2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sąveikiųjų skiepijimo, tyrimo rezultatų ir persirgimo liga pažymėjimų išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistemos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu (skaitmeninis žaliasis pažymėjimas) (COM(2021)0130 – C9-0104/2021 – 2021/0068(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0130),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0104/2021),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2021 m. gegužės 21 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 163 straipsnius,
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);
2. atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;
3. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. birželio 9 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/... dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistemos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas asmenims laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/953.)
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
Komisijos pareiškimas
Komisija pritaria tam, kad nebrangios ir prieinamos COVID-19 vakcinos ir SARS-CoV-2 infekcijos testai yra itin svarbūs kovojant su COVID-19 pandemija. Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (ES) 2021/953 ir (ES) 2021/954 paskiepyti bus ne visi gyventojai, galimybė naudotis nebrangiais ir plačiai prieinamais testais yra svarbi siekiant palengvinti laisvą judėjimą ir judumą Europoje.
Siekdama paremti valstybių narių tyrimų pajėgumus, Komisija jau sutelkė lėšas pagal skubios paramos priemonę greitiesiems antigenų testams įsigyti ir pradėjo daugiau kaip pusės milijardo greitųjų antigenų testų bendrus viešuosius pirkimus. Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus federacija, gaudama finansavimą iš Skubios paramos priemonės lėšų, taip pat remia valstybes nares, kad jos padidintų tyrimų pajėgumus.
Siekdama toliau remti galimybę atlikti nebrangius testus, visų pirma asmenims, kurie kasdien kerta sieną arba dažnai vyksta į darbą ar mokyklą, lanko artimus giminaičius, kreipiasi dėl medicininės priežiūros arba rūpinasi artimaisiais, Komisija įsipareigoja pagal skubios paramos priemonę sutelkti papildomų 100 mln. EUR lėšų SARS-CoV-2 infekcijos testams, kurie pagal Reglamentą (ES) 2021/953 suteikia teisę išduoti testo pažymėjimą, įsigyti. Prireikus galėtų būti sutelkta daugiau lėšų papildomai prie šios 100 mln. EUR sumos, jei tam pritars biudžeto valdymo institucija.
2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sąveikiųjų skiepijimo, tyrimo rezultatų ir persirgimo liga pažymėjimų, skirtų trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai esantiems arba teisėtai gyvenantiems valstybių narių teritorijose, išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo COVID-19 pandemijos metu sistemos (skaitmeninis žaliasis pažymėjimas) (COM(2021)0140 – C9-0100/2021 – 2021/0071(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0140),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 77 straipsnio 2 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0100/2021),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2021 m. gegužės 21 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 163 straipsnius,
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(1);
2. atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;
3. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. birželio 9 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/... dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo), skirtų trečiųjų valstybių piliečiams, teisėtai esantiems arba gyvenantiems valstybių narių teritorijose, išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo COVID-19 pandemijos metu sistemos
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/954.)
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
Komisijos pareiškimas
Komisija pritaria tam, kad nebrangios ir prieinamos COVID-19 vakcinos ir SARS-CoV-2 infekcijos testai yra itin svarbūs kovojant su COVID-19 pandemija. Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (ES) 2021/953 ir (ES) 2021/954 paskiepyti bus ne visi gyventojai, galimybė naudotis nebrangiais ir plačiai prieinamais testais yra svarbi siekiant palengvinti laisvą judėjimą ir judumą Europoje.
Siekdama paremti valstybių narių tyrimų pajėgumus, Komisija jau sutelkė lėšas pagal skubios paramos priemonę greitiesiems antigenų testams įsigyti ir pradėjo daugiau kaip pusės milijardo greitųjų antigenų testų bendrus viešuosius pirkimus. Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus federacija, gaudama finansavimą iš Skubios paramos priemonės lėšų, taip pat remia valstybes nares, kad jos padidintų tyrimų pajėgumus.
Siekdama toliau remti galimybę atlikti nebrangius testus, visų pirma asmenims, kurie kasdien kerta sieną arba dažnai vyksta į darbą ar mokyklą, lanko artimus giminaičius, kreipiasi dėl medicininės priežiūros arba rūpinasi artimaisiais, Komisija įsipareigoja pagal skubios paramos priemonę sutelkti papildomų 100 mln. EUR lėšų SARS-CoV-2 infekcijos testams, kurie pagal Reglamentą (ES) 2021/953 suteikia teisę išduoti testo pažymėjimą, įsigyti. Prireikus galėtų būti sutelkta daugiau lėšų papildomai prie šios 100 mln. EUR sumos, jei tam pritars biudžeto valdymo institucija.
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 101–109 straipsnius,
– atsižvelgdamas į atitinkamas Komisijos taisykles, gaires, rezoliucijas, viešas konsultacijas, komunikatus ir atitinkamus dokumentus konkurencijos klausimais,
– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 9 d. Komisijos 2019 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2020)0302) ir prie jos pridėtą tą pačią dieną paskelbtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą,
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(1),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. balandžio 4 d., 2020 m. gegužės 13 d. ir 2020 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatus dėl laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistemos ir jos pakeitimų(2),
– atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. rugsėjo 21 d. komunikatą dėl tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema po 2021 m., gairių (C(2020)6400),
– atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. birželio 17 d. baltąją knygą dėl sąlygų, susijusių su užsienio subsidijomis, suvienodinimo (COM(2020)0253),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimą leisti bendrovei „Google“ laikantis tam tikrų sąlygų įsigyti bendrovę „Fitbit“,
– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą 24/2020: „Komisijos ES susijungimų kontrolė ir antimonopolinės procedūros: reikia vykdyti platesnio masto rinkos priežiūrą“(3),
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimą apie Sąjungos padėtį,
– atsižvelgdamas į tuomet paskirtosios Komisijos narės Margrethe Vestager raštu ir žodžiu pateiktus atsakymus per Europos Parlamento 2019 m. spalio 8 d. surengtą klausymą,
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 23 d. Europos konkurencijos tinklo (EKT) bendrą pareiškimą dėl konkurencijos teisės taikymo per COVID-19 krizę(4),
– atsižvelgdamas į Komisijos aukšto lygio ekspertų 2019 m. balandžio 4 d. ataskaitą „Skaitmeninio amžiaus konkurencijos politika“(5),
– atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 22 d. Tarybos išvadas dėl darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir konkurencingumo,
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 1 ir 2 d. specialiojo Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 2 d. Komisijos oficialų įspėjimą suinteresuotiesiems subjektams dėl Jungtinės Karalystės išstojimo ir ES taisyklių konkurencijos srityje ir į 2021 m. sausio 18 d. oficialų įspėjimą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo ir ES taisyklių valstybės pagalbos srityje,
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento Ekonomikos, mokslo politikos ir gyvenimo kokybės teminio skyriaus tyrimą „Valstybės pagalbos poveikis konkurencijai ir konkurencingumui per COVID-19 pandemiją: pirmieji vertinimai“,
– atsižvelgdamas į JAV Atstovų Rūmų Teismų komiteto Antimonopolinio pakomitečio 2020 m. spalio 6 d. ataskaitą „Konkurencijos skaitmeninėje rinkoje tyrimas: daugumos tarnybos ataskaita ir rekomendacijos“(6),
– atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 19 d. Jungtinės Karalystės konkurencijos ir rinkų institucijos mokslinių tyrimų dokumentą „Algoritmai: kaip jie gali sumažinti konkurenciją ir pakenkti vartotojams“ (angl. „Algorithms: How they can reduce competition and harm consumers“),
– atsižvelgdamas į ES 2030 m. tikslą dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį 2020 m. gruodžio mėn. patvirtino ES vadovai,
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0168/2021),
A. kadangi vartotojams konkurencingos rinkos yra naudingos, visų pirma kai jos lemia mažesnes kainas ir platesnį kokybiškų gaminių pasirinkimą; kadangi ES konkurencijos politika formuojama taip, kad būtų išlaikoma atviros rinkos ekonomika su laisva, sąžininga ir veiksminga konkurencija, skatinant veiksmingą išteklių paskirstymą ir inovacijas ir sykiu daug dėmesio skiriant MVĮ poreikiams ir vienodų sąlygų sudarymui visų ES piliečių naudai; kadangi šis pagrindinis tikslas tebėra toks pat svarbus ir krizės sąlygomis;
B. kadangi Komisija skubiai reagavo į COVID-19 protrūkio sukeltą krizę priimdama specialias laikinas konkurencijos taisykles, kurios reikalingos siekiant pašalinti didelius Europos ekonomikos sutrikimus;
C. kadangi išimtinėmis ir laikinomis priemonėmis, kurios taikomos reaguojant į pandemiją, neturėtų būti dangstomas nekonkurencingas elgesys ir jomis neturėtų naudotis jau prieš tai buvusios prastos finansinės būklės įmonės, kad gautų papildomos paramos neturėdamos būtinų ir veiksmingų restruktūrizavimo planų;
D. kadangi visa valstybės pagalba turėtų būti formuojama ir skiriama ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriais atsakingu būdu; kadangi ilguoju laikotarpiu konkurencijos politikos priemonėmis turėtų būti veiksmingai sprendžiamos socialinės, skaitmeninės ir aplinkos problemos visapusiškai vadovaujantis Europos žaliajame kurse išdėstytais prioritetais ir Paryžiaus susitarimo tikslais;
E. kadangi protingas Sąjungos konkurencijos taisyklių ir jos pramonės, skaitmeninės, aplinkos, socialinės ir tarptautinės prekybos politikos derinimas yra būtinas tam, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visuose sektoriuose, sustiprintos atsparios vertės grandinės ir skatinamas darbo vietų kūrimas bei pasaulinis konkurencingumas, tokiu būdu prisidedant prie MVĮ palankios prekybos aplinkos;
F. kadangi nesąžininga valstybių narių konkurencija yra kliūtis tinkamam vidaus rinkos veikimui;
G. kadangi šiuo metu Komisija atlieka bendrą konkurencijos politikos vykdymo užtikrinimo veiksmingumo peržiūrą, įskaitant antimonopolinius reglamentus, daugelį valstybės pagalbos taisyklių ir gairių, įmonių susijungimų kontrolės taisyklių vertinimą ir Pranešimo dėl rinkos apibrėžties peržiūrą;
H. kadangi ekonominis boikotas, taikomas produktams iš tam tikrų ES geografinių vietovių, yra šiurkštus konkurencijos taisyklių pažeidimas ir šis klausimas turėtų būti veiksmingai sprendžiamas;
I. kadangi didėjant iššūkiams konkuruojant su smarkiai subsidijuojama didžiule ekonomika, kokia yra Kinijos ekonomika, būtinos priemonės ES įmonėms, susiduriančioms su konkurencija už ES ribų, sustiprinti;
J. kadangi atvira rinkos struktūra prekybos ir leidimų išdavimo srityje, sudaranti galimybes tikrai rinkos infrastruktūrų konkurencijai, yra labai svarbi ES kapitalo rinkų išsaugojimui ir jų atsparumo stiprinimui, rinkos inovacijų skatinimui ir atitinkamai geresnių rezultatų pensininkams, įmonėms ir investuotojams užtikrinimui; kadangi poreikis užtikrinti atvirą rinkos struktūrą turi būti suderintas su finansinio stabilumo aspektais;
K. kadangi daugumos vartotojų vartai į internetą yra riboti dėl stulbinamai nedidelio skaitmeninių ekosistemų ir interneto platformų kiekio; kadangi COVID-19 pandemija paspartino skaitmeninimo tempą tuo iškeldama naujų iššūkių konkurencijos politikos veiksmingumui, visų pirma antimonopolinių taisyklių srityje, kur iki šiol ex ante intervencijos nebuvo leidžiamos;
L. kadangi su duomenimis susiję skandalai, tyrimai ir įrodymai parodė, kaip asmens duomenys renkami ir saugomi dažnai taikant perteklinius būdus, taip pat kaip platformos juos naudoja ir parduoda trečiosioms šalims ir kaip dominuojančioje padėtyje esantys technologijų operatoriai ir platformos sistemingai seka vartotojus internete;
M. kadangi kai kurios įmonės, turinčios dvigubą – platformos ir paslaugų teikėjo – statusą, piktnaudžiauja savo padėtimi konkurentams nustatydamos nesąžiningas taisykles ir sąlygas;
N. kadangi analitikai prognozuoja(7), jog bendrovės „Amazon“, „Facebook“ ir „Alphabet Inc.“ („Google“) 2021 m. kartu gaus 61 proc. visų skaitmeninių reklamų užsakymų, t. y. padvigubins savo rinkos dalį, palyginti su 2015 m.; kadangi bendrovės „Facebook“ ir „Alphabet Inc.“ („Google“) atitinkamai uždirba 98,53 proc. ir 83,3 proc. savo pajamų iš skaitmeninės reklamos(8);
O. kadangi konkurencijos institucijų skirtos baudos dažnai neturėjo atgrasomojo poveikio didelėms technologijų bendrovėms, nes jos tai telaiko verslo veiklos sąnaudomis;
P. kadangi antimonopolinės priemonės turėtų būti pritaikytos prie naujų greitai besikeičiančių skaitmeninių ir technologijų rinkų realijų;
Q. kadangi siekiant užtikrinti, kad visos finansinių paslaugų ir technologijų įmonės galėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis, joms reikia sudaryti vienodas sąlygas laikantis principo „tokia pati rizika, tokia pati veikla, toks pats reglamentavimas“;
R. kadangi algoritmai gali labai padidinti efektyvumą ir sudaro galimybes įmonėms teikti savo vartotojams geresnius produktus ir paslaugas; tačiau kadangi sąmoningas ar nesąmoningas netinkamas algoritmų taikymas gali būti žalingas vartotojams ir konkurencijai;
S. kadangi ES konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklės turėtų būti suderintos su Europos žaliojo kurso, ES skaitmeninės strategijos, Europos socialinių teisių ramsčio ir JT darnaus vystymosi tikslais ir prisidėti jų siekiant; kadangi ES valstybės pagalbos atvejai vargu ar susiję su tokiais bendrais ES politikos tikslais;
Bendrosios aplinkybės
1. pabrėžia, kad konkurencijos politika, kuria siekiama užtikrinti vienodas sąlygas visuose sektoriuose, skatinti inovacijas ir suteikti didesnį ir kokybiškesnį pasirinkimą vartotojams, yra būtina, kad būtų garantuotas tinkamas bendrosios rinkos veikimas;
2. reiškia susirūpinimą dėl didėjančios pramonės koncentracijos Europoje; šiuo atžvilgiu pastebi, kad 2001–2012 m. laikotarpiu 10 Europos valstybių vidutinio pramonės sektoriaus pardavimai 10 proc. didžiausių pramonės įmonių segmente padidėjo 2–3 proc.; įspėja, kad šis padidėjimas pastebimas ir gamybos, ir nefinansinių paslaugų srityje, ir kad jo neskatina aktyviai skaitmeninius sprendimus taikantys sektoriai; pažymi, kad dėl didėjančios pramonės koncentracijos įmonės gali taikyti didesnius antkainius ir atitinkamai gauti didesnį pelną, o dėl to nukenčia Europos vartotojai;
3. mano, kad Europos įmonėms, veikiančioms vidaus rinkoje ir tarptautiniu lygmeniu, ypač MVĮ, labai svarbu, kad ES konkurencijos taisyklių įgyvendinimą griežtai ir nešališkai užtikrintų nepriklausomos konkurencijos institucijos, ir tai galėtų svariai prisidėti prie pagrindinių politinių prioritetų, kaip antai stipresnės ir teisingesnės vidaus rinkos, sujungtos bendrosios skaitmeninės rinkos, Sąjungos konkurencingumo pasauliniu mastu, kovos su socialine nelygybe ir klimato krize, taip pat prie Europos vertybių, susijusių su aplinkos standartais, socialiniais reikalais, klimato politika ir vartotojų apsauga; vis dėlto pabrėžia pakankamo lankstumo svarbą krizės sąlygomis;
4. palankiai vertina konsultacijas dėl konkurencijos teisės ir Europos žaliojo kurso, nes tai yra žingsnis didesnio politinio nuoseklumo link; ragina Komisiją pateikti išsamų į ateitį orientuotą veiksmų planą, kaip reikėtų persvarstyti konkurencijos ir valstybės pagalbos taisykles;
5. mano, kad vienodų sąlygų užtikrinimas įmonėms bendrojoje ir pasaulio rinkose, kas yra labai svarbu visų pirma MVĮ ir kuriant deramas ir tvarias darbo vietas Europos Sąjungoje ir už jos ribų, taip pat priklauso nuo to, kaip ryžtingai ir veiksmingai kovojama su socialiniu, aplinkos ir fiskaliniu dempingu; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų sukurtas teisinis ES privalomos išsamaus patikrinimo žmogaus teisių ir aplinkosaugos aspektu priemonės pagrindas;
6. pabrėžia, kad dėl agresyvios tarptautinių įmonių mokesčių praktikos, žalingos mokesčių praktikos ir didelėms įmonėms taikomų mokesčių lengvatų gali būti stabdomos inovacijos ir kenkiama rinkų konkurencingumui, ypač kai tai susiję su MVĮ, kurios yra Europos ekonomikos pagrindas;
7. pabrėžia EKT svarbą remiant nacionalinių konkurencijos institucijų (NKI) ir Komisijos bendradarbiavimą siekiant skatinti sąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje stiprinant gerosios patirties taikymą ir dalijimąsi ja;
8. ragina vykdyti struktūrinį dialogą su už konkurenciją atsakingu vykdomuoju Komisijos pirmininko pavaduotoju, o Komisiją ragina toliau stengtis išlaikyti glaudų bendradarbiavimą su kompetentingo Parlamento komiteto nariais; mano, kad Komisijos metinė konkurencijos politikos ataskaita yra būtina demokratinės kontrolės priemonė; primena, kad pastaraisiais metais Parlamentas, vykdydamas įprastą teisėkūros procedūrą, dalyvavo formuojant konkurencijos taisyklių sistemą; primygtinai reikalauja, kad formuojant konkurencijos taisyklių sistemą Parlamentas turėtų bendro sprendimo įgaliojimus;
9. prašo Komisijos naudoti savo tarpininkavimo įgaliojimus siekiant pabrėžti vyriausybių taikomų kainų kontrolės priemonių pavojų, įskaitant pavojų, susijusį su informacijos apie kainas iškraipymu, kuris gali paskatinti gamybą ir sumažinti paskatas esant prekių trūkumui į rinką ateiti naujiems dalyviams;
10. susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Komisijos vertinimu, kai kurios valstybės narės veiksmingai neįgyvendino Direktyvos dėl sąžiningų sąlygų vartotojų sutartyse(9), o tai turėjo didžiulį neigiamą poveikį vartotojams ir sąžiningai konkurencijai; ragina Komisiją tikrinti nustatytas nesąžiningas sąlygas ir praktiką (visų pirma bankininkystės sektoriaus) vartotojų sutartyse, ir naudojant visas turimas priemones užtikrinti veiksmingą ir greitą šios direktyvos įgyvendinimą;
11. pripažįsta, kad Europos Komisijos Konkurencijos generaliniam direktoratui (COMP GD) turėtų būti skiriami ištekliai, atitinkantys jo darbo krūvį ir užduočių įvairovę; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti specifines žinias skaitmeniniais klausimais ir internetinių platformų praktikos išmanymą, pasitelkiant elgsenos ekonomistus, algoritmų specialistus, inžinierius ir duomenų mokslininkus; ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie išteklių paskirstymą valstybės pagalbos kontrolės, susijungimų kontrolės ir antimonopolinių priemonių srityse;
Atsako į COVID-19 politikos priemonės
12. palankiai vertina tai, kad patvirtinta laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema ir jos pratęstam ir išplėstam taikymui reikalingi pakeitimai, priimti reaguojant į nenumatytus įvykius, susijusius su COVID-19 krize, kad valstybės narės galėtų remti įmones pandemijos metu; pritaria tam, kad išimtinės priemonės būtų naudojamos tol, kol jos pateisinamos dėl epidemiologinės padėties, bet pabrėžia, kad ši sistema yra laikina priemonė; pabrėžia, kad veiksmingos konkurencijos atkūrimas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad ekonomikos atsigavimas būtų greitas ir nuoseklus; pabrėžia, kad ekonomikai atsigaunant paramos priemonės turėtų būti taikomos tikslingiau; pabrėžia, kad tarp valstybių narių esama didelių skirtumų jų turimos fiskalinės erdvės, reikalingos valstybės pagalbai teikti, aspektu;
13. palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl laikinosios su įmonių bendradarbiavimu reaguojant į kritines situacijas, susidarančias dėl dabartinio COVID-19 protrūkio, susijusių antimonopolinių klausimų vertinimo sistemos; laikosi nuomonės, kad teikiant gaires ir pagalbą dėl antimonopolinių taisyklių taikymo palengvinamas bendradarbiavimas, reikalingas įveikiant COVID-19 krizę, taigi, jis naudingas vartotojams;
14. pažymi, kad laikinoji sistema apima tam tikras sąlygas dėl tam tikrų valstybės pagalbos priemonių tipų, pvz., rekapitalizavimo; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tokias sąlygas, kaip draudimas paskirstyti dividendus, mokėti premijas ir atpirkti akcijas; tačiau apgailestauja, kad šios sąlygos nebuvo taikomos kitoms valstybės pagalbos priemonėms; ragina Komisiją nustatyti tokias sąlygas visoms valstybės pagalbos priemonėms pagal laikinąją sistemą, įskaitant visų pirma rekapitalizavimo priemones, kurias valstybės narės turėtų taikyti tik kraštutiniu atveju, nes jos gali daryti didelį iškraipomąjį poveikį vidaus rinkai;
15. tvirtai remia veiksmingas priemones, kuriomis siekiama spręsti COVID-19 vakcinų trūkumo problemą, visų pirma mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, ir todėl remia Komisijos ir valstybių narių pastangas paraginti ES nepriklausančias valstybes panaikinti galiojančius eksporto draudimus ir dovanoti daugiau vakcinų, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares dar labiau didinti pastangas remiant technologijų perdavimą ir savanorišką licencijų intelektinės nuosavybės teisėms išdavimą, kai tai susiję su pasaulio gyventojų gydymu nuo endeminių ar pandeminių infekcinių ligų;
16. pabrėžia, kad Komisijos veiksmai, kuriais siekiama pašalinti monopolio sąlygas ir dominuojančias pozicijas ir riboti viešąjį finansavimą įmonėms, kurios galėtų lemti tokias sąlygas, neišsprendžia problemos dėl sisteminių ir struktūrinių sunkumų, kurie turi poveikio Europos salų teritorijose ir atokiausiuose regionuose įsteigtų ir iš jų veikiančių įmonių konkurencingumui;
17. pabrėžia politikos suderinamumo svarbą ir tai, kad bet kokia pagalba turi būti skiriama tik toms įmonėms, kurios dėl pandemijos patyrė tiesioginių finansinių nuostolių; taip pat primygtinai ragina, kad mokesčių rojuose už ES ribų mokesčių vengimo tikslais įsisteigusioms įmonėms būtų uždrausta naudotis valstybės pagalbos ar finansinės paramos priemonėmis, jeigu jos neįsipareigoja pakeisti savo elgesio;
18. ragina Komisiją ir valstybes nares priimti tikslingesnės valstybės pagalbos po COVID-19 gaires, siekiant paskatinti konkurencingumą ir išsaugoti užimtumą; laikosi nuomonės, kad tose gairėse turėtų būti pasiūlytos priemonės, kaip išspręsti rinkos susiskaidymo ir iškraipymų, atsirandančių dėl nevienodų sąlygų, problemą, valstybės pagalbos poveikio vidaus rinkai analizė ir aiškios gairės, kaip galima geriausiai pasinaudoti konkurencijos politikos priemonėmis atsigavimui paskatinti; taip pat ragina Komisiją integruoti pramonės, skaitmenines ir žaliąsias strategijas nustatant būsimos valstybės pagalbos sąlygas;
19. primena, kad reikia teikti pirmenybę griežto ir nešališko valstybės pagalbos teikimo taisyklių laikymosi užtikrinimui, be kita ko, sprendžiant bankų krizių problemas ateityje; ragina Komisiją skubiai išnagrinėti valstybės pagalbos taisyklių likvidavimo pagalbos srityje ir pertvarkymo tvarkos pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą(10) (BGPD) neatitikimus ir atliekant krizių valdymo sistemos peržiūrą persvarstyti savo 2013 m. liepos 30 d. Bankų komunikatą(11), be kita ko, turint omenyje pastaruosius atvejus, atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti mokesčių mokėtojus ir santaupų turinčius asmenis nuo bankų gelbėjimo naštos;
20. pažymi, kad ES konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklės neturėtų būti vertinamos atskirai nuo pinigų, prekybos ir fiskalinės politikos; kviečia apgalvoti galimus konkurencijos iškraipymus dėl Europos Centrinio Banko vykdomo įmonių obligacijų pirkimo; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į valstybės pagalbos atrankumo sąvoką ir į Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį, kurioje minimas vadinamasis lojalumo principas;
21. ragina Komisiją užtikrinti ir stebėti tinkamą įvairių ES finansavimo priemonių naudojimą ir paskirstymą reaguojant į COVID-19 krizę, be kita ko, pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę įgyvendinant valstybių narių nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus (NEGADP), kurie turi atitikti ES konkurencijos ir valstybės pagalbos taisykles, neiškraipyti konkurencijos ir turi būti vienodai taikomi visoms įmonėms, ypač svarbiausiuose sektoriuose, pavyzdžiui, telekomunikacijų, energetikos ir transporto; primygtinai ragina Komisiją prižiūrėti visus tokius galimus konkurencijos iškraipymus; pabrėžia, kad valstybės pagalba neturėtų būti skiriama įmonėms, kurios buvo neefektyvios ir struktūriškai nuostolingos jau prieš COVID-19 krizę, taip pat kad nebūtų skatinamas monopolinių struktūrų formavimasis;
Pasaulinis aspektas
22. akcentuoja vis intensyvesnio struktūrinio pasaulinio dialogo ir bendradarbiavimo dėl konkurencijos politikos vykdymo užtikrinimo bei bendro požiūrio į sąžiningą konkurenciją keitimo svarbą;
23. palankiai vertina tai, kad Komisija ir NKI aktyviai dalyvauja Tarptautinio konkurencijos tinklo veikloje ir primygtinai ragina labiau įtraukti Parlamentą į susijusių EKT bei EBPO darbo ir ekspertų grupių veiklą;
24. remia Komisijos strategiją, kuria siekiama pašalinti neigiamą poveikį, atsirandantį dėl neteisėto ES nepriklausančių valstybių vienašališkų sankcijų eksteritorialaus taikymo ES veiklos vykdytojams; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina 2021 m. sausio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“ (COM(2021)0032);
25. pabrėžia, kad specialūs bendradarbiavimo susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis konkurencijos politikos srityje gali reikšmingai prisidėti prie konkurencijos politikos veiksmingumo, ir ragina Komisiją sudaryti daugiau tokių specialių konkurencijos susitarimų, kad konkurencijos institucijos galėtų veiksmingiau keistis informacija; taip pat primena, kad valstybės pagalbos, viešojo pirkimo ir investicijų politikos požiūriu ES privalo užtikrinti vienodas sąlygas ir abipusiškumą su savo tarptautiniais partneriais; ragina Komisiją sustiprinti valstybės pagalbos skyrius būsimuose laisvosios prekybos susitarimuose;
26. ragina Komisiją daug dėmesio skirti užsienyje įsisteigusių valstybės valdomų įmonių, gaunančių iš savo šalių vyriausybių paramą ir subsidijas, teikiamas tokiais būdais, kuriuos pagal ES bendrosios rinkos taisykles taikyti ES įmonėms draudžiama, vaidmeniui; reiškia susirūpinimą dėl valstybės finansuojamos konkurencijos iškraipymo, kurią lemia užsienio šalių įmonės, įsigyjančios Europos įmones, ypač veikiančias naujoviškų arba strateginių technologijų srityje, besilaikančias Europos žaliojo kurso ir susilpnėjusias dėl COVID-19 pandemijos;
27. kaip pirmą žingsnį palankiai vertina įsigaliojusį Reglamentą (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema(12), taip pat Komisijos Baltąją knygą dėl sąlygų, susijusių su užsienio subsidijomis, suvienodinimo; pastebi nuolatinį Europos įmonių patiriamą užsienio subjektų spaudimą dėl perėmimo ir įspėja, kad reikia skubiai imtis veiksmų; todėl laukia Komisijos rengiamo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo bus siekiama panaikinti iškreipiamąjį užsienio subsidijų poveikį vidaus rinkai;
28. mano, kad Sąjungos įmonės turėtų turėti galimybę vienodomis sąlygomis konkuruoti pasaulinėse rinkose; todėl ragina Komisiją pritaikyti savo konkurencijos ir valstybės pagalbos politiką, kad būtų galima paskatinti reikšmingą pramonės plėtrą; pabrėžia, kad išmani pramonės politika gali padėti perskirstyti išteklius tam tikriems sektoriams neiškraipant konkurencijos ir atitinkamai padėti pagrindą atspariai ir tvariai ekonomikai ilguoju laikotarpiu; laikosi nuomonės, kad Sąjungai ir valstybėms narėms reikia stiprinti tikslingos ES politikos, tikslingų investicijų ir konkurencijos politikos sąveiką, kad būtų skatinamas užimtumas ir atsparios vertės grandinės, siekiant užtikrinti ES savarankiškumą tam tikruose strateginiuose sektoriuose, sykiu išsaugant atvirą ekonomiką;
29. ragina Europos pramonės įmones sustiprinti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas gamintojams ES viduje ir už jos ribų, pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus, be kita ko, pereiti prie mažaanglių gamybos modelių, ir remti ES pramonės įmonių konkurencingumą už ES ribų esančių konkurentų, kurių gamybos procesams netaikomi tokie pat kriterijai, kokie yra nustatyti ES lygmeniu, atžvilgiu; taip pat ragina Komisiją šiomis aplinkybėmis apsvarstyti galimybę padidinti pagalbą moksliniams tyrimams ir inovacijoms, taip pat technologijoms, turinčioms teigiamą išorinį poveikį aplinkai arba bendrai energetikos sistemai;
30. kviečia Komisiją nustatyti strateginės priklausomybės ryšius, visų pirma pažeidžiamose pramonės ekosistemose, ir pasiūlyti priemonių šiems priklausomybės ryšiams sumažinti, be kita ko, diversifikuojant gamybos ir tiekimo grandines, skatinant gamybą ir investicijas Europoje ir užtikrinant strateginių atsargų kaupimą; atsižvelgdamas į tai pažymi bendriems Europos interesams svarbių projektų svarbą investuojant į perversmines technologijas; ragina Komisiją, atsižvelgiant į būsimą bendriems Europos interesams svarbių projektų komunikato peržiūrą, toliau skatinti bendriems Europos interesams svarbius projektus, paaiškinti jų atrankos taisykles, persvarstyti ir supaprastinti kai kuriuos įgyvendinimo kriterijus ir reikalavimus ir apsvarstyti galimybę sudaryti palankesnes sąlygas bendram ES finansavimui, siekiant palengvinti partnerių iš mažesnių valstybių narių dalyvavimą ir užtikrinti, kad mažesniems pramonės mokslinių tyrimų projektams būtų lengviau gauti paramą;
31. pritaria išsamaus ES nepriklausančių valstybių įmonių patikrinimo dėl valstybės pagalbos taisyklės įtraukimui į ES konkurencijos taisykles, sykiu pabrėždamas, kad Sąjunga turėtų likti atvira tiesioginėms užsienio investicijoms, kurios vykdomos nepažeidžiant teisinės sistemos, laikantis Europos socialinių ir aplinkos standartų ir neiškraipant konkurencijos; atsižvelgdamas į tai primena savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms prieš nagrinėjant pasiūlymą dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo priimti sustiprintas prekybos apsaugos priemones, siekiant kovoti su nesąžiningos prekybos praktika ir visų pirma apsaugoti pramonės sektorių konkurencingumą; sykiu pabrėžia, kad sprendimai dėl konkurencijos politikos neturėtų būti naudojami kaip protekcionistinė priemonė, ir atsižvelgdamas į tai ragina atlikti ES valstybės pagalbos taisyklių šalutinio poveikio mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių konkurencingumui analizę;
32. susirūpinęs pažymi, kad, palyginti su kitais prekybos susitarimais, pvz., su Šveicarija, ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas yra silpnesnis; ypač apgailestauja dėl to, kad ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nėra numatytos visiškai vienodos sąlygos valstybės pagalbos ir konkurencijos aspektais; ragina ES ir Jungtinę Karalystę rasti bendrą sutarimą tolesniam bendradarbiavimui ir siekti sąžiningos konkurencijos ir vienodų sąlygų;
Konkurencijos politika skaitmeniniame amžiuje
33. palankiai vertina Komisijos pasiryžimą kovoti su platformų, kurios veikia kaip prieigos valdytojos, nesąžiningomis sąlygomis ir praktika, veikti ir šalinti neteisėtas kliūtis konkurencijai internete Europos bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; apgailestauja dėl lėtai (palyginti su sparčiai kintančiomis skaitmeninėmis rinkomis) vykdomų antimonopolinių tyrimų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad praėjus dešimčiai metų nuo tyrimo dėl „Google“ šališkos paieškos pradžios Komisija vis dar nėra jo baigusi; mano, kad skaitmeninėje ekonomikoje duomenų koncentracija vos keliose įmonėse lemia rinkos nepakankamumą, pernelyg didelį pelną ir naujų rinkos dalyvių blokavimą;
34. mano, kad, nors įdėta nemažai pastangų, su stambių technologijos įmonių per dideliu dominavimu rinkoje susijusioms problemoms spręsti nebuvo skirta pakankamai dėmesio ir kad tai reikia nedelsiant ištaisyti;
35. pripažįsta iššūkius, kurių kyla kuriant konkurencijos politiką ir užtikrinant jos įgyvendinimą, be kita ko, dėl tinklo poveikio, koncentracijos, duomenų kaupimo ir naudojimo nemokamose rinkose, kainodaros algoritmų, didžiųjų platformų struktūros ir intervencinių rinkos priemonių;
36. ragina Komisiją skirti deramą dėmesį ir atidžiai apsvarstyti struktūrines konkurencijos problemas, susijusias su veikiančių mokėjimo tinklų prieigos valdytojo padėtimi, kuri per COVID-19 pandemiją tik dar labiau sustiprėjo;
37. palankiai vertina Komisijos apeliacinį skundą dėl sprendimo bendrovės „Apple“ byloje(13); mano, kad, atsižvelgiant į naudingus mokestinius režimus, bendrovės „Apple“ byla dar kartą parodo, kad būtina nustatyti aiškias valstybės pagalbos taisykles;
38. pažymi, kad konkurencijos institucijų naudojamos tradicinės priemonės, pvz., galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje tyrimai, trunka labai ilgai, o tai yra problema sparčiai kintančiose skaitmeninėse rinkose; todėl palankiai vertina Komisijos vertinimą dėl naujų konkurencijos užtikrinimo priemonių poreikio sprendžiant struktūrines konkurencijos problemas skaitmeninėse rinkose, nes taikant galiojančias taisykles minėtų problemų neįmanoma efektyviai išspręsti, ir ragina Komisiją atidžiai prižiūrėti šias rinkas, kad būtų galima greitai ir veiksmingai nustatyti dideles problemas ir teisines spragas ir užkirsti joms kelią; pažymi, kad konkurencijos institucijų skirtos baudos dažnai neturi atgrasomojo poveikio didelėms technologijų bendrovėms, nes jos tai telaiko verslo veiklos sąnaudomis;
39. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Skaitmeninių rinkų akto (SRA), kuriuo būtų draudžiama platformoms teikti sau pačioms pirmenybę vykdant verslą (įskaitant privalomą susiejimą ir (arba) išankstinį įdiegimą) arba veikti verslo srityse, priklausomose nuo platformos ar su ja sąveikaujančiose, taip pat reikalauti, kad platformos užtikrintų savo paslaugų suderinamumą su konkuruojančiais tinklais, kad skirtingos platformos būtų funkciškai suderinamos, be kita ko, pagrindinių paslaugų, duomenų perkeliamumo ir kelių pardavėjų integravimo aspektais; ragina Komisiją ieškoti sprendimo atvejais, kai pasiūlytos taisomosios priemonės buvo akivaizdžiai neveiksmingos konkurencijai atkurti lyginamojo apsipirkimo rinkoje;
40. primena, kad duomenų suteikiami pranašumai, susiję su dalijimusi duomenimis ir jų pardavimu, taip pat paslaugos, nustatytos kaip numatytosios, kelia pavojų, kad tam tikros įmonės skaitmeninėse rinkose taps „prieigos valdytojomis“, ir tai būtina veiksmingai spręsti priėmus SRA; laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų turėti galimybę priversti prieigos valdytojos funkciją atliekančią platformą pakeisti tam tikrus numatytuosius nustatymus į veiksmingą ir objektyvią vartotojų pasirinkimą užtikrinančią architektūrą;
41. mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog baudos ir nustatytos elgesio taisomosios priemonės tam tikrais antimonopoliniais atvejais nedavė norimo efekto, siekiant atkurti konkurenciją skaitmeninėse rinkose būtų pageidautinas struktūrinis didžiųjų technologijų monopolijų atskyrimas; pabrėžia, kad tikslinės ir veiksmingos elgesio taisomosios priemonės yra laiko požiūriu veiksmingas sprendimas; siūlo įgyvendinti dalyvaujamąsias antimonopolines priemones, kad būtų skatinamas nuolatinis dialogas su visomis įmonėmis, padidėtų teisinis tikrumas, skaidrumas ir vartotojų apsauga, taip pat būtų užtikrintos veiksmingos taisomosios priemonės;
42. ragina Komisiją paspartinti procedūras, visų pirma taikant antimonopolines taisykles, ir procedūras sparčiai augančiose skaitmeninėse rinkose; prašo, kad ir tiriamos įmonės bendradarbiautų šiomis aplinkybėmis; smerkia kai kurių tiriamų įmonių taikomą dirbtinio vilkinimo praktiką joms sistemingai teikiant prašymus pratęsti terminus arba į reikalavimus pateikti informaciją atsakant labai vėlai, arba pateikiant neveiksmingus pasiūlymus dėl įsipareigojimų, kuriuos jos būtų linkusios prisiimti;
43. taip pat pastebi, kad, nors svarbu užtikrinti tinkamą procesą ir tiriamų įmonių teisę apsiginti, administracines procedūras būtina paspartinti ir padidinti jų veiksmingumą; pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią nepataisomam konkurencijos sunaikinimui reikia išnagrinėti galimybę sistemingiau naudoti konkrečias priemones, pvz., laikinąsias priemones, ir kitas struktūrines ir elgesio priemones; atsižvelgdamas į tai primena, kad EKT+ direktyvos priede(14) Komisija nurodė, kad laikinosios priemonės gali būti „viena svarbiausių priemonių, kuriomis konkurencijos institucijos galėtų užtikrinti, kad tyrimo metu nebūtų daroma žala konkurencijai“; apgailestauja ir yra susirūpinęs dėl to, kad per 20 metų šios laikinosios priemonės buvo panaudotos tik vieną kartą; ragina Komisiją persvarstyti Pranešimą dėl konkurencijos gynimo priemonių(15) atsižvelgiant į skaitmeninio sektoriaus pokyčius ir raidą per pastaruosius metus;
44. palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlymuose dėl skaitmeninių paslaugų akto ir skaitmeninių rinkų akto taikomas išskirtinis požiūris į visas skaitmenines paslaugas, labai didelės apimties skaitmenines paslaugas ir paslaugų valdytojus; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymu dėl SRA siekiama užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, remiant veiksmingą konkurenciją, vienodas sąlygas skaitmeninėse rinkose ir teisingą bei konkurencingą interneto platformų aplinką; apgailestauja dėl to, kad šių aktų projektuose nenumatyta tinkamų priemonių prieš reklamos tarpininkus; pažymi, kad pirmasis vykdymo užtikrinimo veiksmas pagal naująjį SRA reglamentą bus įmanomas tik po penkerių metų; todėl primygtinai ragina Komisiją užtikrinti antimonopolinių priemonių vykdymą naujose ir nagrinėjamose bylose, susijusiose su prieigos valdytojais skaitmeninėje aplinkoje;
45. pabrėžia, kad būsimame SRA turi būti numatyta tinkama vykdymo užtikrinimo sistema; mano, kad Komisijos priežiūros funkcijai turėtų būti skiriama pakankamai išteklių ir kad priežiūros procese turėtų dalyvauti visi subjektai, įskaitant NKI, nacionalines sektorių reguliavimo institucijas, Europos duomenų apsaugos valdybą, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną ir vartotojų organizacijas; pabrėžia, kad dėl taisomųjų priemonių nustatymo nereikėtų būti paliekama spręsti apkaltintai bendrovei, o jos turėtų būti nustatomos pagal griežtą atitikties mechanizmą;
46. mano, kad pasiūlymas dėl SRA yra konkurencijos taisykles papildanti priemonė, kuria siekiama užtikrinti sąžiningas ir konkurencingas skaitmenines rinkas; mano, kad pasiūlymu dėl skaitmeninių rinkų akto neturėtų būti trukdoma tinkamai vykdyti jau galiojančių konkurencijos teisės aktų, įskaitant nacionalinės teisės aktus, ir Komisijai neturėtų būti trukdoma visapusiškai naudoti turimas priemones konkurencijai užtikrinti; šiuo atžvilgiu primena apie neišspręstus klausimus dėl „Android“ sprendimo(16) ir nepakankamos konkurencijos internetinės paieškos srityje;
47. pažymi, kad „Google“ pasiūlytas taisomąsias priemones visos Europos rinkos dalyviai ir vartotojų organizacijos atmetė kaip neveiksmingas; ragina Komisiją iškelti antimonopolinį ieškinį bendrovei „Google“ dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi teikiant kitas specializuotas paieškos paslaugas, įskaitant paiešką vietoje;
48. ragina Komisiją visapusiškai naudotis savo konkurencijos politikos priemonėmis, kad būtų garantuotos teisingos vienodos sąlygos, ir imtis priemonių dėl galimo prieigos valdytojų poveikio, susijusio su galimybe naudotis pagrindinėmis įgalinančiomis dirbtinio intelekto ir duomenų technologijomis;
49. mano, kad Parlamentas turėtų aktyviai dalyvauti diskusijose dėl konkurencijos politikos, be kita ko, surengdamas viešąjį klausymą su bendrovių „Google“, „Amazon“, „Facebook“ ir „Apple“ (angl. GAFA) vykdomaisiais direktoriais dėl jų įmonių strategijos konkurencijos ir mokesčių praktikos srityse; apgailestauja, kad visi keturi vykdomieji direktoriai atsisakė dalyvauti tokiame klausyme; taip pat apgailestauja, kad Parlamentas neturi tinkamų mechanizmų ir negali teisiškai įpareigoti dalyvauti tokiuose renginiuose, ir tikisi, kad netrukus šis klausimas bus išspręstas;
50. pabrėžia skaidrumo registro svarbą siekiant užtikrinti lobizmo viešąją kontrolę, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo; ragina papildyti ES skaidrumo registrą informacija apie įmonių arba asociacijų finansavimą, kad suinteresuotieji subjektai negalėtų veikti kitų įmonių vardu to nenurodydami;
51. pabrėžia, kad svarbu padėti vartotojams ir naudotojams geriau kontroliuoti savo duomenis ir tapatybę ir prisiimti už juos atsakomybę, ir ragina užtikrinti aukšto lygio asmens duomenų apsaugą, kartu didinant skaitmeninių paslaugų skaidrumą ir atskaitomybę; primena, kad vartotojai neturi kito pasirinkimo, kaip tik duoti sutikimą, jeigu nori toliau naudotis kai kuriomis interneto platformų siūlomomis paslaugomis; todėl ragina sukurti privalomą dalijimosi duomenimis sistemą, kad vartotojai turėtų priemonių paprasčiau ir veiksmingiau teisėtai perimti savo duomenų nuosavybę ir juos valdyti;
52. ragina Komisiją persvarstyti bendrovių susijungimo ir įsigijimo taisykles asmens duomenų vertinimo aspektu; ragina Komisiją sprendžiant dėl skaitmeninių bendrovių susijungimų ir įsigijimų visapusiškai atsižvelgti į asmens duomenų turtą ir jį vertinti taip pat kaip bet kokį kitą tradicinį fizinį turtą; primygtinai ragina Komisiją vertinant skaitmeninius susijungimus laikytis platesnio požiūrio ir įvertinti duomenų konsolidavimo poveikį, įskaitant reklamos technologijas, kurios yra didelių technologijų įmonių verslo modelių pagrindas;
53. pažymi, kad įsigijus numatytus objektus su tam tikrais duomenų ištekliais, rinkoje gali susidaryti vertingų ir unikalių duomenų išteklių valdymo koncentracija ir atitinkamai susijungiančios šalys gali gauti geresnę duomenų prieigą nei jų konkurentai; pabrėžia, kad, siekiant pasinaudoti įtaka rinkoje, duomenų konsolidavimas per įmonių susijungimą gali sustiprinti įmonės dominuojančią padėtį arba sudaryti galimybę įsigyti kitą subjektą, ir kelia susirūpinimą, kad kartais taip atimama teisė naudotis turtu; todėl apgailestauja dėl Europos Komisijos sprendimo patvirtinti bendrovės „Google“ įvykdytą dėvimų fizinės sveikatos įrenginių bendrovės „Fitbit“ perėmimą; nerimauja dėl būsimo „FitBit“ naudotojų asmens duomenų, įskaitant su sveikata susijusius duomenis, kurie gali būti naudojami skaitmeninės reklamos tikslais, tvarkymo; siūlo duomenis apie asmens sveikatą vertinti kaip specialią asmens duomenų kategoriją, kaip nurodyta Bendrojo duomenų apsaugos reglamento(17) (BDAR) 9 straipsnyje; pažymi, kad bendrovės „Google“ pasiūlytų ir Komisijos patvirtintų taisomųjų priemonių nepakanka veiksmingai konkurencijai dėvimų ir skaitmeninių fizinės sveikatos įrenginių, kurie tampa vis svarbesni vartotojams, rinkoje užtikrinti;
54. pažymi, kad daugelyje specialių finansinių duomenų rinkų yra daug pardavėjų, tačiau, nors nė vienas iš jų neturi dominuojančios rinkos dalies, konkurencija yra labai maža; taip pat pažymi, kad kai kurie finansų rinkos duomenų pardavėjai, vykdantys duomenų agregavimą, galėtų veikti kaip prieigos valdytojai ir tokiu būdu kontroliuoti duomenų prieigą ir riboti naudojimo galimybes vartotojams; ragina Komisiją įvertinti tokius atvejus, kai įmonės įgyja prieigos valdytojų ar oligopolijų statusą, ir parengti priemones, kuriomis būtų atkurta konkurencija, sustiprintas kainų skaidrumas ir neleidžiama taikyti nesąžiningos bei nepagrįstos komercinės praktikos;
55. apgailestauja ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2014 m. bendrovė „Facebook“ įsigijo bendrovę „WhatsApp“; primena, kad perėmimo vertinimo proceso metu bendrovė „Facebook“ melavo Komisijai apie savo technines galimybes panaudoti „WhatsApp“ duomenis skaitmeninės reklamos tikslais; nurodo, kad „Facebook“ 2016 m. pradėjo naudoti „WhatsApp“ pokalbių metaduomenis reklamos tikslais; primena, kad 2017 m. Komisija skyrė bendrovei „Facebook“ baudą už tai, kad ji melavo per vertinimo procesą; primena, kad pagal SESV 105 straipsnį Komisija privalo pasiūlyti tinkamas priemones, kad nutrauktų SESV 101 ir 102 straipsniuose nurodytus pažeidimus; ragina Komisiją pateikti tinkamas priemones, kad sustabdytų „WhatsApp“ naudotojų duomenų naudojimą „Facebook“ reklamos tikslais;
56. ragina padidinti Sąjungos infrastruktūros ir veiklos atsparumo pajėgumus kritiškai svarbiuose skaitmeniniuose sektoriuose, be kita ko, skatinant sąžiningą konkurenciją ir remiant teisingus programinės įrangos licencijavimo principus Europos debesijos rinkose; mano, kad tvari konkurencija ir monopolinių struktūrų atsiradimo užkardymas rinkose yra būtina Europos skaitmeninės pertvarkos, ekonomikos atsigavimo ir konkurencingumo sąlyga;
57. ragina Komisiją persvarstyti ir priimti metodiką, naudojamą „piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi“ įvertinti, ir užtikrinti, kad „esminės infrastruktūros“ sąvoka atitiktų savo paskirtį ir skaitmeniniame amžiuje; ragina Komisiją papildyti dominavimo sąvoką priklausomybės ir santykinės rinkos dalyvių įtakos sąvokomis;
58. pažymi, kad finansinių paslaugų srityje susiformavo tam tikrų oligopolinių struktūrų ir kad kai kurios didelės technologijų įmonės tapo svarbiomis finansinių paslaugų rinkos dalyvėmis; ragina Komisiją stebėti ir tirti, kaip šių operatorių turimas konkurencinis pranašumas gali iškraipyti konkurenciją rinkoje ir pakenkti vartotojų interesams bei inovacijoms;
59. mano, kad privatumo ir asmens duomenų apsauga, nediskriminavimo principas, teisė į saviraiškos laisvę ir informacijos laisvė turi sudaryti sėkmingos ir tvarios ES skaitmeninių paslaugų politikos pagrindą;
Valstybės pagalbos kontrolė
60. pažymi, kad valstybės pagalbos politika yra neatskiriama konkurencijos politikos dalis ir kad valstybės pagalbos kontrolė atspindi būtinybę išlaikyti vienodas veiklos sąlygas visoms bendrojoje rinkoje veiklą vykdančioms įmonėms;
61. pakartoja, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugos tebėra būtinos daugelio bendruomenių Europoje išgyvenimui, visų pirma izoliuotuose, atokiuose ar periferiniuose Sąjungos regionuose; palankiai vertina Komisijos atviras konsultacijas dėl vyriausybės subsidijų būtinosioms paslaugoms; palankiai vertina neseniai priimtas naujas regioninės valstybės pagalbos gaires; primena, kad reikia parengti tikslingesnės valstybės pagalbos veiksmų planą, ypač visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms;
62. ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į valstybės pagalbos taisyklių taikymą ir susijusį vykdomą peržiūros procesą, pradėti teritorinį COVID-19 krizės socialinio ir ekonominio poveikio vertinimą; pažymi, kad šiomis aplinkybėmis ypatingą dėmesį reikėtų skirti poveikio ES salose ir atokiausiuose regionuose įsikūrusioms įmonėms analizei pagal SESV 174 ir 349 straipsnius;
63. ragina Komisiją atidžiai įvertinti sektorius, sudarančius daugelio kitų pramonės šakų pagrindą, ir Sąjungos tvarios socialinės ir ekonominės vertės grandinę; primena, kad reikia skatinti gamybos technologijas ir praktiką, kurios padėtų gerokai sumažinti poveikį aplinkai;
64. ragina visas ES konkurencijos ir valstybės pagalbos taisykles suderinti su ilgalaikiais visuomenės tikslais, visų pirma su Europos žaliuoju kursu, atsižvelgiant į ES klimato srities įsipareigojimus; apgailestauja, kad nors energijos rūšių derinio nustatymas ir toliau priklauso nacionalinei kompetencijai, dauguma valstybių narių nesieja valstybės pagalbos su šiais tikslais;
65. palankiai vertina pradėtas konsultacijas dėl to, kaip konkurencijos politika būtų galima remti Europos žaliąjį kursą ir geriau atsižvelgti į žaliąjį ir tvarų veiksmingumą, kai sprendžiama dėl valstybės pagalbos, susijungimų kontrolės ir antimonopolinių taisyklių; ragina Komisiją atliekant būsimą Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairių ir horizontaliųjų bendradarbiavimo susitarimų peržiūrą nustatyti konkrečias paskatas ir sąlygas toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro; visų pirma ragina parengti gaires dėl elektrinių modernizavimo, hibridinių projektų ir elektros energijos kaupimo, taip pat dėl investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir pastatų renovaciją; be to, pakartoja, kad pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos reikia imtis priemonių struktūriniams pokyčiams įveikti, pavyzdžiui, laikyti anglių pramonės regionus remtinomis vietovėmis pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį;
66. susirūpinęs pažymi, kad neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimas yra ilgas ir sudėtingas procesas; taip pat pabrėžia, kad turėtų būti padidintas valstybės pagalbos atvejų vertinimo proceso skaidrumas ir atsekamumas, atsižvelgiant į didelę atvejų tarpusavio sąsajų riziką;
Susijungimų kontrolė, kova su monopolijomis ir karteliais
67. primygtinai ragina Komisiją išlaikyti budrumą ir griežtai užtikrinti SESV 102 straipsnio, kuriuo draudžiamas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, ir susijungimų kontrolės procedūrų, įtvirtintų EB Susijungimų reglamente(18), vykdymą;
68. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą persvarstyti savo 1997 m. pranešimą(19) dėl atitinkamos rinkos apibrėžties Komisijai užtikrinant susijungimo ir antimonopolinių taisyklių vykdymą; ragina Komisiją vykdant konkurencijos vertinimus kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgti į ilgalaikę viziją, apimančią pasaulinį aspektą ir galimą konkurenciją ateityje; pabrėžia, kad praeityje Komisijos nustatyta susijusios rinkos apibrėžtis galėjo būti per siaura, kad būtų pakankamai atsižvelgta į dinamišką konkurenciją pasaulinėse rinkose; ragina Komisiją nustatant rinkos apibrėžtį laikytis dinamiškesnio požiūrio, pagal kurį inovacijų kriterijai taptų pagrindiniu atitinkamos rinkos analizės, susijusios su Europos susijungimų kontrole, elementu;
69. ragina Komisiją persvarstyti susijungimų gaires, kad būtų atsižvelgta į su jais susijusį veiksmingumo padidėjimą, įskaitant iššūkį ES pramonės konkurencingumui; palankiai vertina tai, kad Konkurencijos generalinio direktorato prioritetų ir strateginio koordinavimo skyrius Konkurencijos generaliniam direktoratui tiriant bylas gali pasinaudoti visų Komisijos generalinių direktoratų praktinėmis žiniomis; mano, kad Komisijos pramonės arba sektorių strategijos praktinės žinios galėtų būti sustiprintos ir padėti Konkurencijos generalinio direktorato tyrimų grupėms nustatyti taisomųjų priemonių įgyvendinamumą ir padarinius Komisijos prioritetų požiūriu;
70. primena savo raginimą Komisijai atlikti Žalos direktyvos(20) vertinimą, kai visose valstybėse narėse bus sukaupta pakankamai naujų taisyklių taikymo patirties, kad būtų galima įvertinti poreikį atlikti tam tikrus pakeitimus siekiant visoje ES veiksmingiau ir darniau įgyvendinti ieškinius dėl žalos atlyginimo;
71. palankiai vertina Komisijos nustatytą priemonę „eLeniency tool“; primena, kad sparčiai vystantis skaitmeninėms rinkoms atsiranda naujų iššūkių, susijusių su konkurencijos politikos įgyvendinimu; atsižvelgdamas į tai rekomenduoja Komisijai apsvarstyti ex ante intervencijos galimybes, visų pirma skaitmeninėse rinkose, ir suteikti ES ir nacionalinėms konkurencijos ir reguliavimo institucijoms būtinų priemonių anonimiškai rinkti duomenis, kad jos galėtų geriau ir laiku pastebėti rinkos nepakankamumo atvejus;
72. atkreipia dėmesį į tai, kad piktnaudžiavimo įtaka rinkoje ir susijusio netinkamo elgesio atvejų, pavyzdžiui, kokybės suprastėjimo arba priverstinių metodų taikymo, gali pasitaikyti net jei produktai arba paslaugos tiekiami nemokamai; pabrėžia, kad ES vartotojų interesai neapsiriboja žemomis kainomis ir, kaip numatyta SESV, taip pat apima kokybę, inovacijas, našumą, tvarumą, aplinkos apsaugą ir sąžiningos prekybos santykių skatinimą; mano, kad į konkurencijos politiką turėtų būti geriau įtraukta viešųjų gėrybių vertė ir išorės veiksniai, susiję su tam tikrų rūšių gamyba;
73. primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismui aiškinant SESV 101 straipsnį atsižvelgiama į skirtingus Sutarčių tikslus; ypač atkreipia dėmesį į „Wouters“ bylos sprendimą(21), kurioje bendrieji interesai buvo svarbesni, todėl konkurencijos ribojimai buvo laikomi pagrįstais; ragina Komisiją parengti „žalos teoriją“, kuri apimtų ne tik į kainas orientuotus metodus, bet ir platesnius svarstymus, kartu pabrėžiant proporcingumo principo svarbą, o tai reiškia, kad konkurencijos apribojimai negali viršyti to, kas būtina bendrajam interesui užtikrinti; šuo aspektu taip pat ragina Komisiją paskelbti gaires dėl sąvokos „didelė kliūtis veiksmingai konkurencijai“ aiškinimo pagal EB Susijungimų reglamentą;
74. sutinka su EAR, kad apskritai Komisija, vykdydama susijungimų kontrolę ir antimonopolines procedūras, tinkamai naudojasi savo vykdymo užtikrinimo įgaliojimais, nors tam tikrose srityse reikėtų patobulinimų; visų pirma pažymi, kad siekiant aptikti visus atvejus, kuriuos turėtų peržiūrėti konkurencijos institucijos, apyvartos ribinės vertės gali būti netinkamas rodiklis; todėl ragina Komisiją vykdant EB Susijungimų reglamento vertinimą išnagrinėti galimybę persvarstyti ribines vertes ir įtraukti tokius veiksnius, kaip vartotojų, kuriems turėjo įtakos susijungimai, skaičius ir susijusių sandorių vertė; be to, ragina Komisiją atliekant pradėtą EB Susijungimų reglamento vertinimą taip pat įvertinti didesnį koncentracijos lygį, susidarantį dėl didelių turto valdymo bendrovių horizontaliosios nuosavybės, ir apsvarstyti galimybę pateikti gaires dėl SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo šiuo atžvilgiu;
75. pažymi, kad nors EAR teisingai nurodo, jog vien pagal baudų dydį negalima daryti išvadų, ar jos veiksmingai atgraso prasižengti, EAR taip pat pabrėžia, kad „sunkiais atvejais“ pati galimų baudų viršutinė riba gali sumažinti atgrasomąjį poveikį; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad nors Komisijos taikomos baudos yra vienos didžiausių pasaulyje, nuo 2006 m. beveik du trečdaliai Komisijos paskirtų baudų kartelių bylose nesiekė 0,99 proc. pasaulinės metinės apyvartos, taigi buvo gerokai mažesnės už leistiną viršutinę 10 proc. ribą nuo įmonės metinės pasaulinės apyvartos(22); ragina Komisiją įvertinti jos skiriamų baudų atgrasomąjį poveikį ir apsvarstyti galimybę sunkiais kartelių atvejais taikyti iki 40 proc. pasaulinės metinės apyvartos dydžio baudas;
76. primena, kad kartelių veikla yra turbūt didžiausias konkurencijos teisės nuostatų pažeidimas, o monopoliai yra viena iš didžiausią nerimą keliančių rinkos koncentracijos formų; pabrėžia, kad svarbu aptikti neteisėtą kartelinį elgesį, nes tokie konkurencijos teisės pažeidimai prieštarauja ES piliečių interesams, vartotojams tenka gerokai didesnės išlaidos ir kyla pavojus, kad bus slopinamos inovacijos ir negerės kokybė;
77. pabrėžia, kad susidūrus su krize, kai kurioms įmonėms kyla pagunda reorganizuoti pramonės struktūrą sudarant vadinamuosius „krizės kartelius“, t. y. daugumos ar visų konkurentų susitarimus riboti gamybą ir (arba) sumažinti pajėgumus, kad galėtų padidinti pelningumą ir išvengtų iškritimo iš rinkos krizės metu;
78. siūlo atidžiau stebėti vadinamąją destrukcinių įsigijimų praktiką, nes ji gali būti kenksminga inovacijoms ir Europos startuolių bei mažų įmonių klestėjimui; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Komisijos iniciatyvą skatinti aktyviau taikyti EB Susijungimų reglamento 22 straipsnyje nustatytą „Nyderlandų sąlygą“ ir priimti nacionalinių konkurencijos institucijų pranešimus dėl susijungimų, kuriuos derėtų įvertinti ES lygmeniu; ragina Komisiją persvarstyti savo klausimų perdavimo praktiką pagal EB Susijungimų reglamento 22 straipsnį ir pareigą informuoti apie koncentraciją, numatytą skaitmeninių paslaugų akte, ir paskelbti gaires;
Sektorių raida
79. pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl giliai įsišaknijusios koncentracijos Europos žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinėje, kuri yra žalinga vartotojams, smulkiems ūkininkams, aplinkai ir biologinei įvairovei; pabrėžia, kad pernelyg didelė perdirbėjų ar pirkėjų galia tiekimo grandinėje lemia netvarų spaudimą mažinti žemės ūkio gaminių kainas;
80. palankiai vertina Direktyvą dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje(23), nes tai yra svarbus pirmas žingsnis siekiant užtikrinti sąžiningas sąlygas veiklos vykdytojams, kovoti su dvigubais standartais žemės ūkio maisto produktų praktikoje ir spręsti derybinės galios disbalanso klausimą; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip ji perkeliama į nacionalinę teisę, ir skatinti valstybes nares keistis geriausios praktikos pavyzdžiais;
81. be to, ragina Komisiją toliau išsamiai nagrinėti, koks yra prekybos susivienijimų mastas ir poveikis, ypatingą dėmesį skiriant sąžiningos konkurencijos ir didesnio prekybos centrų ir didžiųjų prekybos tinklų komercinės praktikos skaidrumo užtikrinimui, ypač tais atvejais, kai tokia praktika daro poveikį prekės ženklo vertei ir produktų pasirinkimui arba riboja inovacijas ar kainų palyginamumą, siekiant užtikrinti, kad ūkininkai galėtų gaminti savo produktus sąžiningomis sąlygomis ir juos sąžiningai įkainoti; šiomis aplinkybėmis apgailestauja, kad ES lygmeniu nėra draudžiamas sąmoningai nuostolingas pardavimas;
82. atkreipia dėmesį į didėjantį ūkininkų protestų skaičių ir pažymi, kad vienas iš jų dalyviams susirūpinimą keliančių klausimų yra bendras laisvosios prekybos susitarimų poveikis ES žemės ūkio maisto produktų sektoriui; ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti bet kokio pobūdžio ES nepriklausančių šalių antikonkurencinei praktikai, kuri gali pakenkti ES žemės ūkio sektoriui ir ūkininkams, turint omenyje socialinių, sveikatos, darbo, aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės standartų skirtumus ES nepriklausančiose valstybėse; ragina būsimose ir vykstančiose prekybos derybose žemės ūkio produktams taikyti abipusiškumo ir atitikties principus;
83. pažymi, kad apmokestinimas iš esmės priskiriamas nacionalinei kompetencijai ir kad jis priklauso nuo vyriausybių ir parlamentų politinių pažiūrų ir veiksmų, be to, yra grindžiamas fiskaline politika ir politiniais siekiais viešųjų finansų srityje; palankiai vertina Komisijos budrumą įgyvendinant valstybės pagalbos taisykles apmokestinimo srityje; pakartoja, kad atrankinė valstybės fiskalinė pagalba gali sukurti nevienodas sąlygas vidaus rinkoje ir kad agresyvus mokesčių planavimas kenkia ne tik sąžiningai konkurencijai, bet ir tinkamam socialinių sistemų veikimui apskritai; pabrėžia, kad svarbu reformuoti dabartinę mokesčių sistemą siekiant užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur sukuriama vertė; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją peržiūrėti savo valstybės pagalbos gaires dėl mokesčių ir įvertinti, kurios valstybės pagalbos priemonės iškreipia konkurenciją;
84. susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad esama susiskaidymo ir atotrūkio telekomunikacijų ir ypač spartaus interneto prieigos galimybių srityje tiek tarp valstybių narių, tiek tarp visos Europos kaimo ir miestų teritorijų; primena, kad siekiant panaikinti šį skirtumą būtina sveika konkurencija;
85. pabrėžia, kad tai yra kritinis momentas Sąjungos apgyvendinimo sektoriui, kuris visos šios tebesitęsiančios krizės metu patyrė didžiausią ekonominį ir finansinį smūgį; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina valstybės pagalbą šiam sektoriui;
86. ragina Komisiją, jai persvarstant Direktyvą dėl vartojimo kredito sutarčių(24), užtikrinti tinkamą vartotojų apsaugą vartojimo kreditų srityje, be kita ko, skatinant veiksmingas konkurencijos sąlygas tarp operatorių ir suteikiant daugiau galimybių gauti kreditą; šiomis aplinkybėmis ragina suteikti vartotojams galimybių geriau palyginti pasiūlymus užtikrinant didesnį skaidrumą, be kita ko, atskirai nurodant tiesiogines sąnaudas, susijusias su kredito grąžinimu, ir netiesiogines sąnaudas, pavyzdžiui, rinkliavas už trečiųjų šalių paslaugas ir mokesčius, kurios yra negrąžintinos;
87. yra susirūpinęs dėl to, kad susijusioje valstybėje narėje valstybės valdoma naftos bendrovė perka rinkos lyderės poziciją turinčią spaudos leidinių grupę, kuriai priklauso 20 pagrindinių regioninių laikraščių, 120 savaitinių žurnalų ir 500 interneto portalų(25); pakartoja savo raginimą Komisijai atlikti žiniasklaidos nuosavybės koncentracijos Europoje tyrimą, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad tarptautinės korporacijos supirkinėja Europos žiniasklaidos įmones;
o o o
88. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei, kai taikytina, regioninėms valstybių narių konkurencijos institucijoms.
„GroupMWorldwide, Inc.“ (2020), „This Year Next Year: The End-Of-Year Forecasts“, 2020 m. gruodžio mėn. https://www.groupm.com/this-year-next-year-global-end-of-year-forecast-2020/
„Statista dossier on Google, Amazon, Facebook, Apple, and Microsoft“ (GAFAM), straipsnis (2020), https://www.statista.com/study/47704/google-apple-facebook-amazon-microsoft-gafam/
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).
Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankų priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (OL C 216, 2013 7 30, p. 1).
2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79 I, 2019 3 21, p. 1).
2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1, kuria valstybių narių konkurencijos institucijoms suteikta galių veiksmingiau užtikrinti konkurencijos teisės aktų laikymąsi ir tinkamą vidaus rinkos veikimą (OL L 11, 2019 1 14, p. 3).
Komisijos pranešimas dėl konkurencijos gynimo priemonių, priimtinų pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 802/2004 (OL C 267, 2008 10 22, p. 1).
2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).
2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo (OL L 349, 2014 12 5, p. 1).
2002 m. vasario 19 d. Sprendimas J. C. J. Wouters, J. W. Savelbergh ir Price Waterhouse Belastingadviseurs BV prieš Algemene Raad van de Nederlandse Orde van Advocaten, C-309/99, EU:C:2002:98.
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje (OL L 111, 2019 4 25, p. 59).
2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 ir 8 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 23 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 2-ą, 3-ią ir 9-ą principus,
– atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims(1),
– atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma į 5-ąjį tikslą – iki 2030 m. užtikrinti lyčių lygybę ir pagerinti moterų gyvenimo sąlygas(2),
– atsižvelgdamas į Europos moterų ir vyrų lygybės vietos gyvenime chartiją(3),
– atsižvelgdamas į po 1975 m. priimtas ES direktyvas dėl įvairių vienodo požiūrio į vyrus ir moteris aspektų (Direktyva 79/7/EEB(4), Direktyva 86/613/EEB(5), Direktyva 92/85/EEB(6), Direktyva 2004/113/EB(7), Direktyva 2006/54/EB(8), Direktyva 2010/18/ES(9) ir Direktyva 2010/41/ES(10)),
– atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 24 d. savo rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo(11),
– atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 12 d. savo rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES(12),
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d. savo rezoliuciją dėl moterų karjeros mokslo srityje ir universitetuose ir stiklo lubų, su kuriomis susiduriama(13),
– atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 19 d. savo rezoliuciją dėl Europos moterų verslumui trukdančių išorės veiksnių(14),
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 28 d. savo rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo skaitmeniniame amžiuje(15),
– atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 25 d. paskelbtą Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) tyrimą „Gender in regional cohesion policy“ (liet. „Lyčių lygybė regioninėje sanglaudos politikoje“)(16),
– atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 14 d. savo rezoliuciją dėl lyčių lygybės skatinimo psichikos sveikatos ir klinikinių tyrimų srityje(17),
– atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 14 d. savo rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.(18),
– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 4 d. savo rezoliuciją dėl moterų ir jų vaidmens kaimo vietovėse(19),
– atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. savo rezoliuciją dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti(20),
– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 3 d. savo rezoliuciją dėl moterų ekonominio įgalėjimo ES privačiajame ir viešajame sektoriuose(21),
– atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. savo rezoliuciją dėl moterų, lyčių lygybės ir su klimatu susijusio teisingumo(22),
– atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 13 d. savo rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES prekybos susitarimuose(23),
– atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 17 d. savo rezoliuciją dėl moterų ir mergaičių įgalėjimo pasitelkiant skaitmeninį sektorių(24),
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 15 d. savo rezoliuciją dėl priežiūros paslaugų ES siekiant užtikrinti didesnę lyčių lygybę(25),
– atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 10 d. paskelbtą EIGE tyrimą „Gender budgeting – Mainstreaming gender into the EU budget and macroeconomic policy framework“ (liet. „Biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą. Lyčių aspekto integravimas į ES biudžetą ir makroekonomikos politikos programą“)(26),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 19 d. Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto nuomonę „The future of gender equality strategy after 2019: the battles that we win never stay won“ (liet. „Lyčių lygybės strategijos ateitis po 2019 m.: iškovojamų pergalių laikinumas“)(27),
– atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 15 d. savo rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir mokesčių politikos ES(28),
– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 13 d. savo rezoliuciją dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES(29),
– atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 6 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2019 Report on equality between women and men in the EU“ (liet. „2019 m. moterų ir vyrų lygybės ES ataskaita“) (SWD(2019)0101)(30),
– atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. savo rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių(31),
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas „Lyčių lygybe grindžiama ekonomika ES. Tolesni veiksmai“(32),
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. EBPO paskelbtą ataskaitą „Verslininkų trūkumas 2019 m.: įtraukaus verslumo politika“(33),
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 18 d. savo rezoliuciją dėl LGBTI asmenų viešo diskriminavimo ir prieš juos nukreiptos neapykantos retorikos, įskaitant zonas be LGBTI asmenų(34),
– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 19 d. Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato paskelbtą tyrimą „Gender Dimension of the EU Cohesion Policy“ (liet. „ES sanglaudos politikos lyčių aspektas“)(35),
– atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 30 d. savo rezoliuciją dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo(36),
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 13 d. savo rezoliuciją dėl ES prioritetų 64-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje(37),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),
– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 17 d. Komisijos informacijos suvestinę „Koronaviruso pandemijos poveikis lyčių lygybei“(38),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 29 d. Europos Tarybos pranešimą „National minorities and COVID-19: inequality deepened, vulnerability exacerbated“ (liet. „Tautinės mažumos ir COVID-19. Padidėjusi nelygybė, sustiprėjęs pažeidžiamumas),
– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 24 d. Komisijos diskusijų dokumentą Nr. 129 „Gender Smart Financing – Investing In & With Women: Opportunities for Europe“ (liet. „Lyčių atžvilgiu pažangus finansavimas. Investavimas į moteris ir su jomis: galimybės Europai“)(39),
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ (COM(2020)0565),
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 16 d. paskelbtą EIGE 2020 m. lyčių lygybės indeksą(40),
– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9-0154/2021),
A. kadangi moterų ir vyrų lyčių lygybės principas yra pagrindinė ES vertybė, įtvirtinta Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; kadangi dėl šios priežasties reikėtų įdiegti lyčių aspekto integravimo principą ir jį, kaip horizontalųjį principą, integruoti į visą ES veiklą, priemones, veiksmus, programas ir ES finansuojamus projektus, taip pat politiką, įskaitant sanglaudos politiką; kadangi reikia labiau stengtis spręsti įvairių formų diskriminacijos ir nelygybės, su kuriomis susiduria moterys, problemą; kadangi 2014–2020 m. Bendrųjų nuostatų reglamento(41) 7 straipsnyje nustatyta, kad programų rengimo ir įgyvendinimo metu, įskaitant stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo srityje, privaloma atsižvelgti į moterų ir vyrų lygybę ir lyčių aspekto įtraukimą, taip pat tai, kad privaloma skatinti užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir įtraukti lyčių aspektą; kadangi priešakinėse linijose dėl lygybės kovojantys moterys ir vyrai parodė atsidavimą, drąsą ir lyderystę skatinant vienodas galimybes visame pasaulyje, ypač nelygybės atvejais, kai moterys persekiojamos ir jų teisės pažeidinėjamos tik dėl to, kad jos yra moterys; kadangi mes, kaip Europos Sąjungos piliečiai, turėtumėme didžiuotis užtikrinę teises ir prievoles, laisves ir galimybes vyrams ir moterims, taip pat kadangi šiandien moterys vadovauja kai kurioms svarbioms institucijoms ir užima kai kurias svarbiausias politines pareigas Europoje; kadangi šie teigiami pavyzdžiai padeda pradėti kovą su stereotipais ir populiarinti sektinus pavyzdžius;
B. kadangi vykdant sanglaudos politiką šalinami skirtumai tarp įvairių regionų ir naikinamas nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimas, taip siekiant skatinti jų harmoningą plėtrą, kad būtų užtikrina ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, kurios esminį aspektą sudaro siekis užtikrinti lyčių lygybę; kadangi sanglaudos politika įrodė esanti naudinga siekiant didesnės pažangos piliečių lygybės ir teritorinės pusiausvyros srityje;
C. kadangi sanglaudos politika yra svarbi ne tik piliečių lygybės, darnaus vystymosi ir ekonominės ir socialinės sanglaudos rėmimo priemonė, bet ir įrankis skirtumams, kurie daro įtaką nuo diskriminacijos vis dar kenčiančioms grupėms, įskaitant su asmenų seksualine orientacija susijusią diskriminaciją, mažinti; kadangi lyčių lygybės skatinimas yra horizontalusis visų sanglaudos politikos fondų tikslas; kadangi struktūriniai fondai yra labai svarbus valstybių narių skatinimo daryti pažangą lyčių lygybės srityje išteklius;
D. kadangi lyčių lygybės, vyrų ir moterų lygybės, regionų ar kartų lygybės užtikrinimas, be kita ko, yra labai svarbus siekiant sumažinti vietos ir regionų lygmens bei ekonominius ir socialinius skirtumus, taip pat siekiant užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą ir teisingą, įtraukų ir tvarų ES, valstybių narių ir regionų vystymąsi; kadangi per pastaruosius dešimtmečius pasiekta pažanga vyrų ir moterų lygybės srityje ir lyčių lygybė ES horizontaliuoju požiūriu taip pat pagerėjo daugeliu aspektų; kadangi nepakankamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir turimi rodikliai vis dar rodo vertikaliąją ir horizontaliąją darbo rinkos segmentaciją, taip pat socialinėje, ekonominėje ir politinėje srityse; kadangi Romos sutartyje jau nustatytas vienodo užmokesčio už vienodą darbą principas ir kadangi sanglaudos politika gali padėti sudaryti sąlygas, kuriomis būtų grindžiamas ekonominis ir socialinis vystymasis; šios sąlygos taip pat naudingos tolesniam šio skirtumo mažinimui ir moterų įtraukčiai į darbo rinką; kadangi, remiantis EIGE, veiksmingas lyčių lygybės skatinimas turėtų apimti stiprų, teigiamą socialinį ir ekonominį poveikį, nes, be kita ko, padidėtų ES BVP vienam gyventojui, būtų sukurta milijonai papildomų darbo vietų ir padidėtų valstybių narių BVP;
E. kadangi Europos Audito Rūmai šiuo metu vertina, kaip į Europos Sąjungos biudžetą integruotas lyčių aspektas; kadangi šioje audito ataskaitoje, kuri turėjo būti paskelbta pirmąjį 2021 m. ketvirtį, bus pateikta naudingų įžvalgų, kaip integruoti lyčių aspektą į sanglaudos politikos veiksmus pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP);
F. kadangi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, vykdant sanglaudos politiką, esminiai lyčių lygybės skatinimo elementai, be kita ko, buvo skirtumas tarp oficialių pareiškimų partnerystės susitarimuose ir veiksmų programose (kuriuose skelbiama, kad skatinami lygių galimybių ir nediskriminavimo principai) ir faktinio jų įgyvendinimo, taip pat menki politiniai įsipareigojimai šiose srityje; kadangi partnerystės susitarimuose ir veiksmų programose teigiama, kad jais paisoma lygių galimybių ir nediskriminavimo principų ir skatinama jų laikytis; kadangi vis dar reikia labiau stengtis užtikrinti moterų dalyvavimą visuose sanglaudos politikos ciklo etapuose, ypač rengiant programas ir priimant sprendimus, taip pat įgyvendinant atrinktus projektus; kadangi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu su lyčių aspektu susiję klausimai daugiausia buvo sprendžiami vykdant Europos socialinio fondo (ESF) veiksmų programas; kadangi tuo pačiu laikotarpiu Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) labai ribotai prisidėjo prie lyčių lygybės skatinimo;
G. kadangi pagal lytį suskirstyti duomenys, pagrįsti patikimais ir patikrintais šaltiniais ir su lytimi susijusiais rodikliais, yra labai svarbūs, kad tam tikri sektoriai ar regionai galėtų veiksmingai naudotis ES parama, pagrįsta vietos masto nelygybe, siekiant pagerinti sprendimų priėmimo procesą ir įvertinti sanglaudos politikos tiesioginių ir netiesioginių veiksmų, kuriais siekiama skatinti nustatyti galimą nelygybę ar neteisybę, rezultatus, kurias remiantis būtų galima imtis veiksmų ir plėtoti veiksmingą politiką, taip siekiant užtikrinti lygias piliečių teises ir laisves;
H. kadangi lyčių lygybės politika nėra visiškai nuosekli ir kadangi dar nesukurta bendra sistema, kuri padėtų vienodai suvokti ir įgyvendinti lyčių aspekto integravimą ES institucijose;
I. kadangi vis dar nežinomi visi ekonominiai, užimtumo srities ir socialiniai pandemijos padariniai; kadangi iš preliminarių tyrimų matyti, jog COVID-19 pandemija dar labiau padidino vyrų ir moterų nelygybę, ypač padidėjo neapmokamo priežiūros darbo mastas ir sutriko profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, taip pat padaugėjo smurto artimoje aplinkoje, pandemija taip pat daro neproporcingą poveikį moterims ir mergaitėms, ypač toms, kurios yra iš marginalizuojamų grupių; kadangi tokią padėtį taip pat lėmė tai, jog moterys dažnai sudaro sektoriuose, nukentėjusiuose nuo pandemijos, pvz., švietimo ir sveikatos sektoriai, dirbančių asmenų daugumą; kadangi šiuo atžvilgiu gali padėti sanglaudos politika ir – ypač – būsimas „Europos socialinis fondas +“;
J. kadangi ES ekonomikos gaivinimo fondas remia nuo krizės labai nukentėjusius sektorius; kadangi dėl šios priežasties poveikis visai Europos visuomenei turės ilgalaikių padarinių visų piliečių švietimui, galimybėms įsidarbinti ir ateičiai, todėl reikėtų gerbti spartų ES institucijų atsaką ir jų pasirengimą remti Europos visuomenę; kadangi per bendruosius ES ekonomikos gaivinimo fondo prioritetus daugiausia dėmesio skiriama sektoriams, kuriuose daugiausia dirba vyrai, todėl gali kilti vyrų ir moterų nelygybės užimtumo srityje padidėjimo rizika;
K. kadangi moterys ir vyrai neturi tų pačių išteklių, poreikių ir prioritetų; kadangi daugelyje politikos sričių dažnai atsižvelgiama daugiausia į vyriškąjį požiūrį; kadangi dėl šios priežasties moterys ir vyrai skirtingai naudojasi paslaugomis ir infrastruktūromis ir jų prioritetai pagrindinių paslaugų požiūriu dažnai nesutampa;
L. kadangi mažosios ir vidutinės įmonės yra ES regioninės ekonomikos pagrindas; kadangi skatinant lygybę, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, įtraukų darbuotojų samdymą ir vienodą užmokestį bus sudarytos sąlygos lyčių lygybei MVĮ;
M. kadangi daugelis investicijų daro skirtingą poveikį moterims ir vyrams – dėl to būtina investicijoms taikyti lyčių lygybe grįstą požiūrį;
Sanglaudos politikos vaidmuo skatinant lyčių lygybę socialinio ir ekonominio augimo ir darnaus vystymosi labui
1. pabrėžia, kad sanglaudos politika yra svarbi skatinant žmonių ir regionų lygybę, įskaitant lyčių lygybę, taip pat įgyvendinant ES lyčių lygybės strategiją ir jos su lytimi susijusius sveikatos prioritetus, pvz., lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises; primena, kad visiems politikos tikslams įgyvendinti reikia skirti pakankamai tvarių išteklių; rekomenduoja valstybėms narėms rengiant ir tvirtinant programas atsižvelgti į lyčių lygybės priemones;
2. yra tvirtai įsitikinęs, kad lyčių lygybės klausimas daugiausia vis dar sprendžiamas bendrai ir apsiribojant ESF politikos sritimis, taip pat konteksto analizės ir programavimo etapu, tačiau daugiau dėmesio reikia reguliariai skirti įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapams; primena, kad kiekvienu programavimo laikotarpiu būtina nustatyti prioritetines sritis, kurios prisideda prie lyčių lygybės ir darnaus vystymosi;
3. yra įsitikinęs, jog ES reikėtų parengti aiškias ir tikslias taisykles, kad būtų galima jas taikyti piliečių labui, be kita ko, atsižvelgiant į lyčių lygybę ir vyrų ir moterų lygybę; pabrėžia, kad tinkamų išteklių trūkumas yra pagrindinė diskriminacijos priežastis;
4. pabrėžia, kad būtinas tvirtas politinis įsipareigojimas teisėje ginti visų gyventojų lyčių lygybę ir siekiant užtikrinti teisingą, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą ir teritorinį vystymąsi; pažymi, kad siekiant užtikrinti lyčių lygybę būtina užtikrinti gerą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, kuri sumažintų spaudimą moterims per atostogas dėl su šeima susijusių priežasčių; todėl pabrėžia, kad būtina priimti patikimesnę visos ES profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros strategiją, kuri būtų kaip būdas skatinti lyčių lygybę;
5. atkreipia dėmesį į tai, kad koordinuoto lyčių lygybės valdymo sistemos, nacionalinės gairės bei techninė parama yra svarbios poveikio lytims stebėsenai, vykdomai visomis oficialiosiomis ES kalbomis, taip pat svarbi griežtesnė kontrolė ES lygmeniu priėmus programas; be to, prašo atsižvelgti į ryšį su nacionaliniais planais įgyvendinant atsigavimo planą, siekiant išplėtoti šių programų tikslus, susijusius su ekonominiu ir socialiniu vystymusi;
6. pabrėžia, kad reikia priimti lyčių lygybės strategiją, turinčią aiškius tikslus ir siektinas vertes nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, taip pat reikia vykdyti sąmoningumo ugdymo programas siekio užtikrinti lyčių lygybę ir vienodas galimybes moterims ir vyrams naudos klausimais, kad būtų galima užtikrinti socialinį ir ekonominį augimą ir darnų vystymąsi nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;
7. mano, kad būtina gerinti valdančiųjų institucijų ir įgyvendinančiųjų partnerių įgūdžius ir plėtoti mokymą ir pajėgumų stiprinimą su lytimi susijusiose struktūrinių fondų srityse, taip pat būtina patenkinti būtinybę įgyvendinti koordinuojamas stebėsenos strategijas, taikyti suvienodintus metodus ir vertinimo sistemas, susijusias su naudingų duomenų valdymu ir suskirstymu, taip siekiant nustatyti galimą nelygybę tarp piliečių; pabrėžia, jog svarbu įvertinti mokymo rezultatus, kad būtų įvertintas jo veiksmingumas gerinant lyčių aspekto integravimo įgyvendinimą;
8. pabrėžia, kad nacionalinėse programose, įgyvendinamose pagal sanglaudos politiką, svarbu paisyti partnerystės principo; ragina valstybes nares su vietos ir regionų lygmens institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, pilietine visuomene ir akademine bendruomene per partnerystės susitarimus atidžiai koordinuoti veiksmus visais atžvilgiais ir rengiant partnerystės susitarimą, taip siekiant atsižvelgti į iššūkius, susijusius su veiksminga vietos ir regionų lygmens politika, taip pat ragina valstybes nares vykdyti lygybės politikos skatinimo kampanijas, ypač darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimo, lyčių stereotipų pašalinimo darbinėje veikloje ir moterų ekonominio savarankiškumo didinimo srityse;
9. mano, kad programos suinteresuotiesiems subjektams ir stebėsenos komitetams turėtų būti suteikiami aiškesni programų rezultatyvumo ir veiksmingumo rodikliai, ypač susiję su lyčių aspekto integravimu į konkrečius projektus, visų pirma vykdant ERPF veiksmus; mano, kad vis dar trūksta gairių, mokymo programų ir konkrečių gerosios patirties pavyzdžių šiai problemai spręsti; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į ERPF (Sanglaudos fondo) potencialą panaikinti moterų vis dar patiriamą atotrūkį, ypatingą dėmesį skiriant moterų verslumui ir skaitmeniniam sektoriui, nes moterys sudaro tik 34,4 proc. savarankiškai dirbančių asmenų ir 30 proc. startuolių verslininkų Europos Sąjungoje; primygtinai ragina Tarybą susitarti dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo (Direktyva dėl moterų valdybose), nes šis dokumentas – labai svarbi priemonė siekiant didesnės lyčių pusiausvyros priimant aukščiausiojo lygmens ekonominius sprendimus; ragina dalį sanglaudos politikos lėšų skirti skurstančioms moterims, moterims, kurioms kyla skurdo grėsmė, vienišoms moterims, neįgalioms moterims ir smurto aukomis tapusioms moterims remti; ragina valstybes nares ir atitinkamas jų valdžios institucijas vykdyti tokias programas;
10. pabrėžia, kad rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant visas pagal sanglaudos politiką įgyvendinamas programas turėtų būti užtikrinta lyčių lygybė, taip pat lygios galimybės visiems, be kita ko, imantis teigiamų veiksmų prireikus, nediskriminuojant dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos; pabrėžia, kad veiksmais, kuriais siekiama panaikinti atotrūkį tarp lyčių įgyvendinant sanglaudos politiką, reikėtų atsižvelgti ir į tarpsektorinį požiūrį; laikosi nuomonės, kad ekspertų grupių sudėtis skirtingais politikos ciklo etapais turėtų būti suderinta lyčių požiūriu;
11. ragina Komisiją, valstybes nares ir jų atitinkamas valdžios institucijas priimant sprendimus dėl finansavimo programų ar regionų laikytis teisinės valstybės principų, įskaitant nediskriminavimo ir pagarbos pagrindinėms teisėms principus, taip pat stebėti, tirti ir imtis atitinkamų veiksmų šių principų pažeidimo atvejais, kartu visada užtikrinant galutinių paramos gavėjų apsaugą; mano, kad sanglaudos politikos paramos gavėjai neturėtų laikytis diskriminuojančios politikos, visų pirma tų grupių, kurios vis dar patiria diskriminaciją, kaip antai LGBTI asmenų bendruomenės, atžvilgiu; ragina atmesti galimų paramos gavėjų, įskaitant regionines ir vietos valdžios institucijas, kurios laikosi LGBTI asmenų bendruomenės narių atžvilgiu diskriminuojančios politikos (pvz., paskelbė „zonas be LGBT asmenų“), paraiškas;
12. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerinti sanglaudos, ekonomikos gaivinimo fondų ir kitų esamų programų, pvz., programų, kuriomis siekiama pagerinti moterų darbo sąlygas, sąveiką, be kita ko, kovojant su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu bei mažų garantijų darbu, investuojant į priežiūros įstaigas, kovojant su smurtu dėl lyties ir užkertant jam kelią ir, be kita ko, užtikrinant galimybę naudotis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis;
13. pripažįsta, kad moterims tenka pagrindinių prižiūrinčiųjų asmenų našta oficialioje ir neoficialioje aplinkoje ir tai turi didelę socialinę vertę, ypač COVID-19 krizės metu; pripažįsta, kad 80 proc. visos ES teikiamos priežiūros dažnai nemokamai teikia neformalieji prižiūrintieji asmenys, o 75 proc. jų yra moterys; todėl atkreipia dėmesį į esminį sanglaudos politikos vaidmenį užtikrinant investicijas į priežiūros paslaugas; ragina valstybes nares teikti pirmenybę finansavimui pagal sanglaudos politiką, skirtam priežiūros paslaugoms teikti, taip siekiant ne tik patenkinti augančią priežiūros infrastruktūros paklausą, bet ir veiksmingai spręsti lyčių nelygybės užimtumo srityje, dėl to susidarančių darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų, darbo rinkos segregacijos problemas, ir taip pagerinti darbo sąlygas ir užtikrinti tą patį atlyginimą už tą patį darbą, kovoti su neoficialiu užimtumu ir nesaugumu, taip pat sukurti naujų kokybiškų darbo vietų šiame sektoriuje bei remti perėjimą prie geresnės priežiūros ekonomikos, kuri būtų prieinama visiems; todėl prašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl Europos susitarimo dėl priežiūros, kuriuo siekiama remti tokį perėjimą; be to, atkreipia dėmesį į būtinybę investuoti į socialinę ir ekonominę moterų apsaugą, nes jos dažniausiai prisiima atsakomybę už neapmokamą priežiūros darbą ir dažnai turi labai menką socialinę apsaugą;
14. pažymi, kad vis dar reikia naikinti didelį skaitmeninį atotrūkį ir reikia daugiau investicijų į skaitmeninimą, skaitmenines inovacijas ir skaitmeninį junglumą; pabrėžia, kad vykdant sanglaudos politiką turi būti remiamos vienodos moterų ir vyrų galimybės mokytis ir rasti darbą, įgyvendinami teigiami veiksmai, kad būtų panaikinta skaitmeninė lyčių atskirtis ir remiama teisinga, žalioji ir skaitmeninė pertvarka, sykiu apsaugant darbuotojus, kuriems ši pertvarka padarys poveikį, pvz., didinant gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos studijų absolvenčių moterų dalį, taip pat jų dalyvavimo sektoriuose, kurie itin svarbūs aplinkos apsaugos pertvarkai, pvz., energetikos sektoriuje, mastą; pripažįsta, kad inovacijos yra esminė darnaus vystymosi ir žaliųjų darbo vietų ES sudėtinė dalis ir kad pritaikytos strategijos gali sudaryti sąlygas kiekvienam regionui nustatyti ir plėtoti savo konkurencinius pranašumus;
15. pabrėžia esminį sanglaudos politikos vaidmenį investuojant į kokybiškas viešąsias paslaugas, įskaitant sveikatos priežiūrą, ir socialinę infrastruktūrą, kad abiems atvejais būtų kovojama su įvairia nelygybe, ypač lyčių nelygybe, ir didinamas socialinis atsparumas bei kovojama su ekonominėmis, socialinėmis bei sveikatos krizėmis; primena, kad sanglaudos politika siekiama darnaus regionų vystymosi, siekiant įgyvendinti socialinę ir ekonominę konvergenciją, ir taip prisidėti prie piliečių gerovės; todėl mano, kad vykdant sanglaudos politiką ypatingą dėmesį reikėtų skirti kaimo vietovėse, kurios patyrė pramonės pertvarkos poveikį, ir regionuose, kurie turi didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų, pvz., atokiausiuose regionuose ar labai retai ar retai apgyvendintose teritorijose ir salose, pasienio ir kalnuotose vietovėse gyvenančioms moterims; kadangi veiksmingas lyčių lygybės politikos įgyvendinimas padeda keisti gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijas konvergenciją patiriančiuose regionuose, kuriems būdingas šis reiškinys;
16. atkreipia dėmesį į galimybę, kurią suteikia vietos ir regionų vyriausybių priimamos tvaraus integruoto miestų ir teritorijų vystymo strategijos, atitinkančios Darbotvarkę iki 2030 m., užtikrinant, kad formuojant vietos ir regionų lygmens politiką būtų atsižvelgiama į visus darnaus vystymosi aspektus, įskaitant 5-ą darnaus vystymosi tikslą (DVT); atkreipia dėmesį į miestų ir regionų, kurie jau seniai pirmauja siekiant lyčių lygybės, atliekamą vaidmenį, taip pat į Europos miestų plėtros iniciatyvas, pvz., Leipcigo chartiją; pabrėžia, kad sanglaudos politika turėtų padėti sumažinti plačiai paplitusią nelygybę miestuose geriau integruojant moteris į regionų ir miestų plėtros politikos planavimą, kad būtų kuriami visiems tinkami lyčių požiūriu įtraukūs miestai ir bendruomenės; pabrėžia, kad vykdant tokį miestų planavimą, kai atsižvelgiama į lyčių lygybės aspektą, galima užtikrinti teisingesnes ir gausesnes galimybes naudotis miesto teikiamais pranašumais; pažymi, kad regionai ir vietos vyriausybės turi atlikti svarbų vaidmenį skatinant socialinę įtrauktį ir kad lyčiai atžvalgus teritorinis planavimas gali prisidėti prie tolesnės šio proceso pažangos;
Lyčių lygybė įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m.
17. ragina prisiimti tvirtą politinį įsipareigojimą ES, nacionaliniu ir regionų lygmenimis siekti lyčių lygybės, kad nacionaliniai, regioniniai ir vietos suinteresuotieji subjektai daugiau dėmesio skirtų lyčių lygybei ir lygybės aspektams tiek žmogaus teisių požiūriu, tiek kaip itin svarbiam socialinio ir ekonominio vystymosi veiksniui, ir skatinti toliau įsipareigoti šioje srityje;
18. ragina į visas laikotarpio po 2020 m. programas įtraukti aiškias ir konkrečias lyčių lygybės tikslų vertes ir didesnes galimybes ir moterų ir vyrų lygybę, numatant konkrečias ir tarpdalykines priemones, kurios turėtų atsispindėti visuose veiksmuose;
19. labai pritaria ex ante reikalavimui parengti nacionalinę lyčių lygybės strategiją, turinčią aiškius tikslus ir vertes, kuriais grindžiami sanglaudos politikos veiksmai, taip siekiant pagerinti jų veiksmingumą ir padidinti vertę lyčių lygybės požiūriu; ragina valstybes nares įgyvendinti tokias strategijas, be kita ko, jei reikia, taikant tikslines priemones, įpareigojimus ir privalomus nurodymus;
20. ragina valstybes nares naudoti sanglaudos politikos lėšas siekiant toliau mažinti regioninius ekonominius ir socialinius skirtumus, ypatingą dėmesį skiriant kovai su skurdo feminizacija, moterų nedarbu ir jų atskirtimi nuo daugelio ekonominių galimybių, visų formų smurto dėl lyties ir diskriminacijos prevencijai ir kovai su juo, moterų įgalėjimo skatinimui ir siekimui gerinant moterų galimybes patekti į darbo rinką ir reintegruotis į ją, taip pat su sveikata susijusiems prioritetams, kaip apibrėžta 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje, visų pirma lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių, kaip pagrindinės žmogaus teisės ir esminio žmogaus gerovės aspekto, ir lyčių lygybės skatinimo įgyvendinimui; taip pat ragina tobulinti sanglaudos, ekonomikos atkūrimo fondų ir kitų esamų programų sąveiką siekiant pagerinti moterų darbo sąlygas, be kita ko, kovojant su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu, mažų garantijų darbu ir neoficialiu darbu, investuojant į priežiūros įstaigas, kovojant su smurtu dėl lyties ir užkertant jam kelią ir užtikrinant galimybę naudotis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis susijusias paslaugas;
21. pabrėžia, kad partnerystės su lyčių lygybės įstaigomis yra svarbios, ir tvirtai remia šių įstaigų įtraukimą į visus programų etapus, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinami veiksmai ir moterų ir vyrų poreikiai būtų labiau suderinami, konsoliduojant institucinę sistemą ir stiprinant lyčių lygybės koordinavimą ir įstaigoms teikiamą paramą visose politikos srityse;
22. pabrėžia, kad ex ante ir ex post poveikis lytims turėtų būti vertinamas atliekant valstybių narių vertinimus, siekiant nustatyti, kaip, skatinant lyčių lygybę, naudojamos lėšos ir ar iš tiesų laikomasi lyčių lygybės tikslų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad atliekant laikotarpio po 2020 m. sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūrą būtų įvertintas išteklių naudojimas, taip siekiant nustatyti jų veiksmingumą, efektyvumą, poveikį ir, tam tikrais atvejais, įtraukumą ir nediskriminavimą, be kita ko, atsižvelgiant į lyčių aspektą;
23. primena, kad fondus reikia vertinti remiantis informacija, kuri surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus; pabrėžia, kad, kai taikoma, išmatuojami rodikliai taip pat turėtų sudaryti sąlygas stebėti lyčių lygybei skiriamą paramą;
24. palankiai vertina tai, kad lyčių lygybė ir lyčių aspekto integravimas įtraukti į naujos DFP horizontaliuosius prioritetus ir yra horizontalusis principas naujame Bendrųjų nuostatų reglamente; primena, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą yra lyčių aspekto integravimo taikymas visais biudžeto proceso lygmenimis; pabrėžia, kad atliekant programų stebėseną nereikėtų siekti vien tik nustatyti atitinkamų visų biudžeto eilučių išlaidų, tačiau dar svarbiau įvertinti ES biudžeto rezultatus gerinant lyčių lygybę; pažymi, kad visi poveikio lytims vertinimai turėtų būti pateikiami oficialiosiomis ES kalbomis; rekomenduoja taikyti tokius kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama ne tik nacionalinė darbo užmokesčio mediana ir metinių bendrųjų pajamų mediana pagal perkamosios galios paritetą, bet ir neekonominiai rodikliai, pagal kuriuos, pvz., vertinama subjektyvi gerovė, smurto dėl lyties panaikinimas, piliečių dalyvavimas, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir socialiniai ryšiai; pabrėžia, kad poveikio vertinimas įmanomas tik tuo atveju, jeigu turimi pagal lytį suskirstyti duomenys;
25. atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu trūksta su lytimis susijusių duomenų sanglaudos politikos ir miestų planavimo srityse, kurie turimi kai kuriose valstybėse narėse, ir ragina valstybes nares nustatyti duomenų rinkimo būdus, atitinkančius pagal lytį suskirstytus duomenis, kad būtų galima tinkamai analizuoti lyčių skirtumus; pabrėžia, kad, siekdama užtikrinti lyčių aspekto integravimą, Komisija turėtų atlikti kiekvieno sanglaudos politikos srities politikos krypties ir pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto poveikio lytims vertinimą, apibrėžti rodiklius, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis ir atlikti vertinimus, kuriais būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;
26. ragina visas institucijas teikti rekomendacinius dokumentus ir reguliariai visais administravimo lygmenimis teikti praktinius mokymus, kad būtų skleidžiami ir įtraukti konkretūs gerosios patirties lyčių aspekto integravimo, integracijos ir patikimo valdymo srityse pavyzdžiai; be to, pabrėžia, kad projektų atrankos etape lyčių aspekto integravimo kriterijai turėtų būti sustiprinti skiriant daugiau balų ir nustatant reikalavimus imtis konkretesnių veiksmų; palankiai vertina EIGE vaidmenį skatinant lyčių lygybę ir kovojant su diskriminacija dėl lyties; atkreipia dėmesį į teigiamą jo indėlį integruojant lyčių lygybės aspektą, be kita ko, sanglaudos politikos srityje; ragina skirti tinkamą finansavimą EIGE ir rekomenduoja naudotis turimomis priemonėmis, kurias sukūrė EIGE, pvz., biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą priemonių rinkiniu visais vertinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapais Europos struktūriniai ir investicijų fonduose;
27. pabrėžia, kad daugybei moterų dėl COVID-19 pandemijos kyla sunkumų, dėl to smarkiai padaugėjo pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje; ragina Tarybą Europos Sąjungoje skubiai baigti ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti sanglaudos politikos lėšų ir įgyvendinti programas, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir kovoti su juo, taip pat padėti nuo smurto nukentėjusiems asmenims; atkreipia dėmesį į nelygybę moterims ir vaikams, kenčiantiems nuo smurto dėl lyties, teikiamų paslaugų kiekybės ir kokybės požiūriu ir į sanglaudos politikos vaidmenį naikinant šią nelygybę; pažymi, kad vietos valdžios institucijos turi į savo darbą įtraukti regioninius darbdavius ir NVO;
28. ragina Komisiją į savo komunikatą dėl naujos 2021–2027 m. sanglaudos politikos pradžios įtraukti reikiamas rekomendacijas dėl lyčių aspekto skatinimo ir su lytimi susijusių klausimų;
o o o
29. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos Direktyva 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (OL L 6, 1979 1 10, p. 24).
1986 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyva 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu (OL L 359, 1986 12 19, p. 56).
1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (OL L 348, 1992 11 28, p. 1).
2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21, p. 37).
2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).
2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyva 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinanti Direktyvą 96/34/EB (OL L 68, 2010 3 18, p. 13).
2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL L 180, 2010 7 15, p. 1).
2019 m. vasario 19 d. Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato B teminio skyriaus Struktūrinės ir sanglaudos politikos skyriaus tyrimas ir išsami analizė „Gender Dimension of the EU Cohesion Policy“ (liet. „ES sanglaudos politikos lyčių aspektas“) adresu: https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2019/629185/IPOL_STU(2019)629185_EN.pdf
2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą
300k
96k
2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą (2020/2273(INI))
– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir į Parlamento 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją ta pačia tema(1),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),
– atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 26 d. Komisijos komunikatą dėl ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano (COM(2016)0087),
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 2 d. Komisijos ataskaitą „ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūra“ (COM(2015)0478),
– atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352) ir į 2020 m. rugsėjo 16 d. Parlamento rezoliuciją dėl ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimo(2),
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“(3) ir 2020 m. spalio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. (COM(2020)0652),
– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)(4),
– atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 31 d. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) parengtą visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) Biologinės įvairovės konvenciją (CBD) ir būsimą 15-ąjį jos šalių konferencijos susitikimą (COP 15),
– atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 15 d. CBD sekretoriato parengtą Penktąją pasaulio biologinės įvairovės apžvalgą,
– atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitas, ypač į 2019 m. rugsėjo 24 d. Specialiąją ataskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui, 2019 m. rugpjūčio 8 d. Specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir žemės ir 2018 m. spalio 8 d. Specialiąją ataskaitą dėl pasaulio klimato atšilimo 1,5 °C,
– atsižvelgdamas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES),
– atsižvelgdamas į Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvenciją,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją,
– atsižvelgdamas į Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvenciją, Konvenciją dėl Juodosios jūros apsaugos nuo taršos, Helsinkio konvenciją dėl Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsaugos ir Konvenciją dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos,
– atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 24 d. ir 2020 m. liepos 15 d. JT specialiojo pranešėjo pranešimus dėl žmogaus teisių įsipareigojimų, susijusių su naudojimusi saugia, švaria, sveika ir tvaria aplinka,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 28 d. JT susitikime vadovų įsipareigojimą dėl gamtos „Susivieniję, kad iki 2030 m. būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas, siekiant darnaus vystymosi“ (angl. „United to Reverse Biodiversity Loss by 2030 for Sustainable Development“),
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 4 d. Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą „The European environment – state and outlook 2020: knowledge for transition to a sustainable Europe“ („Aplinka Europoje: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“),
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 19 d. EAA ataskaitą „Gamtos padėtis ES. 2013–2018 m. ataskaitų pagal gamtos direktyvas rezultatai“,
– atsižvelgdamas į JT aplinkos programos Tarptautinės išteklių darbo grupės parengtą 2019 m. pasaulinių išteklių apžvalgos ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 29 d. IPBES praktinio seminaro ataskaitą dėl biologinės įvairovės ir pandemijų,
– atsižvelgdamas į 2020 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitą dėl pasaulio žvejybos ir akvakultūros būklės,
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 13 d. paskelbtą Komisijos Jungtinio tyrimų centro politikos mokslinio konsultavimo ataskaitą „Ekosistemų ir jų paslaugų planavimas ir vertinimas: ES ekosistemos vertinimas“,
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Tausus augalų apsaugos produktų naudojimas: ribota pažanga vertinant ir mažinant rizikas, 2020 m. birželio 5 d. specialiąją ataskaitą „Biologinė įvairovė žemės ūkio paskirties žemėje: BŽŪP indėlis nesustabdė padėties blogėjimo“, 2020 m. liepos 9 d. specialiąją ataskaitą „Laukinių apdulkintojų apsauga Europos Sąjungoje – Komisijos iniciatyvos nebuvo vaisingos“ ir 2020 m. lapkričio 26 d. specialiąją ataskaitą „Jūros aplinka: ES apsauga – plati, bet ne išsami“,
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. EAA informacinį pranešimą „ES saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ veiksmingumo valdymas“,
– atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 11 d. EAA informacinį pranešimą „Augimas be ekonomikos augimo“,
– atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 15 d. CBD laikinosios techninių ekspertų grupės išvadas dėl rizikos vertinimo,
– atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl 15-ojo Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimo (COP 15)(5),
– atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties(6),
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo ir vykdymo metinės strateginės ataskaitos(7),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 22 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti(8),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai(9),
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Japonijos sprendimo atnaujinti banginių medžioklę per 2015–2016 m. sezoną(10) ir į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl banginių medžioklės Norvegijoje(11),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti(12),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl 2022-ųjų – Europos žalesnių miestų metų(13),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Užsienio reikalų komiteto ir Žuvininkystės komiteto nuomones,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0179/2021),
A. kadangi Europos Parlamentas paskelbė, kad susidarė kritinė klimato ir aplinkos padėtis, ir įsipareigojo nedelsiant imtis konkrečių veiksmų, reikalingų kovoti su šia grėsme ir ją suvaldyti, kol dar nevėlu(14); kadangi biologinės įvairovės nykimas ir klimato kaita yra tarpusavyje susiję ir paaštrina vienas kitą(15) ir kelia vienodą grėsmę gyvybei mūsų planetoje, todėl reikėtų nedelsiant kartu spręsti šias problemas;
B. kadangi gamtos padėtis blogėja žmonijos istorijoje precedento neturinčiu tempu ir mastu; kadangi apskaičiuota, kad pasaulyje milijonui rūšių gresia išnykimas(16); kadangi, remiantis ES gamtos direktyvomis, tik 23 proc. rūšių ir 16 proc. buveinių yra geros būklės(17);
C. kadangi 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija ir būsimu tarptautiniu susitarimu pagal CBD siekiama sukurti ES ir pasaulinę biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m.;
D. kadangi 2021 m. lems biologinę įvairovę ir kadangi COP 15 turi būti reikšmingas įvykis Paryžiaus susitarimui biologinės įvairovės srityje; kadangi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) COP 15 ir COP 26 suteikia ypatingą galimybę pareiti nuo reaktyvaus prie iniciatyvaus ir atsargumu grindžiamo modelio ir paskatinti būtinus transformacinius pokyčius;
E. kadangi 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija yra viena iš pagrindinių Europos žaliojo kurso iniciatyvų; kadangi 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“ kartu su kitomis politikos priemonėmis formuos pokyčius siekiant apsaugoti gamtą ir išsaugoti buveines bei rūšis;
F. kadangi turimi įrodymai leidžia manyti, kad dar nevėlu sustabdyti dabartines biologinės įvairovės nykimo tendencijas ir nukreipti jas priešinga linkme(18); kadangi tam reikės esminių pakeitimų;
G. kadangi žmonės yra gamtos dalis ir kadangi gamta yra vertinga savaime; kadangi biologinė įvairovė yra neatsiejama pasaulio paveldo dalis;
H. kadangi rūšys nyksta nuolat ir tai kelia grėsmę ekosistemoms ir ekosisteminių paslaugų teikimui, taip pat žmonių gerovei ir išlikimui; kadangi Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) paskelbė, kad vien per pastarąjį dešimtmetį išnyko 160 rūšių;
I. kadangi pagal IPBES prognozuojama, kad iki 2050 m. 90 proc. žemės bus smarkiai pasikeitusi ir kad 75 proc. žemės jau yra smarkiai pasikeitusi; kadangi jau išnyko 85 proc. šlapynių;
J. kadangi biologinė įvairovė yra itin svarbi aprūpinimui maistu, žmonių gerovei ir vystymuisi visame pasaulyje;
K. kadangi ES turi pasinaudoti galimybėmis įtraukti COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį į savo politiką ir tikslus;
L. kadangi 70 proc. naujų ligų ir pandemijų yra gyvūninės kilmės(19); kadangi COVID-19 pandemija parodė, kad dėl veiklos, dėl kurios biologinei įvairovei daromas spaudimas, gali padidėti pavojus žmonių ir gyvūnų sveikatai;
M. kadangi dėl natūralių buveinių naikinimo ir prekybos laukiniais gyvūnais didėja žmonių ir laukinės gyvūnijos sąlytis ir tai bus svarbus veiksnys, turintis įtakos būsimam virusinių ligų atsiradimui ir plitimui(20);
N. kadangi biologinė įvairovė daro teigiamą poveikį žmonių sveikatai; kadangi iki 80 proc. žmonių vartojamų vaistų yra natūralios kilmės(21);
O. kadangi ES turi daugiau saugomų teritorijų nei bet kuris kitas pasaulio regionas(22); kadangi dabartinis teisiškai saugomų teritorijų, įskaitant tas, kurioms taikoma griežta apsauga, tinklas yra nepakankamas, kad apsaugotų biologinę įvairovę(23);
P. kadangi EU, siekdama veiksmingai valdyti tinklą „Natura 2000“, vis dar susiduria su didelėmis įgyvendinimo spragomis;
Q. kadangi tinklas „Natura 2000“ prisideda prie rūšių išsaugojimo, tačiau daugelis kitų nykstančių rūšių neįtrauktos į šį tinklą(24);
R. kadangi tinklu „Natura 2000“ numatyta remti 52 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų išsaugojimo valdymo srityje, ir kadangi 3,1 mln. (ketvirtadalis) darbo vietų turizmo sektoriuje yra susijusios su saugomomis teritorijomis(25); kadangi plečiant saugomas teritorijas siekiama apsaugoti biologinę įvairovę, tačiau taip pat prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos ir gauti didelę investicijų ir darbo vietų kūrimo grąžą;
S. kadangi Audito Rūmai atkreipė dėmesį į didelius ES politikos trūkumus, susijusius su biologinės įvairovės apsauga ar atkūrimu, įskaitant netinkamas biologinės įvairovės apsaugos ar atkūrimo priemones, nepakankamą įgyvendinimą ir finansavimą ir netinkamus pažangos vertinimo rodiklius, tačiau tuo neapsiribojant(26); kadangi būsimoje ES politikoje reikėtų ištaisyti ir panaikinti šiuos trūkumus;
T. kadangi maždaug 75 proc. pasaulio maistinių kultūrų priklauso nuo vabzdžių apdulkintojų(27) ir kadangi pastaraisiais dešimtmečiais drastiškai sumažėjo apdulkintojų skaičius; kadangi biologinės įvairovės ir vabzdžių išsaugojimas yra neatsiejamai susiję;
U. kadangi Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gairių dėl bičių dokumentas oficialiai nepriimtas ir neužbaigta jo peržiūra;
V. kadangi 2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES iniciatyvos dėl apdulkintojų(28), kurioje patvirtina savo tvirtą poziciją dėl apdulkintojų apsaugos svarbos;
W. kadangi reikia stiprinti dabartinės ES iniciatyvos dėl apdulkintojų sistemą ir veiksmus ir juos integruoti į visas ES sektorių politikos sritis;
X. kadangi su vabzdžių apsauga susijusi stebėsena, moksliniai tyrimai ir kita veikla yra nenuosekli, dažnai netinkama ir jai neskiriamas pakankamas finansavimas arba ji nevykdoma nacionaliniu lygmeniu;
Y. kadangi biologinės įvairovės nykimas yra susijęs su ekonomine veikla; kadangi vykdant ekonominę veiklą turėtų būti paisoma planetos išgalių;
Z. kadangi biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimas teikia tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos daugumai ekonomikos sektorių ir yra mūsų ekonomikos ir visuomenės veikimo pagrindas; kadangi visas verslas tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo ekosisteminių paslaugų; kadangi geresnė biologinės įvairovės politika ir veiksmingos priemonės gali sustiprinti ekonomiką ir suteikti užimtumo galimybių;
AA. kadangi pagrindiniai tiesioginiai biologinės įvairovės nykimo veiksniai yra žemės ir jūros naudojimo pokyčiai, gamtos išteklių gavyba, klimato kaita, tarša ir svetimų rūšių invazija(29); kadangi, be gamtos išteklių išsaugojimo ir atkūrimo, itin svarbu imtis veiksmų, kuriais būtų pažaboti biologinės įvairovės nykimo veiksniai, visų pirma žemės naudojimo ir maisto sistemos pertvarkos sektoriuose, kad būtų užtikrinta veiksminga biologinės įvairovės strategija po 2020 m.(30);
AB. kadangi dirvožemis yra bendras išteklius(31) ir dirvožemio biologinei įvairovei daromas vis didesnis spaudimas; kadangi visos ES dirvožemio biologinės įvairovės, įskaitant apimties ir masto tendencijas, stebėsena ilguoju laikotarpiu turėtų papildyti nuolat atliekamą žemės dangos ir žemės naudojimo statistinį fizinių ir cheminių parametrų tyrimą;
AC. kadangi žemės ūkio biologinė įvairovė apima visus biologinės įvairovės komponentus, susijusius su maistu ir žemės ūkiu, ir visus biologinės įvairovės komponentus, kurie sudaro žemės ūkio ekosistemas, taip pat vadinamas agrarinėmis ekosistemomis, įskaitant gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų įvairovę ir kintamumą genetiniu, rūšių ir ekosistemų lygmenimis, kurie yra būtini pagrindinėms žemės ūkio ekosistemos funkcijoms, struktūrai ir procesams palaikyti;
AD. kadangi žemės ūkio paskirties žemės, miško ir plačiai paplitusių paukščių rūšių ir pievų drugelių populiacijos ilgalaikės tendencijos rodo, kad ES labai sumažėjo žemės ūkio paskirties žemės biologinė įvairovė(32); kadangi tai vyksta visų pirma dėl natūralių ekosistemų nykimo, susiskaidymo ir degradacijos, kuriuos daugiausia sukelia žemės ūkio intensyvinimas, intensyvi miškotvarka, žemės apleidimas ir miestų plėtra(33);
AE. kadangi tvariu žemės ūkio paskirties žemės tvarkymu prisidedama prie platesnių ekosistemos funkcijų, tokių kaip biologinės įvairovės apsauga, anglies dioksido sekvestracija, vandens ir oro kokybės palaikymas, dirvožemio drėgmės sulaikymas mažinant nuotėkį, kad vanduo galėtų skverbtis į dirvožemį, ir erozijos kontrolė;
AF. kadangi, remiantis biomase, apskaičiuota, kad dauguma planetos žinduolių yra naminiai gyvuliai ir tik nedidelė procentinė dalis – laukiniai gyvūnai; kadangi nerimą kelia ir itin nedidelė paukščių genetinė įvairovė(34);
AG. kadangi žvejybos, akvakultūros ir perdirbimo sektoriai gali prisidėti prie JT DVT įgyvendinimo;
AH. kadangi moksliniai tyrimai parodė susirūpinimą dėl didelio ilgalaikio neigiamo poveikio, kurį tam tikrų žvejybos metodų naudojimas gali daryti vandenynų biologinei įvairovei ir jūrų aplinkai;
AI. kadangi žvejai, naudodami tvarius metodus ir technologijas, gali prisidėti prie aplinkos būklės blogėjimo prevencijos ir jūrų aplinkos išsaugojimo;
AJ. kadangi, be kita ko, dėl buveinių būklės blogėjimo, migracijos koridorių sutrikdymo ir pereikvojimo dėl žvejybos kai kurių rūšių žuvys, pvz., eršketai, atsidūrė ties išnykimo riba;
AK. kadangi nepaisant kai kuriuose jūrų baseinuose pagerėjusio tvarumo naudojant jūrų išteklius, vis dar yra plotų, kuriose padėtis kelia nerimą, visų pirma Viduržemio jūroje;
AL. kadangi ES išsikėlė tikslus pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą; kadangi vis dar reikia imtis priemonių, kad būtų pasiektas geros vandens telkinių aplinkos būklės tikslas;
AM. kadangi Europos Audito Rūmų ataskaitoje teigiama(35), kad nors yra sukurta jūrų aplinkos apsaugos sistema, ES veiksmai neužtikrina pakankamos ekosistemų ir buveinių apsaugos ir kad dabartinės saugomos jūrų teritorijos užtikrina tik ribotą apsaugą;
AN. kadangi miškai ir visa su mišku susijusi vertės grandinė yra labai svarbūs siekiant toliau plėtoti žiedinę bioekonomiką, nes jie kuria darbo vietas, užtikrina ekonominę gerovę kaimo ir miesto vietovėse, padeda švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, teikia su sveikata susijusią naudą, išsaugo biologinę įvairovę ir kalnuotų, salų bei kaimo regionų perspektyvas ir padeda kovoti su dykumėjimu;
AO. kadangi miškai sudaro 43 proc. ES sausumos ploto ir juose randama 80 proc. sausumos biologinės įvairovės(36); kadangi pranešama, kad miškininkystės veikla yra antra pagal dydį rūšims spaudimą daranti veiklos kategorija(37), visų pirma daranti įtaką nariuotakojams, žinduoliams ir neapytakiniams augalams; kadangi daugybei nuo miško priklausomų rūšių neigiamą įtaką daro negyvų, mirštančių ir senų medžių pašalinimas(38), sengirių mažėjimas ir tam tikrų miškotvarkos metodų, pvz., plyno kirtimo, taikymas;
AP. kadangi miškuose esama daugiau kaip 75 proc. pasaulio sausumos biologinės įvairovės(39); kadangi Parlamentas pateikė rekomendacijas Komisijai dėl ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui, miškų ir ekosistemos alinimui sustabdyti ir nukreipti priešinga linkme(40);
AQ. kadangi gera aplinkos būklė ir sveikos ekosistemos yra labai svarbios kovojant su klimato kaita, o ekosistemos atlieka esminį vaidmenį švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant; kadangi klimato kaita daro įtaką biologinei įvairovei, nes klimato kintamieji rodikliai iš esmės lemia rūšių geografinius pasiskirstymo arealus; kadangi teritorijose, kuriose klimatas yra nebetinkamas, pasikeičia tam tikrų rūšių geografiniai arealai, o kitos rūšys tose vietovėse išnyksta;
AR. kadangi priimant gamtos procesais pagrįstus sprendimus ir naudojantis ekosisteminiais metodais galima tvirtai politiniu požiūriu susieti tris Rio de Žaneiro konvencijas, kad būtų integruotai sprendžiami klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo klausimai;
AS. kadangi, remiantis IPBES, tarša – vienas iš penkių biologinės įvairovės nykimą lemiančių veiksnių; kadangi nustatyta, kad turima patikimos informacijos maždaug apie 500 cheminių medžiagų, ir kadangi 2019 m. balandžio mėn., Europos cheminių medžiagų agentūros manymu, 450 medžiagų buvo pakankamai reglamentuojamos; kadangi manoma, jog dar 10 000 medžiagų rizika gana gerai aprašyta, o apie maždaug 20 000 medžiagų riziką turima ribotos informacijos; kadangi beveik neturima informacijos apie daugumos (maždaug 70 000) medžiagų pavojingumą ar poveikio riziką; kadangi reikia nedelsiant panaikinti dideles žinių spragas, susijusias su visu cheminių medžiagų poveikiu biologinei įvairovei ir aplinkai;
AT. kadangi šviesinė tarša keičia natūralios nakties šviesos lygį žmonėms, gyvūnams ir augalams ir taip daro neigiamą įtaką biologinei įvairovei, pvz., gyvūnų migravimui, naktiniam poilsiui ir reprodukcinei veiklai, dėl to taip pat nyksta vabzdžiai ir apdulkintojai, kurie žūva dėl traukos prie dirbtinės šviesos;
AU. kadangi, remiantis Jungtinio tyrimų centro 2020 m. ataskaita(41), šiuo metu visose ekosistemose esama invazinių rūšių, kurios ypač kelia grėsmę miestų ekosistemoms ir pievoms;
AV. kadangi dabartinės neigiamos tendencijos, susijusios su biologine įvairove ir ekosistemomis, pakenks pažangai, padarytai ne tik siekiant aplinkos DVT, bet ir su skurdu, badu, sveikata, vandeniu, miestais ir klimatu susijusių tikslų; kadangi dėl šios priežasties biologinės įvairovės nykimas ir blogėjimas turi būti svarstomi ne tik kaip aplinkos apsaugos, bet ir vystymosi, ekonominio, socialinio ir moralinio pobūdžio klausimas;
AW. kadangi beveik 80 proc. ES biologinės įvairovės šiuo metu randama atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse ir teritorijose(42);
AX. kadangi ES ir jos valstybės narės privalo laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su biologine įvairove ir žmogaus teisėmis, taip pat įpareigojimų, susijusių su politikos nuoseklumu išorės veiksmų srityje, laikantis įsipareigojimo pagal Chartiją integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą į ES politikos šakas, taip pat laikantis darnaus vystymosi principo;
AY. kadangi JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir aplinkos klausimais darbu gali būti sudaromos sąlygos formuoti įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, susijusių su biologinės įvairovės išsaugojimu ir tvariu naudojimu, teisinę sistemą; kadangi pastaraisiais metais visame pasaulyje labai išaugo užpultų aplinkos ir žemės naudojimo srities žmogaus teisių gynėjų skaičius;
AZ. kadangi apskaičiuota, kad mažiausiai ketvirtadalis pasaulio žemės ploto yra čiabuvių ir vietos bendruomenių nuosavybė, yra jų valdomas, naudojamas ar apgyvendintas; kadangi JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių pripažįstamos čiabuvių tautų kolektyvinės ir individualios teisės; kadangi čiabuviai ir vietos bendruomenės atlieka svarbų vaidmenį saugant pasaulio biologinę įvairovę ir kadangi, nepripažinus jų teisių, nebus įmanoma pasiekti visuotinės biologinės įvairovės tikslų;
BA. kadangi tiek neteisėta, tiek teisėta prekyba laukinėmis rūšimis ir jų naudojimas smarkiai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo ir kadangi natūralių buveinių naikinimas ir laukinių rūšių išnaudojimas prisideda prie infekcinių ligų atsiradimo ir plitimo(43);
BB. kadangi pagal IPBES ir IPCC jūrų biologinei įvairovei kyla rimtas pavojus(44); kadangi EAA įspėjo apie dabartinę blogėjančią Europos jūrų aplinkos padėtį ir būtinybę skubiai atkurti jūrų ekosistemas sprendžiant žmogaus veiklos poveikio jūrų aplinkai klausimą(45); kadangi koraliniai rifai, mangrovės ir žolių sąžalynai, kurios yra jūrų biologinės įvairovės židinys, yra smarkiai nualinti ir klimato kaita bei tarša jiems kelia didelę grėsmę;
BC. kadangi vandenynas yra vienintelis ir jo gera aplinkos būklė būtina, norinti užtikrinti jo atsparumą ir nuolatinį ekosisteminių paslaugų, pvz., CO2 absorbcijos ir deguonies gamybos, teikimą; kadangi klimato mechanizmai priklauso nuo vandenynų ir jūrų ekosistemų būklės, kurią šiuo metu veikia visuotinis atšilimas, tarša, jūrų biologinės įvairovės pereikvojimas, rūgštėjimas, deguonies mažėjimas ir pakrančių erozija; kadangi IPCC primena, kad vandenynai yra sprendimo, kaip sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos poveikio, dalis(46);
BD. kadangi 80 proc. jūrą teršiančių šiukšlių patenka iš sausumos ir 150 tonų plastiko yra susikaupę mūsų vandenynuose(47); kadangi 80 proc. miesto nuotekų išleidžiamos į jūrą; kadangi paviršiuje plūduriuojančių atliekų bendra masė sudaro tik 1 proc. į vandenyną išmesto plastiko(48);
BE. kadangi mėlynoji ekonomika suteikia galimybę plėtoti tvarią jūrų ir pakrančių veiklą.
BF. kadangi reikėtų skatinti bendras žmonių, savivaldybių, asociacijų, verslo, švietimo įstaigų ir kitų visuomenės suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo klausimais;
BG. kadangi, siekiant sėkmingai įgyvendinti strategiją, būtinas veiksmingas bendradarbiavimas ES ir valstybių narių lygmenimis, įskaitant visus suinteresuotuosius subjektus;
Dabartinė biologinės įvairovės būklė
1. palankiai vertina naująją 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją ir jos platų užmojį;
2. be to, palankiai vertina plataus užmojo tikslą užtikrinti, kad iki 2050 m. visos pasaulio ekosistemos būtų atkurtos, atsparios ir tinkamai saugomos; pabrėžia, kad reikėtų dėti visas pastangas, kad šis tikslas būtų kuo greičiau pasiektas;
3. mano, kad įgyvendinant strategiją turėtų būti užtikrintas suderinamumas su kitomis Europos žaliojo kurso strategijomis, pavyzdžiui, strategija „Nuo ūkio iki stalo“; pripažįsta trijų darnaus vystymosi aspektų – aplinkos, ekonomikos ir socialinio – svarbą; primena, kad aplinkos aspektas, įskaitant biologinę įvairovę ir ekosistemų išsaugojimą, sustiprina kitus du aspektus ir yra esminis darnaus vystymosi ir DVT įgyvendinimo pagrindas;
4. primena, kad naujose Europos Sąjungos strategijose reikia nedelsiant stiprinti jūrų laivybos viziją, visų pirma imantis tolesnių veiksmų dėl Europos žaliojo kurso, Biologinės įvairovės strategijos ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“;
5. ragina Komisiją kiekvieną pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pagrįsti išsamiu poveikio vertinimu, atsižvelgiant į individualų ir bendrą poveikį, poveikį atitinkamų sektorių socialiniam ir ekonominiam tvarumui, aprūpinimo maistu saugumui ir maisto kainoms, taip pat galimą riziką, kad vietos gamybą pakeičiant importu biologinės įvairovės praradimas bus perkeltas į ES nepriklausančias šalis, ir į poveikį veiksmų ir neveikimo išlaidoms iš karto ir ilguoju laikotarpiu;
6. ragina Komisiją, siekiant atlikti poveikio vertinimus, papildyti vienintelę priemonę, kuri šiuo metu naudojama aplinkos apsaugos aspektams vertinti, priemonėmis, kuriomis būtų nagrinėjamas su biologine įvairove, išteklių naudojimu ir tarša susijęs poveikis;
7. atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad miškininkystės socialinei, aplinkosauginei ir ekonominei naudai skyrus tokį patį dėmesį, būtų galima padėti užtikrinti atsparumą ir pajėgumą prisitaikyti, taip pat užtikrinti perėjimą prie žiedinės bioekonomikos ir pagerinti biologinės įvairovės apsaugą; mano, kad nustatant tikslus ir juos įgyvendinant reikia atsižvelgti į labai konkrečias kiekvienos šalies sąlygas ir galimybes ir daryti teigiamą poveikį miškams ir miškininkystės sąlygoms, pragyvenimui kaimo vietovėse ir ES miškų biologinei įvairovei;
8. primena 2019 m. IPBES ataskaitos išvadas, kuriose teigiama, kad pasaulyje gamta nyksta žmonijos istorijoje neregėtu greičiu ir kad išnykimas gresia maždaug milijonui rūšių iš visų, apytikriai skaičiuojamų, daugiau kaip aštuonių milijonų rūšių;
9. pažymi, kad tai yra trečioji biologinės įvairovės strategija, kuria siekiama sustabdyti ES biologinės įvairovės nykimą; tačiau apgailestauja dėl to, kad ES biologinė įvairovė toliau nyksta; labai apgailestauja, kad Sąjunga nepasiekė nei 2020 m. biologinės įvairovės strategijos tikslų, nei Aičio biologinės įvairovės tikslų;
10. pabrėžia, kad 2030 m. biologinės įvairovės strategijos tikslai turi būti visiškai pasiekti; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įsipareigoti imtis reikšmingų ir papildomų biologinės įvairovės išsaugojimo ir atkūrimo priemonių, kad būtų visiškai pasiekti nauji tikslai, kurie turi būti aiškiai apibrėžti ir išmatuojami;
11. pabrėžia, kad COVID-19 pandemija dar kartą parodė, kaip svarbu formuojant politiką kompleksiškai taikyti bendros sveikatos koncepciją, kuri atspindi faktą, kad žmogaus sveikata, gyvūnai ir aplinka yra tarpusavyje susiję ir kad visuomenėje skubiai reikia radikalių pokyčių; pabrėžia svarbų Komisijos vaidmenį ES koordinuojant ir remiant bendros sveikatos koncepciją ir palaikant ją visuose tarptautiniuose forumuose; ragina pergalvoti ir nedelsiant visapusiškai suderinti dabartinę ES politiką su reikiamais pokyčiais;
12. pabrėžia, kad pagrindinės pandemijų priežastys yra tie patys visuotiniai aplinkos pokyčiai, kurie lemia biologinės įvairovės nykimą(49), kaip antai žemės naudojimo paskirties keitimas, teisėta ir neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais ir vartojimas; pabrėžia, kad pandemijų riziką galima gerokai sumažinti mažinant žmogaus veiklos, dėl kurios mažėja biologinė įvairovė, mastą ir kad nustatyta pandemijų rizikos mažinimo kaina yra 100 kartų mažesnė už reagavimo į šias pandemijas kainą(50);
13. primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją visapusiškai atsižvelgti į mokslinius įrodymus, ataskaitas ir rekomendacijas zoonozių ir pandemijų klausimais, įskaitant IPBES seminaro ataskaitą dėl biologinės įvairovės nykimo ir pandemijų(51), 2020 m. liepos 6 d. Jungtinių Tautų aplinkos programos ataskaitą „Preventing the next pandemic – Zoonotic diseases and how to break the chain of transmission“(52) („Išvenkime kitos pandemijos. Zoonozinės ligos ir kaip nutraukti infekcijos grandinę“), taip pat į 2010 m. balandžio mėn. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) trišalį koncepcijos dokumentą dėl dalijimosi atsakomybe ir veiksmų koordinavimo pasaulio mastu šalinant sveikatai gresiančius pavojus, kylančius dėl gyvūnų, žmonių ir aplinkos sąsajų ir šalinant žmonių / gyvūnų / aplinkos sveikatos srities riziką(53);
14. palankiai vertina tai, kad sukūrus Europos sveikatos sąjungą numatyta sustiprinti ES veiksmus kovojant su pandemija ir kitomis grėsmėmis visuomenės sveikatai(54), be kita ko, parengti ES sveikatos krizės ir pandemijos planą, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme dėl didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai(55), į kurį turėtų būti įtrauktos zoonozinės kilmės pandemijos;
Apsauga ir atkūrimas
15. reiškia tvirtą paramą ES tikslams apsaugoti ne mažiau kaip 30 proc. ES jūrų ir sausumos teritorijų, be kita ko, įtraukiant įvairias buveines ir ekosistemas, kaip antai miškus, šlapynes, durpynus, pievas ir pakrančių ekosistemas, ir griežtai apsaugoti bent 10 proc. ES jūrų ir sausumos teritorijų, įskaitant visus likusius neliečiamus miškus ir sengires ir kitas gausiaangles ekosistemas; pabrėžia, kad šie tikslai turėtų būti privalomi ir valstybių narių įgyvendinami nacionaliniu lygmeniu, bendradarbiaujant su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, vadovaujantis moksliškai pagrįstais kriterijais ir biologinės įvairovės poreikiais, atsižvelgiant į visų valstybių narių skirtumus, kaip antai dydį, natūralių gamtinių zonų dalį ir į regionines bei vietos aplinkybes;
16. pabrėžia, kad šios saugomos vietovės turėtų sudaryti ekologiniu požiūriu nuoseklų ir pavyzdinį esamų saugomų teritorijų tinklą; pabrėžia, kad, be saugomų teritorijų didinimo, taip pat turi būti užtikrinta saugomų teritorijų kokybė, be kita ko, užtikrinant pakankamą finansavimą ir įgyvendinant aiškius ir veiksmingus išsaugojimo planus, tinkamą valdymą, pakankamą stebėseną ir vertinimą ir veiksmingai užtikrinant susijusių teisės aktų įgyvendinimą;
17. primena, kad, remiantis IUCN nustatytomis tarptautinėmis rekomendacijomis, bet kokios kategorijos saugomose teritorijose turėtų būti draudžiama vykdyti aplinkai kenkiančią pramonės veiklą ir infrastruktūros plėtrą(56);
18. pabrėžia, kad turi būti nustatyta aiški griežtos apsaugos apibrėžtis; atkreipia dėmesį į 2020 m. spalio 16 d. Tarybos išvadas dėl biologinės įvairovės, kurioje teigiama, kad aukštesnio lygio apsauga gali sudaryti sąlygas tam tikrai žmogaus veiklai, atitinkančiai saugomos teritorijos išsaugojimo tikslus, vykdyti; pabrėžia, kad žmogaus veikla, kuri yra suderinama su apsaugos tikslais arba netgi kuri daro teigiamą įtaką biologinei įvairovei, turi ir toliau būti leidžiama griežtai saugomose teritorijose; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, patikslinti, kokia žmogaus veikla galėtų būti leidžiama griežtą apsaugos statusą turinčiose teritorijose, kai ji iš esmės netrukdo natūraliems procesams ir yra suderinama su teritorijų ekologiniais reikalavimais, remiantis geriausiais turimais moksliniais duomenimis, atskirai vertinant kiekvieną konkretų atvejį;
19. pabrėžia, kad norint pasiekti 2030 m. Biologinės strategijos tikslus taip pat reikės užkirsti kelią ES jūrų ir sausumos teritorijų aplinkos blogėjimui; ragina imtis priemonių biologinės įvairovės nykimo už saugomų zonų ribų klausimui spręsti; pažymi, kad gamtos ir ekosistemų atkūrimas saugomose vietovėse nekompensuoja tolesnio kitų teritorijų biologinės įvairovės nykimo ekosistemų blogėjimo;
20. pabrėžia, jog svarbu, kad aplinkos išsaugojimo ir atkūrimo pastangas dėtų ir užjūrio šalys bei teritorijos;
21. mano, kad svarbu atsižvelgti į biogeografinius regionus ir laikytis vyriausybės lygmens požiūrio į saugomas teritorijas, pagal kurį valstybės narės vertintų finansinės paramos ir kompensuojamųjų priemonių poreikį nustatant saugomas teritorijas; pabrėžia, kad reikia įtraukti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant žemės savininkus;
22. pabrėžia, kokios svarbios tinklo „Natura 2000“ miškų teritorijos išsaugant miškų biologinę įvairovę; vis dėlto pažymi, kad tokioms teritorijoms tvarkyti ir su jomis susijusių reikalavimų vykdymui užtikrinti reikia pakankamai finansinių išteklių;
23. pabrėžia, kad svarbu subalansuotai stiprinti darnų miškų valdymą siekiant užtikrinti gerą miškų ekosistemų būklę, atsparumą klimato kaitai ir ilgaamžiškumą ir išsaugoti daugiafunkcį miškų vaidmenį, be kita ko, išlaikant miškų biologinę įvairovę, taip pat siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir įgyvendinant Europos žaliąjį kursą; pabrėžia genetinės įvairovės įtraukimo į sodinimo klausimus vertę, nes ji riboja kenkėjų protrūkių ir ligų plitimo riziką, taip pat riziką vietos rūšims;
24. primena, kad ES yra didžiausias koordinuojamas saugomų teritorijų tinklas pasaulyje;
25. atkreipia dėmesį į įsipareigojimą užtikrinti, kad iki 2030 m. visų saugomų geros būklės buveinių ir rūšių išsaugojimo tendencijos ir būklė neblogėtų, taip pat užtikrinti, kad valstybių narių lygmeniu ne mažiau kaip 30 proc. rūšių ir buveinių, kurių būklė šiuo metu yra prasta, pereitų į tą kategoriją arba būtų matyti tvirtos teigiamos tendencijos; vis dėlto mano, kad kaip galima greičiau turėtų būti pasiekta gera visų pagal Paukščių(57) ir Buveinių(58) direktyvas saugomų rūšių ir buveinių būklė; pabrėžia, kad pagal esamas direktyvas jau nustatytos pareigos užtikrinti, kad rūšys nenyktų; ragina Komisiją kartu su EAA nustatyti aiškų pagrindą, užtikrinti suderintą ir reguliarų ataskaitų teikimą ir panaikinti dabartinės nustatytų tendencijų metodikos spragas;
26. ragina valstybes nares gerinti savo tinklo „Natura 2000“ stebėsenos, įskaitant valdymo veiksmingumo stebėseną, sistemų kokybę ir visapusiškumą; pabrėžia specializuotų valdymo įstaigų ir teritorijų valdymo planų svarbą; pabrėžia, kad, remiantis EAA informaciniu pranešimu(59), vykdytojai nepakankamai žino ir supranta galiojančius valdymo veiksmingumo standartus; ragina Komisiją ir valstybes nares tikslingiau stiprinti pajėgumus ir teikti geresnes gaires dėl valdymo veiksmingumo vertinant ir tobulinant tinklo „Natura 2000“ valdymą, be kita ko, vadovaujantis pasauliniais saugomų teritorijų valdymo veiksmingumo vertinimo standartais, pvz., IUCN žaliuoju saugomų ir išsaugotų teritorijų sąrašu; taip pat ragina Komisiją atnaujinti tinklo „Natura 2000“ pritaikomojo valdymo gaires, kuriose būtų atsižvelgiama į galimą klimato kaitos poveikį rūšims ir ekosistemoms;
27. ragina valstybes nares tinkamomis išsaugojimo priemonėmis apsaugoti laukinių rūšių genetinę įvairovę;
28. apgailestauja. kad valstybės narės nepasiekė geros jūrų vandenų aplinkos būklės iki 2020 m. tikslo, kaip nurodyta Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje; ragina Komisiją sustiprinti saugomų jūrų teritorijų tinklą užtikrinant geresnį junglumą, patikimesnį valdymą, geresnę žemėtvarką ir sistemingai atliekant vertinimus ir užtikrinant įgyvendinimą;
29. reiškia susirūpinimą dėl gėlo vandens ekosistemų ir rūšių padėties; pabrėžia, kad nuo 1970 iki 2016 m. jų Europoje sumažėjo daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio vietoje – 93 proc.(60);
30. pabrėžia, kad didžioji dalis sausumos biologinės įvairovės randama miškų vietovėse; pažymi, kad keleto miškų tipų išsaugojimo būklė šiek tiek pagerėjo(61), tačiau į ES gamtos teisės aktus įtrauktų miškų buveinių ir rūšių išsaugojimo būklės pažangos beveik nematyti(62); pabrėžia, kad nuo 2011 m. iki 2020 m. beveik trečdalio ES miškų išsaugojimo būklė buvo įvertinta kaip bloga (31 proc.), o daugiau kaip pusės jų įvertinta kaip prasta (54 proc.)(63);
31. atkreipia dėmesį į prastą Europos miškų būklę; pabrėžia, kad tam tikruose biogeografiniuose regionuose vos 5 proc. I priede nurodytų miško buveinių išsaugojimo būklė yra gera(64); pabrėžia, jog pagal Biologinės įvairovės strategiją valstybės narės turi užtikrinti, kad visų saugomų buveinių ir rūšių išsaugojimo tendencijos ir būklė neblogėtų; atkreipia dėmesį į tai, kad daugumoje biogeografinių regionų, kuriuose esančių ekosistemų išsaugojimo būklė prasta, ji ir toliau sparčiai blogėja(65);
32. susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad pranešama apie didelį nykstančių miško rūšių ir buveinių skaičių; primena, kad Europos laukinėje gamtoje penkios miško medžių rūšys yra išnykusios, 42 miško medžių rūšys yra sparčiai nykstančios ir 107 miško medžių rūšys yra nykstančios;
33. mano, kad svarbu skubiai užtikrinti griežtą visų likusių neliečiamų miškų ir sengirių apsaugą; pabrėžia, kad miškų saugojimo būdas, kai natūraliems miškams leidžiama senti, yra pagrindinis sengirių ploto didėjimą užtikrinantis veiksnys; palankiai vertina vykstančius dalyvaujamuosius neliečiamų miškų ir sengirių apibrėžimo, kartografavimo ir stebėsenos procesus;
34. pabrėžia, kad miškai, ypač neliesti miškai, yra ypač svarbūs saugant biologinę įvairovę, ir ragina juos apsaugoti; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares į būsimą ES miškų strategiją įtraukti sengirių apibrėžtį, kurią turėtų parengti Miškininkystės nuolatinis komitetas;
35. ragina valstybes nares tobulinti nacionalinės teisės aktus, kad būtų sustiprinta apsauga nuo neteisėtos medienos ruošos; ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti turimus duomenis ir panaikinti spragas, susijusias su neliečiamų miškų ir sengirių vietos nustatymu, atgaline data nuo 2020 m. sukurti visų galimų vietovių, atitinkančių sengirių ir neliečiamų miškų kriterijus, duomenų bazę, ir nustatyti laikiną visų atitinkamų vietovių medienos ruošos moratoriumą, siekiant užkirsti kelią sąmoningam jų kirtimui ir nedelsiant teisėtai užtikrinti patvirtintų vietovių neintervencinį statusą;
36. itin palankiai vertina įsipareigojimą parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES gamtos atkūrimo plano, kuris apimtų teisiškai privalomus atkūrimo tikslus, ir pakartoja savo raginimą siekti tikslo atkurti ne mažiau kaip 30 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų(66); šį uždavinį turėtų visapusiškai įgyvendinti kiekviena valstybė narė savo teritorijoje tiek saugomose vietovėse, tiek už jų ribų, atsižvelgdama į biologinės įvairovės ir ekosistemos poreikius, kurie atspindėtų valstybių ypatumus; pabrėžia, kad atkūrimo tikslai turėtų būti grindžiami galiojančiais ES teisės aktais ir kad atkūrimo pastangos turėtų kiek įmanoma labiau remti natūralų atsinaujinimą;
37. mano, kad, be bendro atkūrimo tikslo, pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES gamtos atkūrimo plano ES ir valstybių narių lygmeniu turėtų būti nustatyti konkrečiai su ekosistema, buveinėmis ir rūšimis susiję tikslai atsižvelgiant į jų ekosistemas, ypač daug dėmesio skiriant ekosistemoms dėl dvejopos jų paskirties atkuriant biologinę įvairovę ir švelninant klimato kaitą bei prie jos prisitaikant; pabrėžia, kad į šią priemonę turėtų būti įtraukti miškai, pievos, šlapynės, raistai, apdulkintojai, laisvai tekančios upės, pakrančių vietovės ir jūrų ekosistemos; pabrėžia, kad užbaigus atkūrimo etapą neturėtų likti sąlygų jokiam ekosistemų būklės blogėjimui; mano, kad pažanga siekiant atkūrimo tikslų turi būti reguliariai vertinama tiek valstybių narių, tiek ES lygmenimis, be kita ko, naudojant tarpinius tikslus siekiant 2030 m. tikslų;
38. pabrėžia, kad siekiant sustiprinti biologinės įvairovės atkūrimo įsipareigojimus reikia nustatyti paskatų ir dalyvaujamojo pobūdžio procedūrų sistemą;
39. tvirtai pabrėžia, kaip svarbu gamtos atkūrimo tikslus visapusiškai integruoti į kitą susijusią ES politiką ir strategijas; primena savo raginimą nustatyti privalomus miškų atkūrimo tikslus(67), įskaitant tikslą padidinti ir atkurti miškų junglumą; reikalauja į gamtos atkūrimo planą įtraukti tikslą ES atkurti sąlygas tekėti ne mažiau kaip 25 000 km upių, panaikinant kliūtis ir atkuriant užliejamąsias lygumas;
40. labai apgailestauja dėl to, kad sumažėjo apdulkintojų, nes jie yra pagrindinis aplinkos gerovės rodiklis; pabrėžia, kad toks mažėjimas reiškia ne tik biologinės įvairovės nykimą, bet ir grėsmę aprūpinimui maistu; pakartoja savo rezoliucijoje dėl ES iniciatyvos dėl apdulkintojų išreikštą nuomonę ir ragina nedelsiant persvarstyti šią iniciatyvą; pabrėžia, kad persvarstyta iniciatyva turėtų apimti ES lygmens apdulkintojų stebėsenos strategiją ir patikimas priemones, aiškius, per nustatytą laiką pasiektinus tikslus, rodiklius, įskaitant poveikio rodiklius, ir būtiną pajėgumų stiprinimą;
41. primena savo 2019 m. spalio 23 d. pareikštą prieštaravimą dėl augalų apsaugos produktų poveikio naminėms bitėms vertinimo(68), ir apgailestauja, kad valstybės narės oficialiai nepatvirtino EFSA gairių dėl bičių dokumento; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad EFSA gairių dėl bičių dokumento peržiūra ir būsimais įgyvendinimo aktais būtų užtikrinta bent jau to paties lygio apsauga kaip buvo nustatyta 2013 m., atsižvelgiama tiek į ūmų ir lėtinį toksiškumą, tiek į lervų toksiškumą, taip pat įtraukiant laukinius apdulkintojus; pabrėžia, kad reikia užtikrinti didesnį peržiūros proceso skaidrumą; pažymi, kad EFSA kuria savo modeliavimo sistemą „ApisRAM“, kuri, tikimasi, labiau atitiks naminių bičių biologiją nei „BeeHAVE“ ir kad dėl jos kils mažiau interesų konfliktų;
42. pabrėžia didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų žemės ūkio teritorijose svarbą dėl jų teikiamos naudos biologinei įvairovei ir apdulkintojų apsaugai ir atkūrimui, taip pat bitininkų vaidmenį; pabrėžia, kad žaliųjų erdvių miestuose didinimas taip pat gali padėti siekti šių tikslų; ragina valstybes nares į savo strateginių planų projektus įtraukti priemones, skirtas įvairioms apdulkintojų grupėms;
Biologinės įvairovės nykimo veiksniai
43. pabrėžia, kad imantis su 2030 m. Biologinės įvairovės strategija susijusių veiksmų būtina tinkamai kovoti su visais penkiais pagrindiniais tiesioginiais veiksniais, lemiančiais pokyčius gamtoje: žemės ir jūros naudojimo pokyčiais, tiesioginiu organizmų naudojimu, klimato kaita, tarša ir invazinėmis svetimomis rūšimis; pabrėžia, kad taip pat reikėtų šalinti pagrindines pokyčių priežastis arba netiesioginius veiksnius, pvz., netvarius gamybos ir vartojimo modelius, gyventojų dinamiką, prekybą, technologines inovacijas ir valdymo modelius;
Žemės ir jūros naudojimo pokyčiai
44. pabrėžia, kad dirvožemio biologinė įvairovė teikia būtinas ekosistemines paslaugas ir švelnina klimato kaitą, taigi ji yra vienas iš svarbiausių sausumos anglies dioksido absorbento elementų; susirūpinęs pažymi, kad intensyvėja dirvožemio degradacija ir trūksta konkrečių šios srities ES teisės aktų; pripažįsta, kad įvairiuose teisės aktuose esama nuostatų, kuriomis netiesiogiai prisidedama prie dirvožemio apsaugos, tačiau mano, kad dėl to dirvožemio apsauga ES yra tik dalinė, o valdymas itin suskaidytas; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl bendros dirvožemio apsaugos, visapusiškai laikantis subsidiarumo principo, kad būtų užtikrinta dirvožemio apsauga ir tvarus naudojimas, ir dėl veiksmingo tos apsaugos integravimo į visą susijusią ES politiką;
45. pabrėžia, kad ši bendra sistema turėtų apimti pagrindines dirvožemiui kylančias grėsmes, įskaitant dirvožemio biologinės įvairovės nykimą, organinių medžiagų praradimą, užterštumą, druskėjimą, rūgštėjimą, dykumėjimą, eroziją ir sandarinimą; pabrėžia, kad į šią sistemą reikia įtraukti bendras apibrėžtis, aiškius tikslus ir stebėsenos sistemą; taip pat palankiai vertina tai, kad nustatomas konkretus su užterštumo šalinimu susijęs tikslas;
46. pabrėžia, kad geros būklės dirvožemis, įskaitant jo derlingumą ir struktūrą, yra itin svarbus žemės ūkio sektoriui; atkreipia dėmesį į neigiamą poveikį, kurį, be kita ko, dirvožemiui daro netvarus ūkininkavimas ir miškininkystė, žemės naudojimo paskirties keitimas, statybų veikla, sandarinimas ir pramonės išmetami teršalai; pabrėžia, kad turėtų būti diegiami mažiau dirvožemiui žalingi medienos ruošos ir žemės ūkio metodai;
47. ragina Komisiją persvarstyti Direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų(69) ir Direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo(70), siekiant geriau spręsti dirvožemio degradacijos, kurią lemia pramonės ir kasybos veikla, problemą; primena savo raginimą nustatyti tikslą iškastą dirvožemį naudoti medžiagoms gauti(71);
48. remdamasis atsargumo principu ir principu, kad reikėtų imtis prevencinių veiksmų, atsižvelgdamas į hidraulinio ardymo keliamą riziką siekiant išgauti netradicinius angliavandenilius ir neigiamą jo poveikį klimatui, aplinkai ir biologinei įvairovei, primygtinai ragina valstybes nares neišduoti leidimų jokioms naujoms hidraulinio ardymo operacijoms ES ir sustabdyti visas jau vykdomas operacijas;
49. primena, kad pagal Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu (UNCCD) ES yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti žemės būklės neblogėjimo tikslą(72), tačiau nepanašu, jog jis bus pasiektas, kaip nurodyta EAR specialiojoje ataskaitoje(73); apgailestauja, kad, nepaisant dykumėjimo keliamos grėsmės biologinei įvairovei, dirvožemio derlingumui, natūraliam žemės atsparumui, maisto gamybai ir vandens kokybei ir nepaisant to, kad 13 valstybių narių pagal UNCCD paskelbė, jog jas paveikė dykumėjimas, Komisija veiksmingai nesprendžia šio klausimo; todėl ragina Komisiją didinti savo užmojus ir nedelsiant pateikti ES lygmens strategiją dėl dykumėjimo ir žemės degradacijos;
50. pažymi, kad ES urbanizacijos ir laisvalaikio veikla sudaro 13 proc. visų apskritai gamtai daromo spaudimo atvejų ir 48 proc. visų jūroms daromo spaudimo atvejų(74); pabrėžia, kad žaliosios miestų zonos ir žalioji infrastruktūra gali teikti ekosistemines paslaugas, kuriomis remiama biologinė įvairovė ir prisidedama prie gyventojų fizinės ir psichinės gerovės;
51. remia Komisijos ketinimą sukurti ES miestų žalinimo platformą; ragina Komisiją nustatyti konkrečius plataus užmojo privalomus tikslus dėl miestų biologinės įvairovės, gamtos procesais pagrįstų sprendimų ir ekosisteminių metodų, taip pat žaliosios infrastruktūros, kurie būtų naudingi tiek žmonėms, tiek laukinei gamtai, ir padėtų siekti bendrų biologinės įvairovės tikslų; pabrėžia, kad reikia įtraukti priemones, pvz., mažiausią nustatytą apželdintų stogų dalį naujuose pastatuose, remti ūkininkavimą miestuose, įskaitant vaismedžių auginimą, kai tinkama, užtikrinti, kad nebūtų naudojami cheminiai pesticidai, mažinti trąšų naudojimą ES miestų žaliosiose zonose ir didinti žaliųjų erdvių skaičių atsižvelgiant į gyventojų skaičių, kartu sprendžiant nelygybės galimybių naudotis žaliosiomis erdvėmis problemą; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares išplėsti sausumos ir jūrų ekologinių koridorius miestų teritorijose, be kita ko, plėtoti transeuropinį žaliosios infrastruktūros tinklą (TEN-G), kuris būtų sujungtas su transeuropiniu gamtiniu tinklu (TEN-N);
Tiesioginis organizmų naudojimas
52. reiškia tvirtą paramą 2030 m. tikslui užtikrinti, kad ne mažiau kaip 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų vykdomas ekologinis ūkininkavimas ir kad ši dalis vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu būtų didinama; taip pat ypač palankiai vertina tikslą užtikrinti, kad bent 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės pasižymėtų didelės įvairovės kraštovaizdžio savybėmis; šis tikslas turėtų būti įgyvendinamas tinkamu lygmeniu, kad būtų užtikrinami ekologiniai buveinių ryšiai dirbamos žemės kraštovaizdžio plotuose ir tarp jų; pabrėžia, kad abu tikslai turėtų būti įtraukti į ES teisės aktus ir įgyvendinami visose valstybėse narėse, taip pat ir vykdant bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginius planus;
53. labai susirūpinęs pažymi, kad, kaip nurodyta EAR ataskaitoje dėl Biologinės įvairovės žemės ūkio paskirties žemėje, per daugelį metų nuolat mažėjo ES ūkiuose auginamų rūšių skaičius ir įvairovė; apgailestauja dėl to, kad 2020 m. ES biologinės įvairovės strategijoje nebuvo nustatyti išmatuojami žemės ūkio tikslai ir veiksmai, todėl buvo sunku įvertinti pažangą; primena, kad BŽŪP išlaidų, susijusių su biologine įvairove, stebėjimas buvo nepatikimas ir kad trūksta ES politikos ir strategijų koordinavimo, o viena iš to pasekmių yra ta, kad jomis nesprendžiama genetinės įvairovės mažėjimo problema(75); ragina Komisiją vadovautis EAR rekomendacijomis dėl biologinės įvairovės žemės ūkio paskirties žemėje ir remtis patirtimi, įgyta įgyvendinant 2030 m. biologinės įvairovės strategiją(76);
54. pabrėžia, kad biologinė įvairovė labai svarbi siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ES; pabrėžia svarbų ES žemės ūkio sektoriaus vaidmenį gaminant sveikus, saugius ir įperkamus maisto produktus; pabrėžia, kad ūkininkai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant šios strategijos sėkmę ir kad ši strategija turėtų būti suderinta su strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ priemonėmis, tikslais ir uždaviniais;
55. mano, kad būtina pertvarkyti ES žemės ūkį, kad jis taptų tvarus ir kad būtų užtikrinti aukšti gyvūnų gerovės standartai, atitinkantys ekologines ir su klimatu susijusias permainas, kuo mažiau naudojant iškastines ir chemines medžiagas bei gydymą antibiotikais; pabrėžia, kad žemės ūkis turėtų prisidėti prie biologinės įvairovės saugojimo ir atkūrimo;
56. mano, kad atsižvelgiant į galimą socialinį ir ekonominį poveikį ūkininkams būtina skirti paramą, įskaitant ekonominę paramą, ir mokymus, susijusius su perėjimu prie tvarių žemės ūkio sistemų, siekiant skatinti agroekologinę ir kitokią novatorišką tvarią praktiką; todėl pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aiškiai apibrėžtą ir pakankamą finansinę paramą, be kita ko, pagal daugiametę finansinę programą, siekiant padėti pasiekti šiuos tikslus, ir atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares šiais tikslais naudoti BŽŪP strateginius planus ir jos žalinimo išmokas, kartu rengiant abiem pusėms naudingus biologinės įvairovės apsaugos sprendimus;
57. ragina Komisiją parengti strategiją, pagal kurią būtų remiamos vietos vertės grandinės siekiant siūlomų tikslų, ir pabrėžia, kad smulkioms žemės ūkio įmonėms reikia skirti konkrečią paramą, kad jos galėtų prisidėti prie strategijos įgyvendinimo;
58. palankiai vertina tai, kad ekologinis ūkininkavimas pripažįstamas kaip yra vienas iš svarbiausių veiksnių ES pereinant prie tvaresnių maisto sistemų, visų pirma biologinės įvairovės aspektu, ir siekiant viešosios politikos tikslų, susijusių su ekonomine plėtra, užimtumu kaime, aplinkos apsauga ir kovos su klimato kaita veiksmais; pabrėžia, koks svarbus Europos ekologinio ūkininkavimo veiksmų planas didinant ekologinio ūkininkavimo praktikos taikymą;
59. pabrėžia, kad plėtojant ekologišką maisto gamybą turi būti vykdomi rinka pagrįsti tiekimo grandinės pokyčiai ir priemonės, kuriais būtų skatinama ekologiškų maisto produktų paklausa, be kita ko, vykdant viešąjį pirkimą ir taikant įvairias skatinimo priemones, mokslinius tyrimus, inovacijas, mokymą ir mokslinių žinių perdavimą, siekiant remti ekologiškų produktų rinkos stabilumą ir teisingą atlygį ūkininkams bei skatinti priemones, kuriomis remiami ekologiniu ūkininkavimu užsiimantys jaunieji ūkininkai; pabrėžia, kad reikia plėtoti visą ekologiško maisto grandinę, kad būtų galima vietos mastu perdirbti ir paskirstyti ES ekologiškus produktus;
60. pažymi, kad valstybės narės skirtingai prisidės prie šių Sąjungos masto tikslų, atsižvelgdamos į savo ekologiško sektoriaus išsivystymo lygį, todėl ragina apibrėžti nacionalinius tikslus; pabrėžia, kad šie tikslai nebus pasiekti be stiprios finansinės paramos, tvirtų mokymo programų ir konsultavimo paslaugų; ragina valstybes nares atitinkamai formuoti savo BŽŪP strateginius planus ir ragina Komisiją užtikrinti, kad šiais strateginiais planais būtų pasiektas tikslas;
61. primena, kad svarbu skatinti kolektyvinį požiūrį, pasinaudojant jo didinamuoju poveikiu, siekiant skatinti veiksmus pagal Biologinės įvairovės strategiją, ir ragina Komisiją skatinti bei remti asociacines įmones, tokias kaip žemės ūkio ir maisto kooperatyvai, įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama kolektyviai apsaugoti biologinę įvairovę;
62. pabrėžia, kad BŽŪP kartu su kitomis Europos žaliojo kurso politikos kryptimis turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį apsaugant ir skatinant žemės ūkio paskirties žemės biologinę įvairovę; apgailestauja dėl to, kad BŽŪP nėra veiksminga siekiant sustabdyti dešimtmečius trunkantį biologinės įvairovės nykimą; primena, kad žemės ūkio našumas ir atsparumas priklauso nuo biologinės įvairovės – ji yra itin svarbi siekiant užtikrinti ilgalaikį mūsų maisto sistemų ir aprūpinimo maistu tvarumą ir atsparumą; mano, kad nedideli pokyčiai įgyvendinant įvairias BŽŪP reformas nebuvo stiprus ženklas ūkininkams keisti savo praktiką, ir mano, kad būtinas didelis pokytis, remiantis klimato ir biologinės įvairovės krizių patirtimi ir jų prognozėmis;
63. pakartoja, kad BŽŪP turėtų visiškai derėti su padidinto užmojo ES klimato srities ir biologinės įvairovės tikslais; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares panaudoti BŽŪP strateginius planus tam, kad būtų įgyvendinti Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslai, įskaitant tolesnį biologinei įvairovei palankių ir agroekologinių metodų integravimą, ir primygtinai ragina valstybes nares, kai jos nustato paramos sąlygų standartus, nustatyti plataus užmojo bazinius tvarumo ir biologinės įvairovės kriterijus ir užtikrinti plataus užmojo ir spartų priemonių, visų pirma ekologinių programų ir agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonių, rengimą ir įgyvendinimą; pabrėžia, kad atkūrimui turėtų būti skirta pakankamai finansinių išteklių; ragina valstybes nares šiuo tikslu remtis Komisijos rekomendacijomis;
64. ragina valstybes nares parengti būtinas priemones, susijusias su didelės įvairovės kraštovaizdžio elementais, visų pirma pagal savo BŽŪP strateginius planus, pavyzdžiui, dėl gyvatvorių arba apsauginių juostų, kuriomis taip pat turėtų būti siekiama skatinti buveinių tarpusavio sąsajas ekologijos požiūriu ir žaliųjų koridorių kūrimą;
65. pabrėžia, kad reikia stiprinti BŽŪP stebėsenos sistemą, be kita ko, parengti patikimesnius jos poveikio vertinimo rodiklius; ragina Komisiją, patvirtinus nacionalinius strateginius planus, atlikti nepriklausomą jų bendro tikėtino poveikio vertinimą; ragina Komisiją tais atvejais, kai atlikus šią analizę manoma, kad nepakanka pastangų siekiant Europos žaliojo kurso tikslų, imtis atitinkamų veiksmų, pavyzdžiui, prašyti valstybių narių iš dalies pakeisti savo strateginius planus arba persvarstyti Reglamentą dėl BŽŪP strateginių planų atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą;
66. pabrėžia subalansuotos mitybos svarbą; mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas pereiti prie sveikos ir subalansuotos mitybos, kartu nustatant tinkamas priemones, skirtas padėti ūkininkams pereinamuoju laikotarpiu, tinkamai atsižvelgiant į poreikį užtikrinti ES ūkių ekonominį tvarumą;
67. apgailestauja, kad žemės ūkio gamyba ir vartojimas vis labiau koncentruojasi į ribotą žemės ūkio augalų grupę ir ribotas jų rūšis ir genotipus; pabrėžia, kad, siekiant skatinti žemės ūkio ekosistemų įvairovę ir išsaugoti vietos genetinius išteklius, būtina didinti ir išsaugoti genetinę įvairovę natūraliomis priemonėmis, ypač kaip sprendimų saugyklą, padėsiančią įveikti aplinkos ir klimato iššūkius; pabrėžia, kad svarbu naudoti vietines veisles ir rūšis, nes jos yra tinkamiausios vietos ekosistemai;
68. ragina Komisiją įvertinti, ar plėtojant gamtinio kapitalo apskaitos praktiką būtų galima apriboti ir racionalizuoti išteklių naudojimą bei poveikį ekosistemoms ir taip prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo; tačiau abejoja, ar įmanoma tiksliai kiekybiškai įvertinti gamtinio kapitalo vertę, ir pabrėžia, kad gamta turi savąją vertę; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją pateikti daugiau informacijos apie galimą tarptautinę gamtinio kapitalo apskaitos iniciatyvą;
69. ragina valstybes nares savo BŽŪP strateginiuose planuose parengti reikiamas priemones, kuriomis būtų skatinama kurti didelės įvairovės kraštovaizdžio elementus, siekiant, kad bent 10 proc. teritorijos užimtų didelės įvairovės plotai, naudingi biologinei įvairovei, pvz., gyvatvorės, apsauginės juostos, plotai, kuriuose nenaudojamos cheminės medžiagos, ir laikini pūdymai bei ekstensyviosios žemdirbystės plotai, ilguoju laikotarpiu skirti biologinei įvairovei, taip pat būtų skatinama kurti jungtis tarp buveinių ir žaliuosius koridorius, siekiant kuo labiau padidinti galimybes biologinei įvairovei;
70. pažymi, kad kailių gamyba, dėl kurios tūkstančiai neprijaukintų panašaus genotipo gyvūnų laikomi izoliuotai, arti vienas kito lėtinio streso sąlygomis, gali smarkiai pakenkti gyvūnų gerovei ir padidinti jų sergamumą infekcinėmis ligomis, įskaitant zoonozes, kaip nutiko audinių atveju per COVID-19 krizę;
71. apgailestauja dėl to, kad nebuvo įgyvendintas ES įsipareigojimas iki 2020 m. visapusiškai taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį, kuris buvo vienas iš svarbiausių bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslų; pabrėžia, kad turi būti atkurtas toks žuvų populiacijų lygis, kad būtų užtikrintas didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygis, sykiu laikantis atsargumo principo ir užtikrinant, kad populiacijos amžiaus ir dydžio pasiskirstymas rodytų gerą išteklių būklę; ragina Komisiją ir valstybes nares įsipareigoti visiškai atkurti didžiausio galimo tausios žvejybos lygio nesiekiančias jūrų buveines ir žuvų išteklius, nedelsiant pradedant taikyti ekosistemomis grindžiamą požiūrį į žuvininkystės valdymą, gerinti selektyvumą ir netikslinių rūšių išlikimą ir vadovaujantis šiuo požiūriu mažinti žvejybos poveikį jūrų ekosistemoms, be kita ko, ribojant praktiką ir naudojimą, kurie daro neigiamą poveikį;
72. taip pat primena, kad pagal naująjį Techninių priemonių reglamentą(77) Komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. turi pateikti Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir kad tais atvejais, kai yra įrodymų, jog tikslai ir uždaviniai nebuvo pasiekti, Komisija gali pasiūlyti priemonių;
73. ragina Komisiją pristatyti plataus užmojo jūrų ekosistemos apsaugos ir žuvininkystės išteklių išsaugojimo veiksmų planą ir taip spręsti vandenynų būklės blogėjimo, vandenynų eutrofikacijos ir rūgštėjimo klausimus; mano, kad turėtų būti priimtos visos priemonės, įskaitant teisės aktus, siekiant sumažinti galimą neigiamą ekonominės ir kitos veiklos poveikį jūrų buveinėms;
74. pabrėžia, kad svarbu nustatyti žuvų išteklių atkūrimo teritorijas (arba uždraustas veiklos zonas), kad būtų galima atkurti laukines žuvų populiacijas, be kita ko, jauniklių augimo vietose ir nerštavietėse; pabrėžia, kad zonose, kuriose draudžiama veikla, svarbu uždrausti bet kokią žvejybą ir kitą gavybos veiklą;
75. labai pritaria tikslui visiškai netoleruoti NNN žvejybos; pažymi, kad NNN žvejyba daro itin neigiamą poveikį išteklių būklei, jūrų ekosistemoms, biologinei įvairovei ir Europos žvejų konkurencingumui; atsižvelgdamas į tai ragina užtikrinti didesnį ES prekybos ir žuvininkystės politikos nuoseklumą siekiant užtikrinti veiksmingą kovą su NNN žvejyba;
76. ragina Komisiją laikytis tikro ekosisteminio požiūrio į visus jūrų biologinės įvairovės nykimo veiksnius, kuriuo būtų atsižvelgiama ne tik į žvejybos poveikį ištekliams, biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms, bet ir į kitus veiksnius, pavyzdžiui, taršą, klimato kaitą, laivybą, pakrančių ir šalia esančių regionų išnaudojimą, be kita ko, atliekant visos žvejybos veiklos ir kitos jūrinės veiklos poveikio ekosistemoms vertinimą, atsižvelgiant į ekosistemų galimybes prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie aukų ir plėšrūnų sąveikos;
77. prašo Komisijos ir valstybių narių imtis priemonių, kuriomis, remiantis geriausiais turimais moksliniais duomenimis, būtų skatinama kurti ir įgyvendinti didesnę žuvų gerovę užtikrinančius gaudymo, iškrovimo ir skerdimo metodus;
78. mano, jog svarbu užtikrinti, kad žuvininkystės praktika būtų tvari ir paremta aukštais žuvų gerovės standartais; mano, kad akvakultūros gamyba turėtų būti grindžiama tvariais gamybos metodais, tokiais kaip ekstensyvieji metodai ir dumblių, dvigeldžių moliuskų ir tvenkinių žuvų sistemų naudojimas bei lagūnų akvakultūra, kurie gali teikti svarbias ekosistemines funkcijas ir paslaugas, įskaitant šlapynių buveinių išsaugojimą, ir sumažinti ištekliams bei biologinei įvairovei daromą spaudimą, be to, taikant šiuos metodus išmetama mažiau anglies dioksido ir aprūpinama maistu; reiškia susirūpinimą dėl tokios žuvų žvejybos, kurios vienintelis tikslas – ūkiuose auginamų plėšriųjų žuvų šėrimas, ir mano, kad tokios žvejybos praktikos reikėtų palaipsniui atsisakyti ir ją pakeisti tvariomis alternatyvomis; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad su akvakultūra susijusios administracinės procedūros būtų aiškios ir visiškai įgyvendinamos; ragina Komisiją, jei reikia, atnaujinti savo gaires dėl akvakultūros ir „Natura 2000“ teritorijų;
79. susirūpinęs pažymi, kad ES vandenų pakrančių jūros dugnui ir toliau daroma didelio masto fizinė žala, visų pirma dėl žvejybos dugniniais tralais(78), kurią FAO įvertino kaip labiausiai prisidedančią prie metinio į jūrą išmetamo priegaudos kiekio ir kad ji gali daryti labai žalingą poveikį jūros dugnui, priklausomai nuo žvejybos metodo ir žvejybos teritorijų ypatumų(79); primena, kad žvejyba dugniniais tralais yra vienas iš labiausiai paplitusių žvejybos įrankių ES(80); primena galiojantį reikalavimą nutraukti žvejybą su dugną liečiančiais įrankiais giliau nei 400 m teritorijose, kuriose yra arba gali būti pažeidžiamų jūrų ekosistemų; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visišką ir veiksmingą Reglamento (ES) 2016/2336(81) įgyvendinimą, įskaitant tai, kiek jis susijęs su povandeniniais kalnais; taip pat ragina Komisiją, vadovaujantis laimikio ribojimo Viduržemio jūroje taisykle(82), apriboti, kai tai būtina siekiant apsaugoti pakrančių ekosistemas, dugninių tralų naudojimą ir kitose pakrančių teritorijose, be kita ko, būsimame žvejybos išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos veiksmų plane, kad būtų užtikrinta tvariausia ir mažiausiai kenkianti praktika;
80. pabrėžia, kad žuvininkystės valdymo planuose turėtų būti atsižvelgiama į mokslinių tyrimų, kuriuose analizuojamas įvairių žvejybos būdų poveikis rūšims, buveinėms, vandenynų biologinei įvairovei ir jūrų aplinkai, rezultatus ir į juos turėtų būti atsižvelgiama šalinant nustatytą neigiamą poveikį, be kita ko, ribojant jų naudojimą arba diegiant naujus technologinius klimato kaitos švelninimo sprendimus; taip pat pabrėžia, kad pažeidžiamų rūšių priegauda turėtų būti sustabdyta arba sumažinta tiek, kad jos galėtų visiškai atsikurti, taip pat turėtų būti kuo labiau sumažinta jūros dugnui daroma žala;
81. ragina Komisiją parengti supertralerių apibrėžtį ir svarstyti priemones, kuriomis ribojama jų veikla ES vandenyse, visų pirma uždraudžiant jiems vykdyti veiklą saugomose teritorijose;
82. mano, kad labai svarbu užtikrinti gerą bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis, ypač su kaimyninėmis šalimis, be kita ko, skatinant lygiavertę žuvininkystės išteklių ES nepriklausančiuose vandenyse stebėseną, siekiant užtikrinti sveiką jūrų buveinių ekosistemą tarpvalstybiniu mastu;
83. primena, kad BŽP ir Žuvininkystės kontrolės reglamentas(83) suteikia ES reglamentavimo sistemą, kurioje nustatytos konkrečios žuvininkystei skirtos priemonės; pabrėžia, kad reikia užtikrinti socialinį ir ekonominį tvarumą žvejams, nukentėjusiems dėl perėjimo prie ekologinės praktikos mėlynojoje ekonomikoje, įskaitant susijusius mokymo poreikius; pabrėžia, kad svarbu šiems tikslams užtikrinti tinkamą finansavimą iš Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo ir programos „Europos horizontas“;
84. prašo, kad Taryba aktyviai viešai skelbtų visus dokumentus, susijusius su priimtais reglamentais dėl bendro leidžiamo sužvejoti kiekio, laikantis Europos ombudsmeno rekomendacijos byloje 640/2019/FP;
85. rekomenduoja nuolat rinkti duomenis, siekiant geriau įvertinti tvarumo kriterijus ir užkirsti kelią žvejybos rajonų nustatymui ten, kur buvo aptikta pažeidžiamų jūrų ekosistemų;
86. primygtinai tvirtina, kad saugomose teritorijose pirmenybė turi būti teikiama aplinkos išsaugojimui bei atkūrimui ir kad jokia šiose teritorijose vykdoma veikla neturėtų būti trukdoma siekti šio tikslo; ragina Komisiją ir valstybes nares uždrausti žalingą žmogaus veiklą saugomose jūrų teritorijose; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionaliniuose jūrų teritorijų planuose būtų atsižvelgta į rūšių ir buveinių pažeidžiamumą visose jūrų teritorijose vykdomos žmogaus veiklos daromam poveikiui;
87. pabrėžia, kad svarbu stiprinti ir veiksmingai įgyvendinti esamas saugomas jūrų teritorijas, ypač biologinės įvairovės židiniuose; ragina Komisiją ir valstybes nares prioritetine tvarka parengti konkrečius šių teritorijų valdymo planus, kuriuose būtų nustatyti aiškūs išsaugojimo tikslai ir veiksmingos stebėsenos, priežiūros ir kontrolės priemonės; ypač primygtinai ragina valstybes nares sparčiau rengti ir teikti bendras rekomendacijas dėl žuvininkystės valdymo jų saugomose jūrų teritorijose pagal BŽP reglamento 11 straipsnį; mano, kad reikėtų visapusiškai atsižvelgti į klimato kaitos poveikį jūrų gyvūnų rūšims; be to, ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, pateikti tinkamo nustatytų saugomų jūrų teritorijų, be kita ko, ekologiniuose koridoriuose, valdymo planavimo kriterijus ir gaires, remiantis geriausiais turimais moksliniais duomenimis, ir sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių bendradarbiavimui;
88. ragina Komisiją saugomas jūrų teritorijas įtraukti į tarptautinius tikslus tik tada, kai jos bus tinkamai valdomos;
89. mano, kad naujos saugomos jūrų teritorijos turėtų būti įtrauktos į „Natura 2000“ sistemą ir jose turėtų būti skatinami ekologiniai ryšiai;
90. pabrėžia, kad sėkmingai veikiančios saugomos jūrų teritorijos teikia didelę socialinę ir ekonominę naudą, ypač pakrantės bendruomenėms ir žuvininkystės bei turizmo sektoriams, ir kad saugomos jūrų teritorijos gali atlikti pagrindines ekologines žuvų išteklių atkūrimo funkcijas ir didinti jų atsparumą;
91. pabrėžia, kad naujoji ES miškų strategija turi būti suderinta su Europos klimato teisės aktu ir 2030 m. Biologinės įvairovės strategija ir jas atitikti; pabrėžia, kad reikia holistinės ir nuoseklios ES miškų strategijos, kuri stiprintų daugiafunkcinį miškų ir su mišku susijusio sektoriaus vaidmenį ES ir kuri propaguotų didelę miškų naudą aplinkai, visuomenei ir ekonomikai, visapusiškai laikantis ES klimato ir aplinkos tikslų; pabrėžia, kad naujoje ES miškų strategijoje reikėtų aiškiai teikti pirmenybę klimato ir biologinės įvairovės apsaugai ir atkūrimui, kaip pagrindiniams ir tarpusavyje susijusiems tikslams; ragina į gamtos atkūrimo planą įtraukti konkrečius privalomus tikslus dėl miškų ekosistemų atkūrimo ir paskesnės apsaugos, kurie taip pat turėtų būti įtraukti į ES miškų strategiją; mano, kad reikėtų atsižvelgti į įvairias aplinkybes vietos, regionų ir valstybių narių lygmenimis;
92. pakartoja savo 2020 m. spalio 8 d. poziciją dėl ES miškų strategijos, kad strategija turėtų būti sąsaja tarp nacionalinės miškų ir agrarinių miškų politikos ir su miškais ir agrariniais miškais susijusių ES tikslų, pripažįstant, kad reikia gerbti nacionalinę kompetenciją ir būtinybę prisidėti prie platesnių ES tikslų; pabrėžia, kad todėl ES miškų strategijoje turi būti laikomasi subsidiarumo principo ir pripažįstama ES kompetencija aplinkos apsaugos srityje; primena, kad, remiantis SESV 191 straipsniu, ES aplinkos politika, be kitų tikslų, turi prisidėti prie aplinkos kokybės išsaugojimo, apsaugos ir gerinimo bei apdairaus ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo; primena, kad keli ES teisės aktai daro įtaką miškams ir miškotvarkai;
93. ragina ES ir valstybes nares savo vidaus ir išorės politikoje užtikrinti, kad miškams būtų taikomi aukščiausi aplinkos apsaugos standartai;
94. pabrėžia, kad naująja ES miškų strategija turėtų būti skatinama tvari miškotvarka, ir pabrėžia, kad svarbu išlaikant pusiausvyrą stiprinti tvarią miškotvarką siekiant užtikrinti miškų ekosistemų sveikatą, atsparumą klimato kaitai ir ilgaamžiškumą ir išsaugoti daugiafunkcinį miškų vaidmenį; atkreipia dėmesį į tai, kad mūsų miškų išsaugojimas ir tvari miškotvarka yra ypatingai svarbu bendrai mūsų gerovei, nes jais užtikrinamos viešosios laisvalaikio, sveikatos ir švietimo paslaugos, ir pripažįsta, kad tvari miškotvarka skatina miškų biologinės įvairovės apsaugą ES; primena, kad ES ir jos valstybės narės įsipareigojo taikyti tvarios miškotvarkos apibrėžtį ir principus;
95. pabrėžia miškų vaidmenį padedant įgyvendinti ES klimato srities tikslus; mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama žiediniam ir pakopiniam miškų ir kitų biomasės išteklių naudojimui, nekenkiančiam moksliškai pagrįstiems apsaugos ir atkūrimo veiksmams bei klimato srities veiksmams; mano, kad geras pavyzdys yra medienos kaip statybinės medžiagos naudojimas;
96. pabrėžia didelę BŽŪP agrarinės miškininkystės ir miško įveisimo priemonių svarbą ir ragina toliau taikyti miškininkystės priemones, laikantis ES miškų strategijos;
97. pabrėžia atsparių ir geros būklės miškų ekosistemų, įskaitant gyvūniją ir augaliją, svarbą, siekiant išlaikyti ir gerinti įvairių ekosisteminių paslaugų, kurias teikia miškai, pavyzdžiui, biologinės įvairovės, švaraus oro, vandens, geros būklės dirvožemio ir medienos bei ne medienos žaliavų, teikimą; atkreipia dėmesį į tai, kad be daugiafunkcių, geros būklės ir darniai valdomų vadovaujantis ilgalaike perspektyva miškų ir miškininkystės niekada nebus įmanoma pasiekti ES tikslų aplinkos apsaugos, klimato ir biologinės įvairovės srityse;
98. atkreipia dėmesį į poreikį parengti nuoseklią viziją, siekiant suderinti biologinės įvairovės apsaugą ir klimato apsaugą su klestinčiu su mišku susijusiu sektoriumi ir tvaria bioekonomika;
99. pripažįsta, kad medienos, gautos iš darniai valdomų miškų, ir tokios medienos produktų naudojimas padeda pereiti prie išmetamo CO2 požiūriu neutralios ekonomikos ir plėtoti žiedinę bioekonomiką;
100. pabrėžia, kad reikia peržiūrėti ES biomasės naudojimo energijos gamybai taisykles ir suderinti jas su 2030 m. biologinės įvairovės strategijos ir Europos klimato teisės akto tikslais, visų pirma įtrauktas į Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą ir deleguotuosius aktus pagal Taksonomijos reglamentą;
101. palankiai vertina įsipareigojimą pasodinti bent tris milijardus papildomų medžių ES; pažymi, kad ES medžių sodinimo iniciatyvos turėtų būti grindžiamos aiškiais ekologiniais principais, sąmoningu esamų miškų saugojimu, tvariu miško atkūrimu, miestų ir priemiesčių teritorijų žalinimu, atkūrimu, sujungiamumo gerinimu ir agrarine miškininkyste, atsižvelgiant į naujausias mokslo žinias; ragina Komisiją užtikrinti, kad šios iniciatyvos būtų vykdomos tik tokiu būdu, kuris atitiktų biologinės įvairovės tikslus ir padėtų juos įgyvendinti, užtikrinant, kad tie sodinimai nepakeistų esamų sengirių ir biologiniu požiūriu įvairių miškų, ir padedant užtikrinti, kad miškai būtų atsparūs, mišrūs ir sveiki;
102. primena savo poziciją, išdėstytą rezoliucijoje dėl ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti; ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl ES teisinės sistemos, grindžiamos privalomu išsamiu patikrinimu, kuriuo būtų užtikrinta, kad vertės grandinės būtų tvarios ir kad ES rinkai teikiami produktai ar prekės nebūtų miškų naikinimo, miškų alinimo, ekosistemų pertvarkymo ar alinimo arba žmogaus teisių pažeidimų priežastis ar rezultatas; pažymi, kad tokia ES teisinė sistema taip pat turėtų būti išplėsta, kad apimtų dideles anglies sankaupas turinčias ir biologine įvairove pasižyminčias kitas nei miškai ekosistemas, pvz., jūrų ir pakrančių ekosistemas, šlapynes, durpynus ir savanas, kad būtų išvengta spaudimo perkėlimo šiems kraštovaizdžiams;
103. prašo Komisijos ištirti galimybę sukurti teisinę sistemą, visų pirma Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) viduje, pagal kurią būtų galima uždrausti prekybą tam tikromis žaliavomis, produktais ir paslaugomis, keliančiais pavojų biologinei įvairovei;
104. pabrėžia, kad reikėtų skubiai sumažinti ES gamybos ir vartojimo aplinkosauginį pėdsaką, kad nebūtų peržengtos planetos galimybių ribos; ragina Komisiją pasiūlyti privalomus 2030 m. ES tikslus, kad iki 2050 m. būtų gerokai sumažinti ES medžiagų ir vartojimo pėdsakai ir kad jie atitiktų planetos galimybes(84); pritaria tam, kad Komisija, vertindama produktų ir organizacijų aplinkosauginį pėdsaką, laikosi gyvavimo ciklo požiūrio; mano, kad reikėtų mažinti plastiko gamybą ir naudojimą; mano, kad ekonominė veikla, kurią vykdant daromas poveikis ekosistemoms ir jų biologinei įvairovei ir jomis naudojamasi, turėtų apimti visas įmanomas apsaugos priemones, kuriomis siekiama švelninti jos neigiamą poveikį šioms ekosistemoms;
Klimato kaita
105. reiškia susirūpinimą dėl to, kad pagal 1,5–2 °C visuotinio atšilimo scenarijų dauguma sausumos rūšių arealų smarkiai sumažės ir kad jūrinėms rūšims taip pat iškils grėsmė, ypač dėl to, kad esant dabartinėms trajektorijoms šis temperatūros kilimas veikiausiai bus viršytas; todėl pakartoja, kad, siekiant klimato kaitos švelninimo tikslų ir rengiant prisitaikymo strategijas, reikia gerokai padidinti ES užmojus, teikiant pirmenybę gamtai palankiems sprendimams ir ekosisteminiams metodams, taip pat didinti sausumos ir jūrų natūralių anglies dioksido absorbentų, kaip papildomos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės, apsaugą ES;
106. ragina Komisiją įvertinti klimato kaitos poveikį rūšių gausai ir geografiniam paplitimui, atsižvelgti į šį vertinimą įgyvendinant 2030 m. biologinės įvairovės strategiją ir padėti valstybėms narėms įtraukti rezultatus į savo nacionalinę politiką ir būsimas ataskaitas pagal gamtos direktyvas;
107. atkreipia dėmesį į esminį sveikų vandenynų ekosistemų vaidmenį stabdant biologinės įvairovės nykimą ir ją atkuriant bei švelninant klimato kaitą; ragina išsaugoti ir atkurti daug anglies dioksido turinčias vandenynų buveines siekiant pagerinti anglies dioksido saugojimą, pakrančių apsaugą ir jūrų gyvūnų rūšių bei žuvininkystės atsparumą klimato kaitai; taip pat ragina įtraukti jas į veiksmingai valdomas saugomas jūrų teritorijas;
108. ragina Komisiją, priėmus Europos klimato teisės aktą(85) ir atsižvelgiant į svarbų natūralių anglies dioksido absorbentų vaidmenį siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, pasiūlyti plataus užmojo moksliškai pagrįstą ES 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo natūraliais anglies dioksido absorbentais tikslą, kuris turėtų derėti su 2030 m. biologinės įvairovės strategija ir būti nustatytas teisės aktuose; be to, primena, kad skubus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas ir toliau turi būti prioritetas;
109. ragina Komisiją kuo greičiau pasiūlyti ilgalaikį ES veiksmų planą dėl klimato ir biologinės įvairovės, įskaitant atitinkamus tikslus, kurį įgyvendinant būtų pagerintas koordinavimas ir užtikrintas būsimų veiksmų nuoseklumas, tvarumas ir tarpusavio sąsajos, taip pat įtraukti pagal Pasaulinę biologinės įvairovės strategiją po 2020 m. ir Paryžiaus susitarimą prisiimti įsipareigojimai, jos nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai ir DVT; pabrėžia, kad svarbu kuo greičiau oficialiai koordinuoti klimato ir biologinės įvairovės planų stebėseną, ataskaitų teikimą ir peržiūrą; pabrėžia, kad atsparios ir sveikos ekosistemos yra itin svarbios kovojant su klimato kaita ir prisitaikant prie jos ir kad vykdant veiksmus pagal Europos klimato paktą turėtų būti užtikrinta biologinės įvairovės ir klimato politikos sinergija;
110. palankiai vertina naująją ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją; mano, kad veiksmai, kurių imamasi pagal prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, turėtų būti visiškai suderinti su 2030 m. biologinės įvairovės strategija ir su gaivalinių nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms priemonėmis pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą;
111. taip pat remia ekosisteminius metodus, nustatytus Biologinės įvairovės konvencijoje, kurioje pateikiama holistinė integruoto žemės, vandens ir gyvųjų išteklių valdymo strategija, kuria skatinamas išsaugojimas ir teisingas tausus naudojimas;
112. pabrėžia, kad reikėtų geriau apibrėžti terminą „gamtos procesais pagrįstas sprendimas“ ir kad šia apibrėžtimi turėtų būti užtikrinta, jog nebus pakenkta biologinei įvairovei ir ekosistemų vientisumui; todėl ragina ES lygmeniu parengti aiškesnę apibrėžtį, taip pat gaires ir priemones, susijusias su gamtos procesais pagrįstų sprendimų naudojimu, siekiant kuo labiau padidinti gamtos sąsajumą, taip pat biologinės įvairovės išsaugojimo ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos naudą ir sąveiką;
113. pažymi, kad daugelyje nacionalinių klimato strategijų vis dar nėra gamtos procesais pagrįstų sprendimų; mano, kad įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma, skirta gamtos procesais pagrįstiems sprendimams, galėtų padėti stiprinti daugiašalių tarptautinių biologinės įvairovės ir klimato kaitos konvencijų sąveiką ir remti DVT siekimą;
Tarša
114. palankiai vertina Komisijos tikslus 50 proc. sumažinti pavojingesnių ir cheminių pesticidų naudojimą ir 50 proc. sumažinti maistinių medžiagų nuostolius dėl trąšų ir todėl iki 2030 m. naudoti bent 20 proc. mažiau trąšų, kurie turėtų būti nustatyti teisės aktuose ir peržiūrėti laikotarpiui po 2030 m., siekiant juos toliau mažinti ir prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus; ragina veiksmingai įvertinti šiuos tikslus remiantis konkrečiais orientyrais;
115. ragina Komisiją nustatyti aiškius ir plataus užmojo šių tikslų rodiklius ir kartu su valstybėmis narėmis nustatyti teisingą kiekvienos valstybės narės indėlį siekiant ES lygmens tikslų, atsižvelgiant į jų skirtingas pradines pozicijas ir aplinkybes; primygtinai reikalauja, kad kiekviena valstybė narė įgyvendintų ryžtingas priemones savo tikslams pasiekti;
116. nepritaria tam, kad po 2022 m. gruodžio 31 d. veikliajai medžiagai glifosatui būtų pakartotinai išduotas leidimas; ragina visas valstybes nares atlikti susijusį parengiamąjį darbą, kad po to, kai bus uždraustas glifosatas, visiems ūkininkams būtų pasiūlyti perspektyvūs alternatyvūs sprendimai;
117. primena savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros(86) ir tikisi, kad Komisija ir valstybės narės neatidėliodamos atsižvelgs į visus joje nurodytus raginimus; ragina Komisiją persvarstant augalų apsaugos produktų sistemos įgyvendinimo priemones įtraukti nuostatas, kuriomis būtų remiamas pesticidų kiekio mažinimo tikslas visoje ES, pvz., griežtinant ir paaiškinant aplinkosauginius kriterijus, kuriais remiantis suteikiamas leidimas pesticidams patekti į rinką; pabrėžia, jog, kai EFSA nustato, kad yra daromas nepriimtinas poveikis aplinkai, neturėtų būti priimamas sprendimas dėl patvirtinimo; ragina Komisiją užtikrinti, kad reguliavimo rizikos duomenys būtų skaidresni ir prieinamesni;
118. mano, kad Reglamento (EB) Nr. 1107/2009(87) 53 straipsnio 1 dalyje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą reikėtų patikslinti ir taikyti tik sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslais; apgailestauja dėl to, kad šia nukrypti leidžiančia nuostata naudojamasi siekiant išvengti draudimo visoms reikmėms lauke naudoti tris neonikotinoidus;
119. ragina Komisiją skubiai užbaigti Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo(88) peržiūrą, įtraukiant į ją pesticidų mažinimo tikslus, ir imtis visų priemonių siekiant užtikrinti, kad valstybės narės įsipareigotų ją įgyvendinti, be kita ko, savo nacionaliniuose veiksmų planuose;
120. pažymi, kad plačiai naudojant pesticidus didėja atsparumas pesticidams, o tai yra didelė problema, nes pesticidai dėl to tampa ne tokie veiksmingi; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didesnių pesticidų kiekių naudojimo ir priklausomybės nuo jų ūkininkai patiria dideles sąnaudas; pažymi, kad, siekiant išvengti biologinės įvairovės nykimo ir kenkėjų atsparumo, reikėtų laikytis veiksmų hierarchijos, laikantis Direktyvos 2009/128/EB III priede nustatytų aštuonių integruotosios kenkėjų kontrolės principų, pagal kuriuos cheminiai pesticidai gali būti naudojami tik kraštutiniu atveju;
121. apgailestauja dėl to, kad cheminių medžiagų poveikio aplinkai ir biologinei įvairovei vertinimas paprastai nuvertinamas ir į jį nepakankamai atsižvelgiama atliekant socialinę ir ekonominę analizę autorizacijos proceso pagal REACH reglamentą metu; reiškia susirūpinimą dėl to, kad toliau naudojamos pavojingosios cheminės medžiagos, kurios daro neigiamą poveikį aplinkai, arba kai neturima saugos duomenų apie jų aplinkos rodiklius, ir joms išduodami leidimai; ragina Komisiją, atliekant savo, kaip rizikos valdytojos, vaidmenį, labiau atsižvelgti į cheminių medžiagų poveikį, įskaitant jų lėtinį ir ilgalaikį poveikį aplinkai ir biologinei įvairovei;
122. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad iš ES nepriklausančių šalių importuojamiems žemės ūkio produktams būtų taikomi vienodi standartai ir veiksminga kontrolė;
123. ragina Komisiją peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių(89) ir į jį įtraukti pavojų gyvūnų sveikatai ir aplinkai, kaip teisės aktų kriterijus;
124. palankiai vertina tai, kad Komisija įsipareigojo bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais siekdama užtikrinti, kad nuo pat pradžių nacionaliniuose strateginiuose žemės ūkio planuose būtų visapusiškai atsižvelgta į Europos žaliojo kurso ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ užmojus, įskaitant didesnį užmojį gerokai sumažinti naudojamų cheminių pesticidų kiekį ir riziką, taip pat naudojamą trąšų ir antibiotikų kiekį; pabrėžia, kad svarbu siekti šių tikslų holistiniais ir žiediniais būdais, pvz., taikant patvirtintus agroekologinius metodus, kaip antai integruotą gamybą ir ekologinį ūkininkavimą, įskaitant sėjomainą; taip pat pabrėžia tiksliojo ūkininkavimo, skaitmeninimo ir kitų priemonių indėlį mažinant ir veiksmingai naudojant pesticidus, trąšas ir maisto medžiagas;
125. pabrėžia, kad, siekiant sumažinti pesticidų poreikį ir toliau mažinti cheminių pesticidų naudojimą bei tuo susijusią riziką, ūkininkams reikia didesnio alternatyvių, veiksmingų, įperkamų ir aplinkai nekenksmingų augalų apsaugos sprendimų ir metodų rinkinio; mano, kad tai galėtų apimti geresnį kultūrinių, fizinių ir biologinių kontrolės metodų taikymą, naujų mažos rizikos pesticidų ir biopesticidų naudojimą, veiksmingesnius naudojimo būdus, kuriuos palengvina tokios priemonės kaip skaitmeninis ir tikslusis ūkininkavimas, epidemiologinius modelius, platesnį ir geresnį atsparių veislių, kurioms reikia mažiau išteklių, pasirinkimą ir paramą mokslinių tyrimų ir inovacijų mokymo ir konsultavimo sistemoms, įskaitant agroekologinio ūkininkavimo praktiką;
126. pabrėžia, kad ES žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės sektoriams tenka svarbus vaidmuo saugant ir atkuriant gamtą ir jie turi visapusiškai dalyvauti įgyvendinant 2030 m. biologinės įvairovės strategiją; pabrėžia, kad įgyvendinimo priemones turėtų papildyti aiškiai apibrėžta parama, mokymo programos ir tvarių, saugių, veiksmingų ir įperkamų sprendimų ir alternatyvų rinkinys, taip pat galimybė naudotis naujausiomis žiniomis, technologijomis ir konsultavimo paslaugomis; be to, pabrėžia, kad teigiamos paskatos ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais gali prisidėti prie strategijos įgyvendinimo;
127. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad 2030 m. biologinės įvairovės strategijos tikslai būtų visapusiškai atspindėti įgyvendinant strategiją "Nuo ūkio iki stalo", Cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti ir būsimame nulinės taršos veiksmų plane, kuriame taip pat turėtų būti sprendžiami šviesinės ir triukšmo taršos, įskaitant povandeninį triukšmą, klausimai; pabrėžia, kad svarbu pirmiausia kovoti su tarša jos susidarymo vietoje, kartu užtikrinant geriausių turimų technologijų naudojimą;
128. ragina Komisiją nustatyti plataus užmojo tikslą iki 2030 m. sumažinti dirbtinės šviesos naudojimą lauke ir pasiūlyti gaires, kaip valstybės narės galėtų sumažinti dirbtinės šviesos naudojimą naktį;
129. pabrėžia, kad į 2030 m. biologinės įvairovės strategiją reikia įtraukti konkrečias priemones, kuriomis siekiama mažinti taršą, darančią tiesioginį poveikį biologinei įvairovei ir sveikatai, kaip antai taršą plastiko ir mikroplastiko atliekomis ir cheminę taršą; ragina Komisiją užtikrinti greitą visų veiksmų, numatytų naujajame žiedinės ekonomikos veiksmų plane ir susijusiuose teisės aktuose, įgyvendinimą;
Invazinės svetimos rūšys (ISR)
130. reiškia susirūpinimą dėl to, kad ISR kelia didelę grėsmę aplinkai, pragyvenimo šaltiniams ir apsirūpinimo maistu saugumui, darydamos neatitaisomą žalą saugomoms teritorijoms ir jų biologinei įvairovei, ir kad klimato kaita dar labiau apsunkina šią padėtį;
131. apgailestauja dėl to, kad Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąraše yra mažiau nei 6 proc. ES esančių ISR; ragina Komisiją imtis aktyvesnių veiksmų ir užtikrinti, kad į sąrašą būtų įtrauktos ISR, kurios daro poveikį nykstančioms rūšims; be to, ragina Komisiją gerinti prevenciją nustatant privalomus rizikos vertinimus prieš pirmąjį nevietinių rūšių importą ir kuo greičiau pasiūlant ES lygmens baltuosius sąrašus rūšims, kurias leidžiama į ES importuoti, laikyti, veisti ir jomis prekiauti kaip gyvūnais augintiniais, remiantis moksliniu rizikos vertinimu ir ekologinėmis savybėmis;
132. pabrėžia, kad prekyba egzotiniais gyvūnais augintiniais yra vienas iš pagrindinių ISR atsiradimo kelių ir kad, be to, ISR atsiradimas taip pat siejamas su kitais stresą keliančiais veiksniais, kaip antai sausumos ir jūrų transportu ir jūrą teršiančiomis šiukšlėmis; ragina ES lygmeniu parengti papildomų priemonių, skirtų ISR prevencijai, kontrolei ir naikinimui, įskaitant specialius planus toms ISR, kurios daro poveikį sparčiai nykstančioms rūšims; pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių siekiant remti prevenciją ir padėti nukentėjusioms teritorijoms kovoti su esamomis ir naujai atsiradusiomis ISR;
133. apgailestauja dėl to, kad į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą(90) įtraukta tik viena jūrų gyvūnų rūšis; ragina Komisiją spręsti su šiuo neproporcingai mažu jūrų ISR skaičiumi susijusį klausimą, siekiant užtikrinti tinkamą suderinimą su Reglamentu (ES) Nr. 1143/2014(91);
Finansavimas, integravimas ir valdymo sistema
134. pabrėžia, kad prevencijos ir atkūrimo nauda visuomenei ir aplinkai viršija investicijų sąnaudas; ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą biologinės įvairovės aspekto integravimą į visas ES išlaidas ir programas, taip pat jų palankumą biologinei įvairovei, remiantis ES taksonomija; ragina veiksmingai taikyti reikšmingos žalos nedarymo principą visose ES išlaidose ir programose; ragina Komisiją pateikti išsamų vertinimą, kaip būtų galima sutelkti gamtai būtinus bent 20 mlrd. EUR per metus, parengti atitinkamus pasiūlymus ES metiniam biudžetui ir išnagrinėti, ar reikia specialios TEN-N skirtos finansavimo priemonės; atkreipia dėmesį į susitarimą nuo 2024 m. integruoti 7,5 proc., o nuo 2026 m. – 10 proc. biologinei įvairovei skirtų išlaidų; mano, jog reikia dėti pastangas, kad nuo 2021 m. būtų kuo skubiau pasiektas bent 10 proc. biologinei įvairovei skirtų metinių išlaidų tikslas pagal daugiametę finansinę programą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti nuoseklų klimato srities veiksmų ir biologinės įvairovės finansavimą; primygtinai ragina valstybes nares įtraukti su biologine įvairove susijusius veiksmus į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; primygtinai reikalauja, kad su biologine įvairove susijusios ES išlaidos būtų stebimos vadovaujantis veiksminga, skaidria ir išsamia metodika, kurią turės nustatyti Komisija, bendradarbiaudama su Europos Parlamentu ir Taryba;
135. ragina Komisiją ir valstybes nares iki 2022 m. įvertinti, kurios subsidijos kenkia aplinkai, siekiant nedelsiant jas laipsniškai panaikinti; ragina nukreipti finansines paskatas į biologinei įvairovei palankias investicijas ir mokesčių sistemas – į platesnio masto aplinkos mokesčių ir aplinkosauginių pajamų naudojimą;
136. primena, kad ES yra įsipareigojusi įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus; ragina Komisiją ir valstybes nares kuo anksčiau ir ne vėliau kaip iki 2025 m. nutraukti visas netiesiogines ir tiesiogines subsidijas iškastiniam kurui;
137. mano, kad laipsniškas iškastinio kuro ir kitų aplinkai kenksmingų subsidijų panaikinimas taip pat turėtų būti remiamas pasauliniu mastu įgyvendinant ES prekybos politiką ir žaliąją diplomatiją, be kita ko, susitariant dėl veiksmų plano, kuriame būtų nustatyti orientyrai kiekvienai prekybos partnerei;
138. primena, jog Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija apskaičiavo, kad vyriausybės visame pasaulyje kasmet išleidžia apie 500 mlrd. JAV dolerių paramai, kuri gali būti žalinga biologinei įvairovei, t. y. penkis-šešis kartus daugiau nei bendros išlaidos biologinei įvairovei(92);
139. ragina Komisiją teikti aiškias gaires ir paskatas siekiant pritraukti privačiojo sektoriaus lėšas biologinei įvairovei ir suderinti investicijas su Europos žaliojo kurso ir 2030 m. biologinės įvairovės strategijos tikslais; be to, ragina Komisiją užtikrinti plataus užmojo ir perspektyvią sistemą, į kurią būtų įtrauktos teisinės priemonės ir finansinės paskatos, skirtos tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriams, kad įgyvendinant būsimą atnaujintą tvaraus finansavimo strategiją būtų remiamas 2030 m. biologinės įvairovės strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimas; ragina Komisiją imtis veiksmų tvarių įmonių viešųjų pirkimų srityje;
140. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti politikos suderinamumą, taip pat suderinti ES ir nacionalinę politiką su 2030 m. biologinės įvairovės strategija; be to, ragina visose ES politikos srityse laikytis visų sutarties principų, ypač atsargumo principo ir principo „teršėjas moka“;
141. atkreipia dėmesį į tai, kad būtina sukurti teisiškai privalomą biologinės įvairovės valdymo sistemą – biologinės įvairovės teisės aktą, prieš tai atlikus išsamų poveikio vertinimą, kuriuo būtų vadovaujamasi iki 2050 m. nustatant uždavinius, įskaitant 2030 m. tikslus ir COP 15 įsipareigojimus, ir pagal kurį būtų sukurtas SMART (konkrečių, išmatuojamų, pasiekiamų, aktualių, per nustatytą laiką įvykdytinų) rodiklių pagrindu veikiantis stebėsenos mechanizmas, tiek saugomose teritorijose, tiek už jų ribų; ragina Komisiją 2022 m. šiuo tikslu pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; pabrėžia, kad norint užtikrinti veiksmingą valdymą bus itin svarbu užtikrinti pakankamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius;
142. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įsteigti nepriklausomą mokslinę Europos biologinės įvairovės ekspertų grupę arba panašią įstaigą, kuri įvertintų ES priemonių suderinamumą su 2030 m. biologinės įvairovės strategijos užmojais ir atitinkamai pateiktų politikos rekomendacijas, kad būtų išvengta galimo dubliavimosi su EAA ar kitų ES ir tarptautinių organizacijų politika;
143. primena, kad ES chartijos 37 straipsnyje aptariamas aplinkos apsaugos užtikrinimo ES teisės aktais principas; mano, kad Chartijoje turėtų būti pripažįstama teisė į sveiką aplinką ir kad ES turėtų imtis iniciatyvos siekiant pripažinti panašaus pobūdžio teisę tarptautiniu mastu;
Moksliniai tyrimai, inovacijos ir švietimas
144. ragina Komisiją įgyvendinant jaunimui skirtas ES programas, tokias kaip Europos savanorių tarnyba, didinti biologinės įvairovės aktualumą ir pradėti įgyvendinti programą „Green Erasmus“, kaip bendros programos „Erasmus“ dalį, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama žinių, studentų ir specialistų mainams atkūrimo ir išsaugojimo srityje;
145. pabrėžia, kad reikia geriau suprasti biologinės įvairovės sandarą, jos poveikį ekosistemų veikimui ir ekosistemų atsparumui; mano, kad reikėtų didinti tiek fundamentinius, tiek taikomuosius biologinės įvairovės mokslinius tyrimus, ir pabrėžia, kad tam turėtų būti užtikrintas pakankamas finansavimas; ragina biologinės įvairovės mokslinius tyrimus įtraukti į įvairias ES ir nacionalines finansavimo programas; pakartoja savo raginimus ES mokslinių tyrimų programoje numatyti konkretų uždavinį, skirtą biologinei įvairovei; pabrėžia, kad reikia gerokai padidinti viešųjų mokslinių tyrimų finansavimą;
146. pabrėžia, kad svarbu atlikti daugiau mokslinių tyrimų, susijusių su biogeografiniais regionais ir organizmų taksonomija, taip pat miškų naikinimo ir biologinės įvairovės nykimo poveikiu pagrindinėms paslaugoms, pvz., aprūpinimui maistu; pabrėžia, kad reikia gerinti žinias apie ligų atsiradimo ir teisėtos bei neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais, išsaugojimo ir ekosistemų būklės blogėjimo sąsajas;
147. tvirtai mano, kad reikėtų toliau vykdyti mokslinius tyrimus vandenynų tema, atsižvelgiant į tai, kad jie tebėra nepakankamai ištirti; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant JT vandenynų mokslo dešimtmečio iniciatyvą ir laikytis pasiūlyme „Misija „Jūrų žvaigždė 2030“: atkurkime mūsų vandenynus ir vandenis“ pateiktų rekomendacijų; mano, kad taip pat reikėtų skirti finansavimą giliavandenėms jūrų ekosistemoms ir biologinei įvairovei;
148. skatina vykdyti mokslinius tyrimus ūkininkams skirtų tvarių žemės ūkio inovacijų, technologijų ir gamybos metodų bei praktikos, kuriais gerinama biologinė įvairovė ir ekosistemų sveikata, srityse, įskaitant tyrimus skaitmeninimo, tvarios agrarinės miškininkystės, mažos rizikos biologinės kilmės cheminių pesticidų alternatyvų ir žemės ūkio be pesticidų srityse;
149. mano, kad vykdant didesnio masto mokslinius tyrimus taip pat reikėtų įtraukti išsaugojimo politikos priemonių daromą socialinį ir ekonominį poveikį bei teikiamas galimybes, taip pat dirvožemio biologinės įvairovės ir ledynų bei amžinojo įšalo tirpimo klausimus;
150. palankiai vertina Biologinės įvairovės žinių centro ir naujos ES dirvožemio observatorijos įsteigimą;
151. pabrėžia, kad svarbu skirti pakankamai išteklių duomenų rinkimui ir rodiklių rengimui siekiant remti gebėjimų stiprinimą ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą biologinės įvairovės srityje; pripažįsta skaitmeninimo, didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto potencialą gerinant mūsų supratimą ir žinias apie biologinę įvairovę;
152. ragina Komisiją remti mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje siekiant prisidėti prie 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslų;
153. mano, kad žinios apie aplinką turėtų būti neatsiejama švietimo programų dalis; pritaria tam, kad saugomos teritorijos būtų steigiamos ir švietimo tikslais; pabrėžia, kad turėtų būti remiami dalyvaujamieji mokslo projektai ir informuotumo didinimas, be kita ko, siekiant parodyti visuomenei, kad reikia saugoti ir atkurti biologinę įvairovę;
Pasaulinė biologinės įvairovės strategija po 2020 m., tarptautinio lygmens veiksmai, prekyba ir vandenynų valdymas
154. primena savo rezoliucijoje dėl COP 15 išdėstytą poziciją dėl biologinės įvairovės ir tai, kad reikia į Paryžiaus susitarimą panašaus daugiašalio privalomo susitarimo laikotarpiui po 2020 m., siekiant iki 2030 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ją didinti, nustatant SMART tikslus ir rodiklius, patikimą įgyvendinimo sistemą ir moksliškai pagrįstą, nepriklausomą ir skaidrų peržiūros mechanizmą; mano, kad 2021-ieji yra pasaulinės biologinės įvairovės lūžio metai ir kad ES turėtų tapti pasauline lydere ir derybose siekti plataus užmojo tikslų, atitinkančių arba viršijančių jos pačios tikslus, įskaitant teisiškai privalomus visuotinius tikslus iki 2030 m. atkurti ir apsaugoti ne mažiau kaip 30 proc. biologinės įvairovės; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Didelio užmojo koalicijos gamtai ir žmonėms įsipareigojimą visame pasaulyje apsaugoti 30 proc. sausumos ir jūrų; pabrėžia, kad reikia remti mažas pajamas gaunančias šalis įgyvendinant šią naują sistemą; pabrėžia, jog svarbu, kad privatusis sektorius toliau įsipareigotų saugoti ir atkurti biologinę įvairovę;
155. ragina Komisiją siekti plataus užmojo ir aiškių pasaulinių ilgalaikių tikslų; pakartoja savo poziciją, kad derybose ES turėtų potencialiai raginti iki 2050 m. apsaugoti pusę planetos(93);
156. pritaria, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sistemoje būtų parengta Tarptautinė sutartis dėl pandemijos, siekiant didinti atsparumą būsimoms pandemijoms; pažymi, kad viena iš IPBES praktinio seminaro dėl biologinės įvairovės ir pandemijų rekomendacijų – suformuoti aukšto lygio tarpvyriausybinę pandemijos prevencijos tarybą, kuri sudarytų palankesnes sąlygas vyriausybėms bendradarbiauti, be kita ko, teikdama politikai svarbią mokslinę informaciją ir koordinuodama stebėsenos sistemos kūrimą, ir padėtų pagrindą galimiems tikslams sprendžiant su trimis Rio de Žaneiro konvencijomis susijusius klausimus; ragina ES ir valstybes nares 15-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 15) propaguoti tokios tarybos įsteigimą, kuri turėtų dirbti užtikrinant sinergiją su esamomis įstaigomis, pvz., PSO;
157. ragina Komisiją ir valstybes nares prašyti priimti IPCC specialiąją ataskaitą dėl biologinės įvairovės ir klimato kaitos;
158. yra susirūpinęs dėl naujų teisinių, aplinkosaugos, biologinės saugos ir valdymo problemų, kurios gali kilti į aplinką išleidus genų inžinerijos būdu gautus priverstinio genų slinkio organizmus, be kita ko, gamtos apsaugos tikslais; pripažįsta Biologinės įvairovės konvencijos Ad hoc techninių ekspertų grupės išvadas dėl priverstinio genų slinkio ir gyvų genetiškai modifikuotų žuvų(94), kurios kelia susirūpinimą dėl to, kad sunku prognozuoti jų elgesį, įvertinti susijusią riziką ir kontroliuoti jas po išleidimo; pažymi, kad priverstinio genų slinkio organizmai patys gali tapti invazinėmis rūšimis; mano, kad turėtų būti visiškai parengta pasaulinio ir ES lygmens rizikos vertinimo gairių medžiaga, priemonės ir aplinkos stebėsenos sistema, taip pat aiškus pasaulinis valdymas ir veiksmingi priverstinio genų slinkio organizmų poveikio kontrolės ir keitimo mechanizmai, ir kad būtina atlikti papildomus mokslinius tyrimus dėl priverstinio genų slinkio organizmų padarinių sveikatai, aplinkai, ekologijai, etikai ir kitų padarinių, siekiant geriau suprasti jų galimą poveikį; todėl mano, kad, laikantis atsargumo principo, neturėtų būti leidžiama į aplinką išleisti genų inžinerijos būdu gautų priverstinio genų slinkio organizmų, įskaitant gamtos apsaugos tikslais(95);
159. atkreipia dėmesį į galimybes naudoti žaliąją diplomatiją, prekybos politiką ir daugiašalius veiksmus biologinės įvairovės apsaugai už Europos ribų skatinti; reiškia paramą „JT ekosistemų atkūrimo dešimtmečiui“ (2021–2031 m.) ir ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai integruoti aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugą į visus išorės veiksmus;
160. prašo Komisijos vadovauti tarptautinėms pastangoms sudaryti susitarimą dėl gamtos išteklių valdymo, kad būtų užtikrintas jų naudojimas neviršijant planetos galimybių ribų;
161. taip pat pabrėžia, kad ekosistemų degradacija ir patiriamas stresas kenkia bendroms pastangoms siekti darnaus vystymosi ir trukdo daryti pažangą siekiant daugelio iš 2030 m. DVT, ypač tikslų užtikrinti, kad nebebūtų skurdo ir bado, užtikrinti prieigą prie vandens ir higienos, užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir sveiką gyvenimą, taip pat sumažinti socialinius bei ekonominius skirtumus tarp šalių;
162. pabrėžia, kad klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas vis glaudžiau siejasi su priverstinę migraciją skatinančiais veiksniais, nes dėl klimato kaitos, blogėjančios aplinkos būklės ir nelaimių padarinių gyventojai priversti palikti savo namus; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo artimiausioje ateityje tokių krizių daugės, jeigu dabar nebus imtasi skubių ir efektyvių veiksmų; pabrėžia, kad ES turi būti pasirengusi klimato kaitos paskatintai priverstinei migracijai ir tokiai migracijai dėl blogėjančios aplinkos būklės ir nelaimių, ir pripažįsta, kad reikia imtis tinkamų priemonių, kuriomis būtų apsaugotos poveikį patiriančių gyventojų žmogaus teisės;
163. ragina Komisiją skatinti pagalbą gaunančių šalių pajėgumo stiprinimą, įskaitant žinių perdavimą, dalijimąsi technologijomis ir įgūdžių ugdymą, siekiant įgyvendinti Biologinės įvairovės konvenciją, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES) ir kitas konvencijas bei susitarimus, būtinus biologinei įvairovei apsaugoti, pagal Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (NDICI) ir pagalbos prekybai nuostatas; pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis šalimis programas, siekiant jų vietos biologinės įvairovės išsaugojimo, įskaitant tarpparlamentinį dialogą, ir padėti besivystančioms šalims tas programas įgyvendinti; taip pat ragina toliau gerinti bendrą tarpvalstybinių ekosistemų ir migracijos maršrutų bei rūšių valdymą ir mažinti biologinės įvairovės nykimo rizikos perkėlimo į kitas pasaulio šalis galimybes;
164. palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip Afrikos Didžiosios žaliosios sienos iniciatyva ir ragina Komisiją plėtoti panašias iniciatyvas kitiems regionams ir remti tarptautines iniciatyvas, kuriomis siekiama atkurti biologinę įvairovę visame pasaulyje, sykiu išplečiant pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, kuriomis siekiama didinti besivystančių šalių atsparumą klimato kaitai; mano, kad naująja Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone gali būti svariai prisidedama prie pokyčių visuotinio biologinės įvairovės atkūrimo ir išsaugojimo srityse; mano, kad pagal naująją Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę didelis biudžeto įnašas turėtų būti panaudotas biologinei įvairovei atkurti ir išsaugoti, prisidedant prie bendro biologinės įvairovės integravimo į veiksmus tikslo;
165. mano, kad čiabuvių ir vietos gyventojų žinios yra labai svarbios siekiant veiksmingai apsaugoti biologinę įvairovę, ir primena, kad Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos specialiojoje ataskaitoje dėl klimato kaitos ir žemės pripažįstama, kad čiabuvių tautos ir vietos bendruomenės atlieka itin svarbų vaidmenį išsaugant aplinką; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, siekiant pripažinti čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių indėlį į biologinės įvairovės apsaugą, užtikrinti jų teises ir remti jų dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose; be to, ragina visas valstybes nares nedelsiant ratifikuoti 1989 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl čiabuvių tautų ir genčių (TDO konvencija Nr. 169);
166. remia Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir aplinkos klausimais pastangas parengti gaires, skirtas su aplinka, ekosistemomis ir biologine įvairove susijusiems įsipareigojimams žmogaus teisių srityje; ragina ES valstybes nares ir institucijas remti ir propaguoti visuotinį 2018 m. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir aplinkos klausimais pateiktų pagrindinių žmogaus teisių ir aplinkos principų įgyvendinimą; taip pat ragina ES remti Jungtinių Tautų aplinkos programos aplinkos teisių iniciatyvą;
167. ragina ES ir valstybes nares pritarti tam, kad natūralios aplinkos naikinimas būtų pripažintas tarptautiniu nusikaltimu pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;
168. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimus užtikrinti visų ES prekybos susitarimų nuostatų dėl biologinės įvairovės visapusišką įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą ir geriau įvertinti jų poveikį biologinei įvairovei; taip pat palankiai vertina tai, kad naujojoje prekybos strategijoje raginama užtikrinti glaudesnę prekybos politikos ir ES vidaus politikos integraciją, ir pripažįstama, kad biologinės įvairovės išsaugojimas yra pasaulinė problema, kuriai spręsti reikia pasaulinių pastangų(96); pabrėžia, kad tiek esamų laisvosios prekybos susitarimų (LPS) struktūroje, tiek dabartinėse PPO taisyklėse nėra tinkamai atsižvelgiama į tai, kiek prekyba prisideda prie drastiško biologinės įvairovės nykimo; todėl ragina Komisiją nedelsiant apsvarstyti konkrečias tikslines priemones, siekiant užtikrinti, kad ES prekybos susitarimais nebūtų prisidedama prie biologinės įvairovės nykimo ir kad jie nekeltų tokio pavojaus, o ES prekybos politika būtų veiksmingai suderinta su jos 2030 m. biologinės įvairovės strategija;
169. taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad visi nauji ir būsimi prekybos ir investicijų susitarimai būtų visiškai suderinami su Europos žaliuoju kursu, Paryžiaus susitarimu, ES įsipareigojimais biologinės įvairovės srityje ir DVT, kad į juos būtų įtraukti privalomi ir vykdytini skyriai dėl prekybos ir darnaus vystymosi, įskaitant apsaugos priemones ir veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas už reikalavimų nesilaikymą, įskaitant galimybę vėl įvesti tarifus; be to, ragina Komisiją propaguoti panašias priemones esamuose prekybos ir investicijų susitarimuose;
170. pabrėžia, kad kartu su socialiniais ir ekonominiais aspektais svarbu sistemingai įtraukti biologinės įvairovės aspektą į visus poveikio darniam vystymuisi vertinimus, kurie privalo būti atliekami laikantis patikimesnės metodikos nei anksčiau, kaip siūloma Komisijos atliktuose tyrimuose, ir nuosekliai įtraukti biologinės įvairovės klausimus; ragina poveikio darniam vystymuisi vertinimus atlikti kaip būsimų laisvosios prekybos ir investicijų susitarimų taikymo srities nustatymo etapo dalį; ragina, kad poveikio darniam vystymuisi vertinimai būtų reguliariai atnaujinami vykstant deryboms, siekiant kuo anksčiau tinkamai nustatyti, įvertinti ir šalinti galimą riziką biologinei įvairovei atitinkamame regione bei ES, ir kad jais remiantis būtų tiksliau suformuluoti atitinkami dvišaliai įsipareigojimai, bendrais bruožais apibrėžti derybose;
171. ragina Komisiją užtikrinti, kad į prekybos ir darnaus vystymosi skyrius būtų įtrauktas veiksmų planas su konkrečiais ir patikrinamais įsipareigojimais, pagal kuriuos bus daroma pažanga kitų skyrių srityse; pabrėžia, kad svarbu sistemingai atlikti reguliarius ex post prekybos susitarimų tvarumo ir poveikio darniam vystymuisi vertinimus, siekiant užtikrinti derėjimą su tarptautiniais ES įsipareigojimais biologinės įvairovės srityje; ragina Komisiją atnaujinti esamus prekybos ir investicijų susitarimų skyrius, pasinaudojant iniciatyvios ir savalaikės peržiūros nuostatomis, siekiant užtikrinti, kad esami LPS kuo greičiau būtų suderinti su Europos žaliuoju kursu, ir pateikti rezultatus ir planuojamus pakeitimus Parlamentui;
172. prašo, kad savo įgaliojimų dėl būsimų susitarimų projekte ir peržiūrėdama dabartinius susitarimus Taryba padarytų Biologinės įvairovės konvenciją esminiu LPS elementu su sąlyga, kad bus susitarta dėl privalomų nacionalinių tikslų peržiūros mechanizmų; prašo Tarybos taip pat užtikrinti, kad CITES ir Paryžiaus susitarimas taptų esminiais LPS elementais, ir pabrėžti, kad juos reikia veiksmingai įgyvendinti; pabrėžia būsimos Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (BLS) reglamento reformos svarbą sudarant sąlygas tam, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos daugiašalės konvencijos dėl klimato ir aplinkos aspektų, kuriuos apima tas reglamentas, įskaitant Biologinės įvairovės konvenciją;
173. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad importuojami produktai atitiktų tuos pačius standartus, kuriuos atitikti reikalaujama iš Europos gamintojų, siekiant apsaugoti aplinką ir biologinę įvairovę ir užtikrinti pagarbą žmogaus ir darbuotojų teisėms; pabrėžia, kad reikia skatinti vienodas veiklos sąlygas visame pasaulyje ir imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimam biologinės įvairovės nykimo perkėlimui į užsienį; ragina Komisiją atlikti išsamų nepriklausomą ES eksportuojamų prekių ir jų gamybos metodų poveikio biologinei įvairovei tyrimą;
174. ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant uždrausti ES draudžiamų pavojingų medžiagų eksportą iš ES laikantis žalos nedarymo principo, Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, ir Europos žaliojo kurso;
175. remia Komisijos siekį tarptautinėse diskusijose dėl prekybos ir aplinkos didinti, plėsti ir skatinti informuotumą apie atitinkamų PPO nuostatų, kuriomis pripažįstama narių teisė veiksmingai spręsti pasaulines aplinkos problemas, visų pirma tokias kaip klimato kaita ir biologinės įvairovės apsauga, konkrečiai pasinaudojant su produktais nesiejamais procesais ir produkcijos metodais, aiškinimą; be to, mano, kad ES turėtų stengtis į būsimą darbą, susijusį su PPO reforma, įtraukti privalomus biologinės įvairovės apsaugos lygius; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę į ginčus, kylančius dėl prieštaravimų tarp prekybos įsipareigojimų ir aplinkos apsaugos išimčių, įtraukti prekybos ir aplinkos ekspertinį vertinimą; primygtinai ragina Komisiją propaguoti šį pasiūlymą savo PPO klimato ir prekybos iniciatyvos srityje; prašo atlikti nepriklausomą išsamią kitų investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo ir investicijų teismų sistemos nuostatų prekybos susitarimuose poveikio analizę;
176. apgailestauja dėl ES prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais reglamentų įgyvendinimo spragų, nes į juos įtrauktos ne visos itin svarbios rūšys ir pagal juos nelaisvėje veisiamiems gyvūnams netaikoma tokia pati apsauga; ragina Komisiją kartu spręsti teisėtos komercinės prekybos ir neteisėtos prekybos klausimus peržiūrint ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planą, kuris turėtų visiškai atitikti 2030 m. biologinės įvairovės strategiją ir gauti tinkamą finansavimą, įskaitant paramą ES nepriklausančioms šalims ir laukinės gamtos gelbėjimo centrams bei draustiniams; taip pat ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktų, siekiant užtikrinti, kad būtų uždraustas laukinių augalų ir gyvūnų, kurie buvo gauti, apdoroti, gabenami arba parduodami pažeidžiant kilmės šalies teisės aktus, importas, perkrovimas, pirkimas ir pardavimas;
177. ragina Komisiją ir valstybes nares vadovauti pastangoms nutraukti komercinę prekybą nykstančiomis rūšimis ir jų dalimis; pabrėžia, kad šiuo tikslu svarbu parengti SMART (konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, aktualius, per nustatytą laiką įvykdytinus) tikslus; pakartoja savo raginimą Europos lygmeniu nedelsiant visiškai uždrausti prekybą dramblio kaulu, jį eksportuoti arba reeksportuoti ES viduje ir į paskirties vietas už ES ribų(97), įskaitant dramblio kaulą, gautą iki konvencijos priėmimo dienos, sykiu atkreipdamas dėmesį į tai, kad turėtų būti išlaikytos ribotos išimtys importui ir eksportui mokslo reikmėms, teisėtai iki 1975 m. įsigytiems muzikos instrumentams ir prekybai iki 1947 m. pagamintais meno kūriniais ir antikvariniais dirbiniais, jei prie jų pridedamas galiojantis sertifikatas, ir prašo panašius apribojimus taikyti kitoms nykstančioms rūšims, pvz., tigrams ir raganosiams; ragina tokį draudimą nedelsiant įgyvendinti 2021 m.;
178. ragina Komisiją ir valstybes nares padėti pasaulio bendruomenei šalinti riziką, susijusią su komercine prekyba laukiniais gyvūnais ir jų pardavimu; ragina Komisiją naudotis reguliavimo srities dialogais, numatytais LPS, siekiant propaguoti griežtus ES sanitarijos ir fitosanitarijos standartus ir gyvūnų gerovę, kad būtų kuo labiau sumažinta epidemijų ir pandemijų ateityje rizika; ragina Komisiją, siekiant spręsti saugumo problemas, apsvarstyti galimybę prireikus paskelbti moratoriumą laukinių gyvūnų ir kitų rūšių importui iš naujų infekcinių ligų plitimo centrų;
179. su dideliu susirūpinimu pažymi, kad nuo 1980 m. jūrų tarša plastiku išaugo dešimt kartų ir daro tiesioginį poveikį ne mažiau kaip 267 rūšims ir žmonių sveikatai; reiškia susirūpinimą dėl mikroplastiko ir nanoplastikų keliamos taršos ir jų poveikio jūrų biologinei įvairovei; pabrėžia, kad reikia užtikrinti Žiedinės ekonomikos veiksmų plano ir 2030 m. biologinės įvairovės strategijos sinergiją;
180. ragina ES vesti derybas dėl visuotinio susitarimo dėl plastikų ir privalomų tikslų, be kita ko, siekiant, kad iki 2030 m. būtų pasiektas vandenynų be plastiko tikslas;
181. atkreipia dėmesį į tai, kad PPO narės neįstengė iki 2020 m. pabaigos užbaigti vykstančių derybų dėl žvejybos subsidijų; labai apgailestauja dėl nesugebėjimo įvykdyti pagal darnaus vystymosi tikslus (14.6 DVT) prisiimtų įsipareigojimų iki 2020 m. laipsniškai panaikinti žalingas subsidijas žvejybai; pritaria raginimui sudaryti visuotinį susitarimą, pagal kurį būtų draudžiama teikti žalingas subsidijas žvejybai; todėl ragina ES atlikti ryškesnį vaidmenį derybose, o Komisiją – užtikrinti, kad žvejybos nuostatos prekybos susitarimuose derėtų su jūrų biologinės įvairovės apsauga;
182. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti vandenynų apsaugą tarptautiniu lygiu jie turėtų būti pripažinti pasauliniu bendru ištekliumi; taip pat ragina ES aktyviai siekti, kad kitoje Tarpvyriausybinės konvencijos dėl už nacionalinės jurisdikcijos ribų esančios biologinės įvairovės sesijoje būtų priimta plataus užmojo visuotinė sutartis dėl vandenynų, kad būtų apsaugota jūrų biologinė įvairovė už nacionalinės jurisdikcijos ribų esančiose viso pasaulio teritorijose, ir siekti, kad būtų įsteigta tarpvyriausybinė grupė vandenynų klausimais;
183. pabrėžia, kad reikia sukurti integruotą ES jūrų politikos sistemą, kuri užtikrintų jūrų biologinės įvairovės, klimato srities politikos ir BŽP nuoseklumą;
184. pabrėžia, kad jūros gelmių biologinė įvairovė, kaip manoma, yra didžiausia visoje Žemėje ir teikia ypatingos svarbos ekosistemines paslaugas, įskaitant ilgalaikę anglies dioksido sekvestraciją; atkreipia dėmesį į tai, kad labai tikėtina, jog giliavandenė jūros dugno kasyba lems neišvengiamą biologinės įvairovės sunykimą visam laikui; pabrėžia, kad besiformuojančiam giliavandenės jūros dugno kasybos sektoriui turi būti taikomas atsargumo principas; primena savo 2018 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl tarptautinio vandenynų valdymo(98) ir ragina Komisiją ir valstybes nares propaguoti moratoriumą, be kita ko, veikiant Tarptautinei jūros dugno institucijai, dėl giliavandenės jūros dugno kasybos, kol nebus pakankamai ištirtas ir ištirtas giliavandenės kasybos ir žmogaus veiklos jūroje poveikis jūros aplinkai ir biologinei įvairovei ir nebus galima valdyti giliavandenės jūros dugno kasybos taip, kad nebūtų prarasta jūrų biologinė įvairovė ir nenyktų jūrų ekosistemos; pabrėžia, kad Komisija turi nutraukti jūros dugno kasybos technologijų kūrimui skiriamą finansavimą, siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos, grindžiamos naudingųjų iškasenų ir metalų naudojimo mažinimu, pakartotiniu naudojimu ir perdirbimu;
185. pakartoja savo raginimą(99) valstybėms narėms ir Komisijai dirbti pasitelkiant Tarptautinę jūros dugno instituciją, kad būtų užtikrintas jos darbo metodų skaidrumas, taip pat veiksminga jūrų aplinkos apsauga nuo žalingo poveikio ir jūrų aplinkos apsauga bei išsaugojimas, kaip reikalaujama pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos XI ir XII dalis, ir ragina valstybes nares imtis aktyvaus ir pažangaus vaidmens tarptautinėse organizacijose, kad būtų vykdomos skaidrumo reformos ir padidintas bendras veiksmų, kurių imamasi, užmojis aplinkos apsaugos srityje;
186. atkreipia dėmesį į itin didelę banginių populiacijų svarbą jūrų ekosistemoms ir anglies dioksido sekvestraciją; primena, kad tvirtai remia tolesnį visuotinį komercinės banginių medžioklės moratoriumą ir tarptautinės komercinės prekybos banginių produktais draudimą(100); apgailestauja dėl Japonijos pasitraukimo iš Tarptautinės banginių medžioklės komisijos (IWC); primygtinai ragina Norvegiją ir Japoniją nutraukti banginių medžioklę; ragina ES ir valstybes nares primygtinai raginti IWC oficialiai spręsti Norvegijos komercinės banginių medžioklės klausimą;
187. ragina Farerų salas nutraukti kasmet vykdomą kontraversišką grindų medžioklę, vadinamą Grindadràp; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares nuolat bendradarbiauti su Farerų salomis šiuo klausimu, siekiant panaikinti šią praktiką;
Gamtos apsaugos teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas
188. primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti esamuose ES aplinkos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus ir jų laikytis; ragina Komisiją greičiau, veiksmingiau ir skaidriau, be kita ko, reguliariai imantis tolesnių veiksmų dėl atvejų, vykdyti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, kad būtų panaikinti visi reikalavimų nesilaikymo atvejai, ir iki 2022 m. patobulinti savo viešąją duomenų bazę, kad valstybių narių ir Komisijos veiksmai, kurių jos ėmėsi reaguodamos į aplinkosaugos pažeidimus, būtų stebimi aiškiai suprantamai ir prieinamai; be to, ragina Komisiją skirti pakankamai išteklių, kad būtų galima panaikinti dabartinius vėlavimus; mano, kad pakankamas kvalifikuotų darbuotojų skaičius ir ištekliai yra būtina sėkmingo ES politikos įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo sąlyga;
189. konkrečiau, ragina Komisiją skubiai pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras neteisėtos medienos ruošos atvejais, bendradarbiaujant su kitomis Europos organizacijomis, pavyzdžiui, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), ir dėl Vandens pagrindų direktyvos(101) ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos(102) nesilaikymo, kad būtų įvykdyti reikalavimai užtikrinti gerą Europos jūrų ir vandenų aplinkos būklę;
190. ragina valstybes nares, įskaitant regionines ir vietos valdžios institucijas, paspartinti įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, o valstybių narių vyriausybes – atnaujinti savo nacionalines biologinės įvairovės strategijas ir kas dvejus metus nacionaliniu lygmeniu teikti Komisijai 2030 m. biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimo ataskaitas; ragina Komisiją atlikti laikotarpio vidurio vertinimą ir prireikus persvarstyti strategiją;
191. pabrėžia, kad siekiant sukurti stabilią ir skaidrią reguliavimo sistemą suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant ekonominės veiklos vykdytojus, taip pat svarbu įgyvendinti ES teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą visose valstybėse narėse; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares kuo veiksmingiau siekti 2030 m. biologinės įvairovės strategijos tikslų, sykiu vengiant nereikalingos administracinės naštos;
192. mano, kad valstybėse narėse ir už jų ribų reikia stiprinti kovą su nusikaltimais aplinkai; mano, kad ES valstybėse narėse esama didelių skirtumų, dėl kurių užkertamas kelias baudžiamosios aplinkos teisės veiksmingumui; todėl primygtinai ragina Komisiją persvarstyti Nusikaltimų aplinkai direktyvą(103), siekiant panaikinti šiuos skirtumus; ragina nusikaltimus aplinkai, pvz., neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, ir nusikaltimus laukinei gamtai pripažinti sunkiais nusikaltimais, už kuriuos turėtų būti tinkamai baudžiama taikant griežtas atgrasomąsias priemones, ypač atsižvelgiant į organizuotą nusikalstamumą; taip pat ragina Komisiją išnagrinėti galimybę prie Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą pridėti protokolą dėl nusikaltimų laukinei gamtai;
193. pabrėžia atsakomybės už teisės aktų pažeidimus ar žalą aplinkai svarbą; ragina kuo greičiau persvarstyti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą(104) ir paversti ją visiškai suderintu reglamentu;
194. reiškia didelį susirūpinimą dėl aplinkos gynėjų ir aktyvistų padėties, ypač besivystančiose šalyse, ir ragina Komisiją ir valstybes nares juos remti visame pasaulyje;
195. primygtinai ragina Komisiją nustatyti konkrečią vietos bendruomenių ir žmogaus teisių aplinkos srityje bei žemės naudojimo teisių gynėjų apsaugos ir paramos strategiją, kuri turėtų būti koordinuojama visose išorės pagalbos programose; taip pat ragina labiau remti pilietinės visuomenės organizacijas, siekiančias apsaugoti aplinką ir biologinę įvairovę, visų pirma sudarant partnerystes ir stiprinant pajėgumą ginti čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių teises;
196. pakartoja, kad valstybės narės privalo užtikrinti „Natura 2000“ teritorijų apsaugą ir palaikyti arba atkurti gerą saugomų rūšių ir buveinių apsaugos būklę; ragina visapusiškai įgyvendinti Buveinių direktyvą, kad išsaugojimo veiksmai būtų suderinti su naujausia technikos ir mokslo pažanga; supranta problemas, kylančias dėl gyvulininkystės ir stambiųjų plėšrūnų sambūvio kai kuriose valstybėse narėse; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių, kad būtų išspręsti socialiniai ir ekonominiai konfliktai dėl sambūvio su stambiais plėšrūnais, pvz., imtis prevencinių ir kompensavimo priemonių, kuriomis būtų užtikrinama jų apsauga; pažymi, kad parengtos aiškios šių priemonių įgyvendinimo gairės, atitinkančios Direktyvą 92/43/EEB, be kita ko, dėl vilkų hibridizacijos;
197. pabrėžia, kad sėkmingas strategijos įgyvendinimas priklauso nuo visų atitinkamų veiklos vykdytojų ir sektorių dalyvavimo; pabrėžia, kad reikia įtraukti ir skatinti šiuos subjektus ir sektorius siekiant 2030 m. biologinės įvairovės strategijos tikslų; ragina Komisiją sukurti suinteresuotųjų subjektų platformą, skirtą diskusijoms su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir atstovaujamomis bendruomenėmis, ir užtikrinti įtraukią, lygiateisę ir teisingą pertvarką; mano, kad ši platforma turėtų palengvinti aktyvų ir atstovaujamąjį bendruomenių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese;
198. pabrėžia, kad atliekant būsimą Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos peržiūrą būtina įtraukti reikalavimus, kurie apimtų tiek klimato, tiek biologinės įvairovės reikalavimus;
o o o
199. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
Karlsruher Institut für Technologie, „Climate change exacerbates biodiversity loss: Post-2020 biodiversity targets will have to consider global warming“, ScienceDaily, Rockville, 2020.
Daszak, P. et al., „Workshop Report on Biodiversity and Pandemics“, Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma, Bona, 2020.
2017 m. vasario 21 d. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita „Būtina daugiau pastangų įgyvendinant tinklą „Natura 2000“, kad būtų išnaudotos visos jo galimybės“.
Leclère, D. et al., „Bending the curve of terrestrial biodiversity needs an integrated strategy“, Nature, 585 t., Nature Research, Londonas, 2020, p. 551–556.
Bar-On, Y. M., Phillips, R. ir Milo, R., „The biomass distribution on Earth“, Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America, 115 t., Nr. 25, Nacionalinė mokslų akademija, Vašingtonas, 2018.
2020 m. spalio 15 d. Komisijos ataskaita „Gamtos padėtis Europos Sąjungoje 2013–2018 m. rūšių ir buveinių tipų, saugomų Paukščių direktyva ir Buveinių direktyva, būklės ir tendencijų ataskaita“ (COM(2020)0635).
Rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti.
2020 m. spalio 13 d. Jungtinio tyrimų centro politikos mokslinio konsultavimo ataskaita „Mapping and Assessment of Ecosystems and their Services: An EU ecosystem assessment“, (priedas) ir Komisijos Aplinkos generalinio direktorato BEST iniciatyva (savanoriška biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų ES atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse ir teritorijose sistema).
2020 m. birželio 25 d. EAA ataskaita „Marine messages II: Navigating the course towards clean, healthy and productive seas through implementation of an ecosystem-based approach“.
2020 m. liepos 6 d. Jungtinių Tautų aplinkos programos ataskaita „Preventing the next pandemic – Zoonotic diseases and how to break the chain of transmission“ („Išvenkime kitos pandemijos. Zoonozinės ligos ir kaip nutraukti infekcijos grandinę“).
2010 m. balandžio mėn. FAO, OIE ir PSO trišalis koncepcijos dokumentas dėl dalijimosi atsakomybe ir veiksmų koordinavimo pasaulio mastu šalinant sveikatai gresiančius pavojus, kylančius dėl gyvūnų, žmonių ir aplinkos sąsajų.
2020 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos sveikatos sąjungos kūrimas: ES atsparumo tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai didinimas“ (COM(2020)0724).
2020 m. lapkričio 11 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1082/2013/ES (COM(2020)0727).
2016 m. rugsėjo 10 d. IUCN rekomendacija „Protected areas and other areas important for biodiversity in relation to environmentally damaging industrial activities and infrastructure development“ („Saugomos teritorijos ir kitos biologinės įvairovės požiūriu svarbios teritorijos vykdant aplinkai kenksmingą pramonės veiklą ir plečiant infrastruktūrą“).
EAA informacinis pranešimas „Management effectiveness in the EU’s Natura 2020 network of protected areas“ („ES saugomų teritorijų tinklo „Natura 2020“ valdymo veiksmingumas“).
2020 m. liepos 28 d. Pasaulio žuvų migracijos fondo pranešimas spaudai „Massive decline in migratory freshwater fish populations could threaten livelihoods of millions, warns new report“.
Borealinis biogeografinis regionas, kuriame 4,84 proc. buveinių yra geros būklės, ir atlantinis biogeografinis regionas, kuriame 4,94 proc. buveinių yra geros būklės, remiantis 2013–2018 m. duomenimis,
2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos reglamento, kuriuo dėl augalų apsaugos produktų poveikio naminėms bitėms vertinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 546/2011, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0041).
2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).
2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2004/35/EB - Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas (OL L 102, 2006 4 11, p. 15).
UNCCD konvencijos šalys žemės būklės neblogėjimą apibrėžė kaip: būklę, kai žemės išteklių kiekis ir kokybė, būtini ekosisteminėms funkcijoms ir paslaugoms palaikyti ir aprūpinimui maistu didinti, išlieka stabilūs arba didėja nurodytais laiko ir vietos mastais ir ekosistemose.
2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).
2019 m. vasario 19 d. FAO žuvininkystės ir akvakultūros techninis dokumentas „A third assessment of global marine fisheries discards“ („Trečiasis pasaulyje vykdant jūrų žvejybą į jūrą išmetamo laimikio vertinimas“).
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2336, kuriuo nustatomos specialios giliavandenių žuvų išteklių žvejybos šiaurės rytų Atlante sąlygos bei žvejybos šiaurės rytų Atlanto tarptautiniuose vandenyse nuostatos ir iš dalies keičiamos Reglamentas (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1626/94 (OL L 354, 2016 12 23, p. 1).
2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2347/2002 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).
2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
Preliminarus susitarimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (COM(2020)0080 – C9–0077/2020 – 2020/0036(COD)).
2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).
2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ir ant jų (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).
Tsiamis, K. et al., „Prioritising sea invasive alien species in the European Union through horizon scanning“, Aquatic Conservation – Marine and Freshwater Ecosystems, 30 t., Nr. 4, John Wiley & Sons Ltd, Chichester, 2020.
2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).
2016 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES veiksmų plano siekiant sustabdyti neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais (OL C 224, 2018 6 27, p. 117).
2018 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų ateities darbotvarkė atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m.“ (OL C 458, 2018 12 19, p. 9).
2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).
2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, 2004 4 30, p. 56).
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 75-oji ir 76-oji sesijos
194k
65k
2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 75-osios ir 76-osios sesijų (2020/2128(INI))
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 21, 34 ir 36 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, visų pirma jos preambulę ir 18 straipsnį, taip pat JT žmogaus teisių konvencijas bei jų fakultatyvinius protokolus,
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 5 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 73-osios sesijos(1),
– atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 3 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Jungtinių Tautų veikloje, pagal kurią ES suteikiama teisė dalyvauti JT Generalinės Asamblėjos veikloje, žodžiu teikti pasiūlymus ir pataisas, dėl kurių valstybės narės prašymu gali būti balsuojama, ir naudotis atsakymo teise,
– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl ES veiksmų taisyklėmis grindžiamam daugiašališkumu stiprinti,
– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 13 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų Jungtinėse Tautose ir Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 75-ojoje sesijoje (2020 m. rugsėjo mėn. – 2021 m. rugsėjo mėn.),
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinėje Asamblėjoje Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Charles’io Michelio pasakytą kalbą „Stipresnė ir savarankiškesnė Europos Sąjunga – sąžiningesnio pasaulio varomoji jėga“,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 22 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai paskelbtą nuomonę „ES palaiko Jungtines Tautas“,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 16 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą deklaraciją dėl Jungtinių Tautų 75-ųjų metinių minėjimo,
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo(2),
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),
– atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų klausimų konferenciją, į Pekine priimtą deklaraciją ir veiksmų platformą dėl moterų įgalėjimo, taip pat į atitinkamai 2000 m. birželio 9 d., 2005 m. kovo 11 d., 2010 m. kovo 2 d. ir 2015 m. kovo 9 d. patvirtintus JT specialiųjų sesijų „Pekinas +5“, „Pekinas +10“, „Pekinas +15“ ir „Pekinas +20“ baigiamuosius dokumentus dėl naujų veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą,
– atsižvelgdamas į rezoliuciją dėl Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos, kurią 2018 m. gruodžio 19 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja,
– atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 17 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,
– atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. JT Saugumo Tarybos priimtos JT rezoliucijos Nr. 1325 (2000) dėl svarbaus moterų vaidmens konfliktų prevencijos bei sprendimo, taikos derybų, taikos kūrimo, taikos palaikymo, humanitarinio atsako ir atstatymo po konflikto srityse 20-ąsias metines,
– atsižvelgdamas į 2019–2024 m. ES veiksmų planą dėl moterų, taikos ir saugumo ir pabrėždamas visapusiško Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės – kompleksinio klausimo visose taikos ir saugumo srityse – įgyvendinimo svarbą,
– atsižvelgdamas į JT nepriklausomo eksperto apsaugos nuo smurto ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės klausimais ataskaitas,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2532 (2020) dėl priešiškų veiksmų nutraukimo per koronaviruso (COVID-19) pandemiją ir reikšdamas paramą JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso prašymui nutraukti karo veiksmus visame pasaulyje,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pasaulinę kovos su terorizmu strategiją, kurią 2006 m. rugsėjo mėn. priėmė Generalinė Asamblėja ir kuri netrukus bus atnaujinta septintą kartą,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl prekybos ginklais (SPG),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl autonominių ginklų sistemų(3),
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją „Taikos paramos operacijos. ES santykiai su JT ir Afrikos Sąjunga“(4),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0173/2021),
A. kadangi šiais metais Jungtinės Tautos mini savo 75-ąsias metines; kadangi JT įrodė, kad yra nepaprastai svarbus visuotinis forumas siekiant tarptautinio bendro sutarimo taikos ir saugumo, darnaus vystymosi ir pagarbos žmogaus teisėms bei tarptautinei teisei klausimais; kadangi JT taip pat yra labai svarbios paramos nestabilioms valstybėms ir pažeidžiamoms bendruomenėms teikėjos valstybės kūrimo ir konfliktų sprendimo srityse; kadangi didėjanti politinė įtampa trikdo JT darbotvarkę; kadangi dėl to, kad kai kurios šalys siekia greičiau užsitikrinti vienašalius sprendimus, JT pasiekimai ir nepakeičiamas vaidmuo dažnai lieka nepastebėti; kadangi ES ir jos valstybėms narėms svarbu užtikrinti, kad JT išliktų veiksmingas ir efektyvus forumas, tarnaujantis tarptautinei bendruomenei, ir galėtų toliau dirbti įveikiant dabartinius ir būsimus pasaulinius iššūkius, o tai galima padaryti tik įgyvendinant JT Generalinės Asamblėjos ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas bei daugiašalius sprendimus; kadangi trys JT ramsčiai – i) taika ir saugumas, ii) vystymasis, žmogaus teisės ir iii) teisinė valstybė – yra neatsiejami ir vienas kitą sustiprinantys; kadangi įvairiuose pasaulio regionuose kyla vis didesnė grėsmė demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei ir daugelyje JT valstybių narių mažėja pilietinei visuomenei tenkanti erdvė; kadangi žmogaus teisių gynėjai pasaulio lygmeniu vis dažniau susiduria su grasinimais dėl savo teisėto darbo aplinkybėmis, kai dėl COVID-19 apribojimų ir izoliavimo priemonių sumažėjo pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus ir jų stebėsena; kadangi valstybės privalo imtis veiksmų siekdamos užtikrinti, kad visi asmenys, vietos bendruomenės ir gyventojų grupės turėtų teisę visapusiškai naudotis savo žmogaus teisėmis, laikantis JT pagrindinių tikslų ir principų, įtvirtintų jų 1945 m. steigimo chartijoje ir JT Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje; kadangi taikos ir saugumo, darnaus vystymosi bei pagarbos žmogaus teisėms užtikrinimas ir skatinimas – tai pagrindiniai JT principai; kadangi naujausiose JT ataskaitose nurodoma, kad kelios JT valstybės narės sistemingai pažeidžia ir riboja žmogaus teises; kadangi pradiniam JT tikslui palaikyti taiką kelia grėsmę nuolatinės sudėtingos krizės;
B. kadangi COVID-19 pandemija parodė, kad reikia skubiai visoje tarptautinėje bendruomenėje stiprinti atsparumo pajėgumus ir vykdyti glaudų daugiašalį dialogą bei bendradarbiavimą, ypač daug dėmesio skiriant galimybei naudotis viešosiomis gėrybėmis; kadangi, siekiant pasauliniu mastu koordinuoti veiksmus ir dėti pastangas kovojant su COVID-19 pandemija, ypač dabar nepaprastai svarbus yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vaidmuo, ekspertinės žinios ir sąžiningumas; kadangi PSO turi toliau didinti savo pajėgumus valdyti dabartinę pandemiją ir būsimos pandemijos riziką; kadangi Darbotvarkė iki 2030 m. ir DVT – tai pagrindinės ekonomikos atkūrimo ir veiksmų gairės, kurias jau patvirtino tarptautinė bendruomenė; kadangi COVID-19 turbūt paspartins neigiamas tendencijas, įskaitant grėsmes demokratijai, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, ypač moterų ir vaikų teisėms bei lyčių nelygybei, nebent pasauliniu lygmeniu būtų imtasi skubių, reikšmingų ir esminių politinių veiksmų; kadangi parlamentinis vyriausybės sprendimų tikrinimas yra svarbus taip pat siekiant užtikrinti griežtą pagarbą piliečių pagrindinėms teisėms ir laisvėms; kadangi kovojant su šiomis tendencijomis nepaprastai svarbus yra ES ir JT bendradarbiavimas; kadangi pandemija parodė, kad visuotinės sveikatos propagavimas yra ne tik su moraline pareiga sietinas uždavinys, bet ir būtina ekonominės bei socialinės gerovės ir vystymosi, taip pat visų žmonių, ypač pažeidžiamiausių asmenų, įgalėjimo sąlyga; kadangi pandemija taip pat parodė, kad svarbu daugiau ir geriau investuoti į svarbiausių sveikatos priežiūros poreikių tenkinimą pasauliniu lygmeniu;
C. kadangi PSO – JT vykdomoji institucija, koordinuojanti sveikatos srities veiksmus JT sistemoje, vadovauja sprendžiant pasaulinius sveikatos klausimus; kadangi šeši PSO 21-ojo amžiaus sveikatos ir vystymosi darbotvarkės pagrindiniai punktai apima tinkamą mokslinių tyrimų, informacijos ir įrodymų panaudojimą ir aljansų stiprinimą remiant partnerius, įskaitant JT organus ir kitas tarptautines organizacijas, paramos teikėjus, pilietinės visuomenės organizacijas ir privatųjį sektorių, ir jiems bendradarbiaujant;
D. kadangi JT yra svarbus forumas, kuriame valstybės garantuotų skolų turėtojai, kreditoriai ir kiti suinteresuotieji subjektai palaiko įtraukų dialogą;
E. kadangi JT generalinis sekretorius puikiai vadovavo vykdant JT reformą; kadangi, siekiant išspręsti pagrindinius neišspręstus klausimus, visų pirma JT Saugumo Tarybos struktūros reformos klausimą, reikia imtis tolesnių drąsių priemonių ir parodyti politinį ryžtą; kadangi ES ir jos valstybės narės, kartu būdamos didžiausios JT finansinės paramos teikėjos, teikdamos politinę, simbolinę ir finansinę paramą JT pademonstravo svarbų įsipareigojimą siekti veiksmingo daugiašališkumo, visų pirma siekiant panaikinti skurdą, skatinti ilgalaikę taiką ir stabilumą, ginti žmogaus teises, kovoti su neteisėta prekyba ir teikti humanitarinę pagalbą gyventojams, šalims ir regionams, kurie susiduria su visų rūšių gaivalinėmis ar žmogaus sukeltomis krizėmis; kadangi vis dar neišspręsta tinkamo JT sistemos finansavimo problema; kadangi ES turėtų raginti JT dėti daugiau pastangų siekiant reformos, kurią įgyvendinant būtų įdarbinta ir į vadovų pareigas paskirta daugiau moterų, jaunuolių ir neįgaliųjų, ir didinti informuotumą apie JT struktūrų tarpsektoriškumą;
1. rekomenduoja Tarybai:
a)
toliau siekti svarių rezultatų remiant veiksmingą daugiašališkumą, efektyvias ir skaidrias daugiašales organizacijas ir visų pirma JT, kaip nepakeičiamą forumą, padedantį rasti daugiašalius sprendimus, kaip įveikti pasaulinius iššūkius, vykdyti politinį informavimą, politinį dialogą ir pasiekti bendrą sutarimą visoje tarptautinėje bendruomenėje; Parlamentas palankiai vertina 2020 m. liepos 13 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų Jungtinėse Tautose ir Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 75-ojoje sesijoje, nes jos laikomos veiksmingais forumais visuotinėms vertybėms, kurios taip pat yra pagrindinės ES vertybės, propaguoti; patvirtina, kad ES ir jos valstybės narės vadovaujasi JT Chartijos vertybėmis ir principais ir atlieka esminį vaidmenį propaguojant šiuos principus ir JT tikslus vykdant ES išorės veiksmus; laikosi nuomonės, kad ES reikia pasaulinių ir regioninių partnerių, kad ji galėtų sėkmingai siekti savo užsienio politikos tikslų, visų pirma taikos ir saugumo, kovos su terorizmu bei organizuotu nusikalstamumu ir regioninių konfliktų srityse, taip pat sprendžiant žlugusių valstybių ir masinio naikinimo ginklų platinimo problemas, mano, kad ES turėtų stiprinti savo informavimo veiklą siekiant kurti platesnes veiksmingo daugiašališkumo rėmimo partnerystes ir turėtų apsvarstyti galimybę į visus struktūrinius dialogus su partneriais įtraukti kryptingas diskusijas dėl veiksmingo daugiašališkumo; be to, pažymi, kad Sąjunga yra grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje, ir kad šių vertybių propagavimas išorės lygmeniu, demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių visuotinumo ir nedalomumo skatinimas turėtų būti ES bendros užsienio ir saugumo politikos pagrindas, laikantis ES sutarties 21 straipsnio ir Sąjungos strateginių interesų, o tai taip pat turėtų būti veiksmingai ir nuosekliai atspindėta visose Sąjungos santykių su ES nepriklausančiomis šalimis ir institucijomis srityse ir tiksluose, kurių ES siekia JT sistemoje, visų pirma atsižvelgiant į tarptautinės teisės įgyvendinimą; todėl laikosi nuomonės, kad Taryba turėtų remti visus veiksmus, kuriais siekiama, kad žmogaus teisių klausimai būtų vieni iš svarbiausių JT darbotvarkės klausimų, atsižvelgiant į pastangas pakenkti Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai ir kitoms susijusioms JT nuostatoms, laikant individualias žmogaus teises mažesnio prioriteto nei tariama visos visuomenės gerovė; remia konkrečius veiksmus šioje srityje siekiant stiprinti JT struktūrą;
b)
laikytis nuomonės, kad daugiapoliame pasaulyje, kuriame kai kurios šalys skatina selektyvų daugiašališkumą, o ne veiksmingą daugiašališkumą, grindžiamą visuotinėmis vertybėmis, ES turi siekti toliau skatinti besąlygišką JT narių įsipareigojimą laikytis visuotinių vertybių, taisyklėmis grindžiamos sistemos ir žmogaus teisių viršenybės visose politikos srityse; Parlamentas ragina skatinti šias vertybes ir teises integruoti į visas JT politikos ir programavimo sritis glaudžiai bendradarbiaujant su panašiai mąstančiomis šalimis, kad būtų galima daryti pažangą vykdant politinį dialogą ir priimant politinius sprendimus, įgyvendinant ir integruojant pajėgumus, turint mintyje, kad JT – tai tarpvyriausybinė organizacija, kuri turi konsultuotis su jos veikloje dalyvaujančiomis JT valstybėmis narėmis; ragina Tarybą pasinaudoti dėl dabartinės JAV administracijos susidariusia galimybe ir toliau palaikyti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis bendro intereso politiniais klausimais ir klausimais dėl politikos, taip pat toliau skatinti dialogo ir partnerystės gebėjimą siekiant atkurti ir išsaugoti transatlantinės partnerystės ir bendradarbiavimo JT sistemoje ateityje galimybes; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Joe Bideno pasiūlymą surengti „pasaulinį aukščiausiojo lygio susitikimą demokratijos klausimais siekiant atnaujinti laisvojo pasaulio tautų dvasią ir bendrą tikslą“ ir prašo Tarybos dalyvauti organizuojant šį aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio tikslas – suburti pasaulio demokratines valstybes, kad būtų stiprinamos demokratinės institucijos ir propaguojama teisinė valstybė bei žmogaus teisės; ragina Tarybą taip pat toliau siekti gerų rezultatų palaikant glaudų dialogą ir bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste – nuolatine JT Saugumo Tarybos nare;
c)
toliau dėti pastangas siekiant, kad ES ir jos valstybės narės laikytųsi vieningos pozicijos Jungtinėse Tautose ir kituose daugiašaliuose forumuose, ir užtikrinti, kad ES užsienio ir saugumo politika būtų veiksmingesnė ir iniciatyvesnė, taikant kvalifikuotos balsų daugumos taisyklę Taryboje, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas ES pagrindinio strateginio intereso klausimais arba atspindimos jos pagrindinės vertybės, nes tai vienintelis būdas, kuriuo vadovaudamasi Sąjunga gali atlikti pagrindinį vaidmenį tarptautinėje arenoje ir pasinaudoti savo įtaka, kad užtikrintų teigiamus pokyčius ir geriau reaguotų į pasaulinius iššūkius, visų pirma JT Saugumo Taryboje (JT ST), ir pasiektų gerų rezultatų bendradarbiaudama su nuolatinėmis ir rotacijos tvarka besikeičiančiomis JT ST narėmis, kurios yra ir ES valstybės narės, JT Generaline Asamblėja (JT GA) ir Žmogaus teisių taryba (JT ŽTT); Parlamentas giria EIVT ir jos delegacijų, taip pat ES valstybių narių delegacijų atliekamą puikų darbą sudarant palankesnes sąlygas tokiam dialogui ir bendradarbiavimui; mano, kad ES, siekdama laikytis savo tikslų ir interesų, koordinuodama veiksmus Taryboje ir ES institucijose, turėtų siekti nustatyti bendras pozicijas įvairiais klausimais, teikiamas Saugumo Taryboje, laikantis ES sutarties 34 straipsnio, kad būtų pagerintas ES nuoseklumas ir patikimumas JT lygmeniu; primena, kad Jungtinėse Tautose ES atstovauja įvairūs subjektai;
d)
toliau stiprinti ES ir JT bendradarbiavimą rengiant priemones, kuriomis būtų sprendžiama pasikartojanti su rinkimais susijusio smurto problema, be kita ko, remiantis Europos Parlamento rinkimų stebėjimo misijų patirtimi;
e)
priminti, kad kelioms valstybėms narėms vėluojant sumokėti nustatytas įmokas daromas didelis neigiamas poveikis JT darbui, todėl tai yra nepriimtina;
f)
remti visas pastangas vėl įtraukti ginklų kontrolės ir nusiginklavimo darbotvarkę į tarptautinę darbotvarkę ir ragina užtikrinti, kad įprastinės ginkluotės perdavimas tarp JT valstybių narių visapusiškai atitiktų Sutarties dėl prekybos ginklais kriterijus; įtikinti JT Saugumo Tarybą patvirtinti, kaip nurodyta ES elgesio kodekse ginklų eksporto srityje, privalomą teisinę sistemą, pagal kurią būtų draudžiama eksportuoti ir parduoti ginklus ir kibernetinio stebėjimo technologijas, kurių tikslas – vykdyti karo nusikaltimus ir (arba) malšinti opozicines idėjas šalies viduje; pakartoti, kad veiksmingas daugiašališkumas ir taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka yra išankstinė nusiginklavimo skatinimo ir kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu sąlyga; patvirtinti, kad ES ir jos valstybės narės visapusiškai pritaria galiojančioms tarptautinėms sutartims, be kita ko, Branduolinio ginklo neplatinimo sutarčiai (NPT), Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarčiai (CTBT), Cheminio ginklo uždraudimo konvencijai (CWC), Biologinių ir toksinių ginklų konvencijai (BTWC), Sutarčiai dėl prekybos ginklais ir Konvencijai dėl kasetinių šaudmenų bei Konvencijai dėl priešpėstinių minų uždraudimo, ir skatinti pastangas parengti politinę deklaraciją dėl sprogstamųjų ginklų apgyvendintose vietovėse bei aiškią autonominių ginklų apibrėžtį; Parlamentas ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, valstybes nares ir Tarybą siekti pradėti tarptautines derybas dėl teisiškai privalomos priemonės, kuria būtų uždraustos žmogaus prasmingai nekontroliuojamos autonominės mirtinų ginklų sistemos; rekomenduoja Tarybai primygtinai raginti didžiausias branduolines valstybes nutraukti pasitraukimą iš ginklų kontrolės režimo ir siekti pažangos derybose dėl branduolinių ginklų kontrolės; rekomenduoja Tarybai primygtinai raginti Jungtines Valstijas ir Rusiją pradėti stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, kad būtų atnaujintas dialogas dėl būdų, kaip būtų galima kurti naujus ginklų kontrolės santykius; mano, kad ES turėtų remti JT nusiginklavimo komisijos darbo grupės kosminės erdvės klausimais darbą, susijusį su praktiniu skaidrumo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių įgyvendinimu vykdant veiklą kosminėje erdvėje; mano, kad JT Saugumo Taryba turėtų suteikti vertingą galimybę apibrėžti bendrus naujų karinių technologijų, pvz., dirbtinio intelekto, kosminės erdvės ginklų, biotechnologijų ir hipergarsinių prietaisų, standartus ir išlygas; mano, kad ES turėtų remti JT generalinio sekretoriaus raginimą pasauliniu mastu nutraukti ugnį ir aktyviai prie jo prisidėti, be kita ko, taikydama veiksmingas kovos su neteisėta prekyba ginklais priemones ir didindama valstybių narių ginklų eksporto skaidrumą ir atskaitomybę;
g)
pripažinti tiesioginio regioninio dalyvavimo JT potencialą ir paremti galimybę kitoms organizacijoms, pavyzdžiui, Afrikos Sąjungai (AS), prašyti suteikti specialų daugiau teisių turinčio stebėtojo statusą; pripažinti ir panaudoti ES, kaip visapusiškiausios regioninės organizacijos, potencialą, kad ji būtų varomoji jėga atgaivinant ir stiprinant JT sistemą pasitelkiant daugiapakopį daugiašališkumą;
h)
toliau teikti vertingą paramą JT generaliniam sekretoriui siekiant pažangos įgyvendinant JT reformų programą, kad būtų sustiprinti JT gebėjimai skatinti darnų vystymąsi, taiką ir saugumą, racionalizuoti savo vidaus valdymo sistemą, kad JT būtų veiksmingos, skaidrios, finansiškai tvarios ir atskaitingos, galinčios vėl užmegzti ryšį su savo piliečiais, įskaitant vietos bendruomenes ir kitus visuomeninius veikėjus bei pilietinę visuomenę, ir būtų labiau suderintos su sudėtinga pasauline darbotvarke; imtis vadovaujamojo vaidmens sprendžiant klausimą dėl savavališko kai kurių pilietinės visuomenės organizacijų prašymų suteikti JT konsultacinį statusą atidėjimo; Parlamentas pabrėžia, kad vykdant JT reformų procesą didelė pažanga padaryta administracinėje ir biurokratinėje srityje, tačiau pagrindinės politinės reformos dar nebaigtos įgyvendinti ir turėtų apimti JT Generalinės Asamblėjos atgaivinimą bei konkrečius veiksmus siekiant paspartinti vystymosi sistemos suderinimą su Darbotvarke iki 2030 m.; laikosi nuomonės, kad ES ir jos valstybės narės turėtų pasiekti plataus masto bendrą sutarimą dėl JT ST reformos, be kita ko, dėl nuolatinės Europos Sąjungos vietos greta jau esamų valstybių narių užimamų vietų ir veto teisės naudojimo apribojimo, ypač karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui atvejais, taip pat jos narių sudėties pakeitimo, kad būtų geriau atspindėtas šiandienos pasaulis; mano, kad ES turėtų remti generalinį sekretorių ir paprašyti jo dėti daugiau pastangų įgyvendinant JT lyčių lygybės strategiją, kad būtų užtikrintas vienodas moterų atstovavimas JT sistemoje visais hierarchijos lygmenimis; laikosi nuomonės, kad ES turėtų priminti JT, kad nuo JT įsteigimo 1945 m. nė viena moteris nebuvo paskirta Jungtinių Tautų generaline sekretore;
i)
toliau siekti didesnės JT žmogaus teisių tarybos, JT Generalinės Asamblėjos ir JT Saugumo Tarybos darbo sinergijos; Parlamentas palankiai vertina ES darbą remiant Žmogaus teisių tarybos ir jos JT įgaliotųjų ekspertų, įskaitant specialiuosius pranešėjus, darbą, ypač kai jie nustato ir stebi žmogaus teisių pažeidimus, taip pat kitus teminius ir konkrečioms šalims skirtus žmogaus teisių mechanizmus, atsižvelgiant į poreikį žmogaus teisių, kaip nedalomų, tarpusavyje priklausomų ir susijusių teisių, aspektą integruoti į visas JT sprendimų priėmimo ir politikos sritis; laikosi nuomonės, kad ES turėtų toliau raginti visas JT valstybes nares visapusiškai dalyvauti apsaugant ir propaguojant pagarbą žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei ir turėtų siekti inicijuoti esamus JT mechanizmus, kad už žmogaus teisių pažeidimus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn, visų pirma tais atvejais, kai atitinkamos šalys negali tirti tokių nusikaltimų arba atsisako juos tirti ir neužtikrina pagrindinių teisių apsaugos visiems piliečiams; atkreipia dėmesį į Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės ir jos biuro darbą smerkiant žmogaus teisių pažeidimus; primygtinai ragina garantuoti visų organų, susijusių su gynyba ir žmogaus teisių užtikrinimu, nešališkumą ir ypač juos apsaugoti nuo galimo tų valstybių, kurios, kaip įtariama, pažeidžia žmogaus teises arba jų nepaiso, kišimosi; apgailestauja dėl to, kad autoritariniai režimai piktnaudžiauja Žmogaus teisių taryba, nes jie toliau ja naudojasi siekdami savo tikslų, visų pirma pakenkti jos veikimui, ir silpnina žmogaus teisių normų režimą; ragina ES ir jos valstybes nares remti visapusišką Žmogaus teisių tarybos reformą; todėl pabrėžia, kad svarbu skatinti įgyvendinti JT žmogaus teisių tarybos reformą siekiant užtikrinti tikrą visų valstybių narių įsipareigojimą veiksmingai ir nešališkai siekti pažangos žmogaus teisių srityje, nes priešingu atveju gali būti pakenkta Žmogaus teisių tarybos patikimumui; pakartoja, kad reikia peržiūrėti JT žmogaus teisių tarybos rinkimų procesą ir, pvz., uždrausti uždaruosius sąrašus bei nustatyti viešą įsipareigojimų peržiūros mechanizmą siekiant padidinti tarybos narių atskaitomybę ir garantuoti, kad kiekviena tarybą sudaranti valstybė dėtų visas pastangas siekdama propaguoti ir apsaugoti žmogaus teises, laikydamasi tarybos steigimo rezoliucijos; ragina ES valstybes nares priimti suderintą poziciją dėl narystės Žmogaus teisių taryboje ir balsuoti prieš visus JT ŽTT kandidatus, kurie neatitinka 2006 m. kovo 15 d. JT GA rezoliucijoje Nr. 60/251 nustatytų kriterijų; ragina ES valstybes nares skatinti JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą parengti metinę ataskaitą, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama ŽTT narių bendradarbiavimui su JT mechanizmais, ir raginti į ŽTT išrinktus narius išduoti nuolatinius kvietimus visiems ŽTT įgaliotiesiems ekspertams; apgailestauja dėl Venesuelos buvimo visateise JT ŽTT nare 2020–2022 m. laikotarpiu, kai pačios JT savo 2020 m. ataskaitoje patvirtino pranešimus apie Venesuelos vyriausybės įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui, ir atkreipia dėmesį į akivaizdų nuoseklumo trūkumą šioje situacijoje;
j)
mano, kad ES turėtų remti nepriklausomos tarptautinės tyrimo komisijos, kuri tirtų faktus ir aplinkybes, susijusius su įtarimais dėl sisteminio rasizmo ir pažeidimų bei piktnaudžiavimo, sukūrimą JT ŽTT; ragina visuotinai ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo; pripažįsta nepaprastai svarbų švietimo ir kultūros vaidmenį propaguojant žmogaus teises ir sąryšingai kovojant su rasizmu, rasine diskriminacija, ksenofobija ir susijusia netolerancija;
k)
toliau stiprinti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) ir tarptautinės baudžiamosios teisenos sistemos vaidmenį siekiant skatinti atskaitomybę, kad būtų panaikintas nebaudžiamumas, ir suteikti TBT tvirtus diplomatinius, politinius ir tinkamus finansinius išteklius, kad jis galėtų vykdyti jo įgaliojimus atitinkančias užduotis; raginti visas JT valstybes nares ratifikuojant ir įgyvendinant Romos statutą prisijungti prie TBT ir skatinti ratifikuoti Kampalos pakeitimus; raginti šalis, pasitraukiančias iš TBT, pakeisti savo sprendimą; remti TBT, nes tai viena iš pagrindinių institucijų, patraukianti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn ir padedanti užtikrinti teisingumą aukoms, taip pat skatinti tvirtą TBT, JT ir jų agentūrų bei JT Saugumo Tarybos dialogą bei bendradarbiavimą; Parlamentas apgailestauja dėl išpuolių prieš TBT ir juos smerkia, taip pat toliau tvirtai pasisako prieš bet kokius puolamuosius veiksmus ir nepagrįstus reikalavimus ar pareiškimus, kuriais apskritai kenkiama TBT ir Romos statuto sistemai; teigiamai vertina tai, kad imtasi konkrečių veiksmų siekiant panaikinti sankcijas, taikomas TBT darbuotojams, įskaitant TBT vyriausiąjį prokurorą; laikosi nuomonės, kad ES turėtų pradėti intensyvesnį dialogą su dabartine JAV administracija su TBT susijusiais klausimais ir kad ES turėtų prisidėti prie pasaulinės kovos su tarptautiniais nusikaltimais remdama iniciatyvas, kuriomis siekiama propaguoti universaliosios jurisdikcijos principą ir stiprinti JT valstybių narių gebėjimus jį taikyti savo nacionalinėse teisinėse sistemose; atkreipia dėmesį į ES vadovaujamą vaidmenį kovojant su nebaudžiamumu, įskaitant jos paramą Tarptautiniam baudžiamajam teismui, kuris yra esminis ES balso Jungtinėse Tautose elementas, ir taip pat pabrėžia, kad TBT yra vienintelė tarptautinė institucija, galinti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už kai kuriuos baisiausius pasaulio nusikaltimus ir ginti aukas, kurios negali kitais būdais ginti savo teisių;
l)
dar kartą patvirtinti poreikį visuotinai laikytis teisinės valstybės principo ir jį įgyvendinti nacionaliniu bei tarptautiniu lygmenimis ir pakartoti, kad remia šį tikslą ir yra įsipareigojusi laikytis teisinės valstybės bei tarptautinės teisės principais grindžiamos tarptautinės tvarkos; teigiamai vertinti dialogą, kurį su valstybėmis narėmis pradėjo Generalinio sekretoriaus vykdomojo biuro Koordinavimo ir išteklių teisinės valstybės srityje grupė bei Teisinės valstybės skyrius tema „Teisinės valstybės propagavimas tarptautiniu lygmeniu“, ir raginti tęsti šį dialogą siekiant skatinti teisinės valstybės principą tarptautiniu lygmeniu; Parlamentas ragina generalinį sekretorių ir JT sistemą prireikus sistemingai atsižvelgti į teisinės valstybės aspektus vykdant atitinkamą veiklą, įskaitant moterų dalyvavimą su teisine valstybe susijusioje veikloje;
m)
aktyviai kovoti su kai kurių atskirų šalių arba šalių koalicijų bandymais pakenkti tarptautiniam bendram sutarimui reprodukcinės sveikatos bei teisių klausimais; ypač smerkia pastarojo meto Ženevos konsensuso deklaraciją, kurios parengimui vadovavo D. Trumpo administracija ir kurią pasirašė 32 daugiausia neliberalios arba autoritarinės vyriausybės; Parlamentas reiškia didelį nusivylimą dėl to, kad dvi ES valstybės narės – Vengrija ir Lenkija – pasirašė šią reakcingą deklaraciją, kuria siekiama pakenkti moterų reprodukcinėms laisvėms ir LGBT asmenų teisėms;
n)
remti neseniai įsteigtos Neribotos sudėties tarpvyriausybinės darbo grupės (OEIGWG) darbą rengiant teisiškai privalomą sutartį dėl tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių siekiant nustatyti teisiškai privalomą priemonę, kuria būtų užtikrinama, kad įmonės būtų visapusiškai atskaitingos už žmogaus teisių pažeidimus ir nusikaltimus aplinkai;
o)
toliau stiprinti ES įsipareigojimą kovoti su nebaudžiamumu už nusikaltimus prieš žurnalistus, žiniasklaidos darbuotojus ir susijusius darbuotojus, įskaitant vietos darbuotojus, ir pradėti konkrečias iniciatyvas šioje srityje; pritarti JT specialiųjų pranešėjų saviraiškos laisvės ir neteisminio, neatidėliotino ir savavališko vykdymo klausimais raginimui sukurti JT nuolatinį nusikaltimų prieš žurnalistus tyrimo mechanizmą ir remti JT specialiojo atstovo žurnalistų apsaugos klausimais paskyrimą visame pasaulyje; priimti politiką, skirtą sistemingai ir nedviprasmiškai pasmerkti žmogaus teisių gynėjų žudymą, įskaitant aplinkos ir žemės naudojimo srities žmogaus teisių gynėjus, ir bet kokį bandymą jiems taikyti bet kokios formos smurtą, persekiojimą, grasinimus, priekabiavimą, dingimą, įkalinimą ar savavališką suėmimą; raginti visas JT valstybes nares patvirtinti politiką, kuria pavojų patiriantiems žmogaus teisių gynėjams būtų teikiama apsauga ir parama; visomis diplomatinėmis priemonėmis ir glaudžiai bendradarbiaujant su JT toliau propaguoti mirties bausmės panaikinimą visame pasaulyje ir raginti paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą;
p)
toliau plėsti diplomatijos ir informavimo priemonių rinkinį ir ypatingą dėmesį skirti taikai, tarptautiniam saugumui ir ilgalaikiam stabilumui, diplomatijai klimato kaitos srityje, kultūrinei diplomatijai, žmogaus teisėms, lyčių lygybei, sąžiningai globalizacijai ir gebėjimui tęsti politinį dialogą ir siekti politinio sutarimo ne tik su JT narėmis, bet ir su atitinkamais partneriais, pavyzdžiui, miestais, regionais, akademine bendruomene, pilietine visuomene ir privačiuoju sektoriumi; dėti pastangas ieškant pasaulinių problemų, pvz., klimato kaitos, sprendimų, ir tai panaudoti kaip galimybę užmegzti diplomatinius santykius su partneriais, su kuriais labai nesutariama dėl kitų darbotvarkės punktų, tokiu būdu suteikiant galimybę stiprinti stabilumą ir taiką; Parlamentas palankiai vertina tai, kad ES ir jos valstybės narės įvairiais būdais ir įvairiomis formomis aktyviai prisideda prie JT sistemos darbo;
q)
pakartoti, kad vienareikšmiškai smerkia terorizmą ir visapusiškai remia veiksmus, kuriais siekiama nugalėti ir pašalinti teroristines organizacijas, ypač „Da’esh“ / ISIL, kurios kelia akivaizdžią grėsmę regioniniam ir tarptautiniam saugumui; bendradarbiauti su JT Generaline Asamblėja ir JT Saugumo Taryba siekiant kovoti su terorizmo finansavimu ir sukurti mechanizmus, kuriuos taikant būtų nustatomi teroristai ir teroristinės organizacijos, taip pat stiprinti turto įšaldymo mechanizmus visame pasaulyje; įsipareigoti stiprinti bendras ES ir JT pastangas kovojant su pagrindinėmis terorizmo priežastimis, ypač kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir plėtojant mokslinius tyrimus ir stiprinant gebėjimus kibernetinės gynybos srityje; remti esamas iniciatyvas, kurias parengė vietos partneriai, kad būtų sukurti, įgyvendinti ir plėtojami kovos su radikalizacija ir verbavimu į teroristines organizacijas metodai; toliau dėti pastangas siekiant suvaržyti verbavimą, kovoti su užsienio kovotojais, smurtiniu ekstremizmu, kovoti su teroristų propaganda; remti veiksmus, kuriais stiprinamas radikalizacijos požiūriu pažeidžiamų bendruomenių atsparumas, be kita ko, užtikrinant socialinę įtrauktį ir nagrinėjant iniciatyvas, kuriomis bendradarbiaujama su nuosaikiais religiniais vadovais ir dvasininkais; siekti didinti tarptautinio viešosios tvarkos palaikymo ir teisinio bei teisminio bendradarbiavimo kovojant su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu veiksmingumą, kad būtų remiama kovos su radikalizacija ir deradikalizacija politika pagal JT smurtinio ekstremizmo prevencijos veiksmų planą; skatinti JT darbą siekiant kovoti su terorizmu įgyvendinant ir atnaujinant 2006 m. rugsėjo mėn. Generalinės Asamblėjos patvirtintos JT visuotinės kovos su terorizmu strategijos keturis ramsčius; prisiimti vadovavimą būsimai JT pasaulinės kovos su terorizmu strategijos peržiūrai stiprinant žmogaus teisių ir prevencijos metodus;
r)
toliau plėsti trišalį ES, Afrikos Sąjungos (AS) ir Jungtinių Tautų bendradarbiavimą; Parlamentas pabrėžia, kad svarbu bendromis pastangomis stiprinti ES, JT ir AS pajėgumus siekiant toliau bendradarbiauti su AS plėtojant AS krizių prevencijos, krizių valdymo ir konfliktų sprendimo Afrikos žemyne pajėgumus, taip pat nuosekliai teikiant ilgalaikę ES ir JT paramą visapusiškam Afrikos taikos ir saugumo struktūros veikimui, taip pat pajėgumus kitose politikos srityse, kurios yra svarbios Afrikos saugumui ir stabilumui, pavyzdžiui, remiantis žmogiškojo saugumo indeksu, taip pat ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu, ir atsižvelgiant į galimybes naudotis viešosiomis gėrybėmis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad dėl didėjančio nestabilumo, ypatingą dėmesį reikia skirti padėčiai Sahelio regione; mano, kad ES gali atsiverti labai plačios galimybės turint omenyje jos gebėjimą padėti įgyvendinti Afrikos žemyno ir jo institucijų partnerystės siekius, įgyvendinant lygiavertes partnerystes, laikantis naujosios ES ir Afrikos strategijos; pabrėžia glaudesnio politinio ir sektorinių politikos krypčių dialogo su ES partneriais Afrikoje, svarbą, įskaitant paramą ir dialogą su regioninėmis organizacijomis, be kita, ko parlamentiniu lygmeniu; pabrėžia, kad svarbu JT sistemoje intensyvinti dialogą ir bendradarbiavimą su Afrikos šalimis, esančiomis ES pietinėje Viduržemio jūros regiono kaimynystėje, siekiant spręsti bendras saugumo ir stabilumo problemas;
s)
pripažinti ir remtis reikšminga ES ir JT padaryta pažanga teikiant paramą ir stiprinant gebėjimus Sahelio, Vakarų Afrikos ir Somalio pusiasalio regionuose; Parlamentas palankiai vertina ES civilinių ir karinių bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų ir JT misijų, įskaitant JT integruotą Sahelio strategiją ir jos paramos planą, daugialypę integruotą stabilizavimo misiją Malyje (MINUSMA) ir JT Vakarų Afrikos biurą, vaidmenį ir bendradarbiavimą; palankiai vertina tai, kad buvo pasirašytas Sahelio penketuko, ES ir JT techninis susitarimas dėl operatyvinės ir logistinės paramos teikimo bendroms pajėgoms visose penkiose Sahelio penketuko valstybėse, nes tai yra puikaus visų trijų organizacijų bendradarbiavimo įrodymas; laikosi nuomonės, kad ES turėtų remti raginimą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai numatyti, kad Sahelio penketuko bendroms pajėgoms būtų taikomas Jungtinių Tautų chartijos VII skyrius ir užtikrinamas nuolatinis finansavimas; primena, kad Afrikos žemyno, ypač Magribo ir Sahelio regionų, vystymasis, saugumas ir stabilumas daro tiesioginį poveikį ES ir jos išorės sienoms; ragina ES remti ir stiprinti bendradarbiavimą su JT ir AS remiant vystymąsi, sprendžiant skurdo problemą ir stiprinant vietos partnerių gebėjimus kovoti su ekstremizmu ir prekyba žmonėmis;
t)
suintensyvinti bendradarbiavimą su Lotynų Amerikos šalimis – regionu, su kuriuo mus sieja daug ryšių ir vertybių ir kuris smarkiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, siekiant koordinuotai spręsti bendrus uždavinius JT sistemoje;
u)
tęsti tolesnį dialogą dėl JT sistemos pajėgumo įgyvendinti ir išplėsti konfliktų prevencijos ir atsakomybės užtikrinti apsaugą pajėgumus, dar kartą patvirtinant bendrą įsipareigojimą laikytis taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos, tarptautinės teisės, įskaitant teritorinį vientisumą, nepriklausomybę ir suverenumą, kaip tai nurodyta Helsinkio baigiamajame akte ir ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) Paryžiaus chartijos principuose, ir užtikrinti, kad visų asmenų žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės būtų konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo politikos pagrindas; Parlamentas pabrėžia dialogo ir bendradarbiavimo su JT svarbą vykdant veiksmingas ir patikimas taikos palaikymo misijas, turinčias aiškius tikslus, aiškius pajėgumus siekti rezultatų ir galinčias pasiekti apčiuopiamų ir patikimų rezultatų; ragina sukurti veiksmingus mechanizmus, taip pat: i)įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 ir visas paskesnes rezoliucijas dėl moterų, taikos ir saugumo, atsižvelgiant į tikslą moterims sudaryti sąlygas visapusiškai, lygiateisiškai ir prasmingai dalyvauti taikos palaikymo misijose ir joms skirtose JT struktūrose ir joms vadovauti, ii) įgyvendinti vaikų ir jaunimo perspektyvą, kaip nurodyta Jaunimo, taikos ir saugumo darbotvarkėje ir Vaiko teisių konvencijoje, be kita ko, remiant ir stiprinant tarptautines pastangas JT lygmeniu siekiant nutraukti vaikų naudojimą ginkluoto konflikto metu, iii) įgyvendinti neįgaliųjų perspektyvą, įskaitant visų pirma tuos, kurie patiria tarpsektorinę diskriminaciją ir kuriems kyla pavojus pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją, taip pat iv) poreikį užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir civilių gyventojų apsaugą, nes tai yra taikos palaikymo įgaliojimų pagrindas; pakartoja, kad moterys atlieka itin svarbų vaidmenį tarpininkaujant, kai sprendžiami konfliktai, ir vykdant taikos palaikymo misijas; primena, kad joms nepakankamai atstovaujama visais lygmenimis JT ir ES misijose ir kad itin svarbu apsaugoti moteris ir mergaites konfliktų metu ir po jų; ragina ES valstybes nares padėti didesniam skaičiui Europos ginkluotųjų pajėgų prisidėti prie JT vykdomo taikos palaikymo; pabrėžia, kad svarbu teikti ES paramą šalims, atsigaunančioms po smurtinių konfliktų; todėl ragina glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant nestabilios pereinamojo laikotarpio aplinkos problemas, be kita ko, stiprinant nacionalinę atsakomybę ir įtvirtinant taikos kūrimo naudą ir stiprinant sąveiką su vietos bendruomenėmis, užtikrinant jų apsaugą ir paramą joms; ragina reformuoti atitinkamas struktūras, kad būtų panaikintas JT personalo, dirbančio karinėse operacijose ir civilinėse misijose, nebaudžiamumas, taip pat sukurti veikiančius ir skaidrius priežiūros ir tvirtos atskaitomybės mechanizmus tais atvejais, kai pasitaiko piktnaudžiavimo ir ypač seksualinio smurto veiksmų; palankiai vertina JT specialiosios pranešėjos neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Agnes Callamard darbą ir indėlį kovoje su nebaudžiamumu, atliekant tyrimus dėl įtariamų neteisminių žmogžudysčių atvejų, nepaisant patirtų bauginimų ir grasinimų;
v)
toliau vykdyti nuoseklų dialogą visuose JT forumuose, visų pirma JT Generalinėje Asamblėjoje, dėl poreikio apsaugoti LGBTI asmenų žmogaus teises, laikantis ES gairių, kuriomis siekiama skatinti LGBTI asmenis naudotis visomis žmogaus teisėmis daugiašaliuose forumuose ir užtikrinti tų teisių apsaugą(5), taip pat ES gairių dėl mirties bausmės(6) ir atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintus Džokjakartos principus(7); skatinti JT organus ir nares, vertinant žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant translyčius ir interseksualius asmenis, taip pat žmogaus teisių pažeidimus, kurių aukomis jie yra, įtraukti „lytinę tapatybę ir raišką“ bei „lytinius požymius“; naudoti visas turimas diplomatines priemones siekiant pasauliniu mastu remti tos pačios lyties asmenų bendru sutarimu vykdomų veiksmų dekriminalizavimą, panaikinti mirties bausmę kaip sankciją už tos pačios lyties bendru sutarimu vykdomus veiksmus, priimti teisės aktus, pagal kuriuos būtų galima teisiškai pripažinti lytinę tapatybę ir uždrausti interseksualių asmenų lyties organų žalojimą ir vadinamąją atvertimo terapijos praktiką visame pasaulyje;
w)
skatinti JT veiksmų nuoseklumą okupacijos ar teritorijos aneksijos atvejais; primena, kad tarptautinė humanitarinė turėtų būti pagrindas, kuriuo vadovaujamasi vykdant tarptautinius veiksmus visais tokiais atvejais, įskaitant užsitęsusios okupacijos ir daugybės įšaldytų konfliktų Rytų partnerystės šalyse atvejus; Parlamentas remia vis didesnį JT skiriamą dėmesį verslo veiklai, susijusiai su tarptautinį susirūpinimą keliančiomis situacijomis, ir ragina Tarybą atidžiai stebėti ES įsisteigusias įmones, įtrauktas į tokias JT ataskaitas ar duomenų bazes;
x)
toliau plėtoti ES tarpininkavimo ir diplomatinius pajėgumus krizių prevencijos ir valdymo bei konfliktų sprendimo srityje, be kita ko, įšaldytų ar naujų konfliktų atveju, arba bent jų mažinimo srityje, derinant veiksmus su JT pastangomis, Berlyno procesu dėl Libijos, kuris yra geras ES paramos ir sąveikos su JT vadovaujamomis tarpininkavimo pastangomis pavyzdys, užtikrinant visapusišką ir prasmingą moterų dalyvavimą tarpininkavimo veikloje, taip pat ES toliau tvirtai remiant nuo konfliktų nukentėjusių partnerių, taip pat Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose; raginti JT teikti prioritetą prevencijai, tarpininkavimui, susitaikymui ir politiniams konfliktų sprendimams, kartu šalinant pagrindines krizių priežastis ir jas skatinančius veiksnius; raginti prisiimti tvirtesnius daugiašalius įsipareigojimus siekiant rasti tvarius politinius dabartinių konfliktų sprendimus ir toliau remti JT specialiųjų pasiuntinių darbą, veiksmus ir iniciatyvas, kuriais siekiama išspręsti šiuos konfliktus; Parlamentas palankiai vertina gerus ES ir JT bendradarbiavimo rezultatus siekiant bendrų vystymosi tikslų ir užkertant kelią tolesniam besitęsiančių konfliktų eskalavimui; atsižvelgdamas į tai, mano, kad ES turėtų toliau raginti tarptautinę bendruomenę visapusiškai įgyvendinti neteisėtos Krymo aneksijos nepripažinimo politiką;
y)
primygtinai raginti visas JT valstybes nares ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti visas pagrindines JT žmogaus teisių konvencijas, įskaitant JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokių žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir jos fakultatyvų protokolą, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvius protokolus, taip pat laikytis šiose priemonėse nustatytų prievolių teikti informaciją ir įsipareigojimų sąžiningai bendradarbiauti JT žmogaus teisių mechanizmuose;
z)
išlikti lydere mobilizuojant visas priemones, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti Darbotvarkės iki 2030 m. tikslus ir tolesnius susijusius uždavinius, numatytus visose ES vidaus ir išorės politikos srityse, taip pat nacionalinėse strategijos ir valstybių narių prioritetuose; Parlamentas pabrėžia, kad reikia skubiai tinkamai paremti ir pripažinti svarbų ir itin reikalingą humanitarinių agentūrų, pvz., Pasaulio maisto programos organizacijos, darbą; palankiai vertina sprendimą 2020 m. Nobelio premiją skirti Pasaulio maisto programai už ją įgyvendinant dedamas pastangas kovoti su badu, padėti sudaryti geresnes sąlygas taikai nuo konfliktų nukentėjusiose vietovėse ir už tai, kad ji veikia kaip varomoji jėga siekiant užkirsti kelią bado, kaip karo ir konfliktų ginklo, naudojimui;
aa)
pakartoti savo susirūpinimą dėl neigiamo laivų poveikio jūros aplinkai, įskaitant taršą, visų pirma dėl neteisėto naftos ir kitų kenksmingų medžiagų išmetimo ir pavojingų atliekų, įskaitant radioaktyviąsias medžiagas, branduolines atliekas ir pavojingas chemines medžiagas, išmetimo, taip pat dėl fizinio poveikio koralams; Parlamentas ragina JT valstybes nares toliau teikti pirmenybę veiksmams, susijusiems su jūros taršos iš sausumos šaltinių sprendimu, kurie yra jų nacionalinių tvaraus vystymosi strategijų ir programų dalis, ir daryti pažangą įgyvendinant Visuotinę jūrų aplinkos apsaugos nuo sausumoje vykdomos veiklos veiksmų programą ir Monrealio deklaraciją dėl jūrų aplinkos apsaugos nuo sausumoje vykdomos veiklos; ragina JT valstybes nares gerinti jūrų ir pakrančių ekosistemų mokslinį supratimą ir vertinimą, nes tai yra vienas iš esminių patikimo sprendimų priėmimo pagrindų vykdant Johanesburgo įgyvendinimo plane nustatytus veiksmus; ragina JT valstybes nares parengti nacionalines, regionines ir tarptautines jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo bei jūrų biologinės įvairovės, ypač trapių ekosistemų, nykimo sustabdymo programas;
ab)
pritarti JT generalinio sekretoriaus raginimui užtikrinti įperkamą ir prieinamą COVID-19 vakciną, kuri turi būti laikoma visuotine viešąja gėrybe; įgyvendinti nuostatas, įtrauktas į neseniai priimtas Tarybos išvadas dėl ES vaidmens stiprinant Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), visų pirma kiek tai susiję su pasirengimo ekstremalioms sveikatai situacijomis ir reagavimo į jas pajėgumais; palankiai vertina PSO darbą koordinuojant vyriausybių pastangas kovoti su COVID-19 pandemija; Parlamentas ragina atlikti nešališką, skaidrų ir nepriklausomą viruso plitimo ir kovos su COVID-19 pandemija tyrimą, ir kad jį atliktų, be kita ko, ir PSO; remia PSO reformą, kad ateityje ji galėtų veiksmingiau reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir sukurti tarptautinį kovos su virusu konsorciumą, kad visoms šalims būtų užtikrinta prieiga prie COVID-19 vakcinų, taip pat būsimos vakcinų, ir būtų užtikrintas jų teisingas platinimas; pakartoja, kad pritaria Taivano įtraukimui į Pasaulio sveikatos asamblėją; smerkia tai, kad dauguma autoritarinių režimų piktnaudžiauja nustatytomis kovos su COVID-19 priemonėmis, kad sustiprintų savo galią, toliau silpnindami žmogaus teises, imdamiesi griežtesnių priemonių opozicijos ir pilietinės visuomenės atžvilgiu, kurstydami neapykantos kampanijas prieš mažumoms priklausančias grupes, nustatydami tolesnes piliečių teises ir laisves ribojančias priemones ir siekdami geopolitinio pranašumo užsienyje; pabrėžia, kad tarptautinė žmogaus teisių teisė ir pažadas iki 2030 m. pasiekti DVT turėtų ir toliau būti visų atsakomųjų veiksmų, nukreiptų į pandemiją kertiniai akmenys; ragina ES prisidėti prie JT lygmens politinio įsipareigojimo iki 2030 m. išnaikinti AIDS epidemiją, nes ji vis dar kelia grėsmę visuomenės sveikatai visame pasaulyje; rekomenduoja Tarybai toliau siekti didesnės JT valstybių narių sąveikos, kad būtų panaikinti teisės aktai, politika ir praktika, kuriais sudaromos kliūtys siekiant gauti su ŽIV susijusias paslaugas ir didinama rizika užsikrėsti ŽIV, ypatingą dėmesį skiriant marginalizuotoms ar pažeidžiamoms grupėms; pabrėžia, jog svarbu, kad ES ragintų stiprinti teisėkūros ir reguliavimo sistemas ir skatinti politikos suderinamumą, kad būtų užtikrinta visuotinė sveikatos apsauga, be kita ko, priimant teisės aktus ir įgyvendinant politiką, kuria sudaromos geresnės galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, produktais ir skiepais, ypač nepalankiausioje padėtyje esantiems asmenims;
ac)
atsižvelgia į generalinio sekretoriaus pranešimą „Bendra atsakomybė, pasaulinis solidarumas: reagavimas į COVID-19 socialinį ir ekonominį poveikį“ ir todėl primygtinai reikalauti, kad vyriausybės reaguotų į COVID-19 pandemiją veiksmingai, įtraukiai ir visapusiškai besilaikydamos savo pareigų ir įsipareigojimų žmogaus teisių srityje; raginti JT valstybes nares imtis konkrečių priemonių siekiant apsaugoti vaikus, kurių pažeidžiamumą gali ypač padidinti COVID-19 pandemija; remti Centrinį pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju fondą, Pasaulio maisto programą, JT pabėgėlių organizaciją ir kitas JT institucijas bei programas, kurios atlieka svarbų vaidmenį teikdamos humanitarinę pagalbą reaguojant į COVID-19 krizę; pritarti raginimams pasibaigus COVID-19 surengti JT aukščiausiojo lygio susitikimą dėl tarptautinio ekonomikos atstatymo ir sisteminių reformų 2021 m., nes tai būtų svarbus forumas įtraukesnei ir labiau teisėmis grindžiamai valdymo erdvei;
ad)
sustiprinti ES veiksmų ir pagalbos matomumą visuose daugiašaliuose forumuose ir vietoje, visų pirma programos „Team Europe“, pagal kurią viską sudėjus susidaro 36 mlrd. EUR suma, kuria siekiama pašalinti pražūtingus COVID-19 krizės padarinius šalyse partnerėse ir regionuose partneriuose, visų pirma Afrikoje;
ae)
atlikti aktyvų, tvirtą ir plataus užmojo vadovaujamąjį vaidmenį rengiantis 26-ajai JT klimato kaitos konferencijai (COP 26), be kita ko, žmogaus teisių požiūriu, visų pirma skatinant visuotinį teisės į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką pripažinimą ir remiant JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir aplinkos klausimais įgaliojimus; Parlamentas pažymi, kad klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas yra vieni didžiausių dabartinių iššūkių; remia JT aplinkosaugos teisių iniciatyvą, kurioje pripažįstama, kad aplinkos apsaugos teisių pažeidimai daro didelį poveikį įvairioms žmogaus teisėms; pabrėžia, kad biologinė įvairovė ir žmogaus teisės yra tarpusavyje susijusios ir priklausomos vienos nuo kitų; primina valstybių įsipareigojimus žmogaus teisių srityje saugoti biologinę įvairovę, be kita ko, suteikiant galimybę naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis biologinės įvairovės nykimo ir naikinimo atvejais; todėl Parlamentas ragina ES ir valstybes nares skatinti pripažinti natūralios aplinkos naikinimą tarptautiniu nusikaltimu pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą; laikosi nuomonės, kad ES, bendradarbiaudama su JT, turėtų įgyvendinti konkrečias priemones, kad atsparumas taptų ekonomikos atkūrimo pastangų pagrindu ir nelaimių rizikos mažinimą integruoti į visas ES politikos sritis, laikantis Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programoje 2015–2030 m. nustatytų tikslų; mano, kad ES turėtų sustiprinti partnerystę su dabartine JAV administracija, remdama pasaulinės anglies dioksido poveikio neutralumo koalicijos sukūrimą su šalimis, kurios jau įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį, bendradarbiauti su kitomis šalimis rengiant išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo planus ir technologijas ir skatinti naują tarptautinę biologinės įvairovės apsaugos strategiją;
af)
pakartoti, kad reikia užtikrinti vienodą teisės apsaugą ir lygybę teismuose, įgalinimą ir visapusišką bei veiksmingą dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose ir visapusišką, lygiateisį ir veiksmingą čiabuvių tautų, įskaitant moteris ir mergaites, dalyvavimą politiniame, ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime; palankiai vertina JT specialiojo pranešėjo čiabuvių tautų teisių klausimais, JT ekspertų grupės čiabuvių tautų teisių klausimais (EMRIP) ir JT nuolatinio forumo čiabuvių klausimais (UNPFII) darbą; skatina JT sistemos valstybes ir subjektus stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant spręsti problemas, su kuriomis susiduria čiabuvių tautos, ir didinti techninį bendradarbiavimą bei finansinę paramą šioje srityje;
ag)
toliau tęsti ir plėsti bendradarbiavimą JT sistemoje siekiant skatinti veiksmingus ir etiškus bendrus standartus tokiose naujose politikos srityse, kaip antai, duomenų suskirstymas ir apsauga, išsamus patikrinimas, kova su nebaudžiamumu, dirbtinis intelektas ar kibernetinė erdvė, ir kartu tinkamą paramą toms šalims, kurios gali pageidauti išplėsti savo reguliavimo pajėgumus ir standartų įdiegimą; raginti glaudžiau koordinuoti kibernetinės gynybos veiklą, kiek tai susiję su taisyklėmis, normomis, bendru sutarimu ir vykdymo užtikrinimo priemonėmis kibernetinėje erdvėje; siūlyti, kad Europos kibernetinio saugumo kertiniai akmenys, pavyzdžiui, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) ir Tinklų ir informacijos saugumo (TIS) direktyva, galėtų būti puikus pagrindas, kuriuo pageidaujančios šalys galėtų remtis savo duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo reguliavimo sistemoms taikydamos integruotojo saugumo koncepciją; nurodyti, kad ES lygmens geriausios praktikos pavyzdžiais ir įgyta patirtimi JT sistemoje galima dalytis su JT agentūromis, numatytomis šioms užduotims vykdyti, taip pat atsižvelgiant į atskirų šalių prašymus;
ah)
spręsti problemas, susijusias su neteisėtų finansinių srautų prevencija ir kova su jais, taip pat stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir gerąją patirtį turto grąžinimo ir susigrąžinimo srityje, be kita ko, taikant veiksmingesnes priemones esamiems įsipareigojimams pagal JT konvenciją prieš korupciją ir JT konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą bei jos protokolus įgyvendinti; įgyvendinti veiksmingas, įtraukias ir tvarias korupcijos prevencijos ir kovos su ja priemones pagal Darbotvarkę iki 2030 m.; įgyvendinti ir remti kovos su mokesčių slėpimu, pinigų plovimu ir korupcija iniciatyvas;
ai)
apsvarstyti galimybę labai įsiskolinusioms besivystančioms šalims taikyti papildomas skolos mažinimo priemones, kad būtų išvengta įsipareigojimų nevykdymo ir būtų sukurta erdvė DVT investicijoms, ir šiuo atžvilgiu remti JT Generalinio Sekretoriaus raginimą sukurti valstybės skolos restruktūrizavimo mechanizmą, kuris būtų ilgesnio laikotarpio atsako į COVID-19 krizę ir jos ekonominį poveikį dalis;
aj)
spręsti migracijos ir priverstinio perkėlimo, įskaitant jų pagrindines priežastis, klausimus ir bendradarbiauti įgyvendinant Pasaulinį susitarimą dėl migracijos ir Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių; primena, kad žmogaus teisės turėtų išlikti Pasaulinio susitarimo pagrindu, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems migrantams, pvz., vaikams, nepilnamečiams ir moterims; toliau stiprinti bendrą įsipareigojimą išsaugoti humanitarinę erdvę ir gerinti humanitarinės pagalbos sistemą ir pabrėžti teisės į prieglobstį užtikrinimo visame pasaulyje svarbą; remti ir stiprinti atitinkamų JT organų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), darbą; dar kartą patvirtinti svarbų UNRWA vaidmenį teikiant humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi Palestinos pabėgėliams; raginti JT valstybes nares išlaikyti ir padidinti įnašus į UNRWA ir paremti UNRWA generalinio komisaro pasiūlymą surengti konferenciją, kurios metu būtų sukurta nuspėjamesnė, tvaresnė ir atskaitingesnė JTPDO finansavimo srautų ir išlaidų sistema ateičiai ir kad daugiau JT valstybių narių ir tarptautinių paramos teikėjų įsipareigotų tai daryti;
ak)
toliau propaguoti religijos ar tikėjimo laisvę; raginti dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti religinių ir kitų mažumų teises; raginti geriau užtikrinti religinių mažumų apsaugą nuo persekiojimo ir smurto; raginti panaikinti įstatymus, kuriais kriminalizuojama šventvagystė ar atsimetimas nuo religijos ir kurie naudojami kaip dingstis religinėms mažumoms ir netikintiems asmenims persekioti; remti specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais darbą;
al)
toliau stiprinti integruotą paramą lyčių lygybei ir moterų įgalėjimui, laikantis Pekino deklaracijos ir jos veiksmų platformos; raginti visas JT valstybes nares toliau remti ir įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės, kuriose įvertinamas neproporcingas konfliktų poveikis moterims ir mergaitėms ir orientuojamas darbas bei veiksmai, kuriais skatinama lyčių lygybė ir stiprinamas moterų dalyvavimas, apsauga ir teisės per visą konflikto ciklą, pradedant konfliktų prevencija ir baigiant atstatymu po konflikto; šiuo atžvilgiu ypatingą dėmesį skirti smurto prieš moteris ir mergaites, įskaitant seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties, žalingą praktiką ir smurtą šeimoje bei šeiminį smurtą, panaikinimui ir moterų prasmingo bei lygiateisio aktyvaus dalyvavimo visose visuomeninio gyvenimo ir sprendimų priėmimo srityse rėmimui, taip pat moterų teisių propagavimui; remti ir stiprinti tarptautines pastangas pasitelkiant JT siekiant užtikrinti lyčių aspekto analizę bei lyčių ir žmogaus teisių integravimą į visą JT veiklą; Parlamentas primena, kad seksualinis smurtas, pvz., žaginimas, yra naudojamas kaip karo taktika ir tai yra karo nusikaltimas, ir ragina užtikrinti didesnę moterų ir mergaičių apsaugą konfliktinėse situacijose, ypač kai tai susiję su seksualiniu smurtu; laikosi nuomonės, kad ES turėtų sutelkti daugiau paramos, be kita ko, skirdama tinkamą finansavimą, skirtą remti padalinio JT Moterys darbui, nes jis atlieka svarbų vaidmenį JT moterų teisių rėmimo sistemoje ir suburia visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, kad būtų galima formuoti politikos pokyčius ir koordinuoti politikos veiksmus;
am)
prisiimti plataus užmojo ir konstruktyvų vaidmenį JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir jos Protokolo dėl prekybos žmonėmis prevencijos, sustabdymo ir baudimo už vertimąsi ja įgyvendinimo peržiūros mechanizme, kad būtų toliau stiprinamos tarptautinės pastangos kovoti su prekyba žmonėmis, įskaitant moterų, vaikų ir migrantų, kuriems gresia didesnis išnaudojimo pavojus, perspektyvas;
an)
aktyviai konsultuotis su Parlamentu dėl Tarybos išvadų įgyvendinimo proceso ir įtraukti Parlamentą į visas politikos sritis, kuriose parlamentinė diplomatija gali sukurti vertingą sinergiją ir, apskritai, sustiprinti visos ES informavimo veiklą, teigiamą poveikį ir lyderystę;
ao)
raginti nedelsiant imtis veiksmų siekiant spręsti didėjančią žmogaus teisių krizę Sindziange, bent jau ištirti visame regione vykdoma, kaip pranešama, etninį ir religinį persekiojimą; atsižvelgdamas į tai, Parlamentas ragina sukurti nepriklausomą JT žmogaus teisių Kinijoje stebėsenos mechanizmą, kurį galėtų sudaryti JT specialusis pranešėjas, ŽTT ekspertų grupė arba specialusis pasiuntinys; pritaria raginimui JTŽTT surengti specialią sesiją krizės klausimu;
2. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai ir susipažinti – Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.
2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (06879/1/2021 – C9-0191/2021 – 2018/0243(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (06879/1/2021 – C9-0191/2021),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 6 d. Regionų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0460) per pirmąjį svarstymą,
– atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą (COM(2020)0459),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingi komitetai patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,
– atsižvelgdamas į bendrus Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9-0198/2021),
1. pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;
2. pritaria savo pareiškimams, pridėtiems prie šios rezoliucijos, kurie bus paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje;
3. atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos, kurie bus paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje;
4. pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;
5. paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;
6. paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas kartu su visais prie šios rezoliucijos pridedamais pareiškimais būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
7. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
Europos Parlamento pareiškimas dėl pagalbos, skiriamos pagal finansines priemones, sustabdymo
Europos Parlamentas pažymi, kad Reglamente (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, pateikiama bendra nuoroda, kad esama galimybės sustabdyti pagalbą nenurodant konkretaus tokio sprendimo pagrindo. Tokiu būdu pagalba turėtų būti sustabdyta tais atvejais, kai šalis partnerė nuolat nesilaiko demokratijos, teisinės valstybės ar gero valdymo principų arba nepaiso žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių arba tarptautiniu mastu pripažintų branduolinės saugos standartų.
Vis dėlto Europos Parlamentas pažymi, kad, kitaip nei kitų geografinių bendradarbiavimo sričių atveju, specialiose kaimynystės regionui skirtose nuostatose, visų pirma 20 straipsnio 2 dalyje, numatyta didesnė parama pilietinei visuomenei, konfliktų prevencijai ir taikos kūrimui, žmonių tarpusavio ryšiams, įskaitant vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą, parama žmogaus teisių padėties ar su krize susijusių paramos priemonių gerinimui didelio ar nuolatinio demokratijos, žmogaus teisių ar teisinės valstybės padėties blogėjimo atveju arba padidėjus konfliktų grėsmei. Europos Parlamentas mano, kad tokia didesnė parama pirmiau minėtose srityse taip pat turėtų būti teikiama, jei minėtas padėties blogėjimas vyksta šalyse, kurios nepriklauso kaimynystės regionui, ir primena, kad, visų pirma, 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad veiksmai pagal temines programas taip pat gali būti vykdomi tais atvejais, kai geografinė programa yra sustabdyta.
Europos Parlamentas mano, kad bet koks pagal šias priemones teikiamos pagalbos sustabdymas pakeistų pagal įprastą teisėkūros procedūrą sutartą bendrą finansinį režimą. Kaip viena iš teisėkūros institucijų ir vienas iš biudžeto valdymo instituciją sudarančių narių Europos Parlamentas šiuo požiūriu turi teisę visapusiškai įgyvendinti savo prerogatyvas, jeigu toks sprendimas būtų priimtas.
Europos Parlamento pareiškimas dėl Tarybos sprendimo 2010/427/ES ir strateginio koordinavimo
Europos Parlamentas pažymi, kad Tarybos sprendimo 2010/427/ES 9 straipsnyje pateiktos nuorodos į Sąjungos išorės veiksmų priemones yra nebeaktualios, todėl mano, kad siekiant teisinio aiškumo šis straipsnis turėtų būti atnaujintas Europos Sąjungos sutarties 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kad būtų atsižvelgta į 2021–2027 m. DFP laikotarpiu taikomas Sąjungos išorės pagalbos priemones, t. y. į Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“, Pasirengimo narystei paramos priemonę ir Europos branduolinės saugos tarptautinio bendradarbiavimo priemonę, taip pat į Sprendimą dėl užjūrio asociacijos, įskaitant Grenlandiją.
Europos Parlamentas ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) sukurti strateginio koordinavimo struktūrą, sudarytą iš visų atitinkamų Komisijos tarnybų ir EIVT, siekiant užtikrinti nuoseklumą, sinergiją, skaidrumą ir atskaitomybę, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/947, kuriuo sukuriama Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, 5 straipsnyje.
Komisijos pareiškimas dėl geopolitinio dialogo su Europos Parlamentu dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“
Europos Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento politinės kontrolės funkcijas, nustatytas Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnyje, įsipareigoja vesti abiejų institucijų aukšto lygio geopolitinį dialogą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (KVTBP) „Globali Europa“, įgyvendinimo. Šis dialogas turėtų sudaryti sąlygas keistis nuomonėmis su Europos Parlamentu, į kurio poziciją dėl KVTBP įgyvendinimo bus visapusiškai atsižvelgta.
Palaikant geopolitinį dialogą bus aptariamos bendros gairės dėl KVTBP įgyvendinimo, be kita ko, dėl programavimo prieš priimant programavimo dokumentus, ir dėl konkrečių temų, pavyzdžiui, dėl naujiems uždaviniams ir prioritetams skirto rezervo naudojimo arba dėl svertų taikymo, dėl kurio gali pasikeisti migracijai skirtas finansavimas arba sustabdytas paramos teikimas šaliai partnerei, kai ji nuolat nesilaiko demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principų.
Geopolitinio dialogo struktūra bus tokia:
i) Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos pirmininko pavaduotojo bei Komisijos narių, atsakingų už tarptautinę partnerystę, kaimynystės politiką ir plėtrą, ir Europos Parlamento aukšto lygio dialogas;
ii) nuolatinis dialogas vyresniųjų pareigūnų lygmeniu su AFET ir DEVE darbo grupėmis siekiant užtikrinti tinkamą pasirengimą aukšto lygio dialogui ir tolesnę su juo susijusią veiklą.
Aukšto lygio dialogas vyks bent du kartus per metus. Vienas iš posėdžių gali sutapti su posėdžiu, per kurį Komisija pateiks metinį biudžeto projektą.
Komisijos pareiškimas dėl 50 ir 51 konstatuojamųjų dalių bei 8 straipsnio 10 dalies
Pagal regionines migracijos rėmimo programas bus remiamos visapusiškos, subalansuotos ir konkretiems tikslams pritaikytos partnerystės su atitinkamomis kilmės ar tranzito šalimis ir priimančiosiomis šalimis, laikantis lankstaus skatinamojo požiūrio ir įgyvendinant koordinavimo mechanizmą pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“. Prireikus jas papildys veiksmai pagal šalių programas.
Siekdama užtikrinti, kad šios lėšos būtų naudojamos kuo veiksmingiau ir darytų kuo didesnį poveikį, atsižvelgiant į Sąjungos ir šalių partnerių politikos prioritetus, Europos Komisija aktyviai įgyvendins šiuos prioritetus pasitelkdama visas atitinkamas Sąjungos priemones ir sinchronizuotai bei veiksmingai koordinuodama veiksmus su valstybėmis narėmis. Ji užtikrins, kad Europos Parlamentas ir Taryba būtų išsamiai ir reguliariai informuojami, kad būtų galima keistis nuomonėmis.