(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (10025/2020),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnį ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9-0215/2020),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“(1) ir rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. preliminarų pranešimą „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“(4),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 10 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimus „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 15 d. rezoliuciją dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“ (COM(2020)0442),

–  atsižvelgdamas į Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais galutinę ataskaitą ir rekomendacijas, paskelbtas 2016 m. gruodžio mėn. ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateiktas 2017 m. sausio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 23 d. rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 17–21 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0146/2020),

1.  pritaria Tarybos projektui su pakeitimais;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti savo projektą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Tarybos projektas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Sprendimo projektas 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) (1a)  šiame sprendime numatytas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija gali skolintis kapitalo rinkose, siekdama finansuoti išlaidas, susijusias su priemonės „Next Generation EU“ gaivinimo paketu. Su pagrindinės sumos grąžinimu ir palūkanų mokėjimu susijusios išlaidos turi būti refinansuojamos iš Sąjungos biudžeto per iš anksto nustatytą laikotarpį, atsižvelgiant į išleistų obligacijų išpirkimo terminus ir skolos grąžinimo strategiją. Dėl tokių išlaidų neturėtų būti be reikalo mažinamos programos išlaidos arba pagal daugiametę finansinę programą (DFP) įgyvendinamos investavimo priemonės, ir dėl jų neturėtų smarkiai padidėti nacionaliniai įnašai. Todėl, siekiant padidinti priemonės „Next Generation EU“ grąžinimo plano patikimumą ir tvarumą, tokios išlaidos turėtų būti visiškai padengiamos pajamomis iš tikrų naujų nuosavų išteklių. Susiję išlaidų asignavimai turėtų būti skaičiuojami viršijant DFP nustatytas viršutines ribas, kaip bus numatyta naujajame DFP reglamente; Pakeitimas 2 Sprendimo projektas 1 b konstatuojamoji dalis (nauja) (1b)   bet kokia suma, gauta dėl naujų nuosavų išteklių, kuri yra didesnė, nei būtina lėšų grąžinimo įsipareigojimui atitinkamais metais įvykdyti, turėtų likti Sąjungos biudžete kaip bendrosios pajamos. Baigus galioti grąžinimo planui, tie nuosavi ištekliai kaip bendrosios pajamos ir toliau turėtų pildyti Sąjungos biudžetą. Nustačius naujų nuosavų išteklių krepšelį turėtų būti užtikrintas tinkamas Sąjungos išlaidų pagal DFP finansavimas, kartu būtų sumažintas nacionalinių BNP pagrįstų įnašų dominavimas finansuojant Sąjungos metinį biudžetą ir taip būtų iš dalies atsisakyta Sąjungos biudžeto kaip nulinės sumos žaidimo, kuriam būdinga tinkamos grąžos (pranc. juste retour) tvarka, sampratos. Tai savo ruožtu galėtų padėti Sąjungos lygmeniu labiau sutelkti išlaidas į prioritetines sritis ir bendras viešąsias gėrybes, kurių veiksmingumas būtų labai didelis, palyginti su nacionalinėmis išlaidomis; Pakeitimas 3 Sprendimo projektas 1 c konstatuojamoji dalis (nauja) (1c)  nuo 2021 m. turėtų būti nustatytos naujos nuosavų išteklių kategorijos, kad pajamomis iš jų būtų galima naudotis, kai randasi palūkanų mokėjimo ir grąžinimo įsipareigojimai. Nauji nuosavi ištekliai turėtų būti suderinti su Sąjungos politikos tikslais ir jais turėtų būti remiamas Europos žaliasis kursas bei bendrosios rinkos veikimas, taip pat pastangos didinti įmonių apmokestinimo veiksmingumą ir stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu. Europos Parlamentas savo 2018 m. lapkričio mėn. tarpinėje ataskaitoje dėl DFP nuosavų išteklių jau pritarė galimam naujų nuosavų išteklių krepšeliui ir kitoms pajamoms, kurioms būdingos tokios savybės. Tą krepšelį būtų galima padidinti į jį įtraukiant kitus galimus variantus; Pakeitimas 4 Sprendimo projektas 5 konstatuojamoji dalis (5)  dabartinę PVM pagrįstų nuosavų išteklių nustatymo sistemą dėl pernelyg didelio sudėtingumo ne kartą kritikavo Audito Rūmai, Europos Parlamentas ir valstybės narės. Todėl 2020 m. liepos 17–21 d. susitikime Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad tikslinga supaprastinti tų nuosavų išteklių apskaičiavimą; (5)  pridėtinės vertės mokesčiu pagrįsti nuosavi ištekliai yra nusistovėjęs Sąjungos biudžeto pajamų šaltinis ir turėtų ir toliau atspindėti esminį vartotojų bendrojoje rinkoje ir Sąjungos viešųjų finansų ryšį. Tačiau dabartinę PVM pagrįstų nuosavų išteklių nustatymo sistemą dėl pernelyg didelio sudėtingumo ne kartą kritikavo Audito Rūmai, Europos Parlamentas ir valstybės narės. Todėl tikslinga tų nuosavų išteklių skaičiavimą supaprastinti; Pakeitimas 5 Sprendimo projektas 6 konstatuojamoji dalis (6)  siekiant geriau suderinti Sąjungos finansavimo priemones ir jos politikos prioritetus, geriau atsižvelgti į Sąjungos biudžeto svarbą bendrosios rinkos veikimui, geriau remti Sąjungos politikos tikslus ir sumažinti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) pagrįstus valstybių narių įnašus į Sąjungos metinį biudžetą, 2020 m. liepos 17–21 d. susitikime Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad ateinančiais metais Sąjunga sieks reformuoti nuosavų išteklių sistemą ir nustatys naujų rūšių nuosavus išteklius; (6)  siekiant finansuoti bent išlaidas, susijusias su Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės pagrindinės sumos grąžinimu ir palūkanų mokėjimu, geriau suderinti Sąjungos finansavimo priemones ir jos politikos prioritetus, geriau atsižvelgti į Sąjungos biudžeto svarbą bendrosios rinkos veikimui, geriau remti Sąjungos politikos, pvz., Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės transformacijos, tikslus kartu sumažinant valstybių narių BNP pagrįstų įnašų į Sąjungos metinį biudžetą dominavimą, būtina nustatyti naujas nuosavų išteklių kategorijas, pagrįstas bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze, nacionalinėmis pajamomis iš Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, nacionaliniu įnašu, apskaičiuojamu remiantis neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu, ir tokiu būdu skatinti žiedinę ekonomiką. Be to, tuo tikslu kuo greičiau, kai tik bus sudarytos pagrindinės teisėkūros sąlygos, turėtų būti nustatyti nauji nuosavi ištekliai, pagrįsti pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmu, visapusiškai laikantis PPO taisyklių, skaitmeninių paslaugų mokesčiu ir finansinių sandorių mokesčiu, ir pageidautina, kad tai būtų įgyvendinama pagal visų valstybių narių sutartą schemą. Komisija turėtų kuo greičiau pateikti reikiamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl tų naujų nuosavų išteklių ir potencialių kitų naujų nuosavų išteklių, kuriais būtų remiamas Europos žaliasis kursas, taip pat bendrosios rinkos veikimas ir pastangos gerinti įmonių apmokestinimo veiksmingumą. Galimi nauji nuosavi ištekliai, apie kuriuos jau pranešė Komisija, pavyzdžiui, bendrosios rinkos mokestis, turėtų būti toliau vertinami prieš pateikiant juos Europos Parlamentui ir Tarybai; Pakeitimas 6 Sprendimo projektas 7 konstatuojamoji dalis (7)  pirmasis žingsnis – turėtų būti nustatyta nauja nuosavų išteklių, pagrįstų nacionaliniu įnašu, apskaičiuojamu remiantis neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu, kategorija. Vadovaujantis Europine plastikų strategija, Sąjungos biudžetas gali padėti sumažinti taršą plastiko pakuočių atliekomis. Nacionaliniu įnašu, proporcingu kiekvienoje valstybėje narėje neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiui, pagrįsti nuosavi ištekliai suteiks paskatą mažinti vienkartinių plastikinių gaminių vartojimą, skatins perdirbimą ir žiedinę ekonomiką. Kartu, vadovaujantis subsidiarumo principu, valstybėms narėms bus paliekama laisvė imtis tinkamiausių priemonių tiems tikslams pasiekti. Kad būtų išvengta pernelyg didelio regresinio poveikio nacionaliniams įnašams, valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui 2017 m. nesiekė ES vidurkio, įnašams turėtų būti taikomas koregavimo mechanizmas, pagal kurį pritaikomas metinis sumažinimas fiksuotąja suma. Sumažinimas turėtų atitikti 3,8 kg, padauginant iš atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičiaus 2017 m.; (7)  vadovaujantis Sąjungos plastikų strategija, Sąjungos biudžetas gali padėti sumažinti taršą plastiko pakuočių atliekomis ir pasiekti pakuočių atliekų perdirbimo tikslus. Nacionaliniu įnašu, proporcingu kiekvienoje valstybėje narėje neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiui, pagrįsti nuosavi ištekliai suteiks paskatą mažinti vienkartinių plastikinių gaminių vartojimą, skatins perdirbimą ir žiedinę ekonomiką. Komisija turėtų nustatyti supaprastintą skaičiavimo metodą, taip pat veiksmingus registracijos ir kontrolės mechanizmus. Kartu, vadovaujantis subsidiarumo principu, valstybėms narėms bus paliekama laisvė imtis tinkamiausių priemonių tiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad tas įnašas turėtų būti nuosavi ištekliai, grindžiami principu „teršėjas moka“, jam neturėtų būti taikomas joks korekcijos mechanizmas; Pakeitimas 7 Sprendimo projektas 7 a konstatuojamoji dalis (nauja) (7a)  pasiekti tikslą nuo 1990 iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį yra Sąjungos prioritetas, atsižvelgiant į jos įsipareigojimus pagal Paryžiaus klimato susitarimą. Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) yra viena iš pagrindinių priemonių, kuri buvo įdiegta tam tikslui įgyvendinti, ir suteikia galimybę gauti pajamų aukcione parduodant apyvartinius taršos leidimus. Atsižvelgiant į suderintą ATLPS pobūdį, taip pat į Sąjungos teikiamą finansavimą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos pastangoms valstybėse narėse skatinti, tikslinga nustatyti naujus su šia sritimi susijusius Sąjungos biudžeto nuosavus išteklius. Tie nuosavi ištekliai turėtų būti pagrįsti valstybių narių aukcionuose parduotinais apyvartiniais taršos leidimais, įskaitant nemokamus pereinamojo laikotarpio apyvartinius taršos leidimus energetikos sektoriui. Siekiant atsižvelgti į konkrečias tam tikroms valstybėms narėms skirtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB1a nuostatas, nustatant nuosavų išteklių įnašą apyvartiniai taršos leidimai, perskirstyti solidarumo, ekonomikos augimo ir tarpusavio jungčių tikslais, taip pat inovacijų fondui ir Modernizavimo fondui skirti apyvartiniai taršos leidimai neturėtų būti įtraukiami. ATLPS pagrįsti nuosavi ištekliai taip pat turėtų būti apibrėžti taip, kad apimtų galimas papildomas pajamas, gaunamas ateityje išplėtus ATLPS direktyvos taikymo sritį į ją įtraukiant naujus sektorius ar geografinius regionus, kartu užtikrinant Sąjungos konkurencingumą; __________________ 1a 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32). Pakeitimas 8 Sprendimo projektas 8 konstatuojamoji dalis (8)   2020 m. liepos 17–21 d. susitikime Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip papildomų nuosavų išteklių pagrindą, 2021 m. pirmą pusmetį Komisija pateiks pasiūlymus dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo ir dėl skaitmeninio mokesčio, siekiant juos nustatyti ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos pateikti peržiūrėtą pasiūlymą dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, galbūt išplečiant jos taikymo sritį taip, kad ji aprėptų aviacijos ir jūrų sektorius. Ji padarė išvadą, kad 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiu Sąjunga sieks nustatyti kitus nuosavus išteklius, tarp kurių gali būti ir finansinių sandorių mokestis; (8)   reikiami papildomi nuosavi ištekliai turėtų būti nustatyti vėliausiai iki 2028 m. pagal teisiškai privalomą tvarkaraštį, nustatytą šiame sprendime, nes tai turėtų padėti užtikrinti, kad susiję teisės aktai galėtų būti priimti laiku ir pradėti taikyti taip, kad atsiradus išlaidoms būtų galima gauti pajamų. Komisija tuo tikslu turėtų pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime turėtų būti nustatyta išsamesnė tvarka ir kitos nuostatos, susijusios su tuo teisiškai privalomu tvarkaraščiu, pavyzdžiui, įsigaliojimo datos arba galimas tam tikrų naujų nuosavų išteklių taikymas atgaline data; Pakeitimas 9 Sprendimo projektas 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) (8a)  pirmas žingsnis – nuo 2021 m. sausio mėn. neperdirbtų plastiko pakuočių atliekomis grindžiamas įnašas papildys esamus nuosavus išteklius. Be to, nuo 2021 m. 30 proc. ATLPS aukcionuose gautų pajamų sudarys bendrąsias Sąjungos biudžeto pajamas. Antra, Komisija pateiks reikiamus pasiūlymus, kad nuo 2024 m. finansinių sandorių mokestis (FSM) būtų nuosavų išteklių pagrindas. 2021 m. pirmąjį pusmetį Komisija taip pat pateiks pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais bus nustatyti nauji nuosavi ištekliai, pagrįsti pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmu ir skaitmeniniu mokesčiu. Šiomis pajamomis bus galima naudotis nuo 2023 m. Jei pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas bus taikomas kaip papildomi importo muitų tarifai, jam bus taikomi tradicinių nuosavų išteklių teisės aktai ir nereikės atskiro sprendimo dėl nuosavų išteklių. Jei pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas bus taikomas išplečiant ATLPS taikymo sritį, jis turėtų būti visapusiškai įtrauktas į ATLPS pagrįstus nuosavus išteklius. Trečiuoju etapu, 2024 m. pirmąjį pusmetį atlikdama daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą / tikslinimą, Komisija pateiks naujų arba naujos redakcijos pasiūlymų, kaip nustatyti, kad bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB) būtų nuosavų išteklių pagrindas. Teisės aktai turėtų įsigalioti laiku, kad pajamas iš šių naujų nuosavų išteklių būtų galima gauti nuo 2026 m. Mokesčiais pagrįsti nuosavi ištekliai nebus taikomi atgaline data; Pakeitimas 10 Sprendimo projektas 9 konstatuojamoji dalis (9)   2020 m. liepos 17–21 d. susitikime Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad nustatant nuosavų išteklių tvarką reikėtų vadovautis bendrais paprastumo, skaidrumo ir teisingumo tikslais, įskaitant sąžiningą naštos pasidalijimą. Ji taip pat padarė išvadą, kad Danijai, Nyderlandams, Austrijai ir Švedijai, o paramos ekonomikos atsigavimui ir atsparumui kontekste – taip pat Vokietijai turi būti taikomos jų 2021–2027 m. metinių BNP pagrįstų nuosavų lėšų įnašų korekcijos sumažinant fiksuotąja suma; (9)  lengvatos ir kiti korekcijos mechanizmai turėtų būti panaikinti; Pakeitimas 11 Sprendimo projektas 9 a konstatuojamoji dalis (nauja) (9a)  Sąjunga sieks, kad artimiausiais metais ir iki 2028 m. būtų nustatyti kiti galimi papildomi nauji nuosavi ištekliai. Jei Europos Parlamentas arba Taryba pasiūlys naujus nuosavus išteklius, Komisija juos įvertins; Pakeitimas 12 Sprendimo projektas 9 b konstatuojamoji dalis (nauja) (9b)  atsižvelgiant į būsimus svarstymus dėl Sutarties pakeitimų ir pasinaudojant Konferencijos dėl Europos ateities suteikiamu postūmiu, demokratinis teisėtumas, atskaitomybė, atsparumas ir suderinimas su pagrindiniais politikos tikslais, susijusiais su Sąjungos biudžeto pajamomis, turėtų būti toliau stiprinami suteikiant Europos Parlamentui didesnę kompetenciją teisėkūros sprendimų priėmimo srityje ir aktyvesnį vaidmenį stebint nuosavų išteklių sistemos ir susijusių sektoriams skirtų teisės aktų įgyvendinimą; Pakeitimas 13 Sprendimo projektas 10 konstatuojamoji dalis (10)  valstybės narės kaip surinkimo išlaidas turėtų pasilikti 25 % tradiciniams nuosaviems ištekliams jų surinktų sumų; (10)  20 % valstybių narių tradiciniams nuosaviems ištekliams surinktų lėšų, kurios pasiliekamos kaip surinkimo išlaidos, yra didelė į Sąjungos biudžetą nepatenkanti nuosavų išteklių dalis. Tradicinių nuosavų išteklių surinkimo išlaidų, kurias pasilieka valstybės narės, dalis turėtų būti ne 20 %, o 10 %, kokia ir buvo iš pradžių, kad finansinė parama muitinių įrangai, darbuotojams ir informacijai būtų geriau suderinta su faktinėmis išlaidomis ir poreikiais. Ši dalis turėtų būti vienoda visoms valstybėms narėms; Pakeitimas 14 Sprendimo projektas 11 konstatuojamoji dalis (11)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnio ketvirtą pastraipą bus priimtas Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės. Tokios priemonės turėtų apimti visų kategorijų nuosaviems ištekliams taikytinas bendro ir techninio pobūdžio nuostatas. Tos priemonės turėtų apimti išsamias taisykles dėl likučio apskaičiavimo ir įtraukimo į biudžetą, taip pat nuosavų išteklių surinkimo kontrolės ir priežiūros tikslais būtinas nuostatas ir tvarką; (11)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnio ketvirtą pastraipą Taryba turi priimti Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemones. Tokios priemonės turėtų apimti visų rūšių nuosaviems ištekliams taikomas bendro ir techninio pobūdžio nuostatas, kurių tinkama parlamentinė priežiūra yra itin svarbi. Tos priemonės turėtų apimti išsamias taisykles dėl 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų teiktinų nuosavų išteklių sumų nustatymo, įskaitant taikomus 2 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodytus nuosavų išteklių pareikalavimo tarifus, su bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis susijusius techninius klausimus, nuosavų išteklių surinkimo kontrolės ir priežiūros tikslais būtinas nuostatas ir tvarką, įskaitant taisykles dėl patikrinimų ir dėl pareigūnų ir kitų tarnautojų, Komisijos įgaliotų atlikti patikrinimus, įgaliojimų, ir visus atitinkamus ataskaitų teikimo reikalavimus. Tos priemonės taip pat turėtų apimti praktines nuostatas, pagal kurias valstybės narės ir Europos Parlamentas, kaip viena iš biudžeto valdymo institucijų, būtų periodiškai informuojami apie skolinimosi padėtį, skolos valdymą ir susijusias rizikos valdymo strategijas, taip pat grąžinimo planą; Pakeitimas 15 Sprendimo projektas 13 konstatuojamoji dalis (13)  turėtų būti išlaikyta pakankama marža nuosavų išteklių viršutinių ribų atžvilgiu, kad Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kurių terminas sueina konkrečiais metais. Visa nuosavų išteklių suma, Sąjungos biudžete skirta metiniams mokėjimų asignavimams padengti, turėtų neviršyti 1,40 % visų valstybių narių BNP sumos. Bendra metinių įsipareigojimų asignavimų suma turėtų neviršyti 1,46 % visų valstybių narių BNP sumos; (13)  siekiant išlaikyti pakankamą maržą nuosavų išteklių viršutinių ribų atžvilgiu, kad Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kurių terminas sueina konkrečiais metais, nuosavų išteklių mokėjimų asignavimų viršutinę ribą reikėtų padidinti iki 1,50 % valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų sumos rinkos kainomis; Pakeitimas 16 Sprendimo projektas 16 a konstatuojamoji dalis (nauja) (16a)  siekiant vienintelio tikslo – įvykdyti papildomus finansinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, atsirasiančius dėl išskirtinio laikino įgaliojimo skolintis lėšų ir užtikrinti finansinį tvarumą net ekonomikos nuosmukio metu, mokėjimų asignavimų viršutinė riba turėtų būti padidinta 0,6 procentinio punkto; Pakeitimas 17 Sprendimo projektas 19 konstatuojamoji dalis (19)  lėšų, pasiskolintų siekiant teikti negrąžinamą paramą, grąžinamą paramą pagal finansines priemones arba atidėjinius biudžeto garantijoms, taip pat mokėtinų palūkanų grąžinimas finansuojamas iš Sąjungos biudžeto. Pasiskolintos lėšos, kurios valstybėms narėms skiriamos kaip paskolos, turėtų būti grąžinamos sumomis, gautomis iš valstybių narių naudos gavėjų. Kad Sąjunga bet kuriais nustatytais metais ir bet kokiomis aplinkybėmis galėtų įvykdyti visus savo finansinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, atsirandančius dėl išskirtinio laikino įgaliojimo skolintis lėšų, Sąjungai reikia skirti būtinus išteklius ir užtikrinti galimybę jais naudotis, laikantis SESV 310 straipsnio 4 dalies ir 323 straipsnio; (19)  lėšų, pasiskolintų siekiant teikti negrąžinamą paramą, grąžinamą paramą pagal finansines priemones arba atidėjinius biudžeto garantijomis, taip pat mokėtinų palūkanų grąžinimas finansuojamas iš Sąjungos biudžete numatytų lėšų iš naujų nuosavų išteklių. Pasiskolintos lėšos, kurios valstybėms narėms skiriamos kaip paskolos, turėtų būti grąžinamos sumomis, gautomis iš valstybių narių naudos gavėjų. Kad Sąjunga bet kuriais nustatytais metais ir bet kokiomis aplinkybėmis galėtų įvykdyti visus savo finansinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, atsirandančius dėl išskirtinio laikino įgaliojimo skolintis lėšų, Sąjungai reikia skirti būtinus išteklius ir užtikrinti galimybę jais naudotis, laikantis SESV 310 straipsnio 4 dalies ir 323 straipsnio; Pakeitimas 18 Sprendimo projektas 25 konstatuojamoji dalis (25)  šis sprendimas turėtų įsigalioti tik tada, kai jį pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus bus patvirtinusios visos valstybės narės, taigi visiškai laikantis nacionalinio suverenumo principo. 2020 m. liepos 17–21 d. susitikime Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į valstybių narių ketinimą kuo greičiau pradėti šio sprendimo patvirtinimo procesą. Dėl poreikio skubiai sudaryti galimybes skolintis, kad būtų galima finansuoti priemones, kuriomis reaguojama į COVID-19 krizės padarinius, šis sprendimas turėtų įsigalioti pirmo mėnesio, einančio po paskutinio pranešimo apie šiam sprendimui priimti skirtų procedūrų užbaigimą gavimo, pirmą dieną; (25)  kad būtų galima pradėti ratifikavimo procesą, Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima šį sprendimą. Europos Parlamentas pareiškė ketinantis skubiai pateikti konsultacinę nuomonę, kuri yra teisiškai būtina siekiant paspartinti procesą, kuriuo Komisijai suteikiami įgaliojimai pradėti skolinimosi operacijas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonei finansuoti. Šis sprendimas turėtų įsigalioti tik tada, kai jį pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus bus patvirtinusios visos valstybės narės, taigi visiškai laikantis nacionalinio suverenumo principo, be kita ko, atsižvelgiant į naujas nuosavų išteklių kategorijas. 2020 m. liepos 17–21 d. susitikime Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į valstybių narių ketinimą kuo greičiau pradėti šio sprendimo patvirtinimo procesą. Dėl poreikio skubiai sudaryti galimybes skolintis, kad būtų galima finansuoti priemones, kuriomis reaguojama į COVID-19 krizės padarinius, šis sprendimas turėtų įsigalioti pirmo mėnesio, einančio po paskutinio pranešimo apie šiam sprendimui priimti skirtų procedūrų užbaigimą gavimo, pirmą dieną; Pakeitimas 19 Sprendimo projektas 2 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas c)  vienodo pareikalavimo tarifo taikymas kiekvienoje valstybėje narėje susidarančių neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų svoriui. Pareikalavimo tarifas yra 0,80 EUR už kilogramą. Tam tikroms valstybėms narėms taikomas metinis sumažinimas fiksuotąja suma, kaip apibrėžta ketvirtoje pastraipoje; c)  vienodo pareikalavimo tarifo taikymas nuo 2021 m. sausio 1 d. neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų svoriui. Faktinis pareikalavimo tarifas neviršija 2,00 EUR už kilogramą; Pakeitimas 20 Sprendimo projektas 2 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c a punktas (naujas) ca)  vienodo pareikalavimo tarifo nuo 2021 m. sausio 1 d. taikymas sumai, kurią sudaro pajamos, gautos iš Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų, ir nemokamų pereinamojo laikotarpio apyvartinių taršos leidimų energetikos sektoriui modernizuoti rinkos vertė, kaip nustatyta tos direktyvos 10c straipsnio 3 dalyje; faktinis pareikalavimo tarifas neviršija 50 %; visas pajamų padidėjimas, kurį lemia bet koks būsimas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo srities praplėtimas papildomiems sektoriams ir regionams po 2021 m. sausio 1 d.; Pakeitimas 21 Sprendimo projektas 2 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c b punktas (naujas) cb)  pajamos, gautos iki 2023 m. sausio 1 d. taikant pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą pagal Komisijos pasiūlymą [.../...]; Pakeitimas 22 Sprendimo projektas 2 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c c punktas (naujas) (cc)  pajamos, iki 2023 m. sausio 1 d. surinktos iš skaitmeninių paslaugų apmokestinimo, kol bus priimta ir įgyvendinta Tarybos direktyva dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo būtų apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos (COM(2018)0148); faktinis pareikalavimo tarifas neviršija 100 %; Pakeitimas 23 Sprendimo projektas 2 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c d punktas (naujas) cd)  vienodo pareikalavimo tarifo taikymas nuo 2026 m. sausio 1 d. apmokestinamojo pelno daliai, priskirtai kiekvienai valstybei narei pagal Sąjungos taisykles dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės; faktinis pareikalavimo tarifas neviršija 6 %; Pakeitimas 24 Sprendimo projektas 2 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c e punktas (naujas) ce)  nuo 2024 m. sausio 1 d. taikoma finansinių sandorių mokesčio, mokėtino pagal Tarybos direktyvą (ES) Nr. [.../...] laikantis nustatytų pareikalavimo tarifų, dalis, neviršijanti toje direktyvoje nustatytų minimalių tarifų; šie nuosavi ištekliai, jei Finansinių sandorių mokesčio direktyva bus laikinai įgyvendinama laikantis tvirtesnio bendradarbiavimo, nedaro poveikio valstybėms narėms, kurios nedalyvauja tvirtesnio bendradarbiavimo veikloje; Pakeitimas 25 Sprendimo projektas 2 straipsnio 2 dalis 2.  2021–2027 m. laikotarpiu Austrijai taikomas jos metinio BNP pagrįstų nuosavų lėšų įnašo bendras sumažinimas lygus 565 mln. EUR, Danijai taikomas jos metinio BNP pagrįstų nuosavų lėšų įnašo bendras sumažinimas lygus 377 mln. EUR, Vokietijai taikomas jos metinio BNP pagrįstų nuosavų lėšų įnašo bendras sumažinimas lygus 3 671 mln. EUR, Nyderlandams taikomas jų metinio BNP pagrįstų nuosavų lėšų įnašo bendras sumažinimas lygus 1 921 mln. EUR ir Švedijai taikomas jos metinio BNP pagrįstų nuosavų lėšų įnašo bendras sumažinimas lygus 1 069 mln. EUR. Šios sumos apskaičiuojamos 2020 m. kainomis ir koreguojamos pagal einamąsias kainas taikant Komisijos pateiktą naujausią biudžeto projekto rengimo metu turimą Sąjungai skirtą bendrojo vidaus produkto defliatorių, išreikštą eurais. Šiuos bendrus sumažinimus finansuoja visos valstybės narės. 2.  Nė vienai valstybei narei neleidžiama naudotis jokia korekcija ar lengvata. Pakeitimas 26 Sprendimo projektas 2 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Europos Parlamentas ir Taryba, glaudžiai bendradarbiaudami su Komisija, iki 2021 m. sausio 1 d. tarpinstituciniame susitarime nustato išsamią tvarką ir kitas būtinas nuostatas dėl teisiškai privalomo naujų nuosavų išteklių nustatymo tvarkaraščio taikymo. Pajamų iš tų naujų nuosavų išteklių turi pakakti bent jau skolos grąžinimo išlaidoms, susijusioms su skolinimosi pajėgumais, nustatytais 3b straipsnyje, padengti. Nauji nuosavi ištekliai taip pat turėtų užtikrinti tinkamą Sąjungos išlaidų pagal DFP finansavimo lygį, kartu sušvelninant BNP pagrįstų įnašų dominavimą. Komisija tuo tikslu pateikia tinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Siekiant pritaikyti ir prireikus priimti naujus teisės aktus, kad būtų pasiekti šioje dalyje nustatyti tikslai, be kita ko, naudojamasi 2021–2027 m. DFP vidurio laikotarpio tikslinimu. Pakeitimas 27 Sprendimo projektas 3 straipsnio 1 dalis 1.  Bendra nuosavų išteklių suma, skiriama Sąjungai metiniams mokėjimų asignavimams padengti, negali viršyti 1,40% visų valstybių narių BNP sumos. 1.  Bendra nuosavų išteklių suma, skirta Sąjungos metiniams mokėjimų asignavimams padengti, negali viršyti 1,50 % bendros visų valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų sumos. Pakeitimas 28 Sprendimo projektas 3 straipsnio 2 dalis 2.  Į Sąjungos biudžetą įtrauktų įsipareigojimų asignavimų bendra metinė suma negali viršyti 1,46% visų valstybių narių BNP sumos. Išbraukta. Pakeitimas 29 Sprendimo projektas 3 straipsnio 3 dalis 3.  Turi būti išlaikomas tinkamas įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų santykis siekiant užtikrinti jų suderinamumą ir sudaryti sąlygas vėlesniais metais laikytis 1 dalyje nustatytos viršutinės ribos. Išbraukta. Pakeitimas 30 Sprendimo projektas 3 straipsnio 4 dalis 4.  Jei dėl Reglamento (ES) Nr. 549/2013 pakeitimų reikšmingai pasikeičia BNP dydis, Komisija perskaičiuoja 1 ir 2 dalyse nustatytas viršutines ribas kaip laikinai padidintas pagal 3c straipsnį pagal šią formulę: Išbraukta. BNPt-2 + BNPt-1 + BNPt ESS dabartinė x% (y %) *_________________ BNPt-2 + BNPt-1 + BNPt ESS pakeista Minėtoje formulėje „t“ yra paskutiniai visi metai, kurių duomenys, nustatyti Reglamentu (ES) 2019/5165, yra turimi, „x“ yra mokėjimų asignavimų viršutinė nuosavų išteklių riba, o „y“ yra įsipareigojimų asignavimų viršutinė nuosavų išteklių riba. Toje formulėje „ESS“ yra Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema Sąjungoje. ___________________ 5 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/516 dėl bendrųjų nacionalinių pajamų rinkos kainomis derinimo, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/130/EEB, Euratomas ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003 (BNP reglamentas) (OL L 91, 2019 3 29, p. 19). Pakeitimas 31 Sprendimo projektas 3b straipsnio 2 dalies 1 pastraipa Lėšų, naudojamų 1 dalies b punkte nurodytoms išlaidoms finansuoti, pagrindinė suma ir susijusios mokėtinos palūkanos grąžinamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 112 straipsnio 2 dalį6 biudžetiniai įsipareigojimai gali būti suskaidyti į per keletą metų mokamas metines dalis. Lėšų, naudojamų1 dalies b punkte nurodytoms išlaidoms finansuoti, pagrindinė suma ir susijusios mokėtinos palūkanos grąžinamos iš Sąjungos bendrajame biudžete numatytų lėšų iš naujų nuosavų išteklių. Pagal Reglamento (EB, Euratomas) 2018/1046 112 straipsnio 2 dalį biudžetiniai įsipareigojimai gali būti suskaidyti į per keletą metų mokamas metines dalis. _____________________ 6 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1). Pakeitimas 32 Sprendimo projektas 5 straipsnis 5 straipsnis Išbraukta. Pertekliaus perkėlimas Bet koks Sąjungos pajamų perteklius, gautas finansinių metų pajamoms viršijus bendras faktines išlaidas, perkeliamas į kitus finansinius metus. Pakeitimas 33 Sprendimo projektas 6 straipsnio 2 dalis 2.  Valstybės narės kaip surinkimo išlaidas pasilieka 25 % sumų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies a punkte. 2.  Valstybės narės kaip kompensaciją už surinkimo išlaidas pasilieka 10 % sumų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies a punkte. Pakeitimas 34 Sprendimo projektas 7 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas) ba)  pajamų, gautų iš baudų už konkurencijos pažeidimus ir pažeidimų bylų, biudžetinę tvarką; Pakeitimas 35 Sprendimo projektas 7 straipsnio 1 dalies b b punktas (naujas) bb)   taisykles dėl 2 straipsnio 1 dalies a–ce punktuose nurodytų teiktinų nuosavų išteklių sumų nustatymo, įskaitant tuos taikomus nuosavų išteklių pareikalavimo tarifus, laikantis toje dalyje nustatytų ribų, taip pat dėl bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstų nuosavų išteklių taikytino tarifo apskaičiavimo; Pakeitimas 36 Sprendimo projektas 7 straipsnio 1 dalies b c punktas (naujas) bc)   2 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais orientacines bendrąsias nacionalines pajamas, bendrųjų nacionalinių pajamų koregavimo nuostatas ir mokėjimų bei įsipareigojimų viršutinių ribų perskaičiavimo nuostatas tuo atveju, jei labai pasikeičia bendrosios nacionalinės pajamos;

(1) OL C 162, 2019 5 10, p. 51. (2) OL C 162, 2019 5 10, p. 71. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0226. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449. (5) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0032. (6) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0124. (7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0206.