Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „ES iniciatyva dėl apdulkintojų“ (COM(2018)0395),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi Komisija, reaguodama į 2018 m. birželio 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos raginimus spręsti apdulkintojų populiacijos mažėjimo problemą, paskelbė ES iniciatyvą dėl apdulkintojų;

B.  kadangi jau atlikta nemažai apdulkintojų populiacijų mažėjimo priežasčių mokslinių tyrimų; kadangi šių tyrimų išvadoms įgyvendinti reikia daug pastangų;

C.  kadangi apdulkinant pasėlius itin svarbų vaidmenį atlieka laukiniai apdulkintojai; kadangi naminės bitės prisideda prie šio darbo;

D.  kadangi bičių atliekamas apdulkinimas tik papildo, o ne pakeičia įvairių rūšių vabzdžių(4), įskaitant pavienes bites, drugelius, žiedines muses ir vabalus, atliekamą apdulkinimą;

E.  kadangi 2019 m. spalio 11 d. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (angl. IUCN), reaguodama į didėjančią biologinės įvairovės krizę, primygtinai paragino visapusiškai išplėsti rūšių išsaugojimo veiklą; kadangi IUCN ragino pasaulio valstybių vyriausybes iki 2030 m. sustabdyti rūšių nykimą ir užkirsti kelią žmonių vykdomam rūšių naikinimui, taip pat pagerinti nykstančių rūšių išsaugojimo būklę, kad iki 2050 m. būtų pasiektas visuotinis atsigavimas;

F.  kadangi apdulkintojai teikia labai svarbias tiesiogines ir netiesiogines ekosistemines paslaugas, kaip antai apdulkinimas, kenkėjų kontrolė, dirvožemio ir vandens kokybės išsaugojimas, kraštovaizdžio estetika;

G.  kadangi reikia nuolat dėti pastangas, kad būtų užtikrintas apdulkintojų svarbos žemės ūkio našumui pripažinimas;

H.  kadangi vien tik ES 78 proc. laukinių gėlių rūšių, bent iš dalies, yra priklausomos nuo gyvūnų atliekamo apdulkinimo(5);

I.  kadangi nepakanka duomenų ir informacijos apie kitus nei bitės ir drugeliai vabzdžius apdulkintojus;

J.  kadangi apdulkintojai, be kita ko, yra vabzdžiai, pvz., bitės, žiedinės musės, drugeliai, kandys, vabalai, vapsvos, tripsai, ir žinduoliai, pvz., šikšnosparniai, taip pat paukščiai;

K.  kadangi apdulkintojų sveikata – tai būtina žemės ūkio veiklos Sąjungoje sąlyga, nes 84 proc. augalų rūšių(6) ir 76 proc. maisto gamybos Europoje priklauso nuo vabzdžių atliekamo apdulkinimo; kadangi iki 15 mlrd. EUR metinės ES žemės ūkio produkcijos gali būti tiesiogiai siejama su apdulkintojais(7);

L.  kadangi apdulkintojai yra vienas svarbiausių mūsų aplinkos sveikatos rodiklių; kadangi statistiniai duomenys ir tendencijos visoje Europoje, nors iš dalies neišsamūs, visi byloja apie nerimą keliantį apdulkintojų populiacijų mažėjimą;

M.  kadangi akivaizdu, kad drugelių ir jų pusiau natūralių pievų buveinių išsaugojimo būklė yra prasta ir tai yra naudingas laukinių bičių, žiedinių musių, kandžių ir kitų apdulkintojų padėties rodiklis;‑

N.  kadangi tik 56 apdulkintojų rūšys saugomos pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva)(8) ir 67 proc. šių rūšių vertinimai yra nepalankūs;

O.  kadangi Parlamentas inicijavo keletą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, siekiant geriau ištirti apdulkintojų skaičiaus mažėjimą ir parengti konkrečius sprendimus, kaip sumažinti nerimą keliantį apdulkintojų populiacijų mažėjimą(9);

P.  kadangi, siekiant tinkamai apsaugoti apdulkintojus ir atkurti jų populiaciją, reikėtų labai sumažinti pesticidų, kurie kenkia apdulkintojams ir jų maistui, naudojimą;

Q.  kadangi tam tikrų pesticidų naudojimas yra susijęs su neigiamu poveikiu ekologijai, įskaitant didelę riziką tiek naminėms, tiek ir laukinėms bitėms, atsakingoms už daugelio rūšių augalų apdulkinimą visame pasaulyje;

R.  kadangi pagal 2009 m. spalio 21 d. Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką(10), profesionalūs pesticidų naudotojai pesticidų naudojimo registravimo duomenis privalo saugoti bent trejus metus, nurodant augalų apsaugos produkto pavadinimą, naudojimo laiką ir kiekį, plotą ir pasėlius, kuriuose produktas buvo naudojamas;

S.  kadangi 2018 m. balandžio mėn. Sąjunga sutiko visiškai uždrausti naudoti imidaklopridą, klotianidiną ir tiametoksamą, žinomus kaip neonikotinoidai;

T.  kadangi keletas valstybių narių pranešė apie neatidėliotinas išimtis dėl šių neonikotinoidų naudojimo jų teritorijoje; kadangi tokie pranešimai turėtų būti aukštos kokybės ir viešai skelbiami; kadangi Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) priėjo prie išvados, kad maždaug trečdaliui produktų, kuriems buvo išduoti skubūs leidimai, buvo galima rasti alternatyvą; kadangi EFSA gali atlikti tam tikrą vaidmenį nagrinėjant skubius leidimus(11);

U.  kadangi įrodyta, jog naudojant glifosatą naikinamos bičių žarnyno bakterijos ir taip prisidedama prie apdulkintojų populiacijos mažėjimo ir buveinių nykimo; kadangi tam tikri fungicidai gali padvigubinti ūmų insekticidų toksiškumą(12);

V.  kadangi valstybės narės nevisiškai pritarė EFSA rekomendaciniam dokumentui dėl augalų apsaugos produktų rizikos, susijusios su bitėmis (2013 m. EFSA bičių gairės), vertinimo, kuris buvo patvirtintas 2013 m. ir kuris laikomas naujausia moksline pesticidų rizikos Apis mellifera, Bombus spp. ir pavienėms bitėms metodika; kadangi tokia padėtis trukdo tinkamai taikyti Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus patvirtinimo kriterijus, taigi ir užtikrinti geresnę šių rūšių apsaugą;

W.  kadangi, be insekticidų poveikio apdulkintojams, kraštovaizdžio mastu naudojami plataus spektro herbicidai, kaip antai prevenciniai piktžoles naikinantys ar džiūvimą greitinantys produktai, naikina apdulkintojų maisto šaltinius ne kultūrinių augalų žydėjimo sezono metu ir prisideda prie populiacijų nykimo;

X.  kadangi, net ir visapusiškai taikant 2013 m. EFSA gaires dėl bičių, drugeliai, kandys ir žiedinės musės liks neapsaugoti dėl tokios pesticidų patvirtinimo tvarkos;

Y.  kadangi sujungtos apdulkintojų buveinės, pavyzdžiui, apsauginės juostos ir žolėmis apsėti vandens keliai, gali prisidėti prie erozijos kontrolės ir apskritai pagerinti biologinę įvairovę, taip pat gali būti naudingi gerinant naminėms bitėms ir laukiniams apdulkintojams tinkamo maisto kokybę;

Z.  kadangi daugelis apdulkintojų buveinių tapo labai fragmentiškos, o būdingoms rūšims kyla vis didesnė grėsmė dėl netinkamo buveinių valdymo ir klimato kaitos;

AA.  kadangi vietinių gėlių teritorijų buvimas, išsaugojimas ir atkūrimas, taip pat ir miestų vietovėse, yra labai svarbus geros būklės laukinių apdulkintojų populiacijoms;

AB.  kadangi Europoje laukiniai apdulkintojai ir bitininkai augalų apdulkinimo paslaugas teikia beveik nemokamai; kadangi tokia padėtis kitose pasaulio dalyse yra visiškai priešinga, t. y. jose augalų apdulkinimo kaina atitinka kitas ūkio gamybos sąnaudas, tokias kaip sėklos, trąšos ir pesticidai;

AC.  kadangi apdulkintojai yra naudingi socialiniu ir kultūriniu požiūriu, kalbant apie vaistus, produktus, meną ir tradicijas;

AD.  kadangi ši daugiausia neatlygintina augalų apdulkinimo paslauga papildo laukinių apdulkintojų paslaugas ir jas galima teikti tik todėl, kad pagrindinis bitininkų pajamų šaltinis yra medaus ir kitų bičių produktų pardavimas; kadangi falsifikuoto medaus importas kelia grėsmę ES bitininkystės ekonominiam pagrindui;

AE.  kadangi visoje ES agrarinės aplinkosaugos priemonės nebuvo įgyvendintos pakankamu mastu, kad būtų kompensuota už apdulkintojų buveinių praradimą ir prastėjančią buveinių kokybę; kadangi žalinimu nepavyko pasiekti reikšmingo pagerėjimo;

AF.  kadangi Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pozicijose svarstant pasiūlymą dėl BŽŪP strateginių planų reglamento (COM(2018)0392) buvo raginama nustatyti poveikio apdulkintojams rodiklį;

AG.  kadangi su apdulkintojais susijusio rodiklio nustatymas gali prisidėti užtikrinant optimalų sprendimų priėmimo procesą, veiksmingesnes viešąsias išlaidas, didesnę atskaitomybę ir geresnį politikos bei teisės aktų poveikio supratimą;

AH.  kadangi dėl pasėlių pertręšimo išauga mažiau žydinčių augalų, kurie yra potencialus apdulkintojų maisto pagrindas;

AI.  kadangi nitratų tarša sukelia eutrofikaciją ir skatina augti vešlią žolę, kuri išstumia iš vejos žoleles ir gėles, padengia tuščią dirvą, daugelio apdulkintojų naudojamą kaip vietą perėjimui, ir sudaro žemą šešėlį, dėl kurio susiformuoja vėsus mikroklimatas, netinkamas daugeliui vietinių rūšių;

Bendrosios pastabos

1.  pripažįsta ES iniciatyvos dėl apdulkintojų pridėtinę vertę nustatant strateginius tikslus ir neatidėliotinų veiksmų, kurių turi imtis ES ir jos valstybės narės, rinkinį; palankiai vertina vietos lygmeniu jau atliekamą darbą siekiant apsaugoti apdulkintojų buveines;

2.  tačiau mano, kad iniciatyva nepakankamai šalinamos daugelis apdulkintojų nykimo priežasčių, įskaitant žemės naudojimo pokyčius ir buveinių bei jų tarpusavio sąsajų nykimą, intensyvias žemės ūkio valdymo praktikas, augalų apsaugos produktus, aplinkos taršą, patogenų ir parazitų, pvz., varoatozės erkių, poveikį, klimato kaitą ir invazines svetimas rūšis(13); mano, kad reikia kuo skubiau įgyvendinti II prioritetą „Kuo greičiau spręsti apdulkintojų nykimo priežasčių klausimą“;

3.  mano, kad apdulkintojai yra esminė biologinės įvairovės dalis ir yra būtini daugumos augalų rūšių dauginimuisi; pripažįsta, kad mažėjanti apdulkintojų populiacija daro poveikį žemės ūkio derliaus kokybei ir kiekiui bei ūkininkams tenkančiai ekonominei grąžai;

4.  atkreipia dėmesį į apdulkintojų svarbą žemės ūkiui, grėsmę maisto gamybai, kurią kelia dabartinis jų skaičiaus mažėjimas, taip pat poreikį imtis skubių ir pokyčius skatinančių veiksmų, siekiant apsaugoti ir atkurti apdulkintojų populiaciją ir jų teikiamas paslaugas;

5.  pabrėžia, kaip svarbu taikyti visapusišką požiūrį ir vertinti esamų politikos priemonių poveikį, siekiant veiksmingai spręsti apdulkintojų nykimo Sąjungoje problemą; pabrėžia, kad reikia taikyti atsargumo principą, kad būtų apsaugoti visi (tiek naminiai, tiek laukiniai) apdulkintojai;

6.  pabrėžia būtinybę apsaugoti apdulkintojų rūšių įvairovę Europoje ir visame pasaulyje, įskaitant apie 2 000 laukinių bičių rūšių ir kitus vabzdžius, pavyzdžiui, muses, vabalus, kandis ir drugelius;

7.  pabrėžia, kaip svarbu populiarinti biologinės įvairovės skatinimui skirtas priemones tiek kaimo, tiek miesto vietovėse, atsižvelgiant į tai, kad apdulkintojų sveikata ir išgyvenimas priklauso nuo rūšių įvairove pasižyminčių buveinių, kuriose yra pakankamai įvairaus ir nuolat prieinamo maisto, pvz., nektaro ir žiedadulkių, taip pat lizdų sukimui, poravimuisi ir žiemojimui skirtų buveinių;

8.  primygtinai ragina Komisiją įtraukti ES iniciatyvą dėl apdulkintojų ir jos rezultatus rengiant ES biologinės įvairovės strategiją po 2020 m. ir paversti šios iniciatyvos tikslus apdulkintojams skirta plataus užmojo veiksmų programa, šiam tikslui skiriant pakankamai išteklių;

9.  ragina Komisiją tarptautiniu lygmeniu spręsti apdulkintojų nykimo problemą ir pasisakyti už griežtas apdulkintojų ir jų buveinių apsaugos visame pasaulyje priemones;

Biologinė įvairovė ir žemės ūkio praktika

10.  pabrėžia, kad biologinės įvairovės, taigi ir apdulkintojų buveinių kūrimosi žemės ūkio paskirties žemėje ir jų kokybės, skatinimas turi tapti vienu iš pagrindinių tikslų plėtojant būsimą bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), kuria visų pirma turi būti siekiama remti didelės gamtinės vertės ūkininkavimo vietovių išsaugojimą ir gamtai atidedamų žemės plotų kūrimą, ir pesticidų ir mineralinių trąšų naudojimo mažinimą, taip pat skatinti mišriųjų kultūrų auginimą ir sėjomainą;

11.  pažymi, kad priklausomybės nuo pesticidų mažinimas yra pagrindinis Tausiojo pesticidų naudojimo direktyvos (2009/128/EB) tikslas(14); pabrėžia, kad pagal šią direktyvą priimtame kiekvienos valstybės narės nacionaliniame veiksmų plane turėtų būti nustatytas pesticidų naudojimo mažinimo planas, kuriame būtų nurodyti aiškūs tikslai, orientyrai ir terminai, o pesticidų mažinimas turėtų būti nustatomas kaip bendras rodiklis, pagal kurį būtų galima stebėti pažangą; mano, kad ES masto privalomi mažinimo tikslai, atlikus atitinkamą poveikio vertinimą, turėtų būti įtraukti į būsimą ES direktyvos 2009/128/EB peržiūrą;

12.  ragina Komisiją iš naujo svarstyti peržiūrėtus pagal Direktyvą 2009/128/EB priimtus nacionalinius veiksmų planus ir imtis visų galimų priemonių siekiant užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai įsipareigotų siekti pesticidų naudojimo mažinimo tikslų ir vykdyti būtiną jų stebėseną;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ūkininkams per nacionalines ir regionines ūkių konsultavimo sistemas būtų teikiamos aukštos kokybės konsultacijos biologinės įvairovės ir apdulkintojų skatinimo ir apsaugos būdų klausimais;

14.  pakartoja, kad apdulkinimas yra labai svarbus žemės ūkio produktų gamybai, todėl teikiant paramą pagal pirmąjį BŽŪP ramstį apdulkinimo paslaugos neturėtų silpnėti ar išnykti; ragina Komisiją patvirtinti tik tuos strateginius planus, kuriuose į šį veiksnį yra tinkamai atsižvelgiama taikant atitinkamas paramos sąlygas ir ekologines sistemas pagal pirmąjį ramstį;

15.  pabrėžia, kad daugelyje nacionalinių kaimo plėtros programų jau numatytos priemonės, kuriomis skatinama biologinė įvairovė ir padedama apdulkintojams; pažymi, kad norint toliau taikyti tokias programas ir priemones ir jas plėtoti, visų pirma reikia užtikrinti pakankamą BŽŪP II ramsčio finansavimą; pabrėžia, kad tuo tikslu labai svarbu atsižvelgti į regionų ir buveinių įvairovę, taip pat į esamą skirtingų apdulkintojų daugybę, taigi labai svarbus ir nacionalinis bei regioninis požiūris;

16.  prašo Komisijos ir valstybių narių pritarti Europos Parlamento raginimui BŽŪP nustatyti su apdulkintojais susijusį rodiklį;

17.  pabrėžia, kad 2017 m. insekticidų(15) pardavimas 18 ES valstybių narių 2017 m. padidėjo, palyginti su 2016 m.; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kitų insekticidų(16) kategorijoje pardavimai 2017 m., palyginti su 2016 m., išaugo 9-iose iš 13-os valstybių narių, kuriose toks suskirstymas buvo daromas, ir kad pagal Iniciatyvą dėl apdulkintojų ši tendencija nelaikoma svarbia;

18.  pabrėžia, kad biologinės įvairovės priemonės ir pesticidų naudojimo sumažinimas valstybių narių BŽŪP strateginiuose planuose taip pat turėtų būti nustatyti kaip tikslai, o pesticidų mažinimas ir biologinės įvairovės didinimas turėtų būti nustatyti kaip bendrieji rodikliai, pagal kuriuos būtų galima stebėti pažangą;

19.  pabrėžia, kad šiuo metu kuriamu rodikliu, kuriuo būtų matuojama apdulkintojų įvairovė ir gausa, bus galima įvertinti BŽŪP rezultatus šioje srityje;

20.  pabrėžia, kad remiantis Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo nuostatomis, pirmiausia turi būti naudojami necheminiai kenkėjų kontrolės metodai, kurie, siekiant apsaugoti apdulkintojus, pakeistų pesticidus;

21.  ragina Komisiją visų neonikotinoidinių pesticidų atveju taikyti imidakloprido, klotianidino ir tiametoksamo draudimą;

22.  ragina Komisiją sistemingai prašyti, kad EFSA pateiktų nuomonę tuo atveju, kai valstybės narės, remdamosi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 53 straipsniu, išduoda skubų leidimą pesticidui; mano, jog svarbu, kad EFSA taip pat ištirtų pakeitimo nauju produktu poveikį ir galimybes naudoti necheminius metodus;

23.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 nuostatos būtų tinkamai taikomos ir taip pasiekti, kad būtų užtikrintas, be kita ko, minimalus pranešimų dėl skubių pesticidų leidimų išdavimo standartas, įskaitant poreikį valstybėms narėms pateikti baigtinius ir išsamius paaiškinimus, taip pat užtikrinti, kad tie pranešimai būtų skelbiami viešai; palankiai vertina EFSA vaidmenį tikrinant šias išimtis;

24.  pabrėžia, kad profesionalūs augalų apsaugos produktų naudotojai turėtų ne mažiau kaip trejus metus saugoti išsamius įrašus apie produktų naudojimą, vietovę, laiką ir kiekį; pažymi, kad kompetentingos institucijos prašymu jai turėtų būti pateikta atitinkama informacija, kad būtų galima stebėti, kaip laikomasi kompleksinės paramos taisyklių, ir vertinti BŽŪP rezultatus, susijusius su pesticidų naudojimo mažinimu visoje ES;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti informuotumą ir skatinti finansavimo galimybes šioje srityje; nurodo, kad bendros priemonės ir apdulkintojų strategijų ir planų rengimas remiantis geriausia patirtimi paskatins papildomas priemones nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad kuo skubiau būtų priimtos visos 2013 m. EFSA bičių gairės, įskaitant reikalavimus dėl lėtinio toksiškumo ir toksiškumo lervoms, taip pat ir dėl kitų nei bitės rūšių;

27.  laukiant, kol EFSA gairės dėl bičių bus visiškai priimtos ES lygmeniu, ragina valstybes nares atitinkamai suderinti savo pesticidų vertinimus;

28.  ragina Komisiją prašyti, kad EFSA parengtų pesticidų gairių dokumentą, kuriame būtų nustatyti prieš patvirtinimą atliekami bandymai, siekiant užtikrinti drugelių, kandžių ir žiedinių musių apsaugą;

29.  pabrėžia, kad dirvožemio našumas didesnis ten, kur yra apdulkintojų buveinės;

30.  ragina Komisiją nustatyti BŽŪP tikslo didinti našumą apribojimus, reglamentuoti intensyvaus ūkininkavimo praktiką ir skatinti taikyti žalinimo priemones, kuriomis būtų kokybiškai ir kiekybiškai pagerintos apdulkintojų buveinės ir maitinimosi plotas, taip pat kovoti su Europos kraštovaizdžių homogenizavimu;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naudoti ganyklas ir ganyklų buveines, įskaitant miškingas ganyklas ir kitas agrarinės miškininkystės sistemas, nes tai yra būtina išankstinė sąlyga kuriant lizdų sukimo, perėjimo ir peržiemojimo podirvį apdulkintojams, taip pat užtikrinant sąveiką su didelės gamtinės vertės pievų, skirtų ganymui ir tradicinėms ekstensyvaus ūkininkavimo formoms, bendruomenių išsaugojimu;

32.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad sėjomaina, atsparių rūšių naudojimas, mechaninis piktžolių naikinimas ir (arba) biologinis kenkėjų naikinimas padės atkurti apdulkintojų buveines, o dideli monokultūrų laukai prisideda prie apdulkintojų populiacijos mažėjimo;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti žaliąją infrastruktūrą, kuri padeda atkurti ir atstatyti apdulkintojų buveinių mozaiką ir funkcines sąsajas kaimo ir miesto vietovėse;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti išlaikyti gerai prižiūrimas gyvatvores, taip pat propaguoti apsauginių juostų, žolingų ir (arba) žydinčių juostų palei vandentakius bei daugiamečių žydinčių teritorijų koncepciją, kaip biologinę įvairovę skatinančias priemones, siekiant apsaugoti apdulkintojų galimybes ieškoti maisto ir jų buveines, taip pat geriau kontroliuoti eroziją kaimų, priemiesčių ir miestų teritorijose;‑

35.  ragina valstybes nares remti ankstyvą rūšių įtraukimą į ES rūšių, kurios kelia riziką apdulkintojams, sąrašą, greitai reaguoti užtikrinant tokių rūšių kontrolę ir šalinimą, didinti budrumą ir imtis ribojamųjų veiksmų nustačius jų patekimo kelius;

36.  ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kurios padėtų įveikti sunkumus, kurie apdulkintojams gali kilti dėl dirbamosios žemės apleidimo;

37.  pabrėžia, kad prieš vežant didelius atstumus būtina nustatyti veiksmingas biologinio saugumo priemones, taikomas vazoniniams augalams ir dirvožemiui, ir ragina viešąsias organizacijas, atsakingas už žaliųjų teritorijų tvarkymą, naudoti vietos augalus, kuo labiau padidinant naudą vietiniams apdulkintojams ir kuo labiau sumažinant invazinių svetimų rūšių plitimą;

38.  ragina Komisiją nustatyti, kokie kriterijai būtų reikalingi norint įdiegti ES ekologinį ženklą apdulkintojams palankiems vazoniniams augalams, nurodant jų kilmės vietą, sodinant juos į tvarų indą, nenaudojant durpių ir insekticidų;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti bitininkystės sektorių stiprinant importo patikras, kad būtų išvengta falsifikuoto medaus importo, ir nustatant privalomą medaus kilmės ženklinimą (nurodant kiekvienos šalies pavadinimą) medaus mišiniams;

40.  ragina propaguoti ir plėtoti apdulkintojų buveines miestų teritorijose;

Moksliniai tyrimai, mokymas ir priežiūra

41.  ypač kalbant apie bites (Apis mellifera), tvirtina, kad labai svarbus bičių motinų gyvenimo trukmės sutrumpėjimo – nerimą keliančio reiškinio – priežasčių mokslinių tyrimų vaidmuo;

42.  mano, kad labai svarbu remti dar neparengtų bandymų gairių rengimą, ypač gairių dėl ūmaus ir lėtinio toksiškumo pavienėms bitėms, lėtinio toksiškumo kamanėms, gyvybingumo sutrikdymo padarinių, bendro kelių junginių poveikio (kaupiamojo ir sąveikos poveikio), taip pat dėl kitų rūšių apdulkintojams skirtų bandymų;

43.  pabrėžia, kad iniciatyvos mokslinių tyrimų kategorijoje nesvarstomos jokios rezultatais grindžiamos sistemos, kuriose būtų integruota stebėsena ir kurios galėtų būti naudingos, t. y. kuriomis iš dalies būtų patenkinami stebėsenos poreikiai ir siūlomos atitinkamos paskatos ūkininkams; pabrėžia, kad tokias sistemas galima išbandyti ir plėtoti naudojant įvairias ES finansines priemones ir politiką, įskaitant BŽŪP;

44.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti pagrindinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų, susijusių su apdulkintojais, finansavimą, kurti gydymo metodus kovojant su jiems kenksmingomis naujomis ligomis, parazitais ir virusais, ir investuoti į taksonominių kompetencijų stiprinimą ir plėtimą, be kita ko, pasitelkiant ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą; ragina daugiau dėmesio skirti tos srities moksliniams tyrimams ir kitiems nei bitės ir drugeliai apdulkintojams;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti sistemingą ir standartizuotą laukinių apdulkintojų ir pagrindinių jiems kylančių sunkumų stebėseną siekiant gerai suprasti jų populiacijų mažėjimo mastą ir jo priežastis, taip pat sudaryti sąlygas visapusiškai įvertinti atitinkamos ES ir nacionalinės politikos veiksmingumą;

46.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad finansavimo poreikiai, susiję su laukinių apdulkintojų stebėsena, būtų įtraukti į BŽŪP strateginius planus, siekiant užtikrinti patikimus duomenis kuriant su apdulkintojais susijusį BŽŪP rodiklį, kaip numatyta pagal ES iniciatyvą dėl apdulkintojų;

47.  mano, kad tikslinga remti ekologines inovacijas(17) žemės ūkio srityje ir skatinti bendradarbiavimą su skirtingų sričių mokslininkais ir tyrėjais siekiant paremti nekenksmingų pesticidų, kurie nekenkia apdulkintojams, kūrimą;

48.  mano, kad būtina remti mokslinius tyrimus apie žemės ūkio perėjimą prie agroekologijos ir tolesnį kenkėjų kontrolės metodų, kurie nekenkia apdulkintojams, pavyzdžiui, tinkamų kultivavimo būdų, sėjomainos ir subalansuoto tręšimo, kūrimą;

49.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti piliečių mokslinius tyrimus, pagrindinį dėmesį skiriant apdulkintojų registravimui ir stebėsenai, ir bitininkų mokymus, kad būtų skatinama neinvazinė bičių priežiūra Sąjungoje, sukuriant bičių šeimų gyvybingumo rodiklius;

o
o   o

50.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 35, 2018 1 31, p. 2. (2) OL C 356, 2018 10 4, p. 38. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0023. (4) Garibaldi, L. A. ir kt., „Wild Pollinators Enhance Fruit Set of Crops Regardless of Honey Bee Abundance“, 2013 m. (5) Potts, S. ir kt., „Status and Trends of European Pollinators. Key Findings of the STEP Project“, Pensoft Publishers, Sofija, p. 72. (6) Potts, S. ir kt., „Status and Trends of European Pollinators. Key Findings of the STEP Project“, Pensoft Publishers, Sofija, p. 72. (7) Gallai, N. ir kt., (2009 m.), „Economic Valuation of the Vulnerability of World Agriculture Confronted with Pollinator Decline“, Ecological Economics, 68:3, p. 810–821. (8) OL L 206, 1992 7 22, p. 7. (9) Visų pirma ES apdulkintojų stebėsena ir rodikliai, pesticidų naudojimo aplinkoje stebėsena naudojant bites, biologinės įvairovės būklės vertinimas naudojant raudonosios knygos indeksą ir ūkininkams skirto integruoto kenksmingų organizmų valdymo praktikos visoje Europos Sąjungoje priemonių rinkinio parengimas. (10) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1). (11) https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/approval_active_substances/approval_renewal/neonicotinoids_lt. (12) Tsvetkov, N., Samson-Robert, O., Sood, K., Patel, H. S., Malena, D. A., Gajiwala, P. H., Maciukiewicz, P., Fournier, V., Zayed, A. (2017): „Chronic exposure to neonicotinoids reduces honey bee health near corn crops“, Mokslas, 356 t., Leidinys Nr. 6345, p. 1395–1397. https://doi.org/10.1126/science.aam7470 (13) Potts, S. G. ir kt., (2016 m.), „The Assessment Report of the Intergovernmental Science-Policy Platform on Biodiversity and Ecosystem Services on Pollinators, Pollination and Food Production“, Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos sekretoriatas, Bona, Vokietija, p. 552. (14) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71). (15) Eurostato duomenys pateikti apie insekticidų ir akaricidų kategoriją; kiti duomenys apima skirtingų kategorijų insekticidus (piretroidus, organinius chloro junginius, organofosfatus, karbamatus ir oksimokarbamatus ir kitus insekticidus); galima susipažinti: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do. (16) Taip pat įskaitant neonikotinoidus. (17) Remiantis Komisijos apibrėžimu, tai – inovacijos, lemiančios didelę pažangą siekiant tvaraus vystymosi tikslo mažinant mūsų gamybos metodų poveikį aplinkai, stiprinant gamtos atsparumą ekologiniams pavojams arba siekiant veiksmingesnio ir atsakingesnio gamtos išteklių naudojimo.