2016 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Gui Minhai, Kinijoje kalinamo leidėjo, atvejo (2016/2990(RSP))

P8_TA(2016)0444 RC-B8-1256/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kinijos, ypač į 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl dingusių be žinios Honkongo knygų leidėjų atvejo(1), 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(2) ir 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją „ES prioritetai 25-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje“(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 7 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą dėl asmenų, susijusių su Honkongo leidykla „Mighty Current“, dingimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio mėn. 18-ą Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos ataskaitą dėl Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono (YAR) Honkongo,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. pradėtą ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į jo 34-ąjį raundą, surengtą 2015 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 1 d. Pekine,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 22 d. Europos Komisijos ir EIVT bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Naujos ES strategijos dėl Kinijos elementai“,

–  atsižvelgdamas į Ypatingojo Administracinio Kinijos Liaudies Respublikos Regiono Honkongo Pagrindinį įstatymą, visų pirma į straipsnius dėl asmeninių laisvių ir spaudos laisvės, ir į Honkongo Teisių akto potvarkį,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 1 d. Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinio komiteto priimtą naują nacionalinio saugumo įstatymą, 2016 m. balandžio 28 d. Nacionalinio Liaudies Kongreso priimtą naują užsienio NVO valdymo įstatymą ir 2016 m. lapkričio 7 d. priimtą naują kibernetinio saugumo įstatymą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2015 m. spalio 17 d. Patajoje, Tailande, be žinios dingo Gui Minhai, knygų leidėjas, leidyklos ir literatūros kūriniais, kuriuose kritikuojamas Pekinas, prekiaujančio knygyno bendrasavininkis;

B.  kadangi nuo 2015 m. spalio iki gruodžio mėn. taip pat dingo kiti keturi Honkongo piliečiai (Lui Bo, Zhang Zhiping, Lam Wing-Kee ir Lee Bo), dirbę tame pačiame knygyne;

C.  kadangi Gui Minhai yra kinų kilmės Švedijos pilietis, taigi, jis yra ES pilietis;

D.  kadangi 2016 m. sausio 17 d. Gui Minhai dalyvavo Kinijos televizijos laidoje ir aiškiai pripažino, jog savanoriškai grįžo į žemyninę Kiniją, kad galėtų būti teisiamas dėl įtariamo nusikaltimo, susijusio su automobilio avarija 2003 m.; kadangi esama pagrįstų priežasčių manyti, kad jo pasirodymas per televiziją buvo surežisuotas ir kad jam buvo duotas tekstas, kurį jis turėjo perskaityti;

E.  kadangi Gui Minhai sulaikytas ilgiau kaip metus, su juo negalima susisiekti ir kadangi nežinoma jo buvimo vieta; kadangi Gui Minhai yra vienintelis tebekalintis leidėjas iš tos leidėjų grupės;

F.  kadangi Švedijos valdžios institucijos paprašė Kinijos valdžios institucijų visapusiškai padėti apsaugoti Švedijos piliečio, taip pat kitų „dingusių“ asmenų teises; kadangi nei Gui Minhai šeima, nei Švedijos vyriausybė nėra informuoti apie jam oficialiai pateiktus kaltinimus ar oficialią jo kalinimo vietą;

G.  kadangi 2016 m. kovo 4 d. Lui Bo ir kovo 8 d. Zhang Zhipingui, sulaikytiems žemyninėje Kinijoje, leista grįžti į Honkongą; kadangi jie paprašė policijos nutraukti jų bylas ir grįžo į žemyninę Kiniją tą pačią dieną, kai atvyko; kadangi 2016 m. kovo 24 d. Lee Bo grįžo į Honkongą ir neigia, kad buvo pagrobtas; kadangi 2016 m. birželio 16 d. Lam Wing-Kee grįžo į Honkongą;

H.  kadangi 2016 m. birželio mėn. vienas iš leidėjų, Lam Wing-Kee, grįžo į Honkongą, kad nutrauktų jo dingimo tyrimą, tačiau, užuot grįžęs į žemyninę Kiniją, pareiškė žiniasklaidai, kad jį buvo pagrobusios Kinijos saugumo tarnybos, laikė izoliuotą ir vertė prieš televizijos kameras prisipažinti padarius nusikaltimus, kurių jis nepadarė;

I.  kadangi Honkongas puoselėja ir saugo žodžio, saviraiškos ir spaudos laisvę; kadangi bet kokios medžiagos, kurioje kritikuojama Kinijos vadovybė, leidyba Honkonge yra teisėta, tačiau uždrausta žemyninėje Kinijoje; kadangi principas „viena šalis, dvi sistemos“ garantuoja Honkongo autonomiją nuo Pekino tokių laisvių atžvilgiu, kaip nustatyta Pagrindinio įstatymo 27 straipsnyje;

J.  kadangi 2015 m. ataskaitoje dėl Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo EIVT ir Komisija nurodė, kad penkių knygų leidėjų atvejis yra vienas didžiausių iššūkių siekiant taikyti Honkongo Pagrindinį įstatymą ir principą „viena šalis, dvi sistemos“ nuo to laiko, kai Honkongas vėl prisijungė prie Kinijos Liaudies Respublikos 1997 m.; kadangi tik Honkongo teisėsaugos tarnybos turi teisinius įgaliojimus užtikrinti, kad Honkonge būtų laikomasi įstatymų;

K.  kadangi Jungtinių Tautų Kovos su kankinimu komitetas pranešė esąs rimtai susirūpinęs dėl nuolatinių iš įvairių šaltinių gaunamų pranešimų apie tai, kad žmonės nuolat neteisėtai kalinami slaptose ir neoficialiose sulaikymo vietose, vadinamuosiuose juoduosiuose kalėjimuose; kadangi jam taip pat didelį susirūpinimą kelia nuolatiniai pranešimai, kuriuose teigiama, kad kankinimas ir netinkamas elgesys vis dar giliai įsišakniję baudžiamojo teisingumo sistemoje, kurioje nuosprendžiai grindžiami pernelyg dideliu pasitikėjimu prisipažinimais;

L.  kadangi Kinija pasirašė Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, bet jo neratifikavo; kadangi Kinija nėra nei pasirašiusi, nei ratifikavusi Tarptautinės konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo;

M.  kadangi 2015 m. birželio 29 d. įvykusiame 17-ajame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime dvišaliai santykiai pasiekė naują lygį ir kadangi savo strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos klausimais ES įsipareigoja užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų jos santykių su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant jos strategines partneres, pagrindinis klausimas; kadangi 2016 m. liepos 12–13 d. įvykusiame 18-ajame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime priimtas baigiamasis pareiškimas, kuriame nurodyta, kad iki 2016 m. pabaigos įvyks dar vienas ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais raundas;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad nėra žinių apie Gui Minhai buvimo vietą; ragina nedelsiant paskelbti išsamią informaciją apie tai, kur jis yra, ir ragina nedelsiant saugiai jį paleisti, o jam suteikti teisę susisiekti;

2.  reiškia susirūpinimą dėl įtarimų, kad žemyninės Kinijos teisėsaugos tarnybos vykdo veiklą Honkonge; primena Kinijos valdžios institucijoms, kad bet kokia jos teisėsaugos tarnybų veikla Honkonge nesiderina su principu „viena šalis, dvi sistemos“;

3.  primygtinai ragina atitinkamas Tailando, Kinijos ir Honkongo institucijas išaiškinti dingimo atvejų aplinkybes, laikantis teisinės valstybės principo;

4.  griežtai smerkia visus žmogaus teisių pažeidimų atvejus, visų pirma savavališkus sulaikymus, perdavimą, prievarta išgautus prisipažinimus, slaptą kalinimą, kalinimą neleidžiant susisiekti, spaudos ir saviraiškos teisės pažeidimus; primena, kad turi būti užtikrintas knygų redaktorių, žurnalistų ir tinklaraštininkų nepriklausomumas; ragina nedelsiant nutraukti žmogaus teisių pažeidimus ir politinį bauginimą;

5.  smerkia saviraiškos laisvės suvaržymus ir kriminalizavimą ir apgailestauja dėl saviraiškos laisvės apribojimų sugriežtinimo; ragina Kinijos vyriausybę nustoti varžyti laisvą informacijos srautą, įskaitant varžymą ribojant naudojimąsi internetu;

6.  reiškia susirūpinimą dėl 2016 m. lapkričio 7 d. priimto naujo įstatymo dėl kibernetinio saugumo, nes jis skatina ir institucionalizuoja kibernetinės erdvės cenzūros ir stebėsenos praktiką, dėl priimto nacionalinio saugumo įstatymo ir kovos su terorizmu įstatymo projekto; atkreipia dėmesį į Kinijos reformas remiančių teisininkų ir pilietinių teisių gynėjų baimę, kad šiais įstatymais bus dar labiau apribota saviraiškos laisvė ir kad savicenzūra tik didės;

7.  ragina Kiniją panaikinti ar atmesti visus kaltinimus taikiems vyriausybės kritikams, kovos su korupcija aktyvistams, teisininkams ir žurnalistams;

8.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad netrukus, 2017 m. sausio 1 d., įsigalios užsienio nevyriausybinių organizacijų valdymo įstatymas, nes jis labai stipriai trukdys Kinijos pilietinės visuomenės veiklai ir labai apribos asociacijų ir saviraiškos laisves šalyje, įskaitant Kinijos viešojo saugumo ministerijoje neregistruotų užsienio NVO uždraudimą, draudimą provincijų viešojo saugumo tarnyboms finansuoti bet kokį Kinijos asmenį ar organizaciją ir draudimą Kinijos grupėms vykdyti veiklą neregistruotų užsienio NVO, įskaitant Honkonge ir Makao įsisteigusias organizacijas, vardu ar jų pavedimu; ragina Kinijos valdžios institucijas užtikrinti saugias ir sąžiningas veiklos sąlygas ir skaidrias procedūras, kad NVO galėtų laisvai ir veiksmingai veikti Kinijoje;

9.  pabrėžia Europos Sąjungos įsipareigojimą stiprinti demokratiją, įskaitant teisinės valstybės principą, teisminių institucijų nepriklausomumą, pagrindines laisves ir teises, skaidrumą ir informacijos bei saviraiškos laisvę Honkonge;

10.  ragina Kiniją nedelsiant ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, pasirašyti ir ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo;

11.  pabrėžia Europos Sąjungos įsipareigojimą stiprinti teisinę valstybę, teisminių institucijų nepriklausomumą, pagrindines laisves ir teises, o ypač skaidrumą ir žodžio bei saviraiškos laisvę visose šalyse, su kuriomis ES palaiko dvišalius santykius; mano, kad reikia užmegzti prasmingą ir atvirą dialogą žmogaus teisių klausimais, grindžiamą abipuse pagarba; laikosi nuomonės, kad tvirti ir nuolat palaikomi ES ir Kinijos santykiai turi užtikrinti veiksmingą platformą brandžiam, prasmingam ir atviram žmogaus teisių dialogui, grindžiamam abipuse pagarba;

12.  primygtinai nurodo, kad prekybiniai ir ekonominiai santykiai labai svarbūs siekiant didinti šalių gerovę; primena, kad tokie santykiai gali plėtotis tik tada, jei yra gera valia ir abipusis pasitikėjimas; pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms ir skaidrumas yra modernių prekybos susitarimų dalis;

13.  primygtinai ragina atitinkamas ES institucijas sparčiai veikti ir įtraukti Gui Minhai atvejo klausimą į kito ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais darbotvarkę;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui, taip pat Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo vadovui ir asamblėjai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0045. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0458. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0252.

2016 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl gvaranių ir kaivų padėties Brazilijos Pietų Mato Groso valstijoje (2016/2991(RSP))

P8_TA(2016)0445 RC-B8-1260/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl būtinybės apsaugoti Brazilijos čiabuvių tautų teises, ypač į 1996 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl Brazilijos čiabuvių tautų konstitucinių teisių pažeidimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 1995 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl Brazilijos čiabuvių tautų padėties(2),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (angl. UNDRIP), kurią 2007 m. rugsėjo 13 d. priėmė Generalinė Asamblėja,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. priimtus Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir Jungtinių Tautų pasaulinį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 27 d. priimtą Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl čiabuvių tautų ir genčių (Konvenciją Nr. 169), kurią parafavo ir Brazilija,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 9 d. Tarptautinės pasaulio čiabuvių dienos proga paskelbtą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų, Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (angl. EIDHR),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos čiabuvių tautų teisių klausimais Victorios Tauli Corpuz ataskaitą dėl jos 2016 m. kovo 7–17 d. apsilankymo Brazilijoje (A/HRC/33/42/Add.1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Misijų čiabuvių tautose tarybos (port. CIMI) pranešimą,

–  atsižvelgdamas į ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pareiškimus, paskelbtus ES ir Brazilijos dialogo žmogaus teisių klausimais metu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 1988 m. priimtoje šiuo metu galiojančioje Brazilijos Konstitucijoje, dėl kurio buvo deramasi su čiabuvių tautomis, pripažįstamos tokių tautų teisės išsaugoti savo kultūros tradicijas ir pripažįstama jų pirminė teisė į savo protėvių teritorijas; kadangi valstybei tenka pareiga reguliuoti ir apsaugoti šią teisę;

B.  kadangi, pasak Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos čiabuvių tautų teisių klausimais, pranešama, jog per pastaruosius aštuonerius metus stebėtinai nepasiekta jokios pažangos įgyvendinant Jungtinių Tautų rekomendacijas ir sprendžiant įsisenėjusius klausimus, ypač svarbius Brazilijos čiabuvių tautoms (pavyzdžiui, tvirtinant jų teritorijų ribas), taip pat nerimą kelia sumažėjusi čiabuvių tautų teisių apsauga;

C.  kadangi, remiantis Specialiojo čiabuvių sveikatos apsaugos sekretoriato (port. SESAI) ir Pietų Mato Groso Čiabuvių sveikatos apsaugos apygardos (port. DSEI–MS) pateiktais oficialiais duomenimis apie Pietų Mato Groso valstijoje nužudytus čiabuvius gvaranius ir kaivus, per pastaruosius 14 metų nužudyta ne mažiau kaip 400 čiabuvių ir 14 jų lyderių (įskaitant Simiao Vilharva ir Clodiodi de Souza), bandžiusių taikiais protestais atgauti savo protėvių žemes;

D.  kadangi, remiantis 2008–2009 m. atliktu nacionaliniu čiabuvių sveikatos ir mitybos Brazilijoje tyrimu, 26 % čiabuvių vaikų nuolat neprivalgo (palyginti su vidutiniškai 5,9 % ne čiabuvių vaikų); kadangi, remiantis neseniai atliktais organizacijos FIAN (angl. „FoodFirst Information and Action Network“) Brazilijos padalinio ir Misijų čiabuvių tautose tarybos (port. CIMI) moksliniais tyrimais, 42 % asmenų gvaranių ir kaivų bendruomenėse nuolat neprivalgo;

E.  kadangi nepakankamas tinkamų sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinių paslaugų teikimas ir neatliktas čiabuvių žemių demarkavimas turi įtakos jaunuolių savižudybių ir kūdikių mirtingumo rodikliams; kadangi per pastaruosius 15 metų bent 750 asmenų (daugiausiai jaunuolių), nusižudė ir daugiau kaip 600 jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų mirė (dauguma jų nuo lengvai išgydomų ligų, kurių buvo galima išvengti);

F.  kadangi 98,33 % Brazilijos čiabuvių žemių yra Amazonės regione, kuriame čiabuviai padeda išsaugoti biologinę įvairovę ir taip padeda užkirsti kelią klimato kaitai; kadangi, remiantis tyrimu „Toward a Global Baseline of Carbon Storage in Collective Lands: An Updated Analysis of Indigenous Peoples’ and Local Communities’ Contributions to Climate Change Mitigation“, kurį atliko ir 2016 m. lapkričio 1 d. paskelbė organizacijos „Rights and Resources Initiative“, „Woods Hole Research Center“ ir „World Resources Institute“, čiabuvių teisių į žemę išplėtimas gali atlikti svarbų vaidmenį apsaugant miškus, biologinę įvairovę ir ekosistemas;

G.  kadangi Federalinė viešųjų reikalų ministerija ir Nacionalinis indėnų reikalų fondas (port. FUNAI) 2007 m. pasirašė Elgesio koregavimo sąlygas, siekdami iki 2009 m. nustatyti ir demarkuoti 36 gvaranių ir kaivų bendruomenių teritorijas Pietų Mato Groso valstijoje;

H.  kadangi šiuo metu įgyvendinama keletas iniciatyvų, kuriomis siekiama pakeisti Brazilijos Federalinės Konstitucijos turinį, aiškinimą ir taikymą, ir kadangi šie galimi pakeitimai galėtų sukelti pavojų Konstitucijoje pripažintoms čiabuvių teisėms;

1.  pripažįsta ilgalaikius ES ir Brazilijos partnerystės ryšius, grindžiamus abipusiu pasitikėjimu ir pagarba demokratiniams principams ir vertybėms; teigiamai vertina Brazilijos vyriausybės pasiektą pažangą tokiais klausimais kaip konstruktyvus Nacionalinio indėnų reikalų fondo vaidmuo, keletas Federalinio Aukščiausiojo Teismo sprendimų siekiant užkirsti kelią iškeldinimams, ne kartą dėtos pastangos diferencijuoti sveikatos ir švietimo paslaugas, dideli pasiekimai demarkuojant žemės sklypus Amazonės regione, pirmosios nacionalinės konferencijos čiabuvių politikos klausimais organizavimas ir Nacionalinės politikos čiabuvių klausimais tarybos įsteigimas;

2.  griežtai smerkia įvykdytus smurto aktus prieš Brazilijos čiabuvių bendruomenes; apgailestauja dėl gvaranių ir kaivų skurdo ir žmogaus teisių būklės Pietų Mato Groso valstijoje;

3.  ragina Brazilijos valdžios institucijas nedelsiant imtis veiksmų, kad užtikrintų čiabuvių saugumą, ir pasirūpinti, kad būtų atlikti nepriklausomi tyrimai dėl savo žmogaus teises ir teises į savo teritoriją ginančių čiabuvių nužudymų ir užpuolimų ir būtų galima patraukti atsakomybėn kaltininkus;

4.  primena Brazilijos valdžios institucijoms jų atsakomybę už tai, kad gvaranių ir kaivų atžvilgiu būtų išsaugotos ir visapusiškai taikomos Brazilijos Konstitucijos nuostatos dėl asmens teisių ir mažumų bei apsiginti negalinčių etninių grupių teisių apsaugos

5.  primena Brazilijos valdžios institucijoms jų pareigą čiabuvių tautų atžvilgiu laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų, kaip visų pirma reikalaujama Brazilijos Federalinėje Konstitucijoje ir Įstatyme Nr. 6.001/73 (Indėnų statute);

6.  pripažįsta Brazilijos Federalinio Aukščiausiojo Teismo vaidmenį tęsiant čiabuvių tautų pirminių ir konstitucinių teisių apsaugą ir ragina Nacionalinę Tarybą parengti mechanizmus ir veiksmus, kurie geriau gintų pažeidžiamų žmonių grupių poreikius;

7.  ragina Brazilijos valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos čiabuvių tautų teisių klausimais rekomendacijas, pateiktas po jo 2016 m. kovo mėn. apsilankymo Brazilijoje;

8.  ragina Brazilijos valdžios institucijas parengti veiklos planą, kuriuo teikiamas prioritetas visų teritorijų, į kurias pretenduoja gvaraniai ir kaivai, demarkavimui, taip pat sukurti tam reikalingas technines veiklos sąlygas, nes daugelis nužudymų yra atsakomieji veiksmai, susiję su protėvių žemių atsiėmimu;

9.  rekomenduoja, kad Brazilijos valdžios institucijos numatytų pakankamą biudžetą Nacionaliniam indėnų reikalų fondui ir sustiprintų jį ištekliais, būtinais siekiant teikti pagrindines čiabuvių tautoms reikalingas paslaugas;

10.  reiškia susirūpinimą dėl siūlomo Konstitucijos pakeitimo Nr. 215/2000 (PEC 215), kuriam griežtai prieštarauja Brazilijos čiabuvių tautos, nes jo priėmimo atveju indėnams priešiškos interesų grupės, susijusios su žemės ūkio verslu, medienos, kasybos ir energetikos sektoriais, galės užblokuoti naujų čiabuvių teritorijų pripažinimą ir kils pavojus čiabuvių teisėms į žemę; yra tvirtai įsitikinęs, kad įmonės turėtų atsakyti už bet kokią žalą aplinkai ir žmogaus teisių pažeidimus, atsiradusius dėl jų kaltės, ir kad ES ir jos valstybės narės turėtų laikyti šį principą esminiu ir įtvirtinti jį privalomomis nuostatomis visose prekybos politikos priemonėse;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, Brazilijos prezidentui ir vyriausybei, Brazilijos Nacionalinio Kongreso pirmininkui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Jungtinių Tautų nuolatiniam forumui čiabuvių klausimais (UNPFII).

(1) OL C 65, 1996 3 4, p. 164. (2) OL C 287, 1995 10 30, p. 202.

2016 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Ildaro Dadino, sąžinės kalinio Rusijoje, atvejo (2016/2992(RSP))

P8_TA(2016)0446 RC-B8-1261/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnius pranešimus, rekomendacijas ir rezoliucijas dėl Rusijos, ypač į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnitskio byla(1), savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl įstatymo viršenybės Rusijoje(2) ir 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Rusija. Nuosprendžiai demonstrantams, dalyvavusiems įvykiuose Bolotnajos aikštėje“(3), į savo 2014 m. balandžio 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnitskio byla(4), taip pat į savo 2014 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl NVO „Memorial“ (2009 m. Sacharovo premijos laimėtoja) uždarymo Rusijoje(5), 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo ir demokratijos padėties Rusijoje(6), 2015 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių padėties(7) ir 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl Rusijos, ypač Estono Kohvero, Oleho Sencovo ir Oleksandro Kolčenkos bylų(8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 3−4 d. vykusio ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus ir į 2013 m. gegužės 19 d. konsultacijas žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į Rusijos konstituciją, ypač į jos 29 straipsnį, kuriuo saugoma žodžio laisvė, ir 31 straipsnį, kuriuo numatyta teisė į taikius susirinkimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Rusijos opozicijos aktyvistas Ildaras Dadinas, 2015 m. gruodžio pradžioje nubaustas trejiems metams kalėjimo už tai, kad surengė keletą taikių antikarinių protestų ir susirinkimų, buvo pirmas asmuo Rusijoje, nuteistas vadovaujantis 2014 m. priimtu griežtu įstatymu dėl viešų susirinkimų;

B.  kadangi I. Dadinas buvo nubaustas kalėti trejus metus, viršijant prokuroro rekomenduotą dvejų metų bausmę; kadangi nuosprendį apskundus bausmės laikas sutrumpintas iki dvejų su puse metų;

C.  kadangi, kaip pranešama, kalėdamas Karelijos griežtojo režimo kolonijoje Nr. 7 I. Dadinas Rusijos valdžios institucijų rankose ne kartą patyrė kankinimą, mušimą, nežmonišką elgesį ir grasinimus nužudyti;

D.  kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pritarė I. Dadino advokato prašymui ir įpareigojo Rusijos Federaciją užtikrinti veiksmingą tyrimą, perkelti I. Dadiną į kitą kalinimo vietą ir sudaryti jam sąlygas bendrauti su savo teisiniu atstovu;

E.  kadangi I. Dadino atvejis nėra pavienis: remiantis patikimais pranešimais apie žmogaus teisių padėtį, kankinimas, nederamas ir nežmoniškas elgesys Rusijos baudžiamųjų priemonių sistemoje naudojami sistemingai; kadangi kalinių ar baudžiamosiose ir sulaikymo įstaigose esančių asmenų kankintojai ir smurtaujantieji prieš juos bei tie, kurie turėtų atsakyti už šią neleistiną veiklą, dažnai lieka nenubausti;

F.  kadangi 2016 m. lapkričio 3 d. Europos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjørn Jagland, kalbėdamas su Rusijos Federacijos teisingumo ministru Aleksandru Konovalovu, pareiškė, kad įtarimai dėl netinkamo elgesio su I. Dadinu jam kelia susirūpinimą;

G.  kadangi pastaraisiais metais Rusijoje labai išaugo politinių kalinių skaičius: pasak Žmogaus teisių centro „Memorial“, šiuo metu jų yra 102, tarp jų Aleksandras Fiodorovičius Kostenko, Ivanas Nepomniaščich, Dmitrijus Bučenkovas, Vladimiras Jonovas, Maksimas Panfilovas ir kiti; kadangi nustatyta, kad 2015 m. Rusija 109 kartus – kitaip tariant, daugiau nei bet kuri kita šalis – pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją;

H.  kadangi 2015 m. užfiksuoti 197 laikinai suimtų asmenų mirties atvejai, įskaitant 109 staigiai pablogėjusios sveikatos būklės ir 62 savižudybės atvejus, o tai verčia manyti, kad patekę į Rusijos Federacijos kalinimo įstaigas sulaikytieji dažnai patiria smurtą, yra kankinami ir su jais netinkamai elgiamasi;

I.  kadangi 2016 m. spalio 26 d. Maskvos teismas skyrė 300 000 rublių baudą Jurijaus Levados analitiniam centrui (centrui „Levada“) – vienai iš trijų svarbiausių viešąją nuomonę Rusijoje tiriančių organizacijų – nes ji nebuvo užregistruota kaip „užsienio agentas“;

J.  kadangi neseniai Prezidentas V. Putinas pasirašė potvarkį, kuriuo remiantis nuo šiol Rusija atsisako būti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statuto šalimi; kadangi Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime TBT darbas buvo pavadintas neveiksmingu ir vienašališku bei pareikštas susirūpinimas dėl jo tyrimo, susijusio su 2008 m. rugpjūčio mėn. įvykiais Pietų Osetijoje; kadangi TBT prokurorai teismo interneto svetainėje paskelbė ataskaitą, kurioje pažymima, kad Rusijos okupaciją lydėjo Krymo totorių persekiojimas ir bauginimas;

K.  kadangi 2016 m. spalio mėn. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba nusprendė nebeperrinkti Rusijos savo nare po to, kai per 80 žmogaus teisių ir tarptautinės pagalbos organizacijų pasirašė laišką, kuriame JT narės raginamos blokuoti Rusijos išrinkimą į šį organą;

1.  ragina nedelsiant besąlygiškai išlaisvinti I. Dadiną ir visus, kurie buvo sulaikyti pateikus suklastotus ar nepagrįstus kaltinimus arba už tai, kad naudojosi savo teise į saviraiškos ir susirinkimų laisvę;

2.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso dalinio pakeitimo įtraukiant straipsnį, pagal kurį dar labiau suvaržomi vieši susibūrimai ir numatoma juos laikyti nusikalstama veika;

3.  ragina Rusijos valdžios institucijas atlikti nuodugnų ir skaidrų I. Dadino tvirtinimų apie patirtą kankinimą ir netinkamą elgesį tyrimą dalyvaujant nepriklausomiems žmogaus teisių ekspertams; ragina atlikti nepriklausomą kankinimų, smurtavimo, taip pat žeminančio ir nežmoniško elgesio, kuriais įtariami valstybinių Rusijos sulaikymo įstaigų, darbo stovyklų ir kalėjimų pareigūnai, tyrimą;

4.  atsižvelgdamas į tai ragina Rusijos Federaciją atlikti išsamų savo kalinimo įstaigų sistemos vertinimą, siekiant nuodugniai ją reformuoti, ir visapusiškai įgyvendinti standartus, dėl kurių susitarta pagal atitinkamas tarptautines konvencijas;

5.  solidarizuojasi su asmenimis, kurie Rusijoje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose buvo suimti pateikus suklastotus ir nepagrįstus kaltinimus (įskaitant Krymo totorius), ir ragina nedelsiant juos išlaisvinti;

6.  primena Rusijai, kad svarbu visapusiškai laikytis savo tarptautinių teisinių įsipareigojimų, kuriuos ji yra prisiėmusi kaip Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė, taip pat gerbti pagrindines žmogaus teises ir teisinės valstybės principą, įtvirtintus įvairiose tarptautinėse sutartyse ir susitarimuose, kuriuos yra pasirašiusi ir kurių šalis yra Rusija; pabrėžia, kad Rusijos Federacija gali būti laikoma patikima partnere tarptautinio bendradarbiavimo srityje tik jeigu ji vykdo savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarptautinę teisę; atsižvelgdamas į tai, reiškia susirūpinimą dėl Prezidento potvarkio, kuriuo Rusija atsisako save laikyti TBT Romos statuto šalimi;

7.  ragina Rusijos vyriausybę imtis konkrečių skubių veiksmų, siekiant vykdyti visus EŽTT sprendimus prieš Rusiją; šiuo požiūriu apgailestauja, kad naujais 2015 m. gruodžio mėn. priimtais teisės aktais Rusijos Federacija suteikė teisę savo Konstituciniam teismui panaikinti EŽTT sprendimus;

8.  primygtinai ragina Tarybą parengti vieningą politiką Rusijos atžvilgiu, pagal kurią 28 ES valstybės narės ir ES institucijas būtų įpareigotos laikytis tvirtos bendros pozicijos žmogaus teisių vaidmens klausimu ES ir Rusijos santykių bei pagarbos tarptautinei teisei srityse; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę, taip pat Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją parengti svarią ir konkrečią strategiją Rusijos pilietinei visuomenei ir organizacijoms paremti pasinaudojant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone;

9.  ragina Tarybą priimti tikslines sankcijas ir nubausti tuos, kurie turi atsakyti už netinkamą elgesį su I. Dadinu ir kitais žmogaus teisių aktyvistais;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją EIVT, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai bei Rusijos Federacijos Prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 68 E, 2014 3 7, p. 13. (2) OL C 65, 2016 2 19, p. 150. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0253. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0258. (5) OL C 274, 2016 7 27, p. 21. (6) OL C 316, 2016 8 30, p. 126. (7) OL C 407, 2016 11 4, p. 35. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0314.

2016 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo toliau teikti makrofinansinę pagalbą Jordanijos Hašimitų Karalystei (COM(2016)0431 – C8-0242/2016 – 2016/0197(COD))

P8_TA(2016)0447 A8-0296/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0431),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 212 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0242/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos bendrą pareiškimą, priimtą tuo pačiu metu, kaip 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 778/2013/ES, pagal kurį Gruzijai suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba(1),

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto laišką ir į Biudžeto komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 4 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8–0296/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. lapkričio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2016/..., kuriuo Jordanijos Hašimitų Karalystei suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2016/2371.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas

Atsižvelgiant į fiskalines problemas ir ypatingas aplinkybes, su kuriomis Jordanija susiduria dėl to, kad joje šiuo metu yra daugiau kaip 1,3 mln. sirų, Komisija 2017 m., jei tinkama, pateiks naują pasiūlymą dėl MFP tolesnio teikimo Jordanijai ir jos padidinimo, sėkmingai pabaigus antrąją MFP programą ir su sąlyga, kad bus įvykdytos įprastinės sąlygos tokios rūšies pagalbai gauti, įskaitant naują Komisijos atliktą Jordanijos išorės finansavimo poreikių vertinimą. Ši Jordanijai itin svarbi pagalba padėtų jai išlaikyti makroekonominį stabilumą ir drauge toliau siekti rezultatų vystymosi srityje ir toliau įgyvendinti šalies reformų darbotvarkę.

(1) OL L 218, 2013 8 14, p. 15.

2016 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (nauja redakcija) (COM(2014)0167 – C7-0112/2014 – 2014/0091(COD))

P8_TA(2016)0448 A8-0011/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0167),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, į 53 , 62 straipsnius ir į 114 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0112/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Nyderlandų Atstovų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 4 d. Teisės reikalų komiteto laišką Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 30 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0011/2016),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. lapkričio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/... dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (nauja redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2016/2341.)

(1) OL C 451, 2014 12 16, p. 109. (2) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

2016 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Sirijoje (2016/2933(RSP))

P8_TA(2016)0449 RC-B8-1249/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Sirijos, taip pat į 2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją(1),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartijos principus,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl grupuočių „Da’esh“ ir „Jabhat Fateh al-Sham“ ir dėl konflikto Sirijos Arabų Respublikoje, ypač rezoliucijas 2118 (2013), 2139 (2014), 2165 (2014), 2191 (2014), 2199 (2015), 2254 (2015), 2258 (2015) ir 2268 (2016),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 17 d. Tarybos išvadas ir 2016 m. vasario 18 ir 19 d., ir 2016 m. spalio 20 ir 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir už humanitarinę pagalbą ir civilinę saugą atsakingo Komisijos nario Christoso Stylianideso bendrus pareiškimus: 2016 m. rugsėjo 16 d. dėl Sirijos, 2016 m. rugsėjo 20 d. dėl oro antskrydžių prieš JT ir Sirijos Raudonojo Pusmėnulio draugijos humanitarinės pagalbos vilkstinę, 2016 m. rugsėjo 24 d. dėl padėties Alepe, 2016 m. spalio 2 d. dėl skubios humanitarinės pagalbos teikimo Alepui iniciatyvos ir 2016 m. spalio 25 d. dėl būtinybės pristatyti humanitarinę pagalbą į Alepą,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos įsteigtos Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos ataskaitas ir 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2016 m. spalio 21 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Sirijos Arabų Respublikos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 17 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir Tarptautinio baudžiamojo teismo pareiškimą dėl Rusijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi einant šeštiems konflikto metams dėl kraštutinio smurto ir brutalumo Sirijoje mirė daugiau nei 400 000 žmonių, o daugiau nei 13 mln. žmonių reikalinga humanitarinė pagalba; kadangi numatoma, kad 2016 m. 8,7 mln. žmonių bus perkelta pačioje Sirijoje, o 4,8 mln. pabėgo iš šalies;

B.  kadangi Sirijoje neslūgsta mūšiai ir bombardavimai, o humanitarinė padėties dar labiau pablogėjo; kadangi Alepas tebėra Sirijos konflikto židinys, tačiau kovos taip pat tebesitęsia Hamoje, Idlibe, Sirijos šiaurės vakarinėje dalyje, Damasko priemiesčiuose ir Deir ez Zore; kadangi daugiau kaip keturi milijonai žmonių gyvena apgultuose miestuose ir sunkiai pasiekiamose vietovėse, kuris buvo sunaikinta itin svarbi vandens ir elektros energijos tiekimo infrastruktūra; kadangi, nepaisant vienašališkų B. al-Assado režimo ir Rusijos paskelbtų humanitarinių pertraukų, rytų Alepo ir kitų apgultų miestų, pvz., sukilėlių kontroliuojamo Zabadanio miesto ir vyriausybės kontroliuojamų Idlibo provincijos kaimų Kefraya ir Al-Fu'ah, gyventojai kenčia nuo didelio svarbiausių maisto produktų ir vaistų trūkumo; kadangi nuo 2016 m. liepos mėn. apgultų rytų Alepo rajonų nepasiekė jokia humanitarinė pagalba;

C.  kadangi Alepe ir visoje Sirijoje patiriama nuolatinė sveikatos krizė; kadangi pagal UNICEF duomenis daugiau negu du trečdaliai sirų regione neturi nuolatinės prieigos prie vandens, o beveik 6 mln. vaikų reikia skubios gyvybių gelbėjimo pagalbos;

D.  kadangi sunkių tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų yra padariusios visos konflikto šalys, tačiau sunkiausius iš jų – Rusijos ir Irano remiamas B. al-Assado režimas: civilių gyvenamose teritorijose naudojami nerinklūs ginklai, padegamosios, vamzdinės ir įtvirtinimus griaunančios bombos, taip pat medžiagos, pagal Konvenciją dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo laikomos cheminiu ginklu; kadangi nebuvo laikomasi atsargumo ir proporcingumo principų; kadangi buvo tyčia taikomasi į civilių gyvenamas vietoves, mokyklas, ligonines, humanitarinės pagalbos darbuotojus ir pabėgėlių stovyklas; kadangi karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui vykdytojai neturėtų likti nenubausti;

E.  kadangi JT įgaliota Nepriklausoma tarptautinė tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisija ir žmogaus teisių grupės surinko įrodymus, jog Sirijos vyriausybė nežmoniškomis sąlygomis kalina mažiausiai 200 000 žmonių; kadangi per pastaruosius metus nuo kankinimų ir ligų Sirijos vyriausybės kalėjimuose mirė tūkstančiai sirų; kadangi labai dažni priverstiniai dingimai ir labai paplitusi siaubinga prievarta prieš kalinius; kadangi Sirijos valdžios institucijos mėgino informaciją apie savo kalinimo įstaigas išlaikyti paslaptyje neleisdama į jas patekti pripažintiems tarptautiniams kalinimo įstaigų stebėtojams; kadangi Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovams nuo 2011 m. buvo leista apsilankyti tik keliuose kalėjimuose;

F.  kadangi pasaulis ne kartą buvo pasibaisėjęs grupuotės „Da’esh“ ir kitų džihadistų grupuočių žvėriškumu, žiauriomis egzekucijomis ir baisia seksualine prievarta, grobimais, kankinimais, priverstiniu atvertimu į islamą ir moterų ir mergaičių vergove; kadangi vaikai verbuojami ir naudojami teroristiniams išpuoliams vykdyti; kadangi grupuotė „Da’esh“ vis dar kontroliuoja dideles Sirijos ir Irako teritorijos dalis; kadangi grupuotė „Da’esh“ vykdo religinių ir etninių mažumų genocidą ir itin žiaurius kankinimus ir naikina kultūros paveldą; kadangi didelį susirūpinimą kelia grupuotės „Da’esh“ kontroliuojamų teritorijų gyventojų gerovė ir tai, kad per išlaisvinimo kampaniją gali būti naudojami kaip gyvieji skydai;

G.  kadangi grupuotė „Jabhat Fateh al-Sham“, anksčiau vadinta „al Nusra“ frontu, Sirijoje veikiantis organizacijos „al Quaeda“ padalinys, yra teroristinė organizacija, atmetanti vykdant derybas pasiekiamų politinių permainų ir įtraukios demokratinės ateities Sirijoje galimybę;

H.  kadangi Sirija pasirašė Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą, tačiau jo neratifikavo; kadangi JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-moon ne kartą paragino JT Saugumo Tarybą dėl padėties Sirijoje kreiptis į TBT; kadangi Rusija ir Kinija stabdo atsakomybės Sirijoje klausimo sprendimo pažangą vetuodamos visas Saugumo Tarybos rezoliucijas, kuriomis Teismui būtų suteikti įgaliojimai ištirti baisius nusikaltimus, įvykdytus per konfliktą Sirijoje; kadangi 2016 m. lapkričio 16 d. Rusija nusprendė nebebūti Romos statutą pasirašiusia šalimi; kadangi atsakomybės nebuvimas skatina tolesnius žiaurumus ir apsunkina aukų kančias;

I.  kadangi visoms konflikte dalyvaujančioms valstybėms ir šalims reikia priminti jų įsipareigojimus pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2254 (2015), ypač įpareigojimą nutraukti bet kokias atakas prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą ir įpareigojimą visoje šalyje užtikrinti humanitarinės pagalbos teikimą; kadangi Europos Sąjunga turi naudotis visomis savo turimomis priemonėmis, įskaitant ribojamąsias priemones, siekiant užtikrinti, kad visos šalys laikytųsi šios rezoliucijos;

J.  kadangi ES yra viena iš pagrindinių humanitarinės pagalbos žmonėms, bėgantiems nuo istorinės reikšmės smurto ir pražūties Sirijoje, teikėjų; kadangi tarptautiniu mastu trūksta vieningumo ir dėl to gerokai sunkiau vykdant derybas nutraukti karą Sirijoje;

1.  dar kartą reiškia didelį susirūpinimą dėl nesiliaujančių mūšių, bombardavimų ir blogėjančios humanitarinės padėties Sirijoje; griežtai smerkia visus išpuolius prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą, visų apgulčių Sirijoje tęsimą ir humanitarinės pagalbos, teikiamos Sirijos gyventojams, kuriems jos reikia, trūkumą; ragina visas šalis sudaryti sąlygas nekliudomai ir nuolat teikti humanitarinę pagalbą ir tiekti būtiniausias prekes, visų pirma į nusiaubtas ir sunkiai pasiekiamas vietoves; pabrėžia, kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę draudžiama tyčia sukelti badą, ir ragina visas šalis nedelsiant leisti iš rytinio Alepo ir visų kitų apgultų vietovių evakuoti ligonius;

2.  kuo griežčiausiai smerkia žiaurumus ir plačiai paplitusius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos, padedant Rusijai ir Iranui, padarė B. al-Assado režimo pajėgos, taip pat žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos padarė nevalstybinės ginkluotos teroristų grupuotės, visų pirma grupuotės „Da’esh“ ir „Jabhat Fateh al-Sham“ ir kitos džihadistų grupuotės;

3.  reikalauja nedelsiant nutraukti bombardavimą ir beatodairiškas atakas prieš civilius; pažymi, kad visos šalys daugiausia dėmesio turi skirti civilių apsaugai, nepaisant jų etninės kilmės ar religinių įsitikinimų, ir šiuo tikslu imtis visų tinkamų priemonių; griežtai smerkia ginkluotų opozicinių grupuočių nesirenkant taikinio vykdomus gausius civilių gyventojų apgyvendintų vakarinio Alepo priemiesčių apšaudymus raketomis; pabrėžia, jog sužeidžiama ir žūsta daug civilių, įskaitant vaikus; ragina visas konflikto šalis imtis reikiamų veiksmų civiliams apsaugoti, laikantis tarptautinės teisės, įskaitant į civilinius objektus, pvz., medicinos centrus, mokyklas ir vandens stotis, nukreiptų atakų nutraukimą nedelsiant demilitarizuojant tokius objektus, siekiant užkirsti kelią karinių pozicijų nustatymui tankiai apgyvendintose vietovėse ir suteikiant galimybę evakuoti sužeistuosius ir civilius, norinčius išvykti iš apgultų vietovių; pabrėžia, kad pagrindinė atsakomybė už Sirijos gyventojų apsaugą tenka Sirijos režimui;

4.  giria humanitarinę pagalbą teikiančių darbuotojų pastangas siekiant nugabenti labai reikalingą pagalbą, maistą, vandenį ir vaistus į konflikto spąstus patekusiems asmenims, ir primygtinai ragina visas konflikte dalyvaujančias šalis užtikrinti, kad humanitarinę pagalbą teikiančios agentūros galėtų saugiai ir be kliūčių pasiekti nuo karo nukentėjusius civilius;

5.  ragina ES institucijas ir valstybes nares teikti visapusišką paramą JT ir Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai (CGUO), siekiant toliau tirti, kaip visos šalys Sirijoje naudoja ir naikina cheminius ginklus; griežtai reikalauja, kad už cheminių ginklų naudojimą atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn; pritaria CGUO Jungtinio tyrimo mechanizmo įgaliojimų išplėtimui siekiant nustatyti asmenis, atsakingus už cheminių ginklų panaudojimą Sirijoje;

6.  reiškia susirūpinimą dėl sulaikytųjų neteisėto kalinimo, kankinimo, netinkamo elgesio su jais, priverstinio dingimo ir žudymo režimo kalėjimuose ir slaptuose sulaikymo centruose, kuriuos prižiūri užsienio remiami kovotojai; ragina Sirijos valdžios institucijas, prižiūrinčias šiuos sulaikymo centrus, liautis vykdžius mirties bausmes ir nutraukti nežmonišką elgesį;

7.  ragina nedelsiant vadovaujantis 2014 m. vasario 22 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2139 paleisti nepagrįstai sulaikytus asmenis ir nutraukti kankinimus, kitą netinkamą elgesį bei prievartinio dingimo praktiką; ragina nedelsiant užtikrinti tarptautiniams kalinimo įstaigų stebėtojams, pvz., TRKK, galimybę stebėti visų kalinamųjų Sirijoje padėtį ir teikti kalinamų asmenų šeimoms informaciją ir paramą;

8.  primena, kad griežtai smerkia B. al-Assado režimo, grupuočių „Da’esh“ ir „Jabhat Fateh al-Sham“ ir kitų teroristinių organizacijų įvykdytus žiaurumus, kurie gali būti laikomi sunkiais karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui; pritaria NATO penketo (Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės) bei Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai raginimui visoms Sirijoje kovojančioms ginkluotoms grupuotėms nutraukti bendradarbiavimą su grupuote „Jabhat Fateh al-Sham“; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu veiksmingai užkirsti kelią grupuotės „Da’esh“ finansavimui, sulaikyti užsienio kovotojus ir sustabdyti ginklų tiekimą džihadistų grupuotėms; ragina Sirijos opoziciją aiškiai atsiriboti nuo tokių ekstremistinių veikėjų ir ideologijos; primena, kad pastangos turėtų būti telkiamos siekiant įveikti grupuotę „Da’esh“ ir kitas JT įvardytas teroristų grupuotes; ragina imtis veiksmų, kad materialinė ir finansinė parama nepasiektų žmonių, grupių, įmonių ir subjektų, siejamų su JT nustatytomis teroristinėmis grupuotėmis;

9.  dar kartą ragina imtis priemonių, kad tie, kurie yra kalti dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, pajustų pasekmes ir būtų patraukti atsakomybėn; pabrėžia, kad tie, kurie vykdo nusikaltimus prieš religines, etnines ir kitas grupes bei mažumas taip pat turėtų būti teisiami; lieka įsitikinęs, kad šį konfliktą bus galima veiksmingai išspręsti ir tvarią taiką Sirijoje pasiekti, tik užtikrinus atsakomybę už padarytus nusikaltimus; mano, kad atsakomybės už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui klausimas neturėtų būti politizuojamas: pareiga gerbti tarptautinę humanitarinę teisę visomis aplinkybėmis tenka visoms konflikte dalyvaujančioms šalims ir visi, darantys tokius nusikaltimus, turi žinoti, kad anksčiau ar vėliau jie už juos atsakys;

10.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad visi asmenys, atsakingi už tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus stotų prieš teismą taikant tinkamus, nešališkus tarptautinius baudžiamojo teisingumo mechanizmus arba nacionaliniuose teismuose pagal visuotinės jurisdikcijos principą; dar kartą tvirtina, kad pritaria tam, jog Sirijos byla būtų perduota TBT, tačiau, atsižvelgdamas į Saugumo Tarybos neveiksnumą sprendžiant šį klausimą, primena savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms imtis vadovaujamo vaidmens Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ir apsvarstyti galimybę sukurti Sirijos karo nusikaltimų teismą, kol byla neperduota TBT; atkreipia dėmesį į Sirijos atsakomybę už proceso eigą pasibaigus konfliktui ir skatinant sutaikinimą;

11.  palankiai vertina ir pabrėžia itin didelę vietos ir tarptautinių pilietinės visuomenės organizacijų darbo svarbą renkant padarytų karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir kitų pažeidimų, įskaitant kultūros paveldo naikinimą, dokumentinius įrodymus; ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti papildomą ir visapusišką paramą šiems subjektams;

12.  smerkia Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pasitraukti iš TBT, kartu atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos Federacija niekada faktiškai neratifikavo Romos statuto ir kad laikas, kuriuo buvo priimtas šis sprendimas, kenkia šalies patikimumui ir leidžia daryti išvadas dėl Rusijos įsipareigojimo užtikrinti tarptautinį teisingumą;

13.  palankiai vertina 2016 m. spalio 17 d. Tarybos išvadas dėl Sirijos ir 2016 m. spalio 20 ir 21 d. įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas dėl Sirijos; pritaria ES raginimui nutraukti visus karinius skrydžius virš Alepo miesto, nedelsiant nutraukti karo veiksmus – ši veikla turi būti stebima taikant tvirtą ir skaidrų mechanizmą, nutraukti apsiaustis ir visas konflikto šalis įtikinti, kad visoje šalyje būtų sudarytos visos sąlygos nekliudomai ir tvariai teikti humanitarinę pagalbą;

14.  teigiamai vertina Sirijai ir asmenims, kurie yra atsakingi už šalies civilių gyventojų represijas, taikomų ES ribojamųjų priemonių peržiūrą; pabrėžia, kad ES turėtų apsvarstyti visas prieinamas galimybes, įskaitant neskraidymo zoną virš Alepo miesto, siekiant užtikrinti, kad visi nusikaltėliai atsakytų už baisiausius žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą jomis, jei toliau bus vykdomi žiaurumai ir akivaizdžiai nepaisoma humanitarinės teisės;

15.  reikalauja, kad visi gerbtų Sirijos etninių ir religinių mažumų, įskaitant krikščionis, teisę toliau oriai, lygiateisiškai ir saugiai gyventi savo istorinėse ir tradicinėse tėvų žemėse bei visapusiškai ir nevaržomai praktikuoti savo religiją ir įsitikinimus, nepatiriant prievartos, smurto ar diskriminacijos; remia religijų dialogą, kad būtų skatinamas abipusis supratimas ir kovojama su fundamentalizmu;

16.  primygtinai ragina visus Tarptautinės paramos Sirijai grupės dalyvius atnaujinti derybas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas paskelbti stabilias paliaubas ir aktyviau dirbti siekiant ilgalaikio politinio sprendimo Sirijoje; pabrėžia, kad regiono veikėjams, ypač kaimyninėms šalims, tenka ypatinga atsakomybė;

17.  dar kartą ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai atnaujinti veiksmus kuriant bendrą ES Sirijos strategiją; palankiai vertina ir visapusiškai remia paskutiniąsias Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini iniciatyvas, kuriomis, vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos įgaliojimais, siekiama sugrąžinti konflikte dalyvaujančias šalis prie derybų stalo ir atnaujinti politinį procesą Ženevoje; su susidomėjimu atkreipia dėmesį į jos surengtas regionines derybas su Iranu ir Saudo Arabija ir mano, kad jos veikla turės pridėtinės vertės ir bus naudinga remiant Jungtinių Tautų specialiojo pasiuntinio Staffano de Misturos darbą; ragina visas konflikte dalyvaujančias šalis kuo greičiau atnaujinti ir intensyviau vesti politines derybas, kol bus pasiektos naujos ir stabilios paliaubos, kurios turi būti nustatytos ir į kurias reikėtų įtraukti nuostatas, pagal kurias po konflikto Sirijoje būtų užtikrinamas teisingumas pereinamuoju laikotarpiu; pabrėžia, kad šios taikos derybos turėtų padėti nutraukti karo veiksmus ir užtikrinti perėjimą prie Sirijos vadovaujamo ir organizuojamo politinio proceso; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį ES gali atlikti rekonstrukcijos ir susitaikymo po konflikto procese;

18.  pakartoja, kad visapusiškai remia Alepo miestui skirtos ES humanitarinės iniciatyvos įgyvendinimą, ir ragina visas šalis palengvinti šį įgyvendinimo procesą;

19.  palankiai vertina 2016–2018 m. partnerystės su Jordanija ir 2016–2020 m. partnerystės su Libanu prioritetus ir susitarimus; pažymi, kad susitarimai yra sistema, pagal kurią tarpusavio įsipareigojimai, prisiimti 2016 m. vasario 4 d. Londono konferencijoje „Parama Sirijai ir visam regionui“, tampa veiksmais; atkreipia dėmesį į didėjančius finansinius poreikius ir nuolatinį finansavimo trūkumą, susijusį su Sirijos kaimynystėje esančioms šalims teikiama humanitarine pagalba; ragina ES valstybes nares įgyvendinti savo įsipareigojimus ir teikti labai reikalingą paramą JT, jų specializuotųjų agentūrų ir kitų humanitarinės veiklos vykdytojų teikiamai humanitarinei pagalbai milijonams tiek šalies viduje, tiek priimančiosiose šalyse ir bendruomenėse perkeltų sirų;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Tarptautinės paramos Sirijai grupės nariams ir visoms kitoms konflikto šalims.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0382.

2016 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Turkijos santykių (2016/2993(RSP))

P8_TA(2016)0450 RC-B8-1276/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl žurnalistų padėties Turkijoje(1) ir 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl 2015 m. ataskaitos dėl Turkijos(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 9 d. Komisijos paskelbtą 2016 m. metinę ataskaitą dėl Turkijos (SWD(2016)0366),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. ES derybų programą Turkijai,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 18 d. Tarybos išvadas dėl Turkijos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 231/2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)(3),

–  atsižvelgdamas į teisę į saviraiškos laisvę, įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijoje (EŽTK) ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (TPPTP), kurių šalis yra Turkija,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro memorandumus,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2016 m. liepos 26 d. pareiškimą dėl priemonių, kurių imtasi paskelbus nepaprastąją padėtį Turkijoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Europos Sąjunga ir Europos Parlamentas griežtai pasmerkė nepavykusį karinį perversmą Turkijoje ir pripažino teisėtą Turkijos valdžios institucijų pareigą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie atsakingi už mėginimą įvykdyti šį perversmą ir su juo susiję;

B.  kadangi Turkija yra svarbi partnerė ir tikimasi, kad, kaip šalis kandidatė, ji laikysis aukščiausių demokratijos standartų, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principui, pagrindinėms laisvėms ir visuotinei teisei į teisingą bylos nagrinėjimą; kadangi nuo 1950 m. Turkija yra Europos Tarybos narė, taigi turi laikytis EŽTK;

C.  kadangi represinės priemonės, kurių Turkijos vyriausybė ėmėsi paskelbus nepaprastąją padėtį, yra neproporcingos ir pažeidžia Turkijos konstitucijos saugomas pagrindines teises ir laisves, demokratines vertybes, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, bei TPPTP; kadangi nuo tada, kai buvo mėginta įvykdyti perversmą, valdžios institucijos suėmė 10 Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos narių, priklausančių opozicinei Liaudies demokratinei partijai (HDP), ir apie 150 žurnalistų (tai didžiausias pasaulyje tokių suėmimų skaičius); kadangi sulaikyti 2 386 teisėjai ir prokurorai bei 40 000 kitų asmenų, iš kurių daugiau kaip 31 000 tebėra suimti; kadangi, remiantis Komisijos 2016 m. ataskaita dėl Turkijos, 129 000 viešojo sektoriaus darbuotojai tebėra nušalinti (66 000) arba buvo atleisti (63 000), nors daugumai jų iki šiol nepateikti jokie kaltinimai;

D.  kadangi Turkijos Prezidentas R. T. Erdogan ir Turkijos vyriausybės nariai paskelbė ne vieną pareiškimą dėl mirties bausmės grąžinimo; kadangi Taryba savo 2016 m. liepos 18 d. išvadose dėl Turkijos pakartojo, kad tvirtas mirties bausmės atsisakymas yra esminis Sąjungos acquis aspektas;

E.  kadangi yra kilęs didelis susirūpinimas dėl sąlygų, kuriomis laikomi po žlugusio mėginimo įvykdyti perversmą sulaikyti ir suimti asmenys, taip pat dėl griežtų saviraiškos laisvės bei spaudos ir žiniasklaidos suvaržymų Turkijoje;

F.  kadangi derybų programos 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jei Turkijoje būtų nuolat rimtai pažeidžiami laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principai, kuriais grindžiama Sąjunga, Komisija savo iniciatyva arba paprašyta trečdalio valstybių narių rekomenduotų stabdyti derybas ir pasiūlytų sąlygas deryboms galimai atnaujinti;

G.  kadangi laikinas derybų sustabdymas reikštų, kad dabartinės derybos būtų įšaldytos, nebūtų pradėtos derybos dėl jokių naujų skyrių ir nebūtų imtasi jokių naujų iniciatyvų, susijusių su ES derybų programa Turkijai;

1.  griežtai smerkia neproporcingas represines priemones, kurių Turkijoje imtasi po nesėkmingo mėginimo įvykdyti karinį perversmą 2016 m. liepos mėn.; tebėra įsipareigojęs išsaugoti Turkijos saitus su ES; tačiau ragina Komisiją ir valstybes nares inicijuoti laikiną vykstančių stojimo derybų su Turkija įšaldymą;

2.  yra pasiryžęs persvarstyti savo poziciją, kai Turkijoje bus atsisakyta neproporcingų priemonių, taikomų paskelbus nepaprastąją padėtį; savo vertinimą pagrįs atsižvelgdamas į tai, ar visoje šalyje atkurta pagarba teisinės valstybės principui ir žmogaus teisėms; mano, kad tinkamas metas imtis tokio vertinimo būtų atšaukus nepaprastąją padėtį;

3.  pakartoja, kad, Turkijos vyriausybei grąžinus mirties bausmę, stojimo procesas būtų oficialiai sustabdytas;

4.  pažymi, kad iki šiol Turkija nėra įgyvendinusi 7 iš 72 vizų režimo liberalizavimo plano reikalavimų, keletas kurių yra ypač svarbūs;

5.  pažymi, kad Turkijai svarbus muitų sąjungos stiprinimas; pabrėžia, kad darbo, susijusio su muitų sąjungos stiprinimu, sustabdymas šaliai turėtų didelių ekonominių padarinių;

6.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl pareiškimų, kuriais abejojama Lozanos sutartimi – remiantis ja buvo apibrėžtos šiuolaikinės Turkijos sienos ir prisidėta prie beveik šimtą metų trunkančios taikos ir stabilumo regione užtikrinimo;

7.  ragina Komisiją laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje dėl PNPP, kurią numatyta parengti 2017 m., atsižvelgti į naujausius įvykius Turkijoje; prašo Komisijos išanalizuoti galimybę padidinti paramą Turkijos pilietinei visuomenei naudojantis Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone;

8.  ragina Europos Komisiją, Europos Tarybą ir Venecijos komisiją pasiūlyti papildomą teisminę pagalbą Turkijos valdžios institucijoms;

9.  pabrėžia, kad ES ir Turkijos santykiai strategiškai svarbūs abiem šalims; pripažįsta, kad Turkija yra svarbi ES partnerė, tačiau politinę valią bendradarbiauti turi rodyti abi partnerystės šalys; mano, kad Turkija tokios politinės valios nerodo, nes dėl vyriausybės veiksmų Turkija vis labiau tolsta nuo Europos kelio;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Turkijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0423. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0133. (3) OL L 77, 2014 3 15, p. 11.

2016 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) (2016/2966(RSP))

P8_TA(2016)0451 B8-1235/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 19, 157 ir 216 straipsnius,

–  atsižvelgdamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21, 23, 24 ir 25 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Jungtinių Tautų ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į vėlesnius galutinius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000), „Pekinas + 10“ (2005), „Pekinas + 15“ (2010) ir „Pekinas + 20“ (2015),

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių, ypač moterų teisių, srities teisines priemones, pvz., JT Chartiją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos fakultatyvinį protokolą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir negrąžinimo principo ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 34/180 patvirtintos Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 11 straipsnio 1 dalies d punktą,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo(2), 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų(3) ir 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl JT Moterų padėties komisijos 57-osios sesijos. Visų formų smurto prieš moteris ir mergaites prevencija ir panaikinimas(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų jų diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į Europos pridėtinės vertės vertinimą(6),

–  atsižvelgdamas į 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietybės programą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (angl. Strategic engagement for gender equality 2016-2019) (SWD(2015)0278),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. trijų (ES pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių grupės deklaraciją dėl lyčių lygybės, kurią pateikė Nyderlandai, Slovakija ir Malta,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas“, paskelbtą 2014 m. kovo mėn.,

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai(7),

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio(8) ir į Reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose(9),

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos(10) ir į Direktyvą 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR(11),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į Komisijos galimo ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos planą, paskelbtą 2015 m. spalio mėn.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo pasirašymo ir sudarymo Europos Sąjungos vardu (COM(2016)0111 ir COM(2016)0109),

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl ES prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) (O-000121/2016 – B8-1805/2016 ir O-000122/2016 – B8-1806/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi lyčių lygybė yra pagrindinė ES vertybė – kaip pripažįstama Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje – kurią ES įsipareigojo integruoti į visas veiklos sritis, ir kadangi lyčių lygybė yra būtina, kaip strateginis tikslas, siekiant bendrų strategijos „Europa 2020“ augimo, užimtumo ir socialinės įtraukties tikslų;

B.  kadangi teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra pagrindinė teisė, pripažįstama Europos Sąjungos sutartyse, taip pat giliai įsišaknijusi Europos visuomenėje, ir kadangi ši teisė yra būtina tolesniam visuomenės vystymuisi ir turėtų būti taikoma teisės aktuose, praktikoje, teismų praktikoje ir kasdieniame gyvenime;

C.  kadangi Direktyvoje 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, smurtas dėl lyties apibrėžiamas kaip smurtas, kuris yra nukreiptas į asmenį dėl to asmens lyties, lytinės tapatybės ar lytinės raiškos arba nuo kurio neproporcingai nukenčia tam tikros lyties asmenys; kadangi dėl to aukos gali patirti fizinę, seksualinę, emocinę ar psichologinę žalą arba ekonominių nuostolių, tuo pačiu gali būti padarytas poveikis jų šeimos nariams ir giminaičiams, taip pat visai visuomenei; kadangi smurtas dėl lyties yra kraštutinė diskriminacijos forma ir pažeidžia pagrindines aukos teises ir laisves, kurios yra tiek lyčių nelygybės priežastis, tiek padarinys; ir kadangi smurtas prieš moteris ir mergaites apima smurtą artimoje aplinkoje, seksualinį smurtą (įskaitant išžaginimą, lytinę prievartą ir priekabiavimą), prekybą žmonėmis, vergiją, įskaitant naujų formų patyčias prieš moteris ir mergaites internete, ir įvairių formų žalingą praktiką, pavyzdžiui, priverstines santuokas, moterų lyties organų žalojimą ir vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės;

D.  kadangi smurtas prieš moteris ir smurtas dėl lyties tebėra plačiai paplitęs reiškinys visoje ES; kadangi, 2014 m. Pagrindinių teisių agentūros surengto tyrimo dėl smurto prieš moteris ir kitų esamų tyrimų duomenimis, trečdalis visų Europoje gyvenančių moterų bent kartą būdamos suaugusios patyrė fizinio ar seksualinio smurto veiksmus, 20 proc. jaunų moterų (18–29 metų amžiaus) patyrė seksualinį priekabiavimą internete, viena iš penkių moterų (18 proc.) buvo persekiojama, viena iš dvidešimties buvo išprievartauta ir daugiau kaip viena iš dešimties patyrė seksualinį smurtą nesant sutikimui arba panaudojus jėgą; kadangi atlikus šį tyrimą taip pat paaiškėjo, kad apie daugumą smurto atvejų nebuvo pranešta jokioms valdžios institucijoms, o tai rodo, kad viktimizacijos tyrimai kartu su administracinio pobūdžio statistiniais duomenimis yra labai svarbūs siekiant susidaryti išsamų vaizdą apie įvairių formų smurtą prieš moteris; ir kadangi reikia papildomų priemonių siekiant paskatinti moteris smurto aukas pranešti apie savo patirtį ir siekti pagalbos, taip pat užtikrinti, kad paslaugų teikėjai galėtų patenkinti aukų poreikius ir jas informuoti apie jų teises ir esamas paramos formas;

E.  kadangi, Europos pridėtinės vertės vertinimo duomenimis, 2011 m. metinės ES išlaidos dėl smurto prieš moteris ir smurto dėl lyties siekė 228 mlrd. EUR (t. y. 1,8 proc. ES BVP), iš kurių išlaidos visuomeninėms ir valstybinėms paslaugoms per metus sudaro 45 mlrd. EUR, o nepasiekti ekonominiai rezultatai įvertinti 24 mlrd. EUR;

F.  kadangi Komisija savo dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ pabrėžė, kad smurtas prieš moteris ir smurtas dėl lyties, kuris kenkia moterų sveikatai ir gerovei, profesiniam gyvenimui, finansinei nepriklausomybei ir ekonomikai, yra viena iš pagrindinių problemų, kurios turi būti sprendžiamos, siekiant užtikrinti tikrą lyčių lygybę;

G.  kadangi smurtas prieš moteris pernelyg dažnai laikomas asmeniniu klausimu ir yra pernelyg lengvai toleruojamas; kadangi iš tiesų tai yra pagrindinių teisių pažeidimas ir sunkus nusikaltimas, už kuriuos turi būti baudžiama; kadangi nusikaltėlių nebaudžiamumas turi baigtis siekiant pralaužti užburtą moterų ir mergaičių, kurios yra smurto aukos, tylos ir vienišumo ratą;

H.  kadangi nė viena atskira priemonė nepadės panaikinti smurto prieš moteris ir smurto dėl lyties, o imantis suderintų veiksmų infrastruktūros, teisės, teismų, priverstinio vykdymo, kultūros, švietimo, socialinėje, sveikatos ir kitose su paslaugų teikimu susijusiose srityse galima gerokai padidinti informuotumą ir sumažinti smurtą ir jo padarinius;

I.  kadangi dėl tokių veiksnių, kaip etninė kilmė, religija arba tikėjimas, sveikata, civilinė būklė, būstas, migracijos statusas, amžius, negalia, klasė, seksualinė orientacija, lyties tapatybė ir lyties raiška, moterys gali turėti specialių poreikių ir būti mažiau apsaugotos nuo daugialypės diskriminacijos, o tai reiškia, kad joms reikėtų suteikti ypatingą apsaugą;

J.  kadangi patvirtinus ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų moterų diskriminacija, taip pat konkretų skyrių dėl moterų apsaugos ES nuo smurto dėl lyties ES strateginėje programoje žmogaus teisių srityje ir susijusiame veiksmų plane aiškiai parodyta, kad ES turi politinės valios moterų teisių klausimą laikyti pirmenybiniu ir imtis ilgalaikių veiksmų šioje srityje; kadangi žmogaus teisių politikos krypčių išorės ir vidaus aspektų suderinamumas kartais gali atskleisti kalbų ir veiksmų atotrūkį;

K.  kadangi Sąjungos piliečiai ir gyventojai nevienodai saugomi nuo smurto dėl lyties, nes nėra nuoseklios sistemos ir skiriasi valstybių narių politika ir teisės aktai, inter alia, nusikaltimų apibrėžties ir teisės aktų taikymo srities atžvilgiu, todėl jie yra mažiau apsaugoti nuo smurto;

L.  kadangi 2016 m. kovo 4 d. Komisija pasiūlė, kad ES prisijungtų prie Stambulo konvencijos – pirmosios teisiškai privalomos priemonės dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo tarptautiniu lygmeniu;

M.  kadangi konvenciją pasirašė visos ES valstybės narės, tačiau tik keturiolika ją ratifikavo;

N.  kadangi ratifikavus konvenciją nebus pasiekta rezultatų, nebent bus užtikrintas tinkamas jos vykdymas ir pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių bus skiriama smurto prieš moteris ir smurto dėl lyties prevencijai, kovai su juo ir aukų apsaugai;

O.  kadangi Stambulo konvencija grindžiama holistiniu požiūriu, kurį taikant smurto prieš moteris ir mergaites ir smurto dėl lyties klausimas sprendžiamas iš įvairių perspektyvų, tokių kaip prevencija, kova su diskriminacija, baudžiamosios teisės priemonės kovai su nebaudžiamumu, aukų apsauga ir parama, vaikų apsauga, moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų apsauga ar geresnis duomenų rinkimas; kadangi taikant šį požiūrį vadovaujant įvairiems suinteresuotiesiems subjektams (teismams, policijai ir socialinėms tarnyboms, NVO, vietos ir regioninėms asociacijoms, vyriausybei ir pan.) priimama integruota politika, derinami įvairių sričių veiksmai visais valdymo lygmenimis;

P.  kadangi Stambulo konvencija yra mišrus susitarimas, pagal kurį sudaromos sąlygos ES prisijungimui ir tuo pačiu valstybių narių prisijungimui, nes ES yra kompetentinga tokiose srityse, kaip, be kita ko, nukentėjusiųjų teisės ir apsaugos orderiai, prieglobstis ir migracija, taip pat teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose;

1.  primena, kad Komisija privalo laikytis ES sutarties 2 straipsnio ir Pagrindinių teisių chartijos ir garantuoti, skatinti lyčių lygybę bei imtis ją skatinančių veiksmų;

2.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pasirašyti Stambulo konvenciją ir užbaigti ES prisijungimą prie jos, tačiau apgailestauja dėl to, kad derybos Taryboje nevyksta tokiu pačiu greičiu;

3.  pabrėžia, kad ES prisijungimu bus užtikrinta nuosekli Europos teisinė sistema, siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui dėl lyties, kovoti su juo ir apsaugoti smurto aukas; pabrėžia, kad tai užtikrins didesnį ES vidaus ir išorės politikos suderinamumą ir veiksmingumą, geresnę ES teisės aktų, programų ir fondų, susijusių su konvencija, stebėseną, aiškinimą ir įgyvendinimą, taip pat tinkamesnį ir geresnį palyginamų desegreguotų duomenų apie smurtą prieš moteris ir smurtą dėl lyties rinkimą ES lygmeniu ir sustiprins ES atskaitomybę tarptautiniu lygmeniu; pabrėžia, kad ES prisijungus vėl bus daromas politinis spaudimas valstybėms narėms ratifikuoti šią priemonę;

4.  ragina Tarybą ir Komisiją paspartinti derybas dėl Stambulo konvencijos pasirašymo ir sudarymo;

5.  pritaria ES prisijungimui prie Stambulo konvencijos apskritai ir be išlygų;

6.  ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad Parlamentas būtų visapusiškai įtrauktas į konvencijos stebėjimo procesą po ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos, kaip numatyta SESV 218 straipsnyje;

7.  primena, kad ES prisijungimas prie Stambulo konvencijos neatleidžia valstybių narių nuo nacionalinio konvencijos ratifikavimo; todėl ragina visas valstybes nares, kurios to dar nepadarė, skubiai ratifikuoti Stambulo konvenciją;

8.  ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą konvencijos įgyvendinimo vykdymą ir skirti tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui dėl lyties, kovoti su juo ir apsaugoti aukas;

9.  mano, kad ES pastangos siekiant panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites turi būti visuminio kovos su visų formų lyčių nelygybe plano dalis; ragina patvirtinti ES strategiją dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu dėl lyties;

10.  pakartoja savo raginimą Komisijai, išsakytą 2014 m. vasario 25 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis dėl kovos su smurtu prieš moteris, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų užtikrinama nuosekli statistinių duomenų rinkimo sistema ir stipresni valstybių narių veiksmai visų pavidalų smurto prieš mergaites ir moteris ir smurto dėl lyties prevencijai ir persekiojimui, taip pat lengvai įgyvendinama teisė kreiptis į teismą;

11.  prašo Tarybos pradėti taikyti nuostatą dėl pereigos priimant vienbalsį sprendimą, kuriuo smurtas prieš moteris ir mergaites (ir kitų formų smurtas dėl lyties) būtų priskiriamas SESV 83 straipsnio 1 dalyje išvardytiems nusikaltimams;

12.  pripažįsta labai svarbų pilietinės visuomenės organizacijų atliktą darbą siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir mergaites, kovoti su juo, apsaugoti smurto aukas ir joms padėti;

13.  ragina valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus, bendradarbiaujant su Komisija, moterų NVO ir pilietinės visuomenės organizacijomis, padėti skleisti informaciją apie šią konvenciją, ES programas ir galimas lėšas, skiriamas pagal jas kovai su smurtu prieš moteris ir aukų apsaugai;

14.  ragina Komisiją ir Tarybą bendradarbiauti su Parlamentu siekiant nustatyti pažangą lyčių lygybės srityje ir prašo trijų (pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių dėti daug pastangų siekiant vykdyti savo įsipareigojimus šioje srityje; siekiant atnaujinti įpareigojimus ragina surengti ES aukščiausiojo lygio susitikimą dėl lyčių lygybės ir moterų bei mergaičių teisių;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai.

(1) OL C 407, 2016 11 4, p. 2. (2) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 53. (3) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 26. (4) OL C 24, 2016 1 22, p. 8. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0126. (6) PE 504.467. (7) OL L 315, 2012 11 14, p. 57. (8) OL L 338, 2011 12 21, p. 2. (9) OL L 181, 2013 6 29, p. 4. (10) OL L 101, 2011 4 15, p. 1. (11) OL L 335, 2011 12 17, p. 1.

2016 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2015 m. veiklą (2016/2150(INI))

P8_TA(2016)0452 A8-0331/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2015 m. veiklą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2001 m. rugsėjo 6 d. patvirtintą Europos gero administracinio elgesio kodeksą(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. sudarytą ir 2006 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį Europos Parlamento ir Europos ombudsmeno pagrindų susitarimą dėl bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtus skaidrumo ir sąžiningumo principus vykdant lobistinę veiklą,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 220 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią sakinius,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A8–0331/2016),

A.  kadangi 2016 m. gegužės 3 d. Parlamento pirmininkui oficialiai pateiktas metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2015 m. veiklą, o 2016 m. birželio 20 d. ombudsmenė Emily O’Reilly Briuselyje pristatė pranešimą Peticijų komitetui;

B.  kadangi SESV 15 straipsnyje nurodyta, jog siekiant skatinti gerą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą Europos Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai turi, kiek įmanoma, laikytis atvirumo principo;

C.  kadangi SESV 24 straipsnyje nustatytas principas, kad kiekvienas Sąjungos pilietis gali kreiptis į ombudsmeną, kurio pareigybė įsteigta pagal SESV 228 straipsnį;

D.  kadangi SESV 228 straipsniu Europos ombudsmenas įgaliotas priimti skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų ar įstaigų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai šis vykdo teismines funkcijas;

E.  kadangi SESV 258 straipsnyje nustatytas Komisijos kaip Sutarčių sergėtojos vaidmuo; kadangi šių pareigų nevykdymas arba neveikimas gali būti laikomi netinkamu administravimu;

F.  kadangi pagal SESV 298 straipsnį ES institucijos, įstaigos ir organai „remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“ ir kadangi tame pačiame straipsnyje numatyta, kad šiuo tikslu turi būti priimti specialūs antriniai teisės aktai visoms ES administracijos sritims taikytinų reglamentų pavidalu;

G.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“;

H.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas“;

I.  kadangi Mastrichto sutartimi įsteigta Europos ombudsmeno tarnyba 2015 m. paminėjo savo veiklos 20-metį ir nuo 2005 m. yra išnagrinėjusi 48 840 skundų;

J.  kadangi, remiantis 2015 m. spalio mėn. „Eurobarometro“ greitąja apklausa dėl ES pilietybės suteikiamų teisių, 83 proc. ES piliečių žino, kad ES piliečiai turi teisę pateikti skundą Komisijai, Europos Parlamentui ir Europos ombudsmenui;

K.  kadangi pagal Europos ombudsmeną netinkamas administravimas apibrėžiamas kaip blogas administravimas arba jo nebuvimas, kai institucija ar viešoji įstaiga nesilaiko teisės aktų, jai privalomų taisyklių ar principų, netaiko gero administravimo principų arba pažeidžia žmogaus teises;

L.  kadangi Gero administracinio elgesio kodeksu siekiama užkirsti kelią netinkamam administravimui; kadangi šios priemonės nauda ribota, nes ji yra neprivalomo pobūdžio;

M.  kadangi, siekiant įgyti teisėtumą ir tikėjimą tuo, kad visi sprendimai grindžiami bendru viešuoju interesu, itin svarbu užtikrinti didelį skaidrumą;

N.  kadangi dokumentų, susijusių su dideliu poveikiu socialiniam ir ekonominiam ES modeliui, taip pat dažnai darančių didelį poveikį visuomenės sveikatos ir aplinkos sritims, neskaidrumas paprastai lemia piliečių nepasitikėjimą ir apskritai nepalankią viešąją nuomonę;

O.  kadangi informatoriams tenka itin svarbus vaidmuo pranešant apie netinkamo administravimo ir kai kuriais atvejais net politinės korupcijos atvejus; kadangi dėl tokių atvejų daromas labai didelis neigiamas poveikis mūsų demokratijos kokybei; kadangi neretai pasitaiko, kad informatoriai po to patys atsiduria labai keblioje padėtyje ir pernelyg dažnai patiria neigiamas asmenines pasekmes daugeliu lygmenų – ne tik profesiniu, bet net ir baudžiamuoju; kadangi nesant tolesnės apsaugos ši žinoma ankstesnė patirtis gali asmenis ateityje atgrasyti nuo informavimo apie pažeidimus laikantis etikos principų;

P.  kadangi 2014 m. buvo įgyvendinta 90 proc. Europos ombudsmeno tarnybos sprendimų ir (arba) rekomendacijų, t. y. 10 proc. daugiau nei 2013 m.;

Q.  kadangi 2015 m. ombudsmenės iniciatyva pradėti tyrimai yra susiję su šiomis pagrindinėmis temomis: skaidrumas ES institucijose, etikos klausimai, visuomenės dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese, ES konkurencijos taisyklės ir pagrindinės teisės;

R.  kadangi Peticijų komitetas yra aktyvus Europos ombudsmenų tinklo narys; kadangi dėl šios priežasties Europos ombudsmenė komitetui perdavė 42 skundus, kurie buvo toliau nagrinėjami kaip peticijos;

1.  patvirtina Europos ombudsmenės pristatytą metinį pranešimą apie 2015 m. veiklą;

2.  sveikina Emily O’Reilly atlikus puikų darbą ir nepailstant dėjus pastangas, kad ES administracija piliečiams teiktų dar kokybiškesnes paslaugas; pripažįsta skaidrumo kaip svarbiausio elemento nusipelnant pasitikėjimą ir užtikrinant gerą administravimą svarbą – tai paaiškėja ir atsižvelgiant į didelę skundų dėl skaidrumo procentinę dalį (22,4 proc.), taigi ši tema yra dažniausiai pasitaikanti; pripažįsta strateginių tyrimų vaidmenį užtikrinant gerą administravimą ir pritaria Europos ombudsmeno tarnybos iki šiol atliktiems šios srities tyrimams;

3.  palankiai vertina nuolatines Europos ombudsmenės pastangas didinti skaidrumą vykstant deryboms dėl TPIP, šiuo tikslu teikiant pasiūlymus Komisijai; palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė daug TPIP dokumentų, taip propaguodama skaidrumą kaip vieną iš trijų savo naujosios prekybos strategijos ramsčių; dar kartą pabrėžia, kad tarptautiniuose susitarimuose, tokiuose kaip TPIP, IEPS ir kt., būtina užtikrinti didesnį skaidrumą, kaip ragino ne vienas susirūpinęs pilietis, kuris kreipėsi į Peticijų komitetą;; šiuo atžvilgiu ragina dėti daugiau ir platesnio masto pastangų, kad būtų išsaugotas Europos piliečių pasitikėjimas;

4.  ragina Europos ombudsmeną ištirti, kiek saugių skaityklų steigimas atitinka teisę susipažinti su dokumentais ir gero valdymo principus;

5.  primena, kad Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais paremtas kuo platesnės galimybės susipažinti su dokumentais principu; turėdamas tai omenyje, pabrėžia, kad skaidrumas ir visiška prieiga prie ES institucijų dokumentų turi tapti įprasta praktika siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų visapusiškai naudotis savo demokratinėmis teisėmis; pabrėžia, kad, kaip nustatė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, šios praktikos išimtys turi būti tinkamai išaiškintos, atsižvelgiant į viršesnį viešąjį interesą atskleisti informaciją ir laikytis demokratijos principų, aktyviau įtraukti piliečius į sprendimų priėmimo procesą, užtikrinti valdymo teisėtumą, veiksmingumą ir atskaitomybę piliečiams;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti Europos ombudsmenei įgaliojimus padaryti pareiškimą dėl to, jog įvairios ES institucijos nesilaiko Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, su sąlyga, kad šie dokumentai nepatenka į minėtojo reglamento 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 dalies taikymo sritį; pritaria minčiai, kad ištyrus šio reglamento nesilaikymo atvejus ombudsmenei turėtų būti suteikta galimybė priimti sprendimą dėl atitinkamų dokumentų paskelbimo;

7.  apgailestauja dėl to, kad Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 persvarstymas stringa; mano, kad svarbu nedelsiant padaryti pažangą, nes šis reglamentas nebeatspindi esamos teisinės padėties ir institucinės praktikos;

8.  pripažįsta, kad ES sprendimų priėmimo procesas turi būti skaidrus, ir pritaria Europos ombudsmenės tyrimui dėl neformalių trijų pagrindinių ES institucijų derybų (trišalių dialogų) ir tam, kad pradėtos viešosios konsultacijos šiuo klausimu; pritaria tam, kad būtų skelbiami trišalių dialogų dokumentai, deramai atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 ir 9 straipsnius;

9.  apgailestauja dėl to, kad Parlamento Išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje (EMIS) tyrimo komitetui Komisija pateikė tik dalį dokumentų, o tie dokumentai buvo parinkti taip, kad trūko tam tikros informacijos, kurios Komisija nelaikė svarbia; ragina Komisiją užtikrinti kuo didesnį savo darbo tikslumą ir visišką teikiamų dokumentų skaidrumą, taip pat visiškai laikytis lojalaus bendradarbiavimo principo siekiant užtikrinti, kad EMIS tyrimo komitetas galėtų visapusiškai ir veiksmingai naudotis savo įgaliojimais vykdyti tyrimus;

10.  remia Europos ombudsmenės pasiryžimą padaryti Europos Centrinio Banko (ECB) veiklą skaidresnę ir atitinkančią aukštus valdymo standartus, ypač dėl to, kad jis yra trejeto ir grupės Quadriga narys, prižiūrintis fiskalinio konsolidavimo programas ES šalyse; teigiamai vertina ECB sprendimą skelbti savo Vykdomosios valdybos narių posėdžių tvarkaraštį; pritaria naujiesiems pagrindiniams viešo kalbėjimo principams ir draudimo paskelbti informaciją laikotarpio nustatymui prieš Valdančiosios tarybos posėdžius, kiek tai susiję su rinką galinčia paveikti informacija;

11.  atkreipia dėmesį į ECB, kuris veikia ir kaip pinigų įstaiga, ir kaip trejeto bei grupės Quadriga patariantysis narys, statusą ir ragina Europos ombudsmenę užtikrinti, kad vienoje svarbiausių Europos finansinių institucijų būtų laikomasi gero administravimo principų;

12.  ragina, kad Euro grupės posėdžiai būtų skaidresni ir kad šiuo tikslu būtų imtasi dar daugiau priemonių nei tos, kurių po Europos ombudsmenės įsikišimo jau ėmėsi jos pirmininkas;

13.  pritaria ombudsmenės tyrimui dėl Komisijos ekspertų grupių sudarymo ir jų darbo skaidrumo; pažymi, kad Komisija stengiasi šias grupes atverti visuomenei, ir pabrėžia, kad būtina imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti visapusišką skaidrumą; pakartoja savo raginimą Tarybai, įskaitant jos parengiamuosius organus, kuo skubiau prisijungti prie lobistų registro ir užtikrinti didesnį savo darbo skaidrumą;

14.  remia ombudsmenės pastangas, susijusias su lobizmo skaidrumo didinimu; apgailestauja dėl Komisijos nenoro skelbti išsamią informaciją apie tabako lobistų susitikimus; ragina Komisiją leisti visuomenei visapusiškai susipažinti su jos veikla, kad būtų pelnytas didesnis pasitikėjimas jos darbu;

15.  ragina Komisiją suteikti galimybę visuomenei susipažinti su visa informacija apie lobistų įtaką; ši informacija turėtų būti pateikiama nemokamai, ji turėtų būti lengvai suprantama ir nesunkiai prieinama ir šiuo tikslu turėtų būti sukurta viena bendra centralizuota internetinė duomenų bazė;

16.  ragina Komisiją 2017 m. pateikti pasiūlymą dėl visiškai privalomo ir teisiškai įpareigojančio lobistų registro siekiant užtikrinti, kad būtų pašalintos visos spragos ir sukurtas visiškai privalomas visų lobistų registras;

17.  remia pastangas parengti lobistinės veiklos skaidrumo gaires, kurios būtų taikomos ne tik ES institucijoms, bet ir nacionalinėms administracijoms;

18.  atkreipia dėmesį į piliečių susirūpinimą dėl to, kaip Komisija perduoda pažeidimo nagrinėjimo procedūras ETT, ir dėl nepakankamo skaidrumo atitinkamais šio proceso etapais; pabrėžia, kad teisė į gerą administravimą, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, apima prievolę pateikti tinkamą pagrindimą tais atvejais, kai Komisija nusprendžia nepradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūros Teisingumo Teisme; palankiai vertina Europos ombudsmenės strateginį tyrimą dėl sisteminių problemų, su kuriomis susiduriama sistemoje „EU Pilot“;

19.  palankiai vertina tai, kad pradėtas ombudsmeno tyrimas (byla 01/5/2016/AB) dėl to, kaip Komisija, vykdydama savo kaip Sutarčių sergėtojos funkcijas, nagrinėja skundus dėl pažeidimų pagal sistemos „EU Pilot“ procedūras; primena apie ankstesnius Peticijų komiteto prašymus leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su sistema „EU Pilot“ ir pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, nes išnagrinėjus peticijas dažnai inicijuojamos tokios procedūros;

20.  palankiai vertina tai, kad Europos ombudsmenė tęsia tyrimus dėl „sukamųjų durų“ reiškinio atvejų Komisijoje; pripažįsta, kad po šių tyrimų Komisija pateikė daugiau informacijos apie vyresniųjų pareigūnų, kurie perėjo dirbti į privatųjį sektorių, pavardes; ragina dažniau skelbti tokių asmenų pavardes ir kitus duomenis; išreiškia viltį, kad kitos ES institucijos ir agentūros paseks šiuo pavyzdžiu; palankiai vertina tai, kad Komisija yra pasirengusi skelbti informaciją apie buvusių Komisijos narių pareigas baigus savo kadenciją; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad buvęs Komisijos pirmininkas J. M. Barroso buvo paskirtas įmonės „Goldman Sachs International“ konsultantu ir nevykdomuoju pirmininku; ragina Ombudsmenę pradėti strateginį tyrimą apie Komisijos požiūrį į buvusio Komisijos Pirmininko J. M. Barroso „sukamųjų durų“ atvejį, taip pat parengti rekomendacijas dėl elgesio kodekso pertvarkymo laikantis gero valdymo principų ir SESV 245 straipsnyje išdėstytų reikalavimų;

21.  primena, kad interesų konfliktas apima daugiau negu „sukamųjų durų“ reiškinio atvejus; pabrėžia, kad norint užtikrinti gerą administravimą ir politinių bei techninio pobūdžio sprendimų priėmimo proceso patikimumą nepaprastai svarbu veiksmingai kovoti su bet kokiomis interesų konflikto priežastimis; mano, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ES lygmeniu, kai skiriami kandidatai į pareigas Sąjungos institucijose, agentūrose ir įstaigose, – tai turi būti daroma taikant aukštus standartus ir konkrečias priemones, kurios nepaliktų abejonių dėl jokio interesų konflikto;

22.  palankiai vertina tai, kad visos ES institucijos, remdamosi Tarnybos nuostatų 22 straipsnio a–c punktais, 2015 m. patvirtino vidaus taisykles dėl informatorių apsaugos, tokiu būdu skatindamos reglamentuotą informavimą apie pažeidimus; pažymi, kad galėtų būti užtikrinama veiksmingesnė informatorių apsauga nuo atsakomųjų veiksmų; šiuo tikslu primygtinai ragina patvirtinti bendras taisykles, kuriomis būtų skatinama informuoti apie pažeidimus ir nustatomos informatoriams taikomos būtinosios garantijos ir apsaugos priemonės;

23.  ragina priimti direktyvą dėl informavimo apie pažeidimus, kurioje būtų nustatyti tinkami kanalai ir procedūros, kad būtų pranešama apie bet kokios formos netinkamus veiksmus, taip pat įtvirtintos būtiniausios reikiamos garantijos ir teisinė informatorių apsauga tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose;

24.  palankiai vertina FRONTEX skundų dėl galimų pagrindinių teisių pažeidimų nagrinėjimo mechanizmą, kuris buvo sukurtas po vykstančio ombudsmenės tyrimo dėl praktikos, kurią taiko FRONTEX ir valstybės narės tais atvejais, kai vykdomos bendros priverstinio neteisėtų migrantų grąžinimo operacijos; palankiai vertina tai, kad toks mechanizmas numatytas pagal naująjį reglamentą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų;

25.  teigiamai vertina Europos ombudsmenės tyrimą, atliktą siekiant įvertinti, ar valstybės narės, įgyvendindamos ES fondų lėšomis finansuojamus veiksmus, pvz., projektus, kuriais siekiama neįgaliuosius apgyvendinti priežiūros įstaigose, o ne integruoti juos į visuomenę, laikosi Pagrindinių teisių chartijos nuostatų; primygtinai ragina Europos ombudsmenę ir toliau vykdyti tokius tyrimus, kad būtų užtikrintas projektų skaidrumas ir jų pridėtinė vertė;

26.  palankiai vertina ombudsmeno ir Europos Parlamento bendradarbiavimą pagal ES sistemą, skirtą JT neįgaliųjų teisių konvencijai, visų pirma kiek tai susiję su raginimu ES lygmeniu visapusiškai įgyvendinti šią konvenciją ir tam skirti pakankamai išteklių; dar kartą patvirtina, kad visapusiškai remia minėtosios konvencijos įgyvendinimą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti visapusiškai įgyvendinti šią konvenciją ES lygmeniu;

27.  remia ombudsmenės pastangas, susijusias su diskriminacijos atvejų, mažumų grupių teisių ir vyresnio amžiaus asmenų teisių nagrinėjimu Europos ombudsmenų tinklo seminare pavadinimu „Ombudsmenai prieš diskriminaciją“;

28.  remia ombudsmenės pastangas užtikrinti nešališkumą Komisijai priimant sprendimus konkurencijos klausimais;

29.  pripažįsta, kad piliečių teisė išreikšti savo nuomonę formuojant ES politiką dabar yra svarbesnė nei bet kada; palankiai vertina ombudsmenės pasiūlytas gaires, kaip pagerinti Europos piliečių iniciatyvos veikimą, ypač kiek tai susiję su tvirtu Komisijos pagrindimu, kai tokios Europos piliečių iniciatyvos atmetamos; vis dėlto pripažįsta, kad esama didelių trūkumų, su kuriais reikia kovoti ir kuriuos būtina pašalinti, kad Europos piliečių iniciatyva būtų veiksmingesnė; tvirtina, kad labiau įtraukus piliečius į ES politikos formavimą padidės Europos Sąjungos institucijų patikimumas;

30.  teigiamai vertina ombudsmenės vykdomą nenutrūkstamą dialogą ir palaikomus artimus santykius su daugeliu ES institucijų (įskaitant Europos Parlamentą) ir kitomis įstaigomis, siekiant užtikrinti administracinį bendradarbiavimą ir sanglaudą; be to, palankiai vertina ombudsmenės pastangas užtikrinti nuolatinį ir atvirą bendradarbiavimą su Peticijų komitetu;

31.  pripažįsta, kad ES agentūros turi laikytis tų pačių aukštų skaidrumo, atskaitomybės ir etikos standartų, kaip ir kitos institucijos; pažymi, jog vertina tai, kad Europos ombudsmenė atliko svarbų darbą keliose ES agentūrose; remia Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) pateiktą pasiūlymą reikalauti, kad registruotojai įrodytų, jog padarė viską, kas įmanoma, kad išvengtų bandymų su gyvūnais, ir kad būtų teikiama informacija, kaip išvengti bandymų su gyvūnais;

32.  remia ombudsmenės rekomendacijas, kad Europos maisto saugos tarnyba turėtų persvarstyti savo interesų konfliktų srities taisykles ir procedūras siekiant užtikrinti tinkamas viešąsias konsultacijas ir dalyvavimą;

33.  primena, jog ombudsmenas taip pat turi įgaliojimus ir atitinkamą pareigą vykdyti Parlamento darbo priežiūrą, kad ES piliečiams būtų užtikrintas geras administravimas;

34.  ragina veiksmingai atnaujinti Europos gero administracinio elgesio kodeksą priimant privalomą reglamentą šiuo klausimu iki šios kadencijos pabaigos;

35.  ragina Europos ombudsmenę būsimose metinėse ataskaitose kategorizuoti skundus, nepatenkančius į Ombudsmeno tarnybos kompetencijos sritį, – tai suteiktų Europos Parlamento nariams galimybę susidaryti bendrą vaizdą, kokių problemų kyla ES piliečiams;

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai ir Europos ombudsmenei, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms tarnyboms.

(1) OL L 113, 1994 5 4, p. 15. (2) OL C 72 E, 2002 3 21, p. 331.

2016 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija „Galutinės PVM sistemos kūrimas ir kova su sukčiavimu PVM“ (2016/2033(INI))

P8_TA(2016)0453 A8-0307/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos pateiktą PVM veiksmų planą (COM(2016)0148),

–   atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 3 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 24/2015 „Kova su sukčiavimu PVM Bendrijos viduje: reikia imtis daugiau veiksmų“,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl PVM ateities(1),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)0534),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo(2),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (COM(2013)0535),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0307/2016),

A.  kadangi 1993 m. sausio 1 d. įsteigus bendrąją rinką buvo panaikintos sienų kontrolės prekybai Bendrijos viduje ir kadangi nuo 1993 m. veikianti Europos Sąjungos pridėtinės vertės mokesčio sistema pagal galiojančios Pridėtinės vertės mokesčio direktyvos 402–404 straipsnius yra tik laikinojo pobūdžio ir pereinamojo laikotarpio procedūra;

B.  kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 113 straipsnį Taryba turi vieningai priimti direktyvas, kurios yra reikalingos, kad papildytų bendrą PVM sistemą ir visų pirma laipsniškai apribotų arba panaikintų nuo šios sistemos nukrypti leidžiančias nuostatas;

C.  kadangi Komisija yra įpareigota kas ketverius metus Europos Parlamentui ir Tarybai teikti pranešimą apie tai, kaip veikia esama PVM sistema ir visų pirma pereinamojo laikotarpio procedūros;

D.  kadangi PVM, iš kurio 2014 m. gauta beveik 1 trln. EUR pajamų, yra reikšmingas ir augantis valstybių narių pajamų šaltinis ir vienas iš ES nuosavų išteklių šaltinių; kadangi visos ES pajamos iš PVM nuosavų išteklių 2014 m. siekė 17 667 mln. EUR ir sudarė 12,27 proc. visų ES pajamų(4);

E.  kadangi esama PVM sistema – visų pirma, kai ją tarpvalstybiniams sandoriams taiko didelės korporacijos – yra neapsaugota nuo sukčiavimo, mokesčių vengimo strategijų, dėl nemokumo nesurinkto PVM ar neteisingo apskaičiavimo; kadangi, remiantis skaičiavimais, numatomo ir surenkamo PVM skirtumas siekia apie 170 mlrd. EUR per metus ir tampa prieinamos geresnės skaitmeninės technologijos, kurios gali padėti šį skirtumą panaikinti;

F.  kadangi, remiantis Komisijos atliktu tyrimu(5), vien dėl dingusio prekiautojo sukčiavimo Bendrijoje (MTIC sukčiavimo, paprastai vadinamo karuseliniu sukčiavimu) kasmet prarandama apytikriai 45–53 mlrd. EUR metinių PVM pajamų;

G.  kadangi valstybių narių efektyvumas sprendžiant sukčiavimo PVM ir PVM vengimo problemas skiriasi, nes numatomo ir surenkamo PVM skirtumas, remiantis vertinimais, kinta nuo mažiau kaip 5 proc. iki daugiau kaip 40 proc., priklausomai nuo atitinkamos šalies;

H.  kadangi, remiantis Europolo duomenimis, dėl organizuotų nusikalstamų grupuočių valstybės narės praranda 40–60 mlrd. EUR metinių PVM pajamų ir 2 proc. šių grupuočių yra atsakingos už 80 proc. MTIC sukčiavimo atvejų;

I.  kadangi pajamų nuostolių, susidariusių dėl tarpvalstybinio sukčiavimo PVM, apskaičiavimas yra labai sudėtingas uždavinys atsižvelgiant į tai, kad tik dvi valstybės narės – Jungtinė Karalystė ir Belgija – renka ir atskleidžia statistiką šiuo klausimu;

J.  kadangi, koordinuojant Eurojustui ir Europolui, kelios valstybės narės neseniai įvykdė tris sėkmingas viena po kitos operacijas „Vertigo“, kurių metu buvo atskleista karuselinio sukčiavimo schema, kurios bendra suma 320 mln. EUR;

K.  kadangi dėl esamos PVM sistemos, visų pirma tarpvalstybinės prekybos srityje, patiriamos didelės administracinės išlaidos, kurias būtų galima gerokai sumažinti, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, be kita ko, taikant supaprastinimo priemones, apimančias skaitmenines ataskaitų teikimo priemones ir bendras duomenų bazes;

L.  kadangi yra daug galimybių mažinti administracines ir mokesčių kliūtis, kurios visų pirma neigiamai veikia tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektus;

M.  kadangi PVM yra vartojimo mokestis, grindžiamas mokėjimo dalimis sistema, pagal kurią jį mokėti privalantys asmenys gali užsiimti savikontrole, ir kadangi, siekiant užtikrinti įmonės neutralumą, šį mokestį turi mokėti tik galutinis vartotojas; kadangi valstybės narės gali pačios nuspręsti kaip praktiškai vykdyti PVM surinkimą siekiant užtikrinti, kad jį sumokėtų galutinis vartotojas;

N.  kadangi praėjus 23 metams nuo PVM direktyvos priėmimo vadinamosios nekeičiamumo išlygos yra pasenusios, visų pirma atsižvelgiant į modernią skaitmeninę ekonomiką;

O.  kadangi per praėjusius du dešimtmečius Komisija pradėjo daugiau kaip 40 pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš daugiau kaip du trečdalius valstybių narių, nes jos nesilaikė direktyvos nuostatų;

P.  kadangi galutinės PVM procedūros taikant kilmės šalies principą reikalavimas nesulauks daugumos pritarimo, nes tuomet, siekiant išvengti didžiulio konkurencijos iškreipimo, būtų reikalingas didesnis mokesčio tarifų derinimas;

Q.  kadangi kova su mokestiniu sukčiavimu yra viena iš pagrindinių su mokesčiais susijusių problemų, su kuriomis susiduria valstybės narės;

R.  kadangi sukčiavimas PVM – itin žalinga veika, dėl kurios į valstybių narių biudžetą nesurenkamos didelės sumos ir trukdoma jų pastangoms konsoliduoti savo viešuosius finansus;

S.  kadangi tarpvalstybinis sukčiavimas PVM mūsų valstybėms narėms ir Europos mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja apie 50 mlrd. EUR;

T.  kadangi sukčiavimo PVM tipologijos yra daugialypės, jos tobulėja ir yra susijusios su daugeliu ekonomikos sektorių, todėl reikia greitai pritaikyti atitinkamus teisės aktus, siekiant pereiti prie tvarios ir paprastos PVM sistemos, kuri padėtų užkirsti kelią sukčiavimui ir galimam mokestinių pajamų praradimui;

U.  kadangi atvirkštinio apmokestinimo bandomieji projektai neturi sukelti arba paskatinti vėlavimo pagal Komisijos veiksmų plano gaires sukurti galutinę PVM sistemą;

V.  kadangi plačiausiai naudojamas sukčiavimo PVM būdas – karuselinis sukčiavimas; kadangi šio sukčiavimo, kuris labai dažnai pasitaiko prekybos elektroniniais komponentais, mobiliaisiais telefonais ir tekstile sektoriuose, atveju prekės cirkuliuoja tarp kelių bendrovių, įsikūrusių skirtingose valstybėse narėse, pasinaudojant tuo, kad nėra jokio mokesčio, taikomo prekių tiekimui ES viduje;

W.  kadangi siekiant kurti išsamią ir integruotą kovos su sukčiavimu strategiją, visų pirma atsižvelgiant į dabartinius ES biudžeto apribojimus ir padidėjusį e. prekybos ir prekybos internetu mastą, dėl kurio susilpnėjo teritorinė PVM rinkimo kontrolė, skubiai reikia sustiprintų ir nuolatinių valstybių narių pastangų bendradarbiauti;

X.  kadangi Europos Sąjungos ir valstybių narių finansinių interesų apsauga yra pagrindinė Sąjungos politinės darbotvarkės dalis, siekiant skatinti ir didinti piliečių pasitikėjimą ir užtikrinti, kad jų pinigai būtų naudojami tinkamai;

Y.  kadangi dėl sukčiavimo PVM valstybės narės, taigi ir ES, praranda pajamas, susikuria iškreipta fiskalinė aplinka, kuri ypač kenksminga mažosioms ir vidutinėms įmonėmis, ir juo užsiima nusikalstamos organizacijos, naudodamosi esamomis valstybių narių teisės aktų ir jų kompetentingų priežiūros institucijų sąveikos spragomis;

Z.  kadangi Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 24/2015 prieita prie išvados, kad sukčiavimas PVM daugiausia yra nusikalstama veika, kuriai turi būti užkirstas kelias;

AA.  kadangi byloje Taricco ir kiti (C105/14) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, kad sąvoka „sukčiavimas“, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje, apima iš PVM gautas pajamas;

1.  palankiai vertina Komisijos ketinimą iki 2017 m. pateikti pasiūlymą dėl galutinės PVM sistemos, kuri būtų paprasta, teisinga, patikima, veiksminga ir labiau apsaugota nuo sukčiavimo;

2.  pabrėžia, kad norint užtikrinti tinkamą bendrosios skaitmeninės rinkos veikimą reikalinga paprasta PVM sistema, kurioje būtų mažiau nukrypti leidžiančių nuostatų;

3.  mano, kad mokslinėje ekspertizėje, kuria grindžiami veiksmų programoje pateikti Komisijos pasiūlymai, nurodoma nemažai vertingų rekomendacijų; pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymų, kuriais siekiama sukurti patikimą, paprastą ir labiau apsaugotą nuo sukčiavimo PVM sistemą, sąrašas nėra baigtinis;

4.  palankiai vertina naujausią 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos komunikatą ir ketinimą imtis tolesnių priemonių siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir padėti gerinti esamą PVM sistemą;

5.  mano, kad taip pat svarbu gerinti esamą sistemą ir ragina vykdyti esmines reformas, kuriomis būtų išsprendžiamos arba bent gerokai sumažinamos esamos sistemos problemos, visų pirma PVM surinkimo Europoje problema;

6.  mano, kad Komisija turėtų vienodai ir nedarydama ankstyvų išvadų apsvarstyti visus galimus variantus ir įtraukti juos į teisėkūros procesą;

7.  pažymi, kad reikalingos bendros valstybių narių pastangos, kad būtų pasiektas susitarimas dėl galutinės PVM sistemos;

8.  pripažįsta, kad vieningas pritarimas yra būtina išankstinė sąlyga norint pasiekti susitarimą dėl geresnio PVM sistemos veikimo, todėl ragina parengti aiškią viziją dėl sistemos paprastumo ir retesnio nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo, taip pat laikytis pragmatinio požiūrio atsižvelgiant į sparčiai besivystančios skaitmeninės ekonomikos interesus;

9.  pažymi, kad, siekiant veiksmingiau kovoti su mokesčių slėpimu ir vengimu ir pagaliau surinkti tiek PVM, kiek numatyta, būtina koordinuota valstybių narių mokesčių politika ir būtina greičiau ir dažniau keistis informacija apie Bendrijos vidaus prekybą;

10.  ragina Komisiją ir vyriausybines agentūras išnagrinėti ir išbandyti naujas technologijas, tokias kaip išsklaidytoji operacijų knygos technologija ir realiojo laiko priežiūra, sudarančias dalį reguliavimo technologijų darbotvarkės, siekiant gerokai sumažinti esamą ir esminę PVM nepriemoką Sąjungoje;

11.  pabrėžia, kad mokesčių institucijos atskirose valstybėse narėse privalo užtikrinti, kad PVM būtų mokamas paprastai ir MVĮ palankiu būdu, o tam gali pasitarnauti didesnis nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimas;

12.  mano, kad valstybių narių mokesčių administratoriai bendradarbiavo ir keitėsi informacija nepakankamai, o „Eurofisc“ veikla taip pat kol kas nedavė patenkinamų rezultatų; laikosi nuomonės, kad keitimasis informacija per „Eurofisc“, turėtų būti geriau labiau orientuotas į sukčiavimą; laukia būsimo Komisijos pasiūlymo dėl „Eurofisc“ veiklos sustiprinimo;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad PVM informacijos mainų sistema (VIES) pasirodė esanti naudinga priemonė kovojant su sukčiavimu, nes mokesčių institucijos gali suderinti duomenis apie prekiautojus šalyse, tačiau vis dar yra jos įgyvendinimo trūkumų, visų pirma, šie trūkumai susiję su laiku pateikiama informacija, kaip greit pateikiami atsakymai į užklausas ir su reagavimu į nurodytas klaidas; todėl rekomenduoja, kad valstybės narės tinkamai atsižvelgtų į šių trūkumų sprendimą;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad duomenys, kuriuos „Eurofisc“ pateikia nacionalinės institucijos, nėra filtruojami, persiunčiant tik įtarimų keliančius atvejus, o tai trukdo optimaliam grupės veikimui; remia kelių valstybių narių iniciatyvą, kurioje pasisakoma už tai, kad būtų parengtos nacionalinės rizikos analizės priemonės, kurios leistų filtruoti duomenis, nesibaiminant, kad bet kurioje valstybėje narėje bus aplenkti įtartini atvejai ir remiantis šia informacija „Eurofisc“ galėtų greitai reaguoti į tarpvalstybinį sukčiavimą PVM;

15.  pabrėžia, kad mokesčių institucijos atskirose valstybėse narėse privalo užtikrinti, kad PVM būtų mokamas tinkamai ir paprastu būdu;

16.  primena, kad valstybės narės labai priklauso nuo iš kitų valstybių narių gauto informacijos apie ES vidaus prekybą, kad galėtų savo teritorijoje surinkti PVM; ragina atsakingas institucijas visų pirma keistis PVM ir muitų duomenimis, taip pat naudoti standartines elektronines formas, rinkti duomenis apie tarpvalstybinį prekių tiekimą ir paslaugų teikimą galutiniams vartotojams; atsižvelgdamas į tai, mano, kad PVM mokėtojo kodo ieškikliai, pagal kuriuos klientai negali atskaityti pirkimo mokesčio, jeigu sąskaitoje faktūroje nurodyta PVM yra be galiojančio PVM mokėtojo kodo ieškiklio, galėtų būti naudinga priemone;

17.  mano, kad palyginamų duomenų ir tinkamų svarbių rodiklių, kuriais būtų vertinami valstybių narių veiklos rezultatai, trūkumas daro poveikį į ES sistemos veiksmingumui kovojant su sukčiavimu PVM Europos Sąjungoje viduje, ir todėl ragina mokesčių institucijas, derinant veiksmus su Komisija, įsteigti bendrą sistemą, skirtą įvertinti sukčiavimo ES viduje mastą, ir tuomet nustatyti tikslus jam sumažinti, kadangi tai suteiktų galimybę įvertinti valstybių narių veiklą sprendžiant šią problemą;

18.  taip pat ragina valstybes nares sukurti geresnes sąlygas keistis informacija su teisminėmis ir teisėsaugos institucijomis, pavyzdžiui, Europolu ir OLAF, kaip rekomendavo Audito Rūmai;

19.  pažymi, kad 42 muitinės procedūra, kurioje numatytas atleidimas nuo PVM prekėms, importuojamoms į vieną valstybę narę, kai jos bus vėliau siunčiamos į kitą valstybę narę, nepasitvirtino, nes ši procedūra nėra atspari piktnaudžiavimui; atkreipia dėmesį į tai, kad veiksminga kryžminė duomenų patikra, kurią atlieka mokesčių institucijos, palygindamos su muitinės turimais duomenimis, yra labai svarbi siekiant nustatyti ir pašalinti šio tipo sukčiavimą; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmų, kad būtų lengviau muitinėms ir mokesčių institucijoms keistis informacija, susijusia su pagal 42 muitinės procedūrą importuojamomis prekėmis, kaip tai rekomendavo Europos Audito Rūmai;

20.  remia veiksmų plano tikslą sukurti bendrą Europos Sąjungos PVM erdvę, kuri stiprintų integruotesnę ir teisingesnę vidaus rinką ir padėtų skatinti mokesčių teisingumą, tvarų vartojimą, užimtumą, augimą, investicijas ir konkurencingumą, tuo pat metu ribojant sukčiavimo PVM galimybes;

21.  atsižvelgiant į tai, ragina kuo greičiau paslaugas visiškai įtraukti į naują sistemą ir, visų pirma, ragina finansinėms paslaugoms taikyti PVM;

22.  pritaria Komisijos nuomonei, kad galutinė PVM sistema turi būti grindžiama prekių ir paslaugų apmokestinimo paskirties šalyje principu, nes kilmės šalies principo neįmanoma įgyvendinti;

23.  pritaria tam, kad paprastai nuotolinės prekybos pardavimo privatiems asmenims atveju būtų taikomas paskirties šalies principas, ir tam, kad būtų nustatytos suderintos priemonės, skirtos mažoms įmonėms;

24.  ragina, kuriant galutinę PVM sistemą, į esamus apmokestinimo modelius įtraukti skaitmeninę technologijų pažangą, kad PVM sistema būtų pritaikyta XXI a.;

25.  pažymi, kad dėl taikomų daugybės skirtingų PVM tarifų atsiranda didelis netikrumas tarpvalstybiniu lygmeniu veikiančioms įmonėms, ypač paslaugų sektoriuje ir MVĮ; atkreipia dėmesį į tai, kad netikrumas kyla ir dėl to, kas yra atsakingas už PVM surinkimą, tiekimo Bendrijos viduje įrodymą, dalyvavimą dingusio prekiautojo sukčiavime, pinigų srautų problemas ir įvairius skirtingų produktų kategorijų PVM tarifus toje pačioje šalyje; todėl ragina Komisiją iki 2017 m. vidurio išnagrinėti dingusio prekiautojo sukčiavimo poveikį; ragina valstybes nares susitarti dėl PVM tarifų konvergencijos padidinimo;

26.  ragina Komisiją įvertinti, kokią įtaką daro Sąjungos lygiu nesuderinti mokesčių tarifai, visų pirma tarpvalstybinei veiklai, ir įvertinti galimybes pašalinti šias kliūtis;

27.  pritaria Komisijos pasiūlytai galimybei nuolat peržiūrėti sąrašas prekių ir paslaugų, kurioms galima taikyti lengvatinius tarifus, kuriuos turi patvirtinti Taryba; ragina šiame sąraše atsižvelgti į politinius prioritetus, kaip antai socialinius, aplinkos apsaugos, lyčių lygybės, sveikatos, mitybos ir kultūrinius aspektus;

28.  mano, kad Komisijos kaip alternatyva pasiūlytas visiškas mažiausių mokesčių tarifų panaikinimas gali nulemti didelį konkurencijos iškraipymą ir problemas vidaus rinkoje; mano, kad būtina atsižvelgti į tai, kad būtinas didesnis suderinimas tam, kad tinkamai veiktų bendroji rinka;

29.  ragina išnagrinėti, ar bendras Europos prekių ir paslaugų, kurioms taikytina mokesčio lengvata, sąrašą galėtų būti sudarytas siekiant rasti alternatyvą dabartinei lengvatinių PVM tarifų sistemai; šis sąrašas galėtų labai pagerinti PVM sistemos veiksmingumą, kad būtų galima sukurti labiau struktūruotą sistemą, o ne tokią, kuri yra šiuo metu;

30.  mano, kad kuo mažiau išimčių būtų svarbu siekiant kovoti su sukčiavimu PVM ir kad geriausias ir veiksmingiausias būdas spręsti sukčiavimo PVM sistema yra paprasčiausia, kaip galima mažesnių normų, PVM sistema;

31.  laikosi nuomonės, kad dabartinė sudėtinga sistema gali būti gerokai supaprastinta, jei prekių ir paslaugų, kurioms galima taikyti lengvatinius mokesčių tarifus, skaičius būtų sumažintas ir dėl kai kurių prekių ir paslaugų, kurioms galima taikyti lengvatinius mokesčių tarifus, būtų kartu nusprendžiama ES lygmeniu, kartu leidžiant valstybėms narėms spręsti dėl mokesčių tarifų, jei jie atitinka PVM direktyvoje nurodytus minimalius mokesčių tarifus ir jei, tai nesukeltų nesąžiningos konkurencijos;

32.  mano, kad produktai turėtų būti apmokestinami vienodai pagal paskirties šalies principą, nesvarbu, kokia forma ar per kokią platformą jie įsigyjami, teikiami skaitmeniniu būdu ar fiziškai;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien MVĮ susiduria su problema, kai valstybės narės skirtingai aiškina, kas gali būti laikoma produktu ar paslauga; todėl ragina Komisiją aiškiai apibrėžti ir patikslinti jų apibrėžtis;

34.  ragina valstybes nares tose srityse, kuriose privačios ir valstybinės įmonės tarpusavyje konkuruoja, PVM aspektu jas traktuoti vienodai;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad EBPO BEPS projekte ( 1 veiksmas) PVM mokėjimo dalimis sistema buvo pasirinka netiesioginio apmokestinimo standartu, nes tai užtikrina, kad mokesčių surinkimas yra veiksmingas ir pagal savo pobūdį veiklos vykdytojams suteikia savikontrolės galimybių;

36.  pažymi, kad PVM direktyvos 199 ir 199a straipsniuose numatyta laikinai ir tikslingai taikyti atvirkštinio apmokestinimo sistemą tarpvalstybiniams sandoriams ir tam tikriems didelės rizikos vidaus sektoriams valstybėse narėse;

37.  ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo padarinius ir ištirti, ar tokia procedūra supaprastins MVĮ padėtį ir sumažins sukčiavimą PVM;

38.  ragina Komisiją įvertinti atvirkštinio apmokestinimo procedūros poveikį (ir ne tik atskiriems sektoriams, kuriuose ypač didelė sukčiavimo tikimybė) išmokų, atitikties sąnaudų, sukčiavimo, veiksmingumo ir įgyvendinimo problemų ir ilgalaikių privalumų ir trūkumų, vykdant bandomuosius projektus, atžvilgiu, kaip to pareikalavo kurios valstybės narės ir Komisija aiškiai tai patvirtino, nors ir tai iki šiol nėra įtraukta į jos veiksmų planą; pabrėžia, kad tokie bandomieji projektai vis dėlto jokiu būdu neturi sukelti arba paskatinti vėlavimo pagal Komisijos veiksmų plano gaires parengti ir įdiegti nuolatinę PVM tvarką;

39.  mano, kad nacionaliniai mokesčių administratoriai turi prisiimti didesnę atsakomybę už mokesčių mokėjimo pareigos vykdymą ir jos apėjimo galimybių mažinimą įgyvendinant bendrąjį paskirties šalies principą; sutinka su Komisija, kad dar yra daug erdvės kovai su sukčiavimu PVM stiprinti taikant įprastas administracines priemones ir gerinant valstybių narių personalo mokesčių surinkimo ir kontrolės pajėgumus ir gebėjimus; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia sustiprinti mokesčių tikrinimą ir sugriežtinti sankcijas didžiausiems sukčiautojams; ragina Komisiją teikti tinkamą finansinę ir techninę paramą šioje srityje;

40.  laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų atidžiai stebėti nacionalinių mokesčių institucijų veiklą ir geriau ją koordinuoti;

41.  palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė išplečianti minimaliąją vieno langelio sistemą ir kurianti visavertę vieno langelio sistemą; pažymi, jog itin svarbu užtikrinti, kad ji būtų patogi naudoti ir vienodai veiksminga visose 28 valstybėse narėse; pabrėžia, kad sukūrus vieno langelio sistemą sumažės administracinė našta, sulaikanti įmones nuo tarptautinės veiklos, ir sumažės išlaidos MVĮ (COM(2016)0148);

42.  pažymi, kad, siekiant įgyvendinti paskirties šalies principą ir sumažinti galimybes sukčiauti, būtina vieno langelio sistema; ragina pagerinti vieno langelio sistemą remiantis turima minimaliosios skaitmeninių produktų vieno langelio sistemos patirtimi; pažymi, kad pagal naująjį paskirties šalies principą net taikant minimaliąją vieno langelio sistemą mažos ir labai mažos įmonės gali susidurti su didele administracine našta; todėl palankiai vertina į Komisijos veiksmų planą dėl PVM įtrauktą pasiūlymą nustatyti visoje ES galiosiančią supaprastinimo priemonę (PVM ribinę vertę); ragina aiškiai apibrėžti, kuri valstybė narė tarpvalstybinių sandorių atveju yra atsakinga už mokesčių tikrinimą; palankiai vertina į Komisijos veiksmų planą dėl PVM įtrauktą ketinimą panaikinti mokesčio lengvatą nedidelės vertės siuntoms;

43.  pripažįsta, kad visoje Europos Sąjungoje taikomi skirtingi PVM režimai gali būti laikomi netarifine bendrosios rinkos kliūtimi; pabrėžia, kad minimalioji PVM vieno langelio sistema (VAT MOSS) yra geras būdas padėti pašalinti šią kliūtį ir ypač paremti MVĮ joms vykdant tarpvalstybinę veiklą; pripažįsta, kad vis dar esama tam tikrų nedidelių su sistema VAT MOSS susijusių problemų, ragina Komisiją toliau paprastinti tvarką, kad įmonėms ES būtų lengviau mokėti PVM prievoles;

44.  atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-97/09 (Ingrid Schmelz prieš Finanzamt Waldviertel); pažymi, kad egzistuoja 28 skirtingos atleidimo nuo PVM ribinės vertės; atkreipia dėmesį į vėlesnius finansinius sunkumus, su kuriais tektų susidurti MVĮ ir labai mažoms įmonėms, kurios būtų atleistos nuo PVM pagal savo nacionalines sistemas; ragina Komisiją vykdyti tolesnius tyrimus dėl atleidimo nuo PVM ribinės vertės nustatymo labai mažoms įmonėms;

45.  ragina nagrinėti visus pasiūlymus, kad būtų užtikrinta kuo mažesnė su apyvartos mokesčiu susijusi administracinė našta LMMVĮ; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją taip pat pasiremti tarptautine geriausia patirtimi, pvz., Singapūre ir Australijoje taikomomis „auksinių kortelių“ sistemomis, ir pripažįsta, kad rizika, jog kai kurie tiekėjai sukčiaus, yra labai nedidelė;

46.  palankiai vertina Komisijos paskelbtą ketinimą 2017 m. pateikti MVĮ PVM dokumentų rinkinį; tačiau rekomenduoja naują sistemą įgyvendinti palaipsniui, nes tam reikės papildomų administracinių išlaidų (kaip antai IT infrastruktūros arba PVM procesų);

47.  atkreipia dėmesį į sudėtingą duomenų pateikimo sistemą, kuri sukelia didelę naštą MVĮ ir tokiu būdu atgraso nuo tarptautinės prekybos; ragina Komisiją į savo MVĮ dokumentų rinkinį įtraukti pasiūlymą dėl standartinio PVM duomenų pateikimo ir suderintų ataskaitų teikimo reikalavimų ir terminų;

48.  pabrėžia, kad reikia suderinti PVM aplinką nuotolinės įmonių tarpusavio prekybos atveju ir įmonių vykdomų prekių vartotojams pardavimo atveju; pažymi, kad PVM ribinės vertės nevienodai sėkmingai taikomos įvairiose valstybėse narėse dėl koordinavimo trūkumo;

49.  pabrėžia, jog nauja supaprastinta PVM sistema turi būti sukurta taip, kad MVĮ būtų lengva laikytis tarptautinės prekybos taisyklių ir kad jos visose valstybėse narėse galėtų gauti pagalbą ne tik kaip prisitaikyti prie taisyklių, bet ir kaip atlikti PVM procedūras;

50.  ragina trumpuoju laikotarpiu sukurti išsamų viešai prieinamą interneto portalą, kuriame įmonės ir galutiniai vartotojai lengvai rastų aiškią ir išsamią informaciją apie atskiriems produktams ir paslaugoms valstybėse narėse taikomus PVM tarifus; pabrėžia, kad šio portalo kalba ir dizainas turi būti lengvai suprantami ir paprasti naudoti; dar kartą patvirtina savo įsitikinimą, kad parama įmonėms tinkamai suprasti valstybėse narėse taikomas PVM taisykles dar labiau sustiprins kovos su PVM sukčiavimu priemones; taip pat pažymi, kad sertifikuota mokesčių programinė įranga galėtų padėti sumažinti tam tikro pobūdžio sukčiavimo ir kitų pažeidimų riziką ir galėtų suteikti tikrumo sąžiningoms įmonėms, vykdančioms vietos ir tarptautinius sandorius; taip pat ragina Komisiją nacionalinėms mokesčių institucijoms pateikti sandorių klasifikavimo gaires atsižvelgiant į taikytą PVM tarifą siekiant sumažinti reikalavimų laikymosi sąnaudas ir teisinių ginčų skaičių; ragina valstybes nares sukurti viešas informacijos sistemas, pvz., PVM internetinį portalą, kuriose būtų teikiama patikima informacija;

51.  ragina Komisiją kiekvienoje valstybėje narėje pateikti su PVM taisyklėmis susijusios atnaujintos informacijos sąrašą; kartu pažymi, kad valstybės narės yra atsakingos už savo taisyklių ir tarifų pateikimą Komisijai;

52.  pažymi, kad e. prekybos atveju dėl suderintų PVM ribinių verčių nebuvimo e. prekybos veiklą vykdančios MVĮ patiria dideles sandorių sąnaudas, jei jos netyčia arba neplanuotai viršija ribinę vertę;

53.  ragina valstybes nares nedelsiant pateikti Komisijai informaciją apie jų atitinkamus PVM tarifus, specialiuosius reikalavimus ir lengvatas; ragina Komisiją surinkti šią informaciją ir sudaryti sąlygas įmonėms ir vartotojams su ja susipažinti;

54.  laikosi nuomonės, kad turi būti atliekamas išsamus, patikimos kokybės Komisijos veiksmų programoje paskelbtų PVM reformos planų poveikio vertinimas, dalyvaujant mokslo sektoriaus, ES valstybių narių mokesčių administratorių, MVĮ ir ES įmonių atstovams;

55.  pabrėžia, kad mokesčių teisės aktai priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai; pabrėžia, kad pagal SESV 329 straipsnio 1 dalį bent devynių valstybių narių grupė gali pradėti glaudesnį bendradarbiavimą; ragina Komisiją remti glaudesnio bendradarbiavimo pasiūlymus, kuriais siekiama kovoti su sukčiavimu ir mažinti administracinę naštą PVM srityje;

56.  laikosi nuomonės, kad reikėtų siekti bendro EBPO sprendimo, o ne vykdyti pavienes priemones, kurias reikia derinti su EBPO rekomendacijomis ir BEPS veiksmų planu;

57.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“ (COM(2016)0179);

58.  pažymi, kad į naująjį veiksmų planą įtrauktos papildomos tolesnės priemonės veiksmingesnei galutinei sistemai, kuri skaitmeninės ekonomikos ir elektroninės prekybos amžiuje būtų palankesnė įmonėms ir kuria būtų užkertamas kelias sukčiavimui, kurti;

59.  remia Komisijos pasiūlymą, pagal kurį tarpvalstybinės prekybos (prekėmis ar paslaugomis) atveju PVM rinktų kilmės valstybės mokesčių institucija, taikydama vartojimo valstybėje galiojantį tarifą, ir perduotų jį valstybei, kurioje prekės ar paslaugos galiausiai yra suvartojamos;

60.  pabrėžia, kaip svarbu pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo remiantis bendras elektroninis PVM registravimo ir mokėjimo mechanizmas būtų išplėstas tarpvalstybinėms įmonėms, internete parduodančioms fizines prekes vartotojams, siekiant sumažinti administracinę naštą – vieną iš pagrindinių kliūčių, su kuriomis susiduria tarpvalstybinę veiklą vykdančios įmonės;

61.  ragina Komisiją spręsti administracinės naštos, su kuria susiduria įmonės dėl nevientisos PVM tvarkos, klausimą pateikiant pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų išplečiama dabartinė PVM deklaravimo minimalioji vieno langelio sistema internete parduodamam materialiajam turtui; pagal šią sistemą įmonės galėtų pildyti tik vieną deklaraciją ir atlikti vieną PVM mokėjimą savo valstybėje narėje;

62.  ragina valstybes nares supaprastinti savo nacionalines mokesčių sistemas ir padaryti jas nuoseklesnes ir tvirtesnes, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos atitikčiai, vykdoma sukčiavimo prevencija, atgrasoma nuo sukčiavimo ir mokesčių slėpimo, už tai būtų taikomos nuobaudos ir veiksmingiau surenkamas PVM;

63.  yra susirūpinęs, kad tikslas supaprastinti PVM, kaip nuosavo šaltinio, atskaitomybės sistemą nebuvo visiškai pasiektas; primena, kad, siekiant sumažinti klaidų ir sukčiavimo galimybes, reikia dar labiau supaprastinti su nuosavais ištekliais susijusią valdymo sistemą; apgailestauja, kad įgyvendinant naująjį veiksmų planą neketinama atsižvelgti į poveikį PVM pagrįstiems nuosaviems ištekliams;

64.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. valstybių narių PVM nepriemoka ir apskaičiuotos prarastos PVM pajamos Sąjungoje sudarė 170 mlrd. EUR, ir pabrėžia, jog 2014 m. 13 iš 26 tikrintų valstybių narių vidutiniai apskaičiuoti PVM nuostoliai sudarė daugiau kaip 15,2 proc.; ragina Komisiją visapusiškai naudotis vykdomaisiais įgaliojimais, kad galėtų kontroliuoti valstybes nares ir joms padėti; pažymi, kad priemonės PVM nepriemokai mažinti bus veiksmingos tada, kai bus taikomas suderintas plataus pobūdžio požiūris, nes ši nepriemoka atsiranda ne tik dėl sukčiavimo, bet ir dėl daugelio kitų veiksnių, įskaitant bankrotus ir nemokumą, statistines paklaidas, pavėluotus mokėjimus, mokesčių slėpimą ir mokesčių vengimą; kad būtų galima geriau tirti sukčiavimą ir nuo jo atgrasyti, primena savo raginimą Komisijai nedelsiant skatinti priimti teisės aktus dėl informatorių apsaugos Europos Sąjungoje būtiniausio lygio ir finansiškai remti tarptautinę tiriamąją žurnalistiką, kuri aiškiai pasirodė esanti veiksminga per „Luxleaks“, „Dieselgate“ ir Panamos dokumentų skandalus;

65.  apgailestauja, kad sukčiavimas PVM, ypač vadinamasis karuselinis sukčiavimas arba dingusio prekiautojo sukčiavimas, iškraipo konkurenciją, dėl jo nacionaliniai biudžetai negauna daugybės pajamų ir daroma žala Sąjungos biudžetui; yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija neturi patikimų duomenų apie karuselinį sukčiavimą PVM; todėl ragina Komisiją įpareigoti valstybes nares imtis koordinuotų veiksmų siekiant sukurti bendrą statistinių duomenų apie karuselinį sukčiavimą PVM rinkimo sistemą; pabrėžia, kad kuriant šią sistemą būtų galima pasinaudoti kai kuriose valstybėse narėse jau taikoma praktika;

66.  primygtinai ragina Komisiją pradėti kurti bendrą sistemą, skirtą sukčiavimo PVM ES viduje mastui tiksliau įvertinti, renkant statistinius duomenis apie sukčiavimą PVM Europos Sąjungos viduje, kuri leistų atskiroms valstybėms narėms įvertinti savo atitinkamos veiklos rezultatus taikant tikslius ir patikimus rodiklius, susijusius su PVM mažinimu ES viduje, geresniu sukčiavimo atvejų nustatymu ir atitinkamų mokesčių išieškojimu; laikosi nuomonės, kad nauji audito metodai, pavyzdžiui, vieno audito arba bendrų auditų, turėtų būti taikomi plačiau, apimant ir tarpvalstybines operacijas;

67.  pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti naujas strategijas ir veiksmingiau naudoti esamas ES struktūras siekiant geriau kovoti su sukčiavimu PVM; pabrėžia, kad siekiant nustatyti sukčiavimo planus ir korupcijos atvejus ir užkirsti jiems kelią labai svarbu užtikrinti daugiau skaidrumo, nes tai leistų tinkamai tikrinti ir taikyti sistemingesnį rizika pagrįstą požiūrį;

68.  apgailestauja, kad administracinis valstybių narių bendradarbiavimas kovojant su sukčiavimu PVM vis dar yra nepakankamai veiksmingas, kad būtų galima kovoti su ES viduje taikomais sukčiavimo PVM mechanizmais ir valdyti tarpvalstybinius sandorius ar prekybą; pabrėžia, kad visoms valstybėms narėms reikia paprastos, veiksmingos ir prieinamos PVM sistemos, kad būtų galima sumažinti joms tenkančią PVM naštą ir kovoti su sukčiavimu PVM; todėl ragina Komisiją vykdyti daugiau stebėsenos vizitų į valstybes nares, atrenkamas atsižvelgiant į riziką, nustatytą vertinant administracinio bendradarbiavimo susitarimus; taip pat ragina Komisiją vykdant administracinių susitarimų vertinimą daugiau dėmesio skirti teisinių kliūčių, trukdančių administracinėms, teisminėms ir teisėsaugos institucijoms keistis informacija nacionaliniu ir ES lygmenimis, pašalinimui; be to, ragina Komisiją rekomenduoti valstybėms narėms pradėti taikyti bendrą rizikos analizę, įskaitant socialinių tinklų analizę, siekiant užtikrinti, kad informacija, kuria keičiamasi per „Eurofisc“, būtų tikslingai susijusi su sukčiavimu; ragina valstybes nares numatyti veiksmingas, proporcingas bei atgrasančias nuobaudas ir patobulinti šiuo metu naudojamą keitimosi informacija sistemą;

69.  pabrėžia, kad siekiant paspartinti keitimąsi informacija reikia stiprinti „Eurofisc“; pažymi, kad išlieka problemų dėl informacijos tikslumo, išsamumo ir pateikimo laiku; mano, kad būtina sutelkti valstybių narių mokesčių administratorių, teisminių ir policijos institucijų, pavyzdžiui, Europolo, Eurojusto ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), kurios kovoja su sukčiavimu, organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu, veiksmus ir derinti jų įgyvendinamas strategijas; skatina visus suinteresuotuosius subjektus toliau svarstyti paprastus ir suprantamus keitimosi informacija tikruoju laiku modelius, kad siekiant kovoti su esamais ar naujais sukčiavimo planais būtų galima greitai reaguoti į susiklosčiusią padėtį arba taikyti padarinių mažinimo priemones;

70.  mano, jog labai svarbu, kad visos valstybės narės prisijungtų prie „Eurofisc“ visose jos veiklos srityse, kad būtų galima imtis veiksmingų kovos su sukčiavimu PVM priemonių;

71.  ragina Komisiją pasiūlyti, kaip atlikti veiksmingas muitinių ir mokesčių administratorių pateikiamų duomenų kryžmines patikras, ir vykdant valstybių narių stebėseną daugiausia dėmesio skirti priemonėms, rodančioms, kad pagerėjo jų atsakymų į prašymus pateikti informaciją teikimas laiku ir kad didinamas keitimosi informacija apie PVM sistemos (angl. VAT Information Exchange System, VIES) patikimumas;

72.  ragina Komisiją skatinti tas valstybes nares, kurios dar to nepadarė, įgyvendinti dviejų pakopų PVM mokėtojų kodų (PVM mokėtojų kodai suteikiami prekybininkams, norintiems dalyvauti prekyboje Bendrijos viduje; jie skiriasi nuo PVM mokėtojų kodų šalies viduje) sistemą ir vykdyti Reglamento (ES) Nr. 904/2010 22 straipsnyje nustatytas patikras, kartu prekybininkams teikiant nemokamas konsultacijas;

73.  ragina Komisiją numatyti, kad valstybių narių elektroninio įforminimo sistemose būtų galima atlikti automatinę PVM mokėtojų kodų patikrą;

74.  primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti PVM direktyvos pakeitimą turint tikslą dar labiau suderinti valstybių narių PVM ataskaitų teikimo reikalavimus ES viduje tiekiant prekes ir teikiant paslaugas;

75.  apgailestauja, kad Taryba nepatvirtino Komisijos pasiūlymo dėl solidariosios atsakomybės tarpvalstybinės prekybos atvejais; pabrėžia, kad tai sumažina atgrasomąjį poveikį, kai vykdoma veikla su nesąžiningais prekiautojais; mano, kad sumuojamųjų ataskaitų teikimo laikotarpio požiūriu PVM direktyva valstybėse narėse įgyvendinama nevienodai ir kad todėl daugiau nei vienoje valstybėje narėje veiklą vykdantiems prekiautojams padidėja administracinė našta; dėl šios priežasties ragina Tarybą patvirtinti Komisijos pasiūlymą dėl solidariosios atsakomybės;

76.  skatina Komisiją ir valstybes nares, siekiant nustatyti bendradarbiavimo standartus ir strategijas, kurie daugiausia būtų grindžiami skaidrumo, gero valdymo ir keitimosi informacija principais, tarptautiniu lygmeniu veikti aktyviau, labiau bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis šalimis ir užtikrinti veiksmingą PVM rinkimą; ragina valstybes nares tarpusavyje keistis iš ES nepriklausančių šalių gauta informacija, kad būtų lengviau užtikrinti PVM surinkimą, ypač e. prekybos srityje;

77.  primygtinai ragina Tarybą įtraukti PVM į Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (PIF direktyvos) taikymo sritį, siekiant kuo skubiau susitarti šiuo klausimu;

78.  ragina Komisiją ir toliau vertinti nusikalstamų organizacijų iš sukčiavimo PVM gaunamas pajamas ir pateikti išsamią, bendrą, daugiadalykę strategiją, kaip kovoti su nusikalstamų organizacijų verslo modeliais, grindžiamais sukčiavimu PVM, taip pat ir pasitelkiant jungtines tyrimų grupes;

79.  mano, jog nepaprastai svarbu užtikrinti, kad būtų įsteigta viena, stipri ir nepriklausoma Europos prokuratūra, kuri gebėtų tirti, persekioti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikalstamos veikos, kuria kenkiama Sąjungos finansiniams interesams, įskaitant sukčiavimą PVM, vykdytojus, kaip apibrėžta minėtoje PIF direktyvoje, ir yra įsitikinęs, kad bet koks silpnesnis sprendimas būtų nuostolingas Sąjungos biudžetui; be to, pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad, Europos prokuratūrai ir valstybių narių tyrimo institucijoms pasidalijus kompetencija, didelį poveikį Sąjungos biudžetui darantys nusikaltimai būtų priskirti Europos prokuratūros kompetencijai;

80.  ragina visas valstybes nares skelbti nuostolių, patiriamų dėl ES vykdomos sukčiavimo PVM veiklos, statistiką, panaikinti „Eurofisc“ trūkumus ir geriau koordinuoti savo atvirkštinio su prekėmis ir paslaugomis susijusio apmokestinimo PVM politiką;

81.  mano, jog labai svarbu, kad valstybės narės taikytų daugiašalių patikrų priemones – šias koordinuotas patikras vykdo dvi ar daugiau valstybių narių, kuriose mokesčius turi mokėti vienas ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų, nes tai naudinga kovos su sukčiavimu PVM priemonė;

82.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL C 94 E, 2013 4 3, p. 5. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0234. (3) OL C 346, 2016 9 21, p. 27. (4) Europos Komisija, 2014 m. finansinė ataskaita. (5) http://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/resources/documents/common/publications/studies/ey_study_destination_principle.pdf

2016 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES veiksmų plano siekiant sustabdyti neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais (2016/2076(INI))

P8_TA(2016)0454 A8-0303/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planas“ (COM(2016)0087),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl nusikaltimų laukinei gamtai(1),

–  atsižvelgdamas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES), kuri ES įgyvendinta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą ir Komisijos reglamentu (EB) Nr. 865/2006, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 įgyvendinimo taisykles,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 6 d. Tarybos sprendimą (ES) 2015/451 dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES)(2),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. Jungtinių Tautų Konvenciją prieš korupciją,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą,

–  atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvenciją ir Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją (Berno konvenciją),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) nusikaltimų laukinei gamtai pasaulyje ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 30 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 69/314 dėl kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais,

–  atsižvelgdamas į JT aplinkos asamblėjos rezoliuciją Nr. 2/14 dėl neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais bei jų produktais,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2015–2030 m. darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į kovos su nusikaltimais laukinei gamtai tarptautinį konsorciumą (angl. ICCWC), kuris apima CITES, Interpolą, UNODC, Pasaulio banką ir Pasaulio muitinių organizaciją,

–  atsižvelgdamas į per 2014 m. Londono konferenciją dėl neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais pasirašytą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Bakingamo Rūmų deklaraciją dėl neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais prevencijos transporto sektoriuje,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos(3), ir į Komisijos pateiktą jo įgyvendinimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 605/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose(5) ir 2009 m. kovo 5 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 206/2009(6), pagal kurį leidžiama importuoti 20 kg žuvų produktų asmeninio vartojimo tikslais,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamentu (EB) Nr. 768/2005 įsteigtos Europos žuvininkystės kontrolės agentūros svarbą kovojant su neteisėta vandens gyvūnų žvejyba ir pardavimu,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę(7),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 29 d. Tarybos direktyvą 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose(8),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos(9),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(10),

–  atsižvelgdamas į Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto teminio skyriaus 2016 m. kovo mėn. paskelbtą tyrimą „Nusikaltimai laukinei gamtai“,

–  atsižvelgdamas į tinklą „Natura 2000“, į kurį įtraukti pagrindiniai retų ir nykstančių rūšių veisimosi ir poilsio plotai ir kai kurių retų rūšių gamtinės buveinės, kurios saugomos kaip vertingos gamtinės buveinės,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. ES kovos su nusikaltimais gamtai veiksmų (EFFACE) tyrimų projekto ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos išvadas dėl kovos su terorizmo finansavimu,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 4 d. Jungtinių Tautų Nusikaltimų prevencijos ir baudžiamosios justicijos komisijos generalinio sekretoriaus pranešimą „Neteisėta prekyba saugomų rūšių laukiniais augalais ir gyvūnais ir neteisėta prieiga prie genetinių išteklių“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ir Interpolo skubiai atliktą vertinimą „Nusikaltimų aplinkai suklestėjimas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Žuvininkystės komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0303/2016),

A.  kadangi neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais yra organizuotas tarptautinis nusikaltimas, vertinamas maždaug 20 mlrd. EUR per metus, kuris pastaraisiais metais išaugo visame pasaulyje ir tapo viena iš didžiausių ir pelningiausių tarptautinio organizuoto nusikalstamumo rūšių; kadangi neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais finansuoja kitų formų sunkų ir organizuotą nusikalstamumą ir yra glaudžiai su juo susijusi;

B.  kadangi biologinės įvairovės mažėjimo pasaulyje mastas yra didžiulis, atsižvelgiant į tai, kad tai laikoma šeštąja masinio rūšių nykimo banga;

C.  kadangi dėl žemės naudojimo pokyčių, netausaus gamtos išteklių naudojimo, taršos ir klimato kaitos pasaulio biologinei įvairovei ir ekosistemos paslaugoms iškilo grėsmė; kadangi, visų pirma, daug nykstančių rūšių susiduria su didesniais sunkumais nei anksčiau dėl sparčios urbanizacijos, buveinių nykimo ir neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais;

D.  kadangi neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais turi didžiulių neigiamų pasekmių bioįvairovei, esamoms ekosistemoms, kilmės šalių gamtos paveldui, gamtos ištekliams ir gyvūnų rūšių išsaugojimui;

E.  kadangi neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais kelia rimtą ir vis didėjančią grėsmę pasauliniam saugumui, politiniam stabilumui, ekonomikos plėtrai, pragyvenimo šaltiniams ir teisinės valstybės principams, jai reikia taikyti strateginį suderintą ES požiūrį, įtraukiant visus susijusius veikėjus;

F.  kadangi neteisėtos prekybos nykstančiomis augalų ir gyvūnų rūšimis ir iš jų pagamintais produktais sustabdymas yra itin svarbus, kad būtų galima įgyvendinti JT nustatytus tvaraus vystymosi tikslus;

G.  kadangi CITES yra labai svarbus nuo 1975 m. galiojantis tarptautinis susitarimas, į kurį įtraukta 35 000 gyvūnų ir augalų rūšių ir kurį pasirašė 183 šalys (įskaitant visas ES valstybes nares ir nuo 2015 m. – pačią ES);

H.  kadangi prekybos ir vystymosi politika, be kita ko, turėtų būti naudojama kaip priemonė siekiant padidinti pagarbą žmogaus teisėms, gyvūnų gerovę ir aplinkos apsaugą;

I.  kadangi pasitelkus ES keitimosi informacija apie neteisėtą prekybą laukiniais gyvūnais ir augalais platformą EU-TWIX nuo 2005 m. vykdoma neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais stebėsena, sukūrus konfiskuotų augalų ir gyvūnų duomenų bazę ir Europos šalių pareigūnų tarpusavio komunikacijos kanalus;

J.  kadangi informuotumo ir politinės valios stoka yra pagrindinės veiksmingos kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais kliūtys;

K.  kadangi ES 2015–2020 m. saugumo darbotvarkėje nusikaltimai laukinei gamtai laikomi organizuoto nusikalstamumo forma, su kuria turi būti kovojama ES lygiu, apsvarstant galimybę taikyti griežtesnes baudžiamąsias sankcijas visoje ES, peržiūrėjus esamus teisės aktus dėl nusikaltimų aplinkai;

L.  kadangi 2015 m. gegužės mėn. įvykdyta operacija COBRA III buvo didžiausia iki šiol koordinuota tarptautinė teisėsaugos kovos su neteisėta prekyba nykstančiomis rūšimis operacija, per kurią sulaikyta 139 asmenų ir konfiskuota daugiau kaip 247 produktų, įskaitant dramblio kaulą, vaistinius augalus, raganosių ragus, skujuočius, raudonmedį, vėžlius ir daug kitų augalų ir gyvūnų egzempliorių;

M.  kadangi neteisėtų laukinės gamtos produktų paklausa paskirties rinkose skatina korupciją visoje neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais tiekimo grandinėje;

N.  kadangi ES yra svarbi neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais paskirties rinka ir tranzito maršrutas, o taip pat prekybos tam tikrų Europoje nykstančių rūšių laukiniais augalais ir gyvūnais šaltinis;

O.  kadangi 2013 m. balandžio mėn. JT Nusikaltimų prevencijos ir baudžiamosios justicijos komisijos rezoliucijoje, kurią 2013 m. liepos 25 d. patvirtino JT Ekonominė ir socialinė taryba, Jungtinių Tautų „valstybės narės raginamos neteisėtą prekybą saugomomis rūšimis, kai dalyvauja organizuoto nusikalstamumo grupuotės, laikyti sunkiu nusikaltimu“ ir jį traktuoti taip pat, kaip prekybą žmonėmis ir prekybą narkotikais;

Bendrosios pastabos

1.  palankiai vertina Komisijos kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planą, kuriame pabrėžiamas poreikis imtis suderintų veiksmų siekiant šalinti neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais priežastis, veiksmingai taikyti ir įgyvendinti galiojančias taisykles ir stiprinti pasaulinį kilmės, tranzito ir paskirties šalių bendradarbiavimą;

2.  ragina Komisiją, valstybes nares, Europos išorės veiksmų tarnybą ir ES agentūras Europolą ir Eurojustą pripažinti, kad nusikaltimai laukinei gamtai yra didelė ir auganti grėsmė, ir dėl to kuo skubiausiai imtis politinių sprendimų; pabrėžia visų politikos sričių, įskaitant prekybą, vystymąsi, užsienio reikalus, taip pat teisingumą ir vidaus reikalus, visapusiško ir koordinuoto požiūrio svarbą;

3.  pabrėžia, jog siekiant įgyvendinti veiksmų planą, būtina nustatyti ir skirti atitinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius; pabrėžia, kad ES biudžete ir nacionaliniuose biudžetuose reikia numatyti pakankamus finansinius išteklius veiksmingam šio plano įgyvendinimui užtikrinti;

4.  pripažįsta veiksmų plano svarbą, tačiau pabrėžia, kad nepakankamai atsižvelgiama į vandens gyvūnų rūšis;

5.  primygtinai reikalauja laiku įgyvendinti visas veiksmų plano dalis, atspindint neatidėliotiną poreikį sustabdyti neteisėtus ir netausius veiksmus ir neleisti rūšims toliau nykti; ragina Komisiją kasmet teikti Parlamentui ir Tarybai rašytines įgyvendinimo ataskaitas ir sukurti nuolat atnaujinamą išsamų stebėsenos ir vertinimo mechanizmą pažangai įvertinti, įskaitant veiksmus, kurių imasi valstybės narės;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingiau padidinti tikslinių rūšių buveinių apsaugą ir pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinta stipresnė rajonų, priskiriamų prie pažeidžiamų jūrų ekosistemų, ekologiniu arba biologiniu požiūriu svarbių jūrų rajonų, ir tinklo „Natura 2000“ teritorijų apsauga;

7.  ragina Komisiją įsteigti Neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais koordinatoriaus biurą pagal kovos su prekyba žmonėmis modelį, kad būtų galima užtikrinti bendras įvairių Komisijos tarnybų ir valstybių narių pastangas;

8.  primena Komisijai, kad daug vandens gyvūnų rūšių taip pat gresia išnykimas, o nuo to nukentės daugelio ekosistemų tvarumas;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau plėtoti mokslinius tyrimus, susijusius su technologiniais žvejybos įrankių patobulinimais, siekiant išvengti priegaudos, atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų rūšių gyvūnams, įskaitant vėžlius, grėsmę kelia ir priegauda, ir neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais;

Neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais prevencija ir pagrindinių jos priežasčių šalinimas

10.  ragina ES, trečiąsias valstybes, suinteresuotuosius subjektus ir pilietinę visuomenę surengti tam tikrą skaičių tikslinių ir koordinuojamų informuotumo didinimo kampanijų, kurių tikslas būtų mažinti su neteisėta prekyba laukinių augalų ir gyvūnų produktais susijusią paklausą užtikrinus realius ir ilgalaikius individualaus ir kolektyvinio elgesio pokyčius; pripažįsta, kad pilietinės visuomenės organizacijos gali atlikti svarbų vaidmenį, padėdamos įgyvendinti veiksmų planą;

11.  ragina ES remti iniciatyvas, kuriomis skatinama alternatyvių tausių pragyvenimo šaltinių arti laukinės gamtos įsikūrusiose kaimo bendruomenėse plėtra ir kuriomis didinama vietoje gaunama nauda iš gamtos išsaugojimo priemonių, mažinami žmogaus ir laukinės gamtos konfliktai ir skatinama žiūrėti į laukinę gamtą kaip į vertingą bendruomenės pajamų šaltinį; mano, kad tokios iniciatyvos, kai jų imamasi konsultuojantis su atitinkamomis bendruomenėmis, padidins paramą gamtos išsaugojimui ir prisidės prie laukinių gyvūnų populiacijų ir jų buveinių atkūrimo, išsaugojimo ir tausaus valdymo;

12.  pabrėžia, kad laukinių gyvūnų ir augalų apsauga turi būti esminis ES skurdo mažinimo pasaulyje strategijų elementas ir ragina veiksmus, kurie padeda vietos bendruomenėms gauti tiesioginės naudos iš dalyvavimo laukinės gamtos apsaugos veikloje, įtraukti į įvairius bendradarbiavimo susitarimus, dėl kurių deramasi su trečiosiomis šalimis;

13.  primena Komisijai, kad nuo neteisėtos prekybos vandens gyvūnais taip pat nukenčia pakrančių bendruomenių ekonominis vystymasis ir mūsų vandenų aplinkos tinkamumas;

14.  ragina ES skubiai spręsti korupcijos problemą ir tarptautinių valdymo priemonių trūkumus visoje neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais grandinėje; ragina ES ir jos valstybes nares pradėti dialogą su šalimis partnerėmis pasitelkus Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (UNCAC) ir kitus forumus siekiant spręsti problemą kilmės, tranzito ir paskirties rinkose; ragina visas valstybes nares visapusiškai laikytis Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją nuostatų ir veiksmingai ją įgyvendinti; palankiai vertina tarptautinį kovos su korupcija įsipareigojimą pagal 2015 m. liepos mėn. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos 69/314 10 straipsnį;

15.  pripažįsta, kad reikia teikti paramą, gaires ir mokymus kilmės, tranzito ir paskirties šalių institucijoms joms atliekant tyrimus, įgyvendinant nuostatas ir vykdant teismo procedūras vietos, regiono ir nacionaliniu lygmenimis; pabrėžia poreikį veiksmingai koordinuoti šias pastangas tarp visų šiame darbe dalyvaujančių agentūrų; ragina ES remti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir sudaryti sąlygas specializuotos įrangos ir ekspertinių žinių teikimui, kai jų prireikia;

16.  atkreipia dėmesį į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano, kuriose pripažįstama, kad nusikaltimai laukinei gamtai yra didelė ir auganti grėsmė biologinei įvairovei ir aplinkai, taip pat visuotiniam saugumui, įstatymo viršenybei, žmogaus teisėms ir darniam vystymuisi; labai apgailestauja dėl to, kad trūksta aiškių valstybių narių įsipareigojimų; pabrėžia, kad valstybės narės atlieka lemiamą vaidmenį visapusiškai ir darniai įgyvendinant veiksmų planą nacionaliniu lygmeniu ir užtikrinant, kad būtų pasiekti plane nustatyti tikslai;

17.  primygtinai ragina šalių tiekėjų vyriausybes: i) pagerinti teisinės valstybės principo taikymą ir sukurti veiksmingas atgrasomąsias priemones stiprinant baudžiamosios veikos tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir nuteisimą; ii) priimti griežtesnius įstatymus, pagal kuriuos neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais būtų laikoma „sunkiu nusikaltimu“, kuriai reikia skirti tiek pat dėmesio ir svarbos kiek ir kitų formų tarptautiniam organizuotam nusikalstamumui; iii) skirti daugiau išteklių kovai su nusikaltimais, susijusiems su laukiniais augalais ir gyvūnais, visų pirma siekiant stiprinti prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais teisės aktų vykdymą, prekybos kontrolę, stebėseną, susekimą ir konfiskavimą muitinėse; iv) vykdyti visiško korupcijos netoleravimo politiką;

Veiksmingesnio įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimas

18.  ragina valstybes nares parengti kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planus, kuriuose būtų nurodyta įgyvendinimo politika ir nuobaudos, ir skelbti informaciją apie konfiskuotus produktus ir už nusikaltimus laukinei gamtai sulaikytus asmenis ir ja keistis, kad būtų galima užtikrinti nuoseklumą ir suderintą požiūrį tarp valstybių narių; remia mechanizmo, kuris padėtų reguliariai teikti duomenis ir atnaujinti informaciją apie konfiskuotus produktus ir sulaikytus asmenis valstybėse narėse ir keistis gerąja patirtimi, sukūrimą;

19.  pabrėžia, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti ES prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais reglamentus ir užtikrinti jų vykdymą;

20.  siūlo nustatyti pakankamai griežtas baudas už neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais, ypač pažeidžiamų jūrų ekosistemų rajonuose ar tinklo „Natura 2000“ teritorijose, kad jos atgrasytų galimus pažeidėjus;

21.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos, prokuratūros ir nacionalinės teisminės institucijos būtų aprūpintos pakankamais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais ir turėtų atitinkamą kompetenciją kovoti su nusikaltimais laukinei gamtai; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų visoms atitinkamoms agentūroms ir institucijoms mokyti ir jų informuotumui didinti;

22.  palankiai vertina Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklo (IMPEL), Europos aplinkos prokurorų tinklo (ENPE), ES aplinkos teisėjų forumo (EUFJE) ir policijos pareigūnų, specialiai kovojančių su nusikaltimais aplinkai, tinklo (EnviCrimeNet) pastangas;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais įtraukta į ES 2015–2020 m. saugumo darbotvarkę – taip pripažįstama, kad neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais kelia grėsmę biologinei įvairovei kilmės regionuose, tvariam vystymuisi ir regionų stabilumui;

24.  siūlo, kad valstybės narės pajamas iš baudų už neteisėtą prekybą investuotų į laukinės augalijos ir gyvūnijos apsaugą ir išsaugojimą;

25.  ragina imtis esminių permainų renkant su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais susijusią žvalgybos informaciją, priimant šios srities teisės aktus, užtikrinant jų vykdymą ir kovojant su korupcija valstybėse narėse ir kitose paskirties ir tranzito šalyse; todėl ragina Komisiją itin daug dėmesio skirti administravimo ir stebėsenos aspektams, susijusiems su tarptautinių standartų neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais srityje taikymu;

26.  pabrėžia, kad, siekiant išvengti nusikalstamų neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais tinklų „migracijos“, ypač svarbu suderinti politiką ir teisines sistemas, taikomas su laukiniais augalais ir gyvūnais susijusiems nusikaltimams;

27.  pabrėžia, kad reikalingas geresnis įstaigų tarpusavio bendradarbiavimas ir veiksmingas ir laiku atliekamas dalijimasis duomenimis tarp nacionalinio ir ES lygmens įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo įstaigų; ragina sukurti strateginius tiek ES, tiek valstybių narių lygmens vykdymo užtikrinimo tinklus, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tokiam bendradarbiavimui ir jį pagerinti; ragina valstybes nares įsteigti kovos su nusikaltimais laukinei gamtai skyrius, siekiant palengvinti nuostatų įgyvendinimą įvairiose įstaigose;

28.  ragina valstybes nares nuolat tiekti Europolui susijusią žvalgybos informaciją ir duomenis; primygtinai ragina Europolą į kitą ES sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimą (SOCTA) įtraukti ir nusikaltimus laukinei gamtai; ragina įsteigti specialų Europolo kovos su nusikaltimais laukinei gamtai skyrių, kuriam būtų priskirti tarptautiniai įgaliojimai ir atsakomybės sritys ir kuris būtų aprūpintas pakankamais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kad būtų galima centralizuotai rinkti ir analizuoti informaciją ir koordinuoti vykdymo užtikrinimo strategijas ir tyrimus;

29.  ragina Komisiją remti sistemą „EU-TWIX“ kaip pasitvirtinusią ir gerai veikiančią priemonę, kuria naudodamosi valstybės narės gali dalytis duomenimis ir informacija, ir užtikrinti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus šiai sistemai; laikosi nuomonės, kad pilietinės visuomenės organizacijos gali atlikti svarbų vaidmenį stebint, kaip vykdomi teisės aktai, ir pranešant apie su laukiniais augalais ir gyvūnais susijusius nusikaltimus; ragina ES ir valstybes nares toliau bendradarbiauti siekiant paremti tokią NVO veiklą;

30.  atkreipia dėmesį į nusikaltimų laukinei gamtai ir kitų organizuoto nusikalstamumo formų, įskaitant pinigų plovimą, taip pat kovotojų ir teroristų grupuočių finansavimo sąsajas, ir mano, kad prioritetas turėtų būti kova su neteisėtais finansiniais srautais; ragina ES ir valstybes nares naudotis visomis atitinkamomis priemonėmis, įskaitant bendradarbiavimą su finansiniu sektoriumi, ir stebėti naujai atsiradusių finansinių priemonių ir praktikų, susijusių su ta veikla, poveikį ir atlikti jo tyrimus;

31.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę nuostatas ir nustatyti tinkamus sankcijų už nusikaltimus laukinei gamtai dydžius; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurios valstybės narės dar iki galo neįgyvendino direktyvos ir ragina Komisiją įvertinti jos, ypač su baudomis susijusių nuostatų, įgyvendinimą kiekvienoje valstybėje narėje ir pateikti rekomendacijų; ragina Komisiją per ES saugumo darbotvarkėje numatytą laikotarpį atlikti Direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę peržiūrą, ypač jos veiksmingumo kovojant su nusikaltimais laukinei gamtai požiūriu, ir pateikti pasiūlymą dėl atitinkamo jos persvarstymo; ragina Komisiją imtis priemonių siekiant nustatyti ir įgyvendinti minimalias bendrąsias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais susijusių sankcijų apibrėžimo pagal SESV 83 straipsnio 1 dalį dėl ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį;

32.  mano, kad muitinės aspektas turėtų būti labiau pabrėžtas veiksmų plane tiek bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis, tiek geresnio ir veiksmingesnio įgyvendinimo Sąjungoje atžvilgiu; todėl laukia, kad Komisija parengtų 2016 m. dabartinės ES teisinės sistemos įgyvendinimo ir vykdymo peržiūrą, ir prašo, kad į šią peržiūrą būtų įtrauktas muitinės procedūrų vertinimas;

33.  primygtinai ragina valstybes nares veiksmingai įgyvendinti JT Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (UNTOC) ir jos laikytis, nes tai yra tarptautinių veiksmų ir savitarpio teisinės pagalbos pagrindas ir pagrindinė priemonė siekiant bendro požiūrio į kovą su nusikaltimais laukinei gamtai; šiomis aplinkybėmis labai apgailestauja dėl to, kad vienuolika valstybių narių dar nėra įgyvendinusios UNTOC; ragina šias valstybes nares kuo greičiau konvenciją įgyvendinti;

34.  mano, kad į kovos su nusikaltimais laukinei gamtai priemones turi būti įtrauktos nuoseklios, veiksmingos ir atgrasančios baudžiamosios sankcijos; primygtinai ragina valstybes nares laikyti neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais sunkiu nusikaltimu, kaip nustatyta UNTOC 2 straipsnio b punkte;

35.  pripažįsta, kad valstybių narių teisminėms institucijoms ir prokurorams reikėtų pateikti baudžiamojo persekiojimo ir nuosprendžių priėmimo gaires, o įvežimo į ES punktuose dirbantiems muitinės ir vykdymą užtikrinantiems pareigūnams – surengti mokymus; siūlo UNEP Pasaulinę teisėjų programą ir Ekologiškos muitinės iniciatyvą laikyti pavyzdiniais modeliais;

36.  ragina Komisiją, atitinkamas ES agentūras ir valstybes nares pripažinti neteisėtos internetinės prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais mastą ir stiprinti gebėjimus kovos su nusikaltimais aplinkai ir muitinės skyriuose, koordinuoti veiksmus su kovos su kibernetiniais nusikaltimais skyriais ir bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis, siekiant užtikrinti specialių tarptautinių kovos su kibernetiniais nusikaltimais padalinių paramos kanalus;

37.  ragina valstybes nares ir Komisiją bendradarbiauti su socialinės žiniasklaidos platformų, paieškos sistemų ir e. prekybos platformų operatoriais neteisėtos internetinės prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais klausimu; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti kontrolės priemones ir plėtoti politikos strategijas, kuriomis būtų kovojama su galima neteisėta veikla internete; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją parengti gaires, kaip spręsti internetinių nusikaltimų laukinei gamtai problemą ES lygmeniu;

38.  ragina ES ir valstybių narių vykdymo užtikrinimo subjektus nustatyti ir stebėti kitų formų sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, pvz., prekybos žmonėmis, modelius, siekiant paremti prevencinę veiklą ir neteisėtų veiksmų tiekimo grandinėje tyrimus, kai kovojama su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, pavyzdžiui, įtartinus krovinius ir finansinius sandorius;

39.  džiaugiasi tuo, kad ES pirmą kartą kaip CITES šalis dalyvavo 17-oje JTBKK konvencijos šalių konferencijoje ir tuo, kad ES ir valstybės narės rodo tvirtą ryžtą ir teikia didelę finansinę pagalbą CITES;

40.  palankiai vertina UNEP ekspertų atliekamos peržiūros procesą, kuriuo siekiama sukurti visuotinai priimtą nusikaltimo aplinkai apibrėžtį; šiuo atžvilgiu pažymi, kad teisinis skirtumas tarp įvairių rūšių nusikaltimų aplinkai kartais neaiškus, o tai gali sumažinti veiksmingo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir baudimo galimybes;

Visuotinės partnerystės stiprinimas

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau plėtoti dialogą ir bendradarbiavimą su neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais tiekimo grandinės kilmės, tranzito ir paskirties šalimis ir teikti joms techninę pagalbą ir diplomatinę paramą; mano, kad ES turi imtis veiksmų tarptautiniu lygmeniu siekdama padėti trečiosioms šalims kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais ir turi padėti toliau tobulinti atitinkamas teisines sistemas dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais;

42.  pabrėžia, kad paplitusi korupcija, instituciniai trūkumai, valstybės pažeidžiamumas, netinkamas valdymas ir menkos bausmės už nusikaltimus laukinei gamtai yra pagrindiniai uždaviniai, kuriuos reikia spręsti, jei su tarpvalstybine neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais siekiama kovoti veiksmingai; primygtinai ragina ES remti besivystančias šalis joms dedant pastangas sumažinti brakonieriavimo paskatas gerinant ekonomines galimybes ir skatinant gerą valdymą bei teisinę valstybę;

43.  ragina ES institucijas, valstybes nares ir visas suinteresuotas valstybes sistemingiau tirti neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais ir regioninių konfliktų ar terorizmo sąsajas;

44.  ragina Komisiją ir valstybes nares, kaip kovos su neteisėta prekyba laukine fauna ir flora veiksmų plano dalį, įsteigti patikos fondą arba sukurti panašią priemonę, remiantis persvarstyto Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 187 straipsniu, siekiant apsaugoti saugomas teritorijas ir kovoti su neteisėta prekyba laukine fauna ir flora bei brakonieriavimu;

45.  ragina ES didinti per vystomojo bendradarbiavimo priemonę ir Europos plėtros fondą (EPF) teikiamą finansinę ir techninę paramą siekiant padėti besivystančioms šalims, ypač neturinčioms pakankamai išteklių, kad būtų užtikrintas teisės aktų vykdymas ir kontrabandininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, įgyvendinti nacionalinius laukinių augalų ir gyvūnų reglamentus pagal CITES rekomendacijas;

46.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pagal partnerystės priemonę finansuoti iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti nelegalių laukinių augalų ir gyvūnų produktų paklausą pagrindinėse rinkose, atsižvelgiant į veiksmų plano 1-ąjį prioritetą; pabrėžia, kad pilietinės visuomenės įtraukimas į stebėsenos struktūras pagal ES prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi skyrius gali būti labai naudingas šiuo atžvilgiu;

47.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į ES ir Kinijos strateginę partnerystę svarbu spręsti jautrų klausimą, susijusį su laukinių augalų ir gyvūnų produktų, tokių kaip dramblio kaulas, raganosių ragai ir tigrų kaulai, didėjančia paklausa, nes dėl jos kyla tikras pavojus minėtų rūšių išsaugojimui ir biologinei įvairovei apskritai;

48.  ragina Komisiją į visus ES prekybos susitarimus ir derybas įtraukti privalomus ir vykdytinus darnaus vystymosi skyrius, ypatingą dėmesį skiriant neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais sustabdymui visuose ekonomikos sektoriuose, ir ragina Komisiją įtraukti šių nuostatų analizę į savo įgyvendinimo ataskaitas; ragina Komisiją pabrėžti CITES įgyvendinimą ir kovos su nusikaltimais laukinei gamtai priemones taikant bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą BLS+;

49.  pažymi, kad korupcija yra viena iš pagrindinių sąlygų ir veiksnių, skatinančių neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais bei jų produktais; teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą, prisiimtą strategijoje „Prekyba visiems“, į visus būsimus prekybos susitarimus įtraukti plataus užmojo kovos su korupcijos nuostatas, skirtas kovoti tiek su korupcijos, tiek su neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais tiesioginiu ir netiesioginiu poveikiu; todėl prašo Komisijos didžiausią dėmesį skirti administravimo ir stebėsenos aspektams, susijusiems su tarptautinių neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais standartų taikymu;

50.  ragina ES, remiantis PPO sistema, išnagrinėti, kaip pasaulinė prekyba ir aplinkos apsaugos sistemos gali geriau vieną kitą papildyti, visų pirma atsižvelgiant į dedamas pastangas stengiantis sustiprinti PPO ir daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų suderinamumą, taip pat atsižvelgiant į prekybos lengvinimo susitarimą, kuris atveria naujas galimybes bendradarbiavimui tarp muitinės tarnybų ir už laukinę augaliją ir gyvūniją bei prekybą atsakingų pareigūnų, ypač besivystančiose šalyse; mano, kad turėtų būti išnagrinėtos papildomos PPO ir CITES bendradarbiavimo galimybės, visų pirma kalbant apie techninės pagalbos teikimą besivystančių šalių pareigūnams ir jų pajėgumų stiprinimą prekybos ir aplinkos apsaugos srityje;

51.  pabrėžia labai svarbų tarptautinio visų vykdymo užtikrinimo grandinės organizacijų bendradarbiavimo vaidmenį; ragina ES ir valstybes nares toliau remti Kovos su nusikaltimais laukinei gamtai tarptautinį konsorciumą (ICCWC); džiaugiasi be kokia papildoma parama, įskaitant finansinių išteklių ir specialistų ekspertinių žinių teikimą, kuria siekiama padėti vyriausybėms stiprinti pajėgumus, skatinti keitimąsi informacija ir žvalgybos duomenimis ir padėti ICCWC nariams užtikrinti įgyvendinimą ir atitiktį; ragina Komisiją naudotis ICCWC rodikliais siekiant įvertinti ES trečiosioms šalims kovai su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais teikiamo finansavimo efektyvumą ir lengviau atlikti vienodą ir patikimą vystymosi finansavimo vertinimą;

52.  palankiai vertina tarptautines teisės aktų vykdymo užtikrinimo operacijas, pvz., operaciją COBRA III, kurias vykdant konfiskuota daug neteisėtų laukinės gamtos produktų ir sulaikyti neteisėtą prekybą vykdę asmenys, taip pat užtikrintas geresnis visuomenės supratimas, kad neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais yra sunkus organizuotas nusikaltimas;

53.  ragina valstybes nares didinti CITES biudžetą, kad organizacija galėtų plėsti savo stebėjimo veiklą ir rūšių nustatymo veiklą; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl to, kad šešios valstybės narės dar neatliko visų 1992–2015 m. mokėjimų CITES;

54.  taip pat palankiai vertina tai, kad ES veiksmų planas labai padeda siekti darnaus vystymosi tikslų, nustatytų pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., dėl kurios Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime 2015 m. rugsėjo mėn. susitarė valstybių vadovai;

ES kaip paskirties rinka, kilmės ir tranzito punktas

55.  pažymi, kad CITES, ES medienos reglamentas ir ES NNN žvejybos reguliavimo sistema yra svarbios priemonės, kuriomis reglamentuojama tarptautinė prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais; vis dėlto yra susirūpinęs dėl nepakankamo jų įgyvendinimo ir vykdymo ir ragina valstybes nares dėti daugiau bendrų ir koordinuotų pastangų veiksmingam šių teisės aktų įgyvendinimui ir vykdymui užtikrinti; be to, yra susirūpinęs dėl dabartinės reglamentavimo sistemos spragų, susijusių su rūšimis ir veikėjais; todėl ragina ES persvarstyti esamą teisinę sistemą siekiant ją papildyti draudimu tiekti ir pateikti rinkai, pervežti, įsigyti ir turėti trečiojoje šalyje neteisėtai gautų arba parduotų laukinių augalų ar gyvūnų; mano, kad tokie teisės aktai padėtų suderinti esamą ES sistemą ir kad jo tarptautinis poveikis galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį mažinant pasaulinę neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą teisėta prekyba užsiimantiems subjektams, tokiuose teisės aktuose turi būti numatytas visiškas skaidrumas bet kokių draudimų prekiauti tam tikromis rūšimis dėl neteisėto jų statuso trečiojoje šalyje atžvilgiu;

56.  pabrėžia, kad trofėjų medžioklė prisidėjo prie didelio masto į CITES I ir II priedus įtrauktų nykstančių rūšių populiacijų sumažėjimo ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti, kad turi būti vadovaujamasi atsargumo principu, kalbant apie tų rūšių, kurios saugomos pagal ES prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais reglamentus, gyvūnų medžioklės trofėjų importą, taip pat remti tolesnį ES teisinių nuostatų, kuriomis reglamentuojamas medžioklės trofėjų importas į ES valstybes nares, griežtinimą ir reikalauti visų rūšių, įtrauktų į Reglamento (EB) Nr. 338/97 B priedo sąrašą, gyvūnų trofėjų importo leidimų;

57.  palankiai vertina 2016 m. Bakingamo Rūmų deklaraciją, kurią pasirašiusios oro linijos, transportavimo įmonės, uostų operatoriai, muitinės, tarpvyriausybinės organizacijos ir išsaugojimo labdaros fondai įsipareigojo kelti transporto sektoriaus standartus, ypač daug dėmesio skiriant įmonių ir organizacijų visame pasaulyje tarpusavio dalijimuisi informacija, darbuotojų mokymui, technologiniams patobulinimams ir dalijimuisi ištekliais; ragina visas šalis visapusiškai įgyvendinti deklaracijos įsipareigojimus; ragina valstybes nares skatinti savanoriškus įsipareigojimus, panašius į Bakingamo Rūmų deklaraciją, kitose srityse, ypač finansų ir e. prekybos sektoriuose;

58.  ragina Europos lygmeniu nedelsiant visiškai uždrausti prekybą dramblio kaulu, jo eksportą arba reeksportą į Europos Sąjungą ar iš jos, įskaitant iki konvencijos pasirašymo sukauptą dramblio kaulą ir raganosių ragus; ragina parengti mechanizmą, kurį taikant būtų galima įvertinti panašaus pobūdžio ribojamųjų priemonių būtinumą kitoms nykstančioms rūšims;

59.  pažymi, kad ES reguliavimas, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, turi poveikio, tačiau primygtinai tvirtina, kad įgyvendinimas turėtų būti patikimesnis, siekiant užtikrinti, kad jokia neteisėtai sužvejota žuvis nepatektų į Europos rinką; siūlo, kad ES valstybės narės nuosekliau ir veiksmingiau tikrintų laimikio dokumentaciją (sužvejoto kiekio sertifikatus) ir krovinius (ypač tų šalių, kurios laikomos didelės rizikos šalimis, laivų), siekiant užtikrinti, kad žuvis būtų teisėtai sužvejota;

60.  pabrėžia, kad svarbus privačiojo sektoriaus dalyvavimas kovoje su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais taikant savireguliavimo ir įmonių socialinės atsakomybės priemones; mano, kad vykdant teisėtą ir tvarią prekybą (komercinę ar nekomercinę) tiekimo grandinės atsekamumas yra būtinas; pabrėžia tarptautinio masto ir viešojo bei privačiojo sektorių bendradarbiavimo ir koordinavimo būtinybę ir ragina ES sustiprinti esamas kontrolės priemones, įskaitant atsekamumo mechanizmų naudojimą; mano, kad transporto sektorius turėtų atlikti lemiamą vaidmenį, pvz., įdiegus ankstyvo grėsmės išaiškinimo sistemą; atkreipia dėmesį į tai, kokį svarbų vaidmenį šioje srityje gali atlikti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės;

61.  ragina valstybes nares, be patikrinimų sienos kirtimo punktuose, kuriuos reikalaujama atlikti pagal Reglamentą (EB) Nr. 338/97, taip pat vykdyti atitikties stebėseną šalies viduje, t. y. reguliariai tikrinti prekiautojus ir leidimų turėtojus, pvz., naminių gyvūnų parduotuves, veisėjus, mokslinių tyrimų centrus ir veislynus, taip pat prekiautojus mados, meno, medicinos ir maitinimo sektoriuose, kuriuose gali būti naudojami neteisėti augalai ar gyvūnų dalys;

62.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų nedelsiant konfiskuojami visi sulaikyti egzemplioriai, o sulaikytais ar konfiskuotais gyvais egzemplioriais būtų rūpinamasi ir jie būtų apgyvendinami gyvūnų gelbėjimo centruose, pritaikytuose atitinkamoms rūšims; ragina Komisiją teikti rekomendacijas siekiant užtikrinti, kad visi valstybių narių naudojami laukinių gyvūnų gelbėjimo centrai būtų tinkamo lygio; bet to, ragina ES ir valstybes nares užtikrinti tinkamą gyvūnų gelbėjimo centrų finansavimą;

63.  ragina valstybes nares priimti nacionalinius planus dėl gyvų konfiskuotų egzempliorių pagal CITES konferencijos rezoliucijos (Conf. 10.7, Rev. CoP15) 3 priedą; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų pranešti apie visus gyvus konfiskuotus egzempliorius EU-TWIX platformoje, kad turėtų būti skelbiamos metinės suvestinės ataskaitos ir kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad į teisėsaugos pareigūnų mokymus būtų įtrauktos gyvų gyvūnų gerovės ir saugumo nuostatos; ragina ES ir valstybes nares teikti pakankamą finansinę paramą laukinių gyvūnų gelbėjimo centrams;

64.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybes įdiegti rūšių, kurių gyvūnus galima laikyti, sąrašų sistemas, pagal kurias egzotinių rūšių gyvūnai būtų objektyviai vertinami, laikantis mokslinių kriterijų, ir nustatoma, ar saugu ir tinkama jais prekiauti ir juos laikyti kaip augintinius;

o
o   o

65.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0031. (2) OL L 75, 2015 3 19, p. 1. (3) OL L 295, 2010 11 12, p. 23. (4) OL L 286, 2008 10 29, p. 1. (5) OL L 181, 2013 6 29, p. 1. (6) OL L 77, 2009 3 24, p. 1. (7) OL L 328, 2008 12 6, p. 28. (8) OL L 94, 1999 4 9, p. 24. (9) OL L 20, 2010 1 26, p. 7. (10) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

2016 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujų galimybių mažosioms transporto įmonėms, įskaitant bendradarbiavimu grindžiamus verslo modelius (2015/2349(INI))

P8_TA(2016)0455 A8-0304/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 5 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl 2011 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos įgyvendinimo. Rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai tvaraus judumo link(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo,

–  atsižvelgdamas į metinį pranešimą dėl Europos MVĮ 2014–2015 m.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394) ir Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga (COM(2011)0078),

–  atsižvelgdamas Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ Europos mažataršio judumo strategija“ (COM(2016)0501),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl MVĮ ekologiškai tvaraus augimo galimybių(3),

–  atsižvelgdamas į pagal programą „Horizontas 2020“ MVĮ skirtą priemonę, iniciatyvą INNOSUP, Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME), portalą „Jūsų Europa. Verslas“ bei pagal projektą „Spartus inovacijų diegimas“ numatytas bandomųjų projektų ir tinklų kūrimo galimybes,

–  atsižvelgdamas į Elektroninės komercijos direktyvą (2000/31/EB) ir Paslaugų direktyvą (2006/123/EB) ,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015)0550),

–  atsižvelgdamas į Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), sukurtą 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0304/2016),

A.  kadangi mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra pagrindinė Europos ekonomikos varomoji jėga ir, 2014 m. duomenimis, jos sudaro 99,8 proc. visų ne finansinio sektoriaus įmonių bei suteikia dvi iš trijų visų darbo vietų;

B.  kadangi MVĮ, kurios pastaraisiais metais suteikė darbo vietų, dažniausiai buvo paslaugų sektoriaus įmonės;

C.  kadangi mažosios transporto įmonės atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sklandų judumą Europoje, bet dažnai joms sunku patekti į šią rinką arba joje išsilaikyti, ypač dėl monopolijų šioje rinkoje;

D.  kadangi mažosios įmonės suteikia papildomos naudos visų pirma atokioms ir tankiai apgyvendintoms vietovėms, nes puikai žino vietos rinką, yra arti klientų ir (arba) gyvybingos ir geba kurti inovacijas; kadangi, be to, jos gali teikti pritaikytas paslaugas ir padeda kovoti su socialine atskirtimi, kurti darbo vietas, ekonominę veiklą, tobulinti judumo valdymą ir prisidėti prie turizmo plėtros (kai judumo paslaugos tiesiogiai susietos su lankytojams reikalinga naujų produktų ir patirties paklausa);

E.  kadangi asmenų ir prekių gabenimo paslaugų paklausa bei teikimo sąlygos labai nevienodos ir kadangi judumo sumažinimas – ne išeitis;

F.  kadangi transporto organizavimas didmiesčiuose ir jų privažiuojamuose keliuose sudaro palankias sąlygas susidaryti didelę naštą ekonomikai užkraunančioms spūstims ir kamščiams; kadangi transporto sektoriaus MVĮ svarbiai prisideda prie viešojo transporto tinklo transporto mazguose, ypač tada, kai viešasis transportas važiuoja labai retai, taip pat periferinėse zonose, kuriose nėra tinkamai išvystytų priemiesčio transporto paslaugų;

G.  kadangi iš neseniai Komisijos atlikto tyrimo matyti, kad 17 proc. Europos vartotojų naudojosi dalijimosi ekonomikos teikiamomis paslaugomis, o 52 proc. žino apie teikiamas paslaugas; kadangi vartotojai tikisi lengvai prieinamų ir lanksčių būdų, kaip naudotis transporto paslaugomis, užtikrinant, kad paslaugos kaina atitiktų realią jos teikimo kainą, taip pat suteikiant galimybę lengvai užsakyti kelionę ir saugiai atsiskaityti už įvykdytą paslaugą;

H.  kadangi bendradarbiavimu grindžiama ekonomika transporto srityje gali aktyviai prisidėti tvarių formų judumo plėtros; kadangi savireguliacija ne visada yra tinkamas sprendimas, todėl reikalinga tinkama reguliavimo sistema;

I.  kadangi, siekiant reaguoti į didėjantį tvaraus judumo poreikį esant neišvystytai infrastruktūrai, dėl darnaus vystymosi būtinybės ir informacinių ir ryšių technologijų revoliucijos atsirado neregėtų galimybių ir iškilo precedento neturinčių problemų bet kokio dydžio įmonėms;

J.  kadangi eksponentiškai augant išmaniųjų mobiliųjų prietaisų skvarbai ir visapusiškai didėjant greitaeigio plačiajuosčio ryšio aprėpčiai sukuriama naujų skaitmeninių priemonių ir transporto paslaugų teikėjams, ir klientams, mažėja sandorių sąnaudos ir taip pat mažėja fizinio paslaugų teikėjų buvimo vietos svarba, tokiu būdu suteikiant jiems galimybę būti plačiai susietiems, siekiant teikti paslaugas ne tik regionų, bet taip pat pasauliniu mastu, skaitmeniniais tinklais ir taip pat iš žemyninių vietovių;

K.  kadangi technologinė pažanga, nauji verslo modeliai ir skaitmeninimas pastaraisiais metais gerokai pakeitė transporto sektorių, labai didelį poveikį darydami tradiciniams verslo modeliams ir darbo sąlygoms bei užimtumui šiame sektoriuje; kadangi nors, viena vertus, transporto sektorius labai išsiplėtė, kita vertus, darbo sąlygos daugeliu atvejų pablogėjo, pirmiausia dėl ekonomikos krizės, o kai kuriais atvejais – dėl nepakankamo galiojančių taisyklių įgyvendinimo;

L.  kadangi transporto sektorius – tai ne tik tiesiogines transporto paslaugas teikiantys subjektai, bet ir MVĮ, siūlančios tokias paslaugas, kaip transporto priemonių aptarnavimas, prekyba atsarginėmis dalimis, darbuotojų mokymas arba transporto priemonių ir įrangos nuoma; kadangi su šiomis paslaugomis susijęs didžiulis darbo vietų kūrimo potencialas, įskaitant labai kvalifikuotų specialistų darbo vietas; kadangi formuojant transporto sektoriaus politiką reikėtų atsižvelgti į visą vertės grandinę;

M.  kadangi tik 1,7 proc. ES įmonių visapusiškai naudojasi pažangiomis skaitmeninėmis technologijomis, o 41 proc. jomis nesinaudoja visai; kadangi siekiant išlaikyti ir padidinti ES konkurencingumą būtinas visų veiklos sektorių skaitmeninimas;

N.  kadangi bendradarbiavimu grindžiamai ekonomikai būdingas lankstumas ir lengvas patekimas į rinką gali suteikti užimtumo galimybių toms grupėms, kurios paprastai neįtraukiamos į darbo rinką, ypač moterims, jaunimui ir migrantams;

O.  kadangi transporto paslaugos yra gera sritis pradėti savarankišką veiklą ir gali skatinti verslumo kultūrą;

P.  kadangi internetinės transporto paslaugų platformos gali pasiūlyti greito klientui reikalingos paslaugos ir darbo jėgos pasiūlos iš užsiregistravusių įmonių ar darbuotojų suderinimo galimybę;

Q.  kadangi EBPO kokybiškas darbo vietas laiko pagrindiniu pastangų kovojant su didele nelygybe ir skatinant socialinę sanglaudą veiksniu;

I. Mažųjų transporto bendrovių problemos

1.  mano, kad transporto įmonės susiduria su problemomis, siekdamos reaguoti į didėjantį judumo poreikį esant neišvystytoms infrastruktūroms ir vis didesniems aplinkosaugos reikalavimams; atkreipia dėmesį, kad visos transporto priemonės patiria spaudimą pateikti saugius, tvarius ir labai konkurencingus sprendimus, kurie būtų pagal COP21 aplinkos požiūriu atsakingi, ir sumažinti spūstis, tačiau mažosioms įmonėms su tuo sunkiau ir brangiau susidoroti;

2.  pabrėžia, kad dėl per dažno transporto priemonių išmetamų teršalų normų keitimo mažosioms transporto įmonėms gali kilti ypač didelių sunkumų, turint omenyje transporto priemonių parko nusidėvėjimo laiką;

3.  pabrėžia transporto sektoriaus, kuriam būdingas daugiapakopis (vietos, nacionalinis, Europos ir pasaulinis) valdymas, kuris vis dar labai suskaidytas pagal transporto rūšis, sudėtingumą; pažymi, kad šis sektorius griežtai reglamentuojamas, visų pirma kiek tai susiję su galimybe verstis profesine veikla, atitinkama veikla ir transporto paslaugų plėtojimu, naudojimu ir rinkodara (išimtinėmis teisėmis, leidimų skaičiaus ribojimu), taip pat subsidijavimu; pabrėžia, kad saugos ir saugumo uždaviniai yra ypač svarbūs transporto sektoriui, tačiau apgailestauja, kad jais, be kitų veiksnių, kartais naudojamasi kaip pretekstu dirbtinėms kliūtims pašalinti;

4.  ragina valstybes nares panaikinti perteklinį reguliavimą, kuris dažnai susijęs su protekcionizmo ir korporatyvizmo refleksais, kuriuo skatinamas vidaus rinkos susiskaidymas, sudėtingėjimas ir nelankstumas bei didinama nelygybė; mano, kad naudinga, kad valstybės narės interneto platformų teisėtumo nevertintų daugybe skirtingų būdų, ir taip būtų išvengta nepagrįstų vienašališkų apribojimų; ragina valstybes nares laikytis ir visiškai įgyvendinti Elektroninės komercijos direktyvą (Direktyvą 2000/31/EB) ir Paslaugų direktyvą (Direktyvą 2006/123/EB); mano, kad laisvas paslaugų teikėjų judėjimas ir įsisteigimo laisvė, kaip numatyta atitinkamai SESV 56 ir 49 straipsniuose, yra esminės sąlygos siekiant paslaugas teikti Europos mastu, taigi, ir vidaus rinkoje;

5.  pabrėžia, kad dėl apibrėžties „paslaugų teikėjai“ transporto sektoriuje teisinio netikrumo neįmanoma sukurti sąžiningos konkurencijos, ir apgailestauja, kad daugeliui mažųjų įmonių sunku patekti į šalies ir tarptautinę rinką ir plėstis ar siūlyti naujas paslaugas; pabrėžia, kad dėl pirmiau minėtų priežasčių MVĮ sunku patekti į šį sektorių;

6.  mano, kad reikia tobulinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 tam, kad būtų susitvarkyta su rimtais trukdžiais, kilusiais po jo paskelbimo tam tikrų valstybių narių nacionalinėse transporto rinkose;

7.  palankiai vertina naujas galimybes, suteiktas mažosioms transporto įmonėms ir naujiems bendradarbiavimu grindžiamiems verslo modeliams, ir tuo pat metu apgailestauja dėl nekonkurencingos praktikos, kuri taikoma dėl nevienodo ES taisyklių taikymo valstybėse narėse, visų pirma kiek tai susiję su užmokesčio ir socialinio saugumo sistemomis, nes tai gali sukelti rimtus iškraipymus, pvz., socialinį dempingą, ir su saugumu susijusias problemas;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti teisėsaugą; mano, kad bet kokie teisės aktų, susijusių su socialinėmis ir darbo sąlygomis, pakeitimai turi atitikti visas pagrindines ES laisves ir neriboti sąžiningos konkurencijos, grindžiamos objektyviais konkurenciniais pranašumais, taip pat neturi sukurti jokios papildomos administracinės naštos ar papildomų sąnaudų mažosioms transporto įmonėms;

9.  pažymi, kad mažosios transporto įmonės turi stengtis ne tik laikytis teisės, bet ir išlaikyti konkurencingumą (pvz., didžiausią dėmesį skiriant naujoms technologijoms); apgailestauja, kad, viena vertus ir skirtingai nei yra su didelėmis įmonėmis, mažųjų įmonių galimybės gauti kreditą ir finansavimą pinigų rinkose vis dar ribotos, nepaisant kiekybinio lengvinimo priemonių, o, antra vertus, viešoji finansinė, ypač Europos, parama ne visuomet sutelkta dėl pernelyg sudėtingų ir ilgų administracinių procedūrų pabrėžia, kad svarbu mažųjų įmonių pareiškėjams skleisti žinias ir pagalbą pasinaudojant Europos investicijų fondu;

10.  pažymi, kad didėjant urbanizacijai transportas turi būti organizuotas labiau integruotai, panaudojant daugiau skaitmeninių technologijų ir daugiau transporto rūšių, o transporto mazgams tenka vis svarbesnis vaidmuo organizuojant tvarų judumą; pabrėžia didėjantį daugiarūšių kelionių planavimo taikomųjų programų poveikį ir būtinybę, kad mažosios įmonės būtų įtrauktos į esamų taikomųjų programų sąrašą ir transporto paslaugų katalogus; pabrėžia, kad galimybė visiems naudotis internetu paskatintų dalijimąsi transporto priemonėmis ir geresnį kelionių planavimą;

11.  pažymi, kad patiriant ekonominių sunkumų ir trūkstant išteklių transporto tinklo grandims išlaikyti daugelyje regionų (ypač tuose, kuriuose prastesni komunikaciniai ryšiai ir mažai gyventojų) uždaryta daug antrinių linijų; mano, kad bendradarbiavimu grindžiamų veiklos modelių atsiradimu jokiu būdu negalima pateisinti to, kad šiuose regionuose atsisakoma viešųjų transporto paslaugų;

12.  pabrėžia ypatingą lengvųjų transporto priemonių, tokių kaip dviračiai ar motoroleriai, nuomos bendrovių svarbą; pažymi, kad dauguma šių subjektų veikia MVĮ sektoriuje; ragina dažniau atsižvelgti į šių subjektų potencialą, didinant miesto judumo lygį ir mieste plėtojant energiją tausojantį ir efektyviai išteklius naudojantį transportą;

13.  ragina valstybes nares ir Komisiją apsvarstyti mažųjų transporto įmonių sutelkimo galimybę, taip sudarant palankesnes sąlygas šių įmonių partnerystei plėtoti ir padėti klientams pasirinkti tų mažųjų transporto įmonių paslaugų, kurios atitinka jų poreikius;

14.  ragina Komisiją nustatant su šiuo klausimu susijusias gaires atsižvelgti į tai, kad tokius modelius sunku taikyti kaimuose ir ne miesto vietovėse;

15.  pažymi, kad pagal vystomus bendradarbiavimu grindžiamus modelius galima tinkamiau panaudoti transporto priemones ir infrastruktūrą ir taip padėti tvariau užtikrinti judumą; pažymi, kad, labiau naudojant vartotojų generuojamus duomenis, transporto grandinėje būtų galima gauti papildomos naudos; vis dėlto pabrėžia, kad duomenų sutelkimas tik keliose tarpininkavimo platformose galėtų padaryti neigiamą poveikį sąžiningam pajamų paskirstymui ir dalyvavimo investuojant į infrastruktūrą pusiausvyrai bei kitoms susijusioms išlaidoms, nes visa tai daro tiesioginę įtaką MVĮ.

16.  palankiai vertina tai, kad tarpininkavimo platformos sudaro galimybę esamiems veiklos vykdytojams ir korporatyvinėms struktūroms varžytis, kelia grėsmę esamoms monopolijoms ir trukdo kurtis naujoms; pabrėžia, kad tai skatina rinką, kuri yra labiau orientuota į vartotojų paklausą, ir verčia valstybes nares peržiūrėti rinkos struktūrą; vis dėlto pažymi, kad tarpininkavimo platformos su joms būdinga „laimėtojui atitenka viskas“ etika, jei nebus taikoma tinkama ir aiški teisinė sistema, gali paskatinti dominuojančios padėties atsiradimą rinkoje ir pakenkti ekonominės struktūros įvairovei;

17.  atkreipia dėmesį į galimybes ir iššūkius (pvz., šiose naujose srityse taip pat galėtų rastis smulkus verslas), kurie susiję su susietų ir savieigių transporto priemonių (lengvųjų automobilių, laivų, bepiločių orlaivių, automatizuotų greitkelių sistemų) kūrimu; todėl ragina Komisiją parengti gaires dėl susietų ir savieigių transporto priemonių ir išanalizuoti galimą šios technologijos poveikį Europos transporto sektoriui, ypač MVĮ;

II. Rekomendacijos: kaip iššūkius paversti galimybėmis

18.  ragina toliau dėti pastangas siekiant sukurti bendrą Europos transporto erdvę; mano, kad bet kokie teisės aktai, kuriais nustatomi nauji reikalavimai mažosioms įmonėms, ypač susiję su mokesčiais, socialinės ir aplinkosaugos sričių priemonėmis, turėtų būti proporcingi, paprasti ir aiškūs ir turėtų netrukdyti joms vystytis, o, prireikus, atsižvelgti į regioninius ir nacionalinius įvairių valstybių narių savitumus; mano, kad kartu su tokiais teisės aktais reikia nustatyti būtinas (reguliuojamąsias ir (arba) finansines) paskatas;

19.  mano, kad skatinimas kurti koordinuotą ir integruotą Europos judumo sistemą yra geriausias būdas visoms įmonėms, teikiančioms visų rūšių transporto paslaugas, tinkamai integruoti į bendrą dinamišką procesą, kurį vykdant skaitmeninimas ir inovacijų skatinimas transporto sektoriaus viduje yra geriausias būdas užtikrinti, kad klientai galėtų naudotis viena nuoseklia sistema, o specialistai būtų geriausioje pozicijoje pridėtinei vertei kurti;

20.  pažymi, kad MVĮ teikiamos paslaugos transporto sektoriuje ne visada pakankamai pritaikytos prie neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių poreikių; ragina, kad visomis priemonėmis ir programomis, skirtomis remti šiuos veiklos vykdytojus, būtų atsižvelgta į būtinybę transporto paslaugas kiek įmanoma pritaikyti prie riboto judumo asmenų poreikių;

21.  pažymi, kad nesant investicijų į infrastruktūrą, turėtų prisidėti visi veiklos vykdytojai, kurie naudojasi ta infrastruktūra, visapusiškai atsižvelgiant į visus taikomus transporto mokesčius, rinkliavas ir neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai; pabrėžia, kad kelių transporto sektoriuje svarbu į savo sąnaudas įtraukti su neigiamais išorės veiksniais susijusias išlaidas ir numatyti tikslinius naudojimosi transporto infrastruktūra, įskaitant tarpvalstybinę infrastruktūrą, asignavimus; vis dėlto pripažįsta, kad tai galėtų sukelti tam tikrų problemų mažosioms įmonėms, įskaitant veikiančias atokiausiuose regionuose, ir į tai būtina atsižvelgti visų pirma;

22.  primena, kad ESIF buvo įsteigtas siekiant prisidėti prie labai novatoriškų rinka grindžiamų sprendimų, ir todėl mano, kad tai esminis įrankis, skirtas MVĮ transporto sektoriaus padėti kurti naujus judumo sprendimus; ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti jo įgyvendinimą ir padidinti pagalbą MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms rengiant tokius projektus;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų veiksmų siekiant kovoti su didelių integruotų grupių antikonkurencine veikla tam, kad įveiktų diskriminaciją ir rinkos prieigos apribojimus, neatsižvelgiant į įmonių, ypač susijusių su naujais verslo modeliais, dydį ar tipą; aktyviai ragina pradėti dialogą ir gerinti vežėjų ir užsakovų santykius, ypač naujose ir potencialiose rinkose, taip pat spręsti tariamai savarankiškai dirbančių asmenų problemą;

24.  ragina įtraukti MVĮ į Europos integruotos bilietų sistemos rengimo projektą; pažymi, kad tokios sistemos efektyvumas priklausys nuo jos taikymo kuo didesniam transporto paslaugas teikiančių įmonių ir veiklos vykdytojų skaičiui; pažymi, kad keitimasis informacija ir patirtimi tarp stambių veiklos vykdytojų ir MVĮ gali sukurti sinergijos efektą, kuris būtų labai naudingas efektyvaus transporto tinklo Europoje kūrimui;

25.  ragina tam, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, peržiūrėti ir suderinti taisykles dėl galimybių verstis reglamentuojamomis profesijomis ir veikla Europoje ir su tomis profesijomis susijusią kontrolę siekiant naujiems veiklos vykdytojams ir su skaitmeninėmis platformomis bei bendradarbiavimo ekonomika susijusioms paslaugoms suteikti galimybę vystytis verslui palankioje aplinkoje, įskaitant didesnį skaidrumą teisės aktų keitimo srityje, ir veikti greta įsitvirtinusių veiklos vykdytojų sveiko konkurencingumo aplinkoje; pažymi, kad dalijimosi ekonomikoje veiklos vykdytojų teigiamą poveikį kuriant naujas darbo vietas į darbo rinką ateinančiam jaunimui ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

26.  ragina Komisiją nedelsiant paskelbti gaires dėl duomenų apie viešai finansuojamą transportą išlaisvinimo ir suderintų transporto duomenų standartų bei programavimo sąsajų taikymo tam, kad būtų galima paskatinti duomenims imlias inovacijas ir naujų transporto paslaugų teikimą;

27.  mano, kad bendradarbiavimo ekonomikos vystymosi sąlygomis nei konkretaus sektoriaus reguliavimas, nei platformų reguliavimas nėra tinkami sprendimai ir kad ateityje reikės reglamentuoti visą judumo sistemą; ragina kurti atnaujintą, daugiarūšę reglamentavimo sistemą, kuria skatinamos inovacijos ir konkurencingumas, taip pat vartotojų ir jų duomenų apsauga, užtikrinamos darbuotojų teisės ir vienodos sąlygos skirtingiems veiklos vykdytojams; turėdamas tai mintyje, atkreipia dėmesį į transporto sektoriaus sąveikumo svarbą, nes mažosioms įmonėms jis suteikia galimybę priimti vieningus sprendimus;

28.  ragina valstybes nares, atsižvelgiant į dalijimosi ekonomikos modelių ypatumus ir skirtingą kiekvienos valstybės darbo teisę, įvertinti būtinybę atnaujinti jų galiojančią darbo teisę priderinant ją prie skaitmeninio amžiaus;

29.  mano, kad siekiant šio tikslo reikia apjungti modelius, remiantis aiškiomis, nuosekliomis ir be jokių dalinių sutapimų „tarpininkų“ ir „paslaugų teikėjų“ apibrėžtimis; ragina atskirti tarpininkavimo platformas, kurios savo naudotojams nesukuria prekybinio pelno, ir platformas, kuriose paslaugų teikėjas (siekdamas pelno) palaiko santykius su klientu (kurie gali būti, bet gali ir nebūti darbdavio ir darbuotojo santykiai); siūlo, kad nacionalinės institucijos turėtų turėti galimybę prašyti tarpininkų platformas pateikti informaciją, kurią institucijos laiko reikalinga, tam, kad galėtų visoms šalims palengvinti laikytis jų mokestinių, socialinių ir saugumo užtikrinimo įsipareigojimų, taip pat užtikrinti, kad šias platformas naudojantys paslaugų teikėjai būtų kompetentingi ir tinkamai kvalifikuoti (kad galėtų užtikrinti vartotojų apsaugą); pabrėžia, kad jau taikomos grįžtamosios informacijos ir reitingo sistemos taip pat padeda tarpininkams kurti pasitikėjimu pagrįstus santykius su vartotojais ir kad surinkti duomenys turėtų būti tvarkomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB;

30.  mano, kad didelis bendradarbiavimu grindžiamos ekonomikos skaidrumo potencialas suteikia gero transporto paslaugų operacijų atsekamumo galimybę siekiant tikslo užtikrinti galiojančių teisės aktų įgyvendinimą; ragina Komisiją paskelbti gaires, kaip ES teisė turi būti taikoma įvairiems bendradarbiavimu grindžiamiems verslo modeliams, tam, kad, prireikus, būtų užpildytos reglamentavimo spragos užimtumo ir socialinio saugumo srityse nepažeidžiant nacionalinės kompetencijos;

31.  pabrėžia, kad transporto sektoriuje veikiančioms įmonėms taip pat priskiriami subjektai, tiesiogiai neteikiantys transporto paslaugų, pavyzdžiui, mokymo paslaugų teikėjai, nuomos bendrovės, dirbtuvės ir paslaugų punktai; pažymi, kad dauguma šių subjektų veikia MVĮ sektoriuje; ragina atsižvelgti į šių subjektų poreikius, kuriant MVĮ plėtrą skatinančių teisės aktus ir investicinių projektus;

32.  skatina Komisiją remti transporto sektoriaus MVĮ, suformuojant šios srities klasterius, į kuriuos jungtųsi vartotojai ir kitos suinteresuotosios šalys;

33.  pažymi, kad dauguma dalijimosi ekonomikos paslaugų teikėjų nepriklauso ES; mano, kad ES turi plėtoti daugiau inovatyvių transporto sektoriaus startuolių, ir ragina labiau remti tokias įmones, ypač susijusias su jaunųjų verslininkų mokymais šioje srityje;

34.  apgailestauja, kad iki šiol valstybių narių atsakas į dalijimosi ekonomikos vystymą buvo labai fragmentiškas, ir kai kuriais atvejais tikrai neatitinka šio sektoriaus plėtros potencialo ir naudos, taip pat prieštarauja vartotojų lūkesčiams, ir mano, kad pageidautini visos ES mastu koordinuojami veiksmai, apimantys tvaraus dalijimosi ekonomikos modelio klausimus; atkreipia dėmesį į pagrįstą Komisijos požiūrį į šį naują verslo modelį, kaip numatyta pastarojo meto jos komunikate, kuriame pabrėžiama bendradarbiavimo ekonomikos svarba augimui ateityje (COM(2016)0356);

35.  pažymi, kad naujos technologijos turi didelio potencialo atsirasti naujoms paslaugų teikimo formoms prekių gabenimo sektoriuje; ypač akcentuoja dideles bepiločių orlaivių, kurie jau dabar yra labai veiksminga priemonė dirbant sudėtingomis sąlygomis, galimybes; pabrėžia, kad ES turi skatinti bepiločių orlaivių projektuojančių, gaminančių ir naudojančių MVĮ potencialą;

36.  mano, kad bendradarbiavimu grindžiami modeliai labai svarbūs siekiant tvariai plėtoti susisiekimą atokiose, kalnuotose ir kaimo vietovėse, ir taip pat teikia netiesioginę naudą ir turizmo sektoriui;

37.  mano, kad teisėkūros reikalavimai turėtų būti proporcingi įmonės veiklos pobūdžiui ir dydžiui; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, ar vis dar yra pagrindo atleisti lengvąsias komercines transporto priemones nuo tam tikro skaičiaus Europos taisyklių taikymo, atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau lengvųjų komercinių transporto priemonių naudojama vykdant tarptautinį krovinių gabenimą, ir prašo Komisiją pateikti vertinimo ataskaitą dėl poveikio ekonomikai, aplinkai ir saugumui;

38.  ragina kurti mažųjų transporto įmonių, mokslo tyrimų institutų ir vietos bei regioninių valdžios institucijų bendradarbiavo struktūras, siekiant geriau organizuoti judumą miestuose ir tarp jų, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į naujų paslaugų ir produktų atsiradimą, įskaitant ir tuos, kuriuos siūlo MVI (pvz., pirmojo ir paskutiniojo transportavimo nuo durų iki durų etapo paslauga), geriau pritaikant jau veikiantį viešojo transporto tinklą prie keleivių poreikių ir lūkesčių; ragina informaciją apie mažųjų įmonių siūlomas mobilumo paslaugas įtraukti į kelionių informacijos ir planavimo paslaugas;

39.  ragina steigti inovacines darbo grupes, kurios padėtų visiškai įgyvendinti dalijimosi miestų koncepciją ir padėtų vietos, regionų ir nacionalinėms institucijoms veiksmingai reaguoti į naujų paslaugų ir produktų atsiradimą;

40.  pabrėžia tikslinių mokymų (pvz., susijusių su dideliais duomenų rinkiniais, integruotomis paslaugomis ir pan.) svarbą siekiant padėti transporto įmonėms, naudojantis skaitmenine sritimi, kurti pridėtinę vertę; todėl ragina patvirtinti, kaip turi būti vykdomas specialistų mokymas, kad jis atitiktų įgūdžius ir gebėjimus, kurių reikės taikant naujus veiklos modelius, ir kad visų pirma būtų įveiktas darbuotojų, ypač vairuotojų, trūkumas;

41.  pažymi, kad MVĮ transporto sektoriuje plėtrą dažnai stabdo padidinta rizika, susijusi su tarpvalstybiniu verslu, ir atsirandanti dėl įvairių valstybių (narių) skirtingų teisinių sistemų; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybių narių nacionalinėmis, regionų ir vietos institucijomis, sukurti bendradarbiavimo ir komunikacijos platformas, siekiant konsultuoti ir mokyti MVĮ įvairių finansavimo programų, subsidijų ir tarptautinimo srityje; prašo Komisiją labiau išnaudoti esamas programas, kuriomis remiamos MVĮ, ir jas padaryti labiau matomas transporto sektoriaus dalyviams, atsižvelgiant į įvairių ES fondų sąveiką;

42.  skatina vietos valdžios institucijas aktyviai dalyvauti įgyvendinant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo principus miesto transporto srityje, išdėstytus Baltojoje knygoje dėl transporto, o veiklos vykdytojus – vykdyti veiklą pagal naują konkurencijos ir veiklos sistemą, naudojantis konkurenciniu pranašumu, kuris bus įgytas dėl paslaugų, teikiamų į aplinką neišskiriant anglies dioksido, ir dėl laipsniško jų valdymo, teikimo ir pardavimo skaitmeninimo;

43.  ragina Europos Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas skatinti dalijimosi ekonomikos inovacijas, nes besirandantys bendradarbiavimu grindžiami modeliai padės sukurti palankesnes sąlygos joms diegti, pvz., dalijimosi automobiliu, dviračiu, krovininio transporto priemonėmis, taksi automobiliu paslaugas, susitarimus pavežti, užsakomuosius pervežimus autobusu ir jų sąsajas su viešuoju transportu;

44.  ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant jos generaliniams direktoratams, atidžiai stebėti skaitmeninės ekonomikos plėtrą ir „Skaitmeninės darbotvarkės” teisėkūros iniciatyvų poveikį transporto sektoriui;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, reguliariai vertinti skaitmeninimo poveikį darbo vietų skaičiui ir rūšims transporto sektoriuje ir užtikrinti, kad užimtumo ir socialinė politika neatsiliktų nuo transporto darbo rinkos skaitmeninimo;

46.  rekomenduoja, kad bendradarbiavimu grindžiamos ekonomikos įmonės ir transporto sektoriuje dirbantys asmenys rastų būdų dirbti kartu siekiant bendrų interesų, pvz., draudimo srityje;

47.  palankiai vertina tai, kad transporto sektoriuje socialiniai partneriai derasi dėl naujų darbo laiko modelių, kuriuos taikant darbuotojams būtų suteiktos galimybės geriau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą; tačiau pabrėžia, jog svarbu, kad stebėsena atitiktų privalomas taisykles dėl darbo laiko, vairavimo ir poilsio laiko, o tai galėtų būti lengviau įgyvendinti suskaitmeninus transporto sektorių;

o
o   o

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0310. (2) OL C 24, 2016 1 22, p. 2. (3) OL C 353, 2016 9 27, p. 27. (4) OL L 348, 2013 12 20, p. 129.

2016 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Baltarusijoje (2016/2934(RSP))

P8_TA(2016)0456 RC-B8-1232/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir rekomendacijas dėl Baltarusijos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 11 d. įvykusius parlamento ir 2015 m. spalio 11 d. įvykusius prezidento rinkimus,

–  atsižvelgdamas į savo delegacijos ryšiams su Baltarusija pirmininko 2016 m. rugsėjo 13 d. pareiškimą dėl Baltarusijos parlamento rinkimų,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 12 d. Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai pareiškimą dėl Baltarusijos parlamento rinkimų,

–  atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, ESBO Parlamentinės Asamblėjos ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (PACE) 2016 m. rugsėjo 12 d. preliminarų pareiškimą dėl parlamento rinkimų Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Baltarusijos, ypač į 2016 m. vasario 16 d. išvadas dėl ribojamųjų priemonių panaikinimo 170 asmenų ir trims Baltarusijos įmonėms,

–  atsižvelgdamas į ESBO 2016 m. sausio 28 d. galutinę ataskaitą dėl 2015 m. spalio 11 d. prezidento rinkimų Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į daugybę Baltarusijos valdžios institucijų deklaracijų, kad kai kurios ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijos, pateiktos po 2015 m. prezidento rinkimų, bus įgyvendintos prieš rengiant 2016 m. parlamento rinkimus,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d. Baltarusijos valdžios institucijos paleido šešis politinius kalinius, ir į vėliau pateiktą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos nario Johanneso Hahno 2015 m. rugpjūčio 22 d. pareiškimą dėl politinių kalinių paleidimo Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi savo galutinėje ataskaitoje dėl 2015 m. prezidento rinkimų Baltarusijoje ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras ir Europos Tarybos Venecijos Komisija parengė paketą rekomendacijų, kurias Baltarusija turėjo įgyvendinti iki 2016 m. parlamento rinkimų;

B.  kadangi, siekdamos pagerinti santykius su Vakarų šalimis, Baltarusijos valdžios institucijos nenoriai ėmėsi veiksmų, suteikiančių galimybę demokratinėms opozicijos partijoms registruotis paprasčiau nei per ankstesnius rinkimus ir sudarančių geresnes galimybes užsienio stebėtojams stebėti, kaip skaičiuojami balsai;

C.  kadangi 2016 m. birželio 6 d. Baltarusijos prezidentas sušaukė rinkimus į Atstovų Rūmus; kadangi šie rinkimai vyko 2016 m. rugsėjo 11 d.; kadangi daugiau kaip 827 tarptautiniai ir 32 100 piliečių stebėtojų buvo akredituoti stebėti rinkimus; kadangi, kaip savo išvadose teigia ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, dauguma piliečių stebėtojų atstovavo valstybės subsidijuojamoms viešoms asociacijoms, kurios taip pat aktyviai dalyvavo kampanijose už vyriausybei palankius kandidatus; kadangi ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misija buvo paskirta stebėti rinkimus Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos kvietimu;

D.  kadangi, remiantis ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro misijos vertinimu, 2016 m. parlamento rinkimai buvo organizuoti veiksmingai, vis dėlto liko ilgalaikių sisteminių trūkumų, įskaitant politinių teisių ir pagrindinių laisvių teisinio pagrindo apribojimus; kadangi skaičiuojant balsus ir sudarant rezultatų lenteles pastebėta nemažai procedūrinių trūkumų ir trūko skaidrumo;

E.  kadangi po ilgo laiko Baltarusijos parlamente bus atstovaujama demokratinei opozicijai; kadangi, pasak JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais, teisinė ir administracinė sistemos, kuriomis paremti žmogaus teisių apribojimai, lieka nepakitusios; kadangi du nepriklausomi parlamento nariai turėtų veikti kaip tikra opozicija;

F.  kadangi nuo 1994 m. Baltarusijoje nebuvo laisvų ir sąžiningų rinkimų, kurie būtų vykdyti laikantis rinkimų teisės, atitinkančios tarptautiniu mastu pripažintus ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro standartus;

G.  kadangi 2016 m. vasario mėn. ES, siekdama parodyti gerą valią ir padrąsinti Baltarusiją gerinti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principus, panaikino daugumą Baltarusijos pareigūnams ir juridiniams asmenims taikytų ribojamųjų priemonių; kadangi savo 2016 m. vasario 15 d. išvadose dėl Baltarusijos Taryba pabrėžė, kad reikia gerinti ES ir Baltarusijos bendradarbiavimą daugelyje ekonomikos sektorių ir su prekyba bei pagalba susijusių sričių, o tai suteikė galimybę Baltarusijai prašyti EIB ir ERPB finansavimo; kadangi įdėta daug pastangų siekiant prieš 2016 m. rinkimus išspręsti tam tikras ilgalaikes problemas, tačiau kartu atkreipia dėmesį į tai, kad daug problemų, susijusių su teisine ir procedūrine rinkimų sistema, dar neišspręstos;

H.  kadangi dvi Baltarusijos rinkimų stebėjimo grupės „Žmogaus teisių gynėjai už laisvus rinkimus“ ir „Teisė pasirinkti 2016 m.“ pasmerkė paskutinius rinkimus dėl to, kad juos vykdant nesilaikyta daugelio svarbiausių tarptautinių standartų ir kad jie neatspindėjo Baltarusijos piliečių valios;

I.  kadangi Baltarusijos stebėtojų grupės surinko konkrečių įrodymų, jog nacionaliniu mastu buvo dedamos milžiniškos pastangos siekiant dirbtinai padidinti dalyvavimą rinkimuose nustačius penkių dienų išankstinio balsavimo laikotarpį (2016 m. rugsėjo 6–10 d.) ir rinkimų dieną (2016 m. rugsėjo 11 d.), ir kadangi vienintelis Baltarusijos nepriklausomas visuomenės nuomonės institutas (NISEPI) nutraukė savo veiklą dėl vyriausybės daromo spaudimo, todėl buvo labai sunku vertinti tikrą baltarusių politinį pasirinkimą;

J.  kadangi dalis Baltarusijos opozicinių jėgų pirmą kartą 2015 m. lapkričio 18 d. pateikė bendrą bendradarbiavimo susitarimą susivienyti 2016 m. parlamento rinkimuose;

K.  kadangi 2015 m. birželio 18–19 d. įvyko pirmasis nuo 2002 m. Parlamento delegacijos ryšiams su Baltarusija vizitas į Minską; kadangi Europos Parlamentas šiuo metu neturi oficialių santykių su Baltarusijos parlamentu;

L.  kadangi Baltarusija atliko konstruktyvų vaidmenį sudarant palankias sąlygas ugnies nutraukimo susitarimui Ukrainoje;

M.  kadangi dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir neteisėtos Krymo aneksijos Baltarusijos visuomenėje padidėjo baimė, kad pasikeitus galios pasiskirstymui bus destabilizuota vidaus padėtis; tačiau kadangi tai nereiškia ir negali reikšti, jog Baltarusijos žmonės nebeturi vilčių, kad bus įvykdytos esminės reformos ir taiki jų šalies transformacija;

N.  kadangi Baltarusijos ekonomika jau daugiau kaip 20 metų patiria stagnaciją, o pagrindiniai jos sektoriai vis dar priklauso valstybei ir jiems taikoma administracinė valdymo ir kontrolės sistema; kadangi Baltarusijos ekonominė priklausomybė nuo Rusijos ekonominės pagalbos nuolat didėja ir kadangi Baltarusijos ekonomikos rodikliai yra vieni iš žemiausių tarp Eurazijos ekonominės sąjungos šalių – pvz., 2015–2016 m. jos BVP sumažėjo 30 mlrd. JAV dolerių;

O.  kadangi Baltarusija yra vienintelė Europos šalis, kurioje taikoma mirties bausmė; kadangi 2016 m. spalio 4 d. Baltarusijos Aukščiausiasis teismas patvirtino mirties nuosprendį Siarhejui Vostrykavui ir tai yra ketvirtoji Baltarusijos Aukščiausiojo teismo sprendimu patvirtinta mirties bausmė 2016 m.;

P.  kadangi žmogaus teisių organizacijos atkreipė dėmesį į naujus opozicijos persekiojimo metodus; kadangi Baltarusijos valdžios institucijos neatsisakė represinių veiksmų prieš politinius oponentus: taikiems protestuotojams vis dar taikomos administracinės nuobaudos, ribojamos kitos pilietinės ir politinės teisės, šalyje atsirado naujų politinių kalinių; kadangi Baltarusijos valdžios institucijos nesiėmė jokių priemonių, kad būtų pasiekta sisteminių ir kokybinių pokyčių žmogaus teisių srityje, ypač teisėkūros lygmeniu;

Q.  kadangi reikšmingi teigiami pokyčiai žodžio ir žiniasklaidos laisvės, eilinių piliečių ir opozicijos aktyvistų politinių teisių ir teisinės valstybės principo bei pagrindinių teisių užtikrinimo srityse yra būtinos ES ir Baltarusijos santykių pagerėjimo sąlygos; kadangi Europos Sąjunga vis dar stipriai įsipareigojusi toliau ginti žmogaus teises Baltarusijoje, įskaitant žodžio ir žiniasklaidos laisvę;

R.  kadangi 2016 m. spalio 25 d. Baltarusija priėmė savo pirmąjį nacionalinį žmogaus teisių veiksmų planą, kurį patvirtino ministrų tarybos rezoliucija; kadangi, Baltarusijos valdžios institucijų teigimu, šiuo planu apibrėžiamos pagrindinės veiklos kryptys įgyvendinant šalies įsipareigojimus žmogaus teisių srityje;

S.  kadangi vienas iš Baltarusijos dalyvavimo Rytų partnerystės ir jos parlamentinio organo EURONEST veikloje tikslų – siekti intensyvesnio šios šalies ir ES bendradarbiavimo; kadangi Baltarusijos parlamentas neturi oficialaus statuso EURONEST parlamentinėje asamblėjoje;

T.  kadangi šiuo metu Baltarusija Astrave ant ES sienos stato savo pirmąją atominę elektrinę; kadangi visos branduolinę energiją plėtojančios šalys turi griežtai laikytis tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų ir standartų; kadangi Baltarusijos vyriausybė, kuriai tenka išimtinė atsakomybė už jos teritorijoje esančių branduolinių įrenginių saugą ir saugumą, privalo vykdyti įsipareigojimus savo piliečiams ir kaimyninėms šalims; kadangi atvirumo ir skaidrumo principai turėtų būti svarbiausias pagrindas, kuriuo remiamasi kuriant, eksploatuojant ir uždarant branduolinės energetikos objektą;

U.  kadangi Baltarusija priklauso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (CSTO) ir dalyvauja bendrose su Rusija karo pratybose „Zapad“, kurios apima scenarijus, pagal kuriuos rengiami vakarinių kaimynų puolimai, įskaitant branduolinio ginklo naudojimo prieš Lenkiją simuliacijas; kadangi Baltarusija kitais metais rengiasi dalyvauti karo pratybose „Zapad–2017“, kuriose gali būti išbandomi dar kiti agresyvūs scenarijai;

1.  išlieka labai susirūpinęs dėl trūkumų, kuriuos nepriklausomi tarptautiniai stebėtojai nustatė per 2015 m. prezidento ir 2016 m. parlamento rinkimus; pripažįsta, kad dedamos pastangos siekiant pažangos, tačiau jų dar nepakanka; pažymi, kad naujai išrinktame parlamente bus po vieną opozicinės partijos ir nevyriausybinio sektoriaus atstovą; vis dėlto mano, kad šie atstovai yra paskirti politiniais pagrindais, o ne atsižvelgiant į rinkimų rezultatus; atkreipia dėmesį į tai, kad šių dviejų parlamento narių ateityje pateikti pasiūlymai dėl teisės aktų parodys, kokiais politiniais sumetimais valdžios institucijos juos paskyrė;

2.  ragina Baltarusijos valdžios institucijas bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais nedelsiant pradėti vykdyti išsamią rinkimų reformą, kuri būtų platesnio demokratizacijos proceso dalis; pabrėžia, kad reikia įgyvendinti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas likus pakankamai laiko iki 2018 m. kovo mėn. savivaldybių rinkimų ir kad šiuos rinkimus turi stebėti vietos ir tarptautiniai stebėtojai; pažymi, kad tai itin svarbu siekiant pageidaujamos ES ir Baltarusijos santykių pažangos;

3.  pakartoja savo raginimą Baltarusijos valdžios institucijoms užtikrinti, kad bet kokiomis aplinkybėmis būtų laikomasi demokratijos principų, paisoma žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir tarptautinius bei regioninius žmogaus teisių aktus, kuriuos yra ratifikavusi Baltarusija;

4.  ragina Baltarusijos vyriausybę reabilituoti paleistus politinius kalinius ir atkurti visas jų pilietines ir politines teises;

5.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad nuo 2000 m. Baltarusijoje nebuvo užregistruota naujų politinių partijų; ragina panaikinti visus apribojimus šioje srityje; pabrėžia, kad visoms politinėms partijoms turi būti leidžiama nevaržomai vykdyti politinę veiklą, ypač rinkimų kampanijos laikotarpiu;

6.  tikisi, kad valdžios institucijos nustos dėl politinių priežasčių persekioti nepriklausomą žiniasklaidą; ragina nutraukti administracinį persekiojimą ir savavališką Administracinių teisės pažeidimų kodekso 22.9 straipsnio 2 dalies taikymą laisvai samdomiems žurnalistams, kurie be akreditacijos dirba su užsienio žiniasklaida, nes taip ribojama teisė į saviraiškos laisvę ir informacijos sklaidą;

7.  ragina Baltarusijos vyriausybę panaikinti Baltarusijos baudžiamojo kodekso 193 straipsnio 1 dalį, pagal kurią baudžiama už neregistruotų visuomeninių asociacijų organizavimą ir dalyvavimą jų veikloje, ir leisti visapusiškai, laisvai ir netrukdomai teisėtai veikti visuomeninėms asociacijoms ir organizacijoms; ypač atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad šiuo metu dėl baudžiamojo kodekso 193 straipsnio 1 dalies ir kitų ribojamųjų priemonių taikymo daugiau kaip 150 Baltarusijos NVO yra užregistruota Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje ir kitose šalyse;

8.  primygtinai ragina Baltarusijos valdžios institucijas persvarstyti politiką, pagal kurią Baltarusijos nevyriausybiniam sektoriui skiriamai tarptautinei finansinei pagalbai vis dar taikomi dideli mokesčiai;

9.  griežtai smerkia Baltarusijos vyriausybės politiką naudoti specialiąsias pajėgas kišantis į pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant atstovaujančių nacionalinių mažumų interesams, pavyzdžiui, nepriklausomos NVO „Lenkų Baltarusijoje sąjunga“, vidaus reikalus;

10.  ragina Baltarusiją – vienintelę Europos šalį, kurioje tebetaikoma mirties bausmė ir kuri neseniai vėl pradėjo ją vykdyti, – prisijungti prie visuotinio mirties bausmės vykdymo moratoriumo; tai būtų pirmas žingsnis į visišką jos panaikinimą; primena, kad mirties bausmė yra nežmoniškas ir žeminantis elgesys, kurios atgrasomasis poveikis neįrodytas, o teismo klaidos yra nepataisomos; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją pirmiau minėtiems klausimams teikti aiškų prioritetą šiuo metu vykstančiame ES ir Baltarusijos dialoge žmogaus teisių klausimais; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Baltarusijos ministrų tarybos priimtą JT žmogaus teisių tarybos visuotinio periodinio vertinimo darbo grupės rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planą ir tikisi, kad jis bus visapusiškai įvykdytas;

11.  ragina ES išlaikyti tolesnio santykių su Baltarusija normalizavimo pagreitį; pakartoja savo nuomonę, kad esamų skirtumų problemas geriausia spręsti naudojantis stipresniais ryšių palaikymo kanalais, taip pat kad tolesnis ES ir konkrečiai – Europos Parlamento įsitraukimas į dialogą su Baltarusija ir visų pirma jos piliečiais bei pilietine visuomene, taip pat su jos parlamentu ir įvairiomis politinėmis partijomis, gali duoti apčiuopiamų rezultatų ir prisidėti prie šalies nepriklausomybės, suverenumo ir klestėjimo;

12.  ragina EIVT ir Komisiją toliau teikti ir stiprinti paramą Baltarusijoje ir už jos ribų veikiančioms pilietinės visuomenės organizacijoms; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad būtina remti visus nepriklausomus Baltarusijos visuomenės informavimo šaltinius, įskaitant žiniasklaidos transliacijas baltarusių kalba ir iš užsienio;

13.  pažymi, kad 2014 m. sausio mėn. pradėtomis derybomis dėl vizų tvarkos supaprastinimo siekiama pagerinti žmonių tarpusavio ryšius ir paskatinti pilietinės visuomenės atsiradimą; pabrėžia, kad Komisija ir EIVT turėtų imtis būtinų priemonių, siekdamos paspartinti pažangą šioje srityje;

14.  palaiko ES vykdomą kritinio požiūrio politiką Baltarusijos valdžios institucijų atžvilgiu ir pareiškia esantis pasirengęs prisidėti prie jos įgyvendinimo per savo delegaciją ryšiams su Baltarusija; ragina Komisiją atidžiai stebėti teisėkūros iniciatyvas ir prižiūrėti jų įgyvendinimą; primena, jog ES privalo užtikrinti, kad jos ištekliai nebūtų naudojami pilietinės visuomenės organizacijų, žmogaus teisių gynėjų, laisvai samdomų žurnalistų ir opozicijos lyderių veiklai užgniaužti;

15.  yra susirūpinęs dėl saugumo problemų, kurias kelia Baltarusijos atominė elektrinė, statoma Astrave – mažiau nei 50 km atstumu nuo Vilniaus, Lietuvos sostinės, ir visai netoli Lenkijos sienos; pabrėžia, jog įgyvendinant šį projektą reikalinga atidi tarptautinė priežiūra siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų tarptautinius branduolinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir standartus, įskaitant JT Espo ir Orhuso konvencijų taikymą; ragina Komisiją įtraukti šios statomos atominės elektrinės saugumo ir skaidrumo klausimus į savo dialogą su Baltarusija ir Rusija, turint omenyje tai, kad jos statybą finansuoja Rusija ir kad joje naudojama įmonės „Rosatom“ technologija, ir ragina reguliariai teikti ataskaitas Parlamentui ir valstybėms narėms, visų pirma Baltarusijos kaimynėms; ragina Tarybą ir Komisiją pasinaudoti poveikio priemonėmis, įskaitant ES makrofinansinės paramos teikimo sąlygų nustatymą, siekiant užtikrinti, kad Baltarusija laikytųsi tarptautinių saugumo standartų Astravo atominėje elektrinėje, visų pirma atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kaip sutarta su Komisija 2011 m. birželio 23 d.;

16.  teikia daug svarbos tam, kad Baltarusija įstotų į EURONEST parlamentinę asamblėją laikydamasi jos steigiamojo akto, ir tikisi, kad ji tai padarys, kai tik įvykdys politines sąlygas, nes šis prisijungimas būtų natūrali Baltarusijos dalyvavimo Rytų partnerystės daugiašalio bendradarbiavimo sistemoje tąsa;

17.  pakartoja įsipareigojimą toliau siekti naudos Baltarusijos gyventojams, remti jų demokratinius siekius bei iniciatyvas ir prisidėti prie stabilios, demokratinės ateities ir šalies klestėjimo;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui, Europos Tarybai ir Baltarusijos valdžios institucijoms.