Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2275(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0187/2018

Pateikti tekstai :

A8-0187/2018

Debatai :

PV 02/07/2018 - 18
CRE 02/07/2018 - 18

Balsavimas :

PV 04/07/2018 - 6.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0292

Priimti tekstai
PDF 160kWORD 50k
Trečiadienis, 2018 m. liepos 4 d. - Strasbūras
ES kovos su ankstyva ir priverstine santuoka išorės strategijos kūrimas: tolesni veiksmai
P8_TA(2018)0292A8-0187/2018

2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES kovos su ankstyva ir priverstine santuoka išorės strategijos kūrimas: tolesni veiksmai“ (2017/2275(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl vaikų santuokos reiškinio panaikinimo(1),

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 16 straipsnį, ir į visas kitas Jungtinių Tautų sutartis bei priemones, susijusias su žmogaus teisėmis,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 10 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją, kurią JT Generalinė Asamblėja priėmė 1989 m. lapkričio 20 d., ir į keturis pagrindinius jos principus – nediskriminavimo (2 straipsnis), vaiko intereso (3 straipsnis), teisės gyventi ir sveikai vystytis bei apsaugos (6 straipsnis) ir dalyvavimo (12 straipsnis) – taip pat atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(2),

–  atsižvelgdamas į JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 16 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl sutikimo sudaryti santuoką, minimalaus santuokinio amžiaus ir santuokų registravimo,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2016 m. gruodžio 19 d. rezoliucijas dėl vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2015 m. liepos 2 d. rezoliuciją 29/8 „Tvirtesnės pastangos siekiant užkirsti kelią vaikų santuokoms, ankstyvoms ir priverstinėms santuokoms bei jas panaikinti“, į jos 2013 m. spalio 9 d. rezoliuciją 24/23 „Tvirtesnės pastangos siekiant užkirsti kelią vaikų santuokoms, ankstyvoms ir priverstinėms santuokoms bei jas panaikinti: iššūkiai, laimėjimai, geriausia praktika ir įgyvendinimo spragos“, taip pat į jos 2017 m. birželio 22 d. rezoliuciją 35/16 „Vaikų santuokos, ankstyvos ir priverstinės santuokos humanitariniame kontekste“,

–  atsižvelgdamas į poziciją dėl vaikų santuokų, kurią 2015 m. birželio mėn. Johanesburge (Pietų Afrika) priėmė Afrikos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų konferencija,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos ir Afrikos ekspertų vaiko teisių ir gerovės klausimais komiteto jungtinę bendrąją pastabą dėl vaikų santuokų panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) 32 ir 37 straipsnius bei 59 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į JT Gyventojų fondo 2012 m. pranešimą Marrying Too Young – End Child Marriage („Per jauni santuokai. Vaikų santuokų panaikinimas“),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, visų pirma jos 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos išvadas dėl 2016–2020 m. Lyčių lygybės veiksmų plano,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 3 d. Tarybos išvadas dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos,

–  atsižvelgdamas į pagrindinius principus, išdėstytus 2016 m. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pranešime dėl Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos visuotinės strategijos,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2012 m. birželio 25 d. priimtą ES strateginę programą ir Veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(3); atsižvelgdamas į Tarybos 2015 m. liepos 20 d. priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(4); atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 27 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą tarnybų darbinį dokumentą „ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.). Laikotarpio vidurio peržiūra (2017 m. birželio mėn.)“(SWD(2017)0254),

–  atsižvelgdamas į peržiūrėtas 2017 m. kovo 6 d. ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos „Pasirūpinti kiekvienu vaiku“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Europos konsensusą dėl vystymosi, kuriame akcentuojamas ES įsipareigojimas integruoti žmogaus teisių ir lyčių lygybės aspektus laikantis Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8–0187/2018),

A.  kadangi vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės, visų pirma, moterų teisės, įskaitant teises į lygybę, savarankiškumą ir fizinį neliečiamumą, teisę įgyti išsilavinimą bei laisvę nepatirti išnaudojimo ir diskriminacijos, ir tai yra ne tik trečiosioms šalims būdinga problema – su ja gali būti susiduriama ir kai kuriuose valstybėse narėse; kadangi šios praktikos panaikinimas yra vienas iš ES išorės veiksmų, įgyvendinamų moterų teisių ir žmogaus teisių skatinimo srityje, prioritetų; kadangi nepilnamečių santuokos draudžiamos įvairiomis tarptautinėmis chartijomis ir įstatymais, pvz., JT vaiko teisių konvencija ir jos fakultatyviniais protokolais; kadangi vaikų, ankstyvos ir priverstinės santuokos nepaprastai neigiamai paveikia susijusių asmenų fizinę ir psichikos sveikatą bei asmenybės vystymąsi, taip pat šiose santuokose gimstančius vaikus ir, savo ruožtu, visą visuomenę; kadangi vaikų santuoka yra priverstinio pobūdžio santuoka, nes vaikai natūraliai negali duoti visapusiško, laisvo ir informacija pagrįsto sutikimo dėl savo santuokos ar jos laiko; kadangi vaikai priskiriami itin pažeidžiamų asmenų grupei;

B.  kadangi ES įsipareigojusi skatinti vaiko teises ir kadangi vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis šios teisės pažeidžiamos; kadangi ES įsipareigojusi visapusiškai saugoti ir skatinti vaiko teises įgyvendindama savo išorės politiką;

C.  kadangi santuoka negali būti teisėta be abiejų šalių visapusiško ir laisvo sutikimo ir santuokos negali sudaryti minimalaus santuokinio amžiaus nesulaukęs asmuo;

D.  kadangi vaikų santuokos yra visuotinė problema, aktuali visoms šalims, kultūroms ir religijoms; kadangi mažamečių nuotakų esama visuose pasaulio regionuose – nuo Artimųjų Rytų iki Lotynų Amerikos, nuo Azijos iki Europos, nuo Afrikos iki Šiaurės Amerikos; kadangi vaikų santuokos neigiamai paveikia ir berniukus, tačiau kur kas mažesniu mastu negu mergaites;

E.  kadangi iki šiol per 750 mln. moterų yra ištekėjusios nesulaukusios 18 metų amžiaus, o 250 mln. iš jų – nesulaukusios 15 metų; kadangi šiuo metu yra apie 40 mln. 15–19 metų amžiaus merginų, kurios yra ištekėjusios arba gyvena poroje; kadangi kasmet dar apie 15 mln. išteka nesulaukusios 18 metų amžiaus, o 4 mln. iš jų – nesulaukusios 15 metų; kadangi 156 mln. berniukų taip pat yra vedę nesulaukę 18 metų amžiaus, o 25 mln. iš jų – nesulaukę 15 metų; kadangi vaikų, ankstyvos ir priverstinės santuokos dažnesnės skurdžiuose besivystančiuose regionuose; kadangi, augant pasaulio gyventojų skaičiui, vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų skaičius didėja; kadangi neseniai parengtoje JT Vaikų fondo (UNICEF) ataskaitoje daroma prielaida, kad 2050 m. maždaug 1,2 mlrd. mergaičių bus ištekėjusios nesulaukusios 18 metų; kadangi devynios iš 10 šalių, kuriose vaikų santuokų rodikliai aukščiausi, priskiriamos nestabilioms valstybėms;

F.  kadangi apskritai pagrindinės vaikų santuokų priežastys yra skurdas, išsilavinimo stoka, įsišaknijusi lyčių nelygybė ir stereotipai, suvokimas, kad santuoka apsaugos, šeimos garbė bei veiksmingos berniukų ir mergaičių teisių apsaugos nebuvimas, taip pat traumuojantis elgesys, įsitikinimai, papročiai ir diskriminacinio pobūdžio normos; kadangi šiuos veiksnius dažnai paaštrina ribotos galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą ir įsidarbinti, be to, juos stiprina tam tikri įsigalėję socialiniai standartai, susiję su vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis;

G.  kadangi vaikų, ankstyvos ir priverstinės santuokos siejamos su didele ankstyvo ir nepageidaujamo nėštumo rizika, aukštais gimdyvių ir vaikų mirtingumo rodikliais, menkesniu naudojimusi šeimos planavimu ir nepageidaujamu nėštumu, įskaitant didesnę riziką sveikatai, nepakankama arba nesama prieiga prie informacijos apie lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, be to, paprastai jos reiškia, kad mergaitės daugiau nebesimokys; kadangi kai kuriose šalyse besilaukiančioms mergaitėms ir jaunoms motinoms netgi draudžiama grįžti į klasę; kadangi vaikų santuokos taip pat gali baigtis priverstiniu darbu, vergija ir prostitucija;

H.  kadangi nemažai mergaičių nesimoko dėl įvairių veiksnių, pvz., dėl to, kad mokykla nepasiekiama arba ją lankyti brangu, nors JT vaiko teisių konvencijoje akcentuojama priemonių, kuriomis skatinamas reguliarumas mokyklos lankomumas, svarba; kadangi vaikų, ankstyva ir priverstinė santuoka neproporcingai traumuoja tą, kuriam tenka ją patirti – toks asmuo jos padarinius jaučia visą gyvenimą – be to, tokie asmenys labai dažnai netenka galimybės tęsti mokslus, nes mergaitės paprastai nustoja lankyti mokyklą laikotarpiu, kai rengiamasi santuokai, arba netrukus po to; kadangi švietimas, įskaitant lytinį švietimą, yra veiksmingas būdas užkirsti kelią vaikų, ankstyvoms ir priverstinėms santuokoms, nes galimybė mokytis ir lavintis skatina įgalėjimą, galimybes įsidarbinti ir stiprina pasirinkimo laisvę, teisę į apsisprendimą ir aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenimą, o asmuo gali išsilaisvinti iš bet kokios kontrolės, neigiamai veikiančios jo teises, be kurių toliau varžoma moterų ir mergaičių ekonominė, teisinė, sveikatos ir socialinė padėtis bei visos visuomenės vystymasis;

I.  kadangi kūdikio kasmet susilaukia 17 mln. vaikų, dėl to jie tampa priversti prisiimti suaugusiųjų pareigas ir kyla grėsmė jų sveikatai, galimybei mokytis ir ekonominėms perspektyvoms; kadangi dėl vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų mergaitėms gali tekti anksti gimdyti ir tai reiškia didžiulę riziką ir sunkumus nėštumo bei gimdymo metu, visų pirma dėl visiškai nepakankamos prieigos prie medicininės pagalbos, įskaitant sveikatos priežiūros centrų paslaugas, arba jos nebuvimo, o tai dažnai lemia gimdyvių mirtingumą ir sergamumą; kadangi padidėja rizika užsikrėsti plintančiomis infekcijomis, įskaitant ŽIV; kadangi nėštumo ir gimdymo komplikacijos yra pagrindinė 15–19 metų amžiaus merginų mirties priežastis mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse; kadangi paauglių motinų pagimdytų naujagimių mirtingumo rodiklis maždaug 50 proc. aukštesnis ir šiems kūdikiams labiau gresia fizinės ir kognityvinės raidos problemos; kadangi patiriamas dažnas bei ankstyvas nėštumas gali sukelti ir įvairias ilgalaikes sveikatos komplikacijas ir netgi mirtį;

J.  kadangi vaikų, ankstyvos ir priverstinės santuokos yra vaiko teisių pažeidimas ir smurto prieš mergaites ir berniukus forma ir kadangi valstybės kaip tokios turi pareigą ištirti įtarimus, patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn ir užtikrinti teisių gynimo priemones aukoms, kuriomis pirmiausia tampa moterys ir mergaitės; kadangi šios santuokos turi būti pasmerktos ir negali būti pateisinamos jokiomis kultūrinėmis ar religinėmis priežastimis; kadangi vaikų, ankstyvos ir priverstinės santuokos didina smurto dėl lyties riziką ir dažnai būna priežastimi, lemiančia smurtą namuose ir artimo partnerio smurtą, taip pat seksualinį, fizinį, psichologinį, emocinį smurtą ir ekonominį spaudimą bei kitą mergaites ir moteris traumuojantį elgesį, pvz., moterų lyties organų žalojimą ir vadinamuosius garbės nusikaltimus, taip pat didesnę riziką mergaitėms ir moterims gyvenime patirti diskriminaciją ir smurtą dėl lyties;

K.  kadangi vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų skaičius smarkiai išauga nestabilumo sąlygomis, per ginkluotus konfliktus ir įvykus gaivalinei nelaimei bei prasidėjus humanitarinei katastrofai: tada dažnai stokojama medicininės ir psichologinės priežiūros, netenkama galimybių mokytis ir užsitikrinti pragyvenimą, suyra socialiniai tinklai ir griūva įprasta tvarka; kadangi per pastarojo meto migracijos krizes kai kurie tėvai, siekdami apsaugoti savo vaikus, ypač dukras, nuo seksualinės agresijos arba laikydami jas finansine našta šeimai, jaučia neturį kitos išeities, kaip tik ištekinti jas nesulaukusias 18 metų amžiaus tikėdamiesi, kad tai galėtų būti būdas išbristi iš skurdo;

L.  kadangi Stambulo konvencijoje priverstinė santuoka priskiriama smurtui prieš moteris ir raginama kriminalizuoti vaiko vertimą tuoktis arba vaiko išviliojimą į užsienį siekiant priversti jį susituokti; kadangi šią problemą gali pagilinti tai, kad nukentėjusieji negali pasinaudoti teisine, medicinine ir socialine pagalba; kadangi 11 ES valstybių narių dar nėra ratifikavusios šios konvencijos;

M.  kadangi dėl vaikų, ankstyvos ar priverstinės santuokos pobūdžio apie daugelį atvejų dažnai nepranešama, o smurto atvejai peržengia valstybių sienas ir kultūrines ribas bei gali prilygti tam tikros formos prekybai žmonėmis, vedančiai į vergiją, išnaudojimą ir (arba) kontrolę;

N.  kadangi 2014 m. liepos mėn. Londone įvyko pirmasis aukščiausiojo lygio susitikimas su mergaitėmis susijusiais klausimais, kuriuo siekta sutelkti nacionalines ir tarptautines pastangas, kad vienos kartos pakaktų moterų lyties organų žalojimo praktikai bei vaikų, ankstyvoms ir priverstinėms santuokoms panaikinti;

O.  kadangi vienas iš 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų plano tikslų – užkirsti kelią visų formų smurtui prieš mergaites ir moteris, įskaitant vaikų, ankstyvas ir priverstines santuokas, bei imtis atsakomųjų veiksmų su juo susidūrus;

P.  kadangi 2030 m. vaikų santuokos besivystančioms šalims bus kainavusios trilijonus dolerių(5);

Q.  kadangi ankstyvų ir vaikų santuokų tema tebėra tabu ir turi būti viešinama, siekiant nutraukti kančias, kurias kasdien patiria šį reiškinį patyrusios jaunos ir paauglės mergaitės, ir nuolatinį jų žmogaus teisių pažeidinėjimą; kadangi žurnalistų, menininkų, fotografų ir aktyvistų, keliančių ankstyvų santuokų klausimą, darbo rėmimas ir sklaida būtų vienas iš būdų tai padaryti;

1.  pažymi, kad kai kuriose ES valstybėse narėse santuokos leidžiamos nuo 16 metų amžiaus, jeigu tam pritaria tėvai; ragina įstatymų leidėjus ES valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse nustatyti vienodą minimalų santuokinį amžių – 18 metų – ir priimti reikiamas administracines, teisines ir finansines priemones, siekiant užtikrinti veiksmingą šio reikalavimo įgyvendinimą, pvz., skatinant registruoti santuokas ir gimimą bei užtikrinant, kad mergaitės galėtų naudotis institucinės paramos priemonėmis, įskaitant psichologines ir socialines konsultacijas, apsaugos mechanizmus ir ekonominio įgalėjimo galimybes; pakartoja, kad vaikų, ankstyvos ir priverstinės santuokos turėtų būti laikomos šiurkščiu žmogaus teisių pažeidimu, taip pat pagrindinių susijusių vaikų teisių – pirmiausia teisės laisvai reikšti sutikimą ir teisės į fizinį neliečiamumą bei psichikos sveikatą, o netiesiogiai ir teisės į švietimą bei visapusišką naudojimąsi pilietinėmis ir politinėmis teisėmis – pažeidimu; smerkia vaikų, ankstyvas ir priverstines santuokas ir mano, kad bet koks teisės aktų pažeidimo klausimas turėtų būti sprendžiamas proporcingai bei veiksmingai;

2.  mano, kad svarbu spręsti vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų daugialypių priežasčių klausimą, įskaitant traumuojančias tradicijas, įsigalėjusį skurdą, konfliktus, papročius, gaivalinių nelaimių padarinius, stereotipus, nesirūpinimą lyčių lygybe bei moterų ir mergaičių teisėmis, sveikata ir gerove, deramų švietimo galimybių nebuvimą, silpną teisinį ir politinį atsaką, ypatingą dėmesį skiriant vaikams iš palankių socialinių sąlygų neturinčių bendruomenių; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir jos valstybes nares dirbti kartu su atitinkamais JT organais ir kitais partneriais, siekiant atkreipti dėmesį į vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų problemą; ragina ES ir valstybes nares siekti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų, kad būtų veiksmingiau kovojama su tokiu traumuojančiu elgesiu, kaip moterų lyties organų žalojimas, ir traukti atsakomybėn jo iniciatorius; pritaria tam, kad ES ir jos valstybės narės skirtų didesnį finansavimą naudodamosi paramos vystymuisi mechanizmais, kuriais skatinama lyčių lygybė ir švietimas, siekiant suteikti mergaitėms ir moterims geresnę prieigą prie švietimo, taip pat stiprinti jų galimybes dalyvauti bendruomenės vystymo bei ekonominės ir politinės lyderystės veikloje, siekiant spręsti vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų priežasčių klausimą;

3.  pripažįsta, jog įstatyminis vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų draudimas savaime neužtikrins, kad tokia praktika liautųsi; ragina ES ir jos valstybes nares geriau koordinuoti ir stiprinti tarptautinių sutarčių, teisės aktų ir programų vykdymą – taip pat ir mezgant diplomatinius ryšius su trečiųjų šalių vyriausybėmis ir organizacijomis – siekiant spręsti su vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis susijusius klausimus; ragina dėti visas pastangas, kad įstatyminiai draudimai būtų vykdomi ir papildomi išsamesniais įstatymais bei politika; pripažįsta, kad tai reikalauja priimti ir įgyvendinti išsamią holistinę politiką, strategijas ir programas, įskaitant diskriminacinių teisės nuostatų, susijusių su santuoka, panaikinimą ir konstruktyvių priemonių mažametėms mergaitėms įgalėti priėmimą;

4.  pažymi, kad lyčių nelygybė, pagarbos mergaitėms ir moterims apskritai nebuvimas bei kultūrinių ir socialinių tradicijų laikymasis, dėl kurių įsigali mergaičių ir moterų diskriminacija, yra vienos iš didžiausių kliūčių norint kovoti su vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis; be to, pripažįsta ryšį tarp vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų bei smurto dėl garbės ir ragina tinkamai tirti tokius nusikaltimus bei traukti kaltinamuosius baudžiamojon atsakomybėn; taip pat pažymi, kad tokio smurto aukomis gali būti ir berniukai bei vaikinai; ragina šios praktikos problemą įtraukti į visas rengiamas susijusias ES programas ir į ES politinį dialogą su šalimis partnerėmis, kad būtų numatyti kovos su ja mechanizmai, taip pat dedant švietimo ir informavimo skatinimo pastangas šalyse partnerėse;

5.  pažymi, kad, siekiant visapusiškai spręsti vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų problemą, Europos Sąjunga, kaip viena svarbiausių veikėjų pasaulinio vystymosi ir žmogaus teisių srityse, turi atlikti vadovaujamą vaidmenį bendradarbiaujant su regioninėmis organizacijomis ir vietos bendruomenėmis; ragina ES ir valstybes nares dirbti su trečiųjų šalių teisėsaugos institucijomis ir teismų sistemų atstovais bei rengti mokymus ir teikti techninę pagalbą, siekiant padėti priimti ir vykdyti teisės aktus, kuriais būtų draudžiamos vaikų, ankstyvos ir priverstinės santuokos bei atsisakoma įstatymų, socialinių standartų ir kultūrinių tradicijų, kuriais varžomos jaunų mergaičių ir moterų teisės ir laisvės; ragina valstybes nares prisidėti prie tokių iniciatyvų kaip ES ir JT iniciatyva „Spotlight“, kurią įgyvendinant dėmesys sutelkiamas į visų formų smurto prieš moteris ir mergaites panaikinimą;

6.  todėl ragina valstybes nares įtraukti visišką vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų draudimą į savo nacionalinius teisės aktus, vykdyti baudžiamosios teisės nuostatas ir ratifikuoti Stambulo konvenciją, jeigu jos dar nėra šito padariusios; ragina valstybes nares bendradarbiauti su pilietine visuomene, siekiant koordinuoti savo veiksmus šiuo klausimu; atkreipia ypatingą dėmesį į tinkamos ilgalaikės paramos moterų ir pabėgėlių, taip pat nelydymų ir perkeltų vaikų prieglaudoms svarbą, kad nė vienam nebūtų atsisakyta suteikti apsaugą dėl išteklių stygiaus; ragina visas valstybes nares taikyti minimalų santuokinį amžių, kuris būtų nustatytas teisės aktais, ir stebėti padėtį renkant pagal lytį suskirstytus duomenis ir įrodymus, susijusius su svarbiais veiksniais, kad būtų galima geriau įvertinti problemos mastą; ragina Komisiją sukurti Europos duomenų bazę, įskaitant informaciją iš trečiųjų šalių, siekiant stebėti priverstinių santuokų reiškinį;

7.  ragina Europos Sąjungą įgyvendinant savo užsienio politiką ir vystomojo bendradarbiavimo politiką pasiūlyti savo partnerėms strateginį paktą ir šiuo tikslu paraginti, kad:

   a) visos šalys partnerės uždraustų vaikų, ankstyvas ir priverstines santuokas pasirūpinant, kad nebeliktų jokių teisinių spragų, taip pat kad jos vykdytų teisės aktus vadovaudamosi tarptautiniais žmogaus teisių standartais ir atsisakytų visų nuostatų, kuriomis galėtų būti leidžiamos ir pateisinamos vaikų, ankstyvos ar priverstinės santuokos arba sudaromos galimybės jas sudaryti, įskaitant nuostatas, kurias taikant žagintojai, seksualiniai prievartautojai, seksualiniai išnaudotojai, pagrobėjai, prekiautojai žmonėmis arba su šiuolaikine vergove susiję nusikaltėliai gali išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bausmės, jei veda savo auką, o būtent kad jos panaikintų arba iš dalies pakeistų šiuos įstatymus;
   b) įstatymui įsigaliojus, šio draudimo būtų paisoma ir jis būtų praktiškai įgyvendinamas visais lygmenimis, taip pat kad būtų įgyvendinamos išsamios holistinės strategijos ir programos, apimančios įvertinamus pažangius tikslus, siekiant užkirsti kelią vaikų, ankstyvoms ir priverstinėms santuokoms bei jas panaikinti, ir kad jos būtų deramai finansuojamos ir vertinamos – visų pirma užtikrinant galimybę kreiptis į teismą ir atskaitomybės mechanizmus bei taisomąsias priemones;
   c) partnerių vyriausybės parodytų ilgalaikę lyderystę ir politinę valią panaikinant vaikų santuokas ir parengtų visapusiškas teisines sistemas ir veiksmų planus, įskaitant aiškias gaires ir tvarkaraščius, kuriais vaikų santuokų prevencijos priemonės būtų integruojamos į įvairius sektorius, bei paragintų užtikrinti politinę, ekonominę, socialinę, kultūrinę ir pilietinę aplinką, kurioje moterys ir mergaitės būtų apsaugomos ir įgalimos ir kurioje būtų remiama lyčių lygybė;
   d) būtų mobilizuoti ištekliai, būtini šiam tikslui pasiekti, pasirūpinant, kad šis bendradarbiavimas būtų atviras visiems instituciniams subjektams, pvz., teisminių institucijų, švietimo ir sveikatos sričių specialistams, teisėsaugai, taip pat bendruomenių ir religiniams lyderiams bei pilietinės visuomenės atstovams, dirbantiems kovos su vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis srityje;
   e) viešos paramos vystymuisi, skiriamos vyriausybės institucijoms, dydis priklausytų nuo priimančiosios šalies įsipareigojimo laikytis pirmiausia su žmogaus teisėmis susijusių reikalavimų, įskaitant kovą su vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis;
   f) kovojant su vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis būtų įgyvendinta JT Gyventojų fondo ir UNICEF programa trišalio bendradarbiavimo pagrindu, dalyvaujant šioms organizacijoms, Europos Sąjungai, jos valstybėms narėms ir jų pilietinės visuomenės organizacijoms, dirbančioms šioje srityje, bei šalims partnerėms, įgyvendinant biudžete numatytus nacionalinių veiksmų planus ir pirmenybę teikiant programoms ir metodams, kuriuos taikant, tikėtina, būtų peržengtos vadinamosios kultūrinės, religinės ar gentinės praktikos – o tikrovėje ja labiausiai pažeidžiamos vaiko teisės ir vaiko orumas – ribas; įgyvendinant šį bendradarbiavimą ragina spręsti ir susijusius smurto dėl garbės klausimus;
   g) įgyvendinat šias programas būtų remiamasi atitinkamomis konvencijomis ir dokumentais, taip pat konkrečiais tikslais ir siekiais, JT Generalinės Asamblėjos 2015 m. rugsėjo 25 d. rezoliucijoje patvirtintais atsižvelgiant į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma į 3-ąjį tikslą (užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų gerovę visais amžiaus tarpsniais), į 4-ąjį tikslą (užtikrinti įtraukų ir nešališką kokybišką švietimą bei skatinti galimybes mokytis visą gyvenimą visiems), į 16-ąjį tikslą (skatinti taikias ir įtraukias visuomenes siekiant darnaus vystymosi, užtikrinti galimybę kreiptis į teismą visiems bei kurti veiksmingas, atskaitingas ir įtraukias institucijas visais lygmenimis), o ypač į tikslą panaikinti prievartą, išnaudojimą, prekybą žmonėmis ir visų formų smurtą prieš vaikus bei jų kankinimą;
   h) įgyvendinant šias programas būtų remiamasi ir 5-uoju DVT (užtikrinti lyčių lygybę ir įgalėti visas moteris ir mergaites), įskaitant galimybę naudotis šeimos planavimo priemonėmis ir visomis viešomis ir universaliomis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, visų pirma, šiuolaikine kontracepcija ir galimybe mergaitėms saugiai ir teisėtai nutraukti nėštumą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares paremti judėjimą „SheDecides“ ir įsipareigoti skirti papildomą finansavimą tarptautinei pagalbai, susijusiai su lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugoms, įskaitant saugų nėštumo nutraukimą ir informaciją apie nėštumo nutraukimą, taip kovojant su visuotinio nutildymo taisykle, kurią 2017 m. pradžioje vėl pradėjo taikyti JAV vyriausybė;
   i) per vykstantį ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais Stavroso Lambrinidiso ir trečiųjų šalių dialogą būtų keliami klausimai, susiję su vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis; ragina Komisiją ir valstybes nares į taikos kūrimo ir atstatymo po konflikto programas integruoti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį, kurti ekonominio pragyvenimo ir švietimo programas mergaitėms ir moterims, tapusioms vaikų, ankstyvos arba priverstinės santuokos aukomis, ir padėti joms gauti prieigą prie sveikatos ir reprodukcinės sveikatos paslaugų konfliktinėse zonose;

8.  mano, kad kovojant su vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis nepaprastai svarbu sudaryti sąlygas pagarbiam dialogui su bendruomenių lyderiais ir skatinti visuomenės informavimą apskritai bei tų, kuriems gresia rizika, konkrečiai, rengiant švietimo ir informavimo skatinimo kampanijas, taip pat naudojantis socialiniais tinklais ir naujomis žiniasklaidos priemonėmis; todėl ragina rengti kompleksinius vyriausybinius, teisinius, visuomeninius ir diplomatinius veiksmus, kurie būtų nukreipti į tokios praktikos prevenciją; mano, jog vietos bendruomenėse nepaprastai svarbu įsitraukti į dialogą su svarbiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, pvz., su paaugliais moksleiviais ir moksleivėmis, mokytojais, tėvais, taip pat religiniais ir bendruomenių lyderiais, įgyvendinant bendruomenines arba specialias informavimo skatinimo programas, kad būtų atkreiptas dėmesys į neigiamą vaikų santuokos poveikį vaikui, šeimai ir bendruomenei, apie galiojančius teisės aktus dėl vaikų santuokų ir lyčių nelygybės bei kaip gauti finansavimą šiai problemai spręsti;

9.  mano, kad moterų ir mergaičių įgalėjimas sudarant švietimo, socialinės paramos ir ekonomines galimybes yra nepaprastai svarbi kovos su minėtosiomis praktikomis priemonė; rekomenduoja ES skatinti ir saugoti lygias moterų ir mergaičių teises galimybės mokytis požiūriu, ypatingą dėmesį skiriant nemokamam aukštos kokybės pradiniam ir viduriniam išsilavinimui ir į mokymo programas įtraukiant švietimo apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą, numatant mergaičių šeimoms finansines paskatas ir (arba) pagalbą, kad jos galėtų pradėtų lankyti ir baigti mokyklą; pabrėžia, kad pabėgėlių vaikams turi būti užtikrinamos visos galimybės mokytis ir kad būtina skatinti jų integraciją bei juos įtraukti į nacionalines švietimo sistemas; pripažįsta, kad būtina remti ir saugoti tuos, kuriems gresia vaikų, ankstyva ar priverstinė santuoka, taip pat tuos, kurie jau yra sudarę tokią santuoką: tai reikštų švietimo, psichologinę ir socialinę paramą, būstą ir kitas aukštos kokybės socialines paslaugas, taip pat psichikos, lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas bei sveikatos priežiūrą;

10.  ragina Europos Sąjungą užtikrinti, kad vyriausybės pareigūnams (įskaitant jų diplomatinių tarnybų darbuotojus), socialiniams darbuotojams, religiniams ir bendruomenių vadovams, visoms teisėsaugos tarnyboms, trečiųjų šalių teismų sistemų atstovams, mokytojams ir pedagogams bei kitam personalui, bendraujančiam su potencialiomis aukomis, būtų rengiami mokymai, kad jie imtųsi veiksmų susidūrę su vaikų santuokos ir smurto dėl lyties atveju ir galėtų geriau atpažinti bei paremti mergaites ir berniukus, kuriems gresia vaikų, priverstinė ir ankstyva santuoka, smurtas namuose, seksualinės prievartos ir bet kokio kito elgesio, pažeidžiančios žmogaus teises ir orumą, pavojus, taip pat kad jie galėtų efektyviai veikti siekiant užtikrinti pagarbą šių asmenų teisėms ir orumui;

11.  ragina Europos Sąjungą užtikrinti, kad teisėsaugos tarnyboms būtų rengiami mokymai ir jos galėtų geriau pasirūpinti, kad būtų paisoma mergaičių, kurioms gresia priverstinės ir ankstyvos santuokos, smurtas namuose, išžaginimo rizika ir bet koks kitas žmogaus orumą žeminantis elgesys, teisių;

12.  ragina valstybes nares užtikrinti migrantėms moterims ir mergaitėms – pirmiausia fizinio ir psichologinio smurto, įskaitant priverstines ar iš anksto suplanuotas santuokas, aukoms – atskirą leidimą gyventi šalyje, kuris nepriklausytų nuo jų sutuoktinio arba partnerio statuso, bei pasirūpinti, kad būtų imamasi visų administracinių priemonių joms apsaugoti, įskaitant veiksmingą prieigą prie pagalbos ir apsaugos mechanizmų;

13.  ragina ES ir jos valstybes nares svarstyti galimybę paremti ir stiprinti apsaugos priemones trečiosiose šalyse, pvz., saugias prieglaudas, ir prieigą prie teisinės, medicininės ir prireikus konsulinės pagalbos vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų aukoms;

14.  pripažįsta, kad Europos Sąjunga, kuri yra įsipareigojusi remti žmogaus teises ir pagrindines vertybes, įskaitant pagarbą žmogaus orumui, turi rodyti absoliučiai nepriekaištingą pavyzdį valstybių narių lygmeniu, ir ragina Komisiją inicijuoti plačią informavimo skatinimo kampaniją bei paskelbti Europos kovos su vaikų, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis metus;

15.  tvirtai remia pasaulinės partnerystės „Girls Not Brides“ darbą siekiant panaikinti vaikų santuokas ir leisti mergaitėms panaudoti savo potencialą;

16.  teigiamai vertina kampaniją, kurią siekiant panaikinti vaikų santuokas šiuo metu vykdo Afrikos Sąjunga, ir tokių organizacijų, kaip bendrija „Royal Commonwealth Society“, darbą skatinant imtis aktyvesnių veiksmų, kad būtų panaikintos vaikų santuokos ir kovojama su lyčių nelygybe;

17.  pabrėžia, kad būtina nedelsiant informuoti bei šviesti vyrus ir berniukus, siekiant laimėti jų pritarimą priemonėmis, kuriomis būtų remiamos žmogaus teisės, įskaitant vaikų ir moterų teises;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms bei Jungtinėms Tautoms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0379.
(2) OL C 289, 2016 8 9, p. 57.
(3) https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/131181.pdf
(4) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_action_plan_on_human_rights_and_democracy_en_2.pdf
(5) Wodon, Quentin T.; Male, Chata; Nayihouba, Kolobadia Ada; Onagoruwa, Adenike Opeoluwa; Savadogo, Aboudrahyme; Yedan, Ali; Edmeades, Jeff; Kes, Aslihan; John, Neetu; Murithi, Lydia; Steinhaus, Mara; Petroni, Suzanne, Economic Impacts of Child Marriage: Global Synthesis Report, Economic Impacts of Child Marriage, Washington, D.C., World Bank Group, 2017.

Atnaujinta: 2019 m. lapkričio 7 d.Teisinė informacija - Privatumo politika