Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 8, 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 17 ir 207 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas Jungtinių Tautų žmogaus teisių srities sutartis bei dokumentus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį ir į 2020 m. birželio 22 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 43/29 dėl genocido prevencijos,

–  atsižvelgdamas į 1976 m. Tarptautinę konvenciją dėl apartheido nusikaltimo uždraudimo ir baudimo už jį,

–  atsižvelgdamas į 1984 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (UNCAT),

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK),

–  atsižvelgdamas į 1981 m. lapkričio 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 36/55 paskelbtą Deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ar tikėjimo pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 53/144 bendru sutarimu priimtą Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ir du jos fakultatyvinius protokolus, priimtus 2000 m. gegužės 25 d.,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 15 d. rezoliucija Nr. 55/25 priimtą Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (Palermo protokolas) ir jos Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, įsigaliojusį 2003 m. gruodžio 25 d.,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų sutartį dėl prekybos ginklais, kuri įsigaliojo 2014 m. gruodžio 24 d., ir į 1998 m. birželio 5 d. ES elgesio kodeksą ginklų eksporto srityje,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Pekino deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. priimtą Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., ypač į jos 1, 4, 5, 8, 10 ir 16 tikslus,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 19 d. priimtą Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir į 2018 m. gruodžio 17 d. Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 22 d. patvirtintą aštuntąją Jungtinių Tautų pasaulinės kovos su terorizmu strategijos peržiūrą,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. balandžio 4 d. Europos Tarybos konvenciją dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje ir jos papildomus protokolus, į 2005 m. gegužės 16 d. Konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis ir į 2007 m. spalio 25 d. Konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), kurią ratifikavo ne visos valstybės narės,

–  atsižvelgdamas į 1983 m. balandžio 28 d. Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolus Nr. 6 ir Nr. 13 dėl mirties bausmės panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/1998 dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 17 d. Tarybos priimtą 2020–2024 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir į 2023 m. birželio 9 d. priimtą jo laikotarpio vidurio peržiūrą,

–  atsižvelgdamas į bendrą 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas. Vykdant ES išorės veiksmus įgyvendinama plataus užmojo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo darbotvarkė“ (JOIN(2020)0017),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ (COM(2020)0565),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Komisijos komunikatą „ES vaiko teisių strategija“ (COM(2021)0142),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021)0101),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 14 d. Tarybos priimtas ir 2008 m. persvarstytas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, taip pat atsižvelgdamas į 2020 m. patvirtintą antrą rekomendacijų dėl Gairių įgyvendinimo dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. ES gaires dėl skatinimo laikytis Tarptautinės humanitarinės teisės, atnaujintas 2009 m.(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 12 d. Tarybos atnaujintas ES gaires dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Tarybos priimtas ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Tarybos priimtas ES lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 12 d. Tarybos priimtas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 18 d. Tarybos priimtas ES žmogaus teisių gaires dėl nediskriminavimo išorės veiksmuose,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 17 d. Tarybos priimtas ES žmogaus teisių gaires dėl saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 16 d. Tarybos priimtas peržiūrėtas ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gaires,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 22 d. Tarybos priimtas peržiūrėtas ES gaires dėl dialogų žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis partnerėmis ir (arba) trečiosiomis šalimis,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“ (COM(2012)0492),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. kovo 10 d. Tarybos išvadas dėl pilietinės erdvės vaidmens saugant ir propaguojant pagrindines teises ES,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 20 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių forumuose 2023 m.,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 23 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 (COM(2022)0071),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, uždraudimo Sąjungos rinkoje (COM(2022)0453),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. gegužės 3 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl ribojamųjų kovos su sunkiomis korupcinėmis veikomis priemonių (JOIN(2023)0013),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. gegužės 16–17 d. Europos Tarybos Reikjaviko deklaraciją „Mūsų vertybėmis grindžiama vienybė“,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 11 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia pavojus, apsauga. Atvykimas į ES, buvimas ir parama“ (angl. Protecting human rights defenders at risk: EU entry, stay and support),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybai rotacijos tvarka pirmininkaujančių valstybių bendras veiksmų gaires dėl teisėkūros institucijų derybų dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) ir naujojo Europos migracijos ir prieglobsčio pakto tvarkaraščio organizavimo, koordinavimo ir įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į savo Sacharovo premiją už minties laisvę ir jos laureatus ir tai, kad 2023 m. ji skirta Jinai Mahsai Amini ir Irano judėjimui „Moteris, gyvenimas, laisvė“,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl ES gairių ir ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais įgaliojimų(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES užsienio ir saugumo politikoje(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių apsaugos ir ES išorės migracijos politikos(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos poveikio žmogaus teisėms ir aplinkos gynėjų vaidmens šioje srityje(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo (ES Magnitskio aktas)(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl smurto lyties pagrindu nustatymo nauja nusikaltimų sritimi, nurodyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2023 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. vasario 17 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl korupcijos ir žmogaus teisių(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2023 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl 2022 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje bei Europos Sąjungos politikos šioje srityje(12), taip pat į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ankstesnių metinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas (ypač 2022 ir 2023 metais priimtas rezoliucijas) dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų (vadinamosios skubios rezoliucijos), nuo 2019 m. priimtas pagal Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl mažumų persekiojimo dėl tikėjimo ar religijos(13),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0424/2023),

A.  atsižvelgdamas į 2023 m. minėtą Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 75-metį, Vienos deklaracijos ir veiksmų programos 30-metį ir Jungtinių Tautų deklaracijos dėl žmogaus teisių gynėjų bei Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statuto 25-metį,

B.  kadangi Europos Sąjunga, vykdydama išorės veiksmus, vadovaujasi ES sutarties 2 straipsnyje, 3 straipsnio 5 dalyje ir 21 straipsnio 2 dalyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis vertybėmis ir principais, paskatinusiais pačios ES sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą; kadangi šios vertybės visų pirma apima pagarbą žmogaus orumui, pagrindinėms laisvėms, teisinės valstybės principui ir žmogaus teisių visuotinumui bei nedalumui, lygybės, solidarumo ir nediskriminavimo principus bei pagarbą JT Chartijos ir tarptautinės teisės principams;

C.  kadangi Sąjunga, vykdydama savo išorės veiksmus, turi apibrėžti ir vykdyti bendrą politiką bei veiksmus, siekdama įtvirtinti ir remti demokratiją ir žmogaus teises, vadovaujantis ES sutarties 21 straipsnio 2 dalimi; kadangi tai galima pasiekti tik sėkmingai užtikrinant, kad demokratija ir žmogaus teisės būtų visų ES politikos sričių ir priemonių, įskaitant prekybą, vystymąsi, saugumą ir gynybą, taip pat plėtrą ir kt., pagrindas;

D.  kadangi ES vidaus ir išorės politikos, grindžiamos pagrindiniais Sąjungos principais ir vertybėmis, nuoseklumas bei suderinamumas yra nepaprastai svarbūs siekiant veiksmingos ir patikimos ES žmogaus teisių ir paramos demokratijai politikos;

E.  kadangi demokratinės šalys privalo kiekvienam asmeniui garantuoti galimybę naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis; kadangi ES tebėra visapusiškai įsipareigojusi ginti daugiašališkumą ir visuotines vertybes, principus ir normas, kuriomis vadovaujasi JT valstybės narės; kadangi ES ir partneriai turėtų visų pirma ginti žmogaus teisių visuotinumą;

F.  kadangi taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai vis didesnį iššūkį kelia įvairūs subjektai, kurie, veikdami vieni arba suderinę veiksmus su kitais subjektais, mėgina pakenkti daugiašalėms organizacijoms ir sutrikdyti, apeiti ar sužlugdyti tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių teisės įgyvendinimą; kadangi manipuliavimas informacija ir kišimasis tapo dalimi arsenalo, kurį autokratiniai subjektai naudoja, kad darytų spaudimą demokratinėms vertybėms ir normoms, naikindami piktnaudžiavimo valdžia kontrolę, vis dažniau ir labiau pažeisdami žmogaus teises bei apribodami erdvę pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai ir demokratiniams opoziciniams judėjimams;

G.  kadangi išaugo autokratinių režimų skaičius ir, Geteborgo universiteto duomenimis, 70 proc. pasaulio gyventojų šiuo metu gyvena autoritarinio valdymo sąlygomis(14); kadangi demokratinis nuosmukis tapo pagrindine pasaulio politikos tendencija ir apima tvirtos demokratijos valstybes, kurios vis dar susiduria su politinės poliarizacijos, institucijų disfunkcijos ir grėsmės piliečių laisvėms problemomis; kadangi visame pasaulyje, įskaitant Europos Sąjungą, plintantis autoritarizmas, neliberalizmas ir reakcingos tendencijos kelia grėsmę taisyklėmis grindžiamai pasaulinei tvarkai, žmogaus teisių bei demokratijos apsaugai ir propagavimui pasaulyje, taip pat vertybėms ir principams, kuriais grindžiama Sąjunga;

H.  kadangi šiais metais atlikta 2020–2024 m. ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje laikotarpio vidurio peržiūra parodė, kad, nepaisant iki šiol padarytos pažangos, ES kartu su bendraminčiais partneriais negali likti pasyvi, ypač atsižvelgiant į precedento neturinčius išbandymus žmogaus teisių, laisvės ir demokratijos srityje visame pasaulyje;

I.  kadangi visame pasaulyje toliau vykdomi teisių į minties, sąžinės ir religijos laisvę pažeidimai, kurie skatina priespaudą, konfliktus ir karus, taip pat tarptautinės teisės pažeidimus;

J.  kadangi 2010 m. ataskaitoje Žmogaus teisių tarybai nepriklausomas ekspertas kultūrinių teisių srityje nurodė, kad kultūrinės teisės yra susijusios su įvairiausiais žmogaus teisių klausimais bei vertybėmis, pvz., be kita ko, teise dalyvauti kultūriniame gyvenime ir švietime, taip pat kultūrinių teisių įtraukimu į įvairias tarptautines žmogaus teisių priemones;

K.  kadangi lyčių lygybė yra viena iš pagrindinių ES vertybių; kadangi toliau visame pasaulyje pažeidžiamos moterų ir mergaičių žmogaus teisės, įskaitant jų lytines ir reprodukcines teises; kadangi moterų žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų, dirbančių lyčių lygybės, moterų teisių ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos ir teisių srityse, galimybės atlikti savo labai svarbų darbą vis mažėja, taip pat joms gresia smurtas, priekabiavimas ir bauginimas; kadangi todėl kaip horizontalųjį principą reikėtų visuose ES veiksmuose ir politikos priemonėse įgyvendinti ir į juos įtraukti lyčių aspekto integravimą ir tarpsektorinį požiūrį;

L.  kadangi dėl energetikos krizės, kilusios kartu su maisto gamybos krize, pasaulyje didėja skurdo lygis ir pažeidžiamumas, o tai daro žalingą poveikį žmogaus teisėms;

M.  kadangi atsakingas Europoje įsisteigusių įmonių elgesys yra nepaprastai svarbus užtikrinant, kad ES žmogaus teisių politika būtų veiksmingai įgyvendinama tiek ES, tiek už jos ribų, taip pat kiek tai susiję su darbuotojais; kadangi ES yra įsipareigojusi skatinti atsakingą verslo elgesį visuose gamybos sektoriuose ir visais tiekimo grandinės lygmenimis ir apsaugoti su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimo aukas;

N.  kadangi ekstremalios aplinkos sąlygos, įskaitant tas, kurios susidaro dėl klimato kaitos, miškų naikinimo ir gavybos verslo operacijų, gali lemti žmogaus teisių pažeidimus ir daryti poveikį ne tik artimiausiose apylinkėse esantiems asmenims bei bendruomenėms, bet ir visai žmonijai; kadangi per pastaruosius metus išaugo asmenų, kurie gina aplinkos teises, be kita ko, čiabuvių bendruomenėse, nužudymo, užpuolimo ir kitų formų smurto prieš juos atvejų skaičius; kadangi klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas yra dvi neatidėliotinai spręstinos ir tarpusavyje susijusios problemos, kurios kenkia tiek darniam vystymuisi, tiek naudojimusi žmogaus teisėmis visame pasaulyje; kadangi žala aplinkai ir klimato kaitos padariniai didina nesaugumą, marginalizaciją ir nelygybę, todėl žmonės vis dažniau turi palikti savo namus arba patenka į nesaugią aplinką, kurioje padidėja jų pažeidžiamumas;

O.  kadangi žmogaus teisių gynėjai ir pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) – labai svarbios sąjungininkės ES stengiantis visame pasaulyje apsaugoti ir propaguoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę bei užkirsti kelią konfliktams; kadangi dėl to svarbiausias ES ir jos valstybių narių interesas yra remti jų darbą ir apsaugoti juos bei erdvę, kurioje jie veikia; kadangi visame pasaulyje vyriausybės vis dažniau prieš žmogaus teisių gynėjus taiko naujas taktikas ir ribojamąsias priemones siekdamos cenzūruoti jų darbą ir juos nutildyti bei persekioti; kadangi tokios priemonės apima strateginius ieškinius dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP), ribojamąją vyriausybės politiką, šmeižto kampanijas, diskriminaciją ir bauginimą ar smurtą, įskaitant neteismines egzekucijas, grobimus ir savavališkus suėmimus bei sulaikymus; kadangi vis dažniau išpuoliai prieš žmogaus teisių gynėjus reiškia ir išpuolius prieš jų šeimas ir bendruomenes; kadangi pilietinės visuomenės erdvė mažėja, be kita ko, dėl to, kad visame pasaulyje valstybės taiko vis griežtesnes PVO licencijavimo procedūras, draudimus arba viršutines finansavimo, kurį PVO gali gauti iš paramos teikėjų, ribas, taip pat stigmatizuoja PVO kaip „užsienio agentus“; kadangi daugelyje pasaulio šalių vyrauja nebaudžiamumo už pažeidimus prieš žmogaus teisių gynėjus atmosfera;

P.  kadangi terorizmas ir toliau išlieka viena rimčiausių grėsmių tarptautinei taikai ir saugumui, taip pat yra akivaizdus žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimas;

Q.  kadangi 2021 m. Sacharovo premija už minties laisvę buvo skirta Aleksejui Navalnui; kadangi nuo 2021 m. vasario mėn. A. Navalnas buvo įkalintas nežmoniškomis sąlygomis; kadangi paskutinė jo sulaikymo vieta buvo Yamalo Nenets (Vakarų Sibiras), kur 2024 m. vasario 16 d. jis buvo nužudytas;

Reagavimas į pasaulines tendencijas ir pagrindinius iššūkius

1.  dar kartą patvirtina žmogaus teisių visuotinumą, tarpusavio priklausomybę, tarpusavio ryšį ir nedalumą bei kiekvieno žmogaus prigimtinį orumą; dar kartą patvirtina ES ir jos valstybių narių pareigą visame pasaulyje ryžtingai, darniai ir nuosekliai propaguoti ir apsaugoti demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teisių visuotinumą bei neatimamumą; ragina ES ir jos valstybes nares skatinti demokratinių valstybių ir atitinkamų tarptautinių bei regioninių organizacijų pajėgų suvienijimą siekiant šalinti grėsmes ir propaguoti žmogaus teises visame pasaulyje, be kita ko, laikantis tvirtos ir viešos pozicijos, kuria dar kartą patvirtinamas mūsų įsipareigojimas ginti žmogaus teisių visuotinumą ir teisinę valstybę;

2.  smerkia totalitarinius ir autoritarinius režimus už tai, kad jie piktnaudžiauja daugiašalėmis institucijomis, visų pirma Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba, siekdami neutralizuoti žmogaus teisių mechanizmus, jų gebėjimą priversti valstybes atsakyti už žmogaus teisių pažeidimus, taip pat sumenkinti ir (arba) perrašyti tarptautines normas pagal savo autoritarinę darbotvarkę; ragina Tarybą ir valstybes nares bendradarbiauti su bendraminčiais demokratiniais sąjungininkais, siekiant remti daugiašalių institucijų reformą, kad jos taptų atsparesnės piktavališkai autoritarinių režimų įtakai;

3.  pabrėžia, kad ES turi būti visapusiškai pasirengusi kovoti su autoritarizmo, neliberalizmo ir ekstremizmo plitimu bei piktavališka įtaka, taip pat grėsmėmis žmogaus teisių apsaugai ir vis dažnesniais išpuoliais prieš žmogaus teisių visuotinumą, demokratiją, teisinę valstybę ir tarptautinę humanitarinę teisę;

4.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į plataus užmojo ES išorės žmogaus teisių politikos įsipareigojimą ir retoriką, ji turi būti nuosekli ir pavyzdinė, kiek tai susiję su įsipareigojimu puoselėti žmogaus teises ir demokratiją; apgailestauja dėl to, kad, pablogėjo žmogaus teisių ir teisinės valstybės padėtis visame pasaulyje, įskaitant ES, o tai kenkia jos patikimumui priešinantis pasauliniam demokratiniam nuosmukiui ir regresui žmogaus teisių srityje; ragina ES ir jos valstybes nares rodyti pavyzdį ir griežtai laikytis žmogaus teisių, užtikrinti savo pilietinei visuomenei palankią aplinką ir stabdyti bet kokias neigiamas tendencijas šioje srityje;

5.  smerkia tai, kad visame pasaulyje stiprėja tendencija pažeisti žmogaus teises ir demokratijos principus bei vertybes, pvz., be kita ko, didėjančią socialinę, ekonominę ir politinę nelygybę, teisių panaikinimą, visų pirma moterims, nuolatinę ir sisteminę ištisų socialinių grupių atskirtį ir diskriminaciją, egzekucijas, neteisėtus nužudymus, kankinimą, smurtą dėl lyties, diskriminaciją ir apartheidą dėl lyties, savavališkus suėmimus ir sulaikymus, sisteminę ir struktūrinę diskriminaciją ir nelygybę, susidorojimą su marginalizuotais ir pažeidžiamais asmenimis bei grupėmis, pilietine visuomene, politiniais oponentais ir etninėmis bei religinėmis mažumomis, vergiją ir priverčiamąjį darbą, priverstinę deportaciją, pernelyg didelį valdžios institucijų naudojamą smurtą, cenzūrą ir grasinimus nepriklausomai žiniasklaidai ir žurnalistams, taip pat grėsmes skaitmeninėje erdvėje, pavyzdžiui, sekimą internete ir interneto išjungimą; smerkia autokratinių režimų vykdomas tarpvalstybines represijas; apgailestauja dėl to, kad visame pasaulyje silpnėja demokratinių institucijų apsauga ir mažėja pilietinės visuomenės veiklos erdvė, dėl to susidaro nebaudžiamumo už žmogaus teisių pažeidimus sąlygos; pažymi, kad demokratinių valstybių skaičius ir toliau mažėja, o autoritarinių režimų skaičius auga;

6.  smerkia specialiai parengtus naratyvus, kuriuos kuria autoritariniai ir neliberalūs režimai, vykdydami išpuolius prieš žmogaus teisių visuotinumą ir teisinę valstybę; įspėja, kad šie režimai šiuos pirmiau minėtus naratyvus skleidžia tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje; ragina ES ir jos valstybes nares kovoti su šiais priešiškais naratyvais, kurie dažnai grindžiami kultūrinio reliatyvizmo teiginiais siekiant, be kita ko, užmaskuoti piktnaudžiavimą valdžia, taip pat su dezinformacija ir užsienio kišimusi, nukreiptais į ES; ragina ES ir valstybes nares naudotis visomis turimomis priemonėmis, be kita ko, visapusiškai panaudojant ES tarptautinių kultūrinių ryšių potencialą;

7.  yra susirūpinęs dėl to, kad autoritarinėse ir neliberaliose šalyse, kuriose žmogaus teisių gynėjai yra persekiojami arba prie jų priekabiaujama, organizuojamos tarptautinės konferencijos ir renginiai, kuriuose aktyviai dalyvauja žiniasklaidos priemonių atstovai, ir kad šios šalys naudoja tokius renginius kaip reklamos galimybes ir siekdamos pasaulio arenoje iškreipti savo žmogaus teisių padėties vaizdą;

8.  atkreipia dėmesį į didesnį autoritarinių, totalitarinių ir neliberalių režimų priemonių rinkinį, kuriuo sukuriamas pagrindas ardyti žmogaus teises pasitelkiant teisėkūros ir ne teisėkūros nuostatas, kurios, be kita ko, naudojamos rinkimams suklastoti, pilietinei visuomenei, marginalizuotiems ir pažeidžiamiems asmenims bei grupėms, mažumoms, politiniams oponentams, nepriklausomai žiniasklaidai ir kritiškiems balsams nutildyti bei grasinti, teisminėms institucijoms kontroliuoti ir žmogaus teisių gynėjams, žurnalistams, teisininkams, menininkams ir aktyvistams persekioti, nes jie kritikuoja tų režimų praktiką;

9.  smerkia tai, kad autoritariniai ir neliberalūs režimai, ypač tie, kurie sukelia ir išplečia esamus vidaus ir tarptautinius konfliktus ir sukelia naujus konfliktus, vis dažniau nepaiso tarptautinės žmogaus teisių teisės, o tai turi pražūtingų pasekmių žmogaus teisėms; pažymi, kad šie režimai bando pakenkti tarptautinės žmogaus teisių teisės teisėtumui, kad išvengtų jiems privalomo jos taikymo;

10.  ragina įvertinti šios „tyliosios diplomatijos“ strategijos veiksmingumą, o ES – aktyviau ginti žmogaus teises;

11.  griežtai smerkia žiaurumus, karo nusikaltimus ir sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, įskaitant seksualinį smurtą, smurtą dėl lyties, vaikų deportavimą ir civilių gyventojų bei karo belaisvių kankinimą ir žudymą, kuriuos Rusijos ginkluotosios pajėgos ir jų įgaliotiniai vykdo neteisėtame, nepateisinamame ir neišprovokuotame Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą, ir yra labai susirūpinęs dėl jų; primena, kad, siekiant užtikrinti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, nepaprastai svarbu remti Ukrainą jos kare prieš Rusiją; primygtinai ragina imtis visų priemonių, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad karo nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje įvykdę asmenys būtų nustatyti ir patraukti atsakomybėn; ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti visapusišką paramą atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, priemonėms ir mechanizmams šioje srityje, įskaitant Ukrainos prokurorus, tyrėjus ir teismines institucijas, TBT, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos tyrimo komisiją ir nacionalinius tyrimus pagal universaliosios jurisdikcijos principą; pabrėžia, kad svarbu greitai surinkti ir išsaugoti karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui įrodymus, ir palankiai vertina pilietinės visuomenės pastangas šiuo tikslu;

12.  yra sukrėstas ir pasibaisėjęs 2021 m. Sacharovo premijos laureato Aleksejaus Navalno nužudymu, kuris paaukojo savo gyvenimą, kad gintų demokratiją ir pasipriešintų priespaudai ir korupcijai Rusijoje;

13.  ragina Gazoje nedelsiant nutraukti ugnį;

14.  su malonumu pažymi, kad šiame didelių išbandymų žmogaus teisėms visame pasaulyje aplinkybėmis esama ir prošvaisčių žmogaus teisių srityje; tvirtai remia JT, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) ir Europos Tarybos (ET), taip pat žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų darbą, be kita ko, paverčiant tarptautinius įsipareigojimus konkrečiais žmogaus teisių užtikrinimo veiksmais; pabrėžia, kad reikia imtis labiau strateginės komunikacijos žmogaus teisių ir demokratijos klausimais, kuria būtų parodytas ES įsipareigojimas dalijantis teigiamais pokyčiais, politikos ir geriausios praktikos pavyzdžiais, ir ragina ES delegacijas ir ES valstybių narių diplomatines misijas taip pat veikti šia kryptimi trečiosiose šalyse; remia Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) kampaniją, skirtą Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 75-osioms metinėms 2023 m. paminėti, remiant Jungtinių Tautų žmogaus teisių 75-ąją iniciatyvą ir Gerų žmogaus teisių užtikrinimo pavyzdžių iniciatyvą(15), kaip būdą propaguoti teigiamas istorijas apie žmogaus teises;

15.  pabrėžia, kad UNRWA vaidina nepakeičiamą vaidmenį tiekiant gyvybiškai svarbią kasdienę pagalbą, kad 2,2 mln. Gazos civilių, susiduriančių su nenusakoma grėsme jų gyvybei ir pagrindinėms teisėms, galėtų išgyventi; nepritaria tam, kad 18 valstybių sustabdytų UNRWA finansavimą, ir primena, kad, jei šis sprendimas nebus panaikintas, UNRWA ateinančiais mėnesiais pritrūks lėšų; todėl ragina ES ir jos valstybes nares remti UNRWA skiriant tinkamą finansavimą, kad ji galėtų tęsti ir gerintų savo gyvybiškai svarbų humanitarinį darbą;

Reagavimas į visuotinių žmogaus teisių ir demokratijos iššūkius

Tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės laikymasis

16.  pabrėžia ryšį tarp žmogaus teisių pažeidimų ir plačiai paplitusio nebaudžiamumo bei atskaitomybės stokos regionuose ir šalyse, kuriuose vyksta konfliktai; pabrėžia, kad reikia laikytis tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės, visų pirma atsižvelgiant į Ženevos konvencijas; griežtai smerkia vyriausybinių pajėgų bei ginkluotų grupuočių visame pasaulyje vykdomus tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimus, kurie kai kuriais atvejais prilygo karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui; ragina veiksmingai užtikrinti greitą ir netrukdomą humanitarinės pagalbos teikimą per ginkluotus konfliktus ir gaivalines nelaimes ir sistemingai kurti humanitarinius koridorius, kai ir kur to reikia ginkluotųjų konfliktų ir karo metu; smerkia autoritarinių vyriausybių bandymus kištis į humanitarinės pagalbos organizacijų veiklą ir ją riboti; šiuo atžvilgiu primena, kaip svarbu koordinuoti civilinių ir karinių subjektų veiklą; smerkia tai, kad šiuolaikinis karas ir konfliktai visame pasaulyje lėmė pražūtingus humanitarinius padarinius ir žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant, be kita ko, civilinių objektų bombardavimą, žaginimą ir kankinimus, priverstinį perkėlimą ir neteisėtą deportaciją; atkreipia dėmesį į ginkluoto konflikto poveikį lytims, įskaitant kaip karo taktiką naudojamą seksualinį smurtą prieš moteris ir mergaites, poveikį vaikams ir mažumoms, taip pat jo padarinius aplinkai;

17.  ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant skatinti paisyti tarptautinės humanitarinės teisės ir teikti pagalbą aukoms, kad jos pasinaudotų teise kreiptis į tarptautinį teismą, teisių gynimo priemonėmis ir reparacija; pabrėžia, kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę draudžiama vykdyti išpuolius prieš civilius gyventojus ir objektus, kurie yra būtini civilių gyventojų išlikimui; ragina ES ir jos tarptautinius partnerius visapusiškai pasinaudoti visomis atitinkamomis kovos su tarptautiniais nusikaltimais priemonėmis, be kita ko, universaliosios jurisdikcijos principo taikymu, specialiaisiais tribunolais nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, be kita ko, už agresijos nusikaltimą, taip pat sukurti lanksčius bendradarbiavimo ir finansavimo mechanizmus, kad būtų galima greitai rinkti ir analizuoti nusikaltimų įrodymus; ragina Komisiją užtikrinti, kad šios priemonės būtų taikomos koordinuotai ir papildytų kitas atitinkamas ES ir valstybių narių priemones;

18.  yra labai susirūpinęs dėl užsitęsusių teritorijų okupacijų ir aneksijų; ragina ypatingą dėmesį skirti žmogaus teisių padėčiai neteisėtai okupuotose teritorijose, įskaitant užsitęsusios okupacijos atvejus ir gausius įšaldytus konfliktus, ir imtis veiksmingų priemonių siekiant užkirsti kelią sunkiems žmogaus teisių pažeidimams, įskaitant teisės į gyvybę pažeidimus, judėjimo laisvės apribojimą ir diskriminaciją;

19.  dar kartą ragina valstybes nares padėti sustabdyti ginkluotus konfliktus ir sunkius žmogaus teisių ar tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus griežtai laikantis JT sutarties dėl prekybos ginklais 7 straipsnio nuostatų dėl eksporto ir eksporto vertinimo ir Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP dėl ginklų eksporto(16) ir ES dvejopo naudojimo prekių reglamento(17); primygtinai ragina ES įvertinti piktavališką šnipinėjimo programų naudojimą, kol bus įgyvendintos griežtos taisyklės, užtikrinančios, kad šios programos būtų naudojamos laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų; reiškia nuolatinį susirūpinimą dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo nesilaikant tarptautinės teisinės sistemos ir ragina atlikti ginkluotų bepiločių orlaivių plėtros projektų poveikio žmogaus teisėms vertinimus; ragina ES imtis iniciatyvos siekiant parengti teisiškai privalomą priemonę, kuria būtų uždrausti mirtini autonominiai ginklai be prasmingos žmogaus kontrolės;

20.  primygtinai tvirtina, kad svarbu užtikrinti ES politikos suderinamumą, kiek tai susiję su teritorijos okupacijos ar aneksijos situacijomis, ir ši politika turėtų būti grindžiama tarptautine humanitarine teise, siekiant užkirsti kelią sunkiems žmogaus teisių pažeidimams vietoje; pabrėžia, kad ES įsisteigusios įmonės yra atsakingos už tai, kad bet kokiai ekonominei ar finansinei veiklai šiose teritorijose ar su šiomis teritorijomis būtų taikoma griežčiausia išsamaus patikrinimo politika, ir turi užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi tarptautinės teisės ir ES sankcijų politikos, kai taikytina šioms situacijoms; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją paaiškinti taikytinas taisykles, susijusias su ES prekyba su tokiomis teritorijomis;

Teisė į gyvybę: pažanga siekiant visuotinio mirties bausmės panaikinimo

21.  pakartoja, kad principingai prieštarauja mirties bausmei, kuri yra neatitaisoma, žiauri, nežmoniška ir žeminanti bausmė; apgailestauja dėl to, kad, nepaisant tendencijos kai kuriose ES nepriklausančiose šalyse imtis veiksmų siekiant panaikinti mirties bausmę, šiuo klausimu vis dar susiduriama su dideliais iššūkiais; apgailestauja dėl to, kad kitose ES nepriklausančiose šalyse ji taikoma vis dažniau ir įvykdytų mirties bausmių skaičius pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius penkerius metus; pakartoja savo raginimą visoms šalims visiškai panaikinti mirties bausmę arba nedelsiant paskelbti moratoriumą – tai būtų pirmas žingsnis siekiant ją panaikinti; ragina ES ir valstybes nares naudotis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant prekybos ir asociacijos susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis, siekiant paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą ir vėliau ją panaikinti;

22.  pabrėžia, kad ES turi nepaliaujamai siekti visuotinio mirties bausmės panaikinimo – pagrindinio savo užsienio politikos žmogaus teisių srityje tikslo; ragina ES ir valstybes nares atitinkamuose tarptautiniuose forumuose raginti panaikinti mirties bausmę ir ieškoti kuo platesnės paramos šiai pozicijai; ragina JT organus toliau dėti pastangas siekiant visuotinio mirties bausmės panaikinimo, laikantis JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijų; be to, ragina atitinkamas šalis žengti pirmą žingsnį ir sutrumpinti nusikaltimų ar nusikalstamų veikų, už kuriuos baudžiama mirties bausme, sąrašą; ragina užtikrinti skaidrumą dėl mirties bausmių ir jų vykdymo tose šalyse, kurios tokių statistinių duomenų neatskleidžia; remia Afrikos Sąjungos vykdomą Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos protokolo dėl mirties bausmės panaikinimo Afrikoje projekto priėmimo procesą; ragina kitas trečiąsias šalis ir regionines organizacijas pradėti panašius procesus, be kita ko, prasmingai įtraukiant PVO; pabrėžia, kad svarbu remti vietos ir regionų pastangas panaikinti mirties bausmę;

Teisė į saviraiškos laisvę, žiniasklaidos laisvę, akademinę laisvę ir teisė į informaciją

23.  yra labai susirūpinęs dėl vis didėjančių saviraiškos, įskaitant meninę raišką, ir žiniasklaidos, ypač žurnalistų, laisvės suvaržymų visame pasaulyje; smerkia žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų, visuomenės sergėtojų, pranešėjų ir menininkų cenzūravimą taikant vadinamuosius užsienio agentų įstatymus, taip pat kitas teisėkūros ir ne teisėkūros priemones, kurias priėmė autoritariniai, totalitariniai ir neliberalūs režimai, pavyzdžiui, administracinės naštos didinimą, baudas, grasinimus, šmeižikišką ir juodinančią retoriką; primena, kad yra labai susirūpinęs dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo naudojimo siekiant juos nutildyti, ir primygtinai ragina valstybes nares ir ES nepriklausančias šalis nutraukti tokią praktiką; pažymi, kad tam tikrais šios praktikos pavyzdžiais taip pat gali būti naudojamasi kai kuriose tvirtas demokratijos tradicijas turinčiose pasaulio šalyse; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina pastangas sustiprinti žurnalistų ir aktyvistų apsaugą, taip pat ir Europos Sąjungoje, nuo nepagrįstų ir piktnaudžiavimo ieškinių, kuriais siekiama juos nutildyti;

24.  pripažįsta, kad labai svarbu remti žurnalistus, kurie patiria persekiojimą ir grasinimus savo saugumui, ir ragina sukurti žurnalistų apsaugos programas, kurios palengvintų perkėlimą tiems, kuriems gresia tiesioginis pavojus; apgailestauja dėl kryptingo sekimo ir šnipinėjimo programų naudojimo, taip pat dėl kitų skaitmeninių grėsmių, kylančių žurnalistams, ir smerkia valstybinių ir nevalstybinių subjektų vykdomus jų teisių į privatumą, saviraiškos laisvę, minties laisvę, informacijos laisvę ir asociacijų laisvę pažeidimus; dar kartą patvirtina, kad galimybė susipažinti su patikima informacija tiek internete, tiek ne internete – pagrindinė teisė demokratinėje visuomenėje;

25.  ragina ES nepriklausančias šalis skubiai priimti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias bet kokiam nereikalingam ar pernelyg dideliam jėgos naudojimui, bauginimui arba savavališkam sulaikymui protestų metu, taip pat panaikinti arba iš dalies pakeisti visus teisės aktus ir administracinius aktus, kuriais pažeidžiama teisė į saviraiškos ir susirinkimų laisvę;

26.  primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau diplomatinių pastangų bendradarbiaujant dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis ryšium su cenzūra, grasinimais ar išpuoliais prieš akademinę laisvę, visų pirma valstybinių ir nevalstybinių subjektų įkalintais mokslininkais visame pasaulyje, nes tai turi didelių pasekmių teisei į švietimą, naudojimuisi mokslo pažangos teikiama nauda ir nuomonės bei saviraiškos laisvei; ragina EIVT ir Komisiją persvarstyti esamus paramos ir apsaugos mechanizmus, siekiant plėtoti pajėgumus, skirtus pagalbai tokiais atvejais nustatyti ir teikti, įskaitant skubią apsaugą ir paramą; palankiai vertina akademikų, kuriems gresia pavojus, įtraukimą į ES žmogaus teisių gynėjų mechanizmą;

27.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų toliau teikiama aukšto lygio parama Pasauliniam žmogaus teisių ir demokratijos studijų centrui, nes jis suteikė saugią erdvę studentams ir mokslininkams, kuriems teko bėgti iš savo šalių dėl to, kad gynė demokratiją ir žmogaus teises, ir yra pavyzdinė ES paramos švietimui žmogaus teisių srityje iniciatyva; pritaria Bendram pareiškimui dėl akademinės laisvės, kuris buvo paskelbtas 52-ojoje Žmogaus teisių tarybos sesijoje ir kurį palaikė visos valstybės narės; ragina valstybių narių ir ES delegacijas atlikti pagrindinį vaidmenį stebint akademinės laisvės pažeidimus ES nepriklausančiose šalyse ir teikiant ataskaitas dėl jų; pritaria tam, kad būtų parengtas teisės į akademinę laisvę įgyvendinimo principų projektas, ir ragina ES skatinti JT sistemoje priimti gaires dėl akademinės laisvės;

Teisė į minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvę

28.  pakartoja savo susirūpinimą dėl teisės į minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvę pažeidimų bei susijusių neapykantos nusikaltimų; pabrėžia, kad tokie pažeidimai neturi geografinių ir kultūrinių ribų; apgailestauja dėl savęs priskyrimo religijai ar tikėjimui instrumentalizavimo politiniais tikslais, įskaitant religinių ir tikėjimo mažumų bei religinių bendruomenių atskyrimą tam tikrose šalyse; smerkia prievartos, diskriminacijos, bauginimo ir smurto, nukreiptų prieš minties, sąžinės, religinių ar tikėjimų mažumų narius, jų turtą ir maldos vietas, eskalavimą; smerkia kaltinimus šventvagyste, apostaze ar kitus kaltinimus religiniu pagrindu, įskaitant mirties bausmės nuteistajam galimybę, susijusius su religinėmis mažumomis ir teisėta žmogaus teisių veikla, be kita ko, internete ir socialiniuose tinkluose, ir apskritai siekiant apriboti pilietinės visuomenės erdvę; kuo griežčiausiai smerkia krikščionių persekiojimą visame pasaulyje;

29.  visapusiškai remia teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę, teisę tikėti arba netikėti, taip pat teisę išpažinti religiją ar tikėjimą ir juos keisti ar jų atsisakyti be smurto ir diskriminacijos baimės; smerkia išpuolius prieš asmenis ir PVO dėl taikių klausimų, kritikos ar satyros religinių įsitikinimų atžvilgiu; ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti šias teises, kelti šiuos klausimus JT žmogaus teisių forumuose ir bendradarbiauti su atitinkamais JT mechanizmais ir komitetais, įskaitant darbą su ES nepriklausančiomis šalimis, kad šios teisės būtų apgintos ir būtų užkirstas kelias bet kokiems pažeidimams; taip pat ragina dėti daugiau pastangų ir bendradarbiauti daugiašaliu lygmeniu, taip pat remiant TBT rinkti neapykantos nusikaltimų įrodymus, patraukti nusikaltėlius atsakomybėn ir atlyginti žalą aukoms;

30.  pripažįsta tarpkonfesinio ir religijų dialogo, kuris skatina įvairių religinių, įvairaus tikėjimo ir įvairių etninių grupių taikų sambūvį bei tarpusavio supratimą, vertę ir ragina ES ir valstybes jį skatinti; pažymi, kad visame pasaulyje sparčiai plinta ateizmas ir didėja netikinčiųjų skaičius ir to nereikėtų pamiršti su minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisve susijusioje ES politikos sistemoje;

31.  rekomenduoja, kad ES specialusis pasiuntinys religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais glaudžiai bendradarbiautų su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais, ES atstovais konkretiems regionams ir Tarybos Žmogaus teisių darbo grupe ir papildytų jų darbą, ir šiuo tikslu mano, kad specialusis pasiuntinys turėtų būti integruotas į EIVT panašiai kaip kiti specialieji pasiuntiniai ir ES specialieji įgaliotiniai; apgailestauja dėl to, kad Komisija atnaujino specialiojo pasiuntinio įgaliojimus, iš anksto neįvertinusi šių pareigų veiksmingumo ir pridėtinės vertės, kaip ne kartą prašė Parlamentas; ragina atlikti šį vertinimą ir juo remiantis skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad jie galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus; primena, kad šiais metais buvo minimos 10-osios ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gairių metinės; apgailestauja dėl to, kad, nors gairėse numatytas Tarybos kas trejus metus atliekamas jų vertinimas, iki šiol joks vertinimas nebuvo paskelbtas viešai; ragina Tarybą atlikti šį vertinimą ir pateikti rezultatus Parlamentui; visapusiškai pritaria ES praktikai vadovauti susijusioms teminėms rezoliucijoms JT žmogaus teisių taryboje ir JT Generalinėje Asamblėjoje; ragina EIVT ir ES delegacijas dialoguose žmogaus teisių klausimais su šalimis partnerėmis ir JT žmogaus teisių forumuose prireikus kelti bendro pobūdžio klausimus ir atkreipti dėmesį į konkrečius atvejus, susijusius su tikėjimo ar religinių mažumų persekiojimu ar diskriminacija, laikantis į rezultatus orientuoto požiūrio ir integruojant lyčių aspektą;

Teisė į lygybę ir nediskriminavimą

32.  dar kartą smerkia visų formų rasizmą, netoleranciją, ksenofobiją ir diskriminaciją dėl rasės, etninės kilmės, tautybės, socialinės klasės, negalios, kastos, religijos, tikėjimo, amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės; pabrėžia, kad svarstant diskriminacijos klausimus svarbu laikytis tarpsektorinio požiūrio; pabrėžia, kad, be kita ko, rasizmas, diskriminacija, ksenofobija, antisemitizmas ir islamofobija, taip pat religinis persekiojimas ir susijusi netolerancija visame pasaulyje tebėra didelė problema ir kad COVID-19 pandemija šias problemas dar labiau padidino;

33.  smerkia tai, kad tarptautiniu mastu didėja neapykantos kalbos grėsmė, be kita ko, internete; pažymi, kad moterims kyla didesnė grėsmė internete, o tai daro neigiamą poveikį moterų politiniam dalyvavimui ir lyčių lygybei priimant sprendimus; ragina priimti veiksmingas priemones siekiant reaguoti į diskriminacinį elgesį ir panaikinti nebaudžiamumą ir, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis bei padedant Parlamentui, parengti konkrečias vietos strategijas, kurios padėtų kovoti su diskriminacija ES nepriklausančiose šalyse, konsultuojantis su vietos atstovais ir PVO; pakartoja, kad švietimas ir dialogas atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį skatinant toleranciją, supratimą ir įvairovę;

34.  labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į kastų hierarchijų, diskriminacijos ir žmogaus teisių pažeidimų mastą ir pasekmes, įskaitant galimybių naudotis teisės sistema ar gauti darbą neužtikrinimą, nuolatinę segregaciją, skurdą ir stigmatizavimą, taip pat su kasta susijusias kliūtis, trukdančias naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir užtikrinti žmogaus socialinę raidą; pakartoja savo raginimą parengti ES politiką dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai ir konkrečias vietos strategijas siekiant padėti kovoti su diskriminacija dėl priklausymo kastai šalyse, kuriose ji labiausiai paplitusi; rekomenduoja Europos Parlamentui visuose atitinkamuose savo komitetuose ir delegacijose spręsti diskriminacijos dėl priklausymo kastai klausimą, paskirti ryšių punktą diskriminacijos dėl priklausymo kastai klausimais, taip pat lankantis ES nepriklausančiose šalyse, susijusiose su šia problema, konsultuotis su atitinkamomis organizacijomis ir kelti klausimą dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai bendraujant su vietos valdžios institucijomis bei kitais kolegomis, taip pat surengti metinį klausymą siekiant apžvelgti ES veiksmus ir pažangą Tarptautinės rasinės diskriminacijos panaikinimo dienos proga;

Teisė į laisvę nepatirti kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio

35.  smerkia bet kokius veiksmus ar bandymus bet kokiomis aplinkybėmis, įskaitant teisėsaugą, kurstyti, leisti, sisteminti kankinimą ir kitą žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, priverstinį dingimą, savavališką kalinimą ir neteismines egzekucijas, pritarti jiems ar sutikti, kad jie būtų vykdomi; ragina visas šalis priimti ir įgyvendinti veiksmingas priemones taikant į aukas orientuotą požiūrį, užkirsti kelią kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ar baudimui, kartu užtikrinant nusikaltėlių atsakomybę; apgailestauja dėl to, kad daugelyje šalių toks elgesys tebėra plačiai paplitęs; su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į daugėjančių kankinimo atvejų ir paplitusio jo vykdytojų nebaudžiamumo tendenciją visame pasaulyje; ragina visas šalis sistemingai peržiūrėti savo atitinkamas tardymo taisykles ir teisėsaugos elgesio protokolus, vadovaujantis tarptautiniais žmogaus teisių standartais;

36.  apgailestauja dėl to, kad visame pasaulyje yra sąžinės kalinių, ir ragina EIVT ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti jų besąlygišką išlaisvinimą; ragina EIVT ir Komisiją remti nacionalinių prevencinių mechanizmų kūrimą ir veikimą ES nepriklausančiose šalyse, taip pat šioje srityje veikiančias PVO; ragina ES užmegzti dialogą su trečiosiomis šalimis, kad kalėjimų sąlygų gerinimas taptų svarbiu viešosios politikos klausimu, visų pirma sprendžiant kalėjimų perpildymo problemą taikant sulaikymui alternatyvias priemones; pripažįsta svarbų PVO ir žmogaus teisių gynėjų vaidmenį kovojant su kankinimu ir kitų formų netinkamu elgesiu ir primygtinai ragina ES remti juos vykdant laisvės atėmimo vietų stebėseną vadovaujantis peržiūrėtomis ES gairėmis dėl kankinimo;

37.  primena, kad Izraelio karo teismų sistemoje yra sulaikyti ir traukiami baudžiamojon atsakomybėn 500–700 palestiniečių vaikų nuo 12 metų; pažymi, kad kai kurie asmenys laikomi nepateikus kaltinimų, o kiti kaltinami apmėtę akmenimis; griežtai smerkia šį neteisėtą ir amoralų Izraelio valstybės elgesį ir ragina iš Izraelio kalėjimų paleisti visus palestiniečių vaikus;

38.  ragina ES skatinti trečiąsias šalis suderinti savo nacionalines teisminių garantijų nuostatas su tarptautiniais įsipareigojimais (pvz., kankinimo kriminalizavimu pagal JT konvenciją prieš kankinimą); smerkia visų formų prekybą žmonėmis ir priverčiamąjį darbą, be kita ko, remiamus valstybių, ir visų formų šiuolaikinę vergovę; ragina ES ir jos valstybes nares imtis vadovaujamo vaidmens siekiant juos panaikinti ir, kai aktualu, į ES susitarimus su trečiosiomis šalimis įtraukti konkrečią nuorodą šiuo klausimu;

Teisė į visuomenės dalyvavimą

39.  pažymi, kad teisė aktyviai ir pasyviai dalyvauti laisvuose, skaidriuose ir sąžininguose rinkimuose neužtikrinama autoritariniuose, totalitariniuose ir neliberaliuose režimuose, tačiau ir kai kuriose demokratinėse šalyse kyla vis daugiau kliūčių visapusiškai naudotis šiomis teisėmis; pabrėžia, kad minėti režimai, siekdami įtvirtinti savo valdžią, rengia suklastotus rinkimus, kuriuose neužtikrinama tikra politinė konkurencija, teisėtumas ir pliuralizmas; ragina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti mažumų dalyvavimą visuomenėje, taip pat padidinti moterų ir jaunimo atstovavimą rinkimų procesuose; akcentuoja Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijų vaidmenį atliekant nepriklausomą ir nešališką rinkimų procesų, kuriuos jos stebi, vertinimą; ragina imtis tolesnių veiksmų, susijusių su šių rinkimų stebėjimo misijų trečiosiose šalyse rekomendacijų priėmimu ir įgyvendinimu, ir įtraukti jas kaip pagrindinį elementą į ES ir atitinkamos trečiosios šalies santykių sistemą; pažymi, kad vis dažniau šalys atsisako kviesti ES stebėti savo rinkimus, ir ragina EIVT spręsti šią problemą;

Kultūrinės teisės

40.  patvirtina kultūrinių teisių, kaip tam tikros formos žmogaus teisių, suteikiančių galimybę asmenims ir žmonių grupėms ugdyti ir išreikšti savo žmogiškumą ir tapatybę, universalumą; pritaria JT specialiojo pranešėjo kultūrinių teisių srityje įpareigojimams padidinti kultūrinių teisių matomumą žmogaus teisių sistemoje ir puoselėti geresnį supratimą apie jų pažeidimų sunkumą ir apie galimybę visiems jomis naudotis, ir ragina po 2024 m. atnaujinti specialiojo pranešėjo įgaliojimus; griežtai smerkia istorijos, meno ir kultūros paveldo naikinimą per konfliktus, taip pat sistemingą ir politiškai arba ideologiškai motyvuotą istorijos, meno ir kultūros paveldo naikinimą bei suverenių valstybių, tautų ar mažumų tapatybės ir kultūros ištrynimą; smerkia neteisėtą kultūros objektų išvežimą ir prekybą jais; primygtinai ragina kultūros kūrinius ir artefaktus grąžinti į jų kilmės vietas; primena, kad kultūros paveldo naikinimas gali prilygti karo nusikaltimui ir žmogaus teisių pažeidimui, ir, atsižvelgdamas į tai, primena tarptautinės bendruomenės prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su atsakomybe užtikrinti apsaugą, – taip pat ir kultūros paveldo apsaugos ginkluotų konfliktų metu ir po jų požiūriu;

Moterų teisės, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, ir lyčių lygybė

41.  pabrėžia, kad moterų teisės ir lyčių lygybė yra būtinos ir nedalomos žmogaus teisės, taip pat teisinės valstybės ir atsparios demokratijos pagrindas; apgailestauja, kad milijonai moterų ir mergaičių, ypač labiausiai pažeidžiamos moterys ir mergaitės per konfliktus, jiems pasibaigus ir priverstinio perkėlimo metu, visų pirma moterys ir mergaitės su negalia, patiriančios dvigubą diskriminaciją, toliau patiria diskriminaciją ir smurtą, ir kad iš moterų ir mergaičių atimamas orumas, savarankiškumas, įskaitant fizinį savarankiškumą, ir net gyvybė; smerkia dabartinę ir vis didėjančią priešišką reakciją į lyčių lygybę ir moterų teises, įskaitant visus bandymus panaikinti, visų pirma lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje, turimas teises bei apsaugą, ir smerkia teisės aktus, politikos priemones ir praktiką, kuriais daugelyje šalių toliau atsisakoma suteikti šias teises arba jos yra ribojamos, o tai gali prilygti apartheidui dėl lyties; smerkia visų formų smurtą dėl lyties, taip pat išnaudojimą ir reiškia susirūpinimą dėl priverstinių santuokų ir smurto dėl garbės, taip pat prieš moteris ir mergaites vykdomo smurto ir jų žudymo; ragina ES, jos valstybes nares ir bendraminčius partnerius dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad jos galėtų visapusiškai naudotis savo žmogaus teisėmis ir kad šios teisės būtų apsaugotos; palankiai vertina ES prisijungimą prie Stambulo konvencijos ir ragina ES valstybes nares, kurios dar jos neratifikavo ir neįgyvendino, kuo greičiau tai padaryti; palankiai vertina ES lyčių ir įvairovės ambasadoriaus vaidmenį ir ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais veiklą šioje srityje; ragina parengti ES moterų teisių chartiją;

42.  pripažįsta, kad lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių propagavimas bei apsauga yra nepaprastai svarbios siekiant užtikrinti lyčių lygybę, ir patvirtina teisę naudotis visapusiškomis lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paslaugomis, įskaitant modernius kontracepcijos metodus, saugius ir teisėtus abortus, gimdyvių, nėščiųjų ir pogimdyminę sveikatos priežiūrą, pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir galimybes gauti informacijos apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir švietimo paslaugas, įskaitant visapusišką lytinį švietimą, be jokios diskriminacijos, prievartos ar smurto; ragina ES, EIVT ir valstybes nares, palaikant daugiašalius ir dvišalius santykius, imtis ryžtingų veiksmų, kuriais pirmenybė būtų teikiama lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms, įskaitant galimybę pasinaudoti saugaus ir teisėto nėštumo nutraukimo paslaugomis, ir jos būtų propaguojamos, laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės bei standartų ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairių;

43.  pripažįsta sudėtinį mažumoms, pvz., etninėms, religinėms ar tikėjimo bendruomenėms, priklausančių moterų pažeidžiamumą, ypač tose vietovėse, kuriose veikia radikalios grupuotės ir smurtaujančios nereguliarios karinės pajėgos; griežtai smerkia visus visų formų smurto aktus, įskaitant seksualinį smurtą, grobimą, priverstinį perkėlimą, prekybą moterimis ir jų žudymą dėl etninės kilmės, religijos ar tikėjimo ar radikaliais ir ekstremistiniais sumetimais; griežtai smerkia moterų, turinčių daugialypę tapatybę, įskaitant moteris, kurios priklauso etninėms mažumoms, diskriminaciją ir žmogaus teisių pažeidimus; pakartotinai ragina valstybes nares priimti ir įgyvendinti strategijas, politiką ir programas, kuriomis būtų siekiama skatinti marginalizuotų moterų grupių lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir panaikinti sistemines, finansines, teisines, praktines ir socialines kliūtis, su kuriomis jos susiduria, ir visur užtikrinti lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių apsaugą ir paisymą;

44.  pakartoja, kad smerkia komercinę surogatinės motinystės praktiką – pasaulinį reiškinį, dėl kurio moterys visame pasaulyje yra išnaudojamos ir jomis yra prekiaujama, kuri nukreipta visų pirma į finansiniu ir socialiniu požiūriu pažeidžiamas moteris; atkreipia dėmesį į didžiulį šios praktikos poveikį moterims, moterų teisėms ir moterų sveikatai ir pabrėžia jos tarpvalstybinį poveikį;

45.  ragina ES, įgyvendinant Trečiąjį lyčių lygybės veiksmų planą, rengiant vietos ES kovos su diskriminacija dėl lyties strategiją ir vykdant atitinkamą sektorinį darbą, atsižvelgti į sąryšingumą parengiant kovos su įvairių formų diskriminacija, kurią patiria milijonai moterų ir mergaičių, kurių žmogaus teisės pažeidžiamos, įskaitant seksualinę prievartą ir smurtą, perkėlimą, priverčiamąjį ir (arba) priverstinį darbą, prostituciją bei prekybą žmonėmis, politiką, ir įtraukiant lyčių lygybę bei moterų ir mergaičių įgalėjimą į visus išorės santykių ir vystomojo bendradarbiavimo aspektus, visų pirma patvirtinant feministinę ES užsienio, vystymosi ir gynybos politiką, laikantis savo visuotinių įsipareigojimų;

46.  ragina labiau suderinti pastangas siekiant užtikrinti, kad seksualinis smurtas nebūtų pasitelkiamas kaip karo ginklas ir kad tokio smurto vykdytojai būtų nubausti; ragina Komisiją dėti pastangas siekiant visiškai panaikinti moterų lyties organų žalojimo, masinės sterilizacijos ir priverstinio aborto praktiką;

Mažumų teisės

47.  primena, kad, kaip pastebėjo JT specialusis pranešėjas mažumų klausimais, dauguma smurtinių konfliktų visame pasaulyje priežasčių apima mažumų nepasitenkinimą dėl atskirties, diskriminacijos ir nelygybės, susijusių su mažumų žmogaus teisių pažeidimais; pabrėžia, kad reikia integruoti mažumų teisių apsaugą ir apsaugos mechanizmų kūrimą Jungtinių Tautų lygmeniu; primena valstybių pareigas savo atitinkamose teritorijose apsaugoti savo tautinių, etninių, kultūrinių, religinių ar kalbinių mažumų teises; apgailestauja dėl priverstinės tautinių, etninių ir kalbinių mažumų asimiliacijos politikos atvejų visame pasaulyje, nepaisant šių mažumų pagrindinių ir žmogaus teisių bei tarptautinių pareigų ir įsipareigojimų ginti mažumas; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai remti trečiąsias šalis, kad visose srityse būtų gerbiamos tautinių, etninių ir kalbinių mažumų pagrindinės žmogaus teisės; ragina Komisiją remti mažumų teisių apsaugą, be kita ko, kaip prioritetą pagal ES kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės  – Priemonės (KVTBP) – „Globali Europa“ žmogaus teisių ir demokratijos teminę programą;

48.  atkreipia dėmesį į ES kovos su rasizmu veiksmų plano išorinį aspektą ir ragina Komisiją, EIVT ir ES delegacijas bendradarbiauti su partneriais ES nepriklausančiose šalyse siekiant remti panašių strategijų ir politikos priemonių kūrimą, palaikant dialogą su PVO atstovais ir marginalizuotų bei pažeidžiamų bendruomenių nariais, remiantis JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) gairėse dėl diskriminacijos dėl kilmės išdėstytu metodu, o tai turėtų apimti įvairius galimus ES veiksmus, pvz., teisės aktų pakeitimų ir įgyvendinimo skatinimą, matomumo planus bei paramos programas;

Migrantų ir pabėgėlių teisės

49.  smerkia tai, kad vis labiau nepaisoma migrantų, pabėgėlių ir priverstinai perkeltų asmenų žmogaus teisių ir saugumo; dar kartą patvirtina jų neatimamas žmogaus teises ir primena valstybių pareigą juos apsaugoti pagal atitinkamą tarptautinę teisę; ragina ES ir valstybes nares veiksmingai užtikrinti šias teises vykdant ES migracijos ir prieglobsčio politiką ir bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis šioje srityje; apgailestauja dėl stiprėjančios ksenofobijos, rasizmo ir migrantų diskriminacijos tendencijos; pabrėžia, kad pabėgėliai ir migrantai, ypač neturintys dokumentų, patiria skirtingų formų smurtą, be kita ko, priverstinio perkėlimo metu, pvz., seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties, taip pat susiduria su daugybe kliūčių, pvz., norėdami gauti švietimo, sveikatos priežiūros paslaugas, deramą būstą ir kitas pagrindines paslaugas; yra labai susirūpinęs dėl precedento neturinčio dėl žmogaus teisių pažeidimų priverstinai perkeltų asmenų skaičiaus, kuris per pastaruosius 10 metų padvigubėjo; palankiai vertina tai, kad aktyvuota Laikinosios apsaugos direktyva(18), ir ragina prireikus ja naudotis; ragina dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti migrantų teises ir garantuoti jų galimybes naudotis visomis pagrindinėmis paslaugomis, be kita ko, tranzito metu, ir laikytis negrąžinimo principo; ragina nedelsiant nutraukti neteisėtą priverstinio apgręžimo praktiką; ragina šalinti pagrindines migracijos ir priverstinio gyventojų perkėlimo priežastis;

50.  pabrėžia valstybių narių solidarumo ir bendros atsakomybės principų svarbą sprendžiant migracijos srautų problemą, be kita ko, siekiant sumažinti sunkumus, su kuriais susiduria valstybės narės, į kurias atvykstama pirmiausia; dar kartą patvirtina, kad pritaria veiksmų gairėms dėl migracijos ir prieglobsčio pakto; primygtinai ragina teisėkūros institucijas dėti daugiau pastangų, kad prieglobsčio ir migracijos teisės aktų sistemos reforma būtų užbaigta iki šios Parlamento kadencijos pabaigos;

51.  primygtinai tvirtina, kad visi ES ir valstybių narių bendradarbiavimo migracijos srityje ir readmisijos susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis turi griežtai atitikti tarptautinę žmogaus teisių, pabėgėlių bei jūrų teisę, visų pirma Konvenciją dėl pabėgėlių statuso; pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms įtraukti išankstinį vertinimą ir stebėsenos mechanizmus, kad būtų įvertintas bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis migracijos srityje poveikis žmogaus teisėms, ir informuoti Parlamentą apie rezultatus; yra labai susirūpinęs dėl praktikos sudaryti neoficialius susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl bendradarbiavimo migracijos srityje, kurių priežiūros Parlamentas nevykdo; ragina valstybes nares užtikrinti skaidrumą ir sudaryti sąlygas parlamentiniam tikrinimui bei demokratinei priežiūrai, visų pirma kiek tai su susiję su bendradarbiavimu su šalimis, kurios, kaip žinoma, pažeidžia žmogaus teises; primygtinai tvirtina, kad žmogaus teisės turi būti integruotos į visą Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) ir Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (EASO) vykdomą veiklą ir turi būti vykdoma jų stebėsena;

52.  ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti visapusišką su migracija susijusio ES finansavimo trečiosioms šalims skaidrumą ir garantuoti, kad juo tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos žmogaus teisių pažeidimams ar nebaudžiamumui už tokius pažeidimus; ragina vykdant ES finansuojamas humanitarines operacijas atsižvelgti į konkrečius vaikų ir kitų pažeidžiamų grupių poreikius ir užtikrinti jų apsaugą priverstinio perkėlimo metu; šiomis aplinkybėmis smerkia vaikų migrantų įkurdinimą sulaikymo centruose, ypač kai jie yra atskirti nuo tėvų ar teisėtų globėjų;

53.  griežtai smerkia neteisėto migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklus ir ragina ES bei jos valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su šiais tinklais ir užkirsti kelią neteisėtam žmonių gabenimui, be kita ko, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, laikantis Europos ir tarptautinių žmogaus teisių standartų; pabrėžia, kad dėl to, jog stokojama saugių ir teisėtų migracijos maršrutų, pelnosi neteisėto žmonių gabenimo tinklai ir jie yra atsakingi už tragiškas žmonių žūtis migracijos keliuose; pabrėžia, kad labai svarbu skleisti informaciją ir rengti informuotumo didinimo kampanijas apie neteisėto žmonių gabenimo rizikas;

Čiabuvių tautų teisės

54.  apgailestaudamas pažymi, kad čiabuvių tautos toliau visame pasaulyje patiria plataus masto ir sistemingą diskriminaciją bei persekiojimą, įskaitant priverstinį perkėlimą; smerkia savavališkus žmogaus teisių ir žemės gynėjų, kurie gina čiabuvių tautų teises, suėmimus ir žudymą; pabrėžia, kad čiabuvių tautų teisių ir jų tradicinės praktikos propagavimas yra labai svarbus siekiant tvaraus vystymosi, kovojant su klimato kaita ir išsaugant biologinę įvairovę; primygtinai ragina vyriausybes įgyvendinti vystymosi ir aplinkosaugos politiką, kuria būtų paisoma čiabuvių tautų ir vietos gyventojų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių ir kuri būtų įtrauki jų atžvilgiu, laikantis JT darnaus vystymosi tikslų; pakartoja savo raginimą ES, jos valstybėms narėms ir jų partneriams tarptautinėje bendruomenėje imtis visų būtinų priemonių, kad būtų pripažintos, apsaugotos ir propaguojamos čiabuvių tautų teisės, įskaitant jų teises į savo kalbas, žemes, teritorijas ir išteklius, kaip nustatyta JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių, visų pirma atsižvelgiant į laisvo, išankstinio ir informacija grindžiamo sutikimo principą; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti sąžiningą angažavimąsi ir pagarbą pirmiau minėtoms teisėms naudojantis ES prekybos priemonėmis ir atitinkamais ES įsisteigusioms įmonėms taikomais ES teisės aktais; ragina ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų;

55.  ragina visas valstybes, įskaitant ES valstybes nares, užtikrinti, kad čiabuvių tautos ir vietos bendruomenės būtų įtrauktos į tarptautinės klimato diplomatijos svarstymų ir sprendimų priėmimo procesus; ragina Komisiją toliau skatinti čiabuvių tautų ir ES dialogą ir bendradarbiavimą;

Žmogaus teisės, verslas ir prekyba

56.  pabrėžia, kad prekyba yra pagrindinė priemonė propaguojant ir gerinant žmogaus teisių padėtį ES šalyse partnerėse, be kita ko, pasitelkiant Bendrąją lengvatų sistemą (BLS+); vis dėlto pažymi, kad kai kuriose atitinkamose šalyse padėtis pagerėjo nedaug arba visai nepagerėjo; apgailestauja dėl žalingo pernelyg aktyvios ir išnaudotojiškos verslo veiklos poveikio žmogaus teisėms ir demokratijai ir smerkia tas korporacijas, kurios neteisėtai naudoja gamtos išteklius ir daro neigiamą poveikį vietos bendruomenių naudojimuisi žmogaus teisėmis;

57.  ragina ES užtikrinti papildomas ir plataus užmojo Europos ir tarptautines priemones, kuriomis būtų nustatytos išsamios ir esminės nuostatos, be kita ko, dėl nukentėjusių asmenų teisės kreiptis į teismą ir naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis; šiuo atžvilgiu ragina greitai pasiekti plataus užmojo galutinį susitarimą dėl direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo numatant privalomas ES taisykles dėl atsakingo įmonių elgesio, susijusio su žmogaus, darbo ir aplinkos teisėmis, ir laiku užbaigti produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, uždraudimo darbą, kad būtų užtikrinta, jog Sąjungos rinkoje būtų draudžiama prekiauti produktais, pagamintais naudojant priverčiamąjį darbą; pabrėžia, kad prasmingas suinteresuotųjų subjektų, be kita ko, nukentėjusiųjų, jų atstovų, darbuotojų sąjungų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, dalyvavimas yra visa apimantis ir nuolatinis išsamaus patikrinimo proceso komponentas bei labai svarbi priemonė nustatant priverčiamąjį darbą, sprendžiant jo klausimą ir atitaisant jo padarytą žalą; pabrėžia, kaip svarbu imtis taisomųjų priemonių ir suteikti galimybę naudotis teisingumo priemonėmis, kurios atitinka Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, įskaitant finansines ir nefinansines priemones, nustatomas konsultuojantis su nukentėjusiaisiais; primygtinai ragina Komisiją pateikti rekomendaciją Tarybai suteikti plataus užmojo įgaliojimus ES kuo greičiau įsitraukti į vykdomas derybas dėl JT teisiškai privalomos verslo ir žmogaus teisių priemonės; ragina Komisiją, EIVT ir ES delegacijas tvirtai skatinti įmonių socialinę atsakomybę ir įmonių atskaitomybę bei jų dialogo su trečiosiomis šalimis principus ir padėti joms parengti savo nacionalinius veiksmų planus;

58.  primena įmonių atsakomybę užtikrinti, kad jų veikla ir tiekimo grandinės nebūtų susijusios su žmogaus teisių pažeidimais, be kita ko, vykdomais prieš aplinkos, čiabuvių ir darbo teisių gynėjus; pabrėžia svarbiausius valstybių ir kitų subjektų, pavyzdžiui, korporacijų ir įmonių, pareigas ir atsakomybę švelninti klimato kaitos padarinius, užkirsti kelią šių padarinių neigiamam poveikiui žmogaus teisėms ir skatinti tinkamą politiką vadovaujantis įsipareigojimais žmogaus teisių srityje;

59.  primena, kad teisė į darbą įtvirtinta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 23 straipsnyje, atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) visame pasaulyje sukuria daugiau kaip du trečdalius darbo vietų ir gali prisidėti prie socialinių ir ekonominių teisių pažangos; šiuo atžvilgiu pakartoja, kad svarbu MVĮ užtikrinti tinkamas vienodas sąlygas;

60.  pabrėžia, kad laisvė užsiimti verslu – tai Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje įtvirtinta teisė; ragina ES ir valstybes nares vadovauti diskusijoms Jungtinėse Tautose ir kituose daugiašaliuose forumuose, kad žmogaus teisė į laisvę užsiimti verslu būtų pripažinta pasauliniu mastu;

LGBTIQ+ asmenų teisės

61.  apgailestauja dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių, nebinarinio lytiškumo, interseksualių ir queer (LGBTIQ+) asmenų bei jų teisių gynėjų diskriminaciją, stigmatizaciją, segregaciją, persekiojimą, smurtą prieš juos ir jų žudymą visame pasaulyje; pripažįsta, koks svarbus kovai su diskriminacija ankstyvais jos etapais yra įtraukus švietimas; yra labai susirūpinęs dėl neapykantos ir prieš LGBTIQ+ asmenis nukreiptų naratyvų skleidimo bei teisės aktų, kuriais taikomasi į LGBTIQ+ asmenis ir žmogaus teisių gynėjus; ragina ES nepriklausančias šalis priimti konkrečią politiką, kuria būtų apsaugomi LGBTIQ+ asmenys ir jiems būtų suteiktos priemonės saugiai pranešti apie jų teisių pažeidimą; ragina ES nepriklausančias šalis panaikinti teisės aktų nuostatas, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai lemia LGTBIQ+ asmenų diskriminaciją, priekabiavimą prie jų ir jų persekiojimą; pakartoja savo raginimą visapusiškai įgyvendinti 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategiją, nes ši ES priemonė padeda gerinti LGBTIQ+ asmenų padėtį visame pasaulyje; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl LGBTIQ+ asmenų, gyvenančių nedemokratinių režimų valdomose šalyse, ir ragina priimti lanksčius mechanizmus, kuriais būtų apsaugoti jie ir jų teisių gynėjai; ragina ES ir valstybes nares visoje savo išorės politikoje kruopščiai ir nuosekliai taikyti ES LGBTIQ asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires;

Vaiko teisės

62.  griežtai smerkia tai, kad mažėja pagarba vaiko teisėms ir kad šios teisės vis dažniau pažeidžiamos, įskaitant smurtą, ankstyvą ir priverstinę santuoką, seksualinę prievartą ir išnaudojimą, lyties organų žalojimą, prekybą žmonėmis, vaikų darbą, įskaitant priverčiamąjį vaikų darbą, vaikų verbavimą į kariuomenę, be kita ko, vykdomą nusikalstamų grupuočių, galimybių gauti išsilavinimą, įskaitant teisę mokytis apie savo kultūrą, tradicijas ir kalbas, bei sveikatos priežiūros paslaugų trūkumą, netinkamą mitybą, segregaciją ir ypač didelį skurdą; smerkia vaikų, be kita ko, priklausančių etninėms mažumoms, grobimą, priverstinį atskyrimą ar deportavimą, įvaikinimą ir priverstinę asimiliaciją, ypač karo ir konfliktų atvejais; atkreipia dėmesį į tai, kad visame pasaulyje vis dar daug vaikų buvo priversti dirbti, paprastai pavojingomis sąlygomis; pakartoja savo raginimą laikytis sistemingo ir nuoseklaus požiūrio į vaiko teisių propagavimą ir gynimą vykdant visą ES politiką; ragina į teisingumo procesus įtraukti specialų požiūrį į vaikų teises, kad būtų pagerintos vaikų galimybės kreiptis į teismą ir naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis ir užtikrinama nusikaltėlių atsakomybė; pabrėžia, kad reikia sukurti tvarius vaikų, kurių teisės buvo pažeistos per konfliktus visame pasaulyje, reintegracijos ir žalos atlyginimo būdus; primygtinai ragina nedelsiant visapusiškai visame pasaulyje ratifikuoti JT vaiko teisių konvenciją;

63.  atkreipia dėmesį į švietimo vaidmenį ugdant vaikus ir jaunimą visame pasaulyje; pabrėžia, kad galimybės gauti visuotinį, įtraukų ir kokybišką išsilavinimą – tai žmogaus teisė, kuri turėtų apimti informuotumo didinimą apie jų žmogaus teises, taip pat apie tai, kas yra jų teisių pažeidimas ir kaip apie jį pranešti; pažymi, kad pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsnį tėvai turi pirmumo teisę pasirinkti, kokio pobūdžio švietimas turi būti teikiamas jų vaikams; ragina ES ir jos valstybes nares dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad teisė į mokslą būtų gerbiama visame pasaulyje, įskaitant pabėgėlių stovyklas ir centrus; ragina Komisiją ir EIVT toliau teikti patikimą finansavimą švietimui pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones ir remti ES nepriklausančias šalis kuriant ir plėtojant kokybiškas švietimo sistemas; pabrėžia, kad visa švietimo ir mokyklinė medžiaga turi atitikti UNESCO švietimo standartus;

Asmenų su negalia teisės

64.  yra susirūpinęs dėl sunkumų, trukdančių visapusiškai naudotis asmenų su negalia teisėmis, tokiomis kaip galimybė įgyti įtraukų ir kokybišką išsilavinimą, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, įsidarbinti ir dalyvauti politiniame gyvenime; pakartoja savo raginimą ES padėti šalims visame pasaulyje plėtoti asmenis su negalia prižiūrinčių asmenų rėmimo politiką; ragina visus suinteresuotuosius subjektus didinti socialinį informuotumą ir kovoti su asmenis su negalia diskriminuojančiu elgesiu; pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms dėti daugiau pastangų siekiant skatinti asmenų su negalia lygias teises vykdant ES išorės veiksmus, be kita ko, kiek tai susiję su šalimis kandidatėmis, laikantis galiojančių valstybių, kurios yra JT neįgaliųjų teisių konvencijos šalys, įsipareigojimų; pabrėžia, kad reikia užtikrinti sisteminį ir struktūrinį dialogą su asmenims su negalia atstovaujančiomis organizacijomis šalyse partnerėse ir įgyvendinti politiką, kuria būtų garantuojamas visapusiškas naudojimasis jų žmogaus teise vienodai dalyvauti visuomenės gyvenime, be kita ko, naudojantis teise balsuoti, atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius ir perspektyvas; dar kartą ragina ES padėti šalims partnerėms parengti politiką, kuria būtų remiami asmenis su negalia prižiūrintys asmenys, teikiantys kokybiškas, prieinamas ir įperkamas paslaugas; ragina nedelsiant priimti pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas;

Pagyvenusių žmonių teisės

65.  pakartoja savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms ieškoti naujų būdų pagyvenusių žmonių teisėms stiprinti atsižvelgiant į daugybę sunkumų, su kuriais jie susiduria, pavyzdžiui, be kita ko, diskriminavimą dėl amžiaus, skurdą, smurtą, socialinės apsaugos trūkumą, vienatvę ir skaitmeninę atskirtį; ragina ES nepriklausančias šalis patvirtinti politiką, kuria būtų sudarytos palankesnės sąlygos pagyvenusiems žmonėms gauti kokybiškas, prieinamas ir įperkamas sveikatos priežiūros, socialines ir teisines paslaugas, ypač daug dėmesio skiriant skurdo rizikos, kylančios visų pirma vyresnio amžiaus moterims dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo jų profesinio gyvenimo metu, šalinimui; pabrėžia, kad reikėtų užtikrinti savarankišką jų dalyvavimą viešuosiuose reikaluose ir kad jie turėtų galėti oriai naudotis visomis savo žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis;

Teisė į maistą, vandenį ir sanitariją

66.  primena, kad teisė į maistą, saugų geriamąjį vandenį ir sanitariją, įskaitant fizinę ir ekonominę prieigą prie saugaus ir tinkamo maisto, vandens ir higienos sistemų, yra tarptautiniu lygiu pripažįstama žmogaus teisė; yra labai susirūpinęs dėl visame pasaulyje kylančių išbandymų teisei į maistą įgyvendinti, ypač karo ir konfliktų metu, taip pat kilus su klimato kaita susijusioms gaivalinėms nelaimėms ir ekstremalioms meteorologinėms sąlygoms; ragina ES ir jos valstybes nares propaguoti privalomas gaires dėl teisės į maistą JT sistemoje; ragina priimti viešą kovos su badu, visų pirma tarp vaikų, politiką, be kita ko, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų reaguojama į maisto stygių pasaulyje, ir teikiant skubią pagalbą žmonėms, kuriems kyla bado ir mitybos nepakankamumo pavojus;

67.  ragina ES, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę dėti daugiau pastangų siekiant nedelsiant išspręsti vis aktualesnę maisto stygiaus problemą; pabrėžia, kad apsirūpinimo maistu saugumo padėtį pablogino daugybė visame pasaulyje vykstančių konfliktų, įskaitant dabartinius konfliktus šalyse, kurios yra didelės pirminių maisto produktų, visų pirma grūdų, pasaulinės eksportuotojos, ir kurių pasekmės tam tikruose pasaulio regionuose yra didžiulės; griežtai smerkia maisto stygiaus, kaip politinės karo priemonės, pasitelkimą arba grasinimus jį pasitelkti, taip pat neigiamą spekuliacijų dėl maisto kainos poveikį; ypač ragina nedelsiant ir visam laikui nutraukti ugnį Gazos Ruože, kad visiems jo gyventojams būtų sudarytos sąlygos nepertraukiamai gauti maisto ir vandens;

Teisė į švarią, sveiką ir tvarią aplinką.

68.  pabrėžia, kad klimato krizė ir jos poveikis aplinkai ir biologinei įvairovei daro tiesioginį poveikį veiksmingam naudojimuisi visomis žmogaus teisėmis ir kad šie klausimai yra tarpusavyje susiję ir sąlygoja vienas kitą; ragina greitai priimti politiką, kuria būtų stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas ir stiprinami su tuo susiję pajėgumai, kaip nurodyta JT Generalinės Asamblėjos Rezoliucijoje 76/300; pripažįsta itin svarbią PVO, žmogaus teisių aplinkosaugos srityje gynėjų ir čiabuvių aktyvistų veiklą siekiant išsaugoti ir apsaugoti aplinką ir biologinę įvairovę; apgailestauja dėl pavojaus ir smerkia visų formų smurtą, su kuriuo susiduria žmogaus teisių aplinkosaugos srityje gynėjai ir ragina užtikrinti veiksmingą jų apsaugą; pabrėžia, kad reikia veiksmingai spręsti žmonių priverstinio perkėlimo dėl aplinkos naikinimo ir klimato kaitos klausimą, nes dėl jo didėja žmogaus teisių pažeidimų ir pažeidžiamumo įvairių formų išnaudojimui pavojus; ragina ES ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant remti regioninius mechanizmus, kaip antai JT specialųjį pranešėją aplinkos gynėjų klausimais ir Eskazu susitarimą(19);

69.  primygtinai ragina ES, JT ir regioninius žmogaus teisių mechanizmus prisiimti svarbesnį vaidmenį apsaugant pasaulines ekosistemas ir aplinkos gynėjus, visų pirma tais atvejais, kai klimato kaita daro itin didelį poveikį čiabuvių ir vietos bendruomenėms; ragina ES remti JT lygmens iniciatyvą, pagal kurią tarptautiniai stebėtojai stebėtų didelės žalos aplinkai ar krizių atvejus arba situacijas, kuriomis su aplinka susijusių teisių gynėjai patiria didžiausią riziką, ir bendradarbiautų su valdžios institucijomis bei padėtų joms užtikrinti šiems gynėjams saugias sąlygas;

70.  ragina ES ir valstybes nares skatinti pripažinti natūralios aplinkos naikinimą tarptautiniu nusikaltimu pagal TBT Romos statutą;

71.  primena, kad perėjimas prie švarios energijos turi būti teisingas ir jį vykdant būtų gerbiamos visų asmenų pagrindinės teisės; pabrėžia, kad energetikos pertvarkos politikos ir projektų rengimas ir įgyvendinimas turėtų būti vykdoma taip, kad padaugėtų žmogaus teisių pažeidimų ir aplinkai būtų daroma didesnė žala;

Žmogaus teisės ir skaitmeninės technologijos

72.  yra susirūpinęs dėl dirbtinio intelekto (DI) keliamos grėsmės demokratinėms valstybėms ir žmogaus teisėms, ypač jei jis nėra tinkamai reguliuojamas; palankiai vertina 2023 m. birželio 26 d. Tarybos išvadas, kuriomis siekiama stiprinti ES vaidmenį ir lyderystę pasaulinio skaitmeninio valdymo srityje, visų pirma jos, kaip visuotinio skaitmeninių taisyklių sąvado formuotojos, poziciją, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo siekiama suderinti dirbtinio intelekto taisykles, kuriomis turi būti apsaugotos žmogaus teisės, visų pirma teisė į privatų gyvenimą ir nediskriminavimą, ir privalumai, kuriuos DI gali suteikti žmonių gerovei; pabrėžia, kad reikia skubiai vykdyti naujų ir besiformuojančių technologijų, pavyzdžiui, šnipinėjimo programų, priežiūrą, užtikrinti visišką skaidrumą ir tinkamas apsaugos priemones; pabrėžia, kad svarbu laikytis teisėmis grindžiamo požiūrio į šias technologijas; smerkia naujų ir besiformuojančių technologijų pasitelkimą kaip prievartos priemonę, siekiant padidinti žmogaus teisių gynėjų, aktyvistų, žurnalistų, teisininkų ir mažumų atstovų bauginimo, persekiojimo ir priekabiavimo prie jų mastą; laikosi tvirtos pozicijos, kad šnipinėjimo programų eksportas iš Sąjungos į trečiąsias šalis, kuriose tokios priemonės naudojamos prieš žmogaus teisių aktyvistus, žurnalistus ir vyriausybės kritikus, yra sunkus Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių ir rimtas Sąjungos eksporto taisyklių pažeidimas;

73.  apgailestauja dėl autoritarinių ir totalitarinių režimų praktikos riboti piliečių prieigą prie interneto, įskaitant, be kita ko, interneto tiekimo nutraukimą per viešus susibūrimus ir protestus; primygtinai tvirtina, kad svarbi atvira, laisva, stabili ir saugi kibernetinė erdvė, kurioje laikomasi pagrindinių demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės vertybių; pabrėžia, jog svarbu, kad ES skaitmeninė diplomatija skatintų teisėmis grindžiamą požiūrį į skaitmenines technologijas;

74.  yra susirūpinęs dėl hibridinėmis grėsmėmis laikomų kibernetinių išpuolių, kurie dažnai vykdomi prieš civiliams gyventojams svarbias tarnybas ir infrastruktūrą; nerimauja dėl šio reiškinio plitimo, nes dėl jo taip pat gali būti pažeistos gyventojų skaitmeninės teisės ir sustiprėti smurtas ne internete;

75.  ragina Komisiją ir EIVT skatinti ES nepriklausančiose šalyse priimti kovos su dezinformacija ir neapykantą kurstančia kalba teisės aktus, aiškiai uždrausti diskriminaciją, neapykantą ar smurtą dėl lyties, etninės kilmės, tautybės, socialinės klasės, negalios, kastos, religijos, tikėjimo, amžiaus, seksualinės orientacijos ir lyties ar lytinės tapatybės kurstančią kalbą ir už tai bausti, taip pat skatinti technikos įmones ir socialinės žiniasklaidos platformas puoselėti aplinką internete, kuria būtų atsižvelgiama į žmogaus teises;

ES žmogaus teisių ir demokratijos propagavimo ir apsaugos visame pasaulyje priemonių rinkinio stiprinimas

ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje

76.  pastebi, kad ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje įgyvendinimas ES ir jos valstybėse narėse, nors jis ir tvirtas, vis dar atsilieka ir nenustačius per tam tikrą laiką pasiektinų ir apčiuopiamų tikslų jį sudėtinga įvertinti; veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūroje atkreipia dėmesį į pastabą dėl precedento neturinčių išbandymų, su kuriais pasaulis susidūrė po jo priėmimo, ir į bendras pastaraisiais metais žmogaus teisių apsaugos srityje iškilusias kliūtis, tačiau pabrėžia, kad tai turėtų paskatinti geriau įgyvendinti veiksmų planą, siekiant kuo labiau padidinti žmogaus teisių ir demokratijos sinergiją ir papildomumą vietos, nacionaliniu ir pasauliniu lygmenimis; palankiai vertina tai, kad atliekant peržiūrą įvertinti ES veiksmai dėl žmogaus teisių gynėjų; ragina rengiant kitą ES veiksmų planą į jo ramsčius įtraukti žmogaus teisių universalumo gynimą ir skatinimą, ypač daug dėmesio skiriant naratyvams ir priemonėms, kurias autoritariniai ir neliberalūs režimai pasitelkia vykdydami išpuolius šioje srityje; pabrėžia, kad reikia panaikinti atotrūkį tarp strateginės veiksmų plano vizijos bei tikslų ir jo veiklos aspekto; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės prisiimtų atsakomybę už ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir viešai praneštų apie savo veiksmus pagal šį strateginį dokumentą; ragina nacionalinius ir regioninius parlamentus, nacionalines žmogaus teisių institucijas ir vietos PVO bendradarbiauti su savo valdžios institucijomis valstybių narių lygmeniu, siekiant prisidėti prie ES išorės žmogaus teisių politikos vykdymo;

ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais

77.  visapusiškai remia ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais veiklą prisidedant prie ES veiksmų žmogaus teisių srityje matomumo ir nuoseklumo ES išorės santykiuose; ragina EIVT stiprinti jų vaidmenį ir didinti jų matomumą žmogaus teisių propagavimo ir gynimo srityse bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis ir panašiai mąstančiais partneriais ir vadovaujant ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje įgyvendinimui; ragina užtikrinti didesnę su įgaliojimais susijusio darbo atskaitomybę, skaidrumą ir matomumą, be kita ko, teikiant viešas ataskaitas apie vizitus į šalis, darbo programą ir prioritetus; mano, kad pagal įgaliojimą atliekamo darbo apimtis leidžia paskirti visą darbo laiką dirbantį įgaliotinį; primygtinai ragina kito ES specialiojo įgaliotinio paskyrimą patvirtinti tik po to, kai Parlamento Užsienio reikalų komitetas ir jo Žmogaus teisių pakomitetis pateiks teigiamą įvertinimą, o ES specialųjį įgaliotinį ragina nuolat teikti informaciją Parlamentui;

Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ ir teminė Žmogaus teisių ir demokratijos programa

78.  primena, kad KVTBP „Globali Europa“, įskaitant jos teminę Žmogaus teisių ir demokratijos programą, veikia kaip pavyzdinė ES priemonė propaguojant ir saugant žmogaus teises ir demokratiją visame pasaulyje; dar kartą ragina, atsižvelgiant į šiuo metu pasaulyje vyraujančias represines tendencijas, didinti paramą PVO, demokratiją remiantiems aktyvistams ir žiniasklaidos organizacijoms, be kita ko, pasitelkiant Europos demokratijos fondą; pabrėžia, kad reikia sudaryti sąlygas pilietinei visuomenei ir kitiems vietos partneriams dalyvauti visoje atitinkamoje ES išorės veikloje; pakartoja, kad svarbu supaprastinti teisėmis grindžiamą požiūrį ES išorės veiksmų priemonėse;

79.  pakartoja savo raginimą užtikrinti didesnį finansavimo susitarimų nuostatų, susijusių su žmogaus teisėmis, skaidrumą pagal KVTBP „Globali Europa“ ir paaiškinti tokių susitarimų sustabdymo mechanizmą ir kriterijus žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejais; pabrėžia, kad ES turėtų griežtai atsisakyti paramą biudžetui kaip paramos priemonę teikti tiems režimams, kurie itin nepaiso tarptautinių standartų žmogaus teisių, demokratijos ir kovos su korupcija srityse; pabrėžia, kad vietoj to tokiais atvejais parama turėtų būti skiriama pasitelkiant pilietinę visuomenę; ragina ES ypač rūpintis, kad būtų įvertinti bet kokie pažeidimai, susiję su Sąjungos politika, projektais ir finansavimu trečiosiose šalyse, ir užkirstas kelias šiems pažeidimams, be kita ko, sukuriant asmenų ar grupių, kurių teisės gali būti pažeistos dėl ES veiklos tose šalyse, skundų nagrinėjimo tvarką;

80.  primena, kad ES savo pagal KVTBP „Globali Europa“ išorės veiksmus paskelbė apie įsipareigojimą remti perėjimą nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomeninės globos; todėl primygtinai ragina ES institucijas nefinansuoti institucijų, įskaitant atnaujinimą, statybą ar renovaciją, jei tai nėra deinstitucionalizavimo proceso dalis;

ES tarptautiniai susitarimai

81.  pabrėžia, kad nuostatos dėl žmogaus teisių turėtų būti nuosekliai taikomos sudarant visus ES tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis, įskaitant sektorių ir investicijų susitarimus, taip pat kad jos turėtų būti atidžiai stebimos ir grindžiamos aiškiais kriterijais bei procedūromis, kurių turi būti laikomasi žmogaus teisių pažeidimų atveju, be to, jomis turėtų būti grindžiamas praktinis ir lankstus bendradarbiavimas su trečiąja šalimi žmogaus teisių klausimais; pažymi tai, kad iki 2014 m. ES nuostatas dėl žmogaus teisių oficialiai taikė dvi dešimtis kartų, o nuo to laiko tik vieną kartą pagal šias nuostatas priėmė „tinkamas priemones“; pakartoja, kad šalims partnerėms šiurkščiai ir nuolat pažeidinėjant nuostatas dėl žmogaus teisių, ES turėtų reaguoti greitai ir ryžtingai, galiausiai sustabdydama atitinkamų susitarimų galiojimą, jei kiti variantai būtų neveiksmingi;

82.  ragina įgyvendinti ES ombudsmeno rekomendaciją dėl skundų nagrinėjimo portalo kūrimo pagal ES prekybos ir finansines priemones ir pritaikyti Komisijos vieną bendrą prieigą taip, kad būtų galima pateikti skundus dėl žmogaus teisių nuostatų nesilaikymo ir kuri būtų prieinama, pritaikyta piliečiams ir skaidri; ragina ES institucijas ir valstybes nares toliau bendradarbiauti su Europos ombudsmenu rengiant naujas strategijas ir priemones, skirtas žmogaus teisių apsaugai ir propagavimui vykdant prekybą; ragina Komisiją gerinti savo komunikaciją su Parlamentu apie savo svarstymus ir sprendimus dėl tarptautinių susitarimų žmogaus teisių nuostatų įgyvendinimo;

ES dialogai žmogaus teisių klausimais

83.  pabrėžia svarbų dialogų žmogaus teisių klausimais vaidmenį ES žmogaus teisių priemonių rinkinyje ir pagrindinį vaidmenį įgyvendinant ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje; pabrėžia, kad šiuose dialoguose su atitinkamomis šalimis turėtų būti aptariama visų žmogaus teisių ir demokratijos padėtis; pabrėžia nepriklausomų PVO vaidmenį ir būtinybę užtikrinti teisėtą jų dalyvavimą ruošiantis šiems dialogams ir juos plėtojant; pabrėžia, kad šiuo klausimu, kalbant apie pilietinės visuomenės dalyvavimą, negali būti jokios diskriminacijos; pažymi, kad dialogai žmogaus teisių klausimais turėtų būti laikomi pagrindiniu nuolatinio ES dalyvavimo elementu, o ne biurokratine ar atskira priemone; primena, kad šie dialogai turi būti naudojami kartu su kitomis priemonėmis ir turėti sinergiją su jomis ir turėtų būti palaikomi siekiant rezultatų bei reguliariai peržiūrimi; pabrėžia, kad nesugebėjimas pasiekti konkrečių rezultatų turėtų atsiliepti platesniam dvišalių santykių plėtojimui; pakartoja, kad reikia išskirti atskirus atvejus, įskaitant nurodytus skubiose Europos Parlamento rezoliucijose, taip pat atvejus, kai asmenys yra Sacharovo premijos finalininkai ir apdovanoti šia premija, ir užtikrinti tinkamą tolesnę veiklą; ragina EIVT ir Europos Sąjungos delegacijas didinti šių dialogų ir jų rezultatų matomumą, be kita ko, paskelbiant bendrą pareiškimą spaudai ir imantis tinkamų tolesnių veiksmų;

ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas (ES Magnitskio aktas)

84.  pažymi, kad ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas (ES Magnitskio aktas) vis dar ribotai pasitelkiamas kaip pagrindinė politinė priemonė ES ginant žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje. vis dėlto pažymi sunkumus, kylančius dėl vienbalsiškumo reikalavimo priimant sprendimus, ir dar kartą ragina sprendimams dėl ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo pradėti taikyti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma. ragina dinamiškiau ir nuosekliau naudoti šią priemonę, be kita ko, bendradarbiaujant su panašiai mąstančiais partneriais; ragina Tarybą imtis veiksmų dėl Parlamento rezoliucijose išreikštų prašymų taikyti sankcijas; visapusiškai remia galimybę taikyti tikslines kovos su korupcija sankcijas, susijusias su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, nes šios yra ilgalaikis Parlamento prioritetas, ir palankiai vertina susijusį Komisijos pasiūlymą bei ragina Tarybą skubiai jį priimti – nesvarbu, ar jis būtų įtrauktas į ES Magnitskio aktą, ar jam būtų nustatytas kitoks režimas;

85.  pabrėžia, kad nuoseklus ir tolygus sankcijų taikymas visose valstybėse narėse daro poveikį ES išorės veiksmų patikimumui ir veiksmingumui; pabrėžia, kad būtina užtikrinti visapusišką sankcijų vykdymą, ir ragina veiksmingai kovoti su jų apėjimu ir pažeidimais;

Paramos demokratijai veikla

86.  pakartoja savo susirūpinimą dėl vis didesnės autoritarinių, totalitarinių ir neliberalių režimų neigiamos išpuolių prieš demokratines institucijas ir standartus bei visuomenę, ir bandymų iš perrašyti tarptautines normas; pabrėžia, kad demokratijos gynimas ir rėmimas visame pasaulyje tampa vis svarbesniu geopolitiniu ir strateginiu interesu; mano, kad reikia labiau stengtis didinti informuotumą apie demokratinės kultūros nepaisymą trečiosiose šalyse, ir pakartoja, kad reikia jį didinti; pakartoja ES rinkimų stebėjimo misijų ir Parlamento veiklos kuriant ir tobulinant jų metodiką svarbą; ragina trečiąsias šalis įgyvendinti ES rinkimų stebėjimo misijų ir kitų pripažintų tarptautinių organizacijų rekomendacijas, siekiant pagerinti būsimus rinkimų procesus ir taip prisidėti prie rinkimų skaidrumo ir teisėtumo, kad būtų stiprinami atitinkamos valstybės demokratijos standartai; palankiai vertina Europos demokratijos fondo darbą ir pakartoja, kad reikia stiprinti jo veiklą ir išteklius;

ES parama žmogaus teisių gynėjams ir pilietinės visuomenės organizacijoms

87.  yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių gynėjų, taip pat jų šeimų, bendruomenių ir teisininkų užpuolimų ir persekiojimo, o ypač didelį susirūpinimą kelia vis sudėtingesnės priemonės, naudojamos jiems persekioti; griežtai smerkia teisės aktus, įskaitant kovos su terorizmu teisės aktus, nacionalinio saugumo teisės aktus ir kovos su garbės ir orumo įžeidimu teisės aktus, kuriais naudojamasi kenkiant žmogaus teisių gynėjams ir nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), kriminalizuojant jų darbą ir stigmatizuojant juos; apgailestauja dėl priekabiavimo prie NVO pasitelkiant teisės aktų nuostatas trečiosiose šalyse, pvz., užsienio agentų ir panašius įstatymus, ir dėl kitų jų atliekamam teisėtam darbui taikomų apribojimų; remia žmogaus teisių gynėjus, giria juos ir jiems dėkoja už drąsų ir itin svarbų darbą ir remia ES veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti jų apsaugą visame pasaulyje; ragina ES ir valstybes nares visapusiškai ir nuosekliai taikyti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir taip skatinti iniciatyvų, holistinį ir ilgalaikį požiūrį į žmogaus teisių gynėjų apsaugą, kurio laikantis numatomos ir švelninamos didelės problemos, kaip antai išpuoliai prieš žmogaus teisių gynėjus ir jų patiriamos grėsmės, kurios dažnai daro didelį poveikį jiems asmeniškai, jų šeimoms ir jų bendruomenėms; pabrėžia, kad reikia nedelsiant visapusiškai ir laiku peržiūrėti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, siekiant spręsti kylančias problemas ir grėsmes ir užtikrinti, kad jos būtų veiksmingai taikomos žmogaus teisių gynėjams apsaugoti visame pasaulyje, kartu į gaires įtraukiant lyčiai atžvalgų ir sąveikinį požiūrį, kuris atspindėtų įvairią žmogaus teisių gynėjų kilmę ir patirtį ir kuriuo būtų atsižvelgiama į konkrečias jiems galinčias kilti grėsmes;

88.  atkreipia dėmesį į visame pasaulyje didėjančias tarpvalstybines grėsmes žmogaus teisių gynėjams reiškinį, kurias tiesiogiai ir netiesiogiai kelia jų nacionalinės valdžios institucijos; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti šias grėsmes ir su jomis kovoti Europos Sąjungoje, teikiant tam prioritetą ir laikant tai neatskiriamu ES žmogaus teisių gynėjų gairių aspektu; ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti ES gyvenantiems užsienio žmogaus teisių gynėjams tinkamas finansines ir kitas priemones, kad jie galėtų nuotoliniu būdu tęsti savo darbą žmogaus teisių srityje nesibaimindami atsakomųjų veiksmų; pabrėžia, kad trečiųjų šalių pareigūnai ir agentai, bauginantys žmogaus teisių gynėjus Europos Sąjungoje, taip pat vietiniai pagalbininkai – asmenys ar subjektai – turėtų būti patraukti atsakomybėn; pabrėžia mokymo ir išteklių, kurie turi būti teikiami teisėsaugos institucijoms siekiant kovoti su šiais tarpvalstybiniais išpuoliais, svarbą;

89.  primygtinai reikalauja, kad EIVT, Komisija ir ES delegacijos ypatingą dėmesį skirtų Sacharovo premijos laureatų ir finalininkų, kuriems gresia pavojus, padėčiai ir, derindamos veiksmus su valstybėmis narėmis ir Parlamentu, imtųsi ryžtingų veiksmų, kad būtų užtikrinta jų gerovė, saugumas ar išlaisvinimas;

90.  ragina dėti pastangas, kad ES veiksmai ir kanalai, skirti žmogaus teisių gynėjų apsaugai ir paramai, būtų geriau matomi; primygtinai ragina valstybes nares rodyti pavyzdį ir parengti griežtas ir veiksmingas nacionalines žmogaus teisių gynėjų gaires ir teisės aktus, kuriuos kitos šalys galėtų naudoti kaip pavyzdį; atkreipia dėmesį į bendrą EIVT, Komisijos ir valstybių narių atsakomybę užtikrinant veiksmingą ES žmogaus teisių gynėjų gairių įgyvendinimą ir ragina ES įgyvendinti tikrą Europos komandos požiūrį į žmogaus teisių gynėjus; visapusiškai remia „ProtectDefenders.eu“ mechanizmus ir ragina ES ir valstybes nares skatinti panašių mechanizmų kūrimą bendramintėse šalyse, taip pat bendrą ES, jos valstybių narių ir trečiųjų šalių veiklą, kuria siekiama apsaugoti žmogaus teisių gynėjus; pabrėžia, kad svarbu, jog ES specialieji įgaliotiniai bendradarbiautų su nacionalinės valdžios institucijomis dėl žmogaus teisių apsaugos ir konkrečių atvejų; dar kartą ragina Komisiją imtis aktyvaus vaidmens kuriant visoje ES galiojančią daugkartinių vizų sistemą žmogaus teisių gynėjams, kuriems gresia pavojus; todėl primygtinai ragina valstybes nares gerinti savo diplomatinių misijų procedūras užtikrinant greitus, suprantamus, prieinamus ir pasiekiamus prašymų išduoti vizą procesus; taip pat ragina valstybes nares bendradarbiaujant sukurti numatytą kategoriją ir įtraukti ją į ES vizų kodeksą, kad taip būtų supaprastintos vizos išdavimo procedūros ir skatinama suvienodinti ES prašymo išduoti vizą procesą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Parlamentu, kasmet sudaryti šalių, dėl kurių kyla didelis susirūpinimas dėl žmogaus teisių gynėjų, sąrašą, kad Europos komanda galėtų pateikti suderintą atsaką, suteikti galimybę naudotis ištekliais, vykdyti aktyvesnę stebėseną, priimant numatytas strategijas ir didinant paramą visais lygmenimis; ragina skaidriai pristatyti ir peržiūrėti šį sąrašą Europos Parlamente, kad būtų užtikrinta atskaitomybė;

91.  apgailestauja dėl to, kad moterys žmogaus teisių gynėjos patiria smurtą dėl lyties ir kenčia dėl nepakankamų galimybių naudotis tinkamais ištekliais ir apsaugos mechanizmais; smerkia besitęsiančius išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjas moteris, įskaitant seksualinę prievartą, grasinimus, bauginimą, kriminalizavimą ir žudymą; patvirtina, kad dėl pastaraisiais metais padažnėjusių politinių vadovų nepakančių moterims, seksistinių ir homofobiškų kalbų normalizuotas smurtas prieš moteris ir žmogaus teisių gynėjus, visų pirma prieš gynėjus, kurių darbas susijęs su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis; pabrėžia, kad ES turi toliau remti pilietinės visuomenės organizacijas, kurios politiškai ir finansiškai propaguoja moterų ir mergaičių teises;

Kova su nebaudžiamumu ir korupcija

92.  pabrėžia, kad korupcija sudaro palankesnes sąlygas žmogaus teisių pažeidimams, juos įtvirtina ir institucionalizuoja bei daro neproporcingai didelį poveikį pažeidžiamiausiems ir socialiai atskirtiems asmenims ir visuomenės grupėms; ragina į visas ES pastangas ir politiką, kuriomis siekiama propaguoti žmogaus teises ir demokratiją, įtraukti kovą su korupcija; palankiai vertina 2023 m. gegužės 3 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrame komunikate dėl kovos su korupcija (JOIN(2023)0012) numatytus kovos su korupcija veiksmus ES išorės politikoje, įskaitant galimybę taikyti tikslines kovos su korupcija sankcijas; ragina ES ir valstybes nares dėti daugiau pastangų vykdant teisingumo reformas, kovojant su nebaudžiamumu, didinant skaidrumą, gerinant kovos su korupcija institucijų darbą trečiosiose šalyse ir sprendžiant tam tikrų ES įsikūrusių veikėjų vaidmens šiose srityse problemą; remia kovos su korupcija nuostatas, įtrauktas į ES prekybos susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis; pabrėžia, jog itin svarbu, kad ES ir jos valstybės narės rodytų pavyzdį taikydamos aukščiausius skaidrumo standartus savo išorės finansavimui ir didindamos savo paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, aktyvistams ir tiriantiesiems žurnalistams, dalyvaujantiems kovoje su korupcija ir nebaudžiamumu, taip pat skatindamos veiksmingų kovos su korupcija priemonių ir tvirtų reguliavimo sistemų priėmimą bei spręsdamos klausimus, susijusius su teritorijomis, kuriose taikomas banko informacijos slaptumo principas, ir mokesčių rojais; ragina stiprinti bendradarbiavimą su svarbiais tarptautiniais subjektais šioje srityje, pvz., Kovos su korupcija valstybių grupe (GRECO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru (UNODC), kad būtų gerinama sinergija ir būtų paprasčiau keistis geriausia patirtimi, susijusia su kovos su korupcija priemonėmis;

ES veiksmai daugiašaliuose forumuose

93.  pakartoja, kad ES ir jos valstybės narės turi laikytis vieningos pozicijos JT ir kituose daugiašaliuose forumuose; reiškia itin didelį susirūpinimą dėl vis dažnesnių autoritarinių ir neliberalių režimų išpuolių prieš daugiašales institucijas, kaip antai JT įstaigas ir ypač JT žmogaus teisių tarybą, kuriais siekiama pakenkti jų darbui ir legitimumui; palankiai vertina nuolatinę ES ir jos valstybių narių paramą JT ir kitoms daugiašalėms institucijoms, taip pat nuolatinį ir stiprėjantį strateginį dialogą ir bendradarbiavimą su JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru; tvirtai pritaria ES paramai JT rezoliucijoms žmogaus teisių ir demokratijos klausimais; ragina ES ir jos valstybes nares imtis konkrečių priemonių, kuriomis būtų stiprinama tarptautinė žmogaus teisių struktūra ir didinamas jos atsparumas, taip pat būtų nuosekliau įgyvendinami įsipareigojimai ir priemonės tarptautinių žmogaus teisių srityje; ragina ES ir jos valstybes nares palaikyti idėją, be šiuo metu ES valstybėms narėms jau skirtų vietų, Sąjungai skirti atskirą ir nuolatinę vietą daugiašaliuose forumuose, įskaitant JT Saugumo Tarybą; ragina ES delegacijas atlikti svarbesnį vaidmenį daugiašaliuose forumuose, kuriam turėtų būti skirti atitinkami ištekliai;

94.  pabrėžia, kad siekiant visame pasaulyje užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą turi būti vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas daugiašaliu lygmeniu; pabrėžia, kad ypač svarbus JT ir šios organizacijos organų, kaip pagrindinio forumo, kuris turi gebėti siekti faktinės pažangos taikos ir saugumo, darnaus vystymosi ir pagarbos žmogaus teisėms ir tarptautinės teisės nuostatoms srityse, vaidmuo; primena visų JT valstybių narių įsipareigojimus skatinti ir saugoti visas žmogaus teises ir pagrindines laisves, įtvirtintas Jungtinių Tautų Chartijoje ir JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 60/251; pabrėžia JT žmogaus teisių tarybos pareigą kovoti su visais sunkiais žmogaus teisių pažeidimais visame pasaulyje; apgailestauja, kad kelios JT žmogaus teisių tarybos narės yra padariusios šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų ir nesilaiko savo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje; ragina geriau taikyti narystės JT žmogaus teisių taryboje kriterijus; ragina EIVT pradėti ir inicijuoti veiksmus, kuriais būtų stengiamasi koordinuoti ES ir valstybių narių poziciją dėl narystės JT žmogaus teisių taryboje, – tai padėtų skatinti didesnį skaidrumą ir nuopelnais grindžiamą konkurenciją rinkimų procesuose; ragina ES institucijas, įskaitant patį Parlamentą, toliau stiprinti santykius ir glaudų bendradarbiavimą su šiomis JT įstaigomis;

95.  atkreipia dėmesį į darbą, atliekamą JT įsteigtų tyrimų komisijų ir faktų nustatymo misijų, kurios vis dažniau pasitelkiamas siekiant duoti atsaką grubiems tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimams, taip pat siekiant kovoti su nebaudžiamumu; ragina ES ir jos valstybes nares toliau politiškai ir finansiškai remti JT, įskaitant įgaliotuosius ekspertus ir sutarčių stebėsenos organus, veiklą; griežtai smerkia visus išpuolius prieš specialiųjų procedūrų įgaliojimų turėtojus ir prieš jų įgaliojimų nepriklausomumą; ragina ES valstybes nares ir ES demokratines partneres imtis ryžtingų veiksmų prieš tokius bandymus ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta saugi ir atvira erdvė asmenims ir pilietinės visuomenės organizacijoms bendrauti su Jungtinėmis Tautomis, jos atstovais ir mechanizmais;

96.  ragina ES ir valstybes nares remti regioninių žmogaus teisių sistemų stiprinimą, be kita ko, teikiant finansinę paramą ir dalijantis skirtingų regionų patirtimi; visų pirma pabrėžia labai svarbų stebėsenos institucijų ir teisminių mechanizmų, įsteigtų pagal šias regionines sistemas, svarbą ir jų papildomumą su JT žmogaus teisių sistema;

97.  palankiai vertina ES politinę ir finansinę paramą Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT), įskaitant TBT prokuratūrą; prašo ES ir jos valstybių narių toliau remti TBT reikalingomis priemonėmis bei žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais ir naudotis visomis turimomis priemonėmis stiprinti kovai su nebaudžiamumu visame pasaulyje; palankiai vertina TBT indėlį kovojant su nebaudžiamumu visame pasaulyje; palankiai vertina tai, kad ES prisideda prie TBT vykdomo karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimo; smerkia bandymus pakenkti TBT darbui ir jo legitimumui; ragina ES ir jos valstybes nares skatinti savo partnerius ratifikuoti Romos statutą ir jo pakeitimus, siekiant taip išplėsti TBT jurisdikciją;

Europos komandos požiūris

98.  apgailestauja, kad valstybių narių ambasadose ir ES delegacijose pastebimi skirtingi požiūriai į žmogaus teisių apsaugą ir propagavimą ES nepriklausančiose šalyse; pabrėžia, kad valstybių narių ambasados turėtų teikti pirmenybę siekiui propaguoti ir apsaugoti žmogaus teises, taip pat remti pilietinę visuomenę ES nepriklausančiose šalyse; pažymi, kad ši atsakomybė neturėtų tekti tik ES delegacijoms; ragina ES ir valstybes nares veiksmingai užtikrinti, kad vykdant visą ES politiką ir priemones daugiausia dėmesio būtų skiriama žmogaus teisėms; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų propaguoti ir saugoti žmogaus teises ir demokratiją visame pasaulyje; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės tarptautiniuose forumuose turi veikti bendrai laikydamosi vieningos nuomonės ir veiksmingai kovoti su visuotinėms žmogaus teisėms ir demokratijai kylančiais sunkumais; ragina visas valstybių narių delegacijas ir ES delegaciją žmogaus teisės klausimais visapusiškai derinti veiksmus trečiosiose šalyse; ragina ES delegacijas ir ES valstybių narių diplomatines misijas laikytis iniciatyvesnio požiūrio žmogaus teisių propagavimo ir gynimo srityse;

99.  pabrėžia, kad svarbu spręsti klausimą dėl žmogaus teisių atžvilgiu tebetaikomos segmentacijos ES išorės santykiuose; ragina Komisijos tarptautinės partnerystės generalinį direktoratą ir EIVT geriau koordinuoti žmogaus teisių klausimus su kitais susijusiais generaliniais direktoratais, įskaitant Prekybos generalinį direktoratą ir Migracijos ir vidaus reikalų generalinį direktoratą, taip pat su kitomis susijusiomis ES agentūromis, pvz., FRONTEX ir EASO; palankiai vertina sustiprintą ES delegacijų ir EIVT būstinių bei Tarptautinės partnerystės direktorato veiksmų koordinavimą skubiais žmogaus teisių gynėjų atvejais;

100.  ragina visas ES delegacijas trečiosiose šalyse didinti paramą žmogaus teisių gynėjams pagal ES žmogaus teisių gaires, taip pat lankyti tose šalyse įkalintus demokratinės opozicijos narius, aktyvistus ir nepriklausomos pilietinės visuomenės narius, stebėti šių asmenų padėtį, dalyvauti teismuose ir pristatyti jų atvejus ES plėtojamuose dialoguose žmogaus teisių tema su minėtomis šalimis;

101.  atkreipia dėmesį į svarbų ES viešosios ir kultūrinės diplomatijos bei tarptautinių kultūrinių santykių vaidmenį propaguojant žmogaus teises ir ragina EIVT Strateginės komunikacijos ir prognozavimo skyrių dėti daugiau pastangų šioje srityje – šiuo tikslu jis turėtų gauti pakankamai išteklių; pabrėžia, kad trečiosiose šalyse reikia visapusiškai informuoti apie ES finansuojamas ar remiamas žmogaus teisių programas; mano, kad labai svarbu ES delegacijose ir valstybių narių diplomatinėse misijose visapusiškai įgyvendinti ES žmogaus teisių gaires;

102.  ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares priimti tikrą Europos komandos požiūrį, kuris apimtų nuolatinį prasmingą bendradarbiavimą su Europos Parlamentu ir jo įtraukimą į vykstančius susitikimus, vizitus arba kitus oficialius ir neoficialius renginius, atsižvelgiant į Europos Parlamento, kaip vienintelės tiesiogiai išrinktos ES piliečiams atstovaujančios institucijos, vaidmenį;

o
o   o

103.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, 77-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijos pirmininkui, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos pirmininkui, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES delegacijų vadovams.

(1) OL L 410 I, 2020 12 7, p. 1. (2) OL L 209, 2021 6 14, p. 1. (3) OL C 303, 2009 12 15, p. 12. (4) OL C 411, 2020 11 27, p. 30. (5) OL C 404, 2021 10 6, p. 202. (6) OL C 15, 2022 1 12, p. 70. (7) OL C 15, 2022 1 12, p. 111. (8) OL C 99, 2022 3 1, p. 152. (9) OL C 117, 2022 3 11, p. 88. (10) OL C, C/2023/409, 2023 11 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/409/oj. (11) OL C 342, 2022 9 6, p. 295. (12) OL C 214, 2023 6 16, p. 77. (13) OL C 465, 2022 12 6, p. 33. (14) Geteborgo universitetas, „The world is becoming increasingly authoritarian – but there is hope“, 2023 m. kovo 2 d., https://www.gu.se/en/news/the-world-is-becoming-increasingly-authoritarian-but-there-is-hope. (15) https://goodhumanrightsstories.net/. (16) 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL L 335, 2008 12 13, p. 99). (17) 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/821, nustatantis Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (OL L 206, 2021 6 11, p. 1). (18) 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12). (19) 2018 m. kovo 4 d. Regioninis susitarimas dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo ir teisingumo Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione.