2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (COM(2018)0392 – C8-0248/2018 – 2018/0216(COD))

P9_TA(2021)0456 A8-0200/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0392),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį ir į 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0248/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. Stojimo aktą, ypač į jo 4 protokolo dėl medvilnės 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 25 d. Audito Rūmų nuomonę(3),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2021 m. liepos 23 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0200/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(4);

2.  pritaria savo pareiškimui bei Parlamento ir Tarybos bendram pareiškimui, pridėtiems prie šios rezoliucijos, kurie bus paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos, kuris bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/..., kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/2115.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento pareiškimas dėl Europos Vadovų Tarybos vaidmens, susijusio su bendros žemės ūkio politikos teisėkūros elementais

Europos Parlamentas apgailestauja dėl to, kad Europos Vadovų Taryba savo 2020 m. liepos 21 d. išvadose priėmė sprendimus dėl bendros žemės ūkio politikos teisėkūros elementų, dėl kurių sprendimai turėjo būti priimti taikant įprastą teisėkūros procedūrą pagal Sutartis. Europos Parlamentas mano, kad šie vienašaliai pasirašymo sprendimai yra nepriimtini ir pažeidžia Europos Parlamento, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, teises veikti lygiomis teisėmis su Taryba.

Europos Parlamentas apgailestauja dėl to, kad Taryba nenorėjo pradėti prasmingų derybų su Europos Parlamentu dėl šių teisėkūros elementų remdamasi tuo, kad dėl jų jau yra nusprendusi Europos Vadovų Taryba.

Visų pirma Europos Parlamentas pažymi, kad Taryba nepradėjo prasmingų derybų dėl 17 straipsnio nuostatų dėl išmokų dydžio apribojimo ir proporcingo mažinimo ir 96 straipsnio nuostatų dėl tiesioginėms išmokoms skirtų asignavimų ir EŽŪFKP asignavimų lankstumo, ir derybų rezultatus dėl šių straipsnių vertina nepatenkinamai.

Europos Parlamentas labai apgailestauja dėl Tarybos požiūrio ir mano, kad jis kenkia sklandžiam įprastos teisėkūros procedūros veikimui. Todėl Europos Parlamentas primygtinai reikalauja, kad tai nebepasikartotų būsimose derybose pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

Europos Parlamento ir Tarybos bendras pareiškimas dėl bendros žemės ūkio politikos socialinio aspekto

Europos Parlamentas ir Taryba prašo Komisijos atliekant tyrimą, kuris turi būti daromas praėjus dvejiems metams po pirmųjų dvejų socialinės paramos sąlygų taikymo visose valstybėse narėse metų, stebėti mechanizmo poveikį darbuotojų darbo sąlygoms ir nuobaudų sistemos veikimą ir prireikus pateikti pasiūlymų dėl BŽŪP socialinio aspekto stiprinimo.

Iki 2025 m. Komisija įvertina galimybę įtraukti į XX priedą Reglamento (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo 7 straipsnio 1 dalį ir prireikus pateikia pasiūlymų šiuo klausimu.

Komisijos pareiškimas dėl galimybės Belgijai pateikti du BŽŪP strateginius planus

Atsižvelgdama į BŽŪP strateginių planų reglamento 104 straipsnio nuostatas, dėl kurių susitarė teisėkūros institucijos, ir į ypatingą Belgijos konstitucinę sistemą, Komisija patvirtina, jog ji sutiks, kad Belgija pateiktų kiekvieno savo atitinkamo federacinio vieneto BŽŪP strateginį planą. Tai nedaro poveikio Belgijos teisiniams įsipareigojimams pagal Reglamentą dėl BŽŪP strateginių planų ir niekaip jų nekeičia.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 214. (2) OL C 86, 2019 3 7, p. 173. (3) OL C 41, 2019 2 1, p. 1. (4) Ši pozicija pakeičia 2020 m. spalio 23 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0287).

2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (COM(2018)0393 – C8-0247/2018 – 2018/0217(COD))

P9_TA(2021)0457 A8-0199/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0393),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį bei į 322 straipsnio 1 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0247/2018),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 25 d. Audito Rūmų nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(3),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2021 m. liepos 23 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 40 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A8-0199/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(4);

2.  pritaria savo pareiškimui, taip pat Parlamento ir Komisijos bendram pareiškimui ir Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtiems prie šios rezoliucijos, kurie bus paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos, kurie bus paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/... dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/2116.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento pareiškimas dėl bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimo ir skaidrumo

Nauja bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) teisinė sistema suteikia didesnį lankstumą valstybėms narėms rengiant ir įgyvendinant nacionalinius strateginius planus. Tai leidžia prisitaikyti prie vietos poreikių ir kartu užtikrinti, kad galutiniai paramos gavėjai laikytųsi bendrųjų atitikties reikalavimams sąlygų. Naujasis įgyvendinimo modelis, kuriuo nustatomas veiklos rezultatais grindžiamas metodas, taip pat apima reikšmingą Sąjungos žemės ūkio fondų valdymo ir kontrolės atsakomybės Sąjungos lygmeniu perdavimą nacionalinėms administracijoms.

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros institucijų pasiektas tarpinstitucinis susitarimas turi būtinas apsaugos priemones, kuriomis užkertamas kelias nustatytai rizikai, kylančiai tinkamai įgyvendinant Komisijos patvirtintus valstybių narių nacionalinius strateginius planus. Europos Parlamentas atidžiai stebės, kaip valstybės narės įgyvendina Komisijos patvirtintus nacionalinius strateginius planus, ir visapusiškai vykdys Komisijos darbo, atliekamo pagal Sutartis ir kaip apibrėžta BŽŪP reglamentuose, priežiūros funkciją.

Europos Parlamentas mano, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/... dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos turi būti užtikrinta veiksminga Sąjungos finansinių interesų apsauga, įskaitant duomenų rinkimą ir skelbimą apie grupes, kurios užtikrina veiksmingą interesų konfliktų, pažeidimų, dvigubo finansavimo problemų ir neteisėto lėšų panaudojimo kontrolę. Siekiant valstybėse narėse naudoti vieną bendrą duomenų gavybos priemonę, Europos Parlamentas palankiai vertina įsipareigojimą išnagrinėti pasiūlymą dėl privalomo jos naudojimo visose valstybėse narėse, atsižvelgiant į Komisijos ataskaitą, kuri turi būti užbaigta iki 2025 m. ir kurioje bus įvertintas priemonės naudojimas ir sąveikumas.

Europos Parlamento ir Komisijos bendras pareiškimas dėl metinės veiklos rezultatų stebėsenos vykdant bendrą žemės ūkio politiką

Europos Parlamentas ir Komisija primena, kad, atsižvelgiant į naują įgyvendinimo modelį ir veiklos rezultatų užtikrinimo sistemą, kurie turi būti nustatyti bendroje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) 2023–2027 m. laikotarpiui, metinės veiklos rezultatų ataskaitos, metinė stebėsena ir kas dvejus metus atliekama veiklos rezultatų peržiūra yra labai svarbios siekiant įgyvendinti BŽŪP strateginiuose planuose nustatytus užmojus.

Todėl Europos Parlamentas ir Komisija sutaria, kad būtina, jog Komisija kasmet teiktų Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui ataskaitą apie padarytą pažangą metinės veiklos rezultatų stebėsenos srityje.

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas dėl tolesnių priemonių Sąjungos biudžetui apsaugoti nuo sukčiavimo ir pažeidimų reikalaujant vykdant bendrą žemės ūkio politiką visuotinai taikyti bendrą duomenų gavybos priemonę

Taryba ir Europos Parlamentas įsipareigoja išnagrinėti pasiūlymą dėl privalomo duomenų gavybos priemonės naudojimo valstybėse narėse, atsižvelgdami į Komisijos iki 2025 m. pateiktiną ataskaitą, kurioje bus įvertintas vienos bendros duomenų gavybos priemonės naudojimas ir jos sąveikumas, kad valstybės narės galėtų ją plačiai naudoti.

Komisijos pareiškimas dėl tvirtinančiųjų įstaigų vykdant bendrą žemės ūkio politiką

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/... dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos įtraukta nauja 13 konstatuojamoji dalis dėl informacijos apie paskirtas tvirtinančiąsias įstaigas teikimo. Komisija iš valstybių narių gauna informaciją apie viešųjų ir privačiųjų tvirtinančiųjų įstaigų paskyrimą ir stebėsenos tikslais nuolat atnaujina šių įstaigų registrą. Komisija primena savo įsipareigojimą kasmet Europos Parlamentui pateikti paskirtų tvirtinančiųjų įstaigų sąrašą.

Komisijos pareiškimas dėl su EŽŪFKP susijusių įsipareigojimų panaikinimo vykdant bendrą žemės ūkio politiką

Komisija patvirtina, kad, kilus EŽŪFKP finansavimo įsipareigojimų panaikinimo rizikai, atitinkamos Komisijos tarnybos turi nusiųsti raštą valstybių narių valdžios institucijoms, kad šias įspėtų likus pakankamai laiko iki su ta rizika susijusio automatinio įsipareigojimų panaikinimo termino. To rašto tikslas – skatinti geriau įsisavinti EŽŪFKP finansavimą ir kartu su valstybėmis narėmis išnagrinėti, kokių veiksmų šiuo tikslu būtų galima imtis.

Komisija siekia vengti įsipareigojimų panaikinimo ir konkrečiomis aplinkybėmis. Šiuo tikslu bus visapusiškai taikomos atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/... dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos nustatytos taisyklės, reglamentuojančios įsipareigojimų panaikinimo termino sustabdymą tuo atveju, kai vyksta teismo procesas arba nagrinėjamas administracinis skundas. Be to, bus visapusiškai laikomasi visų pirma taisyklės netaikyti įsipareigojimų panaikinimo tuo atveju, kai biudžetiniai įsipareigojimai nebuvo panaudoti dėl force majeure aplinkybių, turėjusių didelį poveikį BŽŪP strateginių planų įgyvendinimui.

Komisijos pareiškimas dėl įgaliojimų suteikimų susiejimo vykdant bendrą žemės ūkio politiką

Komisija primena savo įsipareigojimą laikytis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros. To susitarimo 31 punkte nustatyta, jog įgaliojimų suteikimai gali būti susieti su sąlyga, kad Komisija pateiks objektyvų pagrindimą, grindžiamą esmine dviejų ar daugiau viename teisėkūros procedūra priimtame akte numatytų įgaliojimų suteikimų sąsaja. Nustatyti, kurie įgaliojimų suteikimai gali būti laikomi iš esmės susijusiais, gali padėti ir konsultacijos rengiant deleguotuosius aktus.

(1) OL C 41, 2019 2 1, p. 1. (2) OL C 62, 2019 2 15, p. 214. (3) OL C 86, 2019 3 7, p. 173. (4) Ši pozicija pakeičia 2020 m. spalio 23 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0288).

2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams, ir (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms (COM(2018)0394 – C8-0246/2018 – 2018/0218(COD))

P9_TA(2021)0458 A8-0198/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0394),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį, 118 straipsnio pirmą pastraipą ir 349 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0246/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2021 m. liepos 23 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones ir poziciją pakeitimų forma (A8-0198/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  pritaria Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendriems pareiškimams ir Parlamento ir Tarybos bendram pareiškimui, pridėtiems prie šios rezoliucijos, kurie bus paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos, kurie bus paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/…, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos ir (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/2117.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS(4)

Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl aktyvaus bendradarbiavimo daugiašaliu lygmeniu ES sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų taikymo importuojamiems žemės ūkio produktams srityje

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pripažįsta, kad reikia siekti didesnės Europos Sąjungos žemės ūkio produktams taikomų sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų ir importuojamiems žemės ūkio produktams taikomų standartų darnos, laikantis tarptautinių prekybos taisyklių. Siekdama spręsti darnaus vystymosi klausimus, ypač klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo klausimus, kurie kelia visuotinį susirūpinimą, ir patenkinti piliečių lūkesčius, susijusius su kokybiškesniais ir tvaresniais maisto produktais, Europos Sąjunga daugelį metų nuolat kėlė šiuos standartus. Europos žaliuoju kursu ir jo sektorių strategijomis, įskaitant Komisijos komunikatą dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, siekiama šio tikslo ir bus toliau griežtinami šie ES taikomi standartai, įskaitant, kai tinkama, importuojamiems produktams taikomus standartus.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pripažįsta, kad reikia daugiašaliu lygmeniu imtis aktyvių veiksmų siekiant didinti užmojus, susijusius su tarptautiniais aplinkos apsaugos tikslais, užtikrinant tarptautinių prekybos taisyklių vykdymą ir jas tobulinant. Kaip nurodyta Komisijos komunikate dėl prekybos politikos peržiūros, tam tikromis PPO taisyklėse apibrėžtomis aplinkybėmis taip pat tikslinga, kad Europos Sąjunga reikalautų, jog importuojami žemės ūkio produktai atitiktų tam tikrus gamybos reikalavimus, kad būtų užtikrintas Europos Sąjungos žemės ūkio produktams taikomų sveikatos, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos standartų veiksmingumas ir prisidėta prie visapusiško komunikatų dėl Europos žaliojo kurso ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ įgyvendinimo. Atsižvelgdama į savo rinkos svarbą tarptautinei prekybai, Europos Sąjunga gali pasinaudoti savo svertais pasauliniu mastu kelti sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus ir taip prisidėti prie tarptautinių aplinkos apsaugos tikslų, pavyzdžiui, nustatytųjų Paryžiaus susitarime, įgyvendinimo.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija palankiai vertina prekybos politikos peržiūroje pasiūlytą platesnį požiūrį, susijusį su poreikiu aktyviau bendradarbiauti daugiašaliu lygmeniu, kad būtų sprendžiami pagrindiniai klausimai, pavyzdžiui, strateginių išteklių klausimas, visų pirma dėl to, kad maistas yra būtiniausia prekė. Geresnis aprūpinimas maistu visame pasaulyje reiškia, kad bus mažinamas žemės ūkio rinkų nestabilumas aktyviau bendradarbiaujant daugiašaliu lygmeniu, neapsiribojant rinkos iškraipymų mažinimu, kuris yra būtinas, bet nepakankamas veiksnys stabilizuojant tarptautines rinkas.

Bendras Europos Parlamento, Tarybos, ir Komisijos pareiškimas dėl BRO nuostatų, susijusių su ES cukraus sektoriumi

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pripažįsta, kad cukraus sektorius nuo to laiko, kai 2017 m. spalio mėn. buvo panaikintos cukraus kvotos, susiduria su sunkumus, kurie pasireiškia nestabilumu tarptautinėse rinkose, vartojimo sąstingiu ir cukrinių runkelių bei cukraus gamybos mažėjimu. Tokia padėtis kelia susirūpinimą ES cukraus sektoriui.

Dabartinė sektoriaus padėtis ir prisitaikymo strategijos bus nuodugniai įvertintos atliekant tyrimą, kuris turi būti pateiktas 2021 m. rudenį. Tyrime bus analizuojama, kokios Europos ir nacionalinės politikos priemonės taikomos cukraus sektoriui, kokias funkcijas atitinkamai atlieka privatusis sektorius ir viešosios institucijos reaguojant į pagrindinius šiam sektoriui kylančius rizikos veiksnius, ir bus identifikuotos galimos strategijos Europos cukraus sektoriaus atsparumui didinti.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, atsižvelgdami į pagrindinius šio tyrimo rezultatus ir išvadas, apsvarstys visus atitinkamus būsimus politikos pokyčius. Tokie būsimi politikos pokyčiai galėtų apimti visas atitinkamas reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias iniciatyvas dėl rinkos ir krizių valdymo priemonių, rinkos skaidrumo cukraus tiekimo grandinėje, augintojų ir cukraus gamintojų sutartinių santykių, tarptautinės prekybos ir bioekonomikos raidos.

Bendras Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas dėl ES sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų taikymo importuojamiems žemės ūkio produktams

Europos Parlamentas ir Taryba prašo Komisijos ne vėliau kaip 2022 m. birželio mėn. pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertintas ES sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų (įskaitant gyvūnų gerovės standartus, taip pat procesus ir gamybos metodus) taikymo importuojamiems žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktams loginis pagrindas ir teisinis įgyvendinamumas, taip pat įvardytos konkrečios iniciatyvos, kuriomis būtų užtikrintas didesnis jų taikymo nuoseklumas, laikantis PPO taisyklių. Ta ataskaita turėtų apimti visas atitinkamas viešosios politikos sritis, įskaitant bendrą žemės ūkio politiką, sveikatos ir maisto saugos politiką, aplinkos politiką ir bendrą prekybos politiką, bet jomis neapsiribojant.

Komisijos pareiškimas dėl leidžiamųjų importo nuokrypių ir kodekso didžiausios leidžiamosios liekanų koncentracijos

Komisija ir toliau užtikrins, kad, Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 arba Reglamente (EB) Nr. 396/2005 nustatyta tvarka ir laikantis PPO taisyklių atlikus išsamų turimos mokslinės informacijos apie veikliąsias medžiagas vertinimą, būtų įvertinti ir peržiūrėti veikliųjų medžiagų, kurios nėra patvirtintos arba kurių patvirtinimas ES nebegalioja, importo leidžiamieji nuokrypiai ir kodekso didžiausia leidžiamoji liekanų koncentracija. Taip ji siekia užtikrinti, kad bet kokios liekanos maisto produktuose ar pašaruose nekeltų pavojaus vartotojams. Be šiuo metu svarstomų sveikatos ir gerosios ūkininkavimo praktikos aspektų, vertindama leidžiamojo importo nuokrypio paraiškas arba peržiūrėdama veikliųjų medžiagų, kurių patvirtinimas ES nebegalioja, importo leidžiamuosius nuokrypius, Komisija, laikydamasi PPO taisyklių, taip pat atsižvelgs į pasaulines aplinkosaugos problemas. Komisijos pasiūlymo dėl tvarių maisto sistemų teisinės sistemos pristatymas bus svarbus papildomas žingsnis siekiant visapusiškai įgyvendinti šį užmojį, kuris atitinka žaliojo kurso tikslus.

Komisijos pareiškimas dėl vyno ir aromatizuotų vyno produktų maistingumo ir sudedamųjų dalių ženklinimo

Komisija mano, kad produktai, kurių alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 1,2 % arba mažesnė, ir toliau turėtų būti reglamentuojami IMTV reglamentu. Ji pasilieka teisę grįžti prie vyno ženklinimo teisinės sistemos klausimo būsimoje iniciatyvoje dėl visų alkoholinių gėrimų ženklinimo pagal ES kovos su vėžiu planą.

Komisija taip pat mano, kad dabartinis kompromisas dėl vyno ir aromatizuotų vyno produktų ženklinimo, susijęs su sudedamųjų dalių sąrašu ir maistingumo deklaracija, negali būti laikomas precedentu būsimam teisės akto pasiūlymui ir deryboms. Ji pasilieka teisę suderinti visų vynų ženklinimo reikalavimus su ES kovos su vėžiu planu.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 214. (2) OL C 86, 2019 3 7, p. 173. (3) Ši pozicija pakeičia 2020 m. spalio 23 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0289). (4) Techninė išnaša: bendrame pareiškime dėl aktyvaus bendradarbiavimo daugiašaliu lygmeniu ES sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų taikymo importuojamiems žemės ūkio produktams srityje, įtrauktame į 283 pakeitimą, buvo papildoma antra pastraipa (dėl pesticidų importo leistinų nuokrypių). Ta pastraipa į pakeitimą buvo įtraukta dėl kanceliarinė klaidos. Tos pastraipos turinys jau atspindėtas Komisijos vienašaliame pareiškime dėl leidžiamųjų importo nuokrypių ir kodekso didžiausios leidžiamosios liekanų koncentracijos. Todėl ši pastraipa nebus įtraukta į bendrą pareiškimą, kuris turi būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir jos nėra Parlamento priimtame tekste.

2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo pakeičiami Reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų A ir B priedai (COM(2021)0231 – C9-0178/2021 – 2021/0118(COD))

P9_TA(2021)0459 A9-0293/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0231),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 81 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0178/2021),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 10 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0293/2021),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų siekiant pakeisti jo A ir B priedus

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/2260.)

2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Sąjungos įnašo, pagal 2021–2027 m. finansinę programą skiriamo integruotai ūkių statistikai, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1091 (COM(2021)0477 – C9-0346/2021 – 2021/0270(COD))

P9_TA(2021)0460 A9-0310/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0477),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0346/2021),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2021 m. lapkričio 8 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A9‑0310/2021),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją,

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1091, kiek tai susiję su Sąjungos įnašu, skiriamu integruotai ūkių statistikai pagal Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/2269.)

2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir asmenims, konsultuojantiems kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) ir ne KIPVPS investicinių vienetų klausimais arba šiuos vienetus parduodantiems, taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės pratęsimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 (COM(2021)0397 – C9-0326/2021 – 2021/0215(COD))

P9_TA(2021)0461 A9-0297/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0397),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0326/2021),

—  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 5 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0297/2021),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1286/2014, kiek tai susiję su valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir asmenims, konsultuojantiems kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) ir ne KIPVPS investicinių vienetų klausimais arba šiuos vienetus parduodantiems, taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės pratęsimu

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/2259.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) valdymo įmonių naudojimosi pagrindinės informacijos dokumentais iš dalies keičiama Direktyva 2009/65/EB (COM(2021)0399 – C9-0327/2021 – 2021/0219(COD))

P9_TA(2021)0462 A9-0301/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0399),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0327/2021),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 5 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0301/2021),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/…, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/65/EB, kiek tai susiję su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) valdymo įmonių naudojimusi pagrindinės informacijos dokumentais

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2021/2261.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES sporto politikos vertinimas ir galimos ateities perspektyvos“ (2021/2058(INI))

P9_TA(2021)0463 A9-0318/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 6 ir 165 straipsnius, kuriuose nurodyta Sąjungos kompetencija ir veiksmai sporto srityje, ypač puoselėjant sporto europinį aspektą, atsižvelgiant į specifinį sporto pobūdį, jo struktūrą, pagrįstą savanoriška veikla, ir jo socialinę bei švietėjišką funkciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT), ypač į sporto, kaip svarbaus darnaus vystymosi veiksnio, vaidmenį ir jo indėlį į taiką, tolerancijos ir pagarbos skatinimą, moterų ir jaunimo, atskirų asmenų ir bendruomenių įgalinimą, taip pat į sveikatos, švietimo ir socialinės įtraukties tikslus(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/817, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013(2), ypač į jo sporto skyrių,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. baltąją knygą dėl sporto (COM(2007)0391),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (COM(2011)0012),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2017–2020 m.) įgyvendinimo ir reikšmės (COM(2020)0293), ypač į jame pateiktas rekomendacijas ateičiai,

–   atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga: 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021)0101),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 16 d. ES gaires „Dvikryptė sportininkų karjera. Rekomenduojami politikos veiksmai dvikryptei karjerai aukšto meistriškumo sporte remti“,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl susitarimų dėl varžybų baigties ir korupcijos sporte(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl neseniai organizacijoje FIFA atskleistų aukšto lygio korupcijos atvejų(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją „Integruotas požiūris į sporto politiką: geras valdymas, prieinamumas ir sąžiningumas“(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl veiksmingų programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso žalinimo priemonių(7),

–  atsižvelgdamas savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl COVID-19 poveikio jaunimui ir sportui(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl sporto renginių organizatorių iššūkių skaitmeninėje aplinkoje(9),

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2021 m. sausio 1 d. – 2024 m. birželio 30 d.)(10), visų pirma jo prioritetines sritis,

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl kovos su korupcija sporte 2019/C 416/03(11),

–   atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl negalią turinčių asmenų galimybių sportuoti(12),

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl COVID-19 pandemijos poveikio ir sporto sektoriaus gaivinimo(13),

–  atsižvelgdamas Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl trenerių įgalėjimo didinant galimybes įgyti įgūdžių ir kompetencijų(14),

–  atsižvelgdamas Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl sporto inovacijų(15),

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 16 d. Europos Tarybos antidopingo konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2014 m. rugsėjo 18 d. konvenciją dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2016 m. liepos 3 d. konvenciją dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 16 d. persvarstytą Sporto etikos kodeksą ir į 2021 m. spalio 13 d. persvarstytą Europos Tarybos Europos sporto chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 19 d. UNESCO tarptautinę konvenciją prieš dopingo vartojimą sporte,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio mėn. atliktą tyrimą „ES sporto politikos vertinimas ir galimos ateities perspektyvos“(16),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. galutinę bendrovių „Ecorys“, KEA ir idėjų instituto „Sport and Citizenship“ ataskaitą Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generaliniam direktoratui „Sporto specifikos apžvalga ir analizė“ (angl. Mapping and analysis of the specificity of sport),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. bendrovių „Ecorys“ ir „SportsEconAustria“ ataskaitą Europos Komisijai „COVID-19 ekonominio poveikio ES sporto sektoriui vertinimo apžvalginis tyrimas“ (angl. Mapping study on measuring the economic impact of COVID-19 on the sport sector in the EU),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0318/2021),

A.  kadangi sportas atlieka svarbų vaidmenį Europos piliečių socialiniame, kultūriniame ir švietimo gyvenime ir skatina tokias vertybes kaip demokratija, pagarba, solidarumas, įvairovė ir lygybė;

B.  kadangi sportas yra integracijos priemonė, ypač mažiau galimybių turintiems žmonėms;

C.  kadangi sportas turi būti įtraukus ir atviras visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, negalios ar kultūrinės ir socialinės bei ekonominės padėties;

D.  kadangi sportas yra augantis ekonomikos sektorius, prisidedantis prie ES augimo ir darbo vietų kūrimo, taigi ir prie jos klestėjimo;

E.  kadangi sportas padeda stiprinti Europos integraciją ir ES poziciją tarptautinio bendradarbiavimo srityje;

F.  kadangi COVID-19 padarė neigiamą ekonominį ir socialinį poveikį sporto sektoriui;

G.  kadangi ES turėtų siekti toliau plėtoti europinį sporto aspektą ir kartu gerbti specifinį sporto pobūdį ir savarankiškumą;

H.  kadangi ES sporto politika turi remti ir aukščiausio meistriškumo lygio, ir mėgėjišką sportą, taip pat įvairias aktyvaus laisvalaikio formas;

I.   kadangi mėgėjiškas sportas padeda ugdyti jaunų žmonių įgūdžius ir skatina pilietinį aktyvumą per savanorystę;

J.  kadangi jaunieji Europos sportininkai dažnai susiduria su sunkumais derindami savo sportinę karjerą su mokymosi ar profesine veikla;

K.  kadangi sportas daro teigiamą poveikį piliečių sveikatai ir gerovei;

L.  kadangi sporto infrastruktūros plėtra yra svarbus veiksnys gerinant gyvenimo kokybę ir ekonomines galimybes atokiose ir nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse;

M.  kadangi sportas susiduria su įvairias iššūkiais, pvz., valdymo problemomis, korupcija, susitarimais dėl varžybų baigties, dopingu, sunkumais gauti finansavimą, skaitmeniniu piratavimu, modeliais, pagal kuriuos siekiama vien pelno, žmogaus teisių pažeidimais, diskriminacija ir smurtu, grėsmėmis aplinkai ir tvarumui;

N.  kadangi moterims sporte vis dar nepakankamai atstovaujama tiek valdymo organuose, tiek žiniasklaidos srityje;

O.  kadangi neteisėtas tiesiogiai stebimų sporto renginių transliavimas kelia grėsmę profesionaliam ir mėgėjiškam sportui, kuris priklauso nuo pajamų, gautų už sporto varžybų transliavimo teises;

Matomumo, bendradarbiavimo ir sporto integravimo į ES politiką stiprinimas

1.  ragina ES laikytis holistinio požiūrio į sporto politiką ir dėti daugiau pastangų, kad ji būtų įtraukta į kitas ES politikos sritis;

2.  pabrėžia, kad reikia stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą su sporto suinteresuotaisiais subjektais;

3.  ragina Komisiją pradėti reguliarų aukšto lygio struktūrinį bendradarbiavimą su visais sporto suinteresuotaisiais subjektais ir kitomis institucijomis, kad būtų galima teikti tikslingesnes ir labiau įpareigojančias rekomendacijas dėl veiksmų, susijusių su sporto sektoriui kylančiais iššūkiais;

4.  ragina Komisiją pateikti komunikatą dėl sporto ateities, susietą su ES strateginiais tikslais;

5.  ragina Komisiją didinti sporto matomumą ir stiprinti sporto aspektą visose politikos srityse ES lygmeniu, įtraukiant sportą į atsakingo Komisijos nario atsakomybės srities pavadinimą;

6.  atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina įsteigti ES sporto koordinatoriaus pareigybę – jis būtų Komisijos kontaktinis asmuo ir matomas atskaitos taškas;

7.  primygtinai reikalauja aktyvesnio Parlamento dalyvavimo, kuris sukurtų struktūrą nuolatinėms politinėms diskusijoms ir veiksmams sporto srityje, ir parlamentinės strateginių tikslų įgyvendinimo kontrolės ir stebėsenos;

8.  pabrėžia Konferencijos dėl Europos ateities vaidmenį diskusijose dėl ES sporto politikos ateities ir su sportu susijusių klausimų ir skatina aktyvų visų sporto srities suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

9.  pripažįsta, kad Europos Taryboje neseniai priimta persvarstyta Europos sporto chartija, kurioje pabrėžiami bendri Europos sporto ir jo organizavimo sistemos bruožai, ir ragina ES institucijas siekti nuoseklumo, bendradarbiavimo ir solidarumo žemyno lygmeniu, kartu imantis iniciatyvos sporto politikos srityje;

10.  ragina Parlamentą aktyviau dalyvauti sporto diplomatijos veikloje;

Europos sporto modelio principų stiprinimas

11.  pripažįsta vertybėmis, savanoriška veikla ir solidarumu grindžiamo Europos sporto modelio svarbą ir tikisi jį toliau plėtoti piliečių ir suinteresuotųjų subjektų labui;

12.  pripažįsta įvairių sporto šakų ir šalių požiūrių įvairovę ir kartu mano, kad reikia toliau stiprinti ir saugoti bendrą Europos sporto pagrindą, ypač mėgėjiško ir aukščiausio meistriškumo sporto sąsajas;

13.  ragina sukurti Europos sporto modelį, pagal kurį būtų pripažįstama būtinybė tvirtai įsipareigoti integruoti solidarumo, tvarumo, visų asmenų įtraukties, atviros konkurencijos, sportinių nuopelnų ir sąžiningumo principus, taigi griežtai nepritaria atskirtoms varžyboms, kuriomis pažeidžiami šie principai ir keliamas pavojus visos sporto ekosistemos stabilumui; pabrėžia, kad laikytis šių principų turėtų skatinti visi sporto srities suinteresuotieji subjektai ir nacionalinės valdžios institucijos;

14.  pripažįsta federacijų vaidmenį valdant savo sporto šakas ir skatina glaudžiau koordinuoti veiklą su valdžios institucijomis ir visais suinteresuotaisiais subjektais;

15.  pripažįsta, kad sporto klubai yra Europos sporto modelio, suteikiančio galimybę visiems, visų pirma jauniems žmonėms, užsiimti sportu vietos lygmeniu, nepriklausomai nuo kultūrinės ar socialinės ir ekonominės padėties, pagrindas;

16.  pabrėžia, kad reikia didinti solidarumą, jo kryptingumą ir finansinį perskirstymą, taip pat keistis įgūdžiais ir praktine patirtimi, ypač tarp profesionalaus ir mėgėjiško sporto; ragina sporto federacijas įgyvendinti solidarumo mechanizmą, grindžiamą sąžiningu ir privalomu paskirstymo metodu, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas mėgėjiško sporto finansavimas;

17.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti tvarų sporto klubų finansinį stabilumą ir patikimą valdymą, ir ragina sporto organizacijas tuo tikslu įdiegti mechanizmus, jei jų dar nėra, kartu su tinkama vykdymo užtikrinimo sistema;

18.  mano, kad Vokietijos klubo nuosavybės modelis, pagrįstas taisykle „50+1“, puikiai pasitarnavo Vokietijos futbolui ir turėtų būti laikomas galimu geriausios praktikos pavyzdžiu, kitoms šalims siekiant tobulinti savo modelius;

19.  ragina valdžios institucijas, sporto federacijas ir organizacijas visoje savo veikloje, ypač suteikiant didžiųjų sporto renginių šeimininko statusą ir leidžiant rinktis rėmėjus, atsižvelgti į žmogaus teises ir demokratijos principus; primygtinai reikalauja, kad svarbiausi sporto renginiai nebeturėtų būti rengiami tose šalyse, kuriose nuolat pažeidžiamos šios pagrindinės teisės ir nepaisoma šių vertybių;

20.  ragina sporto organizacijas laikytis nustatyto tarptautinių sporto turnyrų dažnumo, ypač Europos ir pasaulio čempionatų, kartu atsižvelgiant į vietos varžybas ir sportininkų bei žaidėjų sveikatą;

Gero valdymo ir sąžiningumo reikšmės akcentavimas

21.  mano, kad reikia atnaujinti įsipareigojimą siekti gero valdymo, kad būtų atkurta sporto socialinių ir ekonominių elementų pusiausvyra ir užtikrintas suinteresuotųjų subjektų atstovavimas sprendimus priimančiuose organuose;

22.  pažymi, kad turėtų būti vienodai akcentuojami ir komerciniai profesionaliojo sporto interesai, ir labai reikalingos jo socialinės funkcijos; ragina atitinkamas organizacijas atsižvelgti į šį aspektą, nes tai joms yra būdas išsaugoti savo, kaip sektinų pavyzdžių, poziciją ginant idealus, kuriais grindžiamas Europos sportas;

23.  ragina tarptautines, Europos ir nacionalines sporto organizacijas ir suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančias organizacijas įgyvendinti aukščiausius valdymo standartus;

24.  pripažįsta sporto organizacijų ir federacijų pastangas užtikrinti gero valdymo principų įgyvendinimą sporto srityje ir pabrėžia, kad Komisija turi parengti rekomendacijas dėl sporto organizavimo ir jo valdymo organų ES gairių;

25.  ragina tarptautinius, Europos ir nacionalinius sporto valdymo organus ir suinteresuotuosius subjektus įgyvendinti įvairovės ir įtraukties priemones, visų pirma spręsti nedidelio moterų ir etninių mažumų skaičiaus vadovaujamuosiuose postuose ir valdybose problemą;

26.  ragina visas sporto suinteresuotųjų subjektų organizacijas siekti tinkamo reprezentatyvumo ir profesionalumo lygio, nes tai būtina dalyvavimo kolektyviniuose sprendimų priėmimo procesuose sąlyga;

27.  ragina ES institucijas skatinti ir saugoti sportininkų pagrindines teises, įskaitant sportininkų atstovavimą priimant sprendimus, asociacijų laisvę, kolektyvines derybas ir nediskriminavimą;

28.  pabrėžia, kad sporto institucijos turi atsižvelgti į sportininkų psichikos sveikatą taip pat, kaip ir į jų fizinę sveikatą;

29.  ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad visi profesionalūs sportininkai turėtų vienodas galimybes naudotis socialiniais ir darbo apsaugos mechanizmais;

30.  ragina valstybes nares, sporto valdymo institucijas ir klubus pripažinti sirgalių statusą sporte, įtraukiant juos į valdymo ir sprendimų priėmimo organus;

31.  ragina Komisiją remtis jau atliktu darbu socialinio dialogo srityje ir išplėsti jo taikymo sritį, įtraukiant visas profesionalaus sporto šakas;

32.  palankiai vertina reformas ir priemones, kuriomis siekiama didinti skaidrumą ir atskaitomybę žaidėjų perleidimo rinkoje visose sporto šakose, ir ragina dėti daugiau pastangų; pažymi, kad siekiant pagerinti žaidėjų perkėlimo sistemas, kad jos atitiktų Europos standartus ir tikslus, ypač susijusius su darbo rinka ir finansiniais reglamentais, reikalingos Europos masto struktūros;

33.  primena, kad reikia reguliuoti agentų veiklą ir pripažįsta, kad naujausios futbolo žaidėjų perkėlimo rinkos reformos, įskaitant tarpuskaitos namų, agentams taikomus licencijavimo reikalavimus ir agentų komisiniams taikomų viršutinių ribų nustatymą, yra tinkamos krypties; primygtinai ragina atitinkamas sporto institucijas užtikrinti, kad šios reformos būtų skubiai įgyvendintos, ir ragina Komisiją stebėti pažangą;

34.  primygtinai tvirtina, kad kovojant su korupcija sporte, kuri dažnai yra susijusi su pinigų plovimu ir nusikalstamumu, būtinas tarptautinis visų suinteresuotųjų subjektų ir valdžios institucijų bendradarbiavimas;

35.  ragina valstybes nares ir atitinkamas valdžios institucijas ryžtingai kovoti su piktnaudžiavimu azartinių lošimų sektoriuje, įskaitant nesąžiningų interneto svetainių plitimą ir grobuonišką veiklą, siekiant apsaugoti nepilnamečius ir pažeidžiamus asmenis nuo bet kokios rizikos;

36.  ragina Tarybą ir Komisiją išeiti iš aklavietės, susijusios su Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis pasirašymu ir ratifikavimu;

37.  pabrėžia, kad reikia stiprinti gebėjimus siekiant stiprinti prevencijos ir kovos su dopingu priemones sporto srityje įgyvendinant bendrą Europos strategiją, kuri apimtų glaudų visų ES šalių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija;

38.  pabrėžia, kad reikia rengti informavimo ir švietimo kampanijas, skirtas dopingo vartojimo, susitarimų dėl varžybų baigties, korupcijos, smurto, fizinės ir psichologinės prievartos prevencijai ir kitiems su sąžiningumu susijusiems klausimams, daugiausia dėmesio skiriant mėgėjų sportui;

Saugaus, įtraukaus ir lygiaverčio sporto užtikrinimas

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visi atitinkami suinteresuotieji subjektai dalyvautų siekiant užtikrinti, kad sporto politika ir teisės aktais būtų remiama lyčių lygybė, ypatingą dėmesį skiriant kovai su visų formų smurtu ir priekabiavimu, lyčių stereotipais, nedideliu matomumu ir nepakankamu informavimu žiniasklaidoje, taip pat nevienodu darbo užmokesčiu, premijų ir apdovanojimų skyrimu;

40.  ragina nacionalines sporto federacijas siekti suvienodinti premijas sportininkėms ir sportininkams, sekant Airijos futbolo asociacijos (FAI) pavyzdžiu;

41.  ragina Komisiją pripažinti mažiau galimybių turinčių asmenų, pabėgėlių, etninių mažumų ir LGBTIQ+ bendruomenės socialinės įtraukimo į sportą, nė vieno nepaliekant nuošalyje, svarbą ir ją remti;

42.  pabrėžia, kad reikia pasinaudoti didele elitinio sporto socialine svarba siekiant didinti informuotumą apie problemas, su kuriomis susiduria LGBTQI+ asmenys sporte;

43.  ragina sporto įstaigas ir valdžios institucijas efektyviai kovoti su diskriminacija, smurtu ir neapykantą kurstančiomis kalbomis ir užtikrinti saugų ir įtraukų sportą visiems sportininkams, žiūrovams ir darbuotojams sporto infrastruktūroje ir internete;

44.  primygtinai ragina visiškai netoleruoti rasizmo ir smurto sporte ir skatina Komisiją, valstybes nares ir sporto federacijas parengti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias tokiems incidentams, taip pat patvirtinti veiksmingas sankcijas ir paramos aukoms priemones;

45.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad į sporto veiklą ir programas būtų įtraukti neįgalieji, turintys protinę ar fizinę negalią, taip pat didinti varžybų, kuriose dalyvauja neįgalūs sportininkai, matomumą žiniasklaidoje;

46.  pabrėžia, kad reikia didinti finansavimą ir šalinti visas neįgaliesiems kylančias kliūtis, pvz., rengti švietimo ir informuotumo didinimo kampanijas, specializuotus mokymus atitinkamiems veikėjams, ir užtikrinti prieinamą sporto infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas dalyvauti sporto renginiuose ir sportuoti;

47.  ragina valstybes nares savo olimpiniams ir paralimpiniams čempionams teikti vienodas pinigines premijas ir remti mažų pajamų olimpiečius ir paralimpiečius;

48.  primena, kad ES susiduria su demografiniais iššūkiais, pvz., visuomenės senėjimu, ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vyresnių žmonių aktyvumo skatinimui per fizinę veiklą;

49.  primygtinai ragina valstybių narių žiniasklaidą geriau informuoti apie platesnį sporto spektrą, ypač moterų ir jaunimo sportą;

50.  ragina valstybes nares nustatyti specialias priemones, kuriomis vaikams iš palankių socialinių sąlygų neturinčių šeimų būtų sudarytos galimybės užsiimti sportu, kuriam reikalinga brangi įranga ir kuris daug kainuoja, įskaitant žiemos sportą;

51.  ragina ES institucijas, valstybes nares ir sporto organizacijas teikti pirmenybę politikai, pagal kurią vaikai būtų apsaugoti nuo diskriminacijos, priekabiavimo ir bet kokios formos prievartos, didinamas sąmoningumas ir suteikiama galimybė pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, įskaitant teisines konsultacijas ir laiku suteiktą apsaugą;

52.  palankiai vertina 2019 m. Komisijos tyrimą „Vaikų apsaugojimas sporte“ ir ragina Komisiją tęsti darbą šioje srityje, be kita ko, reguliariai rinkti ir atnaujinti duomenis;

53.  primygtinai reikalauja, kad jauni sportininkai iš besivystančių šalių būtų apsaugoti nuo sukčiavimo ir prekybos žmonėmis, kad Europoje jiems būtų suteiktas tinkamas teisinis statusas ir kad jiems būtų padedama įvertinti ir stebėti savo sutartis;

54.  ragina valstybes nares ir federacijas teikti jaunimui ir sportininkams pirmosios pagalbos mokymus;

Sveiko ir aktyvaus gyvenimo būdo skatinimas kartu su švietimo ir vystymosi galimybėmis

55.  ragina valstybes nares ir valdžios institucijas plėtoti sporto infrastruktūrą, ypač atokiuose regionuose ir palankių sąlygų neturinčiose teritorijose, ir skirti daugiau laiko fiziniam lavinimui, įskaitant kasdienę fizinę veiklą, aktyvioms pertraukoms ir užklasinei fizinei veiklai mokyklose, skatinant mąstysenos pokytį – pripažinti sporto, kaip mokyklinės disciplinos, svarbą;

56.  pabrėžia, kad reikia laikytis integruoto požiūrio į aktyvius miestus, pagal kurį būtų skatinamas fizinis aktyvumas kasdieniame ES piliečių gyvenime, taip pat ir darbo vietoje, ir kuriuo būtų didinamas ir plėtojamas aktyvus ir tvarus judumas ir transporto priemonės;

57.  palankiai vertina iniciatyvas ir kampanijas, kuriomis skatinamas fizinis aktyvumas, pvz., Europos sporto savaitę, #BeActive ir „HealthyLifestyle4All“, ir ragina Komisiją aktyviau informuoti apie šiuos renginius valstybėse narėse, ypač skirtus mokykloms; pabrėžia reguliaraus jų aprėpties ir poveikio vertinimo svarbą;

58.  ragina ES gaires dėl dvikryptės sportininkų karjeros įgyvendinti ir skatinti kiekvienoje valstybėje narėje bei taikyti visiems sporto darbuotojams, užsiimantiems struktūriniu sportu, ir imtis konkrečių perkvalifikavimo iniciatyvų;

59.  pakartoja savo raginimą Komisijai, valstybėms narėms, sporto federacijoms ir klubams skatinti sportininkų dvikryptės karjeros galimybes ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įtraukti tarpvalstybinį sportininkų judumą į kitą programą „Erasmus+“;

60.  pakartoja, kad reikia parengti strategiją, pagal kurią būtų remiami buvę sportininkai, kad jie turėtų deramas galimybes gauti darbą, įgyti įgūdžių ar persikvalifikuoti;

61.  pabrėžia trenerių, sporto personalo, mokytojų ir jaunimo darbuotojų vaidmenį ugdant vaikų ir jaunimo įgūdžius ir juos lavinant, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamas mokymas atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant dalyvavimą sporto veikloje ir užtikrinant saugią aplinką visiems;

62.  su džiaugsmu pažymi, kad sporto darbuotojų judumas įtrauktas į 2021–2027 m. programą „Erasmus+“, ir ragina Komisiją, nacionalines agentūras ir sporto federacijas didinti informuotumą apie šią naują galimybę;

63.  ragina Komisiją ir valstybes nares Europos lygmeniu parengti bendrus ES masto standartus siekiant užtikrinti, kad visi treneriai turėtų tinkamus įgūdžius ir būtų tinkamai parengti, kad galėtų mokyti vaikus ir jaunuolius;

64.  ragina Komisiją sukurti sporto ambasadorių tinklą, kad būtų pasinaudota vertinamų sporto pavyzdžių įtaka skatinant fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną;

65.  pripažįsta vertingą sporto savanorių indėlį visuomenės labui ir ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ES įgūdžių darbotvarkę atitinkančią sistemą, grindžiamą Europos kreditų perkėlimo sistema (ECTS) ir Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET), pagal kurią būtų galima pripažinti savanorių, įskaitant trenerius, dirbančius savanoriais, įgytą kvalifikaciją;

Pagalba sportui siekiant užtikrinti sėkmingą jo atsigavimą

66.  primygtinai reikalauja, kad būtų sukurti paramos ir specialiai numatyto finansavimo mechanizmai, kurie padėtų sporto sektoriui ir visoms sporto šakoms grįžti į normalias vėžes po COVID-19, be kita ko, pasitelkiant nacionalinius paramos fondus, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir ES struktūrinius fondus;

67.  palankiai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės įtraukė sportą į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

68.  ragina Komisiją savo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo peržiūros ataskaitoje, kuri 2022 m. turi būti pristatyta Parlamentui ir Tarybai, pateikti duomenis apie su sportu susijusias investicijas ir reformas;

69.  palankiai vertina didesnį sporto biudžetą pagal dabartinę programą "Erasmus+" ir remia tolesnę fondų ir programų, kaip antai „ES – sveikatos labui“ ir LIFE, sąveiką; pabrėžia, kad siekiant geriau panaudoti šias priemones, kad būtų remiamas atsigavimas sporto sektoriuje, itin svarbu pašalinti visas kliūtis paraiškų teikimo procesui nacionaliniu lygmeniu;

70.  apgailestauja, kad programos „ES – sveikatos labui“ reglamente nėra aiškios nuorodos į sportą;

71.  primygtinai ragina ES institucijas kitu finansinio programavimo laikotarpiu padidinti mėgėjiškam sportui pagal programą „Erasmus+“ skiriamą biudžetą;

72.  pabrėžia, kad reikia toliau tikslingai didinti sporto finansavimą, ir ne tik pagal programą „Erasmus+“, daugiausia dėmesio skiriant socialiniam sporto aspektui, ypač mėgėjiško sporto srityje;

73.  pabrėžia sporto srities parengiamųjų veiksmų ir bandomųjų projektų, kurie suteikia papildomą finansavimą mėgėjiškam sportui ir duoda daug žadančių rezultatų, svarbą;

74.  ragina Komisiją padidinti patvirtintų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų sporto srityje skaičių;

75.  pabrėžia, kad būtina remti sporto turizmą, kaip vieną iš priemonių, skirtų sporto gaivinimui ir atsparumui po COVID-19 pandemijos paskatinti;

76.  primena, kad svarbu apsaugoti tradicines sporto šakas kaip Europos kultūros paveldo ir regioninės tapatybės dalį ir jas skatinti skiriant tinkamą finansavimą;

77.  ragina nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas pripažinti svarbų sporto ir fizinio aktyvumo vaidmenį tokiose srityse kaip miestų atnaujinimas, turizmas ir teritorinė sanglauda ir skatinti svarbias investicijas pagal ES sanglaudos politiką, ypač pagal „Europos socialinį fondą +“, Europos regioninės plėtros fondą ir pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

78.  ragina Komisiją skatinti naudotis pagal iniciatyvą „REACT-EU“ su sporto infrastruktūra susijusiems projektams skiriamu finansavimu, su sąlyga, kad infrastruktūra būtų tvari ir ja būtų prisidedama ilgalaikio ekonomikos atsigavimo bei remiamas turizmas;

79.  atkreipia Komisijos ir valdymo institucijų dėmesį į svarbų mažų sporto klubų ir asociacijų vaidmenį ir pabrėžia, kad jiems trūksta žmogiškųjų ir materialinių išteklių, kad jie galėtų gauti Europos finansavimą ir tikslinę paramą;

80.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę sporto sektoriui taikyti kuo mažesnį PVM tarifą, kaip vieną iš priemonių palengvinti prieigą prie jo paslaugų po COVID-19;

81.  ragina Komisiją kartu su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę, socialinius partnerius ir valdžios institucijas, parengti metodiką, pagal kurią būtų apibrėžti su sportu susijusių projektų socialinio poveikio vertinimo ir stebėsenos kriterijai, bei reguliariai atnaujinti ir teikti duomenis apie socialinį sporto poveikį;

82.  ragina Komisiją ir valstybes nares reguliariai atnaujinti ir teikti duomenis apie sporto ekonominį poveikį;

Perėjimo prie tvarios ir novatoriškos ateities rėmimas

83.  atkreipia dėmesį į klubų ir federacijų pastangas siekiant užtikrinti aplinkos tvarumą; tačiau ragina ES institucijas, valstybes nares ir sporto federacijas toliau remti ir skatinti sporto plėtrą ir aplinkos apsaugos ambicingų sporto renginių organizavimą;

84.  primygtinai reikalauja suderinti sportą su Europos žaliojo kurso principais ir jo indėliu į švietimą apie aplinkosaugą ir elgesio įpročių pokytį;

85.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti žaliąją sporto sektoriaus pertvarką, ypač susijusią su sporto infrastruktūros, įskaitant žiemos sporto infrastruktūrą, kūrimu, plėtimu ir atnaujinimu;

86.  pabrėžia sporto ir fizinio aktyvumo svarbą naujajame europiniame bauhauze ir pripažįsta galimybes plėtoti aktyvias erdves ir skatinti tvarią sporto infrastruktūrą; ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant šią iniciatyvą pirmenybė būtų teikiama su sportu susijusiems projektams, ypač viešojoje erdvėje;

87.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti suderintus būtiniausius sporto infrastruktūros prieinamumo kriterijus, tvarumo kriterijus ir saugos standartus, įskaitant priemones užkirsti kelią bet kokio pobūdžio priekabiavimui, ir remti sportininkų bei su sportu susijusių darbuotojų įtrauktį ir judumą;

88.  ragina ypatingą dėmesį skirti darbuotojų, dalyvaujančių kuriant sporto infrastruktūrą, darbo sąlygoms;

89.  pabrėžia inovacijų ir įvairius sektorius apimančio bendradarbiavimo sporte svarbą, ypač kuriant skaitmenines priemones, kurios padėtų didinti dalyvavimą fizinėje veikloje, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui;

90.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją reikėtų numatyti naujus sporto renginių organizavimo būdus naudojantis turimomis skaitmeninėmis technologijomis;

91.  ragina Komisiją ir Europos technologijų institutą sukurti žinių ir inovacijų bendriją (ŽIB) sporto srityje, kad būtų skatinamos inovacijos, atsparumas ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas;

92.  ragina ES institucijas pradėti diskusijas dėl elektroninio sporto ateities ir galimybių, taip pat rinkti duomenis, kad būtų galima įvertinti šį sektorių ir pateikti jo socialinio ir ekonominio poveikio tyrimą;

93.  ragina Komisiją nedelsiant veiksmingai spręsti didėjančią neteisėtų tiesioginių sporto renginių transliacijų problemą;

o
o   o

94.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos, tarptautinėms ir nacionalinėms sporto federacijoms ir organizacijoms.

(1) Rezoliucija „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, 2015 m. rugsėjo 25 d. priimta JT Generalinės Asamblėjos, A/RES/70/1. (2) OL L 189, 2021 5 28, p. 1. (3) OL C 239 E, 2013 8 20, p. 46. (4) OL C 36, 2016 1 29, p. 137. (5) OL C 407, 2016 11 4, p. 81. (6) OL C 252, 2018 7 18, p. 2. (7) OL C 385, 2021 9 22, p. 2. (8) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0045. (9) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0236. (10) OL C 419, 2020 12 4, p. 1. (11) OL C 416, 2019 12 11, p. 3. (12) OL C 192, 2019 6 7, p. 18. (13) OL C 214 I, 2020 6 29, p. 1. (14) OL C 196, 2020 6 11, p. 1. (15) OL C 212, 2021 6 4, p. 2. (16) Mittag, J. ir Naul, R. (2021), EU sports policy: assessment and possible ways forward, Europos Parlamentas, Kultūros ir švietimo komitetui atliktas mokslinis tyrimas, Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminis skyrius, Briuselis.

2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl ES ataskaitų teikimo, stebėsenos ir audito skaitmeninimo (2021/2054(INL))

P9_TA(2021)0464 A9-0311/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnio 1 dalį ir į 325 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (toliau – Finansinis reglamentas)(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (FIA direktyva)(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (Kovos su pinigų plovimu direktyva)(4),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl duomenų rinkimo veiksmingai kontrolei ir auditui užtikrinti(6),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gegužės 14 d. rezoliuciją su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį(8),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos 24 punktą,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo pareiškimą sujungtose bylose C-465/00, C-138/01 ir C-139/01 (Österreichischer Rundfunk)(9) apie „demokratinės visuomenės mokesčių mokėtojų teisę ir apskritai visuomenės teisę būti informuotiems apie valstybės pajamų panaudojimą“,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto užsakytą ir Biudžeto reikalų teminio skyriaus atliktą tyrimą apie 50 didžiausių BŽŪP ir sanglaudos fondų lėšų gavėjų kiekvienoje ES valstybėje narėje,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) atliktą Europos pridėtinės vertės vertinimo tyrimą „ES ataskaitų teikimo, stebėsenos ir audito skaitmeninimas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 04/2020 „Naujų vaizdo technologijų naudojimas bendros žemės ūkio politikos stebėjimui: apskritai daroma nuosekli pažanga, bet klimato ir aplinkos stebėjimo srityje ji lėtesnė“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0311/2021),

A.  kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnį Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą;

B.  kadangi vykdant biudžetą to principo taikymas reiškia, kad Europos piliečiams turėtų būti prieinama informacija apie tai, kur ir kokiais tikslais Sąjunga leidžia lėšas; pažymi, kad į biudžetą neįtrauktų priemonių skaičius toliau auga, mano, kad Komisija turėtų vykdyti tiesioginį tokių priemonių kaip „NextGenerationEU“ valdymą; pabrėžia, kad Parlamentas turi vykdyti savo įgaliojimus, susijusius su sprendimų priėmimo, tikrinimo ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo funkcijomis; prašo atnaujinti Finansinį reglamentą siekiant užtikrinti galimybę Parlamentui vykdyti savo įgaliojimus kontroliuoti šiuos naujus mechanizmus; pabrėžia, kad tai ypač svarbu skaitmeninant ES ataskaitų teikimą, stebėseną ir auditą;

C.  kadangi labai svarbu, kad visuomenė žinotų apie Sąjungos lėšų panaudojimą, ir labai svarbus visapusiškas šio proceso skaidrumas, siekiant, kad šios išlaidos būtų priimtinos, kad būtų užtikrinta atskaitomybė, patikimumas ir geresnė išlaidų kontrolė, ir kad, be kita ko, būtų išvengta piktnaudžiavimo, korupcijos, sukčiavimo ir interesų konfliktų;

D.  kadangi Finansinio reglamento 38 straipsnyje nustatytos dabartinės informacijos apie gavėjus ir kitos informacijos skelbimo taisyklės;

E.  kadangi dėl skirtingo šių taisyklių įgyvendinimo susidarė tokia padėtis, kad šiuo metu yra viena BŽŪP ataskaitų teikimo sistema kiekvienoje valstybėje narėje ir daugiau kaip 250 ataskaitų teikimo sistemų pagal struktūrinę ir sanglaudos politiką valstybėse narėse;

F.  kadangi šiuo metu labai skiriasi šių sistemų projektavimo, veikimo ir informacijos iš jų gavimo bei ja dalijimosi būdai;

G.  kadangi dėl duomenų suskaidymo labai sunku arba net neįmanoma nustatyti galutinių naudos gavėjų tiesioginio, netiesioginio ar pasidalijamojo Sąjungos lėšų valdymo atvejais;

H.  kadangi yra daug sistemų, kuriose nesama fizinių asmenų ir bendrovių unikalių identifikavimo numerių;

I.  kadangi, kalbant apie bendroves, dabartinėse sistemose daugeliu atvejų nėra informacijos apie bendrovių savininką ar savininkus arba tikruosius savininkus; kadangi Europos ataskaitų teikimo, stebėsenos ir audito skaitmeninimas – tai naudingiausia priemonė, taikytina siekiant išvengti dezinformacijos, kai viešai skelbiama nekonfidenciali informacija;

J.  kadangi Parlamentas kelis kartus prašė Komisijos pateikti informaciją apie 50 didžiausių BŽŪP ir struktūrinių fondų lėšų gavėjų kiekvienoje valstybėje narėje, tačiau iki šiol gavo neišsamius ir nepatenkinamus atsakymus;

K.  kadangi 2020 m. Parlamentas inicijavo tyrimą, kad, remiantis viešai prieinama informacija, būtų nustatyti 50 didžiausių BŽŪP ir struktūrinių fondų lėšų gavėjų kiekvienoje valstybėje narėje, ir tyrime pateikta įdomių išvadų, tačiau jis taip pat parodė, kaip ir toliau yra sunku daugeliu atvejų nustatyti galutinius naudos gavėjus;

L.  kadangi dabar susiklosčiusi padėtis yra tokia, kad faktiškai niekam neįmanoma gauti bendro vaizdo apie tai, kiek lėšų galutiniai naudos gavėjai gauna vykdant BŽŪP ir struktūrinę bei sanglaudos politiką;

M.  kadangi iš Audito Rūmų išvadų, pristatytų 2021 m. rugsėjo 2 d. surengtame viešajame klausyme Biudžeto kontrolės komitete, matyti, kad esama akivaizdžios būtinybės didinti esamos Sąjungos lėšų priežiūros sistemos skaidrumą;

N.  kadangi kai kurios bendrovės ir fiziniai asmenys veikia daugiau nei vienoje valstybėje narėje ir todėl gauna Sąjungos subsidijas keliose valstybėse narėse, ir kadangi bendrovių struktūros gali būti labai sudėtingos ir neaiškios, todėl Komisija negali stebėti bendros kiekvienos iš šių tarptautinių bendrovių gautų pinigų sumos;

O.  kadangi 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Taryba, atsižvelgdama į valstybių ir vyriausybių vadovų susitarimą dėl 2021–2027 m. DFP, savo išvadų 24 punkte pripažino, kad kontrolės ir audito tikslais reikia daugiau informacijos apie galutinius Sąjungos finansavimo gavėjus;

P.  kadangi visi šie veiksniai rodo, kad reikia skubiai sukurti bendrą, skaidrią ir nesudėtingą standartizuotą, kiek įmanoma atvirojo šaltinio principais grindžiamą sąveikią skaitmeninę Sąjungos lygmens sistemą, kad valstybių narių įgyvendinančiosios institucijos galėtų teikti ataskaitas apie BŽŪP, struktūrinių bei sanglaudos fondų lėšų ir kitų lėšų gavėjus, o nacionalinės kontrolės ir audito institucijos, OLAF, Europos prokuratūra ir kitos Sąjungos institucijos bei įstaigos galėtų gauti išsamią ir patikimą informaciją apie galutinių naudos gavėjų tapatybę, jų gaunamas sumas ir fondus, iš kurių gautos lėšos;

Q.  kadangi visuomenė turėtų turėti galimybę susipažinti su informacija apie tiesioginius ir galutinius Sąjungos lėšų gavėjus kiek įmanoma didesne apimtimi, kokia yra galima pagal taikytinas duomenų apsaugos taisykles ir įtvirtintą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką duomenų apie Sąjungos lėšų gavėjus skelbimo srityje;

R.  kadangi tokioje sistemoje turėtų būti užtikrintas duomenų formato suderinamumas, kompiuterio skaitomas duomenų formatas, numatyti unikalūs identifikavimo numeriai, paieškos ir rūšiavimo funkcijos ir ji turėtų būti sąveiki, kad duomenis būtų galima apibendrinti ne tik pagal vieną politiką ar fondą, o pagal visas politikos sritis, fondus ir valstybes nares, ir turėtų apimti tiesioginį, netiesioginį ir pasidalijamąjį valdymą;

S.  kadangi tokią sistemą turėtų sukurti Komisija, siekiant užtikrinti visapusišką sąveikumą, įskaitant automatinį pagrindinių sistemos elementų vertimą raštu, ir kuo greitesnį tokios sistemos įdiegimą visose valstybėse narėse, politikos srityse ir visų fondų atvejais;

T.  kadangi tokia sistema turi būti kuriama kartu užtikrinant aukščiausią kibernetinio saugumo lygį, kad būtų išvengta kibernetinių išpuolių ar bandymų įvykdyti kibernetinius išpuolius prieš šią sistemą, naudojamą visose valstybėse narėse;

U.  kadangi Sąjungos biudžeto lėšomis turėtų būti finansuojamas tokios sistemos kūrimas ir ja naudotis turėtų būti suteikta galimybė valstybėms narėms ir regioninėms valdžios institucijoms, atsakingoms už tokių ataskaitų teikimo sistemų valdymą ir priežiūrą, taip pat žurnalistams, pilietinės visuomenės atstovams ir plačiajai visuomenei, taip pat turėtų būti organizuojami pareigūnų, atsakingų už kasdienį sistemų veikimą, mokymo kursai;

V.  kadangi BŽŪP ir struktūrinės bei sanglaudos politikos sričių ataskaitų teikimo sistemos realiai negali būti nuolat atnaujinamos atsižvelgiant į naujausią informaciją apie bendrovių savininkus, taigi ir galutinius naudos gavėjus, todėl sistemos turėtų būti automatiškai susietos su viešomis bendrovių duomenų bazėmis ir bendromis galutinių naudos gavėjų duomenų bazėmis;

W.  kadangi viešieji subjektai dažnai yra tiesioginiai pagal BŽŪP arba iš struktūrinių fondų skiriamų lėšų, vėliau išmokamų kitiems gavėjams įgyvendinant konkrečią programą, gavėjai; kadangi tokiais atvejais viešasis subjektas taip pat turėtų būti įpareigotas pranešti, kas yra galutiniai lėšų gavėjai; kadangi skaitmeninė sistema turėtų būti sąveiki su, be kita ko, atitinkamų nacionalinių įstaigų ir institucijų, valdymo ir mokėjimo institucijų vidaus sistemomis, taip pat su nacionalinėmis viešųjų pirkimų ir konkursų duomenų bazėmis;

X.  kadangi tokia sąveiki sistema turėtų atitikti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taisykles ir pagrįstas de minimis taisykles, susijusias su duomenų skelbimu;

Y.  kadangi duomenys apie pagal BŽŪP ir iš struktūrinių bei sanglaudos fondų skiriamų lėšų gavėjus turėtų būti prieinami visuomenei bent penkerius metus;

Z.  kadangi duomenų apie lėšų pagal pasidalijamojo valdymo politiką gavėjus skelbimo taisyklės turėtų būti kuo labiau suderintos su taisyklėmis, skirtomis lėšų, kurioms taikomas tiesioginis valdymas, gavėjams; kadangi reikėtų dažniau ir geriau naudotis palydovų duomenimis ir pašalinti kliūtis, šiuo metu trukdančias mokėjimo agentūroms plačiai naudotis naujomis technologijomis(10);

1.  prašo Komisijos, be kita ko, atliekant būsimą Finansinio reglamento peržiūrą, iki 2021 m. pabaigos pateikti reikiamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl Finansinio reglamento pakeitimų, atsižvelgiant į priede pateiktas rekomendacijas;

2.  mano, kad finansinės išlaidos, susijusios su prašomu pateikti pasiūlymu, turėtų būti dengiamos iš Sąjungos biudžeto;

3.  mano, kad pasitikėjimo Sąjungos lėšų finansiniu valdymu užtikrinimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti bendrą pasitikėjimą Sąjungos institucijomis ir kartu tolesnės europinės integracijos projekto patikimumą;

4.  kadangi debesijos paslaugos yra strateginis įgalinantis veiksnys, kalbant apie skaitmeninę transformaciją, ir kadangi 2021 m. liepos mėn. sukurtas Europos pramonės duomenų, tinklo paribio ir debesijos aljansas yra svarbus žingsnis šioje srityje;

5.  pabrėžia, kad aiškios, suprantamos ir teisingos taisyklės, reglamentuojančios teises gauti paramą arba dalyvauti išlaidų programose, yra pirmoji išankstinė su Sąjungos lėšų finansiniu valdymu susijusios paramos sąlyga;

6.  tvirtai laikosi nuomonės, kad veiksmingiausias ir efektyviausias būdas užtikrinti geresnę Sąjungos finansų apsaugą ir griežtesnę kontrolę yra sukurti integruotą, sąveikią ir suderintą sistemą, skirtą informacijai apie galutinius naudos gavėjus visose valstybėse narėse rinkti, stebėti ir analizuoti;

7.  mano, kad skaidrumas, kalbant apie taisyklių įgyvendinimą ir atitinkamai įvairių fondų ir programų lėšų gavėjų tapatybę ir jų gaunamas sumas, ir sukčiavimo prevencijos politika yra esminiai elementai užtikrinant pasitikėjimą finansiniu Sąjungos lėšų valdymu; pripažįsta, kad skelbiant duomenis apie naudos gavėjus turėtų būti paisoma de minimis ribų, vadovaujantis taikytinomis duomenų apsaugos taisyklėmis ir įtvirtinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika;

8.  taip pat mano, kad skaidrumas, užtikrintas pasinaudojant skaitmeninimo programa ir kartu sukuriant integruotą, sąveikią ir suderintą sistemą, galėtų būti geriausia kovos su dezinformacija priemonė visose valstybėse narėse;

9.  mano, kad skaidrumas, kalbant apie galutinius naudos gavėjus, taip pat yra labai veiksmingas kovos su galimu piktnaudžiavimu, interesų konfliktais, sukčiavimu ir korupcija Sąjungos lėšų panaudojimo ir paskirstymo atvejais įrankis;

10.  mano, kad viešųjų lėšų skaidrumas užtikrina geresnę atskaitomybę ir didesnį piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis;

11.  pabrėžia, kad skaidrumas, kalbant apie galutinius naudos gavėjus, padės sudaryti nacionalinių ir regioninių administracijų audito, kontrolės ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijoms, Komisijai, Tarybai ir Parlamentui daug geresnių ir tikslingesnių galimybių užtikrinti veiksmingą lėšų panaudojimą ar lėšas susigrąžinti sukčiavimo ar kitokio netinkamo jų naudojimo atvejais, laikantis taisyklių ir atsižvelgiant į politikos užmojus; pabrėžia, kad Audito Rūmai, OLAF ir Europos prokuratūra taip pat galės veiksmingiau ir tiksliau vykdyti savo atitinkamas pareigas, jei jiems bus suteikta visapusiška prieiga prie išsamios ir patikimos informacijos;

12.  taip pat pabrėžia, kad nuosekliau ir Sąjungos mastu skelbiant duomenis apie galutinius naudos gavėjus žurnalistams, pilietinės visuomenės atstovams ir plačiajai visuomenei bus suteiktos daug geresnės galimybės kelti teisėtus ir susirūpinimą keliančius klausimus ir taip atskleisti galimus netinkamo Sąjungos lėšų naudojimo ar sukčiavimo atvejus arba įtariamą politikoje dalyvaujančių asmenų įsitraukimą;

13.  mano, kad dabartinė padėtis, kai neįmanoma susidaryti pakankamai išsamaus vaizdo apie tai, kas gauna lėšas ir kokios sumos yra gaunamos, ypač pasidalijamojo lėšų valdymo atveju, ir neįmanoma, visų pirma, be kita ko, susumuoti atskirų sumų tais atvejais, kai dalyvauja tas pats tiesioginis ir (arba) galutinis naudos gavėjas, ir (arba) tikrasis savininkas, yra nepriimtina ir turi būti kuo greičiau pakeista, siekiant padidinti Sąjungos lėšų skaidrumą ir veiksmingumą;

14.  yra tvirtai įsitikinęs, kad veiksmingiausias būdas ištaisyti padėtį yra pakoreguoti atitinkamas Finansinio reglamento dalis siekiant padidinti skaidrumą, kad būtų galima žinoti, kas gauna lėšas, kokios sumos yra gaunamos ir iš kokių Sąjungos fondų ir programų;

15.  pabrėžia, kad dėl tokio Finansinio reglamento pakeitimo gali tekti keisti sektorių teisės aktus, susijusius su atitinkamais fondais ir programomis;

16.  pabrėžia, kad tokia dabartinio Finansinio reglamento peržiūra turėtų būti atlikta vykdant būsimą Finansinio reglamento peržiūrą, o ji, kaip paskelbė Komisija, turėtų būti pristatyta 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį;

17.  mano, kad vykdant Finansinio reglamento peržiūrą reikėtų numatyti tvirtą teisinį pagrindą dėl privalomo atvirų ir standartizuotų viešųjų pirkimų duomenų naudojimo ir nustatyti, kad biudžeto kontrolės IT sistemos būtų privalomos ir sąveikios su nacionalinėmis ir regioninėmis duomenų bazėmis;

18.  pabrėžia, kad atliekant peržiūrą turėtų būti užtikrintas standartizuotų duomenų rinkinių naudojimas ir galimybė nustatyti galutinius lėšų gavėjus; mano, kad audito ir kontrolės tikslais surinkta privaloma informacija turi apimti bent juridinių asmenų registracijos numerį, nacionalinį fizinių asmenų identifikavimo numerį, naudos gavėjo, subrangovų, tikrųjų savininkų tipą ir informaciją, ar naudos gavėjas taip pat gauna valstybės pagalbą, ir kontaktinę gavėjo informaciją; pabrėžia, kad prieiga prie neskelbtinų duomenų naudojantis sąveikia skaitmenine ataskaitų teikimo ir stebėsenos sistema turėtų būti suteikiama tik atsakingoms nacionalinėms ir Europos institucijoms, įstaigoms ir organams audito, kontrolės ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo tikslais ir kad turėtų būti griežtai laikomasi duomenų apsaugos reikalavimų;

19.  pabrėžia, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad integruotų ir standartizuotų ataskaitų teikimo ir stebėsenos priemonių naudojimas būtų privalomas ir kad šis procesas būtų visapusiškai įdiegtas valstybėse narėse, taigi nebebūtų taikomas tik savanoriškai;

20.  pabrėžia, kad atliekant peržiūrą taip pat turėtų būti užtikrinta, kad tais atvejais, kai tiesioginis Sąjungos lėšų gavėjas yra bendrovė, būtų įmanoma nustatyti tos bendrovės tikruosius savininkus;

21.  pabrėžia, kad tais atvejais, kai tiesioginis gavėjas yra bendrovė, priklausanti kitai bendrovei, turėtų būti užtikrinta, kad būtų galima nustatyti ir antrosios bendrovės tikruosius savininkus, ir kad šis įpareigojimas turėtų būti toliau taikomas visoms bendrovėms, kurios yra nuosavybės struktūros dalis; todėl mano, kad reikia turėti unikalius identifikacinius numerius, kuriuos naudos gavėjams nustatytų patronuojančiosios bendrovės, kad kiekviena patronuojamoji bendrovė turėtų atitinkamą numerį, pagal kurį būtų galima atsekti lėšas iki galutinių naudos gavėjų ir tikrųjų savininkų;

22.  pažymi, kad šis tikrojo savininko nustatymo įpareigojimas turėtų būti taikomas bent tais atvejais, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui priklauso daugiau kaip 15 proc. atitinkamos bendrovės; pabrėžia, kad giminaičiams priklausančios bendrovės akcijos turėtų būti sumuojamos ir skaičiuojamos kaip viena;

23.  pažymi, kad tikrųjų savininkų nustatymo įpareigojimas turėtų būti taikomas ir tada, kai bendrovė yra Sąjungai nepriklausančioje šalyje;

24.  pažymi, kad atliekant Finansinio reglamento peržiūrą taip pat turėtų būti užtikrinta, kad viešieji subjektai, kurie yra tiesioginiai Sąjungos lėšų gavėjai, būtų įpareigoti teikti ataskaitas apie galutinius lėšų gavėjus, t. y. jei tai yra fizinis ar juridinis asmuo, jei tai ne pats viešasis subjektas; pabrėžia, jog būtina, kad skaitmeninė sistema būtų sąveiki su atitinkamų nacionalinių įstaigų ir institucijų, valdymo ir mokėjimo institucijų vidaus sistemomis, taip pat su nacionalinėmis viešųjų pirkimų ir konkursų duomenų bazėmis;

25.  ragina Komisiją sukurti sistemą, pagal kurią užtikrinamas BŽŪP, sanglaudos ir struktūrinių fondų politikos ir kitų sričių politikos vykdymo atvejais ES ataskaitų teikimo, stebėsenos ir audito skaitmeninimas, ir sudaryti galimybę šia sistema naudotis finansų pareigūnams ir už biudžeto vykdymą atsakingiems subjektams, įskaitant kompetentingas nacionalines ir regionines institucijas, atvejais, kai taikomas pasidalijamasis valdymas;

26.  pabrėžia, kad tokia sistema turi būti grindžiama, kiek įmanoma, atvirojo šaltinio principais ir standartizuotais duomenų rinkiniais ir priemonėmis, skirtimis rinkti, lyginti ir apibendrinti informaciją ir duomenis apie galutinius Sąjungos lėšų gavėjus ir naudos gavėjus kontrolės, audito ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo tikslais; pabrėžia, kad elektroninė tapatybė turi būti pirmasis žingsnis siekiant padidinti piliečių pasitikėjimą viešosiomis institucijomis;

27.  pabrėžia, kad tokia sistema turėtų būti plėtojama siekiant užtikrinti visapusišką skaidrumo principų laikymąsi, kaip nurodyta Finansinio reglamento II antraštinės dalies 8 skyriuje;

28.  pabrėžia, kad, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taisyklių, tokia sistema turėtų būti prieinama žurnalistams, pilietinės visuomenės atstovams ir plačiajai visuomenei, siekiant palengvinti viešųjų lėšų naudojimo tyrimus ir galbūt atskleisti sukčiavimą;

29.  prašo, kad ši sistema būtų sukurta per dvejus metus, būtų suteikta naudotis nemokamai ir būtų privaloma valstybių narių ataskaitas teikiančioms institucijoms;

30.  pabrėžia, kad kuriant tokią sistemą turėtų būti numatyta galimybė nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms ir atitinkamoms Sąjungos institucijoms, įskaitant Parlamentą, Komisiją, Europos Audito Rūmus, OLAF ir Europos prokuratūrą atitinkamais atvejais, užtikrinti veiksmingas interesų konfliktų, pažeidimų, dvigubo finansavimo ir bet kokio netinkamo lėšų panaudojimo patikras, taip pat naudoti modernias IT priemones, pvz., ARACHNE;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad tokia sistema suteiktų galimybę labai greitai nustatyti pasikartojančius ir galimus neproporcingai dažnus Sąjungos lėšų gavimo, taip pat konkursų nugalėjimo atvejus;

32.  prašo Komisijos užtikrinti, kad būtinas tokios sistemos finansavimas būtų numatytas Sąjungos biudžete kartu su asignavimais nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų, kurios naudosis šia sistema, darbuotojų mokymui ir techninei pagalbai;

33.  pažymi, kad tokia sistema pati negali apimti atnaujintų duomenų apie bendrovių savininkus; taip pat pažymi, kad toks reikalavimas reikštų, jog valdymo institucijos taptų atsakingos už duomenis apie bendroves, už kurias jos nėra atsakingos;

34.  prašo, kad sistema būtų sukurta taip, kad būtų automatiškai susieta su duomenų bazėmis, kuriose pateikiama atnaujinta informacija apie įmonės nuosavybę, taip pat užtikrinta sąveika su atitinkamų nacionalinių įstaigų ir institucijų, valdymo ir mokėjimo institucijų vidaus sistemomis ir su nacionalinėmis viešųjų pirkimų ir konkursų duomenų bazėmis;

35.  prašo, kad informacija apie Sąjungos lėšų gavėjus būtų viešai prieinama bent penkerius metus;

36.  pabrėžia, kad taikant tokią sistemą turėtų būti paisoma Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių ir įtvirtintos ESTT praktikos; atkreipia dėmesį į informacijos, kurią reikia rinkti, apibendrinti ir saugoti audito, kontrolės ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo tikslais, ir informacijos, kuri gali būti prieinama visuomenei apskritai, išsamumo lygio skirtumus; pabrėžia, kad audito, kontrolės ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos turi turėti visapusišką prieigą prie visos turimos informacijos, o duomenų skelbimas gali būti ribojamas taikant duomenų apsaugos reikalavimus ir de minimis ribas;

37.  pabrėžia, kad tokia sistema turi būti veiksmingai apsaugota nuo kibernetinių grėsmių; prašo Komisijos investuoti į aukšto lygio kibernetinio saugumo programinę įrangą ir periodiškai atlikti testus, kad būtų nustatytos galimos silpnosios vietos, be kita ko, ir valstybių narių lygmeniu;

38.  pripažįsta, kad taikant sistemą turėtų būti paisoma taisyklių dėl minimalių sumų, kurios neskelbiamos viešai; pabrėžia, kad atsakingos institucijos visada turėtų susumuoti visas lėšas, kurios išmokamos vienam naudos gavėjui, ir, jei bendra suma, kuri mokama bet kuriam atskiram naudos gavėjui, viršija minimalią sumą, tai informacija apie visus mokėjimus tam gavėjui turėtų būti skelbiama viešai;

39.  prašo Komisijos užtikrinti, kad ši sistema taip pat būtų kuo plačiau naudojama lėšoms ir politikos priemonėms, kai taikomas tiesioginis valdymas, laikantis tokių pačių skaidrumo taisyklių kaip ir Sąjungos programų lėšų gavėjų atveju;

40.  pabrėžia, kad esama ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema (EDES) taip pat atlieka svarbų vaidmenį apsaugant Sąjungos finansinius interesus; yra susirūpinęs dėl to, kad ji taikoma tik tiesioginio valdymo lėšoms, kurios sudaro tik apie 20 proc. Sąjungos lėšų; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad ekonominės veiklos vykdytojams, kuriuos OLAF nustatė kaip piktnaudžiaujančius viešosiomis lėšomis, nėra automatiškai draudžiama dalyvauti sudarant sutartis, finansuojamas iš Sąjungos biudžeto, arba taikomos finansinės nuobaudos; primygtinai ragina Komisiją išplėsti sistemos EDES taikymo sritį atliekant būsimą Finansinio reglamento peržiūrą, kad ji taptų veiksmingesnė;

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS

PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TEKSTAS

Pasiūlymas dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo iš dalies keičiamas 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 322 straipsnio 1 dalį, kartu su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi, ypač jos 106a straipsniu,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  atsižvelgiant į Europos Parlamento prašymus ir atsakant į 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų 24 punktą, siekiant sustiprinti Sąjungos biudžeto ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės apsaugą nuo sukčiavimo ir pažeidimų, kontrolės ir audito tikslais turėtų būti nustatytos standartizuotos priemonės informacijai ir duomenims apie galutinius Sąjungos finansavimo gavėjus ir naudos gavėjus rinkti, palyginti ir apibendrinti;

(2)  siekiant užtikrinti veiksmingą kontrolę ir auditą, būtina rinkti duomenis apie tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginę arba netiesioginę naudą iš Sąjungos finansavimo, kuriam taikomas pasidalijamasis valdymas, ir iš projektų bei reformų, remiamų pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241(11), kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, įskaitant duomenis apie finansavimo gavėjų tikruosius savininkus. Su tokių duomenų rinkimu ir tvarkymu susijusios taisyklės turės atitikti taikytinas duomenų apsaugos taisykles;

(3)  siekiant sustiprinti Sąjungos biudžeto apsaugą, Komisija turėtų suteikti galimybę naudotis integruota ir sąveikia informacijos ir stebėsenos sistema, apimančia bendrąją duomenų gavybos ir rizikos įvertinimo priemonę, kad būtų galima turėti prieigą prie minėtų duomenų, juos saugoti, apibendrinti ir analizuoti, siekiant užtikrinti bendrą privalomą taikymą valstybėse narėse. Ta sistema būtų užtikrinami veiksmingi patikrinimai, ar nėra interesų konfliktų, pažeidimų, dvigubo finansavimo problemų ir bet kokio netinkamo lėšų panaudojimo. Komisija, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir kitos Sąjungos tyrimų ir kontrolės įstaigos turėtų turėti būtiną prieigą prie tų duomenų, kad jos galėtų vykdyti savo priežiūros funkcijas, susijusias su kontrole ir auditu, kuriuos visų pirma turi vykdyti valstybės narės, kad nustatytų pažeidimus ir atliktų administracinius tyrimus dėl atitinkamo Sąjungos finansavimo netinkamo naudojimo ir galėtų susidaryti tikslų vaizdą apie jo paplitimą;

(4)  todėl Reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

Reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 iš dalies keičiamas taip:

1)  36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalis papildoma šiuo punktu:

„ee) duomenų apie tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginę arba netiesioginę naudą iš Sąjungos finansavimo, rinkimą;“;

b)  4 dalis papildoma šiuo punktu:

„cc) integruota ir sąveikia elektronine informacijos ir stebėsenos sistema, apimančia bendrąją duomenų gavybos ir rizikos įvertinimo priemonę, kad būtų galima gauti ir analizuoti duomenis apie tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginę arba netiesioginę naudą iš Sąjungos finansavimo;“;

2)  38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisija tinkamu būdu ir laiku pateikia informaciją apie tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginę arba netiesioginę naudą iš Sąjungos finansavimo, remdamasi duomenimis, surinktais pagal 129a straipsnį sukurtoje integruotoje ir sąveikioje elektroninėje informacijos ir stebėsenos sistemoje.

Šios dalies pirma pastraipa taip pat taikoma kitoms Sąjungos institucijoms, kai jos vykdo biudžetą pagal 59 straipsnio 1 dalį. Kai lėšų gavėjas yra juridinis asmuo, skelbiama informacija apie asmenis ir subjektus, kuriems priklauso daugiau kaip 15 proc. to subjekto akcijų.“;

b)  2 dalis pakeičiama taip:

„2. Tinkamai atsižvelgiant į konfidencialumo ir saugumo, ypač asmens duomenų apsaugos, reikalavimus, skelbiama ši nekonfidenciali informacija:

a)  gavėjo vardas, pavardė (pavadinimas);

b)  teisinis gavėjo pobūdis, t. y.:

i)  fizinis asmuo;

ii)  juridinis asmuo;

iii)  viešasis subjektas ar institucija;

iv)  kita;

c)  gavėjo buvimo vieta, t. y.:

i)  gavėjo adresas, kai gavėjas yra juridinis asmuo;

ii)  NUTS 2 lygio regionas, kai gavėjas yra fizinis asmuo;

d)  suma, dėl kurios prisiimtas teisinis įsipareigojimas;

e)  priemonės pobūdis ir tikslas;

c)  4 dalis išbraukiama;

d)  6 dalis pakeičiama taip:

„6. Jei skelbiami asmens duomenys, informacija pašalinama praėjus penkeriems metams nuo finansinių metų, kuriais lėšos buvo teisiškai įsipareigotos, pabaigos. Tas pats taikoma ir juridinių asmenų, kurių oficialiame pavadinime nurodytas vienas ar daugiau fizinių asmenų, asmens duomenų atveju.“;

3)  63 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis papildoma šia pastraipa:

„1a. „Vykdydamos su biudžeto vykdymu susijusias užduotis, valstybės narės renka duomenis apie tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginę arba netiesioginę naudą iš Sąjungos finansavimo, laikydamosi pagal 129a straipsnį sukurtos integruotos ir sąveikios elektroninės informacijos ir stebėsenos sistemos reikalavimų. Papildomi sistemos naudojimo konkrečiame sektoriuje reikalavimai gali būti nustatyti konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse.“;

b)  2 dalies trečioje pastraipoje įterpiamas šis punktas:

„bb) renka duomenis apie tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginę arba netiesioginę naudą iš Sąjungos finansavimo, naudodamosi pagal 129a straipsnį Komisija suteikta integruota ir sąveikia elektronine informacijos ir stebėsenos sistema;“;

c)  4 dalis papildoma šiuo punktu:

„bb) naudojasi pagal 129a straipsnį Komisija suteikta integruota ir sąveikia elektronine informacijos ir stebėsenos sistema;“;

4)  Įterpiamas šis straipsnis:

129a straipsnis

Integruota ir sąveiki elektroninė informacijos ir stebėsenos sistema

1.  Komisija sukuria, naudoja ir suteikia galimybę naudotis finansų pareigūnams ir kitiems asmenims ir subjektams, dalyvaujantiems vykdant biudžetą, įskaitant kompetentingas nacionalines institucijas, atvejais, kai taikomas pasidalijamasis valdymas, integruota ir sąveikia elektronine informacijos ir stebėsenos sistema, apimančia bendrąją duomenų gavybos ir rizikos įvertinimo priemonę, kad būtų galima gauti ir analizuoti duomenis apie tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginę arba netiesioginę naudą iš Sąjungos finansavimo.

2.  1 dalyje nurodyta sistema grindžiama standartizuotomis priemonėmis, skirtomis rinkti, lyginti ir apibendrinti informaciją ir duomenis apie galutinius Sąjungos lėšų gavėjus ir naudos gavėjus kontrolės ir audito tikslais. Sistema suteikia galimybę vykdyti veiksmingus patikrinimus, ar nėra interesų konfliktų, pažeidimų, dvigubo finansavimo problemų ir bet kokio netinkamo lėšų panaudojimo.

3.  Sistemoje surinkta privaloma informacija, be kita ko, apima:

a)  juridinio asmens PVM mokėtojo kodą arba registracijos numerį;

b)  fizinio asmens nacionalinį identifikacinį numerį;

c)  teisinį gavėjo pobūdį, t. y.:

i)  fizinis asmuo;

ii)  juridinis asmuo;

iii)  viešasis subjektas ar institucija;

iv)  kita;

d)  rangovą (-us) ir subrangovą (-us);

e)  tikrąjį (-uosius) savininką (-us), kai gavėjas, savininkas, rangovas arba subrangovas yra juridinis asmuo;

f)  informaciją, ar naudos gavėjas taip pat gauna valstybės pagalbą;

g)  visų naudos gavėjų ir tikrųjų savininkų kontaktinę informaciją.

4.  Komisijai, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), Audito Rūmams ir, kai tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, taip pat kitoms Sąjungos tyrimo ir kontrolės įstaigoms, įskaitant biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją, suteikiama prieiga prie 1 dalyje nurodytoje sistemoje esančios informacijos, jei to reikia jų funkcijoms vykdyti.

5.  Bet koks asmens duomenų tvarkymas naudojant sistemą turi atitikti Reglamentą (ES) 2016/679.

6.  Komisijai pagal 269 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl 1 dalyje nurodytos sistemos naudojimo ir veikimo, įskaitant duomenų rinkimo ir prieigos prie sistemoje esančios informacijos taisykles.“;

5)  154 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje įterpiamas šis punktas:

„dd) užtikrina, kad būtų renkami duomenys apie tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginę arba netiesioginę naudą iš Sąjungos finansavimo, 129a straipsnyje nurodytos sistemos reikalavimus tenkinančiu mastu;“;

6)  269 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

„Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 70 straipsnio 1 dalyje, 71 straipsnio trečioje pastraipoje, 129a straipsnyje, 161 straipsnyje ir 213 straipsnio 2 dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus.“;

b)  6 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

„Pagal 70 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio trečią pastraipą, 129a straipsnį, 161 straipsnį ir 213 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią pastraipą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš.“.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1. (2) OL L 119, 2016 5 4, p. 1. (3) OL L 198, 2017 7 28, p. 29. (4) OL L 156, 2018 6 19, p. 43. (5) OL L 57, 2021 2 18, p. 17. (6) OL C 58 I, 2021 2 18, p. 2. (7) OL L 417, 2020 12 11, p. 381. (8) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0164. (9) ECLI:EU:C:2003:294, 85 punktas. (10) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 04/2020 „Naujų vaizdo technologijų naudojimas bendros žemės ūkio politikos stebėjimui: apskritai daroma nuosekli pažanga, bet klimato ir aplinkos stebėjimo srityje ji lėtesnė“. (11) OL L 57, 2021 2 18, p. 17.