 2000/0177(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Albanijos Respublikos susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų sudarymo, 2005/0143(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Bosnijos ir Hercegovinos susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų sudarymo, 2005/0140(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Serbijos ir Juodkalnijos susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų sudarymo, 2005/0141(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl daugiašalio susitarimo sudarymo tarp Albanijos Respublikos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos Respublikos, Kroatijos Respublikos, Europos Bendrijos, Islandijos Respublikos, buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Serbijos ir Juodkalnijos, Rumunijos ir JT Laikinosios administracijos atstovybės Kosove dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės (EBAE) sukūrimo, 2006/0036(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Maroko Karalystės Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo dėl oro susisiekimo sudarymo, 2006/0048(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl oro susisiekimo sudarymo, 2006/0058(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl bendradarbiavimo civilinės aviacijos saugos reglamentavimo srityje sudarymo, 2007/0111(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ir Europos bendrijos bendradarbiavimo memorandumo dėl saugumo auditų ir (arba) patikrinimų bei susijusių klausimų sudarymo, 2008/0111(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo Europos bendrijos vardu patvirtinti Protokolą dėl Alpių konvencijos įgyvendinimo transporto srityje (Transporto protokolas), 2008/0262(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo dėl Europos bendrijos prisijungimo prie 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) su pakeitimais, padarytais 1999 m. birželio 3 d. Vilniaus protokolu, sudarymo Europos Bendrijos vardu, 2009/0121(CNS);
3. nusprendžia nepatvirtinti jau priimtų pozicijų dėl toliau nurodytų keturių procedūrų ir pabrėžia, kad pageidauja iš naujo pradėti pirmąjį pirminio pasiūlymo svarstymą:
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (IRENA) statuto sudarymo Europos bendrijos vardu ir jos teisių ir pareigų vykdymo, 2009/0085(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/109/EB siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, 2007/0112(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių, 2007/0229(CNS),
–
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamojo informacinio tinklo (CIWIN), 2008/0200(CNS);
4. paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Ministrų Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį,
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl teisės aktų derinimo su naujuoju sprendimu dėl komitologijos(1),
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Parlamento naujo vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį(2),
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 24 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kai kurių teisės aktų, kuriems taikoma Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB. Suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu. Penktoji dalis(3),
– atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio įgyvendinimas“ (COM(2009)0673),
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento pirmininko 2010 m. sausio 29 d. laišką Komisijos pirmininkui dėl SESV 290 ir 291 straipsnių,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A7-0110/2010),
A. kadangi Lisabonos sutartyje skiriamas ypatingas dėmesys teisėkūros įgaliojimų klausimui ir nustatoma Sąjungos teisinės sistemos normų hierarchija, tokiu būdu sustiprinant demokratinį Sąjungos pobūdį ir kuriant racionalesnę jos teisinę sistemą; kadangi naujojoje sutartyje pateikiama nauja įstatymo galią turinčio teisės akto sąvoka ir tai turi svarbių pasekmių,
B. kadangi vienas iš teisėkūros įgaliojimų vykdymo būdų yra SESV 290 straipsnyje numatyta galimybė teisės aktų leidėjui įstatymo galią turinčiu teisės aktu (toliau – pagrindinis teisės aktas) deleguoti dalį savo įgaliojimų Komisijai,
C. kadangi delegavimas yra sudėtingas veiksmas, kuriuo Komisijai suteikiami įgaliojimai, būdingi paties teisės aktų leidėjo vaidmeniui; kadangi atspirties taškas nagrinėjant įgaliojimų delegavimo klausimą visada turi būti teisės aktų leidėjo laisvė,
D. kadangi šie deleguoti įgaliojimai suteikia teisę tik papildyti ar iš dalies pakeisti įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas, kurių teisės akto leidėjas nelaiko esminėmis; kadangi taip priimti Komisijos deleguoti teisės aktai bus bendro pobūdžio įstatymo galios neturintys teisės aktai; kadangi pagrindiniame teisės akte turi būti aiškiai apibrėžtas įgaliojimų delegavimo tikslas, turinys, taikymo sritis bei trukmė ir nustatytos delegavimo sąlygos,
E. kadangi deleguoti teisės aktai turės didelį poveikį daugelyje sričių; kadangi labai svarbu, visų pirma deleguotų teisės aktų atveju, kad jie būtų rengiami ir priimami visapusiško skaidrumo sąlygomis, nes tokiu būdu, įskaitant, jei būtina, viešąsias diskusijas Parlamente, būtų sudaromos sąlygos abiems teisės aktų leidėjams demokratiškai kontroliuoti, kaip Komisija naudojasi deleguotais įgaliojimais,
F. kadangi Parlamentui turėtų būti suteiktos tokios pat galios kaip ir Tarybai dėl visų teisėkūros įgaliojimų delegavimo aspektų,
G. kadangi Lamfalussy procedūra parengė dirvą dabartiniam delegavimo, kurį visapusiškai kontroliuoja teisės aktų leidėjas, mechanizmui; kadangi prie Lisabonos sutarties pridedamoje 2007 m. liepos 23 d. Valstybių narių Vyriausybių atstovų konferencijos 39 deklaracijoje pripažįstamas specifinis finansinių paslaugų srities pobūdis; kadangi naujoji deleguotų teisės aktų tvarka jokiu būdu negali sumažinti Parlamento šioje srityje turimų teisių, ypač kalbant apie dokumentų ir informacijos perdavimą laiku,
H. kadangi delegavimą galima laikyti veiksmingesnės teisėkūros priemone, kurios paskirtis – užtikrinti, kad teisės aktai išliktų paprasti ir tuo pačiu išbaigti ir nuolat papildomi taip, kad nereikėtų grįžti prie pakartotinių teisėkūros procedūrų, taip pat sudarant sąlygas, kad teisės aktų leidėjas neprarastų savo aukščiausių įgaliojimų ir atsakomybės srities,
I. kadangi skirtingai nuo SESV 291 straipsnio, kuriame nustatytos įgyvendinimo priemonės, pobūdžio SESV 290 straipsnyje nėra teisinio pagrindo horizontaliam teisės aktui, kuriuo nustatomos įgaliojimų delegavimo taisyklės ir bendrieji principai, priimti; kadangi dėl šios priežasties šias sąlygas reikia apibrėžti kiekviename pagrindiniame teisės akte,
J. kadangi Komisija yra atskaitinga Parlamentui; kadangi už tarpinstitucinius ryšius ir administravimą atsakingas Komisijos narys jo klausymo 2010 m. sausio 18 d. metu Konstitucinių reikalų komitete įsipareigojo glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu, siekiant užtikrinti, kad Parlamentas būtų patenkintas tuo, kaip Komisija vykdo jai deleguotus įgaliojimus,
Pagrindiniame teisės akte apibrėžtini aspektai
1. mano, kad kiekviename pagrindiniame teisės akte reikia aiškiai ir tiksliai apibrėžti įgaliojimų delegavimo pagal SESV 290 straipsnį tikslus, turinį, taikymo sritį ir trukmę;
2. pabrėžia, kad SESV 290 straipsnis suteikia teisės aktų leidėjui laisvę pasirinkti, kokį (-ius) kontrolės mechanizmą (-us) taikyti; mano, kad SESV 290 straipsnio 2 dalyje išvardyti du atvejai – prieštaravimas ir atšaukimas – yra vien tik pavyzdžiai ir kad galima numatyti kitų įgaliojimų delegavimo kontrolės priemonių, pvz., aiškų Parlamento ir Tarybos pritarimą kiekvienam deleguotam teisės aktui arba galimybę panaikinti jau galiojančius atskirus deleguotus teisės aktus;
3. visgi mano, kad SESV 290 straipsnio 2 dalyje minimus du galimų sąlygų pavyzdžius, prieštaravimą ir atšaukimą, galima laikyti labiausiai įprastais būdais kontroliuoti, kaip Komisija vykdo jai deleguotus įgaliojimus, ir kad abu šie būdai turėtų būti įtraukti į kiekvieną pagrindinį teisės aktą;
4. laikosi nuomonės, kad teisės akto leidėjo nustatyti kontrolės mechanizmai turi atitikti tam tikrus bendruosius Sąjungos teisės principus ir visų pirma jie turi:
–
būti paprasti ir lengvai suprantami,
–
išsaugoti teisinį tikrumą,
–
sudaryti sąlygas Komisijai veiksmingai vykdyti deleguotus įgaliojimus ir
–
sudaryti sąlygas teisės aktų leidėjui tinkamai stebėti, kaip vykdomi deleguoti įgaliojimai;
5. mano, kad Parlamento naudojimąsi prieštaravimo teise neišvengiamai lemia Parlamento specifika ir darbo vietos; mano, kad nėra pagrindo nustatyti tam tikrą visiems teisės aktams taikytiną vienodą prieštaravimo pareiškimo laikotarpį, kad tokį laikotarpį reikėtų nustatyti žvelgiant atskirai į kiekvieną atvejį kiekviename pagrindiniame teisės akte ir jog šis laikotarpis turi būti pakankamai ilgas, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai delegavimo kontrolei, tačiau be reikalo nevilkinant neprieštaringų deleguotų teisės aktų įsigaliojimo;
6. mano, kad pagrindiniame teisės akte numatyta skubos procedūra turėtų būti taikoma tik išimtiniais, pvz., su saugumo klausimais, sveikatos apsauga ar humanitarinėmis krizėmis susijusiais, atvejais;
7. tačiau mano, kad daugeliu atvejų, kai reikia skubiai patvirtinti deleguotus teisės aktus, Komisijai prašant Parlamentas ir Taryba tinkamai pagrįstais atvejais galėtų taikyti lanksčią išankstinio neprieštaravimo procedūrą;
8. mano, kad delegavimo trukmė gali būti neribota, atsižvelgiant į tai, kad delegavimas bet kada gali būti atšauktas; vis dėlto mano, kad nustatant ribotos trukmės delegavimą galima numatyti periodinio atnaujinimo galimybę, kuri suteikiama Komisijai pateikus konkretų prašymą,; mano, kad delegavimas gali būti atnaujintas tik su sąlyga, kad nei Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų per nustatytą terminą;
9. griežtai prieštarauja tam, kad į pagrindinius teisės aktus būtų įtraukiamos nuostatos, kuriomis teisės aktų leidėjui priskiriami papildomi įpareigojimai be tų, kurie jau nustatyti SESV 290 straipsnyje;
Praktinės nuostatos
10. mano, kad tam tikros praktinės nuostatos galėtų būti geriau koordinuojamos institucijoms susitarus, pvz., priėmus Tarpinstitucinį susitarimą, į kurį, be kita ko, būtų įtraukta:
–
konsultavimasis rengiant ir sudarant deleguotus teisės aktus,
–
informacijos keitimasis tarpusavyje, ypač atšaukimo atveju,
–
dokumentų perdavimo taisyklės,
–
trumpiausias galimas Parlamento ir Tarybos prieštaravimo pareiškimo laikotarpis;
–
laikotarpių apskaičiavimas,
–
teisės aktų skelbimas Oficialiajame leidinyje įvairių procedūros etapų metu;
11. pabrėžia, kad, rengdama ir sudarydama deleguotus teisės aktus, Komisija privalo:
–
užtikrinti, kad informacija ir atitinkami dokumentai, įskaitant deleguotų teisės aktų projektus ir visą kitą gautą medžiagą, būtų iš anksto ir nuolat perduodami atitinkamiems Parlamento komitetams; šiuo tikslu galėtų būti naudojamas dabartinis komitologijos registras, kuris galėtų būti patobulintos skaitmeninės informacijos sistemos modelis;
–
suteikti Parlamentui teisę dalyvauti atitinkamuose parengiamuosiuose posėdžiuose, keičiantis nuomonėmis ir vykstant konsultacijoms;
12. laikosi nuomonės, kad prieš atšaukimą reikėtų dalintis informacija taip, kad būtų užtikrinamas skaidrumas, pagarba ir lojalus bendradarbiavimas tarp susijusių institucijų, kad taip būtų užtikrinama, kad visos institucijos laiku būtų informuotos apie atšaukimo galimybę; tačiau mano, kad atsirastų nereikalingas pasikartojimas ir painiava, jei papildomai prie SESV 296 straipsnyje nurodyto bendrojo reikalavimo, kuris taikomas visiems teisės aktams, būtų nustatyta speciali teisinė pareiga pagrindiniuose teisės aktuose pateikti tam tikrų teisės aktų priėmimo priežastis;
13. siūlo, kad visose būsimose sutartyse būtų nustatytas trumpiausias galimas prieštaravimo pareiškimo laikotarpis, aiškiai nustatant, kad šį terminą reikėtų suprasti ne kaip suvaržymą, o kaip minimalų reikalavimą, kurio nepaisant Parlamento demokratinė kontrolė taptų niekinė; mano, kad prieštaravimo pareiškimo laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip du mėnesiai, numatant galimybę Parlamento ar Tarybos iniciatyva jį pratęsti dar dviems mėnesiams; vis dėlto pabrėžia, kad prieštaravimo pareiškimo laikotarpio trukmė turėtų priklausyti nuo deleguoto teisės akto pobūdžio;
14. turėdamas mintyje bet kokią būsimą sutartį, primygtinai reikalauja, kad įvairūs deleguotų teisės aktų priėmimo priežiūros etapai prasidėtų tik tada, kai Komisija perduoda teisės aktą visomis kalbomis, ir kad būtų tinkamai atsižvelgiama į Parlamento darbo pertraukų ir rinkimų laikotarpius;
15. turėdamas mintyje bet kokią būsimą sutartį, pabrėžia, kad deleguoti teisės aktai, kuriems taikoma teisė pareikšti prieštaravimą, gali būti skelbiami Oficialiajame leidinyje ir įsigalioti tik tada, kai pasibaigia prieštaravimo pareiškimo laikotarpis, išskyrus tuos atvejus, kai pareiškiamas išankstinis neprieštaravimas; mano, jog nereikalinga kiekviename pagrindiniame teisės akte nustatyti aiškų įpareigojimą Parlamentui ir Tarybai skelbti sprendimus, priimtus kontroliuojant, kaip Komisija vykdo deleguotus įgaliojimus;
Baigiamosios pastabos
16. ragina visus savo komitetus keistis gerąja patirtimi ir nuolat ją atnaujinti ir parengti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinama, kad su SESV 290 straipsniu susijusi Parlamento veikla būtų kiek įmanoma nuoseklesnė; pabrėžia būtinybę, kad visi Parlamento komitetai organizuotų savo darbą taip, kad toks darbo organizavimas atitiktų konkretaus komiteto pobūdį ir būtų naudojamasi sukaupta patirtimi;
17. įpareigoja Parlamento administraciją perskirstant lėšas (nedarant poveikio biudžetui) numatyti reikalingus etatus, kad būtų užtikrinta derama pagalba SESV 290 straipsnyje numatytoms užduotims vykdyti; ragina vertinant administracinę struktūrą ir turimus žmogiškuosius išteklius, kuriais būtų galima naudotis ugdant gebėjimus, būtinus perduotiems įgaliojimams vykdyti, vadovautis tarpinstituciniu požiūriu;
18. ragina Komisiją skubos tvarka pateikti teisės aktų pasiūlymų, kurių reikia norint suderinti Sąjungos acquis su SESV 290 ir 291 straipsnių nuostatomis; atsižvelgdamas į SESV 290 straipsnį mano, kad šis derinimas neturėtų apsiriboti tik tomis priemonėmis, kurios svarstytos pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, bet turėtų būti taikomas ir visoms atitinkamoms bendrojo pobūdžio priemonėms, neatsižvelgiant į tai, kokios joms buvo taikytinos sprendimo priėmimo procedūros ar komitologijos procedūros prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai;
19. primygtinai ragina, kad pirmiausia ES acquis būtų suderintas tose politikos srityse, kuriose prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai nebuvo taikoma bendro sprendimo procedūra; ragina apsvarstyti kiekvieną atvejį atskirai, kad būtų užtikrinta, jog visų pirma visos atitinkamos bendro pobūdžio priemonės, kurios iki šiol buvo priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(4), 4 ir 5 straipsniais, būtų apibrėžtos kaip deleguoti teisės aktai;
20. mano, kad, siekiant visiškai išsaugoti teisės akto leidėjo prerogatyvas, reikėtų ypatingą dėmesį skirti SESV 290 ir 291 straipsnių taikymui ir rėmimosi vienu ar kitu straipsniu praktinėms pasekmėms atliekant pirmiau minėtą derinimą ir svarstant pasiūlymus pagal įprastą teisėkūros procedūrą; teigia, kad įstatymų leidėjai turi teisę nuspręsti, ar anksčiau pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu priimtas taisykles galima priimti arba pagal SESV 290 straipsnį, arba pagal įprastą teisėkūros procedūrą;
o o o
21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginiai tikslai ir rekomendacijos iki 2018 m.
295k
73k
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginių tikslų ir rekomendacijų iki 2018 m. (2009/2095(INI))
– atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. sausio 21 d. komunikatą dėl Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginių tikslų ir rekomendacijų iki 2018 m. (COM(2009)0008) (komunikatas dėl ES jūrų transporto politikos iki 2010 m.),
– atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai (COM(2007)0575),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0114/2010),
A. kadangi Europos laivų savininkų indėlis į Europos ekonomiką didelis, tačiau jie privalo konkuruoti pasaulio mastu,
B. kadangi struktūrinės ir integruotos priemonės kuriomis siekiama išsaugoti ir skatinti klestintį jūrų sektorių Europoje yra labai svarbios ir jomis būtina siekti stiprinti jūrų transporto bei susijusių sektorių konkurencingumą, integruojant patvarios plėtros ir sąžiningos konkurencijos reikalavimus,
C. kadangi gyvybiškai svarbu paskatinti jaunimą rinktis jūrininko profesiją ir toliau ja verstis ir kadangi jūrininkų profesinio rengimo Europoje lygis turėtų pakilti artimiausiu metu persvarsčius Tarptautinę konvenciją dėl jūrininkų mokymo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB);
D. kadangi klimato kaita yra didžiausias XXI a. visų Europos Sąjungos politikos sričių uždavinys,
E. kadangi jūrų transportas yra palyginti mažai žalos aplinkai daranti transporto priemonė ir yra daug galimybių užtikrinti, kad jis būtų dar ekologiškesnis, kadangi, palaipsniui mažinant laivų bei uosto infrastruktūrų išmetamo CO2 kiekį, jūrų transportą būtina įtraukti į kovą su klimato kaita,
F. kadangi saugumas yra esminė sąlyga uostų įmonėms, laivų savininkams ir sausumoje bei jūroje dirbantiems asmenims; kadangi įgyvendinant saugumo priemones būtina atsižvelgti į pakrančių bei jūrų aplinkos apsaugą ir darbo sąlygas uostuose bei laivuose,
G. kadangi Europos žvejybos, prekybos ir kruizinius laivus Adeno įlankoje, prieš Somalio krantus ir tarptautiniuose vandenyse nuolatos puldinėja nusikalstamos grupuotės,
H. kadangi Europos jūrų pramonė yra pasaulinė jūrų pramonės lyderė, o šią poziciją ilgą laiką privaloma užsitikrinti ir tai įmanoma tik diegiant inovacijas,
I. kadangi reikia priimti sprendimus atitinkamu administraciniu lygmeniu, t. y. jei įmanoma – pasaulio lygmeniu, jei būtina – Europos lygmeniu,
Bendrosios pastabos
1. pritaria Komisijos komunikato dėl jūrų transporto politikos iki 2018 m. nuostatoms;
2. pabrėžia jūrų sektoriaus svarbą Europos ekonomikai, ne tik tokiose srityse kaip keleivių, žaliavų, prekių ir energetikos gaminių vežimas, bet ir sujungiant įvairias jūrų veiklos sritis, kaip antai, laivų pramonę, logistiką, mokslinius tyrimus, turizmą, žuvininkystę ir akvakultūrą bei švietimą;
3. pabrėžia, kad ES jūrų politikoje turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad jūrų sektoriaus įmonės susiduria su konkurencija ne tik Bendrijos teritorijoje, bet visų pirma visame pasaulyje; pabrėžia jūrų transporto kaip platesnės transporto veiklos ašies svarbą tiek Bendrijos, tiek ir pasaulio mastu;
4. tikisi, kad ES jūrų politika nuo šiol bus kuriama „vienos Europos jūros“ mastu ir dėl šios priežasties ragina Komisiją kurti Europos jūrų transporto politiką bendroje jūrų erdvėje;
Rinka
5. ragina Komisiją kovoti su registravimu „po palankesne vėliava“;
6. todėl ragina ES valstybes nares skatinti naudoti savo vėliavas ir remti krante esančius jūrų sektoriaus subjektus pvz. suteikiant laivams tokias fiskalines paslaugas, kaip apmokestinimą pagal tonažą ir fiskalines paslaugas jūrininkams bei laivų savininkams;
7. mano, kad, kaip ir bet kuriame ekonomikos sektoriuje, jūrų sektoriuje iš esmės turėtų būti taikomos valstybės pagalbos taisyklės, nors gali būti leidžiama suteikti laikiną valstybės pagalbą konkrečiais atvejais, jeigu tai daroma aiškiu ir skaidriu būdu;
8. mano, kad Bendrijos krypčių dėl valstybių paramos jūrų transporto sektoriui (kuri baigia galioti 2011 m.) turi būti laikomasi, be to, jos turi būti tęsiamos toliau, atsižvelgiant į tai, kad jos labai padėjo išlaikyti Europos jūrų transporto konkurencingumą ir jo gebėjimą sėkmingai įveikti dažnai nesąžiningą trečiųjų šalių konkurenciją, išlaikyti lyderio vietą tarptautiniu mastu, ir taip padėjo palaikyti valstybių narių ekonomiką;
9. ragina Komisiją, kaip žadėta, iki 2010 m. rugpjūčio mėn. pateikti naujas valstybės pagalbos jūrų transportui taisykles; taip pat mano, kad Komisija turi kuo skubiau pateikti valstybės pagalbos jūrų uostams gaires;
10. šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad valstybės pagalba turi būti teikiama tik Europos jūrų pramonės šakų subjektams, kurie atitinka socialinius standartus, gali užtikrinti darbo vietas ir personalo rengimą Europoje;
11. ragina valstybes nares nedelsiant pasirašyti, ratifikuoti ir įgyvendinti JT konvenciją dėl tarptautinio prekių vežimo jūra sutarčių, kuri dar vadinama „Roterdamo taisyklėmis“ ir kurioje nustatoma nauja jūrų sektoriaus atsakomybės sistema;
12. ragina Komisiją persvarstant Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros labiau nei iki šiol atsižvelgti į jūrų transportą ir jo sausumos struktūras, visų pirma maršrutus iš įvairių rūšių Europos uostų į atokius regionus;
13. palankiai vertina tai, kad Komisija, siekdama palengvinti dabartinę Europos trumpųjų nuotolių laivybos administracinę tvarką, priėmė pasiūlymą dėl direktyvos dėl į Bendrijos valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams taikomų pranešimo formalumų (COM(2009)0011); ragina Komisiją ir toliau remti trumpųjų nuotolių laivybą, kad būtų žymiai padidintas Europos vidaus laivybos pajėgumas;
Socialiniai aspektai
14. pritaria valstybių narių ir Komisijos iniciatyvoms, kurias įgyvendinant siekiama užtikrinti, kad su jūrininkyste susijusios profesijos būtų patrauklesnės ES jaunimui; pabrėžia poreikį sudaryti galimybes mokytis visą gyvenimą, taip pat priemones perkvalifikuoti jūroje ir sausumoje dirbančius asmenis, siekiant kelti darbo jėgos profesinę kvalifikaciją; taip pat ragina mokyklose skleisti daugiau informacijos apie šį sektorių ir organizuoti daugiau stažuočių;
15. ragina valstybes nares, atsižvelgiant į tarptautines sutartis, tokias kaip JRAB konvencija ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2006 m. darbo jūroje konvencijos, patobulinti ir atnaujinti jau esamas mokymo programas, siekiant užtikrinti aukštesnę jūrininkų mokyklų kokybę;
16. pabrėžia, kad remiantis JRAB konvencija trečiųjų šalių jūrininkai turi atitikti atitinkamus mokymo reikalavimus, ir ragina laivų savininkus bei nacionalines inspekcijas tai užtikrinti ir įgyvendinti, jeigu reikia, padedant Europos jūrų saugumo agentūrai; Pakartoja savo reikalavimą, kad valstybės narės greitai ratifikuotų TDO 2006 m. Jūrų darbo konvenciją ir kad nedelsiant būtų priimtas Komisijos pasiūlymas, pagrįstas pramonės susitarimu įtraukti svarbiausius jos pagrindus į Bendrijos teisę;
17. ragina valstybes nares skatinti įdarbinti ES jūrininkus savo laivynuose ir užtikrinti jiems pakankamai galimybių, siekiant išvengti jūrininkų migracijos už ES ribų;
18. pritaria Komisijos siūlymui skatinti valstybių narių Europos jūrų institucijų bendradarbiavimą ir skatina valstybes nares suderinti atitinkamas mokymo programas ir rengimą, didinant ES jūrininkų kvalifikaciją ir tobulinant jų įgūdžius;
19. pabrėžia, kad Europos jūrininkų socialinis aspektas ir darbo sąlygos glaudžiai susijusios su Europos laivyno konkurencingumu, ir būtina palengvinti jūrų pramonės darbo jėgos judumą visoje Europoje ir užtikrinti visapusiškai veikiančią vidaus rinką, kurioje nebūtų kliūčių ir nepagrįstų paslaugų teikimo apribojimų;
20. remia gerosios patirties mainus darbo sąlygų ir socialinių normų srityje ir skatina gerinti gyvenimo sąlygas laivuose, ypač plėtojant informacines ir ryšių technologijas, didinant galimybes gauti sveikatos priežiūrą, griežtinant saugos normas ir vykdant mokymus, kad būtų tinkamai tvarkomasi su jūrininkų profesijomis susijusiais pavojais;
21. Pabrėžia, kad patikrinimai turi būti konkretūs ir pagrįsti rizika ir juos atliekant jūrų pramonės bendrovėms neturėtų būti daromas papildomas reguliavimo spaudimas;
22. tikisi, kad bus atlikti tyrimai ir nustatyta, kokias atvejais ir kokiu mastu vystant technologijas gali būti kompensuojamas mažėjantis jūrininkų skaičius, tačiau įspėja, kad neišbandytos technologijos neturėtų būti pradėtos taikyti skubotai;
23. ragina jūrų uostų institucijas tobulinti pajėgumus, skirtus jūrininkams laivuose, laukiančiuose uosto prieigose, prisišvartuoti, tarp jų lengvesnes vežimo galimybes iš laivo į krantą ir atvirkščiai;
Aplinka
24. pripažįsta, kad turi būti padaryta didelė pažanga siekiant laivyboje sumažinti išmetamų SOx, NOx, CO2 dujų ir kietųjų dalelių (PM10) kiekį ir tai yra būtina siekiant ES kovos su klimato kaita tikslų; primygtinai pabrėžia, kad laivybos sektorius prisidėti prie kovos su kenksmingais teršalais ir klimato kaita galės tik sutelkus dideles finansines pastangas, skirtas paremti viešojo ir privačiojo sektorių investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą;
25. pabrėžia, kad siekiant sumažinti konkurencijos sąlygų skirtumus dėl minėtojo teršalų sumažinimo privaloma nedelsiant susitarti Tarptautinėje jūrų organizacijoje ir jas privaloma tvarka įgyvendinti, tačiau tai neturėtų Sąjungai kliudyti imtis teršalų mažinimo iniciatyvų, skirtų valstybių narių laivynams, taip paskatinant ir kitus žemynus sekti jos pavyzdžiu; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į didelius ilgųjų ir trumpųjų nuotolių maršrutus jūrų transporte, į kuriuos Tarptautinė jūrų organizacija privalo atsižvelgti;
26. ragina valstybes nares, jeigu įmanoma, kartu su kaimyninėmis šalimis, pasinaudoti galimybe ir jūrose nustatyti išmetamųjų teršalų, ypač NOx, kontrolės teritorijas; pabrėžia, kad jūrose nustačius išmetamųjų teršalų kontrolės teritorijas neturi būti iškraipyta konkurencija Europoje;
27. remia priemones, sudarančias galimybes keisti transporto rūšį į jūrų transportą, siekiant mažinti kelių eismo intensyvumą; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares kurti uostų logistikos platformas, būtinas plėtojant intermodalumą ir teritorinę sanglaudą; pabrėžia, kad tarptautinės sutartys ir Bendrijos nustatytos taisyklės neturi kliudyti nacionalinių valdžios institucijų pastangoms šioje srityje; tikisi, kad greitai ir plačiai Viduržemio jūros šalių sąjungos kontekste bus nutiesti jūrų greitkeliai, leisiantys iš karto sumažinti ir taršą, ir žemės transporto tinklų perkrovą;
28. iš esmės pritaria 2008 m. spalio mėn. priimtos MARPOL konvencijos VI priedo pataisoms, kuriomis siekiama sumažinti laivų išmetamą sieros oksidų ir azoto oksidų kiekį; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad, nuo 2015 m. įsigaliojus reikalavimui išmetamųjų teršalų kontrolės teritorijose Šiaurės ir Baltijos jūrose riboti sieros teršalų kiekį iki 0,1 %, vėl gali būti pradėta vietoje vežimo jūra trumpais atstumais naudoti sausumos transportą; ragina Komisiją kuo greičiau, vėliausiai iki 2010 m. pabaigos, pateikti Europos Parlamentui šią padėtį nagrinėjančią poveikio vertinimo ataskaitą;
29. mano, kad visų rūšių transportas, tarp jų ir jūrų, turi pamažu internalizuoti savo išorės sąnaudas; laikosi nuomonės, kad nustačius šį principą bus sukurtos lėšos, kurios pirmenybine tvarka galės būti pasitelktos įgyvendinant naujoves;
30. ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat kurti alternatyvias priemones, pvz., pradėti taikyti bunkerinio kuro mokestį, kurio dydis visų pirma priklausytų nuo kuro kokybės ir daromo poveikio aplinkai, arba įtvirtinti sąvoką „ekologiškas uostas“ – tai būtų uostas, kuriame ekologiškiems laivams paslaugos suteikiamos greičiau ir (arba) jie mokėtų mažesnes uosto įmokas;
31. ragina valstybes nares dalyvauti TJO darbe, kad būtų nustatyti ir įgyvendinami atitinkami ir visuotiniai aplinkos standartai;
32. atsižvelgdamas į tai pažymi, kad pasiekta pažangos vidaus vandenų laivybos technologijų srityje, todėl sudarytos galimybės iš esmės sumažinti esamų laivų variklių išmetamų teršalų kiekį ir galimą suskystintų gamtinių dujų, kaip kuro naudojimą; ragina Komisiją ištirti, ar šios technologijos galėtų būti pritaikytos jūrų laivuose ir kaip galėtų būti paspartintas šių techninių priemonių įgyvendinimas;
33. apgailestauja dėl to, kad Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais nepavyko pasiekti susitarimo dėl jūrų laivų išmetamo teršalų kiekio, tačiau pabrėžia, kad reikia toliau dėti daug pastangų Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO) ir po Kioto vykstančiame procese siekiant susitarti dėl visuotinių šių išmetamų teršalų mažinimo priemonių; ragina Komisiją imtis priemonių, kad per artimiausias pasaulinio lygio derybas klimato klausimais TJO gautų įgaliojimus ir turėtų skaičiais išreikštus teršalų mažinimo tikslus jūrų transportui;
34. ragina Europos Sąjungą vadovauti šiam procesui tarptautiniu lygmeniu, ypač TJO, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį jūrų sektoriuje;
35. primygtinai pabrėžia, kad svarbu numatyti suderintus techninius įrenginius, kuriais Europos uostuose nuo kranto iki laivo būtų tiekiama elektros energija, nes tai žymiai sumažintų taršą; ragina Komisiją ištirti, kuriuose uostuose yra galimybių veiksmingai naudoti techninius įrenginius;
36. primygtinai ragina Komisiją, kad ji vykdydama savo mokslinių tyrimų ir plėtros politiką pirmenybę teiktų atsinaujinančiųjų technologijų, pvz., saulės ir vėjo, naujovėms, skirtoms laivų įrangai;
37. ragina Europos Komisiją ištirti visas galimybes sumažinti ir kontroliuoti taršą išmaniosiomis technologijomis transporto srityje, visų pirma naudojant „Galileo“ sistemą;
38. pabrėžia būtinybę skatinti uosto ir muitinės operacijoms naudoti elektronines formas ir supaprastinti įvairių uosto paslaugų teikėjų ir vartotojų bendradarbiavimą, naudojant įvairias sumanias transporto sistemas ir tinklus, kaip, pavyzdžiui, SafeSeaNet ir e-Custom, spartinant operacijas ir mažinant taršą;
Saugumas
39. pritaria tam, kad buvo patvirtintas trečiasis saugumo jūroje dokumentų paketas, ir ragina valstybes nares kuo skubiau jį įgyvendinti;
40. ragina vykdyti griežtus laivų statybos, įskaitant naudojamo plieno kokybę, taip pat dizaino ir laivų remonto patikrinimus, kaip nurodoma, be kita ko, iš dalies pakeistuose teisės aktuose dėl klasifikacinių bendrovių;
41. pritaria Paryžiaus susitarimo memorandumo (SM) pakeitimams (dėl uosto valstybės kontrolės), pagal kuriuos reguliarūs patikrinimai keičiami rizika grindžiamais patikrinimais, taigi veiksmingai sprendžiamos su tais laivais, kuriuose pastebima daug trūkumų, susijusios problemos;
42. ragina valstybes nares ir laivų savininkus siekti, kad jie būtų įrašyti į Paryžiaus susitarimo memorandumo „baltojo“ sąrašo pradžią; ypač ragina Slovakiją dėti daugiau pastangų siekiant minėtojo tikslo;
43. ragina nacionalines inspekcijas ir kitas nacionalines valdžios institucijas glaudžiau bendradarbiauti ir keistis informacija apie laivus ir jų krovinius, kad būtų daroma mažiau reguliavimo spaudimo, bet veiksmingiau atliekami patikrinimai; reikalauja skubiai įdiegti integruotą informacijos valdymo sistemą, naudojant jau turimus išteklius, ypač SafeSeaNet, ir juos plečiant; ragina Komisiją kuo greičiau įdiegti pasienių ir sektorių pakraščių stebėsenos visoje Bendrijoje sistemą;
44. pripažįsta piratų grėsmę atviroje jūroje, ypač Afrikos Kyšulyje ir vandenyse prie Somalio krantų, ir ragina laivų savininkus bendradarbiauti su vyriausybėmis įgyvendinat tokias iniciatyvas kaip „Atalanta“, nes tai galėtų apsaugoti juos nuo piratų; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Jungtinėmis Tautomis siekiant apsaugoti jūrininkus, žvejus, keleivius bei pačius laivus;
45. primena, galimybės visuotinės kovos su piratavimu prieiga negali ribotis tik tarptautinėmis jūrų karinio laivyno pajėgomis, o turi būti visuminio plano, skirto skatinti taiką ir plėtrą žemėje, dalis; taip pat pažymi būtinybę, kad laivai visiškai ir tiksliai taikytų jūrų transporto organizacijų priimtas savisaugos priemones, laikydamiesi Tarptautinės jūrų organizacijos patvirtintos gerosios valdymo patirties;
Įvairūs
46. pabrėžia, kad laivyba – pasaulinis verslas, todėl visi susitarimai, jeigu įmanoma, turėtų būti sudaromi pasauliniu mastu; mano, kad TJO – šiuo tikslu tinkamiausia organizacija; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir nedelsiant ratifikuoti bei įgyvendinti TJO konvencijas, kurias jos pasirašė;
47. be to, visapusiškai pripažįsta Europos Sąjungos vaidmenį, pvz., Europos jūrų agentūros veiklą, siekiant perkelti tarptautines taisykles į ES teisę ir įgyvendinant bei remiant jūrų politiką;
48. ypač pabrėžia būtinybę pagreitinti uostų infrastruktūrų pajėgumų modernizavimą ir augimą, numatant tikėtiną jūrų keliu pervežamų prekių masto didėjimą; primena, jog siekiant šio tikslo reikalingos plataus masto investicijos, o jas vykdant bus būtina laikytis skaidraus ir sąžiningo finansavimo taisyklių, kad būtų užtikrinta sąžininga Europos uostų konkurencija; ragina Komisiją šiam tikslui užtikrinti nuoseklią reguliavimo sistemą;
49. ragina Komisiją atsižvelgti į komunikatą „Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginiai tikslai ir rekomendacijos iki 2018 m.“ ir šią rezoliuciją rengiant Transporto baltąją knygą;
50. ragina sukurti politiką, kuri skatintų uostų ir vidaus ryšius (sausieji uostai ir logistikos platformos) tose vietovėse, kur yra perkrovos problemų, ir kad ji prisidėtų prie TEN-T gairių peržiūros;
51. pabrėžia laivų statybos, leidžiančios įvaldyti ir laivuose panaudoti naująsias technologijas bei išsaugoti Europos turimas žinias, būtinas naujos kartos laivų statyboms, ekonominę ir strateginę svarbą; ragina priimti priemones teikti paramą naujovėms, moksliniams tyrimams, plėtrai ir profesiniam rengimui, siekiant, kad būtų sukurta konkurencinga ir naujovėms imli Europos laivų statybos sistema;
52. ragina, kad uostų modernizavimo ir plėtros projektuose būtų privaloma keleivių terminalus bei naujus keleivinius laivus pritaikyti riboto judrumo asmenims;
53. palankiai vertina iniciatyvą plėtoti keleivių vežėjų ir kruizų gerosios patirties kokybės kampaniją keleivių teisių srityje;
54. prašo Komisijos atsižvelgti, šiuo metu persvarstant TEN-T gaires, į ES jūrų transporto politikos iki 2018 m. rekomendacijas, ypač veiksmingos jūrų greitkelių ir upių transporto integracijos aspektu, taip pat Europai svarbių uostų tinklo integracijos aspektu;
55. ragina Komisiją parengti atitinkamą Europos vidaus vandenų laivybos strategiją ir suderinti ją su dabartine strategija, kad būtų skatinama optimali prekių vežimo grandinė tarp jūrų ir vidaus vandenų;
56. ragina Komisiją nedelsiant pateikti veiksmų planą, kurį jį pažadėjo parengti siekdama papildyti komunikatą ir į jį įtraukti būtinus patikslinimus;
o o o
57. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
Europeana.Tolesni veiksmai
399k
98k
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl komunikato „Europeana – tolesni veiksmai“ (2009/2158(INI))
– atsižvelgdamas į 2009 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos komunikatą „Europeana – tolesni veiksmai“ (COM(2009)0440),
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Autorių teisės žinių ekonomikoje“ (COM(2009)0532),
– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvadas dėl Europos skaitmeninės bibliotekos EUROPEANA(1),
– atsižvelgdamas į 2008 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos kultūros paveldas vienu pelės klavišo spustelėjimu. Europos Sąjungos kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, prieinamumo internetu ir jos išsaugojimo suskaitmenintos pažanga“ (COM(2008)0513),
– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 4 d. paskelbtą galutinę aukščiausiojo lygio ekspertų grupės, atsakingos už skaitmeninių bibliotekų klausimus, pogrupio, nagrinėjančio autorių teisių aspektus, ataskaitą dėl skaitmeninio išsaugojimo, nenustatytos autorių teisės kūrinių ir nebespausdinamų kūrinių,
– atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės mėn. paskelbtą galutinę aukščiausiojo lygio ekspertų grupės, atsakingos už skaitmeninių bibliotekų klausimus, pogrupio, nagrinėjančio privataus ir viešojo sektorių partnerystės aspektus, ataskaitą dėl privataus ir viešojo sektorių partnerystės, su kurios pagalba būtų skaitmeniniu formatu išsaugotas ir internetu prieinamas Europos kultūros paveldas,
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl „i2010: Europos skaitmeninės bibliotekos“(2),
– atsižvelgdamas į 2006 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos rekomendaciją 2006/585/EB dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, išsaugojimo skaitmeniniu formatu ir internetinės prieigos prie jos(3),
– atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(4),
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 167 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą, taip pat į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei į Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0028/2010),
A. kadangi itin svarbu suteikti ir supaprastinti universalią prieigą prie Europos kultūros paveldo skaitmeninėje erdvėje ir užtikrinti, kad šis paveldas būtų skatinamas ir saugomas ateities kartoms Europoje ir už jos ribų,
B. kadangi skaitmeninant Europos kultūros paveldo medžiagą itin svarbi Europos politika kultūros srityje, kuri atspindėtų ryžtingą Europos Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimą išsaugoti, gerbti ir skatinti kultūros įvairovę,
C. kadangi turėtų būti kuo labiau skatinama ir kaip galima lengviau prieinama bendro Europos paveldo gausa ir įvairovė, taip pat ir už Europos ribų, o valstybės narės ir kultūros institucijos, ypač bibliotekos, stengdamosi tai užtikrinti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, turi atlikti pagrindinį vaidmenį,
D. kadangi Europos kultūros paveldą daugiausia sudaro viešai prieinami kūriniai, o suteikiant prieigą prie šių kūrinių skaitmeninėje erdvėje turėtų būti dedamos visos įmanomos pastangos siekiant užtikrinti kokybišką jų formatą,
E. kadangi norint gerinti švietimo ir gyvenimo standartus prioritetas turi būti teikiamas prieigai prie kultūros ir švietimo informacijos,
F. kadangi būtina nustatyti bendrus Europos kultūros paveldo skaitmeninimo standartus ir kadangi daugybė įvairiose bibliotekose saugomų suskaitmenintų kūrinių viešai neprieinami dėl to, kad nesutampa jų skaitmeniniai formatai,
G. kadangi bibliotekos savo personalo dėka yra labiausiai kvalifikuotos institucijos atlikti kūrinių skaitmeninimo proceso priežiūrai ir šiam procesui valdyti,
H. kadangi Europos skaitmeninė biblioteka turėtų būti daugiau negu informacijos tvarkymo priemonėmis valdoma skaitmeninė kolekcija – ji turėtų aprėpti kuo įvairesnių techninių pajėgumų vystymą ir išteklius informacijai kurti, tyrinėti ir naudoti,
I. kadangi turi būti atsižvelgta į spartų naujų technologijų vystymąsi ir į jo lemiamus kultūrinės veiklos pokyčius, taip pat į skaitmeninimo projektus, kurie šiuo metu įgyvendinami už Europos ribų,
J. kadangi, savo ruožtu, valstybės narės turi nedelsdamos telkti didesnes pastangas, vienyti pajėgas ir apsirūpinti būtinomis priemonėmis, reikalingomis išsaugoti ir skatinti savo indėliui į Europeaną, ir taip didinti Europos regimumą pasaulyje,
K. kadangi iki šiol suskaitmeninta tik nedidelė Europos kultūros paveldo dalis, valstybėse narėse daroma nevienoda pažanga šioje srityje, o viešojo finansavimo, skirto didelio masto skaitmeninimui atlikti, nepakanka; kadangi valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų siekdamos pagreitinti viešai prieinamų ir privačiai saugomų kūrinių skaitmeninimo procesą,
L. kadangi Europos kultūros paveldo ir mokslinės medžiagos skaitmeninimas taip pat naudingas ir kitiems sektoriams, pvz., švietimo, mokslo sektoriams, moksliniams tyrimams, turizmui, verslui, naujovėms ir žiniasklaidai,
M. kadangi skaitmeninės technologijos taip pat yra puiki priemonė, užtikrinanti galimybę susipažinti su Europos kultūros paveldu tiems žmonėms, įskaitant ir neįgaliuosius, kurie susiduria su prieigos prie kultūros kliūtimis,
N. kadangi ES valstybėse narėse labai skiriasi autorių teises reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, o padėtis, susijusi su daugybės kūrinių autorių teisėmis, lieka neaiški,
O. kadangi būtina nedelsiant imtis veiksmų siekiant išspręsti XX ir XXI amžių turinio „skaitmeninės juodosios skylės“ klausimą, nes didelės kultūrinės vertės darbai nyksta nepanaudoti; kadangi priimant bet kokį sprendimą turi būti tinkamai atsižvelgta į visų susijusių šalių interesus,
P. kadangi bet kuris saugomas ar viešai prieinamas kūrinys, kurio teisių turėtojo ar turėtojų arba gretutinių teisių turėtojų neįmanoma nustatyti ar rasti, nors buvo atlikta dokumentais patvirtinta išsami paieška, turėtų būti laikomas nenustatytos autorių teisės kuriniu,
Q. kadangi būtina išsamiau informuoti apie Europos skaitmeninės bibliotekos fondo darbo pažangą,
R. kadangi būtina užtikrinti didesnį Europos Sąjungos veiklos skaidrumą,
Europeana – esminis žingsnis siekiant išsaugoti ir populiarinti Europos kultūros paveldą
1. palankiai vertina tai, kad sukurta ir plėtojama aukštos kokybės turinio Europos skaitmeninė biblioteka, muziejus ir archyvas Europeana – bendras tiesioginės daugiakalbės prieigos prie Europos kultūros paveldo taškas ir vartai į jį;
2. pažymi, kad skaitmeninei bibliotekai Europeana turėtų būti keliamas tikslas saugoti Europos kultūros paveldą, kad ateities kartos galėtų kaupti bendrą Europos atmintį, o labiau pažeidžiami dokumentai būtų apsaugoti nuo žalos, daromos nuolat juos naudojant;
3. pabrėžia, kad kiekvienam iš toli pasiekiama skaitmeninė biblioteka Europeana yra kultūros demokratizacijos priemonė, taigi labai didelis visuomenės segmentas galės susipažinti su retais ar senais Europos paveldo dokumentais, nors dėl pastarųjų išsaugojimo problemos paprastai juos sunku pasiekti;
4. pabrėžia, kad vystant Europeaną svarbu užtikrinti, kad tai būtų visapusiškai veiksminga sistema, turinti daugiakalbę sąsają, pasižyminti semantinėmis žiniatinklio ypatybėmis, išsauganti aukštą kūrinių kokybę ir suteikianti prieigą prie informacijos visame pasaulyje;
Tikslai ir siekiniai
5. ragina užtikrinti, kad įvairių suskaitmenintų objektų skaičius Europeanoje iki 2015 m. siektų 15 mln.;
6. labai apgailestauja, kad valstybių narių indėlis į Europeanos turinį nevienodas, ir primygtinai ragina jas bei kitas kultūros institucijas glaudžiai bendradarbiauti skaitmeninant kūrinius ir visais įmanomais lygmenimis dėti nenutrūkstamas pastangas rengiant skaitmeninimo planus, savo ruožtu, vengti pakartotinių veiksmų ir, norint, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai (iki 2010 m. suskaitmeninta 10 mln. dokumentų), užtikrinti, kad kultūros turinys būtų skaitmeninamas greičiau;
7. pabrėžia būtinybę svarstyti klausimą dėl to, kaip skaitmeninimo planus parengusios kultūros institucijos galėtų būti skatinamos sudaryti susitarimus su teisių turėtojais, siekiant, kad kūriniai būtų prieinami daugiateritoriniu lygmeniu ir skatinama konkurencinės aplinkos plėtra dalyvaujant interneto knygų pardavėjams bei taip padedama skleisti Europos kultūros paveldą visame žemyne;
8. pažymi, jog iki šiol vien Prancūzija parūpino 47 proc. visų Europeanos suskaitmenintų objektų, taigi būtina gerokai aktyviau raginti valstybes nares prisidėti ir užtikrinti jų nacionalinių bibliotekų ir kultūros institucijų dalyvavimą šiame procese, kad visiems europiečiams būtų suteikta visapusiška prieiga prie jų pačių kultūros paveldo;
9. ragina Komisiją padėti ieškoti būdų ir priemonių, reikalingų atkreipti valstybių narių dėmesiui į tai, kad Europeanos vartotojai ieško jų nacionalinėse kolekcijose prieinamų svarbių kūrinių, tačiau ne naudodamiesi Europeana;
Privalumai
10. pabrėžia, kad ekonominiu požiūriu skaitmeninimas potencialiai naudingas, nes suskaitmeninus kultūros vertybes daromas didelis ekonominis poveikis – ypač su kultūra susijusiems veiklos sektoriams – ir stiprinama žinių ekonomika, tačiau turėtų būti atsižvelgta į tai, kad kultūros turtas nėra standartinė ekonomikos prekė, taigi jis turėtų būti apsaugotas nuo pernelyg didelės komercializacijos;
11. pabrėžia, kad Europeana turėtų tapti vienu iš pagrindinių švietimo ir mokslinių tyrimų orientyrų; mano, kad nuosekliai įtraukus Europeaną į švietimo sistemą jaunieji europiečiai priartėtų prie savo kultūros, literatūros ir mokslo paveldo bei turinio; mano, kad ji taptų konvergencijos erdve ir prisidėtų prie ES transkultūrinės sanglaudos;
Prieiga kiekvienam
12. pabrėžia, kad pagrindinis kriterijus kuriant portalą turėtų būti tai, ar vartotojui lengva juo naudotis, ypač tai, ar turinys randamas paprastu ir suprantamu būdu;
13. pabrėžia, jog siekiant, kad naudotis Europeana būtų patogu visiems ES piliečiams, būtina kuo greičiau rasti būdų skelbti joje informaciją visomis oficialiosiomis kalbomis;
14. pažymi, kad plėtojant portalą turėtų būti atsižvelgta į neįgaliųjų reikmes: jiems turėtų būti suteikta visapusiška prieiga prie bendrų Europos žinių; todėl ragina leidėjus pasirūpinti, kad daugiau kūrinių būtų prieinama neįgaliems asmenims patogiu formatu; rekomenduoja Komisijai užtikrinti, kad neįgaliesiems būtų parengtos specialios skaitmeninės kuo didesnės dalies turinio versijos, pvz., įskaitant jas balsu;
15. pabrėžia lygiateisės prieigos prie bendro Europos kultūros paveldo svarbą ir prašo valstybių narių pašalinti ES viduje esančias kliūtis, kurios trukdo naudotis kai kuriomis Europeanos turinio dalimis;
16. pabrėžia, kad privatiems asmenims ir viešosioms institucijoms turi būti užtikrinta galimybė naudotis nemokama prieiga prie portalo Europeana ir susipažinti su jame laikomais dokumentais, jų nepersikeliant; pabrėžia, kad portalui Europeana turėtų būti suteikta galimybė imti mokestį už visų autoriaus teisių saugomų kūrinių ir kitos medžiagos perkėlimą ir atspausdinimą; šis mokestis turėtų būti socialiai priimtinas;
17. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų išvengta žinių skirtumo tarp Europos ir ES nepriklausančių šalių, ir užtikrinti europiečiams visapusišką prieigą prie įvairaus jų pačių kultūros paveldo bei suteikti visame pasaulyje lengvesnę prieigą prie jo;
18. ragina Komisiją tęsti aukščiausiojo lygio ekspertų grupės pradėtą darbą, kadangi taip prisidedama prie bendros Europos skaitmeninių bibliotekų vizijos, ir pritaria praktiniams svarbiausių problemų, neigiamai veikiančių interneto prieigą prie kultūros vertybių, sprendimams;
19. pabrėžia, kad Europeaną administruojantys subjektai turėtų imtis visų būtinų veiksmų, kad Europos piliečiams, ypač tiems, kurie dalyvauja kultūrinėje privataus, viešojo ir švietimo sektorių veikloje, apie šią skaitmeninę biblioteką būtų skelbiama internetu ir neinternetinėmis priemonėmis;
Pažangus Europeanos turinio plėtojimas apimties ir kokybės požiūriais
20. ragina turinio teikėjus užtikrinti įvairesnio tipo Europeanos turinį – ypač kai tai susiję su garso ir vaizdo turiniu – ir atkreipti ypatingą dėmesį į žodinėms kultūroms priklausančias raiškos formas ir į itin pažeidžiamos būklės kūrinius atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės, ypač į autorių ir atlikėjų, teises; todėl pabrėžia, kad norint apsaugoti kūrinio vientisumą ir išvengti bet kokio galimo įsikišimo (cenzūros, kūrinio pakeitimų ir t. t.) svarbu paisyti neturtinių teisių;
21. yra įsitikinęs, kad laisva meninė raiška yra fundamentali vertybė; mano, kad kultūros institucijoms ar kaupėjams neturėtų būti taikoma Europeanoje pateikiamo Europos kultūros, literatūros ar mokslo turinio kontrolė ar cenzūra;
Viešosios sferos turinys ir prieiga prie jo
22. yra įsitikinęs, kad net ir pakeitus formatą viešai prieinamas turinys analoginiu pavidalu ir toliau turėtų būti viešai prieinamas skaitmeninėje aplinkoje;
23. primena, kad svarbiausias Europos skaitmeninimo politikos tikslas turi būti Europos kultūros paveldo apsauga ir kad šiuo požiūriu būtinos garantijos neišskirtiniam skaitmeninimo veiklos statusui užtikrinti, kad dėl šios veiklos nebūtų kuriamos naujos, skaitmeninimo proceso paskatintos, teisės, pvz., įpareigojimas mokėti už pakartotinį viešai prieinamų kūrinių naudojimą;
24. primena, kad turi būti sudarytos sąlygos Europeanai pasinaudoti susitarimais, viešo ir privataus sektorių partnerystės pagrindu pasirašytais su kitomis bibliotekomis, ir kad todėl minėtosios bibliotekos turi būti aprūpintos fizinėmis jau suskaitmenintų bylų kopijomis;
25. pažymi, kad fizinės viešai prieinamų kūrinių, suskaitmenintų privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės pagrindu, bylos turi likti institucijos, kuri atstovauja viešojo sektoriaus partneriui, nuosavybe ir kad įrodžius, jog tai neįmanoma, ir todėl valstybės narės kultūros institucijai privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės pagrindu sudarius susitarimą, į kurį įtrauktos išskirtinės teisės suskaitmeninti jų nacionalinio paveldo kūrinį sąlyga, prieš juos pateikiant į Europeaną turi būti gauta garantija, kad pasibaigus minėtosios sąlygos galiojimo terminui suskaitmenintos bylos taps šios institucijos nuosavybe;
26. pabrėžia, kad skaitmeninė biblioteka neturi nukrypti nuo savo pradinio tikslo, t. y. užtikrinti, kad platinti žinias internetu nebūtų palikta privačioms komercinėms bendrovėms, kad dėl kūrinių skaitmeninimo nebūtų varžomas Europos paveldo viešumas ir kad dėl šios priežasties nebūtų privatizuota visuomeninė sfera;
27. rekomenduoja Komisijai kreiptis į skaitmeninio turinio teikėjus su prašymu sertifikuoti Europeanoje pateikiamas tinklavietes;
28. ragina Europos kultūros institucijas, atsakingas už viešai prieinamų kūrinių turinio skaitmeninimą, užtikrinti prieigą prie šio turinio pasitelkiant Europeaną ir neriboti prieigos, pvz., suteikiant ją tik savo šalies teritorijoje;
Klausimai, susiję su autoriaus teisėmis, įskaitant nenustatytos autorių teisės kūrinius
29. pabrėžia, kad vadovaujantis kompleksiniu sektorių požiūriu ir nepažeidžiant intelektinę nuosavybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų bei išsaugant teisėtus teisių turėtojų interesus turėtų būti rasti sprendimai dėl galimybių Europeanoje suteikti prieigą prie kūrinių, kurių autorių teisės saugomos, ypač prie nebespausdinamų ir nenustatytos autorių teisės kūrinių; yra įsitikinęs, kad pirmenybė galėtų būti teikiama tokiems sprendimams, kaip išplėstinė kolektyvinių licencijų sistema, ar kitokiai kolektyvinio valdymo praktikai;
30. palankiai vertina Komisijos inicijuotą diskusiją ES autoriaus teisių teisės klausimais, kuria siekiama užtikrinti teisių turėtojų ir vartotojų teisių pusiausvyrą globalinių saitų siejamame pasaulyje atsižvelgiant į sparčiai kintančią naujų interneto technologijų tikrovę ir socialinę bei kultūrinę praktiką;
31. atsižvelgdamas į tolesnį autoriaus teisių apsaugos vystymąsi Europoje, ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti kaip galima labiau suderintas ir kuo išsamesnes teisines nuostatas, kurias taikant būtų užtikrinta, kad paties skaitmeninimo proceso metu neįsigaliotų sui generis autoriaus teisės; laikosi nuomonės, kad šių diskusijų metu taip pat turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar viešosioms institucijoms skaitmeninant nenustatytos autoriaus teisės kūrinius turėtų būti numatytos teisinės išimtys;
32. pabrėžia nenustatytų autorių teisių kūrinių svarbą, nes šių kūrinių teisės taip pat saugomos, nors net atlikus kruopščią paiešką nepavyko nustatyti šių teisių turėtojų, o taip pat būtinybę pagal sektorius kruopščiai nustatyti tokių kūrinių rūšį ir apimtis, siekiant surasti tinkamą sprendimą;
33. ragina Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl nenustatytų autoriaus teisių kūrinių skaitmeninimo, išsaugojimo ir jų sklaidos remiantis savo 2009 m. spalio 19 d. komunikatu „Autorių teisės žinių ekonomikoje“, kadangi tai padėtų išspręsti šiuo metu aktualų teisinio nekonkretumo klausimą atsižvelgiant į kruopščios teisių turėtojų paieškos ir jų atlygio reikalavimų;
34. pritaria Komisijos ketinimui glaudžiai bendradarbiaujant su visomis susijusiomis suinteresuotomis šalimis parengti paprastą ir ekonomišką teisių išaiškinimo sistemą, kuri būtų taikoma siekiant suskaitmeninti paskelbtus kūrinius ir užtikrinti interneto prieigą prie jų;
35. todėl palankiai vertina tokias iniciatyvas, kaip projektas ARROW(5), kurio partneriai yra teisių turėtojai ir bibliotekų atstovai, ir joms pritaria, ypač todėl, kad šių iniciatyvų tikslas – nustatyti teisių turėtojus ir jų teises ir išsiaiškinti su kūrinio teisėmis susijusią padėtį, įskaitant tai, ar tai nenustatytos autorių teisės kūrinys ir ar šis kūrinys jau nebespausdinamas;
36. ragina Komisiją sukurti Europos nenustatytų autoriaus teisės kūrinių, t. y. saugomų kūrinių, kurių teisių turėtojai nežinomi ar negali būti nustatyti, nors atlikta kruopšti, dokumentais pagrįsta, jų paieška, duomenų bazę, su kurios pagalba būtų galima keisti informacija apie teisių turėtojus ir taip užtikrinti mažesnes atidžiai teisių turėtojų paieškai skiriamas sąnaudas;
37. pritaria nuosekliam Europos lygmeniu priimtam sprendimui dėl nenustatytos autorių teisės kūrinių skaitmeninimo ir sklaidos: iš pradžių jie turi būti aiškiai apibrėžti, nustatyti bendri standartai (įskaitant deramos atidos principą stengiantis rasti šių kūrinių savininkus) ir išspręsti galimo autoriaus teisių pažeidimo klausimą, kai naudojamasi minėtaisiais nenustatytos autoriaus teisės kūriniais;
38. pabrėžia, kad būtina rasti sprendimą dėl asmeninių dokumentų (korespondencijos, užrašų, nuotraukų ir filmų), kuriuos saugo kultūros institucijos, bet niekada nėra jų publikavusios ar viešai paskelbusios, nors tai kelia privatumo apsaugos ir moralinių teisių klausimus;
Technologijos
39. pažymi, kad būtina kurti technologijas, skirtas užtikrinti ilgalaikiam ir tvariam skaitmeniniam išsaugojimui, prieigos prie turinio sistemų savitarpio suderinamumui, daugiakalbei navigacijai ir turinio prieinamumui bei nustatyti vienodiems standartams; palankiai vertina tai, kad kaupiant Europeanos kolekciją nuolat naudojama atvirojo kodo programinė įranga;
40. rekomenduoja Komisijai saugoti atsargines nacionalinių institucijų ar privačiojo sektoriaus partnerių pateiktos suskaitmenintos medžiagos bylas šiems partneriams ar institucijoms priklausančiose techninės įrangos laikmenose;
41. rekomenduoja Komisijai ir privačiojo sektoriaus institucijoms partnerėms rasti IT sprendimus, pvz., sukurti pastovųjį (angl. read-only) ir nuo kopijavimo apsaugotą formatus ir pritaikyti juos tinklavietėje Europeana paskelbtai suskaitmenintai medžiagai, kuri saugoma autoriaus teisėmis; rekomenduoja bylos pristatymo puslapyje pateikti nuorodą į turinio teikėjo tinklavietę, iš kurios būtų galima dokumentą persikelti laikantis teikėjo nustatytų sąlygų;
42. rekomenduoja Komisijai primygtinai reikalauti nustatyti standartinį suskaitmenintų kūrinių elektroninį formatą ir užtikrinti, kad suskaitmeninti dokumentai būtų suderinami su interneto sąsaja ir duomenų baze;
43. prašo aukščiausiojo lygio ekspertų grupę išnagrinėti galimybę naudoti „Web 2.0“ programinę įrangą atskiroje interneto erdvėje;
Finansavimo ir valdymo klausimai
44. pabrėžia, kad norint užtikrinti ilgalaikę Europeanos veiklą būtina sukurti tvaraus finansavimo ir valdymo modelį ir kad kuriant šį valdymo modelį esminį vaidmenį atlieka tiesiogiai suinteresuotos šalys;
Rėmimas; viešojo ir privataus sektorių partnerystė
45. pabrėžia, kad norint pakelti didelių skaitmeninimo sąnaudų naštą ir atlaikyti laiko spaudimą turi būti sukurti nauji finansavimo metodai, pvz., pasitelkiant privataus ir viešojo sektoriaus partnerystę, jeigu ši partnerystė, skatindama prieigą prie kūrinių su kultūros institucijų pagalba, atitinka intelektinės nuosavybės ir kompetencijos nuostatas; taip bibliotekoms būtų užtikrinta nevaržoma prieiga prie suskaitmenintų bylų netaikant jokių laiko apribojimų;
46. pabrėžia, kad svarbus suderintas Europos lygmens požiūris į viešo ir privataus sektorių partnerystės sąlygų klausimą ir kad būtina nuodugniai ištirti partnerystės susitarimus su privačiais subjektais dėl skaitmeninimo planų, ypač dėl išimtinių teisių trukmės, dėl indeksavimo ir nuorodų paieškos sistemoje, kurias savo tikslais naudoja skaitmeninių bylų bibliotekos, dėl paslaugų tęstinumo ir minėtųjų nekonfidencialaus pobūdžio susitarimų bei skaitmeninimo kokybės;
47. pažymi, kad nacionalinėse bibliotekose saugomų kūrinių skaitmeninimas yra mokesčių mokėtojų finansinių investicijų rezultatas, pasiektas jiems mokant mokesčius; todėl pabrėžia, kad privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės pagrindu pasirašytose sutartyse turi būti numatyta galimybė į visų paieškos sistemų rodyklę įtraukti kūrinio, kurį bibliotekos vardu suskaitmenino privačiam sektoriui atstovaujanti partnerystės šalis, kopiją, kad ją būtų galima rasti ne tik privačiam partnerystės sektoriui atstovaujančios bendrovės, bet ir bibliotekos tinklavietėje;
48. primena, kad privačių partnerių dalyvavimas skaitmeninimo procese neturi sudaryti sąlygų privačiam monopoliui, kuris keltų grėsmę kultūros įvairovei ir pliuralizmui, formuotis ir kad norint įtraukti privačias bendroves būtina užtikrinti, kad jos vadovautųsi konkurencijos nuostatomis;
49. pabrėžia, kad rėmimas yra įdomi alternatyva Europeanai, kadangi tai galimybė finansuoti ne tik skaitmeninimo veiklą, bet ir tvarkyti atsiskaitymo už nebespausdinamų kūrinių, kūrinių, kurių autoriaus teisės nenustatytos ir kurių autorių teisės saugomos, autorių teises procedūras bei skelbti šiuo kūrinius internetu;
ES ir viešoji finansinė parama
50. pabrėžia, kad didelę dalį finansavimo turėtų sudaryti viešieji indėliai, t. y. ES, valstybių narių ir kultūros organizacijų indėliai, ir siūlo Europeanos skaitmeninimo procesą vertinti kaip dalį Lisabonos strategijos, o į kitą daugiametę finansinę programą įtraukti atskirą biudžeto eilutę;
51. pabrėžia, jog tik numačius atskirą biudžeto eilutę galima sudaryti sąlygas, reikalingas užtikrinti, kad turimos lėšos būtų leidžiamos skaidriai ir vadovaujantis nustatytais tikslais;
52. pažymi, kad iki šiol pagal programą „eContentplus“ 2009–2011 m. laikotarpiu Europeanai skirta tik 6,2 mln. eurų;
53. ragina kitoje daugiametėje finansinėje programoje numatyti kelis kartus didesnį negu iki šiol Europeanos finansavimą;
54. pabrėžia būtinybę panaikinti teisines kliūtis, su kuriomis susiduriama ES lygmeniu, kad bibliotekos galėtų kreiptis dėl Europos finansavimo skaitmeninimo veiklai;
55. ragina valstybes nares ir Komisiją pateikti Europos Parlamentui metinę Europeanos sąnaudų ir pasiektos pažangos ataskaitą;
56. siūlo, kad jau 2011 m. Parlamentas kartu su Komisija persvarstytų finansavimo procedūras ir parengtų tausų projekto finansavimo 2013 m. ir vėlesniuoju laikotarpiu modelį; laikosi nuomonės, kad perėjus prie privataus ir viešojo finansavimo sistemos būtų padidintas svetainės potencialas;
Informacija ir informavimo skatinimas
57. siūlo surengti finansavimo ir reklamos kampaniją „Prisijunk prie Europeanos“ ir išsamiau supažindinti su šiuo klausimu bei paaiškinti jo svarbą, taip pat rekomenduoja skirti dalį Europeanai numatytų išteklių kuo didesnės dalies visuomenės informavimo apie biblioteką, kurioje saugoma kaip galima gausesnė kūrinių kolekcija, tikslu pasitelkiant visų rūšių (tekstinę, garso ir vaizdo) žiniasklaidą;
58. siūlo kūrybingai reklamuoti kampaniją „Prisijunk prie Europeanos“; ši kampanija, vykdoma ir remiama viešo ir privataus sektorių partnerystės pagrindu, pirmiausia turėtų būti skirta jaunimui, pvz., ji galėtų būti rengiama tarptautinių sporto renginių arba meno parodų ir su kultūros sritimis susijusių konkursų metu;
59. ragina Komisiją inicijuoti žiniasklaidos ir interneto kampaniją, skirtą populiarinti tinklavietei Europeana, nukreipti srautui iš Europos serverių į Europeanos šaltinius, kaip pagrindinę skaitmeninio formato duomenų prieigos vietą, ir paraginti valstybėms narėms bei kultūros institucijoms teikti turinį šiai tinklavietei; kartu ragina surengti specialią žiniasklaidos kampaniją, kuri būtų skirta visų švietimo sistemos lygmenų studentams ir mokytojams ir kurios metu didžiausias dėmesys būtų skiriamas Europeanos skaitmeninių išteklių panaudai lavinimo tikslais;
60. laikosi nuomonės, kad ši kampanija labai panaši į veiklą, kurios raginama imtis siekiant panaikinti Europoje vis dar aktualų skaitmeninį pasidalijimą, ir užtikrinti, kad Europeana ir kitas interneto turinys, informacija bei galimi jų privalumai būtų prieinama kiekvienam, kad ir kur tas asmuo būtų; rekomenduoja grįsti šią kampaniją ir ypač Europeanos naudojimo mokyklose potencialą supratimu, kad interneto prieiga prie išsamesnio turinio ir įvairiapusiškesnės informacijos nėra tikslas savaime, taigi be to turi būti imamasi iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama stimuliuoti kritišką interneto turinio ir informacijos analizę;
61. ragina Komisiją užtikrinti, kad informacijos kampanijos ir panaši su Europeana susijusi informuotumo didinimo veikla būtų vykdoma per atitinkamas partnerines organizacijas valstybėse narėse;
Valdymas
62. palankiai vertina dabartinį Europos skaitmeninės bibliotekos fondo indėlį skatinant oficialius muziejų, archyvų, garso ir vaizdo archyvų ir bibliotekų susitarimus dėl bendradarbiavimo kuriant jungtinį portalą Europeana ir užtikrinant jo ilgalaikiškumą;
63. yra įsitikinęs, kad kultūros institucijos ir toliau turi atlikti pagrindinį vaidmenį administruodamos Europeaną ir kad ši administracinė veikla turėtų būti kuo demokratiškesnė; ragina jas bendradarbiauti siekiant, kad tas pats darbas nebūtų skaitmeninamas kelis kartus, o ištekliai būtų naudojami racionaliai;
64. ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti šio projekto valdymą ir užtikrinti, kad būtų paskirta kompetentinga nacionalinio lygmens institucija, kuri vadovautų skaitmeninimo procesui ir jį stebėtų, skatintų informacijos apie projektą Europeana sklaidą tarp bibliotekų ir kultūros medžiagos teikėjų ir rinktų turimą skaitmeninę medžiagą tiesiai iš teikėjų, siekdama ją konvertuoti pagal vieną skaitmeninį standartą, kad naujasis turinys galėtų būti nedelsiant įkeltas į duomenų bazę Europeana; laikosi nuomonės, kad ilgainiui turėtų būti apsvarstyta galimybė teikti prioritetą siekiui rinkti turimą skaitmeninę medžiagą, parengtą įgyvendinant bendrai su Europos Sąjunga finansuojamus projektus, ir ją įkelti į skaitmeninę biblioteką Europeana;
65. siekdamas, kad būtų kuo veiksmingiau koordinuojamas Europeanos administravimas, nustatyti aiškūs realistiški tikslai ir prireikus iš naujo įvertinta svetainės veikla, siūlo skelbti viešus kvietimus dalyvauti konkurse;
66. rekomenduoja Komisijai įvertinti galimybę įsteigti Europos organą, kuris koordinuotų nacionalinių institucijų dalyvavimą stebint skaitmeninimo procesą, taip pat mokėjimus autoriams už autoriaus teises ir kitus projektui Europeana aktualius klausimus;
o o o
67. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
Prieinami informacijos apie teises ir nenustatytos autoriaus teisės kūrinius registrai (angl. Accessible Registries of Rights Information and Orphan Works, ARROW).
2006–2010 m. gyvūnų gerovės veiksmų plano vertinimas
382k
88k
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl veiksmų plano dėl gyvūnų gerovės 2006–2010 m. analizės ir įvertinimo (2009/2202(INI))
– atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. sausio 23 d. komunikatą dėl Bendrijos veiksmų plano dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m. (COM(2006)0013),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl Bendrijos veiksmų plano dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m.(1),
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl Naujosios Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategijos (2007–2013 m.)(2),
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl gyvūnų apsaugos juos žudant(3),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnį, kuriame numatyta, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos Europos Sąjungos žemės ūkio, žuvininkystės, transporto, vidaus rinkos, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei kosminės erdvės politiką, visapusiškai atsižvelgtų į gyvūnų – jaučiančių būtybių – gerovės reikalavimus, taip pat paisytų valstybių narių teisės aktų ar administracinių nuostatų bei papročių, ypač susijusių su religinėmis ceremonijomis, kultūros tradicijomis ir regioniniu paveldu,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. spalio 28 d. komunikatą „Su gyvūnų gerove susijusio ženklinimo galimybės ir Europos informacijos apie gyvūnų apsaugą ir gerovę centrų tinklo steigimas“ (COM(2009)0584),
–atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. spalio 28 d. komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009)0591),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7-0053/2010),
A. kadangi gyvūnų sveikatos standartai gyvybiškai svarbūs Europos gyvulininkystei administruoti, nes jie turi vis daugiau įtakos ūkių konkurencingumo lygiui,
B. kadangi derinant bet kurias galvijų apsaugos nuostatas Europos Sąjungoje tuo pačiu tikslu turi būti nustatytos importo taisyklės siekiant užtikrinti, kad Europos gamintojai išvengtų nepalankios padėties Europos rinkoje,
C. kadangi bet kokia veikla, skirta gyvūnams apsaugoti ir jų gerovei užtikrinti, turi būti grindžiama principu, kad gyvūnai yra jaučiančios būtybės ir kad turi būti atsižvelgta į jų specifines reikmes, ir kadangi gyvūnų gerovė 21 amžiuje yra humaniškumo išraiška ir Europos civilizacijos bei kultūros uždavinys,
D. kadangi įgyvendinant gyvūnų gerovės strategiją svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į padidėjusias gyvūnų gerovės išlaidas, ir kadangi nemezgant dialogo Europos ir pasaulio lygmenimis, nevykdant ryžtingos informavimo skatinimo politikos ir neskleidžiant informacijos apie aukštų gyvūnų gerovės standartų privalumus Europoje ir už jos ribų, t. y. šią strategiją vienašališkai įgyvendinant tik Europos Sąjungoje, ambicinga gyvūnų gerovės politika gali būti tik iš dalies sėkminga,
E. kadangi siekiant toliau plėtoti gyvūnų apsaugą Bendrijoje būtina aktyviau skatinti mokslinius tyrimus ir integruoti gyvūnų apsaugą į visus susijusius poveikio vertinimus, o į sprendimų priėmimo procesą įtraukti visas suinteresuotąsias šalis; kadangi dabartinių nuostatų skaidrumas, priėmimas ir vienodas taikymas bei stebėsena, kaip jų laikomasi visais lygmenimis, yra būtina sąlyga, kad Europoje būtų įgyvendinta sėkminga gyvūnų apsaugos strategija,
F. kadangi pastaraisiais metais Europoje priimta įvairių su gyvūnų gerove susijusių teisės aktų, o pasiektas gyvūnų apsaugos lygis yra vienas aukščiausių pasaulyje,
G. kadangi savo 2006 m. parengtoje rezoliucijoje Parlamentas ragino Komisiją prieš rengiant kitą veiksmų planą pateikti gyvūnų gerovės politikos rengimo ataskaitą ir įtraukti į savo tarptautinių derybų darbotvarkę klausimą dėl gyvūnų gerovės užtikrinimo visose srityse,
H. kadangi dar 2006 m. Parlamentas pabrėžė būtinybę geriau informuoti piliečius apie gyvūnų gerovę ir apie mūsų gamintojų pastangas siekiant laikytis taisyklių,
I. kadangi gyvūnų gerovė negali būti pamiršta, nes jos dėka Europos Sąjunga gali įgyti santykinį pranašumą, tačiau tik tuo atveju, jeigu atviroje rinkoje Europos Sąjunga užtikrins, kad visi iš trečiųjų šalių įvežti gyvūnai ir mėsa atitiks tuos pačius gyvūnų gerovės reikalavimus, kurie taikomi Europos Sąjungoje,
J. kadangi tuo metu, kai bus vertinamas ir analizuojamas Bendrijos veiksmų planas dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m., Europos Sąjunga turi įsipareigoti ryžtingai pasisakyti už gyvūnų gerovės standartų įtraukimą į kito PPO susitarimo skirsnį dėl žemės ūkio iki bus galutinai sudarytas bendrasis susitarimas,
K. kadangi gyvūnų gerovė, gyvūnų sveikata ir gaminių sauga susiję ir kadangi užtikrinant aukšto lygio gyvūnų gerovę, pradedant jų veisimu ir baigiant paskerdimu, galima pagerinti gaminių saugą ir kokybę,
L. kadangi tam tikra vartotojų grupė sutinka mokėti didesnę kainą už aukštesnius gyvūnų gerovės standartus atitinkančius produktus, nors kur kas daugiau vartotojų iki šiol renkasi pigesnius produktus,
M. kadangi savo minėtoje 2006 m. rezoliucijoje Europos Parlamentas primygtinai tvirtino, kad priimamos taisyklės, standartai ir rodikliai turėtų būti grindžiami naujausiomis technologijomis ir mokslo žiniomis, ir pabrėžė, kad būtina atsižvelgti ir į ekonominius aspektus, nes būtent siekiant užtikrinti aukštus gyvūnų gerovės standartus ES ūkininkai patiria veiklos, finansinių ir administracinių išlaidų; kadangi nesilaikant abipusiškumo principo kyla grėsmė, kad bus nesąžiningai konkuruojama su Bendrijai nepriklausančiais gamintojais,
N. kadangi Europos Sąjunga, analizuodama Bendrijos veiksmų planą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m. ir prieš pradėdama svarstyti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpiu po 2013 m. klausimus, turi prisiimti nuoseklią poziciją gerovės klausimu atsižvelgdama į ekonominius padarinius, susijusius su papildomomis gyvulių augintojams tenkančiomis išlaidomis, ir susiedama juos su jiems skirtais adekvačiais priedais prie pajamų, kurie būtų skiriami kainų ir rinkų ir (arba) tiesioginės pagalbos politikos pagrindu,
O. kadangi itin svarbu, jog šalia Europos gyvūnų apsaugos politikos būtų vykdoma nuosekli prekybos politika, kuri turi būti grindžiama tuo, kad, nepaisant ES pastangų, gyvūnų gerovės klausimai neįtraukti nei į 2004 m. liepos mėn. pagrindų susitarimą, nei į jokį kitą svarbų PPO Dohos derybų raundo dokumentą; kadangi tol, kol pagrindiniai PPO prekybos partneriai iš esmės nepakeis savo požiūrio, ekonomiškai nenaudinga taikyti tolesnius gyvūnų gerovės standartus, nes tai darytų neigiamą poveikį tarptautiniam gamintojų konkurencingumui,
P. kadangi gyvūnų gerovė visuotinai suvokiama kaip su gera gyvūnų padėtimi ir sveikata susijusių standartų ir normų, skirtų patenkinti atitinkamų rūšių gyvūnams būdingiems poreikiams ir ilgalaikėms gerovės reikmėms, taikymo rezultatas; kadangi Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (GSO) pripažįsta, kad vieni iš svarbiausių gyvūnų gerovės reikalavimų yra maistas ir vanduo, galimybė natūraliai elgtis ir sveikatos priežiūra,
Q. kadangi 2009 m. spalio mėn. Komisijos komunikate „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ pažymima, kad „neretai maisto produktų tiekimo grandinės susitariančiųjų šalių derybinė galia labai skiriasi“ ir kad tai „neigiamai veikia maisto produktų tiekimo grandinės konkurencingumą, kadangi efektyviai dirbantys mažesni proceso dalyviai gali būti priversti tenkintis mažesniu pelningumu, o dėl to būtų ribojamos jų galimybės ir paskatos investuoti į produktų kokybės gerinimą ir diegti inovacijas gamybos procesuose“,
R. kadangi dėl jau minėto išlaidų didėjimo gamyba gali būti perkelta į kitus regionus, kur gyvūnų apsaugos lygis žemesnis,
2006–2010 m. veiksmų planas
1. teigiamai vertina Komisijos sprendimą daugiausia dėmesio daugiamečiame gyvūnų gerovės veiksmų plane skirti kelioms esminėms veiklos sritims, o vėliau imtis su jomis susijusių veiksmų;
2. teigiamai vertina Bendrijos veiksmų planą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m., pagal kurį pirmą kartą į integruotą Europos koncepcijos gyvūnų apsaugos vystymo strategiją įtrauktas prie Amsterdamo sutarties pridėtas protokolas dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės;
3. pažymi, kad dauguma į dabartinį veiksmų planą įtrauktų priemonių įgyvendinta patenkinamai;
4. pažymi, kad įgyvendinus 2006–2010 m. veiksmų planą pastebėta teigiamų su gyvūnų gerove susijusių pokyčių, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ES ūkininkų pastangos jiems neatnešė naudos nei rinkose, nei tarptautinėje prekyboje, ir pažymi, kad į tai turi būti atsižvelgta rengiant kitą veiksmų planą;
5. teigiamai vertina darbą, atliktą siekiant rasti alternatyvius bandymų su gyvūnais sprendimus, tačiau apgailestauja, kad dar nepakankamai nuveikta siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos šiuo metu prieinamos bandymų su gyvūnais alternatyvos, jeigu jų esama, kaip reikalaujama pagal susijusius ES teisės aktus;
6. pripažįsta Komisijos pastangas įtraukti į dvišalius prekybos susitarimus su prekyba nesusijusius klausimus, įskaitant dėl gyvūnų gerovės, tačiau pabrėžia, kad šie su prekyba nesusiję klausimai turi būti veiksmingai skatinami dalyvaujant PPO;
7. ragina Komisiją informuoti apie pažangą, padarytą PPO derybose siekiant pripažinti ne su prekyba susijusias problemas, įskaitant dėl gyvūnų gerovės, taip pat tai, kokiu mastu atsižvelgiama į gyvūnų gerovės klausimus ir standartus PPO Dohos derybų rando metu;
8. ypač palankiai vertina pažangą, pasiektą vykdant Gyvūnų gerovės kokybės projektą (angl. „Animal Welfare Quality Project“), susijusį su naujomis mokslo žiniomis ir informacija apie gyvūnų sveikatos ir gerovės rodiklius; tačiau pažymi, kad vykdant šį projektą nebuvo visapusiškai įvertintas klausimas dėl skatinimo praktiškai naudoti šiuos rodiklius;
9. pripažįsta, kad būtina paisyti šiuo metu ES valstybėse narėse galiojančių gyvūnų gabenimo taisyklių, tinkamai jas įgyvendinti ir itin daug dėmesio skirti palydovinės sistemos, skirtos stebėti, kaip gabenami gyvūnai, sukūrimo klausimui, taip pat ragina Komisiją per laikotarpį iki veiksmų plano galiojimo pabaigos įvykdyti savo įsipareigojimus šioje srityje ir pateikti tyrimą, kurį parengti prašė Parlamentas ir kuris nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1/2005 32 straipsnyje; ragina prieš įgyvendinant bet kokias naujas, moksliškai įrodytais objektyviais rodikliais pagrįstas, taisykles parengti ekonominio poveikio gyvulininkystei analizę;
10. mano, kad tikslinga numatyta regioninės gyvūnų veislininkystės, rinkodaros ir skerdimo paskatas siekiant, kad būtų išvengta būtinybės toli gabenti veisiamus ir skerdžiamus gyvūnus;
11. yra įsitikinęs, kad zoologijos sodai atlieka svarbų vaidmenį informuojant visuomenę apie laukinių gyvūnų išsaugojimą ir jų gerovę; reiškia susirūpinimą dėl nepakankamai griežtos kontrolės, reikalingos užtikrinti, kad būtų laikomasi Tarybos direktyvos 1999/22/EB(4) dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose nuostatų, ir ragina Komisiją inicijuoti direktyvos veiksmingumo ir jos įgyvendinimo visose Europos Sąjungos valstybėse narėse tyrimą;
12. palankiai vertina pažangą, padarytą siekiant laikytis kiaulių veisimo reikalavimų, nors esama atvejų, kai šių reikalavimų nesilaikoma; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nepaisant su šiuo klausimu susijusių Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rekomendacijų, įgyvendinamuose planuose ir toliau nepakankamai vadovaujamasi 2008 m. gruodžio 18 d. direktyvos 2008/120/EB, nustatančios būtiniausius kiaulių apsaugos standartus, nuostatomis, ir todėl ragina Komisiją, valstybes nares ir susijusių sektorių atstovus identifikuoti atvejus, kai nesilaikoma minėtųjų reikalavimų, ir nustatyti šios veiklos priežastis bei dėti pastangas, būtinas užtikrinti veiksmingesniam šios direktyvos nuostatų taikymui;
13. kartu ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma 2012 m. įsigaliosiančio draudimo auginti vištas dedekles nepagerintuose narvuose, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares pritaikyti priemones, būtinas užtikrinti, kad sektorius pajėgtų vykdyti šį įsipareigojimą, ir stebėti įgyvendinimo procesą valstybėse narėse; pabrėžia, kad kiaušinių importas į ES taip pat turi atitikti Europos gamintojams taikomas gamybos sąlygas;
14. ragina visoje ES uždrausti prekiauti teisė aktų nuostatų neatitinkančias kiaušiniais;
15. daro išvadą, kad daugeliu atžvilgių dabartinio veiksmų plano neįmanoma įgyvendinti, ir pabrėžia, kad prieš parengiant naujas taisykles būtina taikyti esamas taisykles; tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai taisyklių nesilaikoma, visose valstybėse narėse turi būti taikomos veiksmingos bausmės;
16. pabrėžia, kad į Komisijos vertinimą, kurį ketinama atlikti 2010 m., turi būti įtraukta išsami pasiekimų analizė ir nurodyta, ko galima išmokti iš potencialių klaidų;
17. apgailestauja, kad šiuo laikotarpiu Komisija neparengė aiškios komunikacijos strategijos, susijusios su gyvūnų gerovės standartus atitinkančio ūkininkavimo verte, ir apsiribojo 2009 m. spalio mėn. pateikta ataskaita;
18. pripažįsta, kad remiantis Bendrijos teisės aktais visi gyvūnai laikomi jaučiančiomis būtybėmis (Sutarties 13 straipsnis); taigi pripažįsta, kad veiksmai daugiausia susiję su maisto produktams naudojamais gyvūnais ir kad būtina į 2011–2015 m. veiksmų planą įtraukti nuostatas dėl kitų kategorijų gyvūnų;
2011–2015 m. veiksmų planas
19. primena, kad remiantis minėtąja 2006 m. rezoliucija buvo numatyta pasibaigus šiuo metu galiojančiam veiksmų planui priimti naują veiksmų planą, taigi primygtinai ragina Komisiją remiantis naujais įrodymais ir mokslo atradimais pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertinta galiojančio plano įgyvendinimas ir ES gyvūnų gerovės politika, taip pat parengti gyvūnų apsaugos veiksmų planą 2011–2015 m. laikotarpiui ir skirti jam būtiną finansavimą;
20. ragina imtis priemonių, reikalingų užtikrinti, kad nedelsiant būtų vykdomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, suderinti standartai bei sudarytos vienodos sąlygos vidaus rinkoje; siekdamas, kad būtų išvengta nereikalingo veiksmų kartojimosi, rekomenduoja įvertinti bet kokius pasiūlymus dėl naujų teisės aktų pasiūlymų lyginant juos su alternatyvia visapusiško esamų teisės aktų įgyvendinimo eiga;
21. siūlo Komisijai savo vertinimo ataskaitoje, be kita ko, analizuoti, kokiu mastu dabartinis veiksmų planas atitiko Europos visuomenės reikmes gyvūnų gerovės srityje, sistemos tvarumą Europos gamintojų požiūriu ir poveikį vidaus rinkos funkcionavimui nuo tada, kai įgyvendinamas šis planas;
22. ragina Komisiją pademonstruoti gyvūnų apsaugos standartų poveikį ir visapusiškai atsižvelgti į skirtingų veiksnių, pvz., gyvūnų gerovės, tvarumo, gyvūnų sveikatos, aplinkos, gaminių kokybės ir ekonomiškumo, savitarpio sąveiką;
Bendras Europos gyvūnų gerovės įstatymas
23. atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnyje numatyta nauja teisinė padėtis, pagal kurią Europos Sąjunga ir valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos Europos Sąjungos žemės ūkio, žuvininkystės, transporto, vidaus rinkos, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei kosminės erdvės politiką, turi visapusiškai paisyti gyvūnų – jaučiančių būtybių – gerovės reikalavimų, taip pat atsižvelgti į valstybių narių teisės aktų ar administracines nuostatas ir papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir regioniniu paveldu; mano, kad šio straipsnio nuostatos taikomos visiems gyvuliams ir nelaisvėje laikomiems, pvz., maisto produktams naudojamiems, naminiams, cirko, zoologijos soduose gyvenantiems ir benamiams gyvūnams, ir atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingos charakteristikos ir gyvenimo sąlygos reikalauja skirtingos priežiūros;
24. ragina Komisiją remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnio nuostatomis ir poveikio tyrimu bei pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis ne vėliau kaip 2014 m. pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl bendro ES gyvūnų gerovės teisės akto, pagal kurį – remiantis esamomis mokslo žiniomis ir įrodytais faktais – būtų prisidėta prie bendro gyvūnų gerovės koncepcijos, susijusių išlaidų ir svarbiausių taikomų sąlygų suvokimo;
25. mano, kad remiantis gyvūnų sveikatos įstatymo nuostatomis į šį bendrą gyvūnų gerovės įstatymą turi būti įtrauktos tinkamos atsakingo gyvūnų laikymo, suderintos stebėsenos sistemos ir komparatyvinių duomenų rinkimo gairės, taip pat su gyvūnų laikytojų mokymu susiję reikalavimai ir nuostatos, pagal kurias būtų nustatyta konkreti gyvūnų savininkų, ūkininkų ir prižiūrėtojų atsakomybė; mano, kad norint tinkamai įgyvendinti visus šiuos reikalavimus, būtina užtikrinti gamintojams reikalingus išteklius;
26. mano, kad remiantis Europos gyvūnų gerovės teisės aktais turėtų būti sukurtas bendras pagrindinis Europos Sąjungos gyvūnų gerovės standartas, kadangi tai prielaida laisvai ir nešališkai vietos ir iš trečiųjų šalių importuojamų produktų konkurencijai vidaus rinkoje užtikrinti; tačiau mano, kad turėtų būti numatyta galimybė leisti valstybėms narėms ir regionams nustatyti individualiems gamintojams ar gamintojų grupėms skirtas pažangesnes savanoriškas sistemas neiškraipant konkurencijos ir užtikrinant ES konkurencingumą tarptautinėse rinkose;
27. mano, kad importuojami produktai turi atitikti tuos pačius gyvūnų gerovės reikalavimus, kurie taikomi Europos ūkinės veiklos vykdytojams;
28. ragina Europos ūkininkams kompensuoti daugiau gamybos išlaidų, susijusių su aukštesniais gyvūnų gerovės standartais; siūlo nuo 2013 m. įtraukti gyvūnų gerovės priemonių finansavimą į naujos BŽŪP paramos schemas;
29. taip pat mano, kad svarbiausia šios politikos dalis turi būti piliečių informavimas apie aukštą gyvūnų gerovės lygį ES ir apie įvairių susijusių sektorių dedamas pastangas;
30. mano, kad itin svarbu įtraukti gyvūnų gerovės reikalavimus į tarptautinius susitarimus, kadangi taip mūsų gamintojai galės konkuruoti pasaulinėje rinkoje, o gamyba nebus perkeliama į kitus regionus, kur gyvūnų gerovės lygis gerokai mažesnis ir todėl šie regionai nesąžiningai konkuruoja su mūsų modeliu;
31. teigiamai vertina tai, kad minėtajame 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate aptarti įvairių ženklinimo galimybių nurodant su gyvūnų gerove susijusią informaciją klausimai; tačiau primena, kad būtina juos svarstyti atsižvelgiant į platesnį kontekstą, ypač į įvairias esamas aplinkos apsaugos, mitybos ir ženklinimo pateikiant su klimatu susijusią informaciją schemas; pabrėžia, kad Europos vartotojams nurodoma informacija šiuo klausimu turi būti pagrįsta patikimais suderintais moksliniais duomenimis ir pateikta jiems aiškiai suprantamu būdu;
32. rekomenduoja užtikrinti, kad etiketėje pateikta informacija būtų tiksli, aiški ir kad būtų nurodyta, ar laikomasi ES reikalaujamų aukštų gyvūnų gerovės standartų; siekdamas užtikrinti, kad piliečiai gautų objektyvią informaciją, pažymi, jog Komisija turėtų pasirūpinti, kad jie būtų supažindinti su svarbiausiais faktais apie Europos gyvūnų gerovės sistemą;
33. rekomenduoja svarstyti, ar gyvūnų gerovės politikos nuosekliai suderinta su kitų sričių Europos Sąjungos politika;
34. ragina Komisiją išsamiai įvertinti galimas su mūsų gamintojų konkurencingumu susijusias problemas, kurias lemia reikalavimas laikytis Europos gyvūnų gerovės standartų, ir persvarstyti su šių standartų laikymusi susijusias paramos gamintojams sistemas;
35. mano, kad prieš rengiant bet kokius naujus teisės aktus svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomos jau sukurtos bendros ar specifinės taisyklės; kaip pavyzdžius pateikia draudimą naudoti baterinius narvus vištoms, su kiaulių auginimu ir su gyvūnų gabenimu bei su ančių ir žąsų auginimu susijusias taisykles; pabrėžia, kad tolesnės gyvūnų gerovės priemonės turėtų būti rengiamos remiantis kitais Bendrijos tikslais, pvz., susijusiais su tvaria plėtra, ypač su tvaria gyvulininkystės produkcija ir jos vartojimu, su aplinkos ir biologinės įvairovės apsauga, su geresnio šiuo metu galiojančių teisės aktų įgyvendinimo strategija ir su nuoseklia greitesnės su gyvūnais nesusijusių mokslinių tyrimų pažangos strategija;
Europos informacijos apie gyvūnų gerovę centrų tinklas
36. mano, kad turėtų būti įsteigtas šiuo metu veikiančioms Bendrijos ar valstybių narių institucijoms pavaldus koordinuotas Europos informacijos apie gyvūnų gerovę centrų tinklas, kurio veikla būtų grindžiama minėtojo bendro gyvūnų gerovės įstatymo nuostatomis; mano, kad šis tinklas turėtų paskirti vieną instituciją, t. y. vieną koordinacinį organą, kuris vykdytų veiklą, priskirtą minėtajame 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate nurodytai „centrinei koordinavimo institucijai“; be to, mano, kad šis koordinacinis organas jokių būdu neturėtų kartoti Komisijos ar kitų agentūrų vykdomos veiklos – jis turėtų tapti paramos priemone, skirta teikti Komisijai, valstybėms narėms, maisto produktų grandinės nariams ir piliečiams pagalbą, susijusią su mokymu ir švietimu, geriausia praktika, informavimu ir bendravimu su vartotojais, taip pat su būsimųjų teisėkūros ir politikos pasiūlymų bei jų poveikio gyvūnų gerovei vertinimu ir savo nuomonės apie tai teikimu, su gyvūnų gerovės standartų vertinimu remiantis naujausiomis turimomis žiniomis ir su ES naujų metodų išbandymo sistemos koordinavimu;
37. laikosi nuomonės, kad visuomenė turėtų būti tinkamai, rimtai ir remiantis mokslo išvadomis informuojama apie gyvūnų reikmes ir teisingą elgesį su gyvūnais; mano, kad Europos informacijos centrų tinklas turėtų būti atsakingas už švietimą ir informavimo priemonių įgyvendinimą, kadangi žinių sklaida remiantis standartizuotos kokybės kriterijais labai svarbi siekiant, kad žmonės nepradėtų vadovautis kraštutinėmis pažiūromis;
Geresnis esamų teisės aktų taikymas
38. ragina Komisiją kuo greičiau įvertinti išlaidas, kurias dėl gyvūnų apsaugos priemonių patyrė Europos gamintojai, ir vėliausiai 2012 m. pasiūlyti rekomendacijas, gaires ir kitas būtinas priemones mažėjančio Europos gyvulių augintojų konkurencingumo problemai spręsti;
39. ragina valstybes nares imtis tinkamų šviečiamųjų veiksmų, reikalingų informavimui apie gyvūnų apsaugą ir gerovę skatinti;
40. mano, kad turėtų būti siekiama parengti tikslingą rizikos analize grindžiamą stebėsenos sistemą, kurią taikant daugiausia dėmesio būtų skirta objektyviems veiksniams, o valstybės narės, kuriose pažeidimų skaičius viršija vidutinį, būtų tikrinamos griežčiau;
41. pabrėžia, kad Komisijos komunikate „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ minėta pusiausvyros maisto produktų grandinėje stoka dažnai daro neigiamą poveikį pirminiams gamintojams; primena, kad dėl papildomų išlaidų, kurios susidaro esant šioms aplinkybėms, pirminiai gamintojai turi apriboti savo investicijas;
42. pabrėžia, kad Europos Sąjungos biudžete turi būti numatyta pakankamai asignavimų, kad Komisija galėtų atlikti stebėseną, prireikus remti gamintojus ir kovoti su mažėjančiu gamintojų konkurencingumu, kurį lemia tvirtinami nauji ir keičiami gyvūnų gerovės standartai, atsižvelgdama į tai, kad su šiais standartais susijusios išlaidos neatspindimos kainoje, už kurią ūkininkai parduoda savo prekes;
43. pabrėžia, kad tolesnis žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo gerinimas turėtų būti grindžiamas galiojančiomis gyvūnų gerovės taisyklėmis ir skatinimu jų laikytis, taip pat vadovavimusi aplinkos apsaugos reikalavimais;
44. ragina valstybes nares užtikrinti, kad už Europos Sąjungos gyvūnų gerovės teisės aktų pažeidimus būtų taikomos veiksmingos baudos, ir kad kompetentingos valdžios institucijos, kaskart skirdamos šias baudas, apie tai išsamiai informuotų ir parengtų gaires bei imtųsi tinkamų korekcinių priemonių;
45. ragina valstybes nares imtis tinkamų prevencinių veiksmų, kad ateityje nebūtų pažeidžiamos gyvūnų apsaugos taisyklės;
46. palankiai vertina tai, kad ES uždraudus naudoti antibiotikus, kaip augimą skatinančius preparatus, valstybėse narėse gyvūnams duodama gerokai mažiau antibiotikų, nors JAV ir kai kuriose kitose valstybėse tai ir toliau leidžiama; tačiau tikisi, kad Komisija ir valstybės narės atsakingai spręs didėjančią gyvūnų atsparumo antibiotikams problemą; ragina Komisiją rinkti ir nagrinėti duomenis apie gyvūnų sveikatos produktus, įskaitant antibiotikus, siekiant užtikrinti, kad šie produktai būtų naudojami veiksmingai;
Rodikliai ir nauji metodai
47. ragina įvertinti ir toliau tobulinti Gyvūnų gerovės kokybės projektą, ypač kai tai susiję su šios priemonės supaprastinimu ir praktiniu jos taikymu;
48. mano, kad bus sudėtinga įvertinti importuojamų produktų gyvūnų gerovės rodiklius; neabejodamas šių priemonių naudingumu ar pagrįstumu pabrėžia, kad jas taikant neturėtų būti iškraipoma konkurencija ir kenkiama Europos gamintojams;
49. ragina Komisiją remiantis baigiamąja ataskaita dėl Gyvūnų gerovės kokybės projekto pranešimu pasiūlyti bandomąjį gyvūnų gerovės Europos Sąjungoje vertinimo laikotarpį taikant metodus, parengtus vykdant Gyvūnų gerovės kokybės projektą;
50. todėl ragina valstybes nares pasitelkti ES kaimo plėtrai ir pagal Mokslinių tyrimų GD Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą (2007–2013 m.) skiriamas lėšas ir geriau išnaudoti galimybes remti mokslinius tyrimus ir investicijas į gyvūnų gerovei naudingas naujoves ir su ja susijusius atnaujinimus; taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją skirti daugiau finansinių investicijų moksliniams tyrimams vykdyti ir naujoms technologijoms bei metodams gyvūnų gerovės srityje kurti;
51. ragina Komisiją ir valstybes nares dėti didžiausias pastangas siekiant užtikrinti, kad remiantis GSO nustatytomis gyvūnų gerovės gairėmis būtų skatinami naudingi gerovės standartai, tinkamai atspindintys mokslines šios srities išvadas;
o o o
52. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Prisitaikymas prie klimato kaitos: Europos žemės ūkiui ir kaimo vietovėms iškilęs uždavinys“(SEC(2009)0417),
– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų dokumentą „Europos žemės ūkio vaidmuo mažinant klimato kaitą“ (SEC(2009)1093),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 14 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios dirvožemio apsaugos sistemą ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/35/EB(1),
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl tvaraus žemės ūkio ir biodujų: ES teisės aktų peržiūra(2),
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „2050 – ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“(3),
– atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos, o ypač Pietų Europos, žemės ūkio paskirties žemės kokybės prastėjimo problemos: Sprendimas naudojant ES žemės ūkio politikos priemones(4),
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu (COP 15)(5),
– atsižvelgdamas į Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio mokslo ir technologijų vertinimo (IAASTD) ataskaitą, kuri buvo parengta remiant Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijai bei Pasaulio bankui ir kurią pasirašė 58 šalys,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7-0060/2010),
A. kadangi klimato kaitą sąlygojo laipsniškas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimasis atmosferoje ir tai yra mokslinės išvados, kurios gali turėti rimtų pasekmių ekosistemoms,
B. kadangi žemės ūkis yra tiesiogiai susijęs su šiuo reiškiniu, nes tai viena iš ekonominės veiklos sričių, kurioje valdomi gamtos ištekliai, iš kurių žmonija gyvena,
C. kadangi klimato kaita yra viena iš rimčiausių grėsmių aplinkai, taip pat socialinei ir ekonominei santvarkai, o atskirų kultūrų derlius kiekvienais metais būna skirtingas, nes augalams didelį poveikį daro labai nepastovios oro sąlygos, ir kadangi klimato kaita netiesiogiai daro poveikį visoms ūkio šakoms, iš kurių žemės ūkiui apsauga reikalinga labiausiai,
D. kadangi žemės ūkis yra dviejų pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (diazoto monoksido ir metano), kurios išmetamos įvairių biologinių žemės ūkio gamybos procesų metu ir vienas iš šaltinių, kuris sukelia klimato kaitą, ir tuo pat metu kenčia nuo šalutinio klimato kaitos poveikio,
E. kadangi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas žemės ūkio srityje (įskaitant gyvulininkystę) 1999–2007 m. 27 valstybių ES sumažėjo 20 proc. ir Sąjungoje pagaminamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis sumažėjo nuo 11 proc. (1990 m.) iki 9,3 proc. (2007 m.), inter alia, dėl padidėjusio ES žemės ūkio sektoriaus veiksmingumo, nuolatinio naujovių bei naujų technologijų taikymo ir veiksmingesnio trąšų naudojimo bei paskutinių BŽŪP reformų,
F. kadangi žemės ūkis ir miškai yra pagrindiniai ekonomikos sektoriai, kuriuose dėl žmogaus veiklos susidarančios CO2 dujos gali būti surenkamos, saugomos, sandėliuojamos dirvožemyje kaip rezervuaruose ir kur gali būti užtikrinama, kad jas fotosintezės būdu sugers augalai; kadangi šie sektoriai gali žymiai prisidėti prie teigiamo poveikio mažinant klimato atšilimą,
G. kadangi klimato kaita jau padarė neigiamą poveikį ES žemės ūkiui (įskaitant sumažėjusius vandens išteklius, padidėjusį vandens sūrumą ir dažniau pasitaikančias sausras, dykumų susidarymą, didesnį kritulių kiekį žiemą ir Šiaurėje dažniau pasitaikančius potvynius bei audras, žemumoje esančioms pakrančių teritorijoms iškilusią grėsmę dėl kylančio jūros lygio ir įdruskėjimo, audras ir kitas ekstremalias oro sąlygas, dirvos eroziją ir nuošliaužas, vabzdžių kenkėjų, augalų ir gyvulių ligų padaugėjimą) ir kadangi laukiamas šių problemų sustiprėjimas galėtų turėti rimtų ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos pasekmių žemės ūkio, miškų ir turizmo sektoriams,
H. kadangi žemės ūkio sektorius gali ir prisitaikyti, ir sumažinti klimato kaitos pasekmes, panaudodamas ūkininkų pažangiąsias žinias, stiprią BŽŪP ir mokslo bei naujovių vystymąsi, tačiau, kadangi susijusius gamtinius procesus sunku reguliuoti, būtina dėti dideles pastangas,
I. kadangi Europos žemės ūkyje yra daug darbo vietų, kurias reikia saugoti ir plėtoti,
J. kadangi žemės ūkis ir toliau lieka gyvybiškai svarbus siekiant išsaugoti žmonių veiklą Europos kaimo vietovėse dėl labai įvairių paslaugų, kurias žemdirbiai gali teikti likusiai visuomenės daliai,
K. kadangi ES tikslai atsinaujinančiųjų energijos šaltinių vystymo srityje ypač svarbūs žemės ūkiui ir šis vystymas gali labai padėti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą,
L. kadangi vienas pagrindinių ES žemės ūkio uždavinių yra maitinti Europos Sąjungos gyventojus,
M. kadangi Sąjunga turi būti vadovaujanti kovoje su pasauliniu atšilimu,
ES žemės ūkio įnašas mažinant klimato atšilimą
1. patvirtina, kad ES žemės ūkis ir miškininkystė gali prisidėti prie Sąjungos pastangų mažinti klimato kaitą, ieškant būdų kaip sumažinti ir apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, skatinant anglies saugojimą dirvožemyje, vystant atsinaujinančios energijos šaltinius ir kaip galima labiau naudojantis fotosintezės funkcija; pabrėžia, kad šiuo tikslu yra būtina skatinti žemės ūkį gaminant apyvartines ir neapyvartines prekes, kurias gaminant kiekvienos ekologinės sistemos potencialas ir gamtiniai ištekliai būtų išnaudojami kaip galima veiksmingiau, o ekonominė, aplinkos apsaugos ir socialinė veikla bei reikalavimai gyvūnų gerbūviui yra suderinami, tuo pačiu stiprinant ekologinių sistemų pastovumą;
2. mano, kad žemės ūkio subjektams labiau prisidedant prie visuotinio klimato kaitos mažinimo reikia pasirūpinti, kad nepablogėtų konkurencinė ES žemės ūkio ir maisto sektoriaus padėtis pasaulinėje rinkoje;
3. mano, kad ekologinis ūkininkavimas, ganymas ir integruoti gamybos metodai yra viena iš ekologiškesnių žemės ūkio produktų gamybos alternatyvų; tačiau pabrėžia, kad dar reikia rasti sprendimus, kurie leistų tradiciniam ūkininkavimui, kuris vykdomas daugumoje Europos žemės ūkio paskirties žemės plotų, reikšmingai prisidėti prie tvaraus aplinkos valdymo;
4. pripažįsta, kad naujovėms turi tekti pagrindinis vaidmuo mažinant žemės ūkio poveikį klimato kaitai ir švelninant jo poveikį aplinkai;
5. ragina, kad ypač dėl BŽŪP ateities per informacijos sklaidą, mokymus ir skatinimą būtina remti žemės ūkio metodus, kurie padeda veiksmingiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų žemės ūkyje išmetimą ir anglies dioksido atskyrimą įskaitant:
–
metodus, kai, atitinkamai pritaikius, supaprastintai įdirbant žemę išlaikoma dirvos augalinė danga (pavyzdžiui, ariant mažiau arba neariant, išlaikant derliaus likučius laukuose) ir skatinamas tarpinių kultūrų auginimas bei sėjomaina, padedant kiek įmanoma padidinti fotosintezės efektyvumą ir sudaryti palankias sąlygas praturtinti dirvožemį organinėmis medžiagomis, kaip tai įrodyta Europos Parlamento iniciatyva įgyvendinant projektą SoCo;
–
plėtojant žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku, agrarinę miškininkystę, gyvatvores, miškingas zonas žemės ūkio sklypuose, ganymo nuolatinėse arba laikinose ganyklose sistemas, miškų atsodinimą;
–
įdiegiant tokius ūkininkavimo metodus, kurie leistų miškuose surinktą anglies dioksidą ten ilgiau išsaugoti;
–
geriau valdant dirvožemį ir tvarkant naudingąsias iškasenas, saugoti anglies dioksido turtingas žemes (durpynus) ir drėgnas zonas (užuot jas sausinus, apsodinti tinkamais augalais, pvz. nendrėmis);
–
modernizuojant ūkius (izoliuoti pastatus, naudoti energiją tausojančius įrenginius ir atsinaujinančiuosius energijos šaltinius) bei kurti veiksmingesnes gamybos grandines;
–
moderniomis šėrimo, sandėliavimo, gyvulių laikymo ir mėšlo tvarkymo bei panaudojimo technologijomis, kurios leistų gerokai sumažinti išmetamo metano kiekį;
–
maisto produktų gamybos metu atsirandančios biomasės energijos panaudojimu būtų galima ne tik sunaudoti šalutinius produktus ir atliekas, bet ir prisidėti prie išmetamo CO2 kiekio sumažinimo;
–
medingų ir žolinių energetinių augalų (kultūrų) sodinimas šaltose, drėgnose ir smėlingose vietovėse bei žemės ūkio reikmėms mažiau tinkamuose plotuose, siekiant labiau sugerti CO2 ir padidinti anglies dioksido atskyrimą;
6. pabrėžia, kad šie žemės ūkio metodai yra ne tik tausojantys aplinką, bet taip pat turi teigiamą poveikį pagerintai bioįvairovei ir dirvožemio kokybei, vandens sulaikymui ir kovai su erozija ir tarša, o žemės ūkio veiklos pasekmių klimato kaitai sumažinimas yra bendras interesas, prie kurio žemės ūkis prisideda;
7. rekomenduoja sukurti tikrą Europos masto miškininkystės politiką, kurią vykdant būtų galima skatinti tvarų miškų valdymą ir miškininkystės pramonę bei geriau panaudoti miškų sektorių ir jo ekonominę plėtrą, kadangi jis labiausiai prisideda prie anglies dioksido surinkimo; mano, kad tai turi vykti kaip galima labiau atsižvelgiant į miškų ūkio sąlygas skirtinguose regionuose, nes galimybės ir pavojai miško buveinių tipams Pietų ir Šiaurės Europoje skiriasi;
8. pabrėžia, kad miškai taip pat padeda vykdyti veiksmingą vandentvarką. Todėl valstybės narės turi skatinti vykdyti miškotvarką, kuri padėtų sumažinti vandens lygio svyravimus tarp sausros ir potvynio laikotarpių ir taip sušvelninti neigiamus sausros ir potvynio padarinius žemės ūkiui, energijos gamybai ir gyventojams;
9. rekomenduoja stiprinti kalnų politiką, nes žemės ūkio ir ganyklų sektorius bei gyvulininkystė atlieka ypač svarbų vaidmenį mažinant klimato kaitą ir padedant prisitaikyti bei sumažinti žalą, ypač teisingai valdant ganyklas;
10. siūlo parengti neigiamų pasekmių Europos Sąjungos žemės ūkiui mažinimo strategiją, kurioje būtų numatyta:
–
veiksmų planas labiausiai pažeidžiamoms vietovėms – tokių rūšių augalų sodinimas, kurie gali augti naujomis klimato sąlygomis, žemės ūkio laiko plano pritaikymas prie naujų bendrųjų sąlygų, miškų sodinimas, šiltnamių statymas, vandens išteklių valdymas žemės ūkio sektoriuje, užteršto dirvožemio sanavimas;
–
klimato kaitos priežasčių šalinimo planas ateičiai, siekiant tokios pasaulinės ekonomikos, kurioje būtų išmetama mažai CO2, ir tuo pat metu stengiantis užtikrinti energijos tiekimo saugumą;
11. pabrėžia, kad diazoto monoksido kiekis gali būti sumažintas veiksmingiau panaudojant azoto trąšas (praktikuojant tikslųjį ūkininkavimą); taip pat pabrėžia, kad trąšos su biodujų gamybos likučiais – tai galimybė pasirinkti organinį tikslųjį tręšimą, o kartu sumažinti išmetamų teršalų kiekį;
12. ragina sustiprinti mokslinius tyrimus dėl gyvulių šėrimo ir auginamų gyvulių genų selekcijos, siekiant tai panaudoti metano kiekiui mažinti su sąlyga, kad šios padarinių švelninimo priemonės nebūtų priimtos, jei jos keltų pavojų gyvūnų sveikatai arba gerovei; be to, ragina sukurti programą, kuri padėtų sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo pašarams skirtų augalinių baltymų importo, ir informavimo programą, pagal kurią vartotojai būtų informuojami apie jų pirkimo ir mitybos įpročių poveikį klimatui;
13. ragina augalininkystės sektoriuje intensyvinti augalų rūšių ir jų gerinimo mokslinius tyrimus, kad augalai sugebėtų išgyventi naujomis klimatinėmis sąlygomis, o augalininkystės sektorius būtų pajėgus patenkinti atitinkamą žaliavų kiekio ir kokybės poreikį bei kartu užtikrinti saugų maisto produktų tiekimą; mano, kad tokie tyrimai turėtų susitekti ties tokių rūšių augalais, kurie gali ištverti vandens stygių ir labai aukštą temperatūrą, bei atitinkamomis sodinimo technologijomis, nes šios priemonės gali būti tinkama kai kuriose vietovėse naudojamų brangių ir neveiksmingų drėkinimo sistemų alternatyva, be to, jų pranašumas tas, kad vietos bendruomenės jas palankiau vertina;
14. pabrėžia, kad organinių trąšų sandėliavimo ir tvarkymo gerinimas bei jų perdirbimas anaerobiniuose bioreaktoriuose yra vienas svarbiausių metano mažinimo metodų (kartu sukuriantis atsinaujinančios energijos šaltinį), ypač pritaikomas tuose regionuose, kur tankiai paplitusi gyvulininkystė; mano, kad biodujos prisideda prie to, kad žemės ūkis pats gali apsirūpinti energija;
15. nurodo, kad būtina sudaryti galimybes naudoti digestatą iš trąšų autoklavų, skirtų biodujoms gaminti, kaip sintetinių trąšų pakaitalą, nepriskiriamą „gyvūninės kilmės trąšų“ kategorijai, taip ir toliau mažinant sintetinių trąšų naudojimą;
16. ragina supaprastinti administracines procedūras ir pagreitinti ūkių biomasės (žemės ūkio, miškininkystės atliekos) panaudojimo ir perdirbimo, biodujų ir kitų tausių agrodegalų mokslinius tyrimus, su sąlyga, kad dėl jų nenukentėtų aprūpinimo maistu saugumas;
17. pabrėžia, kad naudojant biomasę reikia vadovautis tausumo principu. Atitinkamai reikia skatinti ją naudoti kuo arčiau žemės ūkio žaliavų gamybos vietų, nes taip būtų sumažinamas ją transportuojant prarandamos energijos kiekis;
18. nurodo, kad naudojant biomasę šildymui galima labai sumažinti žalingą klimato kaitos poveikį, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares kaimo plėtrai numatytas lėšas skirti kaimo vietovėse esančioms viešosioms įstaigoms, kurios pereina prie bionergija pagrįstų šildymo sistemų naudojimo;
19. atkreipia dėmesį į tai, kad intensyviau naudojant informacines ir ryšių technologijas (IRT) būtų galima pagerinti kelių gamybos etapų priežiūrą ir optimizuoti valdymą, siekiant padidinti gamybą naudojant tiek pat gamybos priemonių ir tuo pačiu metu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą bei energijos suvartojimą; taip pat pabrėžia, jog aktyvesnis IRT naudojimas, ūkininkų švietimo naujų technologijų klausimais politikos integravimas, parama naujovėms ir jaunų ūkininkų verslui visų pirma yra pagrindiniai uždaviniai siekiant, kad ūkininkavimas būtų ekologiškesnis, o šis sektorius labiau konkurencingas;
20. pabrėžia, kad ES yra didžiausia žemės ūkio produktų importuotoja. Importuojant anglies dioksido išskiriama daugiau negu gaminant Europoje, nes aplinkosaugos kriterijai trečiosiose šalyse dažniausiai žemesni, o teršalai išmetami produktus pervežant dideliais atstumais ir naikinant miškus; mano, kad reikia pasitelkiant tikslingą komunikacijos strategiją būtina informuoti vartotojus, apie sveikos ir subalansuotos mitybos, sudarytos iš aukštos kokybės tvarios žemės ūkio gamybos regioninių ir sezoninių produktų, naudą, kuriuos gaminant išskiriamo CO2 kiekis galėtų būti atskirtas nuo gaminant importuojamus produktus išskiriamo CO2 kiekį. Mano, kad būtina tinkamai atlyginti Europos ūkininkams už pastangas mažinti dėl jų veiklos išmetamus teršalus ir skatinti įvairinti vietinę gamybą ūkiuose (inter alia, skatinant augalinių baltymų gamybą Europos Sąjungoje);
21. skatina savanorišką produktų ženklinimą etiketėmis, kuriose nurodyta kilmės šalis – ES valstybė narė, tuo atveju, jeigu produktai kilę tik iš Europos Sąjungos;
22. ragina imtis veiksmingų importo iš trečiųjų šalių kontrolės priemonių, ir palaiko visišką reikalavimų, kuriuos turi įvykdyti Europos gamintojai, kovodami su klimato kaita, ir importo iš trečiųjų šalių reikalavimų abipusiškumą, siekiant neprarasti Bendrijos produkcijos konkurencingumo;
23. pabrėžia, kad Sąjunga privalo daugiau investuoti į žemės ir miškų ūkio vystymosi politiką, siekdama bendradarbiauti skleidžiant gerąją patirtį, ir skatinti kitų tausių žemės ūkio šakų plėtrą pasaulyje;
Priemonės, kurios padėtų ES žemės ūkiui prisitaikyti prie pasaulinio atšilimo
24. pabrėžia, kad ES žemės ūkis taikosi ir turi toliau taikytis prie vykstančios klimato kaitos poveikio ir pasiruošti jos neigiamam bendram poveikiui daugelyje ES regionų;
25. mano, kad šiomis aplinkybėmis Europos Sąjunga turės sukurti darnią strategiją, kuria žemės ūkis pritaikomas prie įvairaus pobūdžio dviejų krizių kilsiančių dėl:
–
vidutinio klimato atšilimo;
–
labai nepatvarių klimato sąlygų, dėl kurių padaugės kraštutinių atvejų;
26. mano, kad BŽŪP turi būti daugiausia dėmesio skiriama veiksmingesniems ir patvaresniems išteklių valdymo būdams ir kad vykdant būsimą BŽŪP reformą turi būti atsižvelgta į:
–
optimalų vandens išteklių valdymą (veiksmingiausias drėkinimo sistemas, išvalyto vandens naudojimą, taupų vandens naudojimą apdirbant ariamąją žemę, talpyklas kalnuose ir t. t.) už ką būtų atsakingi vartotojai;
–
rūšių, ypač atrinktų dėl jų atsparumo kraštutinėmis oro sąlygomis, parinkimą ir tinkamų kultūrų sėjomainą atsižvelgiant į sausrą, ligas ir t. t.;
–
dirvožemio apsaugą (užtikrinant organinių medžiagų tiekimą) nuo vandens ir oro sukeliamos erozijos;
–
alėjų, gyvatvorių arba miško užželdinimą žemės sklypų pakraščiuose, kad jie sulaikytų vandenį, sumažintų jo nutekėjimą, apsaugotų nuo vėjo ir taptų prieglobsčiu augalus apdulkinantiems vabzdžiams;
–
ganyklų išlaikymą ir gyvulinių produktų gamybą ganyklose;
–
ligų stebėjimo bei kontrolės priemones; šiuo atžvilgiu būtina sukurti nacionalines, o vėliau Europos lygmens ligų protrūkio ir pasikartojimų stebėsenos priemones;
–
vabzdžių priežiūros ir kontrolės priemonės; šiuo pagrindu turi būti vystoma plitimo galimybių stebėsena ir sveikatos sąlygų priemonės (sustiprinta kontrolė pasienyje ir ypatingų atsargumo priemonių reikalaujančiose vietose, pavyzdžiui, medelynuose ir oro uostuose, biologinio saugumo priemonės);
–
užterštų plotų sanavimą;
–
miškų, prisitaikančių prie klimato pokyčių, išlaikymą ir miškų valdymą siekiant sumažinti gaisrų pavojų;
27. pabrėžia, kad gali būti reikalinga augalininkystei mažiau tinkamose, buvusiose, vėliau nusausintose, salpose vėl įdiegti vandens valdymo sistemas ir iš naujo apsvarstyti upių tėkmės reguliavimo sistemas, atgaivinti tinkamas salpas ir jose atsodinti miškus;
Padariniai Europos žemės ūkio modeliui
28. pažymi, kad BŽŪP turės prisidėti prie tvaresnės žemės ūkio politikos, bet turint omenyje ir tai, kad dėl klimato atšilimo gali kilti pavojus gamybos pajėgumams ir pasaulio, įskaitant Europą, gyventojų aprūpinimui maistu;
29. taip pat mano, kad BŽŪP valstybių narių vietinėms valdžios įstaigoms turėtų teikti finansinę paskatą už priemones, kuriomis siekiama šių tikslų:
–
gamybos pajėgumų ir natūralių ekosistemų, kultūrų ir kitų materialinių vertybių, kurios gali nukentėti nuo sausros, dykumėjimo arba potvynių, apsauga;
–
vandens atsargų, žemės išteklių ir augalų naudojimo metodų gerinimas, ypač jei jie kada nors yra pasirodę nepakankami;
–
augalų rūšių ir gyvūnų veislių ieškojimas, veisimas ir platinimas sausringose vietovėse arba vietovėse, kurios gali dykumėti;
–
prevencinių priemonių gerinimas;
30. konstatuoja, kad klimato kaita žemės ūkiui daro tiesioginį ir labai didelį poveikį, ir kad todėl, planuojant kovos su klimato kaita priemones, žemės ūkio sektoriui turi būti teikiamas prioritetas;
31. mano, kad naujieji iššūkiai minimi BŽŪP vertinime, t.y. klimato kaita, vandens išteklių valdymas, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir biologinė įvairovė turėtų būti pakartoti, o dirvos kokybės bei jos funkcijų (anglies dvideginio sugavimas, savybė sulaikyti vandenį ir mineralus, turimos biologinės gyvybės formos ir t.t.) išsaugojimas ir didinimas taip pat turėtų priklausyti šiems iššūkiams, nes visi šie faktoriai yra pagrindinės problemos darančios poveikį būsimosioms kartoms ir į jas būtina atsižvelgti vykdant BŽŪP ateityje;
32. pastebi, kad dabartinė kompleksinio paramos susiejimo sistema, kuri buvo sukurta siekiant užtikrinti, kad žemės ūkio produktai atitiktų ypač aukštus gyvūnų gerbūvio, jų sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus, ūkininkams sukelia problemų ir dabartiniu pavidalu greičiausiai nėra pats geriausias būdas pasiekti norimų rezultatų; todėl, atsižvelgiant į būsimą BŽŪP reformą, ragina daugiau dėmesio skirti patvaresniems ir veiksmingesniems gamybos modeliams, nepamirštant, kad jie gali pareikalauti valstybinio finansavimo, siekiant ūkininkams kompensuoti papildomas išlaidas kylančias dėl viešųjų gėrybių tiekimo visuomenei (tai gali būti susiję su kaimo vietovių saugojimu, biologinės įvairovės saugojimu, anglies dioksido sugavimu bei maisto saugumo užtikrinimu);
33. pripažįsta, kad BŽŪP turi būti nustatyti pažangiausi pasaulyje aplinkosaugos standartai; pažymi, kad dėl to susidarys išlaidų, kurių iš rinkos susigrąžinti nepavyks, nors dalį jų ir galima būtų susieti viešųjų prekių tiekimu, ir kad Europos gamintojai turės būti saugomi nuo konkurentų iš trečiųjų šalių, kuriose nesilaikoma ES aplinkosaugos standartų;
34. mano, kad klimato kaita verčia vystyti Sąjungos žemės ūkio politikos modelį; todėl, ragina Komisiją savo būsimame pranešime dėl 2013 m. BŽŪP reformos skatinti patvaresnį ir veiksmingesnį žemės ūkio modelį, atitinkantį visus BŽŪP tikslus ir nukreiptą į pakankamą saugos maisto gamybą bei didesnę pagarbą aplinkos pusiausvyrai; toks modelis taip pat turėtų būti paremtas teisinga ir teisėta pagalbos ūkininkams sistema bei juo turėtų būti stiprinamas ūkininko profesijos vaidmuo;
35. mano, kad siekiant, jog Europos žemės ūkis ateityje prisidėtų prie aprūpinimo maistu saugumo ir klimato apsaugos, būtina išlaikyti stiprią BŽŪP, ypač tiesioginių išmokų, finansuojamų iš Bendrijos biudžeto, bei supaprastintų ir taikomų vienodai visiems išmokų sistemą visoje ES ;
36. mano, kad labai svarbu sukurti tvarų pagrindą vystyti alternatyvioms ekonomikos formoms, dėl kurių vietos gyventojai taptų mažiau priklausomi nuo žemės ūkio gamybos sausros periodu ir nuo gamtos išteklių; taip pat pabrėžia, kad Europos Sąjungos fondų finansinė parama yra labai svarbi, kad būtų sąlygos alternatyvioms ekonomikos formoms vystyti;
37. mano, kad svarbu skatinti išsamaus, prie vietos poreikio pritaikyto kaimo vietovių plėtros planavimo metodus, įdiegiant optimalaus žemės naudojimo principą, kad pavyktų prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų (ilgesnių sausros periodų, nuošliaužų, potvynių ir t. t.) ir prie rinkos, kurioje parduodami vietoje pagaminti produktai ir siūlomos vietoje teikiamos paslaugos;
38. taip pat ragina Komisiją pamąstyti apie naujas paramos sistemas, kurios skatintų anglies dioksido surinkimą ūkių dirvožemyje ir žemės ūkio biomasėje bei skatintų žemės ūkio reikmėms naudoti tokius plotus, kurie teigiamai prisidėtų prie kovos su klimato kaita;
39. pabrėžia, kad Komisija turi pateikti tikslias žemės ūkio prisitaikymo prie klimato kaitos išlaidų sąmatas;
40. mano, kad būtina sustiprinti ir pritaikyti pavojų ir krizių valdymo priemones, siekiant sustabdyti rinkų nestabilumo augimą ir užkirsti kelią klimato pavojams;
41. pabrėžia, kad atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkių mastą ir į būtinas žemės ūkio bei miškininkystės sektoriaus bendruomenės investicijas į tvarius gamybos būdus, būtina išlaikyti BŽŪP, po 2013 m. suteikiant būtiną finansavimą, numatant naujus papildomus finansavimo išteklius, paverčiamus iniciatyvomis skleisti technologijas ir modernias bei inovatyvias sistemas, kuriose pasiekiama konkrečių klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo įvairiuose žemės ūkio sektoriuose rezultatų;
42. pabrėžia, kad nors BŽŪP ir nėra Europos klimato politika, tačiau ji gali būti pagrindas diegiant veiksmingas kovos su klimato kaita priemones ir paskatas, o tai reikia atsiminti ir rengiant diskusijas dėl būsimo ES biudžeto;
43. mano, kad Europos Sąjunga ir toliau turi būti geru pavyzdžiu kovojant su klimato kaita ir dėl dabartinių ekonominių sunkumų klimato kaita negali būti laikoma antraeiliu dalyku;
44. pabrėžia, jog Europos Sąjungai reikalinga žemės ūkio plėtros ir finansavimo politika, kurią vykdant būtų užtikrinta maisto sauga ir aukšta kokybė;
o o o
45. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Siekiant tikslingesnio paramos skyrimo ūkininkams, vykdantiems veiklą gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse“(COM(2009)0161),
– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2009 m. gruodžio 17 d. pateiktą nuomonę dėl Komisijos komunikato,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A7-0056/2010),
A. kadangi 54 proc. (daugiau negu pusė) žemės ūkio paskirties žemės ES priskiriama kliūčių turinčiomis vietovėmis,
B. kadangi kiekviena valstybė narė nustatė kliūčių turinčias vietoves, tačiau tai buvo padaryta skirtingu mastu,
C. kadangi kalnuoti regionai (įskaitant Arkties regionus į šiaurę nuo 62 lygiagretės, kurie prilyginami kalnuotiems regionams) sudaro apie 16 proc. žemės ūkio paskirties žemės, tačiau daugiau negu 35 proc. žemės ūkio paskirties žemės priskiriama vadinamosioms tarpinėms mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms (MPŪV),
D. kadangi valstybės narės tarpines MPŪV klasifikavo remdamosi daug skirtingų kriterijų, dėl to Europos Audito Rūmų požiūriu(1) jos gali būti vertinamos nevienodai,
E. kadangi šiose vietovėse tik nedidelė ūkių dalis gauna išmokas dėl gamtinių kliūčių ir šių išmokų dydis įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi(2),
F. kadangi kalnuotoms vietovėms ir konkrečių kliūčių įtakojamiems plotams, kurie apibrėžti 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai 50 straipsnio 2 dalyje (kalnuotos vietovės) ir 50 straipsnio 3 dalies b punkte, nustatyti aiškūs ir neginčijami kriterijai, todėl šių vietovių klasifikavimo nekritikavo Europos Audito Rūmai ir jos nebuvo Komisijos komunikato objektas,
G. kadangi dėl ypatingos atokiausių regionų padėties, siekiant spręsti jų problemas, reikia įgyvendinti konkrečias procedūras,
H. kadangi parama MPŪV yra svarbi vadinamojo antrojo bendrosios žemės ūkio politikos ramsčio sudėtinė dalis, t. y. kaimo plėtros politikos dalis, todėl diskutuojant svarbiausias dėmesys neturėtų būti skiriamas nei regioninės politikos tikslams, nei EŽŪFKP lėšų perskirstymo klausimui,
I. kadangi reformuojant teisės aktus dėl paramos MPŪV ir priėmus Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 iki tol egzistavusi tarpinių MPŪV kategorija buvo panaikinta ir plotai, kurie atitinka reikalavimus gauti paramą, buvo apibrėžti kaip plotai, „kurie įtakojami didelių gamtinių kliūčių“,
J. kadangi iki 2005 m. reformos kai kurių valstybių narių taikomi socialiniai ir ekonominiai kriterijai daugiau nebegali būti taikomi kaip pagrindiniai kriterijai gamtinių kliūčių turinčių vietovių apibrėžimui, tačiau šie kriterijai gali būti toliau taikomi apibrėžiant konkrečių kliūčių įtakojamus plotus, kuriems skiriamos išmokos pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 50 straipsnio 3 dalies b punktą,
K. kadangi valstybės narės sudarydamos savo nacionalines ir regionines kaimo plėtros programas turi didelę veikimo laisvę, kad galėtų pateikti subalansuotą ir jų konkrečiai regioninei padėčiai pritaikytą priemonių rinkinį, ir valstybės narės savo programose privalo pateikti tinkamą pasiūlymą, susijusį su regionais, kuriems būdingos nepalankios sąlygos,
L. kadangi pasiūlytų aštuonių biofizinių kriterijų galbūt nepakaks ir 66 proc. ploto ribinė vertė galbūt nebus tinkama visais atvejais, kad būtų nustatytos iš tiesų egzistuojančios nepalankios sąlygos tinkamai atsižvelgiant į didelę ES kaimo vietovių įvairovę; kadangi auginami pasėliai, dirvožemio rūšių derinys, dirvožemio drėgmė ir klimatas – taip pat keletas veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant nustatyti tam tikroje vietovėje iš tikrųjų egzistuojančias nepalankias sąlygas,
1. pabrėžia atitinkamos išmokos vietovėms, kurioms būdingos nepalankios sąlygos, svarbą, nes ji yra būtina priemonė siekiant šiuose regionuose užtikrinti vertingų visuotinės gerovės prekių tiekimą ir išlaikyti ūkininkavimą bei kultūrinį kraštovaizdį; pabrėžia, kad būtent vietovės, kurioms būdingos nepalankios sąlygos, dažnai turi didelę vertę atsižvelgiant į kultūrinį kraštovaizdį, biologinės įvairovės išsaugojimą, aplinkosauginę naudą, taip pat į užimtumą kaimo vietovėse ir kaimo bendruomenių gyvybingumą;
2. pripažįsta tai, kad dėl savo unikalios padėties nepalankių sąlygų vietovės atlieka svarbų vaidmenį aplinkosauginės naudos ir kraštovaizdžio išsaugojimo požiūriu, ir pabrėžia, kad skiriant lėšų pagal šią priemonę turėtų būti siekiama minėtųjų tikslų;
3. pabrėžia, kad Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 158 straipsnyje dėl sanglaudos politikos, kuris iš dalies pataisytas Lisabonoje, gamtinių kliūčių turintiems regionams skiriamas ypatingas dėmesys; ragina Komisiją parengti išsamią strategiją ir panaikinti skirtumus valstybėse narėse sprendžiant šių vietovių problemas, taip pat skatinti integruotą strategiją, kurią taikant būtų atsižvelgiama į konkrečius nacionalinius ir regioninius ypatumus;
4. pabrėžia, kad paramos gamtinių kliūčių turinčioms vietovėms tikslas visų pirma yra užtikrinti, kad plačiu mastu ir ilgam būtų išsaugota veiksminga ir daugialypė žemės ūkio veikla, ir kaimo vietovės išliktų gyvybinga ekonomine erdve ir gyvenamąja vieta;
5. pabrėžia šių vietovių, kurioms būdingos nepalankios sąlygos, apdirbimo būtinybę atsižvelgiant ne tik į aukštos kokybės maisto produktų gamybą, bet taip pat ir į įnašą į bendrą ekonominį vystymąsi, gyvenimo kokybės gerinimą ir siekiant demografinio bei socialinio stabilumo šiose vietovėse;
6. taigi ragina Komisiją atsižvelgti taip pat ir į naujos gamtinių kliūčių turinčių vietovių klasifikacijos socialinę reikšmę;
7. atkreipia dėmesį į tai, kad išmokoms regionams, kuriems būdingos nepalankios sąlygos, priešingai negu agrarinės aplinkosaugos priemonėms, negali būti taikomos jokios papildomos specialios sąlygos, susijusios su žemės apdirbimo metodu, kurios neatitiktų kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų; primena, kad pagal MPŪV sistemą iš esmės turėtų būti siūloma kompensacija ūkininkams, kurie kaip žemės valdytojai taip pat susiduria su didelėmis gamtinėmis kliūtimis, už kurias neatlyginama rinkos sąlygomis;
8. vis dėlto pabrėžia, kad MPŪV išmokos turi būti susietos su aktyviu ūkininkavimu, t. y. maisto gamyba arba veikla, tiesiogiai susijusia su maisto gamyba;
9. mano, kad Komisijos pasiūlyti aštuoni biofiziniai kriterijai gali būti iš esmės tinkami gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymui tam tikru mastu; tačiau pabrėžia, kad siekiant objektyviai nustatyti vietoves su gamtinėmis kliūtimis minėtieji kriterijai negali būti taikomi visais atvejais;
10. tačiau pripažįsta, kad, atsižvelgus į visas Europos vietoves, vien tik biofizinių kriterijų gali nepakakti ir, jeigu bus taikomi tik šie kriterijai, gali būti nenumatytų pasekmių vietovių, kurios juos atitinka, požiūriu; taigi siūlo, remiantis objektyviais argumentais, iš naujo svarstyti socialinių ir ekonominių kriterijų, pvz., atokumo nuo rinkų, paslaugų stokos ir gyventojų mažėjimo, taikymo galimybę;
11. primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į visas nuomones gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymo klausimu, kurias valstybės narės, regioninės ir vietos valdžios institucijos ir ūkininkų organizacijos išreiškė konsultacijų metu;
12. ypač įtraukus geografinį izoliacijos kriterijų turėtų būti sprendžiamas konkrečios gamtinės kliūties, susijusios su atokumu nuo rinkos, geografiniu atokumu ir ribota prieiga prie paslaugų, klausimas;
13. mano, kad būtina svarstyti vadinamojo dirvožemio drėgmės pusiausvyros kriterijaus apibrėžtį siekiant atsižvelgti į skirtingas įvairių Sąjungos valstybių narių agrarines ir klimato sąlygas;
14. siekiant pripažinti šlapių nedirbamų dirvožemių trūkumus, nustačius vadinamąjį lauko pajėgumo dienų kriterijų būtų atsižvelgiama į dirvožemio tipo ir klimato sąveiką (pvz., norint tinkamai nurodyti sunkumus jūrinio klimato sąlygomis);
15. taigi ragina Komisiją toliau dėti pastangų tyrimų ir analizės srityje siekiant į MPŪV sistemą galbūt įtraukti papildomų kriterijų ir taip suderinti savo pasiūlymus su praktiniais sunkumais, kuriuos patiria ūkininkai, ir parengti išsamų kriterijų, kurie galėtų būti taikomi ilgą laiką, rinkinį;
16. vis dėlto pabrėžia, kad šių kriterijų taikymui ir praktiniam realistiškų ribinių verčių nustatymui itin svarbu valstybėms narėms ir regionams pateikti būtinus biofizinius duomenis, kurie būtų pakankamai tikslūs gamtinės aplinkos požiūriu; todėl remia Komisijos įvestą praktinį pasiūlytų kriterijų taikymo patikrinimą; reikalauja, kad detalūs žemėlapiai, kuriuos turi pateikti valstybės narės, prireikus būtų panaudoti kriterijų, pagal kuriuos nustatomos gamtinių kliūčių turinčios vietovės, ribinių verčių ir pasiūlytos 66 proc. ribinės vertės suderinimui nacionaliniu arba regioniniu lygmenimis su tikrove gamtinės aplinkos požiūriu;
17. ypač pabrėžia, kad norint praktišku būdu atsižvelgti į įvairių poveikį darančių veiksnių sąveiką reikėtų vienu metu taikyti visus priimtus kriterijus; tai sudarytų sąlygas tokioms nepalankių sąlygų vietovėms, kurios turi dvi ar daugiau mažo ar vidutinio masto gamtinių kliūčių, būti klasifikuojamoms kaip MPŪV net ir tuo atveju, kai taikant atskirą kriterijų jos nebūtų priskiriamos šiai kategorijai;
18. pabrėžia, kad galutinė nuomonė dėl pasirinktų pagrindinių teritorinių vienetų, Komisijos pasiūlytų kriterijų ir ribinių verčių gali būti pateikta, tik kai bus pateikti valstybių narių parengti detalūs žemėlapiai; pabrėžia, kad jeigu nebus pateikti tokio moduliavimo rezultatai, siūloma 66 proc. ribinė vertė, taip pat kriterijus apibrėžiančios ribinės vertės turėtų būti traktuojamos ypač atsargiai ir gali būti objektyviai ir atitinkamai koreguojamos tik tuomet, kai bus parengti nacionaliniai žemėlapiai; todėl ragina Komisiją nedelsiant išanalizuoti žemėlapių rengimo rezultatus ir jų pagrindu kuo greičiau parengti išsamų komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymo;
19. pabrėžia, kad, kai bus parengtas galutinis tarpinių MPŪV žemėlapis, reikėtų taip pat atsižvelgti į objektyvius nacionalinius kriterijus siekiant užtikrinti galimybę, jog vietovių apibrėžtis galėtų būti koreguojama pagal kiekvienos šalies specifines sąlygas; mano, kad toks koregavimas turėtų būti atliekamas skaidriai;
20. mano, kad savanoriškas nacionalinis paramos gamtinių kliūčių turinčioms vietovėms teikimo kriterijų dalinis patikslinimas būtinas, kad būtų galima tinkamai atsižvelgti į ypatingą geografinę padėtį vietovėse, kuriose gamtinės kliūtys buvo įveiktos vykdant žmogaus veiklą; tačiau pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į tai, jog gerinant dirvožemio kokybę nuolat patiriamos susijusios priežiūros, pvz., drenavimo ir drėkinimo išlaidos; siūlo tam panaudoti taip pat ir ūkių duomenis (pvz., ūkių pajamas ir žemės produktyvumą); vis dėlto pabrėžia, kad sprendimą dėl tiksliam nustatymui taikytinų kriterijų turi priimti valstybės narės, nes daug valstybių narių jau parengė atitinkamą ir tinkamą skirtumų nustatymo sistemą, kurią reikėtų toliau taikyti;
21. mano, kad tam tikros gamtinių kliūčių turinčios vietovės, kurios šiuo metu atitinka kriterijus, gali neatitikti naujų kriterijų; pabrėžia, kad reikėtų numatyti tinkamą laipsniško paramos mažinimo laikotarpį siekiant sudaryti sąlygas atitinkamuose regionuose prisitaikyti prie naujos padėties;
22. pabrėžia, kad tos vietovės, kuriose pritaikius žemės ūkio technologijas buvo įveiktos gamtinės dirvožemio kliūtys, neturėtų būti visiškai pašalintos, ypač tuo atveju, jeigu jų iš žemės ūkio gamybos gaunamos pajamos yra mažos arba jeigu jose mažai gamybos alternatyvų, ir ragina Komisiją šiose vietovėse užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį;
23. ragina, kad būtų atsižvelgiama ne tik į trumpalaikę techninių procedūrų, skirtų gamtinėms kliūtims kompensuoti, naudą, bet kad ir pačios procedūros būtų vertinamos pagal tvaraus poveikio vertinimą;
24. pabrėžia valstybių narių atsakomybę objektyviai nustatant gamtinių kliūčių turinčias vietoves ir rengiant subalansuotas kaimo plėtros programas; pabrėžia regioninių ir vietos valdžios institucijų partnerystės poreikį šiame procese; taip pat pabrėžia, kad būtina, jog apie šiuos nacionalinius arba regioninius sprendimus praneštų ir juos patvirtintų Europos Komisija;
25. pabrėžia, kad ateityje viena iš pagrindinių Europos Sąjungos bendros žemės ūkio politikos plėtros sričių – tai reforma, susijusi su gamtinių kliūčių turinčiomis vietovėmis;
26. ragina Komisiją per metus parengti atskirą teisės aktą dėl žemės ūkio gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse;
27. ragina iš naujo svarstyti mažiau palankių ūkininkauti vietovių sistemą ir kartu rengti diskusijas dėl BŽŪP reformos apskritai siekiant užtikrinti naujų paramos ūkininkams sistemų nuoseklumą, ypač bendrosios išmokos schemos požiūriu;
28. žino, kokį poveikį bandymai iš naujo apibrėžti tarpines MPŪV galėtų daryti būsimai BŽŪP pagalbos struktūrai, taigi ragina Komisiją atsižvelgti į visus požiūrius, kurie buvo išreikšti viešųjų konsultacijų su valstybėmis narėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis bei susijusių žemės ūkio įmonių atstovais metu;
29. reikalauja apsaugoti Europos kaimo plėtrai skiriamo biudžeto dalį ir ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti bendrojo MPŪV finansavimo galimybėmis, nes tai viena iš veiksmingiausių ir svarbiausių kaimo plėtros programų;
30. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninio konkurencingumo ataskaita. Pagrindiniai i2010 strategijos pasiekimai 2005–2009 m.“ (COM(2009)0390),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje (COM(2009)0557),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti(1),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Europos dažnių spektro politikos(2),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Europos plačiajuosčio ryšio politikos kūrimo(3),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmeninėje aplinkoje(4),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A7-0066/2010),
A. kadangi informacinės ir ryšių technologijos (IRT) prasiskverbia praktiškai į visas mūsų gyvenimo sritis ir yra neatsiejamos nuo mūsų noro turėti klestinčią ir konkurencingą ekonomiką, apsaugoti aplinką ir gyventi demokratiškesnėje, atviresnėje ir ne tokioje izoliuotoje visuomenėje,
B. kadangi Europa turėtų vaidinti vadovaujantį vaidmenį kuriant ir taikant informacines ir ryšių technologijas, užtikrinančias didesnę vertę piliečiams ir įmonėms; kadangi informacinės ir ryšių technologijos padeda įveikti dabartinius struktūrinius iššūkius, padėdamos pasiekti tvaraus ekonominio augimo,
C. kadangi pasinaudoti šios skaitmeninės revoliucijos nauda Europa galės tik tada, jeigu visi ES piliečiai bus aktyviai įtraukiami į naująją skaitmeninę visuomenę ir bus sudaromos visos galimybės dalyvauti šios visuomenės gyvenime, o imantis politinių veiksmų svarbiausia bus žmogus, kadangi ši skaitmeninė revoliucija daugiau negali būti laikoma pramoninės praeities kaita, o turėtų būti laikoma esminio virsmo procesu,
D. kadangi skaitmeninės visuomenės vystymasis turėtų didinti socialinę įtrauktį ir visiems ES gyventojams suteikti galimybių naudotis skaitmeninėmis technologijomis, taip pat šis vystymasis turėtų būti paremtas veiksminga politika, kuria siekiama mažinti skaitmeninę atskirtį visoje ES ir didesniam skaičiui gyventojų suteikti e. įgūdžių, kad gyventojai galėtų visapusiškai naudotis informacinių ir ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis,
E. kadangi, nors plačiajuostis ryšys prieinamas 90 proc. ES gyventojų, juo naudojasi tik 50 proc. namų ūkių,
F. kadangi konkurencingos ryšių rinkos yra svarbios, užtikrinant, kad vartotojai gautų daugiausia naudos pasirinkimo, kokybės ir kainos priimtinumo požiūriu,
G. kadangi Europos potencialas yra neatskiriamai susijęs su gyventojų gebėjimais, darbo jėga ir organizacijomis; kadangi kai nesama gebėjimų, informacinių ir ryšių technologijų ir infrastruktūros ekonominė ir socialinė pridėtinė nauda nedidelė,
H. kadangi IRT gali būti labai galinga priemonė stiprinant pastangas siekti teigiamo ir tvaraus vystymosi visame pasaulyje ir kovoti su skurdu ir socialine bei ekonomine nelygybe,
I. kadangi piliečiai susilaikys nuo dalyvavimo, laisvo nuomonės reiškimo ir sandorių sudarymo, jeigu nepakankamai pasitikės naujosios skaitmeninės erdvės teisės aktais; kadangi pagrindinių teisių užtikrinimas ir taikymas šiomis sąlygomis yra pagrindinė piliečių pasitikėjimo sąlyga; kadangi intelektinės nuosavybės teisių (INT) ir kitų teisių apsaugos garantijos yra esminė verslo pasitikėjimo sąlyga,
J. kadangi nusikaltimų internete, pavyzdžiui, kurstymų vykdyti teroristinius išpuolius, nusikalstamus veiksmus neapykantos pagrindu ir vaikų pornografijos atvejų skaičius išaugo, ir tai asmenims, tarp jų ir vaikams, kelia pavojų,
K. kadangi Europos kultūros ir kūrybinė pramonė atlieka esminį vaidmenį ne tik skatinant kultūrų įvairovę, žiniasklaidos pliuralizmą ir dalyvaujamąją demokratiją Europoje, bet ir yra svarbus Europos Sąjungos tvaraus vystymosi bei ekonomikos atgaivinimo variklis; kadangi diskusijose apie kūrybinio turinio bendrosios rinkos sukūrimą reikia ypač didelį dėmesį skirti kultūrinėms ir kalbinėms ypatybėms,
L. kadangi Europos demokratinė visuomenė, piliečių dalyvavimas visuomenės diskusijose ir informacijos prieiga skaitmeninėje erdvėje labai priklauso nuo gyvybingo ir konkurencingo spaudos sektoriaus, kuris yra ketvirtasis demokratijos ramstis,
M. kadangi dėl nepakankamos informacijos bei komunikacijos technologijų kūrimo, platinimo ir panaudojimo pažangos augimas ir produktyvumas gerokai atsilieka, ir kadangi jaunos IRT naujoves diegiančios įmonės, turinčios stiprų augimo potencialą, sunkiai dirba siekdamos ilgesniam laikui įsitvirtinti rinkose,
N. kadangi privatus ir viešasis sektoriai turėtų investuoti į tokias naujas inovatyvias platformas, pavyzdžiui, kompiuterinių technologijų naudojimas internete (angl. cloud computing), e. sveikata, pažangieji skaitikliai, sumanus mobilumas, kt.; kadangi vieningos Europos rinkos stiprinimas leistų didinti susidomėjimą investicijomis į Europos ekonomiką ir rinkas ir pasitarnautų masto ekonomikai,
O. kadangi bendroji skaitmeninių internetinių ir ryšių paslaugų rinka Europoje dar veikia ne visai efektyviai; kadangi laisvam skaitmeninių paslaugų judėjimui ir tarpvalstybinei e. prekybai šiuo metu itin trukdo fragmentinės nacionalinio lygmens taisyklės; kadangi Europos įmonės ir viešosios paslaugos turėtų ekonominės ir socialinės naudos iš pažangių IRT paslaugų ir programų naudojimo,
P. kadangi, nors internetinė prekyba yra sparčiausiai auganti mažmeninės prekybos sritis, atotrūkis tarp vietos ir tarpvalstybinės e. prekybos įmonių ES didėja; kadangi Komisijos komunikate dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais ES (COM(2009)0557) nurodyta, kad tarpvalstybinė įmonių e. prekyba atveria dideles taupymo galimybes ES piliečiams,
1. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ryžtingos skaitmeninės strategijos ir veiksmų plano, pagal kurį Europa galėtų daryti pažangą siekdama atviros ir klestinčios skaitmeninės visuomenės, kurioje visiems piliečiams būtų siūlomos ekonominės, socialinės ir kultūrinės galimybės; siūlo pavadinti šią naują skaitmeninę darbotvarkę „Darbotvarkė 2015.eu“ ir vadovautis aukštyn kylančios spiralės „2015.eu“ modeliu;
2. pabrėžia, kad svarbu ir toliau siekti, kad visi piliečiai ir vartotojai turėtų visuotinę prieigą prie sparčiojo fiksuotojo ir mobilaus plačiajuosčio ryšio, kartu išsaugant konkurenciją, kuri būtų naudinga vartotojams; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia tikslinės politikos, pagal kurią būtų skatinama konkurencija ir veiksmingos investicijos ir inovacijos siekiant naujų ir geresnių prieigos infrastruktūrų ir vartotojų pasirinkimo prieigos teikimo srityje sąžiningomis sąlygomis ir konkurencinga kaina visiems gyventojams neatsižvelgiant į vietovę, ir taip būtų užtikrinama, kad nė vienas Europos pilietis nepatirtų atskirties;
3. mano, kad iki 2013 m. kiekvienas ES namų ūkis turėtų turėti prieigą prie plačiajuosčio interneto konkurencinga kaina; ragina Komisiją ir valstybes nares visomis politikos priemonėmis užtikrinti plačiajuosčio ryšio galimybes visiems Europos piliečiams, naudojant Europos struktūrinius fondus, Europos ekonomikos atkūrimo planą ir papildomus skaitmeninius dažnius plečiant mobilaus plačiajuosčio ryšio aprėptį ir kokybę; be to, ragina valstybes nares suteikti naują postūmį Europos sparčiojo plačiajuosčio ryšio strategijai, visų pirma atnaujinant nacionalinius plačiajuosčio ir sparčiojo ryšio aprėpties tikslus;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės pagalbos taisyklėse yra kai kurių neaiškumų, kurie gali daryti įtakos Bendrijos remiamoms plačiajuosčio ryšio paslaugoms, ypač valdžios institucijų gebėjimui konsoliduoti savo tinklo pajėgumo poreikį, kuris būtų naujų investicijų pagrindas; prašo Komisijos skubiai spręsti šias problemas;
5. primena, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti kaimo vietovėms, pramonės perkėlimo paveiktoms sritims, taip pat regionams, kurie nuolat kenčia nuo nepalankių gamtos ar demografinių sąlygų, ypač itin atokiems regionams; mano, kad tinkamas sprendimas siekiant užtikrinti veiksmingą plačiajuosčio interneto paslaugų teikimą ir prieigą prie šio interneto šių regionų gyventojams yra bevielio ryšio technologijos, kurios sudaro galimybę per priimtiną laiko tarpą ir pagrįsta kaina iškart prisijungti prie interneto tinklo kamieno;
6. primena, kad pagal su universaliosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus privaloma užtikrinti minimalų nustatytos kokybės paslaugų rinkinį, ir galutiniai naudotojai privalo turėti galimybę naudotis tomis paslaugomis už prieinamą kainą, neiškraipant konkurencijos ir nesudarant papildomos naštos vartotojams ir operatoriams; ragina Komisiją nedelsiant parengti ilgai lauktą universaliųjų paslaugų apžvalgą;
7. pabrėžia, kad neįgaliesiems galutiniams vartotojams svarbu užtikrinti tokio lygio prieigą, kokią turi kiti galutiniai vartotojai, kaip ragino Europos Parlamentas peržiūrėdamas Universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių direktyvą; prašo Komisijos darbotvarkėje „2015.eu“ kaip įmanoma labiau atsižvelgti į neįgaliųjų vartotojų poreikius;
8. ragina Komisija atlikti poveikio vertinimą nustatant, kaip galima įgyvendinti numerio perkėlimą visoje ES;
9. toliau būtų mobilusis pasaulio žemynas, ir užtikrinti, kad 75 proc. mobiliųjų vartotojų 2015 m. naudotųsi mobiliuoju plačiajuosčiu ryšiu ir turėtų prieigą prie sparčiojo bevielio ryšio paslaugų;
10. primena, kad reikia sparčiau siekti darnaus nediskriminuojančio papildomų skaitmeninių dažnių spektro naudojimo ir drauge nepakenkti dabartinėms plačiajuosčio ryšio paslaugoms ir jas tobulinti;
11. ragina Komisiją, pasitelkus Radijo spektro komitetą, įvertinti praktinius ir techninius reikalavimus teikiant spektro dažnius ir užtikrinti pakankamą lankstumą, užtikrinant naujų technologijų ir paslaugų, pavyzdžiui, mobiliojo plačiajuosčio ryšio, diegimą; ragina Komisiją informuoti apie konkurencinę padėtį ir įvykius spektro dažnių rinkoje;
12. pabrėžia tolesnio vertinimo ir mokslinių tyrimų poreikį vertinant esamų ir būsimų spektro vartotojų tarpusavio sąveikos galimybes, sušvelninant potencialias neigiamas pasekmes vartotojams;
13. kadangi prieigos prie interneto procentinė dalis didėja, valstybės narės turėtų stengtis pasiekti, kad iki 2015 m. 50 proc., o iki 2020 m. – 100 proc. ES namų ūkių būtų prisijungę prie sparčiojo ryšio tinklų, sudarant patikimos ir geresnės galutinio vartotojo patirties, kuri atitiktų vartotojų lūkesčius ir poreikius, galimybę; primena, kad siekiant šių tikslų būtina tinkama politikos priemonių sistema, sudaranti privačių investicijų galimybes, kartu išsaugant konkurenciją ir didinant vartotojų pasirinkimą;
14. ragina valstybes nares perkelti į nacionalinę teisę naująją elektroninių ryšių reguliavimo sistemą prieš nustatytą terminą ir visiškai ją įgyvendinti bei suteikti nacionaliniams reguliuotojams atitinkamus įgaliojimus; pabrėžia, kad pagal naująją programą numatyta nuspėjama ir nuosekli reglamentuojamoji aplinka, kuri skatina investicijas į IRT tinklus, produktus ir paslaugas ir konkurencingą atitinkamą rinką, taip pat prisideda prie veiksmingesnės vieningos informacinės visuomenės paslaugų rinkos; primygtinai reikalauja, kad bet kokiomis gairėmis dėl telekomunikacijos teisės aktų paketo įgyvendinimo kuriant kitos kartos tinklus turėtų būti atsižvelgiama į sąvokas, naudojamas direktyvose, kuriomis puoselėjamas šių tinklų diegimas;
15. mano, kad būtina didinti reguliavimo koordinavimo veiksmingumą užtikrinant, kad kiek galima greičiau pradėtų veikti Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI);
16. ragina suinteresuotus dalyvius taikyti atvirus ryšių tinklo diegimo modelius, kurie leidžia labiau skatinti naujoves ir didinti paklausą;
17. primena, kad reguliavimas turi būti skaidrus ir prognozuojamas ir ragina Komisiją toliau integruoti geresnio reguliavimo principus į teisines ir neteisines iniciatyvas, ypač per tikslinius ir laiku atliekamus poveikio vertinimus;
18. primena, kad tarpusavio sąveikumas ir prieinamumas yra tarpusavyje susiję ir turi būti tas pagrindas, ant kurio būtų statoma efektyvi informacinė visuomenė, kad įvairių produktų, infrastruktūros objektų ir paslaugų tarpusavio sąveikumas leistų europiečiams naudotis paslaugomis ir duomenimis nepriklausomai nuo to, kokia programine įranga jie naudojasi;
19. pabrėžia, kad skaitmeniniai gebėjimai labai svarbūs atvirai skaitmeninei visuomenei ir kad ES piliečiams turėtų būti sudarytos sąlygos ir teikiamos lengvatos įgyti tinkamų skaitmeninių gebėjimų; pabrėžia, kad skaitmeninė kompetencija turėtų padėti mažiau galimybių turintiems žmonėms (t. y. vyresnio amžiaus ir turintiems mažas pajamas žmonėms) įsitraukti į visuomenę; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti skaitmeninio raštingumo ir naudojimosi internetu skirtumų, vadinamosios antrosios skaitmeninės atskirties, tarp įvairių visuomenės grupių klausimą; atkreipia dėmesį į labai svarbų įsipareigojimą sumažinti skaitmeninio raštingumo ir kompetencijos spragas iki 2015 m. vidurio;
20. ragina paisyti skaidrumo, prieigos ir lygių galimybių principo taikant informacijos ir ryšio technologijų (IRT) sistemas, kad jos būtų patogesnės naudoti kuo didesniam skaičiui Europos vartotojų;
21. pabrėžia, kad visos pradinės ir pagrindinės mokyklos iki 2013 m. privalo būti prisijungusios prie patikimo ir kokybiško, o iki 2015 m. – prie sparčiojo interneto, kur galima, panaudojant regioninės ir sanglaudos politikos priemones; primena, kad IRT mokymas ir e. mokymas, sudarantys sąlygas naudotis geresnėmis ir prieinamesnėmis švietimo programomis, turėtų tapti sudėtine visą gyvenimą trunkančio mokymo veiklos dalimi;
22. pripažįsta e. mokymosi svarbą: šis švietimo metodas pritaikytas atsižvelgiant į IRT naujoves, kurios gali atitikti asmenų, negalinčių bet kada naudotis prieiga prie įprastų švietimo metodų, reikmes, tačiau pabrėžia, kad esminė prielaida yra būtinybė mokytojams, studentams ir kitoms suinteresuotosioms šalims keistis informacija; mano, kad taip pat būtina skatinti tarptautinius mainus, kad mokymo įstaigos susigrąžintų svarbų vaidmenį tautų savitarpio supratimo skatinimo srityje;
23. rekomenduoja į švietimo sistemą kartu su užsienio kalbomis įtraukti skaitmeninio išprusimo ugdymą ir pradėti jį jau pradinio lavinimo etapu, siekiant kuo anksčiau parengti įgudusius vartotojus;
24. pažymi, kad svarbu ES piliečiams suteikti skaitmeninių įgūdžių siekiant jiems padėti visapusiškai išnaudoti dalyvavimo skaitmeninės visuomenės gyvenime teikiamus privalumus; dar karta patvirtina, jog būtina užtikrinti, kad Europos darbuotojų žinios, įgūdžiai, kompetencija ir kūrybingumas atitiktų aukščiausius visuotinius standartus ir būtų nuolat atnaujinami; mano, kad skaitmeninis raštingumas ir kompetencija turėtų būti svarbiausias ES politikos priemonių aspektas, nes tai yra pagrindinis Europos inovacinę visuomenės stiprinimo veiksnys;
25. siūlo imti vykdyti skaitmeninio raštingumo ir įtraukties veiksmų planą ES ir valstybių narių lygmenimis, šis planas apimtų: specialias skaitmeninio raštingumo mokymo galimybes bedarbiams ir grupėms, kurioms gresia atskirtis; skatinamąsias priemones, skirtas privataus sektoriaus iniciatyvoms rengti visų darbuotojų skaitmeninių gebėjimų ugdymo kursus; Europos masto iniciatyvą „Naršyk protingai“ (angl. Be smart online!) siekiant, kad visi besimokantys, tarp jų ir tie, kurie dalyvauja visą gyvenimą trunkančiame mokyme ir profesiniame rengime išmoktų saugiai naudotis IRT ir internetinėmis paslaugomis; ir bendrą ES lygmens IRT sertifikavimo sistemą;
26. ragina valstybes nares imtis visų būtinų priemonių tam, kad paragintų jaunus darbuotojus pasirinkti, kaip tolimesnę savo karjerą, darbą IRT srityje; kol kas ragina valstybes nares savo nacionalinėse švietimo programose labiau pabrėžti tokių gamtos mokslų, kaip matematika ir fizika dėstymą pradinių klasių moksleiviams; laikosi nuomonės, kad, kadangi esama realaus ir skubaus poreikio imtis veiksmų patenkinant kvalifikuotų IRT darbuotojų paklausą Europoje net ir trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu, reikalingas geresnis pagrindas e. įgūdžių duomenų stebėjimui; ragina ES institucijas imtis tolesnių veiksmų sukurti tokią duomenų bazę;
27. pabrėžia, kad visi ES piliečiai turėtų būti susipažinę su savo pagrindinėmis skaitmeninėmis teisėmis ir įpareigojimais pagal Europos piliečių ir vartotojų teisių skaitmeninėje aplinkoje chartiją; mano, kad šioje chartijoje turėtų būti įtvirtintas Bendrijos acquis, visų pirma įskaitant naudotojo teises, susijusias su privatumo apsauga, pažeidžiamais vartotojais ir skaitmeniniu turiniu, taip pat užtikrinant tinkamai veikiančią sąveiką; dar kartą patvirtina, kad skaitmeninių teisių apsauga turėtų būti užtikrinama bendrame visų kitų pagrindinių teisių kontekste;
28. yra tvirtai įsitikinęs, kad privatumo apsauga yra itin svarbi vertybė ir kad visi vartotojai turėtų galėti kontroliuoti savo asmeninius duomenis, įskaitant ir vadinamąją teisę būti pamirštam; ragina Komisiją atsižvelgti ne tik į pačius duomenų apsaugos ir privatumo klausimus, bet ir atkreipti ypatingą dėmesį į išskirtines su šiais klausimais susijusias mažamečių ir suaugusių jaunų žmonių reikmes; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą priimti duomenų apsaugos direktyvą, susijusią su dabartine skaitmenine aplinka;
29. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti skaitmeninį saugumą, kovoti su elektroniniais nusikaltimais ir brukalais, didinti naudotojų pasitikėjimą ir apsaugoti Europos Sąjungos internetinę erdvę nuo visų rūšių nusikaltimų ir teisės pažeidimų; ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai dalyvauti sustiprinto tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje veikloje; primena valstybėms narėms, kad beveik pusė iš jų dar nėra ratifikavę Europos Tarybos Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų, ir ragina visas valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti šią konvenciją;
30. Ragina valstybes nares imtis priemonių, kad visi Europos piliečiai turėtų saugią elektroninę identifikaciją;
31. ragina išsaugoti atvirą internetą, kai piliečiai turi prieigos teisę, o įmonių vartotojai turi teisę skleisti informaciją arba naudotis pasirinktomis programomis ir paslaugomis, kaip nustatyta naujojoje reguliavimo sistemoje; ragina Komisiją, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją (EERRI) ir nacionalines reguliavimo institucijas (NRI) skatinti neutralumo nuostatas, atidžiai stebėti jų įgyvendinimą ir iki 2010 m. pabaigos teikti Europos Parlamentui ataskaitas; mano, kas ES teisės aktuose turi būti užtikrinama „paprasto perdavimo kanalo“ nuostata, pateikta kaip Elektroninės komercijos direktyvoje (2000/31/EB), nes tai svarbus būdas, leidžiantis užtikrinti laisvą ir atvirą konkurenciją skaitmeninėje rinkoje;
32. pabrėžia, kad pliuralizmas, spaudos laisvė ir pagarba kultūros įvairovei yra pagrindinės Europos Sąjungos vertybės ir galutiniai jos tikslai; todėl ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad visos siūlomos ES politikos kryptys atitiktų šiuos tikslus ir vertybes;
33. teigiamai vertina greitą teisės aktų dėl tarptinklinio ryšio įgyvendinimą; pabrėžia poreikį nuolat stebėti ES judriojo tarptinklinio ryšio, taip pat ir duomenų tarptinklinio ryšio, kainas; ragina Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją (EERRI) atlikti nepriklausomą kitų nei kainų reguliavimas metodų, kurie galėtų būti naudojami konkurencingai tarptinklinio ryšio visaus rinkai kurti, analizę; ragina Komisiją remiantis šia EERRI analize ir savo peržiūra iki 2013 m. pasiūlyti ilgalaikį tarptinklinio ryšio problemos sprendimą ,kad būtų užtikrinta gerai veikianti, į vartotojus orientuota ir konkurencinga tarptinklinio ryšio rinka ir tai būtų pasiekta mažų kainų;
34. pažymi, kad skaitmeninės paslaugos gali būti naudingos Europai siekiant visapusiškai pasinaudoti visomis vidaus rinka; ragina taikyti veiksmingą bendros skaitmeninės rinkos politiką, dėl kurios paslaugos internetu Europoje taptų konkurencingesnės, prieinamesnės, būtų teikiamos kuo daugiau valstybių ir skaidresnės, tuo pačiu metu užtikrinant kuo aukštesnį vartotojų apsaugos lygį ir nutraukiant teritorinę diskriminaciją; ragina ES institucijas iki 2013 m. pašalinti pagrindines tarpvalstybinių sandorių internetu reguliavimo ir administravimo kliūtis; ragina Komisiją ir toliau tęsti jos atliekamą su skaitmenine bendrąja rinka susijusio Bendrijos acquis vertinimą ir pasiūlyti su pagrindinėmis kliūtimis susijusius tikslingus teisinius veiksmus;
35. ragina išnagrinėti ES suderintas taisykles užtikrinant bendrąją rinką nuotolinių išteklių paslaugų ir e. komercijos srityje;
36. ragina Komisiją apsvarstyti priemones, kurios toliau didintų įgaliojimų skaidrumą ir tarptautinės prekybos internetu vykdymo bei kompensavimo veiksmingumą; pabrėžia, kad sėkmingai e. prekybos plėtrai reikalingas veiksmingas prekių paskirstymas, taigi pažymi būtinybę skubiai įgyvendinti trečiąją Pašto paslaugų direktyvą (2008/6/EB);
37. mano, kad valstybės narės turėtų užtikrinti įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, reikalingą skaitmeninę aplinką; ragina valstybes nares sukurti vieno langelio sistemą PVM mokėtojams siekiant palengvinti tarptautinę e. prekybą MVĮ ir verslininkams ir ragina Komisiją remti e. sąskaitų faktūrų naudojimą dideliu mastu;
38. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad iki 2015 m. ne mažiau kaip 50 proc. visų viešųjų pirkimų būtų vykdoma elektroninėmis priemonėmis, kaip nustatyta veiksmų plane, dėl kurio susitarta surengta 2005 m. Mančesteryje vykusioje Ministrų konferencijoje dėl e. valdžios;
39. mano, kad praėjus beveik dešimtmečiui po priėmimo, informacinės visuomenės teisinį pagrindą sudarančios direktyvos, atrodo pasenusios dėl kompleksiškesnės elektroninės aplinkos, naujų technologijų atsiradimo ir fakto, kad ES piliečių duomenys vis dažniau tvarkomi už ES ribų; mano, kad teisinės problemos, kurių kyla dėl tam tikrų direktyvų, gali būti išspręstos šias direktyvas palaipsniui atnaujinant, o kitas direktyvas reikia atidžiau persvarstyti, ir kad reikalingas tarptautinės duomenų apsaugos sistemos sukūrimas;
40. pabrėžia galimą naudą piliečiams ir įmonėms, jeigu teikiant viešąsias paslaugas (e. valdžios paslaugas) būtų pereita prie skaitmeninių technologijų, siekiant sudaryti sąlygas veiksmingesnei ir labiau individualizuotai viešųjų paslaugų pasiūlai; ragina valstybes nares pasinaudoti IRT priemonėmis ir pagerinti vyriausybės veiksmų skaidrumą ir vyriausybės atskaitomumą, tai pat prisidėti prie didesnės dalyvaujamosios demokratijos, kad demokratijos procese dalyvautų visos socialinės ir ekonominės grupės, informuojami nauji vartotojai ir didinamas žinomumas ir pasitikėjimas; ragina valstybes nares parengti nacionalinius perėjimo prie skaitmeninių technologijų teikiant viešąsias paslaugas planus, kurie turėtų apimti tikslus ir priemones siekiant 2015 m. viešąsias paslaugas teikti internetu ir padaryti jas prieinamas neįgaliems asmenims;
41. pabrėžia plačiajuosčio ryšio reikšmę Europos piliečių sveikatai, įgalinant juos naudotis veiksmingomis sveikatos informavimo technologijomis, tobulinant slaugos kokybę, išplečiant geografinę sveikatos apsaugos aprėptį į izoliuotas kaimo, kalnų ir mažai apgyvendintų regionų vietoves, supaprastintant slaugą namuose ir sumažinant nebūtiną brangų gydymą ir brangiai kainuojantį pacientų perkėlimą; primena, kad plačiajuosčio ryšio pagalba taip pat galima apsaugoti Europos piliečius palengvinant ir plėtojant su visuomenės saugumu susijusios informacijos sklaidą, procedūras, reagavimą į stichines nelaimes ir atstatymą;
42. pabrėžia, kad informacinės ir ryšių technologijos (IRT) yra ypač svarbios žmonėms su negalia, nes jų kasdieninei veiklai reikalinga intensyvesnė, nei kitiems, technologinė pagalba; mano, kad, esant tokioms pačioms sąlygoms, žmonės su negalia turi teisę dalyvauti sparčiai kuriant naujuosius skaitmeninių technologijų produktus ir paslaugas, kad galėtų geriau pasinaudoti vieningos ir atviros informacinės visuomenės pranašumais;
43. pabrėžia, kad reikia plėtoti „penktąją laisvę“, pagal kurią užtikrinamas laisvas turinio ir žinių judėjimas, ir iki 2015 m. parengti suvestinį, vartotojams tinkamą prieigos prie skaitmeninio turinio Europoje teisinę sistemą, dėl kurios padidėtų vartotojų teisinis tikrumas ir būtų pasiekta sąžininga pusiausvyra tarp teisių turėtojų, teisių ir plačiosios visuomenės prieigos prie turinio ir žinių; atsižvelgdamas į technologijų vystymosi greitį, ragina ES paspartinti diskusijas autorių teisių tema ir išnagrinėti poveikį, kurį gali sukelti pagal Sutarties dėl ES veikimo 118 straipsnį apibrėžta ES autorinių teisių sąvoka, siekiant nustatyti vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Europos Sąjungoje tiek internete, tiek už jo ribų;
44. pripažįsta, kad Europos kūrybos ir kultūros pramonė ne tik atlieka esminį vaidmenį skatindama kultūros įvairovę, žiniasklaidos pliuralizmą ir dalyvaujamąją demokratiją Europoje, bet ir yra svarbi tvaraus augimo Europoje skatinimo priemonė, todėl jos vaidmuo gaivinant ES ekonomiką yra lemiamas; pripažįsta būtinybę puoselėti aplinką, kurioje būtų toliau skatinama kūrybos pramonės raida; taigi ragina Komisiją imantis visų su skaitmenine darbotvarke susijusių politikos iniciatyvų įgyvendinti UNESCO konvencijos dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo nuostatas;
45. pabrėžia, kad remiantis Europos skaitmenine darbotvarke ES turi būti siekiama gaminti ir platinti aukštos kokybės ir kultūros požiūriu įvairų turinį, kad visi ES piliečiai būtų paskatinti įvaldyti skaitmenines technologijas, pvz., internetą, ir kad ES piliečiams būtų užtikrinti maksimalūs šių technologijų kultūriniai ir socialiniai privalumai; .rekomenduoja ES lygmeniu inicijuoti kampaniją siekiant išsamiau apie tai informuoti, ypač vystant ir skleidžiant skaitmeninio kultūros paveldo turinį; ragina Europos Komisiją vykdant teisėkūros darbą ištirti galimybę valstybėms narėms leisti kultūrinių išteklių platinimui internetu taikyti mažesnę PVM normą;
46. pabrėžia, kad internetas, kurio dėka užtikrinama daug naujų galimybių kūrybiniam turiniui cirkuliuoti ir jam pasiekti, kartu pateikia ir naujų iššūkių, susijusių su Europos Sąjungos internetinės erdvės apsaugos nuo visų rūšių nusikaltimų ir teisės pažeidimų užtikrinimu; pažymi, kad autorių teisių srities sankcijos, kaip vienas iš galimų būdų, turėtų iš esmės būti taikomos prekybininkams, o ne atskiriems piliečiams;
47. mano, kad ES turi skatinti pasiūlos politikos kryptis ir apsvarstyti tolesnę autorių teisių licencijavimo ir suteikimo taisyklių plėtrą, atsižvelgiant į naujausias technologijas, naujas skaitmeninio platinimo priemones ir kintantį vartotojų elgesį; ragina sukurti geresnę, veiksmingesnę ir labiau suderintą skaidrią teisių valdymo ir suteikimo sistemą muzikiniams ir garso ir vaizdo kūriniams, taip pat siekti didesnio kolektyvinių teisių administravimo subjektų skaidrumo ir tarpusavio konkurencijos;
48. pabrėžia, kad naujojoje skaitmeninėje darbotvarkėje daugiau dėmesio turėtų būti skirta unikalaus Europos kultūros paveldo skaitmeninimo ir geresnės piliečių prieigos prie šio paveldo klausimams; ragina valstybes nares skirti adekvačią finansinę paramą ES skaitmeninimo politikai vykdyti, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares rasti tinkamus sprendimus esamoms teisinėms kliūtims pašalinti;
49. išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl Europos skaitmeninės bibliotekos projekto ateities, nebent įvyktų esminiai pokyčiai bibliotekos skaitmeninio formato ir projekto valdymo, veiksmingumo, praktiškumo, naudingumo ir plataus masto tarpininkavimo srityse;
50. mano, kad nuosekliai diegiant IRT drauge labai svarbu skatinti IRT tyrimų kompetenciją ir skatinti viešąsias bei privačias investicijas į didelės rizikos, IRT tyrimus, kurie atliekami bendradarbiaujant, ir naujoves; pabrėžia, kad Europa turėtų rodyti pavyzdį kuriant internetines technologijas, nuotolinių išteklių paslaugas, prisitaikančias terpes ir superkompiuterius, ir IRT programas, kurias naudojant būtų išmetama mažai anglies dioksido; siūlo padvigubinti ES informacijos ir ryšių technologijų tyrimams skiriamą biudžetą, o IRT diegimui skiriamą biudžetą rengiant kitą finansinę programą padidinti keturis kartus;
51. apgailestauja dėl fakto, kad patrauklumo požiūriu ugdant ir išsaugant talentus IRT, Europa atsilieka nuo kitų pirmaujančių rinkų ir patiria didelį smegenų nutekėjimą dėl geresnių akademinių ir kitų mokslinių tyrimų darbo sąlygų JAV; pažymi, kad norint išspręsti šią problemą Europa turi dirbti kartu su mokslininkais ir pramone siekdama vystyti aiškią profesinės integracijos programą, kuri remtų mokslinių tyrimų bendruomenės atliekamą svarbų vaidmenį plačioje pasaulinės klasės IRT inovacijų strategijoje;
52. mano, kad iki 2015 m. visus Europos mokslo tyrimų institutus ir infrastruktūrą turėtų sujungti itin spartūs (GB/s) perdavimo tinklai, sukuriant Europos mokslo tyrimų bendruomenės vidaus tinklą;
53. ragina skirti didesnes investicijas į atvirųjų programų naudojimą ES;
54. ragina numatyti naujas investicijas moksliniams tyrimams siekiant geriau įgyvendinti esamas skaitmenines priemones ir užtikrinti visiems piliečiams prieigą prie kultūros produktų;
55. reiškia susirūpinimą, kad ES pagrindų programoje numatyta daug biurokratijos; ragina Komisiją pašalinti biurokratizmą, t. y., nepažeidžiant šios programos, iš naujo nustatyti pagrindų programos procedūras ir sudaryti vartotojų tarybą;
56. ragina Komisiją drauge su valstybėmis narėmis įvertinti, kaip direktyvomis 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl viešųjų pirkimų ir jų perkėlimu palaikomi moksliniai tyrimai ir naujovės, ir, jei reikia, išryškinti gerąją patirtį; ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę nustatyti rodiklius, susijusius su naujovėmis vykdant viešuosius pirkimus;
57. primena, kad ateityje Europos konkurencingumas ir gebėjimas atsigauti po esamos ekonominės krizės, labiausiai priklausys nuo jos gebėjimo visapusiškai ir veiksmingai diegti įmonėse IRT; vis dėlto primena, kad MVĮ dar labai atsilieka nuo didžiųjų įmonių, ir atkreipia ypatingą dėmesį į garantijas, kurias būtina užtikrinti labai mažoms ir mažosioms įmonėms, kad šios neliktų IRT vystymo užribyje; ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti paramos MVĮ priemones, susijusias su IRT naudojimu, siekiant padidinti jų produktyvumą;
58. ragina Komisiją parengti skaitmeninį planą skatinant interneto verslo galimybes, kuriuo pirmiausia būtų siekiama pasiūlyti alternatyvas tiems žmonėms, kurie pastaruoju metu dėl finansų krizės tapo bedarbiais; mano, kad šis planas turėtų apimti prieinamos programinės ir kompiuterinės įrangos pasiūlą kartu su laisva interneto prieiga ir nemokamu konsultavimu;
59. mano, kad pagal „Darbotvarkę 2015.eu“ turėtų būti siekiama, kad IRT taptų ekonomikos, kai išmetama mažai anglies dioksido, dalimi; ragina siekiant klimato kaitos strategijos „20-20-20“ tikslų naudotis IRT technologijomis; mano, kad tokių priemonių kaip pažangios energetikos sistemos, pažangūs skaitikliai, pažangus automobiliai, pažangi vandentvarka ir e. sveikata įgyvendinimas turėtų būti pagrindinėmis „2015.eu“ iniciatyvomis; taip pat pabrėžia, IRT sektoriaus išmetamas anglies dioksido kiekis iki 2015 m. turėtų būti sumažintas 50 proc.;
60. mano, kad tarptautinės prekybos varomoji jėga turėtų būti sąžiningos prekybos principas, kurio tikslas – pasiekti balansą tarp rinkų atvėrimo ir teisėtos įvairių ekonomikos sektorių apsaugos, ypač atkreipiant dėmesį į darbo ir socialines sąlygas;
61. mano, kad visų politinių lygmenų, bendradarbiaujančių daugiapakopio valdymo dvasia, (ES, nacionalinio ir regioninio) atsakomybės už „Darbotvarkę 2015.eu“ perėmimas ir politinis bei geografinis darbotvarkės matomumas yra būtinos išankstinės sąlygos norint, kad ji būtų veiksmingai įgyvendinama; šiuo tikslu siūlo periodiškai organizuoti aukščiausiojo lygio susitikimus skaitmeninės darbotvarkės klausimais siekiant apžvelgti pažangą Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis ir suteikti naują politinį postūmį;
62. atkreipia Komisijos dėmesį visų pirma į būtinybę nustatyti konkrečius, pamatuojamus, tinkamus, realistiškus ir terminuotus tikslus (angl. smart objectives) ir užduotis ir priimti veiksmų planą, pagal kurį būtų sutelkiamos visos tinkamos ES priemonės: finansavimas, privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai, prireikus tiksliniai teisės aktai visose susijusiose politikos srityse (t. y. elektroniniai ryšiai, švietimas, moksliniai tyrimai, sanglaudos politika); ragina Komisiją reguliariai persvarstyti „2015.eu“ strategijos pasiekimus remiantis platesniu rodiklių rinkiniu, leidžiančiu atlikti socialinio ir ekonominio poveikio kiekybinę ir kokybinę analizę; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą ES ir nacionalinių bei regioninių programų šioje srityje koordinavimą;
63. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija (SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas, I tomas (SEC(2009)1089 – C7-0172/2009)(2),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su sprendimais dėl 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2009)0526) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1427),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2008 m. apibendrinimas“ (COM(2009)0256),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2009)0419) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1102),
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų 2008 m. metinės ataskaitos pastabas“ (SEC(2010)0178 ir SEC (2010)0196)),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 3 d. Komisijos priimtą Žaliąją knygą „Europos skaidrumo iniciatyva“ (COM(2006)0194),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl vieno bendro audito modelio (ir pasiūlymą dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)(3),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005)0252),
– atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2006)0009), Komisijos komunikatą dėl Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos ataskaitos (COM(2008)0110) ir Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)0259),
– atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos poveikio ataskaitos (COM(2009)0043),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 6/2007 dėl valstybių narių metinių suvestinių, valstybių narių nacionalinių deklaracijų ir su ES lėšomis susijusio nacionalinių audito institucijų audito darbo(4),
– atsižvelgdamas į Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planą (COM(2008)0097) ir į tarpinę ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su šiuo veiksmų planu (SEC(2009)1463),
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Bulgarijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą (COM(2009)0402) ir patvirtinamąjį dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1074),
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Rumunijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą (COM(2009)0401) ir patvirtinamąjį dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1073),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(5) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(6),
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5826/2010 – C7-0054/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,
– atsižvelgdamas į tarptautinius audito standartus ir tarptautinius apskaitos standartus, ypač taikomus viešajame sektoriuje,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(7), ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7-0099/2010),
A. kadangi, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje, Komisija, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą, vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir yra už jį atsakinga,
1. patvirtina Komisijai, kad ji įvykdė 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą;
2. išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis. Komisija ir vykdomosios įstaigos) dalis;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2008 finansinių metų Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos biudžeto įvykdymo patvirtinimo (SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(8),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas. I tomas (SEC(2009)1089 – C7-0172/2009)(9),
– atsižvelgdamas į įstaigos 2008 finansinių metų Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (COM(2009)0526) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1427),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2008 m. apibendrinimas“ (COM(2009)0256),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2009)0419) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1102),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl 2008 finansinių metų Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų kartu su įstaigos atsakymais(10),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(11),
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5828/2010 – C7-0055/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius, Sutarties dėl ES veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(12), ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, kuriuo nustatomi vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatai(13), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(14), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,
– atsižvelgdamas į 2005 m. sausio 14 d. Komisijos sprendimą Nr. 2005/56/EB, įsteigiantį, remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 58/2003, vykdomąją įstaigą „Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga“, kuriai pavedama administruoti Bendrijos veiksmus švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros srityse(15),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7-0099/2010),
A. kadangi, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje, Komisija, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą, vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir yra už jį atsakinga,
1. patvirtina Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, kad 2008 finansinių metų įstaigos biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis. Komisija ir vykdomosios įstaigos) dalis;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą kartu su sprendimu dėl Sąjungos 2008 finansinių metų Europos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis. Komisija) ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2008 finansinių metų Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos biudžeto įvykdymo patvirtinimo (SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(16),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas. I tomas (SEC(2009)1089 – C7-0172/2009)(17),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su sprendimais dėl 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2009)0526) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1427),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2008 m. apibendrinimas“ (COM(2009)0256),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2009)0419) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1102),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl 2008 finansinių metų Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų kartu su įstaigos atsakymais(18),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(19),
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054,
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5828/2010 – C7-0055/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(20), ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(21), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(22), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,
– atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą Nr. 2004/20/EB, įsteigiantį vykdomąją įstaigą „Pažangios energetikos vykdomoji įstaiga“ Bendrijos veiksmams energetikos srityje administruoti taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003(23),
– atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 31 d. Komisijos sprendimą 2007/372/EB, iš dalies keičiantį Sprendimą 2004/20/EB, siekiant Pažangios energetikos vykdomąją įstaigą pakeisti Konkurencingumo ir inovacijų vykdomąja įstaiga(24),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7-0099/2010),
A. kadangi, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje, Komisija, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą, vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir yra už jį atsakinga,
1. patvirtina Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad 2008 finansinių metų įstaigos biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis. Komisija ir vykdomosios įstaigos) dalis;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą kartu su sprendimu dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis. Komisija) ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
4. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2008 finansinių metų Visuomenės sveikatos programos vykdomosios įstaigos biudžeto įvykdymo patvirtinimo (SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(25),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas. I tomas (SEC(2009)1089 – C7-0172/2009)(26),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Visuomenės sveikatos programos vykdomosios įstaigos galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su sprendimais dėl 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2009)0526) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1427),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2008 m. apibendrinimas“ (COM(2009)0256),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2009)0419) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1102),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl 2008 finansinių metų Visuomenės sveikatos programos vykdomosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų kartu su įstaigos atsakymais(27),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(28),
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054,
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5828/2010 – C7-0055/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(29), ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(30), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(31), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,
– atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimą Nr. 2004/858/EB, įsteigiantį, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, vykdomąją įstaigą „Visuomenės sveikatos programos vykdomoji įstaiga“, atsakingą už Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje valdymą(32),
– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 20 d. Komisijos sprendimą 2008/544/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 2004/858/EB, siekiant Visuomenės sveikatos programos vykdomąją įstaigą pakeisti Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomąja agentūra(33),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7-0099/2010),
A. kadangi, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje, Komisija, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą, vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir yra už jį atsakinga,
1. patvirtina Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros direktoriui, kad 2008 finansinių metų įstaigos biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos) dalis;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą kartu su sprendimu dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis – Komisija) ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
5. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2008 finansinių metų Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos biudžeto įvykdymo patvirtinimo (SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(34),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas – I tomas (SEC(2009)1089 – C7-0172/2009)(35),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su sprendimais dėl 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2009)0526) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1427),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2008 m. apibendrinimas“ (COM(2009)0256),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2009)0419) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1102),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl 2008 finansinių metų Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų kartu su įstaigos atsakymais(36),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(37),
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5828/2010 – C7-0055/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(38), ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(39), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(40), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,
– atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 26 d. Komisijos sprendimą Nr. 2007/60/EB dėl Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos įsteigimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003(41),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7-0099/2010),
A. kadangi, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje, Komisija, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą, vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir yra už jį atsakinga,
1. patvirtina Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos direktoriui, kad 2008 finansinių metų įstaigos biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos) dalis;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą kartu su sprendimu dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis – Komisija) ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
6. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl sąskaitų, susijusių su 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymu, uždarymo, III skirsnis – Komisija (SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(42),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas – I tomas (SEC(2009)1089 – C7-0172/2009)(43),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su sprendimais dėl 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2009)0526) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1427),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2008 m. apibendrinimas“ (COM(2009)0256),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2009)0419) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1102),
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų 2008 m. metinės ataskaitos pastabas“ (SEC(2010)0178 ir SEC(2010)0196),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 3 d. Komisijos priimtą Žaliąją knygą „Europos skaidrumo iniciatyva“ (COM(2006)0194),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl vieno bendro audito modelio (ir pasiūlymą dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)(44),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005)0252),
– atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2006)0009), Komisijos komunikatą dėl Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos ataskaitos (COM(2008)0110) ir Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)0259),
– atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos poveikio ataskaitos (COM(2009)0043),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 6/2007 dėl valstybių narių metinių suvestinių, valstybių narių nacionalinių deklaracijų ir su ES lėšomis susijusio nacionalinių audito institucijų audito darbo(45),
– atsižvelgdamas į Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planą (COM(2008)0097) ir į tarpinę ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su šiuo veiksmų planu (SEC(2009)1463),
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Bulgarijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą (COM (2009)0402) ir patvirtinamąjį dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1074),
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Rumunijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą (COM(2009)0401) ir patvirtinamąjį dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1073),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(46) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(47),
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5826/2010 – C7-0054/2010),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5828/2010 – C7-0055/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,
– atsižvelgdamas į tarptautinius audito standartus ir tarptautinius apskaitos standartus, ypač taikomus viešajame sektoriuje,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(48), ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(49), ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7-0099/2010),
A. kadangi, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 318 straipsnyje, Komisija atsakinga už sąskaitų parengimą,
1. pritaria su 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymu susijusių sąskaitų uždarymui;
2. išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama dalis sprendimų dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos) dalis;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
7. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą Europos Parlamento sprendimų dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos) dalį (SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(50),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas – I tomas (SEC(2009)1089 – C7-0172/2009)(51),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su sprendimais dėl 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2009)0526) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1427),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2008 m. apibendrinimas“ (COM(2009)0256),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2009)0419) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1102),
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų 2008 m. metinės ataskaitos pastabas“ (SEC(2010)0178 ir SEC(2010)0196),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 3 d. Komisijos priimtą Žaliąją knygą „Europos skaidrumo iniciatyva“ (COM(2006)0194),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl vieno bendro audito modelio (ir pasiūlymą dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)(52),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005)0252),
– atsižvelgdamas į Komisijos Veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2006)0009), Komisijos komunikatą dėl Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos ataskaitos (COM(2008)0110) ir Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)0259),
– atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos poveikio ataskaitos (COM(2009)0043),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 6/2007 dėl valstybių narių metinių suvestinių, valstybių narių nacionalinių deklaracijų ir su ES lėšomis susijusio nacionalinių audito institucijų audito darbo(53),
– atsižvelgdamas į Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planą (COM(2008)0097) ir į tarpinę ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su šiuo veiksmų planu (SEC(2009)1463),
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Bulgarijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą (COM (2009)0402) ir patvirtinamąjį dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1074),
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Rumunijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą (COM(2009)0401) ir patvirtinamąjį dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1073),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(54) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(55),
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5826/2010 – C7-0054/2010),
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5828/2010 – C7-0055/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,
– atsižvelgdamas į tarptautinius audito standartus ir tarptautinius apskaitos standartus, ypač taikomus viešajame sektoriuje,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(56), ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(57), ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7-0099/2010),
A. kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje numatyta, kad atsakomybė už Sąjungos biudžeto vykdymą tenka Komisijai kartu su valstybėmis narėmis, kurios turi bendradarbiauti su Komisija siekdamos užtikrinti, kad asignavimai naudojami vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais,
B. kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą Audito Rūmai turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą, kuris gali būti papildomas konkrečiais kiekvienos svarbios Europos Sąjungos veiklos srities įvertinimais,
C. kadangi pagrindinės ES politikos įgyvendinimui būdinga tai, kad Komisija ir valstybės narės bendrai valdo Bendrijos biudžetą, kurį taikant 80 % Bendrijos išlaidų valdo valstybės narės,
D. kadangi siekiant gerinti Europos Sąjungos finansų valdymą, būtina įdėmiai stebėti Komisijos ir valstybių narių daromą pažangą; kadangi valstybės narės turėtų prisiimti atsakomybę už ES lėšų valdymą ir, siekdamos gauti teigiamą patikinimo pareiškimą (toliau - DAS), užtikrinti, kad būtų baigta diegti integruota ES vidaus kontrolės sistema,
E. kadangi Parlamentas pastarosiose penkiose rezoliucijose dėl metinių biudžetų įvykdymo patvirtinimo atkreipė dėmesį į tai, kad atitinkamu politiniu lygiu būtina skubiai priimti nacionalines deklaracijas, apimančias Bendrijos lėšos, kurioms taikomas bendro valdymo principas, siekiant, kad visos valstybės narės prisiimtų atsakomybę už gautų ES lėšų valdymą,
F. kadangi 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (TIS)(58) 44 punkto, taip pat Finansinio reglamento 53b straipsnio 3 dalies nuostatų, susijusių su atliktų auditų metiniais apibendrinimais ir turimomis deklaracijomis, įgyvendinimas turėtų labai padėti gerinant ES biudžeto valdymą,
G. kadangi Audito Rūmai nuomonėje Nr. 6/2007 taip pat pabrėžia, kad nacionalinės deklaracijos gali būti laikomos nauju ES lėšų vidaus kontrolės elementu ir kad jos galėtų padėti geriau kontroliuoti ES lėšas, patenkančias į bendro valdymo principo taikymo sritį,
H. kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto darbas, ypač biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, sudaro veiklos, kurią vykdant siekiama nustatyti visišką Komisijos ir atskirų Komisijos narių bei kitų susijusių subjektų, iš kurių svarbiausieji yra valstybės narės, atsakomybę už finansų valdymą ES, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, dalį ir taip parengti tvirtesnį sprendimų priėmimo pagrindą,
I. kadangi Biudžeto kontrolės komitetas, vykdydamas kitų metų biudžeto procedūrą, turėtų tinkamai atsižvelgti į 2008 m. finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezultatus ir rekomendacijas,
J. kadangi, jei norima, kad Tarybos rekomendacijos dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo būtų konstruktyvios, jos turėtų būti skirtos paremti reformų pastangas ir valstybių narių atsakomybę siekiant pašalinti Audito Rūmų nurodytus trūkumus ir užtikrinti geresnį finansų valdymą Europos Sąjungoje,
K. kadangi dabartiniai biudžeto įgyvendinimo patvirtinimo terminai pernelyg ilgi, turint minty tai, kad Europos Parlamento, kaip kontrolę vykdančios institucijos, prašymu reikia kuo skubiau imtis taisomųjų priemonių ir vykdyti reformas; kadangi metinės ataskaitos turi būti parengtos iki metų, kurie eina po ataskaitinių metų, pirmojo ketvirčio pabaigos tam, kad Audito Rūmai galėtų pateikti ataskaitą iki metų, einančių po ataskaitinių metų, antrojo ketvirčio pabaigos;
L. kadangi Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, kuriuo nustatomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos(59), 83 straipsnyje nurodyta, kad pensijos mokamos iš biudžeto ir kad valstybės narės turi bendrai užtikrinti šias išmokas pagal nustatytą šių išlaidų finansavimo skalę; kadangi pareigūnai dalį savo atlyginimo, kaip įmoką į pensijų sistemą, grąžina į bendrą biudžetą;
M. kadangi pagal Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 83 straipsnį numatoma bendra valstybių narių garantija, kuri taikoma, kai viena ar daugiau valstybių nevykdo įsipareigojimų, ir galima manyti, kad Sąjunga gali pateikti reikalavimą įsipareigojimą prisiėmusiom valstybėms narėms,
HORIZONTALIEJI KLAUSIMAI Svarbiausios problemos ir siektini tikslai
1. vis dar reiškia susirūpinimą dėl naujos Komisijos kadencijos pradžioje susikaupusių problemų, kilusių dėl ankstesnės Komisijos veiklos, visų pirma dėl:
–
nuolat daromų daug klaidų atliekant mokėjimus,
–
lėto neteisėtų išmokų susigrąžinimo ir
–
neįprastai daug perkėlimų į kitus metus;
2. džiaugiasi pirmaisiais naujosios Komisijos kolegialaus požiūrio, kurį išreiškė Komisijos nariai L. Andoro, J. Hano ir Algirdas Šemeta dalyvaudami diskusijose su Parlamento Biudžeto kontrolės komitetu, ženklais ir tikisi tvirto Komisijos narių J. Lewandowskio ir A. Šemetos pareiškimo ir pažado imtis veiksmų šiose srityse: valstybių narių patikinimo pareiškimai, pasiūlymai dėl toleruotinos klaidų rizikos, supaprastinimo ir skaidrumo priemonės, taip pat patikos fondai, per kuriuos finansuojami išorės veiksmai; be to, mano, kad turėtų būti apimta tolesnė klaidų taisymo ir lėšų susigrąžinimo veikla ir vidaus kontrolės sistemos;
3. mano, kad klaidos panaudojant lėšas trukdo veiksmingai siekti ES politikos tikslų, ir pakartoja, kad politikos sritys, kuriose klaidų lygis mažesnis nei 2 %, vis dar sudaro tik 47 % ES biudžeto, ir kad šis rodiklis laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2008 m. padidėjo tik 9 %; mano, kad kasmetinio gerėjimo tendencija vis dar yra nepakankama, ir pabrėžia, kad nepaisant pagerėjimo tam tikrose srityse politikos sritys, kuriose klaidų lygis viršija 5 %, vis dar sudaro 31 % ES biudžeto, o politikos sritys, kuriose klaidų lygis siekia nuo 2 % iki 5 % sudaro 22 % biudžeto;
4. ragina Komisiją parengti ir pateikti Parlamentui naują darbotvarkę laikotarpiu po 2010 m., pagal kurią būtų siekiama sparčiau mažinti klaidų skaičių siekiant užtikrinti, kad iki 2014 m. Audito Rūmai „žaliajai“ kategorijai galėtų priskirti dar 20 % biudžeto, kartu su numatytais tarpiniais pokyčiais, kuriuos ragino atlikti Audito Rūmai siekiant parengti naują metodiką, kurią taikant būtų galima nustatyti tam tikrų klaidų lygį Sanglaudos biudžeto skyriuje ir klaidas atliekant įvairius mokėjimus pagal 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. laikotarpiais galiojusius teisės aktus; mano, kad šio tikslo įgyvendinimas labai svarbus siekiant ateityje kuo naudingiau panaudoti ES lėšas, taip pat siekiant teigiamo patikinimo pareiškimo;
5. ragina Komisijos pirmininką informuoti Parlamentą apie tai, kaip labiau Komisija ketina savo veikloje taikyti labiau koordinuotus būdus, siekdama pašalinti likusius finansų sistemų trūkumus ir ypač sumažinti minėtų klaidų kiekį;
Sąskaitų patikimumas ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumas
6. su džiaugsmu atkreipia dėmesį į teigiamą Audito Rūmų nuomonę dėl galutinių metinių ataskaitų patikimumo, ir į jų pareiškimą, kad ataskaitose visais svarbiais aspektais teisingai pateikta Bendrijų finansinė būklė, taip pat jų operacijų rezultatai ir pinigų srautai, apskaityti iki 2008 m. gruodžio 31 d.;
7. mano, kad neįprasta, jog metinėse finansinėse ataskaitose būtų pateiktas neigiamas 51 400 000 000 EUR kapitalas, ir kelia klausimą, ar iš valstybių narių reikalautinos sumos neturi būti įtrauktos į aktyvus, nes tai yra tam tikras su pensijų išmokomis darbuotojams susijęs įsipareigojimas, kurio suma 37 000 000 000 EUR; atkreipia dėmesį į Komisijos apskaitos pareigūno paaiškinimus, kad laikomasi viešajam sektoriui taikomų tarptautinių apskaitos standartų; siūlo apsvarstyti galimybę įsteigti Bendrijos pensijų fondą ir šiuos su darbuotojais susijusius finansinius įsipareigojimus perkelti išorės įstaigoms;
8. vis dėlto yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų pateiktų pastabų dėl trūkumų, nustatytų tam tikrų Komisijos generalinių direktoratų tarnybų sąskaitų faktūrų arba išlaidų ataskaitų ir išankstinio finansavimo apskaitos sistemoje, kurie kelia pavojų finansinės informacijos kokybei;
9. palankiai vertina besąlygišką Audito Rūmų nuomonę, kad visų politikos sričių pajamos ir įsipareigojimai, taip pat politikos sričių „Švietimas ir pilietybė“ bei „Administracinės ir kitos išlaidos“ ataskaitose atspindimi mokėjimai visais svarbiais aspektais yra teisėti ir tvarkingi;
10. ragina Audito Rūmų vykdant kitų metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateikti tokį atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą, koks rengiamas dėl sąskaitų patikimumo, kaip reikalaujama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;
11. džiaugiasi Komisijos pastangomis skatinti ir taikyti geresnes valdymo ir kontrolės procedūras, kurios padeda, palyginti su praėjusiais metais, sumažinti klaidų, kurias Audito Rūmai nustatė tam tikrų išlaidų srityse (žemės ūkio ir gamtinių išteklių, mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto ir švietimo ir pilietybės) atliktose operacijose, kiekį;
12. apgailestauja dėl to, kad itin svarbių 2008 finansinių metų biudžeto Bendrijos išlaidų sričių (kaimo plėtra, struktūrinės priemonės, moksliniai tyrimai, energetika ir transportas, išorės veiksmai, įgyvendinami organizacijų lygiu ir plėtra), kuriose atliekant mokėjimus vis dar pasitaiko daug esminių klaidų, DAS yra vis dar su išlygomis (neigiamas);
13. pažymi, kad komunikate dėl bendro struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų plano poveikio Komisija nurodo, kad jame išdėstyti veiksmai užbaigti; atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant pagal preliminarius rezultatus klaidų, susijusių su išlaidomis, lygis 2007–2013 m. laikotarpiu gali būti apie 5 %; vis dėlto tikisi didesnės naudos sanglaudos politikos srityje, kurioje, nepaisant Komisijos padarytos pažangos siekiant veiksmingiau naudoti ES lėšas ir keisti bendrą kontrolės aplinką, vis dar yra daug problemų;
14. taip pat mano, kad Komisijos integruotos vidaus kontrolės sistemos veiksmų planas jau turėtų duoti naudos mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto ir išorės pagalbos, vystymosi ir plėtros srityse, ir kad Komisija galėtų pateikti keletą rodiklių ir deskriptorių, skirtų nustatyti veiksmų plano poveikį;
15. vis dėlto atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad dar negalima nustatyti, ar veiksmų planas turėjo išmatuojamą poveikį priežiūros ir kontrolės sistemoms ir bendrai operacijų tvarkingumui (2008 m. metinės ataskaitos 2.28 punktas), ir ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad sprendžiant dėl 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo jau būtų numatyti rodikliai, skirti veiksmų plano poveikiui įvertinti;
16. ragina Komisiją pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima sutrumpinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo terminus siekiant, kad balsavimas per plenarinį posėdį vyktų tais metais, kurie eina po ataskaitinių metų;
DAS struktūra ir jame pateikiama informacija
17. palankiai vertina Audito Rūmų veiklą siekiant, kad būtų aiškesnis DAS metodas, susijęs su veiksniais, padedančiais kasmet didinti kontrolės sistemų našumą ir veiksmingumą visuose sektoriuose ir Audito Rūmų ataskaitos specialių dalių, pvz., dalių, kuriose aptariamos struktūrinės priemonės, kokybė, ir ragina Audito Rūmus toliau nuolat informuoti Parlamentą;
18. mano, kad Audito Rūmų kasmet nuo Mastrichto sutarties įsigaliojimo atliekamas vertinimas, kaip Komisija valdo ES lėšas, yra naudinga priemonė siekiant gerinti šių lėšų valdymą, ir pripažįsta, kad Komisija labai stengiasi pagerinti valdymą; vis dėlto ragina valstybes nares labiau įsipareigoti gerinant lėšų panaudojimą;
19. atkreipia dėmesį į pažangą, pasiektą nuo Nicos sutarties įsigaliojimo dienos, nes Audito Rūmų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimas gali būti papildomas konkrečiais kiekvienos svarbios Sąjungos veiklos srities vertinimais (dabar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalis);
20. vis dėlto mano, kad tik vienas bendras metinis vertinimas neatspindima sudėtingos Europos Bendrijų finansų struktūros, ir taip pat mano, kad dėl nuolat penkiolika metų iš eilės gaunamo neigiamo metinio įvertinimo piliečiai, nesuprantantys, kodėl Audito Rūmai visada pateikia neigiamą nuomonę, gali susidaryti neigiamą įvaizdį;
Sutarčių patikslinimas: DAS reforma
21. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ES sutarties, iš dalies pakeistos Lisabonos sutartimi, 48 straipsnio 2 dalį Parlamentas atlieka didesnį vaidmenį Sutarčių persvarstymo procedūroje ir jam užtikrinta iniciatyvos teisė pateikti Tarybai pasiūlymus dėl Sutarčių, t. y. DAS, pakeitimo;
22. ragina ateityje apsvarstyti galimybę teikti atskirus DAS, kurie būtų rengiami ir pagal sektorius (politikos sritis), ir pagal daugiametę programą, siekiant, kad Audito Rūmų metodika labiau atitiktų Europos Bendrijų finansų daugiametį ir į sektorius orientuotą pobūdį;
23. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija atkakliai tvirtino, jog dėl daugiamečio susijusių išlaidų pobūdžio didžioji dalis klaidų gali būti nustatyta ir pataisyta iki atitinkamų programų užbaigimo; be to, pažymi, kad Audito Rūmai mano, jog šiuo metu nėra pakankamai tokį teiginį patvirtinančios informacijos;
Biudžeto valdymas
24. reiškia susirūpinimą tuo, kad neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai (nepanaudoti įsipareigojimai perkelti į kitus metus, kad galėtų būti panaudoti kitais metais), ypač numatytieji finansuoti daugiametes programas, kurie 2008 m. padidėjo 16,4 mlrd. EUR (11,8 %) ir sudarė 155,0 mlrd. EUR (2008 m. metinės ataskaitos 3.9 punktas), nors ir pripažįsta, kad kai kuriais atvejais taip nutiko dėl vėlavimų pradiniame naujų programų etape, o kitais – dėl netinkamo biudžeto planavimo proceso; reiškia susirūpinimą tuo, kad nepanaudotos lėšos kiekvienais metais reiškia prarastas ES politikos krypčių ir programų įgyvendinimo galimybes;
25. vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad net jei neįvykdyti diferencijuotų išlaidų biudžeto įsipareigojimai vis dar yra labai dideli ir viršija visų 2008 m. įsipareigojimų asignavimų iš biudžeto lygį, Audito Rūmai taip pat pažymi, kad didžiąją neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų dalį šiuo metu sudaro 2007 ir 2008 m. įsipareigojimai, todėl jie susiję su dabartine finansine programa (2008 m. metinės ataskaitos 3.15 punktas);
26. palankiai vertina savaiminį įsipareigojimų panaikinimą, kuris padėtų išvengti problemų dabartiniu finansavimo laikotarpiu, tačiau ir toliau lieka susirūpinęs tuo, kad didžiausia dalis neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų („RAL“) yra susijusi su sanglaudos politikos sritimi, kurioje laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2006 m. nebuvo taikoma jokia įsipareigojimų panaikinimo procedūra;
27. prašo valstybių narių kuo greičiau pateikti likusius pakankamos kokybės valdymo ir kontrolės sistemų atitikties vertinimų dokumentus siekiant išvengti tolesnių vėlavimų, susijusių su tarpiniais mokėjimais, ir tolesnio neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų didėjimo;
28. ragina Komisiją pateikti Parlamentui biudžetinės paramos, skirtos laikotarpiui nuo 2005 m. iki 2009 m., apžvalgą, nurodant atskiras valstybes ir joms skirtas sumas;
Susigrąžintos lėšos
29. atkreipia dėmesį į tai, kad susigrąžinta šiek tiek daugiau lėšų, vis dėlto išlieka susirūpinęs dėl problemų, kurios išlieka dėl neteisėtai išmokėtų Bendrijos lėšų ir pateikiamos nekokybiškos informacijos apie valstybių narių lygiu taikomas taisomąsias priemones; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skubiai susigrąžinti visas (100 %) neteisėtai išmokėtas sumas;
30. palankiai vertina tai, kad Komisija pateikė informaciją pagal valstybes nares apie finansinių klaidų taisymus, atliktus iki 2009 m. rugsėjo mėn., tačiau reiškia susirūpinimą tuo, kad Audito Rūmų ataskaitos metinis pobūdis neatitinka Komisijos pateiktų suvestinių duomenų ir todėl negalima atlikti išsamaus vienerių aptariamų metų (2008 m.) rezultatų vertinimo;
31. ragina Komisiją pagerinti daugiamečių susigrąžinimo sistemų efektyvumą ir veiksmingumą, taip pat ir valstybių narių lygiu, ir konsoliduoti su susigrąžinimu bei finansinių klaidų taisymu susijusius duomenis siekiant, kad jie būtų patikimi ir galėtų būti palyginami su duomenimis įvairiose politikos srityse ir taikomų lėšų valdymo būdų požiūriu; ragina Komisiją aiškinamuosiuose metinių ataskaitų raštuose informuoti apie tai Parlamentą, kad jis galėtų susidaryti bendrą vaizdą;
32. prašo Komisijos pateikti išsamius ir patikimus duomenis apie finansinių klaidų taisymą, visų pirma apie lėšų susigrąžinimą, nurodant atitinkamą valstybę narę, su konkrečiais lėšų susigrąžinimo atvejais susijusias konkrečias biudžeto eilutes ir atitinkamus metus (kaip jau nurodyta Pranešime dėl 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo(60)), nes kitaip pateikiant duomenis neįmanoma vykdyti griežtą kontrolę;
33. primena savo prašymą, kad Komisija parengtų metinį valstybių narių suskirstymo pagal visų Europos fondų lėšų naudojimą sąrašą, nurodantį nustatytą klaidų procentą (tiek taikant korekcines priemones, tiek be jų) ir nuolat skaidriai ir lengvai prieinamu būdu pateiktų šį sąrašą Parlamentui;
34. ragina, kad Audito Rūmai, atsižvelgdami į savo išvadas, pateiktų pastabų dėl tokio sąrašo;
Mokėjimų sustabdymas
35. pažymi galutinių sprendimų ir taisomųjų priemonių, kurių imtasi siekiant ES lėšomis nefinansuoti ES teisės aktų reikalavimų neatitinkančių išlaidų, svarbą ir dar kartą ragina tiksliai nurodyti biudžeto išlaidų kategoriją ir metus, su kuriais susiję konkretūs lėšų susigrąžinimo atvejai;
36. visiškai palaiko Komisiją, kai ji griežtai taiko teisės aktų normas, susijusias su išmokų sustabdymu, ir džiaugiasi, kad jau taikomos lėšų nepervedimo priemonės, kai Komisija neturi absoliučių Bendrijos lėšas gaunančių valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų patikimumo garantijų;
37. atkreipia dėmesį į Graikijos pavyzdį, kai Komisijos sprendimu atlikus daug finansinių klaidų pataisymų buvo pasiektas geresni veiklos kai kuriose srityse rezultatai; skatina Komisiją nustatyti šias sritis ir primena, kad, kai kalbama apie integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IACS), nebuvo pateikta įrodymų, jog Graikijos valdžios institucijų parengtas ir įgyvendintas veiksmų planas buvo veiksmingas (2008 m. metinės ataskaitos 2.5 punktas);
38. mano, kad tuo atveju, kai pakartotinai esama išlygų dėl tam tikros valstybės narės išlaidų programų, išmokų sustabdymas, kaip spaudimo priemonė, padės didinti valstybių narių suinteresuotumą tinkamai naudoti gautas ES lėšas;
39. ragina Komisiją supaprastinti taisykles ir taikyti galiojančius teisės aktus, kuriais reglamentuojamas išmokų sustabdymas, kai to reikia, ir laiku informuoti Parlamentą, Tarybą ir Audito Rūmus apie tokį išmokų sustabdymą ir rezultatus;
Metinės suvestinės
40. mano, kad visų atliktų auditų ir turimų deklaracijų metinės suvestinės, kurias valstybės narės privalo pateikti pagal TIS ir Finansinio reglamento 53b straipsnio 3 dalį, turėtų būti pirmas žingsnis siekiant, kad visos valstybės narės teiktų nacionalines valdymo deklaracijas;
41. palankiai vertina 2010 m. sausio 28–29 d Hagoje vykusios tarpparlamentinės konferencijos dėl ES fondų atskaitomybės gerinimo valstybėse narėse pareiškimą, kuriame rekomenduojama, kad būtų įgyvendinamos arba stiprinamos nacionalinės politikos priemonės siekiant prisidėti prie ES išlaidų valstybėse narėse kontrolės bei valdymo gerinimo ir kad priemonės, taikomos ES lėšų valdymui ir atskaitomybei, pvz., metinės ataskaitos, apimtų bendros ES sistemos elementus siekiant, kad būtų galima palyginti ir nustatyti pažangiąją patirtį, taip pat pradėti rengti nacionalines valdymo deklaracijas;
42. pabrėžia, kad artėjant Finansinio reglamento peržiūrai, reikia daugiau dėmesio teikti metinių suvestinių vaidmeniui ir gerinti valstybių narių teikiamų duomenų kokybę, palyginamumą ir juos labiau vienodinti siekiant užtikrinti, kad jie būtų naudingi ES lėšų kontrolės srityje;
43. palankiai vertina Komisijos teikiamą informaciją Parlamentui apie 2009 m. gautas metines suvestines ir ragina Komisiją, siekiant didesnio skaidrumo ir atskaitingumo visuomenei, viešai skelbti visų valstybių narių metines suvestines; skatina Komisiją, remiantis gautomis metinėmis suvestinėmis, išanalizuoti kiekvienos valstybės narės nacionalinių ES lėšų administravimo ir kontrolės sistemų privalumus ir trūkumus;
44. mano, jog labai svarbu, kad Komisija, naudodama šią informaciją savo priežiūros funkcijai vykdyti, praneštų apie šių metinių suvestinių kokybę ir padidintų šios procedūros teikiamą naudą nustatant bendras problemas, galimus sprendimus arba pažangiausią patirtį;
45. mano, kad iki 2010 m. pabaigos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams turėtų būti pateikta lyginamoji analizė ir po to netrukus ji turėtų būti viešai paskelbta;
46. ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal bendrąsias metinių suvestinių gaires būtų reikalaujama, kad visos valstybės narės taikytų vienodą metodiką ir analizės objektą; atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą peržiūrėti gaires taip, kad būtų paprastesni ataskaitų teikimo reikalavimai ir kad būtų pateikta daugiau nurodymų dėl pažangiosios patirties; reikalauja, kad Komisija pasinaudotų šia galimybe ir į gaires įtrauktų nacionalinių valdymo deklaracijų sistemą, skirtą toms valstybėms narėms, kurios nusprendžia jas teikti, ir parengtų paskatomis grindžiamą metodą;
Nacionalinės valdymo deklaracijos
47. palankiai vertina savanoriškas Danijos, Nyderlandų, Švedijos ir Jungtinės Karalystės iniciatyvas rengti nacionalines valdymo deklaracijas; vis dėl to atkreipia dėmesį į didelius šių keturių nacionalinių iniciatyvų skirtumus; nuoširdžiai džiaugiasi Nyderlandų ir Švedijos vyriausybių laišku, kuriuo Komisija raginama parengti gaires dėl pagrindinių nacionalinių deklaracijų aspektų nustatymo, kurios taip pat galėtų būti vertingas informacijos šaltinis kitoms valstybėms narėms; apgailestauja dėl to, kad nepaisant šių iniciatyvų dauguma kitų valstybių narių dar nerengia nacionalinių valdymo deklaracijų;
48. primena savo reikalavimą įvesti nacionalines valdymo deklaracijas (Parlamento 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijos(61), pridėtos prie 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, 32 dalis);
49. atkreipia dėmesį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnio pirmą pastraipą (buvęs EB sutarties 274 straipsnis), kurioje dabar numatyta, kad „biudžetą vykdo Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis“, ir išlieka įsitikinęs, kad bus padaryta pažanga rengiant nacionalines valdymo deklaracijas, į kurias turi būti įtraukiamos visos pagal bendro valdymo principą valdomas ES lėšos, kaip reikalauja Parlamentas savo pastarosiose penkiose rezoliucijose dėl metinių biudžetų įvykdymo patvirtinimo;
50. atkreipia dėmesį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnio antrą pastraipą, kurioje valstybėms narėms nustatomi tam tikri kontrolės ir audito įpareigojimai ir su tuo susijusi atsakomybė; ragina Komisiją pasinaudoti nauja 317 straipsnio formuluote ir kuo greičiau įvesti privalomas nacionalines valdymo deklaracijas; taip pat atkreipia dėmesį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį, pagal kurį Komisijai suteikiamos naujos priemonės tam, kad būtų tolygiai ir vienodai įgyvendinami teisiškai privalomi Sąjungos aktai;
51. ragina Komisiją, kai bus persvarstomas Finansinis reglamentas, siūlyti nustatyti valstybėms narėms įpareigojimą rengti nacionalines valdymo deklaracijas, kurios turėtų būti pasirašomos atitinkamu politiniu lygiu ir tvirtinamos valstybės aukščiausiosios audito institucijos ir kurios būtų priemonė, padėsianti palengvinti administracinę naštą ir geriau administruoti pagal bendro valdymo principą valdomas ES lėšas;
52. remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 3 dalimi, ragina vykdant bendro valdymo kontrolę pagerinti nacionalinių audito įstaigų ir Audito Rūmų bendradarbiavimą;
53. siūlo, kad nacionalinės audito institucijos, veikdamos kaip nepriklausomi išorės auditoriai ir tinkamai vadovaudamosi tarptautiniais audito standartais, išduotų ES lėšų valdymo nacionalinius audito sertifikatus; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pakeisti ir suderinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo tvarkaraštį siekiant, kad (nacionaliniai) išorės auditoriai turėtų galimybę laiku atlikti nacionalinių valdymo deklaracijų auditą;
54. reiškia didelį susirūpinimą dėl įrodyto manipuliavimo finansų statistika ir vengimu mokėti mokesčius Graikijoje; atkreipia dėmesį į bendrą viešojo sektoriaus korupciją visais valdymo lygiais, įskaitant viešuosius pirkimus, kaip tą pripažino Graikijos ministras pirmininkas; atkreipia dėmesį į didelę korupcijos įtaką Graikijos biudžeto išlaidoms; ragina Komisiją prioritetine tvarka ištirti aplinkybes, kuriomis Komisijai tokį ilgą laiką buvo teikiami neteisingi makroekonomikos duomenys ir ji juos veiksmingai priėmė;
Komisijos vidaus kontrolės sistema Integruotos vidaus kontrolės sistemos veiksmų planas
55. išreiškia susirūpinimą pakartotina Audito Rūmų kritika dėl netinkamos kokybės kontrolės valstybėse narėse ir mano, kad tai, jog atskiros valstybės narės gali taikyti skirtingus kontrolės standartus, kenkia ES įvaizdžiui;
56. nepaisydamas to, kad DAS nuo 2003 m. nuolat gerėja (2008 m. Audito Rūmai pritarė 56 % išlaidų, palyginti su 2003 m. – 6 % išlaidų), vis dar yra susirūpinęs Audito Rūmų vertinimu, kad vis dar negalima nustatyti, ar veiksmų planas turėjo išmatuojamą poveikį priežiūros ir kontrolės sistemoms, o Komisija negali įrodyti, jog jos priežiūros ir kontrolės sistemų gerinimo veikla buvo veiksminga mažinant klaidų kai kuriose biudžeto srityse riziką (2008 m. metinės ataskaitos 2.28 ir 2.33 punktai);
57. ragina Komisiją toliau periodiškai teikti integruotos vidaus kontrolės sistemos vertinimo rezultatus ir ragina, kad metinės veiklos ataskaitos ir suvestinės ataskaitos dar geriau ir tiksliau analizuotų Komisijos ir valstybių narių tarnybų, valdomų pagal bendro valdymo principą, sistemų veikimą, kaip jau daroma Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato metinėje veiklos ataskaitoje;
ES lėšų kontrolės sistemos veiklos išlaidų ir sąnaudų dabartinio santykio analizė
58. tokiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad svarbi minėto veiksmų plano 10 priemonė, kurią taikant siekiama atlikti „kontrolės išlaidų analizę“, nes būtina „pasiekti tinkamą kontrolės išlaidų ir naudos pusiausvyrą“;
59. ragina Komisiją 2010 m. atlikti išsamesnį ir visapusiškesnį mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto, kaimo plėtros, išorės pagalbos ir administracinių išlaidų politikos sričių kontrolės sistemoms skirtų lėšų dydžio įvertinimą, kaip to prašė Parlamentas ankstesnėse rezoliucijose, pridėtose prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimų;
60. mano, kad tai bus itin svarbi priemonė norint įvertinti, kokių pagerinimų galima padaryti ateityje ir kiek jie kainuotų, kaip tą rekomendavo Audito Rūmai 2008 m. metinėje ataskaitoje (2.35 punkto a dalis), ir svarbi priemonė siekiant pažangos toleruotinos klaidų rizikos klausimu;
Toleruotina klaidų rizika
61. atkreipia dėmesį į pirmiau minėtą Komisijos 2008 m. gruodžio 16 d. komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo, kaip tvirto metodinio pagrindo priimtino rizikos lygio ekonominei analizei atlikti; primena savo abejones dėl valstybių narių pateiktų duomenų apie kontrolės išlaidas ir ragina Komisiją atnaujinti ir papildyti komunikate naudotus duomenis; prašo Komisijos atkreipti dėmesį į visas Audito Rūmų nustatytas silpnąsias vietas ir trūkumus ir pabrėžia, kad:
–
galimos toleruotinos klaidų rizikos sąvokos apibrėžtis yra tik vienas iš kelių elementų, kurie turi būti ištirti siekiant pagerinti Europos Sąjungos finansų valdymą; kiti elementai yra: 1) geresnis esamų kontrolės sistemų naudojimas; 2) paprastai labai mažų kontrolės išlaidų padidinimas; 3) supaprastinimas ir 4) išteklių sutelkimas;
–
šiuo metu iš valstybių narių gaunamos informacijos kokybė nepakankama norint nustatyti ir patvirtinti toleruotiną klaidų riziką;
–
Tarybos pozicija šiuo klausimu nežinoma;
62. prašo Komisijos pateikti išsamią Audito Rūmų nustatytų silpnųjų vietų ir trūkumų, visų pirma susijusių su iš valstybių gaunamų duomenų kokybe, analizę(62);
63. primena pirmiau minėto veiksmų plano 4 priemonę, pagal kurią, remiantis Parlamento rekomendacijomis, siūloma inicijuoti institucijų dialogą toleruotinos pagrindinių operacijų rizikos klausimu; vis dėlto pažymi, kad ši priemonė dar tik pradėta įgyvendinti;
64. atsižvelgdamas į tai, mano, kad Komisija, atsižvelgdama į kontrolės sistemų proporcingumo ir išlaidų efektyvumo principus, turėtų įvertinti išteklių, kuriuos ji gali panaudoti tam tikroje konkrečioje politikos srityje, ir tos išteklių dalies, kuri paskirta atitinkamų išlaidų sričių kontrolės sistemoms finansuoti, ryšį;
65. prašo Komisijos nustatyti itin svarbias politiniu aspektu sritis (sritis, kuriose gali nukentėti reputacija), kurioms reikėtų priimti kokybinį, o ne ekonominį klaidų lygio vertinimo metodą;
66. mano, kad nustatant toleruotiną klaidų lygį reikėtų taip pat atsižvelgti į Sąjungos lėšas, kurioms kyla rizika dėl klaidų;
67. be to, mano, kad kontrolės veiklai skirtų išteklių ir šios kontrolės rezultatų sąnaudų ir naudos santykis turėtų būti pagrindiniu elementu, į kurį Audito Rūmai atsižvelgtų rengdami DAS;
68. apgailestauja dėl to, kad Komisija deda daugiau pastangų siekdama įtikinti Parlamentą, kad būtina nustatyti toleruotiną rizikos lygį, negu siekdama įtikinti valstybes narės, kad būtinos privalomos nacionalinio valdymo deklaracijos;
Supaprastinimas
69. pabrėžia, kad kontrolės sistemos atspindi įvairiais lygiais nustatytų ir kartais pasikartojančių reglamentų ir taisyklių sudėtingumą; todėl ragina Komisiją paspartinti supaprastinimo procesą ir į jį visiškai įtraukti Parlamentą, taip pat ragina valstybes nares ir regionus imtis šį tikslą atitinkančių priemonių;
Institucijų diskusijos dabartinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros sistemos klausimu
70. ragina Komisiją surengti institucijų diskusijas, kuriose pradiniu etapu dalyvautų aukščiausio lygio Tarybos, Komisijos, Audito Rūmų ir Parlamento atstovai, o antruoju etapu – valstybių narių, nacionalinių parlamentų ir aukščiausiųjų audito įstaigų atstovai, siekiant pradėti išsamius debatus apie dabartinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros sistemą;
71. siūlo vykdant kitą biudžeto sudarymo procedūrą skirti Komisijai finansinių išteklių, reikalingų tokioms diskusijoms surengti;
Politinė ir administracinė Komisijos atsakomybė Metinės veiklos ataskaitos
72. apgailestauja dėl to, kad 2008 m. metinėje ataskaitoje Audito Rūmai dar sykį pabrėžia, kad kai kuriose metinės veiklos ataskaitose vis dar nėra pateikta pakankamai duomenų, kurių reikia jų rengiamam DAS; ragina Audito Rūmus į įvairius metinės ataskaitos skyrius įtraukti išsamią atitinkamų metinių veiklos ataskaitų analizę;
73. reiškia susirūpinimą tuo, kad Audito Rūmai vis dar nustato trūkumų, susijusių su priežiūros ir kontrolės sistemų veikimu bei Komisijos generalinių direktorių pareiškimuose pateiktomis atitinkamomis išlygomis dėl patikinimo, visų pirma dėl jų poveikio patikinimui dėl atliktų operacijų teisėtumo bei tvarkingumo, taip pat primena valstybėms narėms ir Komisijai apie atitinkamą jų atsakomybę šioje srityje;
Skaidrumas ir etika
74. primygtinai ragina, kad būtų viešai prieinami duomenys apie visus su Komisija dirbančius ekspertų ir darbo grupių narius, taip pat būtų atskleisti visi ES lėšų gavėjai;
75. primygtinai reikalauja, kad Komisija būtų atsakinga už informacijos, teikiamos apie ES lėšų gavėjus, įskaitant išsamios informaciją apie gavėjus ir jų projektus, išsamumą, palyginamumą ir jos paieškos galimybes;
76. palankiai vertina tai, kad informacija apie ES lėšų gavėjus turi būti skelbiama plačiau, taip pat ir lengvai prieinamoje ir skaitytojui suprantamoje interneto svetainėje, ir ragina suderinti nacionalinių, regioninių ir tarptautinių svetainių, kurios būtų prieinamos iš centrinio portalo, struktūrą ir informacijos pateikimą;
77. dar kartą pabrėžia, kad reikia peržiūrėti galiojantį Europos Komisijos narių elgesio kodeksą siekiant pašalinti trūkumus, pvz.: a) nepateikiama sąvokos „interesų konfliktas“ apibrėžtis, b) nenurodoma, kaip reikia elgtis kilus interesų konfliktui, c) trūksta aiškumo apie dovanų priėmimą ir naudojimąsi vaišingumu ir d) nėra paskirta skundų nagrinėjimo institucija, kuri atleistų Pirmininką nuo (galimos) pareigos atlikti savo vertinimą;
78. tikisi, kad Komisija, vadovaudamasi 2010 m. sausio 27 d. pasiektu bendru José Manuelio Barroso ir Parlamento darbo grupės Parlamento ir Komisijos pagrindų susitarimo peržiūros klausimais susitarimu, pradės konsultavimosi su Parlamentu dėl galiojančio Europos Komisijos narių elgesio kodekso procesą ir ne vėliau kaip iki 2010 m. rugpjūčio mėn. priims pakeistą Europos Komisijos narių elgesio kodeksą; kartu pažymi, kad ši peržiūra turėtų būti atlikta prieš patvirtinant naujos sudėties Komisiją;
79. primena, kad svarbus visiškas informacijos apie Komisijos narių kabinetų darbuotojus, įdarbintus ne pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, skaidrumas ir viešumas;
80. taip pat primena, kad į privalomą Komisijos narių elgesio kodeksą reikėtų įtraukti pamatines etikos normas ir pagrindinius principus, kurių Komisijos nariai turėtų laikytis eidami pareigas, visų pirma skirdami kolegas, ypač darbui savo kabinetuose;
81. ragina Komisiją užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų tinkamai apmokyti ir informuoti apie jų pareigas ir teises pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a ir 22b straipsnius;
Valdymas ir administravimo reforma
82. pažymi, kad nedaug sumažėjo (nuo 31,8 % 2007 m. iki 30,9 % 2009 m.) darbuotojų, vykdančių administracines ir koordinavimo funkcijas, kuriems tenka tik dalis bendrųjų administravimo išlaidų; primena savo ankstesnius prašymus imtis priemonių, kad šioje srityje būtų galima pasiekti 20 % dydį (minėtosios 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijos 217 punktas);
83. ragina Komisiją kartu su parengiamaisiais 2011 m. biudžeto dokumentais (anksčiau – darbo dokumentai, susiję su preliminaraus biudžeto projektu) pateikti personalo planą, kuriame, kaip pirmasis žingsnis siekiant išlaidų sumažinimo iki 20 % iki antrosios J. M. Barroso vadovaujamos II Komisijos kadencijos pabaigos, šioje srityje būtų numatytas 3 % sumažinimas;
84. ragina Komisiją, prieš peržiūrint Pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, parengti ir pateikti alternatyvius pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčio koregavimo, remiantis tinkamu teisiniu ir aktuariniu pagrindu, metodus; mano, kad tai turėtų suteikti platesnį kasmetinio darbo užmokesčio koregavimo apskaičiavimo pagrindą ir paspartinti atlyginimų koregavimą, taigi būtų tinkamiau atsižvelgiama į bendrą ekonomikos raidą valstybėse narėse;
85. ragina Komisiją atlikti kandidatų skyrimo į pradinio atlyginimo lygį svarbos vertinimą ir teikti pasiūlymus dėl kvalifikuotų darbuotojų skyrimo aukštesnei atlyginimo lygiui atsižvelgiant į jų gebėjimą dirbti, tikisi, kad, kaip šio vertinimo dalis, bus parengta ataskaita apie konkretų kabinetų narių paskyrimą jiems galutinai nutraukus tarnybą ir atsižvelgiant į pradines sąlygas, kurias jie turi atitikti;
86. ragina Komisiją pateikti nuomonę, kokių taupymo tikslų, numatytų vykdant 2004 m. Pareigūnų tarnybos nuostatų reformą, iš tiesų pasiekta, ypač pareigūnų ir kitų tarnautojų įnašų į sveikatos apsaugos ir pensijų sistemas padidinimo atžvilgiu;
87. siūlo Komisijai padalyti hierarchinę valdžią tarp apskaitą vykdančių darbuotojų ir darbuotojų, kurie, taikydami bendras iždo valdymo vidaus kontrolės saugumo taisykles, gali pervesti lėšas;
Agentūrų valdymas
88. primena savo prašymą (pirmiau minėtos 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijos 254 ir 255 punktai) gerinti ir taikyti bendrą reguliavimo agentūrų valdymo sistemą ir pradėti naudoti efektyvią ES agentūrų stebėsenos sistemą;
89. be to, pabrėžia, kad nepaisant kai kurių agentūrų nepriklausomo statuso, už biudžeto įvykdymą atsakinga lieka Komisija (kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnio 1 dalyje, Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54, 55 ir 185 straipsniuose ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 37 straipsnyje ir 41 straipsnio 2 dalyje);
Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)
90. reiškia susirūpinimą tuo, kad per devynis mėnesius OLAF vykdė daug tyrimų, o nacionaliniuose teismuose toliau nagrinėjamų OLAF tirtų bylų skaičius yra nedidelis, ir mano, kad reikia įvertinti OLAF personalo išteklius siekiant patikrinti, ar daugiau darbuotojų galėtų pagerinti padėtį šiose dviejose srityse;
91. palankiai vertina naujos Komisijos 2010 m. sausio 15 d. įsipareigojimą vėl atnaujinti diskusijas Taryboje OLAF reformos klausimais ir ne vėliau kaip iki 2010 m. liepos mėn. pateikti žadėtą ir gerokai pavėluotą svarstymų dokumentą, kaip derybų su Taryba pagrindą;
92. pakartoja, kad svarbu atsižvelgti į 2008 m. lapkričio 20 d. Parlamento poziciją, priimtą pirmuoju svarstymu, dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų(63), ir dar kartą nori pabrėžti, kad, siekiant sustiprinti OLAF ateityje, tarnyba turėtų priklausyti Komisijai, bet išlikti nepriklausoma; primena, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje numatyta sustiprinti valstybių narių atsakomybę, taigi pritaria nuolatiniam Parlamento raginimui valstybėms narėms gerinti bendradarbiavimą su OLAF;
93. pageidauja iš anksto susipažinti su pasiūlymu dėl Europos prokuratūros, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 86 straipsnyje, įsteigimo; pageidauja dalyvauti diskusijose dėl Europos prokuratūros įsteigimo;
94. reikalauja, kad Komisija skubiai pateiktų žadėtą ir ilgai lauktą svarstymų dokumentą ir pakartotinai pabrėžia pirmiau minėtos 2008 m. lapkričio 20 d. Parlamento pozicijos, priimtos pirmuoju svarstymu, šia tema svarbą; nori dar kartą pabrėžti, kad, siekiant ateityje sustiprinti OLAF, tarnyba turėtų priklausyti Komisijai, bet išlikti nepriklausoma; atkreipia dėmesį į savo pasiūlymus dėl OLAF generalinio direktoriaus posto, pateiktus Parlamento pozicijoje, ir ragina, kad konkursą laimėjęs kandidatas būtų kuo greičiau paskirtas į pareigas; mano, kad atrankos procedūra turėtų būti vykdoma tarpinstituciniu lygiu visapusiškai gerbiant Parlamento prerogatyvas;
95. dar kartą patvirtina savo nuomonę, kad procedūra dėl laikinojo OLAF generalinio direktoriaus skyrimo privalo atitikti mutatis mutandis taisykles, numatytas OLAF teisinį pagrindą apibrėžiančiame teisės akte, t. y. 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (64)12 straipsnyje; apgailestauja, kad Komisija bendrai taiko Pareigūnų tarnybos nuostatus ir reiškia susirūpinimą tuo, kad Komisijos pozicija gali turėti įtakos OLAF veiklos efektyvumui;
SEKTORIŲ KLAUSIMAI Pajamos
96. džiaugiasi tuo, kad Audito Rūmai mano, jog valstybių narių Komisijai pateiktos tradicinių nuosavų išteklių ataskaitos yra patikimos ir kad jose nebuvo esminių klaidų, ir kad valstybės narės PVM ir BNP grindžiamus nuosavus išteklius teisingai apskaičiavo, o Komisija juos teisingai surinko ir įrašė į Bendrijos sąskaitas;
97. su dideliu nerimu atkreipia dėmesį į Komisijos pranešimą dėl Graikijos valstybės sektoriaus deficito ir skolų statistikos (COM(2010)0001), kuriame keliamos rimtos abejonės dėl Graikijos valdžios institucijų pateiktų duomenų patikimumo; ragina Komisiją atlikti tyrimą siekiant nustatyti 2008 m. pateiktų duomenų tikrumą ir patvirtinti turėtų nuosavų išteklių apskaičiavimo ir paskirstymo teisingumą ir teisėtumą;
98. prašo Komisiją pateikti bendradarbiavimo su Graikijos vyriausybe darbo tvarkos planus; pabrėžia, kad, siekiant išsaugoti valdymo struktūrų tęstinumą ir vientisumą, darbuotojams, susijusiems su Europos lėšų valdymu, neturėtų būti taikomos išlaidų mažinimo priemonės;
99. vis dėlto pažymi, kad kalbant apie PVM grindžiamus nuosavus išteklius vis dar galioja 1989 m. numatytos išlygos, ir ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, toliau stengtis užtikrinti, kad išlygos būtų panaikintos per pagrįstą tvarkaraštį;
100. ragina Komisiją, sprendžiant BNP grindžiamų nuosavų išteklių klausimą, pasinaudoti Audito Rūmų 2008 m. metinės ataskaitos 4.36 punkte nurodyta rekomendacija ir pranešti Parlamentui išsamią informaciją apie pasiektą pažangą tiesiogiai tikrinant ir įvertinant valstybių narių nacionalinių statistikos įstaigų priežiūros ir kontrolės sistemas;
Bendroji žemės ūkio politika
101. džiaugiasi Audito Rūmų teigiamu įvertinimu, grindžiamu atlikto audito rezultatais, kad išskyrus kaimo plėtros sritį, 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų mokėjimuose, susijusiuose su žemės ūkio ir gamtinių išteklių politikos sritimi, reikšmingų klaidų nebuvo; džiaugiasi galėdamas pažymėti, jog 27 ES valstybių narių klaidų rodiklis neviršija 2 % ribos, kurią toleruoja Audito Rūmai;
102. susirūpinęs pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse išmokų už plotą atveju labai įvairūs klaidų, nustatytų atliekant patikras vietoje, rodikliai (Prancūzijoje 0,20 %, Jungtinė Karalystėje 0,24 %, Vokietijoje 0,3 %, Graikijoje 3,70 %, Rumunijoje 12,57 %, Bulgarijoje apie 6 %), ir primygtinai ragina nekelti grėsmės visos sistemos patikimumui; ragina skubiai imtis teisingai nukreiptų priemonių, kurios būtų ir administracinė parama gerų rezultatų pasiekusioms valstybėms narėms, ir veiksmingas atsakas;
103. apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai nustatė, jog su kaimo plėtra susijusių išlaidų srityje padaryta daug klaidų, nors aptiktų klaidų skaičius yra mažesnis nei praėjusiais metais;
104. džiaugiasi Komisijos atliktu žemės ūkio išlaidų ataskaitų ir metinių suvestinių, kurias pateikė valstybės narės, kokybės įvertinimu, kuriame daroma išvada, kad 2008 m. dauguma valstybių narių vykdė teisinius įsipareigojimus ir, bendrai, vykdė Komisijos gaires;
105. pakartoja, kad kaip praėjusiais metais integruota administravimo ir kontrolės sistema (IACS) bendrai buvo veiksminga ribojant klaidų ar neteisėtų išlaidų riziką, tačiau apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė didelių trūkumų pasirinktų tikrinti mokėjimo agentūrų veikloje trijose valstybėse narėse: Bulgarijoje, Rumunijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje) (2008 m. metinės ataskaitos 5.32 punktas); vis dėlto pripažįsta, kad imtasi reikiamų priemonių šiems trūkumams pašalinti;
106. ragina supaprastinti visų pirma Komisijos lygiu, o vėliau – valstybių lygiu sudėtingas taisykles ir tiksliau apibrėžti finansinių reikalavimų atitikties kriterijus, ypač žemės ūkio aplinkosaugos schemų sektoriuje kalbant apie kaimo plėtros planus, ir ragina visus suinteresuotus subjektus pateikti išsamesnius ir aiškesnius nurodymus ir gaires, taip pat rengti mokymus;
107. apgailestauja dėl to, kad nacionalinių institucijų taikoma žemės sklypų identifikavimo sistema yra neteisinga kai kuriose valstybėse narėse, kuriose Audito Rūmai aptiko esminių šios sistemos trūkumų (Bulgarija, Ispanija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė); pažymi, kad nacionaliniu lygiu buvo imtasi įvairių priemonių trūkumams pašalinti;
108. reiškia susirūpinimą dėl klaidų, susijusių su išlaidomis, padarytų vykdant SAPARD programą Bulgarijoje ir Rumunijoje, dėl kurių Žemės ūkio generalinis direktoratas metinėje veiklos ataskaitoje numatė išlygų; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Komisijos rekomendacijas jau parengti veiksmų planai;
109. pabrėžia, kad svarbu skubiai atlikti nuodugnius ex post auditus siekiant nustatyti, kurios išlaidos neatitinka finansavimo kriterijų ir (arba) kurie patvirtinamieji dokumentai nėra tinkami, ir siekiant suteikti galimybę atlikti būtinus pataisymus;
110. reiškia susirūpinimą tuo, kad Audito Rūmai nustatė, jog yra trūkumų valstybių narių apibrėžtyse, kas yra privaloma siekiant išlaikyti gerą žemės ūkio ir aplinko apsaugos požiūriu žemės būklę (GAAB), pvz., kai kuriems naudos gavėjams mokama parama pagal BIS arba pagal BIPS, nors jie atitinkamoje žemėje nevykdo jokios veiklos (2008 m. metinės ataskaitos 5.49 punktas);
111. mano, kad Komisija turėtų pašalinti šiuos trūkumus ir išspręsti naudos gavėjų, kurie neatitinka ūkininko apibrėžties, klausimą, kaip yra nurodę Audito Rūmai 2008 m. metinėjė ataskaitoje, siekiant suteikti didesnį patikinimo lygį, kurį būtų galima užtikrinti naudojantis sertifikavimo įstaigų darbu;
112. atsižvelgdamas į Audito Rūmų pastabas, ragina Komisiją pagerinti patikras tose valstybėse narėse, kurios nesilaikė Bendrijos teisės aktų, skirdamos išmokas viršydamos reglamento nuostatose įtvirtintas ribas;
113. pažymi, kad Komisija ketvirtadalyje mokėjimo agentūrų nustatė su skolininkų sąskaitomis susijusių trūkumų ir pasiūlė apie 25,3 milijono eurų vertės finansinių pataisymų; be to, nurodo, kad šie pataisymai sudaro apie 1,95 % nuo 1 295 mln. eurų, kurie turi būti susigrąžinti iki 2008 finansinių metų pabaigos; pabrėžia, kad nors pataisymų yra šiek tiek mažiau nei nustatytas 2 % reikšmingumo lygis, jie patvirtina, kad tvarkant skolininkų sąskaitas yra bendra reikšmingų klaidų rizika;
114. prašo Komisijos imtis išsamių tolesnių veiksmų ir užtikrinti, kad skolos būtų teisingai ir tinkamai priskirtos Bendrijos biudžetui;
Sanglauda
115. pažymi, kad 2008 m. atlikti tarpiniai laikotarpio nuo 2007 m. iki 2013 m. mokėjimai sudaro tik 32 % išlaidų ir kad Audito Rūmų pastabos visų pirma susijusios programavimo laikotarpio nuo 2000 m. iki 2006 m. išlaidomis, 2008 m. 68 % šių išlaidų sudarė sanglaudos mokėjimai; todėl pažymi, kad teisinės sistemos stiprinimo laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. ir supaprastinimo priemonių, priimtų 2008 m. ir 2009 m., poveikio dar negalima pastebėti;
116. pabrėžia, kad visišką pirmenybę ir toliau reikia skirti bendrų klaidų rodikliams, kurie ir 2008 m. šioje išlaidų srityje buvo dideli, mažinti ir Komisijos priežiūros ir lėšų susigrąžinimo sistemai gerinti;
117. reiškia susirūpinimą tuo, kad klaidos sanglaudos finansavimo srityje rodo, jog mažiausiai 11 % visos kompensuotos sumos neturėjo būti išmokėta, ir kad 2007 m. padėtis nepagerėjo; apgailestauja, kad finansinių klaidų taisymo ir lėšų susigrąžinimo priemonės veiksmingos tik iš dalies; pažymi, kad programavimo laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2006 m. atlikti šie finansinių klaidų taisymai: Ispanija 1 535,07 mln. eurų; Graikija 881,24 mln. eurų; Italija 693,90 mln. eurų; Prancūzija 248,48 mln. eurų; Jungtinė Karalystė 155,94 mln. eurų; Portugalija 128,24 mln. eurų; Lenkija 88,99 mln. eurų; Vengrija 40,62 mln. eurų; Slovakijos Respublika 39,16 mln. eurų; Airija 25,55 mln. eurų; Vokietija 19,33 mln. eurų; Švedija 11,30 mln. eurų;
118. susirūpinęs pažymi sunkumus, su kuriais susiduria valstybių narių valdžios institucijos tiek dėl teisės aktų reikalavimų laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. perkėlimo (pvz., dėl jų nesuderinamumo ES ir nacionaliniu lygiais, vėlavimo įgyvendinti taisykles, neaiškių taisyklių), tiek ir dėl naujų valdymo ir kontrolės sistemų įdiegimo (užduočių paskirstymo naujoms institucijoms, t. y. valdymo, sertifikavimo ir audito įstaigoms);
119. apgailestauja dėl to, kad valstybėms narėms, darančioms daug klaidų ir gaunančioms daug lėšų, taikoma sankcijų sistema yra neveiksminga, nes jos grąžina tik nuo 3 iki 5 %. visų grąžintinų asignavimų; yra susirūpinęs dėl to, kad tinkamos kontrolės sistemos išlaikymo išlaidos akivaizdžiai viršija šią sumą ir kad tai yra neigiama paskata;
120. pakartotinai ragina dar labiau supaprastinti Komisijos siūlomas taisykles ir tuo pat metu pradėti taikyti veiksmingesnę kontrolę nacionaliniu ir ES lygiais siekiant užtikrinti veiksmingą struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšų naudojimą; mano, kad labai svarbu objektyviai įvertinti 2008–2009 m. pradėtų taikyti supaprastinimo priemonių poveikį, ir ragina Komisiją iki 2010 m. pabaigos atlikti įvertinimą;
121. pažymi, kad Audito Rūmai išreiškė susirūpinimą dėl sunkumų metiniame pranešime pristatyti aiškų ir nekintantį besikeičiančios sanglaudos politikos, priklausančios nuo daugiamečio dinamiško tvarkaraščio, biudžeto tikrovės vaizdą, kuriame galutinį klaidų ir pažeidimų su pasekmėmis procentą, taip pat faktines susigrąžinimo sumas galima patikrinti tik daug vėlesniame etape (Komisija ką tik užbaigė sąskaitų už laikotarpį nuo 1994 m. iki 1999 m. tikrinimą); šiuo tikslu ragina Komisiją, kad ji, be esamo veiksmų plano, bendradarbiaudama su Audito rūmais pateiktų pasiūlymą dėl šių atotrūkio tarp daugiametės biudžeto sistemos ir metinės stebėsenos sistemos problemų išsprendimo; šis pasiūlymas taip pat būtų naudingas siekiant užtikrinti veiksmingesnę tokių didelių Europos projektų, kaip Galileo, kontrolę;
122. pažymi, kad 2008 m. pateiktas Komisijos bendrai valdomų struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planas 2008 m. nebuvo iki galo įgyvendintas ir nepadėjo išspręsti pagrindinės problemos, t. y. problemos, susijusios su pernelyg sudėtingomis taisyklėmis ir įgyvendinimo reikalavimais, kurie skiriasi atskirose valstybėse narėse ar kartais net regionuose; prašo Komisijos laiku pateikti valstybių narių valdžios institucijoms skirtų gairių vertimą; be to, pabrėžia, jog veiksmų plano poveikio dar negalima įvertinti, nes Komisijos kompensuojamoms išlaidoms tebeturi įtakos ankstesniais metais padarytos klaidos, kaip Audito Rūmai teisingai pastebėjo metinėje ataskaitoje (6.34 punktas);
123. mano, kad nepaisant nemažo valdymo ir kontrolės sistemų, kurios buvo įvestos pagal 2008 m. veiksmų planą, pagerinimo, kuris sustiprino Komisijos struktūrinių veiksmų priežiūros funkciją, kaip Komisija pastebėjo, rezultatai, kai tik 31 % sistemų dirba gerai ir daugiau negu 60 % sistemų reikia pagerinti, yra nepatenkinami; todėl ragina atsakingas valstybes nares, regionines valdžios institucijas ir valdymo institucijas glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir dėti pastangas siekiant pakeisti šią statistiką;
124. atkreipia dėmesį į audito, kurį atlikus preliminariai nustatyta 5 % klaidų, rezultatus, kurie atspindi teigiamą supaprastinimo, atlikto programavimo laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. poveikį;
125. pastebi, kad Komisijos veiksmų planas suteikė galimybę imtis veiksmų, susijusių su visomis Audito Rūmų pateiktomis rekomendacijomis; teigiamai vertina Komisijos veiksmus, kuriuos įgyvendinant programų institucijoms rengiami mokymai ir teikiamos gairės, siekiant gerinti bendro valdymo sistemos, taikomos panaudojant sanglaudos politikai skirtas lėšas, veikimą; ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas teikiant gaires valstybėms narėms ir skatinant jas gerinti susigrąžinimo procedūras ir ataskaitų teikimą.
126. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad pavyzdinėje statistinėje imtyje projektai, kuriuose buvo klaidų, sudarė 43 % ir kad didelei jų daliai buvo skirtos pernelyg didelės kompensacijos; vis dėlto mano, kad šią pastabą būtina sušvelninti Komisijos patvirtinimu, jog ji žinojo apie trūkumus penkiose iš šešių atitinkamų programų ir ėmėsi taisomųjų veiksmų; atkreipia dėmesį į antrą Komisijos patvirtinimą, pagrįstą Audito Rūmų pastaba metinės ataskaitos 6.20 punkto pastaboje, kad 58 % klaidų sudaro atitikties reikalavimams klaidos ir kad jos neturėjo poveikio išlaidų kompensavimui;
127. pažymi, kad viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra viena iš dažniausių pažeidimų priežasčių; ragina Komisiją patikrinti šios neatitikties Bendrijos viešųjų pirkimų taisyklėms atsiradimo priežastis; šiomis aplinkybėmis džiaugiasi Audito Rūmų išvadomis ir Komisijos iniciatyvomis siekiant supaprastinti struktūrinių fondų valdymą ir mano, kad šios iniciatyvos padės sumažinti klaidų;
128. ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2011 m. pateikti pasiūlymą dėl toleruotinos klaidų rizikos sanglaudos politikos srityje, kurioje daroma daugiausia klaidų;
129. ragina Komisiją skubos tvarka atlikti REGIO generalinio direktorato ir EMPL generalinio direktorato kontrolės veiklai skirtų išteklių ir jos rezultatų sąnaudų ir naudos santykio pradinę analizę;
130. pažymi, kad pirmasis teigiamas sustiprintos kontrolės ir teisinės sistemos, taip pat Komisijos veiksmų plano poveikis programinio laikotarpio nuo 2007 m. iki 2013 m. klaidų rodikliui turėtų būti matomas tik nuo 2010 m. pabaigos;
131. reiškia susirūpinimą tuo, kad baigiantis 2000–2006 m. programiniam laikotarpiui nacionalinės institucijos, patirdamos spaudimą įsisavinti visas paskirtas lėšas, galėjo pateikti didesnį nenumatytų projektų skaičių; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ši padėtis nepasikartotų dabartiniu programiniu laikotarpiu, ir ragina Komisiją prireikus griežtai taikyti korekcines ir atgrasomąsias priemones (mokėjimų nutraukimas ir finansiniai pataisymai) valstybėms narėms;
132. tokiomis aplinkybėmis apgailestauja, kad lėtai pradėtos su programiniu laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. susijusios programos, nes valstybės narės vėlavo pateikti atitikties vertinimo ataskaitas ir audito strategijas; pritaria Audito Rūmų nuomonei ir yra sunerimęs, kad dėl šio vėlavimo gali padidėti galimybė, jog pradiniame etape taikant kontrolės sistemas nepavyks užkirsti kelio klaidoms ir jų nustatyti; dar kartą ragina Komisiją kuo kruopščiau atlikti priežiūros funkciją;
133. ragina Komisiją kaupti valstybių narių pažangiąją patirtį ir ją platinti siekiant padidinti lėšų įsisavinimą ir pagerinti gavėjams skirtus pinigų srautus, iš dalies keičiant ir supaprastinant struktūrinių fondų įgyvendinimo nacionaliniu lygiu taisykles;
134. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad programavimo laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. kontrolės nuostatos yra pagerintos ir išaiškinti atitinkama Komisijos ir valstybių narių atsakomybė; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina audito įstaigos, įsteigtos kiekvienai programai, naudą ir kartu su Komisija tikisi, kad audito įstaigos teikiama metinė kontrolės ataskaita ir nuomonė turėtų sustiprinti nacionalinių kontrolės sistemų teikiamą DAS;
135. prašo Komisijos būsimoje suvestinėje ataskaitoje ir generalinių direktoratų metinėse veiklos ataskaitose pateikti aiškią informaciją ir nurodyti valstybes nares, kurių kontrolės sistemos mažiausiai veiksmingos, taip pat parengti metinę valstybių narių klasifikaciją pagal kiekvieną fondą; taip ragina Audito Rūmus remiantis savo auditais parengti tokį patį sąrašą;
136. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kuri panaši į pateiktąją 2007 m., kad metinėse veiklos ataskaitose pateiktų išlygų apimtis ir mastas nepakankamai atskleidžia netvarkingumo ir neveiksmingų kontrolės sistemų problemų opumą; mano, kad generalinių direktoratų požiūris turėtų būti apdairesnis ir išlygų apimtis atitinkamai turėtų būti didesnė;
137. atkreipia dėmesį į specialų sanglaudos politikai skirtų lėšų pobūdį, kurį lemia daugiametė valdymo sistema, ir pabrėžia, kad finansiniai pataisymai padaryti vėlesniais metais, taip pat programavimo laikotarpio pabaigoje, todėl Komisija gali aptikti ir pataisyti daug trūkumų;
138. palankiai vertina Komisijos teikiamas ketvirčio finansinių pataisymų ataskaitas ir tai, kad 2008 m. ir 2009 m. Komisija aktyviau vykdo finansinius pataisymus; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad finansinių pataisymų sistema valstybėms narėms daro mažą atgrasomąjį poveikį, nes bet kokias Komisijos ar Audito Rūmų nustatytas netinkamas finansuoti išlaidas valstybė narė gali pakeisti tinkamomis finansuoti išlaidomis; mano, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad ateityje tik pačių valstybių narių aptiktus trūkumus galima būtų pakeisti kitomis išlaidomis atitinkamai valstybei narei nė kiek neprarandant lėšų;
139. apgailestauja dėl prastos kai kurių valstybių narių Komisijai teikiamų grąžinamų sumų ir finansinių pataisymų ataskaitų kokybės, nes tai mažina Komisijos ketvirčio ataskaitų, teikiamų Parlamentui, naudingumą ir išsamumą; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų ir užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimus, ir šiuo tikslu griežtai tikrinti ir vertinti pateikiamų duomenų patikimumą ir išsamumą, taip pat laukia naujų sertifikavimo įstaigoms skirtų gairių ir Komisijos rekomendacijų, kaip pagerinti pranešimų teikimo procedūras; ragina Komisiją būsimoje suvestinėje ataskaitoje nurodyti valstybes nares, kurios nevisiškai vykdo pranešimų teikimo reikalavimus;
140. pažymi, kad labai įvairus pažeidimų, apie kuriuos 2008 m. valstybės narės pranešė OLAF, skaičius: Italija – 802, Ispanija – 488, Jungtinė Karalystė – 483, Portugalija – 403, Vokietija – 372, Lenkija – 329, Nyderlandai – 262, Švedija – 146, Prancūzija – 98, Graikija – 96, Čekijos Respublika – 80, Slovakijos Respublika – 62, Vengrija – 39, Austrija – 37, Belgija – 35, Estija – 28, Suomija – 28, Lietuva – 26, Latvija – 22, Slovėnija – 13, Kipras – 4, Bulgarija – 4, Airija – 2, Malta – 1, Rumunija – 0; yra susirūpinęs dėl to, kad pranešimų teikimo sistema gali tapti mažiau nuoseklesnė;
141. pažymi, kad Komisijai nepranešta apie jokį sukčiavimo atvejį, susijusį su audituojamais projektais, ir pabrėžia, kad Audito Rūmų ataskaitoje nustatytas klaidų lygis nebūtinai reiškia sukčiavimą;
142. prašo Komisiją nuolat kontroliuoti duomenų patikimumą, be to, prašo, kad ji, remdamasi savo atliktais tyrimais, patikrintų pranešimų teikimo sistemų veiksmingumą tais atvejais, kai pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius yra labai mažas;
143. ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų, kurias Graikijos valdžios institucijos gavo po niokojančių miškų gaisrų, panaudojimą ir apie mokėjimų paskirstymo schemas; ragina Komisiją pateikti informaciją apie ex-post vykdytą kontrolę ir jos rezultatus;
144. džiaugiasi Audito Rūmų sprendimu įtraukti į 2010 m. metinę darbo programą Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) auditus turizmo, moterų profesinio mokymo ir visuomeninio geriamo vandens tiekimo srityse, kurios labai svarbios vietinių bendruomenių raidai;
145. ragina Audito Rūmus įvertinti, kaip valdymo institucijos atlieka struktūrinių ir sanglaudos fondų išorės vertinimus, ir ypatingą dėmesį skirti tam, kad vertinimai, kai juos apmoka vertinimo gavėjas, būtų nepriklausomi;
146. ragina Audito Rūmus įvertinti žmogiškųjų išteklių požiūriu valstybių narių audito institucijų gebėjimą atlikti auditus ir jų nepriklausomumą vykdant kokybės valdymo sistemos atitikties vertinimą;
Užimtumas ir socialiniai reikalai
147. palankiai vertina tai, kad kalbant apie Europos socialiniam fondui (toliau – ESF) skirtas lėšas įsipareigojimų asignavimai buvo panaudoti 100 % (10,6 mlrd. eurų), o mokėjimų asignavimai – 97,1 % (8,8 mlrd. eurų); pripažįsta Komisijos pastangas pagerinti valdymą;
148. turi duomenų, kad Europos socialiniame fonde nustatyta mažesnis klaidų rodiklis, negu nustatytas 11 % bendras struktūrinių fondų klaidų rodiklis; skatina Komisiją pačiai nustatyti ESF klaidų rodiklį ir patikrinti galimybę suteikti ESF daugiau savarankiškumo per kitą finansinį laikotarpį;
149. primena, kad už lėšų valdymą atsakingas Užimtumo generalinis direktoratas turi imtis tinkamų priemonių užkirsti kelią sukčiavimui ir korupcijai; palankiai vertina glaudų bendradarbiavimą su Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF); ragina užtikrinti, kad sukčiavimo ESF atvejais tyrimą atliktų ir sankcijas taikytų taip pat ir nacionalinės teismų institucijos;
150. pabrėžia, jog klaidų skaičius nebūtinai reiškia, kad sukčiaujama, taigi ragina ateityje aiškiai skirti sukčiavimo ir klaidų atvejus;
151. teigiamai vertina Komisijos pastangas užtikrinti, kad visos valstybės narės visiškai atsiskaitytų pateikdamos metines audito įstaigų kontrolės ataskaitas ir suvestines metines ataskaitas; ragina įvertinti ataskaitų teikimo reikalavimus siekiant užtikrinti, kad tos pačios informacijos nebūtų reikalaujama du kartus; mano, kad atvejai, kai nacionalinės administravimo ir kontrolės įstaigos nepateikia ataskaitų arba pateikia nepilnas ataskaitas, taip pat kai nesilaikoma būtinų finansinio reglamento reikalavimų, nepriimtini ir turėtų būti taikomos sankcijos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pateikti pasiūlymų siekiant pagerinti ir išplėsti dabartinius ataskaitų teikimo reikalavimus numatant sankcijų sistemą;
152. atkreipia dėmesį į asmenų, valdančių lėšas, ir lėšų gavėjų interesų konfliktų lėšų skyrimo metu apimtį; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant įgyvendinti taisykles, kurias taikant būtų išvengta interesų konfliktų lėšų skyrimo proceso metu, ir šiam tikslui pasiekti skirti atitinkamų išteklių nacionalinės administracijos lygiu;
153. pabrėžia specifinius ESF tikslinių grupių ir už projektus atsakingų asmenų poreikius; siūlo, kad prie bendro projektų finansavimo būtų taip pat prisidedama savanoriška nepelno organizacijų veikla ir įnašais natūra; ragina už projektus atsakingų asmenų pateikti atnaujintą ESF administravimo išlaidų, suskirstytų pagal valstybes nares ir projektus, apžvalgą;
154. primena naujausius struktūrinių fondų reglamentų pakeitimus (Reglamentas (EB) Nr. 1341/2008(65), Reglamentas (EB) Nr. 284/2009(66), Reglamentas (EB) Nr. 396/2009(67), Reglamentas (EB) Nr. 397/2009(68) ir Reglamentas (EB) Nr. 846/2009(69)), siekiant supaprastinti administracines procedūras; prašo pateikti šių pakeitimų poveikio ataskaitą;
155. pažymi, kad tokios supaprastinimo procedūros labai svarbios siekiant mažinti administracinę naštą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog dėl šių procedūrų ateityje nebūtų daromo daugiau klaidų;
Vidaus politikos kryptys Moksliniai tyrimai, energetika ir transportas
156. palankiai vertina tai, kad šioje politikos sričių grupėje šiek tiek sumažėjo klaidų, palyginti su praėjusiais metais, ir pagerėjo su vėluojančiais mokėjimais susijusi padėtis, nes Audito Rūmai nustatė, kad Komisija, laiku vykdydama mokėjimus paramos gavėjams, labai pagerino savo veiklą 2008 m.;
157. ragina Komisiją kiek įmanoma stengtis 2008 m. išlaikyti šią teigiamą tendenciją šioje srityje, kurioje ji vykdo tiesioginį finansų valdymą;
158. vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad bendrai srityse, susijusiose su moksliniais tyrimais, energetika ir transportu, Audito Rūmai nustatė nemažą klaidų, padarytų vykdant mokėjimus paramos gavėjams ir taikant Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemas, kuriomis remiantis nepakankamai sumažinama pernelyg didelių išlaidų padengimui būdinga rizika;
159. yra itin susirūpinęs dėl keturių mokslinių tyrimų tarnybų vis dar paliktos išlygos dėl neišaiškintų klaidų, kurios turi įtakos rengiant šeštosios bendrosios programos (6BP) įgyvendinimo išlaidų deklaracijas, kiekio;
160. be to, pažymi, kad yra ES lėšų gavėjams taikomų sąlygų sisteminių skirtumų įvairiuose sektoriuose, įgyvendinant įvairias programas ir taikant įvairius valdymo modelius;
161. yra susirūpinęs dėl to, kad gali nukentėti ES viešasis įvaizdis, jei suinteresuoti subjektai nuspręstų, kad žemės ūkio srityje taikomos griežtesnės kontrolės sistemos nei mokslinių tyrimų taikymo srityje;
162. pažymi, kad kai kurios teisės normos, susijusios su mokslinių tyrimų finansavimu (pvz., atitinkamos sankcijos), anksčiau nebuvo taikomos, ir ragina Komisiją ištaisyti šią padėtį ir užtikrinti visapusišką ir nuoseklų galiojančių teisės normų taikymą;
163. taip pat primena jau minėtoje 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje (117 ir kiti punktai) pateiktus prašymus, visų pirma prašymą nepriimti pakeitimų, galiojančių atgaline data, ir atsižvelgti į teisėtus paramos gavėjų lūkesčius, taip pat paspartinti sertifikatų, susijusių su metodika, taikoma vidutinėms personalo išlaidoms apskaičiuoti, priėmimą, kai nepasiekta pastebimos pažangos; ragina Komisiją geros teisėkūros tikslu ateityje pateikti įgyvendinamų pasiūlymų dėl tikslų ir procedūrų;
164. šiuo klausimu reiškia didžiulį susirūpinimą, kad buvo patvirtintas tik vienas sertifikatas, susijęs su vidutinėms personalo išlaidoms apskaičiuoti taikoma metodika;
165. apgailestauja dėl to, kad trūksta aiškios informacijos apie GALILEO lėšas; prašo Komisijos gauti informaciją, reikalingą siekiant atlikti inventorizaciją, patikrinti pripažinimo kriterijus ir įvertinti Europos kosmoso agentūros turimų GALILEO lėšų vertę; prašo, kad Komisija perduotų Parlamentui šią informaciją iki 2010 m. pabaigos;
166. susirūpinęs dėl to, kad šiuo metu galiojančios dabartinę bendrąją programą reglamentuojančios nuostatos neatitinka modernios mokslinių tyrimų aplinkos poreikių, ir mano, kad labai svarbu naujai bendrajai programai skirtas nuostatas modernizuoti ir supaprastinti;
167. mano, kad padėčiai gerinti būtina supaprastinti deklaruotų išlaidų apskaičiavimo taisykles, ir ragina Komisiją toliau dėti pastangas nustatyti lengviausiai programų lėšų gavėjams taikomas taisykles; prašo aiškiai apibrėžti būtinus kriterijus, skirtus įvertinti, ar naudos gavėjų išlaidų skaičiavimo metodikos atitinka teisės aktų reikalavimus;
168. pabrėžia, jog Komisija privalo užtikrinti griežtą kontrolės priemonių taikymą, visų pirma didindama audito sertifikatų patikimumą ir veiksmingai įgyvendindama savo ex post auditų strategiją, prireikus taikydama sankcijas ir laiku atlikdama susigrąžinimus arba pataisymus, kai nepagrįstai kompensuojamos deklaruotos išlaidos, kaip yra rekomendavę Audito Rūmai;
169. be to, prašo, kad Komisija apsvarstytų generalinių direktoratų veiklos pasidalijimą, dėl kurio dar ir todėl, kad nėra integruotos valdymo informacinės sistemos, Audito Rūmų nuomone, apsunkinamas koordinavimas, visų pirma prižiūrint su audito rezultatais susijusius tolesnius veiksmus;
Aplinka, visuomenės sveikata ir maisto sauga
170. mano, kad biudžetas, numatytas pagal aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos išlaidų kategorijas, panaudojamas gerai;
171. pabrėžia, kad bendras biudžeto vykdymo aplinkos srityje lygis yra 95,15 %, įsipareigojimų asignavimų panaudojimo visuomenės sveikatos srityje lygis – 99,75 %, o pagal maisto saugos ir gyvūnų sveikatos skyrių numatyto biudžeto panaudota 98 %, ir tai geras rezultatas;
172. pažymi, kad panaudojant 2008 m. biudžetą buvo įgyvendinti šeši bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai;
173. džiaugiasi, kad įgyvendinta 99,26 % programos LIFE+ veiklos biudžeto; pažymi, kad buvo atrinkti 196 projektai; pažymi, kad 52 % lėšų skirta gamtos ir biologinės įvairovės projektams finansuoti; vis dėlto mano, kad Komisijos valdymas gali būti dar geresnis siekiant užtikrinti bendrai finansuojamų projektų tvarumą;
174. šiuo klausimu pažymi, kad valdymą būtų galima pagerinti užtikrinant, kad tada, kai skelbiami kvietimai teikti pasiūlymus, jau būtų numatytos paramos priemonės, taip pat toliau gerinant žinių, sukauptų vykdant programos LIFE projektus, sklaidą ir remiant nuolatinius tolesnius veiksmus užbaigus projektus;
175. ragina Komisiją toliau plėtoti paramą paraiškų teikėjams ir rengti jiems specialius mokymus bei gaires, kuriomis lengva vadovautis; pabrėžia, kad nedelsiant dėmesys turi būti skirtas toms programos dalims, kurių įgyvendinimo lygis tapo žemas, bei imtis atitinkamų priemonių;
176. pabrėžia, kad svarbu toliau teikti tikslingą pagalbą pareiškėjams, įgyvendinantiems projektus pagal visuomenės sveikatos programą, siekiant išvengti nepagrįstų prašymų padengti išlaidas ir nepilnų finansinių ataskaitų, dėl kurių ilgėja procedūros; be to, mano, kad kvietimai dalyvauti konkurse turi būti aiškūs ir lengvai suprantami naudotojui siekiant išvengti, kad nebūtų teikiamos paraiškos dėl projektų, kurie akivaizdžiai neatitinka finansavimo kriterijų dėl jų dydžio ir su tuo susijusių išlaidų arba kurie yra prastos kokybės;
177. pažymi ir džiaugiasi, kad Bendrijos tabako fondo lėšos panaudotos sėkmingai, ir yra įsitikinęs šios priemonės svarba;
178. primena Komisijai, kad ji atsako už Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomąją agentūrą (EAHC); pažymi, kad Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra valdė 256 bendro finansavimo projektus, kuriems įgyvendinti iš Europos Sąjungos biudžeto buvo skirta 119 mln. EUR, rengė ekspertų posėdžius ir informacijos sklaidos dienas; mano, kad Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros 2008 m. veikla buvo gera;
Vidaus rinka ir vartotojų apsauga
179. apgailestauja, kad su Komisijos generalinių direktoratų ir tarnybų metinėmis veiklos ataskaitomis internete galima susipažinti tik viena kalba; ragina Komisiją pagerinti padėtį, kai bus rengiamos ateinančių metų ataskaitos;
180. pažymi, kad daugeliu atvejų klaidos vykdant biudžetą daromos dėl pernelyg sudėtingų išlaidų tvarkymo taisyklių ir procedūrų; todėl ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas paprastinti teisinį pagrindą, ypač siekiant išspręsti likusias kai kurių kontrolės sistemų problemas;
181. apgailestauja dėl to, kad valstybės narės vis dar atlieka nedaug fizinių importo patikrinimų, nepaisydamos dažnų Audito Rūmų rekomendacijų ir to, kad muito mokesčiai sudaro didelę dalį visų 2008 m. biudžeto pajamų; todėl ragina Komisiją paprašyti valstybių narių nustatyti tinkamą importo metu atliekamų fizinių patikrinimų ir po muitinio įforminimo atliekamų ūkio subjektų auditų pusiausvyrą;
182. džiaugiasi, kad padaryta pažanga ir panaudota 92 % vidaus rinkos įgyvendinimui ir jos vystymui finansuoti skirtų mokėjimų asignavimų (biudžeto eilutė 12 02 01); pažymi, kad panaudota 48 % programai SOLVIT įgyvendinti skirtų lėšų (biudžeto eilutė 12 02 02) dėl to, kad mokėjimų asignavimai naudoti tik pirmaisiais šios biudžeto eilutės sukūrimo metais; todėl džiaugiasi tuo, kad įsipareigojimų asignavimų įgyvendinimo lygis pasiekė 97 %;
183. pripažįsta, kad pagerinus skaičiavimų metodą mokėjimų asignavimų, skirtų muitų politikos sričiai (biudžeto eilutės 14 04 01 ir 14 04 02), panaudojimo rodiklis kur kas geresnis (97 %) negu praėjusiais metais, ir ragina Komisiją ir toliau taip daryti;
184. palankiai vertina pastangas panaudoti 97 % mokėjimų asignavimų, skirtų vartotojų apsaugos programai (biudžeto eilutės 17 02 01 ir 17 02 02).
Transportas ir turizmas
185. pažymi, kad galutinai priimtame 2008 m. biudžete, kuris per minėtuosius metus buvo iš dalies keičiamas, politikai, patenkančiai į Transporto ir turizmo komiteto veiklos sritį, iš viso skirta 2 516 000 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 1 703 000 000 eurų mokėjimų asignavimų; taip pat pažymi, kad iš šių sumų:
–
Transeuropiniams transporto tinklams (TEN-T) buvo skirta 969 425 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 892 308 000 eurų mokėjimų asignavimų,
–
transporto saugumui buvo skirta 13 600 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 10 000 000 eurų mokėjimų asignavimų,
–
Marco Polo programai buvo skirta 39 080 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 37 958 000 eurų mokėjimų asignavimų,
–
transporto agentūroms ir Galileo priežiūros tarnybai buvo skirta 96 160 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 98 000 000 eurų mokėjimų asignavimų,
–
transportui, įskaitant prioritetinę tvaraus judumo miestuose sritį, pagal Septintą bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą buvo skirta 468 472 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 345 402 000 eurų mokėjimo asignavimų,
–
transporto saugai, įskaitant parengiamuosius veiksmus, kurių tikslas – sudaryti palankias sąlygas eismui per sieną Europos Sąjungos šiaurės rytuose esančiuose sienos perėjimo punktuose, buvo skirta 5 350 000 eurų įsipareigojimų asignavimų,
–
turizmui buvo skirta 2 500 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 1 500 000 eurų mokėjimų asignavimų;
186. pažymi, kad analizuodami, kaip įvykdytas 2008 finansinių metų biudžetas, Audito Rūmai nusprendė dėmesį labiau sutelkti į mokslinių tyrimų ir energetikos politiką, o ne į transporto politiką;
187. džiaugiasi, kad ir toliau labai gerai panaudojami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai (beveik 100 %), numatyti TEN–T projektams finansuoti, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad iš nacionalinių biudžetų būtų skirtas reikiamas finansavimas, priderintas prie šio ES įsipareigojimo; primena, kad Parlamentas pritarė didesniam finansavimui iš Sąjungos biudžeto; pažymi, kad prioritetinių TEN–T projektų peržiūra 2010 m. bus puiki galimybė įvertinti, ar šios išlaidos buvo pakankamos ir veiksmingos;
188. yra susirūpinęs dėl to, kad jau antrus metus iš eilės panaudojama mažai transporto saugai (79 %) skirtų mokėjimo asignavimų; pažymi, kad itin mažai panaudota programai „Marco Polo II“ skirtų mokėjimo asignavimų (40 %) ir kad mokėjimų, skirtų optimizuoti transporto sistemas, panaudota tik 67 %; primena, kad visais atvejais sumą, kuri įtraukta į 2008 m. biudžetą, Komisija pasiūlė preliminariame biudžeto projekte (toliau – PBP);
189. apgailestauja dėl to, kad itin mažai panaudota (27 %) mokėjimo asignavimų, susijusių su keleivių teisėmis; pažymi, kad atlikti mokėjimai sudaro tik 55 % sumos, kurią Komisija pasiūlė savo PBP; pabrėžia, jog siekiant, kad taisyklės būtų taikomos veiksmingai, labai svarbu investuoti, inter alia, į keleivių informavimą apie jų teises;
190. pabrėžia, kad, turint minty programos svarbą logistikos ir tausiojo transporto sektoriams, nepakankamai (50 %) panaudota mokėjimo asignavimų, skirtų programai GALILEO;
191. ragina Komisiją išsamiai paaiškinti, kodėl nepakankamai panaudota minėtų asignavimų, ir nurodyti, kokių priemonių ji imsis siekdama užtikrinti, kad tokia problema daugiau nekiltų;
192. atsižvelgia į tai, kad atliekant imtimi pagrįstą operacijų tikrinimą labiausiai tikėtinas klaidų lygis yra nuo 2 iki 5 %; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad klaidų būtų mažiau nei 2 %;
193. su džiaugsmu pabrėžia, kad, Audito Rūmų nuomone, Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos metinės finansinės ataskaitos visais svarbiais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos; yra susirūpinęs dėl vėlavimo įdarbinimo srityje ir pritaria šios įstaigos tikslui užpildyti šiuo metu laisvus pareigas;
194. apgailestauja dėl to, kad trūksta duomenų apie veiksmus turizmo srityje, ir džiaugiasi Lisabonos sutarties suteiktu nauju teisiniu ir ekonominiu pagrindu, sudarančiu sąlygas Europos mastu plėtoti veiksmus šioje srityje (socialinis ir kultūrinis turizmas, patraukliausios turizmo vietovės ir t. t.), finansuojamus iš daugiamečių biudžeto programų lėšų;
195. pakartoja reikalavimą, kad Komisija kasmet Parlamentui ir Tarybai pateiktų išsamesnius paaiškinimus dėl kiekvienos biudžeto eilutės išlaidų nei teikiami komentarai ir (arba) pastabos dėl kiekvienos biudžeto eilutės;
Kultūra ir švietimas
196. palankiai vertina Komisijos pastangas siekti didesnio skaidrumo ir daugiau dėmesio skirti vartotojams bei remia kitus veiksmus šioje srityje; ragina, kad atliekant daugiamečių programų laikotarpio vidurio vertinimus būtų nuodugniai įvertintas jų įgyvendinimas ir valdymo struktūra; rekomenduoja įtraukti elementus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, kaip nacionalinės agentūros vykdo klientų reikalavimus; šiomis aplinkybėmis primena, kad beveik 70 % daugiamečių programų lėšų įgyvendinama per nacionalines agentūras;
197. pritaria Komisijos nacionalinėms agentūroms teikiamoms gairėms, susijusioms su nacionalinių agentūrų veiklos priežiūra siekiant dar labiau palengvinti valstybėse narėse vykdomų programų valdymą; ragina Komisiją ir toliau aktyviai stebėti, kaip nacionalinės agentūros valdo programas, siekiant išvengti daugiamečių programų atskirų dalių įgyvendinimo pertraukų; pritaria griežtam Komisijos požiūriui į mokėjimų nacionalinėms agentūroms sustabdymą tais atvejais, kai nustatoma valdymo trūkumų; ragina visas susijusias šalis vengti neigiamų pasekmių naudos gavėjams, kurių gali kilti dėl minėtų trūkumų; siekiant užtikrinti skaidrumą ir išlaidų kontrolę, ragina Komisiją nacionalinių agentūrų organizacines ir personalo išlaidas atskirti nuo lėšų, skirtų stipendijoms mokėti;
198. atkreipia dėmesį į kontrolės priemonių, kurios neproporcingos administruojamam biudžetui, pavojų; mano, kad jokiomis aplinkybėmis atitinkami kontrolės reikalavimai neturi kelti spaudimo didinti mastą, nes tai padidintų minimalius reikalavimus dalyviams;
199. ragina Komisiją, atsižvelgiant į Finansinio reglamento peržiūrą, parengti naujas nuostatas, pagal kurias paramos gavėjams būtų leista įsigyti daugiau turto nesibaiminant, kad dėl to bus sumažinta parama, skiriama pagal bendrą ES finansavimą;
200. ragina Komisiją kartu su nacionalinėmis agentūromis ieškoti tinkamo ir lankstaus problemų, susijusių su palūkanomis už neišleistas decentralizuotas biudžeto lėšas, už kurias išskaičiuojamasis mokestis mokamas valstybėse narėse, tačiau kurių visą sumą vėl turi sumokėti nacionalinės agentūros, sprendimo;
201. pažymi, kad labai sumažėjo su mokėjimais susijusių klaidų; vis dėlto mano, kad reikia dar gerinti tarpinius ir galutinius mokėjimus; ragina Komisiją atidžiau prižiūrėti su visą gyvenimą trunkančio mokymosi programa susijusių metinių ex post pareiškimų procesą – vykdyti priežiūros vizitus ir tiesiogines patikras;
202. ragina Komisiją peržiūrėti biurokratines kliūtis, trukdančias įgyvendinti programą „Veiklus jaunimas“; ypač ragina, kad priemonėmis, numatytomis pagal programos 1.1 ir 1.3 punktus, būtų galima pasinaudoti kaip lengvai prieinamomis paslaugomis; pabrėžia, kad atrankos kriterijai turi būti skaidrūs ir suprantami paraiškų teikėjams; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pradėti taikyti naują lėšų pagal programą „Veiklus jaunimas“ skyrimo būdą siekiant, kad lėšos galėtų būti panaudotos nedidelės apimties jaunimo projektams, kuriems, esant dabartinei situacijai, neįmanoma surinkti savo lėšų;
Piliečių laisvės, teisingumas ir vidaus reikalai
203. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m., palyginti su 2007 m., laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei numatyto biudžeto įsipareigojimų vykdymo lygis santykinai sumažėjo (87,51 % 2008 m., palyginti su 90,29 % 2007 m.); pažymi, kad 75 000 000 eurų perkelta į 2009 m., tačiau pastebi, kad, pagal Komisijos tarnybų pateiktą informaciją, ši suma buvo prisiimta iki 2009 m. kovo 31 d.; atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su 2007 m., padidėjo mokėjimų vykdymo lygis (80,8 % 2008 m., palyginti su 60,41 % 2007 m.); ragina Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinį direktoratą 2009 m. ir toliau siekti kuo didesnio įsipareigojimų ir mokėjimų įgyvendinimo lygio;
204. apgailestauja dėl to, kad panaudojant Išorės sienų fondą Komisija negalėjo išmokėti pirmųjų išankstinio finansavimo valstybėms narėms sumų iki paskutinių 2008 m. mėnesių, nes įgyvendinimo taisyklės buvo patvirtintos tik 2008 m. kovo 5 d. ir kai kurios valstybės narės labai vėlavo pateikti pradinius valdymo ir kontrolės sistemų aprašymų bei programavimo dokumentų variantus arba šių dokumentų kokybė buvo nepakankama;
205. pažymi, kad per ateinančius kelerius metus agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimas turėtų būti ir toliau grindžiamas atitinkamo komiteto atliktu agentūros metų darbo įvertinimu;
Antros kartos Šengeno informacinė sistema
206. yra labai susirūpinęs dėl delsimo kuriant antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą ir dėl šio delsimo pasekmių ES biudžetui bei valstybių narių biudžetams; pažymi, kad 2010 m. sausio mėn. pabaigoje atliktas vadinamasis 1-asis kertinis SIS II sistemos stabilumo, patikimumo ir efektyvumo bandymas buvo nesėkmingas;
207. primena, kad pagal 2008 m. spalio 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1104/2008 dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS 1+) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II)(70) ir 2008 m. spalio 24 d. Tarybos sprendimą 2008/839/TVR dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS +1) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II)(71) Komisija privalo Parlamentui ir Tarybai kiekvieno šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje, o pirmą kartą 2009 m. pirmojo šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje pateikti ataskaitą dėl pažangos, padarytos kuriant SIS II ir perėjimo iš SIS 1+ į SIS II srityje; pažymi, kad 2009 m. spalio 22 d. paskelbta pirmoji ataskaita dėl pažangos laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. birželio mėn. (COM(2009)0555), jau yra pasenusi, o antrosios ataskaitos dėl pažangos dar nėra;
208. pakartoja Tarybos ir Parlamento prašymą Komisijai, kad ji užtikrintų visišką su antrosios kartos SIS sistemos diegimu susijusių finansinių aspektų skaidrumą, kurį Taryba pateikė savo 2009 m. birželio 4–5 d. išvadose dėl tolesnių SIS II įgyvendinimo gairių, o Parlamentas –2009 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos ir Vizų informacinės sistemos diegimo būklės(72);
209. pabrėžia, kad Komisija turėtų laiku ir skaidriai vykdyti pareigą pateikti ataskaitą;
210. ragina Audito Rūmus atlikti išsamų auditą ir pateikti specialų pranešimą, kuriame įvertintų Komisijos valdymą, susijusį su projekto SIS II įgyvendinimu, pradedant nuo pradinio kvietimo teikti paraiškas konkursui;
211. pasilieka teisę 2011 m. metiniame biudžete laikyti rezerve lėšas, skirtas SIS II projektui įgyvendinti, siekdamas užtikrinti visišką parlamentinę kontrolę ir proceso priežiūrą;
Moterų teisės ir lyčių lygybė
212. primena Komisijai, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį vyrų ir moterų lygybės skatinimas yra pagrindinis Europos Sąjungos principas, kurio turėtų būti laikomasi vykdant bet kokią Europos Sąjungos veiklą, ir todėl į jį taip pat turėtų būti atkreipiamas dėmesys tvirtinant Europos Sąjungos biudžeto įvykdymą;
213. apgailestauja, kad biudžete vis dar nenumatoma lėšų lyčių klausimams spręsti; taigi dar kartą prašo Komisijos imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad lyčių lygybės klausimai būtų įtraukti planuojant biudžetą;
214. džiaugiasi, kad atliktas lyčių klausimų sprendimo finansavimo iš biudžeto įgyvendinamumo tyrimas(73), kurį parengė Komisija, ir ragina visus partnerius, dalyvaujančius Europos Sąjungos biudžeto sudarymo procese, atsižvelgti į šio tyrimo rezultatus rengiant biudžetą, jį įgyvendinant ar atliekant jo auditą;
215. ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas, kad būtų kaupiami duomenys, susiję su konkrečia lytimi, kuriuos būtų galima įtraukti į pranešimus apie biudžeto įvykdymą, nes pagal iki šiol turimus labai ribotus duomenis sunku tinkamai įvertinti padėtį;
216. ragina Audito Rūmus į pranešimus apie biudžeto įvykdymą įtraukti atskirą dalį, kurioje būtų nagrinėjami lyčių lygybės klausimai;
217. džiaugiasi tuo, kad supaprastinti 2007–2013 m. finansavimo mechanizmai, bet apgailestauja, kad nepaisant šio patobulinimo 2008 m. išmokant kompensacijas pagal Sanglaudos politikos projektus (su kuriais susijęs Europos socialinis fondas ir lyčių lygybės klausimai) vėl padaryta daug klaidų; taigi prašo Komisijos užtikrinti, kad finansavimo mechanizmai būtų veiksmingesni.
Išorės veiksmai
218. remdamasis 2007 m. ir 2008 m. patirtimi pažymi, jog itin svarbu užtikrinti, kad šioje politikos srityje toliau būtų gerinamas išlaidų, ypač susijusių su Europos išorės veiksmų tarnybos (tolia – EIVT) steigimu, skaidrumas;
219. ragina Komisiją iki 2008 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pabaigos pateikti konkrečius, išsamius ir visaapimančius EIVT personalo įdarbinimo, organizavimo ir kontrolės struktūros planus, kuriuose būtų aiškiai nurodytas planuojamas darbuotojų skaičiaus padidėjimas, jų paskirstymas, taip pat numatomas poveikis biudžetui ir Pareigūnų tarnybos nuostatų bei finansinio reglamento pakeitimai, ir atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus nedelsiant pradėti derybas su biudžeto valdymo institucija; nepritaria deryboms, kuriose remiamasi neaiškiais pagrindų susitarimais;
220. yra tvirtai įsitikinęs, kad įsteigus Europos išorės veiksmų tarnybą, jokiu būdu neturėtų susilpnėti Parlamento, kaip biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijos, teisė vykdyti priežiūrą; tikisi, kad teikdama pasiūlymus dėl galiojančio Finansinio reglamento peržiūros Komisija į tai atsižvelgs(74); pabrėžia, kad pastarasis persvarstymas turėtų sudaryti dalį įprasto kas trejus metus atliekamo persvarstymo; atmeta Komisijos siūlymą taikyti pagreitintą procedūrą;
221. labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į bendrą Audito Rūmų vertinimą, kuriame teigiama, kad visų susijusių generalinių direktoratų (AIDCO, RELEX, ELARG ir ECHO) priežiūros ir kontrolės sistemos iki šiol yra tik iš dalies veiksmingos, taip pat į Audito Rūmų išvadą, kad šios politikos sričių grupės mokėjimuose aptikta esminių klaidų; pažymi, kad, kaip ir anksčiau, klaidų randama daugiausia delegacijų ir paramos gavėjų lygiu;
222. palankiai vertina AIDCO generalinio direktorato atliktus jo priežiūros ir kontrolės sistemų pagerinimus; vis dėlto ragina bendradarbiavimo biurą „EuropeAid“ atlikti būtinus jos ex-ante patikrinimų patobulinimus, kreiptis pagalbos į išorės auditorius ir ištaisyti savo metinio audito plano, CRIS audito modulio ir bendros audito rezultatų stebėsenos netikslumus ir trūkumus;
223. ragina RELEX generalinį direktoratą stiprinti savo ex-post kontrolę ir ištaisyti Audito Rūmų aptiktus trūkumus, susijusius su finansų valdymu ir projektų priežiūra; teigiamai vertina tai, kad RELEX generalinis direktoratas pripažįsta būtinybę skirti šiai problemai daugiau dėmesio;
224. atkreipia dėmesį į daug OLAF tiriamų galimų sukčiavimo atvejų (102 bylos), susijusių su šia politikos sričių grupe; šis skaičius yra antras pagal dydį po vidaus tyrimų skaičiaus; džiaugiasi tuo, kad OLAF, atlikdamas tiriamąjį ir prevencinį darbą bei vykdydamas intensyvesnę bendradarbiavimo veiklą, ypatingą dėmesį skiria išorės pagalbai;
225. apgailestauja dėl to, kad delsiama užtikrinti skaidrų ES lėšų, kurias administruoja tarptautinės organizacijos ir ypač JT (pagal jungtinio valdymo principą), panaudojimą; apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmams teko susidurti su sunkumais, kai reikėjo gauti iš JT audito ataskaitas ir patvirtinamuosius dokumentus, nors Komisija ne kartą ragino laikytis Finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo (FAFA) nuostatų; pripažįsta pažangą ir džiaugiasi, ypač tuo, kad 2009 m. balandžio mėn. sudarytas susitarimas dėl misijų tikrinimo įgaliojimų ir pasirašytos bendros atskaitomybės gairės;
226. teigiamai vertina tai, kad JT organizacijos dažnai turi kitur ne taip lengvai randamos patirties ir žinių; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija iš anksto įtikinamai neparodo, ar pasirinkus JT organizaciją iš tiesų pasirenkamas veiksmingesnis ir efektyvesnis nei kiti pagalbos teikimo būdas(75); ragina Komisiją taikyti skaidresnę ir objektyvesnę pagalbos teikimo būdų atrankos tvarką;
227. atkreipia dėmesį į tendenciją didinti įnašus į daugiašalių pagalbos teikėjų, ypač į JT, fondus laikantis tinkamo gero bendradarbiavimo principų; vis dėlto išreiškia nepasitenkinimą dėl to, kad Audito Rūmai nuolat susiduria su problemomis, kai nori gauti prieigą prie JT agentūrų finansinių dokumentų; pritaria veiksmams, kurių ėmėsi Komisija, siekdama palengvinti Audito Rūmų audito procedūras, ir ragina imtis tolesnių priemonių siekiant apsaugoti visus Europos Sąjungos finansinius interesus ir didinti proceso skaidrumą, įskaitant, prireikus, atlikti Finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo (FAPS) pakeitimus;
228. todėl pabrėžia, jog yra labai nusivylęs ir nepatenkintas dėl to, kad Komisija iki šiol nesiėmė veiksmų sukurti patikimas Europos krizių valdymo įgyvendinimo priemones, nors ji buvo raginama tai padaryti ankstesnėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo; dar kartą primygtinai ragina skubiai imtis šių veiksmų ir ragina naująją Komisiją artimiausiu metu peržiūrint Finansinį reglamentą numatyti sau galimybę valdyti Donorų patikos fondo lėšas;
229. pritaria tam, kad sukūrus mechanizmą PEGASE(76), kuris grindžiamas LTM(77), tačiau taikomas plačiau aprėpiant ir LTM išlaidas, ir su ekonominės veiklos (biudžeto parama, infrastruktūros ir socialinių klausimų finansavimas) atkūrimu susijusias išlaidas pagal Palestinos reformų ir vystymosi planą, įvyko teigiamų pokyčių siekiant skaidrumo, tikslų ir tarptautinių donorų koordinavimo;
230. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją, kad Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės strateginio planavimo dokumentuose reikia nustatyti aiškius strateginius tikslus ir išmatuojamus veiklos rodiklius; mano, kad panašių veiksmų taip pat reikėtų imtis siekiant tobulinti kitas išorės priemones, kurių taikymo sritis vis dar yra labai bendro pobūdžio;
231. siūlo, kad Komisija atliktų tyrimą, kuriame būtų įvertintos biudžeto lankstumo galimybės užsienio reikalų politikos srityje; mano, kad, atsižvelgus į šiandien turimą biudžeto perteklių ir vis didėjančius poreikius šioje politikos srityje, reikėtų iš anksto numatyti daugiau lankstumo galimybių, kurias taikant neturėtų būti trukdoma tinkamai sudaryti biudžetą ir vykdyti biudžeto kontrolę;
Plėtra ir humanitarinė pagalba
232. apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmų išvadoje pažymima, kad biudžetinės paramos įsipareigojimus neigiamai paveikė daugybė kiekybiškai neįvertinamų klaidų; primygtinai ragina Komisiją dar griežčiau vertinti šiuos mokėjimus; tokiomis aplinkybėmis su pasitenkinimu pažymi, kad 2009 m. vasario mėn. peržiūrėtos šio tipo mokėjimų finansinės procedūros;
233. su pasitenkinimu pažymi, kad aiškumo ir struktūros požiūriais pagerėjo Komisijos vertinimai, kuriuose nurodoma, kaip laikomasi pagal VBP susitarimą (vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės) nustatytų reikalavimų; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai aptiko nemažai atvejų, kai Komisija nepajėgė struktūriškai aiškiai ir oficialiai parodyti, kad valstybės finansai valdomi pakankamai skaidriai, atskaitingai ir veiksmingai ar kad bent jau vykdoma patikima ir aktuali reformų programa;
234. pritaria Audito Rūmams, kad Komisija turėtų stengtis pagrįsti sprendimus dėl teisės į biudžeto paramą ir užtikrinti, kad į visus būsimus finansavimo susitarimus būtų įtrauktas išsamus ir aiškus pagrindas, kuriuo remiantis būtų vertinama, kaip laikomasi mokėjimo sąlygų;
235. ragina Komisiją biudžetinės paramos klausimu paremti priežiūros ir kontrolės sistemas, kurias naudojant užtikrinamas mokėjimų pastovumas, atidžiau stebėti ES finansuojamus projektus įgyvendinančias organizacijas, atlikti veiksmingesnį auditą ir įgyvendinti griežtesnes tolesnes priemones, bei parengti labiau į rezultatus orientuotos biudžetinės paramos gaires;
236. ragina Komisiją teikti pagalbą toms valstybėms partnerėms, kurios gerina parlamentinės kontrolės ir audito pajėgumus, ypač tais atvejais, kai joms teikiama biudžetinė parama, ir ragina Komisiją nuolat teikti pasiektos pažangos ataskaitas;
237. pažymi, kad biudžeto paramos srityje Parlamento užduotis – reikalauti, kad Komisija atsiskaitytų už lėšų panaudojimo rezultatus, taip pat pažymi, kad biudžeto parama – pagalbos priemonė, kurią taikant būtina keisti požiūrį į priežiūros pobūdį ir nuo skiriamų lėšų kontrolės pereiti prie rodikliais grindžiamų rezultatų tikrinimo;
238. pakartoja raginimą palaipsniui susieti vystymosi pagalbą apskritai ir biudžeto paramą konkrečiai su paramą gaunančios valstybės vyriausybės išduotu ir finansų ministro pasirašytu valstybės ex-ante atskleidimo pareiškimu dėl tam tikrų klausimų, darančių įtaką valstybės, paramos gavėjos, valdymui ir jos atskaitomybės struktūrai;
239. ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir pateikti šį pasiūlymą kitiems tarptautiniams donorams, visų pirma Pasaulio bankui, kad susitarus su kitais donorais ši priemonė būtų parengta ir įgyvendinta; laukia iki Komisija pateiks Parlamentui informaciją apie galimą šių derybų laiką;
240. ragina Komisiją apibrėžti strateginius tikslus ir atitinkamus veiklos rodiklius, kuriais remiantis būtų galima atlikti veiksmingą ES veiksmų poveikio vertinimą;
241. ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti besivystančių valstybių moterų sveikatos apsaugai apskritai ir ypač motinų sveikatos apsaugai gerinti, nes šioje srityje padaryta mažiausia pažanga siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų;
242. teigiamai vertina pažangą, padarytą donorams skirstantis darbus ir įgyvendinant kitus pagalbos veiksmingumo principus; vis dėlto mano, kad Komisija turėtų dėti daugiau pastangų siekdama koordinuoti valstybių narių šios srities veiksmus;
243. pabrėžia būtinybę didinti pagalbos veiksmingumą ir mažinti pagalbos suskaidymą; mano, kad reikėtų sumažinti didžiulį skaičių Komisijos ir valstybių narių vadovaujamų projektų (maždaug 400 000), o pirmenybę teikti veiksmingesnėms programoms ir geresniam savitarpio koordinavimui su ES donorais; tai turi būti daroma daugiausia dėmesio skiriant mažesniam skaičiui prioritetinių veiklos, vykdomos kiekvienoje paramą gaunančioje valstybėje, sričių ir nepamirštant įtraukti mažų, tačiau veiksmingai konkrečioje srityje dirbančių NVO;
244. pažymi, kad 63 % iki šiol pagal maisto priemonę numatytų lėšų buvo skirstomos per tarptautines organizacijas, ir primena, jog Reglamente (EB) Nr. 1337/2008 (78) nustatyta, kad įgyvendinimo srityje Komisija įpareigota užtikrinti tinkamą pusiausvyrą(79) tarp tarptautinių organizacijų ir kitų finansavimo reikalavimus atitinkančių subjektų;
245. dar kartą ragina, kad rengiant ir peržiūrint su vystomojo bendradarbiavimo priemone susijusių valstybių strategijos dokumentus aktyviau dalyvautų valstybių partnerių parlamentai ir būtų konsultuojamasi su šių valstybių pilietine visuomene(80);
246. ragina Komisiją užtikrinti, kad apie ES finansuojamą veiklą užsienyje būtų plačiau žinoma;
Nevyriausybinės organizacijos (NVO)
247. atkreipia dėmesį į 2010 m. kovo 8 d. Komisijos narių M. Šefčovičiaus ir A. Šemetos raštu pateiktus komentarus, kuriuose pateikiama išsami informacija apie NVO tipo organizacijų finansavimą iš Komisijos ir vykdomųjų agentūrų;
248. skatina Komisiją sudaryti viešą NVO tipo įstaigų, finansuojamų iš Komisijos tarnybų, registrą siekiant suderinti įvairias jų duomenų bazes, kuriose kaupiami duomenys apie paramos gavėjus, gaunančius lėšų iš ES biudžeto ar Europos plėtros fondo, siekiant savo sistemoje nurodyti paramos gavėjų ne pelno organizacijos pobūdį ir siekiant surasti galimybę į interesų grupių atstovų registrą įtraukti informaciją apie jų iš ES gautas lėšas;
Rumunija ir Bulgarija
249. yra susirūpinęs dėl nacionalinių Bulgarijos ir Rumunijos institucijų vykdyto pasirengimo narystei lėšų tvarkymo trūkumų ir teigiamai vertina Komisijos įgyvendintas priemones, įskaitant mokėjimų nutraukimą, atidžią abiejų valstybių narių stebėseną ir glaudų bendradarbiavimą su šiomis dviem valstybėmis narėmis – visa tai padėjo labai pagerinti padėtį; vis dėlto išlieka susirūpinęs dėl esminių trūkumų, susijusių su galimais dviejų Bulgarijos įgyvendinimo agentūrų pažeidimais tvarkant PHARE fondo lėšas, nors ir buvo nutrauktas sutarčių dėl programos PHARE lėšų sudarymas; atkreipia dėmesį į kai kurių dabartinių valdžios institucijų įsipareigojimą ištirti pažeidimus ir reformuoti ES lėšų valdymą;
250. pažymi, kad Kozlodujaus branduolinės elektrinės uždarymo darbai (Kozlodujaus 1-4 blokai) turi būti baigti iki 2035 m. spalio 19 d.; atkreipia dėmesį į tai, kad lėšų, gaunamų iš įvairių Komisijos generalinių direktoratų, šaltinis yra neskaidrus; prašo Audito Rūmų patikrinti tuo tikslu naudojamas lėšas;
251. apgailestauja dėl to, kad nepasiekta didelės pažangos stengiantis ištaisyti nustatytus trūkumus (ypač susijusius su Nacionaliniu kelių infrastruktūros fondu); todėl pritaria Komisijos apdairiam metodui ir įsipareigojimui atidžiai stebėti padėtį, gilintis į išvadas ir konsultuoti Bulgarijos valdžios institucijas bei teikti joms pagalbą siekiant, kad būtų ištaisyti nustatyti trūkumai; ragina Komisiją, kai tvirtinamos Bulgarijos valdžios institucijų siūlomų veiklos programų atitikties vertinimo ataskaitos ir prieš pradedant mokėti tarpinius programavimo laikotarpio nuo 2007 m. iki 2013 m. mokėjimus, taikyti ypatingo budrumo ir griežtumo kriterijus; atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių ėmėsi Bulgarija; džiaugiasi teigiamomis Komisijos atlikto visų veiksmų programų atitikties vertinimo išvadomis ir kartu pabrėžia, kad Komisija turėtų ir toliau taikyti veiksmingas kontrolės ir valdymo priemones;
252. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. liepos mėn. Komisija, atsižvelgdama į savo tarnybų nustatytus trūkumus ir pažeidimus, sustabdė Rumunijoje pagal programą SAPARD numatytus mokėjimus, ir palankiai vertina Rumunijos pateiktą veiksmų planą, skirtą šiems trūkumams pašalinti, kurio dėka Komisija 2009 m. liepos mėn. atnaujino mokėjimus;
253. pritaria Komisijai, kuri, atsižvelgdama į savo tarnybų nustatytus trūkumus ir pažeidimus, susijusius su lėšų tvarkymu, ir siekdama apsaugoti ES finansinius interesus, 2008 m. Bulgarijoje sustabdė mokėjimus pagal tris pasirengimo narystei programas – PHARE/Pereinamojo laikotarpio priemonę, ISPA ir SAPARD; palankiai vertina teigiamą Bulgarijos reakciją į visas rekomendacijas, į kurią atsižvelgdama Komisija galėjo atnaujinti mokėjimus 2009 m.;
254. vis dėlto apgailestauja dėl trūkumų, ypač dėl nesugebėjimo atpažinti neteisėtas paraiškas paramai gauti ir atitinkamai išspręsti su šiais trūkumais susijusio klausimo, ir ragina Bulgariją glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija ir atidžiai prižiūrint nepriklausomam auditoriui patvirtinti išsamų veiksmų planą;
255. pabrėžia, kad pagal šį veiksmų planą turi būti siekiama konkrečių, išmatuojamų, įgyvendinamų, aktualių ir laiko požiūriu suderintų tikslų, pvz., parengtos skaidrios viešųjų pirkimų taisyklės, kurios atitiktų tarptautinius standartus ir neribotų tarptautinių konkurso dalyvių konkurencijos dėl jiems užkrautos milžiniškos vidaus administracinės naštos; be to, mano, kad įgyvendinant šiuos tikslus daugiausia dėmesio reikėtų skirti tinkamai veikiančioms teisinėms ir administracinėms struktūroms sukurti ir išlaikyti;
256. palankiai vertina atnaujintą Komisijos informaciją dėl ES lėšų įgyvendinimo Bulgarijoje ir Rumunijoje padėties; vis dėlto pažymi, kad teikiamose pažangos ataskaitose nuolat esama neatitikimų ir pažeidimų; mano, kad jos pastangos siekiant įvertinti teismų ir administracinės sistemos pertvarkos pažangą sumenkėja dėl dabartinės pažangos ataskaitų parengimo kokybės; ragina Komisiją ir toliau atidžiai stebėti šių valstybių narių sistemas ir patvirtintų veiksmų planų įgyvendinimą, taip pat siūlo OLAF toliau teikti paramą šioms valstybėms narėms joms vykdant su ES finansinių interesų apsauga susijusius įsipareigojimus;
257. reikalauja, kad ataskaitose būtų aiškiai nurodyta pažanga, padaryta pagrindinėse, t. y. kovos su sukčiavimu ir korupcija, srityse; primena reikalavimą įvesti vadinamąją šviesoforo (raudonos, geltonos ir žalios spalvų) sistemą, pagrįstą konkrečiais rodikliais (teisinių ir administracinių priemonių, kurių buvo imtasi siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir korupcijai bei už juos nubausti, kiekybės ir kokybės rodikliais), taip pat reikalavimą pateikti aiškų šių valstybių esamų sistemų raidos apibūdinimą; stebisi, kad rengiant ataskaitas ne visada buvo konsultuojamasi su tarnyba OLAF; ragina Komisiją įtraukti OLAF pastabas į ateityje rengiamas pažangos ataskaitas;
Plėtra
258. atkreipia dėmesį į Komisijos priemones, kurių ji, glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis valdžios institucijomis, ėmėsi siekdama gerinti bendrą pasirengimo narystei pagalbos teikimo veiklą Kroatijoje ir atidžiai stebėti sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti visišką IPA fondų decentralizaciją; pabrėžia, kad patirtis, įgyta sprendžiant pasirengimo narystei lėšų įgyvendinimo problemas Bulgarijoje ir Rumunijoje, ir Komisijos pagalba turėtų padėti Kroatijos valdžios institucijoms išvengti panašių sunkumų įgyvendinant pasirengimo narystei lėšas savo valstybėje; apgailestauja dėl to, kad Komisija nesiėmė veiksmų po to, kai gavo Parlamento prašymą pradėti naudoti pažangos ataskaitose vadinamąją šviesoforo (žalios, geltonos ir raudonos spalvų) sistemą, kurią taikant būtų galima parodyti pokyčius labai svarbiose kovos su sukčiavimu srityse, kaip antai stabilių ir veiksmingų teisinių ir administracinių sistemų sukūrimas ir priežiūra;
259. yra nusivylęs dėl to, kad išlieka pagrindiniai trūkumai (pasirengimo sudaryti programas stoka ir netolygi sektorių veikla), dėl kurių pasirengimo narystei pagalbos teikimo Turkijoje bendra veikla vertinama kaip vidutiniškai nepatenkinama;
260. atkreipia dėmesį į kovos su korupcija veiksmus, kurių Komisija ėmėsi valstybėse kandidatėse ir kitose Vakarų Balkanų valstybėse, ir ragina įgyvendinti nepriklausomų teismų stiprinimo, profesionalios teisėsaugos vystymo ir kovos su korupcija rėmimo projektus teikiant regioninę ir nacionalinę pagalbą; primena, kad pagal Vakarų Balkanams skirtą Salonikų darbotvarkę ES įsipareigojo artimai bendradarbiauti su Vakarų Balkanų valstybėmis ir toliau stiprinti taiką, taip pat skatinti stabilumą, demokratiją, teisėtumą ir pagarbą žmogaus teisėms bei mažumų teisėms; pabrėžia, kad šie įsipareigojimai taip pat apima kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, taip pat siekį stiprinti regioninį bendradarbiavimą;
261. primena, kad Audito Rūmai nenustatė aiškios Komisijos metodikos, pagal kurią Komisija vertina pažangą šiose srityse; visų pirma prašo Komisijos generalinio sekretoriato pateikti Parlamentui Salonikų darbotvarkės įgyvendinimo ataskaitą, kuri galėtų būti išorinio pažangos įvertinimo pagrindas; ragina Komisiją aiškiai susieti pasirengimo narystei lėšų mokėjimą su patvirtintais ir matomais pasiekimais įgyvendinant Salonikų darbotvarkėje numatytus tikslus;
262. primena, kad 2009 m. Kroatijos pažangos ataskaitoje nurodyti teisminės sistemos skaidrumo ir vienodų, objektyvių teisėjų ir prokurorų atrankos kriterijų taikymo trūkumai; todėl abejoja, ar pagal 23 skyrių numatytos lėšos buvo panaudotas efektyviai ir veiksmingai;
263. pažymi, kad Regioninio bendradarbiavimo taryba (RBT) dirba jau daugiau kaip metus; prašo Komisijos teikti informaciją siekiant stiprinti regioninį bendradarbiavimą pagal decentralizuotą įgyvendinimo sistemą ir pateikti biudžeto valdymo institucijai pastabas dėl strateginių šios srities aspektų;
264. primena, kad valstybės kandidatės turi užtikrinti, kad naudojantis ambicinga, skaidria, atskaitinga, veiksminga ir efektyvia valstybės tarnyba būtų veiksmingai įgyvendintos naujos ir reformuotos teisinės nuostatos; susirūpinęs pažymi, kad ir Kroatijoje, ir Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (BJRM), nepaisant įvairių pokyčių abiejose valstybės e, korupcija vis dar yra plačiai paplitusi ir kelia labai rimtų problemų; apgailestauja dėl to, kad aukštų pareigūnų korupcijos atvejais buvo atliktas tik ribotas tyrimas ir kad apskritai tik nedaugelio tyrimų atveju buvo pateikti kaltinimai; pabrėžia, jog tai rodo rimtus teismų sistemos trūkumus;
265. prašo, kad Komisija nuolatos stebėtų ir praneštų biudžeto valdymo institucijai, kiek iš viso yra susikaupusių neišnagrinėtų ir gautų teismo bylų ir kiek paskelbta teismo sprendimų, taip pat kiek yra susikaupusių neišnagrinėtų ir gautų teismo bylų dėl viešųjų pirkimų teisės aktų pažeidimų Kroatijoje ir BJRM;
266. daro išvadą, kad ir toliau reikia nuolatinių, objektyvių ir skaidrių pažangos stebėsenos priemonių; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją, pradėjus stojimo procedūrą, nustatyti atskaitos tašką pagrindinėse su stojimu susijusiose srityse ir naudoti šį atskaitos tašką kaip nuorodą ir gairę per visą stojimo procesą; mano, kad pasirengimo narystei proceso pažangos tvarumas ir šio proceso metu pasiekti tikslai itin svarbūs siekiant sėkmingos Europos Sąjungos plėtros; todėl prašo nuolat po įstojimo vykdyti tolesnius vertinimus;
Administravimo išlaidos
267. su pasitenkinimu pažymi, kad Audito Rūmų atlikto audito metu nenustatyta jokių esminių klaidų, susijusių su administracinių išlaidų teisėtumu ir tvarkingumu.
IŠVADOS DĖL SPECIALIŲJŲ AUDITO RŪMŲ ATASKAITŲ I dalis Specialioji ataskaita Nr. 10/2008 dėl EB vystymosi pagalbos į pietus nuo Sacharos dykumos esančių Afrikos valstybių sveikatos paslaugų sektoriui
268. ragina Komisiją, siekiant pagrįsti įsipareigojimą siekti TVT sveikatos apsaugos srityje, per 10-ąją tarpinę EPF peržiūrą apsvarstyti galimybę numatyti daugiau pagalbos sveikatos apsaugos sektoriui ir užtikrinti, kad Komisijos pagalba šiam sektoriui būtų teikiama atsižvelgiant į jos politikos prioritetą remti sveikatos apsaugos sistemas;
269. primena Komisijai pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonę prisiimtą įsipareigojimą iki 2009 m. 20 % visų Europos vystymosi politikos išlaidų skirti sveikatos apsaugai ir pagrindiniam švietimui ir ragina ją nuolat informuoti Parlamentą, kokia procentinė dalis visos į pietus nuo Sacharos dykumos esančioms Afrikos valstybėms teikiamos vystymosi pagalbos skiriama kiekvienos valstybės pagrindinio ir vidurinio švietimo bei svarbiausių sveikatos apsaugos paslaugų sektoriams;
270. ragina Komisiją užtikrinti pakankamą skaičių sveikatos apsaugos ekspertų, kurie veiksmingai dalyvautų sveikatos apsaugos sektoriaus dialoge, t. y. pasirūpinti, kad į visų delegacijų, kurių pagrindiniai uždaviniai siejami su sveikatos apsaugos sektoriumi, sudėtį įeitų sveikatos apsaugos specialistų, glaudžiau bendradarbiauti su Europos Bendrijų humanitarinės pagalbos tarnybos (ECHO) patarėjais sveikatos apsaugos klausimais valstybėse, kuriose yra pasibaigę konfliktai, kurti glaudesnę partnerystę su PSO biurais atitinkamose valstybėse siekiant pasinaudoti jų profesine kompetencija ir sudaryti oficialius susitarimus su ES valstybėmis narėmis dėl naudojimosi jų ekspertų žiniomis; reikalauja, kad Komisija praneštų Parlamentui, kiek sveikatos apsaugos ir švietimo specialistų yra atitinkamame regione, delegacijų lygiu ir jų būstinėse, bei pateikti ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, ar Komisijai pavyko padidinti jų skaičių;
271. ragina Komisiją ir toliau stengtis daugiau naudoti sveikatos apsaugos sektoriaus biudžeto paramą, teikti bendrąją biudžeto paramą visų pirma skirtą gerinti sveikatos apsaugos paslaugas, taip pat toliau naudotis projektais, skirtais remti politikos vystymą ir gebėjimų stiprinimą;
272. ragina Komisiją parengti mechanizmus ir stebėsenos priemones, skirtus užtikrinti, kad atitinkama dalis bendrosios biudžeto paramos būtų skirta svarbiausioms reikmėms, ypač sveikatos apsaugos sektoriuje, finansuoti, ragina nustatyti tikslus, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai apskaičiuoti politikos rezultatus, teikti gebėjimams ugdyti reikalingą paramą ir informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių imtasi siekiant šių tikslų;
273. ragina Komisiją nustatyti aiškesnes kiekvienos priemonės ir jų derinio taikymo gaires, taip pat glaudžiau ir veiksmingiau bendradarbiauti su Pasauliniu fondu paramą gaunančiose valstybėse;
274. ragina Komisiją bendradarbiaujant su Audito Rūmais nustatyti, kaip būtų galima pašalinti Audito Rūmų ataskaitoje nurodytus trūkumus, ir informuoti Parlamentą apie šių diskusijų rezultatus;
II dalis Specialioji ataskaita Nr. 12/2008 dėl 2000–2006 m. struktūrinės pasirengimo narystei politikos priemonės (ISPA)
275. ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinami buvę ISPA projektai, įvertinti, kaip ateityje įgyvendinant panašias priemones (pvz., IPA) būtų galima išvengti vėlavimo įgyvendinant projektus ar mažiau vėluoti juos įgyvendinant, ir imtis visų būtinų veiksmų siekiant išvengti, kad ateityje nebūtų vėluojama parengti gairių dokumentus;
276. ragina projektų paraiškų teikėjus ateityje įgyvendinant panašias priemones griežčiau ir pagrįsčiau planuoti veiklą ir rasti būdų, kaip pagreitinti procedūras – tiek Komisijos lygiu, tiek paramą gaunančių valstybių nacionalinių administravimo institucijų lygiu;
277. ragina Komisiją toliau vykdyti savo sistemų auditą siekiant užtikrinti, kad būtų sukurtos patikimos struktūrinių ir Sanglaudos fondų valdymo sistemos ir kad ateityje būtų išvengta galimų itin didelės rizikos situacijų;
III dalis Specialioji ataskaita Nr. 1/2009 dėl bankininkystės priemonių Viduržemio jūros regione valstybėse pagal MEDA programą ir ankstesnius protokolus
278. atkreipia Komisijos dėmesį į būtinybę gerinti veiksmingą Sąjungos, Europos investicijų banko (EIB) ir kitų tarptautinių bei vietos partnerių teikiamos techninės paramos koordinavimą, taip pat nenutrūkstamus informacijos mainus, ypač vietos lygiu, siekiant užtikrinti daugiau nuoseklumo ir veiksmų išbaigtumą;
279. pažymi, kad nors vėliau pagerėjo vykdomos stebėsenos kokybė, pirmaisiais programos MEDA metais ji nebuvo tinkama, ypač tais atvejais, kai Komisija visiškai rėmėsi iki 2005 m. EIB vykdyta stebėsena;
280. pabrėžia valdymo susitarimo dėl minėtų bankininkystės priemonių, kurios Komisijos vardu patikėtos EIB, svarbą siekiant užtikrinti tinkamą stebėseną, įtraukti aplinkos apsaugos aspektus, apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir užtikrinti, kad tarpininkai ir rėmėjai vykdytų finansinius ir atskaitomybės įsipareigojimus;
281. pabrėžia, kad svarbu vykdyti specialiai parengtą bankininkystės priemonių vertinimo ir stebėsenos programą remiantis Europos kaimynystės ir partnerystės priemone;
IV dalis Specialioji ataskaita Nr. 2/2009 dėl Europos Sąjungos 2003–2007 m. visuomenės sveikatos programos: ar ši programa yra veiksminga priemonė gerinti sveikatą?
282. mano, kad laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2007 m. įgyvendinama visuomenės sveikatos programa buvo siekiama ambicingų, tačiau nepakankamai aiškių ir nesuderintų su ribotomis biudžeto galimybėmis tikslų; pažymi, kad dėl šios priežasties į programą įtraukta pernelyg daug veiklos sričių, kurios kai kuriais atvejais netgi nebuvo susijusios su projektais; pažymi, kad dėl šio nekonkretumo, taip pat dėl to, kad buvo rengiama tiek daug projektų, kad Komisija net nežinojo apie visus vykdomus projektus, nukentėjo programos kokybė; todėl ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie tai, kaip planuojama įgyvendinti dabartinę visuomenės sveikatos programą, ir pabrėžia, kad atliekant tarpinį ir ex-post programos vertinimus reikėtų išspręsti programos nekonkretumo klausimą;
283. pažymi, kad Audito Rūmai suabejojo kai kurių visuomenės sveikatos programos dalių naudingumu, ir apgailestauja, kad tam tikrais atvejais pagal programą ketinama finansuoti projektus (ypač susijusius su sveikatos veiksniais), kurių nauda Europos mastu yra nedidelė;
284. todėl mano, kad rengiant bet kokią naują visuomenės sveikatos programą daugiau dėmesio turėtų būti skirta tinklams ir pažangiosios patirties mainams ir kad siekiant skatinti pažangiosios patirties mainus reikėtų plačiau taikyti atviro koordinavimo metodą;
285. ragina Komisiją suformuluoti aiškią bet kokios numanomos programos, kuria bus pakeista dabartinė visuomenės sveikatos programa, intervencijos logiką; pabrėžia, kad tai turėtų būti padaryta atliekant programos ex-ante poveikio vertinimą, kuris turi būti pateikiamas kartu su Komisijos pasiūlymu dėl šios programos;
286. ragina Audito Rūmus laiku pateikti oficialią nuomonę apie Komisijos ex-ante poveikio vertinimą, kad Parlamentas ir Taryba galėtų į jį atsižvelgti svarstydami Komisijos pasiūlymą dėl programos sprendimo; mano, kad Audito Rūmai, rengdami nuomonę, turėtų atsižvelgti į pirmiau išdėstytą Parlamento nuomonę;
V dalis Specialioji ataskaita Nr. 3/2009 dėl 1994–1999 m. ir 2000–2006 m. programavimo laikotarpiais pagal struktūrines priemones numatytų išlaidų, skirtų nuotekoms valyti, veiksmingumo
287. atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie nuotekų valymo įrenginiai naudojami nepakankamai, ir ragina iš ES finansuojamas valymo įrenginių įmones išlaikyti ekonomiškai veiksmingą funkcionavimo sistemą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares rasti būdų užtikrinti, kad ES finansuojami valymo įrenginiai būtų tinkamai sujungti su kanalizacijos sistemomis; pabrėžia, kad valstybės narės atsako už valymo įrenginių veiklą, ir ragina valstybes nares dėti pastangas siekiant užtikrinti tinkamą nuotekų valymo kokybę ir visiškai panaudoti pajėgumus;
288. pripažįsta, kad Komisija įdėjo pastangų, kad būtų pradėtas atitinkamos direktyvos (Tarybos direktyva 86/278/EEB(81) – Nuotekų dumblo direktyva) peržiūra, ragina pagreitinti peržiūros procedūrą siekiant į ją įtraukti naujausius pokyčius ir suderinti skirtingą valstybių narių praktiką šioje srityje, taip pat ragina valstybes nares užtikrinti ES reikalavimus atitinkančią nuotekų dumblo kokybę;
289. pabrėžia būtinybę griežčiau tikrinti projektus paraiškų teikimo etapu siekiant išvengti galimų laukiamų rezultatų neatitikimų; todėl ragina Komisiją toliau rengti vidaus gaires ir kontrolinius sąrašus, skirtus naudoti vertinimo proceso metu siekiant užtikrinti nuoseklesnę paraiškų subsidijoms gauti pateikimo procedūrą ir tinkamai reaguoti tais atvejais, kai negaunama būtinos informacijos arba nesiimama reikiamų veiksmų;
VI dalis Specialioji ataskaita Nr. 4/2009 dėl Komisijos vykdomo nevalstybinių subjektų, dalyvaujančių EB vystomojo bendradarbiavimo procese, administravimo
290. apgailestauja dėl ES politikos įsipareigojimų, susijusių su nevalstybinių subjektų dalyvavimu vystomojo bendradarbiavimo procese, ir faktinės įgyvendinimo praktikos atotrūkio, kuris yra nepriimtinas, ir todėl tikisi, kad kompetentingas Komisijos narys pateiks įrodymų, kad Komisijos ir jos delegacijų būstinės teikia visapusišką politinę paramą nevalstybiniams subjektams ir vykdo vadovaujamąją veiklą siekiant veiksmingai įgyvendinti politikos įsipareigojimus jų atžvilgiu; taip pat apgailestauja dėl to, kad sėkmingo vystymosi kriterijus apsiriboja tik ekonominiu vystymusi, nes vadovaujantis šiuo požiūriu neatsižvelgiama į tai, kad labai padidėjo atotrūkis tarp turtingesniųjų ir skurstančiųjų; ragina Komisiją užtikrinti, kad iki 2010 m. pabaigos kiekvienoje delegacijoje dirbtų bent vienas visą darbo dieną dirbantis ekspertas, kuris spręstų nevalstybinių subjektų politikos, ryšių ir sutarčių klausimus;
291. pažymi, kad toms besivystančioms valstybėms, kurios pačios ėmėsi rūpintis savo vystymosi procesu, pavyko labai sumažinti skurdą; pabrėžia, kad vystymosi proceso metu pagrindinį vaidmenį atlieka valstybė, ir ragina Komisiją bei jos delegacijas toliau gerinti santykius su valstybių partnerių vyriausybėmis siekiant, kad nevalstybiniai subjektai veiksmingiau dalyvautų ir kad su jais būtų konsultuojamasi;
292. labai apgailestauja dėl to, kad trūksta išsamių ir patikimų duomenų, ir tikisi, kad Komisija nedelsdama imsis taisomųjų veiksmų, nes patikimi duomenys būtini norint pradėti vertinti rezultatus; todėl ragina Komisiją prieš 2001 m. biudžeto procedūros pradžią Parlamentui pateikti pilną pagal skirtingas biudžeto eilutes atitinkamoms valstybėms per nevalstybinius subjektus perduodamų ES lėšų finansinę apžvalgą;
293. mano, kad pagalbos kokybė svarbesnė už jos kiekį, ir ragina Komisiją atlikti svarbų vaidmenį skatinant stiprų ir veiksmingą donorų koordinavimą, gerinant dabartinę pagalbos teikimo sistemą ir taip spręsti klausimą dėl akivaizdžiai chaotiško vystymosi pagalbos skirstymo; ragina Komisiją svarstyti, ar tai yra tinkamas metas peržiūrėti visą nevalstybinių subjektų (bendro) finansavimo sistemą atsižvelgiant į Audito Rūmų pastabas ir užtikrinti, kad nevalstybiniai subjektai galėtų pasikliauti skaidriomis ir veiksmingomis dalyvavimo programose ir projektuose taisyklėmis;
294. ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į tai, kad donorai yra politiniai subjektai ir kad tam tikrais atvejais gali kilti donorų ir paramą gaunančių valstybių interesų konfliktų; pabrėžia, kad stiprios demokratiškos nacionalinės institucijos ir tinkamai nustatyta gerovės paskirstymo politika yra prielaida užtikrinti tvarumą; mano, kad siekiant įgyvendinti nuoseklesnę programavimo, tolesnių programų ir projektų bei atitinkamo vertinimo politiką reikėtų pereiti nuo bendrai finansuojamų nevalstybiniams subjektams skirtų projektų prie 100 % ES finansuojamų projektų;
295. mano, kad iš dalies sutampa Komisijos atliktas ES pagalbos, kuri teikiama padedant pilietinės visuomenės organizacijoms(82), vertinimas ir Audito Rūmų specialioji ataskaita, ir ragina Audito Rūmus bei Komisijos vertinimo skyrius keistis informacija apie planuojamą veiklą bei informuoti Parlamentą apie šio bendradarbiavimo rezultatus;
296. ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl Finansinio reglamento pakeitimų, kuriuos atlikus ES galėtų atlikti svarbų vaidmenį tarp kitų tarptautinių donorų;
VII dalis Specialioji ataskaita Nr. 5/2009 dėl Komisijos iždo valdymo
297. mano, kad Komisija turėtų gerinti savo atliekamą skirtingos iždo valdymo veiklos priežiūrą ir, kaip rekomenduoja Audito Rūmai, turėtų būti periodiškai rengiami abiejų susijusių generalinių direktoratų (Biudžeto generalinio direktorato ir Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato) posėdžiai siekiant visos Komisijos lygiu dalytis informacija apie riziką ir keistis patirtimi ir geriausia praktika, susijusia su iždo ir turto valdymo veikla Bendrijos lygiu;
298. mano, kad Komisija ir toliau turėtų imtis visų būtinų veiksmų ir užtikrinti, kad visus metus būtų veiksmingai ir atidžiai stebima galima finansinė rizika; palankiai vertina tai, kad Komisija, norėdama toliau gerinti padėtį, jau pasiūlė Audito Rūmams ir su jais susitarė nuo 2008 m. pabaigos siųsti susijusioms finansų organizacijoms oficialų bendrą laišką, siekdama iš jų gauti tikslios, išsamios ir standartizuotos informacijos apie patikos sąskaitas;
299. ragina Komisijos Biudžeto generalinį direktoratą, atsižvelgiant į rizikos analizę, parengti kontrolinį kiekvieno 12 mėnesių laikotarpio planą ir visus metus, taip pat jiems pasibaigus atlikti patikras, o pasibaigus atitinkamiems metams ne vėliau kaip per tris mėnesius pranešti Parlamentui apie iškilusias problemas;
300. ragina Komisiją parengti rizikos veiksnių, susijusių su jos atliekamomis iždo operacijomis (Biudžeto generalinis direktoratas), apžvalgą, kuri sudaro jos metinių ataskaitų dalį ir kurioje pateikiama aiški ir išsami jai kylančios rizikos, šios rizikos valdymo būdų ir taikomų rizikos kontrolės, mažinimo arba šalinimo priemonių santrauka;
301. mano, kad siekdama skaidrumo Komisija turėtų aiškiau dokumentuoti savo procedūras, susijusias su lėšų pervedimu iš vienos valstybių narių nuosavų išteklių sąskaitos į kitą, taip pat turėtų išsamiau dokumentuoti kiekvienu atveju vykdomą specialią atrankos procedūrą;
302. ragina Komisiją gerinti duomenų bazių įrašų saugojimo tvarką, optimizuoti kryžminius patikrinimus ir atsižvelgti į Audito Rūmų pastabą dėl geresnio koordinavimo, kuris būtinas norint atsižvelgti į bendrą riziką, su kuria Komisija gali susidurti kiekvieno komercinio banko atveju, kai susiję generaliniai direktoratai nustato komercinių bankų kontroliuojančiųjų fondų sąskaitų limitus;
303. palankiai vertina ir remia Komisijos pastangas pateikti pasiūlymą dėl dabartinės laikinai sumokėtų baudų tvarkymo sistemos, kuri buvo peržiūrėta 2008 m., ir tikisi, kad pasiūlyme dėl Komisijos sprendimo šiuo klausimu, kurį Biudžeto generalinis direktoratas pateikė 2009 m. pradžioje, bus užtikrintas didesnis jos saugumas;
VIII dalis Specialioji ataskaita Nr. 6/2009 dėl Europos Sąjungos pagalbos maistu nepasiturintiems asmenims: tikslų, taikomų priemonių ir metodų įvertinimas
304. palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai atliko šios programos auditą, ir tai, kad Komisija parengė pasiūlymą dėl reformos (COM(2008)0563); pateikia nuorodą į 2009 m. kovo 26 d. Parlamento poziciją, kurioje pritarta pasiūlymui dėl reformos(83); pabrėžia, kad ES pagalbos maistu veiksmai papildo jau esamus valstybių narių veiksmus;
305. primena, kad valstybių narių valdžios institucijoms teikiant socialinę pagalbą retai skiriamas dėmesys maisto prieinamumui ir kad dažniausiai socialiai atskirtoms ir ribinėms gyventojų grupėms skirtas iniciatyvas dėl maisto valdo labdaros organizacijos ir jas vykdo pasitelkdamos savanorius;
306. mano, kad reikia nustatyti geresnius kriterijus siekiant, kad pagalba būtų skiriama toms valstybėms ir gavėjams, kuriems jos labiausiai reikia;
307. mano, kad programoje dalyvaujančios valstybės narės turėtų parengti efektyvias kovos su maisto švaistymu priemones;
308. primena Komisijai, kad subsidiarumo principas jokiu būdu nesumažina Komisijos įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį, pagal kurį Komisija vykdo biudžetą, yra už jį atsakinga ir vadovaujasi patikimo finansų valdymo principais;
309. tikisi, jog Komisija, siekdama, kad biudžeto valdymo institucijos turėtų išsamią ir objektyvią informaciją apie programos rezultatus, įgyvendins Audito Rūmų rekomendacijas;
IX dalis Specialioji ataskaita Nr. 7/2009 dėl programos „Galileo“ rengimo ir patvirtinimo etapo administravimo
310. apgailestauja, kad, anot Audito Rūmų išvadų, programos „Galileo“ rengimo ir patvirtinimo etapu buvo netinkamai administruojama; pažymi, kad technologijų kūrimas vėluoja penkerius metus, palyginti su pradiniu planu, ir kad numatytas rengimo ir patvirtinimo etapų biudžetas beveik padvigubėjo nuo 1 100 000 000 iki 2 100 000 000 eurų;
311. prašo Komisijos laikytis Audito Rūmų rekomendacijų rengiant komunikatą dėl programos „Galileo“ ateities – numatyti aiškesnius programos „Galileo“ politinius tikslus ir pagal juos numatyti strateginius ir veiklos uždavinius, kad būtų sudarytas pagrįstas „Galileo“ veiksmų iki visiško parengimo naudoti planas;
312. yra susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai nustatė, jog bendrai įmonei „Galileo“ nepavyko pasiekti daugumos tikslų ir kad jos veikla buvo labai ribota dėl administravimo problemų; prašo Komisijos pagal Audito Rūmų rekomendaciją užtikrinti, kad steigiamų naujų bendrų įmonių administracinė struktūra nekliudytų bendros įmonės veiklai;
313. mano, kad Europos mokesčių mokėtojai turėtų būti informuoti apie trečiųjų valstybių dalyvavimą programose „Galileo“ ir EGNOS; todėl prašo, kad Komisija pateiktų Parlamentui išsamią informaciją apie bet kokį su programomis „Galileo“ ir EGNOS susijusį ES ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimą;
314. ragina Komisiją ir Europos GNSS priežiūros instituciją finansinėse ataskaitose, taip pat Audito Rūmus ataskaitose biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti aiškią ir išsamią informaciją apie programų „Galileo“ ir EGNOS vykdymo metu įgytą Europos Sąjungai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą;
315. ragina Komisiją parengti atnaujintus projekto „Galileo“ biudžeto apskaičiavimus, ekonominės naudos analizę ir atitinkamai informuoti Parlamentą;
X dalis Specialioji ataskaita Nr. 8/2009 dėl kompetencijos tinklų ir integruotų projektų Bendrijos mokslinių tyrimų politikoje: ar juos įgyvendinus buvo pasiekti numatyti tikslai? Pradinis proceso etapas
316. pažymi, kad yra nemažai nepatenkintų lūkesčių, t. y. mažiau nei 55 % ex post vertintų projektų liko pradinis puikus įvertinimas; prašo Komisijos peržiūrėti vertinimo procedūras;
317. primena, kad puikų įvertinimą gauna tik mažuma paraiškų (15–20 %), o paraiškos pateikimo išlaidas (kurios kai kada sudaro 300 000 eurų) padengia paraiškų teikėjai; turėdamas tai minty, primygtinai ragina Komisiją nuosekliai, veiksmingai ir apgalvotai naudotis diskrecija (pvz., taikant kelių etapų procedūras), siekiant, kad kuo veiksmingiau būtų naudojamos moksliniams tyrimams skiriamos lėšos, t. y. moksliniams tyrimams vykdyti, o ne jiems administruoti;
318. apgailestauja dėl to, kad, atsižvelgiant į paraiškų nagrinėjimo proceso baigtį, tik 53–86 % visų suinteresuotųjų šalių visiškai suprato Šeštojoje bendrojoje programoje taikytų priemonių pobūdį; apgailestauja, kad tam tikrais atvejais priemonės pasirinkimą aiškiai lėmė mokesčių, o ne esminiai sumetimai; pažymi, kad kompetencijos tinklų partnerių gausa, taip pat išskirtinis Komisijos dėmesys teisinei integracijai kelia nelengvą uždavinį, ir pažymi, kad ekspertų grupė kompetencijos tinklų ateities klausimais rekomendavo, kad didesnės partnerystės organizacijos turėtų būti sudaromos tik išimtiniais atvejais, kai tai yra tinkamai pagrįsta(84);
Kompetencijos tinklų kūrimas
319. apgailestauja, kad, nepaisant Parlamento reikalavimų įgyvendinti labiau į paslaugas ir vartotojus orientuotas mokslinių tyrimų programas, pasiekta labai nedidelė pažanga įgyvendinant „vieno langelio principą“ visuose su moksliniais tyrimais susijusiuose generaliniuose direktoratuose ir standartizuojant paraiškų teikimo procedūras, būtinus dokumentus ir nuolatinius ryšius; pabrėžia, kad visuomenė laiko Komisiją vienu subjektu;
320. taigi reikalauja, kad Komisija pagaliau imtųsi tinkamų veiksmų siekdama užtikrinti iniciatyvų požiūrį į pagalbą vartotojams ir įgyvendinti vidaus kokybės kontrolę, įskaitant antrojo lygio standartizaciją ir nuoseklų valdymą; ragina Komisiją internete skelbti visus teisės aktus, kuriais grindžiamos sutartys dėl dotacijų, taip pat, prireikus, pateikti nuorodas į Belgijos teisę;
321. primena nuolatinius Parlamento raginimus mažinti administracinę naštą, visų pirma, vykdant dotacijų procedūras(85); apgailestaudamas pažymi, kad sutarties sudarymas trunka vidutiniškai 13 mėn., t. y. 4 mėn. ilgiau, palyginti su Penktąja bendrąja programa; atsižvelgdamas į Septintąją bendrąją programą reikalauja, kad Komisija naudotų esamas administracines priemones (pvz., asmens tapatybės kodai (Personal Identification Codes, PIC) ir juridinio asmens įgaliotus atstovus (Legal Entity Appointed Representatives, LEARs);
322. yra nepatenkintas, kad įgyvendinant Šeštąją bendrąją programą nepasiektas tikslas įtraukti daugiau privačiojo sektoriaus dalyvių, ypač MVĮ; pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad kai kurios nuostatos buvo nepalankios jiems dalyvauti; apskritai laikosi nuomonės, kad teisės normos ir taisyklės (taip pat ir pavyzdinės sutartys bei rekomendacijos) yra pernelyg sudėtingos ir trukdo veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti mokslinių tyrimų politiką;
323. pažymi, kad vertinant dėmesys sutelktas į sąnaudų tikrinimą, o ne į rezultato vertinimą; pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad siekiant užtikrinti projekto pažangą ir sėkmę būtina jo rengimo pradžioje tinkamai apibrėžti konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, svarbius ir savalaikius (SMART) tikslus; pabrėžia, kad ataskaitų teikimo reikalavimai turi būti nustatomi kaip tikslinga integracijos pažangos ir esminės pažangos stebėjimo ir vertinimo priemonė(86) ir neturi būti naudojama skiriant nuobaudas ar kišantis į kitą savarankišką vadybinę koordinatoriaus veiklą, jei ji neprieštarauja teisės normoms;
Tvarumas ir būsimoji plėtra
324. apgailestauja dėl to, kad dažniausiai nepavykdavo pasiekti tvarios integracijos pasibaigus pradinio finansavimo laikotarpiui ir kad, Audito Rūmų vertinimu, penkerių metų pradinio finansavimo laikotarpis buvo nepagrįstas; pritaria pasiūlymui taikyti itin konkurencingus atrankos kriterijus, skiriant ilgalaikį finansavimą kompetencijos tinklams, kurie taikosi į savaiminį tvarumą(87) ;
325. susidomėjęs atkreipia dėmesį ekspertų grupės pasiūlymą išnagrinėti galimybę skelbti suderintus ERA-NET ir Septintosios bendrosios programos kvietimus teikti paraiškas dėl nacionalinių ir Bendrijos lėšų gavimo(88), taip pat visas priemones, kuriomis siekiama didinti CORDIS duomenų bazės skaidrumą ir prieinamumą siekiant užtikrinti keitimąsi mokslinių tyrimų rezultatais Europos mokslinių tyrimų erdvėje (keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais);
326. yra labai susirūpinęs dėl to, kad pritaikius Komisijos audito strategiją vertinant Šeštąją bendrąją programą jau iškeltos dvi bylos buvusiems dalyviams; pabrėžia, kad patikimumas yra bet kokio ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindas, ir dar kartą ragina Komisiją, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, iš naujo neperskaičiuoti (atsižvelgiant į naują Šeštosios bendrosios programos pavyzdinės sutarties specifikacijose (II priedas) numatytų išlaidų kompensavimo kriterijų aiškinimą)(89) pagal Šeštąją bendrąją programą vykdomų projektų finansinių ataskaitų, kuriose nurodytas lėšas Komisija jau patvirtino ir apmokėjo; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant rasti sprendimą, ypač pritaikius vienodas procedūras ir atsižvelgus į sąžiningus ir teisėtus gavėjų lūkesčius supaprastinti susigrąžinimo procedūras, ir išreiškia pageidavimą, kad vyktų dialogas, skirtas rasti sprendimą;
327. ragina Komisiją rasti sprendimus, kuriais būtų užtikrintas bendrųjų programų įgyvendinimo ir planavimo patikimumas ir laikotarpio vidurio tęstinumas, ypač Aštuntosios bendrosios programos atveju, ir, svarbiausia, nuosekliai taikyti nustatytus terminus ir griežtas darbo tvarkos taisykles;
XI dalis Specialioji ataskaita Nr. 9/2009 dėl Europos personalo atrankos tarnybos vykdomos personalo atrankos veiklos efektyvumo ir veiksmingumo
328. skatina Europos personalo atrankos tarnybą (toliau – EPSO) vykdant vystymo programą atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas;
329. mano, kad EPSO ir visos ES institucijos turėtų geriau informuoti piliečius apie nešališkos Europos tarnautojų sistemos koncepciją ir gerinti ES, kaip darbdavės, įvaizdį;
330. atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad EPSO taip pat turėtų siekti geriau bendrauti su valstybių narių valdžios institucijomis, kad galėtų keistis geriausios praktikos pavyzdžiais visuomenės informavimo ir viešos reklamos srityje, taip pat tikslingo įsidarbinimo galimybių skatinimo, siekiant į jas atkreipti profesionalių darbuotojų dėmesį, srityje; mano, kad reikėtų panašiai bendrauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis;
331. yra įsitikinęs, kad ilgainiui galėtų būti naudinga glaudžiau bendradarbiauti su universitetais, nes, pirma, ES institucijos apsirūpintų pageidaujamais darbuotojais ir, antra, suteiktų absolventams daugiau karjeros galimybių;
332. ragina EPSO toliau stengtis nustatyti nevienodą kandidatų, o vėliau – konkurso laimėtojų geografinį pasiskirstymą ir jo išvengti;
333. apgailestauja dėl to, kad nei Audito Rūmų ataskaitoje, nei EPSO dokumentuose tinkamai neanalizuojamas vidutinės ir aukštesniosios grandies vadovaujančio personalo įdarbinimo procesas, ir ypač šioje srityje pastebimas nevienodas geografinis pasiskirstymas; siūlo, kad kitoje specialioje ataskaitoje (arba tolesnėje ataskaitoje) Audito Rūmai analizuotų šį klausimą;
334. mano, kad EPSO turėtų geriau administruoti konkurso laimėtojų rezervo sąrašus ir teikti konkurso laimėtojams informaciją apie laisvas darbo vietas, siekdama jiems padėti įsidarbinti; taip pat mano, kad reikia stengtis sutrumpinti konkursą laimėjusių kandidatų laukimo iki jie bus įdarbinti, laiką;
335. nėra įsitikinęs, kad praktiška ir rentabilu komandiruoti ES institucijų pareigūnus visą darbo dieną dirbti EPSO atrankos komisijų nariais;
336. ragina EPSO vengti bet kokių neaiškumų pranešimuose apie konkursus ir skatina peržiūrėti atitikties tinkamumo reikalavimams patikros procedūras;
337. be to, ragina EPSO tobulinti savo apeliacijos procedūras, pvz., skirti skirtingas komisijas pirmuoju ir antruoju etapais;
338. pažymi, kad Tarnautojų teisme EPSO iškeltos ir dar neišnagrinėtos kelios bylos, susijusios su atrankos procedūros trūkumais (visų pirma, susijusiais su kalbomis); mano, kad, kai tik bus išnagrinėtos minėtos bylos, reikėtų padaryti išvadas ir EPSO turėtų į jas įtraukti į vystymo programą;
XII dalis Specialioji ataskaita Nr. 10/2009 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių
339. apgailestauja, kad taikoma sistema nesudaro sąlygų išmatuoti priemonės veiksmingumo ir kad, net jeigu politikos poveikis teigiamas, labai sunku atlikti vertinimą, nes nėra konkrečių tikslų, aiškios strategijos ir atitinkamų rodiklių;
340. ragina Komisiją nustatyti politikos tikslus, turint minty tai, kad deklaruojamas užmojis turi atitikti numatytą biudžetą, ir šiuos tikslus išdėstyti taikant SMART metodą, taip pat apibrėžti ir stebėti tinkamus veiklos rodiklius;
341. ragina Komisiją toliau gerinti atrankos procedūrą, visų pirma, išlaikant reikalavimą į pasiūlymus įtraukti informaciją apie tikėtiną susijusių priemonių poveikį ir apie tai, kaip tas poveikis bus vertinamas;
342. ragina valstybes nares padėti gerinti atrankos procedūrą tikrinant pasiūlymų tinkamumą bei griežtinant atranką; be to, ragina valstybes nares teikti Komisijai informaciją apie nacionalinę skatinimo pagalbą ir priemones;
343. ragina valstybes nares tobulinti viešojo pirkimo procedūras, taikomas atrenkant įgyvendinančias institucijas, ir ypač vengti labai trumpų terminų, sistemingai taikyti oficialias procedūras ir užtikrinti, kad pasiūlymus teikiančios organizacijos atitiktų atrankos kriterijus;
XIII dalis Specialioji ataskaita Nr. 11/2009 dėl Komisijos vykdyto „LIFE gamta“ projektų valdymo ir jų tvarumo
344. pažymi, kad priemonės „LIFE gamta“ priežiūra ir valdymas yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja įvairūs valstybių narių suinteresuoti subjektai; vis dėlto pažymi, kad numatant finansinių išteklių sumą būtina užtikrinti, kad būtų investuojama rentabiliai ir tvariai;
345. ragina Komisiją peržiūrėti atrankos modelį siekiant pirmenybę teikti tiems „LIFE gamta“ projektų pasiūlymams, kuriuos taikant būtų užtikrinamas rezultatų tęstinumas; taip pat siūlo Komisijai svarstyti klausimą, ar reikėtų atskirti su gamta ir su aplinka susijusių politikos krypčių valdymą;
346. ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Europos aplinkos agentūra ir Europos biologinės įvairovės teminiu centru nustatant tinkamus tvarumo požiūriu pasiūlymų atrankos kriterijus ir rodiklius, taip pat imtis reikiamų iniciatyvų siekiant tobulinti projektų stebėseną pasiektų rezultatų požiūriu ir parengti tinkamus projektų rezultatų stebėjimo rodiklius bei kriterijus;
347. ragina Komisiją peržiūrėti ryšių strategiją, daugiausia dėmesio skiriant svarbios informacijos ir padarytų išvadų sklaidai, ir užtikrinti, kad iš paramos gavėjų būtų reikalaujama pateikti daugiau techninių duomenų apie taikytus metodus, padarytas išvadas ir įgytą geriausią patirtį;
348. ragina valstybes nares, kurios atsako už tvarią gamtos apsaugą, glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis ir keistis geriausia „LIFE gamta“ projektų valdymo praktika;
349. ragina Komisiją įdiegti tolesnės priežiūros (finansavimo baigus įgyvendinti programą LIFE) sistemą, kad būtų galima vertinti finansuojamų projektų veiksmingumą ir užtikrinti ES finansavimo poveikio tvarumą užbaigus projektus;
350. ragina Komisiją imtis tinkamų priemonių, kurios padėtų išspręsti su ilgalaike projektų priežiūra susijusias teisines problemas ir panaikinti jos įgyvendinimo kliūtis;
XIV dalis Specialioji ataskaita Nr. 12/2009 dėl Vakarų Balkanams skirtų Komisijos projektų teisingumo ir vidaus reikalų srityje veiksmingumo
351. su džiaugsmu pažymi, kad, kitaip negu vykdydama ankstesnes pasirengimo narystei programas, Komisija stengėsi spręsti svarbių struktūrinių teisingumo ir vidaus reikalų reformų klausimą ankstesniu plėtros etapu, ir labai teigiamai vertina šį prioritetų nustatymą; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją ir toliau skirti pagrindinį dėmesį pagalbai, teikiamai Vakarų Balkanų valstybių teisingumo ir vidaus reikalų sektoriui, siekiant tęsti pradėtą darbą;
352. primena, kad aplinka, kurioje Komisija užtikrina teisingumo ir vidaus reikalų projektų valdymą politiniu ir instituciniu požiūriais yra sudėtinga; atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitos išvadas, kuriose pabrėžiama, kad investicijų projektų rezultatai geresni, negu institucinės plėtros projektų, tikisi, kad Komisija kiek galėdama stiprins projektų, kuriuos vykdant siekiama didinti institucinius pajėgumus, ir atitinkamame regione įgyvendinamų investicijų projektų ryšį;
353. pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad pasirinkti įgyvendinti vietos veiksmai ir projektai laikomi lemiamu veiksniu norint sėkmingai stiprinti teisinės valstybės principą, taip pat mano, kad nepakankamas įsipareigojimas ir savarankiškumas vietos lygiu silpnina projektų tvarumą; ragina Komisiją užtikrinti, kad teikiama pagalba sužadintų didžiulį paramos gavėjų ryžtą aktyviai skatinti institucijų reformas ir labiau įtraukti paramos gavėjus į projektų įgyvendinimą;
354. pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Vakarų Balkanų valstybėms teikiama ES pagalba apskritai yra veiksminga, tačiau yra reali rizika, susijusi su projektų tvarumu; su džiaugsmu pažymi, kad, vykdant pasirengimo narystei pagalbos priemonės programą, dėl numatytų projektų sąlygų ir bendro finansavimo kartu su paramos gavėjais turėtų būti labiau skatinamas projektų tvarumas ir savarankiškumas; mano, kad priežiūros planai padėtų užtikrinti dar didesnį projektų ilgalaikiškumą, ir prašo, kad Komisiją apsvarstytų galimybę jų reikalauti kaip išankstinės sąlygos ES finansinei paramai gauti;
355. tikisi, kad Komisija sieks skrupulingai užtikrinti, kad su integruotos sienų kontrolės infrastruktūra susijusios intervencijos priemonės jau dabar būtų rengiamos ir įgyvendinamos taip, kad būtų skatinamas regionų bendradarbiavimas;
356. ragina Komisiją dėti visas įmanomas pastangas siekiant, kad būtų užtikrintas geresnis įvairių paramos teikėjų bendradarbiavimas vietoje ir kad būtų veiksmingiau derinami jų veiksmai;
357. mano, kad regione turi būti kur kas labiau skatinamas ES – didžiausios donorės – matomumas siekiant, kad jis atitiktų jos indėlį; laukia Komisijos pasiūlymo šiuo klausimu;
XV dalis Specialioji ataskaita Nr. 13/2009 dėl įgyvendinimo užduočių pavedimo vykdomosioms įstaigoms: ar šis pasirinkimas sėkmingas?
358. pabrėžia, kad laikantis pavedimo principo Komisija ir toliau atsako už politiką ir veiklos priežiūrą;
359. vis dėlto apgailestauja dėl to, kad, atsižvelgiant į audito duomenis, Komisija nepakankamai veiksmingai kontroliuoja įstaigų veiklą, ir pabrėžia, kad reikia parengti naujus rodiklius, pagal kuriuos atsakingi generaliniai direktoratai galėtų geriau tikrinti įstaigų veiklos rezultatus;
360. mano, kad vykdomųjų įstaigų steigimas turėtų būti motyvuojamas ne tik atsižvelgiant į darbuotojų įdarbinimo apribojimus, bet ir į siekį gerinti paslaugas, teikiamas pagal programas, kai aiškiai atskyrus politiką nuo įgyvendinimo funkcijų Komisija galėtų sutelkti pastangas strateginiams klausimams spręsti;
361. pritaria Komisijos ketinimui nesteigti papildomų vykdomųjų įstaigų, jeigu iki 2013 m. nebus nustatyta naujų Komisijos kompetencijos sričių, ir vietoj to pasinaudoti galimybe išplėsti esamų įstaigų įgaliojimus;
362. pažymi, jog Audito Rūmų ataskaitoje nurodoma, kad vykdomosiose įstaigose vyrauja tokia įdarbinimo praktika, kai į laikiną postą priimami dirbti žemesniam lygiui priskiriami asmenys, o iš sutartininkų reikalaujama turėti daugiau darbo patirties, nei to reikalaujama iš panašias pareigas užimančių Komisijos sutartininkų; mano, kad dėl šios priežasties gali sumažėti darbo vietų patrauklumas, nors, palyginti su Komisijos sutartininkams taikomu ilgiausiu trejų metų sutarties terminu, siūlomos sutartys, kurios gali būti pratęsiamos, ir pažymi, kad dėl to galėtų nukentėti atitinkamų vykdomųjų įstaigų veiklos kokybė;
363. prašo Komisijos pateikti informaciją apie skirtingoms sutartinėms užduotims įvykdyti numatytus skirtingus sutarčių laikotarpius, taip pat apie skirtingą vykdomųjų įstaigų darbo sutarčių trukmę;
364. mano, kad vienas iš pagrindinių galimų vykdomosios įstaigos pranašumų – darbuotojų, besispecializuojančių tam tikroje srityje, įdarbinimas, todėl prašo Komisiją imtis priemonių, siekiant pagerinti ir supaprastinti vykdomųjų įstaigų darbuotojų įdarbinimą; be to, prašo Komisijos atsižvelgti į konkrečius su įdarbinimu susijusius vykdomųjų įstaigų poreikius;
365. prašo Komisijos pateikti išsamius duomenis apie vykdomosiose įstaigose dirbančių sutartininkų skaičių, jiems paskirtas užduotis ir jų darbo užmokesčio dydį, taip pat apibūdinti, kokios patirties reikia priskiriant skirtingam lygiui įdarbinant; be to, prašo Komisijos pateikti informacijos apie įvairius atvejus, kai nebuvo įmanoma greitai rasti tinkamų darbuotojų, taip pat pranešti, kiek laiko užsitęsė personalo įdarbinimas ir pateikti vėlavimo priežasčių analizę;
366. ragina Komisiją vadovautis Audito Rūmų rekomendacijomis ir:
a)
rinkti bei naudoti patikimus su pavestomis užduotimis susijusio darbo krūvio ir našumo duomenis tiek prieš pavedant veiklą išorės subjektams, tiek po to, kad būtų galima atlikti poveikio vertinimą;
b)
nustatyti sėkmės veiksnius ir išvadas, dėl kurių vykdomosios įstaigos pasiekė geresnių rezultatų, ir taikyti įgytą patirtį visoms programoms, kurias ir toliau valdo Komisijos tarnybos;
c)
geriau prižiūrėti įstaigas nustatant į rezultatus orientuotus specialiuosius tikslus, naudojant nedidelį skaičių atitinkamų veiklos rodiklių, kurie galėtų būti pagrindu numatant kitų metų tikslus;
XVI dalis Specialioji ataskaita Nr. 14/2009 „Ar pieno ir pieno produktų valdymo priemonės padėjo pasiekti pagrindinius tikslus?“
367. tikisi, kad Komisija, atsižvelgdama į didelius svyravimus ir skirtumus pasaulinėje rinkoje, imsis veiksmingų prevencinių ir kompensacinių priemonių, skirtų mažoms ir vidutinėms įmonėms stiprinti ir maisto tiekimo saugumui didinti, skatindama Europos Sąjungoje įmonių įvairovę;
368. pažymi, kad Audito Rūmai yra ypač susirūpinę dėl padarinių kalnų vietovėse ir mažiau palankiose vietovėse; pabrėžia, kad Parlamentas taip pat susirūpinęs šiuo klausimu, nes stiprūs ūkiai yra neatsiejama daugelio kaimo regionų plėtros dalis; mano, kad daugelyje valstybių narių ūkiai turi didelės įtakos kaimo vietovių plėtrai, stabilumui ir kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimui;
369. nepritaria, kad ES pieno rinka visų pirma dėmesį turėtų skirti vidaus rinkos uždaviniams spręsti; vis dėlto pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad sprendžiant pasaulinio masto eksporto klausimą Europos pieno sektorių reikėtų orientuoti į didelę pridėtinę vertę turinčių pieno produktų gamybą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turėtų teikti didelį prioritetą sąžiningai konkurencijai pasaulinėje rinkoje be dempingo siekiant, kad dėl staigių pasaulinės prekybos svyravimų nesusidarytų nepalankios sąlygos ir nežlugtų įmonės; ragina finansuoti tinkamas rinkodaros priemones ir mokslinius rinkos tyrimus ne Europos Sąjungos valstybėse ir pabrėžia, kad dėl žemės ūkio produktų eksporto ir papildančių rinkos priemonių neturi būti griaunamos žemės ūkio struktūros ar stabdoma jų plėtra besivystančiose valstybėse;
370. pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad reikia tęsti pieno rinkos vystymo priežiūrą, ir ragina laikytis Audito Rūmų rekomendacijų siekiant, kad būtų galima atpažinti klaidingas tendencijas ir tinkamomis priemonėmis užkirsti joms kelią pradiniame etape;
371. be to, primena, kad būtina rengti visapusiškas ir išsamias diskusijas dėl BŽŪP tikslų.
XVII dalis Specialioji ataskaita Nr. 16/2009 dėl Europos Komisijos vykdomas pasirengimo narystei pagalbos Turkijai valdymo
372. pritaria Audito Rūmų atliktam nuodugniam Europos Komisijos vykdomo pasirengimo narystei pagalbos Turkijai administravimo vertinimui;
373. pažymi, kad Audito Rūmai kritikuoja tai, kad nenustatytas aiškus atrankos metodas, kurį taikant būtų užtikrinama, jog atrinkti projektai atitiktų Stojimo partnerystės prioritetus, ir džiaugiasi tuo, kad Audito Rūmai padarė išvadą, jog, nepaisant tam tikrų trūkumų, nustatytų Komisijai valdant Turkijos pasirengimo narystei paramą PNPT laikotarpiu (t. y. 2002–2006 m.), Komisija jau ėmėsi veiksmų Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) procedūroms gerinti, net jei šių pokyčių veiksmingumą bus galima įvertinti tik ateityje;
374. yra sukrėstas Audito Rūmų Specialiosios ataskaitos išvadų, kuriose Audito Rūmai kritikuoja tai, kad Komisija laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2008 m. neužtikrino veiksmingos individualių projektų vertinimo sistemos ir kad todėl sunku įvertinti, kaip buvo valdomos lėšos, taip pat nustatyti, ar už išleistus pinigus gauta naudos;
375. yra susirūpinęs dėl to, kad 2002–2004 m. strateginiame planavimo dokumente ir 2006 m. Stojimo partnerystės programoje išvardyti 236 „prioritetai“ visiškai nesuklasifikuoti pagal svarbą ir nesvarstomos pažangos siekiant narystės lygis ar priemonės; kritikuoja tai, kad akivaizdžiai neveiksmingai naudojama Europos finansinė pagalba; yra nusivylęs tuo, kad laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2008 m. įgyvendinant daug prioritetų, priskiriamų trumpalaikiams prioritetams, nepadaryta jokios pastebimos pažangos;
376. pabrėžia Audito Rūmų raginimą parengti veiksmingą metodiką, kuri padėtų nustatyti strateginius tikslus, kurių įgyvendinimui labiausiai reikalinga ES finansinė parama; mano, kad priemonės, skirtos kiekvienam strateginiam tikslui pasiekti, turi būti aiškiai apibrėžtos; prašo Komisiją užtikrinti, kad į įvairių projektų pasiūlymus būtų įtraukti konkretūs, kiekybiškai įvertinami ir svarbūs tikslai, jog būtų aiškus jų indėlis siekiant strateginių tikslų;
377. kritiškai vertina tai, jog pasirengimo narystei pagalbos lėšos Turkijai buvo skiriamos nepaisant to, kad nebuvo parengti rodikliai ir kad negalėjo būti įvertinta pažanga įgyvendinant stojimo kriterijus; taigi ragina visų pirma lėšas skirti finansuoti projektams, kurie susiję su stojimu, iš tiesų gali būti įvertinti ir įgyvendinti;
378. pažymi, kad nors Komisija pradėjo taikyti priemones, kuriomis siekiama pašalinti daug decentralizuoto įgyvendinimo sistemos trūkumų, ypač po naujosios Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP 2007–2013 m.) įvedimo, Komisija vis dar turi spręsti likusius bendro planavimo ir veiklos valdymo trūkumus, kaip rekomenduoja Audito Rūmai; taip pat tikisi, jog Komisija, siekdama, kad pagal rengiamus projektų pasiūlymus būtų sudaroma galimybė per pagrįstą laiko tarpą pasiekti strateginius tikslus, susijusius su Europos Sąjungos finansavimu, apie šį faktą informuos Turkijos valdžios institucijas; mano, kad Komisija turėtų imtis naujų iniciatyvų siekdama pagerinti decentralizuotos įgyvendinimo sistemos institucijų ruošiamų projektų rengimą ir įgyvendinimą (pvz., priemonės dėl privalomų poreikių vertinimų ir geresnio sutarčių sudarymo planavimo);
379. atsižvelgdamas į tai, jog nesugebama įvertinti pažangos siekiant narystės ES tikslų, prašo Komisijos, atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų pastabas, atlikti tikslesnę Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) tikslų ir veiksmingumo analizę ir pateikti ją iki 2010 m. rugsėjo 15 d.;
380. primena, kad svarbu, jog Komisija atliktų visos pasirengimo narystei pagalbos Turkijai programos įvertinimą.
2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1341/2008, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, nuostatos, susijusios su projektais, iš kurių gaunamos pajamos (OL L 348, 2008 12 24, p. 12).
2009 m. balandžio 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 284/2009, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, tam tikras nuostatas dėl finansų valdymo (OL L 94, 2009 4 8, p. 10).
2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo, į jį įtraukiant naujus iš ESF tinkamų finansuoti išlaidų tipus (OL L 126, 2009 5 21, p. 1).
2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 397/2009, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatas, susijusias su investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą būstuose tinkamumu finansuoti (OL L 126, 2009 5 21, p. 3).
2009 m. rugsėjo 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 846/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1828/2006, nustatantį Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo įgyvendinimo taisykles (OL L 250, 2009 9 23, p. 1).
Lyčių lygybės aspekto įtraukimo į ES biudžeto sudarymo procesą įgyvendinamumo ir galimybių vertinimo tyrimas (Europos Komisijos Biudžeto generalinio direktorato specifinė sutartis ABAC 132007, sudaryta pagal pagrindų sutartį BUDG 06/PO/01/Lot 002/ABAC-101922, galutinė ataskaita, 2008 m. gegužės mėn., A).
Žr. Europos Parlamento 2009 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl institucinių Europos išorės veiksmų tarnybos steigimo aspektų (Priimti tekstai, P7_TA(2009)0057).
2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1337/2008, sukuriantis priemonę, skirtą greitai reaguoti į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse (OL L 354, 2008 12 31, p. 62).
Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 4/2009 dėl Komisijos atliekamo nevalstybinių subjektų dalyvavimo EB vystomajame bendradarbiavime valdymo. Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 19 straipsnio 8 dalyje ir 20 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Komisija pradiniu programų rengimo proceso etapu konsultuotųsi su pilietinės visuomenės atstovais.
1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą (OL L 191, 1986 7 15, p. 23).
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos) (OL L 255, 2009 9 26, p. 36).
2008 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Septintasis, aštuntasis, devintasis ir dešimtasis Europos plėtros fondai (EPF)
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2009)0397 – C7-0171/2009 – 2009/2077(DEC))
– atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (COM(2009)0526, ir jo priedą SEC (2009)1427),
– atsižvelgdamas į septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų balansą ir 2008 finansinių metų ataskaitą (COM(2009)0397 – C7-0171/2009),
– atsižvelgdamas į septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2008 m. finansų valdymo ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Europos plėtros fondų finansinę informaciją (COM(2009)0310),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę veiklos, finansuojamos iš septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų, ataskaitą su Komisijos atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m vasario 16 d. rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2008 finansinių metų operacijas (5082/2010 – C7-0056/2010, 5084/2010 – C7-0057/2010, 5085/2010 – C7-0058/2010, 5086/2010 – C7-0059/2010),
– atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, kuris 2000 m. birželio 23 d. buvo pasirašytas Kotonu(3) ir persvarstytas Liuksemburge 2005 m. birželio 25 d.(4),
– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos („Užjūrio asociacijos sprendimą“)(5), kuris 2007 m. kovo 19 d. buvo iš dalies pakeistas Tarybos sprendimu 2007/249/EB(6),
– atsižvelgdamas į Taryboje susirinkusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą(7) 33 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Taryboje susirinkusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių bei Europos bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos paskirstymo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirtoji dalis(8), 32 straipsnį,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(9), 74 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(10), 119 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(11),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį, 77 straipsnio trečią įtrauką ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0063/2010),
1. patvirtina Komisijai, kad septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (COM(2009)0397 – C7-0171/2009 – 2009/2077(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (COM(2009)0526, ir jo priedą SEC (2009)1427),
– atsižvelgdamas į septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų balansą ir 2008 finansinių metų ataskaitą (COM(2009)0397 – C7-0171/2009),
– atsižvelgdamas į septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2008 m. finansų valdymo ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Europos plėtros fondų finansinę informaciją (COM(2009)0310),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę veiklos, finansuojamos iš septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų, ataskaitą su Komisijos atsakymais(12),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(13),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m vasario 16 d. rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2008 finansinių metų operacijas (5082/2010 – C7-0056/2010, 5084/2010 – C7-0057/2010, 5085/2010 – C7-0058/2010, 5086/2010 – C7-0059/2010),
– atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, kuris 2000 m. birželio 23 d. buvo pasirašytas Kotonu(14) ir persvarstytas Liuksemburge 2005 m. birželio 25 d.(15),
– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos („Užjūrio asociacijos sprendimą“)(16), kuris 2007 m. kovo 19 d. buvo iš dalies pakeistas Tarybos sprendimu 2007/249/EB(17),
– atsižvelgdamas į Taryboje susirinkusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą(18) 33 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Taryboje susirinkusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių bei Europos bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos paskirstymo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirtoji dalis(19), 32 straipsnį,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(20), 74 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(21), 119 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(22) 142 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį, 77 straipsnio trečią įtrauką ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0063/2010),
1. pažymi, kad septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų galutinės metinės ataskaitos pateiktos Audito Rūmų metinės ataskaitos 1 lentelėje;
2. pritaria septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymui;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos investicijų bankui bei pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (COM(2009)0397 – C7-0171/2009 – 2009/2077(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (COM(2009)0526, ir jo priedą SEC (2009)1427),
– atsižvelgdamas į septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų balansą ir 2008 finansinių metų ataskaitą (COM(2009)0397 – C7-0171/2009),
– atsižvelgdamas į septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2008 m. finansų valdymo ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Europos plėtros fondų finansinę informaciją (COM(2009)0310),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę veiklos, finansuojamos iš septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų, ataskaitą su Komisijos atsakymais(23),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 15/2009 „Jungtinių Tautų organizacijų įgyvendinama teikiama ES pagalba: sprendimų priėmimas ir priežiūra“,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 18/2009 dėl EPF paramos, skiriamos regiono ekonominės integracijos politikai Rytų Afrikoje ir Vakarų Afrikoje, efektyvumo,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(24),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m vasario 16 d. rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2008 finansinių metų operacijas (5082/2010 – C7-0056/2010, 5084/2010 – C7-0057/2010, 5085/2010 – C7-0058/2010, 5086/2010 – C7-0059/2010),
– atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, kuris 2000 m. birželio 23 d. buvo pasirašytas Kotonu(25) ir persvarstytas Liuksemburge 2005 m. birželio 25 d.(26),
– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos („Užjūrio asociacijos sprendimą“)(27), kuris 2007 m. kovo 19 d. buvo iš dalies pakeistas Tarybos sprendimu 2007/249/EB(28),
– atsižvelgdamas į Taryboje susirinkusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą (29) 33 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Taryboje susirinkusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių bei Europos bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos paskirstymo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirtoji dalis(30), 32 straipsnį,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(31), 74 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui (32), 119 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(33),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį, 77 straipsnio trečią įtrauką ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0063/2010),
A. kadangi Europos plėtros fondas (EPF) yra svarbiausia Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalimis finansinė priemonė,
B. kadangi per kelerius ateinančius metus labai padidės bendra paramos, teikiamos per EPF, išmokų suma, nes 2008–2013 m. laikotarpiui iš dešimtojo EPF numatyta 22 682 000 000 EUR Sąjungos paramos, o tai reiškia, kad, palyginti su devintojo EPF asignavimais, suma padidės 64 proc.,
C. kadangi biudžeto parama yra pagalbos priemonė, kurią taikant parlamentinė priežiūra turėtų būti vykdoma pagal naują modelį pereinant nuo skiriamų lėšų kontrolės prie rezultatų ir išlaidų kontrolės,
D. kadangi, nors Parlamentas ne kartą prašė EPF įtraukti į biudžetą, šiuo metu EPF lėšos nenumatomos bendrajame Europos Sąjungos biudžete ir jam taikomame Finansiniame reglamente, EPF biudžetas vykdomas pagal specialias finansines taisykles,
E. kadangi Parlamentas tvirtai pasiryžęs plėtoti savo priežiūros gebėjimus, siekdamas kaip galima veiksmingiau vykdyti savo, kaip biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijos, įsipareigojimus,
1. džiaugiasi tuo, kad įgyvendinama Lisabonos sutartis, ypač tuo, kad sukurtas vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai postas ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT); yra susirūpinęs dėl to, kad dėl nenuoseklaus Europos vystymosi pagalbos valdymo gali sumažėti šios pagalbos veiksmingumas, ir pabrėžia, kad turi būti toliau tobulinamas EPF valdymas ir šioms pastangoms neturi būti trukdoma; prašo Komisijos apibūdinti ir išsamiai paaiškinti, kaip veikia naujoji sistema;
2. primena, kad Komisija įsipareigojo, aptariant kitą finansinę programą, visiškai įtraukti EPF į Sąjungos biudžetą, ir pritaria šiam įsipareigojimui; kartoja savo prašymą, kad Komisija visapusiškai informuotų Biudžeto kontrolės komitetą apie parengiamuosius veiksmus, susijusius su šia iniciatyva; mano, kad įtraukus EPF į ES biudžetą, EPF priežiūra taptų nuoseklesnė, skaidresnė, veiksmingesnė ir naudingesnė;
3. prašo jį informuoti apie 2010 m. numatytą dešimtojo EPF laikotarpio vidurio peržiūrą ir ragina atitinkamai pagerinti bendrą programavimą siekiant labiau sutelkti, geriau koordinuoti ir skirstyti darbą; mano, kad rengiant dešimtojo EPF įgyvendinimo strategiją daugiausia dėmesio reikėtų skirti tam ribotam skaičiui sričių, neatmetant nevyriausybinių organizacijų (NVO), kurios vietos lygmeniu veiksmingos ir labai svarbios tvariam vystymuisi, siekiant išvengti žalingų padarinių dėl tikslų daugėjimo; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ištirti, ar atitinkamų NVO valdymas vietos lygmeniu iš tikrųjų veiksmingesnis ir rentabilesnis už Komisijos vykdomą valdymą;
4. dar kartą ragina Komisiją gerinant jos kontrolės strategiją nustatyti ribą, kurią peržengus dėl rezultatų trūkumo ir kontrolės sąnaudų reikia keisti politikos kryptį; taigi tikisi gauti Komisijos pranešimą dėl toleruotinos rizikos ar išlaidų veiksmingumo tyrimų išorinės veiklos srityje rezultatų ir taip pat tikisi, kad laiku bus iš naujo išnagrinėta 2009 finansinių metų bendradarbiavimo biuro „EuropeAid“ priežiūros strategija;
Patikinimo pareiškimas
5. pažymi, kad Audito Rūmai mano, kad sąskaitos patikimai atspindi septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo EPF išlaidas ir pajamas, tačiau esama problemų, susijusių su Komisijos metodu, kurį ji naudoja, siekdama įvertinti turėtų išlaidų atidėjimus; ragina Komisiją per kelis ateinančius mėnesius patobulinti jos naudojamą metodą ir taikyti jį vykdant 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;
Susijusios operacijos
6. džiaugdamasis pažymi, kad, Audito Rūmų nuomone, pajamos ir įsipareigojimai nurodyti be reikšmingų klaidų; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad esama daug kiekybiškai neįvertinamų klaidų, turėjusių įtakos biudžetinės paramos įsipareigojimams, ir gana daug su mokėjimais susijusių klaidų;
7. apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai negalėjo gauti visos reikalingos informacijos ir dokumentacijos, susijusios su dešimčia įvykdytų mokėjimų tarptautinėms organizacijoms, ir kad dėl to jie negali pateikti nuomonės apie išlaidų, sudarančių 190 000 000 EUR sumą arba 6,7 proc. metinių išlaidų, tvarkingumą, ir mano, kad tai nepriimtina;
8. ragina Komisiją būti pakankamai reiklia tarptautinių organizacijų atžvilgiu ir sudaryti ad hoc tvarkaraštį, kuris padėtų užtikrinti, kad informacijos prašymai būtų tvarkomi laiku, pritarti Audito Rūmų prašymams suteikti informacijos ar pateikti dokumentus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrojo finansinio ir administracinio susitarimo (angl. FAFA);
Finansinis įgyvendinimas
9. džiaugdamasis pažymi, kad septintasis EPF uždarytas 2008 m. rugpjūčio 31 d. ir kad išmokėta 10 381 000 000 EUR, t. y. 98,3% skirtosios 10 559 000 000 EUR sumos; pažymi, kad likutis (178 000 000 EUR) perkeltas į devintąjį EPF;
10. pažymi, kad dešimtasis EPF (2008–2013 m. laikotarpiu numatyta 22 682 000 000 EUR bendra suma) pradėjo veikti 2008 m. liepos 1 d., ir džiaugiasi tuo, kad dešimtasis EPF greitai įgyvendinamas ir kad Komisijos veiklos rezultatai apskritai geri, ir kalbant apie įsipareigojimus ir mokėjimus, ir kalbant apie dar nepanaudotų sumų valdymą; ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant įvykdyti senus ir neįvykdytus įsipareigojimus;
Komisijos atliekamas Europos plėtros fondų finansinis valdymas
11. džiaugiasi tuo, kad, Audito Rūmų nuomone, minėtoje Komisijos ataskaitoje dėl septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2008 finansinių metų finansų valdymo pateikiamas „tikslus finansiniais metais pasiektų tikslų aprašymas (...), finansinė padėtis ir reikšmingi įvykiai, turėję įtakos 2008 m. veiklai“(34);
Ataskaitų patikimumas
12. pažymi, kad atsižvelgiant į devintajam EPF taikomo 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento 1 straipsnį ir 103 straipsnio 3 dalį bei į Reglamento (EB) Nr. 215/2008 2, 3, 4 straipsnius ir 125 straipsnio 3 dalį, patikinimo pareiškimas nėra pateikiamas devintojo ir dešimtojo EPF lėšų daliai, kurią valdo ir už kurią atsakingas Europos investicijų bankas (EIB) (daugiau kaip 3 500 000 000 EUR)(35); mano, kad šios lėšos, kurių neapima patikinimo pareiškimas, turėtų būti reguliariai įtraukiamos į EIB ataskaitą;
13. džiaugiasi tuo, kad Audito Rūmai mano, jog septintojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo EPF galutinės metinės finansinės ataskaitos visais reikšmingais aspektais patikimai atspindi EPF finansinę padėtį 2008 m. gruodžio 31 d.;
14. džiaugdamasis pažymi, kad 2009 m. vasario mėn. įdiegta nauja prie EPF pritaikyta kaupimo principu vykdomos apskaitos informatikos sistema „ABAC FED“;
Projektų valdymas ir mokėjimai
15. teigiamai vertina tai, kad 2008 m. buvo prisiimta itin daug įsipareigojimų, ir tai, kad Dešimtojo EPF lėšos buvo panaudotos laiku; pabrėžia, kad dėl spartesnio įgyvendinimo neturėtų nukentėti finansuojamų operacijų kokybė;
16. džiaugdamasis pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, kad vykdant išankstinius mokėjimus nepadaryta reikšmingų klaidų; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai nustatė gana daug klaidų, turėjusių įtakos audituotų mokėjimų sumoms;
17. priima argumentą, kad dalį klaidų, pvz., susijusių su išlaidų pagrįstumu (nėra sąskaitų faktūrų ar kitų patvirtinamųjų dokumentų) Angoloje, galima paaiškinti tuo, kad šioje Audito Rūmų tikrintoje šalyje auditas buvo atliekamas itin sunkiomis sąlygomis; vis dėlto pažymi, kad 47 proc. kiekybiškai vertinamų klaidų yra susijusios su išlaidų atitiktimi reikalavimams, taigi ragina Komisiją pagerinti jos priežiūros sistemą siekiant sumažinti klaidų skaičių(36); taigi atkreipia Komisijos dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją pagerinti ex-ante patikras, labiau atkreipiant dėmesį į pagrindinės rizikos sritis;
18. ragina Komisiją persvarstant Finansinį reglamentą nurodyti galimas procedūros problemas, su kuriomis ji susidūrė esant kritinei padėčiai, ir pasiūlyti Parlamentui veiksmingą kontrolės procedūrą, ypač taikomą valstybių narių skubios pagalbos priemonių finansavimui, kuri būtų pakankamai lanksti, netrukdytų skirstyti lėšas ir užtikrintų vykdomų projektų skaidrumą;
Metinė veiklos ataskaita
19. džiaugiasi, jog Audito Rūmai nustatė, kad metinės veiklos ataskaitos kokybė žymiai pagerėjo, ir tuo, kad Komisija, be kita ko, dažniau naudoja kiekybinius rodiklius(37);
Įgyvendinančių organizacijų stebėsena
20. kritikuoja tai, kad, kaip ir ankstesniais metais, vis dar nustatyta įgyvendinančių organizacijų, priežiūros pareigūnų ir nacionalinių leidimus duodančių pareigūnų taikomų finansinių procedūrų ir kontrolės priemonių reikšmingų trūkumų; vis dėlto vertina biuro „EuropeAid“ ir ypač delegacijų pastangas siekiant ištaisyti šiuos trūkumus; ragina ateityje dar labiau sustiprinti šias pastangas ir tikisi, kad atlikus numatomus programos „CRIS Audit“ patobulinimus bus galima pasiekti geresnių rezultatų;
21. pabrėžia, kad demokratija ir žmonių teisė gyventi sąlygomis, kai nepažeidžiamos jų žmogaus teisės, turi būti vienas iš fondo lėšas įgyvendinančiųjų organizacijų tikslų šalyse, kuriose skirstoma EPF parama;
Biudžetinė parama
22. pažymi, kad vykdant dešimtąjį EPF, padaugėjo su biudžetine parama ir struktūriniu koregavimu susijusių visuminio finansavimo sprendimų (daugiau kaip 45 proc.), palyginti su aštuntuoju ir devintuoju EPF (apie 15 proc.)(38);
23. apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmams atlikus biudžetinės paramos įsipareigojimų ir mokėjimų auditą, nustatyta daug kiekybiškai neįvertinamų klaidų; primygtinai reikalauja, kad nuo šiol Komisija dar griežčiau vertintų savo mokėjimus ir sugriežtintų išmokų procedūras; šiomis aplinkybėmis džiaugiasi tuo, kad 2009 m. vasario mėn. Komisija peržiūrėjo šių mokėjimų finansines grandines;
24. džiaugdamasis pažymi, kad Komisijos atlikti Kotonu susitarimo nuostatų laikymosi vertinimai tapo aiškesni ir labiau struktūruoti; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai vėl nustatė nemaža atvejų, kai Komisija nesugebėjo pakankamai struktūruotai ir formaliai įrodyti, kad paramą gaunančių šalių viešųjų lėšų valdymas pakankamai skaidrus, patikimas ir veiksmingas ar bent jau kad šios šalys turi patikimą ir tinkamą reformų programą;
25. pritaria Audito Rūmams, kad Komisija turi toliau stengtis tinkamai pagrįsti savo sprendimus dėl biudžetinės paramos tinkamumo ir užtikrinti, kad visuose finansavimo susitarimuose būtų pateikti tikslūs ir aiškūs argumentai, kuriais remiantis būtų galima įvertinti atitiktį mokėjimo sąlygoms(39); tikisi gauti informacijos apie gairių peržiūros, kurią Komisija žadėjo atlikti iki 2009 m. pabaigos, rezultatus;
26. primygtinai ragina Komisiją padėti šalims partnerėms stiprinti parlamentinę kontrolę ir audito gebėjimus ir įtraukti parlamentus, taip pat ir pilietinę visuomenę į nacionalinių vystymosi strategijų rengimo procesą;
27. primena, kaip jau buvo pabrėžęs 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijos su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį(40) (toliau – 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucija), 79 dalyje, kad teikiant biudžetinę paramą Parlamento vaidmuo – reikalauti, kad Komisija būtų atskaitinga už lėšų panaudojimo rezultatus, taip pat, kad biudžetinė parama – pagalbos priemonė, kurią taikant reikia keisti požiūrį į parlamentinę priežiūrą ir nuo skiriamų lėšų kontrolės pereiti prie rezultatų kontrolės, atsižvelgiant į rodiklius, ir taip užtikrinti, kad paramai skiriamos lėšos duotų naudos paramą gaunančių šalių gyventojams;
28. dar kartą prašo Komisijos labai kruopščiai nustatyti šalis ar biudžetinės paramos panaudojimo sritis, kurioms Parlamento priežiūra galėjo būti itin naudinga(41) siekiant pagerinti paramos teikėjų atskaitomybę, ir pateikti specialias biudžeto paramos operacijų šalyse, kuriose padėtis nestabili, gaires, kurias Komisija pažadėjo 2009 m. gruodžio 2 d. atsakyme į Biudžeto kontrolės komiteto Komisijos nariui Karelui De Guchtui pateiktus klausimus raštu;
29. dar kartą ragina Audito Rūmus informuoti Parlamentą apie Komisijos atliekamo rizikos vertinimo ir jos valdymo kokybę ir pritartų, jei siekiant įvertinti išlaidų vystymuisi rezultatus apskritai ir ypač biudžetinės paramos naudojimo rezultatus būtų atliekama daugiau auditų(42);
30. ragina Komisiją užtikrinti, kad biudžetinė parama būtų sumažinta arba nutraukta, kai nepasiekiama aiškių tikslų;
Paramą gaunančių šalių viešas pareiškimas
31. pakartoja savo nuomonę, kad pagalba vystymuisi apskritai ir ypač biudžetinė parama turėtų būti siejamos su paramą gaunančių šalių vyriausybių rengiamais ir jų finansų ministrų pasirašomais ex-ante atskleidimo pareiškimais dėl konkrečių klausimų, kurie daro įtaką paramą gaunančios šalies valdymui ir jos atskaitomybės struktūrai; atmeta Komisijos argumentą, kad pakanka informacijos apie valdymą, gautos atlikus analizes bendradarbiaujant su kitomis šalimis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais;
32. dar kartą ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir pateikti atitinkamą pasiūlymą kitiems tarptautiniams paramos teikėjams, ypač Pasaulio bankui, siekiant suderinus su kitais paramos teikėjais parengti ir įgyvendinti tokią priemonę; tikisi gauti informaciją apie galimą šių derybų tvarkaraštį;
Žmogiškieji ištekliai
33. labai susirūpinęs dėl to, kad sukaupta patirtis gali būti prarasta dėl biuro „EuropeAid“ metinėje veiklos ataskaitoje(43) nurodytų didelių su darbuotojais susijusių suvaržymų (pernelyg didelė darbuotojų kaita, pernelyg didelis ir vis didėjantis laisvų darbo vietų skaičius), ir dėl to, kad biuro'EuropeAid„ darbuotojų skaičius toliau mažėja, palyginti su įsipareigojimų asignavimais;
34. dar kartą išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kad darbuotojų trūkumas, netinkamas jų paskirstymas ar specialių įgūdžių ir žinių stoka gali turėti įtakos veiksmų, kurių imtasi, efektyvumui ir kontrolės, patikrinimo ir stebėsenos kokybei(44);
35. pritaria Komisijos išreikštam ketinimui įdarbinti papildomų išorės darbuotojų, siekiant padidinti EPF kontrolei ir valdymui skirtų darbuotojų skaičių būstinėje ir delegacijose; mano, kad padidinti darbuotojų skaičių reikia dar ir dėl to, kad labai išaugo dešimtojo EPF įsipareigojimai;
Pastabos dėl Audito Rūmų išvadų ir rekomendacijų
36. džiaugdamasis pažymi, kad Audito Rūmai pripažino biuro „EuropeAid“ pastangas siekiant žymiai pagerinti jo priežiūros ir kontrolės sistemas; pritaria Komisijos pasiryžimui toliau gerinti kontrolės sistemų struktūrą;
37. visiškai pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms, pateiktoms metinės ataskaitos dėl EPF 55 punkto a–f dalyse ir 56 punkto a–b dalyse;
38. laukdamas, kol bus išspręsta žmogiškųjų išteklių trūkumo problema, visų pirma atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją, kad Komisija, rengdama metinius audito planus, būtinai atliktų struktūruotą rizikos analizę ir realiau įvertintų turimus išteklius bei atidžiai visus metus stebėtų metinių audito planų vykdymą;
39. pažymi, kad Audito Rūmai specialiojoje ataskaitoje Nr. 18/2009 įvertino, kad EPF parama, skiriama regiono ekonominės integracijos politikai Rytų Afrikoje ir Vakarų Afrikoje ir kuriai skiriama didelė dalis (virš 50 proc.) EPF lėšų, yra efektyvi tik iš dalies; ragina Komisiją imtis veiksmų, skirtų įgyvendinti Audito Rūmų siūlomoms priemonėms, ypač susijusioms su veiklos koordinavimu ir derinimu su regioninėmis organizacijomis, reikiamo personalo užtikrinimu, regioninių ir nacionalinių strategijų koordinavimu, taip pat tiksliu užduočių, atsakomybės ir tikslų aiškinimu;
Vystymosi prioritetai ir matomumas
40. ragina taip pat EPF taikyti Vystomojo bendradarbiavimo priemonės kriterijų, kurį taikant 20 proc. išlaidų skiriama pagrindiniam ir viduriniam lavinimui ir pagrindinei sveikatos apsaugai; ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti motinų sveikatai, nes tai yra Tūkstantmečio vystymosi tikslas, kurio siekiant padaryta labiausiai nuvilianti pažanga; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad apie ES finansuojamą veiklą užsienyje būtų plačiau žinoma;
41. dar kartą primena, jog pritaria tam, kad EPF būtų įtrauktas į biudžetą, nes tai galimybė pasiekti, kad lėšos būtų naudojamos demokratiškiau, atsakingiau ir skaidriau;
Investicinė priemonė
42. pažymi, kad EIB valdo investicinį mechanizmą, t. y. su rizika susijusią priemonę, kurią finansuoja EPF ir kuria siekiama skatinti privačias investicijas sunkiomis ekonominėmis ir politinėmis AKR šalių sąlygomis; primena savo pastabas, pateiktas 2008 m. balandžio 22 d.(45) ir 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijose, pridedamose su sprendimais dėl 2006 m. ir 2007 m. EPF biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kuriose jis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Europos investicijų banko investicinės priemonės valdymui netaikoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra; be to, primena, kad EPF išteklius sudaro viešosios lėšos, gaunamos iš Europos mokesčių mokėtojų, o ne iš finansinių rinkų;
43. apgailestauja, kaip apgailestavo ir Audito Rūmai savo nuomonėje Nr. 9/2007 dėl Tarybos reglamento dėl dešimtajam Europos plėtros fondui taikomo Finansinio reglamento pasiūlymo, dėl to, kad sukurtos dvi atskiros valdymo sritys, nes tai riboja biudžeto įvykdymo patvirtinimo apimtį, sukuria papildomą poreikį koordinuoti Komisijos ir EIB veiklą, ir todėl sunku susidaryti bendrą vaizdą apie pasiektus rezultatus;
44. pažymi, kad metinėje EIB investicinės priemonės ataskaitoje pateikiama visų pirma finansinė informacija ir tik labai nedaug informacijos (jeigu iš viso jos esama) apie įvairių finansuotų programų rezultatus;
45. primena, jog minėtoje 2008 m. balandžio 22 d. rezoliucijoje siūlė, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu EIB pateiktų metinę ataskaitą dėl investicinės priemonės įgyvendinimo tiesiog Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui; atsižvelgdamas į tai, siūlo Biudžeto kontrolės komitetui kuo skubiau pakviesti EIB pirmininką aptarti šią galimybę;
46. pakartoja 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje įrašytą raginimą EIB ataskaitose daugiau dėmesio skirti rezultatams ir pateikti išsamią, konkrečią ir objektyvią informaciją apie pasiektus rezultatus, nusistatytus ir pasiektus tikslus ir galimų nukrypimų priežastis, taip pat atliktus įvertinimus ir vertinimo rezultatų santrauką;
o o o
47. ragina Komisiją pateikti išsamesnę informaciją apie specialias procedūras, kurias ji nustatė kartu su EIB, norėdama koordinuoti šių dviejų institucijų darbą siekiant Europos Sąjungos tikslų, susijusių su vystymusi, ir apie šių procedūrų veiksmingumą, negu ta, kuri pateikta paskelbus 2009 m. balandžio 23 d. rezoliuciją.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas (C7-0173/2009 – 2009/2069(DEC))
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (SEC(2009)1089 – C7-0173/2009)(2),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą (I skirsnis. Europos Parlamentas)(3),
– atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus 2008 m. metinę ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(4),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį ir 275 straipsnį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 318 straipsnį ir Euratomo sutarties 179a straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių (7) 13 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Finansinio reglamento 147 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos ES institucijos turi imtis deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo,
– atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl 2008 m. biudžeto procedūros, susijusios su II, IV, V, VI, VII, VIII ir IX skirsniais, gairių ir dėl Europos Parlamento preliminarios sąmatos projekto (I skirsnis) vykdant 2008 m. biudžeto sudarymo procedūrą(8),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį, 80 straipsnio 3 dalį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0095/2010),
A. kadangi „piliečiai turi teisę žinoti, kaip leidžiamos lėšos, gautos iš jų sumokėtų mokesčių, ir kaip naudojamasi politiniams organams suteiktais įgaliojimais“(9),
B. kadangi institucijose, kuriose taikomas decentralizuotas finansų valdymas, labai svarbus galių pusiausvyros principas ir kadangi tinkamai parengus centrinę atsakomybę už sisteminį vidaus kontrolės sistemos ir valdymo struktūros tinkamumą šį principą būtina užtikrinti,
C. kadangi siekiant veiksmingos ir reikšmingos atskaitomybės, kuri gali būti laikoma pareiga paaiškinti, kaip naudojamos viešosios lėšos, Europos Sąjungos gyventojams būtina užtikrinti galimybę susipažinti su susijusia ir objektyvia informacija,
1. patvirtina Pirmininkui, kad Europos Parlamento 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, I skirsnis – Europos Parlamentas (C7-0173/2009 – 2009/2069(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(10),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (SEC(2009)1089 – C7-0173/2009)(11),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą (I skirsnis. Europos Parlamentas)(12),
– atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus 2008 m. metinę ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(13),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(14),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį ir 275 straipsnį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 318 straipsnį ir Euratomo sutarties 179a straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(15), ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių 13 straipsnį(16),
– atsižvelgdamas į Finansinio reglamento 147 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos Europos bendrijos institucijos turi imtis deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo,
– atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl 2008 m. biudžeto procedūros, susijusios su II, IV, V, VI, VII, VIII ir IX skirsniais, gairių ir dėl Europos Parlamento preliminarios sąmatos projekto (I skirsnis) vykdant 2008 m. biudžeto sudarymo procedūrą(17),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį, 80 straipsnio 3 dalį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0095/2010),
A. kadangi „piliečiai turi teisę žinoti, kaip leidžiamos lėšos, gautos iš jų sumokėtų mokesčių, ir kaip naudojamasi politiniams organams suteiktais įgaliojimais“(18),
B. kadangi institucijose, kuriose taikomas decentralizuotas finansų valdymas, labai svarbus galių pusiausvyros principas ir kadangi tinkamai parengus centrinę atsakomybę už sisteminį vidaus kontrolės sistemos ir valdymo struktūros tinkamumą šį principą būtina užtikrinti,
C. kadangi siekiant veiksmingos ir reikšmingos atskaitomybės, kuri gali būti laikoma pareiga paaiškinti, kaip naudojamos viešosios lėšos, Sąjungos gyventojams būtina užtikrinti galimybę susipažinti su susijusia ir objektyvia informacija,
D. kadangi pagal įprastą tvarką Parlamento administracijai buvo pateiktas klausimynas ir gauti atsakymai, kurie buvo aptarti Biudžeto kontrolės komitete, dalyvaujant už biudžetą atsakingam Pirmininko pavaduotojui ir generaliniam sekretoriui,
Rizikos valdymas ir bendras valdymas Parlamente
1. labai džiaugdamasis pažymi, kad per pastaruosius dešimtį metų pranešimai dėl Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo atliko svarbų vaidmenį ir paskatino daugelį labai teigiamų Parlamento finansinio valdymo pokyčių, pvz., parengtas EP narių statutas, padėjėjų statutas, pradėta taikyti Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS); yra pasiryžęs tęsti šiuos pažangius veiksmus ir siekti nepriekaištingo viešųjų lėšų valdymo;
2. pažymi, kad įprasta bendro valdymo sąvoka apima rinkinį procesų, įprastą praktiką, politiką ir taisykles, kurie daro įtaką įmonės ar institucijos vadovavimo, administravimo ir kontrolės metodui ir kuriais siekiant sumažinti išlaidas ir padidinti našumą;
3. primena, kad 2009 m. kovo 12 d. buvo išleistas Biudžeto reikalų teminio skyriaus pranešimo dėl biudžeto vykdymo parlamentinės kontrolės projektas, ir rekomenduoja Parlamentui priimti gerosios patirties rinkinį;
4. pabrėžia, kad esmines gero bendro valdymo sudėtines dalis sudaro asmenų, kuriems organizacijoje patikėtas bendras valdymas, skaidrumas ir atvirumas, atsakingumas ir atskaitomybė;
5. apibrėžia atskaitomybę, kaip atsakomybės už veiksmus, sprendimus ir veiklos kryptis pripažinimą ir prisiėmimą, taip pat įsipareigojimą pranešti, aiškinti ir atsakyti už sukeltas pasekmes;
6. pažymi, kad Parlamentas – sudėtinga organizacija, kurioje politiniai ir administraciniai sprendimai ne visada aiškiai atskiriami dėl daugiasluoksnės jo valdymo struktūros;
7. laikosi nuomonės, kad taikant veiksmingą ir rezultatyvią bendro valdymo sistemą turi būti tinkamai atsižvelgiama į vadovų vaidmenį; laikosi nuomonės, kad generaliniai direktoriai, direktoriai ir skyrių vadovai turėtų būti atrenkami pagal nuopelnus atsižvelgiant į lygias galimybes ir geografinę pusiausvyrą, patirtį ir vadybos gebėjimus;
8. mano, kad sudėtingesnės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemos pagerins atskaitomybę ir apsaugos politinę vadovybę ir administracijos vadovus nuo finansinės ir nefinansinės rizikos;
9. taigi ragina kompetentingas tarnybas peržiūrėti ir prireikus sugriežtinti minimalius vidaus kontrolės standartus, siekiant atsižvelgti į klaidas ir pritaikyti rizikos valdymo ir bendro valdymo pasiekimus; primena, kad įgaliojimus suteikiantys padaliniai, rengdami savo vidaus kontrolės sistemas ir įgyvendinimo priemones, privalo laikytis standartų; ragina kompetentingas tarnybas klausti Biudžeto kontrolės komiteto nuomonės prieš siunčiant persvarstytus minimalius vidaus kontrolės standartus Biurui patikrinti ir patvirtinti;
10. atkreipia dėmesį į generalinio sekretoriaus tikslus 2008–2009 m. laikotarpiu:
–
pasirengimas Lisabonos sutarties įsigaliojimui,
–
pasirengimas 2009 m. Europos Parlamento rinkimams siekiant pakeisti rinkėjų dalyvavimo tendencijas,
–
paslaugų EP nariams gerinimas, ir
–
Parlamento generalinio sekretoriato pertvarka ir stiprinimas;
11. primena, kad Parlamento finansų išteklius sudaro mokesčių mokėtojų pinigai ir kad visų institucijų, naudojančių viešąsias lėšas, pareiga – paaiškinti, kaip šios lėšos naudojamos, ir pateikti išsamią, objektyvią ir aktualią informaciją apie tai, kokia dalis lėšų buvo naudojama numatytiems tikslams ir vadovaujantis patikimo finansų valdymo (ekonomiškumas, efektyvumas ir rezultatyvumas) ir skaidrumo principais;
12. primena, kad visoms dotacijoms taikomas skaidrumo ir vienodų sąlygų užtikrinimo principai, visų pirma Finansinio reglamento 109 straipsnio 1 dalis ir 110 straipsnio 2 dalis bei Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002(19) (įgyvendinimo taisyklės) 169 straipsnis; pabrėžia, kad tai taikoma visiems Europos Sąjungos lėšų gavėjams, įskaitant Parlamento darbuotojus ir jų artimuosius, gaunančius subsidijas privačioms ekskursijoms (slidinėjimo ir pan.); prašo administracijos toliau stebėti šių lėšų naudojimą;
Rizika, susijusi su reputacija
13. pabrėžia, kad tam tikra rizika, susijusi su reputacija, yra kur kas pavojingesnė už riziką, susijusią su finansais, ir ragina generalinį sekretorių kartu su įgaliojimus suteikiančiais pareigūnais visapusiškai įvertinti Parlamento rizikos pobūdį;
14. palankiai vertina tai, kad 2010 m. vasario 24 d, buvo įsteigtas rizikos vadovo postas ir prašo naujai paskirtą rizikos vadovą kuo greičiau informuoti kompetentingus komitetus apie rizikos metodikos ir strategijos koncepciją, kuri turėtų būti priimta ateityje;
15. pažymi, kad specialaus rizikos vadovo vaidmuo ir funkcija turėtų būti padėti įgaliojimus suteikiantiems pareigūnams jų rizikos valdymo darbe patarimais ir koordinavimu;
16. pabrėžia, kad rizikos vadovo nepriklausomumas, vaidmuo ir darbas yra svarbūs; pažymi ir pritaria, kad rizikos vadovas priklausys tiesiogiai generalinio sekretoriaus biurui;
17. ragina generalinį sekretorių, vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, Biudžeto kontrolės komitetui nusiųsti metinę rizikos vadovo veiklos ataskaitą kaip šios procedūros sudėtinę dalį;
18. pabrėžia, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, padidėjo Parlamento galios ir darbo krūvis jo nariams bei pagalbiniam personalui; mano, kad darbo sąlygos visose darbo vietose turėtų atitikti padidėjusį darbo jėgos ir darbo priemonių poreikį;
19. šiuo klausimu primena savo išvadas dėl asbesto šalinimo darbų ir prašo generalinio sekretoriaus pateikti ataskaitą apie šių darbų veiklos ir finansinius rezultatus bei galimą poreikį ateityje imtis pataisomųjų priemonių;
20. atkreipia dėmesį į tai, kad Strasbūro patalpų atnaujinimo, susijusio su 2008 m. rugpjūčio 7 d. incidentu, išlaidos neturi būti dengiamos iš Europos mokesčių mokėtojų pinigų;
21. siūlo, kad jo Biudžeto kontrolės komitetas gautų klausimyną apie pastatus kartu su atsakymais tuo pat metu, kaip jo Biudžeto komitetas;
22. pabrėžia, kad Parlamento televizija „Parl-TV“ duoda mažai naudos, nes ją žiūri nedaug žiūrovų; mano, kad reikia persvarstyti „Parl-TV“ ir viso šio projekto finansavimą;
Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procesas
23. pabrėžia, kad parlamentinė ir viešoji procedūra, pagal kurią Parlamentas priima sprendimą dėl savo biudžeto įvykdymo, suteikia papildomą galimybę viešai vykdyti institucijos finansų valdymo kritišką tikrinimą ir šitaip Sąjungos piliečiams padėti suprasti ypatingą Parlamento organizaciją, valdymo struktūrą ir darbo metodus;
24. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia toliau mažinti riziką Parlamento finansų valdyme, kur net ir nematerialiniai trūkumai gali labai pakenkti reputacijai ir mesti šešėlį ant Parlamento politikos laimėjimų, ir primena Parlamento nariams ir personalui jų asmeninę atsakomybę už tinkamą Parlamento finansų valdymą;
25. pabrėžia, kad būtina kritiškai tikrinti siekiant, kad Parlamento finansų srities subjektai būtų visiškai atskaitingi, kadangi tik visiškas ir visapusiškas skaidrumas Sąjungos piliečiams suteikia galimybę suprasti, kaip Parlamentas valdo finansus ir naudoja mokesčių mokėtojų pinigus;
Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto veikla
26. pabrėžia, kad Parlamentas, kaip institucija, yra labai suinteresuotas visišku savo finansų valdymo skaidrumu; tikisi, kad Biudžeto kontrolės komitetas visapusiškai atliks jam patikėtą specialų ir svarbų parlamentinį vaidmenį, aiškiai nurodydamas, kur galima patobulinti (kaip jis tai daro su kitomis institucijomis);
27. supranta, kad sunku ir ilgai trunka atlikti objektyvią, profesionalią ir išsamią sudėtingų sprendimų priėmimo ir valdymo struktūrų bei procedūrų analizę, ir rekomenduoja Biudžeto kontrolės komitetui geriau pasirengti tam, numatant komiteto personalo plane kur kas daugiau darbuotojų komiteto sekretariate spręsti šiuos vis sunkėjančius uždavinius;
28. pabrėžia, kad dėl naujos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnio formuluotės (pateikta Lisabonos sutartyje) kyla labai sudėtingi uždaviniai Parlamento kontrolės veiklai;
29. pabrėžia, kad komitetų sekretoriatų nereikėtų stiprinti vien tik kiekybiškai, ir ragina generalinį sekretorių numatyti aiškiai apibrėžtus kokybės rodiklius;
30. dar pabrėžia, kad įprasta parlamentinė veikla, pvz., kritiškas tikrinimas, kaip naudojami viešieji pinigai, turi būti sudėtinė Parlamento pagrindinės veiklos visais lygmenimis dalis;
Administravimo proceso gerinimas
31. atkreipia dėmesį į įprastą tvarką, pagal kurią Biudžeto kontrolės komitetas reikalauja, kad administracija biudžeto įvykdymo ataskaitose pateiktų informaciją įvairiomis temomis; rekomenduoja, kad šios ataskaitos būtų siunčiamos tiesiai Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkui ir, kai tik jas gauna komiteto pirmininkas, būtų skelbiamos to komiteto tinklalapyje siekiant informuoti komiteto narius ir Sąjungos piliečius;
32. džiaugtųsi, jei generalinis sekretorius rastų laiko su atsakingu komitetu kiekvienų metų rugsėjo mėnesį per to komiteto eilinį posėdį pasikeisti nuomonėmis dėl administracijos suteiktų atsakymų į biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijose pateiktus prašymus;
Parlamento finansinių ataskaitų pateikimas
33. pažymi, kad 2008 finansinių metų Parlamento sąskaitos uždarytos, atsižvelgiant į pateikiamus duomenis:
(a) Turimi asignavimai
2008 m. asignavimai
1 452 517 167
Nesavaiminiai perkėlimai iš 2007 finansinių metų
43 800 036
Savaiminiai perkėlimai iš 2007 finansinių metų
225 239 332
Asignavimai, atitinkantys asignuotąsias 2008 m. pajamas
47 551 735
Perkėlimai, atitinkantys asignuotąsias 2007 m. pajamas
38 325 182
Iš viso:
1 807 433 452
(b) 2008 finansinių metų asignavimų panaudojimas
Įsipareigojimai
1 723 369 531
Atlikti mokėjimai
1 488 856 868
Neįvykdyti mokėjimai ir neįsipareigoti asignavimai iš asignuotųjų pajamų
232 944 667
Asignavimai, savaime perkelti į kitus metus, įskaitant asignavimus iš asignuotųjų pajamų
232 944 667
Ne savaime perkelti asignavimai
8 315 729
Panaikinti asignavimai
70 722 045
(c) Biudžeto įplaukos
2008 m. gauti įnašai
151 054 374
(d) 2008 m. gruodžio 31 d. bendro balanso suma
1 782 229 891
34. pažymi, kad visi mokėjimai, susiję su 2008 m. asignavimais, įskaitant savaiminius ir nesavaiminius asignavimų perkėlimus į 2009 m., sudaro 94 proc. visų 2008 m. asignavimų;
35. pažymi, kad Europos Sąjungos biudžetas 2008 m. iš viso sudarė 129 150 mln. įsipareigojimų asignavimų, iš kurių Parlamento biudžetas sudarė 1 453 mln. EUR; be to, pažymi, kad ši suma sudaro tik šiek tiek daugiau kaip 1 proc. bendrojo Europos Sąjungos biudžeto ir 19,48 proc. visų ES institucijų administracinėms išlaidoms numatytų lėšų (7 284 mln. EUR);
Trumpalaikės gautinos sumos
36. pažymi, kad Belgijos vyriausybė 2010 m. pradžioje Parlamentui grąžino 85 896 389 EUR; ragina generalinį sekretorių laiku informuoti Biudžeto kontrolės komitetą apie tai, kaip bus panaudojamos šios lėšos;
Viešieji pirkimai
37. pažymi, kad Vidaus audito tarnyba atliko išsamų valdymo auditą ir Parlamento 2004 ir 2005 m. viešųjų pirkimų eigos kontrolę ir kad galutinėje ataskaitoje, priimtoje 2006 m. kovo 31 d., pateiktos 144 specialiosios priemonės, kurios turėjo būti įgyvendintos iki 2008 m. kovo 31 d.;
38. džiaugiasi tuo, kad Vidaus audito tarnyba, siekdama iš naujo įvertinti, kas pasiekta įgyvendinant 144 specialiąsias priemones, 2008 m. pradėjo daug naujų auditų, ir pažymi, kad šie nauji auditai vis dar vyko 2009 m. pabaigoje;
39. atkreipia dėmesį į tai, kad viešieji pirkimai, kuriuose dalyvauja ir viešasis ir privatusis sektoriai, yra labai rizikinga sritis, kurią reikia nuolat akylai stebėti;
40. primena, kad visais viešųjų pirkimų proceso etapais – per pradinį poreikių įvertinimą, pasirengimą skelbti konkursą, konkurso ir specifikacijų rengimą, kontaktus su paraiškų pateikėjais, vokų su pasiūlymais atplėšimą, pasiūlymų vertinimą, sprendimo dėl konkursą laimėjusio pasiūlymo priėmimą, sutarčių sudarymą – esama daug rizikos, jog dėl sudėtingos teisinės aplinkos ir faktinės būtinybės gali būti nepasiekti anksčiau išvardytieji tikslai;
41. ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad toliau būtų rengiami specialūs viešųjų pirkimų mokymo kursai ir kad juos lankytų visi darbuotojai, susiję su viešaisiais pirkimais, kad Parlamento profesinių įgūdžių registre viešieji pirkimai būtų pripažinti kaip speciali funkcija, skirta tik vidaus darbuotojams, ir kad pareigos viešųjų pirkimų srityje būtų laikomos pažeidžiamomis pareigomis ir todėl į jas turėtų būti skiriama taikant atitinkamos rotacijos principą ir (arba) šiems pareigūnams turėtų būti numatomos papildomos vidaus kontrolės priemonės;
Finansinio reglamento reforma
42. ragina generalinį sekretorių aktyviai prisidėti prie artėjančios trimetės Finansinio reglamento peržiūros administraciniais patarimais dėl sričių, kuriose reikia reformų;
Metinis pranešimas apie sudarytas sutartis
43. pažymi, kad centrinės tarnybos, atsižvelgdamos į informaciją, kurią pateikia įgaliojimus suteikiantys skyriai, parengia biudžeto valdymo institucijai metinį pranešimą(20) apie sutartis, kurios pasibaigus konkursui sudarytos 2008 m., ir išvardija visas 2008 ir 2007 m. po konkursų sudarytų sutarčių rūšis.
Sutarties rūšis
2008
2007
Skaičius
Procentinė dalis
Skaičius
Procentinė dalis
Paslaugos
Tiekimas
Darbai
Statyba
240
59
44
15
67%
17%
12%
4%
161
48
28
12
65%
19%
11%
5%
Iš viso
358
100%
249
100%
Sutarties rūšis
2008
2007
Vertė (EUR)
Procentinė dalis
Vertė (EUR)
Procentinė dalis
Paslaugos
Tiekimas
Darbai
Statyba
454 672 969
22 868 680
81 247 056
123 429 315
67%
3%
12%
18%
218 201 103
42 443 126
16 449 758
54 387 707
66%
13%
5%
16%
Iš viso
682 218 020
100%
331 481 694
100%
(Sutarčių, kurias Europos Parlamentas sudarė 2008 m., metinė ataskaita, 4 psl.)
44. Atkreipia dėmesį į sutarčių, sudarytų 2008 ir 2007 m., paskirstymą pagal taikytą procedūrą.
Procedūros rūšis
2008
2007
Skaičius
Procentinė dalis
Skaičius
Procentinė dalis
Atviras konkursas
Ribotas konkursas
Derybos
126
14
218
35%
4%
61%
85
10
154
34%
4%
62%
Iš viso
358
100%
249
100%
Procedūros rūšis
2008
2007
Vertė (EUR)
Procentinė dalis
Vertė (EUR)
Procentinė dalis
Atviras konkursas
Ribotas konkursas
Derybos
345 415 316
139 782 362
197 020 342
51%
20%
29%
162 124 519
59 593 905
109 763 270
49%
18%
33%
Iš viso
682 218 020
100%
331 481 694
100%
(Sutarčių, kurias Europos Parlamentas sudarė 2008 m., metinė ataskaita, 6 psl.)
45. pažymi, kad 2008 m. taikant atviro arba riboto konkurso procedūrą iš viso sudaryta 358 sutartys, iš jų 140 sutarčių, kurių vertė 485,2 mln. EUR, taikant derybų procedūrą sudaryta 218 sutarčių, jų vertė 197 mln. EUR;
Išimtinės derybų procedūros
46. Ypač atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. vykdyta kur kas daugiau išimtinių derybų procedūrų, kaip galima spręsti iš pateikiamų duomenų:
2008
2007
Iš viso sutarčių
sutarčių
Iš viso sutarčių
Skaičius
šiame GD (%)
Skaičius
šiame GD (%)
Vadovybės (PRES) GD (išskyrus ITD)
8
44,44%
6
37,50%
Vidaus politikos (IPOL) GD
0
0,00%
0
0,00%
Išorės politikos (EXPO) GD
3
75,00%
1
20,00%
Komunikacijos (COMM) GD (išskyrus Bibliotekos dir.)
16
16,00%
9
13,64%
Personalo (PERS) GD:
0
0,00%
1
9,09%
Infrastruktūros ir logistikos (INLO) GD (išskyrus Vertimo žodžiu dir.)
35
34,31%
19
21,84%
Vertimo žodžiu ir konferencijų (INTE) GD (ankst. Vertimo žodžiu dir.)
9
56,25%
3
33,33%
Vertimo raštu (TRAD) GD (išskyrus Leidybos dir.)
0
0,00%
1
25,00%
Naujovių ir technologinės pagalbos (ITEC) GD (ankst. Leidybos ir IT direktoratai)
9
56,25%
2
33,33%
Finansų (FINS) GD:
0
0,00%
0
0,00%
Teisės tarnyba
0
0,00%
0
0,00%
Parlamentas, iš viso
80
22,35%
42
16,87%
(Sutarčių, kurias Europos Parlamentas sudarė 2008 m., metinė ataskaita, 9 p.)
47. Atkreipia dėmesį į tai, kad bendras išimtinių derybų procedūrų skaičius ir jų procentinė dalis padidėjo šešių įgaliotųjų leidimus duodančių pareigūnų atvejais;
48. Primena, kad Įgyvendinimo taisyklių 54 straipsnyje numatoma: „Jei derybų procedūrų santykis su to paties leidimus duodančio pareigūno skirtų sutarčių skaičiumi labai padidėja palyginti su ankstesniaisiais metais, arba jei tas santykis yra ryškiai didesnis už vidutinį visoje institucijoje užregistruotą santykį, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas apie tai praneša institucijai, nurodydamas priemones, kurių yra imtasi šiai tendencijai pakeisti.“;
49. mano, kad atsižvelgiant į nuo 2007 m. iki 2008 m. užregistruotą padidėjimą įgaliojimus suteikiantys pareigūnai akivaizdžiai įpareigojami imtis priemonių šiai tendencijai pakeisti; ragina generalinį sekretorių pateikti ataskaitą Biudžeto kontrolės komitetui dėl priemonių, kurių imtasi iki 2010 m. rugsėjo 1 d.;
50. skatina įgaliojimus suteikiančius pareigūnus nuo 2009 finansinių metų pradėti teikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai daugiau informacijos, kuri suteiktų galimybę atidžiau prižiūrėti, kaip Parlamentas naudoja išimtines derybų procedūras (Įgyvendinimo taisyklių 126 ir 127 straipsniai), ir pateikti ją institucijos Metinės veiklos ataskaitos priede aiškiai nurodant:
–
kodėl, visų pirma, reikėjo sudaryti sutartį pagal Įgyvendinimo taisyklių 126 arba 127 straipsnius,
–
kodėl įgaliojimus suteikiantis pareigūnas nusprendė, kad konkrečią sutartį galima priskirti vienai iš 126 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 1 dalyje numatytų kategorijų (nėra tinkamų konkursų, techninės arba meninio pobūdžio priežastys, skuba ir kt.),
–
skaičių kandidatų, su kuriais buvo vykdomos derybos,
–
pasiūlymo priimtinumo kriterijus;
51. be to, ragina centrinį Finansų skyrių apibendrinti naujajame „Sutarčių, kurias sudarė Europos Parlamentas, metinės ataskaitos“ priede pateiktą informaciją;
Parlamento vadovybės pareiškimai
52. primena, jog Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių 8 straipsnio 9–11 dalyse nurodoma, kad generalinis sekretorius, kaip pagrindinis įgaliotasis įgaliojimus suteikiantis pareigūnas, parengia deklaraciją, kurioje nurodo, ar Parlamento biudžetas įvykdytas taikant patikimo finansų valdymo principus ir ar naudojama kontrolės sistema tinkamai užtikrina operacijų teisėtumą ir tvarkingumą;
53. be to, primena, kad pagrindinio įgaliotojo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pateikta deklaracija yra paremta generalinių direktorių, kaip įgaliotųjų įgaliojimus suteikiančių pareigūnų, deklaracijomis;
54. pažymi, kad ankstesnis generalinis sekretorius savo 2009 m. kovo 4 d. deklaracijoje(22)
–
pažymėjo, kad nė vienas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas savo deklaracijoje neįrašė oficialių kvalifikacijų,
–
patvirtino, jog yra pagrįstai įsitikinęs, kad Parlamento biudžetas įvykdytas laikantis patikimo finansų valdymo principų ir kad taikoma kontrolės sistema tinkamai užtikrina vykdomų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą;
55. be to, pažymi, kad pagrindinis įgaliotasis įgaliojimus suteikiantis pareigūnas taip pat nurodė, kad pateikta deklaracija paremta jo asmenine nuomone, gautomis vidaus audito ataskaitomis, pagrindine finansų valdymo stebėsenos ir paramos veikla, vykdoma jo vardu ir jam nurodžius, ir visa kita jo turima informacija;
Finansinio reglamento 60 straipsnio 4 ir 7 dalys(23)
56. pažymi, kad Finansinio reglamento 60 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kiekvienas įgaliotasis įgaliojimus suteikiantis pareigūnas nustato vidaus valdymo ir kontrolės procedūras, tinkamas jo pareigoms atlikti, ir kad Finansinio reglamento 60 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad tie patys finansų valdymo srities atsakingieji asmenys praneša apie sistemų, kurias jie taikė, veiksmingumą ir efektyvumą;
Ne visos metinės veiklos ataskaitos atitinka Finansinio reglamento reikalavimus
57. be to, pažymi, kad tik kai kurie generaliniai direktoriai nurodė riziką, susijusią su jų veikla, arba nustatytą jų vidaus kontrolės sistemų darbe (atsakymas į klausimą Nr. 4.21), nors Finansinio reglamento 60 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje aiškiai numatyta, kad įgaliojimus suteikiantys pareigūnai metinės veiklos ataskaitose nurodo vidaus kontrolės sistemos veiksmingumą ir efektyvumą;
Galbūt pranešimo reikalavimai pernelyg nekonkretūs?
58. pažymi, kad šio trūkumo priežastis be abejonės yra tai, kad 2008 m. metinės veiklos ataskaitų rengimo instrukcijose įgaliojimus suteikiantiems pareigūnams suteikta daugiau laisvės rinktis atsiskaitymo būdą, ypač atsiskaitant apie jų vidaus kontrolės sistemas (atsakymas į klausimą Nr. 4.2); vis dėlto su džiaugsmu pažymi, kad instrukcijos 2009 m. ataskaitoms griežtesnės ir tikisi, kad visi generaliniai direktoriai imsis atitinkamų priemonių;
59. primena, kad vidaus kontrolės sistemos tikslas – užtikrinti, kad išlaidos būtų daromos teisingai, laikantis finansinių reglamentų;
60. Pabrėžia, kad visose finansų valdymo sistemose privalo būti tinkama galių pusiausvyra, kai suteikiami įgaliojimai turėti išlaidų;
61. taigi ragina generalinį sekretorių, kai tik įmanoma ir bet kuriuo atveju iki 2010 gruodžio 31 d., pranešti biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai apie konkrečias priemones (ir jų įgyvendinimo terminus), kurių jis ėmėsi ar ketina imtis, siekdamas pagerinti vidaus kontrolės sistemą, ypač siekdamas:
–
užtikrinti, kad visų įgaliojimus suteikiančių pareigūnų teikiamos veiklos ataskaitos visiškai atitiktų Finansinio reglamento 60 straipsnio 7 dalies reikalavimus,
–
užtikrinti, kad metinės veiklos ataskaitos būtų aiškesnės, trumpesnės, tikslesnės, aktualesnės ir profesionalesnės ir kad jose biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai būtų pateikiama aktuali informacija apie tai, kaip Parlamentas naudoja viešąsias lėšas; priimti bet kokią kitą priemonę, kuri būtina tam, kad generalinis sekretorius galėtų pateikti patikinimo pareiškimą, kuriame atspindima tikra padėtis,
–
atlikti iki 2008 metų derybų arba riboto konkurso būdu sudarytų sutarčių vidaus kontrolę; intensyvinti tokią vidaus kontrolę,
–
paskelbti išsamų metinį visų bendrovių, su kuriomis nuo 2008 m. derybų arba riboto konkurso būdu buvo pasirašytos sutartys, sąrašą;
Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinė ataskaita Atlyginimų skaičiavimui taikomas dauginimo koeficientas
62. pažymi, kad Parlamentas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, kaip ir praėjusiais metais, taiko Pareigūnų tarnybos nuostatų reikalavimus, susijusius su dauginimo koeficientu, tol, kol Teisingumo Teismas paskelbs galutinį sprendimą bylose, kurias iškėlė minėtųjų institucijų darbuotojai;
Apgyvendinimo išlaidų komandiruotės metu kompensavimas
63. pažymi, kad nuo 2004 finansinių metų Audito Rūmai paskatino Parlamentą užtikrinti, kad apgyvendinimo išlaidos komandiruočių metu būtų kompensuojamos laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų; pripažįsta Personalo GD pastangas siekiant supaprastinti ir racionalizuoti komandiruočių valdymą;
64. atkreipia dėmesį į administracijos atsakymą ir į tai, kad biudžeto pagrindo negalima naudoti siekiant panaikinti reglamentavimo sistemą; mano, kad persvarstant Pareigūnų tarnybos nuostatus šiam klausimui reikėtų skirti ypatingą dėmesį;
65. tikisi, kad pagrindiniai šios srities sprendimų priėmėjai – Biuras, generalinis sekretorius ir Personalo GD generalinis direktorius – priėmus sprendimą kiek įmanoma greičiau imsis būtinų priemonių siekdami užtikrinti, kad Parlamento vidaus taisyklės ir procedūros, susijusios su komandiruotėmis, visiškai ir nuosekliai atitiktų patikimo finansų valdymo principus ir Pareigūnų tarnybos nuostatus;
Išmokos EP narių padėjėjams
66. pažymi ir džiaugiasi, kad tarnybos atliko didelį EP narių padėjėjų 2004–2008 m. išlaidų apmokėjimo įforminimo darbą;
67. ragina generalinį sekretorių, Personalo generalinio direktorato generalinį direktorių ir Naujovių ir technologinės pagalbos generalinio direktorato generalinį direktorių apsvarstyti, kaip galima panaudoti naująsias technologijas ir vaizdo konferencijas, siekiant taupyti komandiruočių išlaidas; ypač pabrėžia galimybę naudoti atvirąją programinę įrangą (angl. Open Source Software), kad vaizdo konferencijos būtų saugesnės ir pigesnės;
68. be to, pažymi, jog tikimasi, kad 2009 m. liepos 14 d. pradėta taikyti naujoji sistema užtikrins, kad būtų tinkamai laikomasi atitinkamų taisyklių ir principų ir kad EP narių padėjėjų išlaidos būtų skiriamos skaidriai, teisėtai ir laikantis patikimo finansų valdymo principų;
EP nariai, kaip viešieji asmenys
69. pritaria mokesčių mokėtojų teisei tikrinti, kaip EP nariai, kaip viešieji asmenys, naudoja jų įnašus, ir ragina EP narius ypatingą dėmesį skirti tam, kad, naudodami Europos viešąsias lėšas, jie atsižvelgtų į viešuosius interesus;
70. ragina, atsižvelgdamas į didelę su šia viešosios politikos sritimi susijusią riziką, vidaus auditorių ir Audito Rūmų auditorius atidžiai stebėti naujos sistemos darbą ir efektyvumą ir nurodyti bet kokius trūkumus ir (arba) galimybes pagerinti viešąją prieigą prie informacijos apie išmokas EP nariams, įskaitant padėjėjams skirtas išmokas;
EP narių papildomų pensijų sistema
71. primena, kad Audito Rūmų pastabose, pateiktose 2006 m. ir 2007 m. metinėse ataskaitose, nurodoma, kad reikia nustatyti aiškias taisykles, kurios apibrėžtų Parlamento ir fondo narių prievoles ir atsakomybę deficito atveju; ragina generalinį sekretorių iki 2010 m. gruodžio 31 d. pateikti pasiūlymą šiuo klausimu, kartu atsižvelgiant į plenarinės sesijos sprendimą neskirti papildomų mokestinių pajamų deficitui dengti;
72. pažymi, kad 2008 m. gruodžio 31 d. fondas turėjo 121 844 000 EUR aktuarinį deficitą ir kad tą dieną fondas nustatė, kad fondo nariams turi būti išmokėta 276 984 000 EUR (Audito Rūmų 2008 m. metinės ataskaitos 11.2 priedas);
73. pažymi, kad Parlamento įsipareigojimai nurodyti 2008 m. gruodžio 31 d. finansinės apskaitos ataskaitose;
74. atkreipia dėmesį į nepriklausomo auditoriaus ataskaitą, kurioje nurodoma, kad asignavimai pensijoms ir panašūs įpareigojimai skaičiuojami remiantis 6,5 proc. investicijų grąža per metus, o tai yra nerealu;
75. pabrėžia, kad reikia užtikrinti visišką Parlamento vykdomųjų organų, būtent, Pirmininko, Biuro, kvestorių ir Pirmininkų sueigos priimamų sprendimų skaidrumą;
76. skatina Biurą apsvarstyti galimybę, kad Biudžeto komitetui pateikiama informacija apie sprendimus, kurie daro didelį poveikį biudžetui, būtų lengviau prieinama Biudžeto kontrolės komitetui, kad tokiu būdu būtų galima geriau patenkinti biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos ir Europos mokesčių mokėtojų informacijos poreikius;
77. mano, kad Biuras, kaip organas, kompetentingas Parlamente priimti finansinius ir administracinius sprendimus, kurie susiję su EP nariais ir institucijos veikla, turi ypatingą atsakomybę ugdyti demokratinę atskaitomybę;
78. mano, kad pasiūlymai dėl taisomųjų biudžetų, kuriuose aptariamas tik esamų metų biudžetas, yra nepakankama valdymo priemonė, ir ragina Biurą pateikti svarbių finansinių sprendimų galimų pasekmių penkerių metų sąmatą;
79. atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant su viešosios politikos atskaitomybe ir viešosios institucijos rizikos, susijusios su reputacija, valdymu susijusius klausimus negalima apsiriboti ir neturėtų būti apsiribojama vien tik teisiniais aspektais;
Parlamento vidaus auditoriaus ataskaitos
80. pažymi, kad Vidaus audito tarnyba nuo pat įsteigimo sudarė Finansų generalinio direktorato, atsakingo maždaug už 30 proc. Parlamento biudžeto, padalinį, ir džiaugiasi tuo, kad, generaliniam sekretoriui priėmus sprendimą, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Vidaus audito tarnyba priskirta tiesiogiai generaliniam sekretoriui, kadangi dėl šio pokyčio padidės vidaus audito veiklos rezultatyvumas, o tarnybos darbas bus labiau nepriklausomas ir objektyvesnis audituojamų skyrių atžvilgiu;
81. pabrėžia, kad ankstesnė tarnybos padėtis organizacijoje netrukdė Vidaus audito tarnybai atlikti savo funkcijų, laikantis profesinių ir taisyklėmis numatytų reikalavimų; palankiai vertina jos naują padėtį ir tikisi, kad dėl jos pagerės esminės informacijos rizikos klausimais perdavimas iš generalinio sekretoriaus ir todėl vidaus auditoriui bus lengviau patarti Parlamentui, kaip valdyti riziką;
Vidaus kontrolės sistemos auditas
82. su džiaugsmu pažymi, kad Vidaus audito tarnyba teikia pirmenybę naujų decentralizuotų vidaus kontrolės sistemų, numatytų 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Finansiniame reglamente, įgyvendinimo priežiūrai ir susijusioms konsultacijoms;
83. be to, pažymi, kad pirmąjį kartą 2003 m. ir 2004 m. patikrinus vidaus kontrolės sistemą, pateikta 14 audito ataskaitų apie visus skyrius ir centrines tarnybas ir pasiūlyta 452 suderintų veiksmų;
84. pažymi, kad daug tolesnių 2005 m. ir 2006 m. auditų parodė, kad vadovai įgyvendino 225 suderintus veiksmus iš pradžioje pasiūlytų 452 veiksmų ir kad 20 veiksmų iš 227 neužbaigtų veiksmų laikomi visų svarbiausi todėl, kad jie susiję su labai rizikingomis sritimis, ir todėl, kad jiems įgyvendinti reikėjo, kad atitinkamos tarnybos imtųsi skubių taisomųjų veiksmų;
Likę neužbaigti veiksmai
85. be to, pažymi, kad 2007 m. ir 2008 m. atlikus antrą tolesnių auditų grupę 2008 m. pabaigoje nustatyta, kad iš pradžioje pasiūlytų 452 veiksmų 88 veiksmai vis dar neužbaigti, ir kad šie veiksmai pasiskirstę pagal įvairius GD:
Vadovybės (PRES) GD: 5 Vertimo raštu (TRAD) GD: 1 Naujovių ir technologinės pagalbos (ITEC) GD: 22 + keturi neužbaigti visų svarbiausi veiksmai Vertimo žodžiu ir konferencijų (INTE) GD: 5 Infrastruktūros ir logistikos (INLO) GD: 10 Komunikacijos (COMM) GD: 6 Personalo (PERS) GD: 9 Finansų (FINS) GD: 12 Generalinis sekretorius 18 (pagrindiniai veiksmai)
86. džiaugiasi, kad pagerintos generalinių direktoratų valdymo ir vidaus kontrolės sistemos, tačiau svarsto, kodėl yra neužbaigtų veiksmų ir kodėl per palyginti ilgą laikotarpį, kurio turėjo pakakti atsakingoms tarnyboms tam, kad galėtų imtis taisomųjų veiksmų, bendra užbaigtų veiksmų dalis sudaro tik 80,53 proc.;
87. žino, kad per aptariamąjį laikotarpį kai kurie skyriai buvo perkelti į kitus generalinius direktoratus; primena, kad „institucija užtikrina, kad būtų imtasi priemonių, atitinkančių po audito pateiktas rekomendacijas“, kaip numatyta Finansinio reglamento 86 straipsnio 3 dalyje, ir mano, kad padėtis, kai 2003 m. ir 2004 m. pateiktos audito rekomendacijos 2008 m. vis dar neįgyvendintos, yra nepatenkinama;
88. pabrėžia, kad pagal tai, kad vis dar neužbaigti 88 veiksmai, galima spręsti, kad kai kuriose konkrečiose srityse nuolat esama rizikos, ir griežtai rekomenduoja skubiai imtis atitinkamų priemonių siekiant kuo greičiau įgyvendinti rekomendacijas, į kurias iki šiol neatsižvelgta; skatina generalinį sekretorių informuoti kompetentingus komitetus apie padarytą pažangą;
89. įsitikinęs, kad turėtų būti atlikta Parlamento vidaus audito tarnybos peržiūra siekiant ją sustiprinti ir dar labiau pagerinti finansų kontrolę ir kad turėtų būti numatytos visos priemonės, garantuojančios Biudžeto kontrolės komiteto funkcijų atlikimą;
90. reikalauja, kad Parlamentui vėliausiai iki 2010 m. rugsėjo 30 d. būtų pateikti išsamūs paaiškinimai ir tikslūs atsakymai, kodėl dar neatidarytas naujasis Lankytojų centras;
Europos Parlamento premijos
91. mano, kad Parlamento žurnalistikos premijos neturėtų būti, kadangi Parlamentas neturėtų skirti premijų žurnalistams, kurių užduotis – kritiškai tirti ES institucijas ir jų darbą;
Frakcijos (4 0 0 0 biudžeto punktas)
92. pažymi, kad 2008 m. pagal 4 0 0 0 biudžeto punktą numatyti asignavimai buvo naudojami taip, kaip pateikiama lentelėje:
(EUR)
Iš viso numatyta 2008 m. biudžete
81.625.415
Nepriklausomi nariai
1.485.287
Frakcijoms skiriama suma
80.140.128
Frakcija
Iš Parlamento biudžeto skiriami asignavimai
Perskyrimas (*)
Papildomai skirti asignavimai (**)
Nuosavi frakcijų ištekliai ir į kitus metus perkelti asignavimai
2008 m. išlaidos
Turimų asignavimų panaudojimo rodiklis
Į kitus metus perkeliamų asignavimų viršutinė riba (***)
Sumos, perkeltos į 2009 m.
PPE
19.457.497
-19.262
2.256.382
9.768.471
24.057.411
76,46%
11.985.131
7.405.677
PSE
14.417.268
45.992
1.685.892
7.254.341
16.555.599
70,74%
8.894.526
6.847.894
ALDE
6.685.814
-35.299
768.650
3.008.933
7.409.623
71,05%
4.111.557
3.018.475
VERTS/ALE
2.765.269
45.912
330.540
1.070.615
3.191.911
75,78%
1.713.175
1.020.425
GUE/NGL
2.809.780
-2.357
325.919
971.528
2.627.939
64,02%
1.730.809
1.476.931
UEN
2.764.733
-26.557
315.066
968.265
2.770.796
68,90%
1.697.433
1.250.711
IND/DEM
1.621.041
-51.389
176.408
760.676
1.924.007
76,75%
986.929
582.729
NI
1.226.937
141.143
117.207
1.019.401
68,63%
754.612
392.949
Iš viso
51.748.339
-42.960
6.000.000
23.920.036
59.556.687
72,96%
31.874.170
21.995.791
(*) Dėl pasikeitusios frakcijų ir nepriklausomų narių grupės sudėties
(**) 2008 m. gruodžio 3 d. Biuro sprendimas
(***)Pagal taisyklių dėl asignavimų, numatytų pagal 4 0 0 0 biudžeto punktą, 2.1.6 straipsnį ir pagal 2008 m. gruodžio 15 d. Biuro sprendimą; papildomai asignavimai, skirti panaudoti iki 2009 m. kovo 30 d.
Papildomi asignavimai
93. primena, kad Biuras 2008 m. lapkričio 19 d. nusprendė į 4 0 0 0 biudžeto punktą įrašyti papildomus asignavimus, kurių bendra suma sudarė 6 mln. EUR, skirtus informacijos kampanijai, susijusiai su Europos 2009 m. rinkimais, finansuoti (2009 m. birželio 15 d. D(2009)28076);
94. pažymi, kad Biuras 2008 m. gruodžio 15 d. nusprendė:
–
kad taisyklių dėl 4 0 0 0 biudžeto punkto asignavimų naudojimo 2.1.6 ir 2.9.2 straipsniuose numatytas 50 proc. apribojimas netaikomas papildomiems 6 mln. EUR asignavimams, kuriuos Biuras nusprendė perskirti savo 2008 m. lapkričio 19 d. posėdyje, ir kad visa ši papildoma suma atitinkamai gali būti perkelta į 2009 m.;
–
vis dėlto frakcijos privalo panaudoti šiuos papildomus asignavimus iki 2009 m. kovo mėn. pabaigos, o bet kokia nepanaudota suma turi būti grąžinama į Parlamento biudžetą; ir todėl,
–
atsižvelgiant į tai, kad rinkimų metai dalijami į du šešių mėnesių laikotarpius, šių papildomų asignavimų naudojimą reikėtų aptarti svarstant 2009 m. pirmojo pusmečio sąskaitų uždarymą (2009 m. birželio 15 d. D(2009)28076);
95. primena, kad Biuro 2009 m. birželio 16 d. posėdyje Pirmininkas susirūpinęs pažymėjo, kad per šiuos rinkimus bendras rinkėjų aktyvumas sumažėjo iki 43,2 proc. ir kad šį klausimą turės atidžiai apsvarstyti kitos kadencijos Biuras (PE 426.193/BUR);
Ar galima sąskaitas uždaryti be diskusijų?
96. pažymi, kad Pirmininkas, atsižvelgdamas į taisyklių dėl asignavimų, numatytų pagal 4 0 0 0 biudžeto punktą, naudojimo 2.7.3 straipsnį(24), 2009 m. liepos 8 d. perdavė Biudžeto kontrolės komitetui frakcijų asignavimų naudojimo ataskaitas, kurioms atliktas auditas (raštas Nr. 311812);
97. pažymi, jog generalinis sekretorius Biuro 2009 m. birželio 15 d. informaciniame pranešime nariams (D(2009)28076) nurodė, kad auditoriai visose ataskaitose be išlygų patvirtino, kad pateiktos ataskaitos atitiko taisykles;
98. pažymi, kad 2009 m. birželio 16 d. posėdyje (2009 m. birželio 16 d. posėdžio protokolas, PE 426.193/BUR):
–
Biuras, svarstydamas sprendimą dėl frakcijų 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo, pažymėjo, kad gauti frakcijų pateikti dokumentai, ir juos patvirtino,
–
Biuras, svarstydamas sprendimą dėl ITS frakcijos sąskaitų uždarymo, pritarė išvadoms, pateiktoms generalinio sekretoriaus informaciniame pranešime šiuo klausimu,
–
Biuras pavedė generaliniam sekretoriui nustatyti tikslią iš Parlamento nario reikalaujamą sumą ir imtis visų reikiamų sureguliavimo priemonių;
99. primena, kad pagal taisyklių dėl asignavimų, numatytų pagal 4 0 0 0 biudžeto punktą, 2.2.3 straipsnį kiekviena frakcija privalo turėti vidaus kontrolės sistemą;
Europos politinės partijos
100. pažymi, kad 2008 m. pagal 4 0 2 0 biudžeto punktą numatyti asignavimai buvo naudojami taip, kaip pateikiama lentelėje:
(EUR)
2008 m. biudžeto įvykdymas pagal susitarimą
Partija
Nuosavieji ištekliai
Iš viso EP subsidijų
Bendrosios pajamos
Subsidijų dalis proc. nuo finansuotinų išlaidų (ne daugiau kaip 85%)
PPE
1.169.574,08
3.354.754,00
4.524.328,08
79%
PSE
859.853,00
3.027.647,00
3.887.500,00
82%
ELDR
420.721,36
1.115.665,00
1.536.386,36
83%
EFGP
272.909,63
641.534,00
914.443,63
70%
GE
176.454,75
536.539,11
712.993,86
76%
PDE
78.746,17
407.693,22
486.439,39
83%
AEN
36.619,20
206.376,01
242.995,21
85%
ADIE
80.187,00
303.051,35
383.238,35
85%
EFA
65.390,25
226.600,00
291.990,25
83%
EUD
50.094,08
153.821,06
203.915,14
85%
Iš viso
3.210.549,52
9.973.680,75
13.184.230,27
80%
101. pažymi, kad Biuras 2009 m. birželio 17 d. posėdyje be diskusijų patvirtino septynių iš dešimties Europos politinių partijų atitinkamų veiklos programų galutines įgyvendinimo ataskaitas ir finansinės apskaitos ataskaitas (2009 m. birželio 17 d. posėdžio protokolas, PE 426.231/BUR);
102. be to, pažymi, kad generalinis sekretorius informaciniame pranešime Biuro nariams (2009 m. birželio 15 d. D(2009)30444) pateikė šią informaciją:"
8. iš esmės partijų veiklos ataskaitos atitinka veiklos programas, kurias partijos pateikė, kai kreipėsi dėl subsidijų. Partijos keitė pradines programas, visų pirma pakeitimai susiję su susitikimų ir konferencijų temomis, datomis ir jų vietomis. Vis dėlto tai nėra esminiai veiklos programų pakeitimai ir jiems turėtų būti pritarta siekiant suteikti partijoms reikalingą lankstumą, kad jos galėtų reaguoti į metų eigoje besikeičiančią politinę aplinką. Be to, partijos atliko perkėlimus ir pakeitė savo negalutinius biudžetus;
...
10. visose ataskaitose auditoriai be išlygų patvirtino, kad pateiktos sąskaitos atitiko pagrindines Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 nuostatas ir jose teisingai ir patikimai atspindėta politinių partijų finansinė padėtis 2007 finansinių metų pabaigoje;
"
103. pažymi, kad Biuras 2009 m. rugsėjo 14 d. posėdyje priėmė ir patvirtino galutines trijų Europos politinių partijų, kurių ataskaitos nebuvo pateiktos per Biuro 2009 m. birželio 17 d. posėdį, būtent Nepriklausomų Europos demokratų sąjungos (ADIE), Sąjungos už tautų Europą (AEN) ir ES demokratų (EUD), atitinkamų veiklos programų įgyvendinimo ataskaitas ir finansinės apskaitos ataskaitas (2009 m. rugsėjo 14 d. posėdžio protokolas, PE 426.393/BUR);
104. be to, pažymi, kad Biuras nustatė, kad įgaliojimus suteikiantis pareigūnas privalo iš trijų minėtųjų partijų (ADIE, AEN ir EUD), atsižvelgiant į galutines šioms partijoms skirtinas subsidijų sumas, susigrąžinti 90 604,58 EUR;
105. atkreipia dėmesį į generalinio sekretoriaus atsakymą į 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijos(25) dėl tolesnių veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į vidaus auditoriaus ataskaitą dėl paramos Europos politinėms partijoms taisyklių taikymo(26) 96 dalį, ir į tris veiksmus, kurių buvo atsisakyta;
106. primena, kad „būtina užtikrinti iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto finansuojamų Europos politinių partijų maksimalų skaidrumą ir finansų kontrolę“, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2004/2003(27) 11 konstatuojamoje dalyje;
107. pabrėžia, kad maksimalaus skaidrumo negalima pasiekti i) be visapusiško įgyvendinimo, ypač nepradėjus rengti nustatyto pavyzdžio programos veiklos apibūdinimų ir galutinės veiklos ataskaitų ir ii) neatlikus tam tikro skaičiaus subsidijų, skirtų įgaliojimus suteikiančio pareigūno, ex-post patikrinimų vietoje;
108. nesupranta, kaip Biuras gali vykdyti savo įsipareigojimus pagal Darbo tvarkos taisyklių 209 straipsnio 2 dalį („sprendžia dėl finansavimo sustabdymo ar sumažinimo bei dėl netinkamai išmokėtų sumų grąžinimo“) ir 209 straipsnio 3 dalį („patvirtina politinės partijos, kuriai skirtas finansavimas, galutines veiklos bei finansines ataskaitas“), kai dar nepradėta taikyti minėtasis nustatyto pavyzdžio reikalavimas, būtinas siekiant, kad vertinimo ir mokėjimo procesas būtų skaidrus;
Europos politiniai fondai
109. pažymi, kad 2008 m. pagal 4 0 3 0 biudžeto punktą numatyti asignavimai buvo naudojami taip, kaip pateikiama lentelėje:
Subsidijų dalis proc. nuo finansuotinų išlaidų (ne daugiau kaip 85%)
Europos studijų centras
CEE
262.293
1.344.892
1.607.184
84%
Europos pažangiųjų tyrimų fondas
FEPS
221.835
1.208.436
1.430.271
85%
Europos liberalų forumas
ELF
39.315
172.187
211.502
81%
Fondas „Green European Institute“
GEI
48.442
270.836
319.278
85%
Transformuoti Europą
TE
23.800
147.090
170.890
85%
Europos demokratų institutas
IED
18.079
101.108
119.188
85%
„Europa Osservatorio Sulle Politiche Dell'unione“
EUROPA
61.901
232.900
294.801
84%
Centras Maurits Coppieters
CMC
21.881
106.608
128.489
83%
„Fondation Politique Europeenne Pour La Democratie“
FPED
16.635
120.501
137.136
85%
ES demokratijos fondas*
FEUD
Iš viso
714.181
3.704.558
4.418.739
84%
*: galutinė ataskaita dar nepatvirtinta
110. pažymi, kad Biuras 2009 m. birželio 17 d. posėdyje patvirtino galutines šešių iš dešimties fondų veiklos programų įgyvendinimo ataskaitas ir finansinės apskaitos ataskaitas ir nustatė, kad įgaliojimus suteikiantis pareigūnas turėjo iš Europos demokratų instituto susigrąžinti 85 437,44 EUR perviršį, o kitiems penkiems fondams sumokėti likusią 482 544,35 EUR sumą (2009 m. birželio 17 d. posėdžio protokolas, PE 426.231/BUR);
111. be to, pažymi, kad generalinis sekretorius informaciniame pranešime Biuro nariams (2009 m. birželio 15 d. D(2009)31289) pateikė šią informaciją:"
9. 2008 m. kovo mėn. prieš pat paraiškų subsidijoms pateikimo terminą dauguma fondų informaciniuose susitikimuose su atsakingais sekretoriato skyriais nurodė, kad jie negalėjo pateikti išsamios darbo programos, t. y. nurodyti vietą, datą konferencijos temą ar tikslų tyrimų objektą. Dėl šios priežasties neįmanoma patikrinti, ar atlikta veikla atitinka darbo programas, pateiktas kartu su subsidijų paraiškomis. Atvejais, kai paraiškos buvo gana detalios, keletą kartų pastebėta, kad atlikta didelių pakeitimų, t. y. nebuvo surengti keli renginiai arba pakeistas tyrimų objektas.
10. Kadangi tai pirmieji iškart po fondų sukūrimo finansavimo metai, siūloma priimti galutines ataskaitas. Vis dėlto tikslinga, kad Biuras paprašytų Pirmininką savo rašte dėl 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo priminti fondams, kad ateityje būtina gerinti darbo planavimą ir kad bet kokie pakeitimai, atlikti metų eigoje, privalo būti pagrįsti galutinėse ataskaitose.
...
12. Auditoriai visose ataskaitose be išlygų patvirtino, kad pateiktos ataskaitos atitiko pagrindines Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 nuostatas ir kad jose teisingai ir patikimai atspindėta politinių fondų padėtis 2008 finansinių metų pabaigoje;
"
112. pažymi, kad Biuras 2009 m. rugsėjo 14 d. posėdyje patvirtino trijų iš keturių Europos politinių fondų (Europos liberalų forumo (ELF), Transformuoti Europą (TE) ir „Fondation Politique Europeenne Pour La Democratie“), kurių ataskaitos nepateiktos per Biuro 2009 m. birželio 17 d. posėdį, galutines veiklos programų įgyvendinimo ataskaitas ir finansinės apskaitos ataskaitas (2009 m. rugsėjo 14 d. posėdžio protokolas ir 2009 m. rugsėjo 9 d. informacinis pranešimas Biuro nariams (D(2009)40444);
113. be to, pažymi, kad Biuras nustatė, kad įgaliojimus suteikiantis pareigūnas privalo iš Europos liberalų forumo (ELF) susigrąžinti 15 144,39 EUR perviršį ir iš Nepriklausomų Europos demokratų sąjungos (ADIE) 32 178,58 EUR perviršį, o fondui „Transformuoti Europą“ (TE) sumokėti likusią 21 965,56 EUR sumą, ir sprendimo dėl ES demokratijos fondo (FEUD) finansinių metų sąskaitų uždarymo priėmimą atidėjo iki kito posėdžio;
114. visiškai pritaria Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įsteigimui ir jų veiklai; mano, kad labai svarbu visiškai skaidriai informuoti Europos Sąjungos piliečius apie partijų ir fondų finansų valdymą ir planuotų rezultatų pasiekimą;
115. mano, jog biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai pateikta informacija neįtikina, kad valdymo ir vidaus kontrolės sistemos veikia veiksmingai, ir mano, kad suinteresuotų šalių ir fondų pateikiamų dokumentų ir informacijos nepakanka siekiant patenkinti teisėtus piliečių ir mokesčių mokėtojų skaidrumo lūkesčius; tikisi, kad įgaliojimus suteikiantys pareigūnai parengs ex-post patikrinimų, kurie yra pagrindinė išankstinė sąlyga patikinimui gauti, programą;
116. džiaugiasi tuo, kad Vidaus audito tarnyba pradėjo taikyti tolesnes 2007 m. rekomendacijų įgyvendinimo priemones ir kad šioje naujoje ataskaitoje bus įtrauktas taip pat ir Europos politinių fondų tikrinimas;
EP narių ir padėjėjų statuto įgyvendinimas
117. pažymi, kad siekiant ieškoti praktikoje iškilusių problemų sprendimo, Biuro 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimu įsteigta laikina EP narių ir padėjėjų statuto įgyvendinimo vertinimo grupė, kuriai vadovauja Pirmininko pavaduotoja Dagmar Roth-Behrendt;
118. džiaugiasi šia iniciatyva ir atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į galimą riziką, susijusią su reputacija ir finansais, reikia atlikti bet kokius administracinių procedūrų ir galiojančių taisyklių pakeitimus ir stengtis išvengti nereikalingų papildomų išlaidų;
119. tikisi, kad generalinis sekretorius nurodė riziką, susijusią su naujomis sistemomis, taip pat administracines išlaidas ir kontrolę, būtiną siekiant apriboti šią riziką;
Laisvos darbo vietos
120. tikisi, kad generalinis sekretorius imsis visų reikiamų priemonių tam, kad ne ilgiau kaip per trijų mėnesių laikotarpį liktų kiek įmanoma mažiau neužimtų postų ir kad šitaip, sudarius darbuotojams sąlygas užtikrinti tokią darbą kokybę, kokios iš jų tikimasi, būtų prisidedama prie paslaugų EP nariams gerinimo;
121. ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad apie laisvus skyriaus vadovų ir aukštesnio lygio postus būtų viešai skelbiama kitų ES institucijų pareigūnams;
Pastatų politika
122. primena, jog jau prašė Parlamento pateikti ilgalaikę nekilnojamojo turto ir pastatų strategiją; primena savo reikalavimą, išdėstytą 2009 m. spalio 22 d. rezoliucijos dėl 2010 m. finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto: I skirsnis – Europos Parlamentas, II skirsnis – Taryba, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, V skirsnis – Audito Rūmai, VI skirsnis – Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetas, VII skirsnis – Regionų komitetas, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas(28) 30 dalyje; ypač pabrėžia, kad šioje nekilnojamojo turto ir pastatų strategijoje turi būti atsižvelgiama į priežiūros išlaidas, didėjančias dėl to, kad perkami pastatai, ir vidutiniuoju laikotarpiu didėjantį atnaujinimo poreikį; primena, kad nekilnojamojo turto ir pastatų strategija turi būti siekiama užtikrinti Parlamento biudžeto tvarumą; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti ir į reikalavimus, atsiradusius įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ir tikisi gauti informaciją apie rezultatus;
123. ragina, kalbant apie informacijos biurus, Parlamentą ir Komisiją sudaryti susitarimą dėl vidutinės trukmės ir ilgalaikės nekilnojamojo turto politikos, planuojamos orientuojantis į ateitį, kurioje ypač būtų aiškiai apibrėžti pirkimo būdai, atitinkamos institucijos vaidmuo ir grąžinimo terminai; pabrėžia, jog toks susitarimas ypač reikalingas dėl to, kad šiuo metu Parlamentas ir Komisija dėl informacijos biurų teikia pirmenybę skirtingoms finansavimo formoms;
Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS)
124. su džiaugsmu pažymi, kad Tarptautinės standartizacijos organizacija už jo aplinkos valdymo sistemas trijose darbo vietose suteikė Parlamentui ISO sertifikatą – ISO 14001:2004;
125. džiaugiasi tuo, kad Parlamentas:
–
pirmoji ES institucija, gavusi šį sertifikatą visai savo techninei ir administracinei veiklai,
–
per pastaruosius trejus metus sumažino su institucija veikla susijusį dujų ir kuro suvartojimą beveik 25 proc.,
–
nusprendė savo pagrindinėse trijose darbo vietose naudoti tik ekologišką elektrą ir todėl 17 proc. sumažino anglies dvideginio (CO2) išlakas, ir
–
perdirba, kompostuoja arba pakartotinai naudoja daugiau kaip 50 proc. visų atliekų;
126. ragina generalinį sekretorių imtis priemonių, kurias taikant siekiama, kad visais lygmenimis būtų geriau suprasta, kad reikia vengti visų nereikalingų atliekų ir ypač atliekų, kurios susidaro dėl daugybės dokumentų, kurie parengiami įvairiems posėdžiams, bet nenaudojami, ypač atsižvelgiant į didžiules pastangas taupyti ir į skaitmeninei infrastruktūrai plėtoti skiriamas lėšas; todėl siūlo plačiau naudoti Parlamento turimą skaitmeninę įrangą;
127. tikisi, kad visais atvejais visos sprendimus priimančios institucijos, priimdamos sprendimus dėl, be kita ko, pastatų (įskaitant izoliaciją, geoterminį ir biologinį kurą ir fotovoltines plokštes), transporto ir biuro reikmenų, labai atsižvelgs į aplinkos apsaugos reikalavimus;
128. rekomenduoja, kad Parlamentas, kaip jau yra kai kuriose valstybėse narėse, kompensuotų darbuotojams viešojo transporto nuo namų iki darbo vietos išlaidas, jei darbuotojai sutiktų nesinaudoti Parlamento garažais, kadangi tokia sistema padėtų sumažinti skaičių automobilių, kurie kas rytą važiuoja Briuselyje, ir atitinkamas anglies dioksido išlakas;
129. visiškai remia daugiakalbystės principą ir atkreipia dėmesį į Parlamento 2007 m. spalio 24 d. sprendimą(29) vėl pradėti į visas oficialiąsias kalbas raštu versti visas posėdžių stenogramas ir į papildomas 14 840 000 EUR išlaidas; ragina ištirti būdus, kuriais galima nustatyti, kaip naudojamos į įvairias kalbas išverstos posėdžių stenogramos;
130. mano, kad EMAS komanda funkciniu požiūriu turėtų būti nepriklausoma ir turėtų turėti pakankamai finansinių išteklių, kad galėtų vykdyti savo veiklą; ragina EMAS komandą pateikti savo metinę ataskaitą Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkui;
131. susirūpinęs, kad Parlamento patalpose tebepasitaiko smulkių nusikaltimų; prašo generalinio sekretoriaus šiam klausimui skirti daugiau dėmesio, siekiant sumažinti smulkių nusikaltimų skaičių;
Transportas
132. pažymi, kad kiekvieno 2009 metais Parlamento įsigyto automobilio išmetamas CO2 kiekis viršijo tais pačiais metais Europos Sąjungos rinkoje parduotų naujų automobilių išmetamo CO2 vidurkį; žino, kad daugėja gerų eksploatacinių savybių automobilių, taip pat hibridinių, kurių išmetamas CO2 kiekis mažesnis nei vidutinis;
133. ragina kompetentingas valdžios institucijas iki 2010 m. gruodžio 31 d. atnaujinti visą Parlamento protokolo ir reprezentaciniais tikslais naudojamų lengvųjų automobilių parką automobiliais, kurių išmetamo CO2 kiekis neviršija pastarųjų metų, apie kuriuos duomenis turi Komisija, ES vidurkio, rezervuoti šiuos automobilius naudoti Pirmininkui, frakcijų pirmininkams ir žymiems svečiams bei užtikrinti, kad iki minėtos dienos Briuselyje ir Strasbūre narių naudojami automobiliai atitiktų 5-ą Europos išmetamųjų dujų standartą;
134. nustebęs, kad dauguma 2008 metais įsigytų automobilių buvo laikomi ekologiškiausiais automobiliais, atitinkančiais jų naudotojų poreikius; ragina Parlamentą skatinti narius naudoti viešąjį transportą ir peržiūrėti galimybę susisiekimui Briuselyje naudoti dviračius ir išplėsti šią praktiką; be to, prašo, kad per plenarinę sesiją Strasbūre Parlamentas įsteigtų savo paties dviračių parką su pakankamu dviračių skaičiumi;
Tyrimų koordinavimas
135. pažymi, kad 2008 m. Vidaus politikos (IPOL) GD įsipareigojo panaudoti 7,1 mln. EUR ir Išorės politikos (EXPO) GD įsipareigojo panaudoti 499 423 EUR išorės tyrimams finansuoti (atsakymas į 24 klausimą); ragina atsakingas tarnybas prieš užsakant naują tyrimą patikrinti, ar nebuvo atliktas panašus išorės tyrimas ir (arba) ar kita ES institucija nepradėjo vykdyti panašaus tyrimo;
136. ragina generalinį sekretorių susisiekti su kitomis ES institucijomis siekiant, kad būtų įsteigta centrinė atliktų tyrimų duomenų bazė, su kurioje pateikiamais duomenimis galėtų susipažinti taip pat ir plačioji visuomenė;
Prieiga prie duomenų bazių
137. pažymi, kad bendros išlaidos, susijusios su komercinių elektroninių informacijos paslaugų prenumerata, 2008 m. buvo 804 987 EUR, o 2009 m. – 970 484 EUR; ragina kompetentingas tarnybas, kai bus pratęsiamos sutartys, siekti pagerinti prieigos sąlygas ir suteikti galimybę prieiga naudotis šiomis informacijos paslaugomis didesniam skaičiui vartotojų, įskaitant EP narius;
Išlaidų, susijusių su remiamų grupių vizitais, kompensavimas
138. prašo, kad išlaidos, susidariusios dėl remiamų grupių vizitų, grupės atstovui būtų visuomet kompensuojamos banko pavedimu, t. y. ne grynaisiais; taip pat prašo, kad Parlamentas atliktų tyrimą siekiant išnagrinėti, ar bendrojo kelionės išlaidų, kurias patiria oficialios lankytojų grupės, apmokėjimo sistema atitinka skirtingas jų išvykimo vietas ir lankytojų kelionės kryptis, ir ar realiai patirtų išlaidų apmokėjimo sistema, kuriai būtų taikoma viršutinė išlaidų riba, labiau tiktų tokioms lankytojų grupėms.
Komisijos 2002 m. gruodžio 23 d. reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, 2002 12 31, p. 1).
2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių politines Europos partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (OL L 297, 2003 11 15, p. 1).
2007 m. spalio 24 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Parlamento darbo tvarkos taisyklių straipsnių, kurie susiję su posėdžių stenogramomis bei garso ir vaizdo įrašais keitimo: 173 straipsnio pakeitimo ir 173a straipsnio įtraukimo (OL C 263 E, 2008 10 16, p. 409).
2008 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (C7-0177/2009 – 2009/2073(DEC))
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C7–0177/2009)(2),
– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį, 317, 318 bei 319 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(5), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0080/2010),
1. patvirtina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto generaliniam sekretoriui, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą Europos Parlamento sprendimo dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas) dalį (C7-0177/2009 – 2009/2073(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(6),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C7–0177/2009)(7),
– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(8),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(9),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį, 317, 318 ir 319 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0080/2010),
A. kadangi piliečiai turi teisę žinoti, kaip leidžiami jų sumokėti mokesčiai ir kaip politiniai organai naudojasi suteiktais įgaliojimais(11),
1. pažymi, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (toliau – EESRK) turimi įsipareigojimų asignavimai 2008 m. sudarė iš viso 118 mln. eurų (2007 m. – 116 mln. eurų), iš kurių 95,64 % buvo panaudoti; taigi panaudojimas atitiko kitų institucijų panaudojimo vidurkį (95,67 %);
2. pažymi, jog Audito Rūmų metinėje ataskaitoje nurodyta, kad atlikus EESRK auditą reikšmingų pastabų teikti nereikėjo;
3. atkreipia dėmesį į tai, kad šiek tiek padaugėjo nuolatinių etatų skaičius (2008 m. − 700 etatų, 2007 m. − 695 etatai) ir kad beveik visi šie etatai buvo užpildyti (2007 m. buvo 14 laisvų etatų, 2006 m. − 8 laisvi etatai); džiaugiasi, kad priimtas ir įgyvendinamas vidutinės trukmės laikotarpio veiklos planas (2008−2013 m. strategija), kuriuo siekiama skatinti lygių galimybių politiką ir įvairovę sekretoriate, visų pirma įvedant ateityje bendras taisykles dėl darbo pagal lankstų grafiką ir vidutinės trukmės laikotarpio mokymo planą (2008−2010 m.) bei plėtojant darbuotojų judumo politiką, bei laukia ataskaitų, kuriose būtų nurodyta, kokia pažanga pasiekta vykdant žmogiškųjų išteklių politiką;
4. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų metinės ataskaitos 11.2 priede pateiktą pastabą dėl to, kad taikydamas Pareigūnų tarnybos nuostatų taisykles dėl daugiklio EESRK (kaip ir Parlamentas) vadovaujasi skirtingu požiūriu; pabrėžia, kad dėl šios priežasties EESRK savo darbuotojams užtikrina finansinį pranašumą, kurio nesuteikia kitos institucijos, ir kad todėl padidėja išlaidos; pakartoja, kad visos institucijos Pareigūnų tarnybos nuostatų taisykles dėl daugiklio turėtų aiškinti ir įgyvendinti vienodai; atkreipia dėmesį į tai, kad EESRK ketina, atsižvelgdamas į laukiamą Tarnautojų teismo sprendimą, atitinkamai pakeisti praktiką;
5. džiaugiasi tuo, kad įgyvendinamas EESRK ir Regionų komiteto (toliau – RK) administracinio bendradarbiavimo susitarimas laikotarpiui nuo 2008 m. iki 2014 m., ir ragina EESRK ir RK pranešti apie tai, kokia pažanga padaryta šių dviejų komitetų vidaus kontrolės standartų ir atitinkamų finansinių procedūrų, susijusių su bendromis tarnybomis, suderinimo srityje; atkreipia dėmesį į abipusiškai priimtiną sprendimą dėl tikrinimo funkcijų paskirstymo bendrose tarnybose, atsižvelgiant į tai, kuriam iš šių dviejų komitetų priklauso atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas;
6. primena reikalavimą, kad su administracinio bendradarbiavimo susitarimu susijęs paslaugų atskyrimas neturėtų daryti įtakos biudžetui, ir laukia 2011 m. turinčios įvykti susitarimo laikotarpio vidurio peržiūros ir bendros EESRK ir RK analizės, kuri pateikiama kaip šios peržiūros dalis;
7. džiaugiasi EESRK ir RK bendrai atlikto mažųjų bendradarbiavimo susitarimų srityse, kurios susijusios su paslaugų atskyrimu, įvertinimo rezultatais, ypač komitetų išvadomis, kad atsižvelgiant į naują valdymo struktūrą pagerėjo administracinis komitetų bendradarbiavimas, kad atskyrus paslaugas buvo išsaugota jų kokybė ir padidintas veiksmingumas, taip pat, kad nereikėjo papildomų biudžeto lėšų; taip pat atkreipia dėmesį į išvadą, kad ateityje reikėtų tobulinti kai kuriuos praktinius bendradarbiavimo aspektus;
8. palankiai vertina EESRK pastangas vykdyti tarpinstitucinį bendradarbiavimą informacinių technologijų sistemų srityje, visų pirma EESRK ir RK derybas su Komisija dėl duomenų apie darbuotojus tvarkymo programos „Sysper 2“ naudojimo;
9. atkreipia dėmesį į EESRK patikinimą dėl kontrolės, ypač į tai, kad šio komiteto vidaus taisyklėse numatyti sisteminiai ex ante tikrinimai, ir kad tikrinimų padaugėjo atliekant atsitiktinę ex-post kontrolę, ypač srityse, kuriose vykdoma didelio masto veikla;
10. palankiai vertina sėkmingą EESRK audito komiteto veiklą, atliktus auditus ir tolesnes priemones dėl sutartų veiksmų planų, taip pat džiaugiasi tuo, kad 2008 m. vidaus audito skyrius toliau plėtojo pagrindinius veiklos ir rezultatų rodiklius ir kad EESRK pasirengęs padėti kitoms institucijoms teikdamas informaciją apie patirtį, sukauptą kuriant pagrindinius veiklos ir rezultatų rodiklius;
11. primena, kad EESRK nariai nedeklaruoja savo finansinių interesų ir neatskleidžia informacijos atitinkamos informacijos apie deklaruotiną profesinę veiklą ir atlyginamas pareigas arba veiklą; reikalauja, kad EESRK nedelsdamas nustatytų savo nariams šią pareigą;
12. be to, ragina, kad EESRK narių kelionės išlaidos būtų grindžiamos tik faktinėmis kelionių išlaidomis, taip pat siūlo, kad dienpinigiai prilygtų Europos Parlamento narių dienpinigiams; ragina EESRK generalinį sekretorių iki 2010 m. rugsėjo mėn. pateikti Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui ataskaitą apie naujas vidaus taisykles, kurios turi būti priimtos;
13. atkreipia dėmesį į tai, kad EESRK biuro ad hoc grupė, kuriai pavesta parengti pasiūlymus dėl narių finansinio statuto peržiūros, užbaigė darbą ir jos pasiūlymą šiuo metu svarstomi atitinkamuose organuose; ragina EESRK informuoti apie šio proceso rezultatus;
14. primena savo pastabą, kad Finansiniame reglamente nustatytos viešųjų pirkimų taisyklės pernelyg sudėtingos mažesnėms institucijos; primena Komisijai prašymą, kad prieš rengiant būsimus pasiūlymus dėl Finansinio reglamento pakeitimų, atliekamo parengiamojo darbo metu būtų kuo dažniau konsultuojamasi su EESRK siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į šiam komitetui rūpimus klausimus;
15. giria EESRK už kokybišką metinę veiklos ataskaitą ir palankiai vertina tai, kad šioje ataskaitoje aiškiai nurodyta, kokių tolesnių priemonių imtasi atsižvelgiant į ankstesnius Parlamento sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas (C7-0178/2009 – 2009/2074(DEC))
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C7–0178/2009)(2),
– atsižvelgdamas į Regionų komiteto metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį, 317, 318 ir 319 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(5), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0082/2010),
1. patvirtina Regionų komiteto generaliniam sekretoriui, kad Regionų komiteto 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, VII skirsnis – Regionų komitetas (C7-0178/2009 – 2009/2074(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(6),
– atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C7–0178/2009)(7),
– atsižvelgdamas į Regionų komiteto metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(8),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(9),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį, 317, 318 ir 319 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0082/2010),
A. kadangi piliečiai turi teisę žinoti, kaip leidžiami jų sumokėti mokesčiai ir kaip politiniai organai naudojasi suteiktais įgaliojimais(11),
1. pažymi, kad 2008 m. Regionų komitetas (toliau − RK) iš viso turėjo 93 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų (2007 m. 68,6 mln. EUR, 2006 m. 74,4 mln. EUR), iš kurių 86,87 % buvo panaudoti(12);
2. pažymi, kad Audito Rūmų metinėje ataskaitoje nurodyta, kad atlikus RK auditą reikšmingų pastabų teikti nereikėjo;
3. džiaugiasi tuo, kad įgyvendinamas RK ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (toliau − EESRK) administracinio bendradarbiavimo susitarimas laikotarpiui nuo 2008 m. iki 2014 m., ir ragina RK ir EESRK pranešti apie tai, kokia pažanga padaryta šių dviejų komitetų vidaus kontrolės standartų ir atitinkamų finansinių procedūrų, susijusių su bendromis tarnybomis, suderinimo srityje; atkreipia dėmesį į abipusiškai priimtiną sprendimą dėl tikrinimo funkcijų paskirstymo bendrose tarnybose, atsižvelgiant į tai, kuriam iš šių dviejų komitetų priklauso atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas;
4. primena reikalavimą, kad su administracinio bendradarbiavimo susitarimu susijęs paslaugų atskyrimas neturėtų daryti įtakos biudžetui, ir laukia 2011 m. turinčios įvykti susitarimo laikotarpio vidurio peržiūros ir bendros RK ir EESRK analizės, kuri pateikiama kaip šios peržiūros dalis;
5. džiaugiasi RK ir EESRK bendrai atlikto mažųjų bendradarbiavimo susitarimų srityse, kurios susijusios su paslaugų atskyrimu, įvertinimo rezultatais, ypač komitetų išvadomis, kad atsižvelgiant į naują valdymo struktūrą pagerėjo administracinis komitetų bendradarbiavimas, kad atskyrus paslaugas buvo išsaugota jų kokybė ir padidintas veiksmingumas, taip pat, kad nereikėjo papildomų biudžeto lėšų; taip pat atkreipia dėmesį į išvadą, kad ateityje reikėtų tobulinti kai kuriuos praktinius bendradarbiavimo aspektus;
6. palankiai vertina RK pastangas vykdyti tarpinstitucinį bendradarbiavimą informacinių technologijų sistemų srityje, visų pirma RK ir EESRK derybas su Komisija dėl duomenų apie darbuotojus tvarkymo programos „Sysper 2“ naudojimo;
7. džiaugiasi tuo, kad nuolat gerėja RK vidaus kontrolės aplinka, visų pirma kalbant apie pagrindinių RK administracinių, veiklos ir finansinių procedūrų inventorizaciją, gairių darbuotojams dėl deontologijos ir garbingumo rengimą, įskaitant savęs įvertinimui skirtą klausimyną norint nustatyti, ar nėra interesų konflikto, patobulintą RK darbuotojų užduočių ir pareigų vadovą, taip pat visose RK tarnybose organizuojant 2008 m. ex-post tikrinimą;
8. pabrėžia, kad atsižvelgus į 2008 m. atliktą rizikos vertinimą nustatytos dvi probleminės sritys: pirma, klausimai, susiję su organizacijos struktūros pokyčiais ir naujojo RK ir EESRK bendradarbiavimo susitarimo poveikiu, turint minty tai, kad dar nesibaigė adaptacijos laikotarpis, ir, antra, personalo klausimai, susiję su pernelyg didele darbo vietų rotacija, sudėtingomis ir ilgai trunkančiomis įdarbinimo procedūromis ir nepakankamu mokymu; tikisi, kad kitoje metinėje RK veiklos ataskaitoje bus nurodyta, kokių tolesnių priemonių buvo imtasi šiais klausimais;
9. pabrėžia, kad vidaus audito tarnyba atliko su komandiruotėmis susijusių išlaidų valdymo ir išorės tyrimų vykdymo auditus, kurių metu buvo galima atlikti patikimą vidaus audito aplinkos patikrinimą, taip pat atkreipia dėmesį į atliktus tolesnius auditus − atlyginimų pervedimo auditą (antras tolesnis auditas), vidaus kontrolės standartų auditą (pirmas tolesnis auditas) ir finansinių procedūrų tinkamumo auditą;
10. palankiai vertina tolesnius veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į ankstesnius Parlamento sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ypač į Parlamento pastabas dėl Kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaitos ir administracinio tyrimo dėl indeksuotų atlyginimų pervedimo, nes visos pareigūnų nepagrįstai gautos lėšos buvo sugrąžintos, pradėtos taikyti drausminės procedūros, o vidaus auditoriaus pateiktos rekomendacijos buvo įgyvendintos arba šiuo metu yra įgyvendinamos;
11. taip pat džiaugiasi tuo, kad buvo imtasi tolesnių veiksmų, susijusių su vidaus tarnybų valdymo ir kontrolės sistema, nes tai patirtina, kad keletą metų, įskaitant 2008 m., atrankos būdu buvo vykdomos metinės ex-post kontrolės, be to, džiaugiasi tuo, kad buvo imtasi tolesnių veiksmų, susijusių su EESRK ir RK bendrų tarnybų valdymo ir kontrolės sistema, nes tai rodo, kad atskyrus keletą paslaugų pagerėjo abiejų komitetų valdymo ir kontrolės sistemos ir buvo užtikrinta, kad bet kuriuo atveju visa atsakomybė dėl individualių išlaidų tektų vienam iš dviejų komitetui, taigi užtikrinama visiška finansinė ir veiklos atsakomybė;
12. reikalauja, kad RK nariai deklaruotų finansinius interesus ir atskleistų informaciją atitinkamą informaciją dėl deklaruotinos profesinės veiklos ir atlyginamų pareigų arba veiklos, ypač atsižvelgiant į tai, kad RK nariai turi rinkėjų mandatą arba yra politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai;
13. giria RK už kokybišką metinę veiklos ataskaitą ir palankiai vertina tai, kad šioje ataskaitoje aiškiai nurodyta, kokių tolesnių priemonių imtasi atsižvelgiant į ankstesnius Parlamento sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo.
Pakoreguota – 98,1 %: RK 93 mln. EUR asignavimai apima asignuotąsias pajamas, t. y. EESRK 2008 m. 10,7 mln. EUR mokėjimą, kuris atliktas siekiant užtikrinti, kad RK galėtų sumokėti dalį EESRK pastatų nuomos kartu su RK dalimi atliekant vieną mokėjimą. Nuoma sumokėta 2009 m. 2008 m. RK dėl 10,7 mln. EUR tarpinstitucinės finansinės operacijos pakoreguoti asignavimai sudaro 82,4 mln. EUR ir pakoreguotas RK 2008 m. asignavimų panaudojimo lygis yra 98,1 %.
2008 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Agentūrų veikla, finansų valdymas ir kontrolė
310k
66k
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo. ES agentūrų veikla, finansų valdymas ir kontrolė (2010/2007(INI))
– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 15 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (COM(2008)0629), ir į susijusį Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2008)2579),
– atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Europos agentūros. Tolesnės veiklos kryptys“ (COM(2008)0135),
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl reguliavimo agentūrų institucinių aspektų būsimo nustatymo strategijos(1),
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2),
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(3), ypač į jo 96 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2008 „Europos Sąjungos agentūros: siekiant rezultatų“,
– atsižvelgdamas į 2009 m. atliktą Europos Parlamento tyrimą dėl bendrųjų paramos paslaugų ES agentūroms sukūrimo galimybės ir įmanomumo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0074/2010),
A. kadangi šioje rezoliucijoje pateikiamos kiekvienai Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje nurodytai institucijai skirtos horizontaliosios pastabos, pridedamos prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 96 straipsnį ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių VI priedo 3 straipsnį,
B. kadangi kaip niekada anksčiau pastaraisiais metais labai išaugo agentūrų skaičius, tokį sprendimą priėmus ES teisės aktų leidėjui, ir kadangi Komisijai atsirado galimybė kai kurias užduotis perduoti atlikti trečiosioms šalims ir agentūroms pavesti papildomas užduotis, tačiau tam tikrais atvejais kilo rizika, kad tai gali būti panašu į Sąjungos administracijos padalijimą, kuris trukdo vykdyti įsipareigojimus,
C. kadangi, priėmus minėtąjį 2008 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą, Parlamentas, Taryba ir Komisija iš naujo pradėjo bendros agentūrų sistemos apibrėžties sukūrimo projektą ir 2009 m. sukūrė tarpinstitucinę darbo grupę,
D. kadangi Bendrijos įnašai decentralizuotoms agentūroms – išskyrus dabar uždarytą Europos rekonstrukcijos agentūrą – nuo 2000 m. iki 2010 m. padidėjo apie 610 proc. nuo 94 700 000 EUR iki 578 874 000 EUR, o darbuotojų skaičius padidėjo apie 271 proc. nuo 1219 iki 4794 darbuotojų; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad decentralizuotų agentūrų skaičius padidėjo nuo 11 agentūrų 2000 m. iki 29 agentūrų 2010 m. ir tai atitinka 0,102 proc. viso 2000 m. ES biudžeto ir 0,477 proc. viso 2010 m. ES biudžeto,
I.Bendri finansų valdymo uždaviniai Veiklos asignavimų perkėlimas ir panaikinimas
1. nurodo, kad Audito Rūmai atkreipė dėmesį į tai, jog 2008 m. finansiniais metais daugelyje agentūrų buvo perkeliami ir panaikinami veiklos asignavimai; pabrėžia, kad tokia padėtis dažnai rodo, jog agentūrų lėšų planavimo sistemos turi trūkumų; todėl mano, kad agentūros turėtų pradėti taikyti:
–
veiksmingą sutartyse apibrėžtų terminų planavimo ir laikymosi kontrolės sistemą,
–
su veikla susijusios rizikos įvertinimo procedūrą, kuria remiantis atitinkamai būtų galima atidžiai stebėti veiklą,
–
diferencijuotų asignavimų dotacijoms sistemą, sudarydamos biudžetus ateityje, kad kitais finansiniais metais būtų išvengta panaikinimų;
2. taip pat pažymi, kad kai kurios agentūros turi problemų valdydamos gerokai padidėjusį biudžetą; kelia klausimą, ar nebūtų atsakingiau, jei biudžeto valdymo institucijos ateityje priimdamos sprendimus dėl tam tikrų agentūrų biudžeto padidinimo būtų atidesnės ir atsižvelgtų į tai, kiek laiko reikia norint pradėti vykdyti naują veiklą; atsižvelgdamas į tai, ragina agentūras, kurios dažnai susiduria su šia problema, biudžeto valdymo institucijai pateikti išsamesnę informaciją būsimų įsipareigojimų įvykdomumo klausimu;
Grynieji pinigai
3. atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis agentūrų nuolatos turi didelį grynųjų pinigų kiekį; ragina Komisiją ir agentūras numatyti galimybes grynųjų pinigų kiekį sumažinti iki priimtino lygio; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją taip pat apsvarstyti alternatyvius bendrus veiksmingo grynųjų pinigų valdymo planus ir parengti pasiūlymus siekiant pakeisti struktūrines sąlygas, kad jos būtų palankios veiksmingesniam grynųjų pinigų valdymui; tačiau taip pat pažymi, kad agentūros gauna mokėjimus po to, kai patvirtintas darbas užbaigtas ir už jį sumokėta (pavyzdžiui, pranešėjų atliekamas darbas), ir dėl to kiekvienu atveju būtina turėti tam tikrą grynųjų pinigų kiekį;
Viešųjų pirkimų procedūrų trūkumai
4. apgailestauja, kad Audito Rūmai keliose agentūrose vėl nustatė viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų; ypač susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai nustatė, jog visų pirma, prieš pradedant viešųjų pirkimų procedūrą, nebuvo atliekamas pradinis rinkos vertės įvertinimas, ir, antra, buvo nustatyti pasikartojantys ir rimti sutarčių priežiūros ir viešųjų pirkimų planavimo trūkumai; pabrėžia, kad tokia padėtis atskleidžia atitinkamų agentūrų įvairių tarnybų dideles gebėjimo bendradarbiauti problemas;
Žmogiškieji ištekliai
5. susirūpinęs, kad Audito Rūmai vėl nustatė, kad kai kuriose agentūrose būta personalo įdarbinimo procedūrų planavimo ir vykdymo trūkumų; pabrėžia, kad visų pirma reikia sumažinti numatytų ir iš tiesų užimtų darbo vietų skirtumą; pripažįsta su ES tarnybos nuostatų įgyvendinimu susijusius sunkumus, su kuriais ypač susiduria decentralizuotos agentūros; taip pat ragina, kad agentūros užtikrintų didesnį skaidrumą ir nediskriminacines sąlygas vidaus ir išorės kandidatams;
Susitarimai dėl būstinės
6. nurodo, kad agentūrų ir priimančių šalių sudaryti susitarimai dėl būstinės dažnai turi trūkumų, dėl kurių kyla veiksmingumo problemų (didelės transporto vykstant į agentūrą išlaidos, su agentūrų išnuomotais pastatais susijusios problemos ir problemos, susijusios su darbuotojų socialine įtrauktimi); todėl ragina, kad, Tarybai priimant sprendimą dėl agentūros būstinės, priimančios šalys pateiktų išsamesnius ir agentūroms palankesnius susitarimus dėl būstinės; taip pat pritaria tam, kad agentūros būstinė galėtų būti perkeliama, jei dėl minėtųjų susitarimų atsirastų didelių veiksmingumo problemų; ragina tarpinstitucinę agentūrų reikalų darbo grupę spręsti šį klausimą ir galbūt nustatyti bendrus susitarimų dėl būstinės standartus;
Vidaus auditas
7. nepritaria tam, kad agentūros įdarbintų laikinus darbuotojus atlikti finansines užduotis, kurios laikomos slaptomis;
8. ragina agentūrų valdančiąsias tarybas deramai atsižvelgti ir įgyvendinti Komisijos vidaus audito tarnybos rekomendacijas, kad būtų galima skubiai imtis būtinų priemonių ir pašalinti nustatytus trūkumus;
9. mano, kad 2006 m. Europos maisto saugos tarnybos sukurtas audito komitetas atlieka svarbų vaidmenį, padėdamas valdančiajai tarybai ir užtikrindamas, kad Komisijos vidaus audito tarnybos ir Tarnybos vidaus audito tarnybos darbas būtų tinkamai atliktas ir į jį deramai atsižvelgtų valdančioji taryba ir vykdantysis direktorius; mano, kad šios Tarnybos audito komitetas galėtų būti pavyzdys kitoms agentūroms;
II.Agentūrų valdymas Agentūrų gyvavimo pagrindimas
10. pažymi, kad kai kurių agentūrų kompetencijos sritys labai panašios; todėl ragina tarpinstitucinę agentūrų reikalų darbo grupę apsvarstyti kai kurių agentūrų glaudesnio bendradarbiavimo ar net sujungimo galimybes;
11. be to, nurodo, kad nedidelės agentūros, kuriose dirba mažiau nei 75 darbuotojai, pvz., Europos policijos koledžas, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir Europos GNSS priežiūros institucija, susiduria su rimtomis riboto veiksmingumo problemomis; todėl ragina tarpinstitucinę agentūrų reikalų darbo grupę apsvarstyti agentūrai gyvuoti reikalingų mažiausių išteklių nustatymo galimybę ir įvertinti bendrųjų paslaugų, pvz., paramos vykdant viešųjų pirkimų konkursų, su žmogiškaisiais ištekliais susijusias ir biudžetines procedūras, teikimo galimybę;
Drausminės procedūros
12. primena, kad Parlamentas savo 2006 m. ir 2007 m. rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo paragino agentūras svarstyti galimybę įsteigti agentūrų drausmės komisiją; pažymi, kad vykdant šį projektą esama sunkumų, nes visų pirma susiduriama su problemomis ieškant darbuotojų, kurie turėtų komisijos nariui būtiną atitinkamą profesinį rangą; nepaisant to, ragina už agentūrų tinklo koordinavimą atsakingą agentūrą įsteigti tarnautojų, turinčių drausmės komisijos nariui būtiną atitinkamą profesinį rangą, tinklą;
Agentūrų valdančiosios tarybos
13. pabrėžia, kad daugumos agentūrų, kurioms taikoma 2008 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, valdančiosiose tarybose yra po kiekvienos valstybės narės atstovą; mano, kad negalima laikyti, jog mažų agentūrų fiksuotos valdymo išlaidos yra mažos, kaip antai Europos policijos koledžo, kuris turi 27 atstovus valdančiojoje taryboje ir kuriame dirba tik 24 darbuotojai (2008 m. pradžios duomenys), ar Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros, kuri turi 84 atstovus valdančiojoje taryboje ir kurioje dirba 64 darbuotojai (2008 m.), atvejais;
14. reikalauja, kad ES agentūrų valdančiosios tarybos kaip įmanoma labiau užtikrintų užduočių ir išteklių (finansinių ir žmogiškųjų) planavimo atitiktį, taikydamos veikla pagrįstą biudžeto sudarymo ir valdymo principą, ir pabrėžia, kad agentūros turi laikytis patikimo finansų valdymo ir biudžetinės drausmės principo;
15. todėl ragina, kad tarpinstitucinė agentūrų reikalų darbo grupė apsvarstytų galimybę suteikti Komisijai blokuojančią balsų mažumą valdančiojoje taryboje, siekiant užtikrinti, kad būtų priimami agentūroms tinkami techniniai sprendimai;
Agentūrų direktorių vaidmuo
16. ragina, kad tarpinstitucinė agentūrų reikalų darbo grupė apsvarstytų, kokius įgūdžius ir kvalifikaciją turi turėti agentūros direktorius, kad galėtų veiksmingai eiti pareigas ir nuo agentūros įkūrimo momento užsitikrinti galimybę naudotis ekspertų ES biudžeto teisės klausimais paslaugomis;
Komisijos vaidmuo
17. ragina Komisiją dėti daugiau pastangų teikiant visą reikiamą administracinę pagalbą sąlyginai mažoms ir ypač neseniai įsteigtoms agentūroms;
III.Veikla
18. pabrėžia, kad agentūros turi parengti daugiametes darbo programas, remdamosi daugiamete Sąjungos strategija, skirta tam tikram sektoriui; nurodo, kad metinėje darbo programoje turėtų būti nustatyti konkretūs, įvertinami, įvykdomi, tinkami ir laiku pasiekiami tikslai (angl. SMART) ir numatyti priimtini, patikimi, paprasti ir tvarūs rodikliai (angl. RACER), kad būtų galima įvertinti pasiektus rezultatus; pažymi, kad kiekvienos agentūros darbo programą reikėtų rengti taip pat atsižvelgiant į biudžeto valdymo institucijos nustatytas agentūros biudžeto ribas; todėl ragina agentūras apsvarstyti planuojant atskiras veiklos rūšis H. L. Ganto diagramos taikymo galimybę, nes ja remiantis galima greitai nurodyti, kiek laiko kiekvienas agentūros darbuotojas skyrė projektui, ir skatinti į rezultatus orientuotą požiūrį;
19. teigiamai vertina Europos maisto saugos tarnybos pradėtą taikyti rizikos įvertinimo procedūrą, kuria remiantis 2009 m. jau turėjo būti galima vykdyti griežtesnę ir išsamesnę institucijos mokslinės ir administracinės veiklos kontrolę; ragina, kad kitos agentūros taip pat pasinaudotų šiuo geru Tarnybos pavyzdžiu;
20. mano, jog geras pavyzdys yra Europos aplinkos agentūros iniciatyva sukurta veiklai pagerinti skirta integruota kontrolės sistema, kuria remiantis sujungiamos įvairios valdymo kompiuterinės taikomosios programos ir agentūros direkcija gali stebėti, kaip realiu laiku vyksta pažanga įgyvendinant projektus ir naudojant išteklius; pažymi, kad remiantis šia integruota kontrolės sistema sujungiamos šios taikomosios programos:
i)
finansinės programos, kuriose nurodomas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis;
ii)
karjeros raidos ciklo programa, pagal kurią galima patikrinti pareiginių instrukcijų, atskirų veiklos rezultatų ir taisomųjų priemonių taikymo lygio suderinamumą;
iii)
darbo laiko registravimo sistema;
iv)
leidinių, siejančių kiekvieną produktą su darbo programos veiksmu, priežiūros sistema;
21. mano, jog geras pavyzdys yra Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo iniciatyva sukurta jo teikiamos informacijos stebėsenos sistema; pabrėžia, kad visų pirma taikant šią sistemą siekiama įvertinti, kaip panaudojama informacija, kurią fondas suteikia tikslinėms institucijoms ir kokį ji daro poveikį Sąjungos institucijoms ir socialiniams partneriams priimant sprendimus;
22. pabrėžia, jog vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą svarbu įvertinti agentūros veiklą ir šis vertinimas turi būti prieinamas Parlamento komitetui, sprendžiančiam su atitinkamomis agentūromis susijusius klausimus; todėl ragina Audito Rūmus į kitą savo agentūrų ataskaitą įtraukti šį klausimą;
23. atsižvelgdamas į tai, ragina, kad agentūros pateiktų lenteles, kurios būtų pridedamos prie kitų Audito Rūmų ataskaitų ir kuriose būtų palyginami metų, kai vykdoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, ir ankstesnių metų rezultatai, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucija galėtų geriau įvertinti agentūrų veiklą, vykdomą kiekvienais metais;
24. be to, ragina agentūras biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai perduoti loginius modelius, kurie turi būti pateikti vykdant agentūros veiklos auditą, kad būtų galima nustatyti ir susieti socialinius ir ekonominius poreikius, į kuriuos reikia atsižvelgti vykdant veiklą, siekiant tikslų, laimėjimų ir rezultatų, nes agentūrų pasiekti rezultatai yra labai svarbūs ir jie turi tapti labiau matomi;
IV.Tarpinstitucinis dialogas bendros agentūrų sistemos klausimu
25. pritaria tam, kad įsteigta tarpinstitucinė agentūrų reikalų darbo grupė, kurios tikslas išanalizuoti ir prireikus nustatyti bendrus decentralizuotų agentūrų minimalius standartus;
o o o
26. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją agentūroms, kurioms taikoma ši biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.
1. 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos policijos koledžo 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0198/2009 – 2009/2127(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos policijos koledžo 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos policijos koledžo 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Koledžo atsakymais(1),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimą 2005/681/TVR, įsteigiantį Europos policijos koledžą (CEPOL)(3), ypač į jo 16 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(4), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7–0075/2010),
1. atideda savo sprendimą dėl Europos policijos koledžo direktoriui suteikiamo patvirtinimo, kad Koledžo 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos policijos koledžo direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos policijos koledžo 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0198/2009 – 2009/2127(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos policijos koledžo 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos policijos koledžo 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Koledžo atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimą 2005/681/TVR, įsteigiantį Europos policijos koledžą (CEPOL)(7), ypač į jo 16 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(8), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7–0075/2010),
1. atideda Europos policijos koledžo 2008 finansinių metų sąskaitų uždarymą;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos policijos koledžo direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. 2010 m.gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos policijos koledžo 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0198/2009 – 2009/2127(DEC))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos policijos koledžo 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos policijos koledžo 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Koledžo atsakymais(9),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją (5827/2010 – C7–0061/2010),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimą 2005/681/TVR, įsteigiantį Europos policijos koledžą (CEPOL)(11), ypač į jo 16 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7–0075/2010),
A. kadangi Koledžas buvo įsteigtas 2001 m. ir nuo 2006 m. sausio 1 d. Finansinio reglamento 185 straipsnio prasme pertvarkytas į Bendrijos įstaigą, kuriai taikomas agentūroms parengtas Finansinis pagrindų reglamentas,
B. kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje apie Koledžo 2006 finansinių metų metines finansines ataskaitas pareiškė sąlyginę nuomonę dėl šiose finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo remdamiesi tuo, kad viešųjų pirkimų procedūros neatitiko Finansinio reglamento nuostatų,
C. kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje apie Koledžo 2007 finansinių metų metines finansines ataskaitas pareiškė sąlyginę nuomonę dėl šių finansinių ataskaitų patikimumo ir dėl jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo,
D. kadangi 2009 m. balandžio 23 d. Parlamentas suteikė patvirtinimą Europos policijos koledžo direktoriui, kad Koledžo 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas(13), ir savo rezoliucijoje, pridedamoje prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, inter alia:
–
išreiškė savo didelį susirūpinimą dėl to, kad Audito Rūmai nustatė atvejų, kai asignavimai buvo naudojami asmeninėms Koledžo personalo išlaidoms finansuoti;
–
paragino Koledžą priimti išsamias įgyvendinimo taisykles, įskaitant taisykles, pagal kurias būtų užtikrinamas viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumas pagal Finansinio reglamento nuostatas;
–
paprašė Komisiją įdėmiai kontroliuoti, kaip naudojamas Koledžo biudžetas;
–
atkreipė dėmesį į tai, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pradėjo vidaus tyrimą, susijusį su Koledžu,
E. kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje apie Koledžo 2008 finansinių metų metines finansines ataskaitas papildė savo nuomonę dėl metinių ataskaitų nereikšdami abejonių dėl jų patikimumo ir pareiškė sąlyginę nuomonę dėl šiose finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo,
1. apskritai mano, kad Koledžo atsakymai į Audito Rūmų pastabas vėl netinkami, o taisomosios priemonės, kurių jis ėmėsi, labai miglotos ir nekonkrečios, kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija galėtų nuspręsti, ar Koledžas pajėgus ateityje tinkamiau naudoti biudžeto lėšas,
Struktūrinės problemos
2. mano, kad dėl Koledžo mažumo kyla abejonių dėl jo pajėgumo veiksmingai spręsti problemas, kurias lemia ES finansų reguliavimo ir pareigūnų darbo tvarkos taisyklių sudėtingumas;
3. atkreipia dėmesį, kad kyla nepatogumų dėl to, kad Koledžo sekretoriatas yra Bramshile, maždaug 70 km nuo Londono, inter alia, personalo įdarbinimo ir susisiekimo viešuoju transportu problemų;
4. abejoja, ar naujasis Koledžo direktorius galės išspręsti šias struktūrines problemas;
5. mano, kad gal reikėtų svarstyti Koledžo prijungimo prie Europolo klausimą;
Koledžo valdymas ir skaidrumas
6. mano, kad Koledžo valdymo išlaidos nėra mažos, atsižvelgiant į tai, kad jame įdarbinti tik 24 darbuotojai, o Koledžo valdyboje yra 27 nariai (2008 finansinių metų pradžios duomenys);
7. pažymi, kad Koledžas savo interneto svetainėje nepaskelbė informacijos apie savo valdymo organus; todėl siekiant didesnio skaidrumo rekomenduoja Koledžo interneto svetainėje paskelbti valdybos narių sąrašą nurodant išsamius visų valdybos narių kontaktinius duomenis;
Finansinių ataskaitų patikimumas
8. labai susirūpinęs dėl to, kad ne visi pakeitimai, susiję su laikotarpiu, kai veikė rankiniu būdu pagrįsta apskaitos sistema, nes nustota naudotis senąja Koledžo apskaitos sistema (2008 m. gegužės 23 d.) ir įdiegta naujoji centrinė apskaitos sistema ABAC (2008 m. liepos 14 d.), atlikti tinkamu laiku ir kad finansinė informacija, susijusi su perkėlimais iš ankstesnių metų, asignuotųjų pajamų panaudojimu ir sąsaja su kai kuriais skaičiais 2007 m. balanse, nepakankamai aiški;
9. reiškia susirūpinimą, kad dėl to, jog 2008 m. tuo pačiu metu naudotos dvi ilgalaikio turto valdymo sistemos, kai kuriais atvejais Koledžas įrašė tą patį turtą du kartus ir nesinaudojo ženklinimu arba inventoriaus numeriais;
10. apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmų pastabose nurodoma, jog po to, kai Audito Rūmai 2007 m. finansinių metų ataskaitoje pateikė duomenis apie atvejus, kai asignavimai buvo naudojami asmeninėms išlaidoms padengti, net iki 2009 m. vidurio dar nebuvo pradėta išorės įmonės vykdoma ex post kontrolė; ragina Koledžą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų kuo greičiau atlikta minėtoji kontrolė ir kad šis trūkumas vėl nebūtų konstatuotas ataskaitoje apie Koledžo 2009 finansinių metų metinių sąskaitas;
Pirkimo procedūrų trūkumai
11. atkreipia dėmesį į pirkimų procedūrų, susijusių su viešojo prekių pirkimo sutartimi, kurios vertė sudaro apie 2 proc. veiklos išlaidų, pažeidimus; visų pirma pažymi, kad prekių pirkimo sutartis pagrįsta bendrąja sutartimi, kuri skirta tik mokymų sutartims sudaryti; be to, pažymi, kad pagal šios sutarties nuostatas Koledžas turi teisę atnaujinti arba pratęsti sutartį neribotam laikui;
12. kaip ir ankstesniais metais pabrėžia, kad Koledžas turi griežtai laikytis Finansinio reglamento ir EB viešųjų pirkimų teisės aktų ir tobulinti savo finansų valdymą;
13. reiškia susirūpinimą dėl to, kad Europos Audito Rūmai nustatė daug atvejų, kai buvo nesilaikoma administracinių ir finansinių taisyklių, pagal kurias reglamentuojamos kursų ir seminarų organizavimo išlaidos, sudarančios didžiąją dalį (64 proc.) Koledžo veiklos išlaidų; pažymi, kad didžioji dalis pažeidimų susijusi su tuo, kad: nepateikti susidariusių išlaidų patvirtinimo dokumentai, nepateikti dalyvavimo patvirtinimai, taip pat originalios sąskaitos ir dokumentai, reikalingi apgyvendinimo išlaidoms kompensuoti, nebuvo prašoma informacijos apie ekspertų kelionės išlaidas; mano, kad Koledžo atsakymai į Audito Rūmų pastabas ir pranešėjos klausimus, susijusius su minėtomis problemomis, buvo pernelyg migloti ir todėl nepriimtini biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai; ragina Koledžą imtis veiksmų ir ištaisyti šias klaidas;
Asignavimų perkėlimas
14. pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, kad reikėjo perkelti 2 700 000 EUR asignavimų sumą (tai sudaro 31 proc. viso Koledžo biudžeto); taigi yra susirūpinęs, kad ši padėtis neatitinka metinio periodiškumo principo ir parodo Koledžo biudžeto planavimo ir atitinkamai jo naudojimo trūkumus;
15. ragina Koledžą būsimame dotacijų biudžete pradėti taikyti diferencijuotų asignavimų sistemą, kad nereikėtų panaikinti asignavimų;
Kitos klaidos
16. atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nurodė, jog:
–
trimis atvejais (bendra suma 39 500 EUR) nebuvo numatyti teisiniai įsipareigojimai,
–
devyniais atvejais (bendra suma 244 200 EUR) nenumatyti biudžetiniai įsipareigojimai, prisiimami prieš teisinius įsipareigojimus,
taigi ragina Koledžą imtis veiksmų ir ištaisyti šias klaidas, o po to pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie tai, kas padaryta;
17. pažymi, kad ateinančiais metais Koledžo biudžeto įvykdymo patvirtinimas ir toliau turėtų būti grindžiamas Koledžo per metus atliktu darbu;
Tebevykstantis OLAF tyrimas
18. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pradėjo vidaus tyrimą, susijusį su Koledžu, reaguodama į tai, kad Audito Rūmai ir Vidaus audito tarnyba (VAT) nustatė, jog Koledžo darbuotojai naudojo viešąsias lėšas asmeniniais tikslais; pabrėžia, kad Parlamento prašymu Koledžas 2009 m. pateikė informaciją, susijusią su naudojimusi mobiliaisiais telefonais, darbuotojų būstams skirtų baldų tiekimu ir nemokamo darbuotojų vežimo į oro uostus ir geležinkelio stotis paslaugomis; pažymi, kad Koledžas pateikė tokią informaciją, susijusią su atitinkamomis sumomis ir su lėšų susigrąžinimu:
–
darbuotojų naudojimasis mobiliaisiais telefonais: 3 405 Didžiosios Britanijos svarai sterlingai už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio mėn. iki gruodžio mėn., visos lėšos susigrąžintos;
–
darbuotojų naudojimasis automobiliais: 1 157 Didžiosios Britanijos svarai sterlingai už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio mėn. iki gruodžio mėn., visos lėšos susigrąžintos; po to automobiliai parduoti,
–
baldai: 6 625 Didžiosios Britanijos svarai sterlingai už 2007 m. pirktus baldus; po to baldai parduoti,
–
nemokamo darbuotojų vežimo į oro uostus ir geležinkelio stotis paslaugos: nustatyta, kad per 2007 m. joms išleista 9 508 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų suma; pradėtas šių lėšų susigrąžinimo procesas;
19. ragina Koledžą ir Komisiją nedelsiant pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai OLAF tyrimo nustatytus faktus;
Žmogiškieji ištekliai
20. susirūpinęs, kad iki šiol su finansais susijusį darbą dirba laikinieji darbuotojai; atkreipia dėmesį į tai, kad tik 2009 m. Koledžas pranešė apie laisvą darbo vietą, siekdamas įdarbinti vidaus kontrolės standartų koordinatorių, ir kad pokalbiai su kandidatais į šį postą numatyti 2010 m. pradžioje;
Vidaus auditas
21. pripažįsta, kad savo audito ataskaitoje VAT pateikė 13 rekomendacijų (2 iš jų yra visų svarbiausios, o 9 labai svarbios) sąrašą; pažymi, kad šios rekomendacijos susijusios su Finansiniame reglamente nustatytų viešųjų pirkimų taisyklių laikymusi, patikinimu dėl valdymo, ilgalaikiu turtu (inventoriaus sistema), įgaliojimu valdymu (įgaliojimai privalo būti visiškai pagrįsti dokumentais ir reguliariai persvarstomi), biudžeto valdymu, apskaitos taisyklių ir principų laikymusi ir patikros lapu, pagal kurį užtikrinama, kad finansų kontrolė būtų nuosekli ir pagrįsta dokumentais;
Veiksmų planas, kurį ne vėliau kaip 2010 m. birželio 30 d. valdyba turi priimti ir Koledžo direktorius pradėti vykdyti
22. tikisi, kad pirmiausia valdyba greitai priims veiksmų planą, kuris atitiktų tikslus, nustatytus šios rezoliucijos priede; ragina Koledžo direktorių bendradarbiauti su VAT ir atsakingu generaliniu direktoratu ir parengti specialias priemones ir tvarkaraščius, pagal kuriuos minėtasis planas būtų įgyvendinamas, ir pateikti šias priemones ir tvarkaraščius valdybai tvirtinti; atitinkamai ragina VAT ir atsakingą generalinį direktoratą teikti visą reikalingą pagalbą, kad būtų nustatyti rodikliai, pagal kuriuos būtų galima reguliariais laiko tarpais matuoti pažangą, daromą įgyvendinant priemones, kurių ėmėsi Koledžas; tikisi, kad iki 2010 m. birželio 30 d. Koledžas informuos biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie patvirtintas konkrečias priemones ir rodiklius;
23. ragina Audito Rūmus kuo greičiau pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai raštą, kuriame būtų išdėstyta Audito Rūmų nuomonė apie patvirtintą Koledžo veiksmų planą;
o o o
24. pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(14) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.
PRIEDAS
Veiksmų planas, kurį ne vėliaiu kaip 2010 m. birželio 30 d. valdyba turi priimti ir Koledžo direktorius pradėti vykdyti
BIUDŽETO PLANAVIMAS
1. Tikslas:
Pagerinti Koledžo biudžeto ir veiklos planavimą ir priežiūrą.
Veiksmai:
Direktorius parengia daugiametį planą, kuriame būtų šios priemonės, vykdomos per direktoriaus tarnybos laiką:
–
numatytos priemonės (rezultatai ir poveikis);
–
susiję finansiniai poreikiai ir metinės biudžeto prognozės;
–
žmogiškieji ištekliai, kurių reikia, kad būtų įgyvendintos numatytos priemonės;
–
materialiniai ištekliai, kurių reikia, kad būtų įgyvendintos numatytos priemonės.
VIDAUS KONTROLĖS SISTEMOS
2. Tikslas:
Pagerinti finansų valdymą, susijusį su Koledžo darbu, įskaitant lėšas, kurios teikiamos programoms iš asignuotųjų pajamų (AGIS, ISEC ir MEDA).
Veiksmai:
Finansų valdymo sistemas reikia peržiūrėti (kartu pakeisti dabartines finansines procedūras), standartizuoti įvairios Koledžo veiklos finansų valdymą ir padaryti jį veiksmingesnį. Šia peržiūra taip pat siekiama užtikrinti, kad įvairių programų administratoriai teiktų kokybiškesnę finansinę informaciją.
3. Tikslas:
Oficialiai patvirtinti visas finansines procedūras ir naująją apskaitos sistemą, kaip reikalaujama pagal Finansinio pagrindų reglamento 43 straipsnį.
Veiksmai:
Leidimus duodantis pareigūnas ir įgaliotieji leidimus duodantys pareigūnai oficialiai pagrindžia dokumentais sistemas, kurias pradėjo taikyti, siekdami teikti apskaitos pareigūnui būtiną finansinę informaciją. Apskaitos pareigūnas oficialiai patvirtina sistemų aprašymus siekdamas užtikrinti, kad jam būtų teikiama labai kokybiška finansinė informacija, kurios reikia siekiant parengti metines finansines ataskaitas.
4. Tikslas:
Pagerinti išlaidų patikros aplinką (Audito Rūmų 2008 finansinių metų ataskaitos 14 punktas).
Veiksmai:
Oficialiai priimamos ir naudojamos veiksmingos procedūras ir (arba) patikros lapai, pagal kuriuos būtų užtikrinama, kad mokėjimų prašymai, kuriuos pateikia įstaigos, organizuojančios kursus Koledžo vardu, atitiktų galiojančias administracines ir finansines taisykles.
PERSONALAS
5. Tikslas:
Laisvų darbo vietų užpildymas, kad būtų pasiektas „normalus“ laisvų darbo vietų lygis (pvz., 5 proc.).
Veiksmai:
– Priimami ir įgyvendinami metiniai personalo planai tiems metams, kurie įtraukti į daugiametį planą, nurodytą anksčiau 1 punkte.
– Priimamos ir įgyvendinamos personalo gairės.
6. Tikslas:
Pagerinti padėtį personalo komplektavimo srityje.
Veiksmai:
Visi šiuo metu laisvi (arba agentūros darbuotojų užimti) etatai iki metų pabaigos užpildomi įdarbinant laikinus darbuotojus.
VIEŠIEJI PIRKIMAI
7. Tikslas:
Pagerinti viešųjų pirkimų kontrolės aplinką.
Veiksmai:
– Patvirtinamas ir naudojamas viešųjų pirkimų procedūrų vadovas ir patikros lapai siekiant užtikrinti, kad būtų pasirenkamos tinkamos procedūros, kurios būtų deramai įgyvendinamos.
– Patvirtinamas ir įgyvendinamas metinis prekių ir paslaugų pirkimo planas.
KITI KLAUSIMAI
8. Tikslas:
Baigti spręsti klausimą, susijusį su asignavimais, naudotais asmeninėms išlaidoms finansuoti.
Veiksmai:
Išorės auditorius pateikia galutinę ataskaitą, kurioje išdėstoma ši informacija:
–
visa asignavimų, naudotų asmeninėms išlaidoms finansuoti, suma;
–
iki dabar susigrąžintos sumos;
–
galimybė susigrąžinti negrąžintas sumas ir jų susigrąžinimo tvarkaraštis.
– atsižvelgdamas į penkių Europos Sąjungos valstybių bei Lotynų Amerikos ir Karibų jūros (LAKR) šalių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimų, vykusių Rio de Žaneire (1999 m. birželio 28– 29 d.), Madride (2002 m. gegužės 17–18 d.), Gvadalacharoje (2004 m. gegužės 28–29 d.), Vienoje (2006 m. gegužės 12–13 d.) ir Limoje (2008 m. gegužės 16–17 d), metu priimtas deklaracijas,
– atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 13–14 d. Prahoje vykusio keturioliktojo Rio de Žaneiro grupės ir ES valstybių ministrų susitikimo metu parengtą bendrą komunikatą,
– atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 14 d. Prahoje vykusio Europos Sąjungos trejeto ir Centrinės Amerikos šalių ministrų konferencijos (San Chosė dialogas) metu parengtą bendrą komunikatą,
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 1 d. Estorilyje (Portugalija) vykusio devynioliktojo Lotynų Amerikos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo metu parengtą deklaraciją (Lisabonos deklaracija),
– atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė“ (COM(2009)0495),
– atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d. Europos Sąjungos Vadovų Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos santykių,
– atsižvelgdamas į Europos ir Lotynų Amerikos šalių Parlamentinės Asamblėjos (EuroLat) rezoliucijas, ypač į 2007 m. gruodžio 20 d. rezoliuciją dėl ES ir Lotynų Amerikos šalių santykių atsižvelgiant į 5-ąjį aukščiausiojo lygio susitikimą Limoje, ypatingą dėmesį atkreipiant į demokratišką valdymą, į 2009 m. balandžio 8 d. rezoliuciją dėl Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartijos ir į 2009 m. spalio 15 d. rezoliucijos dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerystės, atsižvelgiant į 2010 m. gegužės mėnesį vyksiantį VI aukščiausiojo lygio susitikimą, projektą,
– atsižvelgdamas į savo 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliucijas dėl globalinės partnerystės ir dėl bendrosios Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos valstybių santykių strategijos(1), taip pat į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tvirtesnės partnerystės(2), 2008 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 5-ojo Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo Limoje(3),
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl žemės drebėjimo Haityje, 2010 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl Venesuelos, 2010 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl sąžinės kalinių Kuboje,
– atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl moterų žudymo (isp. feminicidios) Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje, ir į Europos Sąjungos vaidmenį kovoje su šiuo reiškiniu(4),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7–0111/2010),
A. kadangi ES ir Lotynų Amerikos dviejų regionų strateginė partnerystė labai svarbi, taip pat kadangi abiem regionams labai svarbu ir toliau plėtoti ir gerinti šią partnerystę,
B. kadangi vienas iš Ispanijos pirmininkavimo ES ir būsimų Belgijos bei Vengrijos pirmininkavimo prioritetų yra ES ir Lotynų Amerikos santykių stiprinimas,
C. kadangi nuo pirmojo aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio 1999 m., ši dviejų regionų strateginė partnerystė toli pažengė, ypač aukščiausiojo lygio susitikimo Vienoje metu, kai buvo įsteigta EurLat Parlamentinė Asamblėja – dviejų regionų strateginės partnerystės parlamentinė šaka, tačiau yra daugiau sunkumų ir iššūkių, kuriuos reikia nugalėti,
D. kadangi vienas pagrindinių dviejų regionų strateginės partnerystės tikslų – regionų integracija ir regioninių bei dvišalių, taip pat strateginių partnerysčių asociacijos susitarimų sudarymas,
E. kadangi Pietų Amerikos tautų sąjunga (UNASUR), – nors ir kitokio pobūdžio nei įvairūs kontinentinės integracijos procesai (CAN, MERCOSUR, SICA) organizacija, – gali paskatinti šiuos integracijos procesus,
F. kadangi išlieka esamų ir būsimų konfliktų tarp Lotynų Amerikos šalių galimybė, palankiai vertintina tai, kad subsidiarumo principą taikydamos vyriausybės pasinaudoja visomis Lotynų Amerikos teisinių institucijų galimybėmis prieš kreipdamosi į kitas institucijas už žemyno ribų,
G. kadangi pastaraisiais metais tiek Lotynų Amerikos tiek Europos karinės išlaidos labai išaugo,
H. kadangi ši dviejų regionų strateginė partnerystė jau sustiprino abiejų jos šalių tarpusavio koordinavimą tarptautiniuose forumuose ir institucijose, kadangi reikia siekti ne tik parengti bendrą darbotvarkę, bet ir toliau koordinuoti pozicijas pasaulinės svarbos klausimais ir atsižvelgti į abiejų šalių interesus ir rūpesčius,
I. kadangi tai, kad ES neseniai ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, yra istorinis įvykis ir atsižvelgiant į tai, jog jos įgyvendinimas gali padaryti didelę įtaką efektyviai užtikrinat 60 milijonų Lotynų Amerikoje gyvenančių neįgalių piliečių civilines ir socialines teises, siekiant įgyvendinti jų lygias galimybes,
J. kadangi JAV išrinkta nauja valdžia, su kuria siejami dideli lūkesčiai,
K. kadangi Lotynų Amerikos teritorijoje gyvena daugiau nei 600 milijonų asmenų, kurie sukuria apie 10 proc. pasaulio BVP, joje auga apie 40 proc. planetos augmenijos rūšių ir ji turi išskirtinius žmogiškuosius išteklius,
L. kadangi ES ir Lotynų Amerikos santykiai grindžiami bendromis vertybėmis, o pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra svarbiausias strateginės partnerystės aspektas,
M. kadangi vystyti santykius su Lotynų Amerika naudinga abiem šalims ir gali būti pravartu tiek visoms ES valstybėms narėms, tiek visoms Lotynų Amerikos šalims,
N. kadangi lyčių aspekto integravimas į visas politikos kryptis gali padėti visuomenei tapti teisingesnei ir demokratiškesnei, tokioje visuomenėje ir į moteris, ir į vyrus žiūrima kaip į lygius visais gyvenimo aspektais,
O. kadangi ES ir LAKR kartu apima daugiau nei milijardą gyventojų ir trečdalį visų Jungtinių Tautų valstybių narių,
P. kadangi ES teikia daugiausiai vystomosios pagalbos, yra pagrindinė investuotoja į Lotynų Ameriką, antra pagal svarbą prekybos partnerė (pirma MERCOSUR ir Čilėje) ir nuo dviejų regionų strateginės partnerystės sudarymo 1999 m. jau finansavo projektų ir programų už daugiau nei 3 000 milijonų eurų,
Q. kadangi 2010 m. pasaulis dar lėtai atsigauna nuo visuotinės recesijos ir nors Lotynų Amerikos šalys krizę atlaikė geriau nei kitos išsivysčiusios ekonomikos šalys ir 2010 m. jų ekonomika vidutiniškai augs beveik 3 proc., atsigavimas bus labai nevienodas, o augimas nepakankamas, siekiant aiškiai pagerinti socialines gyventojų sąlygas, kurie gauna daug prastesnę socialinę apsaugą negu Europos gyventojai,
R. kadangi kai kuriose didelėse Lotynų Amerikos šalyse ir ES valstybėse narėse aukštas jaunimo nedarbo lygis,
S. kadangi, nepaisant didelės pažangos, regione matomi pavojingi vaikų ir motinų mirtingumo rodikliai,
T. kadangi narkotikų gamyba ir prekyba išlieka labai rimta regiono problema; atsižvelgiant į tai, kad dėl kokos lapų auginimo Pietų Amerikoje iškilo ir išaugo politinė kultūrinė Jungtinių Tautų, kurios šią kultūrą draudžia, konvencijų ir rezoliucijų, ir oficialios kai kurių vyriausybių doktrinos, kaip antai Bolivijos, teigiančios, kad šis augalas priklauso vietinių kultūrai, kolizijos problema,
U. atsižvelgiant į skurdą, nelygybę ir diskriminaciją, kurią patiria kai kurių daugelio Lotynų Amerikos šalių vietos bendruomenės,
V. kadangi reikia labai pagerinti svarbiausių sektorių, pavyzdžiui, energetikos, vandens, infrastruktūrų ir komunikacijų, veiklą ir pasiekti tokių rezultatų, kokių buvo pasiekta telekomunikacijų sektoriuje,
W. kadangi be atitinkamo infrastruktūrų vystymo bus sustabdyta Lotynų Amerikos regiono plėtra ir gebėjimas prisidėti prie integracijos procesų,
X. kadangi Lotynų Amerika labai susirūpinus dėl ES politikos imigracijos srityje ir kadangi reikia pasiekti susitarimą, kuriame būtų atsižvelgiama į visus teisėtus Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerių interesus, susijusius su šia jautria sritimi,
Y. kadangi Europos investicijų bankas (EIB) Lotynų Amerikoje pradėjo veikti 1933 m. ir dabar (2007–2013 m) jis projektų finansavimui regione skyrė 2,8 milijardų eurų,
Z. kadangi paskutiniame Iberijos ir Amerikos šalių aukščiausiojo lygio susitikime buvo nuspręsta, kad inovacijos ir žinios yra pagrindinės priemonės siekiant panaikinti skurdą, kovoti su alkiu ir siekti tvaraus vystymosi,
AA. kadangi neseniai atliktame Iberijos ir Amerikos šalių švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos ir Lotynų Amerikos ir Karibų baseino ekonomikos komisijos (isp. CEPAL) tyrime teigiama, kad reikalingas 55 milijardų biudžetas siekiant per 10 metų, t. y. 2011–2021 m., įgyvendinti 2021 m. švietimo tikslus, skirtus pašalinti dabartinę didžiulę nelygybę ir neraštingumą, užtikrinti 15 milijonų 3–6 metų vaikų, neinančių į mokyklą, švietimą ir sukurti tvirtas ir veiksmingas profesinio mokymo sistemas, taip pat labai pagerinti jų galimybes stoti į universitetus,
1. teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė“, skirtą nustatyti, įvertinti ir pateikti veiklos pasiūlymus siekiant visavertės dviejų regionų strateginės partnerystės;
2. džiaugiasi pirmininkaujančios Ispanijos pastangomis, paskatinusiomis pasirašyti ES ir Centrinės Amerikos partnerystės sutartį ir daugiašalius prekybos susitarimus su Kolumbija ir Peru, taip pat tvirta valia bei noru atnaujinti ES ir MERCOSUR derybas;
3. pakartoja, kad remia įvairius regioninės Lotynų Amerikos integracijos procesus, kuriais pagrįsta dviejų regionų strateginė partnerystė, ir tikisi, kad ši dviejų regionų strateginė partnerystė sudarys galimybes pagerinti pozicijų koordinavimą krizių ir pasaulinės svarbos klausimų atvejais, remiantis bendrais interesais, vertybėmis ir rūpesčiais;
4. atsižvelgia į politinius pokyčius abiejuose regionuose ir teigia, kad reikia atidžiai stebėti įvykių raidą ir prireikus pakeisti Europos Sąjungos politiką Lotynų Amerikai ir pritaikyti ją prie naujų aplinkybių;
5. pabrėžia, kad labai svarbūs tie principai ir vertybės, kuriais grindžiama dviejų regionų strateginė partnerystė, pavyzdžiui, pliuralistinės ir atstovaujamosios demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms (politinėje, ekonominėje ir socialinėje srityse) ir pagrindinėms laisvėms, žodžio laisvės, teisinės valstybės, teisės viršenybės, teisės į sąžiningą teismą, teisinio saugumo ir visų formų diktatūros ar autoritarizmo pasmerkimo;
6. ragina visus dviejų regionų strateginės partnerystės subjektus vykdyti savo gero valdymo ir socialinio teisingumo įsipareigojimus;
EP strateginė Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos dviejų regionų strateginės partnerystės vizija
7. patvirtina, kad pagrindinis Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos dviejų regionų strateginės partnerystės tikslas – iki 2015 m. sukurti Pasaulinę tarpregioninę Europos ir Lotynų Amerikos partnerystę politikos, ekonomikos, prekybos, socialinėje ir kultūros srityse, kuri užtikrintų tvarų abiejų regionų vystymąsi;
Priemonės, kuriomis siekiama pasaulinės tarpregioninės Europos ir Lotynų Amerikos partnerystės tikslų Politinėje dviejų regionų strateginės partnerystės srityje
8. ragina pasinaudoti naujomis, įsigaliojus Lisabonos Sutarčiai atsiradusiomis, galimybėmis siekiant dviejų regionų strateginės partnerystės;
9. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti Sąjungos išorės veiksmų, kuriuos rems Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Lotynų Amerikos atžvilgiu vienybę, darną ir efektyvumą, taip pat ragina aktyviai dalyvauti būsimame Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių aukščiausiojo lygio susitikime, vyksiančiame 2010 m. gegužės mėnesį Madride;
10. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Tarybą nustatyti aiškias gaires, siekiant kuo geriau bendradarbiauti ir kartu skatinti veiksmingą daugiašališkumą, užtikrinti aplinkos ir gamtinių išteklių apsaugą, kovoti su klimato kaita, gerinti Jungtinių Tautų turimus gebėjimus palaikyti ir konsoliduoti taiką, užtikrinti, jog bus siekiama Tūkstantmečio Tikslų, taip pat vadovaujantis tarptautine teise kovoti su bendra grėsme, kylančia taikai ir saugumui, įskaitant prekybą narkotikais ir ginklais, organizuotą nusikalstamumą ir terorizmą, kaip buvo nuspręsta Limoje;
11. taip pat ragina nustatyti tinkamus EuroLat Asamblėjos ir įvairių ES organų institucinio bendradarbiavimo mechanizmus, kaip buvo nuspręsta aukščiausiojo lygio susitikimo Limoje išvadose;
12. dar kartą pakartoja, kad EIVT turi ateityje užtikrinti, kad į EP nuomonę būtų atsižvelgiama ES delegacijose, ypač esančiose labai svarbiuose regionuose, pavyzdžiui Lotynų Amerikoje, ir būtų sukurtas veiksmingas dialogas, užtikrinantis visavertį bendradarbiavimą su Parlamentu;
13. rekomenduoja patvirtinti Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartiją, kuri pagal susijusius Jungtinių Tautų ir tarptautinės teisės aktus apimtų bendros politinės veiklos ir saugumo strategijas ir kryptis siekiant užkirsti kelią bendroms grėsmėms, su kuriomis susiduria dviejų regionų strateginės partnerystės nariai;
14. palankiai vertina UNASUR atliktą darbą ir diplomatinius laimėjimus Pietų Amerikoje;
15. pabrėžia savo įsitikinimą, kad daugelio Lotynų Amerikos partnerių vidaus stabilumas vis dar priklauso nuo valstybės reformos, kurią vykdant ir priimant sprendimus reikia iki galo ir veiksmingai įtraukti visas vietos tautas ir kitas mažumas, taip siekiant išvengti bet kokios diskriminacijos ir paremti jų kultūrines teises bei tradicijų išsaugojimą, nes tai dar labiau praturtintų visuomenę ir sustiprintų demokratinį valdymą;
16. perspėja, kad veiksmingas ir nepriklausomas teismų administravimas ir atsakingos, atskaitingos ir skaidrios valdančiosios institucijos veiksminga, žmogaus teises užtikrinanti politika suteikia piliečiams saugumo jausmą, padeda sustiprinti jų pasitikėjimą atstovaujančiąja parlamentine sistema ir užkerta kelią abejingumui;
17. ragina su paskirties ir kilmės bei tranzito šalimis tęsti ir plėtoti konstruktyvų dialogą migracijos Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos regionuose klausimais; šiuo požiūriu pritaria oficialiam visapusiškam dviejų regionų dialogui dėl migracijos tarp Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių, kuris pradėtas 2009 m. birželio 30 d., taip skatinant Limos aukščiausiojo lygio susitikimo įsipareigojimų vykdymą; taip pat džiaugiasi dėl parlamentinėje EuroLat asamblėjoje įsteigtos migracijos darbo grupės, kuri siekia sukurti dialogo ir pasiūlymų šioje srityje forumą, siekdama atsižvelgti į abiems partnerėms opius klausimus šioje srityje;
18. atkreipiant dėmesį į šiuo metu vykdomus projektus Peru, Kolumbijoje ir Bolivijoje, rekomenduoja padidinti lėšas, skirtas narkotinių kultūrų išnaikinimui, vykdant alternatyvaus vystymosi finansavimo programas ir ieškant būdų, kaip įtraukti atitinkamas bendruomenes;
19. apgailestauja, kad kai kurios šalys, nepaisydamos didžiulių poreikių, kylančių dėl nepakankamo išsivystymo, skurdo, pandemijų, prastos mitybos, nusikalstamumo ir stichinių nelaimių, pirmiausia ypatingai didelį finansavimą skiria karinėms išlaidoms;
20. teigia, kad klimato kaita ir pasaulinis atšilimas turėtų ir toliau būti vienu politinės ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių darbotvarkės prioritetų; pabrėžia, kad būtina laikytis bendrų pozicijų įvairiuose, ypač JT organizuojamuose, forumuose, skirtuose dialogui aplinkos ir klimato kaitos klausimams, taip pat remti 2010 m. pabaigoje Meksikoje organizuojamą aukščiausiojo lygio susitikimą; taip pat po pirmojo abiejų regionų aplinkos apsaugos ministrų susitikimo 2008 m. kovo mėn. Briuselyje, prašo šių susitikimų tęstinumo; be to pabrėžia, kad neturtingiausieji, ir ypač vietos gyventojų bendruomenės, yra pirmosios klimato kaitos ir visuotinio atšilimo neigiamo poveikio aukos; taip pat tikisi, kad taikant Lotynų Amerikos investicinę priemonę (LAIP), be kita ko, būtų remiami kovos su klimato kaitos padariniais, viešojo priemiestinio transporto ir elektrinių transporto priemonių projektai, Ekvadoro projektas „ITT-Yasuní“ ir t.t.;
Ekonominėje ir prekybos dviejų regionų strateginės partnerystės srityje
21. pakartoja savo pasiūlymą sukurti Europos ir Lotynų Amerikos visuotinės tarpregioninės partnerystės zoną, suderintą su modeliu „PPO ir regionai“, ir įgyvendinti šį procesą dviem etapais;
22. siekiant pabaigti pirmąjį etapą primygtinai skatina vėl tęsti Europos Sąjungos ir MERCOSUR partnerystės derybas, kadangi sėkmingai pasirašytas šio tipo partnerystės susitarimas būtų ypač svarbus ir paveiktų 700 milijonų asmenų, taip pat būtų daugiausiai siekiantis dviejų regionų susitarimas pasaulyje, taip pat iki aukščiausiojo lygio susitikimo Madride pabaigti Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo derybas, peržiūrėti 2003 m. ES ir Andų bendrijos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą ir išplėtoti galiojančius asociacijos susitarimus Meksika ir Čile; pabrėžia, kad derybos dėl ES ir Andų bendrijos šalių daugiašalio prekybos susitarimo buvo sėkmingai baigtos; stengsis deramai kruopščiai vykdyti šių susitarimų ratifikavimo Parlamente procedūrą, siekdamas užtikrinti, kad susitarimai turėtų teigiamą poveikį visiems abipusiai svarbiems aspektams;
23. primena, kad ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo derybos pradėtos remiantis regioniniu požiūriu ir pabrėžia, kad jas reikėtų baigti tuo pačiu būdu, užtikrinant, kad nė viena šalis neliktų nuošalyje;
24. siekiant pabaigti antrąjį etapą ir sudaryti pasaulinės tarpregioninės partnerystės susitarimą iki 2015 m., ragina teisiškai ir instituciškai visame geografiniame regione remti visas dviejų regionų strateginės partnerystės dalyves, taip pat numatyti bendras nuostatas ir taisykles, kurių laikantis būtų siekiama įgyvendinti įvairias laisves, siekiant sukurti kuo platesnę partnerystę, vieną vertus, detalizuojant Lotynų Amerikos vidaus integracijos susitarimus, kitą vertus, skatinant ES ir įvairių šalių bei regionų grupių asociacijos procesą;
Socialinėje dviejų regionų strateginės partnerystės srityje
25. rekomenduoja Jungtinių Tautų aukšto lygio susitikime, vyksiančiame 2010 m., veikti suderintai ir koordinuoti abiejų regionų pozicijas siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, ypač susijusių su kova su skurdu, stabilių ir kokybiškų darbo vietų kūrimu ir atskirtų grupių, ypač vietos gyventojų, vaikų, moterų ir neįgaliųjų socialine įtrauktimi;
26. mano, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – vieni iš svarbiausių tikslų, kuriuos reikia pasiekti iki 2015 m. nukreipiant investicijas į skurdžiausias šalis ir skiriant jas labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, ir ragina abu regionus pasiekti bendrą sutarimą iki 2010 m. rugsėjo mėn. vyksiančio TVT aukšto lygio susitikimo;
27. tikisi, kad prasidėjęs rimtas ir išsamus dialogas mokslo, technologijos ir inovacijų klausimais gali duoti postūmį kuriant Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos inovacijos ir žinių erdvę, sekant inovacijų susitarimo su Čile pavyzdžiu;
28. pakartoja, kad švietimas ir investicijos į žmogiškuosius išteklius yra socialinės sanglaudos ir socialinio bei ekonominio vystymosi pagrindas ir reikalauja ryžtingų pastangų bei tinkamo finansavimo kovai su neraštingumu, kurio lygis vis dar išlieka aukštas kai kuriose regiono šalyse, ypač tarp mergaičių ir moterų, ir teisės į valstybinį nemokamą pradinį bei vidurinį išsilavinimą, kuris šiuo metu dėl lėšų stokos kai kurių valstybių biudžetuose ribotas; taigi, remia Lotynų Amerikos šalių švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (OEI) parengtą projektą „2021 m. švietimo tikslai – švietimas, kurio linkime tūkstantmečio kartai“;
29. pažymi, kad be svarbiausių socialinės ir ekonominės aplinkos pokyčių Lotynų Amerika negalės sukurti žinių visuomenės – svarbiausio strateginio vystymosi veiksnio;
30. džiaugiasi švietimo ir keitimosi žiniomis bei pažangiosios patirties teisės srityje iniciatyvomis, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos teisinių tyrimų, plėtros ir inovacijų centro įsteigimu, džiaugiasi 100 grupės sukūrimu ir tikisi, kad minėtosios iniciatyvos gali būti ypatingai naudingos priemonės siekiant remti Komisijos pastangas kurti dviejų regionų strateginę partnerystę;
31. pataria toms Lotynų Amerikos šalims, kurios turi ginčų su kaimyninėmis pasienio ar kitomis šalimis arba gali jų turėti (dėl valstybės sienų ar dėl kitų klausimų), dėti visas pastangas ir kreiptis į įvairių integracijos procesų ar bendro pobūdžio žemyno teismus, ir vengti perkėlimo į teismus kitame pusrutulyje;
32. džiaugiasi, kad siekiama lyčių lygybės; ragina dėti daugiau pastangų šioje srityje, rekomenduoja vystyti ES ir Lotynų Amerikos bendradarbiavimo priemones, kuriomis skatinama stiprinti teisinę moterų padėtį, vienodas mokymosi ir darbo galimybes ir žmogaus bei socialines teises, ir ragina vyriausybes ir atitinkamas bendradarbiavimo organizacijas remti tokias iniciatyvas ir skirti pakankamai žmogiškųjų, finansinių ir techninių išteklių;
33. ragina, kad vykdant strateginę partnerystę, susijusios institucijos atitinkamais finansiniais ir techniniais ištekliais remtų politikos kryptis smurto prieš moteris prevencijos ir jų apsaugos nuo smurto srityje;
34. palankiai vertina Amerikos žmogaus teisių teismo neseniai priimtą sprendimą Campo Algodonero moterų nužudymo byloje Meksikoje, kuris sukuria precedentą visam regionui; ragina Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių vyriausybes ateityje savo veikloje vadovautis šiuo teismo sprendimu ir užtikrinti, kad kartu su griežtu smurto prieš moteris pasmerkimu būtų numatyta tinkamai finansuojama apsauga, prevencija ir atkuriamojo teisingumo programos; be to, ragina prisiimti tvirtą įsipareigojimą kovoti su smurtu dėl lyties apskritai ir atitinkamai investuoti į reprodukcinės sveikatos užtikrinimą, taip pat į programas, skirtas lyčių lygybei, švietimui lyčių klausimais ir galimybei taikyti šeimos planavimo būdus skatinti, kaip numatyta Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programoje(1994 m.);
35. džiaugiasi paskutinių metų Europos Komisijos, Visos Amerikos plėtros banko (IDB), Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP), Lotynų Amerikos ir Karibų baseino ekonomikos komisijos (isp. CEPAL), Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko pastangomis socialinės sanglaudos srityje ir rekomenduoja atnaujinti ir sustiprinti programas EuroSociAL, URB-AL ir EUrocLIMA; aip pat ateityje tinkamai įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją siekiant skatinti 60 milijonų piliečių, kurie turi kokią nors negalią ir kuriems Lotynų Amerikos regione kyla didelė atskirties grėsmė, lygias galimybes;
36. pakartoja, kad svarbu dalintis patirtimi bendrų interesų, pavyzdžiui socialinės sanglaudos, srityje, siekiant kovoti su skurdu ir sumažinti nelygybę; palaiko šiuo požiūriu ES ir Lotynų Amerikos šalių forumą ministrų lygmeniu dėl socialinės sanglaudos, kuris vyko Limoje 2010 m. vasario 8 – 10 d. ir kuris buvo skirtas „Skatinti padorų darbą jaunimui: kaip skatinti socialinę sanglaudą“, ir palankiai vertina Bahía deklaraciją, priimtą IV tarptautiniame EUROsociAL tinklų susitikime, vykusiame 2009 m. birželio 25 d.;
37. palankiai vertina ES ir LAK ministrų bei aukštų socialinės apsaugos pareigūnų susitikimą, vyksiantį 2010 m. gegužės 13 ir 14 d. Alcalá de Henares (prie Madrido), dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir palaiko Lotynų Amerikos socialinės apsaugos organizacijos (isp. OISS) darbą, skatinantį ekonominę ir socialinę gerovę koordinuojant ir keičiantis tarpusavio patirtimi socialinės apsaugos srityje, ir ragina, kad pareigūnų susitikime ir OISS būtų teikiami novatoriški pasiūlymai, siekiant užtikrinti kuo geresnę socialinę atitinkamų gyventojų apsaugą;
38. pažymi, kad regioninė integracija, kurios siekia daugelis Lotynų Amerikos vyriausybių ir kurią skatina ES, turėtų pagerinti infrastruktūrą, regioninę prekybą ir pagilinti kiekvienos šalies žinias apie kitų šalių pagrindinius politinius, socialinius ir ekonominius veiksnius;
39. kartoja, kad konkrečių ir praktinių veiksmų strategija siekiant integracijos (kelių, geležinkelių, naftotiekio ir dujotiekio, bendradarbiavimo atsinaujinančios energijos srityje, tarpregioninės prekybos plėtra ir kt.) ir įvairių subjektų, vykdančių veiklą savo regione, reklama, palengvintų integracinį postūmį ir sustiprintų bendruomenės jausmą regione;
40. pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią šio regiono augimo sąstingiui ir išvengti tvarios plėtros blokavimo, reikia suderinti strategiją energetikos, vandens ir ryšių sektoriuose;
41. rekomenduoja Lotynų Amerikos vyriausybėms, ir prašo visos įmanomos Europos Sąjungos paramos sprendžiant šį uždavinį, pripažįstant sunkią socialinę padėtį ir turint neblogas ekonomines perspektyvas, imtis ryžtingos ir nuoseklios politikos, pavyzdžiui, investicijų į viešuosius darbus, vidaus rinkos stiprinimą, mažų ir vidutinių įmonių apsaugą, kredito išplėtimą, investicijų stiprinimą sveikatos ir švietimo srityje, didžiausią dėmesį skiriant jaunimo nedarbui ir užimtumo diskriminacijai dėl lyties;
42. šiuo požiūriu primena, kad nors ir gali būti sunku gauti pakankamą finansavimą minėtiesiems tikslams, būtina sukurti sąžiningą, teisingą ir šiuolaikišką mokesčių sistemą, pagal kurią būtų galima kovoti su mokesčių nemokėjimu ir peržiūrėti per dideles karines išlaidas;
43. ragina ES ir Lotynų Amerikos šalis, kuriose yra vietos gyventojų bendruomenės, skatinti artimesnį bendradarbiavimą ir įgyvendinti veiksmingus planus, skirtus kovai su badu, nepakankamu išsivystymu, neraštingumu ir lėtinėmis ligomis;
44. mano, kad ES ir LAKR partnerystės socialinės sanglaudos tikslą bus galima įgyvendinti tik tada, jei partnerystė skatins aukšto lygio išsivystymą ir sąžiningą įplaukų ir turto paskirstymą, ir kad šiam tikslui pasiekti reikia imtis konkrečių priemonių skurdui naikinti vadovaujantis Tūkstantmečio vystymosi tikslais ir stiprinti LAKR šalių teisinę sistemą;
45. pabrėžia, kad LAKR šalims labai svarbus apsirūpinimo maistu saugumas ir pakankami maisto atsargų laikymo pajėgumai, siekiant ateityje išspręsti maisto tiekimo problemas;
46. ragina ES įpareigoti tarptautines bendroves, įsisteigusias ES, LAKR šalyse taikyti tarptautiniuose susitarimuose, pvz., Tarptautinės darbo organizacijos tinkamo darbo skatinimo darbotvarkėje, nustatytus ekologinius ir socialinius standartus, kaip minimalius standartus, ir jų neapeiti;
Mechanizmai siekiant Strateginės partnerystės tikslų Instituciniai mechanizmai
47. rekomenduoja ir toliau du kartus per metus rengti aukščiausiojo lygio susitikimus, tačiau pabrėžia, kad santykiai su Lotynų Amerika turėtų neapsiriboti du kartus per metus rengiamais susitikimais, šis santykis turėtų būti stiprinamas turint ilgalaikę viziją;
48. siūlo pradėti politinį dviejų regionų dialogą, kuriame būtų nagrinėjami nauji trišaliai aspektai, susiję su ES, LAKR ir Azijai, ES, LAKR ir Afrikai ir ES, LAKR ir JAV bendromis temomis ir interesais, siekiant sukurti Europos ir Atlanto vandenyno erdve, kurioje būtų integruotos Jungtinės Valstijos, Lotynų Amerika ir Europos Sąjunga;
49. pakartoja savo pasiūlymą įsteigti Europos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono fondą, kurio pagrindiniai tikslai būtų padėti rengtis aukščiausiojo lygio susitikimams, stebėti šių susitikimų metų nagrinėtų politinių veiksmų sprendimus ir kryptis, būti diskusijų forumu ir koordinavimo centru tarp aukščiausiojo lygio susitikimų, vienyti politinius ir ekonominius veikėjus, institucijas, akademikus ir pilietinę visuomenę, kurie siekia sustiprinti Europos ir Lotynų Amerikos santykius, įskaitant EuroLat Parlamentinę Asamblėją;
50. siūlo šio fondo organizacinę struktūrą parengti tomis pačiomis sąlygomis kaip parengta Annos Lindh fondo struktūra, su prezidentu, patarėjų taryba teikiančia rekomendacijas dėl strateginių fondo krypčių valdytojų tarybai, direktoriui ir savo nacionaliniams tinklams, taip nukreipiant rekomendacijas visais lygmenimis;
51. pabrėžia, kad minėtojo fondo biudžetas turėtų būti nedidelis, tačiau pakankamas jo veiklai vykdyti, jis būtų finansuojamas iš ES ir Lotynų Amerikos šalių, dalyvaujančių šiame fonde, lėšų, ES biudžeto ir fondo savo paties lėšų, gautų iš savo veiklos arba lėšų, kurias skirtų rėmėjai, susiję su Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos erdve;
52. siūlo su minėtojo fondo priežiūra ir jam koordinuojant įsteigti migracijos stebėjimo centrą Europos ir Lotynų Amerikos erdvėje, kuris būtų atsakingas už nuolatinį ir detalų visų klausimų, susijusių su migracijos srautais šioje erdvėje, stebėjimą; įsteigti dviejų regionų konfliktų prevencijos centrą, kuris iš anksto numatytų galimų smurtinių ir ginkluotų konfliktų priežastis ir geriausiais būdais siektų užkirsti jiems kelią ir neleisti įsiliepsnoti; taip pat įsteigti dviejų regionų gaivalinių nelaimių prevencijos centrą, ypač po baisios nelaimės Haityje, įvykusios 2010 m. sausio 12 d. dėl stipraus žemės drebėjimo, ir Čilėje 2010 m. vasario 27 d. įvykusių žemės drebėjimo ir cunamio, centro tikslas būtų rengti bendras strategijas ir sukurti bendrą nelaimių pranešimo sistemą, siekiant sumažinti abipusį pažeidžiamumą, kylantį dėl gaivalinių nelaimių, vykstančių dėl klimato kaitos ar technologijų;
53. pabrėžia, kad reikia sudaryti subregioninius asociacijos susitarimus, dėl kurių šiuo metu deramasi, ir apgailestauja, kad kol kas kai kurie iš šių susitarimų yra dėl įvairių priežasčių užstrigę; tačiau perspėja, kad atsiradus nesprendžiamiems klausimams reikėtų ieškoti alternatyvių sprendimų, nepamirštant bendros strateginės vizijos ir siekiant neizoliuoti tų šalių, kurios siekia plėtoti savo politinius ir prekybos santykius su ES;
54. dar kartą pakartoja, kad ES remia regioninės integracijos procesus ir blokų derybų metodą, kurį ES taiko sudarydama asociacijos susitarimus, pvz., su Centrine Amerika; vis dėlto pripažįsta, kad šalys, norinčios pagerinti savo santykius su ES, neturėtų atsidurti nepalankioje padėtyje nei dėl regioninės integracijos proceso vidaus problemų, kaip pvz., Andų bendrija, nei dėl bloką sudarančių šalių nepriklausomų sprendimų, nors galbūt jie teisėti;
Finansavimo mechanizmai
55. remia Komisijos pasiūlytos Lotynų Amerikos investicinės priemonės (LAIP), kuri būtų aiškiai apčiuopiamas Sąjungos įsipareigojimas konsoliduoti regionų integraciją ir Lotynų Amerikos vidaus integraciją, steigimą ir tikisi, kad ji prisidės prie to, kad Europos investicijos pasiektų įvairesnes šalis ir sektorius; atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrijos biudžete 2013 m. skirta 100 milijonų eurų suma, kuri neapima valstybių narių papildomų indėlių ir subsidijų;
56. džiaugiasi, kad 2009 m. lapkritį buvo pasirašytas Europos investicijų banko (EIB) ir Visos Amerikos plėtros banko supratimo memorandumas ir remia EIB pastangas finansuoti projektus Lotynų Amerikoje, tačiau taip pat pastebi, kad tam, jog EIB įgyvendintų savo tikslus, jam reikia daugiau ES bei jos valstybių narių lėšų ir indėlių;
57. sutinka, kad įvairios ES finansinės priemonės labai svarbios, tačiau pabrėžia, jog būtina pakeisti požiūrį iš vien tiktai vystomojo bendradarbiavimo Lotynų Amerikoje, siekiant, kad Vystomojo bendradarbiavimo priemonės lėšos tektų labiau neturtingoms šalims ir pažeidžiamoms grupėms, ir sukurti naujas bendradarbiavimo formas su Lotynų Amerikos sparčiai augančios ekonomikos šalimis ir šiek tiek didesnes nei vidutines pajamas gaunančiomis šalimis naudojant bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis priemonę (ICI+); to siekiant primygtinai reikalauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 32 straipsnyje numatytus kriterijus ir principus įtraukti į ES bendradarbiavimo politiką šiame regione, taigi skatinti ir remti aktyvią šių asmenų socialinės įtraukties politiką;
58. pabrėžia, kad svarbu ir pageidautina siekti darnos įvairių Lotynų Amerikos finansinių sistemų reguliavimo ir priežiūros srityse, siekiant nutiesti tiltus ir kiek įmanoma jas susieti su Europos sistema, kuri pateikė konkrečių rezultatų plėtojant pažangius tarptautinių institucijų kontrolės modelius;
o o o
59. paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Europos Komisijai, taip pat Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinei asamblėjai, Lotynų Amerikos parlamentui, Centrinės Amerikos parlamentui, Andų parlamentui ir Pietų Amerikos bendrosios rinkos (MERCOSUR) parlamentui.
– atsižvelgdamas į derybas siekiant sudaryti išsamų ekonominį prekybos susitarimą, kurios buvo pradėtos 2009 m. gegužės 6 d. Prahoje vykusio ES ir Kanados aukščiausio lygio susitikimo metu,
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 9 d. rezoliuciją dėl pataisyto Europos Parlamento ir Komisijos pagrindų susitarimo, galiosiančio kitą teisėkūros kadenciją,
– atsižvelgdamas į sėkmingą 32-ąjį Delegacijos ryšiams su Kanada tarpparlamentinį susitikimą, kuris vyko 2009 m. lapkričio mėn. Briuselyje,
– atsižvelgdamas į pritarimo procedūrą, numatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi Kanada yra viena iš seniausių ir artimiausių Europos Sąjungos partnerių ir oficialūs santykiai su ja prasidėjo 1959 m.,
B. kadangi vykstančios derybos dėl išsamaus ekonominio prekybos susitarimo galėtų sustiprinti ES ir Kanados santykius,
C. kadangi iki 2010 m. kovo mėn. neatlikta nė vieno nuodugnaus tokio išsamaus ekonominio ir prekybos susitarimo poveikio socialinėje, aplinkos ir ekonomikos srityse vertinimo,
D. kadangi 2010 m. Kanada pirmininkauja Didžiojo aštuoneto (G-8) šalių grupei ir kitas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių aukščiausio lygio susitikimas vyks Kanadoje,
E. kadangi tikimasi, kad 2010 m. gegužės 5 d. Briuselyje vyksiančio ES ir Kanados aukščiausio lygio susitikimo metu daug dėmesio bus skiriama jau dabar glaudiems politiniams abiejų partnerių santykiam stiprinti, ypatingą dėmesį skiriant tokiems bendriems uždaviniams, kaip: derybos dėl išsamaus ekonominio prekybos susitarimo, uždaviniai užsienio reikalų ir saugumo srityje, ypač susiję su Afganistanu ir Pakistanu, bendra strategija Irano klausimu, branduolinių ginklų neplatinimas, Haitis ir tolesni veiksmai po Niujorke vykusios paramos teikėjų konferencijos, vystomasis bendradarbiavimas, suderinti veiksmai siekiant kovoti su finansų ir ekonomikos krize, klimato kaita ir energetika, pažanga pasaulio prekybos derybų Dohos raunde,
F. kadangi ES ir Kanada puoselėja bendras vertybes ir tvirtai įsipareigojusios daugiašaliu lygmeniu spręsti pagrindines problemas,
1. palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kuriame derybose dėl išsamaus ekonominio prekybos susitarimo pasiekta pažanga laikoma svarbiausiu ES ir Kanados ekonominių santykių aspektu; atsižvelgdamas į tai, mano, kad 2010 m. gegužės 5 d. Briuselyje vyksiantis ES ir Kanados aukščiausio lygio susitikimas suteikia puikią galimybę paspartinti šias derybas;
2. atkreipia dėmesį į Kanados ekonomikos, ypač bankų sektoriaus, atsparumą ekonomikos krizės metu; išreiškia ryžtą glaudžiai bendradarbiauti su Kanada Didžiojo dvidešimtuko lygmeniu tam, kad pasaulio mastu būtų imtasi suderintų veiksmų fiskalinių paskatų ir fiskalinio konsolidavimo srityje, ir mano, kad klausimas, susijęs su banko mokesčių arba operacijų mokesčio nustatymu pasaulio mastu, bus vienas svarbiausių Didžiojo dvidešimtuko aukščiausio lygio susitikimo Toronte metu;
3. pažymi, kad Kanada ir ES yra pasiryžusios taikyti koordinuotą, vientisą ir visaapimantį požiūrį tam, kad patenkintų neatidėliotinus ir ilgalaikius Haičio poreikius, sukurtų naują Haitį, kuriame būtų įgyvendinti su gimtąja šalimi susiję teisėti ir ilgai puoselėti Haičio žmonių lūkesčiai, ir kartu užtikrintų, kad Haitis prisiimtų atsakomybę už savo šalies atkūrimo procesą;
4. palankiai vertina neseniai Kanados parlamente pasakytoje Sosto kalboje paskelbtą ketinimą atverti Kanados telekomunikacijų pramonės rinką išorės konkurentams;
5. atkreipia dėmesį į ketinimą pradėti svarbią Kanados žvejybos valdymo sistemos reformą, į kurią taip pat būtų įtraukta Žvejybos šiaurės Atlante organizacija (angl. NAFO); yra nusivylęs Kanados vyriausybės pozicija per paskutinę Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (angl. CITES) šalių konferenciją dėl melsvojo tuno įrašymo į CITES 1 priedą,
6. dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Kanada vis dar taiko Čekijos Respublikos, Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams vizų reikalavimą, ir ragina nedelsiant šį reikalavimą panaikinti; pažymi, kad Kanados vyriausybė pradėjo taikyti vizų reikalavimą Čekijos Respublikos piliečiams po to, kai į Kanadą atvyko labai daug romų tautybės asmenų, ir todėl ragina valstybes nares tinkamai spręsti su romais susijusius klausimus Europoje; todėl palankiai vertina tai, kad Kanados ambasadoje Prahoje atidarytas vizų skyrius ir įsteigta ekspertų darbo grupė minėtuoju klausimu, ir tikisi, kad atlikus žadėtąją išsamią Kanados prieglobsčio sistemos peržiūrą bus panaikintas vizų reikalavimas;
7. pabrėžia, kad ES ir Kanada pasiryžusios kurti mažai anglies dioksido išskiriančiomis technologijomis pagrįstą pasaulio ekonomiką, kuri būtų saugi ir tvari, ir didinti pajėgumus siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos pasekmių; pabrėžia, kad vykstant ES ir Kanados aukšto lygio dialogui svarbu toliau tęsti diskusijas aplinkos apsaugos tema, įskaitant bendradarbiavimo Arkties regione aplinkos, energetikos ir jūrų laivybos srityse klausimus ir galimybes pradėti tarptautines derybas siekiant priimti tarptautinę sutartį dėl Arkties regiono apsaugos; palankiai vertina Kanados ryžimą, kaip neseniai skelbta Sosto kalboje, investuoti į ekologiškos energijos technologijas, užsitikrinti savo vietą pasaulyje kaip ekologiškos energijos supervalstybė ir pirmauti kuriant ekologiškas darbo vietas;
8. yra susirūpinęs dėl bituminio smėlio gavybos poveikio pasaulio aplinkai, nes gavybos metu į aplinką išskiriama daug CO2, ir dėl grėsmės vietos biologinei įvairovei;
9. primena Tarybai ir Komisijai, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas turi duoti pritarimą sudaryti tarptautinius susitarimus ir turi dalyvauti visais jų sudarymo procedūros etapais, taigi laukia išankstinio Komisijos pranešimo apie tai, kaip ji ketina vykdyti šį reikalavimą; atsižvelgdamas į tai primena, kad jo pateikti susirūpinimą keliantys klausimai dėl ES ir Kanados susitarimo dėl keleivio duomenų įrašų (angl. PNR) turės būti tinkamai ir kartu apsvarstyti ir tik po to bus galima duoti pritarimą;
10. tikisi, kad Kanada visiškai pritars ES prašymui numatyti galimybę viešai įvertinti Kovos su klastojimu prekybos susitarimą (KKPS), kaip reikalaujama jo 2010 m. kovo 10 d. rezoliucijoje, ir vykdyti šias derybas globojant tarptautinei organizacijai, iš kurių tinkamiausia būtų Pasaulio prekybos organizacija;
11. sveikina Vankuverio olimpiados organizacinį komitetą su 2010 m. žiemos olimpinių ir paraolimpinių žaidynių sėkme;
12. pabrėžia, kad ES ir Kanados santykiai nustatomi tik federacijos lygmeniu, tačiau palankiai vertina tai, kad provincijos ir teritorijos dalyvauja derantis dėl išsamaus ekonominio ir prekybos susitarimo ir sprendžiant dėl kai kurių kitų ES ir Kanados santykių aspektų;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, pagal rotacijos principą ES pirmininkaujančiai šaliai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Kanados vyriausybei.
SWIFT
219k
60k
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos rekomendacijos Tarybai įgalioti pradėti Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybas dėl susitarimo, pagal kurį Jungtinių Valstijų Iždo departamentui būtų teikiami finansinių pranešimų duomenys siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui bei su jais kovoti
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl savitarpio teisinės pagalbos(1),
– atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją Tarybai įgalioti pradėti Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybas dėl susitarimo, pagal kurį Jungtinių Valstijų Iždo departamentui būtų teikiami finansinių pranešimų duomenys siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui bei su jais kovoti(2),
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 11 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo iš Europos Sąjungos į Jungtines Valstijas terorizmo finansavimo sekimo programos tikslais sudarymo (05305/1/2010 REV 1 C7-0004/2010 2009/0190(NLE))(3),
– atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą suteikti pritarimą pagal Sutarties dėl ES veikimo 218 straipsnio 6 dalies a punktą ir 82 straipsnio 1 dalies d punktą bei 87 straipsnio 2 dalies a punktą (C7-0004/2010),
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl numatomo tarptautinio susitarimo, pagal kurį Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamentui būtų teikiami finansinių mokėjimų pranešimų duomenys, siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui bei kovoti su jais(4),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2009)0703 ir 05305/1/2010 REV),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo iš Europos Sąjungos į Jungtines Valstijas terorizmo finansavimo sekimo programos tikslais tekstą (16110/2009),
– atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno 2010 m. balandžio 12 d. nuomonę (riboto naudojimo),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Parlamentas palankiai įvertino Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl savitarpio teisinės pagalbos ir per JAV ir ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų trejeto susitikimą 2009 m. spalio 28 d. priimtą Vašingtono deklaraciją dėl transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimo teisingumo, laisvės ir saugumo srityse gerbiant žmogaus teises ir pilietines laisves,
B. kadangi Europos Parlamentas itin pabrėžia transatlantinio bendradarbiavimo būtinybę,
C. kadangi 2009 m. lapkričio 30 d. Taryba pasirašė ES ir JAV laikinąjį susitarimą dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo JAV terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP) tikslais, kuris bus laikinai taikomas nuo 2010 m. vasario 1 d. ir baigs galioti ne vėliau kaip 2010 m. spalio 31 d.,
D. kadangi pagal Lisabonos sutarties nuostatas oficialiam šio laikinojo susitarimo sudarymui turi pritarti Parlamentas,
E. kadangi Parlamentas 2010 m. vasario 11 d. nusprendė nepritarti susitarimo dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų sudarymui,
F. kadangi Parlamentas paprašė Komisijos nedelsiant pateikti rekomendacijas Tarybai siekiant sudaryti ilgalaikį susitarimą su JAV dėl terorizmo finansavimo prevencijos,
G. kadangi Parlamentas pakartojo, kad bet koks naujas šios srities susitarimas turėtų būti sudaromas laikantis Lisabonos sutartyje nustatytos naujos teisinės sistemos ir dabar jau privalomos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos,
H. kadangi Parlamentas pakartojo prašymus, išdėstytus 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliucijoje, ypač 7–13 dalyse,
I. kadangi Komisija 2010 m. kovo 24 d. priėmė naują TFSP skirtą rekomendaciją ir nurodymus dėl derybų,
J. kadangi tikimasi, jog Taryba sprendimą dėl nurodymų dėl derybų priims 2010 m. balandžio 22 d.,
K. kadangi nurodymuose dėl derybų pateikiami svarbūs aspektai, išdėstyti atitinkamose Europos Parlamento rezoliucijose šiuo klausimu,
1. palankiai vertina Komisijos ir Tarybos parodytą naują bendradarbiavimo ryžtą ir jų norą į procesą įtraukti Parlamentą, atsižvelgiant į jų Sutartyje numatytas pareigas nedelsiant ir visapusiškai informuoti Parlamentą visais procedūros etapais; pakartoja, kad neprieštarauja susitarimui, kuris padėtų Europai ir Jungtinėms Valstijoms stiprinti kovą su terorizmu siekiant užtikrinti savo piliečių saugumą nepažeidžiant teisinės valstybės principų;
2. tikisi, kad ir toliau bus rodomas ryžtas, noras konstruktyviai bendradarbiauti ir veikiama sąžiningai, kaip tai pademonstravo JAV vyriausybės atstovai prieš vykstant 2010 m. vasario 11 d. balsavimui ir vėliau;
3. pakartoja, kad yra ryžtingai nusiteikęs kovoti su terorizmu ir kad yra įsitikinęs, jog transatlantinio bendradarbiavimo kovos su terorizmu tikslais sistema turėtų būti toliau plėtojama ir tobulinama; mano, kad tuo pat metu Europos teisiniai reikalavimai dėl asmeninės informacijos teisingo, proporcingo ir teisėto tvarkymo yra nepaprastai svarbūs ir būtina visada jų laikytis;
4. pakartoja, kad ES taisyklės, pagal kurias reglamentuojamas teroristų finansinės veiklos sekimas, grindžiamos pranešimais apie įtartinus ir neteisėtus atskirų finansinės veiklos vykdytojų sandorius;
5. pabrėžia, kad ES dar turi nustatyti pagrindinius principus ir nurodyti, kaip ji apskritai bendradarbiaus su JAV kovos su terorizmu tikslais ir kaip finansinių mokėjimų pranešimų duomenų teikėjai galėtų būti prašomi prisidėti prie šios kovos, arba apskritai nustatyti, kaip teisėsaugos institucijos turėtų naudotis komerciniais tikslais surinktais duomenimis;
6. pakartotinai pabrėžia, jog susitarime turėtų būti numatytas naudojimo tikslų ribojimo principas, siekiant užtikrinti, kad bet koks keitimasis informacija griežtai apsiribotų tik tuo, kas yra reikalinga siekiant kovoti su terorizmu, ir tai būtų daroma remiantis bendra teroristinės veiklos apibrėžtimi;
7. pabrėžia, kad proporcingumo ir reikalingumo principai yra svarbiausi numatomame susitarime, ir nurodo, jog problema, kad finansinių mokėjimų pranešimų duomenų teikėjai (dėl techninių ir (arba) valdymo priežasčių) negali vykdyti pranešimo turinių paieškos, todėl tuomet duomenys perduodami dideliais kiekiais, negali būti vėliau išspręsta taikant priežiūros ir kontrolės priemones, kadangi pagrindiniai duomenų apsaugos teisės principai jau būtų pažeisti;
8. pakartoja savo nuomonę, kad duomenų perdavimas dideliais kiekiais – tai nuokrypis nuo principų, kuriais grindžiamos ES teisė ir praktika, ir ragina Komisiją ir Tarybą deramai apsvarstyti šį klausimą derybose atsižvelgiant į tai, kad terorizmo finansavimo sekimo programa šiuo metu yra tokia, kad keitimasis tiksliniais duomenimis nėra įmanomas; į sprendimus turėtų būti įtrauktas perduodamų duomenų apimties apribojimas, duomenų, kuriuos paskirtieji tiekėjai gali filtruoti ir atrinkti, rūšių ir duomenų, kurie potencialiai gali būti perduodami, rūšių išvardijimas;
9. mano, kad susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos nėra tinkamas pagrindas prašyti duomenų TFSP tikslais, visų pirma dėl to, kad jis neapima trečiųjų šalių bankinių pavedimų, ir dėl to, kad pirmiausia bet kokiu atveju iš pradžių reikėtų nustatyti konkretų banką, o TFSP grindžiama tikslinėmis pervedamų lėšų paieškomis; būsimose derybose turėtų būti dedamos pastangos siekiant rasti spendimą, kaip suderinti abu dalykus;
10. mano, kad, apibrėžus įgaliojimus, turėtų būti paskirta ES teisminė viešoji institucija, kuriai tektų atsakomybė gauti JAV Iždo departamento prašymus; nurodo, jog labai svarbu aiškiai apibrėžti šios institucijos pobūdį ir teisminės priežiūros organizavimą;
11. taigi ragina Tarybą ir Komisiją ištirti būdus, kaip nustatyti skaidrią ir teisiškai pagrįstą procedūrą, pagal kurią būtų suteikiamas leidimas perduoti ir atrinkti atitinkamus duomenis, taip pat vykdomas keitimais duomenimis ir keitimosi duomenimis priežiūra; pabrėžia, kad išvardyti veiksmai turi būti atliekami visapusiškai laikantis reikalingumo ir proporcingumo, teisinės valstybės principų ir su pagrindinėmis teisėmis susijusių reikalavimų pagal ES teisę, o Europos institucijai pavedama tam tikra užduotis, ir tai padėtų užtikrinti visapusišką atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų taikymą;
12. nurodo, kad minėtųjų procedūrų neįmanoma įvykdyti per trumpą laiką laikantis dvejopo požiūrio, kuris išsiskiria atsižvelgiant į, viena vertus, griežtas apsaugos priemones, kurias reikia įtraukti į numatomą ES ir JAV susitarimą, ir, kitas vertus, į pagrindinius ilgalaikius politinius sprendimus, kurių ES turi paisyti; dar kartą pabrėžia, jog bet kokiame ES ir JAV susitarime turi būti numatytos griežtos įgyvendinimo ir priežiūros apsaugos priemonės, susijusios su kiekvieną dieną perduodamų duomenų atranka, JAV institucijų prieiga prie pagal susitarimą perduotų duomenų ir naudojimusi šiais duomenimis, o tai, kaip vykdomos šios priemonės, stebėtų atitinkama ES paskirta institucija;
13. atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad viena iš galimybių, pagal kurią suteikiamos aukščiausiojo lygio garantijos, būtų leisti atrinkti duomenis ES teritorijoje, ES arba bendrais Europos Sąjungos ir JAV įrenginiais, ir prašo Komisijos ir Tarybos kartu ištirti:
–
būdus, kuriais palaipsniui būtų pradėtas taikyti tarpinis sprendimas, pagal kurį ES teisinei institucijai būtų suteikti įgaliojimai prižiūrėti duomenų atrinkimą ES valstybių narių vardu po to, kai Parlamentas atliks šio susitarimo laikotarpio vidurio peržiūrą;
–
būdus, kuriais tuo tarpu galima užtikrinti, kad ES išrinkti darbuotojai iš ES organų arba institucijų, įskaitant, pvz., Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno instituciją arba bendras ES ir JAV tyrimo komandas, griežtai patikrinti ir patvirtinti, prisijungtų prie SWIFT pareigūnų ir kartu prižiūrėtų duomenų atrinkimo procesą JAV;
14. pabrėžia, kad bet koks ES ir JAV susitarimas, nepaisant pasirinktų įgyvendinimo mechanizmų, turėtų turėti būti sudaromas ribotam laikui ir jame turėtų būti numatytas aiškus Tarybos ir Komisijos įsipareigojimas imtis visų priemonių, reikalingų tam, kad būtų rastas ilgalaikis ir teisiškai pagrįstas Europos lygmens sprendimas Europoje prašomų duomenų atrankos klausimu; susitarime taip pat turėtų būti numatyta, kad vykdant susitarimą Komisija nustatytu laiku atliks vertinimus ir apsaugos priemonių peržiūrą;
15. ragina, kad susitarimas būtų nedelsiant nutrauktas, jei kuris nors iš įsipareigojimų nebūtų vykdomas;
16. nurodo, kad iš tiesų taikant savitarpiškumo principą JAV institucijos turėtų leisti ir ES institucijoms, ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos JAV institucijoms, gauti JAV serveriuose saugomus finansinių mokėjimų pranešimų ir susijusius duomenis ir naudotis jais;
17. prašo, kad visa atitinkama informacija ir dokumentai, įskaitant susijusią žvalgybinę informaciją, būtų pateikti apsvarstyti Europos Parlamentui pagal galiojančias konfidencialumo taisykles siekiant parodyti sistemos, palyginti su jau esamomis priemonėmis, reikalingumą; taip pat prašo, kad Komisija reguliariai praneštų, kaip vykdomas susitarimas, ir Parlamentą visapusiškai informuotų apie visus priežiūros mechanizmus, kurie turėtų būti sukurti remiantis minėtuoju susitarimu;
18. prašo, kad Parlamentui būtų teikiama visapusiška ir išsami informacija apie konkrečias Europos ir JAV piliečių teises, pvz., susijusias su prieiga, ištaisymu, išbraukimu, kompensacija ir žalos atlyginimu, ir informacija apie tai, ar numatomame susitarime teisės apsaugomos nediskriminuojant ir nepriklausomai nuo to, kokios pilietybės yra asmuo, kurio duomenys apdorojami pagal susitarimą, ir prašo Komisijos pateikti atitinkamų teisių apžvalgą Parlamentui;
19. išreiškia susirūpinimą, kad konkretaus finansinių mokėjimų pranešimų duomenų teikėjo komercinė padėčiai buvo ir bus kenkiama, jei jis ir toliau bus išskiriamas;
20. pabrėžia, jog pagal numatomą susitarimą turi būti užtikrinta, kad iš TFSP duomenų bazės atrinkti duomenys būtų laikomi atsižvelgiant į aiškiai apibrėžtą reikalingumo principą ir ne ilgiau nei reikalinga atliekant konkretų tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą, kuriems vykdyti šie duomenys paimti pagal TFSP;
21. nurodo, kad neatrinktų duomenų koncepcija nėra savaime aiški, todėl ją reikėtų patikslinti; ragina, kad būtų nustatytas maksimalus laikymo laikotarpis, kuris būtų kaip galima trumpesnis ir bet kokiu atveju ne ilgesnis nei penkeri metai;
22. pabrėžia duomenų neatskleidimo trečiosioms šalims principo svarbą, jei nesama konkrečių prašymo priežasčių, ir kad svarbu, jog informacija apie teroristinę veiklą trečiosioms šalims būtų suteikiama tik taikant griežtas sąlygas ir užtikrinus atitinkamas garantijas, įskaitant tinkamumo įvertinimą;
23. pakartoja, kad privalomas tarptautinis susitarimas dėl privatumo ir asmens duomenų apsaugos keičiantis informacija teisėsaugos tikslais ir toliau yra labai svarbus;
24. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Amerikos Valstijų kongresui ir vyriausybei.
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 ir 218 straipsnius, Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 8 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ypač į jos 6, 8 ir 13 straipsnius,
– atsižvelgiant į pagrindinę judėjimo laisvės teisę, kaip užtikrinta Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 12 straipsnyje,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ES ir JAV susitarimo dėl PNR klausimu, būtent į 2003 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl oro transporto įmonių atliekamo asmens duomenų perdavimo transatlantinių skrydžių atveju(1), 2003 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl oro transporto įmonių atliekamo asmens duomenų perdavimo transatlantinių skrydžių atveju: derybų su JAV padėtis(2), 2004 m. kovo 31 d. rezoliuciją dėl Komisijos sprendimo projekto dėl tinkamo JAV muitinių ir sienos apsaugos biurui perduodamų Keleivių duomenų įrašuose (PNR) esančių asmens duomenų apsaugos lygio(3), 2006 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai dėl derybų siekiant susitarimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl Keleivių duomenų įrašų (PNR) informacijos naudojimo siekiant užkirsti kelią terorizmui ir tarptautinio masto nusikalstamumui, įskaitant organizuotą nusikalstamumą(4), 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl SWIFT, PNR susitarimo ir transatlantinio dialogo šiais klausimais(5) ir 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl susitarimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl keleivio duomenų įrašo (PNR)(6),
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 22 d. rekomendaciją Tarybai dėl Europos Sąjungos ir Australijos susitarimo dėl oro vežėjų atliekamo Europos Sąjungos pateiktų keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Australijos muitinės tarnybai sudarymo(7),
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 7 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Kanados Vyriausybės susitarimo dėl išankstinės informacijos apie keleivius (angl. Advanced Passenger Information – API) arba keleivio duomenų įrašo (angl. Passenger Name Record – PNR) apdorojimo sudarymo(8),
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo (angl. PNR) naudojimo teisėsaugoje(9),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 30 d. Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C-317/04 ir C-318/04,
– atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 27 d. Europos duomenų apsaugos pareigūno laišką, susijusį su naujuoju PNR susitarimu su Jungtinėmis Valstijomis, adresuotą einančiam Tarybos pirmininko pareigas W. Schäuble,
– atsižvelgdamas į pagal Duomenų apsaugos direktyvos 29 straipsnį įsteigtos Asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis darbo grupės (toliau – 29 straipsnio darbo grupė) nuomonę dėl būsimo susitarimo dėl PNR,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento teisės tarnybos nuomonę,
– atsižvelgdamas į Direktyvą 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis (API direktyva)(10),
– atsižvelgdamas į 2005 m. ES ir JAV susitarimo bendrą peržiūrą,
– atsižvelgdamas į 2010 m. ES ir JAV susitarimo bendrą peržiūrą,
– atsižvelgdamas į 2009 m. ES ir Kanados susitarimą,
– atsižvelgdamas į prašymą leisti sudaryti ES ir JAV susitarimą dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Jungtinių Valstijų vidaus saugumo departamentui (DHS)(11) ir sudaryti ES ir Australijos susitarimą dėl oro vežėjų atliekamo Europos Sąjungos pateiktų keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Australijos muitinės tarnybai(12),
– atsižvelgiant į 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa)(13),
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl numatomo tarptautinio susitarimo, pagal kurį Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamentui būtų teikiami finansinių mokėjimų pranešimų duomenys, siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui bei kovoti su jais(14),
– atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 21 d. Tolede pasirašytą bendrą ES ir JAV deklaraciją dėl aviacijos saugumo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lisabonos sutartis, iš dalies keičianti Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį,
B. kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamento prašoma duoti pritarimą ES ir JAV bei ES ir Australijos susitarimams dėl keleivių duomenų įrašų (PNR) perdavimo siekiant sudaryti šiuos susitarimus,
C. kadangi ES ir Kanados susitarimas dėl keleivio duomenų įrašo perdavimo daugiau nebegalioja, nes 2009 m. rugsėjo mėn. nustojo galioti sprendimas dėl tinkamumo, ir PNR duomenys nuo minėtos dienos buvo perduodami remiantis vienašaliais Kanados ir valstybių narių įsipareigojimais,
D. kadangi jau ir kitos šalys prašo perduoti PNR duomenis arba paskelbė savo ketinimus prašyti jų netolimoje ateityje,
E. kadangi Taryba paprašė Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ES PNR sistemos ir Komisija 2007 m. lapkričio 17 d. jį pateikė,
F. kadangi šiame skaitmeninių technologijų amžiuje duomenų apsauga, teisė į informacinį apsisprendimą, asmens teisės ir teisė į privatumą yra tapusios vertybėmis, kurių vaidmuo darosi vis svarbesnis, ir todėl jas reikia ypač atidžiai saugoti,
G. kadangi mūsų pasaulyje, kurio esminis bruožas yra judumas, veiksmingiau, labiau sutelkiant dėmesį ir greičiau keičiantis duomenimis Europoje ir pasaulio mastu turi būti užtikrinti ir didesnis saugumas, ir aktyvesnė kova su nusikalstamumu,
1. primena apie savo pasiryžimą kovoti su terorizmu ir organizuotu bei tarptautiniu nusikalstamumu ir tuo pat metu apie savo tvirtą įsitikinimą, kad būtina apsaugoti pilietines laisves ir pagrindines teises, ir taip pat užtikrinti, kad būtų kuo labiau laikomasi privatumo, informacinio apsisprendimo ir duomenų apsaugos principų; pakartoja, kad būtinybė ir proporcingumas yra esminiai principai, be kurių kova su terorizmu niekada nebus veiksminga;
2. pabrėžia, kad Europos Sąjunga yra grindžiama teisės viršenybės principu ir kad perduodant ES ir valstybių narių asmens duomenis trečiosioms šalims saugumo sumetimais turėtų būti remiamasi tarptautiniais susitarimais, kurie turėtų teisės aktų statusą, siekiant užtikrinti ES piliečiams būtiną apsaugą, atsižvelgiama į procedūrines garantijas ir teisę į gynybą ir laikomasi nacionalinių ir ES teisės aktų dėl duomenų apsaugos;
3. prašo Europos Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį pateikti Parlamentui susijusią informaciją ir informacinius dokumentus, ypač konkrečią informaciją, kurios jis prašė minėtoje rezoliucijoje dėl ES PNR;
4. nusprendžia atidėti balsavimą dėl prašymo leisti sudaryti susitarimus su JAV ir Australija, kol Parlamentas ištirs galimybes taikyti PNR naudojimo tvarką, kuri atitiktų ES teisę ir nekeltų susirūpinimo, kurį Parlamentas išreiškė ankstesnėse rezoliucijose PNR klausimu;
5. mano, jog prieš priimant naują teisinę priemonę turi būti atliktas poveikio privatumui įvertinimas ir proporcingumo testas, iš kurio būtų matyti, kad esamos teisinės priemonės yra nepakankamos; ypač ragina ištirti:
–
API duomenų naudojimą ES ir trečiosiose šalyse kaip galimą mažiau trikdančią keleivio duomenų rinkimo ir panaudojimo priemonę,
–
duomenis, kuriuos JAV ir Australija surinko atitinkamose savo elektroninio kelionės leidimo sistemose, ir
–
PNR duomenis, kuriuos galima gauti iš šaltinių, kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, pvz., kompiuterinių rezervavimo sistemų, esančių ne ES; ragina Komisiją konsultuotis su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant oro vežėjus;
6. mano, kad visose naujuose susitarimuose reikia numatyti tinkamas nepriklausomos peržiūros ir teisminės priežiūros bei demokratinės kontrolės priemones;
7. ragina laikytis nuoseklaus požiūrio į PNR duomenų naudojimą teisėsaugoje ir saugumo tikslais ir nustatyti bendrus principus, kuriais būtų remiamasi sudarant susitarimus su trečiosiomis šalimis; prašo Komisiją ne vėliau kaip 2010 m. liepos mėn. viduryje pateikti pasiūlymą dėl šių bendrų principų modelio ir derybų su trečiosiomis šalimis įgaliojimo projektą;
8. prašo Komisijos kaip galima greičiau reikalauti, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra pateiktų išsamią nuomonę dėl bet kurio naujo PNR susitarimo pagrindinių teisių aspekto;
9. mano, kad bendrų principų modelis turėtų atitikti šiuos minimalius reikalavimus:
a)
PNR duomenys gali būti naudojami tik teisėsaugos ir saugumo tikslais kovojant su organizuotu ir tarptautiniu nusikalstamumu ir tarptautiniu terorizmu ir remiantis 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu(15) ir 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio(16) nustatytomis teisinėmis apibrėžtimis;
b)
PNR duomenų naudojimas teisėsaugos ir saugumo tikslais turi atitikti Europos duomenų apsaugos standartus, ypač susijusius su tikslų ribojimu, proporcingumu, teisių gynimo priemonėmis, renkamų duomenų kiekio ir jų saugojimo trukmės apribojimu;
c)
PNR duomenys jokiomis sąlygomis negali būti naudojami duomenų gavybos ar klasifikavimo tikslais; draudimo skristi sprendimas ar sprendimas pradėti tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą niekada negali būti priimamas remiantis tik automatinės paieškos ar naršymo duomenų bazėse rezultatais; duomenys naudojami tik konkrečių nusikaltimų ar pavojų atžvilgiu tam tikrais atvejais;
d)
kai ES piliečių PNR duomenys perduodami trečiosioms šalims, perdavimo sąlygos nustatomos įpareigojančiu tarptautiniu susitarimu užtikrinant ES piliečiams ir įmonėms teisinį tikrumą ir vienodą požiūrį;
e)
tolesnis duomenų perdavimas, kurį vykdo priimančioji šalis, trečiosioms šalims turi atitikti ES duomenų apsaugos standartus, kurie bus nustatyti atliekant konkretų tinkamumo nustatymą; ši nuostata bus vienodai taikoma visais galimais atvejais, kai priimančioji šalis toliau perduoda duomenis trečiosioms šalims;
f)
PNR duomenys gali būti teikiami tik taikant „eksporto“ metodą;
g)
rezultatais bus pasidalinta su atitinkamomis ES ir valstybių narių institucijomis;
10. pabrėžia, jog svarbu užtikrinti teisinį tikrumą ES piliečiams ir oro linijų bendrovėms, o pastarosioms reikia nustatyti suderintus standartus;
11. prašo Komisiją ir pirmininkaujančią valstybę narę užtikrinti, kad Parlamentui būtų suteikta prieiga prie derybų dokumentų ir direktyvų visais procedūros etapais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 10 dalį ir kad nacionaliniams parlamentams prieiga būtu suteikiama jiems paprašius;
12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei bei abejiems Kongreso rūmams, Australijos vyriausybei bei abejiems parlamento rūmams ir Kanados vyriausybei bei abejiems parlamento rūmams.
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Jungtinių Valstijų Vidaus saugumo departamentui (DHS) (2007 PNR Susitarimas) sudarymo (COM(2009)0702).
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Australijos susitarimo dėl oro vežėjų atliekamo Europos Sąjungos pateiktų keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Australijos muitinės tarnybai sudarymo (COM(2009)0701).
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Rio de Žaneiro deklaracijoje dėl aplinkos ir plėtros ir Rio de Žaneire 1992 m. birželio mėn. priimtoje Biologinės įvairovės konvencijoje numatytą atsargumo principą;
– atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (Vandens pagrindų direktyva), numatytus aplinkosaugos tikslus,
– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo, kurioje numatytas cianido naudojimas kasyboje ir nustatytas didžiausias leistinas cianido kiekis,
– atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/105/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/82/EB (Seveso II) dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, kurioje tvirtinama, kad tam tikra sandėliavimo ir perdirbimo veikla kasyboje [...] gali sukelti labai rimtų pasekmių,
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą, pagal kurią valstybės narės gali leisti veiklos vykdytojui, jei įrodoma, kad buvo laikomasi tam tikrų sąlygų, neatlyginti išlaidų, susijusių su aplinkai padaryta žala,
– atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančių Ispanijos, Belgijos ir Vengrijos 18 mėnesių programą ir joje teikiamą pirmenybę vandens politikai ir biologinei įvairovei,
– atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos priemones dėl bendro cianido technologijų draudimo, kai ji 2000 m. iš dalies pakeitė įstatymą dėl kasybos Nr. 44/1988, į 2009 m. Vengrijos iš dalies pakeistą įstatymą dėl kasybos Nr. 48/1993, kuriuo uždraudžiama Vengrijos teritorijoje naudoti cianido kasybos technologijas, ir į 2002 m. Vokietijos priimtą dekretą, kuriuo draudžiama cianido tirpalą naudoti kasyboje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi Jungtinės Tautos 2010 metus paskelbė Tarptautiniais biologinės įvairovės metais ir taip ragino pasaulį imtis gyvybės įvairovės žemėje saugojimo veiksmų,
B. kadangi cianidas yra labai nuodinga aukso kasybos pramonėje naudojama cheminė medžiaga, kuri pagal Vandens pagrindų direktyvos VIII priedą laikoma pagrindiniu teršalu, kurio naudojimas gali turėti katastrofiškų pasekmių ir padaryti nepataisomą žalą žmonių sveikatai ir aplinkai, taigi ir biologinei įvairovei,
C. kadangi Čekijos Respublikos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos aplinkos apsaugos ministrų bendrojoje pozicijoje dėl tvarios kasybos, priimtoje per 14-ąjį Vyšegrado grupės šalių aplinkos apsaugos ministrų susitikimą 2007 m. gegužės 25 d. Prahoje (Čekijos Respublika), ministrai pareiškė susirūpinimą dėl pavojingų technologijų, kurios naudojamos ar kurias planuojama naudoti kasyboje įvairiose regiono vietovėse ir tai kelia labai didelį pavojų aplinkai bei gali turėti pasekmių kitoms valstybėms narėms,
D. kadangi Sofijos konvencijos dėl bendradarbiavimo siekiant apsaugoti ir tvariai naudoti Dunojaus upę šalys sutarė, kad, be to, jog cianidas pagal Vandens pagrindų direktyvą laikomas prioritetine pavojinga medžiaga, jis taip pat yra itin pavojinga medžiaga,
E. kadangi per praėjusius 25 metus pasaulyje įvyko daugiau kaip 30 didelių avarijų, kurių metu išsiliejo cianidas, o baisiausia avarija įvyko prieš 10 metų, kai daugiau kaip 100 000 kubinių metrų cianidu užteršto vandens buvo išleista iš aukso kasyklos į Tisos-Dunojaus upių sistemą ir sukėlė tuo metu didžiausią ekologinę katastrofą Centrinėje Europoje, ir nėra jokios garantijos, kad tokios avarijos ateityje nepasikartos, ypač atsižvelgiant į vis dažnesnes ekstremalias oro sąlygas, inter alia, smarkius ir dažnus lietus, kaip nurodyta ketvirtojoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje,
F. kadangi kai kurios ES valstybės narės vis dar svarsto klausimą dėl naujų projektų, susijusių su tankiai gyvenamose vietovėse steigiamomis didelėmis atviromis aukso kasyklomis, kuriose naudojamos cianido technologijos, įgyvendinimo; šie projektai taip pat galimai kelia grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai,
G. kadangi pagal Vandens pagrindų direktyvą valstybės narės privalo siekti geros vandenų būklės ir ją saugoti, taip pat užkirsti kelią vandens taršai pavojingomis medžiagomis; kadangi vis dėlto gera būklė taip pat gali priklausyti nuo cianido kasybos technologijas naudojančiose kaimyninėse šalyse esančio upės baseino vandens kokybės,
H. kadangi dėl tarptautinių su cianidu susijusių avarijų pasekmių, ypač atsižvelgiant į didelių upių baseinų ir gruntinio vandens išteklių užteršimą, darosi akivaizdu, kad būtina priimti ES poziciją dėl rimtos grėsmės, kylančios aplinkai dėl kasybos naudojant cianidą,
I. kadangi vis dar trūksta rizikos ribojimo taisyklių ir tinkamų finansinių garantijų, o esamų teisės aktų dėl kasybos naudojant cianidą įgyvendinimas taip pat priklauso nuo kiekvienos valstybės narės vykdomosios valdžios institucijų pajėgumų, avarija gali įvykti bet kuriuo metu dėl žmonių aplaidumo,
J. kadangi kai kurios valstybės narės nevisiškai įgyvendino Kasybos atliekų direktyvą,
K. kadangi cianido kasybos sektoriuje sukuriama nedaug darbo vietų ir tik 8–16 metų laikotarpiui, tačiau galima didelė tarptautinė ekologinė žala, ir paprastai su tokia žala susijusias išlaidas atlygina ne atsakingos veiklą vykdančios bendrovės (jos paprastai dingsta arba bankrutuoja), o valstybė, t. y. mokesčių mokėtojai,
L. kadangi veiklą vykdančios bendrovės neturi ilgalaikio draudimo, kuris padengtų išlaidas, kurių būtų, jei ateityje įvyktų avarija ar atsirastų veikimo sutrikimų,
M. kadangi norint pagaminti du gramus aukso reikia išgauti vieną toną žemos kokybės rūdos, todėl gavybos vietose lieka labai didelis kiekis kasybos atliekų ir 25–50 proc. aukso galiausiai lieka tarp atliekų; be to, kadangi vykdant didelius kasybos naudojant cianidą projektus per metus sunaudojama keli milijonai kilogramų natrio cianido, kurio net transportavimas ir saugojimas gali turėti katastrofiškų pasekmių, jei atsitiktų nelaimė,
N. kadangi esama cianido kasybos alternatyvų, kurias galima būtų naudoti vietoj cianido technologijų,
O. kadangi visoje Europoje organizuojami aktyvūs vieši protestai prieš šiuo metu vykdomus kasybos naudojant cianidą projektus ir šiuose protestuose dalyvauja ne vien pavieniai piliečiai, vietos bendruomenės ir NVO, bet ir valstybinės organizacijos, vyriausybės ir politikai,
1. mano, kad laikytis pagal Vandens pagrindų direktyvą nustatytų ES tikslų, visų pirma pasiekti gerą cheminę vandens išteklių būklę ir apsaugoti vandens išteklius bei biologinę įvairovę, galima tik uždraudus naudoti cianido kasybos technologijas;
2. ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos pasiūlyti visiškai uždrausti naudoti cianido kasybos technologijas Europos Sąjungoje, kadangi tai vienintelis saugus būdas apsaugoti mūsų vandens išteklius ir ekosistemas nuo taršos cianidu, naudojamu vykdant kasybos veiklą, ir tuo pat metu atlikti įprastą poveikio tyrimą;
3. atkreipia dėmesį į svarbias ES ir JT iniciatyvas ir aktyviai skatina kurti ir naudoti saugesnius, ypač nenaudojant cianido, alternatyvius kasybos būdus;
4. ragina Komisiją ir valstybes nares, kol įsigalios bendras draudimas, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neremti jokių kasybos projektų, kuriuos vykdant ES naudojamos cianido technologijos, taip pat neremti tokių projektų trečiosiose šalyse;
5. ragina Komisiją skatinti vietovių, kuriose kasyba naudojant cianidą buvo uždrausta, pramonės pertvarkymą teikiant tinkamą finansinę paramą alternatyvioms ekologiškoms pramonės šakoms, atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir turizmui;
6. ragina Komisiją siūlyti iš dalies pakeisti galiojančius teisės aktus dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir reikalauti, kad visos tokią veiklą vykdančios bendrovės būtų įpareigotos apsidrausti, kad būtų atlyginama padaryta žala bei padengiamos visos korekcinių priemonių išlaidos, patiriamos atkuriant pradinę ekologinę ir cheminę būklę avarijos ar veikimo sutrikimų atveju;
7. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.
Kova su krūties vėžiu Europos Sąjungoje
73k
32k
2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl kovos su krūties vėžiu Europos Sąjungoje
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį,
A. kadangi Europos Sąjungoje kasmet 331 392 moterims diagnozuojamas krūties vėžys,
B. kadangi krūties vėžys yra pagrindinė 35−59 metų amžiaus moterų mirtingumo priežastis ir kasmet ES nuo krūties vėžio miršta 89 674 moterys,
C. kadangi atliekant mamografinį tyrimą galima 35 proc. sumažinti 50−69 metų amžiaus moterų mirtingumą,
1. ragina valstybes nares savo šalies mastu vadovaujantis ES gairėmis taikyti krūties tyrimo metodus;
2. ragina Komisiją kas dvejus metus parengti mamografinio tyrimo naudojimo visose ES valstybėse narėse pažangos ataskaitą;
3. ragina Komisiją remti tyrimus, kuriais siekiama išsiaiškinti, ar mamografinis tyrimas yra naudingas vyresnėms kaip 69 metų ir jaunesnėms kaip 50 metų amžiaus moterims;
4. ragina valstybes nares iki 2016 m. vadovaujantis ES gairėmis įsteigti krūties ligų centrus, kuriuose dirbtų įvairių sričių specialistai, o Komisiją reguliariai teikti pažangos ataskaitas;
5. ragina Komisiją pateikti naujausius patikimus statistinius duomenis, susijusius su krūties vėžiu, ir remti nacionalinių vėžio registrų kūrimą;
6. ragina Komisiją iki 2011 m. vadovaujantis ES gairėmis parengti krūties ligų centrų atestacijos protokolą ir skirti šiam tikslui atitinkamą finansavimą;
7. paveda Pirmininkui perduoti šį rašytinį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis(1) valstybių narių parlamentams.