2012 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano (2011/2095(INI))

P7_TA(2012)0086 A7-0033/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112) ir prie jo pridedamus darbinius dokumentus (SEC(2011)0288) ir (SEC(2011)0289),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Galimybių sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį daugiau nei 20 % analizė ir anglies dioksido nutekėjimo rizikos vertinimas“ (COM(2010)0265) ir prie jo pridedamą dokumentą (SEC(2010)0650),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymus išdėstyti nauja redakcija (COM(2011)0656) ir iš dalies pakeisti Finansinių priemonių rinkų direktyvą (MiFID) (COM(2011)0652) ir Piktnaudžiavimo rinka direktyvą (PRD)(COM(2011)0651) , susijusius su išmetamųjų teršalų kvotomis pagal ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į ES klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį,

–  remdamasis SESV 9 straipsniu (socialinė išlyga),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A7–0033/2012),

A.  kadangi apie 90 Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių (įskaitant kylančios ekonomikos šalis), kurios kartu išmeta daugiau kaip 80 proc. pasaulinio ŠESD kiekio, vienašališkai paskelbė visai ekonomikai skirtus kiekybinius tikslus ŠESD kiekiui mažinti;

B.  kadangi Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba paskelbė savo platų užmojį iki 2050 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti 80–95 proc.;

C.  kadangi Europos Sąjunga turi sutarti dėl konkrečių tikslų, skirtų išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti, kad suteiktų pagrindą ir struktūrą būtiniems įstatymo galią turintiems aktams ir kitoms priemonėms;

D.  kadangi plane parodyta, kad dabartinis 20 proc. tikslas klimato kaitos srityje, kurio daugiau kaip pusę būtų galima pasiekti taikant ne vietines išlyginamąsias priemones, nėra ekonomiškai veiksmingas siekiant iki 2050 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 80 proc., palyginti su 1990 m.; kadangi 80 proc. yra žemiausias 80–95 proc. intervalo, kurį Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija priskyrė pramoninėms šalims ir dėl kurio Europos Vadovų Taryba sutarė kaip dėl ES 2050 m. tikslo, rodiklis;

E.  kadangi pramonės srityje būtinas aiškumas dėl Europos mažo anglies dioksido kiekio strategijos, kuri taip pat turi būti pagrįsta reglamentavimo tikrumu, plataus užmojo tikslais ir gerai parengtais finansavimo mechanizmais, siekiant daryti ilgalaikes investicijas;

F.  kadangi valstybėms narėms svarbu sumažinti savo priklausomybę nuo užsienio energijos tiekėjų, ypač iš politiškai probleminių šalių;

G.  kadangi Tarptautinė energetikos agentūra apskaičiavo, kad pagal 450-ąjį scenarijų keturios penktosios viso iki 2035 m. leidžiamo su energija susijusio išmetamo anglies dioksido kiekio jau dabar įšaldomos, remiantis dabartiniu pasirašytuoju kapitalu;

H.  kadangi būtina įvertinti ir siekti panaikinti riziką, kad pasauliniu mastu nededant pakankamai pastangų veiksmai, kurių imamasi ES viduje, gali lemti, kad rinkos dalis pasikeis ir mažiau veiksmingi įrenginiai bus naudojami kitose šalyse, todėl išmetamųjų teršalų kiekis pasaulyje padidės, t. y. anglies dioksidas nutekės;

I.  kadangi N. Sterno ataskaitoje apskaičiuota, kad nesiėmus veiksmų klimatui apsaugoti dėl išlaidų per metus bus prarandama bent 5 proc. pasaulio BVP;

J.  kadangi gaminant biomasę ir ją naudojant energijai gauti iš principo negalima išvengti anglies dioksido išmetimo;

K.  kadangi į socialinius aspektus būtina atsižvelgti „socialinio poveikio vertinimo“ priemone;

1.  pripažįsta mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos kūrimo naudą valstybėms narėms ir, kai tinkama, jų regionams; todėl pritaria Komisijos Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planui, taip pat jo perspektyvai, konkretiems tikslams, kuriais siekiama vietinį išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 40, 60 ir 80 proc. atitinkamai iki 2030, 2040 ir 2050 m., taip pat tarpinių etapų intervalams, kurie nustatyti konkretiems sektoriams; tai būtų pagrindas ekonomikos ir klimato politikos klausimais siūlyti teisėkūros ir kitas iniciatyvas; pripažįsta, kad perspektyva ir tikslai yra paremti PRIMES modeliu, siekiant parengti reikalingas teisines ir reglamentavimo priemones;

2.  ragina Komisiją nustatyti tarpinį 2030 m. ir 2040 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą, į kurį būtų įtraukti konkretūs kiekvieno sektoriaus tikslai ir plataus užmojo tvarkaraštis;

3.  ragina Komisiją per ateinančius dvejus metus pasiūlyti priemones, kurios būtinos norint pasiekti 2030 m. nustatytus tikslus, atsižvelgiant į konkrečius nacionalinius pajėgumus ir potencialą, taip pat į tarptautinę pažangą taikant klimato apsaugos priemones;

4.  mano, kad priemonės turėtų turi būti įgyvendintos darniai, ekonomiškai ir veiksmingai ir jose turėtų būti atsižvelgiama į atskirų valstybių ypatybes;

5.  prašo didesnio Bendrijos programų ir politikos tarpusavio suderinamumo, siekiant įgyvendinti plane nustatus tikslus ir užtikrinti, kad jame nustatyti prioritetai būtų visapusiškai įtraukti į naują 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą; pripažįsta, kad, jei bus pasiektas energijos vartojimo efektyvumo tikslas (20 proc.), ES iki 2020 m. galėtų 25 proc. sumažinti savo teritorijoje išmetamo CO2 kiekį ir kad vis dar būtų galima ekonomišku būdu iki 2050 m. pasiekti ilgalaikį tikslą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 proc. palyginti su 1990 m. lygiu; pažymi, kad, remiantis planu, tuo atveju, jei bus siekiama mažesnio tikslo, gali smarkiai padidėti bendros išlaidos visu laikotarpiu; vis dėlto primena, kad investicijų ekonomiškumas turėtų visada būti vertinamas atsižvelgiant į valstybių narių biudžetus;

6.  primena, kad rengdamasis klimato kaitos konferencijai Durbane Europos Parlamentas pasisakė už tai, kad iki 2020 m. tikslas mažinti anglies dioksido išmetimą būtų padidintas iki 20 proc.;

7.  pabrėžia, kad nustačius aiškius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus bus skatinama iš anksto investuoti į būtinus mokslinius tyrimus mažai taršių technologijų srityje ir jų technologinę plėtrą, demonstracinę veiklą ir diegimą ir kad siekiant užtikrinti, jog ES galėtų tinkamai siekti sutarto tikslo iki 2050 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, labai svarbu apibrėžti ilgalaikę strategiją;

8.  ragina Komisiją pateikti ekonominės naudos analizę, kurioje būtų nagrinėjama, kaip siūlomas būdas įgyvendinamas valstybių narių lygmeniu, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, susidariusias dėl įvairių technologijų pokyčių ir būtinų investicijų (ir jų socialinio priimtinumo), ir į didesnę galimų sąlygų įvairovę pasaulyje;

9.  pabrėžia, kad sukuriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką būtų suteikiama daug galimybių kurti papildomas darbo vietas ir kartu užtikrinti ekonomikos augimą bei Europos pramonei suteikti konkurencinį pranašumą;

10.  primena, kad perėjus prie švarių technologijų oro tarša iš esmės sumažėtų, taigi būtų užtikrinta didelė nauda sveikatai ir aplinkai;

Tarptautinis aspektas

11.  pažymi, kad mažo anglies dioksido kiekio technologijos visame pasaulyje kuriamos ir taikomos vis sparčiau ir, siekiant užtikrinti Europos konkurencingumą ateityje, svarbu didinti investicijas į mokslinius tyrimus, plėtrą bei šių technologijų pritaikymą;

12.  pažymi, kad vyksta tvarių mokslo ir technologinių inovacijų poslinkis iš Europos į kitas pasaulio vietas, dėl kurio ES gali prarasti lyderės pozicijas šioje srityje ir tapti šių technologijų ir su jomis susijusių galutinių produktų importuotoja; todėl pripažįsta Europos pridėtinės vertės svarbą plėtojant ir vietoje gaminant technologijas ir produktus, visų pirma, susijusius su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiais ištekliais;

13.  pabrėžia, kad Kinija pirmauja pasaulyje vėjo jėgainių parkų įrengimo srityje, kad Kinijos ir Indijos vėjo turbinų gamintojai priklauso pirmaujančių gamintojų dešimtukui ir kad Kinija ir Taivanas šiuo metu yra didžiausi fotovoltinių plokščių, parduodamų tarptautinėje rinkoje, gamintojai; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant skatinti ES ekologiškai veiksmingą vystymąsi ir šių technologijų gamybą bei kitų naujų inovacinių technologijų plėtrą, kuri būtina siekiant ambicingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslų;

14.  ragina ES ir toliau aktyviai imtis vaidmens tarptautinėse derybose, siekiant galutinai sudaryti plataus užmojo, išsamų ir teisiškai privalomą susitarimą; atkreipia dėmesį į ES vaidmens demonstruojant savo įsitikinimus ir veikiant kaip pavyzdys, svarbą, siekiant pademonstruoti mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos privalumus ir gyvybingumą; pritaria Durbano konferencijos išvadoms, kuriose buvo sutarta dėl tikslaus tarptautinio susitarimo po 2012 m. projekto parengimo grafiko bei pritarta tam, kad stambūs teršėjai (ties išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose ekonomikose) privalėtų patvirtinti ambicingus ir pakankamus tikslus, skirtus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui sumažinti;

15.  pabrėžia, kad ES ir toliau turi konstruktyviai veikti pasaulio klimato derybose ir kad reikia, vadovaujant EIVT, plėtoti Europos diplomatiją klimato klausimais;

16.  pažymi, kad pagrindinis iššūkis siekiant tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, yra užtikrinti klimato kaitos politikos integravimą į visas svarbias politikos sritis, susijusias su energetika, transportu, žemės ūkiu, švietimu, inovacijomis ir kt.;

17.  pabrėžia, kad pasauliniu ir Europos mastu delsiant imtis klimato apsaugos priemonių dėl įstrigusių investicijų į su dideliu anglies dioksido išmetimu susijusį kapitalą ir lėtesnės technologijų plėtros ne tik didės 2050 m. tikslo pasiekimo išlaidos, bet ES taip pat neteks naujoviško vadovaujamo vaidmens mokslinių tyrimų, darbo vietų kūrimo ir ekologiškesnės tvarios ekonomikos gairių rengimo srityje;

18.  primena, kad kaupiamasis išmetamųjų teršalų kiekis turi lemiamą reikšmę klimato sistemai; pažymi, kad net siekdama 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 30 proc., 2030 m. – 55 proc., 2040 m. – 75 proc. ir 2050 m. – 90 proc., ES vis dar būtų atsakinga už maždaug dvigubą vienam Europos Sąjungos gyventojui tenkančią viso 2 °C tikslą atitinkančią numatyto išmetamo anglies dioksido dalį, taip pat primena, kad delsiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį labai didėja kaupiamoji išmetamų teršalų dalis;

19.  primena, kad užtikrinant, jog temperatūra pasaulyje vidutiniškai nepadidėtų daugiau kaip 2 °C, neužtikrinama, kad bus išvengta didelio neigiamo poveikio klimatui;

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema

20.  pripažįsta, kad ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra pagrindinė, bet ne vienintelė priemonė pramoniniams išmetamiesiems teršalams mažinti ir investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijas skatinti; atkreipia dėmesį, kad būtina toliau tobulinti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą; ragina Komisiją ir valstybes nares ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą papildyti technologija ir inovacijomis grindžiamu metodu, siekiant gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį;

21.  atkreipia dėmesį, kad ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema veikia taip kaip buvo numatyta, o žemesnė anglies dioksido kaina yra sumažėjusio ekonomikos aktyvumo bei turimų leidimų kiekio, kuris smarkiai viršija paklausą, rezultatas; išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kad trūksta paskatų investicijoms į mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančias technologijas bei energijos suvartojimo efektyvumo didinimą, kas ES sukelia sunkumų konkuruojant su kitais pramoniniais konkurentais; pripažįsta, kad remiantis ataskaitomis nepanašu, jog nesant žymiai intensyvesnio augimo arba atlikus apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos korekcijas, anglies dvideginio kaina gali augti;

22.  pripažįsta, kad esant dabartinei anglies dioksido kainai nebus skatinamos investicijos į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, todėl šios kainos vaidmuo mažinant išmetamųjų teršalų kiekį bus labai ribotas ir kartu bus rizikuojama įtvirtinti, kad ateinančiais dešimtmečiais ES naudotų daug anglies dioksido išskiriančios infrastruktūros rūšis;

23.  pabrėžia, kad klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politika negali remtis vien tik rinkos pagrindu veikiančiais mechanizmais;

24.  pripažįsta, kad apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema kelia nenumatytų problemų ir kad taršos leidimų pertekliaus kaupimas daugeliui metų nuslopins paskatas investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijas skatinti; pažymi, kad tai kelia pavojų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, kuri yra pagrindinė ES priemonė, skirta išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti tokiu būdu, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos konkuruojančioms technologijoms, įmonėms būtų palikta teisė pačioms pasirinkti taršos mažinimo strategiją ir būtų numatomos konkrečios kovos su anglies dioksido nutekėjimu priemonės, efektyvumui.
Ragina Komisiją imtis priemonių, kuriomis būtų šalinami apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos trūkumai ir sudaromos sąlygos šiai sistemai veikti taip, kaip buvo numatyta iš pradžių. Gali būti imamasi šių priemonių:

25.  pažymi, kad šios priemonės padidins valstybių narių iš aukciono gaunamas pajamas, primena vyriausybėms, kad tokių lėšų, kurios gali būti skiriamos su klimatu susijusiems tikslams įgyvendinti, santykis neribojamas, ir rekomenduoja, kad atitinkamos lėšos būtų naudojamos investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijų pramonę skatinti arba siekiant skatinti kitas darbo vietų kūrimo priemones, pvz., darbo jėgos apmokestinimo mažinimą;

26.  ragina Europos Komisiją iki 2013 m. pabaigos pateikti pasiūlymus dėl tų energiją intensyviai naudojančių sektorių, kurie susiduria tik su minimalia užsienio konkurencijos grėsme, išplėtimo reikalavimo, kad jų taršos leidimai būtų įsigyjami per aukcioną;

27.  pripažįsta, kad norint pasiekti Mažo anglies dioksido kiekio technologijų planą reikia koreguoti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl pastangų pasidalijimo (Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB);

Anglies dioksido nutekėjimas

28.  ragina Komisiją paskelbti ES realaus indėlio nuo 1990 m. mažinant pasaulinį išmetamo anglies dioksido kiekį duomenis, atsižvelgiant į šiuo metu kitur pagamintų produktų suvartojimą Europos Sąjungoje;

29.  reikalauja, kad perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos turėtų būti paremtas pagrįstu ir įvertintu reguliavimo metodu; patvirtina, kad administraciniu ir finansiniu požiūriu sunkus aplinkosaugos reikalavimų laikymasis daro didelį poveikį energiją intensyviai naudojančių sektorių užimtumui ir našumui, didina anglies dioksido nutekėjimo riziką, ir taip stumia įmones ir, žinoma, darbo vietas iš Europos Sąjungos;

30.  sutinka su Europos Komisijos analize, kad norint taikyti pasienio koreguojamąsias priemones arba priemones, kuriomis siekiama įtraukti importą į ATLPS sistemą šiuos dalykus reikėtų derinti su 100 proc. leidimų atitinkamiems sektoriams pardavimu aukcione, ir ragina Komisiją atlikti sektorių, kuriuose nemokamai suteiktais taršos leidimais anglies dioksido nutekėjimas nesustabdomas, tyrimą;

31.  ragina Europos Komisiją kuo skubiau konsultuoti valstybes nares siekiant priimti kokias nors priemones, kuriomis būtų siekiama kompensuoti pramonės šakų, kurioms, kaip įrodyta, kyla didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl netiesioginių išlaidų, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu, išlaidas, kaip nustatyta direktyvoje;

32.  ragina Europos Komisiją nagrinėti, kodėl vertinant anglies dioksido nutekėjimą, susijusį su pietryčių Europos elektros rinka, neatsižvelgta į geografinius kriterijus;

33.  palankiai vertina plane pateiktą išvadą, kad elektros energijos sektoriuje išmetamas CO2 kiekis iki 2050 m. turėtų būti sumažintas beveik iki nulio (t. y. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 93–99 proc.); pripažįsta, kad žvelgiant iš ES pramonės perspektyvos pirmieji mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų technologijų naudotojai įgyja konkurencinį pranašumą šiandienos ir rytojaus mažo anglies dioksido kiekio technologijų pasaulyje; pažymi, kad todėl išmetamas teršalų kiekis turėtų būti sumažinamas taip, kad nebūtų daroma žala ES konkurencingumui ir kad būtų panaikinama anglies dioksido nutekėjimo rizika, ypač sektoriuose, kuriuose suvartojama daug energijos;

Energijos vartojimo efektyvumas

34.  primena atliktus vertinimus, kurie rodo, kad šiuo metu atrodo, kad nepavyks 20 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti energijos sunaudojimą palyginti su 2020 m. prognozėmis; ragina skubiai imtis veiksmų, būti ambicingesniems ir prisiimti didesnius politinius įsipareigojimus siekiant įgyvendinti 2020 m. tikslus ir planuoti veiksmus po 2020 m., taigi pritraukti atitinkamas investicijas; pritaria Komisijos plano išvadai, kad efektyvaus energijos vartojimo politika yra labai svarbi siekiant toliau mažinti išmetamą anglies junginių kiekį; todėl mano, kad nereikia apsvarstyti ir galimybę nustatyti privalomus tikslus; pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis skatinamas darbo vietų kūrimas, energijos taupymas, labiau užtikrintas energijos tiekimas ir didesnis konkurencingumas; todėl palankiai vertina pasiūlyme dėl energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nustatytus energijos vartojimo efektyvumo didinimo visuose sektoriuose, visų pirma pastatuose, renovuojant esamus pastatus, ypatingą dėmesį skiriant viešųjų pastatų renovacijos tikslui, prioritetus; ragina padidinti išteklius ir imtis naujų Europos ir nacionalinio lygmens finansavimo šaltinių sutelkimo priemonių, įskaitant naujas finansines priemones; pabrėžia privačių investicijų svarbą siekiant įveikti dabartinius viešojo sektoriaus biudžeto suvaržymus;

35.  apgailestauja dėl to, kad trūksta priemonių nustatyti neigiamą poveikį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos ir išteklių veiksmingumo srityse, ir ragina skubiau įgyvendinti Ekologinio projektavimo direktyvoje (Direktyva 2009/125/EB) dėl griežto mažiausios gyvenimo trukmės išlaidų principo taikymo, arba kad įgyvendinimo priemonės būtų nustatytos remiantis dalyvių, kurie pasiekia geriausių rezultatų, lygiu, ir taip pat nustatyti neelektriniams gaminiams taikomus būtiniausius reikalavimus;

36.  ragina pagal Ekologinio projektavimo direktyvą į darbą įtraukti šildymo įrangą, katilus ir izoliacines medžiagas, kurios gali palengvinti energijos mažinimą ir išteklių naudojimą ir suteikti galimybes perdirbti daugiau medžiagų, išplėsti ir sukurti etikečių žymėjimo reikalavimus, vartotojams galinčius padėti priimti žinojimu pagrįstus sprendimus;

37.  pabrėžia poreikį atnaujinti Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą su privalomais tikslais, įskaitant įvairias tikras įvertintas priemones, taikytinas visoje energijos tiekimo grandinėje;

38.  mano, kad energijos naudojimo efektyvumas – veiksmingiausia priemonė, padėsianti pagerinti pramonės technologijų naujoves ir ekonominiu požiūriu veiksmingai sumažinti visą išleidžiamų teršalų kiekį skatinant daugiau darbo vietų kūrimą; todėl ragina Europos Komisiją remti valstybių narių pastangas skatinti efektyvų energijos naudojimą įgyvendinant pastovias ilgalaikes paskatų sistemas, kuriomis būtų skatinamos technologijos, kurios yra veiksmingiausias ekonominės naudos aspektas. tiki, jog norint įgyvendinti 2020 m. efektyvaus energijos naudojimo tikslą, reikėtų užtikrinti pakankamą Europos Sąjungos efektyvaus energijos naudojimo standartų derinimą;

39.  pakartoja, kad svarbu skatinti viešojo ir privačiojo sektorių investicijas, kuriomis būtų siekiama kurti ir plėtoti lengvai diegiamas technologijas, skirtas pagerinti energijos taupymo ir naudojimo efektyvumo priemonių kokybę;

40.  ragina Europos Komisiją skatinant efektyviai naudoti energiją nustatyti konkrečias priemones siekiant kovoti su atvirkštinėmis paskatomis, susijusiomis su vartotojais ir energijos skirstytojais;

41.  ragina Europos Komisiją nustatyti ilgalaikį tikslą iki 2050 m. sumažinti ES pastatų fondo energijos suvartojimą;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir valstybės narės nepakankamai investavo į išmetamo CO2 kiekio mažinimo ar energijos vartojimo efektyvumo didinimo statybos ir transporto sektoriuose priemones; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad atsižvelgiant į peržiūrėtą dabartinę finansinę programą ir pagal būsimas daugiametes finansines programas priemonėms, skirtoms pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti, taip pat veiksmingam energijos vartojimui miesto šildymo ir vėsinimo sistemose didinti, būtų skiriamas didesnis finansavimas;

Atsinaujinanti energija

43.  ragina Komisiją skatinti tvarią biomasės gamybą ir naudojimą; pabrėžia, kad tuo reikia apimti skirtingoms biomasės rūšims taikomus tvarumo kriterijus, atsižvelgiant į skirtingų šaltinių išmetamo anglies dvideginio kiekį viso ciklo metu, pirmenybę suteikiant biomasės žaliavos vertingumo užtikrinimui, o ne jos panaudojimui energetiniais tikslais; primygtinai reikalauja, kad siekiant biokuro naudojimui skirto ES tikslo nebūtų neigamai paveikta maisto ir pašarų gamyba bei nepakenkta biologinei įvairovei;

44.  todėl ragina Komisiją laikytis platesnio požiūrio į netiesioginio žemės paskirties keitimo (NŽPK) klausimą ir skatinti deramą aplinkos apsaugą trečiosiose šalyse, kurioms žemės paskirties keitimas turi įtakos, dvišaliu ir daugiašaliu pagrindu siekiant atsižvelgti į išmetamą ŠESD kiekį, kuris susidaro dėl žemės paskirties keitimo; tai galėtų būti padaryta nustatant papildomus tvarumo reikalavimus iš trečiųjų šalių importuojamam tam tikrų kategorijų biokurui;

45.  pabrėžia naujų technologijų svarbą vystant atsinaujinančiąją energiją ir gaminant bioenergiją, taip pat pabrėžia, kad ES, norėdama pasiekti tikslus sumažinti išmetamą CO2 kiekį, turėtų naudotis visomis prieinamomis inovacijomis;

46.  pabrėžia svarbų atsinaujinančiosios energijos, įskaitant novatorišką raidą šioje srityje, vaidmenį, ir tai, kad skubiai reikia rasti geresnius sprendimus dėl energijos saugojimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir efektyvaus energijos perdavimo užtikrinimo, įskaitant tinkamas infrastruktūros priemones; pripažįsta, kad nuo tada kai buvo nustatyti iki 2020 m. įgyvendintini privalomi tikslai, valstybės narės padarė labai didelę pažangą plėtodamos atsinaujinančiuosius energijos išteklius; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu toliau taikyti šį požiūrį ir nustatyti tolesnius privalomus atsinaujinančiosios energijos 2030 m. įgyvendintinus tikslus, atsižvelgiant į galimybę juo nustatyti ir jų makroekonominį poveikį; pažymi, kad tokie veiksmai padės pasiekti iki 2050 m. įgyvendintinus tikslus, pramonei suteiks reikalingą tikrumą dėl investicijų, žymiai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kurti darbo vietas, skatinti ES energetinę nepriklausomybę ir skatinti pirmavimą technologijų srityje ir pramonės inovacijas; pabrėžia, kad norint pasiekti bendruosius ES iki 2050 m. įgyvendintinus tikslus labai svarbu įgyvendinti nacionaliniuose atsinaujinančiosios energetikos veiksmų planuose keliamus tikslus; mano, kad jei nacionaliniai tikslai būtų neįgyvendinami, Komisija turėtų imtis priemonių;

47.  pabrėžia, kad Europos Komisijai reikia užtikrinti, kad nustatant tokį tikslą nebūtų mažinamos paskatos investuoti į kitas mažo CO2 kiekio energijos gaminimo formas;

48.  ragina Europos Komisiją iki 2012 m. pabaigos skelbti reikalaujamą ataskaitą apie visų valstybių narių daromą pažangą įgyvendinant savo teisinius reikalavimus dėl atsinaujinančiosios energijos gamybos, kartu atlikti vertinimą, kuriame būtų nustatyta, ar bus įvykdyti 2020 m. tikslai, ir pasiūlyti veiksmų, kurių bus imtasi siekiant skatinti šiuo metu reikalavimų negalinčių įvykdyti valstybių narių atitiktį reikalavimams, programą;

49.  primena, kad elektros tinklai turės būti atnaujinami ir plėtojami, ypač tam, kad būtų sudarytos galimybės jais perduoti atsinaujinančiąją energiją, pagamintą daug galimybių turinčiose regionuose, pvz., jūrų vėjo energiją iš Šiaurės jūros bei saulės energiją iš Pietų Europos, taip pat tam, kad jie būtų pritaikyti prie decentralizuotos atsinaujinančiosios energijos gamybos;

50.  pabrėžia, kad labai svarbų vaidmenį siekiant ES strateginius tikslų dėl išmetamo CO2 kiekio mažinimo vaidina didėjantis išteklių naudojimo efektyvumas, pvz., atliekų perdirbimas, geresnis atliekų tvarkymas ir vartojimo įpročių keitimas;

51.  pažymi, kad naudodamiesi šiuo metu turimomis žiniomis ir metodais ūkiai gali savarankiškai apsirūpinti energija ir vietos lygmeniu iš organinių atliekų gamindami bioenergiją gauti daugiau pajamų ir su aplinkosauga susijusios naudos;

52.  pažymi, kad siekiant tausaus išteklių naudojimo ūkininkus reikėtų skatinti geriau išnaudoti su biodujomis ir biodujų šalutiniais produktais susijusias galimybes, kad jais būtų galima pakeisti trąšas;

53.  todėl pabrėžia mėšlo apdorojimo svarbą, nes taip ne tik gaminama atsinaujinančioji energija, bet ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai bei užtikrinamas sintetinių trąšų pakaitalas mineralų koncentrato pavidalu; todėl pažymi, kad jei mėšlas turi būti laikomas energijos ištekliu, svarbu, kad Nitratų direktyvoje būtų pripažįstama, jog perdirbtas mėšlas yra dirbtinių trąšų pakaitalas;

54.  pabrėžia, kad reikia didinti ūkių gebėjimą apsirūpinti energija skatinant ūkiuose gaminti atsinaujinančiąją energiją, pvz., naudojantis vėjo turbinomis, saulės energijos kolektoriais ir biofermentacijos technologijomis, nes tai sumažintų gamybos sąnaudas ir padidintų jų ekonominį gyvybingumą, nes ūkininkai turėtų alternatyvų pajamų šaltinį;

Moksliniai tyrimai

55.  ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad programa „Horizontas 2020“ ir Europos inovacijų partnerystėmis pagal inovacijų sąjungos iniciatyvą svarbiausiu dalyku būtų laikomas poreikis kurti įvairių rūšių mažo anglies dioksido kiekio technologijas siekiant skatinti ES konkurencingumą bei ekologiškas darbo vietas ir vartotojų elgesio keitimas;

56.  pabrėžia, kad būtina kuo greičiau dėti daugiau pastangų mokslinių tyrimų srityje ir padidinti jų finansavimą siekiant plėtoti ir integruoti klimatui palankią žemės ūkio praktiką, žemės ūkio metodus, kuriuos taikant būtų sunaudojama mažiau energijos ir mažiau teršiama aplinka, ir veiksmingesnę energijos gamybą; be to, pažymi, kad jau yra mažiau taršių ir efektyviai energiją naudojančių alternatyvų; mano, kad šios srities moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra yra esminė visapusiško strateginio energetikos technologijų plano įgyvendinimo dalis, o tam reikia papildomų investicijų; pabrėžia, jog todėl reikia užtikrinti, kad įmonės šiais mokslinių tyrimų rezultatais naudotųsi praktikoje; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti naują mokslinių tyrimų pagrindą „Horizontas 2020“;

57.  ragina užtikrinti, kad parama iš biudžeto būtų suderinama su 50 mlrd. EUR suma, kurią reikia skirti iš viešųjų ir privačiųjų išteklių, kad būtų galima visiškai įgyvendinti Strateginį energetikos technologijų (SET) planą;

58.  pabrėžia Europos mokslinių tyrimų ir plėtros svarbą mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančių ir energiją efektyviai vartojančių technologijų kūrimui; ragina ES imtis vadovaujančio vaidmens klimatui palankių ir energiją efektyviai vartojančių technologijų mokslinių tyrimų srityje ir plėtoti glaudų mokslinį bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, ypatingą dėmesį skiriant švarioms ir tvarioms technologijoms, kurios pagal strateginį energetikos technologijų planą – ES pavyzdinę mažo anglies dioksido kiekio technologijų vystymo iniciatyvą, duos naudos 2020 m. ir vėliau; pabrėžia, kad visų rūšių energetikos mokslinių tyrimų pagal programą „Horizontas 2020“, ypač atsinaujinančios energijos mokslinių tyrimų, finansavimas turi būti padidintas; primena, kad dabartiniai finansiniai asignavimai energetikos srityje sudaro tik 0,5 proc. 2007–2013 m. laikotarpio ES biudžeto, o tai neatitinka ES politikos prioritetų;

Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas

59.  pripažįsta, kad labai svarbu, kur tai įmanoma, taikyti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas, jeigu norima išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslus pasiekti patiriant kuo mažesnes išlaidas, ir pripažįsta, kad, tikėtina, jog dėl kai kurių valstybių narių procedūrų vilkinimo, finansinių problemų ir įsipareigojimų trūkumo bus sunkiau įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos siekį iki 2015 m. pradėti įgyvendinti iki 12 anglies dioksido surinkimo ir saugojimo parodomųjų projektų; ragina Komisiją paskelbti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo veiksmų planą; pripažįsta, kad anglies dioksido surinkimas ir saugojimas negali būti taikomas visomis aplinkybėmis, netgi iki 2050 m., ir gali būti apribotas dideliais įrenginiais bei siekiant išvengti pramonės išmetamų teršalų; ragina remti kitų sektorių technologijų išradimus siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti energijos suvartojimą bei siekiant rasti kitų sprendimų nei anglies dioksido surinkimas ir saugojimas;

60.  ragina Europos Komisiją pasiūlyti neišleistas anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektų lėšas pagal Europos ekonomikos atgaivinimo programą pervesti alternatyviems parodomiesiems anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektams vykdyti;

Nacionaliniai ir konkretiems sektoriams pritaikyti planai

61.  pažymi, kad Kankūno susitarime numatyta, jog visos išsivysčiusios šalys turi parengti anglies dioksido kiekio mažinimo strategijas;

62.  palankiai vertina tai, kad kai kurios ES valstybės narės parengė anglies dioksido kiekio mažinimo strategijas, bet ragina visas valstybes nares šias strategijas parengti ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos mėn.; primygtinai reikalauja, kad Komisija pateiktų pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčių aktų, kuriuose būtų reikalaujama parengti tokias strategijas, jeigu visos valstybės narės nebus įsipareigojusios to padaryti iki 2012 m. pabaigos;

63.  ragina Komisiją įvertinti tokių planų tinkamumą įgyvendinant Kankūno susitarime nustatytą tikslą, kad pasaulinę klimato kaitą lemiantis atšilimas būtų ne didesnis kaip 2º C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra;

64.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų atliktas nepriklausomas nacionaliniams ir konkretiems sektoriams skirtų veiksmų planų tikrinimas siekiant įvertinti, ar visapusiškai atsižvelgta į galimą geriausių turimų technologijų panaudojimą ir ar siūlomos sąnaudos atitinka esamą praktiką;

65.  tikisi, kad Komisija visiškai atsižvelgs į veiksmų planus, rengdama politikos iniciatyvas, taip pat atkreips dėmesį į tuos atvejus, kai pramonės sektoriai nėra parengę tokių veiksmų planų;

66.  ragina atitinkamas pramonės grupes parengti konkretiems sektoriams pritaikytus planus, kuriuose būtų nurodoma, kaip būtų geriausia pasiekti ES mažo anglies dioksido tikslus, įskaitant reikiamo investicijų kiekio ir finansavimo šaltinių naudojimą;

67.  tikisi, kad Komisija ir valstybės narės rems tuos sektorius, kuriems parengti veiksmų planai, kad būtų galima toliau plėtoti pagal šiuos planus kuriamas iniciatyvas ir partnerystes, siekiant vystyti pažangias technologijas, kad šiuose daug energijos vartojančiuose pramonės sektoriuose būtų išskiriama kuo mažiau anglies dioksido;

68.  ragina Komisiją atnaujinti 2050 m. planą ir prognozes kas 3–5 metus; taip pat ragina Komisiją įtraukti sektorių, regionų ir valstybių narių veiksmų planus į atnaujintus Komisijos planus, vadovaujantis visapusiškai skaidriais modeliais bei metodika;

69.  pabrėžia, kad labai svarbu kur kas veiksmingiau naudoti išteklius siekiant sukurti mažo CO2 kiekio technologijų ekonomiką; todėl ragina valstybes nares plėtoti arba stiprinti esamas išteklių naudojimo efektyvumo strategijas ir įtraukti jas į nacionalinės ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo politikos kryptis iki 2013 m.;

Elektros energijos gamyba

70.  primena, kad pasaulio pirminės energijos paklausa iki 2035 m. išaugs daugiau nei 30 proc., taigi padidės pasaulinė konkurencija energijos išteklių srityje;

71.  tvirtina, kad valstybės narės turėtų galimybę naudoti kuo daugiau priemonių siekiant mažai anglies dioksido išskiriančios elektros energijos gamybos (įskaitant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, branduolinę energiją, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas ir tvariai gaminamą biomasę) ir kad nė vienai valstybei narei nebūtų atimta galimybė pasirinkti įvairias reikalavimus atitinkančias priemones;

72.  ragina Komisiją būti ypač budrią, kad energijos gamyba nebūtų vykdoma nesilaikant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taisyklių, atkreipiant dėmesį į valstybes nares, turinčias tarpusavio ryšių su ES nepriklausančiomis šalimis;

73.  ragina Komisiją įvertinti mechanizmų, kurie sudaro sąlygas patikimam elektros energijos rinkos veikimui mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikoje, veiksmingumą, ir, jei būtina, teikti teisės aktų pasiūlymus dėl glaudesnės tarpvalstybinių elektros energijos rinkų integracijos ir kitų priemonių, kuriose būtų atsižvelgta į poreikį kurti gamybos pajėgumų pusiausvyrą ir prieinamumą;

74.  ragina Europos Sąjungą įsipareigoti iki 2050 m. sukurti CO2 neišmetantį energetikos sektorių;

75.  ragina valstybes nares ir Komisiją daugiau investuoti į energetikos infrastruktūrą, būtiną perėjimui prie tvarios energetikos ekonomikos; pabrėžia, kad Europa turėtų rodyti pavyzdį kuriant standartus, tarpusavyje sąveikias su energetika susijusias interneto technologijas ir efektyviai energiją vartojančias IRT taikomąsias programas, visų pirma pažangiuosius elektros tinklus, visapusiškai ir laiku diegiamas pažangių namų sistemas, kaip, pvz., vartotojo naudai sukurti pažangieji skaitikliai, ir modernizuojant ir plėtojant sujungtą visą Europą apimantį elektros energijos tinklą bei SGD infrastruktūrą; pabrėžia, kad reikia sukurti investicijų į regionų tarpusavio jungtis planą, visų pirma paremtą Europos energetikos infrastruktūros dokumentų rinkiniu, siekiant užtikrinti energijos tiekimo šaltinių įvairinimą; ragina Komisija skatinant rinkos taisykles, pagal kurias būtų leidžiami efektyvūs ir skaidrūs elektros energijos mainai tarptautiniu lygmeniu, pasiūlyti praktinių efektyvaus didelio atsinaujinančiosios energijos kiekio perdavimo praktinių sprendimų; todėl ragina skubiai imtis tarpvalstybinio elektros energijos rinkų integracijos ir įsisavinimo priemonių; pripažįsta, kad atsižvelgiant į tai, kad energetikos sektoriaus ilgaamžės infrastruktūros statybai prireiks daugelio metų, reikia skubiai parengti ilgalaikę viziją; palankiai vertina tai, kad siūlomoje Europos infrastruktūros tinklų priemonėje didelis dėmesys skiriamas energetikos sektoriaus infrastruktūrai;

76.  atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinis 20 proc. tikslas grindžiamas branduolinės energijos indėliu į energijos rūšių derinį keliose valstybėse narėse; pažymi, kad į Tarptautinės energetikos agentūros 2011 m. pasaulio energetikos apžvalgą įtrauktas „Lėtesnio branduolinės energetikos vystymosi tendencijų įvertinimas“, kuriuo remiantis prognozuojama, kad vidutiniu laikotarpiu visame pasaulyje elektros energijos sektoriuje išmetamo CO2 kiekis turėtų gerokai išaugti dėl padidėjusio iškastinio kuro naudojimo; pakartoja, kad kai kurių valstybių narių sprendimas uždaryti kai kuriuos veikiančius branduolinius reaktorius neturi tapti pagrindu sumažinti jų dabartinės klimato politikos užmojų lygį; teigia, kad remiantis Tarptautinės energetikos agentūra, norint pasiekti 2°C tikslą reikėtų paspartinti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų plėtojimą ir diegimą tiek anglimi, tiek dujomis kūrenamose elektrinėse; tačiau pažymi, kad anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologija vis dar tebėra bandomoji ir netinkama komercinėms reikmėms, todėl taip pat reikia apsvarstyti alternatyvias galimybes, pvz. plataus masto atsinaujinančių šaltinių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo scenarijus; todėl ragina labiau remti pažangių technologijų vystymą ir taikymą siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsieti ekonomikos augimą nuo energijos vartojimo;

77.  mano, kad iki 2050 m. pasiekus šiuos tikslus nepažeidžiant atskirų valstybių narių galimybės pasirinkti energijos rūšių derinį, galėtų būti sumažinamas vartojimas, padidintas energijos tiekimo saugumas ir patikimumas ir apribojamas energijos kainų nepastovumas, tuo būdu vartotojams ir verslui būtų užtikrinamos energijos sąžiningos ir konkurencingos kainos ir pagerinamas ES konkurencingumas ir užimtumo augimas;

Pramonė

78.  primygtinai reikalauja, kad Europos Sąjunga, teikdama paramą ekologiškai ekonomikai, pripažintų investicijų svarbą esamoms pramonės šakoms, kuriose šiomis investicijomis skatinama gerokai sumažinti išteklių naudojimą ir išmetamą anglies dioksido kiekį ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus dėl ekologiškesnių darbo vietų kūrimo; pabrėžia, kad ekologiškesnėje ekonomikoje turėtų būti remiamas konkurencingumas ir inovacijos visuose sektoriuose, sutelkiant dėmesį į sritis, kuriose patobulinimai yra ekonomiškai efektyviausi ir veiksmingiausi aplinkos apsaugos požiūriu;

79.  ragina Komisiją ištirti naujoviškas finansines priemones, skirtas investicijoms į mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomiką;

80.  ragina valstybes nares ir Europos Komisiją remti inovacijų grupių kūrimą ieškant sprendimų regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis;

Transportas

81.  pritaria Komisijos Bendros Europos transporto erdvės kūrimo plane nustatytam reikalavimui iki 2050 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ES transporto sektoriuje 60 proc., palyginti su 1990 m.; be to, ragina Komisiją pateikti tarpinius šio sektoriaus išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus siekiant užtikrinti, kad dar ankstyvame etape būtų imtasi pakankamai veiksmų;

82.  palankiai vertina pažangą, kurią transporto priemonių gamintojai padarė nuo 2007 m. mažindami lengvųjų automobilių išmetamą anglies dioksido kiekį, ir pabrėžia, kad svarbu paspartinti tolesnį degalų naudojimo efektyvumo didinimą; patvirtina, kad rengdamasi būsimai peržiūrai Komisija turėtų siūlyti būdus, kaip užtikrinti, kad vidutinis naujų automobilių išmetamas anglies dioksido kiekis atitiktų 2020 m. nustatytą tikslą, pagal kurį iki 2020 m. šis kiekis būtų ne didesnis kaip 95 g/km; ragina Komisiją sustiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su Tarptautine jūrų organizacija siekiant užtikrinti spartų ir visapusišką laivybos sektoriaus įtraukimą į išmetamo CO2 kiekio mažinimo įsipareigojimus;

83.  primena, kad Komisija įvertins Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) padarytą pažangą iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl laivų išmetamųjų teršalų pagal 2009/29/EB; ragina Komisiją įtraukti jūrų transportą į savo veiksmų planą ir, nesant tarptautinio susitarimo, kuriuo būtų siekiama sumažinti laivybos sektoriaus išmetamų dujų kiekį, siūlyti teisės aktus, kuriais šios išmetamos dujos būtų įtrauktos į išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus pagal Bendrijos įsipareigojimus ir kad šie pasiūlymai įsigaliotų iki 2013 m.;

84.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymus, kaip pagerinti sunkiasvorių krovinių transporto priemonių degalų vartojimo efektyvumą, ir persvarstant teisės aktus 2013 m. dėl lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų labiau atsižvelgti į poreikį didinti degalų vartojimo efektyvumą siekiant sumažinti išlaidas verslui dėl išaugusių degalų kainų;

85.  ragina Komisiją užtikrinti didesnį aiškumą visų rūšių keleivinio ir krovininio transporto priemonių pirkėjams dėl jų degalų vartojimo efektyvumo ir pateikti jau seniai vėluojančius pasiūlymus dėl ženklinimo direktyvos, kuri turėtų apimti visas pardavimų skatinimo formas, persvarstymo;

86.  ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad bandymų ciklai, taikomi vertinant naujų automobilių išmetamųjų teršalų kiekį, tiksliai atspindėtų realią padėtį naudojant tokias transporto priemones įprastomis važiavimo sąlygomis;

87.  pripažįsta kai kurių valstybių narių dedamas pastangas siekiant sukurti įkrovimo (degalų papildymo) infrastruktūrą, kad būtų skatinama naudoti elektrines ir itin mažai anglies dioksido išmetančias transporto priemones, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl būtiniausių reikalavimų kiekvienoje valstybėje narėje, kad toks tinklas būtų sukurtas visos Europos mastu;

88.  siekiant sumažinti transporto sektoriaus taršą, ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę investicijoms, skirtoms plėtoti visos Europos pažangųjį elektros tinklą, kurį pasitelkus būtų galima naudoti vietos ir regioniniu lygmenimis pagamintą energiją, įskaitant atsinaujinančių išteklių energiją, ir kuris padėtų vystyti infrastruktūrą, būtiną elektra varomoms transporto priemonėms;

89.  mano, kad reikalingos kultūrinės permainos, kad būtų pereita prie tvaresnių transporto rūšių; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naujas investicijų formas siekiant palengvinti perėjimą prie labiau aplinką tausojančių transporto rūšių ir kartu sumažinti transporto poreikį, inter alia, taikant informacines technologijas ir teritorijų planavimą;

90.  pabrėžia, kad transporto išorės sąnaudų įtraukimas į transporto kainas, atsižvelgiant į taršos lygį, yra pagrindinis uždavinys siekiant skatinti energijos taupymą ir energijos vartojimo efektyvumą, o teikiama didesnė nauda lems aplinkai palankesnių transporto rūšių pasirinkimą;

91.  ragina užtikrinti planuojamų naujų transporto infrastruktūros investicijų suderinamumą su plane nustatytais prioritetais primenant, kad kyla pavojus, kad 1,5 trlj. EUR suma, kurią prašo skirti Europos Komisija per ateinančius du dešimtmečius, t. y. 2010–2030 m. laikotarpiu, gali būti nenukreipta tinkamiems prioritetams, susijusiems su anglies dioksido kiekio mažinimu; todėl pabrėžia, kad infrastruktūros atžvilgiu būtina labiau sieti ES biudžetą su ekologija, ypač kiek tai susiję su struktūriniais fondais ir Sanglaudos fondu;

92.  palankiai vertina siūlomas naujas gaires dėl transeuropinio transporto tinklo ir svarbą, kuri teikiama keleivių ir krovinių vežimo geležinkelių koridoriais plėtrai; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti alternatyvių degalų vartojimo ir naujų technologijų taikymo strategiją transporto srityje; ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti bendro Europos dangaus priemones ir taip pagerinti orlaivių ir eismo valdymo operacijų veiksmingumą;

93.  ragina Komisiją ir valstybes nares visiškai įgyvendinti aviacijos srities teisės aktus apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje;

Žemės ūkis

94.  ragina Komisiją siūlyti konkrečias priemones ŠESD kiekiui sumažinti ir skatinti didinti efektyvumą naudojant žemės ūkio paskirties žemę, ypač atsižvelgiant į žemės ūkio, kaip maisto gamintojo, vaidmenį; taip pat mano, kad smulkesniems ūkininkams gali prireikti apmokymų bei techninės pagalbos šioje srityje; taip pat ragina Komisiją paspartinti mokslinius tyrimus skirtingų rūšių žemės ūkio veiklos bei veiksmingų su žemės ūkiu susijusių aplinkos apsaugos metodų srityse, atkreipiant tinkamą dėmesį į vyraujančias klimato sąlygas;

95.  mano, kad žemės ūkis yra pakankamai pajėgus svariai prisidėti prie kovos su klimato kaita, padėti steigti naujas darbo vietas pasitelkiant ekologiškai tvarų augimą; pažymi, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas žemės ūkio sektoriuje yra visiems naudingas, nes didėja ilgalaikis ūkininkų ekonominis ir agronominis gyvybingumas; ragina užtikrinti, kad į BŽŪP būtų įtraukti planiniai tvarios energijos vartojimo rodikliai;

96.  pabrėžia, jog tikimasi, kad vykdant BŽŪP po 2013 m. šis indėlis turėtų padidėti; pripažįsta, kad padidinus gamybos našumą žemės ūkio sektoriuje jau išmetama gerokai mažiau išmetamųjų teršalų; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad per ilgesnį laikotarpį žemės ūkyje esama didelių galimybių mažinti išmetamųjų teršalų kiekį (iki 2050 m. žemės ūkio sektoriuje bus galima sumažinti kitų (ne CO2) šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 42–49 proc., palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu), tačiau šios galimybės gali būti laikomos ribotomis, palyginti su kitais sektoriais; pabrėžia, kad atitinkamai prisidėti turi visos šalys, kurios yra pagrindinės teršėjos;

97.  remia BŽŪP ekologiškumo skatinimo funkciją, kuri ES mastu veikia kaip skatinamoji programa, kuria siekiama gerinti maistinių medžiagų, energijos vartojimo ir klimato efektyvumą sutelkiant dėmesį į anglies dioksido sekvestracijos dirvožemyje didinimą, tolesnį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą kiekio mažinimą ir maistinių medžiagų valdymo gerinimą; šios programos tikslai būtų užtikrinti ūkių konkurencingumą ir ilgalaikį apsirūpinimo maistu saugumą efektyviau valdant ribotus gamtinius išteklius;

98.  ragina taikant BŽŪP įgyvendinti būtinas priemones, įskaitant mokslinių tyrimų finansavimą, priemones švietimo srityje, investicinę pagalbą ir kitas skatinimo iniciatyvas, kurios padėtų ir sudarytų sąlygas naudoti žemės ūkio sektoriaus ir miškų liekanas gaminant tvarią energiją;

99.  primena, kad taikant geresnius žemės ūkio ir miškininkystės metodus turėtų padidėti sektoriaus galimybės užtikrinti, kad dirvožemis ir miškai sugertų ir išlaikytų CO2; kartu pabrėžia, kad ūkininkai taip pat yra daugumos miškų savininkai; atkreipia dėmesį į ES tikslą mažinti miškų naikinimą pasaulyje, visų pirma besivystančiose šalyse, ir vėliausiai iki 2030 m. sustabdyti pasaulio miškų ploto mažėjimą;

100.  pabrėžia, kad svarbu parengti tinkamas priemones ir (arba) mechanizmus, kuriuos taikant būtų iš tiesų pripažįstamas finansinis žemės ir miškų ūkio vaidmens absorbuojant anglies dioksidą aspektas;

101.  pabrėžia, kad tvariai naudojant miškus prisidedama prie išmetamo CO2 kiekio mažinimo, todėl būtina imtis priemonių, numatytų atsižvelgiant į antrąjį žemės ūkio politikos ramstį, kad miškus būtų galima naudoti ir nepalankiose vietovėse;

102.  pabrėžia, kad ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas miško įveisimui kaip vienintelei priemonei, kuria galima natūraliai pagerinti miškų savybę sugerti anglies dioksido daugiau negu jo išskirti, ir kaip medienos šaltiniui, kuris naudojamas bioenergijai;

103.  ragina parengti ES žemės naudojimo, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės strategiją, užtikrinant šio sektoriaus indėlio mažinant išmetamų teršalų kiekį pastovumą ir naudą aplinkai; ragina valstybes nares plėtoti nacionalinę politiką, siekiant išnaudoti jų atitinkamų žemės naudojimo, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės sektorių taršos mažinimo potencialą, laikantis subsidiarumo principo, nes tai padėtų sukaupti vertingos patirties; pabrėžia poreikį investuoti į saugojimo pajėgumų ir vykdant žemės naudojimo, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės veiklą išmetamų teršalų mokslinius tyrimus;

104.  mano, kad tik užtikrinus sveikas, biologiškai įvairias ir klimato kaitos poveikiui atsparias žemės ūkio ir ekosistemas ir deramai rūpinantis ribotais ir baigtiniais gamtos ištekliais, pvz., dirvožemiu, vandeniu ir žeme, galima užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą;

105.  pabrėžia, kad biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų apsauga, vertinimas ir atkūrimas labai svarbūs siekiant sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką;

106.  pabrėžia, kad Komisija turėtų skirti dėmesį klimato aspekto integravimui, kad būtų užtikrintas įvairių politikos krypčių, įskaitant pramonės, mokslinių tyrimų, energetikos, biologinės įvairovės, prekybos, vystymosi, žemės ūkio, inovacijų, transporto, gyvūnų gerovės ir strategijos „Europa 2020“ suderinamumas; mano, kad užtikrinus patikimą ir strateginį žemės ūkio sektoriaus potencialo valdymą Europai būtų sudarytos tinkamos sąlygos tapti konkurencinga būsimos visuotinės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos veikėja;

107.  pabrėžia, kad maisto grandinė turėtų būti trumpesnė ir skaidresnė ir kad reikėtų skatinti vartoti vietoje pagamintus maisto produktus, be kita ko, remti vietos ir regionų rinkas, kad mažėtų su žemės ūkio produktų vežimu susijusių išmetamųjų teršalų kiekis; pabrėžia, kad Europos daugiafunkcės gamybos ir perdirbimo perkėlimas į trečiąsias ES nepriklausančias šalis neigiamai paveiktų Europos pridėtinę vertę ir kovos su klimato kaita tikslus;

108.  mano, kad užtikrinant geresnį gyvulių pašarų valdymą, įtraukiant į pasėlių sėjomainą baltymingus augalus ir daugiametėse mišriose ganyklose auginant įvairesnius baltymingus augalus, kad ūkiuose būtų galima auginti daugiau gyvulių pašarų, sumažėtų priklausomybė nuo gyvulių pašarų importo, dėl kurio į aplinką išmetama daug anglies dioksido; mano, kad taip kartu būtų galima sumažinti ūkininkų su gyvulių pašarų susijusias išlaidas ir užtikrinti geresnį dirvožemio valdymą didinant vandens dirvožemyje sulaikymą ir atsparumą kenkėjams;

Finansavimas

109.  pritaria Komisijos pateiktiems pasiūlymams pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą teikti specialiąsias programos lėšas, kuriomis būtų siekiama daugiau investuoti ir skatinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų kūrimą ir taikymą; pritaria ketinimui įtraukti su klimato kaita susijusį finansavimą į visos daugiametės finansinės programos lėšas ir skirti 20 proc. Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų atsinaujinančiajai energijai ir investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą; tuo pat metu primygtinai reikalauja tam numatyti nuostatą, kuri būtų veiksmingai stebima; pataria Komisijai užtikrinti, kad šios lėšos būtų skirtos konkrečiam tikslui, visų pirma siekiant padėti valstybėms narėms, kurios turi didelių galimybių sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį gerokai žemiau nustatytų tikslų, tačiau kurioms trūksta pajėgumų būtinoms investicijoms atlikti;

110.  nurodo, kad rengiant politikos priemones reikia atsižvelgti į dabartinę finansų krizę, siekiant iš anksto užtikrinti ir paremti pradines investicijas, kuriomis prisidedama prie didesnio atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimo, siekiant ilguoju laikotarpiu sumažinti energijos išlaidas ir pagerinti energijos vartojimo efektyvumą energijos tiekimo ir transporto srityse;

111.  primena, kad nesiėmus veiksmų, skirtų užkirsti kelią klimato kaitai, ekonominės išlaidos ilguoju laikotarpiu gerokai viršytų trumpalaikes išlaidas, imantis griežtų ir ryžtingų veiksmų dabar;

112.  tikisi, kad greitai bus nustatyti konkretūs ir išmatuojami visų sektorių tikslai siekiant paskatinti privačias investicijas ir įteigti pasitikėjimą bei stiprinti bendradarbiavimą tuo pat metu skatinant geresnį Europos lėšų panaudojimą; pabrėžia, kad atsinaujinančios energijos technologijomis, taip pat pažangių technologijų kūrimu ir diegimu prisidedama prie kovos su klimato kaita ir kartu padedama ES įtikinti pasaulinius partnerius, kad išmetamų teršalų kiekį galima sumažinti neprarandant konkurencingumo ar nekeliant pavojaus darbo vietų kūrimui; mano, kad labai svarbu, kad ES ir jos valstybės narės rodytų pavyzdį kuriant investicijų į naujas, energiją efektyviai vartojančias ir mažo anglies dioksido kiekio technologijas sistemą; ragina stiprinti esamas finansavimo programas, kad būtų pasiekti plane nustatyti tikslai, nedelsiant pradėti diskusijas dėl finansinių priemonių, kurias reikės įgyvendinti, ir sudaryti sąlygas geresnei nacionalinių ir Europos finansavimo programų sąveikai; mano, kad finansavimo iš įvairių šaltinių programos gali būti veiksminga priemonė; pabrėžia, kad regioninės ir sanglaudos politikos finansavimas vaidina esminį pagrindinės perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos bendro finansavimo priemonės vaidmenį; mano, kad didelė dalis 2014–2020 m. programavimo laikotarpio finansavimo turėtų būti skiriama, kad būtų 2050 m. plano tikslų įgyvendinimui;

113.  pažymi, kad dėl mažos anglies dioksido kainos ŠESD apyvartinių taršos leidimų aukcionuose nebus sutelkta išteklių su klimato kaita susijusioms investicijoms, kaip tikimasi; primena, kad ne mažiau kaip 50 proc. aukcionuose surinktų pajamų turi būti vėl investuojama į kovos su klimato kaita veiksmus tiek ES, tiek besivystančiose šalyse, taip pat ragina Komisiją aktyviai stebėti, kaip valstybės narės išleidžia tokias pajamas, ir kasmet teikti ataskaitas Parlamentui; ragina valstybes nares veiksmingai naudoti aukcionų pajamas skatinant MTTP ir naujoves, kad būtų pasiektas ilgalaikio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas;

114.  ragina Komisiją nuo 2013 m. apibendrinti informaciją, susijusią su lėšų, gautų iš apyvartinių taršos leidimų aukcionų, naudojimu ir skelbti kasmetinę ataskaitą, kurioje būtų palyginta, kiek kiekviena valstybė narė panaudoja tokių lėšų mažo anglies dioksido kiekio technologijoms ir kitoms priemonėms, kuriomis mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, vystymui;

115.  ragina Komisiją pasiūlyti, kad valstybės narės skirtų dalį aukcionuose surinktų lėšų papildomam ES finansavimui, kad būtų remiamos naujovės vykdant Europos strateginį energetikos technologijų planą (SET planą) arba įgyvendinant lygiavertes iniciatyvas;

116.  ragina Komisiją ištirti ir apsvarstyti papildomus ir naujoviškus finansavimo šaltinius, įskaitant galimą regioninės plėtros fondų panaudojimą, siekiant toliau skatinti mažo anglies dioksido technologijų kūrimą ir taikymą;

117.  pabrėžia, kad veiksmų plano apimtyje yra svarbu nedelsiant spręsti su aplinkai kenksmingomis subsidijomis susijusią problemą; ragina imtis suderintų veiksmų, kuriais siekiama nustatyti ir laipsniškai panaikinti visas aplinkai kenksmingas subsidijas iki 2020 m., kad būtų remiamas biudžeto konsolidavimas ir perėjimas prie tvarios ekonomikos; ragina Komisiją iki 2013 m. pabaigos išleisti komunikatą, kuriame būtų nurodytos visos priemonės, kuriomis remiantis grindžiama iš ES biudžeto teikiama finansinė parama, tiesiogiai arba per valstybes nares, veiklai, kuri prieštarauja mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo plano tikslams;

118.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti greičiau įgyvendinti G 20 susitarimą dėl subsidijų iškastiniam kurui panaikinimo; pabrėžia, kad siekiant jį įgyvendinti taip, kad būtų sulaukta norimo poveikio, įgyvendinimas turi būti koordinuojamas tarptautiniu mastu;

Papildomos priemonės

119.  ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos pateikti plataus užmojo pasiūlymus sumažinti išmetamą metano, anglies monoksido ir fluorintų ŠESD (F dujų) kiekį;

120.  primena, kad mediena galima būtų pakeisti daugiausia anglies turinčias medžiagas, inter alia, statybų sektoriuje, ir ragina nustatyti aiškią tvariai nukirstų medžių naudojimo hierarchiją, kad būtų užtikrintas suderinamumas su klimato ir išteklių vartojimo efektyvumo tikslais; mano, kad tvari bioenergija gali būti gaunama iš atliekų, tam tikrų liekanų ir pramonės šalutinių produktų, jeigu būtų taikoma pakankamai apsaugos priemonių nuo dirvožemio anglies ir biologinės įvairovės praradimo, taip pat netiesiogiai išmetamų teršalų, kai keičiama tos pačios medžiagos naudojimo paskirtis;

121.  primena, kad statybos sektorius palieka didelį ekologinį pėdsaką, nes jame suvartojami dideli kiekiai neatsinaujinančiųjų gamtos išteklių ir energijos, taip pat išmetami dideli anglies dioksido kiekiai; primena, kad atsinaujinančiųjų statybinių medžiagų naudojimas mažina gamtos išteklių vartojimą ir žalą aplinkai; todėl primygtinai ragina Komisiją labiau atsižvelgti į statybinių medžiagų energetinį naudingumą ir mažą išmetamą teršalų kiekį per visą jų gyvavimo ciklą, taip pat ragina Komisiją skatinti naudoti statybų sektoriuje ekologiškai tvarias, atsinaujinančiąsias ir mažai teršalų išmetančias medžiagas, pvz., medieną; primena, kad augdamas medis kaupia anglį, taigi mediena yra angliai neutrali medžiaga;

o
o   o

122.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

2012 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl diskriminacinio pobūdžio interneto svetainių ir vyriausybių reakcijų (2012/2554(RSP))

P7_TA(2012)0087 RC-B7-0152/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 4 ir 6 straipsnius, į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2, 3, 4, 9, 10, 18, 19, 20, 21, 26, 45, 49, 56, 67, 83 ir 258 straipsnius, į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(1),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos Viviane Reding 2012 m. vasario 11 d. pareiškimą dėl Nyderlandų laisvės partijos tinklalapio(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2012 m. vasario pradžioje Nyderlandų laisvės partija (PVV) įkūrė interneto karštąją liniją „Meldpunt Midden en Oost Europeanen“, kurioje ragina žmones teikti skundus dėl masiškos Vidurio ir Rytų Europos piliečių, ypač lenkų, rumunų ir bulgarų, darbo jėgos migracijos; kadangi visų pirma žmonių klausiama, ar jie patyrė problemų dėl asocialaus elgesio ir ar jiems teko užleisti savo darbo vietą vienam iš tokių piliečių;

B.  kadangi laisvas piliečių judėjimas Europos Sąjungoje įtvirtintas SESV 21 straipsnyje, o laisvas darbuotojų judėjimas Europos Sąjungoje – SESV 45 straipsnyje;

C.  kadangi SESV 18 straipsnyje įtvirtinta teisė į apsaugą nuo diskriminacijos dėl pilietybės, o SESV 10 straipsnyje – teisė į apsaugą nuo diskriminacijos dėl rasinės arba etninės kilmės;

D.  kadangi teisė į minties laisvę įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnyje, o saviraiškos laisvė – šios chartijos 11 straipsnyje;

E.  kadangi, kaip teigiama ES sutarties 2 straipsnyje, Europos Sąjunga grindžiama demokratijos ir teisinės valstybės vertybėmis ir, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir EŽTK, visapusišku žmogaus teisių ir laisvių paisymu;

F.  kadangi valstybės narės yra visiems ES piliečiams įsipareigojusios užtikrinti, kad gyvendami ir dirbdami visoje Europoje jie nebus diskriminuojami ar stigmatizuojami;

G.  kadangi įkūrus PVV karštąją liniją atvirai kurstoma Europos Sąjungos darbuotojų iš Vidurio ir Rytų Europos šalių diskriminacija ir skatinamas bendruomenių susiskaidymas Nyderlandų visuomenėje;

H.  kadangi PVV svetainė kenkia laisvam asmenų judėjimui ir pažeidžia teisę į nediskriminavimą, grindžiamą Direktyva 2004/38/EB ir atitinkamais Sutarčių straipsniais;

I.  kadangi Nyderlandų vyriausybė pasirašė su PVV parlamentinės paramos susitarimą, taigi gali tikėtis daugumos Nyderlandų parlamente;

J.  kadangi Nyderlandų vyriausybė iki šiol oficialiai nepasmerkė PVV karštosios linijos;

K.   kadangi dėl šios karštosios linijos sukūrimo kilo karštų diskusijų Nyderlanduose ir kadangi daugelis politinių partijų, žiniasklaidos priemonių, MVĮ ir kitų bendrovių vadovų, pilietinės visuomenės lyderių ir atskirų piliečių pasmerkė šią Nyderlandų laisvės partijos iniciatyvą; kadangi buvo sukurta daug atsakomųjų iniciatyvų, pvz., tinklalapis, kuriame galima pranešti apie teigiamą patirtį, susijusią su Lenkijos gyventojais;

L.  kadangi dešimties Vidurio ir Rytų Europos šalių ambasadoriai Nyderlanduose griežtai pasmerkė svetainę, teigdami, kad joje skatinamas neigiamas tam tikros ES piliečių grupės suvokimas Nyderlandų visuomenėje;

M.  kadangi, remiantis naujausių tyrimų, kuriuos atliko Roterdamo Erasmus universitetas(5), duomenimis, darbuotojai migrantai iš Vidurio ir Rytų Europos šalių labai prisideda prie Nyderlandų ekonomikos augimo ir Nyderlandų darbo rinkos veikimo;

N.  kadangi Nyderlandų vyriausybės politinis įsipareigojimas palaikyti Europos integraciją pastaraisiais metais labai susilpnėjo, tai rodo dabartinės Nyderlandų vyriausybės pozicija tokiais klausimais, kaip, pvz., Šengeno erdvės plėtra ir laisvas darbuotojų judėjimas;

O.  kadangi kyla reali grėsmė, kad panašios karštosios linijos bus sukurtos ir kitose valstybėse narėse;

1.  griežtai smerkia PVV įkurtą svetainę, nes ji pažeidžia pagrindines Europos vertybes, susijusias su žmogaus orumu, laisve, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, ir gali sugriauti patį Sąjungos pagrindą – pliuralizmą, nediskriminavimą, toleranciją, teisingumą, solidarumą ir judėjimo laisvę;

2.  laiko PVV karštąją liniją iniciatyva, kurios buvo imtasi blogais ketinimais, kuri skatina visuomenės susiskaidymą ir kuria siekiama politinės naudos kenkiant darbuotojams iš Vidurio ir Rytų Europos;

3.  tvirtai ragina ministrą pirmininką Marką Rutte Nyderlandų vyriausybės vardu pasmerkti šią apgailėtiną iniciatyvą ir nuo jos atsiriboti; taip pat pabrėžia, kad visos Europos Sąjungos vyriausybės turi užtikrinti teisę laisvai judėti ir būti nediskriminuojamam, taigi ragina Europos Vadovų Tarybą oficialiai pasmerkti PVV karštąją liniją, nes ja pažeidžiamos šios teisės ir prieštaraujama Europos vertybėms ir principams;

4.  primygtinai ragina Nyderlandų vyriausybę imtis veiksmų dėl Laisvės partijos politikos, kuri prieštarauja pagrindinėms ES vertybėms;

5.  ragina Nyderlandų valdžios institucijas ištirti, ar ši iniciatyva kursto neapykantą ir diskriminaciją;

6.  pabrėžia, kad darbuotojai iš šalių, kurios į ES įstojo 2004 ir 2007 m., turėjo teigiamą poveikį valstybių narių ekonomikai ir dėl jų nekilo rimtų sutrikimų darbo rinkose, bet jie labai prisidėjo prie tvaraus ES ekonominio augimo;

7.  ragina Nyderlandų vyriausybę greitai atsakyti į Komisijos siųstus laiškus dėl numatomų teisės aktų, kuriais gali būti pažeista Direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, ir imtis tolesnių priemonių dėl Parlamento rezoliucijose pateiktų raginimų;

8.  ragina Komisiją ir Tarybą imtis visų priemonių siekiant sustabdyti ksenofobinių pažiūrų, kaip tos, kurios išreikštos minėtoje svetainėje, plitimą ir užtikrinti veiksmingą Pamatinio sprendimo dėl rasizmo ir ksenofobijos įgyvendinimą visose valstybėse narėse;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 328, 2008 12 6, p. 55. (2) OL L 158, 2004 4 30, p. 77. (3) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (4) http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/reding/multimedia/news/2012/02/20120211_en.htm. (5) Arbeidsmigranten uit Polen, Roemenie en Bulgarije in Den Haag. Sociale leefsituatie, arbeidpositie en toekomstperspectief, Prof. Gotfried Engbersen, Afdeling Sociologie Universiteit Rotterdam.

2012 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos prezidento rinkimų rezultatų (2012/2573(RSP))

P7_TA(2012)0088 B7-0177/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1997 m. ir kurio galiojimas pratęstas, kol jis bus pakeistas nauju susitarimu,

–  atsižvelgdamas į tebevykstančias derybas dėl naujo susitarimo, kuriuo nustatomas naujas išsamus ES ir Rusijos santykių pagrindas, taip pat į 2010 m. inicijuotą Partnerystę siekiant modernizavimo,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnius pranešimus ir rezoliucijas dėl Rusijos, ypač į 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl įvyksiančių Rusijos prezidento rinkimų(1), 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl rinkimų į Valstybės Dūmą(2), ypač į savo kritiką dėl rinkimų į Dūmą eigos, ir 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl pasirengimo Rusijos Valstybės Dūmos rinkimams, kurie vyks 2011 m. gruodžio mėnesį(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 5 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, ESBO Parlamentinės Asamblėjos ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos bendrą pareiškimą dėl preliminarių duomenų ir išvadų,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 4 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl Rusijos prezidento rinkimų 2012 m. kovo 4 d. ir jos 2011 m. gruodžio 14 d. kalbą Strasbūre dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo bei 2012 m. vasario 1 d. kalbą Briuselyje dėl politinės padėties Rusijoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES kaip strateginė Rusijos partnerė ir artima jos kaimynė su dideliu susidomėjimu stebėjo Rusijos rinkimų procesą ir viešąsias diskusijas bei masinius ilgalaikius protestus dėl 2011 m. gruodžio mėn. vykusių rinkimų į Valstybės Dūmą ir prezidento rinkimų 2012 m. kovo 4 d.;

B.  kadangi tebekyla didelis nerimas dėl Rusijos Federacijoje vykstančių pokyčių, susijusių su pagarba žmogaus teisėms ir jų apsauga, taip pat su visuotinai pripažįstamų demokratijos principų, rinkimų taisyklių ir procedūrų laikymusi; kadangi Rusijos Federacija yra visateisė Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė ir todėl yra įsipareigojusi laikytis demokratijos principų ir gerbti žmogaus teises;

C.  kadangi 2011 m. balandžio 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas neigiamai įvertino pernelyg sudėtingą politinių partijų registravimo tvarką Rusijoje, kuri neatitinka Europos Tarybos ir ESBO nustatytų rinkimų standartų; kadangi politinių partijų ir kandidatų registravimo apribojimas varžo politinę konkurenciją ir pliuralizmą Rusijoje;

D.  kadangi, nepaisant neseniai priimtų riboto masto iniciatyvų siekiant tobulinti rinkimų įstatymus, bendrosios taisyklės vis tiek pernelyg sudėtingos ir kai kuriais atvejais joms trūksta apibrėžtumo, todėl teisinis pagrindas taikomas nenuosekliai;

E.   kadangi Rusijos valdžios institucijos bandė diskredituoti rinkimus stebėjusias nevyriausybines organizacijas, ypač organizaciją „Golos“, kurios pagrindiniai biurai Maskvoje buvo prievarta uždaryti ir prieš ją buvo nukreipta žiniasklaidos kampanija siekiant sugadinti jos reputaciją, o jos regioniniuose biuruose buvo atliekami mokesčių tyrimai; kadangi nepriklausomai žiniasklaidai taip pat buvo daromas didelis spaudimas;

F.  kadangi 2012 m. kovo 5 d. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, ESBO Parlamentinės Asamblėjos ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos bendrame pareiškime dėl preliminarių duomenų ir išvadų konstatuojama, kad rinkimų procesas nebuvo laisvas ar teisingas, nes dėl galimų konkurentų pašalinimo registruojant kandidatus, nevienodo dėmesio ir šališkos informacijos žiniasklaidoje ir valstybės išteklių naudojimo vienam kandidatui jis buvo smarkiai iškreiptas vieno kandidato naudai;

G.  kadangi po 2011 m. gruodžio 4 d. rinkimų į Dūmą vykusiose demonstracijose Rusijos gyventojai, ypač vadinamieji „baltojo kaspino“ demonstrantai, išreiškė norintys daugiau demokratijos ir visapusiškos rinkimų sistemos reformos;

1.  atkreipia dėmesį į prezidento rinkimų rezultatus, atsižvelgdamas į preliminarias ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir šalies rinkimų stebėjimo organizacijų, pvz., „Golos“, „Grazhdanin Nabludatel“, „Rinkėjų lygos“ ir politinių partijų atstovų išvadas;

2.  visapusiškai remdamas modernizavimo darbotvarkę, kuri apima dialogą tiek ekonominių, tiek politinių reformų klausimais siekiant diegti ir vykdyti reformas, kuriomis būtų šalinami esami trūkumai, pabrėžia, jog būtinas kritiškas požiūris į santykius su Rusija;

3.  griežtai kritikuoja trūkumus ir pažeidimus rengiantis šiems rinkimams ir jų metu, taip pat tai, kad buvo apribotos rinkėjų pasirinkimo galimybės; pabrėžia, kad Rusijos transliuojamosios žiniasklaidos priemonės vykstant rinkimų kampanijai nepateikė subalansuotos informacijos apie visus kandidatus, o tai pažeidžia teisinius reikalavimus; palankiai vertina aktyvų piliečių dalyvavimą rinkimų kampanijoje ir ragina atlikti išsamų ir skaidrų visų pažeidimų tyrimą, o būsimiems rinkimams nustatyti, stiprinti ir įgyvendinti demokratines taisykles; smerkia dešimčių protestuotojų sulaikymą per demonstracijas visoje Rusijoje;

4.  ragina Prezidentą D. Medvedevą patvirtinti savo žodžius veiksmais ir užtikrinti, kad būtų priimtos būtinos politinės sistemos reformos, ir tikisi, kad naujasis Rusijos prezidentas bus pasirengęs tęsti reformas, įskaitant labai reikalingą politinių partijų registravimą reglamentuojančių taisyklių supaprastinamą; ragina taip pat rimtai įsipareigoti spręsti žiniasklaidos laisvės, susirinkimų ir žodžio laisvės problemas; pakartoja, kad ES pasirengusi bendradarbiauti su Rusija, įskaitant Partnerystės siekiant modernizavimo teikiamas galimybes, siekiant didinti pagarbą žmogaus ir pagrindinėms teisėms (čia esminis klausimas yra politinių kalinių išlaisvinimas) ir nepriklausomos teisinės valstybės sistemos veiksmingumą Rusijoje;

5.  ragina Rusijos valdžios institucijas ir Valstybės Dūmoje atstovaujamas politines partijas užmegzti su demonstracijų už demokratiją dalyviais ir opozicija prasmingą dialogą, kuris būtų naudingas įgyvendinant visapusišką reformą ir užtikrinant skaidrumą bei demokratiją; ragina išrinktąjį Prezidentą Vladimirą Putiną mažiau kritikuoti protestuotojus ir užmegzti su jais nuoširdų dialogą dėl šalies ateities;

6.   ragina įvairias Rusijos demokratines opozicijos grupes labiau bendradarbiauti remiantis teigiama politinių reformų programa, kad Rusijos piliečiams būtų suteikta patikima alternatyva;

7.   palankiai vertina Prezidento D. Medvedevo sprendimą pavesti generaliniam prokurorui ištirti 32 baudžiamųjų bylų, įskaitant Michailo Chodorkovskio įkalinimą, teisėtumą; ragina išrinktąjį Prezidentą Vladimirą Putiną pavesti atlikti panašų Sergėjaus Magnickio bylos tyrimą;

8.  pažymi, kad Valstybės Dūma preliminariai pritarė prezidento įstatymo projektui, kuriuo siekiama visapusiškai pertvarkyti politinę sistemą, taip pat supaprastinti taisykles, reglamentuojančias politinių partijų registravimo ir jų dalyvavimo rinkimuose tvarką; ragina Valstybės Dūmą priimant būtinus įstatymus atsižvelgti į pakeitimus, kuriuos kartu pateikė neįregistruotos partijos; tikisi, kad visos šalys pasinaudos galimybe priimti sprendimą dėl išsamių reformų paketo ir rinkimų įstatymo pakeitimų iki išrinktojo prezidento inauguracijos; išreiškia savo didelį pageidavimą matyti sėkmingai ir visiškai įgyvendintus visus reformų pasiūlymus, kuriuos svarsto D. Medvedevo darbo grupė; yra įsitikinęs, kad naujas rinkimų įstatymas ir opozicinių politinių partijų registravimas turėtų būti laisvų ir teisingų rinkimų į Valstybės Dūmą pagrindas;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0054. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0575. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0335.

2012 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kazachstano (2012/2553(RSP))

P7_TA(2012)0089 RC-B7-0135/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į bendrąsias nuostatas dėl Sąjungos išorės veiksmų, nustatytas ES sutarties 21 straipsnyje, ir į tarptautinių susitarimų sudarymo procedūrą, nurodytą SESV 218 straipsnyje,

–  atsižvelgdamas į ES Vidurinės Azijos strategiją,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. įsigaliojusį EB ir Kazachstano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir ypač į jo 2 straipsnį (Bendrųjų principų skirsnis),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 21 ir 22 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime patvirtintą ES Vidurinės Azijos strategiją ir į 2008 m. birželio 24 d. ir 2010 m. birželio 28 d. pažangos ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 24 d. Tarybos pareiškimą dėl Kazachstano,

–  atsižvelgdamas į ES pareiškimus dėl Kazachstano, padarytus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nuolatinės tarybos 2011 m. lapkričio 3 d. ir gruodžio 22 d., 2012 m. sausio 19 d., sausio 26 d. ir vasario 9 d. susitikimuose, ir į ES vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton 2011 m. gruodžio 17 d. pareiškimą dėl įvykių Žanaozeno srityje ir į 2012 m. sausio 17 d. pareiškimą dėl 2012 m. sausio 15 d. Kazachstane įvykusių parlamento rinkimų,

–  atsižvelgdamas į pareiškimą, kuriame pateikiami ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro 2012 m. sausio 15 d. rinkimų stebėjimo misijos preliminarūs duomenys ir išvados,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 25 d. ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais pareiškimą dėl žiniasklaidos padėties Kazachstane,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 1 d. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro direktoriaus pareiškimą dėl represijų prieš Kazachstano opoziciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ES Vidurinės Azijos strategijos(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliucijos dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 23 dalį(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi ES ir Kazachstanas galėtų gauti didelės naudos glaudžiau bendradarbiaudami ir Parlamentas šį tikslą remia kartu pabrėždamas, kad ekonominis bendradarbiavimas turi būti vykdomas kartu su politiniu bendradarbiavimu ir būti grindžiamas politine valia siekiant įgyvendinti ir gerbti bendras vertybes, turint mintyje tai, kad Kazachstanas atlieka esminį vaidmenį užtikrinant Vidurinės Azijos socialinį ir ekonominį vystymąsi bei regiono stabilumą ir saugumą;

B.  kadangi derybos dėl išsamesnio ES ir Kazachstano susitarimo, kuris turėtų pakeisti šiuo metu galiojantį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, prasidėjo 2011 m. birželio mėnesį;

C.  kadangi 2012 m. vasario 17 d. Kazachstano prezidentas pasirašė kelis įstatymus, kuriais siekiama tobulinti darbo santykių, darbuotojų teisių ir socialinio dialogo teisinę bazę ir stiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą;

D.  kadangi 2011 m. gruodžio 16 d. Vakarų Kazachstane esančiame Žanaozeno mieste per neramumus, kilusius kai daugiau negu 3 000 žmonių taikiai mitingavo pagrindinėje aikštėje norėdami paremti naftos sektoriaus darbuotojų, streikuojančių nuo gegužės mėn., reikalavimus pakelti atlyginimus, užtikrinti geresnes sąlygas ir teisę patiems pasirinkti jiems atstovaujančią profesinę sąjungą, žuvo daug žmonių ir dar daugiau buvo sužeista;

E.  kadangi valdžios institucijos praneša, jog žuvo 17 žmonių po to, kai, anot nepriklausomų šaltinių ir liudininkų, riaušių policija puolė protestuotojus ir pradėjo šaudyti į civilius gyventojus, įskaitant neginkluotus streikuotojus bei jų šeimas; kadangi po susidūrimų Kazachstano valdžios institucijos paskelbė nepaprastąją padėtį ir neleido žurnalistams bei nepriklausomiems stebėtojams atvykti į Žanaozeną; kadangi 2012 m. sausio 31 d. nepaprastoji padėtis buvo pagaliau atšaukta, tačiau liudininkai teigia, kad žuvusiųjų skaičius gali būti daug didesnis; kadangi regioninės valdžios institucijos pažadėjo įvykių metu žuvusių aukų šeimoms suteikti finansinę paramą;

F.  kadangi lieka neaišku, kas iš tiesų 2011 m. gruodžio 16 d. įvyko Žanaozene; kadangi valdžios institucijos nutraukė komunikacijos ryšius ir įvažiavimas į mietą buvo kontroliuojamas paskelbus nepaprastąją padėtį, kuri tęsėsi iki 2012 m. sausio 31 d.; kadangi dėl bauginimo ir smurtinių išpuolių prieš nepriklausomą žiniasklaidą, taip pat dėl baimės, tvyrančios tarp piliečių, vis dar sunku geriau atskleisti įvykius; kadangi reaguodamos į 2011 m. gruodžio mėn. įvykius Žanaozene Kazachstano valdžios institucijos padidino interneto cenzūrą šalyje ir šiuo metu naudoja viso interneto srauto išsamią interneto paketų inspekciją;

G.  kadangi nuo 2011 m. gruodžio mėn. suimti maždaug 43 žmonės, įskaitant iškilius naftos sektoriaus darbuotojų streiko lyderius ir aktyvistus, kaip antai Talatą Saktaganovą, Rozą Tuletajevą ir Nataliją Ažigalijevą, ir jiems pateikti kaltinimai, pagal kuriuos jiems gresia iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė; kadangi 2012 m. vasario 3 d. Uralsko mieste suimta keletas jaunuolių, kaltinamų islamistine veikla, įtarus juos masinių neramumų organizavimu Žanaozene;

H.  kadangi Kazachstano prezidentas ragino visapusiškai ištirti įvykius ir įsteigė vyriausybinę komisiją, vadovaujamą ministro pirmininko pirmojo pavaduotojo, ir pakvietė tyrimo procese dalyvauti tarptautinius, įskaitant JT, ekspertus; kadangi atliekamas tyrimas dėl keleto neteisėtai pradėjusių šaudyti policijos pareigūnų, tačiau kol kas nė vienam iš jų nepateikti kaltinimai;

I.  kadangi esama keleto pranešimų, kad suimtieji buvo kankinami ir su jais buvo netinkamai elgiamasi; kadangi ir šiuo klausimu būtina atlikti patikimą tyrimą ir jį atlikus imtis atitinkamų teisinių veiksmų;

J.  kadangi ESBO atstovai paskelbė 2012 m. sausio 15 d. surengtus visuotinius rinkimus neatitinkančiais ESBO nustatytų standartų: užfiksuota daug balsavimo pažeidimų, didesniam valdančios partijos populiarumui užtikrinti buvo naudojamos valstybės lėšos ir šūkiai – taip nebuvo užtikrintos išties pliuralistinių rinkimų eigai būtinos sąlygos, nors šį kartą laikoma, kad rinkimai buvo gerai administruojami techniniu lygmeniu;

K.  kadangi 2012 m. sausio 6 d. Kazachstano prezidentas pasirašė įstatymą dėl nacionalinio saugumo, kuriuo saugumo tarnyboms suteikiama daugiau galių ir patvirtinama, kad asmenys, kurie, kaip manoma, tarptautiniu lygiu daro žalą šalies įvaizdžiui, gali būti paskelbti pavojingais ir turės susitaikyti su pasekmėmis;

L.  kadangi per pastaruosius kelis mėnesius žmogaus teisių padėtis Kazachstane blogėjo, kaip matyti iš ES pareiškimų, padarytų ESBO nuolatinėje taryboje, ir iš neseniai pateiktų ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro direktoriaus pareiškimų,

M.  kadangi 2011 m. rugsėjo mėn. valdžios institucijos priėmė įstatymą dėl religijos, pagal kurį visos religinės grupės įpareigojamos iš naujo užsiregistruoti ir į kurį įtrauktos nuostatos, pagal kurias gali būti uždrausta Kazachstano piliečiams laisvai išpažinti savo tikėjimą; kadangi, be to, į visus neseniai priimtus įstatymus dėl žiniasklaidos ir nacionalinio saugumo įtrauktos nuostatos, stiprinančios Kazachstano politinės sistemos neliberalumą ir prieštaraujančios deklaruojamiems demokratizacijos siekiams;

N.  kadangi 2011 m. rugpjūčio 8 d. Aktau miesto teismas pripažino naftos sektoriaus darbuotojų teisininkę Nataliją Sokolovą kalta dėl socialinės nesantaikos kurstymo ir aktyvaus dalyvavimo neteisėtuose susibūrimuose ir skyrė jai 6 metų įkalinimo bausmę;

O.  kadangi, tikėdamasis paskatinti pagarbą tarptautiniu lygiu, 2010 m. Kazachstanas ėmėsi ESBO pirmininkaujančios šalies vaidmens ir įsipareigojo vykdyti įvairias demokratines reformas, taip pat gerbti pagrindinius šios organizacijos principus;

P.  kadangi pastaruosius du mėnesius prieš opozicijos partijas ir organizacijas „Alga“, „Azat“ ir Kazachstano socialistinį judėjimą, taip pat prieš nepriklausomą žiniasklaidą, įskaitant laikraščius „Vzgliad“, „Golos Respubliki“ ir „Respublika“ ir palydovinės televizijos kanalą „Stan TV“, taip pat prieš nepriklausomas profesines sąjungas, įskaitant „Žanartu“ profesinę sąjungą ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas, buvo vykdomos vis stipresnės represijos, be kita ko, buvo suimtas „Alga“ partijos vadovas Vladimiras Kozlovas ir laikraščio „Vzgliad“ vyriausiasis redaktorius Igoris Viniavskis; kadangi 2012 m. sausio 28 d. Almatoje maždaug 1 000 žmonių dalyvavo prieš represijas nukreiptoje, be leidimo surengtoje protesto akcijoje ir ragino valdžios institucijas nutraukti politinį persekiojimą;

Q.  kadangi opozicijos partijos paskelbė apie 2012 m. kovo 24 d. Almatoje planuojamą protesto kampaniją, skirtą paminėti 100 dienų po Žanaozeno žudynių;

R.  kadangi dėl to, kad V. Kozlovas buvo sulaikytas ir laikomas be teisės bendrauti su išorės pasauliu netrukus po to, kai grįžo iš susitikimų Europos Parlamente ir Europos išorės veiksmų tarnyboje, ES atsiranda papildomų priežasčių nerimauti, ir pabrėžia, kad svarbu, jog būtų užtikrinta mūsų institucijos galimybė vesti dialogus su įvairiais ES šalių partnerių veikėjais ir kad dėl to pastarieji nepatirtų neigiamų padarinių;

1.  pabrėžia ES ir Kazachstano santykių ir politinio bei ekonominio bendradarbiavimo stiprinimo, įskaitant strateginėse srityse, kaip antai demokratija, žmogaus teisės, aplinkos apsauga, energetika, prekyba ir transportas, taip pat kova su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais, svarbą; pabrėžia, kad praėjusiais metais vyko aktyvesnis bendradarbiavimas, dažni aukšto lygio susitikimai ir prasidėjo derybos dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo;

2.  išreiškia didelį susirūpinimą ir užuojautą dėl 2011 m. gruodžio 16 d. įvykių Kazachstano Žanaozeno srityje, kai žuvo 17 ir sužeista 110 žmonių;

3.  griežtai smerkia tai, kad policijos pajėgos panaudojo smurtą susidorodamos su Žanaozeno demonstrantais, ir ragina atlikti nepriklausomą ir patikimą šių įvykių tyrimą, prie kurio prisidėtų tarptautiniai atstovai;

4.  reiškia ketinimą ir toliau vykdyti dialogą su pilietinės visuomenės veikėjais palaikant santykius su Kazachstanu, vadovaujantis santykių su trečiosiomis šalimis praktika; tikisi, kad šie dialogai bus gerbiami, ir pabrėžia, jog jam rūpi dialogo dalyvių gerovė;

5.  mano, kad netinkamas naftos sektoriaus darbo ginčo Vakarų Kazachstane sprendimas buvo pagrindinė didėjančio žmonių nepasitenkinimo prieš 2011 m. gruodžio mėnesio vidurio įvykius priežastis; yra įsitikinęs, kad norint pasiekti, jog įsitvirtintų socialinė taika ir tvarus stabilumas, būtina žodžiais ir veiksmais pripažinti darbuotojų teisę laikantis tarpusavio pagarbos rengti profesinių sąjungų, darbuotojų ir valdžios atstovų dialogus, vėl įdarbinti atleistus darbuotojus arba jiems surasti naujas darbo vietas, suteikti paramą šeimoms, patyrusioms pastarojo metu įvykių pasekmes, ir sukurti pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis;

6.  ragina EIVT atidžiai stebėti kaltinamųjų demonstracijų organizavimu bylos nagrinėjimą ir teikti ataskaitas Parlamentui;

7.  džiaugiasi dėl to, kad neseniai į laisvę paleistas žmogaus teisių gynėjas, Kazachstano tarptautinio žmogaus teisių ir teisinės valstybės biuro direktorius Jevgenijus Žovtisas ir „Vremia“ žurnalistas Tochnijazas Kučiukovas, kurie 2012 m. vasario 2 d. teismo sprendimu buvo amnestuoti po to, kai 2009 m. rugsėjo mėn. jiems buvo skirti ketveri metai darbo stovykloje;

8.  apgailestauja, kad išimčių, susijusių su neigiama žmogaus teisių padėties Kazachstane raida, kuri pastebima jau kurį laiką ir pastaruoju metu dar sustiprėjo, yra nedaug, ir ragina Kazachstano valdžios institucijas patikinti, kad bus užtikrintas areštuotų aktyvistų šeimų saugumas;

9.  ragina Kazachstano valdžios institucijas dėti visas pastangas siekiant gerinti žmogaus teisių padėtį šalyje; pabrėžia, kad derybų dėl naujo išsamesnio ES ir Kazachstano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo pažanga turi priklausyti nuo politinių reformų pažangos; ragina Kazachstaną toliau laikytis prisiimto įsipareigojimo vykdyti tolesnes reformas siekiant sukurti atvirą ir demokratinę visuomenę, įskaitant nepriklausomą pilietinę visuomenę ir opoziciją, kuri gerbtų pagrindines teises ir tiesinės valstybės prinicipą;

10.  pakartoja, kad neribota teisė gauti informaciją ir komunikacija bei necenzūruojama prieiga prie interneto (skaitmeninės teisės) yra universalios teisės ir yra būtinos užtikrinant žmogaus teises, pvz., išraiškos laisvę ir teisę gauti informaciją, taip pat užtikrinant skaidrumą ir atskaitomybę viešajame gyvenime;

11.  pritaria pastaraisiais mėnesiais padarytiems teisiniams pakeitimams, kuriais siekiama įsteigti įvairesnių partijų, kurios galėtų teikti kandidatus parlamento rinkimams; pažymi, kad po neseniai įvykusių parlamento rinkimų naujame parlamente atstovaujama trims partijoms; apgailestauja, kad neleidžiama įregistruoti kai kurių opozicijos partijų, ir ragina Kazachstano valdžios institucijas imtis tolesnių reformų, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad rinkimai būtų tikrai pliuralistiniai, taip pat remti nepriklausomos žiniasklaidos bei NVO veiklą;

12.  ragina Kazachstano valdžios institucijas visų pirma siekti spręsti klausimus, nurodomus ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro išvadose, norint šalies opozicijai sudaryti sąlygas atlikti savo teisėtą vaidmenį demokratinėje visuomenėje ir imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi tarptautinių rinkimų standartų; ragina EIVT padėti Kazachstanui spręsti šiuos klausimus;

13.  pažymi, kad Kazachstano stojimo į PPO planas, padėsiantis sukurti vienodas sąlygas abiejų šalių verslo bendruomenėms, palengvins ir liberalizuos prekybą, taip pat juo nustatomos bendradarbiavimo ir atvirumo sąlygos; pabrėžia, kad įstojęs į PPO Kazachstanas bus įpareigotas laikytis visų PPO taisyklių, įskaitant dėl protekcionistinių priemonių panaikinimo;

14.  reiškia pasipiktinimą dėl opozicijos lyderių ir žurnalistų įkalinimo nuo 2012 m. sausio mėn. ir ragina Kazachstano valdžios institucijas nutraukti šalyje taikomas griežtas priemones prieš opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą bei išlaisvinti visus dėl politinių priežasčių įkalintus asmenis, įskaitant „Alga“ partijos vadovą Vladimirą Kozlovą ir laikraščio „Vzgliad“ vyriausiąjį redaktorių Igorį Viniavskį, tai pat visus kalinamus asmenis, paminėtus pareiškimuose, kuriuos ES neseniai pateikė ESBO nuolatinėje taryboje; ragina užtikrinti, kad V. Kozlovas galėtų susitikti su artimiausiais šeimos nariais, įskaitant jo žmoną, ir atlikti nepriklausomą jo sveikatos būklės patikrinimą; palankiai vertina tai, kad išlaisvinta naftos bendrovės „Karazhanbasmunai“ profesinių sąjungų teisininkė Natalya Sokolova, kuri anksčiau buvo nuteista šešerius metus kalėti, dabar bausmė sumažinta iki trejų metų lygtinio laisvės atėmimo; tačiau apgailestauja dėl to, kad N. Sokolovai Aukščiausiojo Teismo sprendimu vis dar neleidžiama dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, kol nesibaigė jos lygtinis teistumas;

15.  ragina Kazachstano valdžios institucijas nedelsiant pradėti labiau gerbti susirinkimų, asociacijų, žodžio ir religijos laisves remiantis ESBO atstovų ir organų rekomendacijomis ir ypatingą dėmesį skiriant tarptautiniams įsipareigojimams, kuriuos Kazachstanas prisiėmė, taip pat pažadams, padarytiems prieš priimant sprendimą Kazachstanui suteikti ESBO pirmininkaujančios valstybės statusą 2010 m.; atkreipia dėmesį į 2009 m. priimtą puikiai parengtą Nacionalinį žmogaus teisių veiksmų planą ir ragina Kazachstano valdžios institucijas jį visapusiškai įgyvendinti;

16.  yra įsitikinęs, kad Kazachstano valdžios institucijos ir visuomenė gautų didžiulės naudos vykdydamos tokius veiksmus, ypač stabilumo, saugumo ir grįžimo į ankstesnę padėtį, kai nuolat gerėtų tarptautinė šalies reputacija, aspektais;

17.  atkreipia dėmesį į oficialių Kazachstano atstovų dalyvavimą atviruose ir konstruktyviuose susitikimuose su Europos Parlamento nariais dalyvaujant pilietinės visuomenės ir NVO atstovams, nuo 2012 m. sausio mėnesio rengiamuose Europos Parlamente, kuriuose jie pareiškę esą pasirengę įvykių tarptautinio pobūdžio tyrimui ir pažadėjo suteikti informaciją apie pastaraisiais mėnesiais vykdomus sulaikymus; tikisi, kad po šių pareiškimų bus imamasi konkrečių veiksmų;

18.  pabrėžia ES ir Kazachstano valdžios institucijų dialogo žmogaus teisių tema, kurio metu gali būti atvirai sprendžiami visi klausimai, svarbą; ragina aktyviau rengti šiuos dialogus siekiat, kad jie būtų veiksmingesni ir labiau orientuoti į rezultatus ir kad juose galėtų dalyvauti pilietinės visuomenės veikėjai;

19.  ragina ES ir ypač Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai atidžiai stebėti padėties raidą, Kazachstano valdžios institucijoms nurodyti visus susirūpinimą keliančius klausimus, siūlyti pagalbą ir nuolat teikti ataskaitas Parlamentui;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kazachstano Respublikos vyriausybei ir parlamentui ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0588. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0058.

2012 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Nigerijoje (2012/2550(RSP))

P7_TA(2012)0090 RC-B7-0131/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės C. Ashton 2011 m. gruodžio 26 d. pareiškimą dėl Kalėdų dieną vykusių sprogdinimų ir į 2012 m. sausio 22 d. pareiškimą dėl sprogdinimų Kane, Nigerijoje,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2011 m. gruodžio 27 d. pareiškimą dėl išpuolių Nigerijoje,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Nigerija ratifikavo 1993 m. spalio 29 d.,

–  atsižvelgdamas į 2007–2013 m. Kotonu susitarimo, kurį Nigerija ratifikavo 2010 m. rugsėjo 27 d., antrąjį persvarstymą,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Nigerija ratifikavo 1983 m. birželio 22 d.,

–  atsižvelgdamas į JT 1981 m. deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Nigerijos Federacinės Respublikos Konstituciją ir ypač į jos IV skyriuje „Teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę“ pateiktas nuostatas dėl religijos laisvės apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Nigerijos ir ES ministrų lygmens susitikimą, vykusį 2012 m. vasario 8 d. Abudžoje,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių komisijos rezoliuciją E/CN.4/RES/2005/69, kurioje reikalaujama, kad Generalinis Sekretorius paskirtų specialųjį atstovą, atsakingą už žmogaus teisių ir tarptautinių korporacijų bei kitų įmonių klausimus,

–  atsižvelgdamas į JT aplinkos programos ataskaitoje pateikiamas rekomendacijas įsteigti Nigerijos ogonių gyvenamos srities aplinkos atkūrimo instituciją,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nigerijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi yra pasibaisėjęs islamistų sektos Boko Haram įvykdytais pastaraisiais ginkluotais antpuoliais ir sprogdinimo išpuoliais, kurių metu 2012 m. sausio 20 d. Kano mieste žuvo ne mažiau kaip 185 žmonės ir kurie visų pirma buvo nukreipti prieš policijos skyrius; kadangi sekta Boko Haram per naktį mieste išdalintose proklamacijose Kano gyventojus įspėjo, kad ketina tęsti išpuolius prieš saugumo pajėgas, ir ragino būti ištvermingais, nes grupuotė kovoja siekia įtvirtinti islamo religija pagrįstą santvarką;

B.  kadangi žmogaus teisių organizacijos dokumentais pagrindė, kad islamistų grupuotė Boko Haram dalyvavo išpuoliuose prieš policijos postus, karinius objektus, bažnyčias ir bankus, taip pat prie JT būstinės įvykdytame savižudžio sprogdinimo išpuolyje, per kurį ne mažiau kaip 24 žmonės žuvo ir daugiau kaip 100 sužeista;

C.  kadangi Nigerijos policija ir karinės pajėgos, reaguodamos į grupuotės Bako Haram smurto veiksmus, be teismo nuosprendžio įvykdė daugelio įtariamų grupuotės narių mirties bausmes;

D.  kadangi grupuotė Boko Haram savo veiksmus nukreipė prieš krikščionis, ypač Kalėdų dieną, kai per vienas po kito sekusių sprogdinimų žuvo daugybė krikščionių (žiauriausio sprogdinimo metu netoli sostinės Abudžos prie katalikų bažnyčios žuvo 44 žmonės); ir kadangi Boko Haram prisiekė vykdyti religinį karą prieš krikščionis ir išstumti juos iš šiaurinės šalies dalies, kurioje dauguma gyventojų yra musulmonai;

E.  kadangi 2012 m. sausio 3 d. grupuotė Boko Haram paskelbė ultimatumą ir Nigerijos šiaurėje esantiems krikščionims davė tris dienas, per kurias jie turėjo išvykti; kadangi 2012 m. sausio 5 d. nužudyta ne mažiau kaip 8 pamaldose Gembėje dalyvavę krikščionys, o 2012 m. sausio 6 d. Mubyje nužudyta 20 laidotuvėse dalyvavusių krikščionių;

F.  kadangi 2012 m. vasario 26 d. du grupuotės Boko Haram savižudžiai sprogdintojai šalia bažnyčios Džoso mieste susprogdino sprogmenų prikrautą automobilį ir nužudė tris žmones bei sužeidė 38; ir kadangi 2012 m. vasario 21 d. islamistų ekstremistai šalia bažnyčios Suledžos mieste susprogdino bombą ir sužeidė penkis žmones;

G.  kadangi 2012 m. kovo 4 d. grupuotė Boko Haram pranešė, kad siekdama sunaikinti visą krikščionių bendruomenę, gyvenančią šiaurinėse šalies dalyse, pradės vienas po kito sekančius koordinuojamus antpuolius;

H.  kadangi religijos, tikėjimo, sąžinės ir minties laisvės yra pagrindinės ir visuotinės vertybės ir taip pat demokratijos pagrindinės sudedamosios dalys; kadangi Europos Sąjunga nuolat reiškė savo įsipareigojimą saugoti religijos, tikėjimo, sąžinės ir minties laisves ir pabrėžė, kad vyriausybės privalo užtikrinti šias laisves visame pasaulyje;

I.  kadangi grupuotė Boko Haram kaltinama nuo 2009 m. liepos mėn. nužudžiusi daugiau kaip 900 žmonių per maždaug 160 pavienių išpuolių; kadangi keliuose naujausiuose pranešimuose nurodoma, kad grupuotė Boko Haram gali būti susijusi su organizacija AQMI (Islamiškojo Magrebo „Al Kaida“), o tai galėtų kelti didžiulę grėsmę taikai ir saugumui Sahelio regione ir Vakarų Afrikoje;

J.  kadangi prezidentas Goodluck Jonathan, reaguodamas į smurto protrūkį, 2011 m. gruodžio 31 d. kai kuriose valstijose paskelbė nepaprastąją padėtį ir laikinai uždarė sienas su Čadu, Kamerūnu ir Nigeriu; kadangi prezidentas pripažino, kad grupuotė Boko Haram įsiskverbė į valstybės institucijas ir saugumo pajėgas, o korumpuoti pareigūnai, įtariama, aprūpina šią grupuotę ginklais;

K.  kadangi daugelį problemų Nigerijoje sukelia vangus ekonomikos vystymasis ir jau dešimtmečius tvyranti įtampa tarp vietinių grupių, kurios, siekdamos užvaldyti derlingas dirbamąsias žemes, varžosi su hausų kalba kalbančiais migrantais bei naujakuriais iš šiaurinės musulmoniškos Nigerijos dalies;

L.  kadangi norint taikiai išspręsti konfliktus reikia gerbti žmogaus teises, užtikrinti teisę kreiptis į teismą, panaikinti nebaudžiamumą, užtikrinti teisingą prieigą prie išteklių ir teisingą pajamų paskirstymą naftos ištekliais turtingoje Nigerijoje;

M.  kadangi, nors Nigerija užima aštuntą vietą pasaulyje pagal naftos gamybą, didžioji dalis šalies 148 mln. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos;

N.  kadangi Nigerijos vyriausybė kuro subsidijoms per metus išleidžia maždaug 8 mlrd. JAV dolerių; kadangi šalyse, kuriose gausu išteklių ir yra didžiulė takoskyra tarp turtingųjų ir vargšų, kaip antai Nigerijoje, subsidijuojamos dujos yra viena iš kelių privilegijų, kurias skurstantiems žmonėms suteikė liūdnai pagarsėjusi korumpuota vyriausybė, blogai tvarkanti naftos verslo pelną;

O.  kadangi šių metų pradžioje įnirtingas visuomenės protestas ir savaitę trukęs visuotinis streikas privertė prezidentą Goodlucką Jonathaną vėl iš dalies grąžinti kuro subsidiją; kadangi tarptautinės finansų įstaigos, pvz., Tarptautinis valiutos fondas, teigia, kad subsidijas verčiau reikėtų naudoti švietimui, sveikatos priežiūros ir kitoms paslaugoms finansuoti;

P.  kadangi valdantysis elitas blogai tvarko ir netinkamai naudoja gausius šalies gamtinius išteklius, būtent naftą, ir šis piktnaudžiavimas nė kiek nemažėja; be to, kadangi vienas paskui kitą sekantys naftos išsiliejimai vykstant tarptautinėms naftos gavybos operacijoms, naftotiekių diversijoms, žalios naftos vagystėms ir plačiai paplitęs dujų deginimas lėmė didelį Nigerio deltos užterštumą; kadangi pagal JT ataskaitą aplinkos atkūrimas Nigerijos ogonių gyvenamos srities naftos gavybos regione galėtų būti pasaulio mastu didžiausios apimties ir ilgiausios trukmės naftos teršalų valymo operacija, jei ketinama iki ankstesnės sveikos būklės išvalyti užterštą geriamąjį vandenį, žemę, upelius ir kitas ekosistemas;

Q.  kadangi moterų reikalų ir socialinės plėtros ministrė Hajia Zainab Maina pasisakė prieš dažnus šalyje žaginimo atvejus ir seksualinį smurtą prieš moteris ir teigė, kad siekiant ištaisyti šią nerimą keliančią padėtį būtina, kad būtų patvirtintas ir taptų įstatymu įstatymo projektas dėl smurto prieš asmenis;

R.  kadangi pagal Nigerijos federalinį baudžiamąjį kodeksą už homoseksualų elgesį gali būti baudžiama iki 14 metų laisvės atėmimo; kadangi kai kuriose valstijose, kuriose laikomasi šariato teisės, vyrų homoseksualūs santykiai abiejų partnerių sutikimu, gali būti baudžiami mirties bausme, o moterų atveju – išplakimo rykštėmis ir 6 mėnesių įkalinimo bausme; kadangi neseniai buvo priimtas taip pat federalinis teisės aktas, pagal kurį tos pačios lyties asmenų santuoka laikoma nusikaltimu ir asmenys baudžiami iki 14 metų laisvės atėmimo bausme; kadangi Nacionalinė Asamblėja dukart mėgino pradėti taikyti tokius teisės aktus, tačiau jai sutrukdė tarptautiniai ir šalies žmogaus teisių gynėjai;

S.  kadangi Nigerijos darbininkų aktyvistai ir žmogaus teisių gynėjai Osmond Ugwu ir Raphael Elobuike, apkaltinti pasikėsinimu nužudyti policininką ir areštuoti 2011 m. spalio 24 d. per masinį darbininkų mitingą, laikomi Enugu federaliniame kalėjime pietrytinėje Nigerijos dalyje; kadangi, organizacijų „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių jų kaltės įrodymų;

T.  kadangi ES yra pagrindinė Nigerijos finansinė donorė; kadangi 2009 m. lapkričio 12 d. Komisija ir Nigerijos federalinė vyriausybė pasirašė Nigerijos ir ES šalies strategijos dokumentą ir Nacionalinę orientacinę programą 2008–2013 m., pagal kurią ES finansuos projektus, skirtus taikai, saugumui ir žmogaus teisėms užtikrinti;

U.  kadangi pagal persvarstyto Kotonu susitarimo 8 straipsnį ES įsipareigoja palaikyti nuolatinį politinį dialogą su Nigerija žmogaus teisių ir demokratinių principų klausimais, įskaitant etninio, religinio ir rasinio diskriminavimo klausimus;

1.  griežtai smerkia neseniai įvykusius smurto protrūkius, ypač teroristinės islamistų sektos Boko Haram išpuolius, ir tragiškas žmonių žūtis nukentėjusiuose Nigerijos regionuose ir reiškia užuojautą artimųjų netekusiems žmonėms ir sužeistiesiems;

2.  ragina visas bendruomenes elgtis saikingai ir ieškoti taikių priemonių siekiant išspręsti Nigerijos religinių ir etninių grupių nesutarimus;

3.  ragina Nigerijos vyriausybę kiek galima greičiau nutraukti smurtą ir užtikrinti šalies gyventojų saugumą ir apsaugą, taip pat pagarbą žmogaus teisėms;

4.  ragina Nigerijos prezidentą skatinti įvairias religijas išpažįstančių ir skirtingus įsitikinimus turinčių žmonių dialogą ir propaguoti minties, sąžinės ir religijos laisvę;

5.  pabrėžia, jog, siekiant panaikinti nebaudžiamumą, griežčiau laikytis teisinės valstybės principų ir gerbti pagrindines gyventojų teises, labai svarbu, kad teismų sistema būtų nepriklausoma, nešališka ir prieinama;

6.  ragina federalinę vyriausybę atlikti pastarųjų smurto veiksmų priežasčių tyrimą, taip pat užtikrinti, kad smurto veiksmų kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ypač ragina federalinę vyriausybę imtis griežtų priemonių prieš sektą Boko Haram, kuri stiprina savo padėtį naudodamasi Nigerijoje giliai įsišaknijusia religine įtampa;

7.  pabrėžia regionų bendradarbiavimo kovojant su grėsme, kurią kelia organizacijų Boko Haram ir AQMI (Islamiškojo Magrebo „Al Kaida“) galimas ryšys, svarbą; skatina šio regiono šalis stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, taip pat ir pasitelkiant atitinkamas regionines organizacijas, siekiant užkirsti kelią organizacijų Boko Haram ir AQMI sinergijai; ragina ES institucijas ir valstybes nares remti šias regionų pastangas;

8.  griežtai smerkia Britanijos piliečio Chriso McManuso ir Italijos piliečio Franco Lamolinaros – dviejų inžinierių, dirbusių Italijos statybos bendrovėje ir 10 mėnesių šiaurinėje Nigerijos dalyje AQMI laikytų įkaitais – nužudymą nesėkmingo jų išvadavimo metu 2012 m. kovo 8 d. ir reiškia užuojautą aukų artimiesiems;

9.  ragina išsamiau išanalizuoti esmines konflikto priežastis, įskaitant socialinę, ekonominę ir etninę įtampą, ir vengti bendrų bei pernelyg supaprastintų, vien religija grindžiamų paaiškinimų, kurie nesuteiks pagrindo ilgalaikiam ir tvariam šio regiono problemų sprendimui;

10.  ragina federalinę vyriausybę ginti šalies gyventojus ir ieškoti pagrindinių smurto priežasčių užtikrinant lygias teises visiems piliečiams ir sprendžiant problemas, tarp jų ir derlingos dirbamosios žemės valdymo, nedarbo ir skurdo problemas;

11.  ragina federalinę vyriausybę kovoti su korupcija, skurdu ir nelygybe ir atkakliai vykdyti socialines, politines ir ekonomines reformas siekiant sukurti demokratinę, stabilią, saugią ir laisvą valstybę, kurioje būtų atsižvelgiama į žmogaus teises;

12.  prašo valdžios institucijų spręsti pagrįstus skundus piliečių, gyvenančių šiaurinėse šalies srityse, kurios yra kur kas neturtingesnės už kai kurias labiau pasiturinčias pietines valstijas, ir visų pirma siekti pagerinti baisias šių piliečių gyvenimo sąlygas, nepamirštant taip pat ir pietinių valstijų, kurios patiria tas pačias problemas;

13.  ragina Nigerijos valdžios institucijas ir užsienio bendroves, kurios vykdo veiklą Nigerijos naftos sektoriuje, padėti stiprinti valdymą didinant skaidrumą ir atskaitomybę gavybos sektoriuje, taip pat ragina bendroves laikytis Gavybos pramonės įmonių skaidrumo iniciatyvos ir viešai skelbti, kiek jos moka Nigerijos vyriausybei;

14.  pabrėžia, kad Nigerijos valdžios institucijos ir tarptautinės naftos bendrovės turėtų dėti visas pastangas, kad būtų sustabdyta nuolatinė tarša, ir turėtų įgyvendinti Jungtinių Tautų aplinkos programos rekomendacijas tam, kad išspręstų žalos aplinkai dėl teršimo nafta problemas;

15.  primygtinai ragina Nigerijos valdžios institucijas užtikrinti, kad įstatymo projektas dėl smurto prieš asmenis būtų patvirtintas ir taptų įstatymu, ir tikisi, kad šis įstatymas bus priemonė, padėsianti kovoti su labai paplitusiu seksualiniu ir kitokiu smurtu prieš moteris;

16.  ragina panaikinti šiuo metu galiojančius teisės aktus, pagal kuriuos homoseksualumas laikomas nusikaltimu ir kai kuriais atvejais baudžiamas užmėtymo akmenimis bausme; ragina Nigerijos parlamentą nepritarti „Tos pačios lyties asmenų santuokos draudimo įstatymo projektui“, kuris, jei bus priimtas, sukels rimtą smurto ir arešto pavojų lesbietėms, gėjams, biseksualams ir transseksualams – ir Nigerijos piliečiams, ir užsieniečiams;

17.  ragina vyriausybę išlaisvinti darbininkų sąjungos vadovą Osmondą Ugwu ir jos narį Raphaelį Elobuike, nes baudžiamojoje byloje prieš juos nėra jokių kaltės įrodymų;

18.  pakartoja savo susirūpinimą dėl visapusiškos ir veiksmingos pagarbos visų religinių mažumų teisei į religijos laisvę užtikrinimo daugelyje trečiųjų šalių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad religinių apeigų laisvė – tik vienas teisės į religijos laisvę aspektas, nes religijos laisvė apima laisvę keisti savo religiją, taip pat išpažinti ją mokant šių apeigų individualiai ar kolektyviai, privačioje, viešojoje erdvėje bei institucijų lygmeniu, jas praktikuojant ir atliekant; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad viešumas – pagrindinis religijos laisvės elementas ir kad trukdymas krikščionių ir kitas religijas išpažįstantiems asmenims viešai reikšti savo tikėjimą, sumenkinant jų religiją iki privataus reiškinio, yra sunkus jų religijos laisvės pažeidimas;

19.  pabrėžia, kad daugelyje pasaulio vietų vis dar esama kliūčių, trukdančių laisvai išpažinti tikėjimą ar įsitikinimus, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai C. Ashton ir Komisiją vykdant atitinkamas su žmogaus teisėmis susijusias iniciatyvas ypatingą dėmesį skirti šiems klausimams;

20.  ragina vyriausiąją įgaliotinę, atsakingą už Europos išorės veiksmų tarnybos veiklą, imtis priemonių Nigerijoje derinant diplomatiją ir ilgalaikį vystomąjį bendradarbiavimą tam, kad būtų užtikrinta taika, saugumas, geras valdymas ir pagarba žmogaus teisėms;

21.  ragina ES tęsti politinį dialogą su Nigerija pagal persvarstyto Kotonu susitarimo 8 straipsnį ir, atsižvelgiant į tai, nediskriminuojamai dėl kokio nors pagrindo spręsti problemas susijusias su visuotinėmis žmogaus teisėmis, įskaitant minties, sąžinės, religijos ar įsitikinimų laisvę, kaip numatyta visuotinėse, regioninėse ir nacionalinėse žmogaus teisių priemonėse;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Nigerijos federalinei vyriausybei, Afrikos Sąjungos ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB) institucijoms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Panafrikos Parlamentui.

2012 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 6-ojo pasaulinio vandens ištekliams skirto forumo, vyksiančio 2012 m. kovo 12–17 d. Marselyje (2012/2552(RSP))

P7_TA(2012)0091 B7-0130/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 6-ąjį pasaulinį vandens ištekliams skirtą forumą, vyksiantį 2012 m. kovo 12–17 d. Marselyje,

–  atsižvelgdamas į penkių pirmųjų pasaulinių vandens ištekliams skirtų forumų, vykusių Marakeše (1997 m.), Hagoje (2000 m.), Kiote (2003 m.), Meksike (2006 m.) ir Stambule galutines (2009 m.) deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 28 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 64/292 dėl žmogaus teisės į vandenį ir į sanitarines sąlygas ir į 2010 m. rugsėjo 30 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 15/9 dėl žmogaus teisių ir galimybės gauti saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos priemonių,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje nustatomi vystymosi tikslai, kaip tarptautinės bendruomenės bendrai numatyta priemonė skurdui panaikinti, ir kurioje numatoma iki 2015 m. per pusę sumažinti žmonių, neturinčių ilgalaikės galimybės gauti saugaus geriamojo vandens ir naudotis pagrindinėmis sanitarijos priemonėmis, skaičių,

–  atsižvelgdamas į trečiąjį JT pranešimą dėl pasaulio vandens išteklių padėties „Vanduo besikeičiančiame pasaulyje“,

–  atsižvelgdamas į rezoliuciją dėl vandens taršos, kurią Budapešte patvirtino AKR ir ES bendra parlamentinė asamblėja (2011 m. gegužės 16-18 d.),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(1) (Vandens pagrindų direktyva),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl bendros ES pozicijos priėmimo rengiantis Jungtinių Tautų konferencijai darnaus vystymosi klausimais (Rio+20)(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl vandens klausimo atsižvelgiant į penktąjį pasaulinį vandens ištekliams skirtą forumą, kuris vyko 2009 m. kovo 16–22 d. Stambule(3), ir į 2006 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl ketvirtojo Mechike vykusio pasaulinio vandens forumo (2006 m. kovo 16–22 d.)(4),

–  atsižvelgdamas į žodinį klausimą Komisijai dėl 2012 m. kovo 12-17 d. Marselyje vyksiančio 6-ojo pasaulinio vandens ištekliams skirto forumo (O-000013/2012 – B7-0101/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi beveik pusė besivystančių šalių gyventojų stokoja sanitarijos priemonių, daugiau nei 800 mln. žmonių vis dar naudojasi nesaugiais geriamojo vandens šaltiniais, o dėl to, kad trūksta galimybių gauti saugaus vandens ir sanitarijos paslaugų, taip pat dėl prastos higienos kasmet miršta daugiau negu 2,5 mln. vaikų;

B.  kadangi vandentvarka daro tiesioginį poveikį žmonių sveikatai, energijos gamybai, žemės ūkui ir aprūpinimo maistu saugumui ir veiksminga vandentvarka yra esminė sąlyga siekiant mažinti skurdą;

C.  kadangi dėl miškų naikinimo, urbanizacijos, gyventojų skaičiaus augimo, biologinės ir cheminės taršos ir klimato kaitos darosi vis sunkiau apsirūpinti saugiais ir patikimais vandens ištekliais ir užtikrinti jų kokybę, taip pat dėl minėtų reiškinių padidėja su vandens ištekliais susijusių ekstremalių situacijų rizika, ir kadangi vargingi gyventojai yra labiausiai pažeidžiami ir gali mažiausiai prisitaikyti prie šių pokyčių;

D.  kadangi vanduo yra labai netolygiai pasiskirstęs geografiniu požiūriu ir dažnai geriau tvarkomas remiantis valdymo įvairiais lygmenimis metodu, kurį taikant pabrėžiamas regiono bei vietos valdžios institucijų vaidmuo;

E.  kadangi savo rezoliucijose dėl 4-ojo ir 5-ojo pasaulinių vandens ištekliams skirtų forumų Parlamentas ragino Komisiją ir Tarybą skatinti ES vietos valdžios institucijas dalį iš vartotojų už vandens tiekimo ir valymo paslaugas gautų mokesčių skirti decentralizuoto bendradarbiavimo priemonėms finansuoti ir kadangi, nepaisant to, jog dėl šioje srityje vykdomų veiksmų labiausiai nepasiturintiems žmonėms padidėtų galimybės gauti vandens ir pagerėtų prieiga prie sanitarinių priemonių, šie raginimai nepaskatino imtis jokių veiksmų,

F.  kadangi vandens infrastruktūros sistemos besivystančiose šalyse dažnai neatitinka reikalavimų, o išsivysčiusiose šalyse – pasenę;

G.  kadangi taikant technologines naujoves galima būtų padidinti vandens išteklių veiksmingumą ir tvarumą, ir ypač jos gali būti panaudojamos besivystančių šalių labui,

H.  kadangi Vandens pagrindų direktyvoje nustatoma sistema, kuria siekiama apsaugoti ir atkurti švarų vandenį ES ir užtikrinti jo ilgalaikį ir tvarų naudojimą;

I.  kadangi gera vandens būklė geriausiai pasiekiama mažinant į aplinką išmetamas atliekas, dujas ir teršalus;

J.  kadangi pasiūlytose naujose ES bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos programose, atsižvelgus į strategiją „Europa 2020“ siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, raginama integruoti aplinkos ir klimato kaitos aspektus;

K.  kadangi pasaulinis vandens ištekliams skirtas forumas, kuris vyksta kas trejus metus, suteikia išskirtinę galimybę susirinkusiems visų pasaulio regionų vandens sektoriaus atstovams, politikos formuotojams ir sprendimus priimantiems asmenims susitikti, diskutuoti ir rasti sprendimus, susijusius su aprūpinimo vandeniu saugumu;

L.  kadangi 6-ajame pasauliniame vandens ištekliams skirtame forume, kurio tema yra „Metas priimti sprendimus“, nustatyta dvylika pagrindinių prioritetų vykdant su vandens ištekliais susijusius veiksmus, kurie sugrupuoti pagal tris strategines kryptis, būtent: visų gerovės užtikrinimas, prisidėjimas prie ekonominio vystymosi ir mėlynosios planetos išsaugojimas, taip pat pateiktos trys sėkmę lemiančios sąlygos;

Visų gerovės užtikrinimas

1.  pareiškia, kad vanduo yra bendras žmonijos išteklius ir viešoji gėrybė, todėl jis neturėtų būti pasipelnymo šaltinis, ir kad galimybė gauti vandens turėtų būti pagrindinė ir visuotinė teisė; palankiai vertina tai, kad Jungtinės Tautos pripažįsta žmogaus teises į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarines sąlygas, nustatytas pagal teisę į tinkamą gyvenimo lygį; ragina dėti visas būtinas pastangas siekiant iki 2015 m. užtikrinti skurdžiausiai gyvenančių asmenų sanitarines sąlygas ir galimybes gauti vandens;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti savo įsipareigojimus visiškai pasiekti JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus vandens ir sanitarinių sąlygų srityje, taip pat atsižvelgti į atitinkamas „Rio+20“ konferencijos dėl tvaraus vystymosi išvadas; pabrėžia, kad diskusijos pasaulinio vandens ištekliams skirto forumo metu turėtų būti skirtos siekiant parengti žemės ūkio ir ekonomikos vystymosi strategijas ir sprendimus, kurie užtikrintų patikimas galimybes gauti vandens ir jo aukštą kokybę;

3.  pabrėžia, kad būtina konkrečiai įsipareigoti siekiant vandens išteklių skatinimo ir apsaugos, ypač atsižvelgiant į būsimą „Rio+20“ konferenciją;

4.  mano, kad visuomenės sveikata ir aplinkos apsauga yra prioritetai vykdant bet kokią vandentvarkos politiką; pabrėžia geriamo vandens išteklių apsaugos esminį vaidmenį žmogaus sveikatai; ragina planuoti ir diegti vandens išteklių priemones upių baseinuose, apimant visą hidrologinį ciklą; atkreipia dėmesį, kad vandens taršos klausimą būtina spręsti prie jo ištakų, mažinant pavojingų medžiagų išmetimą į aplinką ir į geriamojo vandens išteklių zonas; ragina įdiegti „teršėjas moka“ principą;

5.  pabrėžia vandens išteklių svarbą taikai ir bendradarbiavimui; ragina sudaryti ir taikyti tarptautinius susitarimus dėl kelių valstybių teritoriją apimančių paviršinių vandenų ir požeminių vandenų pasidalijamojo valdymo sutelkiant gyventojus ir administracines įstaigas, kad būtų užtikrintas tvarus vandens išteklių valdymas ir išvengta vietos ir tarptautinių konfliktų;

Prisidėjimas prie ekonominio vystymosi

6.  pabrėžia, kad reikia suderinti vandens panaudojimo tikslus, siekiant patenkinti vandens poreikį ir užtikrinti galimybes jo gauti, taip pat jo kokybę, ypač besivystančiose šalyse; ragina priimti integruoto vandens išteklių valdymo planus, taip pat vykdyti teritorinį planavimą tarptautiniu, nacionaliniu ir vietos lygmenimis;

7.  ragina skatinti privačias ir valstybės investicijas vykdant mokslinius tyrimus ir vystant novatoriškas technologijas visose su vandens ištekliais susijusiose srityse; ragina žemės ūkyje naudoti naujas vandens išteklių technologijas, įrangą ir įrenginius siekiant tvariu būdu pagaminti pakankamai saugaus maisto, veiksmingiau naudojant vandenį ir geriau pasinaudojant netradiciniais vandens ištekliais, įskaitant pakartotiną išvalytų nuotekų naudojimą drėkinimo ir pramoniniais tikslais;

8.  ragina pašalinti kliūtis, kurios trukdo perduoti žinias ir technologijas, susijusias su vandens būklės išlaikymu, vandens surinkimu, drėkinimo technika, požeminio vandens valdymu, nuotekų valymu ir t.t.;

9.  pabrėžia, kaip svarbu veiksmingai naudoti vandenį; ragina veiksmingiau naudoti vandenį, ypač tuose sektoriuose (pvz., žemės ūkio), kuriuose sunaudojama daugiausiai vandens, – būtent šiuose sektoriuose gali būti gaunama daugiausia naudos dėl vandens naudojimo veiksmingumo; taip pat ragina nustatyti minimalius veiksmingumo reikalavimus, taikomus į ES rinką teikiamiems produktams, dėl kurių naudojama daug vandens, taip pat atsižvelgiant į susijusias galimybes taupyti energiją;

10.  pabrėžia, kad tvarus vandens naudojimas yra būtinybė ne tik ekonominiu, bet ir aplinkos apsaugos ir sveikatos požiūriu; ragina nustatant vandens kainas užtikrinti daugiau skaidrumo;

Mėlynosios planetos išsaugojimas

11.  pabrėžia, kad vanduo ypač pažeidžiamas atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį, dėl kurio gali sumažėti turimo vandens, visų pirma geriamojo, kiekis ir kokybė, taip pat padidėti potvynių ir sausrų dažnumas ir stiprumas; ragina, kad vykdant prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo politiką būtų tinkamai atsižvelgta į vandens ištekliams daromą poveikį; pabrėžia, kad yra labai svarbu parengti rizikos prevencijos, poveikio sušvelninimo ir atsakomąsias strategijas siekiant užkirsti kelią ekstremaliems, su vandeniu susijusiems reiškiniams;

12.  ragina visas šalis iki 2015 m. nustatyti kiekybinį tikslą, kuriuo būtų siekiama sumažinti cheminę ir biologinę miesto vandens nuotekų ir paviršiaus darbų sukeltą taršą, kad būtų apsaugota ir atkurta vandens kokybė ir sustiprintas vandens išteklių ir ekosistemų tvarumas; primena valstybėms narėms apie jų įsipareigojimus pagal Vandens pagrindų direktyvą iki 2015 m. užtikrinti gerą vandens būklę; ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių ir skirti pakankamai lėšų siekiant minėtųjų vandens kokybės tikslų;

Sėkmę lemiančios sąlygos

13.  ragina kurti hidrologijos žinių bazę, kuria būtų dalijamasi pasaulio ir ES lygmenimis; ragina tobulinti pagrindinius visuotinius vandens kokybės, kiekybės, galimybės naudotis ir įperkamumo rodiklius, taip pat vandens naudojimo veiksmingumo upės baseino lygmeniu rodiklius;

14.  pritaria integruoto upių baseinų valdymo planų rengimui pasaulio lygmeniu; pabrėžia, kad, siekiant pagal Vandens pagrindų direktyvą įgyvendinti ES vandens politiką, pagrindinis vaidmuo tenka upių baseinų valdymo planams; pabrėžia pagrindinį regiono ir vietos valdžios institucijų vaidmenį sprendžiant pasaulinių vandens išteklių klausimus ekonomiškai efektyviu būdu ir užkertant kelią korupcijai;

15.  ragina Komisiją Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu prisijungti prie 1997 m. JT konvencijos dėl tarptautinių vandentakių, taip pat skatinti 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo dalinių pakeitimų įsigaliojimą, kad būtų išplėsta šios priemonės taikymo sritis aprėpiant ne tik JTEEK priklausančias šalis, ir raginti aktyviau ratifikuoti 1992 m. Helsinkio konvencijos protokolą dėl vandens ir sveikatos, siekiant skatinti suderintą ir teisingą nacionalinių ir tarptautinių baseinų vandens išteklių valdymą;

16.  pabrėžia, kad reikia sutelkti pagal temas turimą su vandens išteklių klausimais susijusį finansavimą ir nuolat atsižvelgti į vandens klausimus visose politikos srityse, įskaitant visas ES finansines ir teisines priemones; pabrėžia, kad tam, jog būtų sėkmingai pereita prie ekologiškos ekonomikos ir kad ji veiktų, reikia spręsti su vandens ištekliais susijusius iššūkius;

17.  dar kartą ragina Komisiją ir Tarybą skatinti ES vietos valdžios institucijas dalį iš vartotojų už vandens tiekimo ir valymo paslaugas gautų mokesčių skirti decentralizuoto bendradarbiavimo priemonėms; atkreipia dėmesį į principą „1 proc. solidarumo vandens ištekliams“, kurį taiko kai kurios valstybės narės, kaip į galimą skatintiną pavyzdį;

o
o   o

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0430. (3) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 157. (4) OL C 291 E, 2006 11 30, p. 294.

2012 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl prekybos žmonėmis Sinajuje, ypač dėl Solomono W. atvejo (2012/2569(RSP))

P7_TA(2012)0092 RC-B7-0158/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl pabėgėlių iš Eritrėjos, laikomų įkaitais Sinajuje(1),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač jos 3 straipsnį („Kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens neliečiamybę“), 4 straipsnį, pagal kurį draudžiama visų formų prekyba vergais, ir 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 3, 4, 5 ir 6 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į pirmąją Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių žmogaus teisių tinklo konferenciją, kuri 2006 m. sausio 26–27 d. vyko Kaire,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. Jungtinių Tautų Palermo protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo ir baudimo už vertimąsi ja, papildantį Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ypač jo 6 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 20 d. priimtą Briuselio deklaraciją dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. Konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnį, 6 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnį ir 17 straipsnį („Kiekvienas asmuo turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokių pasikėsinimų“),

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton deklaraciją dėl politinių kalinių Eritrėjoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi kiekvienais metais Sinajuje tūkstančiai prieglobsčio prašytojų ir migrantų žūsta ir dingsta be žinios; kadangi daugelį asmenų, įskaitant moteris ir vaikus, prekiautojai žmonėmis pagrobia ir laiko įkaitais, siekdami išpirkos; kadangi prekiautojai žmonėmis pažeidinėja savo aukų teises pačiais nežmoniškiausiais būdais, šiuos žmones sistemingai prievartauja ir kankina, išnaudoja seksualiai ir verčia atlikti priverstinį darbą;

B.  kadangi 2011 m. gruodžio mėn. rašeidų genties prekiautojai žmonėmis pagrobė keletą asmenų šalia JT pabėgėlių stovyklos Sudane; kadangi 27 iš jų, įskaitant keturias mergaites ir vieną moterį su mažamečiu vaiku, buvo Eritrėjos gyventojai; kadangi jie buvo atgabenti į Rafahą Sinajaus Mahdijos rajone Egipte;

C.  kadangi šios grupės asmenys, ypač moterys, buvo mušami, su jais buvo šiurkščiai elgiamasi, keletas buvo nužudyta, o jų kūnai išmesti dykumoje, ir tik Solomonui, 25 metų Eritrėjos gyventojui, pavyko pabėgti nuo pagrobėjų;

D.  kadangi Solomono buvo pasigailėta, nes nešė vandenį dar 125 kaliniams iš Eritrėjos, Sudano ir Etiopijos, kurie buvo įkalinti namuose ir arklidėse Al Mahdijos miestelyje, ir Solomon tiksliai žino, kur kaliniai buvo laikomi, jis taip pat buvo žudymų, kankinimų ir prievartavimų liudininkas;

E.  kadangi šis jaunuolis iš Eritrėjos nurodė, jog vienas kalėjimo prižiūrėtojas jam parodė plastikinį maišelį, kuriame buvo išpirkos nesumokėjusio pabėgėlio organai;

F.  kadangi Solomono gyvybė yra pavojuje, nes prekiautojai žmogaus organais jį persekioja, už jo gyvybę yra pažadėję 50 000 JAV dolerių, kadangi šiuo metu Solomoną saugo Sheikho Mohamedo salafistų beduinai.

G.  kadangi pranešama, jog vidutiniškai 2 000 žmonių kas mėnesį patenka į Izraelį per Sinajų, daugeliui padeda kontrabandininkai, šiame regione sukūrę pakankami didelį tinklą; kadangi, remiantis Izraelio vyriausybės vertinimais, nuo 2005 m. per Sinajų į Izraelį pateko apie 50 000 afrikiečių;

H.  kadangi policija sulaikė šimtus nelegalių migrantų, visų pirma iš Eritrėjos, Etiopijos ir Sudano, ir įkalino juos policijos nuovadose ir kalėjimuose Sinajuje ir Aukštutiniame Egipte, kadangi nesuteikė jiems galimybės susisiekti su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro kanceliarija, taip pažeisdama jų teisę pateikti prašymą dėl prieglobsčio;

I.  kadangi, kaip teigia žmogaus teisių organizacijos, asmenys, kurie nesumoka už išlaisvinimą, yra nužudomi, o jų organai išimami ir parduodami; kadangi esama informacijos apie masines kapavietes ir nužudytus pabėgėlius;

J.  kadangi ES keletą kartų ragino Egiptą ir Izraelį sukurti jų šalyse gyvenantiems ar per jas keliaujantiems pabėgėliams teikiamos pagalbos ir jų apsaugos sistemą bei pagerinti šios pagalbos ir apsaugos kokybę;

K.  kadangi Jungtinių Tautų protokole dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo ir baudimo už vertimąsi ja „prekyba žmonėmis“ – asmenų verbavimas, vežimas, perdavimas, slėpimas ar priėmimas grasinant arba panaudojant jėgą ar kitas prievartos priemones arba grobimo, sukčiavimo ar apgaulės būdu, piktnaudžiaujant valdžia ar pasinaudojant pažeidžiamumu arba sumokant ar gaunant mokestį arba naudą kitą asmenį kontroliuojančio asmens sutikimui gauti, kai šios veiklos tikslas yra išnaudojimas;

L.  kadangi prekyba žmonėmis organizuotoms nusikaltėlių grupėms yra itin pelningas verslas;

1.  primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas nedelsiant įsikišti ir suteikti Solomonui patikimą apsaugą ir apsaugoti jo gyvybę, turint mintyje tai, kad prekiautojai žmogaus organais jį persekioja ir siūlo 50 000 JAV dolerių už jo gyvybę, nes jis tiksliai žino, kur laikomi kaliniai;

2.  ragina Egipto valdžios institucijas suteikti Solomonui ir visoms kitoms prekybos žmonėmis aukoms, ypač moterims ir vaikams, apsaugą, kad jie vėl netaptų prekybos žmonėmis aukomis;

3.  ragina Egipto valdžios institucijas, remiantis nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais, priimtais siekiant kovoti su tokio pobūdžio nusikalstamomis organizacijomis, užsiimančiomis prekyba žmonėmis, išnagrinėti šią bylą, kurioje gausu žudymo, kankinimo ir prievartavimo atvejų, kurioje kalbama apie moterų mušimą, kitokį žiaurų elgesį su jomis, keleto moterų nužudymą ir apie tai, kad jų kūnai buvo išmesti dykumoje;

4.  ragina Egipto valdžios institucijas greitai įsikišti ir užtikrinti, kad šie pabėgėliai būtų išgelbėti, be to, ragina imtis tinkamų priemonių, kad prekybos žmonėmis organizacijų nariai būtų suimti ir teisiami;

5.  ragina Egipto valdžios institucijas savo teisės aktuose visapusiškai įgyvendinti konvencijų, kurias Egiptas yra pasirašęs, principus, pvz., 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (ir jos 1967 m. protokolo), 1969 m. rugsėjo mėn. Afrikos Sąjungos konvencijos dėl pabėgėlių Afrikoje problemų konkrečių aspektų ir Tarptautinės konvencijos dėl darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos, kurią jis ratifikavo 1993 m. ir kuri įsigaliojo 2003 m.;

6.  primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas imtis visų priemonių, kurių reikia tam, kad būtų sustabdyti pabėgėlių iš Eritrėjos ir kitų šalyje esančių pabėgėlių kankinimai, plėšimai ir prekyba jais, ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, pažeidžiančius pabėgėlių žmogaus teises, ir asmenis, vykdančius veiklą, susijusią su bet kokia vergovės, ypač moterų ir vaikų, forma;

7.  giria Egipto ir Izraelio žmogaus teisių organizacijų, teikiančių paramą ir medicinos pagalbą prekiautojų žmonėmis Sinajuje aukoms, vykdomą veiklą ir ragina tarptautinę bendruomenę ir ES remti šių organizacijų veiklą;

8.  pripažįsta, kad nelegalūs migrantai Sinajuje kelia saugumo riziką Egiptui ir Izraeliui; tačiau dar kartą primygtinai ragina Egipto ir Izraelio saugumo pajėgas vengti naudoti gyvybei pavojingą jėgą prieš nelegalius migrantus;

9.  pabrėžia, kad Egipto ir Izraelio valdžios institucijos yra atsakingos už tai, kad būtų sustabdyti prekiautojai žmonėmis Sinajuje, ir už aukų apsaugą; palankiai vertina Egipto ir Izraelio vyriausybių pastangas šioje srityje; tačiau ragina suteikti didesnę pagalbą ir paramą aukoms, ypač moterims ir vaikams;

10.  palankiai vertina Egipto pastangas kovoti su prekyba žmonėmis ir ypač tai, kad 2007 m. įsteigtas Nacionalinis kovos su prekyba žmonėmis ir jos prevencijos koordinavimo komitetas, ir ragina Egipto valdžios institucijas įgyvendinti 2010 m. kovos su prekyba žmonėmis įstatymą ir imtis priemonių, pvz., tyrimų, informavimo ir žiniasklaidos kampanijos ir socialinės ir ekonominės iniciatyvos, skirtų užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir kovoti su ja;

11.  primygtinai ragina Egiptą, Izraelį ir tarptautinę bendruomenę dar intensyviau kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis Sinajuje;

12.  ragina JT agentūroms ir žmogaus teisių organizacijoms suteikti visas galimybes patekti į Sinajaus vietoves, kuriose vyksta nelegalus žmonių gabenimas ir prekyba žmonėmis;

13.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Tarybą ir Komisiją šį prioritetinį klausimą įtraukti į ES ir Egipto asociacijos tarybos darbotvarkę ir paraginti Egipto vyriausybę kovoti su prekyba žmonėmis ir laikytis įsipareigojimų pagal tarptautines konvencijas dėl pabėgėlių, siekiant skatinti tarptautinį bendradarbiavimą imantis veiksmų prieš prekybą žmonėmis;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Egipto ir Izraelio vyriausybėms, Egipto parlamentui, Izraelio Knesetui, JT Generaliniam Sekretoriui ir JT Žmogaus teisių tarybai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0496.

2012 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Palestinos: Izraelio pajėgų reidai Palestinos televizijos stotyse (2012/2570(RSP))

P7_TA(2012)0093 RC-B7-0160/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai 2012 m. kovo 3 d. pareiškimą dėl dviejų Palestinos televizijos stočių uždarymo,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. gruodžio 13 d. ir 2011 m. liepos 18 d. išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,

–  atsižvelgdamas į ES ir Izraelio asociacijos susitarimą ir ypač į jo 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnį, kuria nurodoma: „Kiekvienas žmogus turi teisę į įsitikinimų ir jų reiškimo laisvę, kuri apima teisę nekliudomai laikytis savo įsitikinimų ir teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas nepriklausomai nuo valstybių sienų, ir nesvarbu, kokiomis priemonėmis jos būtų išreikštos“,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. Oslo susitarimus (Pereinamojo laikotarpio savivaldos principų deklaracija ) ir kitus Izraelio ir Palestinos Administracijos susitarimus,

–  atsižvelgdamas į Artimųjų Rytų ketverto pareiškimus, ypač į 2011 m. rugsėjo 23 d. ir 2012 m. kovo 12 d. pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi ES pakartotinai patvirtino savo paramą dviejų valstybių principu grindžiamam sprendimui, kai taikiai ir saugiai viena šalia kitos egzistuoja Izraelio valstybė ir gretima nepriklausoma, demokratinė ir gyvybinga Palestinos valstybė;

B.  kadangi 2012 m. vasario 29 d. Ramaloje Izraelio gynybos pajėgų kareiviai ir Izraelio ryšių ministerijos pareigūnai surengė reidus dviejose Palestinos televizijos stotyse „Wattan TV“ ir „Al Quds Educational TV“, konfiskavo jų siųstuvus, kompiuterius, transliavimo įrangą, kasetes ir administracinius ir finansinius dokumentus ir kelioms valandoms buvo sulaikę jų darbuotojus;

C.  kadangi Izraelio ryšių ministerija savo pareiškime nurodė, kad ji keletą kartų įspėjo abi televizijos stotis, kad jos naudojo dažnius pažeidžiant Izraelio ir Palestinos susitarimus ir kėlė trukdžius ryšių ir transliavimo sistemoms Izraelyje; kadangi Izraelio karinių pajėgų spaudos atstovas pareiškė, kad trukdžiai darė poveikį lėktuvų komunikacijai Ben Gurion tarptautiniame oro uoste;

D.  kadangi Palestinos Administracija pateikė atsakymą, kad Izraelio kaltinimai dėl skrydžių komunikacijos trukdžių buvo neteisingi, ir pridėjo, kad nei ji, nei šios dvi televizijos stotys negavo jokio Izraelio valdžios institucijų įspėjimo ir kad šios dvi televizijos stotys jokiu būdu nepažeidė Izraelio ir Palestinos Administracijos susitarimų, o tuo tarpu Izraelio reidais šie susitarimai buvo pažeisti, kadangi jų laikantis tokie klausimai turi būti sprendžiami konsultacijomis;

E.  kadangi ES dirbo kartu su abejomis televizijos stotimis, kurios veikia jau daugelį metų;

F.  kadangi Oslo susitarimais bet kokiems klausimams, kylantiems telekomunikacijų srityje, spręsti buvo sukurtas Izraelio ir Palestinos bendras techninis komitetas;

G.  kadangi Izraelio reidai dviejose Palestinos televizijos stotyse vyko „A“ teritorijoje, kurią civiliniais ir saugumo aspektais administruoja ir kontroliuoja Palestina;

1.  yra labai susirūpinęs dėl Izraelio saugumo pajėgų reidų Ramaloje, kuriuos patyrė Palestinos televizijos stotys „Wattan TV“ ir „Al Quds Educational TV“;

2.  remia Palestinos valdžios institucijų ir šių dviejų televizijos stočių pastangas atkurti transliavimo įrangą ir toliau tęsti nutrauktas transliacijas; primygtinai ragina Izraelio valdžios institucijas nedelsiant grąžinti konfiskuotą įrangą ir leisti atkurti veiklą šioms dvejoms televizijos stotims;

3.  ragina Izraelio valdžios institucijas Palestinos žiniasklaidos klausimais visapusiškai laikytis esamų Izraelio ir Palestinos Administracijos susitarimų; primygtinai ragina Palestinos ryšių ministeriją glaudžiau bendradarbiauti su Izraelio valdžios institucijomis siekiant užtikrinti, kad visa transliavimo įranga būtų saugi ir atitiktų įstatymų nuostatas;

4.  ragina Izraelį ir Palestinos Administraciją siekiant skubiai spręsti bet kokius klausimus, susijusius su šių televizijos kanalų transliacijomis kaip įmanoma geriau naudotis Izraelio ir Palestinos bendru techniniu komitetu, kuris buvo sukurtas Oslo susitarimais bet kokiems klausimams, kylantiems telekomunikacijų srityje, spręsti;

5.  palankiai vertina Palestinos institucijų kūrimo pastangas; pažymi, kad Izraelio pajėgų reidai, kuriuos patiria Palestinos miestai, kuriuose pagal Oslo susitarimus Palestinos Administracijai yra suteiktos galios ir atsakomybė užtikrinti vidaus saugumą ir viešąją tvarką, yra šių susitarimų pažeidimas;

6.  dar kartą pabrėžia, kad pasiekti Izraelio ir Palestinos konflikto tvarų sprendimą galima tik taikiomis ir nesmurtinėmis priemonėmis;

7.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Tarybą ir Komisiją šį su visuomenės pagrindinėmis teisėmis gauti informaciją, spaudos laisve ir saviraiškos laisve susijusį klausimą įtraukti į ES ir Izraelio asociacijos tarybos darbotvarkę ir, atsižvelgdamas į tai, primena, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį ES privalo užtikrinti savo išorės veiksmų įvairių sričių bei jų ir kitų savo politikos krypčių nuoseklumą;

8.  ragina ES ir jos valstybes narės laikytis tvirtos ir vienos bendros pozicijos ir atlikti aktyvesnį vaidmenį, taip pat Ketverto viduje, dedant pastangas, skirtas tvariai ir nešališkai taikai tarp izraeliečių ir palestiniečių pasiekti; pabrėžia, kad Artimųjų Rytų ketvertui tenka esminis vaidmuo, ir visapusiškai remia vyriausiosios įgaliotinės pastangas siekiant užtikrinti, kad Ketvertas sukurtų įgyvendinamą perspektyvą atnaujinti taikos procesą;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Saugumo Tarybos narių vyriausybėms ir parlamentams, Ketverto atstovui Artimuosiuose Rytuose, Knesetui ir Izraelio vyriausybei, Palestinos Administracijos Prezidentui ir Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai.

2012 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių pažeidimų Bahreine (2012/2571(RSP))

P7_TA(2012)0094 RC-B7-0171/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl padėties Sirijoje, Jemene ir Bahreine, atsižvelgiant į padėtį arabų šalyse ir Šiaurės Afrikoje(1) ir į 2011 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl Bahreino(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 24 d. rezoliuciją Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių(3),

–  atsižvelgdamas į Parlamento pirmininko 2011 m. balandžio 12 d. pareiškimą dėl dviejų Bahreino pilietinės visuomenės veikėjų mirties ir į 2011 m. balandžio 28 d. pareiškimą, kuriame smerkiami mirties nuosprendžiai, paskirti keturiems Bahreino piliečiams už dalyvavimą taikiose protesto akcijose už demokratiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitetyje 2011 m. spalio 3 d. vykusį klausymą dėl Bahreino,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės 2011 m. pareiškimus dėl Bahreino, ypač į 2011 m. lapkričio 24 d. pareiškimą dėl Bahreino nepriklausomos tyrimo komisijos ataskaitos paskelbimo, taip pat į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai 2012 m. vasario 13 d. pareiškimą dėl neramumų Bahreine metinių ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės 2011 m. spalio 12 d. Europos Parlamente padarytus pareiškimus dėl padėties Egipte, Sirijoje, Jemene ir Bahreine,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d., balandžio 12 d. ir gegužės 23 d. Tarybos išvadas dėl Bahreino,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2011 m. birželio 23 d. ir rugsėjo 30 d. pareiškimus dėl ilgų bausmių, skirtų 21 Bahreino politiniam veikėjui, žmogaus teisių gynėjui ir opozicijos lyderiui, įskaitant bausmes iki gyvos galvos, ir į Generalinio Sekretoriaus atstovo spaudai 2012 m. vasario 15 d. pareiškimą dėl Bahreino,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 29 d. vykusios 66-osios JT Generalinės Asamblėjos sesijos metu pateiktą pareiškimą dėl Bahreino,

–  atsižvelgdamas į Bahreino Karalystės užsienio reikalų ministerijos 2011 m. spalio 5 d. pranešimą spaudai ir Bahreino sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. rugsėjo 30 d. pareiškimą dėl nuosprendžių gydytojams, medicinos seselėms ir sveikatos apsaugos darbuotojams,

–  atsižvelgdamas į Bahreino prokuratūros 2011 m. spalio 23 d. pareiškimą dėl gydytojų, kurie anksčiau buvo teisti karo teismuose, bylų peržiūrėjimo,

–  atsižvelgdamas į Bahreino nepriklausomos tyrimo komisijos 2011 m. lapkričio 23 d. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir Arabų žmogaus teisių chartiją, prie kurių yra prisijungęs Bahreinas,

–  atsižvelgdamas į Bahreino Konstitucijos 19 straipsnio d punktą,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. patvirtintas ir 2008 m. atnaujintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į tarptautinės organizacijos „Human Rights Watch“ 2012 m. vasario 28 d. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi 2012 m. vasario 14 d. paminėtos pirmosios taikaus gyventojų judėjimo, reikalaujančio gerbti žmogaus teises ir vykdyti demokratines reformas, metinės; kadangi valdžios institucijos vykdė areštus ir trukdė taikiems protestų dalyviams susirinkti; kadangi vyriausybės pajėgos smurtu malšino protestų dalyvius; kadangi ašarinės dujos, apsvaiginti skirtos granatos ir šratai buvo naudojami gyvenamuosiuose rajonuose ir pranešta, kad policija įsiveržė į keletą gyvenamųjų namų;

B.  kadangi protestų dalyviai ir toliau malšinami smurtu; kadangi tęsiamas žmogaus teisių gynėjų, teisininkų, mokytojų, sveikatos darbuotojų ir tinklaraštininkų, dalyvavusių taikiose demonstracijose už demokratiją, persekiojimas, areštai ir kankinimas; kadangi žmogaus teisių organizacijos teigia, kad per pastaruosius du mėnesius be teismo sprendimo buvo sulaikyta daugiau nei 100 piliečių;

C.  kadangi bankais ir turizmu pagrįsta šalies ekonomika, kuriai jau kirto smūgį pasaulinė finansų krizė, sunkiai atsigauna;

D.  kadangi 2012 m. sausio 29 d. apie 250 politinių kalinių pradėjo visuotinį nacionalinį bado streiką, nes 2011 m. kovo mėn. be teismo sprendimo buvo sulaikyta 14 žinomų polinių ir žmogaus teisių veikėjų;

E.  kadangi nuo 2012 m. pradžios Bahreino valdžios institucijos neleidžia į šalį atvykti tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms ir žurnalistams, varžo jų judėjimą, o tai labai trukdo jų galimybėms vykdyti savo veiklą;

F.  kadangi Bahreino nepriklausomos tyrimo komisijos ataskaitoje (toliau – BICI), kurią karalius užsakė pereitą birželį ir paskelbė 2011 m. lapkričio mėn., teigiama, kad per pereitų metų neramumus žuvo 35 žmonės, įskaitant penkis saugumo darbuotojus ir penkis sulaikytus asmenis, kurie kalinimo įstaigoje buvo nukankinti; kadangi BICI ataskaitoje padaryta išvada, jog neproporcingai didelė jėga panaudota prieš taikius protestų dalyvius, politinius veikėjus, žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus, kad kankinimai buvo labai paplitę ir kad daug žmonių buvo teisiama ir nuteista kalėti dėl to, kad jie įgyvendino savo žodžio laisvę ir susirinkimų laisvę; kadangi BICI savo ataskaitoje teigia, jog bylos buvo nagrinėjamos nesilaikant tarptautinių tinkamo proceso standartų ar net paties Bahreino Baudžiamojo kodekso;

G.  kadangi Bahreino karalius pripažino ataskaitos išvadas ir paskyrė 19 asmenų nacionalinę komisiją, kuri prižiūrės įgyvendinimo procesą; kadangi nacionalinė komisija 2012 m. kovo 20 d. turi paskelbti savo išvadas, kuriose bus nagrinėjamas policijos, teismų, švietimo ir žiniasklaidos sektorių valdymas; kadangi Bahreino karalius Hamadas Ben Issa Al Khalifa viešai įsipareigojo įgyvendinti reformas, kad būtų pasiektas nacionalinis susitaikymas;

H.  kadangi Bahreinas, laikydamasis BICI rekomendacijų, Prokuratūroje įsteigė specialų tyrimų skyrių, kurio tikslas – nustatyti atsakomybę tų asmenų, dėl kurių padarytų neteisėtų veiksmų ir aplaidaus elgesio pereitais metais civiliai gyventojai mirė, buvo kankinami arba su jais buvo netinkamai elgiamasi;

I.  kadangi BICI rekomendacijos įgyvendinamos lėtai; kadangi buvo pradėtas nacionalinio susitaikymo dialogo procesas;

J.  kadangi, remiantis NVO pranešimais, neteisingas bylų nagrinėjimas karo ir civiliniuose teismuose yra pagrindinis protesto judėjimo už demokratiją Bahreine represijų elementas; kadangi viena iš BICI rekomendacijų buvo bendrosios kompetencijos teismuose iš naujo išnagrinėti visų piliečių, kurių bylos buvo nagrinėjamos karo teismuose, bylas, tačiau tai buvo įgyvendinta dar ne visais atvejais;

K.  kadangi Bahreino valdžios institucijos kartojo savo įsipareigojimą vykdyti žmogaus teisių reformas ir bendradarbiauti su tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis;

L.  kadangi buvo keletas raginimų Bahreino vyriausybei nuolat leisti savo šalyje vykdyti JT Žmogaus teisių tarybos specialiąsias procedūras;

M.  kadangi Juan Mendez, JT specialusis pranešėjas dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio, Bahreine turėjo apsilankyti 2012 m. kovo 8–17 d., tačiau Bahreino valdžios institucijos jo oficialiai paprašė vizitą atidėti iki 2012 m. liepos mėnesio;

N.  kadangi pranešama, jog daugiau kaip 4 000 žmonių buvo atleista iš darbo arba pašalinti iš universiteto dėl to, kad dalyvavo protestuose; kadangi Bahreino profesinės sąjungos teigia, kad daugiau kaip 1 000 jų dar nebuvo grąžinta į darbą ir daugybei universitetų studentų dar neleista tęsti studijų; kadangi daugelis, gražintų į darbą, asmenų patyrė spaudimą pasirašyti pasižadėjimus, jog susilaikys nuo bet kokios veiklos, susijusios su profesinėmis sąjungomis, ir sutikimą eiti kitas pareigas, nei tos, kurias jie ėjo prieš netekdami darbo;

O.  kadangi organizacija „Žurnalistai be sienų“ (angl. Reporters Without Borders), remdamasi pereitų metų įvykiais, paskelbė Bahreiną interneto priešu;

1.  palankiai vertina BICI rekomendacijas ir ragina Bahreino vyriausybę imtis visų reikalingų veiksmų, kad visiškai ir sklandžiai būtų įgyvendintos šios komisijos rekomendacijos siekiant išspręsti svarbiausias problemas, užkirsti kelią nebaudžiamumui, atkurti socialinį konsensusą, pagerinti žmogaus teisių apsaugą pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus ir įgyvendinti pagrindines reformas;

2.  reiškia solidarumą su visomis šių represijų Bahreine aukomis ir jų šeimomis;

3.  smerkia tebesitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus Bahreine ir ragina Bahreino valdžios institucijas bei saugumo pajėgas nutraukti neproporcingai smurtinius veiksmus, taip pat nustoti neproporcingai naudoti ašarines dujas, represijas, kankinimus, neteisėtą sulaikymą ir taikių protestų dalyvių persekiojimą, be to, kuo labiau apriboti bet kokius bandymus kontroliuoti protestus; primygtinai ragina valdžios institucijas griežtai laikytis nacionalinių teisės aktų ir prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų; pabrėžia, kad Bahreinas pripažįsta teisę į teisingą bylos nagrinėjimą;

4.  pakartoja raginimą nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus taikius demonstracijų dalyvius, politinius veikėjus, žmogaus teisių gynėjus, gydytojus ir medicinos personalo darbuotojus, tinklaraštininkus ir žurnalistus, ypač Abdulhadi al Khawają, Bahreino žmogaus teisių centro pirmininką, ir Mahdi Abu Dheebą, Bahreino mokytojų asociacijos pirmininką, kurie buvo sulaikyti arba nuteisti dėl to, kad įgyvendino savo žodžio laisvę, laisvę jungtis į asociacijas ir taikių susirinkimų laisvę arba vykdė savo profesinę pareigą;

5.  pabrėžia, kad demonstracijų dalyviai išreiškė teisėtus demokratinius lūkesčius, ir ragina Bahreino valdžios institucijas siekti susitaikymo proceso vykdant integracinį ir konstruktyvų dialogą, kuris yra ypač svarbus siekiant stabilumo įvairialypėje Bahreino visuomenėje, kurioje kiekvieno piliečio teisės turėtų būti vienodai užtikrintos tiek teisės aktuose, tiek juos taikant praktikoje;

6.  ragina Bahreino valdžios institucijas atlikti nuoseklų, nešališką ir nepriklausomą žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos padarė policija ir saugumo pajėgos, taip pat pažeidimų, kurie buvo padaryti per demokratinius protestus Bahreine ir po jų dėl kariškių veiksmų su taikiais protestų dalyviais ir piliečiais, tyrimą siekiant užtikrinti atsakingų asmenų, neatsižvelgiant į jų poziciją arba rangą, atskaitomybę ir užkirsti kelią jų nebaudžiamumui, taip pat patvirtinti priemones, kurios atgrasytų nuo žmogaus teisių pažeidimų ateityje;

7.  ragina Bahreino vyriausybę panaikinti visus kaltinimus ir atšaukti visus nuosprendžius, nuo 2011 m. vasario mėnesio priimtus nacionalinio saugumo teismuose arba civiliniuose teismuose, pagrįstus žodžio laisvės, laisvės jungtis į asociacijas ir taikių susirinkimų laisvės įgyvendinimu, taip pat visus nuosprendžius, pagrįstus prisipažinimais;

8.  ragina Bahreino valdžios institucijas užtikrinti, kad visiems kaltinamiesiems nedelsiant būtų suteikta galimybė naudotis advokatais, taip pat per tardymą ir vykdant ikiteisminį tyrimą, kaip nustatyta pagal Bahreino ir tarptautinę teisę, užtikrinti, kad būtų ištirti visi pagrįsti kaltinimai dėl kankinimų ir netinkamo elgesio tardymo metu ir patraukti atsakomybėn visi atsakingi pareigūnai, neužtikrinę teisės į teisingą teismą įgyvendinimo;

9.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad Bahreino vyriausybė laikytųsi savo pažadų gerbti žmogaus teises, įgyvendinti reikalingas reformas, pradėti nepriklausomą žmogaus teisių pažeidimų tyrimą ir užtikrinti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn, taip pat ragina Bahreino vyriausybę panaikinti visus kaltinimus gydytojams ir medicinos personalui ir paleisti visus asmenis, sulaikytus dėl to, kad jie dalyvavo taikiuose protestuose už demokratiją;

10.  prašo, kad Bahreino valdžios institucijos atkurtų pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei jų laikytųsi, įskaitant žodžio laisvę ir internete, ir ne, susirinkimų laisvę, religijos laisvę, moterų teises ir lyčių lygybę bei kovos su diskriminacija priemones, ir ragina nedelsiant nutraukti visus prieigos prie informacijos ir komunikacijų technologijų suvaržymus; ragina Bahreino valdžios institucijas panaikinti visus draudimus atvykti į šalį, taikomus užsienio žurnalistams ir tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms, ir leisti stebėti paskelbtus žmogaus teisių pažeidimų tyrimus ir pažadėtų reformų įgyvendinimą;

11.  džiaugiasi, kad Bahreine įsteigta Žmogaus teisių ir socialinio vystymosi ministerija, ir ragina ministeriją veikti pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus ir įsipareigojimus;

12.  ragina nacionalines valdžios institucijas, taip pat ir susijusias Europos įmones imtis reikalingų priemonių siekiant užtikrinti, kad nedelsiant būtų grąžinti į darbą tie asmenys, kurie dar negrąžinti po to, kai buvo atleisti;

13.  palankiai vertina tai, kad Jungtinės Valstijos nustojo eksportuoti šaunamuosius ir kitus ginklus, įrankius, kurie gali būti naudojami smurtiniam piliečių malšinimui ir žmogaus teisių pažeidimams, taip pat ragina valstybes nares laikytis Tarybos bendrosios pozicijos, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę;

14.  dar kartą pakartoja griežtą nepritarimą mirties bausmės taikymui ir ragina Bahreino valdžios institucijas nedelsiant paskelbti šios bausmės moratoriumą;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Bahreino Karalystės vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0333. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0475. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0109.

2012 m. kovo 15 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl mokslo pajėgumų stiprinimo Afrikoje: Europos ir Afrikos partnerystės radioastronomijos srityje skatinimas

P7_TA(2012)0095 P7_DCL(2011)0045

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Bendrą Afrikos ir ES strategiją, pagal kurią siekiama aktyvesnio ES ir Afrikos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje,

–  atsižvelgdamas į Tūkstantmečio vystymosi tikslus, pagal kuriuos pripažįstama, kad mokslo ir technologijų vaidmuo yra itin svarbus skatinant socialinius ir ekonominius pokyčius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį,

A.  pripažindamas, kad mokslinių tyrimų infrastruktūros labai svarbios siekiant palengvinti bendradarbiavimą su Afrika, skatinti žmogiškojo kapitalo vystymąsi ir spręsti visuomenės problemas, kaip pažymima iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ ir strategijoje „Europa 2020“,

B.  pripažindamas, kad Afrikos padėtis radioastronomijos tyrimų srityje konkurencijos požiūriu yra unikali, nes Afrikoje vykdomi dideli šios srities projektai (PAPER, VLBI tinklas, MeerKAT ir kt.),

C.  pripažindamas, kad jei Europa ir toliau dalyvaus Afrikos radioastronomijos veikloje, gali būti labai paskatintas socialinis ir ekonominis Afrikos augimas ir abiejuose žemynuose sukurta daug naujų rinkos galimybių,

1.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybių narių parlamentus:

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį rašytinį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis(1) Komisijai, Tarybai ir valstybių narių parlamentams.

(1) Pasirašiusiųjų sąrašas paskelbtas 2012 m. kovo 15 d. posėdžio protokolo 1 priede (P7_PV(2012)03-15(ANN1)).

2012 m. kovo 15 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl ne daugiau kaip 8 valandų kelionės limito Europos Sąjungoje vežamiems skersti gyvūnams nustatymo

P7_TA(2012)0096 P7_DCL(2011)0049

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl veiksmų plano dėl gyvūnų gerovės 2006–2010 m. analizės ir įvertinimo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį,

A.  kadangi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 konstatuojamose dalyse pripažįstama, kad „būtina kiek įmanoma riboti gyvūnų, tarp jų ir skerstinų, vežimą tolimais atstumais“, tačiau vis tiek leidžiami atstumo ir laiko atžvilgiu labai ilgi gabenimai, o tokios kelionės sukelia gyvūnams dideles kančias, skausmą ar netgi mirtį;

1.  pažymi, kad peticiją „8hours.eu“ dėl ne daugiau kaip 8 valandų kelionės limito Europos Sąjungoje vežamiems skersti gyvūnams, nustatymo pasirašė beveik vienas milijonas europiečių;

2.  ragina Komisiją ir Tarybą persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 ir nustatyti ne daugiau kaip 8 valandų kelionės limitą Europos Sąjungoje vežamiems skersti gyvūnams;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis(2) Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 25. (2) Pasirašiusiųjų sąrašas paskelbtas 2012 m. kovo 15 d. posėdžio protokolo 2 priede (P7_PV(2012)03-15(ANN2)).

2012 m. kovo 15 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl programos „Šachmatai mokykloje“ įgyvendinimo Europos Sąjungos švietimo sistemose

P7_TA(2012)0097 P7_DCL(2011)0050

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 ir 165 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį,

A.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 straipsnyje nurodoma, kad sportas yra viena iš sričių, kuriose „Sąjungos kompetencijai priklauso remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus“;

B.  kadangi šachmatai yra visų socialinių grupių vaikams prieinamas žaidimas, galintis paskatinti socialinę sanglaudą bei prisidėti prie tokių politikos tikslų, kaip socialinė integracija, kova su diskriminacija, nusikalstamumo mažinimas ir netgi kova su įvairiomis priklausomybėmis;

C.  kadangi, nesvarbu, koks vaiko amžius, šachmatai gali pagerinti vaikų gebėjimą susikaupti, kantrybę ir atkaklumą bei vystyti kūrybiškumą, intuiciją, atmintį bei analitinius ir sprendimų priėmimo įgūdžius; kadangi šachmatai taip pat moko ryžtingumo, motyvacijos ir sportiškumo;

1.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti programos „Šachmatai mokykloje“ įgyvendinimą valstybių narių švietimo sistemose;

2.  ragina Komisiją rengiant būsimą komunikatą dėl sporto skirti reikiamą dėmesį programai „Šachmatai mokykloje“ ir užtikrinti pakankamą programos finansavimą nuo 2012 m.;

3.  ragina Komisiją atsižvelgti į tyrimų dėl šios programos poveikio vaikų vystymuisi rezultatus;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis(1) Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

(1) Pasirašiusiųjų sąrašas paskelbtas 2012 m. kovo 15 d. posėdžio protokolo 3 priede (P7_PV(2012)03-15(ANN3)).