Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 168 ir 191 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“(1) (7-oji AVP) ir joje išdėstytą 2050 m. viziją,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą (REACH reglamentas)(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (CLP reglamentas)(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo(7),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/10/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros laboratorinės praktikos principų taikymu ir jų taikymo cheminių medžiagų tyrimams patikra, suderinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, ir į jos vėlesnius pakeitimus(9),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB(10),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių(11) (Kosmetikos gaminių reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/852 dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008(12),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo(13),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2000/60/EB ir 2008/105/EB nuostatos dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje(14), – vertingą tarpvalstybinės paviršinių vandenų cheminės taršos stebėjimo ir kovos su ja priemonę,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1381 dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo(15),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Direktyvą (ES) 2017/2398(16), 2019 m. sausio 16 d. Direktyvą (ES) 2019/130(17) ir 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/983, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe(18),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos(19),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 26 d. Tarybos išvadas „Siekiant Sąjungos tvarios cheminių medžiagų politikos strategijos“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 4 d. Tarybos išvadas „Didesnis žiediškumas. Perėjimas prie tvarios visuomenės“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas „Nauja ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa. Veiksmų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje įgyvendinimo ES stiprinimas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos politines gaires 2019–2024 m. laikotarpiu, ypač į Europos nulinės taršos tikslą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773) ir į išsamią analizę šiam komunikatui pagrįsti(20),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Komisijos bendroji ataskaita dėl REACH reglamento įgyvendinimo ir tam tikrų elementų peržiūra. Išvados ir veiksmai“ (COM(2018)0116) bei lydimąjį tarnybų darbinį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 7 d. Komisijos komunikatą „Visapusiškos ES politikos dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų kūrimas“ (COM(2018)0734),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 7 d. Komisijos komunikatą „Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių peržiūra, atsižvelgiant į medžiagas, turinčias endokrininę sistemą ardančių savybių“ (COM(2018)0739),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą „Svarbiausių teisės aktų, kuriais reglamentuojamos cheminės medžiagos (išskyrus REACH), tinkamumo patikros išvados ir nustatyti sunkumai, spragos bei trūkumai“ (COM(2019)0264),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl nanomedžiagų reglamentavimo aspektų(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimo(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“(24),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),

–  atsižvelgdamas į Europos kovos su vėžiu planą, kurį Komisija pristatė 2020 m. vasario mėn.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos surengtas viešas konsultacijas dėl Europos kovos su vėžiu plano(25),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“ (COM(2018)0032) bei lydimąjį Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2018)0020),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Europinės plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijos(26),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo(27),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros(28),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo įgyvendinimo(29),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl visapusiškos Europos Sąjungos politikos dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų kūrimo(30),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(31),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl visuotinio draudimo siekiant panaikinti bandymus su gyvūnais kosmetikos srityje(32),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 29 d. Jungtinių Tautų aplinkos programos ataskaitą „II visuotinė cheminių medžiagų apžvalga: nuo paveldėtų iki inovatyvių sprendimų. Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimas (Global Chemicals Outlook II - From Legacies to Innovative Solutions: Implementing the 2030 Agenda for Sustainable Development),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 4 d. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2020“ (SOER 2020),

–  atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą 2017 m. rugpjūčio mėn. tyrimą „7-osios AVP strategijos, pagal kurią būtų siekiama aplinkos be toksinių medžiagų, studija“ (Study for the strategy for a non-toxic environment of the 7th Environment Action Programme)(33),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Peticijų komiteto užsakytą tyrimą „Endokrininę sistemą ardančios medžiagos: nuo mokslinių įrodymų iki žmonių sveikatos apsaugos“ (Endocrine Disruptors: From Scientific Evidence to Human Health Protection)(34), kuris buvo paskelbtas 2019 m. sausio mėn. ir atnaujintas 2019 m. gegužės mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio mėn. ataskaitą „ES cheminių medžiagų politika 2030: praeities pamokos ir veiksmai ateityje“ (EU Chemicals Policy 2030: Building on the past, moving to the future), kurią koordinavo Komisija bei jos organizacinė partnerė Danijos aplinkos ir maisto ministerija,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą 05/2020 „Tausus augalų apsaugos produktų naudojimas: ribota pažanga vertinant ir mažinant rizikas“,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti (O-000044/2020 – B9-0013/2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi Komisija savo 2019 m. gruodžio 11 d. komunikate „Europos žaliasis kursas“ yra paskelbusi, kad iki 2020 m. vasaros bus pristatyta cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti;

B.  kadangi įgyvendinant cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti turėtų būti prisidedama prie tinkamo Sąjungos aplinkos politikos principų, apibrėžtų SESV 191 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinimo;

C.  kadangi ES ir jos valstybės narės nepasiekė 12-ojo iš DVT, kuriuo vadovaujantis raginama patikimai tvarkyti chemines medžiagas ir visas atliekas per visą jų gyvavimo ciklą, kaip numatyta pagal patvirtintas tarptautines sistemas, ir iš esmės sumažinti jų išleidimą į orą, vandenį ir dirvožemį, kad iki 2020 m. būtų minimizuotas neigiamas jų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai; kadangi būtina iš esmės papildyti pastangas 3-čiajam iš DVT pasiekti ir pavojingųjų cheminių medžiagų sukeliamų mirčių ir ligų atvejų skaičiui, taip pat oro, vandens ir dirvožemio taršai bei užterštumui iki 2030 m. iš esmės sumažinti; kadangi cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti gali būtina naudinga siekiant DVT;

D.  kadangi cheminės, fizinės ir toksikologinės cheminių medžiagų savybės labai skiriasi; kadangi daugelis šių medžiagų yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis ir nėra pavojingos ar ilgai išliekančios, tačiau kai kurios jų gali ilgai išlikti aplinkoje, kauptis maisto grandinėje, tad net maža jų koncentracija gali kenkti žmonių sveikatai;

E.  kadangi tarša sintetinėmis cheminėmis medžiagomis yra rimta ir stiprėjanti grėsmė visuomenės sveikatai bei aplinkai; kadangi, pvz., vėžys, kuriuo susergama dėl pavojingųjų cheminių medžiagų poveikio, yra pagrindinė su darbu susijusių mirties atvejų priežastis; kadangi dėl kancerogenų poveikio darbe ES kasmet užfiksuojama apie 120 000 su darbu susijusio vėžio atvejų, lemiančių apie 80 000 mirties atvejų per metus(35);

F.  kadangi reglamentavimas atlieka esminį vaidmenį užkertant kelią pavojingųjų cheminių medžiagų daromai žalai; kadangi apskaičiuota, kad per pastaruosius 20 metų buvo užkirstas kelias 1 mln. naujų vėžinių susirgimų – iš dalies dėl įgyvendinamų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų; kadangi 2017 m. tyrime bendra teisės aktų dėl cheminių medžiagų nauda ES konservatyviai įvertinta „ne vieną dešimtį milijardų eurų per metus siekiančiomis sumomis”(36);

G.  kadangi pagal cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti turi būti veiksmingai mažinamas pavojingųjų cheminių medžiagų poveikis žmonėms ir aplinkai, sykiu stiprinant Europos pramonės konkurencingumą ir inovatyvumą;

H.  kadangi dėl cheminės taršos nyksta sausumos ir vandens ekosistemos bei silpsta ekosistemų atsparumas, t. y. gebėjimas atsispirti žalai ir atsigauti, o dėl to sparčiai prastėja gyvūnų populiacijų būklė;

I.  kadangi 2019 m. birželio 26 d. Taryba paragino Komisiją parengti veiksmų planą, kad būtų visiškai atsisakyta ne pirmos būtinybės perfluorjunginių naudojimo, atsižvelgiant į tai, kad jie ilgai išlieka gamtoje, ir į padidėjusį pavojų sveikatai ir aplinkai(37);

J.  kadangi Europos aplinkos agentūra savo 2020 m. ataskaitoje „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos“ pažymėjo vis labiau nerimaujanti dėl cheminių medžiagų įtakos mūsų aplinkos būklės blogėjimui ir perspėjo, jog ketinimas didinti cheminių medžiagų gamybos apimtis ir nenutrūkstamas ilgai išliekančių ir pavojingųjų cheminių medžiagų išmetimas rodo, kad cheminių medžiagų našta sveikatai ir aplinkai greičiausiai nesumažės ir kad dabartinė politika nėra tinkama didelio cheminių medžiagų kiekio problemai spręsti;

K.  kadangi būtina pereiti prie cheminių medžiagų, kurių saugumas būtų dalis jų sumanymo, gamybos, įskaitant mažiau pavojingų cheminių medžiagų naudojimą per visą produktų gyvavimo ciklą, siekiant mažinti cheminę taršą ir stiprinti Europos ekonomikos žiediškumą; kadangi, norint pasiekti šiuos tikslus, nuodingųjų cheminių medžiagų klausimas turi būti sprendžiamas pagal ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą;

L.  kadangi leidimas ES rinkai pateikti uždraustas arba labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas (SVHC) importuojant produktus iš trečiųjų šalių nesuderinamas su tikslu plėtoti netoksinių medžiagų naudojimo ciklus;

M.  kadangi teigiamai vertintina tai, kad Komisija finansuoja projektus, kuriais remiamos inovatyvios skaitmeninės technologijos cheminėms medžiagoms visoje tiekimo grandinėje atsekti (pvz., blokų grandinės);

N.  kadangi cheminių medžiagų poveikis pavojingiausias moters nešiojamam vaisiui, naujagimiams, vaikams, besilaukiančioms moterims, senjorams ir skurstantiesiems; kadangi neproporcingai didelis poveikis gali būti daromas mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, nes šie neretai būna įsikūrę šalia didelių taršos šaltinių, pvz., pavojingųjų atliekų sąvartynų ir gamybos įmonių(38);

O.  kadangi Komisija taip ir neįgyvendino savo aplinkos be toksinių medžiagų strategijos, kuri buvo žadama pagal 7-ąją AVP; kadangi dabar svarbu, kad Komisija pateiktų pasiūlymą dėl plataus užmojo strategijos, pagal kurią būtų veiksmingai minimizuotas pavojingųjų cheminių medžiagų poveikis žmonėms ir aplinkai bei sykiu stiprinamas Europos pramonės konkurencingumas ir inovatyvumas;

P.  kadangi Komisijos užsakytuose tyrimuose (pvz., susijusiuose su aplinkos be toksinių medžiagų strategija ir su REACH reglamento bei kitų teisės aktų dėl cheminių medžiagų tinkamumo patikrinimais) įvardytos didelės ES teisės aktų spragos saugaus cheminių medžiagų valdymo ES srityje, įskaitant įvairiems sektoriams skirtų teisės aktų nenuoseklumą ir nepakankamą įgyvendinimą, bei siūlomos įvairiausios svarstytinos priemonės;

Q.  kadangi šios spragos ir nenuoseklumas reikalauja imtis teisėkūros veiksmų, kad būtų užtikrinta veiksminga žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga nuo cheminių medžiagų keliamo pavojaus;

R.  kadangi cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti turėtų būti grindžiama naujausiomis nepriklausomomis mokslinėmis žiniomis ir metodais, be to, joje turėtų būti atsižvelgiama į realų poveikį per visą gyvavimo ciklą;

S.  kadangi, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, Komisija ir valstybės narės turi atlikti nepriklausomą, objektyvų ir skaidrų pesticidų veikliųjų medžiagų ir produktų vertinimą, o Europos maisto saugos tarnyba turi atlikti nepriklausomą mokslinį vertinimą vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentas);

1.  teigiamai vertina nulinės taršos tikslą siekiant, kad aplinkoje nebeliktų toksinių medžiagų; pripažįsta, kad cheminių medžiagų sektorius, siūlydamas inovatyvius gamybos procesus ir medžiagas, atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį siekiant daugybės Žaliojo kurso tikslų: nulinės taršos, poveikio klimatui neutralumo, energetikos pertvarkos, energijos vartojimo efektyvumo ir žiedinės ekonomikos skatinimo;

2.  mano, jog bet kokio pobūdžio taršai turi būti užkirstas kelias arba ji turi būti sumažinta iki tokio lygio, kad nebekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir aplinkai, o gyventi būtų galima gerai neperžengiant planetos ekologinių ribų;

3.  mano, jog rūpintis, kad visi chemikalai, medžiagos ir produktai būtų gaminami taip, kad jų naudojimas būtų saugus, tvarus ir atitiktų žiediškumo principus, yra esminė pradinės grandies priemonė ne tik žmonių sveikatai ir biologinei įvairovei apsaugoti bei aplinkai (orui, vandeniui, dirvožemiui) be toksinių medžiagų užtikrinti, bet ir neutralaus poveikio klimatui, efektyviai išteklius naudojančiai žiedinei ir konkurencingai ekonomikai kurti;

4.  ragina Komisiją parengti visapusišką cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos paradigmos pokyčiui, kuris būtinas nulinės taršos tikslui įgyvendinti siekiant aplinkos be toksinių medžiagų, užtikrinant aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugą, minimizuojant pavojingųjų cheminių medžiagų poveikį ypatingą dėmesį skiriant atsargumo principui ir veiksmingai darbuotojų apsaugai, kuo labiau ribojant bandymų su gyvūnais naudojimą, išsaugant ir atkuriant ekosistemas ir biologinę įvairovę bei skatinant inovacijas tvarių cheminių medžiagų srityje, kaip Europos strategijos, pagal kurią būtų kuriama išteklius efektyviai naudojanti, saugi ir tvari žiedinė ekonomika, pagrindą, sykiu stiprinant Sąjungos ekonomikos konkurencingumą ir inovacijų potencialą bei užtikrinant tiekimo saugumą ir didinant užimtumą ES;

5.  pabrėžia, kad pagal būsimąją cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti turi būti sprendžiami ir klausimai dėl tausios medžiagų gavybos bei energijos vartojimo intensyvumo gaminant chemines medžiagas visoje tiekimo grandinėje, taip pat sveikatos, socialinių ir aplinkosauginių standartų bei žmogaus teisių klausimai;

6.  pabrėžia, kad naujoji strategija turėtų būti suderinama su kitais Žaliojo kurso politikos tikslais – Klimato teisės akto, naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano, naujos Europos pramonės strategijos ir Europos kovos su vėžiu plano tikslais, įskaitant naujas Europos ekonomikos aplinkybes po COVID-19 pandemijos, – bei juos papildyti;

7.  pabrėžia, kad naujojoje strategijoje turėtų būti įvardyti sektoriai ir būdai, kuriais naudodamasi chemijos pramonė galėtų padėti siekti šių tikslų, pvz., švarios energijos, žaliavų, tvaraus transporto, skaitmeninimo ir vartojimo mažinimo srityse;

8.  laikosi nuomonės, jog Komisija turėtų parengti išsamią strategiją, kurios pagrindinis ramstis būtų tvarumas ir kuria būtų prisidedama prie visų reikiamų sričių politikos, įskaitant susijusią su cheminėmis medžiagomis, prekyba, mokesčiais, inovacijomis ir konkurencija, stiprinimo, o jos vykdymas užtikrinamas taip, kad į Europą būtų pritraukiamos investicijos ir kuriamos žiedinių bei mažo anglies dioksido kiekio produktų rinkos;

9.  pabrėžia, kad chemijos pramonė labai svarbi Europos ekonomikai ir kad šios pramonės modernizavimas bei jos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas nepaprastai svarbus norint pasiekti Žaliojo kursus tikslus; pripažįsta, kad chemijos pramonė pajėgi rasti įvairius sprendimus, kuriuos taikant būtų išskiriamas mažas anglies dioksido kiekis; akcentuoja chemijos pramonės plėtros svarbą norint realizuoti ES klimato politikos užmojus, kuriuos įgyvendinti užsibrėžta iki 2030 m. ir iki 2050 m.; pabrėžia, kad saugių ir tvarių inovacijų skatinimas yra esminis perėjimo nuo linijinės prie žiedinės ir tvarios pramonės elementas, kuris šiam sektoriui suteiktų svarų konkurencinį pranašumą;

10.  mano, jog įgyvendinant cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti turėtų būti pasirūpinta teisės aktų dėl cheminių medžiagų (pvz., REACH ir CLP reglamentų, teisės aktų dėl patvariųjų organinių teršalų (POT), gyvsidabrio, augalų apsaugos produktų, biocidų, didžiausios leidžiamosios liekanų koncentracijos, darbuotojų saugos ir sveikatos) bei susijusių Sąjungos teisės aktų, įskaitant teisės aktus dėl konkrečių produktų (pvz., dėl žaislų, su maistu besiliečiančių medžiagų, statybos produktų, vaistų, pakuočių ir Direktyvos (ES) 2019/904 dėl vienkartinių plastikinių gaminių), produktams taikomus bendruosius teisės aktus (pvz., dėl ekologinio projektavimo, ekologinio ženklinimo, būsimosios tvarių gaminių politikos), teisės aktus dėl aplinkos komponentų (pvz., vandens, dirvožemio ir oro), teisės aktus dėl taršos šaltinių, įskaitant pramoninius įrenginius (pvz., dėl pramoninių išmetamųjų teršalų, Seveso III direktyvos), ir teisės aktus dėl atliekų (pvz., Pavojingų medžiagų apribojimo direktyvos, Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyvos), tarpusavio suderinamumu ir sąveika;

11.  pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas teisinių sistemų ir Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA), Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) bei Europos vaistų agentūrai (EMA) skiriamų užduočių dubliavimosi mažinimui;

12.  pabrėžia, kad cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti turi būti suderinta su rizikos valdymo veiksmų hierarchija, pagal kurią prioritetas teikiamas poveikio prevencijai, laipsniškam kenksmingų medžiagų atsisakymui ir pakeitimui saugesnėmis alternatyvomis, kai įmanoma, užuot taikius kontrolės priemones;

13.  pabrėžia, kad būtina mažinti tokių cheminių medžiagų, kaip endokrininę sistemą ardančios medžiagos, dėl kurių, kaip įrodyta, labai didėja lėtinių ligų atvejų skaičius ir dalis kurių gali pažeisti imuninę sistemą ir sutrikdyti jos uždegimines reakcijas, poveikį bei užkirsti jam kelią taikant visuomenės sveikatos gerinimo ir atsparumo virusams, pvz., SARS-CoV-2(39), stiprinimo priemones;

14.  pabrėžia, kad strategijoje turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į atsargumo principą ir principus, pagal kuriuos turėtų būti imamasi prevencinių veiksmų, žala aplinkai pirmiausia būtų atitaisoma ten, kur ji buvo padaryta, o mokėti turėtų teršėjas, bei į kertinius ES teisės aktų dėl cheminių medžiagų principus, pvz., kad prievolė įrodyti tenka gamintojams, importuotojams ir tolesniems naudotojams, be to, šie principai turėtų būti veiksmingai taikomi ją įgyvendinant;

15.  laikosi nuomonės, kad didesnės gamintojų atsakomybės mechanizmai būtų gera priemonė principui „teršėjas moka“ įgyvendinti, sykiu skatinant inovacijas;

16.  pabrėžia, jog būtina apibrėžti plataus užmojo tikslus, kad kasmet būtų patikrinama daugiau cheminių medžiagų, ypač atsižvelgiant į jų savybes, dėl kurių ardoma endokrininė sistema;

17.  pabrėžia, kad ši cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti turėtų būti neatsiejama nuo 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos;

18.  pabrėžia, kad naujoji cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti turėtų būti grindžiama tvirtais ir naujausiais moksliniais įrodymais, atsižvelgiant į riziką, kylančią dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų ir pavojingųjų cheminių medžiagų importuojamuose produktuose, bei sudėtinį skirtingų cheminių medžiagų ir labai patvarių cheminių medžiagų poveikį, taip pat kad tolesnius reglamentavimo veiksmus, nesusijusius su moksliniais klausimais (pvz., pavojingumo įvardijimu ir pavojingumo klasifikacija)(40), turėtų lydėti poveikio vertinimai, o tuos veiksmus įgyvendinant turėtų būti atsižvelgiama į susijusių suinteresuotųjų šalių indėlį, siekiant aiškiau apibrėžti prioritetus;

19.  pabrėžia, jog tvari cheminių medžiagų politika reikalauja, kad vienu metu būtų įgyvendinami su įvairiais aspektais susiję veiksmai: apibrėžiami tvarių cheminių medžiagų kriterijai, siekiant skatinti investicijas, kuriomis būtų prisidedama prie taršos prevencijos ir kontrolės, gerinamas pavojingų cheminių medžiagų atsekamumas produktuose ir skatinama jas pakeisti saugesnėmis alternatyvomis bei sudaromi aljansai su svarbiausiais sektoriais, siekiant imtis žiedinės ekonomikos iniciatyvų (pvz., statybos, tekstilės, elektronikos ir automobilių pramonės srityse);

20.  pakartoja, kad turėtų būti užpildytos visos reglamentavimo spragos ir ištaisyti visi ES teisės aktų dėl cheminių medžiagų trūkumai, kad teisės aktai turėtų būti visapusiškai įgyvendinami ir kad pagal naująją cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti, kiek įmanoma, turėtų būti veiksmingai prisidedama prie greito SVHC ir kitų pavojingų cheminių medžiagų, įskaitant endokrininę sistemą ardančias medžiagas, labai patvarias chemines medžiagas, neurotoksinus, imunotoksinus ir patvariuosius organinius teršalus, pakeitimo bei sudėtinio cheminių medžiagų, medžiagų nanoformų ir pavojingų cheminių medžiagų produktuose pavojaus poveikio problemos sprendimo; mano, kad įgyvendinant strategiją turėtų būti prisidedama ir prie kontrolės priemonių veiksmingumo; pakartoja, kad uždraudžiant minėtas chemines medžiagas turėtų būti atsižvelgiama į visus tvarumo aspektus;

21.  pakartoja esąs susirūpinęs, kad teisės aktai, kuriais draudžiamos cheminės medžiagos produktuose, įskaitant importuojamus produktus, yra padriki, nesistemingi ir nenuoseklūs bei taikomi tik labai mažai daliai medžiagų, produktų ir naudojimo atvejų, dažnai taikant daugybę išimčių; ragina Komisiją į cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti įtraukti veiksmų planą ir remiantis juo užpildyti dabartinės teisinės sistemos spragas, prioritetą teikiant produktams, kurių kontaktas su vartotojais yra artimas ir dažnas, pvz., tekstilės gaminiams, baldams, vaikams skirtiems gaminiams ir sugeriamiesiems higienos gaminiams;

22.  primena, kad visos susijusios SVHC, įskaitant ne mažesnį susirūpinimą keliančias endokrininę sistemą ardančių savybių turinčias medžiagas, ne vėliau kaip 2020 m. turi būti įtrauktos į REACH reglamento medžiagų kandidačių sąrašą; pabrėžia, kad po 2020 m. turės būti dedamos pastangos siekiant aptikti galimas naujas SVHC ir toliau užtikrinti visapusišką registracijos dokumentacijos atitiktį; ragina Komisiją skubiai pradėti SVHC atsisakymo procesą;

23.  laikosi nuomonės, kad pagal naująją cheminių medžiagų strategiją turėtų būti užtikrinama, kad nė viena žmogaus sveikatai ar aplinkai potencialiai kenksminga cheminė medžiaga rinkai nebūtų pateikiama tol, kol nuodugniai neįvertinamas su ta medžiaga susijęs pavojus ir rizika;

24.  pabrėžia, jog būtina aiškiai įsipareigoti užtikrinti vidutinės trukmės ir ilgalaikį finansavimą patobulintiems ir nepriklausomiems moksliniams tyrimams žaliosios chemijos srityje, vadovaujantis saugumo sumanymo etapu principu, kad būtų kuriamos saugios ir tvarios – taip pat ir ne cheminės – alternatyvos, ir, kai įmanoma, skatinti pavojingųjų cheminių medžiagų pakeitimą bei saugią ir tvarią gamybą, užtikrinant deramas saugių ir tvarių investicijų bei naujų ir saugesnių cheminių medžiagų kūrimo prielaidas;

25.  pabrėžia, kad chemijos pramonė turėtų svariai prisidėti prie šio finansavimo;

26.  pabrėžia, kad būtina aiškiai įsipareigoti užtikrinti finansavimą žmogaus biologinei stebėsenai ir aplinkos stebėsenai cheminių medžiagų poveikio ir pavojaus požiūriu, siekiant tobulinti cheminių medžiagų rizikos vertinimą ir valdymą, bei gerinti šalių, sektorių ir susijusių politikos sričių (pvz., vandens, cheminių medžiagų, oro, biologinės stebėsenos, sveikatos) institucijų keitimąsi ir naudojimąsi vietos, regioninio, nacionalinio ir ES lygmens stebėsenos duomenimis; pabrėžia, kad žmogaus biologinės stebėsenos tyrimai turėtų būti atliekami visapusiškai laikantis reikiamų duomenų apsaugos teisės aktų;

27.  mano, kad atliekant mokslinius tyrimus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į epigenetiką, sykiu testuojant atvejus, kai įtariamas nuodingumas; ragina Komisiją pritarti šiam tikslui ir stiprinti Europos koordinavimą bei veiksmus biologinės stebėsenos srityje; atkreipia ypatingą dėmesį į būtinybę moksliškai tirti nepakankamai ištirtas problemas, pvz., su endokrinine sistema susijusius vėžinius susirgimus ir endokrininės sistemos sutrikimų socioekonomines pasekmes;

28.  atkreipia ypatingą dėmesį į tvaraus mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo svarbą siekiant geriau moksliškai suprasti pavojingųjų cheminių medžiagų poveikį aplinkai, sveikatai, biologinei įvairovei ir ekosistemų atsparumui bei skatinti mokslinius geresnių su cheminėmis medžiagomis susijusių pavojų nustatymo metodų tyrimus;

29.  pakartoja, kad būtina minimizuoti ir pamažu pakeisti bandymus su gyvūnais plačiau taikant nauju požiūriu grindžiamas metodikas bei pažangias bandymų strategijas, įskaitant in vitro ir in silico metodus; ragina šiuo tikslu dėti daugiau pastangų ir skirti daugiau lėšų, kad į visus reikiamus teisės aktus, o ne tik susijusius su kosmetikos gaminiais, būtų įtraukti greiti, patikimi ir tvirti saugos vertinimai nenaudojant bandymų su gyvūnais; apgailestauja, kad tebesusiduriama su alternatyvių bandymų metodų (nenaudojant gyvūnų) naudingumo ir pripažinimo reglamentavimo tikslais kliūtimis, kurias iš dalies lemia tokie veiksniai, kaip esamų bandymų gairių spragos(41) ir nepakankamas metodų, kuriuos taikant nebūtų naudojami gyvūnai, mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimas; ragina imtis veiksmų šiai padėčiai ištaisyti;

30.  laikosi nuomonės, kad kriterijumi tvirtinant nauju požiūriu grindžiamus metodus turėtų būti geriausi prieinami mokslo duomenys, o ne pasenę bandymų su gyvūnais modeliai;

31.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų gerokai paspartintas bandymų nenaudojant gyvūnų metodų įteisinimas ir taikymas;

32.  ragina Komisiją ištirti skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto potencialą siekiant paspartinti prognozuojamosios toksikologijos priemonių kūrimą inovacijoms remti;

33.  pabrėžia, kad poveikio Kosmetinių gaminių reglamente nustatytiems draudimams atlikti bandymus su gyvūnais neturėtų daryti pagal kitus teisės aktus, pvz., pagal REACH reglamentą, atliekami bandymai;

34.  mano, kad pagal strategiją turėtų būti išplėstas ir visuose teisės aktuose naudojamas bendras rizikos vertinimas;

35.  ragina Komisiją imtis visų būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad visuose susijusiuose teisės aktuose būtų visapusiškai ir nuosekliai atsižvelgta į sudėtinį cheminių medžiagų poveikį, be kita ko, mažinant ekspoziciją, ir prireikus peržiūrėti duomenų reikalavimus bei parengti naujus bandymų metodus, pageidautina pagal ES agentūrų sutartą metodiką;

36.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su ECHA, EFSA, valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotosiomis pusėmis, parengti metodiką, pagal kurią būtų atsižvelgiama į sudėtinį cheminių medžiagų poveikį, įskaitant sudėtinį įvairių cheminių medžiagų poveikį, taip pat į poveikį iš įvairių šaltinių, kaip pvz. mišinių vertinimo koeficientą, ir patvirtinti teisinius reikalavimus, kuriais į šį poveikį būtų atsižvelgiama vertinant ir valdant visų atitinkamų cheminių medžiagų ir teršalų išmetimo teisės aktų riziką;

37.  palankiai vertina principo „viena medžiaga – vienas pavojingumo vertinimas“ taikymą, siekiant geriau panaudoti Sąjungos agentūrų ir mokslo įstaigų išteklius, nedubliuoti pastangų, įskaitant testavimą, sumažinti skirtingų vertinimų rezultatų riziką, paspartinti ir suderinti cheminių medžiagų reglamentavimą bei skaidrumą ir užtikrinti aplinkos apsaugą ir vienodas sąlygas pramonei, atsižvelgiant į specifinę MVĮ padėtį;

38.  ragina Komisiją sukurti visapusiškai susietą ir sąveikią ES cheminės saugos duomenų bazę, kad valdžios institucijos galėtų sklandžiai keistis duomenimis ir kad su tais duomenimis būtų galima susipažinti mokslininkams, reguliavimo institucijoms, pramonei ir apskritai piliečiams;

39.  pabrėžia, kad reikia sustiprinti Europos vertinimo agentūrų EFSA ir ECHA ir nacionalinių agentūrų bendradarbiavimą ir koordinavimą rengiant bendras visų pirma biocidinių ir augalų apsaugos produktų rizikos vertinimo gaires, kuriomis būtų atsižvelgiama į naujausius mokslinius rezultatus, kad būtų išvengta nenuoseklumo;

40.  pabrėžia, kad reikia labiau integruoto požiūrio į cheminių medžiagų, kurios, kaip grupė, kelia panašų pavojų, riziką ar panašiai veikia, vertinimą; todėl ragina Komisiją plačiau taikyti moksliškai pagrįsto grupavimo metodą tiek vertinant, tiek imantis tolesnių reguliavimo veiksmų, siekiant išvengti apgailėtinų pakeitimų ir sumažinti bandymų su gyvūnais skaičių; pabrėžia, kad požiūris „viena medžiaga – vienas pavojingumo vertinimas“ neturėtų nei prieštarauti grupavimo požiūriui, nei trukdyti jo parengimui siekiant įvertinti šeimas kaip visumą;

41.  ragina Komisiją, padedant ECHA, suteikti galimybę analizuoti naudą ir trūkumus, o taip pat pradėti taikyti naują cheminių medžiagų bandymų sistemą, pagal kurią saugos tyrimus atliktų sertifikuotos laboratorijos ir (arba) institucijos, paskirtos laikantis reguliavimo proceso, o išlaidas padengtų pareiškėjai, kad, kaip nustatyta, prievolė įrodyti tektų įmonėms;

42.  mano, kad reguliavimo priemonių reikia siekiant tinkamai apsaugoti pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui, vaikus, nėščias ir krūtimi maitinančias moteris arba vyresnio amžiaus asmenis; ragina Komisiją patvirtinti kompleksinę pažeidžiamų grupių apibrėžtį ir, jei tinkama, atitinkamai pasiūlyti taikyti turimus mokslinius rizikos vertinimo metodus, o visuose cheminių medžiagų teisės aktuose suderinti aukščiausius pažeidžiamų grupių apsaugos standartus;

43.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti cheminėms medžiagoms, kurios kaupiasi ir išlieka organizmuose, toms, kurios perduodamos vaikams nėštumo metu arba per motinos pieną, ir toms, kurios gali turėti poveikį visoms vėlesnėms kartoms;

44.  akcentuoja, kad reikia sukurti atitinkamą pažeidžiamų grupių apsaugos koordinavimo mechanizmą, be kita ko, į atitinkamus ES teisės aktus įtraukiant nuoseklius rizikos valdymo reikalavimus dėl susirūpinimą keliančių medžiagų, įskaitant neurotoksinus ir endokrininę sistemą ardančias medžiagas;

45.  mano, kad cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti turėtų padėti užtikrinti aukštą darbuotojų apsaugos nuo kenksmingų cheminių medžiagų lygį;

46.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo toksiškos reprodukcijai medžiagos būtų įtrauktos į Direktyvos 2004/37/EB dėl kancerogenų ir mutagenų darbe taikymo sritį, siekiant ją suderinti su tuo, kaip kancerogeninės, mutageninės ir toksiškos reprodukcijai medžiagos traktuojamos kituose ES teisės aktuose dėl cheminių medžiagų (pvz., REACH ir teisės aktuose dėl biocidų, pesticidų ir kosmetikos);

47.  pabrėžia, jog svarbu reikalauti, kad paraiškose dėl autorizacijos pagal REACH, taip pat būtų pakankamai tiksliai nurodytas atitinkamos cheminės medžiagos poveikis, kad būtų galima tinkamai įvertinti riziką ir imtis atitinkamų rizikos valdymo priemonių, visų pirma siekiant apsaugoti darbuotojus;

48.  pažymi, kad profesiniai vėžiniai susirgimai grupuojami kartu su visais kitais vėžiniais susirgimais ir paprastai nelaikomi profesiniais vėžiniais susirgimais; smerkia tai, kad, kelių analizių duomenimis, darbuotojai ir jų šeimos padengia beveik visas išlaidas, susijusias su profesiniu vėžiu; pažymi, kad profesiniai vėžiniai susirgimai yra susiję su itin didelėmis darbuotojų, darbdavių ir nacionalinių socialinės apsaugos sistemų išlaidomis; ragina Komisiją užtikrinti tinkamą su darbu susijusių vėžinių susirgimų ir jų priežasčių registravimą;

49.  pabrėžia išsamios informacijos apie cheminį pavojų ir saugą, kuri turi būti prieinama darbdaviams, nes jie turi apsaugoti ir informuoti savo darbuotojus teisingais saugos nurodymais, mokymais ir apsaugos įranga bei įdiegti gerą priežiūros sistemą, svarbą; ragina steigti veiksmingas nacionalines darbo inspekcijas ir skirti sankcijas už saugos reikalavimų pažeidimus; ragina įsteigti prevencijos komitetus;

50.  pabrėžia, kad piliečiams, darbuotojams ir įmonėms turi būti teikiama aiški ir suprantama informacija apie chemines medžiagas visomis ES kalbomis, taip pat reikia didinti skaidrumą ir atsekamumą visoje tiekimo grandinėje;

51.  ragina siekti, kad taikant strategiją būtų žymiai pagerintas REACH reglamento įgyvendinimas registracijos, vertinimo, autorizacijos ir apribojimų srityse ir suteikta aiškumo dėl jo sąsajos su DSS ir CLP reglamento programomis; pakartoja principą „nėra duomenų – nėra rinkos“; primygtinai reikalauja, kad visų cheminių medžiagų registracijos taisyklių būtų pradėta laikytis kaip galima greičiau; ragina privalomai atnaujinti registracijos dokumentus remiantis naujausiais turimais moksliniais duomenimis, kad registracija tebeatitiktų reikalavimus; ragina užtikrinti skaidrumą registracijos įpareigojimų laikymosi srityje ir suteikti ECHA aiškius įgaliojimus panaikinti registracijos numerius tuo atveju, jei nuolat nesilaikoma kurio nors reikalavimo; pabrėžia ECHA ir pramonės atstovų savanoriškų programų vykdymo svarbą siekiant pagerinti registracijos dokumentų rinkinius neapsiribojant atitikties reikalavimais; ragina Komisiją skatinti tokias programas skatinančią sistemą;

52.  ragina Komisiją, valstybes nares ir ECHA bendradarbiauti, kad iki šių metų pabaigos visos atitinkamos žinomos labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos būtų įtrauktos į kandidatinį sąrašą, kaip 2010 m. įsipareigojo buvęs Komisijos pirmininko pavaduotojas A. Tajani ir buvęs Komisijos narys J. Potočnik ir kaip buvo patvirtinta Komisijos veiksmų plane nuo 2013 m.(42);

53.  ragina Komisiją tinkamai taikyti REACH reglamentą atsižvelgiant į 2019 m. kovo 7 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje T-837/16 (Švedija prieš Komisiją dėl švino chromatų);

54.  ragina Komisiją laikytis REACH reglamente nustatytų terminų, ypač susijusių su sprendimais dėl autorizacijos ar apribojimų;

55.  pabrėžia, jog svarbu reikalauti, kad paraiškose dėl autorizacijos būtų pakankamai tiksliai nurodyti atitinkamos cheminės medžiagos naudojimo būdai, kad būtų galima nustatyti, yra ar nėra tinkamų alternatyvų;

56.  ragina pagerinti apribojimo procedūrą, grupuojant chemines medžiagas ir aiškiai nustatant ir nurodant su rizikos vertinimu susijusius mokslinius neaiškumus ir laiką, kurio reikia trūkstamai informacijai gauti, taip pat įvertinant neveikimo išlaidas; ragina padidinti įrodymų lygį, reikalaujamą norint suteikti leidimą nukrypti nuo siūlomo apribojimo;

57.  ragina ECHA viešai skelbti registruotojų ir pareiškėjų pateiktus toksikologinius ir ekotoksikologinius tyrimus;

58.  ragina Komisiją pasiūlyti išplėsti paspartintos procedūros pagal REACH reglamento 68 straipsnio 2 dalį, susijusios su plačiuoju vartojimu, taikymo sritį įtraukiant visas labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas;

59.  mano, kad rizikos vertinimas, įskaitant įvertinimą, ir medžiagų rizikos valdymas apskritai turi būti patobulinti ir paspartinti, ypač kiek tai susiję su kancerogeninių ir mutageninių medžiagų nustatymu, atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą kovoti su vėžiu;

60.  ragina Komisiją tobulinti endokrininę sistemą ardančių medžiagų tyrimo sąlygas ir procedūras; nurodo, kad nors atliekami tyrimai yra svarbūs (pvz., reprodukcijos srityje ir poveikio skydliaukės hormonų sistemai srityje), daugumos šių tyrimų jautrumas nedidelis, o rezultatai kartais labai skiriasi, todėl jų poveikis gana ribotas;

61.  prašo Komisijos ir valstybių narių neautorizuoti cheminių medžiagų ir nepatvirtinti produktų, kurių duomenų apie pavojų sveikatai ir aplinkai rinkiniai yra neišsamūs arba jei pareiškėjas negali įrodyti, kad nėra tinkamų alternatyvų, jei nustatyta, kad tai yra būtina leidimo suteikimo sąlyga(43);

62.  ragina Komisiją užtikrinti, kad atliekant visų cheminių medžiagų rizikos vertinimą būtų visapusiškai atsižvelgta į nepriklausomą recenzuojamą mokslinę literatūrą ir jai būtų teikiama tokia pati svarba kaip geros laboratorinės praktikos (GLP) reguliavimo tyrimams; pabrėžia, kad tai veiksmingas būdas prisidėti prie nereikalingų bandymų su gyvūnais mažinimo;

63.  ragina paaiškinti nuostatas dėl cheminių medžiagų, skirtų tarpiniam naudojimui, registravimo pagal REACH reglamentą, kad jos būtų taikomos tik tada, kai tarpinė medžiaga paverčiama kita registruota medžiaga, o taip pat užtikrinti sistemingą visiško REACH reglamento laikymosi kontrolę;

64.  ragina Komisiją sudaryti sąlygas sparčiai, veiksmingai ir skaidriai atlikti teisės aktais nustatytą pavojingų cheminių medžiagų kontrolę ir parengti bei įgyvendinti ankstyvojo perspėjimo sistemą, kad būtų nustatyti nauji ir atsirandantys pavojai, siekiant užtikrinti, kad būtų sparčiai imtasi tolesnių reglamentavimo veiksmų aukštesnėje grandyje, ir greitai sumažinti bendrą poveikį;

65.  mano, kad didesnis procedūrų ir cheminių medžiagų savybių skaidrumas – būdas pasiekti aukštesnį žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį; atkreipia dėmesį, kad būtina pagerinti skaidrumo, susijusio su registruotojų atitiktimi reikalavimams, cheminių medžiagų gamybos apimtimi, išsamiomis tyrimų ataskaitomis, siekiant pagrįsti išsamios tyrimų santraukos patikimumą, ir labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų gamybos ir naudojimo žemėlapių sudarymo svarbą;

66.  pabrėžia, kad teisės aktai dėl su maistu besiliečiančių medžiagų (MBM) turėtų būti persvarstyti pagal CLP ir REACH reglamentus, siekiant užtikrinti nuoseklų ir apsauga grindžiamą požiūrį į medžiagų ir produktų, besiliečiančių su maistu, saugą;

67.  ypač pabrėžia, kad būtinas visapusiškas ir suderintas visų MBM reglamentavimas, kuris turėtų būti grindžiamas atsargumo principu, principu „nėra duomenų, nėra rinkos“, išsamiais saugos vertinimais, apimančiais visus susijusius saugos ir sveikatos rodiklius ir grindžiamas naujausiais moksliniais duomenimis apie visas MBM naudojamas chemines medžiagas, veiksmingu vykdymo užtikrinimu ir geresniu vartotojų informavimu;

68.  ragina palaipsniui panaikinti labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas su maistu besiliečiančiose medžiagose;

69.  siūlo skubiai sukurti geriausią MBM reglamentavimo praktiką valstybės narės lygmeniu, apimant visas nacionalines priemones, kuriomis siekiama kovoti su endokrininę sistemą ardančių medžiagų ir fluorangliavandenilių poveikiu;

70.  ragina Komisiją užtikrinti tinkamą MBM reglamento peržiūros ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ bei kovos su vėžiu plano sąsają;

71.  yra susirūpinęs dėl daugelio Sąjungos teisės aktų neatitikimų, susijusių su patvariomis, bioakumuliacinėmis ir toksiškomis medžiagomis (PBT) ir labai patvariomis ir didelės bioakumuliacijos medžiagomis (vPvB), kaip nustatyta tinkamumo patikroje; ragina Komisiją pateikti aiškų veiksmų planą ir, jei būtina, pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl elgesio su visomis PBT, vPvB, patvariomis ir mobiliosiomis cheminėmis medžiagomis, remiantis poveikio vertinimais ir mokslinėmis žiniomis bei laikantis nustatytų sistemų, visuose atitinkamuose teisės aktuose ir aplinkos terpėse;

72.  primygtinai ragina Komisiją veiksmų plane dėl perfluoralkilintų medžiagų (PFAS) nustatyti griežtus terminus, siekiant užtikrinti spartų laipsnišką visų neesminių PFAS naudojimo būdų atsisakymą ir paspartinti saugių ir nepatvarių visų PFAS naudojimo būdų alternatyvų kūrimą įgyvendinant cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti;

73.  ragina Komisiją apibrėžti pavojingųjų cheminių medžiagų „esminio naudojimo“ sąvoką ir kriterijus, remiantis Monrealio protokole dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pateikta esminio naudojimo apibrėžtimi, kad būtų nustatytas suderintas požiūris į neesminio naudojimo reguliavimo priemones;

74.  taip pat mano, kad neurotoksinės arba imunotoksinės medžiagos pagal REACH reglamentą turėtų būti laikomos keliančiomis tokį patį susirūpinimą kaip ir labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos;

75.  pakartoja savo 2019 m. balandžio 18 d. raginimą parengti visapusišką Europos Sąjungos politiką dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų, visų pirma, remiantis PSO apibrėžtimi, patvirtinti horizontalią medžiagų, kurios, kaip įtariama, žinoma ar numanoma, turi endokrininę sistemą ardančių savybių, apibrėžtį remiantis CLP reglamente pateikta kancerogeninių, mutageninių ar toksiškų reprodukcijai (CMR) medžiagų klasifikacija, atitinkamai persvarstyti duomenų reikalavimus, veiksmingai sumažinti endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikį žmonėms ir aplinkai, pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų siekiant įtraukti konkrečias nuostatas dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų į teisės aktus dėl žaislų, su maistu besiliečiančių medžiagų ir kosmetikos gaminių, kad endokrininę sistemą ardančias medžiagas būtų galima traktuoti kaip CMR medžiagas, ir peržiūrėti visus susijusius teisės aktus, be kita ko, teisės aktus dėl su maistu besiliečiančių medžiagų, siekiant pakeisti endokrininę sistemą ardančias medžiagas kitomis medžiagomis;

76.  patvirtina savo 2013 m. kovo 14 d.(44) pareikštą raginimą, kad tyrimo metodai ir gairės turėtų būti rengiami taip, kad būtų labiau atsižvelgiama į endokrininę sistemą ardančias medžiagas, galimą mažų dozių poveikį, sudėtinį poveikį ir nemonotoninį medžiagų dozės ir reakcijos sąryšį, visų pirma atsižvelgiant į lemiamus poveikio laikotarpius vystymosi metu; pabrėžia, kad endokrininę sistemą ardančios medžiagos turėtų būti laikomos nenustatyto ribinio kiekio medžiagomis, nebent pareiškėjas galėtų moksliškai įrodyti, kad yra nustatytas saugus ribinis kiekis;

77.  ragina Komisiją skubiai įgyvendinti svarbiausių cheminių medžiagų teisės aktų (išskyrus REACH) tinkamumo patikros rekomendacijas ir į CLP reglamentą ir į Pasauliniu mastu suderintą sistemą įtraukti naujas pavojingumo klases (pvz., endokrininę sistemą ardančių medžiagų, toksiškumo sausumos aplinkai, neurotoksiškumo, imunotoksiškumo, PBT ir vPvB);

78.  mano, kad medžiagos, kurios yra patvarios, mobilios ir toksiškos arba labai patvarios ir labai mobilios, turėtų būti įtrauktos į labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų REACH sąrašą;

79.  ragina Komisiją pirmenybę teikti susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų, pvz., kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai medžiagų ir endokrininę sistemą ardančių medžiagų, nustatymui ir reguliavimui, be kita ko, įgyvendinant savo Europos kovos su vėžiu planą, ypač darbuotojų apsaugai, nes, pasak Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA), vėžys sukelia 52 proc. visų su darbu susijusių mirčių ES(45);

80.  pabrėžia, kad į cheminių medžiagų strategiją siekiant užtikrinti tvarumą turėtų būti įtrauktas polimerų registravimas, išplėstas standartinės informacijos apie chemines medžiagas nuo 1 iki 10 tonų reikalavimų taikymas visoms tokioms cheminėms medžiagoms, sugriežtinti informacijos apie toksikologines savybes, naudojimo būdus ir poveikį reikalavimai, inter alia, reikalaujant pateikti cheminės saugos ataskaitą apie chemines medžiagas nuo 1 iki 10 tonų, o taip pat pagerintas sudėtinių cheminių medžiagų (pvz., nežinomos ar kintamos sudėties medžiagų (UVCB)) vertinimas, visų pirma remiant ECHA, kad ji toliau plėtotų jau taikomus sprendimus (pvz., cheminės medžiagos tapatybės profilį); ragina parengti specialius šios rūšies medžiagos vertinimo metodus, kurie leistų vadovautis patikimu moksliniu požiūriu ir kuriuos būtų galima taikyti praktiškai;

81.  primena Sąjungos įsipareigojimą užtikrinti pagamintų nanomedžiagų ir panašių savybių turinčių medžiagų saugą pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą ir dar kartą patvirtina savo 2009 m. balandžio 24 d. raginimą persvarstyti visus susijusius teisės aktus, kad būtų užtikrinta bet kokio nanomedžiagų naudojimo produktuose, kurie per jų gyvavimo ciklą gali turėti poveikį sveikatai, aplinkai ar saugai, sauga, ir sukurti tinkamus bandymus nanomedžiagų keliamai pavojui ir poveikiui per visą jų gyvavimo ciklą įvertinti;

82.  ragina Komisiją paaiškinti sąlygas ir kriterijus, kuriais remiantis biologiškai skaidžių ar kompostuojamų plastikų naudojimas nekenkia aplinkai ir žmonių sveikatai, kartu atsižvelgiant į visus aplinkos komponentus, į kuriuos šie plastikai gali patekti, ir taikant atsargumo principą;

83.  primygtinai ragina Komisiją užbaigti Rekomendacijos dėl nanomedžiagų apibrėžties peržiūrą, prireikus šią rekomendaciją patikslinti ir užtikrinti, kad nanomedžiagos būtų nuosekliai nustatomos taikant teisiškai privalomą apibrėžtį;

84.  prašo Komisijos reguliariai prašyti ECHA įvertinti ES nanomedžiagų observatorijos (EUON) veiklą ir poveikį;

85.  ragina visapusiškai įgyvendinti augalų apsaugos produktų teisės aktus; ragina Komisiją atsižvelgti į įvairius 2019 m. sausio 16 d. Parlamento raginimus pagerinti Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūrą; ragina Komisiją paspartinti Europos perėjimą prie mažos rizikos pesticidų, kaip tai numatyta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 47 straipsnyje ir sumažinti priklausomybę nuo pesticidų, inter alia, pasisakant už ir remiant integruotosios kenkėjų kontrolės praktikų įgyvendinimą, kad būtų pasiekti Direktyvos dėl tausiojo pesticidų naudojimo tikslai, o pastarosios tikslus perkelti į esamus ir būsimus teisės aktus, siekiant pagerinti augalų apsaugos produktų statistiką, parengti geresnius rizikos rodiklius, sumažinti trąšų naudojimą, kad būtų išvengta dirvožemio alinimo, ir padėti ūkininkams siekti šių tikslų;

86.  mano, kad siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą ir vienodas sąlygas Europos ūkininkams, uždraustos veikliosios medžiagos neturėtų patekti į ES rinką per importuojamus produktus;

87.  ragina Komisiją imtis priemonių siekiant paspartinti mažos rizikos augalų apsaugos produktų kūrimą ir nustatyti 2030 m. tikslą palaipsniui atsisakyti didelės rizikos pesticidų;

88.  ragina Komisiją nustatyti konkrečius tikslus siekiant gerokai sumažinti tiek cheminių pesticidų naudojimą, tiek jų keliamą riziką;

89.  atkreipia dėmesį į nerimą keliantį vėlavimą įgyvendinant peržiūros programą ir būtinybę užtikrinti spartesnį ir išsamesnį biocidinių produktų veikliųjų medžiagų, koformuliantų ir ištisų produktų saugos (pakartotinį) vertinimą (įskaitant endokrininę sistemą ardančių savybių vertinimą), kad būtų užtikrinta piliečių sveikatos ir aplinkos apsauga;

90.  pabrėžia, kad svarbu pereiti prie tikrai žiedinės ir neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ir plėtoti netoksinių medžiagų ciklus; mano, kad gaminiai, pagaminti iš grynųjų medžiagų, ir gaminiai, pagaminti iš perdirbtų medžiagų, turėtų atitikti tuos pačius cheminius standartus; pakartoja, kad pagal atliekų hierarchiją, kaip apibrėžta Atliekų pagrindų direktyvoje(46), prevencijai teikiama pirmenybė perdirbimo atžvilgiu ir atitinkamai, nuolatinis pavojingų likučių turinčių medžiagų naudojimas neturėtų būti grindžiamas perdirbimu;

91.  pakartoja, kad problemą, susijusią su produktais, kuriuose yra pavojingų likučių turinčių medžiagų, reikėtų spręsti pasitelkiant veiksmingą sekimo ir šalinimo sistemą;

92.  dar kartą patvirtina savo 2018 m. rugsėjo 13 d. poziciją dėl cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų suderinamumo gerinimo būdų, o susirūpinimą keliančios medžiagos yra tos medžiagos, kurios atitinka REACH reglamento 57 straipsnyje nustatytus kriterijus kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, pagal Stokholmo konvenciją uždraustos medžiagos, konkrečios medžiagos, kurių naudojimas ribojamas REACH reglamento XVII priede išvardytuose gaminiuose, ir konkrečios medžiagos, kurios reglamentuojamos konkrečiais sektorių ir (arba) produktų teisės aktais;

93.  mano, kad visos nekonfidencialios informacijos apie pavojingas gaminiuose esančias medžiagas visoje tiekimo grandinėje atskleidimas vartotojams ir atliekų tvarkytojams yra būtina sąlyga norint sukurti netoksinių medžiagų naudojimo ciklus;

94.  ragina Komisiją parengti išsamius cheminių medžiagų poveikio sveikatai ir aplinkai rodiklius, kurie, be kita ko, padėtų įvertinti cheminių medžiagų teisės aktų veiksmingumą;

95.  ragina Komisiją užtikrinti, kad kaip galima greičiau būtų greitai nustatyta ir visomis Sąjungos kalbomis viešai prieinama patogi naudoti, skaidri, privaloma ir suderinta ES vieša informacijos apie medžiagose, gaminiuose ir atliekose esančias pavojingas medžiagas sistema;

96.  atkreipia dėmesį į tai, kad strategija turėtų padėti pramonei pasiekti neutralaus poveikio klimatui ir nulinės taršos tikslus, siekiant sukurti netoksišką aplinką ir paremti sklandų vidaus rinkos veikimą, ir drauge padidinti konkurencingumą ir saugias bei tvarias ES pramonės inovacijas ir gamybą, laikantis Žaliojo kurso ir Naujosios pramonės strategijos; pabrėžia, kad strategijoje turėtų būti vengiama nereikalingos administracinės naštos;

97.  atkreipia dėmesį į tai, kad strategija turėtų padėti chemijos pramonei pasiekti neutralaus poveikio klimatui ir nulinės taršos tikslus, kuriant naujas integruotas vertės grandines, apimančias žemės ūkio ir chemijos sektorius, taip pat ir paremti sklandų vidaus rinkos veikimą, ir drauge padidinti ES pramonės konkurencingumą ir inovacijas;

98.  ragina remti MVĮ, įskaitant techninę paramą pavojingų medžiagų pakeitimui saugesnėmis alternatyvomis, siekiant padėti joms laikytis ES cheminių medžiagų teisės aktų ir pereiti prie saugių ir tvarių produktų gamybos ir naudojimo, skatinant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, investicijas į tvarias chemines medžiagas ir technologines inovacijas pagal Sąjungos programas, pvz., programą „Europos horizontas“;

99.  pabrėžia, kad cheminių medžiagų teisės aktai turėtų būti parengti taip, kad MVĮ galėtų juos įgyvendinti, nedarant poveikio reikalaujamos apsaugos lygmeniui;

100.  pabrėžia, kad teisės aktai, suteikiantys reglamentacinio stabilumo ir nuspėjamumo, yra labai svarbūs siekiant suteikti kryptį inovacijoms, kurių reikia siekiant pereiti prie žiedinio, saugaus ir tvaraus cheminių medžiagų sektoriaus, įskaitant tvarų atsinaujinančiųjų žaliavų naudojimą bioekonomikai remti, ir ilgalaikėms investicijoms, siekiant sukurti netoksišką aplinką; remia suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą šiais klausimais;

101.  pabrėžia, kad Sąjungos cheminių medžiagų teisės aktuose reikia numatyti paskatas vystyti tokią chemiją, medžiagas (įskaitant plastiką) ir technologijas, įskaitant ne chemines alternatyvas, kurios užtikrintų saugumą ir tvarumą ir būtų suprojektuotos taip, kad būtų saugios ir netoksinės;

102.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad strategija turėtų sudaryti galimybes plačiau naudoti švarias technologijas, kad būtų pasiekti Žaliojo kurso tikslai;

103.  pabrėžia, kad ES turėtų būti skatinama šių technologijų plėtra ir tokių cheminių medžiagų gamyba;

104.  ragina Komisiją, remiantis ECHA moksliniu pasiūlymu, parengti ES tvarių cheminių medžiagų kriterijus; mano, kad šie kriterijai turėtų būtų papildyti produktų standartais (pvz., tvarių produktų politikos sistema);

105.  ragina Komisiją skatinti saugius ir tvarius produktus ir švarią gamybą bei nustatyti ir (arba) pritaikyti ekonomines priemones (pvz., rinkliavas, aplinkos mokesčius, didesnę gamintojo atsakomybę), kad išorės sąnaudos, įskaitant sveikatos ir aplinkos apsaugos sąnaudas, būtų internalizuotos per visą cheminių medžiagų gyvavimo ciklą, neatsižvelgiant į tai, ar jos naudojamos Sąjungoje, ar už jos ribų;

106.  primena, kad ECHA gaunamos pajamos iš mokesčių bus gerokai sumažintos; ragina persvarstyti ECHA finansavimo modelį ir sukurti nuspėjamą ir tvarų finansavimo mechanizmą, kad būtų užtikrintas tinkamas ilgalaikis agentūros veikimas, ir pašalinti bet kokį, o ypač dėl biudžeto eilučių atskyrimo atsiradusį neveiksmingumą, skiriant išteklių, reikalingų siekiant patenkinti didėjančius jos dabartinio darbo poreikius, ir užtektinai papildomų išteklių bet kuriam papildomam darbui, reikalingam pagal naująją daugiametę finansinę programą atlikti, o į visą ECHA veiklą įtraukti darbuotojus, išimtinai dirbančius gyvūnų apsaugos ir metodų, kurių metu nenaudojami gyvūnai, skatinimo srityse;

107.  ragina Komisiją ir Tarybą nemažinti ECHA išteklių vykdant metines biudžeto procedūras ir suteikti ECHA papildomų išteklių visoms kitoms užduotims, kurių gali prireikti, pvz., cheminių medžiagų vertinimui;

108.  ragina užtikrinti pakankamą darbuotojų skaičių ir biudžetą Komisijos tarnyboms, kurios yra atsakingos už sėkmingą cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti įgyvendinimą; pabrėžia, kad išteklių paskirstymas turi atitikti tiek dabartinius, tiek ilgalaikius politinius prioritetus, todėl, atsižvelgdamas į Europos žaliąjį kursą, tikisi, kad bus gerokai padidinti žmogiškieji ištekliai, visų pirma Komisijos Aplinkos generaliniame direktorate ir atitinkamose ES agentūrose;

109.  ragina visiškai įgyvendinti Sąjungos cheminių medžiagų teisės aktus; ragina valstybes nares skirti pakankamai pajėgumų, kad būtų pagerintas ES cheminių medžiagų teisės aktų vykdymo užtikrinimas, o Komisiją ir ECHA – suteikti tam tinkamą paramą;

110.  ragina Komisiją atlikti valstybių narių vykdymo užtikrinimo sistemų, susijusių su cheminių medžiagų teisės aktais, auditą ir pateikti rekomendacijas, kaip jas tobulinti, stiprinti vykdymo užtikrinimo įstaigų bendradarbiavimą ir koordinavimą, taip pat prireikus pasiūlyti ES vykdymo užtikrinimo priemonių; ragina Komisiją pasinaudoti įgaliojimais, suteiktais pagal Reglamento (ES) 2019/1020(47) 11 straipsnio 4 dalį, siekiant užtikrinti tinkamus gaminių bandymus visoje Sąjungoje;

111.  mano, kad valstybės narės turėtų gauti aiškias gaires, kaip stiprinti savo vykdymo užtikrinimo sistemas cheminių medžiagų teisės aktų srityje, ir kad reikėtų stiprinti valstybių narių vykdymo užtikrinimo įstaigų koordinavimą ir bendradarbiavimą šioje srityje; ragina Komisiją parengti tokias gaires remiantis vykdymo užtikrinimo sistemų auditu ir atsižvelgiant į patirtį, įgytą REACH forume;

112.  ragina Komisiją remti Europos miestų ir vietos bendruomenių, kuriuose nėra endokrininę sistemą ardančių medžiagų, tinklo sukūrimą siekiant gerinti bendradarbiavimą ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, panašiai kaip Merų pakto dėl klimato ir energetikos atveju;

113.  ragina Komisiją imtis skubių teisinių veiksmų tuo atveju, kai ji nustato, kad nesilaikoma ES cheminių medžiagų teisės aktų; primena savo 2020 m. sausio 16 d. (48)pastabą, kad procedūros aplinkosaugos pažeidimų srityje turi būti veiksmingesnės; ragina Komisiją peržiūrėti savo vidaus gaires dėl pažeidimų nagrinėjimo procedūrų ir pasinaudoti būsimu komunikatu dėl geresnio reglamentavimo siekiant užtikrinti greitą ir veiksmingą ES teisės aktų vykdymą;

114.  ragina Komisiją užtikrinti, kad importuojamos ir eksportuojamos cheminės medžiagos ir produktai atitiktų tuos pačius standartus, kokie taikomi Sąjungoje pagamintoms ir naudojamoms cheminėms medžiagoms ir produktams, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ES ir ne ES gamintojams; mano, kad reikėtų stiprinti reikalavimų nesilaikymo patikras Sąjungoje ir prie jos sienų, be kita ko, stiprinant muitinių bendradarbiavimą ir šiuo tikslu kuriant specialią skaitmeninę priemonę, atsižvelgiant į patirtį, įgytą REACH forume; palankiai vertina Komisijos ilgalaikį veiksmų planą dėl geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo (49)ir ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti būsimais pasiūlymais, siekiant užtikrinti ES cheminių medžiagų teisės aktų vykdymą;

115.  ragina Komisiją atlikti išsamų valstybių narių priklausomybės nuo tokių cheminių medžiagų, kaip veikliosios vaistinės medžiagos ir dezinfekavimo priemonės, importo iš trečiųjų šalių svarbiausiose vertės grandinėse ir bet kokio su tuo susijusio pavojaus saugai vertinimą;

116.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti politiką, kuria būtų palengvinta ir skatinama saugi ir tvari cheminių medžiagų gamyba Europoje strateginėse vertės grandinėse, pvz., vaistų veikliųjų medžiagų ir dezinfekantų grandinėse, siekiant atgauti šios strateginės srities kontrolę ir sumažinti Europos priklausomybę nuo trečiųjų šalių, užtikrinti saugią prieigą bei išvengti vaistų trūkumo, nepadarant žalos atlygiui, kurį atvira ekonomika gauna iš tarptautinės prekybos;

117.  ragina Komisiją visose importuojamose medžiagose uždrausti ES draudžiamų neribinės vertės pavojingų medžiagų liekanas, nes negalima nustatyti saugaus jų poveikio ribos, ir taikyti tokias pačias didžiausias leidžiamąsias liekanų koncentracijas kitoms importuojamoms medžiagoms kaip ir ES pagamintoms medžiagoms, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ES ir ne ES gamintojams ir ūkininkams;

118.  ragina Komisiją ir valstybes nares politiškai ir finansiškai remti visas tarptautines struktūras ir procesus, kuriais siekiama patikimo cheminių medžiagų valdymo pasauliniu mastu;

119.  ragina Komisiją pripažinti, kad cheminė tarša (įskaitant pesticidus) yra viena iš pagrindinių biologinės įvairovės krizę sukeliančių veiksnių, ir pateikti teisės aktų pasiūlymų siekiant spręsti patvarių, besikaupiančių ir mobilių cheminių medžiagų aplinkoje ir jų neigiamo poveikio ekosistemoms ir biologinei įvairovei klausimus;

120.  pabrėžia, kad cheminių medžiagų tvarumas taip pat turi apimti chemijos pramonės ir įmonių socialinę atsakomybę ir atsakomybę už aplinką visose jų tiekimo grandinėse;

121.  mano, kad Sąjungos cheminės saugos standartai turėtų būti propaguojami tarptautiniu mastu;

122.  ragina Komisiją tęsti darbą, susijusį su Strateginio požiūrio į tarptautinį cheminių medžiagų valdymą tęsiniu, įskaitant specialiosios programos reformą; ragina Komisiją prisidėti prie derybų dėl tinkamo, nuspėjamo ir tvaraus finansavimo mechanizmo kūrimo šioje srityje;

123.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 171. (2) OL L 396, 2006 12 30, p. 3. (3) OL L 353, 2008 12 31, p. 1. (4) OL L 167, 2012 6 27, p. 1. (5) OL L 309, 2009 11 24, p. 1. (6) OL L 169, 2019 6 2, p. 45. (7) OL L 201, 2012 7 21, p. 60. (8) OL L 50, 2004 2 20, p. 44. (9) OL L 309, 2009 11 24, p. 71. (10) OL L 70, 2005 3 16, p. 1. (11) OL L 342, 2009 12 22, p. 59. (12) OL L 137, 2017 5 24, p. 1. (13) OL L 27, 2010 1 30, p. 1. (14) OL L 226, 2013 8 24, p. 1. (15) OL L 231, 2019 9 6, p. 1. (16) OL L 345, 2017 12 27, p. 87. (17) OL L 30, 2019 1 31, p. 112. (18) OL L 164, 2019 6 20, p. 23. (19) OL L 276, 2010 10 20, p. 33. (20) https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/docs/pages/com_2018_733_analysis_in_support_en_0.pdf (21) OL C 184, 2010 7 8, p. 82. (22) OL C 265, 2017 8 11, p. 65. (23) OL C 390, 2019 11 18, p. 10. (24) OL C 433, 2019 12 23, p. 146. (25) https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12154-Europe-s-Beating-Cancer-Plan/public-consultation (26) OL C 433, 2019 12 23, p. 136. (27) OL C 433, 2019 12 23, p. 183. (28) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0023. (29) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0082. (30) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0441. (31) Priimti tekstai, P8_TA(2020)0005. (32) OL C 41, 2020 2 6, p. 45. (33) https://op.europa.eu/s/nJFb (34) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2019/608866/IPOL_STU(2019)608866_EN.pdf (35) https://osha.europa.eu/lt/themes/work-related-diseases/work-related-cancer (36) JT II visuotinės cheminių medžiagų apžvalgos santrauka politikams. (37) 2019 m. birželio 26 d. priimtų Tarybos išvadų „Siekiant Sąjungos tvarios cheminių medžiagų politikos strategijos“ 14 punktas. (38) JT II visuotinės cheminių medžiagų apžvalgos santrauka politikams. (39) https://www.ehn.org/toxic-chemicals-coronavirus-2645713170.html (40) 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje T-521/14. (41) Svarbiausių teisės aktų, kuriais reglamentuojamos cheminės medžiagos (išskyrus REACH), tinkamumo patikros išvados ir nustatyti sunkumai, spragos bei trūkumai (COM(2019)0264). (42) https://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=LT&f=ST%205867%202013%20INIT (43) Kaip išdėstyta 2019 m. kovo 7 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Sprendime byloje T-837/16 (Švedija prieš Komisiją dėl švino chromatų). (44) Europos Parlamento rezoliucija dėl visuomenės sveikatos apsaugos nuo endokrininę sistemą ardančių medžiagų (OL C 36, 2016 1 29, p. 85). (45) https://visualisation.osha.europa.eu/osh-costs#!/ (46) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (OL L 312, 2008 11 22, p. 3). (47) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1). (48) 2020 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 15-osios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (COP 15) (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0015). (49) 2020 m. kovo 10 d. komunikatas (COM(2020)0094).