2021 m. birželio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos prieigos prie kitų ES informacinių sistemų sąlygos ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1862 ir Reglamentas (ES) 2019/816 (COM(2019)0003 – C8-0025/2019 – 2019/0001A(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2019)0003),
– atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 11 d. Pirmininkų sueigos sprendimą leisti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui padalyti pirmiau nurodytą Komisijos pasiūlymą į dvi dalis ir juo remiantis parengti du atskirus teisėkūros pranešimus,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, į 82 straipsnio 1 dalies d punktą ir 87 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0025/2019),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2021 m. kovo 31 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0254/2020),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. birželio 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/..., kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2018/1862 ir (ES) 2019/818, kiek tai susiję su prieigos prie kitų ES informacinių sistemų Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos naudojimo tikslais sąlygų nustatymu
P9_TC1-COD(2019)1000A
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/1150.)
2021 m. birželio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos prieigos prie kitų ES informacinių sistemų ETIAS naudojimo tikslais sąlygos ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1240, Reglamentas (EB) Nr. 767/2008, Reglamentas (ES) 2017/2226 ir Reglamentas (ES) 2018/1861 (COM(2019)0004 – C8-0024/2019 – 2019/0002(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2019)0004),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 77 straipsnio 2 dalies a, b ir d punktus, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0024/2019),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2021 m. kovo 31 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0255/2020),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. birželio 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/..., kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240, (ES) 2018/1860, (ES) 2018/1861 ir (ES) 2019/817, kiek tai susiję su prieigos prie kitų ES informacinių sistemų Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos naudojimo tikslais sąlygų nustatymu
2021 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Vokietijos paraišką „EGF/2020/003 DE/GMH Guss“ (COM(2021)0207 – C9-0156/2021 – 2021/0107(BUD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0207 – C9-0156/2021),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 8 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(3) (toliau – 2020 m. gruodžio 16 d. TIS), ypač į jo 9 punktą,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0189/2021),
A. kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones; kadangi ši pagalba yra darbuotojams ir įmonėms, kuriose jie dirbo, teikiama finansinė parama;
B. kadangi Vokietija pateikė paraišką „EGF/2020/003 DE/GMH Guss“ dėl finansinės paramos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), nes ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. iš keturių įmonės „GMH Guss GmbH“, priskiriamos NACE 2 red. 24 skyriui (Pagrindinių metalų gamyba), NUTS 2 lygio Diuseldorfo (DEA1)(4) ir Arnsbergo (DEA5)(5) regionuose įsikūrusių patronuojamujų bendrovių buvo atleisti 585 darbuotojai(6);
C. kadangi paraiška susijusi su 585 darbuotojais, atleistais iš darbo keturiose įmonės „GMH Guss GmbH“ patronuojamosiose bendrovėse Vokietijoje;
D. kadangi paraiška grindžiama EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytais intervencijos kriterijais, pagal kuriuos per ataskaitinį keturių mėnesių laikotarpį iš bendrovės valstybėje narėje turi būti atleista mažiausiai 500 darbuotojų;
E. kadangi Vokietijos liejyklų pramonė susiduria su tokiais dideliais iššūkiais, kaip tarptautinės prekybos prekėmis ir paslaugomis pokyčiai, produkcijos perteklius Kinijoje, ypač automobilių ir įrengimų pramonėje, taip pat veiklos perkėlimas į trečiąsias šalis, įskaitant ES šalis kandidates, kuriose taikomi žemesni aplinkos apsaugos standartai(7), o pramonės šakos yra stipriai subsidijuojamos;
F. kadangi „GMH Guss“ sunkumai prasidėjo, kai pagrindinis patronuojamosios bendrovės „Walter Hundhausen GmbH“ klientas, užsakantis 60 proc. patronuojamosios bendrovės produkcijos, nusprendė tam tikras tiekimo grandinės dalis perkelti į Turkiją;
G. kadangi konkuruojanti Taivano bendrovė MEITA atidarė dvi liejyklas Obrenovaco mieste (Serbija), kuriose daugiausia produkcijos gaminama Europos automobilių pramonei, o dėl subsidijų bei mažesnių darbo sąnaudų MEITA galėjo pasiūlyti daug mažesnes kainas nei jos konkurentė įmonė „GMH Guss“;
H. kadangi dėl šių su globalizacija susijusių iššūkių, visų pirma darančių įtaką Šiaurės Reino-Vestfalijos žemei, kurioje pagaminama 25 proc. Vokietijos metalo liejinių, bendra metalo liejinių gamyba Vokietijoje 2018–2019 m.(8) sumažėjo 8,9 proc.;
1. pritaria Komisijai, kad tenkinamos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos ir kad Vokietija turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 1 081 706 EUR paramą, kuri sudaro 60 proc. visų išlaidų, siekiančių 1 802 845 EUR, ir apima prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų išlaidas (1 730 731 EUR) ir parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos išlaidas (72 114 EUR);
2. pažymi, kad Vokietijos valdžios institucijos paraišką pateikė 2020 m. gruodžio 15 d. ir kad, Vokietijai pateikus papildomą informaciją, Komisija 2021 m. balandžio 27 d. baigė savo vertinimą ir tą pačią dieną informavo Parlamentą;
3. pažymi, kad visi procedūriniai reikalavimai įvykdyti;
4. pažymi, kad paraiška susijusi su iš viso 585 darbuotojais, kurie buvo atleisti iš darbo Vokietijos pramonės sektoriuje; apgailestauja, jog Vokietija tikisi, kad tik 476 iš visų kriterijus atitinkančių paramos gavėjų, iš kurių yra 455 vyrai ir 21 moteris ir kurių dauguma yra 30–54 metų amžiaus, dalyvaus įgyvendinant šias priemones (tiksliniai paramos gavėjai);
5. pabrėžia, kad manoma, jog šie atleidimai turės didelį poveikį vietos ekonomikai, nes jie įvyko Rūro regione esant dideliam nedarbui (2020 m. rugsėjo mėn. – 10,7 proc.) dėl nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio kilusių struktūrinių problemų ir COVID-19 pandemijos padarinių;
6. atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma atleistų darbuotojų yra pasiekę antrąją profesinės karjeros pusę, jų kvalifikacijos lygis žemas ir jie dažnai prastai moka vokiečių kalbą; be to, pabrėžia, kad, kaip paaiškinta paraiškoje, didelis skaičius paramos gavėjų yra migrantų kilmės vyrai ir kad sėkmingą jų reintegraciją į darbo rinką galėtų palengvinti kiti jų šeimų ūkių nariai, kurie dažnai daug geriau moka vokiečių kalbą nei buvę darbuotojai;
7. pabrėžia ir palankiai vertina tai, kad kuriamos panašios grupės, atsižvelgiant į buvusių paveiktų darbuotojų asmeninę padėtį; pabrėžia, kad buvę darbuotojai, nediskriminuojant ir nepriklausomai nuo jų pilietybės, turi būti integruoti ir remiami priemonėmis, įtrauktomis į šį EGF lėšų projektą;
8. mano, kad Sąjungos socialinė atsakomybė – suteikti šiems atleistiems darbuotojams būtiną kvalifikaciją atsižvelgiant į ekologišką ir teisingą Sąjungos pramonės transformaciją pagal Europos žaliąjį kursą, nes jie dirbo sektoriuje, kuriame išmetama daug anglies dioksido; todėl palankiai vertina pagal EGF darbuotojams teikiamas prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas, kurios apima kvalifikacijos kėlimo priemones ir vokiečių kalbos kursus, praktinius seminarus, profesinį orientavimą, konsultavimą darbo klausimais, taip pat mokymo išmokas ir verslo pradžios konsultacijas, kad sritis ir visa darbo rinka taptų tvaresnė ir atsparesnė ateityje;
9. pažymi, kad Vokietija 2020 m. rugpjūčio 1 d. tiksliniams paramos gavėjams pradėjo teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas ir kad dėl to išlaidų tinkamumo finansuoti EGF lėšomis laikotarpis bus 2020 m. rugpjūčio 1 d.–2022 m. gruodžio 15 d.;
10. pažymi, kad pirmąsias administracines išlaidas, susijusias su EGF paramos įgyvendinimu, Vokietija patyrė 2020 m. lapkričio 1 d. ir kad parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti teikiant EGF finansinę paramą nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 15 d.;
11. palankiai vertina tai, kad Vokietija, pasikonsultavusi su socialiniais partneriais, parengė suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą ir kad EGF bendrai finansuojamai intervencijai valdyti buvo įsteigtas stebėsenos komitetas, kurį sudaro Darbo ir socialinių reikalų ministerijos, valstybinių užimtumo tarnybų, perkėlimo bendrovės, socialinių partnerių atstovų, profesinės sąjungos „IG Metall“ atstovai, atleidžiančiosios įmonės ir jos patronuojamųjų įmonių likvidatoriai, taip pat darbo tarybų atstovai; pabrėžia, kad susijusių įmonių socialiniai partneriai jau daugelį mėnesių ir metų iki EGF lėšų mobilizavimo bendradarbiavo siekdami pagerinti sunkias ekonomines sąlygas ir padėtį, – tai apėmė ir didelius kompromisus darbo užmokesčio srityje, su kuriais sutiko darbuotojai;
12. atkreipia dėmesį į tai, kad Vokietijos valdžios institucijos patvirtino, jog reikalavimus atitinkantys veiksmai papildo Europos socialinio fondo (ESF) priemones, siūlomas pagal ESF Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės veiksmų programą, bet jų nepakeičia;
13. pakartoja, kad EGF parama neturi pakeisti veiksmų, kuriuos įmonės turi vykdyti pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis;
14. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;
15. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.
PRIEDAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Vokietijos paraišką „EGF/2020/003 DE/GMH Guss“
(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2021/1021.)
Patronuojamoji bendrovė „Dieckerhoff Guss GmbH“ Gevelsberge ir patronuojamoji bendrovė „Walter Hundhausen GmbH“ (taip pat pagrindinė „GMH Guss GmbH“ buveinė) Švertėje.
2021 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Belgijos paraišką „EGF/2020/005 BE/Swissport“ (COM(2021)0212 – C9-0159/2021 – 2021/0109(BUD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0212 – C9-0159/2021),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 8 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(3) (toliau – 2020 m. gruodžio 16 d. TIS), ypač į jo 9 punktą,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0188/2021),
A. kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones; kadangi ši pagalba yra darbuotojams ir įmonėms, kuriose jie dirbo, teikiama finansinė parama;
B. kadangi Belgija pateikė paraišką „EGF/2020/005 BE/Swissport“ dėl finansinės paramos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), nes ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. spalio 9 d. iš įmonės „Swissport Belgium“ buvo atleisti 1 468 darbuotojai(4);
C. kadangi 2021 m. balandžio 27 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl sprendimo dėl EGF lėšų mobilizavimo Belgijos reikmėms siekiant remti 1 468 tikslinių paramos gavėjų reintegraciją į darbo rinką;
D. kadangi paraiška teikiama dėl 1 468 darbuotojų, kurie buvo atleisti iš įmonės „Swissport Belgium“;
E. kadangi paraiška pateikta pagal EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus intervencijos kriterijus, pagal kuriuos per ataskaitinį keturių mėnesių laikotarpį iš valstybės narės įmonės turi būti atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų, įskaitant darbuotojus, atleistus iš jos tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonių, ir (arba) savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko;
F. kadangi COVID-19 pandemija ir dėl jos kilusi pasaulinė ekonomikos krizė itin sukrėtė Belgijos kelionių sektorių, ypač Briuselio oro uoste veiklą vykdančius oro vežėjus ir įmones: pirmąją izoliavimo priemonių taikymo savaitę (2020 m. kovo 16–22 d.) skrydžių skaičius sumažėjo 58 proc., palyginti su 2020 m. sausio mėn., o vėlesnėmis savaitėmis keleivinių lėktuvų judėjimas šiame oro uoste beveik visiškai sustojo;
G. kadangi per visus 2020 m., palyginti su 2019 m., tarptautinis keleivių srautas sumažėjo 60 proc. (nuo 4,5 mlrd. iki 1,8 mlrd. keleivių), o 50 proc. visų orlaivių liko stovėti angaruose; kadangi „Swissport Belgium“, viena iš dviejų Briuselio oro uosto antžeminių paslaugų teikėjų, suteikdavo 60 proc. oro uosto tvarkymo ir valymo paslaugų;
H. kadangi 2020 m. birželio 9 d., po daugybės savaičių neveiklos dėl beveik neteiktų antžeminių paslaugų Briuselio oro uoste, pritrūkus lėšų paskelbtas „Swissport Belgium“ bankrotas, todėl buvo atleisti susiję darbuotojai;
I. kadangi prieš prasidedant pandemijai įmonė „Swissport Belgium“ sėkmingai vykdė gaivinimo planą ir numatė 37 proc. mažiau nuostolių 2020 m., palyginti su 2019 m., tačiau 2020 m. birželio 9 d. Briuselio teismas paskelbė įmonės bankrotą;
J. kadangi, esant dideliam netikrumui dėl trumpalaikio keleivių oro transporto sektoriaus atsigavimo, nebuvo nė vienos įmonės, kuri būtų norėjusi perimti įmonės „Swissport Belgium“ vykdytą aptarnavimo veiklą;
K. kadangi esama realios rizikos 2021 m. sulaukti tolesnių antžeminių paslaugų teikėjų bankrotų;
L. kadangi tai vienas pirmųjų EGF lėšų mobilizavimo dėl COVID-19 krizės atvejų po to, kai Europos Parlamentas priėmė savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (EGF/2020/000 TA 2020 – Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba)(5), kurioje pažymima, kad EGF lėšos galėtų būti mobilizuotos siekiant paremti dėl COVID-19 sukeltos pasaulinės krizės visam laikui iš darbo atleistus darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis nepakeičiant Reglamento (ES) Nr. 1309/2013;
M. kadangi Komisija paskelbė, jog sveikatos krizė sukėlė ekonomikos krizę, nustatė ekonomikos gaivinimo planą ir atkreipė dėmesį į tai, kad EGF turi būti naudojamas kaip nepaprastosios padėties priemonė(6);
1. pritaria Komisijai, kad tenkinamos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos ir kad Belgija turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 3 719 224 EUR paramą, kuri sudaro 60 proc. visų išlaidų, siekiančių 6 198 708 EUR ir apimančių prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų išlaidas (5 977 108 EUR) ir parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos išlaidas (221 600 EUR);
2. pažymi, kad Belgijos valdžios institucijos paraišką pateikė 2020 m. gruodžio 22 d. ir kad, Belgijai pateikus papildomą informaciją, Komisija 2021 m. balandžio 27 d. baigė savo vertinimą ir tą pačią dieną informavo Parlamentą;
3. pažymi, kad visi procedūriniai reikalavimai įvykdyti;
4. pažymi, kad paraiška pateikta dėl 1 468 darbuotojų (1086 vyrų ir 382 moterų), kurie buvo atleisti iš įmonės „Swissport Belgium“; teigiamai vertina tai, kad numatyta, jog priemonėmis pasinaudos visi atleisti darbuotojai;
5. primena, kad dėl staigaus tam tikrų pagrindinių Belgijos sektorių (viešojo maitinimo, turizmo, kultūros ir pan.) uždarymo nedarbo lygis Briuselyje 2020 m. trečiąjį ketvirtį pasiekė 15 proc.(7) ir kad didelė buvusių įmonės „Swissport Belgium“ darbuotojų dalis priskiriami nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, nes tai dažniausiai žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojai, o maždaug trečdalis jų (32,5 proc.) yra vyresni nei 50 metų amžiaus;
6. pabrėžia, kad visi darbuotojai, nediskriminuojant ir nepriklausomai nuo jų pilietybės, turi būti integruoti ir remiami priemonėmis, įtrauktomis į šį EGF lėšų mobilizavimą;
7. pažymi, kad Belgija 2020 m. birželio 9 d. tiksliniams paramos gavėjams pradėjo teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas ir kad dėl to išlaidų tinkamumo finansuoti EGF lėšomis laikotarpis bus 2020 m. birželio 9 d.–2022 m. gruodžio 22 d.;
8. primena, kad prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos turi būti teikiamos darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims įgyvendinant šiuos veiksmus: informavimo, pagalbos ieškant darbo ir profesinio orientavimo, mokymo, pagalbos bei paramos verslui kurti veiksmus, taip pat teikiant paskatas ir išmokas, teigiamai vertina tai, kad mažiau atstovaujamos lyties darbuotojams, kurie pasirenka profesinį mokymą srityje, kurios darbo vietose vyrauja ypač didelė lyčių disproporcija(8), bus išmokama papildoma 700 EUR priemoka; pakartoja, kad lyčių aspekto integravimas yra svarbi Sąjungos biudžeto dalis, ir mano, kad jis turėtų būti skatinamas visais EGF finansinės paramos įgyvendinimo etapais;
9. pažymi, kad pirmąsias administracines išlaidas, susijusias su EGF paramos įgyvendinimu, Belgija patyrė 2020 m. birželio 10 d. ir kad parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti teikiant EGF finansinę paramą nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2023 m. birželio 22 d.;
10. palankiai vertina tai, kad Belgija, pasikonsultavusi su darbuotojų atstovais ir socialiniais partneriais, taip pat su užimtumo centru, kuris specializuojasi aviacijos sektoriaus srityje, parengė suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą;
11. pabrėžia, kad Belgijos institucijos patvirtino, jog reikalavimus atitinkantiems veiksmams neteikiama parama naudojant kitus Sąjungos fondus ar kitas finansines priemones ir jog suteikiant galimybę naudotis siūlomais veiksmais ir juos įgyvendinant bus laikomasi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų;
12. primena, kad EGF finansinė parama turėtų būti teikiama kuo greičiau ir veiksmingiau; pabrėžia, kad reikia kuo labiau sutrumpinti Komisijos atliekamo paraiškų vertinimo laikotarpį;
13. pakartoja, kad EGF parama neturi pakeisti veiksmų, kuriuos įmonės turi vykdyti pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis;
14. atkreipia dėmesį į pastaruoju metu išaugusį paraiškų dėl EGF finansinės paramos skaičių; reiškia susirūpinimą dėl užsitęsusio pasaulinės ekonomikos krizės, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, poveikio užimtumui ir dėl to, ar EGF yra pakankama priemonė siekiant patenkinti visus būsimus poreikius;
15. tvirtai pritaria tam, kad 2021–2027 m. laikotarpiu EGF veikla būtų tęsiama laikantis solidarumo principo, sykiu dėmesį nukreipiant nuo restruktūrizacijos priežasties prie jos poveikio; teigiamai vertina tai, kad pagal naująsias taisykles priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas taip pat bus pagrindas sprendžiant, ar pareiškėjas atitinka paramos gavimo kriterijus;
16. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;
17. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.
PRIEDAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Belgijos paraišką „EGF/2020/005 BE/Swissport“
(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2021/1020.)
2021 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Nyderlandų paraišką „EGF/2020/004 NL/KLM“ (COM(2021)0226 – C9-0161/2021 – 2021/0115(BUD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0226 – C9-0161/2021),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (toliau – EGF reglamentas)(1),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 8 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (toliau – 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinis susitarimas)(3), ypač į jo 9 punktą,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Regioninės plėtros komiteto laiškus,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0187/2021),
A. kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones; kadangi ši pagalba yra darbuotojams ir įmonėms, kuriose jie dirbo, teikiama finansinė parama;
B. kadangi Nyderlandai pateikė paraišką „EGF/2020/004 NL/KLM“ dėl finansinės paramos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), nes paraiškos ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. iš bendrovės „KLM Royal Dutch Airlines “ buvo atleistas1 851 darbuotojas(4) NUTS 2 lygmens regione Šiaurės Olandijoje (NL32) Nyderlanduose;
C. kadangi paraiška susijusi su 1 851 darbuotoju, atleistu iš bendrovės „KLM Royal Dutch Airlines“: iš jų 650 atleisti ataskaitiniu laikotarpiu, 1 201 – prieš ataskaitinį laikotarpį arba jam pasibaigus, ir galima nustatyti aiškų priežastinį ryšį su įvykiu, lėmusiu atleidimą ataskaitiniu laikotarpiu;
D. kadangi paraiška grindžiama EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytais intervencijos kriterijais, pagal kuriuos per ataskaitinį keturių mėnesių laikotarpį iš bendrovės valstybėje narėje turi būti atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų;
E. kadangi Komisija pripažino, kad COVID-19 sveikatos krizė sukėlė ekonomikos krizę ir primygtinai ragino įgyvendinti ekonomikos gaivinimo planą „Next Generation EU“, kuriame akcentuojamas esminis EGF vaidmuo padedant atleistiems darbuotojams;
F. kadangi aviacijos sektorius patyrė didžiulį sukrėtimą dėl COVID-19 pandemijos, nes buvo apribotas keliavimas ir dėl to 2020 m. balandžio mėn. tarptautinis oro eismas sumažėjo 98,9 proc., palyginti su 2019 m. balandžio mėn., ir 64 proc. pasaulio orlaivių liko stovėti angaruose;
G. kadangi 2020 m. tarptautinė keleivinio transporto paklausa sumažėjo 75,6 proc., palyginti su 2019 m. ir, remiantis Tarptautinės oro transporto asociacijos parengta pasauline keleivių srauto prognoze, prireiks 3–4 metų, kol aviacijos sektorius atsigaus ir pasieks prieškrizinį lygį;
H. kadangi tai vienas pirmųjų EGF lėšų mobilizavimo dėl COVID-19 krizės atvejų po to, kai Europos Parlamentas priėmė 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (EGF/2020/000 TA 2020 – Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba)(5), kurioje pažymima, kad EGF lėšos galėtų būti mobilizuotos siekiant paremti dėl COVID-19 sukeltos pasaulinės krizės visam laikui iš darbo atleistus darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis nepakeičiant Reglamento (ES) Nr. 1309/2013;
I. kadangi iki pandemijos pradžios KLM finansiniai rezultatai 2015–2019 m. nuolat gerėjo, o jos grynasis pelnas padidėjo nuo 54 mln. EUR 2015 finansiniais metais iki 449 mln. EUR 2019 finansiniais metais;
J. kadangi 2020 m. KLM skraidinamų keleivių skaičius sumažėjo 68 proc. ir KLM pajamos sumažėjo 53,8 proc., palyginti su 2019 m., todėl KLM 2020 m. susikaupė 1 154 mln. EUR veiklos nuostolių, palyginti su 714 mln. EUR pelnu 2019 m.(6), ir jos vadovybė dėl to paskelbė restruktūrizavimo planą, pagal kurį darbuotojų skaičius mažinamas apie 5 000 viso darbo laiko ekvivalentų(7);
K. kadangi Komisija paskelbė, jog sveikatos krizė sukėlė ekonomikos krizę, parengė ekonomikos gaivinimo planą ir atkreipė dėmesį į tai, kad EGF turi būti naudojamas kaip nepaprastosios padėties priemonė(8);
1. pritaria Komisijai, kad tenkinamos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos ir kad pagal tą reglamentą Nyderlandai turi teisę gauti finansinę 5 019 218 EUR dydžio paramą, kuri sudaro 60 proc. visų išlaidų, siekiančių 8 365 364 EUR ir apimančių 8 030 750 EUR dydžio prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų išlaidas ir 334 614 EUR dydžio parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos išlaidas;
2. pažymi, kad Nyderlandų valdžios institucijos paraišką pateikė 2020 m. gruodžio 22 d. ir kad, Nyderlandams pateikus papildomos informacijos, Komisija 2021 m. gegužės 6 d. baigė savo vertinimą ir tą pačią dieną informavo Parlamentą;
3. apgailestauja dėl ilgo proceso tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis ir ragina Komisiją paspartinti vertinimo procesą, užtikrinant, kad atleisti darbuotojai galėtų laiku pasinaudoti Sąjungos parama;
4. pažymi, kad paraiška susijusi su iš viso 1 851 darbuotoju, atleistu iš darbo „KLM Royal Dutch Airlines“; atkreipia dėmesį į tai, jog Nyderlandai tikisi, kad tik 1 201 iš visų kriterijus atitinkančių paramos gavėjų dalyvaus įgyvendinant šias priemones (tiksliniai paramos gavėjai);
5. pažymi, kad Nyderlandai nusprendė per EGF neteikti pajamų paramos atleistiems darbuotojams; atkreipia dėmesį į tai, kad Nyderlandų vyriausybė pradėjo teikti bendrą darbo užmokesčio paramos dotaciją visoms bendrovėms, kurių apyvarta nuo COVID-19 krizės nukentėjo daugiau kaip 20 proc., ir kad „KLM Group“ pateikė paraišką dėl NOW dotacijos (nyd. Noodmaatregel Overbrugging voorWerkgelegenheid); atkreipia dėmesį į tai, kad „KLM Group“ pateikė paraišką visam NOW dotacijos laikotarpiui ir jau gavo 683 mln. EUR išankstinius mokėjimus, ir jai turėtų būti skirta papildoma 488 mln. EUR suma;
6. pažymi, kad būtent valstybė narė turi nuspręsti, kokiam reikalavimus atitinkančių darbuotojų skaičiui turėtų būti skiriama parama; ragina Nyderlandus be jokios diskriminacijos užtikrinti, kad būtų įtraukti pažeidžiamiausi asmenys, kurie, tikėtina, patirs daugiausia sunkumų darbo rinkoje; pabrėžia, kad naudinga sudaryti sąlygas visiems atleistiems darbuotojams, kuriems tai geriausia išeitis, būti integruotiems ir remiamiems pagal į šį EGF projektą įtrauktas priemones;
7. pabrėžia, kad darbuotojų atleidimo socialinis poveikis turėtų būti didelis, nes KLM yra antras pagal dydį Nyderlandų privačiojo sektoriaus darbdavys, 2019 m. turėjęs daugiau kaip 33 000 darbuotojų(9); primena, kad šie asmenys atleisti tuo metu, kai Šiaurės Olandijoje augo nedarbas: ketvirtąjį 2020 m. ketvirtį nedarbo lygis regione išaugo 1,5 procentinio punkto iki 4,8 proc., palyginti su tuo pačiu 2019 m. ketvirčiu;
8. pažymi, kad Nyderlandai 2021 m. vasario 1 d. tiksliniams paramos gavėjams pradėjo teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas, todėl laikotarpis, kuriuo bus galima gauti finansinę EGF paramą išlaidoms finansuoti, bus 2021 m. vasario 1 d. – 2023 m. vasario 1 d.;
9. primena, kad prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos, kurios bus teikiamos darbuotojams, apima šiuos veiksmus: profesinį orientavimą, paramą ieškant darbo tam tikruose sektoriuose, mokymą, konsultuojamąjį ugdymą ir (arba) švietimą bei finansines konsultacijas; palankiai vertina tai, kad valdžios institucijos daugiausia dėmesio skiria tam, kad darbuotojai būtų perkvalifikuoti, siekiant padėti jiems pereiti į sektorius, kuriuose trūksta darbuotojų, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos priežiūros, logistikos, technologijų ir informacijos valdymo sektorius;
10. pažymi, kad pirmąsias administracines išlaidas, susijusias su EGF paramos įgyvendinimu, Nyderlandai patyrė 2021 m. vasario 1 d., ir kad laikotarpis, kuriuo bus galima gauti finansinę EGF paramą parengiamosioms, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos išlaidoms finansuoti, bus 2021 m. vasario 1 d. –2023 m. rugpjūčio 1 d.;
11. palankiai vertina tai, kad Nyderlandai, pasikonsultavę su suinteresuotaisiais subjektais ir socialiniais partneriais, įskaitant aštuonias profesines sąjungas, parengė suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą ir, glaudžiai bendradarbiaudami su atitinkamomis darbo tarybomis, įsteigė paramos grupę, siekdami užtikrinti šių paslaugų koordinavimą;
12. pažymi, kad Nyderlandų valdžios institucijos patvirtino, kad reikalavimus atitinkantiems veiksmams neteikiama pagalba iš kitų Sąjungos fondų ar pagal kitas finansines priemones(10);
13. ragina proceso metu nuolat mažinti administracinę naštą;
14. ragina toliau dėti pastangas komunikacijos srityje, susijusiose su priemonėmis, kurios remiamos iš Sąjungos biudžeto per EGF; pabrėžia, kad svarbu skleisti informaciją apie Sąjungos pridėtinę vertę ir paramą pažeidžiamiems sektoriams bei darbuotojams, ypač atsižvelgiant į COVID-19 padarinius;
15. pakartoja, kad EGF parama negali pakeisti veiksmų, kuriuos įmonės privalo vykdyti pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis;
16. pažymi, kad, pasak Komisijos, įvykdyti visi procedūriniai reikalavimai;
17. tvirtai pritaria tam, kad 2021–2027 m. EGF būtų ir toliau naudojamas vadovaujantis solidarumu, sykiu dėmesį nukreipiant nuo restruktūrizacijos priežasties į jos poveikį; teigiamai vertina tai, kad pagal naująsias taisykles priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas taip pat bus pagrindas sprendžiant, ar pareiškėjas atitinka paramos gavimo kriterijus;
18. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;
19. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.
PRIEDAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Nyderlandų paraišką „EGF/2020/004 NL/KLM“
(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2021/1022.)
Vadovaudamasi ES valstybės pagalbos taisyklėmis, 2020 m. liepos 13 d. Europos Komisija patvirtino Nyderlandų 3,4 mlrd. EUR valstybės pagalbos priemonę, kurią sudaro valstybės garantija bendrovei KLM suteiktoms paskoloms ir subordinuotoji valstybės paskola, kad būtų skubiai užtikrintas bendrovės likvidumas atsižvelgiant į koronaviruso protrūkį. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_20_1333
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Suomijos paraiška „EGF/2020/007 FI/Finnair“
2021 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Suomijos paraišką „EGF/2020/007 FI/Finnair“ (COM(2021)0227 – C9-0162/2021 – 2021/0116(BUD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0227 – C9-0162/2021),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 8 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (toliau – 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinis susitarimas)(3), ypač į jo 9 punktą,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0186/2021),
A. kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos permainų ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones; kadangi ši pagalba yra darbuotojams ir įmonėms, kuriose jie dirbo, teikiama finansinė parama;
B. kadangi Suomija pateikė paraišką „EGF/2020/007 FI/Finnair“ dėl finansinės paramos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) po to, kai bendrovė „Finnair Oyj“ ir viena subrangovė(4) paraiškos ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 25 d. atleido 508 darbuotojus(5) Suomijos NUTS 2 lygmens Helsinkio-Ūsimos regione (FI1B);
C. kadangi 2021 m. gegužės 6 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl sprendimo dėl EGF lėšų mobilizavimo, siekiant paremti 500 tikslinių paramos gavėjų, t. y. darbuotojų, atleistų iš darbo NACE 2 red. 51 skyriui („Oro transportas“) priskiriamame ekonomikos sektoriuje, reintegraciją į darbo rinką;
D. kadangi paraiška susijusi su 504 darbuotojais, kurie buvo atleisti iš bendrovės „Finnair Oyj“, ir keturiais darbuotojais, atleistais iš vienos subrangovės, Suomijoje;
E. kadangi paraiška grindžiama EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytais intervencijos kriterijais, pagal kuriuos per ataskaitinį keturių mėnesių laikotarpį iš bendrovės valstybėje narėje turi būti atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų;
F. kadangi Komisija pripažino, kad COVID-19 sveikatos krizė sukėlė ekonomikos krizę ir primygtinai ragino įgyvendinti ekonomikos gaivinimo planą „Next Generation EU“, kuriame akcentuojamas esminis EGF vaidmuo padedant atleistiems darbuotojams;
G. kadangi aviacijos sektorius patyrė didžiulį sukrėtimą dėl COVID-19 pandemijos, nes, apribojus keliones, tarptautinis oro eismas 2020 m. balandžio mėn. sumažėjo 98,9 proc., palyginti su 2019 m. balandžio mėn.(6), o viso sektoriaus pelnas, gautas iš keleivių nuskristų kilometrų, 2020 m. birželio mėn. sumažėjo 86,5 proc., palyginti su 2019 m. birželio mėn.(7);
H. kadangi 2020 m. tarptautinė keleivinio transporto paklausa sumažėjo 75,6 proc., palyginti su 2019 m.; kadangi, remiantis Tarptautinės oro transporto asociacijos parengta pasauline keleivių srauto prognoze, prireiks 3–4 metų, kol aviacijos sektorius atsigaus ir pasieks prieškrizinį lygį;
I. kadangi tai vienas pirmųjų EGF lėšų mobilizavimo dėl COVID-19 krizės atvejų po to, kai Europos Parlamentas priėmė 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (EGF/2020/000 TA 2020 – Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba)(8), kurioje pažymima, kad EGF lėšos galėtų būti mobilizuotos siekiant paremti dėl COVID-19 sukeltos pasaulinės krizės visam laikui iš darbo atleistus darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis nepakeičiant Reglamento (ES) Nr. 1309/2013;
J. kadangi iki pandemijos pradžios bendrovės „Finnair“ finansiniai rezultatai buvo tvirti, 2019 m. pervežtų keleivių skaičius buvo išaugęs 10,3 proc., o bendrovės pajamos 2019 m. buvo padidėjusios 9,2 proc. ir siekė 3 097 mln. EUR, palyginti su 2 836 mln. EUR 2018 m.;
K. kadangi ir Suomijoje, ir kitose valstybėse taikyti suvaržymai padarė itin neigiamą poveikį bendrovės „Finnair“ veiklai, pirmiausia tarptautinių ir tarpžemyninių skrydžių požiūriu; kadangi oro transportas yra svarbi transporto rūšis: jis sujungia tokias atokias vietoves, kaip Suomija, su likusiu pasauliu;
L. kadangi Helsinkio oro uostas yra stambus oro transporto centras, o bendrovė „Finnair“ – svarbi oro transporto paslaugų tarp Europos ir Azijos teikėja, be to, kadangi 2020 m. sausio mėn. į Kiniją vykstančių keleivių skaičius buvo padidėjęs 58 proc., palyginti su 2019 m. sausio mėn.; kadangi dėl epideminės padėties 2020 m. vasario mėn. smarkiai – 73 proc. – sumažėjo keleivių skaičius;
M. kadangi, palyginti su 2019 m., 2020 m. bendrovės „Finnair“ pervežtų keleivių skaičius sumažėjo 76,2 proc., o jos pajamos krito 73,2 proc., taigi bendrovės sukauptas veiklos nuostolis 2020 m. siekė 464,5 mln. EUR(9); kadangi reaguodama į tai bendrovė „Finnair“ turėjo sumažinti išlaidas, kad įveiktų šią krizę: lėšos buvo taupomos nekilnojamojo turto, orlaivių nuomos, IT (su bedrovės klientais susijusių procesų skaitmeninimo ir automatizavimo), pardavimo ir platinimo kaštų bei administracinių išlaidų ir kompensavimo sistemų srityse; kadangi dėl to darbo jėgos apimtį teko sumažinti 700 darbo vietų(10), beveik visiems darbuotojams dalį metų teko praleisti nemokamose atostogose, o 2021 m. nemokamose atostogose tebebuvo daug darbuotojų;
N. kadangi ilgalaikis bendrovės „Finnair“ tikslas – užtikrinti, kad jos veikla ne vėliau kaip 2045 m. taptų anglies dioksido poveikio požiūriu neutrali, o ne vėliau kaip 2025 m. pabaigoje būtų 50 proc. sumažintas grynasis išmetamas teršalų kiekis, palyginti su 2019 m.(11), be to, bendrovės teigimu, „Finnair“ ir pandemijos metu nenutrūkstamai daro pažangą tvarumo srityje bei investuoja į tausius biodegalus;
O. kadangi aviacijos sektoriaus indėlis į Suomijos ekonomiką yra didelis ir sudaro 3,2 proc. viso BVP(12), o darbuotojų atleidimas didžiausioje valstybės oro transporto bendrovėje „Finnair“ daro rimtą poveikį Helsinkio-Ūsimos regionui bei nacionalinei ekonomikai;
P. kadangi 2020 m. aviacijos sektoriuje dirbo 42 000 asmenų (23 000 tiesioginių ir 19 000 netiesioginių darbo vietų), taigi šie atleidimai rimtai paveiks nacionalinę ekonomiką; kadangi bedarbių, darbo ieškančių asmenų, skaičius Helsinkio-Ūsimos regione, kuriame susidurta su minėtaisiais atleidimais, padidėjo 0,8 procentinio punkto – nuo 6,4 proc. 2019 m. iki 7,2 proc. 2020 m.,
Q. kadangi dėl krizės nulemto didėjančio nedarbo iš naujo įdarbinti buvusius bendrovės „Finnair“ darbuotojus gali būti sudėtinga;
R. kadangi Komisija paskelbė, jog sveikatos krizė sukėlė ekonomikos krizę, parengė ekonomikos gaivinimo planą ir akcentavo EGF, kaip nepaprastosios padėties atveju naudotinos priemonės, vaidmenį(13);
1. pritaria Komisijai, kad EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos tenkinamos ir kad pagal tą reglamentą Suomija turi teisę gauti finansinę 1 752 360 EUR dydžio paramą, kuri sudaro 60 proc. visų išlaidų, siekiančių 2 920 600 EUR ir apimančių 2 730 600 EUR dydžio prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų išlaidas ir 190 000 EUR dydžio parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos išlaidas;
2. pažymi, kad Suomijos valdžios institucijos paraišką pateikė 2020 m. gruodžio 30 d., o Komisija savo vertinimą baigė 2021 m. gegužės 6 d. ir tą pačią dieną informavo Parlamentą; apgailestauja, kad, turint galvoje esamas aplinkybes, taip ilgai užtruko Komisijos vertinimas;
3. pažymi, kad visi procedūriniai reikalavimai įvykdyti;
4. pažymi, kad paraiška susijusi su iš viso 508 darbuotojais, atleistais iš bendrovės „Finnair Oyj“ ir vienos subrangovės; taip pat pažymi, jog Suomija tikisi, kad 500 iš visų kriterijus atitinkančių paramos gavėjų dalyvaus įgyvendinant priemones (tiksliniai paramos gavėjai);
5. primena, jog tikėtina, kad socialinis atleidimų poveikis darbuotojams Helsinkio-Ūsimos regione, kuriame veikia bendrovės „Finnair“ operacijų centras ir kuriame bedarbių darbo ieškančių asmenų skaičius 2020 m. vasario – balandžio mėn. išaugo 22,5 proc., o 2019–2020 m. – 0,8 procentinio punkto(14), bus didelis, taigi atleistiems darbuotojams nebus lengva įsidarbinti iš naujo; todėl puikiai vertina tai, jog atleisti darbuotojai galėtų pasinaudoti jų poreikiams pritaikytu orientavimu ir pagalba ieškant darbo, įskaitant jų poreikiams pritaikytas kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo paslaugas, kad jie turėtų daugiau galimybių iš naujo įsidarbinti;
6. pabrėžia, kad visi darbuotojai – nediskriminuojami ir nepriklausomai nuo savo pilietybės – turi būti integruoti ir remiami taikant priemones, įtrauktas į šį EGF projektą;
7. pabrėžia, kad 44 proc. kriterijus atitinkančių asmenų yra moterys, o labiausiai nukentėjusi yra 30–54 metų amžiaus grupė; pažymi, kad antra pagal dydį yra 55–64 metų amžiaus grupė (28,20 proc.), kuri gali susidurti su papildomais reintegracijos į darbo rinką iššūkiais;
8. pažymi, kad individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas tiksliniams paramos gavėjams Suomija pradėjo teikti 2020 m. spalio 21 d., taigi tinkamumo gauti finansinę EGF paramą laikotarpis truks nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d.;
9. primena, kad individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas, kurias ketinama teikti darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, sudaro šie veiksmai: konsultuojamasis ugdymas ir kitos parengiamosios priemonės, užimtumo ir verslo paslaugos, mokymai, darbo užmokesčio subsidijos, veiklos pradžios dotacijos, kelionpinigiai ir išmokos už apgyvendinimą bei persikėlimą; palankiai vertina tai, kad paramos gavėjams rengiami profesinės kvalifikacijos mokymai, įskaitant kursus, pvz., dirbtinio intelekto, skaitmeninio saugumo ir robotikos srityse; be to, palankiai vertina tai, jog Suomija taiko darbo užmokesčio subsidijas, siekdama sumažinti paramos gavėjų darbo užmokesčio sąnaudas, ir veiklos pradžios dotacijas, siekdama skatinti verslo veiklos kūrimą, tačiau primena, kad ši parama turėtų priklausyti nuo aktyvaus šių paramos gavėjų dalyvavimo darbo paieškose arba mokymų veikloje;
10. pažymi, kad pirmąsias administracines išlaidas, susijusias su EGF paramos įgyvendinimu, Suomija patyrė 2020 m. spalio 21 d., taigi išlaidos už parengiamąją, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir atskaitomybės veiklą bus tinkamos finansuoti EGF lėšomis nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2023 m. birželio 30 d.;
11. palankiai vertina tai, kad Suomija parengė suderintą individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą konsultuodamasi su darbo grupe; pabrėžia, kad parengiamoji veikla apėmė susitikimus su Ūsimos ekonominio vystymosi, transporto ir aplinkos centrų bei užimtumo ir ekonominio vystymosi tarnybų, bendrovės „Finnair“ ir profesinių sąjungų, konkrečiai – „Ilmailualan Unioni“ (IAU), „Finnairin insinöörit ja ylemmät toimihenkilöt“ (FINTO), „Auto ja Kuljetusalan Työntekijäliitto ry“ (AKT) ir „Trade Union Pro“, atstovais;
12. pabrėžia, jog Suomijos valdžios institucijos patvirtino, kad reikalavimus atitinkantiems veiksmams neteikiama pagalba iš kitų Sąjungos fondų ar pagal kitas finansines priemones;
13. pakartoja, kad EGF pagalba neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos bendrovės atsakingos pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis;
14. tvirtai pritaria tam, kad 2021–2027 m. laikotarpiu EGF būtų ir toliau naudojamas vadovaujantis solidarumu, sykiu dėmesį nukreipiant nuo restruktūrizacijos priežasties į jos poveikį; teigiamai vertina tai, kad pagal naująsias taisykles priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas taip pat bus pagrindas sprendžiant, ar pareiškėjas atitinka paramos gavimo kriterijus;
15. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;
16. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.
PRIEDAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Suomijos paraišką „EGF/2020/007 FI/Finnair“
(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2021/1023.)
IATA. Air Passenger Market Analysis June 2020, žr. https://www.iata.org/en/iata-repository/publications/economic-reports/air-passenger-monthly-analysis---june-20202/.
2021 m. birželio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2019/816 ir (ES) 2019/818, kiek tai susiję su prieigos prie kitų ES informacinių sistemų Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos naudojimo tikslais sąlygų nustatymu (COM(2019)0003 – C8-0025/2019 – 2019/0001B(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2019)0003),
– atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 11 d. Pirmininkų sueigos sprendimą leisti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui padalyti į pirmiau nurodytą Komisijos pasiūlymą į dvi dalis ir juo remiantis parengti du atskirus teisėkūros pranešimus,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 82 straipsnio 2 dalies d punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0025/2019),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2021 m. kovo 31 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9‑0083/2021),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. birželio 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/..., kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2019/816 ir (ES) 2019/818, kiek tai susiję su prieigos prie kitų ES informacinių sistemų Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos naudojimo tikslais sąlygų nustatymu
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/1151.)
Neprieštaravimas deleguotajam aktui: Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto pereinamojo laikotarpio pratęsimas
121k
40k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2021 m. gegužės 6 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo pratęsiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas pereinamasis laikotarpis (C(2021)3114 - 2021/2680(DEA))
– atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2021)3114),
– atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. gegužės 12 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2021 m. birželio 3 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų(1), ypač į jo 85 straipsnio 2 dalį ir 82 straipsnio 6 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 6 dalį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,
– atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2021 m. birželio 8 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,
A. kadangi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu iki 2021 m. birželio 18 d. to reglamento 4 straipsnyje nustatyta tarpuskaitos prievolė netaikoma ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias investavimo riziką, tiesiogiai susijusią su pensijų sistemos įstaigų finansiniu mokumu, ir subjektams, įsteigtiems siekiant pensijų sistemos įstaigos įsipareigojimų neįvykdymo atveju teikti kompensacijas tokių pensijų sistemos įstaigų nariams; kadangi tas pereinamasis laikotarpis buvo nustatytas siekiant išvengti neigiamo išvestinių finansinių priemonių sutarčių centrinės tarpuskaitos poveikio būsimų pensininkų pensinėms išmokoms ir suteikti laiko parengti perspektyvius techninius sprendimus, kad pensijų sistemos įstaigos galėtų perkelti piniginį ir nepiniginį įkaitą kaip kintamąsias garantines įmokas;
B. kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 85 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą Komisija įgaliojama du kartus, kiekvieną kartą vieniems metams, pratęsti tą pereinamąjį laikotarpį, jei ji padaro išvadą, kad tokie perspektyvūs techniniai sprendimai dar neparengti ir kad neigiamas išvestinių finansinių priemonių sutarčių centrinės tarpuskaitos poveikis būsimų pensininkų pensinėms išmokoms išliko;
C. kadangi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) savo 2020 m. gruodžio mėn. ataskaitoje rekomendavo Komisijai pratęsti išimties galiojimą vieniems metams ir taip suteikti pagrindinėms sandorio šalims papildomo laiko savo prieigos modeliams patobulinti, kad jie taptų plačiau prieinami pensijų sistemos įstaigoms, ir kartu išvengti situacijos, kai tarpuskaitos prievolė pensijų sistemos įstaigoms būtų įvedama po COVID-19 rinkos dinamikos;
D. kadangi Komisija, atsižvelgdama į ESMA ataskaitą, laikosi nuomonės, kad pereinamąjį laikotarpį iš tiesų būtina metams pratęsti, kad numatomus sprendimus būtų galima gerai apgalvoti ir dar patobulinti;
E. kadangi dėl šios priežasties Komisija priėmė deleguotąjį reglamentą, kuriuo pereinamasis laikotarpis pratęsiamas iki 2022 m. birželio 18 d.;
F. kadangi šis deleguotasis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka, kad Sąjungos pensijų sistemos įstaigoms būtų užtikrintas tikrumas, kurio joms reikia dėl centrinės tarpuskaitos išimties;
1. pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.
Muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės nustatymas ***II
122k
43k
2021 m. birželio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą (07234/1/2021 – C9-0196/2021 – 2018/0258(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (07234/1/2021 – C9-0196/2021),
– atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į savo per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0474),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9-0196/2021),
1. pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;
2. pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;
3. paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;
4. paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
2021 m. birželio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo įsteigiamas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 (06980/2/2021 – C9-0195/2021 – 2018/0206(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (06980/2/2021 – C9-0195/2021),
– atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0382) per pirmąjį svarstymą,
– atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą (COM(2020)0447),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9-0197/2021),
1. pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;
2. atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;
3. pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;
4. paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;
5. paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
6. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
Komisijos pareiškimas dėl ESF+ investicijų į kovą su vaikų skurdu
2019 m. ES buvo 18 mln. vaikų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis; kai kuriose valstybėse narėse tokių vaikų buvo labai daug. COVID-19 protrūkis ir jo socialiniai bei ekonominiai padariniai padidino nelygybę bei skurdą ir padarė didesnį poveikį būtent jiems. Vaikų skurdas yra paplitęs visose valstybėse narėse ir tebėra didesnis nei darbingo amžiaus suaugusiųjų.
Todėl Komisija palankiai vertina subalansuotą susitarimą, pagal kurį ESF+ tampa viena svarbiausių priemonių vaikų skurdo problemai spręsti. Susitarime pripažįstama, kad reikia skubiai investuoti į vaikus visose valstybėse narėse.
2021 m. kovo 24 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos vaiko garantijos sukūrimo, kad šią problemą būtų galima spręsti struktūriškai. Programuodama ESF+ Komisija visomis išgalėmis sieks užtikrinti, kad valstybės narės skirtų tinkamą ESF+ finansavimą ir taip prisidėtų prie Europos vaiko garantijų sistemos įgyvendinimo. Be to, ji skatins valstybes nares taip pat naudoti kitas ES finansavimo priemones ir turimus nacionalinius išteklius tinkamoms investicijoms šioje srityje remti.
Komisijos pareiškimas dėl ESF+ investicijų į jaunimo užimtumą
Komisija pabrėžia, kad po COVID-19 protrūkio jaunimas neproporcingai nukentėjo nuo socialinės ir ekonominės krizės. Nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. jaunimo nedarbas ES padidėjo 3 procentiniais punktais ir bedarbių jaunuolių skaičius pasiekė daugiau kaip 3,1 mln. Komisija taip pat primena, kad jaunimo nedarbas nuolat gerokai viršija suaugusiųjų nedarbą – naujausiais duomenimis, skirtumas viršijo 10 procentinių punktų (17,8 %, palyginti su 6,6 % 2020 m. gruodžio mėn.).
Komisija palankiai vertina teisėkūros institucijų pasiektą susitarimą, kuriuo pripažįstama, kad su šiuo iššūkiu susiduria visos valstybės narės. ESF+ yra svarbiausia ES finansavimo priemonė įgyvendinti neseniai priimtai sustiprintai Jaunimo garantijų iniciatyvai ir kitoms atitinkamoms priemonėms pagal Jaunimo užimtumo rėmimo iniciatyvą.
Programuodama ESF+ Komisija visomis išgalėmis sieks užtikrinti, kad valstybės narės skirtų tinkamą ESF+ finansavimą ir taip prisidėtų prie Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo. Be to, ji skatins valstybes nares naudoti ir kitas ES finansavimo priemones bei turimus nacionalinius išteklius tinkamoms investicijoms šioje srityje remti.