Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vykusios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 65-osios sesijos aukšto lygio plenariniame posėdyje dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų priimtą rezoliuciją „Ištesėti pažadą. Susivieniję siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų“,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią ketvirtąją pasaulio moterų konferenciją, į Pekine priimtą deklaraciją ir veiksmų programą, taip pat į atitinkamai 2000 m. birželio 9 d., 2005 m. kovo 11 d. ir 2010 m. kovo 2 d. patvirtintus Jungtinių Tautų specialiųjų sesijų „Pekinas + 5“, „Pekinas + 10“ ir „Pekinas + 15“ baigiamuosius dokumentus dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, kuriuose valstybės narės įsipareigojo imtis veiksmų moterų ir vyrų lygybei skatinti dvylikoje sričių,

–  atsižvelgdamas į Stambulo 2011–2020 m. dešimtmečio veiksmų programą, skirtą mažiausiai išsivysčiusioms šalims,

–  atsižvelgdamas į veiksmų programos, dėl kurios sprendimas priimtas 1994 m. Kaire įvykusioje Tarptautinėje konferencijoje gyventojų ir vystymosi klausimais (angl. ICPD), kurioje pripažinta, kad lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės labai svarbūs tvariam vystymuisi, įgyvendinimą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. sausio mėn. paskelbtą Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) ataskaitą „Siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Pasiekus pusiaukelę“,

–  atsižvelgdamas į JTVP 2010 m. žmogaus raidos ataskaitą „Tikrasis tautų turtas: žmogaus raidos keliai“,

–  atsižvelgdamas į JT ataskaitą „Lyčių lygybė: 2012 m. pažangos apžvalga“, kurioje vertinama pažanga, susijusi su lyčių lygybės aspektais siekiant aštuonių Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vystymo programos 2011 m. žmogaus raidos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į galutinę deklaraciją, priimtą JT Konferencijoje tvaraus vystymosi klausimais (Rio+20), kuri įvyko 2012 m. birželio 20–22 d. Rio de Žaneire (Brazilija),

–  atsižvelgdamas į 1979 m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtą konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW), kurioje apibrėžiama, kas yra moterų diskriminacija, ir nustatoma nacionalinių veiksmų siekiant panaikinti tokią diskriminaciją darbotvarkė,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir žmogaus teises reglamentuojantį teisinį pagrindą,

–  atsižvelgdamas į JT sisteminės grupės JT vystymosi po 2015 m. darbotvarkės klausimais, kuriai bendrai vadovauja JT ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas ir JTVP, darbą, atliekamą remiant visoms JT agentūroms ir konsultuojantis su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio mėn. JT ataskaitą JT Generaliniam Sekretoriui „Sukurti ateitį, kurios norime visiems“,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus sudarytos Aukšto lygio pripažintų asmenų grupės vystymosi po 2015 m. darbotvarkės klausimais darbą ir konferencijos „Rio+20“ rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 18–22 d. Monterėjuje (Meksika) vykusioje Tarptautinėje vystymosi finansavimo konferencijoje priimtą Monterėjaus konsensusą,

–  atsižvelgdamas į deklaraciją ir veiksmų planą, priimtus 2011 m. gruodžio mėn. Busane vykusiame aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir Akros veiksmų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi(1) ir ES elgesio kodeksą dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką(2),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 7 straipsnį, kuriame dar kartą patvirtinama, kad ES užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus,

–  atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą „Vystymosi politikos darna“ (COM(2005)0134) ir Tarybos išvadas „Vystymosi politikos darna“, priimtas per Užsienio reikalų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. vykusį 3166-ąjį posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programa“ (COM(2010)0127),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą „Humanitarinė pagalba maistu“ (COM(2010)0126),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „ES požiūris į atsparumą. Per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis“ (COM(2012)0586),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 12 d. Komisijos komunikatą „Išorinės pagalbos priemonės motinų ir vaikų mitybai gerinti. ES politikos programa“ (COM(2013)0141),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 19 d. Europos vystymosi ataskaitą „Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo laikotarpiui įpusėjus. Kur esame ir kur turime eiti?“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 27 d. Komisijos komunikatą „Pasiturimas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“ (COM(2013)0092),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonės sukūrimo (COM(2011)0843, SEC(2011)1475, SEC(2011)1476),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė (COM(2011)0840),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Strategijos “Europa 2020„ biudžetas“ (COM(2011)0500) ir tos pačios dienos Komisijos darbo dokumentą „Strategijos “Europa 2020„ biudžetas. Dabartinė finansavimo sistema, kylantys iššūkiai, konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatai ir skirtingos galimybės, susijusios su pagrindiniais horizontaliais ir sektorių aspektais“ (SEC(2011)0868),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos vaidmuo pasaulyje. Naujas požiūris į ES išorės veiksmų finansavimą“ (COM(2011)0865),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Daugiametės finansinės programos, susijusios su ES bendradarbiavimo su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis bei užjūrio šalimis ir teritorijomis finansavimu 2014–2020 m., rengimas“ (COM(2011)0837),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl ES paramos tvariems pokyčiams prie demokratijos pereinančiose šalyse, priimtas per Užsienio reikalų tarybos 2013 m. sausio 31 d. vykusį 3218-ąjį posėdį,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“, priimtas per Užsienio reikalų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. vykusį 3166-ąjį posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“ (COM(2012)0492),

–  atsižvelgdamas į Komisijos viešas konsultacijas formuojant ES poziciją „Siekiant parengti vystymosi po 2015 m. programą“(3), kurios buvo vedamos nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 15 d. ir prieinamos visoms suinteresuotosioms šalims, asmenims, organizacijoms (vyriausybinėms ir (arba) nevyriausybinėms, parlamentinėms, akademinėms, privačiojo sektoriaus ir t. t.) ir šalims,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 21 d. Komisijos komunikatą „Dvylikos punktų ES veiksmų planas Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti“(COM(2010)0159),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją „Pažanga įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Laikotarpio vidurio peržiūra besirengiant 2010 m. rugsėjo mėn. JT aukšto lygio susitikimui“(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio mėn. tyrimą „Tūkstantmečio vystymosi tikslai ir veiksmai po 2015 m. Tvirtas ES įsipareigojimas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A7–0165/2013),

A.  kadangi Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), nustačius ribotą konkrečių ir per nustatytą laiką įvykdytinų tikslų rinkinį, padidino informuotumą apie tai, kad skurdo panaikinimas pasaulyje – tai skubi problema ir veiksmų pasauliniu lygmeniu prioritetas; kadangi likus dvejiems metams iki numatytos 2015 m. datos Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti pastebima didelė pažanga: pasiektas tikslas perpus sumažinti ypač didelį skurdą, tikslas perpus sumažinti žmonių, kurie neturi tinkamos prieigos prie geresnės kokybės geriamojo vandens šaltinių, skaičių, pagerintos daugiau nei 200 mln. žmonių, gyvenančių skurdžiuose rajonuose, sąlygos, šiuo metu pradines mokyklas lankančių mergaičių skaičius yra lygus berniukų skaičiui ir pastebima vis didesnė pažanga mažinant vaikų ir gimdyvių mirtingumą; tačiau siekiant dabartinių TVT nepakankamai sprendžiami su pagrindinėmis skurdo priežastimis susiję klausimai, pvz., nelygybė šalyse ir tarp šalių, socialinė atskirtis, biologinė įvairovė ir valdysena;

B.  kadangi Europos konsensusas dėl vystymosi, kurį pasirašė Komisija, Taryba ir Parlamentas, yra Bendrijos teisyno dalis; primena, kad jis yra svarbus ir daug apimantis dokumentas, kuriame nustatytas ES vystymosi politikos planas, taip pat su juo susijęs Bendrijos teisynas ir gairės;

C.  kadangi nustatant TVT skurdas apibrėžtas kaip įvairiapusis žmogaus gyvenimo nepriteklius, apimantis švietimo, sveikatos, aplinkos, maisto, užimtumo, apgyvendinimo ir lyčių lygybės aspektus;

D.  kadangi vis dar liko neišspręsti ir tikriausiai didės pasaulinio masto uždaviniai: skurdas, badas ir nepakankama mityba, galimybių visiems naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis trūkumas, ribotos galimybės gauti vaistų, tinkamų ir saugių sanitarinių sąlygų bei higienos trūkumas, nepakankamas kokybiško pradinio ir vidurinio ugdymo lygis, aukštas nedarbo lygis, visų pirma jaunimo, socialinės apsaugos ir pagarbos žmogaus teisėms stoka, nelygybė, įskaitant lyčių nelygybę, taip pat aplinkos blogėjimas ir klimato kaita, todėl būtina surasti naujus vystymosi būdus, kuriais būtų siekiama integracinio ir tvaraus vystymosi visiems;

E.  kadangi pasaulyje beveik 1 mlrd. žmonių kenčia dėl nepakankamos mitybos ir daugiau kaip 200 mln. žmonių neturi darbo; kadangi tik 28 proc. pasaulio gyventojų turi galimybę naudotis visapusiškomis socialinės apsaugos sistemomis, o tai byloja apie aukštą neoficialaus nedarbo lygį, ir kadangi apytiksliai 1,4 mlrd. žmonių negali naudotis pakankamomis energetikos paslaugomis, todėl mažėja jų galimybės įveikti skurdą;

F.  kadangi apskaičiuota, kad dėl nepakankamos mitybos besivystančiose šalyse kasmet miršta 2,6 mln. vaikų, ir manoma, kad dėl klimato kaitos padarinių žmonių, kurie nepakankamai maitinasi, skaičius didės;

G.  kadangi apytiksliai 140 mln. mergaičių iki 2020 m. taps mažametėmis nuotakomis, jei ir toliau išliks tokie patys ankstyvų santuokų rodikliai;

H.  kadangi trys ketvirtadaliai neturtingų pasaulio žmonių gyvena vidutines pajamas gaunančiose šalyse ir, remiantis Pasaulio banko 2008 m. pasaulio vystymosi rodikliais, pajamų ir turto nelygybė šalyse nuo XX a. devintojo dešimtmečio pradžios padidėjo, įskaitant dideles pajamas gaunančias šalis; kadangi su pajamomis ir darbo vietomis susijęs nesaugumas taip pat padidėjo dėl globalizacijos modelių, grindžiamų užsakomosiomis paslaugomis ir mažesne darbo apsauga;

I.  kadangi manoma, jog 2015 m. daugiau negu 600 mln. žmonių vis dar naudosis nepagerintais vandens šaltiniais, kurie kelia grėsmę sveikatai, o vienas milijardas žmonių, iš kurių 70 proc. yra moterys, pragyvens už mažiau kaip 1,25 JAV dolerio per dieną, visų pirma daugelyje Afrikos šalių, bet taip pat besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, ir išliekant dabartinėms tendencijoms TVT tikslas perpus sumažinti žmonių, neturinčių galimybės naudotis pagrindinėmis sanitarinėmis paslaugomis, skaičių iki 2049 m. nebus pasiektas; kadangi šiuo metu beveik 200 mln. žmonių neturi darbo – apie 74 mln. iš jų yra 15–24 metų, ir tik 20 proc. pasaulio gyventojų yra prieinama tinkama socialinė apsauga, o daugiau kaip pusė gyventojų visai neturi galimybių naudotis tokia apsauga; kadangi 2015 m. paskelbus „Europos vystymosi metais“ ES piliečiai bus geriau informuojami apie naujų TVT svarbą;

J.  kadangi dėl 2007–2010 m. pasaulinės maisto, energetikos ir finansų krizės ir pasaulinio ekonomikos nuosmukio ir klimato kaitos išryškėjo pasaulinių maisto tiekimo sistemų pažeidžiamumas ir atsiskleidė finansų ir prekių rinkų ir pasaulinio valdymo mechanizmų trūkumai;

K.  kadangi tvarumo klausimai, įskaitant skubų poreikį sumažinti pasaulinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pasiekti teisingesnį ir tvaresnį gamtos išteklių valdymą ir valdyseną, yra pagrindinis pokyčius lemiančios darbotvarkės iššūkis;

L.  kadangi 1986 m. Deklaracijoje dėl teisės į vystymąsi patvirtinta, kad vystymasis – pagrindinė žmogaus teisė; kadangi deklaracijoje įsipareigojama laikytis žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, kuris reiškia visų žmogaus teisių (ekonominių, socialinių, kultūrinių, pilietinių ir politinių) įgyvendinimą, ir kadangi deklaracijoje taip pat įsipareigojama stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą;

M.  kadangi tai, ar TVT bus pasiekti prieš terminą, iš esmės priklauso nuo pasaulinės partnerystės vystymosi labui įgyvendinimo ir kadangi ES ir jos valstybės narės turėtų laikytis savo įsipareigojimų ir neleisti, jog dabartinė ekonomikos ir finansų krizė sustabdytų iki šiol daromą pažangą;

N.  kadangi pagal SESV 208 straipsnį nustatoma, kad ES vystymosi politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą;

O.  kadangi dėl 50 metų vykdytos paramos teikėjų skatinamos vystymosi politikos atsirado pernelyg didelis pripratimas prie paramos ir priklausomybė nuo jos(5);

P.  kadangi JT glaudžiai ir įtraukiai bendradarbiauja su visomis suinteresuotosiomis šalimis, siekdamos pasinaudoti TVT sukurtu impulsu ir toliau įgyvendinti ambicingą vystymosi po 2015 m. darbotvarkę, kuri turėtų būti pagrįsta geresnės kokybės pagalba, patobulintu koordinavimu ir politikos suderinamumo principų laikymusi;

Q.  kadangi ES įsipareigojimas užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui (PSVL), kaip numatyta 2005 m. Europos Vadovų Tarybos išvadose, pakartotinai patvirtintas 2012 m. gegužės 14 d. išvadose(6);

R.  kadangi ES, kaip didžiausia pasaulyje paramos teikėja, yra pasiryžusi laiku pasiekti TVT ir itin įsitraukusi į derybas dėl vystymosi po 2015 m. darbotvarkės;

S.  kadangi Europos Parlamentas šiam procesui teikia itin daug svarbos ir mano, kad ES turėtų tapti skatinamąja jėga rengiant vystymosi po 2015 m. programą;

T.  kadangi daug nestabilių valstybių arba valstybių, kuriose vyksta konfliktai, nepasiekė nė vieno TVT tikslo(7);

U.  kadangi dėl taikos, saugumo, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir politinio stabilumo stokos, taip pat dėl korupcijos ir žmogaus teisių pažeidimų neturtingos šalys dažnai negali išnaudoti savo vystymosi potencialo;

V.  kadangi 75 proc. neturtingų pasaulio žmonių gyvena vidutines pajamas gaunančiose šalyse, nepaisant jų ekonomikos augimo, ir kadangi persvarstant TVT reikėtų atžvelgti į specialią vidutines pajamas gaunančių šalių padėtį kartu atsižvelgiant į diferenciacijos principą, kaip sutarta naujoje vystymosi darbotvarkėje;

I.Tūkstantmečio vystymosi tikslai ir nauji iššūkiai

1.  patvirtina, kad 2000 m. apibrėžti Tūkstantmečio vystymosi tikslai – vienas iš daugelio sėkmingai pasiektų rezultatų vidutines pajamas gaunančiose ir besivystančiose šalyse, ir šie rezultatai turi būti tinkamai išanalizuoti, kad rengiant būsimas programas būtų galima pasiekti bendresnių ir tvaresnių rezultatų;

2.  pabrėžia, kad padėtis pasaulyje per pastaruosius dešimt metų iš esmės pasikeitė, taip pat keitėsi ir skurdo pobūdis, o siekiant jį panaikinti didėjantys skirtumai ir nelygybė tarp šalių ir šalyse tapo pagrindine problema;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors kai kurios besivystančios šalys tapo paramos teikėjomis, jos vis dar susiduria su didele ir vis didėjančia nelygybe, palyginti su kitomis besivystančiomis šalimis; pažymi, kad, be kita ko, klimato kaita, maisto stygius, migracija, nedarbas, demografiniai pokyčiai, korupcija, riboti ištekliai, netvarus augimas, finansų ir ekonomikos krizės ir žmogaus teisių pažeidimai yra sudėtingos ir tarpusavyje susijusios problemos;

4.  primena, kad aplinkos blogėjimas kelia pavojų TVT, įskaitant tikslą panaikinti ypač didelį skurdą ir badą, įgyvendinimui; visų pirma primena, kad nuolatinė nelygybė ir kova dėl nepakankamų išteklių – pagrindinės konfliktų, alkio, nesaugumo ir smurto priežastys, ir tai savo ruožtu yra pagrindiniai veiksniai, stabdantys žmogaus socialinę raidą ir užkertantys kelią pastangoms pasiekti tvarų vystymąsi; ragina taikyti visapusiškesnį požiūrį, atspindintį konferencijos „Rio+20“ tvaraus vystymosi klausimais rezultatus ir tolesnius veiksmus;

5.  pabrėžia, kad reikia suderinti ES prekybos ir vystymosi politiką, ypač susijusią su atokiausiais regionais;

6.  primygtinai ragina ES tvirtai ginti savo poziciją diskusijose dėl vystymosi po 2015 m. programos iki pat JT aukščiausiojo lygio susitikimo ir patvirtinti bendrą, veiksmingą ir plačių užmojų poziciją dėl principų ir tikslų, kurie turėtų būti įtraukti į naują vystymosi po 2015 m. programą; kartu atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti sukurta bendra, visapusiška ir integruota programa su aiškiais kriterijais, apimanti pagrindinius vystymosi ir tvarumo klausimus, ir kad savo pobūdžiu ši programa turėtų būti visuotinė ir pasaulinė ir kad pagal ją turėtų būti skatinamas visų žmonių klestėjimas, žmogaus teisės ir gerovė, o visos šalys galėtų tiesiogiai ir aktyviai dalyvauti jos rengimo ir įgyvendinimo procese, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į turtingesnių šalių vaidmenį ir pareigas (susijusias ne tik su finansavimu) sėkmingai įgyvendinant šią programą;

7.  pabrėžia, kad pasaulinė partnerystė vystymosi labui turėtų būti pertvarkyta taip, kad būtų atsižvelgta į besikeičiančias aplinkybes ir kad ji turėtų būti glaudžiai susijusi su naujais vystymosi po 2015 m. darbotvarkės aspektais; pabrėžia, kad pakeista ir atnaujinta pasaulinė partnerystė vystymosi labui bus itin svarbi įgyvendinant vystymosi po 2015 m. darbotvarkę ir visais lygmenimis užtikrinant veiksmingų atskaitomybės priemonių įgyvendinimą;

8.  mano, kad šiam vieningam požiūriui reikia tinkamo ES ir jos valstybių narių koordinavimo prieš jį pristatant rudenį Niujorke vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ir didelio matomumo derybų procese, kuriam vadovauja už vystymąsi atsakingas Europos Komisijos narys; ragina ES, kuri yra pagrindinė paramos teikėja pasaulyje, visapusiškai atlikti savo, kaip pagrindinės veikėjos, vaidmenį įgyvendinant vystymosi po 2015 m. darbotvarkę;

9.  ragina užtikrinti, kad į vystymosi po 2015 m. programą būtų įtraukti TVT ir tvaraus vystymosi tikslai, taip pat būtų skatinamas visų žmonių, įskaitant pažeidžiamas grupes, pvz., moteris, vaikus, pagyvenusius žmones ir neįgaliuosius, klestėjimas ir gerovė; mano, kad nustatant nacionalinius tikslus būtinas tikras lankstumas, kad būtų atsižvelgta į pajėgumus, ir šiame procese turėtų tiesiogiai ir aktyviai dalyvauti besivystančios šalys ir vystymosi srities partneriai, ypač pilietinė visuomenė; atkreipia dėmesį į tai, kad turtingos šalys turi prisiimti didelius įsipareigojimus, susijusius su jų pačių vystymusi ir politikos kryptimis, kurios daro įtaką kitoms šalims;

10.  pabrėžia, kad nepakankamą pažangą siekiant su moterų padėtimi susijusių TVT lemia ne tik finansinės ar techninės kliūtys, bet visų pirma politinės valios trūkumas;

II.Skurdo panaikinimas

11.  primygtinai ragina, kad vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje pagrindiniai tikslai pasaulio lygmeniu būtų skurdo panaikinimas, kuris yra pagrindinis ES vystomojo bendradarbiavimo tikslas, ir tvaraus socialinio ir aplinkos srities vystymosi visos planetos mastu užtikrinimas;

12.  pabrėžia, kad nelygybė kliudo ekonominiam vystymuisi ir pastangoms sumažinti skurdą; visų pirma primena, kad didelė nelygybė apsunkina įvairialypių, perskirstomųjų ir finansiškai tvarių socialinės gerovės sistemų, kurios grindžiamos socialinio solidarumo principais, kūrimą ir gali padidinti nusikalstamumo lygį arba sukelti smurtinį konfliktą, ypač visuomenėse, kuriose gyvena įvairių etninių grupių atstovai; mano, kad norint sudaryti sąlygas tikriems visuomenės pokyčiams reikia šalinti struktūrines skurdo priežastis;

13.  pripažįsta, kad tam tikrais atvejais vystymasis ir skurdo panaikinimas yra glaudžiai susiję su tokiais uždaviniais kaip taika ir saugumas, aplinka, žmogaus teisės, lyčių lygybė, demokratija ir gera valdysena; taigi ragina nustatyti atnaujintą požiūrį į skurdo panaikinimą, pagal kurį būtų atsižvelgiama į integracinio ekonominio vystymosi ir augimo, teisingo turto perskirstymo taikant biudžetines priemones, deramo darbo, veiksmingo profesinio mokymo, aplinkos apsaugos tvarumo, žmogaus teisių ir gero valdymo svarbą;

14.  ragina darbotvarkę po TVT įgyvendinimo susieti su 1986 m. Deklaracija dėl teisės į vystymąsi, kurioje ne tik patvirtinama, kad vystymasis – pagrindinė žmogaus teisė, bet vystymasis vertinamas kaip procesas;

15.  ragina integruoti lyčių aspektą į augimą skatinantį požiūrį, kad būtų panaikintas skurdas, ir įtraukti lyčių lygybę į visas ES programas, politikos kryptis ir strategijas bei programą po 2015 m.;

16.  pabrėžia, kad įtrauktis – tai dinaminė sąvoka, kuri apima ne tik skurdo mažinimo strategiją, o reiškia dėmesio sutelkimo išplėtimą įtraukiant pažeidžiamas gyventojų grupes, kurių pragyvenimo šaltinis nesaugus, taigi ir būtinybę įtvirtinti vystymosi strategiją makroekonominėje sistemoje; mano, kad kokybinių rodiklių apibrėžimas bus labai svarbus tiek stebint plėtros proceso įtraukties ir tvarumo mastą, tiek labiausiai skurstančių ir pažeidžiamiausių grupių poreikių tenkinimo lygį;

17.  atsižvelgdamas į tai ragina nustatyti platesnę negu vien tik bendru vidaus produktu (BVP) grindžiamą skurdo apibrėžtį; pabrėžia, kad į vidutinius pasaulio ir nacionalinius rodiklius neįtraukiamas didelis skaičius neturtingų pasaulio žmonių;

Sveikata, mityba, švietimas ir socialinė apsauga

18.  pripažįsta, kad siekiant išspręsti nepakankamos vaikų ir motinų mitybos problemą reikia ilgalaikių plėtros strategijų, kuriose daug dėmesio būtų skiriama sektoriams, kurie turi įtakos nepakankamai mitybai, pvz., sveikatos, švietimo, vandens bei sanitarinių sąlygų, taip pat žemės ūkio;

19.  primena, kad turi būti visapusiškai pripažintas žmogaus gerovės įvairiapusiškumas; atsižvelgdamas į tai primena, kad sveikata, mityba, socialinė apsauga, lyčių lygybė ir švietimas – pagrindiniai skurdo panaikinimą ir integracinį ekonominį vystymąsi skatinantys veiksniai;

20.  pabrėžia, kad svarbu sumažinti lyčių nelygybę pirma, švietimo srityje, kur reikia didinti vidutinę žmogiškojo kapitalo kokybę, ir antra, sveikatos srityje, kad padidėtų pažanga gerinant gimdyvių sveikatą ir mažinant vaikų mirtingumo rodiklius;

21.  ragina, kad ES tvirtai gintų teisę į aukščiausią galimą sveikatos standartą, įskaitant seksualinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises, taip pat ŽIV / AIDS integraciją, inter alia, į savanoriško šeimos planavimo, saugaus nėštumo nutraukimo ir kontraceptinių priemonių naudojimo klausimus;

22.  pabrėžia, kad TVT programa po 2015 m. apima konkretų tikslą dėl visų formų smurto prieš moteris panaikinimo;

23.  pabrėžia, kad visiems prieinama sveikatos apsauga, apimanti gydymą ir prevenciją, ir visiems prieinamas tinkamas maistingas maistas, taip pat aukštos kokybės švietimas visiems ir visais lygmenimis, kuris sudaro sąlygas užimtumui, turėtų būti laikomi svarbiausiais vystymosi po 2015 m. darbotvarkės tikslais;

24.  primygtinai reikalauja, kad į vystymosi po 2015 m. programą būtų įtraukti pirma, su prieinamumu, įperkamumu ir kokybiška sveikatos priežiūra susiję tikslai, dėmesį sutelkiant į sveikatos skatinimą, prevenciją ir gydomąsias intervencijas, įskaitant seksualinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises, ir ŽIV / AIDS, kaip pagrindinius elementus, ir antra, būtų atliekamas konkretus darbas kuriant pirminės sveikatos priežiūros sistemas, kuriomis būtų užtikrinta prevencija, gydymas, priežiūra ir parama visiems žmonėms, įskaitant labiausiai nuo visuomenės atskirtas ir pažeidžiamiausias grupes, pvz., mažumas, kalinius, migrantus, dokumentų neturinčius asmenis, sekso pramonės darbuotojus ir narkotikus vartojančius asmenis;

25.  ragina imtis neatidėliotinų veiksmų pasauliniu lygmeniu siekiant sumažinti gimdyvių, naujagimių ir vaikų mirtingumą ir pakartoja, kad labai svarbu užtikrinti visuotinę galimybę naudotis reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis;

26.  ragina toliau remti mokslinius tyrimus siekiant įgyvendinti veiksmingesnes ir tvaresnes prevencijos ir gydymo programas, įskaitant veiksmingų medicininių intervencijų, taip pat skiepų, vaistų ir diagnostinių metodų, mokslinius tyrimus ir plėtrą;

27.  pabrėžia, kad moterys atlieka labai svarbų vaidmenį mitybos ir apsirūpinimo maistu saugumo srityse, nes sudaro 80 proc. žemės ūkio sektoriaus darbuotojų Afrikoje, nors joms vis dar retai suteikiama teisė į dirbamos žemės nuosavybę; taigi pabrėžia, kad bado panaikinimas priklauso nuo paramos, teikiamos smulkiesiems ūkininkams, kad jie gamintų pakankamai maisto produktų sau ir savo šeimoms; primena, kad dauguma smulkiųjų ūkininkų yra moterys; ragina įtraukti lyčių lygybės aspektą į visas aprūpinimo maistu saugumo programų sudėtines dalis; pabrėžia, kad būtina užkirsti kelią mitybos nepakankamumui ir šalinti jo pasekmes naudojant įrodymais paremtas intervencijas ir teikiant pirmenybę nėščioms moterims ir mažiems vaikams;

28.  pabrėžia, kad reikia parengti ir įgyvendinti sveikatos programas siekiant sustiprinti sveikatos sistemas, atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomikos krizė pakenkė pažangai ŽIV / AIDS, tuberkuliozės, maliarijos ir apleistų tropinių ligų gydymo srityje;

29.  pabrėžia, koks svarbus tikslas gerinti gimdyvių sveikatą siekiant mažinti gimdyvių mirtingumą ir užtikrinti visuotines teises į su lytine bei reprodukcine sveikata susijusias paslaugas ir šeimos planavimą; pabrėžia, kad svarbu šviesti ir ugdyti sąmoningumą lytinės bei reprodukcinės sveikatos klausimais, – tai yra būtina moterų sveikatos darbotvarkės dalis;

30.  pažymi, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vyrų ir moterų švietimui lyčių klausimais nuo pirmų mokymosi mokykloje metų, siekiant laipsniškai keisti elgesį ir socialinius stereotipus ir pasiekti, kad lyčių lygybė būtų įtvirtinta kaip pagrindinis visuomenės principas visose pasaulio šalyse;

31.  primygtinai ragina teikti tokią ES humanitarinę pagalbą, kuria būtų padedama užtikrinti, kad bus pasiekti TVT ir kad jų siekimas nepriklausytų nuo humanitarinės pagalbos teikimo apribojimų, nustatytų JAV ar kitų paramos teikėjų, visų pirma užtikrinant galimybę atlikti abortus moterims ir mergaitėms, kurios tapo išžaginimo aukomis ginkluotų konfliktų metu;

32.  pripažįsta, kad deramo darbo galimybės sudaro sąlygas neturtingiems namų ūkiams įveikti skurdą ir yra labai svarbios priemonės pavieniams asmenims ir šeimoms įgyjant savigarbos ir priklausymo bendruomenei jausmą ir produktyvaus indėlio būdas; ragina visapusišką ir našų užimtumą ir deramą darbą nustatyti kaip pagrindinį vystymosi po 2015 m. darbotvarkės tikslą ir remti šį tikslą įgyvendinant gerai parengtas nacionalines minimalios socialinės apsaugos sistemas siekiant sumažinti skurdą ir padidinti atsparumą;

33.  pabrėžia, kad švietimas ir mokymas sveikatos priežiūros srityje yra svarbūs elementai siekiant geresnės visuomenės sveikatos;

34.  primygtinai ragina ypatingą dėmesį skirti kovai su neužkrečiamomis ligomis, pvz., vėžiu;

35.  ragina užtikrinti, kad TVT programa po 2015 m. būtų skatinamas moterų įgalinimas ir lyčių lygybė panaikinant lyčių skirtumus visų lygių švietimo sistemose ir nustatant konkrečius tikslus, įskaitant visuotinę galimybę siekti kokybiško išsilavinimo (pradinio, vidurinio ir aukštojo) ir jį įgyti, taip pat profesinio mokymo sukuriant jaunimui palankias darbo vietų kūrimo politikos sąlygas, panaikinant moterų neraštingumą ir suteikiant galimybę gauti visapusišką lytinį švietimą mokykloje ir kitur;

III.Geras valdymas

36.  pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti tvaraus vystymosi po 2015 m. programą reikia užtikrinti demokratinio valdymo ir pagarbos žmogaus teisėms principo laikymąsi, veiksmingas, skaidrias ir atskaitingas institucijas ir partnerius visais lygmenimis ir pilietinę visuomenę, kuriai būtų suteiktos galios ir kuri būtų nuolat įtraukta į demokratijos kūrimo procesą; atkakliai tvirtina, kad programa turi būti paremta pagrindiniais dalyvaujamosios demokratijos ir veiksmingos pilietybės aspektais, visapusiškai ir platesniu mastu įgyvendinant pilietines ir politines teises;

37.  ragina ES dalytis įgyta patirtimi ir kompetencija su besivystančiomis šalimis, suteikiant galimybę naudotis atitinkamų tvaraus vystymosi sričių žiniomis, visų pirma susitelkiant į ES valstybių narių pereinamojo laikotarpio patirtį;

38.  mano, kad nuolatinės derybos ir diskusijos turi būti struktūruotos ir vykdomos taip, kad naujoje vystymosi programoje atsispindėtų aiškus demokratinio valdymo įsipareigojimas, kurio būtų laikomasi;

39.  pabrėžia, kad klimato kaita, neseniai kilusi maisto kainų krizė ir pasaulinė finansų krizė gali būti susietos su tinkamo pasaulinio valdymo trūkumu; todėl pabrėžia, kad pasaulinis valdymas turėtų būti pagrindinis vystymosi po 2015 m. darbotvarkės aspektas;

40.  apgailestauja dėl suderinamumo tarp pasaulinio valdymo institucijų stokos, visų pirma kalbant apie daugiašalę prekybą, finansus ir aplinkos struktūrą; mano, kad, nors pasaulinio valdymo trūkumai paskatino šalis ieškoti regioninių sprendimų kaip atsako į regionams būdingus vystymosi poreikius, tokiems susitarimas reikalingas koordinavimas, kad būtų išvengta politikos susiskaidymo ir nesuderinamumo su daugiašaliais režimais ir tarptautiniais standartais; apskritai mano, kad reikalingi pasaulinio lygmens veiksmai, kurie papildytų nacionalines pastangas;

41.  pažymi, kad, nors TVT programoje buvo galima nustatyti konkrečius ir per nustatytą laiką įvykdytinus tikslus ir uždavinius, kurie galėtų būti stebimi naudojant statistiškai patikimus rodiklius, trūksta atsakomybės už šiuos tikslus; atsižvelgdamas į tai įspėja dėl visiems vienodo požiūrio taikymo ir mano, kad pasauliniai tikslai ir uždaviniai turi būti nustatomi atsižvelgiant į nacionalines ir regionines aplinkybes bei pradines sąlygas ir prie jų pritaikomi;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant tvaraus vystymosi darbotvarkę visų lygių valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį dalyvaudamos politikos debatuose, įsipareigojimus įtvirtindamos teisės aktuose, ragindamos vyriausybes prisiimti atsakomybę už veiksmus socialinėje, aplinkos apsaugos ir teisminėje srityse ir stiprindamos atsakomybės principą;

43.  primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę ypatingą dėmesį skirti siekiui sukurti palankias dalyvavimo sąlygas, kuriomis pilietinės visuomenės organizacijos, privatusis sektorius, filantropiniai fondai ir kiti nepriklausomi vystymosi srities veikėjai, taip pat nacionaliniai parlamentai ir vietos valdžios institucijos vietos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis galėtų prisidėti planuojant politikos kryptis ir stebint jų įgyvendinimą ir galėtų atlikti tinkamą vaidmenį įgyvendindamos vystymosi po 2015 m. programą;

44.  be to, primygtinai ragina suteikti daugiau galių jaunimui, visų pirma mergaitėms ir jaunoms moterims, kad jis galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant programą po 2015 m., ir primena, kad jaunimo dalyvavimas valdyme gali būti itin naudingas, įskaitant demokratinių sprendimo priėmimo struktūrų ir procesų stiprinimą, taip pat jaunų žmonių ir jų bendruomenių gerovės didinimą;

Žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris

45.  ragina, kad vystymosi po 2015 m. programa, kuria ypač turėtų būti siekiama spręsti nelygybės, žalingos tradicinės praktikos, diskriminacijos, smurto dėl lyties, marginalizuotų ir nepalankioje padėtyje esančių visuomenės narių dalyvavimo ir galių suteikimo jiems klausimus, būtų grindžiama žmogaus teisių principais, ypač daug dėmesio skiriant jaunimo, moterų, migrantų, ŽIV sergančių asmenų, kastomis grindžiamą diskriminaciją patiriančių asmenų, lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT), taip pat neįgaliųjų teisėms;

46.  todėl ragina nustatyti atskirą tikslą, kuriuo būtų šalinama nuolatinė nelygybė, su kuria susiduria moterys ir mergaitės, stiprinant būtiną politinę valią, išteklius ir atsakomybę, kad būtų galima imtis tvarių ir efektyvių veiksmų;

47.  pabrėžia, kad vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje turi būti laikomasi žmogaus teisėmis paremto požiūrio, kuris apima socialines ir ekonomines teises, taip pat pilietines ir politines teises, susijusias su taika ir saugumu, ir teisę į vystymąsi;

48.  rekomenduoja nustatyti visa apimantį lygybės tikslą;

49.  ragina ES remti besivystančių šalių siekį sustiprinti savo politinę valią ir dėti daugiau pastangų, kad būtų geriau ratifikuojami dokumentai ir įgyvendinamos teisinės žmogaus teisių priemonės siekiant uždrausti diskriminaciją ar bet kokias teisines, politines ar reglamentavimo kliūtis ir baudžiamąsias nuostatas dėl amžiaus, lyties, rasės, etninės kilmės, kastos, kultūros, religijos, tikėjimo, šeiminės padėties, negalios, ŽIV turėjimo, nacionalinės kilmės, migracinės padėties, kalbinių įgūdžių, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės ar kitų veiksnių ar padėties; taip pat ragina ES remti besivystančių šalių siekį sukurti tinkamas minimalios socialinės apsaugos sistemas;

50.  primygtinai ragina visas valstybes ratifikuoti JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, siekiant skatinti lyčių lygybę;

Taika, saugumas ir vystymasis

51.  pabrėžia, kad ginkluoti konfliktai ir po konfliktų susidariusi padėtis – pagrindinės kliūtys siekiant vystymosi ir skurdo mažinimo ir kelia grėsmę demokratijai; taip pat pabrėžia, kad taika ir saugumas, vystymasis ir žmogaus teisės yra tarpusavyje susiję ir stiprina vienas kitą; taigi ragina Sąjungą naudoti visas tinkamas priemones, pvz., Tarptautinę žmogaus teisių deklaraciją arba Kotonu susitarime numatytas priemones, kad būtų stiprinama konfliktų prevencija;

52.  atsižvelgdamas į tai ragina, kad pirmenybė būtų skiriama gebėjimų stiprinimui nuo konfliktų nukentėjusiose ir nestabiliose valstybėse; mano, kad veiksmingos tarptautinės partnerystės, dalijimasis žiniomis ir ES valstybių narių pereinamojo laikotarpio patirtimi paremti gebėjimų stiprinimo metodai, grindžiami Naujo susitarimo dėl bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis, pasirašyto Busane vykusiame ketvirtajame aukšto lygio forume dėl pagalbos veiksmingumo, modeliu, yra būtinos šių valstybių stabilizavimui ir vystymuisi;

53.  ragina ES toliau aktyviai dalyvauti sprendžiant nestabilių valstybių problemas, pateikti integruotą atsaką, susijusį su vystymosi politikos kryptimis, teikti humanitarinę pagalbą ir prisidėti prie nelaimių rizikos mažinimo, konfliktų prevencijos ir valstybės kūrimo;

54.  mano, kad vystymosi po 2015 m. programoje turi atsispindėti taikos stiprinimo ir valstybės kūrimo tikslai, dėl kurių susitarta Busane;

55.  pabrėžia, kad smurto ir diskriminacijos, visų pirma seksualinio smurto prieš moteris ir mergaites, prevencija turėtų būti įtraukta į vystymosi po 2015 m. programą ir turi būti sukurtos ar stiprinamos visapusiškos, visiems prieinamos apsaugos sistemos;

IV.Tvarumas

56.  ragina ES skaidriai ir integraciniu būdu prisidėti siekiant didesnio tvaraus vystymosi socialinėje ir aplinkosaugos srityse tikslų ir vystymosi po 2015 m. tikslų suderinamumo;

57.  pabrėžia, kad galutinis rezultatas turėtų būti viena vystymosi darbotvarkė, siekiant išvengti pastangų ir išteklių dubliavimosi; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog pasauliniu lygmeniu aplinkosaugos ir vystymosi klausimai paprastai sprendžiami atskirai, ES turėtų ieškoti naujų būdų, kaip įveikti šį susiskaldymą ir užmegzti ryšius tarp šių glaudžiai susijusių sričių, taip pat instituciniu požiūriu;

58.  pabrėžia, kad tvarumas – svarbiausias uždavinys, nes nepavykus jo įgyvendinti gali kilti grėsmė visiems žmogaus socialinės raidos aspektams; visų pirma pripažįsta, kad kovos su skurdu programoje turi būti nustatytos glaudžios tokių sričių, kaip maistas, tvari ir saugi prieiga prie energijos, vanduo, tvarus žemės naudojimas, veiksmingas gamtos išteklių naudojimas, jūrų ir kitų ekosistemų apsauga ir biologinė įvairovė, miškų naikinimas ir klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas ir nelaimių rizikos mažinimas, tvari gamyba ir vartojimas, socialinė įtrauktis ir deramas darbas, sąsajos;

59.  atkreipia dėmesį į tai, kad visuotinė prieiga prie saugaus geriamojo vandens ir sanitarinių sąlygų kaip horizontalių būtiniausių socialinių paslaugų teikimas visiems tikslams pasiekti ir visiems prieinamos modernios, patikimos, įperkamos, klimatui nekenkiančios ir tvarios energetinės paslaugos – pagrindinis skurdo panaikinimą ir integracinį augimą skatinantis veiksnys;

60.  pabrėžia, kad norint užtikrinti energetinį saugumą reikia įgyvendinti strategijas, grindžiamas šaltinių įvairove, įskaitant saulės energiją, ekosistemų ir gamtos išteklių apsauga, nelaimių rizikos mažinimu, integruotu vandens išteklių valdymu ir padėties rinkose gerinimu bei infrastruktūros ir reglamentavimo priemonių tobulinimu;

61.  taip pat ragina imtis konkrečių veiksmų skatinant ir vystant sveikas jūrines ekologines sistemas, tvarią žuvininkystę ir tvarią akvakultūrą, kurie gali būti svarbūs užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą bei mitybą ir tvarų žemės ūkį;

62.  pabrėžia, kaip svarbu tinkamai įgyvendinti diferenciacijos principą, kuris įtvirtintas naujoje vystymosi darbotvarkėje; primygtinai ragina besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis prisiimti atsakomybę dėl pajamų perskirstymo tarp piliečių valstybės biudžete siekiant įveikti skurdą;

V.Siekiant parengti ES poziciją dėl vystymosi po 2015 m. programos
TVT po 2015 m. finansavimas

63.  primena įsipareigojimą iki 2015 m. 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų skirti oficialiai paramai vystymuisi (OPV); pabrėžia, kad kitoje programoje šis lygis turi būti išlaikytas, ir ragina visas valstybes nares nustatyti tokį lygį privalomais teisės aktais, taip pat parengti daugiamečius biudžeto tvarkaraščius šiam tikslui pasiekti;

64.  pabrėžia, kad svarbu turėti ES biudžetą, kurį panaudojant būtų galima spręsti iškylančius uždavinius, ypač krizės laikotarpiu ir visų pirma turint omenyje vystymosi finansavimą; todėl siekiant, kad ES biudžetas daugiau nebūtų susijęs su vieninteliu klausimu dėl mokėjimo asignavimų lygio, ragina telkti nuosavus išteklius, pvz., įvedant finansinių sandorių mokestį, kurio dalis turėtų būti pervedama į ES biudžeto IV išlaidų kategoriją;

65.  mano, kad finansavimu, skirtu kovai su klimato kaita ir prie jos prisitaikyti, iš tikrųjų būtų papildyti dabartiniai įsipareigojimai; todėl ragina ES pasiūlyti, kad klimato srities finansavimui būtų skiriami kiti finansavimo šaltiniai, ne tik oficiali parama vystymuisi (OPV), o diskusijose dėl laikotarpio po 2015 m. būtų paaiškintas OPV ir prisitaikymo finansavimo vaidmuo tvariai naikinant skurdą;

66.  ragina Komisiją paskatinti diskusijas su visomis suinteresuotosiomis šalimis dėl finansavimo mechanizmų, kad siekiant vystymosi po 2015 m. tikslų būtų patenkinti finansavimo poreikiai;

67.  primena, kad per 2012 m. vykusį JT vystomojo bendradarbiavimo forumą buvo aiškiai pabrėžtas poreikis užtikrinti didesnį įvairių pagalbos mechanizmų ir paramos teikėjų tarpusavio koordinavimą, o ne konkurenciją; ragina ES skatinti pagalbos veiksmingumo darbotvarkę, nes ES ir jos valstybės narės yra kartu atsakingos už pagalbos suskaidymo mažinimą;

Novatoriški finansavimo mechanizmai

68.  ragina Komisiją toliau kartu dirbti su kitais paramos teikėjais pasauliniu lygmeniu plėtojant naujoviškas vystymuisi skirto finansavimo priemones, nes jos kartu su naujomis partnerystėmis atliks itin svarbų vaidmenį naujomis vystymosi aplinkybėmis, papildydamos kitus šaltinius ir kompromisus dėl tvaraus vystymosi finansavimo; primena ES valstybėms narėms, kurios susitarė dėl finansinių sandorių mokesčio taikymo, dalį šių lėšų skirti tvaraus vystymosi finansavimui ir kovai su klimato kaita;

69.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES turėtų propaguoti požiūrį, jog finansavimas turėtų būti integruotas ir papildomasis, taip pat teikiamas per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę;

70.  ragina ES skatinti socialiniu, etiniu ir aplinkosaugos požiūriu palankius viešuosius pirkimus tarptautiniu lygmeniu kaip priemonę, kuri padeda įgyvendinti vystymosi po 2015 m. programą;

71.  ragina ES, prieš imantis toliau plėtoti paskolų ir dotacijų derinimą, tinkamai įvertinti paskolų ir dotacijų derinimo priemonę, visų pirma vystymosi ir finansinio papildomumo, skaidrumo ir atskaitingumo, vietinės atsakomybės ir skolų rizikos atžvilgiu, siekiant padidinti vystymuisi skiriamus finansinius išteklius ir propaguoti mikrokreditus; ragina Komisiją paskelbti gaires ir tikslius kriterijus, kurie būtų paremti suderintomis skurdo mažinimo strategijomis ir kurie turėtų aiškų poveikį tvariam vystymuisi, kai šios naujos rūšies priemonės bus įgyvendinamos;

Šalies pajamų didinimas pritaikant veiksmingą mokesčių sistemą ir kovojant su korupcija

72.  pakartoja savo raginimą, kad kova su korupcija, pinigų plovimu, mokesčių rojaus šalimis, neteisėtais kapitalo srautais ir kenksmingomis mokesčių struktūromis taptų prioritetiniais ES darbotvarkės klausimais dalyvaujant tarptautinių finansinių ir vystymosi institucijų veikloje siekiant, kad besivystančioms šalims būtų sudarytos galimybės sukaupti nuosavų pajamų;

73.  pabrėžia, kad būtina skubiai sutelkti didesnius vidaus išteklius, todėl ragina ES ir tarptautinę bendruomenę labiau remti besivystančias šalis joms siekiant sukurti veiksmingą fiskalinę politiką ir tvarią mokestinę bazę ir sustiprinti jų administracijų gebėjimus, įgūdžius bei kvalifikaciją, siekiant kovoti su neteisėtu kapitalo judėjimu, mokesčių vengimu, mokesčių slėpimus ir sukčiavimu ir gerinti mokesčių surinkimą;

74.  primena, kad finansinės atskaitomybės kokybė labai svarbi siekiant veiksmingai kovoti su mokestiniu sukčiavimu; taigi pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visišką įmonių pelno ir sumokėtų mokesčių ataskaitų skaidrumą, ypač – ir ne tik – tų įmonių, kurios eksploatuoja gamtos išteklius; taigi prašo Komisiją į tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) siekti įtraukti Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) reikalavimą, kad tarptautinės korporacijos savo pajamų ir sumokėtų mokesčių ataskaitas teiktų pagal atskiras šalis; primena, kad šis reikalavimas atitinka poreikį pagerinti tarptautinių bendrovių socialinę atsakomybę;

Stebėsenos mechanizmai ir rodikliai

75.  pabrėžia, kad skubiai reikia pradėti taikyti tinkamą kiekybinio ir kokybinio vystymosi vertinimo derinį;

76.  pažymi, kad, siekiant gerovės ir vystymosi ir spręsti naujus socialinius ir aplinkos apsaugos srities uždavinius, reikia parengti naujus rodiklius (o ne vadovautis vien tik BVP), kurie turėtų apimti tokius rodiklius, kaip žmogaus socialinės raidos indeksas, skurdo koeficientas, skurdo atotrūkio indeksas ir Gini koeficientas;

77.  pažymi, kad aiškūs ir išmatuojami rodikliai, įskaitant rezultatus ir išdavas, yra būtini siekiant stebėti pažangą, pasiektą tokiose srityse kaip skurdo panaikinimas ir ekonominis ir socialinis vystymasis, ir apie ją pranešti ir kad pagal šiuos rodiklius taip pat turėtų būti vertinama lyčių lygybė, užimtumas, socialinė apsauga (pvz., galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti pensiją, apsauga nuo nedarbo rizikos ir apsauga nuo ypatingų gyvenimo nepriteklių moterims, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms), neįgaliųjų, migrantų ir mažumų padėtis;

78.  ragina ES parengti atitinkamus bazinio lygio rodiklius, kitus rodiklius ir tikslus, skirtus politikos suderinamumo vystymosi labui poveikiui įvertinti;

Privatusis sektorius

79.  pabrėžia, kad būtina įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus; atsižvelgdamas į tai ragina visas šalis nustatyti tikrą verslo reguliavimo sistemą, skatinti visapusišką ir našų užimtumą ir deramą darbą, pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant TDO normoms, skaidrumui ir socialiniams bei aplinkos standartams;

80.  mano, kad teikiant paramą privačiajam sektoriui pirmiausia turėtų būti siekiama padėti besivystančių šalių piliečiams išbristi iš skurdo ir prisidėti prie privačiojo sektoriaus stiprinimo besivystančiose šalyse, nes priešingu atveju būtų skatinamas nesubalansuotas vystymasis ir augimas;

81.  primygtinai ragina ES įsteigtas įmones, kurių gamybos įrenginiai veikia besivystančiose šalyse, laikytis įsipareigojimų gerbti žmogaus teises ir laisves, laikytis socialinių ir aplinkos apsaugos standartų, lyčių lygybės principo, pagrindinių darbo standartų, tarptautinių susitarimų ir skaidriai mokėti mokesčius;

82.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu saugoti privačią nuosavybę, siekiant gerinti investicinę aplinką ir teisinės valstybės principo laikymąsi;

83.  pabrėžia, kad, nors privatusis sektorius atlieka itin svarbų vaidmenį vystant ekonomiką, valstybei tenka pagrindinė atsakomybė suteikti savo piliečiams kokybiškas pagrindines paslaugas ir taip prisidėti prie kovos su skurdu;

84.  pabrėžia, kad tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus veikėjai privalo surasti naujus savo interesų, pajėgumų ir pastangų derinimo būdus, kad galėtų prisidėti siekiant darbotvarkės po 2015 m. tikslų;

85.  pabrėžia, kad ekonomikos augimas ir vystymasis turėtų būti tvarus, įtraukus ir padėti didinti gamybos pajėgumus, kurti deramas darbo vietas ir socialinę įtrauktį visiems siekiant sudaryti sąlygas ekonominiams pokyčiams besivystančiose šalyse; ragina besivystančiose šalyse nustatyti nacionalines socialinės apsaugos sistemas ir panaikinti visas vaikų darbo formas;

86.  pabrėžia, kad sąžininga prekyba yra dialogu, skaidrumu ir pagarba grindžiama prekybos partnerystė, kuria siekiama didesnio teisingumo tarptautinėje prekyboje(8); mano, kad sąžininga prekyba – tai sėkmingos partnerystės, kurią sudaro daugelis suinteresuotųjų šalių, veikiančių visame pasaulyje ir skirtingais tiekimo grandinės etapais, pavyzdys, kurį diegiant nepalankioje padėtyje esantiems gamintojams užtikrinama prieiga prie rinkos, garantuojamas tvarus gyvenimo šaltinis, laikomasi darbo standartų, laipsniškai atsisakoma vaikų darbo ir skatinama ekologiškai tvari ūkininkavimo ir gamybos praktika;

Politikos suderinamumas vystymosi labui ir paramos teikėjų tarpusavio koordinavimas

87.  ragina ES užtikrinant, kad politikos suderinamumas vystymosi labui būtų įtvirtintas programoje po 2015 m., ir toliau ypatingą dėmesį skirti šioms prioritetinėms sritims: prekybos ir finansų, sveikatos ir švietimo, klimato kaitos, gamtos išteklių, žemės ūkio, žuvininkystės, sveikatos apsaugos, mitybos ir aprūpinimo maistu saugumo, migracijos, energijos, taikos ir saugumo politikos ir žmogaus teisių;

88.  pabrėžia, kad prekyba gali būti pagrindiniu skurdo mažinimą skatinančiu veiksniu, užtikrinant didesnį teisingumą ir skaidrumą bei skatinant tvarią žmogaus socialinę raidą ir ekonomikos augimą; todėl primygtinai ragina ES užtikrinti prekybos politikos suderinamumą su ES vystymosi tikslais;

89.  mano, kad, nors TVT įgyvendinimas neabejotinai buvo sėkmingas skiriant daugiau dėmesio paramai vystymuisi, vien tik į paramą sutelktas dėmesys yra pernelyg siauras; mano, kad reikalingas naujas požiūris, kuris apimtų pasaulinį valdymą, daug dėmesio skiriant politikos suderinamumui vystymosi labui ir aprūpinimui visuotinėmis viešosiomis gėrybėmis;

90.  mano, kad vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje reikia nustatyti būtiniausias visuotines viešąsias gėrybes, apibrėžti jų finansavimo būdą ir nurodyti, kurios pasaulinės institucijos gali būti laikomos atsakingomis už jų teikimą;

91.  mano, kad politikos suderinamumas vystymosi labui turėtų būti grindžiamas ne tik „nekenkimo“ principu tiek Europoje, tiek kitose šalyse, bet turėtų būti pereinama prie labiau integruoto požiūrio, kai tarptautinė prekyba, aplinka ir tarptautinė finansinė sąranga suvokiamos kaip pasaulinės viešosios politikos kryptys, padedančios stiprinti pasaulinius vystymosi tikslus; atsižvelgdamas į tai remia pasaulinės ekonominės tarybos Jungtinių Tautų sistemoje sukūrimo idėją;

92.  atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant politikos suderinamumą vystymosi labui aiškių ir veiksmingų rezultatų bus galima pasiekti tik tuomet, jeigu pastangas bendrai dės ir aktyviai dalyvaus išsivysčiusios ir besivystančios šalys, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys ir tarptautinės organizacijos;

93.  pabrėžia, kad į būsimą vystymosi programą turėtų būti įtraukta nuoroda į pagalbą ir vystymosi veiksmingumo sąvoką; visų pirma mano, kad pagalbos veiksmingumo darbotvarkės pakeitimas vystymosi veiksmingumo darbotvarke reiškia paramos vystymuisi, pagalbos visuotinių viešųjų gėrybių teikimui ir esamų pasaulinio valdymo struktūrų pritaikymo derinį siekiant padidinti jų pajėgumus reaguoti į pasaulinius uždavinius;

94.  primygtinai ragina ES būti varomąja jėga, įtraukiu ir skaidriu būdu užtikrinančia papildomumą ir veiklos paskirstymą vystymosi procese, taip pat labiau naudojant bendrą programavimą;

Išsamios vystymosi po 2015 m. programos parengimo gairės

95.  palankiai vertina plačių užmojų ir įtraukų 2013 m. vasario 27 d. Komisijos komunikatą „Pasiturimas gyvenimas visiems“;

96.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į derybas dėl naujos vystymosi programos ir siekiant apibrėžti nuoseklią ES poziciją reikėtų atsižvelgti į šiuos principus:

97.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL C 46, 2006 2 24, p. 1. (2) 2007 m. gegužės 15 d. Tarybos išvados 9558/07. (3) http://ec.europa.eu/europeaid/what/millenium-development-goals/index_en.htm. (4) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 48 (5) http://www.ecdpm-talkingpoints.org/african-consultations-post2015-development-agenda. (6) Dok. Nr. 9317/12. (7) EBPO et al., 2011 m., „Konfliktas, pažeidžiamumas ir ginkluotas smurtas – pagrindiniai veiksniai, trukdantys pasiekti TVT“. (8) Kaip apibrėžta Pasaulio sąžiningos prekybos organizacijos Sąžiningos prekybos principų chartijoje.