Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir į jos Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į susitarimą, 2015 m. gruodžio 12 d. priimtą per 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 21) Paryžiuje (Paryžiaus susitarimas),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją,

–  atsižvelgdamas į naujausius ir išsamiausius mokslinius klimato kaitos neigiamų pasekmių įrodymus, pateiktus Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5°C, į jos penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą šiuo klausimu, į IPCC specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir žemės ir IPCC specialiąją ataskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. gegužės 29 d. visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų įvertinimo ataskaitos, kurią parengė Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES), santraukoje politikos formuotojams aprašoma didžiulė biologinės įvairovės išnykimo grėsmė,

–  atsižvelgdamas į 25-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP25), kuri vyks 2019 m. gruodžio 2–13 d. Madride (Ispanija),

–  atsižvelgdamas į 26-ąją UNFCCC šalių konferenciją, kuri vyks 2020 m. gruodžio mėn., ir į tai, kad visos UNFCCC šalys turi padidinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įnašus atsižvelgdamos į Paryžiaus susitarimo tikslus,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. 15-ąją Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją (COP15) Kunminge (Kinija), kurioje šalys turi nuspręsti dėl pasaulinės programos po 2020 m. siekdamos sustabdyti biologinės įvairovės nykimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride (Ispanija) (COP25)(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi norint apriboti visuotinį atšilimą, kad jis neviršytų 1,5°C, ir išvengti masinio biologinės įvairovės nykimo būtina imtis skubių ir plataus užmojo veiksmų;

B.  kadangi šie veiksmai turi remtis mokslo duomenimis ir į juos būtina įtraukti piliečius ir visus visuomenės bei ekonomikos sektorius, įskaitant pramonę, kartu užtikrinant socialinę pusiausvyrą ir tvarumą; kadangi šiais veiksmais reikia palaikyti mūsų ekonomikos konkurencingumą ir tuo pačiu metu taikyti tvirtas socialines ir įtraukias priemones, kad būtų užtikrinta sąžininga ir teisinga pertvarka, kuria remiamas darbo vietų kūrimas ir atsižvelgiama į poreikį laikytis aukšto lygio gerovės standartų ir užtikrinti aukštos kokybės darbo vietas ir mokymus;

C.  kadangi jokia kritine padėtimi jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti naudojamasi kaip priedanga norint sugriauti demokratines institucijas ar pažeisti pagrindines teises; kadangi visos priemonės visuomet turės būti priimamos taikant demokratinį procesą;

1.  skelbia, kad susidarė kritinė klimato ir aplinkos padėtis; ragina Komisiją, valstybes nares ir visus pasaulio subjektus bei pats įsipareigoja skubiai imtis konkrečių veiksmų siekiant kovoti su šia grėsme ir ją sustabdyti kol dar ne per vėlu;

2.  ragina naująją Komisiją visapusiškai įvertinti visų teisėkūros ir biudžeto srities teisės aktų poveikį klimatui ir aplinkai ir užtikrinti, kad tie aktai būtų visiškai suderinti su tikslu apriboti visuotinį atšilimą, kad jis neviršytų 1,5 °C, ir neprisidėtų prie masinio biologinės įvairovės nykimo;

3.  pripažįsta savo institucinę atsakomybę mažinti savo anglies dioksido pėdsaką; siūlo priimti sau taikomas priemones, skirtas išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti, be kita ko, Parlamento transporto priemonių parką pakeisti netaršiomis transporto priemonėmis, taip pat ragina visas valstybes nares susitarti dėl vienos Parlamento darbo vietos;

4.  primygtinai ragina naujosios sudėties Komisiją spręsti dabartinių Sąjungos politikos priemonių, susijusių su kritine klimato ir aplinkos padėtimi, nenuoseklumo problemą, visų pirma vykdant plataus masto jos žemės ūkio, prekybos, transporto, energetikos ir infrastruktūros investicijų politikos reformą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0217. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0079.