Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Provanso Ekso apeliacinio teismo generalinio prokuroro Pascalio Guinot 2016 m. gruodžio 9 d. perduotą prašymą atšaukti Marine Le Pen imunitetą, kuris buvo paskelbtas 2017 m. sausio 19 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. birželio 12 d. Marine Le Pen paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į 1881 m. liepos 29 d. Įstatymo 23 straipsnio pirmą pastraipą, 29 straipsnio pirmą  pastraipą, 30 straipsnį ir 31 straipsnio pirmą pastraipą ir 1982 m. liepos 29 d. Įstatymo 93‑2 ir 93-3 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0223/2017),

A.  kadangi Aix-en-Provence Apeliacinio teismo generalinis prokuroras pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento narės Marine Le Pen imunitetą siekiant imtis teisinių veiksmų dėl įtarimo padarius nusižengimą;

B.  kadangi, remiantis Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsniu, Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;

C.  kadangi pagal Protokolo Nr. 7 9 straipsnį Europos Parlamento nariai Parlamento sesijų metu naudojasi savo valstybės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

D.  kadangi Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad nė vienas parlamento narys dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo negali būti suimamas arba negali būti kitaip atimama ar suvaržoma jo laisvė, jei asamblėjos, kurios narys jis yra, biuras nedavė tam sutikimo, ir kad toks sutikimas nėra būtinas, kai narys užtinkamas bedarantis nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (in flagranti) arba įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui;

E.  kadangi Marine Le Pen kaltinama asmens, vykdančio viešąsias pareigas, viešu šmeižimu; šis nusižengimas numatytas Prancūzijos Respublikos teisės aktuose, t. y. 1881 m. liepos 29 d. Įstatymo 23 straipsnio pirmoje pastraipoje, 29 straipsnio pirmoje pastraipoje, 30 straipsnyje ir 31 straipsnio pirmoje pastraipoje ir 1982 m. liepos 29 d. Įstatymo 93-2 ir 93‑3 straipsniuose;

F.  kadangi 2015 m. liepos 28 d. Christian Estrosi pateikė Nicos vyr. ikiteisminio tyrimo teisėjui skundą su civilinio ieškinio pareiškimu dėl Marine Le Pen, kaltindamas ją piliečio, laikinai vykdančio viešąsias pareigas, viešu šmeižimu; kadangi jis nurodė, kad 2015 m. gegužės 3 d. laidoje Le Grand Rendez-vous, kurią vienu metu transliavo kanalas „iTÉLÉ“ ir stotis „Europe 1“, Marine Le Pen pasakė tokius žodžius, kurie yra kaltinimai, kenkiantys jo garbei arba orumui:

„Paklausykit, aš žinau tai, kad ponas Estrosi finansavo Prancūzijos islamo organizacijų sąjungą (UOIF), tai, kad administracinis teismas jį nubaudė, nes jis nustatė UOIF mečetei labai mažą nuomos mokestį, kad net administracinis teismas jam davė per pirštus, o tai faktiškai parodo, kaip šie merai nelegaliai finansuoja mečetes pažeisdami 1905 m. įstatymą; tada, kai esi sučiuptas dėl klientelizmo, korporatyvizmo, be abejonės, turi šaukti labai garsiai vartodamas šokiruojančius žodžius, tačiau aš nekreipiu dėmesio į žodžius, aš kreipiu dėmesį į veiksmus...“; atsakydama į interviu rengėjo klausimą „Vadinasi, Estrosi yra džihadistų bendrininkas?“, M. Le Pen atsakė: „Pagalba, priemonių suteikimas, parama: kai padedi islamiškajam fundamentalizmui įsikurti, skleisti idėjas, įdarbinti, morališkai, taip, esi tam tikra prasme kažkiek bendrininkas“;

G.  kadangi Marine Le Pen du kartus buvo pakviesta atvykti pasiaiškinti, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje; kadangi ji nepasinaudojo galimybe pateikti savo pastabas atsakingam komitetui;

H.  kadangi veiksmai, kuriuos įtariama padariusi Marine Le Pen, nėra tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su jos, kaip Europos Parlamento narės, pareigų vykdymu ir jos pasakyti žodžiai nėra Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomonė ar balsavimas, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

I.  kadangi, atsižvelgiant į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį, kaltinimai yra akivaizdžiai nesusiję su Marine Le Pen, kaip Europos Parlamento narės, pareigomis, o yra iš tikrųjų susiję tik su nacionalinio ar regioninio pobūdžio veikla, todėl 8 straipsnis netaikomas;

J.  kadangi galima atšaukti tik pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį suteikiamą imunitetą;

K.  kadangi, atsižvelgiant į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį, nėra jokio pagrindo įtarti, kad prašymas atšaukti imunitetą pateiktas siekiant trukdyti Marine Le Pen parlamentiniam darbui arba pakenkti jos politinei reputacijai (fumus persecutionis);

1.  nusprendžia atšaukti Marine Le Pen imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Prancūzijos Respublikos institucijai ir Marine Le Pen.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.