2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, Protokolo dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų, priimto Liuksemburge 2007 m. vasario 23 d., patvirtinimo Europos Sąjungos vardu projekto (15113/2013 – C8-0004/2014 – 2013/0184(NLE))

P8_TA(2014)0054 A8-0030/2014

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15113/2013),

–  atsižvelgdamas į Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, Protokolą dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų, priimtą Liuksemburge 2007 m. vasario 23 d.(1),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0004/2014),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir į 99 straipsnio 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0030/2014),

1.  pritaria protokolo patvirtinimui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 331, 2009 12 16, p. 5.

2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl 2005 m. birželio 30 d. Hagos konvencijos dėl susitarimų dėl teismingumo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu projekto (12052/2014 – C8-0222/2014 – 2014/0021(NLE))

P8_TA(2014)0055 A8-0034/2014

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12052/2014),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 30 d. Hagos konvenciją dėl susitarimų dėl teismingumo(1),

–  atsižvelgdamas į prašymą pritarti, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0222/2014),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0034/2014),

1.  pritaria konvencijos patvirtinimui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui.

(1) OL L 133, 2009 5 29, p. 3.

2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Suomijos paraiška "EGF/2014/008 FI/STX Rauma") (COM(2014)0630 – C8-0214/2014 – 2014/2137(BUD))

P8_TA(2014)0056 A8-0043/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0630 – C8‑0214/2014),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0043/2014),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau;

C.  kadangi priimtas EGF reglamentas atspindi Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą, įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą, ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi 2014 m. gegužės 27 d. Suomijos valdžios institucijos pateikė paraišką „EGF/2014/008 FI/STX Rauma“, nes iš įmonės „STX Finland Oy“, vykdžiusios veiklą ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 30 skyriui („Kitos transporto įrangos gamyba“), buvo atleisti 577 darbuotojai;

E.  kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus,

1.  pažymi, kad šią paraišką Suomijos valdžios institucijos pateikė laikydamosi EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų intervencijos kriterijų, pagal kuriuos reikalaujama, kad per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį valstybės narės įmonėje būtų atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų arba būtų nutrūkusi savarankiškai dirbančių asmenų veikla, įskaitant atleistus darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko jos tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonėse;

2.  pažymi, kad Suomijos valdžios institucijos 2014 m. gegužės 27 d. pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti ir kad 2014 m. spalio 14 d. Europos Komisija pateikė savo vertinimą; palankiai vertina tai, kad paraiška buvo greitai (mažiau nei per penkių mėnesių laikotarpį) įvertinta;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Suomijos valdžios institucijos teigia, jog pasaulinė laivybos pramonė pastaraisiais metais labai pasikeitė ir kad šiomis pasaulinėmis aplinkybėmis ES tenkanti laivų statybos rinkos dalis(4) sumažėjo nuo 13 proc. 2007 m. iki 5 proc. trimis pirmaisiais 2013 m. ketvirčiais, o atitinkama bendra Kinijai, Pietų Korėjai ir Japonijai tenkanti rinkos dalis padidėjo nuo 77 proc. 2007 m. iki 86 proc. trimis pirmaisiais 2013 m. ketvirčiais; pažymi, kad ne tik ši didelė laivų statybos rinkos plėtra Azijoje, bet ir dėl ekonomikos krizės sumažėję užsakymai lėmė tai, jog Europos sektoriuje pasaulio mastu radosi perteklinių gamybos pajėgumų ir vyrauja didelė konkurencija;

4.  sutinka, kad šie veiksniai yra susiję su esminiais struktūriniais pasaulio prekybos sistemos pokyčiais, įvykusiais dėl globalizacijos, kad tenkinami EGF Reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyti intervencijos kriterijai ir kad dėl to Suomija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

5.  pažymi, kad iki šiol buvo pateiktos šešios paraiškos dėl EGF paramos laivų statybos pramonės sektoriui, iš kurių viena buvo pagrįsta su prekyba susijusia globalizacija, o kitos penkios – pasauline finansų ir ekonomikos krize; mano, kad sektoriaus restruktūrizavimas gali padėti sumažinti sunkumus ir kad skirtingų valstybių narių laivų statybos pramonė galėtų būti remiama parengiant Europos masto gaires;

6.  pažymi, kad dėl šių atleidimų toliau didės nedarbas Pietvakarių Suomijoje, nes dauguma atleistų darbuotojų turi menką išsilavinimą ir yra santykinai vyresnio amžiaus ir dėl to tikėtina, kad padidės užsitęsusio nedarbo pavojus; dar labiau nerimauja dėl šio uždarymo poveikio regionui, nes laivų statyba ir metalo pramonė yra pagrindinė ekonominė veikla bei turi istorines tradicijas ir dėl to perėjimas prie naujų rūšių ekonominės veiklos yra dar sudėtingesnis;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad, be 577 ataskaitiniu laikotarpiu atleistų darbuotojų, 57 darbuotojai, atleisti po keturių mėnesių ataskaitinio laikotarpio, taip pat atitinka reikalavimus paramai gauti ir bendras paramos gavėjų skaičius yra 634; tikslinių paramos gavėjų, pasinaudosiančių EGF priemonėmis, skaičius yra 565;

8.  pažymi, kad bendra šio biudžeto suma siekia 2 378 000 EUR, iš kurių 113 000 EUR numatyti įgyvendinimui, ir kad EGF finansinė parama siekia 1 426 800 EUR ir tai sudaro 60 proc. visų išlaidų;

9.  palankiai vertina tai, kad Suomijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2014 m. sausio 15 d. (prieš priimant galutinį sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų rinkiniui ir net prieš pateikiant paraišką finansinei EGF paramai gauti) nusprendė pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas priemones;

10.  pažymi, kad Suomijos valdžios institucijos nurodė, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su susijusiais socialiniais partneriais ir įvairiomis kitomis suinteresuotosiomis šalimis ir palankiai vertina tai, kad šios konsultacijos tebetęsiamos darbo grupėje, kurią Užimtumo ir ekonomikos ministerija subūrė „STX Finland“ darbuotojų atleidimo klausimams spręsti;

11.  pažymi, kad individualiems poreikiams pritaikytos teiktinos paslaugos apima šias trijų rūšių priemones, skirtas atleistiems darbuotojams, dėl kurių teikiama paraiška: i) padėti jiems rasti naują darbą, ii) padėti jiems sukurti savo nuosavą verslą ir iii) suteikti jiems mokymosi ir studijų galimybes;

12.  džiaugiasi, kad pagal siūlomus veiksmus įkurti paslaugų centrai; palankiai vertina tai, kad numatyta, jog šie centrai teiks dar labiau prie asmeninių poreikių pritaikytas ir išsamesnes paslaugas negu valstybinė užimtumo įstaiga;

13.  pažymi, kad didelė atleistų darbuotojų dalis (41,42 proc.) yra 55–64 metų amžiaus; taip pat pažymi, kad šiai amžiaus grupei kyla didesnis užsitęsusio nedarbo ir išstūmimo iš darbo rinkos pavojus; taigi mano, kad šie darbuotojai gali turėti specialių poreikių, susijusių su prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų teikimu;

14.  ypač palankiai vertina priemonę „Įmonių tyrimas“, kurią taikant kartu su Raumos įmonėmis ir pramone bus atliekamas Raumos regiono darbo vietų tyrimas siekiant gauti naujausios informacijos apie įmonių darbuotojų poreikį ir nukreipti remtinus darbuotojus tinkama kryptimi bei suteikti jiems reikiamus mokymus;

15.  palankiai vertina mintį, kad verslą ketinantys pradėti asmenys gali išbandyti, ką reiškia būti verslininku, pvz., jau veikiančioje įmonėje; atkreipia dėmesį į po atleidimo iš darbo pradėto verslo galimą pridėtinę vertę susijusiems asmenims ir visai visuomenei;

16.  pažymi, kad atlyginimų subsidijų tikslas yra užtikrinti, jog naujų darbdavių pasamdyti remtini darbuotojai pradiniu etapu nepatirtų nesėkmės naujoje darbo vietoje; mano, kad tokia priemonė galėtų būti paskata darbuotojams ieškoti įvairesnių naujų ir neįprastų darbų ir juos dirbti;

17.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų rinkinį reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir gebėjimus, kurių prireiks ateityje, ir šį rinkinį pritaikyti prie perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

18.  ragina naujam ESF programavimo laikotarpiui planuojamas Europos socialinio fondo (ESF) priemones papildyti siūlomomis priemonėmis ir padėti darbuotojams vėl integruotis į ateitį orientuotuose ir tvariuose ekonomikos sektoriuose;

19.  primena, kad įsidarbinimo galimybės taip pat priklauso nuo integravimosi visuomenėje lygmens ir todėl ragina ypatingą dėmesį skirti vyresnių ir mažiau kvalifikuotų darbuotojų socialinės pagalbos priemonėms;

20.  džiaugiasi tuo, kad siūlomų veiksmų prieigai ir jų įgyvendinimui bus taikomi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai;

21.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

22.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Suomijos paraiška "EGF/2014/008 FI/STX Rauma")

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2014/878/ES.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1. (4) Vertinant pagal gamybos apimtį.

2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Prancūzijos paraiška "EGF/2014/005 FR/GAD") (COM(2014)0662 – C8-0226/2014 – 2014/2166(BUD))

P8_TA(2014)0057 A8-0044/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0662 – C8‑0226/2014),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0044/2014),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau,

C.  kadangi priimtas EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą, įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą, ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi 2014 m. birželio 6 d. Prancūzijos valdžios institucijos pateikė paraišką „EGF/2014/005 FR/GAD“, nes iš įmonės GAD société anonyme simplifiée, kuri vykdė veiklą NACE 2 red. 10 skyriui priskiriamame ekonomikos sektoriuje („Maisto produktų gamyba“), buvo atleisti 744 darbuotojai;

E.  kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

F.  kadangi Bretanės vietos valdžios institucijos nedalyvavo kuriant prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas (pranc. Cellule de reclassement) atleistiems darbuotojams, nors jos atsakingos už profesinį mokymą; kadangi vietos profesinių sąjungų atstovai iš pagrindinių susijusių miestų nebuvo įtraukti į derybas dėl priemonių;

1.  pažymi, kad šią paraišką Prancūzijos valdžios institucijos pateikė laikydamosi EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų intervencijos kriterijų, pagal kuriuos reikalaujama, kad per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį valstybės narės įmonėje būtų atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų arba būtų nutrūkusi savarankiškai dirbančių asmenų veikla, įskaitant atleistus darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko jos tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonėse;

2.  pritaria Komisijai, kad tenkinami EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyti intervencijos kriterijai ir kad todėl Prancūzija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

3.  pažymi, kad Prancūzijos valdžios institucijos 2014 m. birželio 6 d. pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti ir kad 2014 m. spalio 24 d. Komisija pateikė savo vertinimą; palankiai vertina tai, kad Komisija laikėsi pakankamai trumpo 12 savaičių termino, nustatyto EGF reglamente;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad Prancūzijos valdžios institucijos teigia, jog skerdykla ir mėsos perdirbimo įmonė GAD atsidūrė kainų spaudimo zonoje – ūkininkai grūmėsi su augančių pašarų kainų keliamais sunkumais, o vartotojai – su sumažėjusių pajamų keliamomis problemomis;

5.  sutinka su tuo, kad sumažėjęs kiaulienos vartojimas išaugus kainoms ir sumažėjus vartotojų perkamajai galiai susijęs su pasauline finansų ir ekonomikos krize, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 546/2009(4);

6.  mano, kad kiaulių pašarų, kuriuos Sąjunga daugiausiai importuoja iš kitų žemynų, pastaraisiais metais nukentėjusių nuo sausrų, kainų didėjimas galėtų būti susietas su globalizacija;

7.  mano, kad įmonės sunkumams didelę įtaką turėjo kiti veiksniai, pavyzdžiui, nesąžininga konkurencija vidaus rinkoje konkurentams piktnaudžiaujant Darbuotojų komandiravimo direktyvos nuostatomis(5) ir tai, kad ne visose valstybėse narėse nustatytas deramas minimalus darbo užmokestis;

8.  ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje ir jos teisės aktų ir priemonių nuoseklumą;

9.  daro išvadą, kad su įmonės GAD finansiniais sunkumais susiję veiksniai yra įvairūs, tačiau vis dėlto pritaria tam, kad Prancūzija turi teisę gauti EGF finansinę paramą;

10.  pažymi, kad iki šiol buvo pateikta viena kita paraiška dėl EGF paramos maisto produktų gamybos sektoriui(6), taip pat pagrįsta pasauline finansų ir ekonomikos krize;

11.  pažymi, kad atleidus darbuotojus nedarbo padėtis Bretanėje dar pablogės, nes užimtumas šiame regione yra kur kas labiau susijęs su žemės ūkio sektoriumi negu Prancūzijos vidurkis (11 proc. Bretanėje, palyginti su vidutiniškai 5 proc. Prancūzijoje);

12.  pažymi, kad be 744 per ataskaitinį laikotarpį atleistų darbuotojų, prie reikalavimus atitinkančių paramos gavėjų priskiriama ir 16 darbuotojų, kurie buvo atleisti po keturių mėnesių ataskaitinio laikotarpio, ir bendras paramos gavėjų skaičius yra 760, o tikslinių paramos gavėjų, pasinaudosiančių EGF priemonėmis, skaičius taip pat yra 760;

13.  pažymi, kad bendros šios paraiškos išlaidos yra 1 530 000 EUR, iš kurių 30 000 EUR numatyti įgyvendinimui, ir kad EGF finansinė parama siekia 918 000 EUR ir tai yra 60 proc. visų išlaidų;

14.  palankiai vertina tai, kad Prancūzijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti skubią paramą darbuotojams, 2014 m. sausio 3 d. (prieš priimant galutinį sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų rinkiniui ir net prieš pateikiant paraišką finansinei EGF paramai gauti) nusprendė atleistiems darbuotojams pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad Prancūzijos valdžios institucijos nurodė, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų rinkinys buvo parengtas GAD pagrindiniam įmonės komitetui 2013 m. birželio 28 d. pranešus, kad planuojama atleisti 889 įmonės darbuotojus;

16.  vis dėlto apgailestauja, kad nepakankamai įtrauktos vietos politinės valdžios institucijos ir profesinės sąjungos; ateityje persvarstant EGF reglamentą siūlo į dokumentų rinkinį, apimantį nacionalinių valdžios institucijų Komisijai teikiamą prašymą dėl lėšų mobilizavimo, įtraukti oficialias konsultacijas su vietos politinėmis valdžios institucijomis ir profesinėmis sąjungomis; mano, kad būtina geriau integruoti EGF į perkvalifikavimo programas ir vietos ekonominės struktūros procesus;

17.  džiaugiasi tuo, kad darbuotojams įvairiomis priemonėmis jau padedama rasti naują darbą ir tuo, kad 2014 m. gegužės 20 d. 108 darbuotojai jau buvo sudarę daugiau kaip 6 mėn. trukmės darbo sutartis, 66 darbuotojai – mažiau kaip 6 mėn. trukmės darbo sutartis, o trys – pradėję savo verslą ir beveik visi nusprendė likti regione;

18.  apgailestauja, kad teiktinas prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas sudaro vienintelis veiksmas: jį įgyvendintų vieno langelio principu veikianti tarnyba (Cellule de reclassement), kurią valdo dvi sutarčių sudarymo agentūros; pažymi, kad Prancūzija prašo EGF lėšų tik vieno langelio principu veikiančiai tarnybai; reiškia savo susirūpinimą dėl mažos lėšų sumos vienam darbuotojui (apytikriai 1 200 EUR); ragina Prancūzijos valdžios institucijas savo numatytoje EGF paraiškoje dėl likusių uždaromų GAD cechų pasiūlyti platesnių užmojų programą, taip pat daugiau priemonių, pavyzdžiui, priėmimo centrą ir bylų nagrinėjimą, išorės ekspertų konsultacijas, teminius seminarus, mokymus, išmokas mokymams ir dotacijas verslui kurti;

19.  tikisi, kad Komisija ir Prancūzijos valdžios institucijos griežtai laikysis principo, pagal kurį agentūroms bus mokama dalimis ir remiantis pasiektais rezultatais;

20.  mano, kad agentūrų veiklos stebėsena joms reguliariai teikiant rašytines ataskaitas užtikrina tinkamą lėšų naudojimą siekiant suteikti dalyviams asmeninį karjeros planą, tam tikrą skaičių darbo pasiūlymų ir kuravimą verslo kūrimo srityje pagal vieno langelio principu veikiančią sistemą;

21.  primena, kad lėšos turi būti skirtos darbuotojams padėti ir jokiu būdu ne agentūroms paremti;

22.  palankiai vertina tai, kad užduotis atlikti įpareigotoms agentūroms mokama pagal nustatytą skalę remiantis pasiektais rezultatais;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad 17,50 proc. atleistų darbuotojų amžius yra nuo 55 iki 64 metų; taip pat pažymi, kad šiai amžiaus grupei kyla didesnis užsitęsusio nedarbo ir išstūmimo iš darbo rinkos pavojus; taigi mano, kad šie darbuotojai gali turėti specialių poreikių, susijusių su prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų teikimu;

24.  džiaugiasi, kad siūlomų veiksmų prieigai ir jų įgyvendinimui bus taikomi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai;

25.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų rinkinį reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir gebėjimus, kurių prireiks ateityje, ir šį rinkinį pritaikyti prie perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad Prancūzijos valdžios institucijos neprašė finansuoti parengiamųjų veiksmų, valdymo ir informavimo bei viešinimo;

27.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

28.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Prancūzijos paraiška "EGF/2014/005 FR/GAD)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2014/876/ES.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1. (4) 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (OL L 167, 2009 6 29, p. 26). (5) 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1). (6) „EGF/2014/001 EL/Nutriart“, susijusi su kepiniais.

2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl prašymo, kad Teisingumo Teismas pateiktų nuomonę, ar Kanados ir Europos Sąjungos susitarimas dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo suderinamas su Sutartimis (2014/2966(RSP))

P8_TA(2014)0058 B8-0265/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnį, ypač į jo 6 ir 11 dalis,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Kanados ir Europos Sąjungos susitarimo dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo sudarymo Sąjungos vardu projekto (12652/2013),

–  atsižvelgdamas į Kanados ir Europos Sąjungos susitarimą dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo (12657/2013),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų perdavimo trečiosioms šalims bendros koncepcijos (COM(2010)0492),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl derybų dėl susitarimų dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) su JAV, Australija ir Kanada pradžios(1) ir 2010 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų perdavimo trečiosioms šalims bendros koncepcijos(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 spalio 19 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę dėl Komisijos komunikato dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų perdavimo trečiosioms šalims bendros koncepcijos(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę dėl siūlomų Tarybos sprendimų sudaryti ir pasirašyti Kanados ir Europos Sąjungos susitarimą dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų perdavimo ir tvarkymo(4),

–  atsižvelgdamas į pagal 29 straipsnį įsteigtos Duomenų apsaugos darbo grupės 2010 m. lapkričio 12 d. nuomonę 7/2010 dėl Komisijos komunikato dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų perdavimo trečiosioms šalims bendros koncepcijos,

–  atsižvelgdamas į SESV 16 straipsnį ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius ir į 52 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-518/07, Europos Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C-293/12 ir C-594/12, kuriame Duomenų saugojimo direktyva pripažįstama negaliojančia,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 6 dalį,

A.  kadangi 2005 m. Europos Sąjunga su Kanada sudarė susitarimą dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo, remiantis Kanados sienos apsaugos tarnybos įsipareigojimais, susijusiais su jos PNR programos taikymu; kadangi atitinkamam Komisijos sprendimui nustojus galioti 2009 m. rugsėjo 22 d., nebeliko Europos teisinio pagrindo dėl PNR duomenų perdavimo Kanados sienos apsaugos tarnybai;

B.  kadangi Kanados sienos apsaugos tarnyba vienašališkai užtikrino ES, kad šie įsipareigojimai galios tol, kol įsigalios naujas susitarimas; kadangi apie tai buvo pranešta visoms valstybėms narėms ir jų duomenų apsaugos tarnyboms;

C.  kadangi 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai naujų PNR susitarimų sudarymui reikalingas Europos Parlamento sutikimas, kad juos galėtų priimti Taryba;

D.  kadangi 2010 m. gruodžio 2 d. Taryba priėmė sprendimą su derybiniu nurodymu, kuriuo Komisija įgaliojama ES vardu pradėti derybas dėl susitarimo su Kanada dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo;

E.  kadangi 2013 m. liepos 18 d. Komisija pasiūlė Tarybai priimti sprendimą dėl susitarimo sudarymo;

F.  kadangi 2013 m. rugsėjo 30d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas paskelbė savo nuomonę dėl susitarimo, kurioje išreiškė abejonę dėl PNR sistemų ir didelio kiekio PNR duomenų perdavimų trečiosioms šalims reikalingumo ir proporcingumo, taip pat dėl pasirinkto teisinio pagrindo;

G.  kadangi 2013 m. gruodžio 5 d. Taryba nusprendė paprašyti Parlamento pritarti susitarimo sudarymui;

H.  kadangi susitarimas buvo pasirašytas 2014 m. birželio 25 d.;

I.  kadangi 2014 m. liepos 7 d. Taryba paprašė Parlamento pritarimo susitarimo sudarymui;

J.  kadangi 2014 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismas savo sprendime sujungtose bylose C-293/12 ir C-594/12 Duomenų saugojimo direktyvą pripažino negaliojančia;

K.  kadangi šio susitarimo tikslas, kaip nurodyta jo 1 straipsnyje, – nustatyti sąlygas, pagal kurias PNR duomenis galima perduoti ir naudoti, taip pat nurodyti, kaip duomenys bus saugomi;

1.  mano, kad yra teisinis neapibrėžtumas dėl to, ar susitarimo projektas atitinka Sutarčių (SESV -16 straipsnio) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (7 ir 8 straipsnių bei 52 straipsnio 1 dalies) nuostatas, susijusias su asmenų teisėmis į asmens duomenų apsaugą; be to, abejoja teisinio pagrindo pasirinkimu, t. y. kodėl pasirinktas SESV 82 straipsnio 1 dalies d punktas ir 87 straipsnio 2 dalies a punktas (policijos ir teisminis bendradarbiavimas), o ne SESV 16 straipsnis (duomenų apsauga);

2.  nusprendžia paprašyti Teisingumo Teismo nuomonės dėl susitarimo atitikties Sutartims;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai susipažinti ir imtis reikiamų priemonių siekiant gauti Teisingumo Teismo nuomonę šiuo klausimu.

(1) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 70. (2) OL C 74 E, 2012 3 13, p. 8. (3) OL C 357, 2010 12 30, p. 7. (4) OL C 51, 2014 2 22, p. 12.

2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m. (2014/2143(INI))

P8_TA(2014)0059 A8-0037/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT atviros darbo grupės tvaraus vystymosi tikslų klausimais 2014 m. liepos mėn. priimtą ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinio ekspertų komiteto tvaraus vystymosi finansavimo klausimais 2014 m. rugpjūčio 8 d. priimtą ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos mėn. aukšto lygio politinio forumo tvaraus vystymosi klausimais ministrų deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2014 m. pranešimą dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio mėn. Meksikoje įvykusio pasaulinės veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės (angl. GPEDC) aukšto lygio susitikimo baigiamąjį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, patvirtintas per 1995 m. rugsėjo mėn. įvykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją ir tolesnius baigiamuosius dokumentus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą, patvirtintą 1994 m. Kaire, ir į tolesnę +20 peržiūrą,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į JT ataskaitą „Lyčių lygybė: 2012 m. pažangos apžvalga“, kurioje vertinama pažanga, susijusi su lyčių lygybės aspektais siekiant aštuonių Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. įvykusios Jungtinių Tautų konferencijos aplinkos ir vystymosi klausimais išvadas ir į vėlesnės Rio de Žaneire (Brazilija) 2012 m. birželio 20–22 d. vykusios konferencijos tvaraus vystymosi klausimais ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) 2014 m. žmogaus socialinės raidos ataskaitą „Siekiant išlaikyti žmonijos pažangą: pažeidžiamumo mažinimas ir atsparumo didinimas“,

–  atsižvelgdamas į JT aukšto lygio pripažintų asmenų grupės 2013 m. gegužės mėn. ataskaitą dėl vystymosi po 2015 m. darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į Rio de Žaneire (Brazilija) 2012 m. birželio 20–22 d. vykusios JT konferencijos tvaraus vystymosi klausimais ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į JT sistemos darbo grupės JT vystymosi po 2015 m. darbotvarkės klausimais 2012 m. birželio mėn. ataskaitą JT generaliniam sekretoriui „Suvokti ateitį, kurios norime visiems“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vykusios JT Generalinės Asamblėjos 65-osios sesijos aukšto lygio plenariniame posėdyje dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų priimtą rezoliuciją „Ištesėti pažadą: susivieniję siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų“,

–  atsižvelgdamas į Stambulo 2011–2020 m. dešimtmečio veiksmų programą, skirtą mažiausiai išsivysčiusioms šalims,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į TDO ataskaitą dėl maisto stygiaus padėties,

–  atsižvelgdamas į deklaraciją ir veiksmų planą, priimtus 2011 m. gruodžio mėn. Busane vykusiame aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. sausio mėn. paskelbtą JTVP ataskaitą „Siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų – pasiekus laikotarpio vidurį“,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir žmogaus teises reglamentuojantį teisinį pagrindą,

–  atsižvelgdamas į JT sistemos darbo grupės JT vystymosi po 2015 m. darbotvarkės klausimais, kuriai bendrai vadovauja JT Ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas ir JTVP, darbą, atliekamą remiant visoms JT agentūroms ir konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais,

–  atsižvelgdamas į PSO 2008 m. gegužės 24 d. visuomenės sveikatos, inovacijų ir intelektinės nuosavybės visuotinę strategiją ir veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir Akros veiksmų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 1986 m. Deklaraciją dėl teisės į vystymąsi,

–  atsižvelgdamas į ES elgesio kodeksą dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 7 straipsnį, kuriame dar kartą patvirtinama, kad ES „užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus“,

–  atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Deramas gyvenimas visiems. Nuo vizijos prie kolektyvinių veiksmų“ (COM(2014)0335),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Didesnis privačiojo sektoriaus vaidmuo siekiant integracinio ir tvaraus augimo besivystančiose šalyse“ COM(2014)0263,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą ir priemonių rinkinį „Teisėmis grindžiamas požiūris, apimantis visas žmogaus teises, ES bendradarbiavimo vystymosi labui srityje (SWD(2014)0152),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 27 d. Komisijos komunikatą „Pasiturimas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“ (COM(2013)0092),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“ (COM(2012)0492),

–  atsižvelgdamas į Komisijos viešas konsultacijas formuojant ES poziciją „Siekiant parengti vystymosi po 2015 m. programą“, kurios buvo vedamos nuo 2012 m. birželio 15 iki rugsėjo 15 d.,

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“(2),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą „Vystymosi politikos darna“ (COM(2005)0134) ir į 2012 m. gegužės 14 d. įvykusio Užsienio reikalų tarybos 3166-ojo posėdžio išvadas „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 69-osios sesijos(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 2 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos vystymosi metų (2015)(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją „Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Programos po 2015 m. apibrėžimas“(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 19 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl teisėmis grindžiamo požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą, apimančio visas žmogaus teises,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 12 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi finansavimo po 2015 m.,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 20 d. bendrą AKR ir ES pareiškimą dėl vystymosi po 2015 m. darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 25 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas dėl visa apimančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8–0037/2014),

A.  kadangi 2000 m. visi atitinkami suinteresuotieji subjektai susitiko siekdami nustatyti TVT, kad iki 2015 m. būtų pasiekti konkretūs vystymosi ir skurdo panaikinimo tikslai;

B.  kadangi Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) padidino informuotumą apie tai, kad skurdo panaikinimas pasaulyje – tai skubus uždavinys ir veiksmų pasauliniu lygmeniu prioritetas; kadangi TVT įgyvendinimo lygis yra įvairus ir matomas teigiamas poveikis mažinant ypač didelį skurdą, kovojant su maliarija ir tuberkulioze, gerinant prieigą prie geriamojo vandens ir mažinant pradinę mokyklą lankančių vaikų skaičiaus skirtumus; kadangi apibrėžiant laikotarpio po 2015 m. programą reikia pašalinti tam tikrus su TVT susijusius trūkumus;

C.  kadangi įvertinus pažangą, padarytą siekiant dabartinių TVT, paaiškėjo, kad nepaprastai svarbu naujoje programoje užtikrinti stiprų skurdo panaikinimo, kovos su nelygybe ir tvaraus vystymosi skatinimo veiksmų ryšį, taip pat nustatyti vieną bendrą tikslų rinkinį ir skirtingus metodus;

D.  kadangi numatoma, kad miestų gyventojų skaičius išaugs nuo dabartinio 3,6 mlrd. iki daugiau negu 6 mlrd. ir didžiausi miestai taps megamiestais, turinčiais daugiau negu 100 mln. gyventojų; kadangi dėl pernelyg intensyvios urbanizacijos daroma žala visiems vystymosi tvarumo aspektams;

E.  kadangi 1994 m. Kaire įvykusioje tarptautinėje konferencijoje gyventojų ir vystymosi klausimais buvo raginama užtikrinti galimybes pasinaudoti lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis, įskaitant šeimos planavimą; atsižvelgdamas į tai primena, kad 2013 m. nėštumo arba gimdymo metu mirė apie 289 000 moterų; primena 5 TVT ir tai, kad moterys turėtų galėti pasinaudoti veiksmingais kontracepcijos ir šeimos planavimo metodais siekiant beveik trečdaliu sumažinti gimdyvių mirtingumo skaičių;

F.  kadangi skurdas mažinamas nevienodai ir šalių bei jų viduje esantys skirtumai, kurie išaugo tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, yra didžiausias vystymosi srities iššūkis, ypač mažas pajamas gaunančiose šalyse ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse; kadangi 1,5 mlrd. žmonių patiria skurdą ir daugialypį sveikatos priežiūros, švietimo bei gyvenimo lygio nepriteklių, ypač nestabiliose ir nuo konfliktų nukentėjusiose valstybėse;

G.  kadangi smurtiniai konfliktai ir humanitarinės krizės ir toliau žlugdo pastangas vystymosi srityje; kadangi moterys labiau nukenčia nuo ginkluotų konfliktų ir krizių;

H.  kadangi reikia dėti dar daugiau pastangų siekiant perpus sumažinti badaujančių žmonių skaičių, nes 162 mln. vaikų vis dar kenčia nuo netinkamos mitybos; kadangi paslėptas badas gali būti apibrėžtas kaip mikroelementų trūkumas, kuris gali padaryti negrįžtamą poveikį sveikatai ir turėti socialinių ir ekonominių padarinių, susijusių su sumažėjusiu žmonių produktyvumu;

I.  kadangi 2014-ieji – tai Tarptautiniai šeimos ūkininkavimo metai;

J.  kadangi 1986 m. Deklaracijoje dėl teisės į vystymąsi patvirtinama, kad vystymasis – tai pagrindinė žmogaus teisė; kadangi šioje deklaracijoje įsipareigojama laikytis žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, pagal kurį įgyvendinamos visos žmogaus teisės (ekonominės, socialinės, kultūrinės, pilietinės ir politinės); kadangi deklaracijoje taip pat įsipareigojama stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą;

K.  kadangi dėl klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo kyla pavojus skurdo mažinimo pastangoms, nes daugelis besivystančių šalių vis dar priklauso nuo žemės ūkio ir gamtos išteklių, kurie savo ruožtu priklauso nuo klimato sąlygų, taip pat jos stokoja pajėgumų valdyti su klimatu susijusią riziką, taigi jų pažeidžiamumas dar labiau išauga; kadangi nedelsiant reikia mažinti pasaulio mastu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir siekti teisingesnio ir tvaresnio gamtos išteklių valdymo;

L.  kadangi siekiant su sveikata susijusių TVT padaryta pažanga visų pirma pagrįsta prieš kelerius metus atliktomis investicijomis į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP); kadangi dėl intelektinės nuosavybės teisių neturėtų būti trukdoma įsigyti vaistų už prieinamą kainą;

M.  kadangi kiekvieno vaiko, jaunuolio ar suaugusiojo galimybės pasinaudoti aukščiausios kokybės ikimokyklinio ugdymo, taip pat švietimo ir mokymo paslaugomis – tai būtina sąlyga norint nutraukti iš kartos į kartą perduodamo skurdo ir nelygybės ciklą;

N.  kadangi mažai pažangos padaryta lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityse; kadangi moterys dažnai patiria diskriminaciją ir smurtą;

O.  kadangi pasaulio mastu moterys ir mergaitės sudaro didžiąją dalį žmonių, gyvenančių ypač didelio skurdo sąlygomis, ir kadangi lyčių lygybė ir moterų teisės – tai būtina sąlyga norint, kad pasaulinė vystymosi po 2015 m. programa būtų sėkminga; kadangi kasdien visame pasaulyje maždaug 800 moterų miršta nuo nėštumo ar gimdymo sukeltų komplikacijų; kadangi 1994 m. Kaire įvykusioje Tarptautinėje konferencijoje gyventojų ir vystymosi klausimais buvo raginama užtikrinti visuotinę prieigą prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų ir teisių, nes jos gali išgelbėti gyvybes;

P.  kadangi moterys sudaro daugiau negu pusę migrantų skaičiaus;

Q.  kadangi Afrikos šalys į pasaulį eksportuoja žymiai daugiau kapitalo per neteisėtus finansinius srautus nei jos gauna atsižvelgiant į tarptautinę pagalbą ir perlaidas;

R.  kadangi pagal naują tvaraus vystymosi programą sudaromos sąlygos užtikrinti plataus masto pilietinės visuomenės organizacijų, vietos valdžios institucijų ir nacionalinių parlamentų dalyvavimą;

S.  kadangi siekiant reaguoti į demografinį augimą pasaulio mastu reikia kurti daugiau naujų ir deramų darbo vietų; kadangi išsivysčiusių ir besivystančių šalių privačiajame sektoriuje sukuriama itin daug darbo vietų, taigi jis gali būti nepaprastai svarbus partneris kovojant su skurdu, jeigu nustatyti aiškūs atskaitomybės mechanizmai ir laikomasi tarptautinių socialinės apsaugos taisyklių;

T.  kadangi pagalbos reikšmė siekiant sumažinti skurdą ir toliau yra ypatinga ir ji yra akstinas pokyčiams besivystančiose šalyse;

U.  kadangi vietos išteklių sutelkimas yra svarbus kovos su skurdu ir nelygybe elementas;

V.  kadangi ES ir jos valstybės narės yra didžiausios paramos vystymuisi teikėjos, todėl jos turėtų ir toliau būti kito JT derybų etapo varomoji jėga ir visų pirma propaguoti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, kuris pagrįstas lygybe, nediskriminavimu, dalyvavimu ir integracija į programos rengimą ir įgyvendinimą;

W.  kadangi 2014 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose bus nustatyti nuoseklūs principai ir pagrindinės derybų strategijos kryptys;

X.  kadangi SESV 208 straipsnyje nurodoma, kad skurdo panaikinimas – tai pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas, ir nustatomas politikos suderinamumas vystymosi labui;

I.  Tūkstantmečio vystymosi tikslai: vertinimas ir nauji uždaviniai

1.  pabrėžia, kad pastaraisiais metais pasaulyje įvyko daug permainų, įskaitant pasaulinės ekonominės ir politinės pusiausvyros pokyčius, ir kad nors kai kuriose besivystančiose ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse ekonomika pakankamai augo, jose vis dar pastebimas aukštas ir didėjantis nelygybės lygis; mano, kad reikalingas naujas požiūris, kuris apimtų pasaulinį valdymą, daug dėmesio skiriant politikos suderinamumui vystymosi labui ir aprūpinimui visuotinėmis viešosiomis gėrybėmis;

2.  primena, kad nors TVT yra trumpai ir aiškiai apibrėžti, jais nespendžiamos esminių struktūrinių veiksnių problemos, lėmusios skurdą ir nelygybę; pabrėžia, kad pasaulinė tvaraus vystymosi po 2015 m. programa turėtų skatinti pokyčius ir joje turėtų būti numatyta, kaip pašalinti pagrindines skurdo ir nelygybės priežastis ir taip užbaigti darbą, pradėtą siekiant dabartinių TVT;

3.  pabrėžia, kad siekiant 2000 m. apibrėžtų TVT užtikrinta daug laimėjimų vidutines pajamas gaunančiose šalyse ir besivystančiose šalyse, tačiau padaryta pažanga, palyginus atskiras šalis ir tam tikros šalies regionus, buvo nevienoda, todėl formuojant pasaulinę vystymosi po 2015 m. programą šie rezultatai turi būti tinkamai išanalizuoti ir turi būti atsižvelgta į įgytą patirtį;

4.  primena, kad nors siekiant TVT buvo iš esmės pakeistas žmonių gyvenimas, būsimais dešimtmečiais vis dar reikės spręsti tokius svarbius, labai sudėtingus ir tarpusavyje susijusius klausimus kaip žmogaus teisių pažeidimai, nelygybė, įskaitant lyčių nelygybę, ginkluoti konfliktai ir terorizmas, klimato kaita, maisto stygius, nuosavybės teisių ir teisių į žemę nesilaikymas, migracija, ribotos galimybės pasinaudoti sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis, demografiniai pokyčiai, riboti ištekliai, biologinės įvairovės nykimas, korupcija, mokestinis sukčiavimas ir mokesčių vengimas, netvarus augimas, nedarbas ir finansų bei ekonomikos krizės, todėl reikia rasti naujus vystymosi būdus, kurie sudarytų sąlygas integraciniam ir tvariam vystymuisi, nešančiam naudą visiems;

5.  pabrėžia, kad aplinkos tvarumas – svarbiausias uždavinys, nes nepavykus jo įgyvendinti gali kilti grėsmė visiems žmogaus socialinės raidos aspektams; visų pirma primena, kad aplinkos būklės blogėjimas – tai nepaprastai didelė kliūtis siekiant itin didelio skurdo ir bado panaikinimo tikslo; primena, pavyzdžiui, kad nuolatinė nelygybė ir kova dėl nepakankamų išteklių – pagrindinės konflikto, bado, nesaugumo ir smurto priežastys, ir tai savo ruožtu yra pagrindiniai veiksniai, stabdantys žmogaus socialinę raidą ir užkertantys kelią pastangoms pasiekti tvarų vystymąsi;

6.  pabrėžia, kad įgyvendinant naują programą turėtų būti veiksmingai reaguojama į minėtus iššūkius ir sprendžiami svarbūs klausimai, susiję su pagarba kiekvieno žmogaus orumui, teisingumu, lygybe, geru valdymu, demokratija, teisine valstybe, taika ir saugumu, klimato kaita, nelaimių rizikos mažinimu ir atsparumo didinimu, biologinės įvairovės išsaugojimu, integraciniu ir tvariu vystymusi, nuosavybės teisėmis ir teisėmis į žemę, sveikatos ir socialine apsauga, švietimu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, taip pat moterų, vaikų, jaunimo ir mažumų teisėmis;

7.  pabrėžia, kad nauja vystymosi programa turi būti visuotinio pobūdžio ir taikoma visose šalyse, įskaitant ES valstybes nares, taigi ji turi būti aktuali ir sąžininga tiek išsivysčiusių, tiek besivystančių šalių atžvilgiu ir ja taip pat turėtų būti atsižvelgiama į skirtingas nacionalines aplinkybes, pajėgumus, politiką ir prioritetus; pabrėžia, kad atsiradusi nauja atsakomybė ir našta turi būti lygiai, bet teisingai padalytos visoms šalims; ragina ES nurodyti, kokius konkrečius veiksmus ir įsipareigojimus ji galėtų pasiūlyti siekiant Europos Sąjungoje ir tarptautiniu mastu taikyti universalumo principą;

8.  pabrėžia, kad tarpusavio atskaitomybė ir skaidrumas visais lygmenimis turėtų būti pagrindiniai naujos vystymosi programos aspektai ir svarbu, kad nacionalinės vyriausybės ir kiti subjektai, įskaitant privatųjį sektorių, būtų atsakingi už programos įgyvendinimą;

9.  ragina ES aktyviai vadovauti procesui siekiant apibrėžti bendrą, išsamią ir integracinę pasaulinę vystymosi po 2015 m. programą ir palankiai vertina bendrą sutarimą, kad, atsižvelgiant į naują pasaulinę vystymosi darbotvarkę, reikia sutvirtinti įgyvendinimo priemones ir atnaujinti pasaulinę parterystę dėl tvaraus vystymosi;

II.  Atnaujintos pasaulinės partnerystės ir stiprios ir darnios ES pozicijos poreikis

10.  ragina ES atlikti aktyvų vaidmenį formuojant naują pasaulinę partnerystę, kurią įgyvendinant būtų sutelkti visų šalių, įskaitant besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, ir visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, vietos valdžios institucijas ir nacionalinius parlamentus, veiksmai;

11.  ragina ES, atsižvelgus į šioje rezoliucijoje nurodytus prioritetus, per būsimas tarpvyriausybines derybas priimti tvirtą, darnią ir bendrą poziciją;

12.  pritaria JT atviros darbo grupės išvadoms; tačiau mano, kad šiose išvadose nurodyta programa ilgainiui galėtų būti suskirstyta į dalis, išlaikant skurdo panaikinimo, kovos su nelygybe ir trijų tvaraus vystymosi aspektų pusiausvyrą ir neatsisakant teisėmis grindžiamo požiūrio ar ambicingesnių ir novatoriškesnių tikslų;

13.  pabrėžia, kad nauja pasaulinė programa turėtų apimti atitinkamą institucinę struktūrą, kuria būtų siekiama pagrindinių skurdo panaikinimo, kovos su nelygybe ir tvaraus vystymosi skatinimo tikslų, nustatant aiškias jos įgyvendinimo priežiūros gaires, ir kad šia struktūra taip pat turėtų būti atsižvelgiama į įvairių būsimos programos dalių sudėtingumą ir sąsajas;

14.  mano, kad politikos suderinamumas tvaraus vystymosi labui – tai pagrindinė priemonė siekiant įgyvendinti laikotarpio po 2015 m. programą; todėl ragina ES užtikrinti, kad numačius reikiamas gaires, poveikio vertinimus ir stebėsenos bei ataskaitų teikimo mechanizmus politikos suderinamumas vystymosi labui taptų realiu programos aspektu;

15.  pabrėžia, kad dėl pasaulinės vystymosi po 2015 m. darbotvarkės universalumo ES ir valstybės narės turi prisiimti daugiau pastangų reikalaujančius įsipareigojimus; pabrėžia, kad nauji tvaraus vystymosi tikslai, nustatyti pagal pasaulinę programą, turės būti atspindėti ES išorės ir vidaus politikoje;

III.  Prioritetinės sritys

16.  primena, kad skurdo panaikinimas turi likti pagrindinis pasaulinės vystymosi po 2015 m. darbotvarkės prioritetas, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tarpusavyje susijusius ekonominio, ekologinio ir socialinio tvarumo aspektus ir stiprinama pasaulinė partnerystė;

Skurdo panaikinimas, kova su nelygybe ir tvarus vystymasis

17.  pabrėžia, kad skurdo panaikinimas, kova su nelygybe ir tvarus vystymasis turėtų būti pagrindinės pasaulinės vystymosi po 2015 m. programos temos; pabrėžia, jog reikia, kad programa būtų orientuota į žmogų ir būtų sprendžiama teisingumo trūkumo problema taikant teisėmis grindžiamą požiūrį, siekiant sumažinti tarp atskirų šalių ir šalių viduje esančią nelygybę – tai turėtų būti vienas iš naujos programos prioritetų;

18.  mano, kad nelygybė kliudo vystymuisi ir pastangoms sumažinti skurdą; pakartoja, kad skurdo panaikinimas, lygybė ir tvarus vystymasis bus užtikrinti tik tuomet, jei bus atsižvelgta į visas pažeidžiamas grupes ir jei bus skatinama teisinga prieiga prie išteklių bei jų tvarus naudojimas ir geras valdymas; ragina ES ir jos valstybes nares remti JT atviros darbo grupės pasiūlytą 10-ąjį tvaraus vystymosi tikslą kaip atskirą naujos programos tikslą;

19.  pabrėžia, jog norint, kad programa iš tikrųjų būtų skatinami pokyčiai, reikia nustatyti itin didelio skurdo panaikinimo tikslą ties 2 JAV dolerių per dieną lygiu;

20.  pabrėžia, kad būsimoje programoje turėtų būti atsižvelgiama į daugialypius skurdo ir nelygybės aspektus, kurie susiję ne tik su pajamų trūkumu, tačiau kurie daro poveikį žmonių orumui ir visiems jų gyvenimo aspektams, įskaitant socialinius aspektus; pabrėžia, kad skurdas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į pajamas ir ne tik į BVP, bet ir į gerovės rodiklius;

21.  rekomenduoja remti valstybės kūrimą teikiant didesnę bendrą ir (arba) tam tikriems sektoriams skirtą pagalbą su sąlyga, kad laikomasi gero valdymo kriterijų;

22.  pabrėžia, kad globalizuotoje ekonomikoje darbuotojų derybinė galia sumažėjo dėl vykstančio liberalizavimo, kuris savo ruožtu kelia pavojų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir deramo darbo darbotvarkėje įtvirtintų teisių įgyvendinimui; atitinkamai ragina ES parengti tokią prekybos politikos strategiją, kad būtų išlaikyti ir apsaugoti aukšti socialiniai ir aplinkosauginiai standartai ir būtų trukdoma atsirasti bet kokioms socialinio ir aplinkosauginio dempingo formoms;

23.  pabrėžia, kad egzistuoja svarbus gero valdymo, tvaraus vystymosi augimo ir socialinės nelygybės mažinimo ryšys; pabrėžia, kad svarbu skatinti lygias galimybes ir teises, taip pat socialinį dialogą; ragina skurdą apibrėžti plačiau, o ne remiantis vien tik BVP, aprėpiant platesnio masto pažangos ir gerovės priemones;

24.  pabrėžia, kad ekonominiu ir socialiniu požiūriu stiprus ir stabilus vidurinis sluoksnis yra nepaprastai svarbus; pabrėžia, kad reikia labiau įtraukti vidurinį sluoksnį į politinį procesą ir taip paskatinti integracinį augimą;

25.  ragina visose išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse skatinti ekologiniu požiūriu tvarų vystymąsi tvariai naudojant atsinaujinančiuosius gamtos išteklius ir apsaugant aplinką;

26.  pabrėžia poreikį skatinti tvarų vystymąsi subalansuojant regioninį vystymąsi, skatinant miestelių ir miestų plėtrą ir užkertant kelią pernelyg intensyviam didelių miestų augimui;

Žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris

27.  palankiai vertina tai, kad žmogaus teisėmis grindžiamo ir į žmogų orientuoto požiūrio skatinimas įtrauktas į JT atviros darbo grupės pasiūlytus tvaraus vystymosi tikslus; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad iki šiol nepradėta laikytis dar ambicingesnio požiūrio, ir pabrėžia, kad toks požiūris yra nepaprastai svarbus siekiant kovoti su skurdo, socialinės atskirties ir nelygybės priežastimis;

28.   pabrėžia visiems žmonėms skirtų visų žmogaus teisių universalumą, nedalumą ir tarpusavio ryšį, nediskriminuojant jokiu pagrindu, pradedant pagrindine visų žmonių teise į orumą, ypatingą dėmesį skiriant moterų ir mergaičių žmogaus teisėms, įskaitant visuotinės galimybės naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis skatinimą, taip pat apsaugant ir gerbiant migrantų ir mažumų, įskaitant LGBTI asmenis ir užsikrėtusius ŽIV žmones, teises; pabrėžia, kad naujoje programoje svarbu užtikrinti pagarbą neįgaliųjų teisėms ir jų propagavimą;

29.  ragina ES pabrėžti, kad laikotarpio po 2015 m. darbotvarkėje svarbu pirmenybę skirti tinkamos teisinės sistemos patvirtinimui ir įgyvendinimui, taip pat pabrėžti, kad įgyvendinant nacionalinę ir vietos politiką turi būti kovojama su korupcija ir nebaudžiamumu ir užtikrinama prieiga prie nešališkų ir nepriklausomų teisminių institucijų bei veiksmingų teisės gynimo priemonių žmogaus teisių pažeidimo atvejais, ypač atsižvelgiant į marginalizuotas grupes, taip pat žmogaus teisių gynėjų apsauga; pabrėžia, kad pagal pasaulinę vystymosi po 2015 m. programą reikia užtikrinti gerą valdymą, demokratiją ir teisinę valstybę;

30.  ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant per būsimas tarpvyriausybines derybas užtikrinti, kad žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris ir teisė į vystymąsi būtų pagrindinės pasaulinės vystymosi po 2015 m. programos sąvokos, taigi, kad pagrindiniai žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio aspektai – universalumas ir nedalumas, nediskriminavimas ir lygybė, atskaitomybė ir teisinė valstybė, dalyvavimas ir integracija – būtų įtraukti į vystymosi po 2015 m. programos rengimą, įgyvendinimą ir stebėseną; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad JT atviros darbo grupės pasiūlytas 16-asis tvaraus vystymosi tikslas naujoje programoje būtų nurodytas kaip atskiras tikslas;

Konfliktų prevencija, atsigavimas po konflikto, taikos stiprinimas ir ilgalaikės taikos skatinimas

31.  mano, kad pasaulinėje vystymosi po 2015 m. programoje turi būti tinkamai atspindėtos naujo susitarimo dėl bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis nuostatos ir taikos stiprinimo ir valstybės kūrimo tikslai, dėl kurių susitarta Busane; pabrėžia, kad naujoje programoje ypatingą dėmesį reikia skirti nestabilioms valstybėms; teigiamai vertina tai, kad vienas iš ES prioritetų yra taikių visuomenių skatinimas ir kad šis klausimas tampa svarbiu naujos programos elementu; taip pat mano, kad būtina įsipareigoti įgyvendinti struktūrinę, intensyvią ir ilgalaikę partnerystę, kuria prioritetas būtų teikiamas saugumo sektoriaus reformai ir teisinės valstybės bei demokratinių institucijų sukūrimui;

32.  pabrėžia, kad naujoje programoje reikia numatyti pagrindinių konflikto ir nestabilumo priežasčių sprendimą; ragina ES institucijas numatyti procedūras, kuriomis būtų aktyviau reaguojama į pokonfliktines situacijas, ir priimti strategiją, kuria būtų užtikrinta, kad pagalba vystymuisi padėtų kuo veiksmingiau siekti saugumo tikslų;

33.  griežtai smerkia tai, kad konflikto zonose nepakankamai persekiojama baudžiamąja tvarka ir baudžiama, ypač prieš moteris ir mergaites nukreipto seksualinio smurto atvejais; pabrėžia, kad pagal naują pasaulinę programą reikia dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusius civilius gyventojus, pagerinti prieigą prie psichologinės pagalbos, ypač skirtos moterims ir vaikams, ir stiprinti pagalbos, atkūrimo ir vystymosi susiejimą;

34.  pripažįsta svarbų moterų vaidmenį konfliktų prevencijos ir taikos stiprinimo srityse, todėl ragina propaguoti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325, kad būtų užtikrintas moterų dalyvavimas sprendžiant konfliktus ir stiprinant demokratiją;

Klimato kaitos švelninimas, aplinkos apsauga ir nelaimių rizikos mažinimas

35.  mano, kad klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos aspektas kaip kompleksinis klausimas turi būti veiksmingai, matomai ir plačiu mastu integruotas į pasaulinę vystymosi po 2015 m. programą; remia įvairiais priemones, kuriomis siekiama spręsti klimato kaitos poveikio problemą ir kitai kartai užtikrinti geresnę ateitį, įskaitant žalą aplinka darančių subsidijų laipsnišką panaikinimą; pabrėžia, kad ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tvariajai energijai, nes ji nepaprastai svarbi siekiant švelninti klimato kaitą;

36.  pabrėžia, kad vykdant klimato kaitos aspekto integravimo procesą oficiali parama vystymuisi (OPV) neturėtų būti nukreipta į klimato politikos priemones, kurias taikant iš karto nesumažinamas skurdas;

37.  mano, kad daugelis skurdžių bendruomenių jau susiduria su klimato kaitos padariniais, nors mažiausiai prisidėjo prie jų atsiradimo; pakartoja, kad nedelsiant reikia imtis veiksmų siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir skirti dėmesį strategijoms, pagal kurias skatinamas anglių junginių neišmetimas; pabrėžia, kad perėjimas prie efektyviai energiją vartojančios ir atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstos ekonomikos gali būti naudingas siekiant skurdo panaikinimo; mano, kad ES turėtų remti visuotinę prieigą prie patikimų ir įperkamų atsinaujinančiosios energijos paslaugų;

38.  palankiai vertina tai, kad klimato kaitos švelninimas ir tvarus gamtos išteklių naudojimas, įskaitant vandenynų ir jūrų, taip pat biologinės įvairovės ir miškų išsaugojimą, yra įtvirtinti ir integruoti į atviros darbo grupės baigiamąjį dokumentą;

39.  pabrėžia, kad svarbu į naują programą įtraukti humanitarinę pagalbą, pajėgumų stiprinimą, prevenciją ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas dalyvaujamąsias priemones, kad būtų galima veiksmingai mažinti nelaimių riziką ir didinti atsparumą; pabrėžia poreikį stiprinti tarptautinę pagalbą, koordinavimą ir išteklius imantis reagavimo į nelaimę, atkūrimo ir atstatymo veiksmų įvykus nelaimei;

40.  pripažįsta ryškų moterų vaidmenį siekiant tvarumo ir todėl ragina integruoti lyčių lygybės aspektą į aplinkos ir klimato kaitos politiką, kad būtų mažinama lyčių nelygybė atsižvelgiant į galimybę pasinaudoti prisitaikymo prie klimato kaitos ištekliais ir juos kontroliuoti;

Apsirūpinimo maistu saugumas, mityba, tvarus žemės ūkis, kova su žemės blogėjimu, vanduo ir sanitarija

41.  palankiai vertina tai, kad apsirūpinimo maistu ir mitybos saugumas formuojasi kaip prioritetinė naujos pasaulinės vystymosi programos sritis, ir teigiamai vertina tai, kad į atviros darbo grupės baigiamąjį dokumentą buvo įtrauktas atskiras tikslas panaikinti badą, pasiekti apsirūpinimo maistu saugumą ir geresnę mitybą ir skatinti tvarų žemės ūkį; pripažįsta konkrečius ūkininkių poreikius, susijusius su apsirūpinimo maistu saugumu, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant naują programą;

42.  pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į sąsajas su geresniu tvaraus žemės ūkio ir žuvininkystės produktyvumu, kuris padėtų sumažinti prarandamo ir iššvaistomo maisto kiekį, skaidriu gamtos išteklių valdymu ir prisitaikymu prie klimato kaitos;

43.  pažymi, kad smulkiesiems gamintojams užtikrintus teisinį žemės naudojimo saugumą, atsižvelgiant į tradicines žemės naudojimo teises, bus paskatinta vietos ekonomika ir padidintas apsirūpinimo maistu saugumas;

44.  atkreipia dėmesį į poreikį neapsiriboti tik apsirūpinimo maistu saugumo veiksmais ir laikytis nuomonės, kad maistas yra pagrindinė žmogaus teisė, kad būtų galima nustatyti aiškų pasaulio be bado tikslą ir iki 2025 m. panaikinti gėdingą bado problemą; pabrėžia, kad imantis veiksmų siekiant panaikinti badą ir nutraukti netinkamą mitybą, taip pat paslėpto bado reiškinį ypatingą dėmesį reikėtų skirti vaikams ir žindančioms motinoms;

45.  pabrėžia, kad svarbu visose šalyse įgyvendinti „Rio+20“ įsipareigojimus dėl žemės blogėjimo ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) gaires dėl teisės į maistą ir dėl žemės ūkio struktūros; pabrėžia gero valdymo pasaulio mastu svarbą siekiant užkirsti kelią žemės grobimui;

46.  pabrėžia, kad reikia stiprinti gerą valdymą žemės ūkio sektoriuje ir apsaugoti žemę nuo vis didėjančio pavojaus, kad ją užgrobs įmonių konsorciumai;

47.  pabrėžia, jog svarbu apsvarstyti visuotinės prieigos prie švaraus geriamojo vandens, sanitarijos ir integruotos vandentvarkos klausimus; pabrėžia, kad reikia imtis veiksmų siekiant sumažinti pavojingų cheminių medžiagų naudojimą ir užkirsti kelią taršai;

Sveikata ir švietimas

48.  laikosi nuomonės, kad sveikatos sektorius yra nepaprastai svarbus siekiant ekonominio ir socialinio visuomenės vystymosi; todėl ragina ES naujoje pasaulinėje programoje didelį dėmesį skirti teisingos, visuotinės ir tvarios sveikatos apsaugos skatinimui, ypatingą dėmesį skiriant prieinamai vaiko ir motinos sveikatos priežiūrai, įskaitant ambicingą tikslą išvengti išvengtinų motinų, naujagimių ir vaikų mirties atvejų, taip pat nutraukti AIDS, tuberkuliozės, maliarijos ir kitų užkrečiamųjų ligų epidemijas;

49.  pripažįsta, kad sveikata – tai žmogaus teisė; pabrėžia, jog svarbu didinti galimybes visiems gyventi higieniškai ir gauti kokybišką sveikatos priežiūrą, kuri būtų padengiama, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas; ragina ES ypatingą dėmesį skirti tam, kad būtų užkirstas kelias pažeidžiamiausių grupių atskirčiai ir diskriminacijai sveikatos sistemose;

50.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu toliau dėti pastangas siekiant pagerinti prieigą prie vandens, sanitariją ir higieną, nes tai kompleksinis klausimas, kuris daro poveikį kitų tikslų pagal laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę, įskaitant sveikatos, švietimo ir lyčių lygybės tikslus, įgyvendinimui;

51.  pabrėžia, kad švietimas yra svarbiausiais aspektas norint sukurti savarankiškas visuomenes; primygtinai ragina naujoje pasaulinėje vystymosi programoje atspindėti prieigos prie visų lygmenų kokybiško švietimo klausimą, taip pat spręsti galimybės naudotis švietimo paslaugomis esant ekstremaliai ir kritinei situacijai problemą; pabrėžia, jog reikia skatinti dalyvaujamąjį pilietiškumą visapusiškai naudojantis pilietinėmis ir politinėmis teisėmis, taip pat kurti žinių ir novatoriškas visuomenes;

52.  primygtinai ragina Komisiją laikotarpio po 2015 m. programoje propaguoti prioritetą, kurį įgyvendinant būtų naikinama nelygybė prieigos prie sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų srityje, ir į programą įtraukti konkrečias priemones, kuriomis būtų pasiekti nepalankioje padėtyje esantys asmenys ir grupės, kurioms kyla diskriminavimo pavojus;

Svarbus moterų vaidmuo pasaulinėje vystymosi po 2015 m. programoje

53.  atsižvelgdamas į svarbų moterų vaidmenį pasaulinėje vystymosi programoje, palankiai vertina tai, kad atvira darbo grupė savo baigiamajame dokumente pripažino prioritetais moterų ir mergaičių įgalėjimą ir lyčių lygybės svarbą; ragina ES ir jos valstybes nares remti atviros darbo grupės raginimą nustatyti atskirą lyčių lygybės tikslą ir užtikrinti lyčių aspekto integravimą į visus tikslus, skatinti įtraukti ambicingus su moterų ir mergaičių teisėmis susijusius tikslus ir sustiprinti šių tikslų įgyvendinimą;

54.  pakartoja, jog svarbu, kad įgyvendinant naują programą būtų panaikinta visų formų diskriminacija ir smurtas prieš moteris ir mergaites; pabrėžia visų diskriminacinio pobūdžio teisės aktų ir praktikos panaikinimo svarbą; primygtinai ragina, kad naujoje pasaulinėje programoje ES kaip vieną iš pagrindinių prioritetų žmogaus teisių srityje įvardytų visų formų smurto, pvz., smurto šeimoje, neteisėtos prekybos, seksualinio išnaudojimo ir seksualinio priekabiavimo, ir įvairios žalingos praktikos, įskaitant vaikų, ankstyvą ar priverstinę santuoką ir moterų lyties organų žalojimą, panaikinimą:

55.  mano, kad laikotarpio po 2015 m. pasaulinė darbotvarkė turėtų paskelbti aiškią žinią dėl moterų dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose;

56.  pabrėžia, kad svarbu visur užtikrinti vienodas moterų ir vyrų galimybes įsidarbinti ir gauti vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą; pripažįsta, kad reikia apsaugoti vaikų turinčių moterų teisę tuo pačiu metu likti darbo rinkoje;

57.  pabrėžia, kad svarbu didinti mergaičių galimybes pasinaudoti visų lygmenų švietimu ir panaikinti su lytimi susijusias kliūtis mokytis;

58.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti visuotinę prieigą prie tokių sveikatos priežiūros paslaugų kaip šeimos planavimas, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą ir teises;

59.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nustatyti veiksmingas konkrečias migrančių apsaugos priemones, ir pripažįsta moterų teisės migruoti ir integruotis į naują kultūrą svarbą;

Integracinis ir tvarus augimas, užimtumas ir deramo darbo vietų kūrimas

60.  pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti laikotarpio po 2015 m. programą nepaprastai svarbu užtikrinti integracinį ir tvarų ekonomikos augimą, taip pat deramo darbo vietų kūrimą, efektyvų išteklių naudojimą, siekiant pereiti prie tvaresnio vartojimo ir gamybos modelio, ir klimato kaitos švelninimą; mano, kad kokybinių rodiklių apibrėžimas bus itin svarbus norint patikrinti, kiek vystymosi pažanga yra integracinė ir tvari ir kokiu mastu tenkinami labiausiai skurstančių ir pažeidžiamiausių grupių poreikiai;

61.  pabrėžia, kad labai svarbu kontroliuoti, kokiu mastu ekonominis vystymasis aprėpia labiausiai skurstančias ir pažeidžiamiausias grupes ir kokiu mastu darbo užmokesčiai atitinka didėjantį produktyvumą; primena, kad valstybė atsakinga už tai, kad jos piliečiams būtų suteiktos pagrindinės socialinės paslaugos ir taip būtų prisidedama siekiant panaikinti skurdą; mano, kad nepaprastai svarbu besivystančiose šalyse nustatyti nacionaliniu lygmeniu apibrėžtą minimalią socialinę apsaugą ir minimalaus darbo užmokesčio reguliavimą;

62.  ragina ES skatinti palankią aplinką verslumui, prekybai, investicijoms ir inovacijoms, nes tokia aplinka lemtų mažesnę nelygybę ir padėtų stiprinti socialinį teisingumą;

63.  pabrėžia, kad naujoje pasaulinėje programoje reikia numatyti laipsnišką vaikų darbo panaikinimą;

64.  ragina parengti naują pasaulinę programą, kuria remiantis būtų sukurta teisingesnė ir tvaresnė prekybos sistema, grindžiama dialogu, skaidrumu ir pagarba, kurioje būtų siekiama didesnio teisingumo tarptautinėje prekyboje; mano, kad sąžininga prekyba – tai sėkmingos partnerystės, kurią sudaro daug suinteresuotųjų subjektų, veikiančių visame pasaulyje ir skirtingais tiekimo grandinės etapais, pavyzdys; vykdant šią prekybą nepalankioje padėtyje esantiems gamintojams, ypač moterims, užtikrinamas patekimas į rinką, garantuojamas tvarus pragyvenimo šaltinis, laikomasi darbo standartų, laipsniškai atsisakoma vaikų darbo ir skatinama ekologiškai tvari ūkininkavimo ir gamybos praktika;

65.  pabrėžia, jog reikia, kad nauja pasauline programa būtų skatinama visuotinė, skaidri, taisyklėmis grindžiama, atvira, nediskriminacinė ir teisinga daugiašalė prekybos sistema, reguliuojama PPO; ragina ES iš naujo apsvarstyti savo strategiją tvaraus vystymosi politikos priemonių, įskaitant sąžiningą prekybą, klausimu;

66.  ragina remti žaliųjų iniciatyvų, pvz., žaliųjų darbo vietų, kūrimą;

67.  pabrėžia, jog svarbu, kad įgyvendinant naują pasaulinę programą būtų sprendžiama jaunimo nedarbo problema;

Privatusis sektorius

68.  pabrėžia, kad privatusis sektorius gali būti pagrindinis integracinį ir tvarų augimą skatinantis veiksnys, kai atsižvelgiama į pagrindinius vystymosi principus: žmogaus ir darbo teises, įmonių atskaitomybę ir skaidrumo mechanizmus, socialinį dialogą ir aplinkosauginius įsipareigojimus; ragina ES remti reguliavimo sistemų, kurias taikant būtų sumažintas pernelyg varginantis biurokratizmas, skatinamas geras valdymas, kovojama su kyšininkavimu ir korupcija ir skatinama kurti darbo vietas, kūrimą; primygtinai tvirtina, kad reikia didinti daugiašalių įmonių socialinę atsakomybę nustatant teisiškai privalomas taisykles; atsižvelgdamas į šias aplinkybes mano, kad privatusis sektorius turėtų būti pagrindinis integracinį ir tvarų ekonominį vystymąsi skatinantis veiksnys;

69.  ragina nustatyti skaidrias ir sąžiningas patekimo į vietos ir tarptautinę rinką taisykles suteikiant vienodas galimybes visoms susijusioms suinteresuotosioms šalims;

70.  pažymi, kad įmonių socialinė atsakomybė turėtų būti svarbus naujos programos elementas;

71.  ragina ES užtikrinti, kad kiekvieną kartą teikiant pagalbą privačiajam sektoriui būtų laikomasi vystymosi veiksmingumo principų, taip pat užtikrinti, kad besivystančių šalių privatusis sektorius siektų padėti žmonėms išbristi iš skurdo;

72.  teigiamai vertina Tarybos rekomendaciją daugiau dėmesio skirti MVĮ paramai, sukurti smulkiesiems verslininkams palankią aplinką ir užtikrinti, kad jie galėtų lengviau pasinaudoti finansų ir mokymo paslaugomis;

73.  ypač remia tolesnį socialinio verslumo iniciatyvos plėtojimą vystomojo bendradarbiavimo srityje; ragina sukurti naujas priemones, kuriomis būtų remiamas geresnis išsivysčiusių ir besivystančių šalių mažųjų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimas;

74.  primygtinai ragina ES laikotarpio po 2015 m. darbotvarkėje pirmenybę teikti mokesčių teisingumo ir vietos išteklių sutelkimo klausimams, kurie yra labai svarbūs siekiant pakeisti visuomenę, panaikinti skurdą ir sumažinti nelygybę;

Pilietinė visuomenė

75.  pripažindamas, kad naujoje programoje reikia numatyti dalyvavimu grindžiamą požiūrį, pagal kurį turėtų būti siekiama įtraukti visų lygmenų veikėjus, pabrėžia nepaprastai svarbų vaidmenį, kurį pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant moterų organizacijas, turint mintyje didelę moterų svarbą siekiant pasaulinio vystymosi, atlieka skatindamos vystymąsi ir propaguodamos universalumą, lygybę, įtrauktį, atskaitomybę ir skaidrumą; pabrėžia, kad svarbu užmegzti dialogą su organizacijomis vietoje ir sudaryti palankesnes sąlygas tiesioginiam žmonių ir bendruomenių dalyvavimui;

76.  pabrėžia ypatingą pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį propaguojant teisinę valstybę, teisingumą, žmogaus teises ir demokratijos principus, ypač šalyse, kuriose valstybės kūrimas tik pradėtas ir valstybės bei vyriausybės pajėgumai yra riboti;

Vietos valdžios institucijos ir nacionaliniai parlamentai

77.  pabrėžia, kad svarbu įtraukti vietos valdžios institucijas ir nacionalinius parlamentus į vystymosi planavimo, įgyvendinimo ir finansinės pagalbos teikimo veiksmus; pabrėžia, kad šiuo tikslu būtina užtikrinti iš tikrųjų dalyvaujamąjį procesą, kuris būtų vykdomas ankstyvuoju vystymosi etapu, ir kad atsižvelgiant į tai, turi būti pripažinta ir stiprinama decentralizuota viešoji pagalba;

IV.  Finansinių išteklių sutelkimas

78.  ragina valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimą skirti bent 0,7 proc. BNP oficialiai paramai vystymuisi ir bent 0,2 proc. – mažiausiai išsivysčiusioms šalims bei kitoms itin pažeidžiamoms valstybėms; ragina ES laikytis nuoseklaus ir išsamaus tarptautinio požiūrio į finansavimą laikotarpiu po 2015 m.; pakartoja, kad reikia ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su kitais paramos teikėjais kuriant kitus novatoriškus finansinius mechanizmus kaip antai finansinių sandorių mokestis;

79.  pabrėžia, kad vystymosi kontekste svarbu laikytis atsakomybės principo; pabrėžia, kad reikia intensyvinti politinį paramos teikėjų ir šalių partnerių dialogą;

80.  primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad OPV turi išlikti Europos vystomojo bendradarbiavimo politikos, kuria siekiama panaikinti skurdą, pagrindas;

81.  ragina ES įvertinti derinimo mechanizmus siekiant užtikrinti, kad jie būtų skaidrūs ir atskaitingi ir kad juos taikant būtų daromas aiškus poveikis siekiant tvaraus vystymosi; ragina Komisiją paskelbti gaires, kurios būtų pagrįstos suderintomis skurdo mažinimo strategijomis;

82.  pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad kova su korupcija, pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir vengimu, mokesčių rojaus šalimis, neteisėtais kapitalo srautais ir kenksmingomis mokesčių struktūromis taptų svarbiausiu prioritetu finansuojant vystymąsi; primena, kad apskaičiuota, jog per pastarąjį dešimtmetį besivystančios šalys dėl neteisėtų kapitalo srautų prarado beveik 6 trilijonus JAV dolerių, o tai daug didesnė suma negu gauta pagal OPV per tą patį laikotarpį, todėl pabrėžia, kad svarbu didinti skaidrumą ir gerą pasaulinį valdymą;

83.  ragina ES, kai įmanoma, sudaryti palankesnes sąlygas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei ir teikti pirmenybę privačiojo sektoriaus patirties, žinių ir valdymo sistemų derinimui su viešojo sektoriaus ištekliais;

84.  ragina ES ir toliau remti besivystančias šalis joms siekiant padidinti viešųjų ir privačiųjų vietinių išteklių mobilizavimą ir toliau padėti joms diegti teisingas ir tvarias mokesčių sistemas, kurios sudarytų sąlygas sumažinti skurdą ir priklausomybę nuo pagalbos;

V.  Rodikliai ir atskaitomybė

85.  pabrėžia, kad siekiant parengti tinkamas politikos priemones, susijusiais su nauja programa, ir užtikrinti vyriausybių bei tarptautinės bendruomenės atskaitomybę būtina turėti prieinamus ir suskirstytus patikimus duomenis;

86.  pabrėžia, jog reikia nustatyti griežtus atskaitomybės mechanizmus siekiant užtikrinti, kad ir išsivysčiusios, ir besivystančios šalys vykdytų savo įsipareigojimus ir veiksmingai spręstų su skurdu ir tvarumu susijusius uždavinius, kurie iškelti laikotarpio po 2015 m. programoje; pabrėžia, kad programa turi būti grindžiama įrodymais ir joje turėtų būti numatyti finansiniai tikslai bei tvirti visų lygmenų stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmai; primena, kad stebėsenos mechanizmai turėtų apimti atvirą ir skaidrų peržiūros procesą;

o
o   o

87.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir atviros darbo grupės tvaraus vystymosi tikslų klausimais pirmininkui.

(1) 2007 m. gegužės 15 d. Tarybos išvados 9558/07. (2) OL C 46, 2006 2 24, p. 1. (3) OL L 77, 2014 3 15, p. 44. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0259. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0269. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0283.

2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinių aspektų (2014/2779(RSP))

P8_TA(2014)0060 B8-0252/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 19 d. Komisijos komunikatą „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų apžvalga“ (COM(2014)0130),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 20–21 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „2020 m. Europa“(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 13 d. Komisijos ataskaitą „Bendroji rinka skatina augimą ir darbo vietų kūrimą: valstybėse narėse pasiektos pažangos ir likusių kliūčių analizė. Įnašas į 2014 m. metinę augimo apžvalgą“ (COM(2013)0785),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl jaunimo užimtumo(3),

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinių aspektų (O-000076/2014 – B8‑0035/2014) ir (O‑000077/2014 – B8‑0036/2014),

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi vadovaujantis integruotu strategijos „Europa 2020“ požiūriu pabrėžiamas principas, kad pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo neįmanoma pasiekti neįgyvendinus visų penkių pagrindinių tikslų;

B.  kadangi, nepaisant strategijos „Europa 2020“ integralumo, fiskalinės konsolidacijos priemonių socialinis poveikis ir poreikis išsaugoti deramo lygio socialines investicijas, kurios yra vienas iš vystymąsi skatinančių veiksnių, nepakankamai pripažinti kitose politikos srityse;

C.  kadangi ES dar toli gražu nepasiekė pagrindinių strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir skurdo sumažinimo tikslų;

D.  kadangi nuo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo pradžios 2010 m. nedarbo lygis kai kuriose valstybėse narėse ir toliau augo ir 2014 m. ES 28 pasiekė nerimą keliantį 10,1 proc. lygį: visoje Sąjungoje yra 24,6 mln. bedarbių ir skurstančių darbuotojų taip pat daugėja; kadangi atokiausiuose regionuose rodikliai dar blogesni: vidutinis nedarbo lygis – 24 proc., o vidutinis jaunimo nedarbo lygis – 51 proc.(4);

E.  kadangi nuo 2008 m. žmonių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, skaičius padidėjo 10 mln. – iki daugiau kaip 122,6 mln., t. y. kas ketvirto gyventojo; kadangi skirtumai tarp valstybių narių taip pat didėja; kadangi ES vidutiniškai 24,8 proc. visų asmenų bei 28 proc. vaikų (iki 18 m.) gresia skurdas ir kadangi šie skaičiai padidėjo nuo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo pradžios 2010 m.;

F.  kadangi neįgaliųjų skurdo lygis yra 70 proc. didesnis už vidutinį, iš dalies dėl menkų galimybių įsidarbinti;

G.  kadangi norint 2020 m. pasiekti 75 proc. lygio užimtumo tikslą reikia, kad darbą gautų dar 16 milijonų piliečių;

H.  kadangi, remiantis naujausiomis Komisijos prognozėmis, 2015 m. ES nedarbo lygis sumažės labai nedaug, t. y. nedarbo lygis bus 10,4 proc.;

I.  kadangi didelis nedarbo lygis ES susijęs su jos mažėjančia pramonės ir gamybos sektoriaus gamybine baze;

J.  kadangi siekiant patenkinti piliečių užimtumo ir socialinius reikalavimus reikia tęsti reformas;

K.  kadangi valstybių narių ir regionų užimtumo rodikliai vis labiau skiriasi, dėl to susidaro ES centrinės ir periferinės dalių poliarizacija ir kyla pavojus, kad ilgainiui didės socialinis disbalansas;

L.  kadangi SESV 174 straipsnyje nurodyta, jog ES plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir skirtą taip pat didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms;

M.  kadangi stengiantis įveikti krizę kai kuriose valstybėse narėse buvo itin sumažintos viešosios išlaidos, nors dėl padidėjusio nedarbo tuo pačiu metu padidėjo socialinės apsaugos poreikis; kadangi socialinei apsaugai skirti nacionalinių biudžetų asignavimai buvo dar labiau sumažinti, nes daug žmonių netekus darbo arba sumažėjus atlyginimams sumažėjo įmokos, todėl iškilo rimta grėsmė Europos socialiniam modeliui;

N.  kadangi didelių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčios vietovės dažnai pasižymi žemesniu užimtumo lygiu ir jose sunkiau pasinaudoti viešosiomis paslaugomis, pavyzdžiui, švietimo arba sveikatos priežiūros;

O.  kadangi jaunimo nedarbo lygis, kurio vidurkis 2013 m. ES pasiekė nerimą keliantį 23,3 proc. (ES vidurkis 2013 m.) lygį, ir tai, kad daugiau kaip 40 proc. jaunimo dirba pagal laikinąją darbo sutartį ir kad beveik 25 proc. jaunimo dirba ne visą darbo dieną, kelia vis didesnį susirūpinimą;

P.  kadangi nedarbas ir jaunimo nedarbas taip pat susiję su tuo, kad nėra veiksmingų priemonių, kuriomis būtų skatinamos viešosios investicijos inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, profesinių kvalifikacijų ir įgūdžių srityse, kurios yra ekonomikos augimo ir masto ekonomijos kūrimo varomoji jėga;

Q.  kadangi 2013 m. Komisija priėmė socialinių investicijų srities dokumentų rinkinį;

R.  kadangi pagal strategiją „Europa 2020“ konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, kuriomis siekiama skatinti moterų užimtumą, buvo pateiktos 13 valstybių narių;

S.  kadangi moterų užimtumo lygis kai kuriose šalyse auga daugiausiai dėl padažnėjusio darbo ne visą darbo dieną; kadangi skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentais, ES įdarbinta tik 53,5 proc. moterų darbo jėgos; kadangi 2012 m. ne visą darbo dieną dirbo 32,9 proc. moterų ir 8,4 proc. vyrų;

T.  kadangi Europos socialinio fondo lėšomis remiamos pastangos įgyvendinti „Europa 2020“ tikslus, vykdant kovos su nedarbu, ypač jaunimo, veiksmus; kadangi Jean-Claude'o Junckerio pažadėtas 300 mlrd. EUR investicijų paketas turėtų būti naudojamas strategijos „Europa 2020“ tikslams įgyvendinti; kadangi ypatingą dėmesį derėtų skirti skurdo sumažinimui ir kokybiškų darbo vietų kūrimui;

U.  kadangi 2014 m. birželio 27 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad dabartinis ES nedarbo lygis yra neleistinai aukštas, ir todėl susitarė dėl strateginės darbotvarkės, kurioje daugiausia dėmesio skiriama darbo vietoms, augimui ir konkurencingumui;

V.  kadangi, nors Europos Sąjunga sėkmingai įgyvendina mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus tikslinį rodiklį, mokyklos nebaigusių gyventojų dalies lygis valstybėse narėse labai skiriasi; kadangi mažinant mokyklos nebaigusių asmenų dalį padidės jaunimo galimybės įsidarbinti;

W.  kadangi padidėjo pajamų nelygybė (2012 m. turtingiausi 20 proc. gyventojų gavo 5,1 karto daugiau pajamų nei vargingiausi 20 proc. gyventojų), o tai yra dar vienas didėjančių socialinių skirtumų valstybėse narėse ir tarp jų rodiklis; kadangi toks nelygybės didėjimas kelia Europos visuomenių destabilizavimo riziką ir į jį reikia reaguoti priimant augimo skatinimo priemones užimtumo ir prieigos prie viešųjų žinių srityse ir kuriant kokybiškas darbo vietas;

X.  kadangi siekiant įgyvendinti pagrindinius strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir skurdo sumažinimo tikslus ypatingą dėmesį reikėtų skirti lyčių aspekto integravimui, specialioms į moteris orientuotoms politikos priemonėms ir panaikinti esamą lyčių nelygybę užimtumo ir skurdo srityse;

Y.  kadangi demografinės problemos ir senėjanti visuomenė ir toliau turės įtakos valstybių narių galimybėms įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

Z.  kadangi Komisija atkreipia dėmesį į esamus makroekonominius disbalansus ir skirtumus tarp atskirų valstybių narių darbo rinkų veikimo rezultatų, ypač susijusių su jaunimo nedarbu;

AA.  kadangi spartesnis ekonomikos augimas pats savaime neužtikrina didesnio deramo darbo vietų skaičiaus, skurdo sumažėjimo arba socialinės nelygybės sumažėjimo, o tokiems tikslams pasiekti kartu reikalingi tinkami politiniai sprendimai;

AB.  kadangi, nors socialinė, užimtumo, fiskalinė ir ekonominė politikos labai glaudžiai susijusios, Socialinės apsaugos (SPC) komitetas, Užimtumo (EMCO) komitetas, Ekonominės politikos (EPC) komitetas bei Ekonomikos ir finansų (EFC) komitetas sprendžia šiuos klausimus gana nepriklausomai, o tai kliudo formuoti integruotą politiką;

1.  apgailestauja, kad dabartinė politika išlieka nukreipta vien į ekonomikos augimą, nepripažįstant integracinės, teisėmis paremtos ir tvarios strategijos poreikio; pabrėžia, kad, siekiant ekonomikos augimo tvarumo, augimo nauda turi tekti visiems visuomenės sluoksniams;

2.  apgailestauja, kad iki šiol per metinius Europos semestro ciklus priimtos metinės augimo apžvalgos ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos nepakankamai suderintos su strategijos „Europa 2020“ užimtumo, skurdo mažinimo ir švietimo tikslais; apgailestauja, kad nepakankamai atsižvelgiama į socialinės apsaugos sistemų, kaip pagrindinių ekonomikos bei visuomenės stabilumo didinimo ir skurdo mažinimo priemonių, vaidmenį; ragina dėti ryžtingesnes pastangas orientuoti ir koordinuoti ES politiką, kad būtų prisidėta prie bendrosios rinkos stiprinimo siekiant pašalinti kliūtis jos veiksmingumui ir išnaudoti jos galimybes skatinti pažangų, tvarų ir integracinį ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas; ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimui būtų skirta pirmenybė;

3.  atkreipia dėmesį į dedamas pastangas, susijusią su platesniais nei vien ekonomikos augimas tikslais, kurių pavyzdys yra Italijos pirmininkavimo Tarybai veikla, ir mano, kad tai turėtų padėti peržiūrėti strategiją „Europa 2020“; pakartoja savo poziciją, pareikštą 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje dėl BVP ir kitų rodiklių pažangai kintančiame pasaulyje vertinti(5);

4.  ragina strategijoje „Europa 2020“ nustatyti ES valstybių narių politikoje privalomą lyginamojo mokymosi principą, ypač Europos darbo rinkoms, t. y. Europoje įgyvendinti geriausios praktikos modelių ir metodų, susijusių su nedarbo lygio mažinimu ir ypač jaunimo užimtumu, efektyvią stebėseną ir efektyvų registravimą; tai turėtų užtikrinti atitinamų nacionalinių pavyzdžių lyginimą ir klasifikavimą, ir visos valstybės narės atsižvelgdamos į šias išvadas turėtų imtis konkrečių politinių veiksmų;

5.  ragina valstybes nares laikytis platesnių užmojų ir konkretesnio požiūrio, kai jos perkelia ES tikslus į savo nacionalinio lygmens tikslus; visų pirma, ragina užimtumo tikslus nusistatyti pagal amžiaus grupes ir lytį, kad būtų lengviau atlikti lyginamąją analizę;

6.  mano, kad reindustrializavimo tikslų įgyvendinimas turi didžiausios įtakos ES konkurencingumui ir kad naujai įgyvendinant realią ES pramonės politiką būtų galima paskatinti augimą ir sukurti naujas aukštos kokybės darbo vietas;

7.  ragina įdiegti dvejopo švietimo sistemą, lanksčiai vykdomą nacionaliniu arba regionų lygmeniu, taip pat sukurti efektyvią užimtumo tarnybą, glaudžiai susijusią su Europos tinklu; taip pat ragina įgyvendinti realaus mokymosi visą gyvenimą koncepcijas ir darbo rinkos tyrimus, kad būtų pasiekta akivaizdžios pažangos vyresnio amžiaus darbuotojų kvalifikacijos srityje;

8.  primena, kad kalbant apie darbo rinkos politiką labai svarbūs socialiniai partneriai, ir pabrėžia, kad konsultavimasis su jais turėtų būti neatskiriama proceso dalis; todėl ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares labiau įtraukti socialinius partnerius siekiant užtikrinti sėkmingą strategijos „2020 m. Europa“ įgyvendinimą;

9.  ragina sukurti socialinių partnerių platformą, apjungiančią darbdavių ir darbuotojų interesus;

10.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad užimtumo lygis augtų tik kuriant naujas kokybiškas darbo vietas Europos ekonomikoje;

11.  apgailestauja, kad užimtumo lygio augimą iš dalies nulėmė mažų garantijų užimtumas, pvz., nefiksuoto darbo laiko sutartys, fiktyvus savarankiškas darbas ir nesavanoriškas darbas ne visą darbo dieną; yra susirūpinęs dėl to, kad tokiomis darbo vietomis darbuotojams neužtikrinamos deramos gyvenimo sąlygos ir pakankamos darbo teisės;

12.  pabrėžia, kad darbo vietų kokybė yra svarbi siekiant, kad būtų įdarbinta kuo daugiau žmonių ir užtikrinant, kad jie dirbtų ilgiau, ir todėl tai yra esminis veiksnys strategijos „Europa 2020“ užimtumo tikslui pasiekti; taigi pabrėžia, jog nustatant užimtumo rodiklius dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik įsidarbinusių asmenų skaičiui, bet ir darbo kokybei, kad būtų galima susidaryti išsamų nacionalinių darbo rinkų vaizdą;

13.  mano, kad visos valstybės narės turėtų pateikti nacionalines ataskaitas dėl metinės pažangos siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų; be to, ragina Komisiją pateikti metinę strategijos „Europa 2020“ ir visų jos pagrindinių tikslų įgyvendinimo pažangos ataskaitą;

14.  palankiai vertina tai, kad per šių metų ciklą pirmą kartą panaudota pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinė; ragina įtraukti papildomus rodiklius, tokius kaip vaikų skurdo lygis, galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir benamystė; prašo pateikti papildomą valstybių narių skurstančių gyventojų grupių ypatumų analizę, kad būtų galima labiau sutelkti politikos pastangas; ragina valstybes nares ir ES pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinę naudoti kaip išankstinio perspėjimo mechanizmą siekiant rengti tinkamą politiką;

15.  ragina nustatyti kitokią strategijos pusiausvyrą finansinius bei ekonominius prioritetus atsveriant stipriais socialiniais prioritetais, siekiant užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti socialinę politiką; pabrėžia, kad Europos semestro procedūroje užimtumo ir socialiniai klausimai turėtų būti laikomi lygiaverčiais makroekonominiams klausimams; be to, ragina rengti bendrus EPSCO ir ECOFIN tarybų posėdžius, siekiant suderintos pozicijos;

16.  mano, kad tikslas skatinti kokybišką užimtumą ir kurti kokybiškas darbo vietas bei efektyviai naudoti išteklius turėtų būti veiksmingiau įgyvendinamas ir aiškiau matomas strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėse iniciatyvose, ypač pavyzdinėse iniciatyvose „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ ir „Globalizacijos eros pramonės politika“, be kita ko, į atitinkamas rezultatų suvestines įtraukiant kiekybiškai įvertinamus užimtumo rodiklius;

17.  taigi mano, kad svarbu, jog vėlesniais biudžetiniais metais į suvestinę įtraukti pagrindiniai užimtumo ir socialiniai rodikliai turėtų būti sistemingai pateikiami atskirai apie vyrus ir moteris;

18.  ragina Europos Vadovų Tarybą kuo skubiau užbaigti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) reformą, visų pirma, iš anksto koordinuoti būsimų pagrindinių ekonominių reformų planus, socialinio poveikio vertinimą ir solidarumo mechanizmus; ragina vykdant tokį koordinavimą remtis išsamiu išankstiniu ir baigiamuoju poveikio socialiniams ir lyčių klausimams vertinimu;

19.  primena, kad, anot Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound), dėl nedirbančio, nesimokančio ir profesiniame mokyme nedalyvaujančio jaunimo (angl. NEET) ES susidarančios sąnaudos (prarastos pajamos, prarastos mokestinės įplaukos ir padidėjusios išlaidos socialiniam perskirstymui) padidėjo nuo 153 mlrd. EUR 2011 m. iki 162 mlrd. EUR 2012 m. ir kad, pasak Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), norint padėti išspręsti jaunimo nedarbo problemą euro zonoje, reikalinga 21 mlrd. EUR suma; todėl mano, kad, norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ 75 proc. užimtumo tikslą, reikia padidinti ES finansavimą; pabrėžia, kad asignavimų telkimas laikotarpio pradžioje nėra naujų asignavimų skyrimas ir kad su juo susijusi rizika, jog daugiausiai lėšų skiriama pradžioje, kai jų poreikis menkas, ir jų pritrūksta didelio poreikio laikotarpiais, o tai apsunkina iš projekto naudos gaunančių vietos subjektų veiklą ir sumažina galimybes ją planuoti; be to, mano, kad reikalingos išsamios ir tikslios Komisijos gairės valstybėms narėms ir jų valstybinėms užimtumo tarnyboms dėl jų programų atitikties Jaunimo užimtumo iniciatyvos reikalavimams;

20.  mano, kad valstybės narės turi aktyviau reaguoti į darbo rinkos poreikius, pirmiausia užtikrindamos stiprias švietimo ir darbo sričių sąsajas;

21.  ragina Komisiją griežtai suderinti Europos socialinio fondo ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiklą su strategijos „Europa 2020“ politikos prioritetais, kad būtų sustiprintas šių fondų vaidmuo, susijęs su finansine parama strategijos įgyvendinimui;

22.  pabrėžia, jog Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas turi būti stebimas, kad valstybės narės būtų atskaitingos už savo įsipareigojimus, prisiimtus priimant rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos;

23.  siekiant įgyvendinti 75 proc. užimtumo tikslinius rodiklius, ragina valstybes nares gerinti jaunimo vadovavimo, vadybos ir verslumo įgūdžius siekiant sudaryti sąlygas naujoms įmonėms ir veiklą pradedančioms įmonėms pasinaudoti naujomis rinkomis ir taip realizuoti savo augimo potencialą, kad jauni žmonės galėtų tapti darbdaviais, o ne tik darbuotojais;

24.  teigiamai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės priėmė Jaunimo užimtumo iniciatyvos programas; pabrėžia, kad 6 mlrd. EUR suma yra nepakankama siekiant išspręsti jaunimo nedarbo ES problemą; taigi ragina Komisiją išspręsti finansavimo po 2014–2015 m. laikotarpio klausimą;

25.  palankiai vertina Komisijos pirmininko Jean-Claude'o Junckerio pranešimą apie išsamią investicijų programą siekiant kovoti su nedarbu; pabrėžia, jog reikia didesnių investicijų (į infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, inovacijas ir skaitmeninės vidaus rinkos sukūrimą) nukreiptų į darbo vietų išsaugojimą ir kūrimą, kurios teikiamos kartu su strategijos „Europa 2020“ investicijomis ir kurios būtų orientuotos ne tik į sąnaudas ir būtų skiriamos atsižvelgiant į realius politikos rezultatus; pabrėžia, kad siekiant ilgalaikės naudos tokios investicijos galėtų būti nukreiptos į kokybiško formaliojo ir neformaliojo švietimo infrastruktūrą ir kliūčių šalinimą, kad būtų padidinta prieigos lygybė; ragina susieti šias investicijas su konkrečiais užimtumo ir skurdo srities tikslais, kadangi investicijos į kokybiškas viešąsias paslaugas ir panašias sritis taip pat svarbios siekiant įtraukios visuomenės tikslų;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares ypač atsižvelgti į atokiausius regionus, kuriuose dėl nepalankių gamtinių sąlygų, įskaitant jų nutolimą, geografinį susiskaidymą, ekonomikos pažeidžiamumą ir gamtinius trūkumus, susidarė didesnė tų regionų gyventojų prieigos prie informacijos apie įsidarbinimo galimybes, mokomosios praktikos ir mokymo nelygybė; todėl pabrėžia, kad šiems regionams reikia specialių sustiprintų mechanizmų, skirtų investicijų programoms įgyvendinti, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai ir realizuotas jų ekonominio ir socialinio vystymosi potencialas;

27.  ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti sektoriams, turintiems didelį augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą, tokiems kaip žaliasis sektorius, baltasis sektorius ir IRT;

28.  rekomenduoja, atsižvelgiant į naują kovai su nedarbu skirtą investicijų programą, daugiausia dėmesio skirti kovai su jaunimo nedarbu, nes jis šiuo metu yra viena iš didžiausių problemų ES; šiuo tikslu reikėtų daugiau lėšų turėtų būti skiriama programai „Erasmus“ jauniems verslininkams, siekiant veiksmingiau paremti jaunimo verslumą ir jaunimo judumą, nes tai veiksmingas būdas kovoti su jaunimo nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi;

29.  ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares į strategiją „Europa 2020“ įtraukti lyčių ramstį, siekiant įvertinti lyčių užimtumo skirtumo mažinimo pažangą ir sudaryti sąlygas į metinę augimo apžvalgą įtrauktas politikos priemones atspindėti konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose;

30.  pakartoja savo raginimą įgyvendinti socialinių investicijų dokumentų rinkinį, apimantį: komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą“, rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“, tarnybų darbinius dokumentus „Demografinių ir socialinių tendencijų įrodymai“, „Iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvi įtrauktis“, „Visuotinės svarbos socialinės paslaugos“, „Ilgalaikė priežiūra senėjančioje visuomenėje“, „Kova su benamyste Europos Sąjungoje“, „Socialinės investicijos naudojant Europos socialinio fondo lėšas“;

31.  pažymi, jog susidarė toks Europos semestro tvarkaraštis ir procedūros, kad Parlamentui nesuteikiamas oficialus vaidmuo cikle, ir todėl jam neduodama pakankamai laiko apsvarstyti prieš pavasarinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą;

32.  ragina valstybes nares pašalinti nereikalingas administracines kliūtis ir biurokratines procedūras, taikomas savarankiškai dirbantiems asmenims, labai mažoms įmonėms ir MVĮ, taip pat palengvinti naujai įsteigtų įmonių veiklos sąlygas;

33.  pabrėžia, kad būtina nuimti mokesčių naštą nuo dirbančiųjų ir taikyti kitų formų tvarius mokesčius, siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

34.  ragina valstybes nares ir Komisiją propaguoti ir gerinti darbo jėgos judumo mechanizmus, ypač Europos profesinio judumo portalą EURES ir valstybines užimtumo tarnybas, siekiant paskatinti užimtumą ir jaunimo užimtumą;

35.  pažymi, kad strategijos „Europa 2020“ tikslai dar nepasiekti, ir mano, kad, norint juos pasiekti, reikėtų įgyvendinti stipresnes priemones siekiant įveikti dabartinį atotrūkį; todėl ragina Komisiją sykiu su strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra pradėti viešųjų konsultacijų procedūrą dėl Europos semestro peržiūros, siekiant pagerinti jo veiksmingumą ir teisėtumą ir atsižvelgiant į tai, kad semestro procesas turėtų padėti įgyvendinti strategiją „Europa 2020“;

36.  apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba 2014 m. kovo 20–21 d. preliminarioje diskusijoje dėl strategijos „Europa 2020“ vertinimo neaptarė pagrindinio skurdo sumažinimo tikslo;

37.  prašo Komisijos parengti strategiją, kuri padėtų valstybėms narėms kovoti su benamyste taikant integruotą politiką ir darant atitinkamas socialines investicijas;

38.  pabrėžia, kad išaugusi nelygybė, patiriama ES ir užfiksuota šalių ataskaitose per semestrą, kelia labai didelę grėsmę demokratijai; atkreipia dėmesį į TVF ir TDO įspėjimus, kad toliau didėjanti nelygybė ES gali destabilizuoti mūsų visuomenę; pakartoja savo raginimą nustatyti platesnio užmojo tikslus ir tikslesnes bei objektyvesnes įvertinimo formas siekiant sumažinti nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį tiek valstybėse narėse, tiek tarp jų, ypač atsižvelgiant į didėjančius socialinius skirtumus kai kuriose valstybėse narėse;

39.  ragina valstybes nares imtis skubių priemonių siekiant panaikinti skurdo rizikos ir socialinės atskirties lygio didėjimo tendenciją, kad būtų pasiektas pagrindinis strategijos „Europa 2020“ tikslas bent 20 milijonų žmonių panaikinti skurdo ar socialinės atskirties riziką;

40.  ragina valstybes nares užtikrinti pažeidžiamiausių visuomenės narių galimybes įsidarbinti ir tinkamą socialinę apsaugą;

41.  ragina Komisiją imtis naujų konkrečių priemonių švietimo ir inovacijų politikos srityse, siekiant, kad augimas ir kova su nelygybe labiau papildytų vienas kitą;

42.  ragina per strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą nustatyti papildomą tikslą sumažinti vaikų skurdą;

43.  todėl ragina objektyvius skurdo rodiklius naudoti valstybių narių skurdo lygiams matuoti, kad būtų galima nustatyti tuos, kuriems gresia atskirtis;

44.  tačiau primena, kad skurdo rodiklis tiesiogiai nerodo patiriamos socialinės atskirties, ir todėl ragina gerinti suvokiamos socialinės atskirties įvertinimą, kad būtų galima geriau suprasti socialinės atskirties priežastis ir tai, kurios grupės ypač kenčia nuo jos;

45.  pripažįsta tai, kad, laikantis subsidiarumo principo, valstybės narės yra atsakingos už strategijos „Europa 2020“ tikslų pasiekimą, o ES teikia paramą jų veiksmams; mano, kad šiame procese esama daugiau galimybių, vykdant tarpusavio peržiūrą ir keičiantis gerąja patirtimi, padėti valstybėms narėms atlikti būtinas struktūrines reformas, didinti darbo rinkos lankstumą ir sudaryti sąlygas įmonėms kurti darbo vietas; tačiau pabrėžia, kad labai svarbu, jog valstybės narės veiksmų imtųsi laiku, nes neveikimas turėtų didelių neigiamų pasekmių visai ES; ragina įtraukti nacionalinius parlamentus, vietos ir regionines institucijas į nacionalinių reformų programų projektavimą ir įgyvendinimą, taip pat taikant daugiapakopio valdymo sistemas;

46.  apgailestauja, kad priimta 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa su 960 mlrd. EUR biudžetu yra dar niekada nebuvęs grynasis ES biudžeto sumažinimas; mano, jog DFP yra nepakankama, kad padėtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinius tikslus; todėl mano, kad DFP laikotarpio vidurio peržiūra yra nepaprastai svarbi siekiant pakeisti strateginę ES išlaidų kryptį – jomis siekti daug darbo vietų užtikrinančio ekonomikos atsigavimo;

47.  primena Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vaidmenį stebint Europos socialinio fondo (ESF) išlaidų veiksmingumą, ypač tų 20 proc., kuriuos galima panaudoti socialinei įtraukčiai, ir tai, kaip veiksmingai valstybės narės naudojasi šiais investicijų ištekliais siekdamos strategijos „Europa 2020“ tikslų;

48.  pabrėžia, kad užimtumo, skurdo mažinimo ir švietimo tikslų siekimą reikia stebėti konkrečiau ir labiau laiku parengti palyginamą statistiką; todėl ragina skelbti tikralaikius, ypač NUTS 3 lygmens, nedarbo duomenis ir skurdo ar socialinės atskirties rizikos rodiklius, kad būtų galima įvertinti realią padėtį nacionalinėse darbo rinkose;

49.  ragina Komisiją pasinaudoti strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros proga ir nustatyti specialų jaunimo užimtumo tikslą ir (arba) specialias integruotas gaires dėl jaunimo užimtumo;

50.  ragina prasmingas konsultacijas su pilietine visuomene (papildomai prie konsultacijų su socialiniais partneriais) padaryti sisteminiu strategijos „Europa 2020“ elementu visuose proceso etapuose; ragina Komisiją parengti šios procedūros gaires;

51.  pabrėžia, kad tikras konsultavimasis su pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais ne tik sustiprintų proceso demokratinį teisėtumą ir tikimybę, kad reformoms pritars piliečiai ir kad jos bus sėkmingai įgyvendintos, bet ir galėtų sustiprinti pagrindžiamųjų duomenų bazę reformoms įvertinti. mano, kad siekiant šio tikslo reikėtų metinį kovos su skurdu ir socialine atskirtimi konventą labiau suderinti su Europos semestru;

52.  ragina Komisiją, kad ji, prieš skelbdama konkrečius pasiūlymus dėl strategijos vidurio laikotarpio peržiūros, atsižvelgtų į vykstančių viešųjų konsultacijų rezultatus; taip pat reikalauja, kad dėl galutinių sprendimų, kol jie dar nepriimti, būtų konsultuojamasi su Parlamentu;

53.  ragina ryžtingai siekti klimato kaitos ir energetikos tvarumo tikslų, nes šie tikslai neatskiriami nuo pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo;

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, nacionaliniams parlamentams ir Europos Vadovų Tarybai.

(1) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 57. (2) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 57. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0010. (4) Žr. dokumentą „ES užimtumas ir socialinė padėtis.“ Ketvirčio apžvalga, 2014 m. rugsėjo mėn. (5) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 81.