Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2024 m. kovo 13 d. - Strasbūras
Europos žiniasklaidos laisvės aktas
 Dirbtinio intelekto aktas
 Direktyvos dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo dalinis keitimas
 Europos EGS platformos veiklos nutraukimas
 Turto susigrąžinimas ir konfiskavimas
 Vidaus rinkos informacinės sistemos ir bendrųjų skaitmeninių vartų naudojimas pagal tam tikrus Direktyvoje dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų nustatytus reikalavimus
 Priverstinis licencijavimas krizių valdymo tikslais ir Reglamento (EB) Nr. 816/2006 dalinis keitimas
 Žaislų sauga ir Direktyvos 2009/48/EB panaikinimas
 Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų dalinis keitimas
 Viena prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų valstybių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje teikimo procedūra ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų valstybių darbuotojų bendros teisės (nauja redakcija)
 Europos tarpvalstybinės asociacijos
 Reikalavimai teikti kelių transporto ir aviacijos sričių ataskaitas: reglamentas
 Reikalavimai teikti kelių transporto ir aviacijos sričių ataskaitas: sprendimas
 Minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių minimalieji reikalavimai vienkartinio keleivių vežimo sektoriuje
 Sąjungos muitinės kodekso nustatymas, Europos Sąjungos muitinės įsteigimas ir Reglamento (ES) Nr. 952/2013 panaikinimas
 Reglamento (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos dalinis keitimas
 Motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimas atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus ir baterijos patvarumą (Euro 7)
 Laikinos prekybos liberalizavimo priemonės, papildančios prekybos lengvatas, taikomas Ukrainos produktams pagal ES, Euratomo ir Ukrainos asociacijos susitarimą
 Laikinos prekybos liberalizavimo priemonės papildant prekybos lengvatas, taikomas produktams iš Moldovos pagal ES, Euratomo ir Moldovos asociacijos susitarimą
 2024 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras
 2025 m. biudžeto gairės – III skirsnis
 Glaudesni ES ir Armėnijos ryšiai ir būtinybė sudaryti Azerbaidžano ir Armėnijos taikos susitarimą

Europos žiniasklaidos laisvės aktas
PDF 129kWORD 52k
Rezoliucija
Tekstas
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema (Europos žiniasklaidos laisvės aktas) ir iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES (COM(2022)0457 – C9-0309/2022 – 2022/0277(COD))
P9_TA(2024)0137A9-0264/2023

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0457),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0309/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Danijos Karalystės Folketingo, Vokietijos Federacinės Respublikos Bundesrato, Prancūzijos Respublikos Senato ir Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. kovo 16 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. sausio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9‑0264/2023),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema ir iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES (Europos žiniasklaidos laisvės aktas)

P9_TC1-COD(2022)0277


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2024/1083.)

(1) OL C 100, 2023 3 16, p. 111.
(2) OL C 188, 2023 5 30, p. 79.
(3) Ši pozicija pakeičia 2023 m. spalio 3 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P9_TA(2023)0336).


Dirbtinio intelekto aktas
PDF 130kWORD 58k
Rezoliucija
Tekstas
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas) ir iš dalies keičiami tam tikri Sąjungos teisėkūros procedūra priimti aktai (COM(2021)0206 – C9-0146/2021 – 2021/0106(COD))
P9_TA(2024)0138A9-0188/2023
KLAIDŲ IŠTAISYMAI

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0206),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0146/2021),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2021 m. gruodžio 29 d. nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. vasario 2 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0188/2023),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (Dirbtinio intelekto aktas)

P9_TC1-COD(2021)0106


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2024/1689.)

(1) OL C 115, 2022 3 11, p. 5.
(2) OL C 517, 2021 12 22, p. 56.
(3) Ši pozicija pakeičia 2023 m. birželio 14 d. priimtus pakeitimus (OL C, C/2024/506, 2024 1 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/506/oj).


Direktyvos dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo dalinis keitimas
PDF 222kWORD 63k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo ir direktyvos (ES) 2015/2302, (ES) 2019/2161 ir (ES) 2020/1828 (COM(2023)0649 – C9-0384/2023 – 2023/0376(COD))
P9_TA(2024)0139A9-0060/2024

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0649),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0384/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. vasario 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0060/2024),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/..., kuria iš dalies keičiama Direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo ir direktyvos (ES) 2015/2302, (ES) 2019/2161 ir (ES) 2020/1828

P9_TC1-COD(2023)0376


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES(2) buvo priimta siekiant užtikrinti, kad vartotojai Sąjungoje galėtų naudotis kokybiškomis alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) procedūromis sutartiniams ginčams, kylantiems dėl Sąjungoje įsisteigusių komercinės veiklos subjektų prekių pardavimo ar paslaugų teikimo Sąjungoje gyvenantiems vartotojams, spręsti. Joje numatyta galimybė naudotis AGS procedūromis dėl visų rūšių vidaus ir tarpvalstybinių vartotojų ginčų Sąjungoje, užtikrinant, kad AGS procedūros atitiktų minimaliuosius kokybės standartus. Pagal ją reikalaujama, kad valstybės narės stebėtų AGS subjektų veiklą. Siekiant didinti vartotojų informuotumą ir skatinti naudotis AGS, taip pat nustatyta, kad komercinės veiklos subjektai turėtų būti įpareigoti informuoti savo vartotojus apie galimybę išspręsti ginčą neteismine tvarka taikant AGS procedūras;

(2)  2019 m. Komisija priėmė Direktyvos 2013/11/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 524/2013(3) įgyvendinimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad dėl Direktyvos 2013/11/ES kokybiškai veikiantys AGS tapo aktyvesni visos Sąjungos vartotojų rinkose. Vis dėlto ataskaitoje taip pat nustatyta, kad kai kuriuose sektoriuose ir valstybėse narėse vartotojai ir įmonės nepakankamai naudojasi AGS procedūromis. Viena iš priežasčių – žemas komercinės veiklos subjektų ir vartotojų informuotumo apie šias procedūras lygis valstybėse narėse, kuriose jos buvo pradėtos taikyti tik neseniai. Kita priežastis – nepakankamas vartotojų ir komercinės veiklos subjektų pasitikėjimas nereguliuojamais AGS subjektais. Nacionalinių kompetentingų institucijų 2022 m. pradžioje pateikti duomenys, taip pat 2023 m. atliktas Direktyvos 2013/11/ES įgyvendinimo vertinimas rodo, kad naudojimasis AGS išliko palyginti stabilus (išskyrus nedidelį atvejų, susijusių su COVID-19 pandemija, skaičiaus padidėjimą). Dauguma suinteresuotųjų subjektų, su kuriais konsultuotasi atliekant tą vertinimą, patvirtino, kad dažni veiksniai, trukdantys naudoti AGS procedūras, yra nepakankamas vartotojų informuotumas ir supratimas apie AGS procedūras, menkas komercinės veiklos subjektų dalyvavimas, AGS aprėpties spragos tam tikrose valstybėse narėse, didelės išlaidos ir sudėtingos nacionalinės AGS procedūros bei AGS subjektų kompetencijos skirtumai. Tarpvalstybinio AGS srityje yra papildomų kliūčių, pvz., kalba, nepakankamos žinios apie taikytiną teisę, taip pat konkretūs pažeidžiamų vartotojų patiriami su prieiga susiję sunkumai;

(2a)   siekiant išnaudoti visas šios direktyvos galimybes ir užtikrinti vartotojų naudą, direktyvoje turėtų būti reikalaujama privalomo tų oro vežėjų dalyvavimo, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, jeigu tai netrukdo šalims pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą. Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad keliuose tyrimų išvadose pabrėžiamas didelis vartotojų skundų skaičius transporto ir turizmo sektoriuje, ypač oro transporto keleivių teisių srityje; [1 pakeit.]

(2b)   AGS subjektai kompetentingoms institucijoms turėtų viešai skelbti komercinės veiklos subjektų sąrašą, kurie sistemingai ir nepagrįstai atsisako vykdyti AGS procedūra priimtus sprendimus. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, jeigu komercinės veiklos subjektai nevykdo AGS procedūra priimtų sprendimų, jie privalėtų pateikti kitoms AGS procedūros šalims paaiškinimą raštu; [2 pakeit.]

(3)  kadangi Sąjungoje gyvenančių vartotojų bent du iš penkių elektroninių sandorių yra sandoriai su trečiosiose valstybėse įsisteigusiais komercinės veiklos subjektais, Direktyvos 2013/11/ES taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad trečiųjų valstybių komercinės veiklos subjektai, norintys dalyvauti AGS procedūroje, galėtų tai daryti. Sąjungoje gyvenantiems vartotojams neturėtų kilti procedūrinių kliūčių spręsti komercinės veiklos subjektams pareiškiamus ginčus, neatsižvelgiant į jų įsisteigimo vietą, jei šie subjektai sutinka taikyti AGS procedūrą per valstybėje narėje įsteigtą AGS subjektą. Pagal taikytiną Sąjungos teisę vartotojas turėtų galėti pradėti procedūrą valstybėje narėje, kurioje jis gyvena. Neturėtų būti įmanoma naudotis AGS procedūromis valstybėje narėje, jeigu vartotojas joje negyvena arba komercinės veiklos subjektas nėra joje įsisteigęs; [3 pakeit.]

(4)  nuo to laiko, kai buvo priimta Direktyva 2013/11/ES, vartotojų ginčų sudėtingumas labai pasikeitė. Dėl prekių ir paslaugų skaitmenizavimo, didėjančios e. prekybos ir skaitmeninės reklamos svarbos sudarant vartotojų sutartis padaugėjo vartotojų, susiduriančių su klaidinančia informacija internete ir manipuliacinėmis sąsajomis, dėl kurių jie negali priimti informacija pagrįstų sprendimų pirkti. Todėl būtina paaiškinti, kad sutartiniai ginčai, kylantys dėl prekių ar paslaugų pardavimo, apima skaitmeninį turinį ir skaitmenines paslaugas, ir išplėsti Direktyvos 2013/11/ES taikymo sritį, kad ji apimtų ne tik tokius ginčus, ir kad vartotojai taip pat galėtų siekti žalos atlyginimo už praktiką, darančią jiems žalą ikisutartiniu etapu, neatsižvelgiant į tai, ar jeigu vėliau ar po sutarties sudarymo jie tampa saistomi sutarties; [4 pakeit.]

(5)  be to, Direktyva 2013/11/ES taip pat turėtų apimti vartotojų teises, kylančias iš Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojami vartotojų ir komercinės veiklos subjektų santykiai, kai nėra sutartinių santykių, kiek tai susiję su teise gauti prekes ir paslaugas ir už jas sumokėti nediskriminuojant dėl pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/302(4) 4 ir 5 straipsniuose, arba bet kuriuo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje nurodytu pagrindu; teise atidaryti ir perkelti banko sąskaitas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES(5)9, 10, 11 ir 16 straipsniuose, ir teise nebūti diskriminuojamam, kaip numatyta tos direktyvos 15 straipsnyje; teise gauti skaidrią informaciją apie mažmeninių skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu ir tarptinkliniu ryšiu siunčiamų SMS žinučių sąlygas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/612(6) 13, 14 ir 15 straipsniuose, teise į kainų skaidrumą nustatant oro susisiekimo kainas ir tarifus, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008(7) 23 straipsnyje. Todėl reikėtų numatyti, kad ginčai, kylantys dėl tokių kategorijų vartotojų teisių, galėtų būti sprendžiami taikant AGS procedūras; [5 pakeit.]

(5a)   valstybės narės turėtų atsižvelgti į 2023 m. spalio 17 d. Komisijos rekomendaciją dėl elektroninių prekyviečių ir Sąjungos prekybos asociacijų siūlomų ginčų sprendimo procedūrų kokybės reikalavimų. Komisija turėtų būti skatinama papildyti šią direktyvą reglamentu dėl elektroninių prekyviečių ir Sąjungos prekybos asociacijų siūlomų ginčų sprendimo procedūrų kokybės reikalavimų; [6 pakeit.]

(6)  valstybės narės turėtų turėti teisę taikyti AGS procedūras ir ginčams, susijusiems su kitomis nesutartinėmis teisėmis, kylančiomis iš Sąjungos teisės, įskaitant teises, kylančias iš SESV 101 ir 102 straipsnių, arba naudotojų teises, numatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2022/1925(8). Tai nedaro poveikio tų taisyklių viešajam vykdymo užtikrinimui;

(7)  jei ginčas kyla tarp interneto platformos teikėjo ir tos paslaugos gavėjo dėl to paslaugų teikėjo veiksmų jo platformoje moderuojant neteisėtą ar žalingą turinį, tam ginčui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2065(9) dėl neteisminio ginčų sprendimo 21 straipsnis, remiantis to reglamento 2 straipsnio 4 dalimi, nes jame nustatytos išsamesnės su tokiais ginčais susijusios taisyklės;

(8)  sąvokų „vidaus ginčas“ ir „tarpvalstybinis ginčas“ apibrėžtys turėtų būti atitinkamai pritaikytos, kad būtų atsižvelgta į Direktyvos 2013/11/ES taikymo srities išplėtimą;

(9)  siekiant užtikrinti, kad AGS procedūros būtų tinkamai pritaikytos skaitmeniniam amžiui, kai komunikacija vyksta internetu, be kita ko, tarpvalstybiniu mastu, būtina užtikrinti greitus ir sąžiningus procesus visiems vartotojams. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų teritorijose įsisteigę AGS subjektai turėtų kompetenciją nustatyti ginčų sprendimo procedūras už Sąjungos ribų įsisteigusių komercinės veiklos subjektų ir jų teritorijoje gyvenančių vartotojų ginčuose;

(10)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad AGS vartotojams būtų suteikta galimybė inicijuoti ir vykdyti AGS procedūras taip pat ne internetu, jei to prašoma. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad suteiktomis elektroninėmis priemonėmis galėtų naudotis visi vartotojai, įskaitant pažeidžiamus arba įvairaus lygio skaitmeninio raštingumo vartotojus. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ginčų šalims, visų pirma vartotojams, visada būtų suteikta galimybė, kad paprašius automatizuotas procedūras peržiūrėtų fizinis asmuo, kuris turėtų būti nepriklausomas ir nešališkas; [7 pakeit.]

(10a)   siekiant padidinti vartotojų ir komercinės veiklos subjektų pasitikėjimą ir paskatinti jų dalyvavimą AGS procedūrose, labai svarbu užtikrinti, kad AGS subjektai veiktų ir dirbtų kokybiškai. Tuo tikslu reikėtų reguliariai atnaujinti AGS subjektų darbuotojų kompetenciją ir žinias. Todėl AGS subjektai už AGS procedūras atsakingiems fiziniams asmenims turėtų reguliariai rengti mokymus, kad užtikrintų, jog jų žinios būtų nuolat atnaujinamos; [8 pakeit.]

(11)  valstybės narės taip pat turėtų sudaryti sąlygas AGS subjektams, turintiems pakankamai žinių, sujungti panašias bylas prieš konkretų komercinės veiklos subjektą, kad tuo atveju, kai už AGS procedūras atsakingi fiziniai asmenys turi pakankamai žinių ir patirties bylai nagrinėti. Tai padėtų užtikrinti, AGS rezultatai vartotojams, susiduriantiems su ta pačia neteisėta praktika, būtų nuoseklūs, o AGS subjektams bei komercinės veiklos subjektams – ekonomiškai efektyvesni. Vartotojai turėtų būti atitinkamai informuojami ir jiems turėtų būti suteikta galimybė atsisakyti, kad jų ginčas būtų sujungtas su kitais; [9 pakeit.]

(12)  valstybės narės taip pat neturėtų leisti nustatyti neproporcingų taisyklių, susijusių su priežastimis, kuriomis remdamasis AGS subjektas gali atsisakyti nagrinėti ginčą, pvz., pareiga naudotis įmonės problemų sprendimo sistema po pirmo neigiamo kontakto su skundų nagrinėjimo tarnyba arba pareiga įrodyti, kad buvo susisiekta su konkrečia įmonės aptarnavimo po pardavimo tarnybos dalimi;

(13)  pagal Direktyvą 2013/11/ES valstybės narės gali priimti nacionalinės teisės aktus, kuriais nustatoma, kad komercinės veiklos subjektas privalo dalyvauti AGS procedūrose tam tikruose sektoriuose, kuriuos jos laiko tinkamais, papildydamos konkretiems sektoriams skirtus Sąjungos teisės aktus, kuriuose numatytas privalomas komercinės veiklos subjektų dalyvavimas AGS. Siekiant skatinti komercinės veiklos subjektus dalyvauti AGS procedūrose ir užtikrinti tinkamas bei greitas AGS procedūras, komercinės veiklos subjektai turėtų būti įpareigoti, ypač tais atvejais, kai jų dalyvavimas nėra privalomas, per tam tikrą laikotarpį, kuris neviršytų 15 darbo dienų, atsakyti į AGS subjektų užklausas dėl to, ar jie ketina dalyvauti siūlomoje procedūroje. Šis terminas galėtų būti pratęstas sudėtingų ginčų atveju arba dėl išimtinių aplinkybių, pavyzdžiui, didelio aktyvumo laikotarpio ar išorės krizės; [10 pakeit.]

(13a)   siekiant užtikrinti, kad vartotojai galėtų tikėtis visiško nepriklausomumo ir nešališkumo, kaip numatyta šioje direktyvoje, dirbdami su visų rūšių AGS subjektais, įskaitant AGS subjektus, kai už ginčų sprendimą atsakingus fizinius asmenis įdarbina arba jiems atlyginimą išimtinai moka atskiras komercinės veiklos subjektas (taip pat paprastai vadinami vidaus AGS subjektais), tokie AGS subjektai turėtų turėti prieigą tik prie tų duomenų, kurie yra susiję su konkrečiu atveju ir kuriuos aiškiai pateikia komercinės veiklos subjektas arba vartotojas; [11 pakeit.]

(14)   siekiant sumažinti informacijos ir atskaitomybės reikalavimus ir sumažinti AGS subjektų, nacionalinių kompetentingų institucijų ir komercinės veiklos subjektų išlaidas, atskaitomybės ir informacijos teikimo reikalavimai turėtų būti supaprastinti, o AGS subjektų kompetentingoms institucijoms teikiamos informacijos kiekis turėtų būti sumažintas; [12 pakeit.]

(14a)   pageidautina, kad AGS procedūros vartotojams būtų nemokamos. Tuo atveju, jeigu nustatoma kaina, ji neturėtų viršyti nominaliojo mokesčio. Be to, siekiant padidinti AGS procedūrų prieinamumą ir patrauklumą vartotojams, tie mokesčiai turėtų būti kompensuojami. Svarbu paaiškinti, kad tokią kompensaciją turi išmokėti valstybės narės, visapusiškai laikydamosi subsidiarumo ir proporcingumo principų, o ne kiti subjektai, pavyzdžiui, kita AGS procedūros šalis; [13 pakeit.]

(14b)   daugelyje valstybių narių vartotojai vis dar nėra pakankamai informuojami apie tai, kad yra AGS subjektų, ir apie jų siūlomas paslaugas. Siekiant padidinti vartotojų informuotumą apie AGS subjektus ir AGS procedūrose dalyvaujančius komercinės veiklos subjektus, komercinės veiklos subjektai turėtų aiškiai, matomai, suprantamai ir lengvai prieinamu būdu teikti informaciją apie AGS. Jeigu komercinės veiklos subjektas turi interneto svetainę, ši informacija turėtų būti pateikta joje. Komercinės veiklos subjektai taip pat turėtų pateikti šią informaciją savo bendrosiose sąlygose ir savo išrašytose sąskaitose faktūrose. Siekiant palengvinti komunikaciją, komercinės veiklos subjektai turėtų paskelbti el. pašto adresą, kuriuo vartotojai galėtų su jais susisiekti, be kita ko, dėl AGS procedūrų; [14 pakeit.]

(14c)   skubus skirtingų subjektų, dalyvaujančių užtikrinant vartotojų teises, bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti bendrą vartotojų teisių užtikrinimo sistemos nuoseklumą ir darnumą. Tais atvejais, kai apie nesąžiningą komercinę veiklą buvo pranešta AGS subjektams, tie subjektai turėtų pranešti savo nacionalinėms kompetentingoms institucijoms arba vartotojų organizacijoms, jei turi patikimų priežasčių įtarti, kad buvo vykdoma nesąžininga komercinė veikla ir taikomos nesąžiningos sąlygos; [15 pakeit.]

(15)  kad vartotojams ir komercinės veiklos subjektams būtų teikiama veiksminga pagalba sprendžiant tarpvalstybinius ginčus, būtina užtikrinti, kad valstybės narės įsteigtų AGS kontaktinius punktus ir jiems būtų pavestos aiškiai apibrėžtos užduotys. Europos vartotojų centrai (EVC) yra tinkami atlikti šias užduotis, nes jų specializacija – padėti vartotojams spręsti problemas, susijusias su tarpvalstybiniais pirkiniais, tačiau valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę pasirinkti kitas įstaigas, turinčias atitinkamos patirties. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie tuos paskirtus AGS kontaktinius punktus ir užtikrinti, kad jie turėtų būti pranešta Komisijai pakankamai biudžeto ir žmogiškųjų išteklių. Vartotojai turėtų turėti teisę vykdyti tarpvalstybinę AGS procedūrą valstybės narės, kurioje jie gyvena, oficialiąja kalba; [16 pakeit.]

(15a)   siekiant užtikrinti proceso sąžiningumą, tarpvalstybiniuose ginčuose dalyvaujantys vartotojai turėtų kreiptis į AGS kontaktinį punktą pagal vartotojo gyvenamąją vietą, taip atgrasant selektyviai rinktis AGS kontaktinį punktą dėl patogumo ar tikintis palankesnių rezultatų; [17 pakeit.]

(15b)   tarpvalstybinių ginčų atveju AGS subjektai, spręsdami ginčus, turėtų remtis Sąjungos teise. Vis dėlto tiek vidaus, tiek tarpvalstybiniuose ginčuose AGS subjektai visada turėtų atsižvelgti į Sąjungos ir taikytinoje nacionalinėje teisėje numatytas teisių gynimo priemones; [18 pakeit.]

(16)  nepaisant to, kad AGS procedūros turėtų būti paprastos, per AGS procedūras vartotojams gali padėti jų pasirinkta trečioji šalis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokia pagalba būtų teikiama sąžiningai, kad procedūra vyktų sąžiningai ir visiškai skaidriai, visų pirma kiek tai susiję su galimais mokesčiais už šią pagalbą. Be to, valstybės narės raginamos išplėsti vartotojų AGS sistemų naudą labai mažoms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų naudotis pigiomis ir kokybiškomis alternatyvaus ginčų sprendimo sistemomis sutartiniams ginčams spręsti; [19 pakeit.]

(16a)   ne visi AGS subjektai turi kompetencijos spręsti nesutartinius klausimus, visų pirma susijusius su nesąžininga komercine praktika ir sąlygomis. Todėl AGS subjektų procedūros šioje srityje turėtų būti taikomos tik nesąžiningai komercinei praktikai ir asmenų atžvilgiu taikomoms sąlygoms, taigi turėtų apimti tik tuos atvejus, kai vartotojui tiesiogiai padaryta materialinė ar neturtinė žala. Be to, tik tie AGS subjektai, kurie gali įrodyti, kad turi reikiamos patirties atitinkamoje srityje, apimančioje visą atitinkamą ekonomikos sektorių, pvz., sektoriaus ombudsmenas, turėtų būti įgalioti imtis tokių procedūrų. AGS subjektai kartais nusprendžia nukrypti nuo griežtų teisinių nuostatų, kad pagrįstų savo sprendimus lygybės principais. Tai reiškia, kad AGS subjektai galėtų pasirinkti sprendimus, kurie, jų nuomone, atitiktų tai, kas konkrečiu atveju yra moraliniu ar etiniu požiūriu teisinga, ir kurie skiriasi nuo griežto teisinių nuostatų laikymosi. Tačiau sąžiningumo principų taikymas neturėtų būti priimtinas, kai kalbama apie nesąžiningą komercinę veiklą, kuria nesiekiama kompromiso ar taikinimo tikslo, nes ji turi įtakos viešajai tvarkai ir vartotojų apsaugos pagrindiniams principams; [20 pakeit.]

(16b)   vartotojų organizacijų ir verslo asociacijų naudojamos priemonės, kuriomis viešai skelbiamas Komisijos AGS subjektų sąrašas, gali apimti atitinkamas transliacijas, susijusias su vartotojų apsauga ir vartotojų teisėmis; [21 pakeit.]

(17)  siekdama užtikrinti, kad vartotojai galėtų lengvai rasti tinkamą AGS subjektą, ypač tarpvalstybiniame kontekste, Komisija turėtų sukurti ir prižiūrėti interaktyvią skaitmeninę priemonę, kuria būtų teikiama informacija apie pagrindines AGS subjektų savybes, praktinė informacija apie tai, kaip pasinaudoti AGS procedūromis tarpvalstybiniu mastu, ir nuorodos į AGS subjektų tinklalapius, kaip jai pranešta, nukreipiant vartotojus į kompetentingą nagrinėti jų ginčą įstaigą. Komisija prireikus turėtų užtikrinti šios interaktyvios skaitmeninės priemonės ir kitų ES ir nacionalinių skaitmeninių priemonių koordinavimą; [22 pakeit.]

(18)  todėl Direktyva 2013/11/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(19)  kadangi Reglamentas (ES) Nr. 524/2013 turi būti panaikintas atskiru aktu, dėl to panaikinimo taip pat būtina iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas (ES) 2015/2302(10), (ES) 2019/2161(11) ir (ES) 2020/1828(12),

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2013/11/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2013/11/ES iš dalies keičiama taip:

-1)   1 straipsnis pakeičiamas taip:"

1 straipsnis

Dalykas

„Šios direktyvos tikslas – pasiekti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir taip prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo, užtikrinant, kad vartotojai galėtų savanoriškai pateikti skundus dėl komercinės veiklos subjektų, taikančių nepriklausomas, nešališkas, skaidrias, veiksmingas, greitas ir sąžiningas ginčų alternatyvaus sprendimo procedūras.

Oro vežėjų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, dalyvavimas AGS procedūrose yra privalomas, nedarant poveikio šalių teisei naudotis teismų sistema.

Šia direktyva nedaromas poveikis nacionalinės teisės aktams, pagal kuriuos dalyvavimas tokiose procedūrose yra privalomas kituose ekonomikos sektoriuose, nei nurodyta antroje pastraipoje, jei tokiais teisės aktais šalims netrukdoma pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą.“. [23 pakeit.]

"

1)  2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Ši direktyva taikoma Sąjungoje gyvenančių vartotojų ir komercinės veiklos subjektų, tiems vartotojams siūlančių prekes ar paslaugas, įskaitant skaitmeninį turinį ir skaitmenines paslaugas, ginčų neteisminio sprendimo procedūroms, dalyvaujant AGS subjektui, kuris pasiūlo ar priima sprendimą arba suveda šalis, kad padėtų rasti taikų sprendimą dėl vieno iš šių dalykų:

   a) sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš pirkimo–pardavimo sutarčių, taip pat dėl skaitmeninio turinio teikimo, arba paslaugų sutarčių;, įskaitant ikisutartinius ir posutartinius įsipareigojimus, visų pirma dėl:
   i) nesąžiningos komercinės praktikos ir sąlygų;
   ii) privalomos ikisutartinės informacijos;
   iii) keleivių ir keliautojų teisių;
   iv) teisių gynimo priemonių gaminių ir skaitmeninio turinio neatitikties atveju, taip pat
   v) prieigos prie pristatomų prekių; [24 pakeit.]
   b) vartotojų teisių, taikytinų nesutartinėse ir ikisutartinėse situacijose, ir numatytų Sąjungos teisėje dėl: [25 pakeit.]
   i) nesąžiningos komercinės praktikos ir sąlygų nediskriminavimo dėl pilietybės arba gyvenamosios vietos, [26 pakeit.]
   ii) privalomos ikisutartinės informacijos prieigos prie paslaugų, [27 pakeit.]
   iii) nediskriminavimo dėl pilietybės arba gyvenamosios vietos, teisės keisti paslaugų teikėjus ir [28 pakeit.]
   iv) prieigos prie paslaugų ir pristatomų prekių nesąžiningos komercinės veiklos, kuriai netaikomas a punkto i papunktis, jeigu:
   1) AGS subjektas yra konkretų sektorių apimantis subjektas, turintis reikiamų žinių apie nesąžiningą komercinę praktiką;
   2) AGS subjektas turi pakankamai išteklių ir finansavimą;
   3) nesąžininga veikla sukėlė turtinę ar neturtinę žalą vartotojui; taip pat
   4) subjektas, spręsdamas nesąžiningos komercinės praktikos klausimus, taiko taikytiną teisę. [29 pakeit.]
   v) teisių gynimo priemonių gaminių ir skaitmeninio turinio neatitikties atveju, [30 pakeit.]
   vi) teisės keisti paslaugų teikėjus ir [31 pakeit.]
   vii) keleivių ir keliautojų teisių. [32 pakeit.]

Valstybės narės gali taikyti šioje direktyvoje nustatytas AGS procedūras ir kitų kategorijų ginčams, neišvardytiems pirmos pastraipos b punkte.“;

"

2)  4 straipsnio 1 dalies e ir f punktai pakeičiami taip:"

„e) vidaus ginčas – vartotojo ir komercinės veiklos subjekto ginčas, susijęs su Sąjungos teisės aktuose nustatytais sutartiniais įsipareigojimais ir (arba) vartotojų teisėmis, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje, kai vartotojo gyvenamoji vieta yra toje pačioje valstybėje narėje, kurioje įsisteigęs komercinės veiklos subjektas;

   f) tarpvalstybinis ginčas – vartotojo ir komercinės veiklos subjekto ginčas, susijęs su Sąjungos aktuose nustatytais sutartiniais įsipareigojimais ir (arba) vartotojų teisėmis, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje, kai vartotojo gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje valstybėje narėje, kurioje įsisteigęs komercinės veiklos subjektas, arba kai vartotojo gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, o komercinės veiklos subjektas yra įsisteigęs už Sąjungos ribų;.“;

"

2a)   4 straipsnyje įterpiamas šis punktas:"

fa) „nesąžininga komercinė veikla“ – bet kokia klaidinanti komercinė veikla, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/29/EB I priede.“; [33 pakeit.]

"

3)  5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Valstybės narės sudaro palankias sąlygas vartotojams naudotis AGS procedūromis ir užtikrina, kad ginčai, kuriems taikoma ši direktyva, susiję su jų teritorijoje įsisteigusiu komercinės veiklos subjektu arba nė vienos valstybės narės teritorijoje neįsisteigusiu komercinės veiklos subjektu, siūlančiu prekes ar paslaugas, įskaitant skaitmeninį turinį ir skaitmenines paslaugas, galėtų būti perduoti šios direktyvos reikalavimus atitinkančiam AGS subjektui.; Valstybės narės gali sudaryti palankesnes sąlygas savarankiškai dirbantiems asmenims arba labai mažoms įmonėms naudotis AGS procedūromis.“; [34 pakeit.]

"

b)  2 dalies a–d punktai pakeičiami taip:"

-a) nuolat atnaujintų interneto svetainę, kurioje šalims būtų lengvai prieinama informacija apie AGS procedūrą; [35 pakeit.]

   a) užtikrintų, kad vartotojai galėtų internetu pateikti skundus ir reikiamus patvirtinamuosius dokumentus atsekamu būdu, ir užtikrintų, kad vartotojai, pateikę prašymą, taip pat galėtų pateikti šiuos dokumentus ir su jais susipažinti neskaitmeniniu formatu;
   aa) užtikrintų, kad vartotojas galėtų pateikti skundus valstybėje narėje, kurioje gyvena; [36 pakeit.]
   b) siūlytų skaitmenines AGS procedūras naudojantis lengvai prieinamomis ir įtraukiomis priemonėmis;
   c) suteiktų ginčo šalims teisę prašyti, kad AGS procedūros rezultatus peržiūrėtų fizinis asmuo, kai procedūra vykdoma automatizuotomis priemonėmis, užtikrintų, kad ginčo šalys galėtų kreiptis į nepriklausomą ir nešališką fizinį asmenį, kad šis peržiūrėtų rezultatus; [37 pakeit.]
   d) galėtų sujungti panašias bylas prieš vieną konkretų komercinės veiklos subjektą į vieną procedūrą su sąlyga, kad atitinkamas vartotojas yra informuotas ir tam neprieštarauja; aiškiai sutinka su sujungimu ir kad pagal 6 straipsnį už AGS procedūras atsakingi fiziniai asmenys turi pakankamai žinių spręsti sujungtas bylas;“; [38 pakeit.]

"

c)  4 dalies a punktas pakeičiamas taip:"

„a) vartotojas nebandė susisiekti su atitinkamu komercinės veiklos subjektu, kad apsvarstytų skundą ir pirmiausia pasistengtų išspręsti problemą tiesiogiai su komercinės veiklos subjektu, nenustatydami neproporcingų taisyklių dėl tokio susisiekimo formos;“;

"

d)  pridedama ši 8 dalis:"

„8. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsisteigę komercinės veiklos subjektai, į kuriuos kreipiasi jų šalies pačių valstybės narės arba kitos valstybės narės AGS subjektas, informuotų tą AGS subjektą, ar sutinka dalyvauti siūlomoje procedūroje, ir per pagrįstą laikotarpį, kuris neviršija 2015 darbo dienų, pateiktų atsakymą. Tačiau šis terminas galėtų būti pratęstas sudėtingų ginčų atveju arba dėl išimtinių aplinkybių, pavyzdžiui, didelio aktyvumo laikotarpio ar išorės krizės, ne daugiau kaip iki 20 darbo dienų.“; [39 pakeit.]

"

3a)   6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)   1 dalies a punktas pakeičiamas taip:"

a) turėtų reikiamų žinių ir įgūdžių vartotojų ginčų alternatyvaus ar teisminio sprendimo srityje, taip pat išmanytų bendrus teisės dalykus, įskaitant, kai nagrinėjamos tarpvalstybinės bylos, ir tarptautinę privatinę teisę;“;

"

b)   3 dalyje įterpiamas šis punktas:"

aa) kai ginčą sprendžia AGS subjektas, o už ginčų sprendimą atsakingus fizinius asmenis įdarbina arba jiems atlyginimą išimtinai moka atskiras komercinės veiklos subjektas, AGS subjektas gali susipažinti tik su konkrečiu atveju susijusiais duomenimis, kuriuos konkrečiai pateikia komercinės veiklos subjektas arba vartotojas;“;

"

c)   6 dalis pakeičiama taip:"

6. 1 dalies a punkto tikslais valstybės narės užtikrina, kad AGS subjektai rengtų reguliarius mokymus už AGS atsakingiems fiziniams asmenims, visų pirma vartotojų teisės ir kitų atitinkamų sektorių teisės aktų srityje. Kompetentingos valdžios institucijos stebi AGS subjektų nustatytas mokymo programas remdamosi joms pagal 19 straipsnio 3 dalies g punktą pateikta informacija.“; [40 pakeit.]

"

4)  7 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  įžanginės dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:"

„Valstybės narės užtikrina, kad AGS subjektai savo interneto svetainėse, o gavę prašymą – patvarioje laikmenoje, bei kitomis, jų nuomone, tinkamomis priemonėmis kas dvejus metus viešai paskelbtų veiklos ataskaitas.“;

"

(b)   h punktas išbraukiamas. [41 pakeit.]

4a)   8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)   c punktas pakeičiamas taip:"

c) AGS procedūra vartotojams yra nemokama arba yra prieinama už nominalų mokestį ir tuo atveju, kai iš vartotojų imamas nominalus mokestis, tą mokestį, kai ginčas išsprendžiamas, kompensuoja nacionalinės valdžios institucijos;“;

"

b)   įterpiamas šis punktas:"

da) vartotojo prašymu šalys gali dalyvauti procedūroje ir pasinaudoti galimybe surengti fizinį susitikimą;“; [42 pakeit.]

"

4b)   įterpiamas šis straipsnis:"

11a straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu komercinės veiklos subjektai nevykdo AGS procedūra priimtų sprendimų, neatsižvelgiant į tai, ar tie procedūra priimti sprendimai yra privalomi, jie turi pateikti kitoms AGS procedūros šalims paaiškinimą raštu.“; [43 pakeit.]

"

5)  13 straipsnio 32 dalis išbraukiama. pakeičiama taip:"

2. 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama:

   a) komercinės veiklos subjektų svetainėje, jei tokia yra, aiškiai, matomai, suprantamai ir lengvai prieinamu būdu;
   b) komercinės veiklos subjekto ir vartotojo pirkimo–pardavimo ar paslaugų sutarčių bendrosiose nuostatose ir
   c) komercinės veiklos subjekto išrašomose sąskaitose.

2a.   Komercinės veiklos subjektai paskelbia el. pašto adresą, kuriuo vartotojai galėtų su jais susisiekti, be kita ko, vien tik dėl AGS procedūrų;“; [44 pakeit.]

"

6)  14 straipsnis pakeičiamas taip:"

„14 straipsnis

Vartotojams teikiama pagalba

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tarpvalstybinių ginčų atveju vartotojai ir komercinės veiklos subjektai galėtų gauti pagalbą siekdami kreiptis į AGS subjektą ar subjektus, kompetentingus spręsti jų tarpvalstybinį ginčą.

1a.   Valstybės narės užtikrina, kad vartotojai galėtų vykdyti tarpvalstybines AGS procedūras valstybės narės, kurioje jie gyvena, oficialiąja kalba. [45 pakeit.]

2.  Kiekviena valstybė narė paskiria AGS kontaktinį punktą, atsakingą už 1 dalyje nurodytą užduotį. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai savo AGS kontaktinio punkto pavadinimą ir kontaktinius duomenis. Valstybės narės atsakomybę už AGS kontaktinių punktų veikimą perduoda savo centrui, priklausančiam Europos vartotojų centrų tinklui, arba, jei tai neįmanoma, vartotojų organizacijoms ar bet kokiai kitai įstaigai, veikiančiai vartotojų apsaugos srityje ir užtikrina, kad jie turėtų pakankamai biudžeto ir žmogiškųjų išteklių. [46 pakeit.]

2a.   Tarpvalstybiniuose ginčuose dalyvaujantys vartotojai ir komercinės veiklos subjektai naudojasi AGS kontaktiniu punktu, paskirtu pagal vartotojo gyvenamąją vietą ir AGS subjektą valstybėje narėje, kurioje jis gyvena. [47 pakeit.]

3.  AGS kontaktiniai punktai padeda šalims ir kompetentingam AGS subjektui keistis informacija ir tai visų pirma gali apimti:

   a) pagalbą pateikiant skundą ir, kai tinkama, atitinkamus dokumentus;
   aa) prireikus padėti šalims ir AGS subjektams išversti informaciją, dokumentus ar procedūrines taisykles; [48 pakeit.]
   b) bendrosios informacijos apie ES vartotojų teises teikimą šalims ir AGS subjektams;
   ba) teikti šalims ir AGS subjektams atitinkamą informaciją apie valstybės narės vartotojų apsaugos teisę; [49 pakeit.]
   c) konkrečių AGS subjektų taikomų procedūrinių taisyklių išaiškinimo teikimą šalims;
   d) šalies ieškovės informavimą apie kitus teisių gynimo būdus, jeigu ginčo negalima išspręsti taikant AGS procedūrą.

4.  Valstybės narės gali suteikti AGS kontaktiniams punktams teisę teikti vartotojams ir komercinės veiklos subjektams šiame straipsnyje nurodytą pagalbą, kai jie naudojasi AGS subjektų paslaugomis sprendžiant ir vidaus ginčus.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad visi subjektai, padedantys vartotojams spręsti tarpvalstybinius ar vidaus ginčus, veiktų sąžiningai, kad ginčo šalys galėtų taikiai išspręsti ginčą, ir visiškai skaidriai teiktų vartotojams atitinkamą informaciją, įskaitant informaciją apie procedūrines taisykles ir taikomus mokesčius.“;

"

6a)   15 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos vartotojų organizacijos ir verslo asociacijos savo interneto svetainėse, brošiūrose ir kitomis, jų nuomone, tinkamomis priemonėmis viešai paskelbtų 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą AGS subjektų sąrašą.“; [50 pakeit.]

"

6b)   17 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Bendradarbiavimas visų pirma apima informacijos apie konkrečių verslo sektorių praktiką, dėl kurios vartotojai ne vieną kartą yra pateikę skundų, keitimąsi tarpusavyje. Kai tinkama, į ją taip pat įtraukiama AGS subjektų pareiga nurodyti vartotojams, pranešantiems apie nesąžiningą komercinę veiklą, kreiptis į 1 dalyje nurodytas nacionalines institucijas. Be to, atitinkamais atvejais AGS subjektai taip pat įpareigojami pranešti apie nesąžiningą komercinę praktiką ir sąlygas toms nacionalinėms institucijoms, kai tik apie jas sužinoma. Be to, tokio bendradarbiavimo metu tokios nacionalinės valdžios institucijos teikia AGS subjektams techninį įvertinimą ir informaciją, kai toks įvertinimas ir informacija yra būtini atskiriems ginčams nagrinėti ir jau yra prieinami.“; [51 pakeit.]

"

6c)   17 straipsnis papildomas 5 dalimi:"

„5. Kai vartotojas AGS subjektui praneša apie nesąžiningą komercinę veiklą, konfidencialumo principas netaikomas. Jei yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad vykdoma tokia veikla, AGS subjektas apie tai praneša nacionalinei kompetentingai institucijai ir prireikus ją informuoja apie ginčo sprendimą.“; [52 pakeit.]

"

6d)  18 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą valdžios instituciją, kuri vykdo 19 ir 20 straipsniuose nustatytas funkcijas. Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos turėtų reikalingų išteklių, įskaitant pakankamus finansinius ir kitus išteklius, pvz., pakankamą skaičių kompetentingų darbuotojų, ekspertinių žinių, taip pat kad būtų nustatytos procedūros ir kitos priemonės, kad jos galėtų tinkamai atlikti savo užduotis. Kompetentingose institucijose dirbantys fiziniai asmenys turėtų būti nešališki ir nepriklausomi nuo jų prižiūrimų AGS subjektų. Kiekviena valstybė narė gali paskirti daugiau nei vieną kompetentingą valdžios instituciją. Tokiu atveju valstybė narė nustato, kuri iš paskirtų kompetentingų valdžios institucijų yra bendras informacinis punktas ryšiams su Komisija. Kiekviena valstybė narė Komisijai praneša apie paskirtą kompetentingą valdžios instituciją arba, atitinkamais atvejais, apie paskirtas kompetentingas valdžios institucijas, įskaitant bendrą informacinį punktą.“; [53 pakeit.]

"

6e)  19 straipsnio 3 dalies d punktas pakeičiamas taip:"

„d) AGS procedūra priimtų sprendimų įvykdymo dalį, jei yra žinoma, ir komercinės veiklos subjektus, kurie sistemingai ir nepagrįstai atsisako vykdyti AGS procedūra priimtus sprendimus;“; [54 pakeit.]

"

7.   19 straipsnio 3 dalies f, g ir h punktai išbraukiami. [55 pakeit.]

8)  20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalyje po antros pastraipos įterpiama ši pastraipa:"

„Kompetentingos institucijos reguliariai tikrina AGS subjektų veikimą ir veiklą, siekdamos stebėti, kaip laikomasi šios direktyvos reikalavimų.“;

"

b)  straipsnis papildomas šia dalimi:"

„8. Komisija sukuria ir prižiūri patogią naudoti interaktyvią skaitmeninę priemonę, kuria teikiama bendra informacija apie vartotojų teisių gynimą, praktinė informacija apie tai, kaip vartotojai gali pasinaudoti GAS procedūromis tarpvalstybiniu mastu, ir nuorodos į AGS subjektų, apie kuriuos jai pranešta pagal šio straipsnio 2 dalį, tinklalapius, kuriais vartotojai nukreipiami į jų ginčus spręsti kompetentingą įstaigą.

Jei nacionaliniu lygmeniu esama panašių skaitmeninių priemonių, jose turėtų būti pateikta nuoroda į Komisijos skaitmeninę priemonę, kad vartotojai būtų informuojami apie tarpvalstybinius klausimus.“; [56 pakeit.]

"

8a)   21 straipsnis pakeičiamas taip:"

21 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą, visų pirma pagal 5 straipsnio 8 dalį ir 13 straipsnį, priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Numatytos sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.“;

"

9)  24 straipsnis papildomas šia 4 dalimi:"

„4. Ne vėliau kaip [įrašyti datą] valstybės narės Komisijai praneša pagal 14 straipsnio 2 dalį paskirtų AGS kontaktinių punktų pavadinimus ir kontaktinius duomenis.“.

"

2 straipsnis

Direktyvos (ES) 2015/2302 dalinis pakeitimas

Direktyvos (ES) 2015/2302 7 straipsnio 2 dalies g punktas pakeičiamas taip:"

„g) informaciją apie esamą vidinę skundų nagrinėjimo tvarką ir apie alternatyvaus ginčų sprendimo (toliau – AGS) mechanizmus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/11/ES, kurie taikomi prekiautojui, ir, kai taikytina, AGS subjektą, nagrinėjantį su prekiautoju susijusius ginčus;“.

"

3 straipsnis

Direktyvos (ES) 2019/2161 dalinis pakeitimas

Direktyvos (ES) 2019/2161 5 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:"

„b) pateikti skundą kompetentingam centrui, esančiam Europos vartotojų centrų tinklo nariu, atsižvelgiant į susijusias šalis.“.

"

4 straipsnis

Direktyvos (ES) 2020/1828 dalinis pakeitimas

Direktyvos (ES) 2020/1828 I priedo 44 punktas išbraukiamas.

5 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip … [metai, mėnuo, diena – 1 metai po įsigaliojimo] priima ir paskelbia priemones, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos 1 straipsnio. Jos nedelsdamos praneša apie jas Komisijai.

Tas priemones jos turi taikyti nuo … [data].

2.  Ne vėliau kaip … [metai, mėnuo, diena – 1 metai po Reglamento xx/... įsigaliojimo dienos … [Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo]], valstybės narės priima ir paskelbia priemones, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos 2, 3 ir 4 straipsnių. Jos nedelsdamos praneša apie jas Komisijai.

Tas priemones jos turi taikyti nuo … [įrašyti datą].

3.  Valstybės narės, priimdamos 1 ir 2 dalyse nurodytas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

4.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

6 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2)2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).
(3)2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 1).
(4)2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitokių formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 bei Direktyva 2009/22/EB (OL L 60I, 2018 3 2, p. 1).
(5)2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214).
(6)2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/612 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (OL L 115, 2022 4 13, p. 1.).
(7)2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008 10 31, p. 3).
(8)2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas) (OL L 265, 2022 10 12, p. 1).
(9)2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (OL L 277, 2022 10 27, p. 1).
(10)2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015 12 11, p. 1).
(11)2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu (OL L 328, 2019 12 18, p. 7).
(12)2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/988 dėl bendros gaminių saugos, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 ir panaikinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB bei Tarybos direktyva 87/357/EEB (OL L 135, 2023 5 23, p. 1).


Europos EGS platformos veiklos nutraukimas
PDF 118kWORD 42k
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Europos EGS platformos veiklos nutraukimo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 524/2013 ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2017/2394 bei (ES) 2018/1724 (COM(2023)0647 – C9-0380/2023 – 2023/0375(COD))
P9_TA(2024)0140A9-0058/2024

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0647),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0380/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. vasario 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0058/2024),

1.  priima per pirmąjį svarstymą savo poziciją, perimdamas Komisijos pasiūlymą;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Turto susigrąžinimas ir konfiskavimas
PDF 127kWORD 51k
Rezoliucija
Tekstas
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo (COM(2022)0245 – C9-0186/2022 – 2022/0167(COD))
P9_TA(2024)0141A9-0199/2023

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0245),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 82 straipsnio 2 dalį, 83 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 87 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0186/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. sausio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0199/2023),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/... dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo

P9_TC1-COD(2022)0167


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2024/1260.)

(1) OL C 100, 2023 3 16, p. 105.


Vidaus rinkos informacinės sistemos ir bendrųjų skaitmeninių vartų naudojimas pagal tam tikrus Direktyvoje dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų nustatytus reikalavimus
PDF 179kWORD 48k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Vidaus rinkos informacinės sistemos ir bendrųjų skaitmeninių vartų naudojimo pagal tam tikrus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) .../... dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų (COM(2023)0516) nustatytus reikalavimus iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1024/2012 ir (ES) 2018/1724 (COM(2023)0515 – C9-0327/2023 – 2023/0314(COD))
P9_TA(2024)0142A9-0006/2024

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0515),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0327/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. sausio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0006/2024),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo dėl Vidaus rinkos informacinės sistemos ir bendrųjų skaitmeninių vartų naudojimo pagal tam tikrus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) .../... dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų (COM(2023)0516) nustatytus reikalavimus iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1024/2012 ir (ES) 2018/1724

P9_TC1-COD(2023)0314


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 21 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje (COM(2023)516) dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų(3) nustatomos priemonės, kuriomis koordinuojamos Europos tarpvalstybinių asociacijų įsteigimo ir veiklos sąlygos, siekiant, kad vidaus rinkoje veikiančioms ne pelno asociacijoms, kaip jos apibrėžiamos Direktyvoje (ES) 2023/516, būtų lengviau veiksmingai naudotis judėjimo laisve;

(2)  pagal Direktyvos (ES) 2023/516 30 28 straipsnio 2 dalį valstybių narių kompetentingų institucijų administracinis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija turi būti vykdomas per Vidaus rinkos informacinę sistemą (toliau – VRI IMI sistema), sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012(4). Dėl šios priežasties VRI IMI sistemoje turėtų būti nustatytos reikiamos administracinio bendradarbiavimo procedūros ir kompetentingų institucijų keitimosi informacija procedūros; [1 pakeit.]

(3)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1724(5) 2 ir 3 straipsnius, bendraisiais skaitmeniniais vartais Sąjungos piliečiams, valstybėje narėje gyvenantiems fiziniams asmenims arba juridiniams asmenims, kurių registruotoji būstinė yra valstybėje narėje, suteikiama prieiga prie informacijos, procedūrų arba pagalbos ar problemų sprendimo paslaugų. Reglamento (ES) 2018/1724 rezoliucinė dalis ir I priedas šiuo reglamentu turi būti iš dalies pakeisti, kad nebūtų manoma, jog taikymo sritis apima tik piliečius ir verslo įmones, ir kad taikymo sritis taip pat apimtų ne verslo paskirties juridinius asmenis, pavyzdžiui, Europos tarpvalstybines asociacijas; [2 pakeit.]

(4)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724(6), kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, nustatomos bendrosios taisyklės dėl vidaus rinkos veikimui svarbios informacijos teikimo, procedūrų atlikimo ir pagalbos paslaugų teikimo internetu. Procedūros, kurioms taikomas šis reglamentas, turi atitikti reglamento (ES) 2018/1724 reikalavimus ir užtikrinti, kad bet kuri Europos tarpvalstybinė asociacija galėtų visapusiškai naudotis internetinėmis procedūromis ir tarpvalstybiniu mastu keistis įrodymais automatizuotu būdu, laikantis vienkartinio duomenų pateikimo principo. Šioms procedūroms priklauso Europos tarpvalstybinės asociacijos registracijos paraiška ir jos registruotosios būstinės perkėlimo procedūra;

(5)  todėl reglamentai (ES) Nr. 1024/2012 ir (ES) 2018/1724 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(5a)   vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2023 m. spalio 31 d.; [3 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 priedas papildomas nauju 16 punktu:"

„16. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2023/516 dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų*: 19 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 4 dalis, 23 straipsnio 5 dalis, 23 straipsnio 6 dalis, 23 straipsnio 7 dalis, 24 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 6 dalis ir 27 straipsnis.

____________________

* [OL nuoroda].“.

"

2 straipsnis

Reglamento (ES) 2018/1724 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2018/1724 iš dalies keičiamas taip:

1)  1 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:"

„a) bendrųjų skaitmeninių vartų, kuriais piliečiams, verslo įmonėms ir ne verslo paskirties juridiniams asmenims suteikiama lengva prieiga prie aukštos kokybės informacijos, veiksmingų procedūrų ir veiksmingos pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, susijusių su Sąjungos ir nacionalinėmis taisyklėmis, kurios taikomos piliečiams, verslo įmonėms ir kitiems ne verslo paskirties juridiniams asmenims, besinaudojantiems arba ketinantiems naudotis iš Sąjungos teisės vidaus rinkos srityje SESV 26 straipsnio 2 dalies prasme išplaukiančiomis savo teisėmis, įsteigimo ir veiklos;“;

"

2)  1 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) tarpvalstybinių naudotojų naudojimosi procedūromis ir vienkartinio duomenų pateikimo principo įgyvendinimo, susijusio su šio reglamento II priede išvardytomis procedūromis ir procedūromis, numatytomis direktyvose 2005/36/EB, 2006/123/EB, 2014/24/ES ir 2014/25/ES ir .../...*.

____________________

* Europos Parlamento ir Tarybos direktyva ... dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų (OL nuoroda).“;

"

3)  2 straipsnio 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:"

„c) informacijos apie pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas, išvardytas III priede arba nurodytas 7 straipsnyje, kuriomis piliečiai, verslo įmonės ir kiti ne verslo paskirties juridiniai asmenys gali remtis iškilus klausimams arba problemoms, susijusiems su jų teisėmis, pareigomis, taisyklėmis arba procedūromis, nurodytomis šios dalies a ir b punktuose, ir nuorodų į tas paslaugas.“;

"

4)  14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Kad būtų galima keistis įrodymais, kuriuos reikia pateikti atliekant internetines procedūras, išvardytas šio reglamento II priede, ir atliekant procedūras, nustatytas direktyvose 2005/36/EB, 2006/123/EB, 2014/24/ES, 2014/25/ES ir .../.../..., Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, sukuria techninę sistemą, per kurią įvairių valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų automatizuotu būdu keistis įrodymais (toliau – techninė sistema).“;

"

5)  Reglamento (ES) 2018/1724 I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:"

„2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų informacijos sričių, kurios svarbios vidaus rinkos teikiamomis teisėmis besinaudojantiems piliečiams, verslo įmonėms ir valstybėje narėje registruotiems ne verslo paskirties juridiniams asmenims, sąrašas.“;

"

aa)  „Informacijos, susijusios su verslininkais, sritys:“ J punktas pakeičiamas taip:"

„Informacijos, susijusios su verslininkais, sritys:

Sritis

INFORMACIJA APIE TEISES, PAREIGAS IR TAISYKLES

J.  Verslo pradėjimas, valdymas ir veiklos nutraukimas

1.  verslo įregistravimas, teisinės formos keitimas ar veiklos nutraukimas (registravimo procedūros ir teisiniai verslo vykdymo būdai)

2.  verslo registruotosios būstinės perkėlimas į kitą valstybę narę

2a.  įsipareigojimai kreditoriams ir darbuotojų teisės, susijusios su įmonės registruotosios būstinės perkėlimu į kitą valstybę narę

3.  intelektinės nuosavybės teisės (prašymo išduoti patentą pateikimas, prekių ženklo, brėžinio arba dizaino įregistravimas, licencijos atgaminti kūrinį gavimas)

4.  sąžiningumas ir skaidrumas vykdant komercinę praktiką, įskaitant vartotojų teises ir garantijas, susijusias su prekių ir paslaugų pardavimu

5.  galimybės internete atlikti tarpvalstybinius mokėjimus užtikrinimas internete parduodant prekes ir paslaugas

6.  teisės ir pareigos pagal sutarčių teisę, įskaitant su delspinigiais susijusias teises ir pareigas

7.  bankroto procedūra ir bendrovių likvidavimas

8.  kredito draudimas

9.  bendrovių susijungimas arba verslo pardavimas

10.  bendrovės valdybos narių ir direktorių civilinė atsakomybė

11.  su asmens duomenų tvarkymu susijusios taisyklės ir pareigos“

[4 pakeit.]

"

b)  pridedamos šios papildomos informacijos sritys:"

„Informacijos, susijusios su kitais valstybėje narėje registruotąją būstinę turinčiais juridiniais asmenimis, sritys:

AA.  Ne verslo paskirties juridinio asmens įsteigimas, valdymas ir veiklos nutraukimas

1.  ne verslo paskirties juridinio asmens įregistravimas, teisinės formos keitimas ar veiklos nutraukimas (registravimo procedūros ir teisinės formos)

2.  ne verslo paskirties juridinio asmens registruotosios būstinės perkėlimas į kitą valstybę narę

2a.  įsipareigojimai kreditoriams ir darbuotojų teisės, susijusios su ne verslo paskirties juridinio asmens registruotosios būstinės perkėlimu į kitą valstybę narę

3.  intelektinės nuosavybės teisės (prašymo išduoti patentą pateikimas, prekių ženklo, brėžinio arba dizaino įregistravimas, licencijos atgaminti kūrinį gavimas)

4.  sąžiningumas ir skaidrumas vykdant komercinę praktiką, įskaitant vartotojų teises ir garantijas, susijusias su prekių ir paslaugų pardavimu

5.  galimybės internete atlikti tarpvalstybinius mokėjimus užtikrinimas internete parduodant prekes ir paslaugas

6.  teisės ir pareigos pagal sutarčių teisę, įskaitant su delspinigiais susijusias teises ir pareigas

7.  ne verslo paskirties juridinių asmenų bankroto procedūra ir bendrovių likvidavimas

8.  kredito draudimas

9.  ne verslo paskirties juridinių asmenų susijungimas arba pardavimas

10.  ne verslo paskirties juridinių asmenų valdybos narių ir direktorių civilinė atsakomybė

11.  su asmens duomenų tvarkymu susijusios taisyklės ir pareigos

AB.  Darbuotojai

1.  darbo sąlygos, nustatytos įstatymais arba poįstatyminiais teisės aktais (įskaitant sąlygas dėl darbo laiko, mokamų atostogų, atostogų išmokų, su viršvalandžiais susijusių teisių ir pareigų, sveikatos patikrinimų, sutarties nutraukimo, atleidimo ir atleidimo dėl etatų mažinimo)

2.  Sąjungoje taikomos teisės ir pareigos socialinės apsaugos srityje (darbdavio registravimas, darbuotojų registravimas, pranešimas apie sutarties su darbuotoju termino pabaigą, socialinių įmokų mokėjimas, su pensijomis susijusios teisės ir pareigos)

3.  darbuotojų darbas kitose valstybėse narėse (darbuotojų komandiruotės, taisyklės dėl paslaugų teikimo laisvės, darbuotojams taikomi buvimo šalyje reikalavimai)

4.  vienodo požiūrio principas (taisyklės, kuriomis draudžiama diskriminacija darbe, taisyklės dėl vienodo užmokesčio vyrams ir moterims ir dėl vienodo užmokesčio pagal terminuotąsias arba neterminuotąsias darbo sutartis dirbantiems asmenims)

5.  taisyklės dėl atstovavimo darbuotojams

AC.  Mokesčiai

1.  PVM: informacija apie bendrąsias taisykles, tarifus ir atleidimą nuo mokesčio, PVM mokėtojo registravimą, PVM mokėjimą ir grąžinimą

2.  akcizai; informacija apie bendrąsias taisykles, tarifus ir atleidimą nuo akcizų, registravimą akcizo mokesčio mokėjimo tikslais, akcizo mokesčio mokėjimą ir grąžinimą

3.  muitai ir kiti importo mokesčiai bei rinkliavos

4.  pagal Sąjungos muitinės kodeksą importui ir eksportui taikomos muitinės procedūros

5.  kiti mokesčiai: mokėjimas, tarifai, mokesčių deklaracijos

AD.  Prekės

1.  teisės naudoti CE ženklą įgijimas

2.  gaminiams taikomos taisyklės ir reikalavimai

3.  taikytinų standartų ir techninių specifikacijų nustatymas ir gaminių sertifikavimas

4.  gaminių, kuriems nereikalaujama rengti Sąjungoje taikomų specifikacijų, tarpusavio pripažinimas

5.  reikalavimai, susiję su pavojingų cheminių medžiagų klasifikavimu, ženklinimu ir pakavimu

6.  nuotolinė prekyba / prekyba ne prekybai skirtose patalpose: išankstinė informacija pirkėjams, sutarties patvirtinimas raštu, sutarties atsisakymas, prekių pristatymas ir kitos specialiosios pareigos

7.  gaminiai su trūkumais: vartotojų teisės ir garantijos, atsakomybė už parduotas prekes, nukentėjusiosios šalies žalos atlyginimo priemonės

8.  sertifikavimas, etiketės (Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS), energijos vartojimo efektyvumo etiketės, ekologinis projektavimas, ES ekologinis ženklas)

9.  antrinis perdirbimas ir atliekų tvarkymas

AE.  Paslaugos

1.  licencijų ar leidimų įsigijimas siekiant įsteigti ne verslo paskirties juridinį asmenį ir ne verslo paskirties juridinio asmens valdymas

2.  pranešimas institucijoms apie tarpvalstybinės veiklos vykdymą

3.  profesinių kvalifikacijų, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, pripažinimas

AF.  Ne verslo paskirties juridinio asmens finansavimas

1.  teisės gauti ES lygmens finansavimą, įskaitant finansavimą pagal Sąjungos finansavimo programas ir subsidijas, įgijimas

2.  teisės gauti nacionalinio lygmens finansavimą įgijimas

3.  ne verslo paskirties juridiniams asmenims skirtos iniciatyvos (mainai, mentorystės programos ir kt.)

AG.  Viešosios sutartys

1.  dalyvavimas viešuosiuose konkursuose: taisyklės ir procedūros

2.  pasiūlymo teikimas internetu pagal viešą kvietimą teikti pasiūlymus

3.  pranešimas apie su konkursu susijusius pažeidimus

AH.  Darbuotojų sveikata ir sauga

1.  su įvairių rūšių veikla susijusios pareigos sveikatos ir saugos srityje, įskaitant rizikos prevenciją, informavimą ir mokymą

[5 pakeit.]

"

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2)Nuoroda į nuomonę.
(3)... Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų (OL nuoroda).
(4)2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (VRI reglamentas) (OL L 316, 2012 11 14, p. 1).
(5)2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).
(6)2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).


Priverstinis licencijavimas krizių valdymo tikslais ir Reglamento (EB) Nr. 816/2006 dalinis keitimas
PDF 324kWORD 83k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 816/2006 (COM(2023)0224 – C9-0151/2023 – 2023/0129(COD))
P9_TA(2024)0143A9-0042/2024

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0224),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 bei 207 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0151/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. rugsėjo 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0042/2024),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/... dėl priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 816/2006

P9_TC1-COD(2023)0129


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 ir 207 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  krizių metu būtina nustatyti išskirtines, greitas ir, tinkamas ir proporcingas priemones, galinčias padėti pašalinti krizės padarinius, be reikalo ir neproporcingai nedarant poveikio piliečių teisėms ar įmonių intelektinės nuosavybės teisių apsaugai. Tokiomis aplinkybėmis, siekiant pašalinti krizės padarinius, gali būti būtina naudoti patentuotus produktus ar procesus. Siekiant išduoti licenciją pagal šių produktų patento teises ir užtikrinti jų tiekimą Sąjungos teritorijoje paprastai pakanka savanoriškų licencijavimo susitarimų. Savanoriški susitarimai yra tinkamiausias, greičiausias ir veiksmingiausias sprendimas, kai reikia leisti naudotis patentuotais produktais, taip pat ir didinti gamybą krizių metu. Nepaisant to, savanoriški susitarimai ne visada gali būti prieinami arba gali būti prieinami tik netinkamomis sąlygomis, pvz., taikant ilgą pristatymo laiką. Tokiais atvejais sprendimas gali būti priverstinis licencijavimas, kuriuo suteikiama galimybė naudotis patentuotais produktais, ypač produktais, būtinais krizės padariniams įveikti; [1 pakeit.]

(2)  todėl Sąjungos krizių arba ekstremaliųjų situacijų, kurios pasižymi tarpvalstybiniu poveikiu Sąjungoje ir apima dvi arba daugiau valstybių narių, valdymo mechanizmų panaudojimo atveju Sąjunga turėtų turėti galimybę pasitelkti priverstinį licencijavimą, kad galėtų tinkamai atliepti su viešuoju interesu susijusius poreikius. Aktyvavus krizės arba ekstremaliosios situacijos režimą arba paskelbus krizę arba ekstremaliąją situaciją, pašalinamos kliūtys laisvam prekių, paslaugų ir asmenų judėjimui krizių metu ir su krize susijusių prekių ir paslaugų trūkumo atveju. Tais atvejais, kai galimybės naudotis patentu saugomais su krize susijusiais produktais ir procesais negalima užtikrinti savanoriškai bendradarbiaujant, priverstinis licencijavimas gali padėti panaikinti bet kokias su patentu susijusias kliūtis ir taip užtikrinti produktų ar paslaugų, reikalingų krizei ar ekstremaliajai situacijai įveikti, tiekimą. Todėl svarbu, kad taikydama minėtus krizių valdymo mechanizmus Sąjunga galėtų Sąjungos lygmeniu pasitelkti veiksmingą ir ekonomišką priverstinio licencijavimo sistemą, kuri Sąjungoje būtų taikoma vienodai. Tai garantuotų veikiančią vidaus rinką ir užtikrintų su krize susijusių ypatingos svarbos produktų, kuriems taikomas priverstinis licencijavimas vidaus rinkoje, tiekimą ir laisvą judėjimą; [2 pakeit.]

(3)  galimybė naudoti priverstines licencijas nacionalinės ypatingos padėties arba kitų ekstremaliųjų situacijų atvejais aiškiai numatyta Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau – TRIPS sutartis)(4);

(4)  visos valstybės narės savo nacionalinėje teisėje įgyvendino priverstinio patentų licencijavimo sistemas. Nacionaliniais įstatymais paprastai leidžiamas priverstinis licencijavimas dėl viešojo intereso arba ekstremaliosios situacijos atveju. Tačiau įvairių valstybių narių įstatymuose yra skirtumų, susijusių su priverstinės licencijos išdavimo pagrindu, sąlygomis ir procedūromis. Dėl to sistema yra fragmentiška, neoptimali ir nekoordinuota, ji trukdo Sąjungai veiksmingai naudoti priverstinį licencijavimą sprendžiant tarpvalstybinę krizę;

(5)  nacionalinės priverstinio licencijavimo sistemos veikia tik nacionalinėje teritorijoje. Jos skirtos patenkinti išduodančiosios valstybės narės gyventojų poreikiams ir įgyvendinti tos valstybės narės viešajam interesui. Nacionalinės priverstinio licencijavimo sistemos teritorinė aprėptis yra ribota dar ir todėl, kad netaikomas pagal priverstinę licenciją pagamintų produktų patento teisės išnaudojimas. Todėl priverstinio licencijavimo sistemos nėra tinkamas sprendimas tarpvalstybiniams gamybos procesams ir dėl to nėra veikiančios pagal priverstinę licenciją pagamintam produktui skirtos vidaus rinkos. Skirtingų nacionalinių priverstinių licencijų išdavimas ne tik yra didelė tarpvalstybinio tiekimo bendrojoje rinkoje kliūtis, bet ir kelia riziką, kad valstybės narės priims prieštaringus ir nesuderintus sprendimus. Todėl atrodo, kad dabartinė priverstinio licencijavimo sistema yra nepakankama atsižvelgiant į realią vidaus rinkos situaciją ir jai būdingas tarpvalstybines tiekimo grandines. Kilus krizei, kai nėra savanoriškų susitarimų ir jų neįmanoma pasiekti per keturias savaites, ši neoptimali priverstinio licencijavimo sistema trukdo Sąjungai taikyti papildomą priemonę, visų pirma tais atvejais, kai savanoriški susitarimai nėra įmanomi arba yra nepakankami. Šiuo metu, kai Sąjunga ir jos valstybės narės siekia padidinti savo atsparumą krizėms, būtina numatyti optimalią priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais sistemą, kuri visapusiškai pasinaudotų vidaus rinkos teikiamais privalumais ir leistų valstybėms narėms remti viena kitą krizių metu; [3 pakeit.]

(6)  todėl būtina nustatyti priverstinę licenciją krizių ar ekstremaliųjų situacijų valdymo Sąjungos lygmeniu tikslais. Pagal šią sistemą Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai išduoti priverstinę licenciją, kuri galiotų visoje Sąjungoje ir kuri leistų gaminti ir platinti produktus, būtinus Sąjungoje kilusiai krizei ar ekstremaliajai situacijai įveikti (toliau – Sąjungos priverstinė licencija);

(6a)   Komisija su ekstremaliąja krizės situacija susijusiam produktui gali išduoti Sąjungos priverstinę licenciją tik tais atvejais, kai teisių turėtojas, kuriam buvo suteikta galimybė dalyvauti derybose su potencialiu licencijos gavėju, per 4 savaites nepasiekė susitarimo; [4 pakeit.]

(7)  pastaraisiais metais Europos Sąjunga parengė keletą krizių valdymo mechanizmų, kad padidintų savo atsparumą krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms, turinčioms įtakos Sąjungai. Pastarieji mechanizmai yra bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemonė (SMEI), nustatyta Reglamentu (ES) Nr. XXX/XX [COM(2022)459] ir Reglamentu (ES) 2022/2371, pagal kurią Komisija gali pripažinti ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją Sąjungos lygmeniu. Susidarius ekstremaliajai visuomenės sveikatos situacijai Sąjungos lygmeniu, pagal Reglamentą (ES) 2022/2372 gali būti aktyvuota krizės atveju reikalingų medicininių atsako priemonių tiekimo užtikrinimo priemonių sistema. Be to, jei dėl didelių tiekimo sutrikimų kiltų didelis puslaidininkių trūkumas, Komisija gali aktyvuoti krizės etapą priimdama įgyvendinimo aktus pagal Reglamentą (ES) Nr. XXX/XX (toliau – Lustų aktas) [COM(2022)46];

(8)  šiais mechanizmais numatomas ekstremaliųjų situacijų arba krizių režimo aktyvavimas ir siekiama suteikti priemonių ekstremaliosioms situacijoms Sąjungoje spręsti. Leidus Komisijai išduoti priverstinę licenciją, kai Sąjungos teisės aktu aktyvuojamas krizės arba ekstremaliosios situacijos režimas, pasiekiama būtina esamų krizių valdymo mechanizmų ir visoje Sąjungoje galiojančios priverstinio licencijavimo sistemos sąveika. Tokiu atveju krizės ar ekstremaliosios situacijos buvimo nustatymas priklauso tik nuo Sąjungos teisės akto, kuriuo grindžiamas krizių valdymo mechanizmas, ir jame pateiktos krizės apibrėžties. Siekiant teisinio tikrumo, šio reglamento priede turėtų būti išvardyti krizių valdymo mechanizmai, kurie atitinka Sąjungos ekstremaliosios situacijos arba ypatingos skubos priemonių sąlygas ir dėl kurių galima aktyvuoti Sąjungos priverstinę licenciją;

(9)  siekiant užtikrinti optimalų Sąjungos priverstinės licencijos kaip krizės sprendimo priemonės veiksmingumą, ji turėtų būti taikoma išduotam patentui ar naudingajam modeliui, paskelbtai patento paraiškai ar papildomos apsaugos liudijimui. Sąjungos priverstinė licencija turėtų būti vienodai taikoma nacionaliniams patentams, Europos patentams ir bendrąjį poveikį turintiems Europos patentams;

(10)  naudingojo modelio sistemos saugo naujus techninius išradimus, kurie neatitinka patentavimo reikalavimų, ribotam laikotarpiui suteikdamos išskirtinę teisę neleisti kitiems asmenims komerciniais tikslais naudotis saugomais išradimais be teisių turėtojų sutikimo. Skirtingose valstybėse naudingųjų modelių apibrėžtis skiriasi, taip pat ne visos valstybės narės numato naudingųjų modelių sistemas. Iš esmės naudingieji modeliai tinka išradimams, kuriais nežymiai patobulinami arba pritaikomi esami produktai arba kurie turi trumpą komercinę naudojimo trukmę, apsaugoti. Tačiau, kaip ir patentai, naudingieji modeliai gali apsaugoti išradimus, kurie galėtų būti būtini krizei įveikti, todėl turėtų būti įtraukti į Sąjungos priverstinės licencijos taikymo sritį;

(11)  patentui skirta Sąjungos priverstinė licencija turėtų būti taikoma ir papildomos apsaugos liudijimui, kai tokia apsauga suteikiama pasibaigus patento galiojimo laikui tos priverstinės licencijos galiojimo laikotarpiu. Tai užtikrintų patentui skirtos priverstinės licencijos veiksmingumą, jei su krize susiję produktai nebebūtų apsaugoti patentu – pasibaigus patento galiojimui jie būtų apsaugoti papildomos apsaugos liudijimu. Tai taip pat turėtų būti taikoma papildomos apsaugos liudijimui atskirai, kai licencija išduodama pasibaigus patento galiojimui;

(12)  Sąjungos priverstinė licencija taip pat turėtų būti taikoma paskelbtoms nacionalinių ir Europos patentų paraiškoms. Kadangi patento išdavimas po patento paraiškos paskelbimo gali užtrukti ne vienus metus, priemonės taikymas tik išduotu patentu apsaugotiems išradimams galėtų neleisti veiksmingai ir laiku reaguoti į krizę. Krizių metu sprendimai gali būti priimami pasitelkiant naujausias moderniausias technologijas. Be to, tam tikruose nacionaliniuose patentų teisės aktuose ir Europos patentų konvencijoje numatyta patentų prašytojų apsauga, susijusi su jų išradimų naudojimu be sutikimo, ir atitinkama galimybė tokiems prašytojams išduoti licenciją dėl naudojimosi jų patento paraiškos teisėmis. Siekiant užtikrinti, kad išdavus patentą Sąjungos priverstinė licencija dėl paskelbtos patento paraiškos ir toliau galiotų, Sąjungos priverstinė licencija dėl paskelbtų patentų paraiškų turėtų būti taikoma ir patentui, kai jis bus išduotas, tokia apimtimi, kokia su krize susijęs produktas vis dar patenka į išradimo apibrėžties taikymo sritį;

(13)  turėtų būti patikslinta, kad šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos teisei dėl autorių teisių ir susijusių teisių, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 96/9(5), 2009/24(6), 2001/29/EB(7), 2004/48/EB(8) ir (ES) 2019/790(9), kuriose įtvirtintos konkrečios taisyklės ir procedūros, kurios turėtų likti nepakitusios;

(14)  išdavus priverstinę licenciją, duomenų teisinė apsauga (jei ji vis dar galioja) gali trukdyti veiksmingai naudoti šią priverstinę licenciją, nes tai trukdo išduoti leidimus dėl generinių vaistų. Tai sukeltų rimtų neigiamų pasekmių Sąjungos priverstinėms licencijoms, išduotoms krizei įveikti, nes tai gali trukdyti užtikrinti krizei įveikti reikalingų vaistų prieinamumą. Dėl šios priežasties Sąjungos farmacijos teisės aktuose (plg. Direktyvos (ES) Nr. XXX/XX [COM (2023) 192] 80 straipsnio 4 dalį) numatytas duomenų išskirtinumo ir rinkos apsaugos sustabdymas, kai yra išduota priverstinė licencija ekstremaliajai visuomenės sveikatos situacijai išspręsti. Toks sustabdymas leidžiamas tik išduotos priverstinės licencijos ir jos gavėjo atžvilgiu ir turi atitikti išduotos priverstinės licencijos tikslus, teritorinę taikymo sritį, trukmę ir dalyką. Sustabdymas reiškia, kad duomenų išskirtinumas ir rinkos apsauga neturi poveikio priverstinės licencijos gavėjui, kol ši licencija galioja. Pasibaigus priverstinei licencijai, duomenų išskirtinumas ir rinkos apsauga vėl pradeda veikti. Dėl sustabdymo neturėtų būti pratęsiama pirminė duomenų teisinės apsaugos trukmė;

(15)  siekiant užtikrinti kuo didesnį suderinamumą su esamais krizių valdymo mechanizmais, jų reikalavimais, susijusiais su viešuoju interesu, ir kitais Sąjungos teisės aktais, termino „su krize susijęs produktas“ apibrėžtis turėtų būti grindžiama bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemonės (SMEI) dokumente pateikta apibrėžtimi, tačiau turėtų būti bendresnė, kad apimtų produktus, susijusius su įvairių rūšių krizėmis ar ekstremaliosiomis situacijomis; [5 pakeit.]

(16)  Sąjungos priverstinė licencija leidžia naudotis saugomu išradimu negavus teisių turėtojo sutikimo. Todėl ji turi būti išduota tik išimtiniais atvejais, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, kaip kraštutinė priemonė ir tokiomis sąlygomis, kuriomis būtų atsižvelgiama į teisių turėtojo interesus. Tai apima aiškų licencijos taikymo srities, trukmės ir teritorinės aprėpties nustatymą, griežtai atsižvelgiant į krizės trukmę ir tikslą, kuriuo priverstinė licencija buvo išduota. Sąjungos lygmens krizių valdymo mechanizmo atveju krizės arba ekstremaliosios situacijos režimas aktyvuojamas arba paskelbiamas ribotam laikotarpiui. Kai pagal tokią sistemą išduodama Sąjungos priverstinė licencija, licencijos galiojimo trukmė negali būti ilgesnė nei aktyvuoto arba paskelbto krizės ar ekstremaliosios situacijos režimo trukmė ir iš esmės neturėtų viršyti 12 mėnesių, išskyrus atvejus, kai ją būtina atnaujinti dėl to, kad ir toliau egzistuoja aplinkybės, dėl kurių licencija buvo išduota. Siekiant užtikrinti, kad priverstinė licencija atitiktų savo tikslą ir sąlygas, leidimas naudoti išradimą turėtų būti išduodamas tik kvalifikuotam asmeniui, galinčiam gaminti su krize susijusį produktą ir mokėti pagrįstą atlygį teisių turėtojui; [6 pakeit.]

(17)  svarstant galimybę išduoti Sąjungos priverstinę licenciją, kad Komisija galėtų priimti tinkamai pagrįstą sprendimą, jai turėtų padėti patariamasis organas. Konsultacijos su patariamuoju organu turėtų prasidėti diskusijų dėl būtinybės išduoti priverstinę licenciją pagal atitinkamą priemonę pradžioje. Diskusijos dėl to, ar reikalinga Sąjungos priverstinė licencija, dažnu atveju prasidės dar patariamojo organo, susijusio su atitinkamais Sąjungos krizių arba ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmais, darbo metu. Tokiu atveju Komisijai nebūtina sušaukti patariamojo organo – užtenka skubiai nurodyti, kad tas organas taip pat turi kompetenciją įvertinti priverstinio licencijavimo Sąjungos lygmeniu poreikį ir sąlygas. Paaiškinimas dėl patariamojo organo kompetencijos turėtų būti pateiktas proceso pradžioje, kai tik Komisija išreiškia konkretų pasiūlymą dėl priverstinio licencijavimo naudojimo Sąjungos lygmeniu;

(18)  patariamojo organo dalyvavimu siekiama užtikrinti išsamų, kruopštų ir konkretų situacijos vertinimą, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos privalumus. Todėl svarbu, kad patariamasis organas turėtų tinkamą sudėtį, kompetenciją ir procedūras, kad galėtų padėti Komisijai priimti sprendimą, ar išduoti Sąjungos priverstinę licenciją ir kokiomis sąlygomis tai padaryti. Sąjungos krizių valdymo mechanizmai paprastai apima patariamojo organo, užtikrinančio Komisijos ir atitinkamų įstaigų bei agentūrų, Tarybos ir valstybių narių veiksmų koordinavimą, įsteigimą. Šiuo atžvilgiu pagal SMEI įsteigiama patariamoji grupė. Reglamente (ES) 2022/2371 numatyta Sveikatos krizių valdyba, o pagal Reglamentą (ES) Nr. XXX/XX (toliau – Lustų aktas) [COM(2022)46] Komisijai informaciją teikia puslaidininkių taryba. Šie patariamieji organai turi tinkamą sudėtį, kompetenciją ir procedūras, kad galėtų spręsti krizes ir ekstremaliąsias situacijas, dėl kurių jie buvo įsteigti. Kai taikant tokią krizių valdymo priemonę tariamasi dėl priverstinio licencijavimo, padedama konkrečiai priemonei įsteigto patariamojo organo Komisija gali gauti tinkamų patarimų ir išvengti patariamųjų organų dubliavimosi, kuris lemia procesų nesuderinamumą. Kompetentingi patariamieji organai kartu su atitinkamais krizių valdymo mechanizmais turėtų būti išvardijami šio reglamento priede. Komisija turėtų užtikrinti, kad kitų su krize susijusių organų atstovai Sąjungos lygmeniu dalyvautų patariamojo organo posėdžiuose ir būtų į juos kviečiami kaip stebėtojai, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su kitais Sąjungos mechanizmais įgyvendinamomis priemonėmis. Svarbu, kad Komisija pakviestų visų nacionalinių institucijų, atsakingų už priverstinių licencijų išdavimą pagal nacionalinius patentų įstatymus, nacionalinius atstovus dalyvauti stebėtojų teisėmis. Jei Sąjungos krizių valdymo mechanizme patariamasis organas nenumatytas, Komisija turėtų įsteigti ad hoc patariamąjį organą Sąjungos priverstinės licencijos išdavimo klausimais (toliau – ad hoc patariamasis organas)pagrindu turėtų įsteigti Komisija, o jį turėtų sudaryti valstybių narių institucijų ir įstaigų, kurios pagal nacionalinę teisę naudojasi kompetencija išduoti nacionalines priverstines licencijas, atstovai; [7 pakeit.]

(19)  patariamojo organo vaidmuo yra patarti Komisijai kilus diskusijoms dėl būtinybės naudoti priverstinį licencijavimą Sąjungos lygmeniu. Šis organas turėtų Komisijai pateikti neprivalomą nuomonę. Pagrindiniai jo uždaviniai yra padėti Komisijai nustatyti, ar būtina naudoti priverstinį licencijavimą Sąjungos lygmeniu, ir nustatyti tokio licencijavimo sąlygas. Jei patariamasis organas jau įsteigtas, turėtų būti taikomos esamos jo darbo tvarkos taisyklės. Ad hoc patariamuosius organus turėtų sudaryti po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą tie nacionalinių kompetentingų institucijų atstovai, kad Komisijai būtų pateikta informacija ir įžvalgos apie padėtį nacionaliniu lygmeniu, įskaitant informaciją apie gamybos pajėgumus, galimus licencijų gavėjus ir, jei taikytina, pasiūlymus dėl savanoriškų sprendimų. Be to, patariamojo organo funkcija turėtų būti rinkti ir analizuoti atitinkamus duomenis, taip pat užtikrinti suderinamumą ir bendradarbiavimą su kitais su krize susijusiais organais Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis siekiant užtikrinti tinkamą, koordinuotą ir suderintą atsaką į krizę Sąjungos lygmeniu; [8 pakeit.]

(20)  Komisija turėtų išduoti Sąjungos priverstinę licenciją atsižvelgdama į neprivalomą patariamojo organo nuomonę. Asmenims, visų pirma licencijos gavėjui ir teisių turėtojui, kurių interesams gali turėti įtakos Sąjungos priverstinė licencija, turėtų būti suteikta galimybė, gavus bylos medžiagą ir patariamojo organo atliktus tyrimus, per pagrįstą laikotarpį pateikti savo pastabas patariamajam organui, ir jiems turėtų būti suteikta bet kokia kita susijusi informacija, kurios jiems reikia siūlomos Sąjungos priverstinės licencijos galimam poveikiui jų intelektinės nuosavybės teisėms įvertinti. Šie elementai turėtų suteikti Komisijai galimybę atsižvelgti į skirtingus padėties aspektus ir tuo pagrindu nustatyti atitinkamas licencijos sąlygas, įskaitant atitinkamą atlygį, kurį licencijos gavėjas turi mokėti teisių turėtojui. Siekdama išvengti pagal Sąjungos priverstinę licenciją pagamintų produktų perteklinės gamybos Komisija taip pat turėtų apsvarstyti visas esamas priverstines licencijas nacionaliniu lygmeniu; [9 pakeit.]

(21)  prieš parengdama Sąjungos priverstinę licenciją Komisija teisių turėtojui garantuoja teisę būti išklausytam. Todėl Komisija turėtų nedelsdama pranešti atitinkamam teisių turėtojui (jei įmanoma – asmeniškai), kad gali būti išduota Sąjungos priverstinė licencija. Teisių turėtojo dalyvavimas turėtų būti įmanomas atitinkamame patariamajame organe pradėjus išsamias diskusijas dėl Sąjungos priverstinės licencijos išdavimo; [10 pakeit.]

(22)  informavus teisių turėtoją apie išsamias diskusijas turint omenyje tai, kad savanoriški susitarimai yra tinkamiausias būdas krizės metu spręsti su patentuotais produktais ar procesais susijusius klausimus, prieš Komisijai priimant bet kokį sprendimą dėl Sąjungos priverstinės licencijos išdavimo, teisių turėtojas turėtojui turėtų turėti galimybę pasiūlyti savanorišką susitarimą, jei tai leidžia Sąjungos krizės ar ekstremaliosios situacijos aplinkybės, įskaitant būti suteikta tinkama galimybė derėtis dėl tokio susitarimo. Atsižvelgiant į neatidėliotiną situacijos pobūdį, turėtų pakakti keturių savaičių, kad būtų sudarytos sąlygos sąžiningoms ir prasmingoms deryboms. Teisių turėtojui taip pat turėtų būti suteikta galimybė pateikti pastabas dėl Sąjungos priverstinės licencijos poreikio ir licencijos sąlygų, įskaitant atlygį, jei ji būtų išduota. Šiuo tikslu teisių turėtojui turėtų būti leista Komisijai raštu ar žodžiu pateikti pastabas ir visą informaciją, kuri teisių turėtojui atrodo naudinga, kad Komisija galėtų sąžiningai, išsamiai ir kruopščiai įvertinti padėtį. Komisija teisių turėtojui turėtų suteikti pagrįstą laikotarpį pastaboms ir informacijai pateikti, atsižvelgdama į tai, kad reikia suderinti viešąjį interesą ir teisių turėtojo padėtį, ir į ir padėties skubumą. Teisių turėtojo pastabas Komisija turėtų laiku perduoti kompetentingam patariamajam organui, jei tai aktualu. Kad su Komisija būtų galima keistis konfidencialia informacija, Komisija užtikrina saugią keitimosi tokia informacija aplinką ir turėtų imtis priemonių teisių turėtojo per tą procedūrą pateiktų dokumentų konfidencialumui išsaugoti. Išdavusi Sąjungos priverstinę licenciją Komisija turėtų kuo greičiau apie tai pranešti teisių turėtojui; [11 pakeit.]

(23)  inicijuojant bet kokią priverstinio licencijavimo procedūros inicijavimas procedūrą pirmiausia turėtų būti paskelbtas nustatytos atitinkamos intelektinės nuosavybės teisės, atitinkami teisių turėtojai ir galimi licencijų gavėjai, dalyvaujant nacionalinėms institucijoms, pagal jų nacionalinius patentų įstatymus atsakingoms už priverstinių licencijų išdavimą. Tai turėtų būti paskelbta pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šiame pranešime turėtų būti pateikta informacija apie diskusijas dėl Sąjungos priverstinės licencijos išdavimo pagal Sąjungos krizių arba ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmą. Šis pranešimas taip pat turėtų padėti Komisijai nustatyti atitinkamas intelektinės nuosavybės teises, susijusius teisių turėtojus ir galimus licencijos gavėjus; [12 pakeit.]

(24)  padedama patariamojo organo Komisija turėtų dėti visas pastangas savo sprendime nustatyti su krize susijusius produktus apimantį patentą, patento paraišką, papildomos apsaugos liudijimą ir naudingąjį modelį bei tų intelektinės nuosavybės teisių turėtojus. Tam tikromis aplinkybėmis intelektinės nuosavybės teisėms ir jų atitinkamiems turėtojams nustatyti gali prireikti ilgų ir sudėtingų tyrimų. Tokiais atvejais visiškas visų intelektinės nuosavybės teisių ir jų turėtojų nustatymas gali rimtai pakenkti veiksmingam Sąjungos priverstinės licencijos naudojimui siekiant greitai įveikti krizę ar ekstremaliąją situaciją. Todėl tais atvejais, kai visų tų intelektinės nuosavybės teisių ar teisių turėtojų nustatymas labai užvilkintų Sąjungos priverstinės licencijos išdavimą, Komisija, prieš išduodama priverstinę licenciją, turėtų turėti galimybę iš pradžių licencijoje nurodyti tik produkto, dėl kurio ji prašoma, nepatentuotą pavadinimą. Tačiau Komisija turėtų kuo greičiau nustatyti visas taikytinas ir susijusias intelektinės nuosavybės teises bei jų turėtoją ir atitinkamai iš dalies pakeisti įgyvendinimo aktą. Iš dalies pakeistame Įgyvendinimo akte taip pat turėtų būti nustatytos visos būtinos apsaugos priemonės ir atlygis, mokėtinas kiekvienam nustatytam teisių turėtojui; [13 pakeit.]

(25)  tais atvejais, kai per pagrįstą laikotarpį teisių turėtojo nustatyti negalima arba galima nustatyti ne visus teisių turėtojus, Komisija turėtų turėti teisę išimties tvarka išduoti neturėtų suteikti Sąjungos priverstinę licenciją nurodydama tik su krize susijusio produkto nepatentuotą pavadinimą, kai tai yra būtina atsižvelgiant į padėties skubumą. Tačiau išdavusi Sąjungos priverstinę licenciją Komisija turėtų kuo greičiau nustatyti susijusius teisių turėtojus, juos informuoti ir su jais pasitarti, taip pat pasitelkdama skelbimo priemones ir kreipdamasi į nacionalines intelektinės nuosavybės tarnybas priverstinės licencijos; [14 pakeit.]

(26)  Sąjungos priverstinėje licencijoje taip pat turėtų būti pateikta informacija, leidžianti nustatyti su krize susijusį produktą, dėl kurio ji išduodama, taip pat išsami informacija apie licencijos gavėją, kuriam išduodama Sąjungos priverstinė licencija, įskaitant išsamią informaciją apie produkto aprašymą, pavadinimą ar prekės ženklą; prekių kodus, pagal kuriuos su krize susiję produktai yra klasifikuojami, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87; išsamią informaciją apie licencijos gavėjus (ir, jei taikytina, gamintojus), kuriems išduodama priverstinė licencija, įskaitant jų pavadinimą, prekinį pavadinimą ar registruotą prekių ženklą, kontaktinius duomenis, unikalų identifikavimo numerį šalyje, kurioje jie yra įsisteigę, ir jų ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (EORI) numerį. Jei to reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus, turėtų būti įtraukta ir kita informacija, pvz., produkto tipas, nuorodos numeris, modelis, partijos arba serijos numeris arba unikalus paso identifikatorius;

(27)  licencijos gavėjas turėtų teisių turėtojui sumokėti atitinkamą atlygį, kurį nustato Komisija. Atlygio dydis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į visas bendrąsias pajamas, kurias licencijos gavėjas gavo vykdydamas atitinkamą veiklą pagal Sąjungos priverstinę licenciją, licencijos gavėjui ir su krize susijusioms valstybėms narėms pagal licenciją leidžiamo naudojimo ekonominę vertę, bet kokią teisių turėtojo gautą viešąją paramą išradimui kurti, išradimo kūrimo išlaidų amortizavimo laipsnį ir su Sąjungos priverstinės licencijos išdavimu susijusias humanitarines aplinkybes. Be to, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į teisių turėtojo pastabas ir patariamojo organo atliktą vertinimą dėl atlygio dydžio. Bet kuriuo atveju atlygis neturėtų viršyti 4 % visų bendrųjų pajamų, kurias licencijos gavėjas gavo veikdamas pagal Sąjungos priverstinę licenciją. Šis procentinis dydis yra toks pat kaip ir numatytas Reglamente (EB) Nr. 816/2006. Jei priverstinė licencija išduota remiantis paskelbta patento paraiška, pagal kurią galiausiai patentas neišduodamas, teisių turėtojas neturėtų pagrindo gauti atlygio pagal priverstinę licenciją, nes dalykas, už kurį skiriamas atlygis, nebuvo realizuotas. Tokiomis aplinkybėmis teisių turėtojas turėtų grąžinti pagal priverstinę licenciją gautą atlygį; [15 pakeit.]

(28)  labai svarbu, kad pagal Sąjungos priverstinę licenciją pagaminti produktai pasiektų tik vidaus rinką. Todėl Sąjungos priverstine licencija licencijos gavėjui turėtų būti nustatytos aiškios pagal licenciją leidžiamos veiklos sąlygos, įskaitant tos veiklos teritorinę aprėptį. Teisių turėtojui turėtų būti suteikta galimybė ginčyti veiksmus ir naudojimąsi su Sąjungos priverstine licencija susijusiomis teisėmis, kai tai neatitinka licencijos sąlygų, kaip jo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/48/EB(10). Siekiant palengvinti pagal Sąjungos priverstinę licenciją pagamintų produktų platinimo stebėseną, įskaitant muitinės kontrolę, licencijos gavėjas turėtų užtikrinti, kad tokie produktai turėtų ypatingas savybes, dėl kurių juos būtų lengva identifikuoti ir atskirti nuo teisių turėtojo parduodamų produktų;

(29)  Sąjungos priverstinė licencija pagal Sąjungos krizių arba ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmą turėtų būti išduodama tik tam, kad su krize susiję produktai būtų tiekiami į vidaus rinką. Todėl pagal Sąjungos priverstinę licenciją pagamintų produktų eksportas turėtų būti draudžiamas;

(30)  taikydamos rizikos analizės metodą muitinės turėtų užtikrinti, kad pagal Sąjungos priverstinę licenciją pagaminti produktai nebūtų eksportuojami. Siekiant nustatyti tokius produktus, pagrindinis tokiai muitinės rizikos analizei reikalingos informacijos šaltinis turėtų būti pati Sąjungos priverstinė licencija. Todėl į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447(11) 36 straipsnyje nurodytą elektroninę muitinės rizikos valdymo sistemą turėtų būti įtraukta informacija apie kiekvieną įgyvendinimo aktą, kuriuo išduodama arba iš dalies keičiama Sąjungos priverstinė licencija. Kai muitinė nustato produktą, kuriuo, kaip įtariama, pažeidžiamas eksporto draudimas, ji turėtų sustabdyti šio produkto eksportą ir nedelsdama apie tai pranešti Komisijai. Komisija turėtų per 10 darbo dienų padaryti išvadą dėl eksporto draudimo reikalavimų laikymosi, tačiau turėtų turėti galimybę reikalauti, kad muitinė tęstų sustabdymą, kai to reikia. Kad galėtų geriau atlikti vertinimą, Komisija gali konsultuotis su atitinkamu teisių turėtoju. Jei Komisija daro išvadą, kad produktas neatitinka eksporto draudimo reikalavimų, muitinė turėtų neleisti jo eksportuoti;

(31)  turėtų būti atliekama įgyvendinimo akto, kuriuo išduodama Sąjungos priverstinė licencija, arba bet kurio vėlesnio įgyvendinimo akto teisinio galiojimo teisminė peržiūra;

(32)  teisių turėtojo ir licencijos gavėjo santykiai turėtų būti pagrįsti sąžiningumo principu. Teisių turėtojas ir licencijos gavėjas turėtų stengtis, kad Sąjungos priverstinė licencija būtų sėkminga, ir prireikus bendradarbiauti, kad Sąjungos priverstinė licencija veiksmingai ir ekonomiškai atitiktų savo tikslą. Komisija gali veikti kaip įgalinanti tarpininkė sąžiningam teisių turėtojo ir licencijos gavėjo bendradarbiavimui pasiekti atsižvelgiant į visų šalių interesus. Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat turėtų turėti teisę imtis papildomų priemonių pagal Sąjungos teisę siekdama užtikrinti, kad priverstinė licencija atitiktų savo tikslą ir kad Sąjungoje būtų prieinamos būtinos su krize susijusios prekės. Tokia papildoma priemonė gali būti prašymas pateikti papildomos informacijos, kuri laikoma būtina siekiant priverstinės licencijos tikslo. Šios priemonės visada turėtų apimti tinkamas apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama visų šalių teisėtų interesų apsauga;

(32a)   kai tinkama, Komisija turėtų įpareigoti teisių turėtoją atskleisti komercines paslaptis, kurios yra tikrai būtinos Sąjungos priverstinės licencijos tikslui pasiekti. Tokiais atvejais teisių turėtojai turėtų gauti tinkamą atlygį. Gali būti, kad detalizuotas išradimo panaudojimo būdo apibūdinimas nėra pakankamas ir išsamus, kad licencijos gavėjas galėtų veiksmingai naudoti šį išradimą. Tai galėtų apimti, be kita ko, visapusišką būtinų technologijų, ekspertinių žinių, duomenų, mėginių ir referencinių produktų, būtinų gamybai ir leidimo prekiauti gavimui bendradarbiaujant su licencijos gavėju, perdavimą, atsižvelgiant tiek į teisių turėtojo, tiek į licencijos gavėjo interesus. Tais atvejais, kai ta papildoma informacija ir praktinė patirtis yra būtina ir dalis jų yra neatskleista komercinė paslaptis, tos būtinos komercinės paslapties atskleidimas, siekiant tik pasiekti naudojimosi Sąjungos priverstine licencija tikslą pagal šį reglamentą, turėtų būti laikomas teisėtu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 3 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnyje. Nors šiame reglamente reikalaujama atskleisti komercines paslaptis tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina Sąjungos priverstinės licencijos tikslui pasiekti, tai turėtų būti aiškinama taip, kad būtų išsaugota komercinių paslapčių apsauga, suteikta pagal Direktyvą (ES) 2016/943. Komisija turėtų reikalauti, kad licencijos gavėjas (-ai) įgyvendintų visas tinkamas priemones, pagrįstai nustatytas teisių turėtojo, įskaitant sutartines, technines ir organizacines priemones, kad būtų užtikrintas komercinių paslapčių konfidencialumas, visų pirma trečiųjų šalių atžvilgiu, ir visų šalių teisėtų interesų apsauga. Tuo tikslu teisių turėtojai turėtų nustatyti komercines paslaptis prieš jas atskleisdami. Tos tinkamos priemonės gali būti pavyzdinės sutarčių sąlygos, konfidencialumo susitarimai, griežti prieigos protokolai, techniniai standartai ir elgesio kodeksų taikymas. Jei licencijos gavėjas neįgyvendina priemonių, reikalingų komercinių paslapčių konfidencialumui išsaugoti, Komisija turėtų turėti galimybę neleisti atskleisti komercinių paslapčių arba sustabdyti jų atskleidimą, kol licencijos gavėjas ištaisys padėtį. Bet koks komercinių paslapčių naudojimas, gavimas ar atskleidimas, kuris nėra būtinas Sąjungos priverstinės licencijos tikslui pasiekti arba kurio trukmė būtų ilgesnė nei Sąjungos priverstinės licencijos, turėtų būti laikomas neteisėtu, kaip apibrėžta toje direktyvoje; [16 pakeit.]

(32b)   šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad Komisija turėtų įgaliojimus įpareigoti teisių turėtojus pateikti visą būtiną informaciją, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos greitai ir veiksmingai gaminti ypatingos svarbos su krize susijusius produktus, pavyzdžiui, vaistus ir kitus sveikatos srities gaminius. Ši informacija turėtų apimti praktinės patirties detales, ypač kai tai būtina siekiant veiksmingai įgyvendinti priverstinį licencijavimą. Nors vien patentų licencijavimo gali pakakti, kad kiti gamintojai galėtų greitai gaminti paprastus farmacinius produktus, sudėtingesnių farmacinių produktų, pavyzdžiui, vakcinų pandemijos metu, atveju jo dažnai nepakanka. Tais atvejais, kai tai būtina priverstinei licencijai įgyvendinti, alternatyviam gamintojui taip pat reikės prieigos prie praktinės patirties; [17 pakeit.]

(33)  kad galėtų tinkamai reaguoti į krizines situacijas, Komisija turėtų būti įgaliota peržiūrėti Sąjungos priverstinės licencijos sąlygas ir jas pritaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Tai turėtų apimti priverstinės licencijos pakeitimą siekiant nurodyti visą teisių ir teisių turėtojų, kuriems taikoma priverstinė licencija, sąrašą, jei iš pradžių šie visi identifikavimo duomenys nebuvo nurodyti. Tai taip pat turėtų apimti licencijos nutraukimą, jei aplinkybės, dėl kurių ji buvo suteikta, baigėsi ir jų pasikartojimas mažai tikėtinas. Priimdama sprendimą dėl Sąjungos priverstinės licencijos peržiūros Komisija gali nuspręsti turėtų šiuo tikslu konsultuotis su kompetentingu patariamuoju organu ir teisių turėtojais bei licencijos gavėjais. Jei Komisija ketina pakeisti esminius Sąjungos priverstinės licencijos komponentus, tokius kaip jos trukmė ar atlygis, arba jei pačiam pakeitimui galėtų būti taikoma atskira priverstinė licencija, Komisija turėtų būti įpareigota konsultuotis su patariamuoju organu; [18 pakeit.]

(34)  turėtų būti nustatytos konkrečios apsaugos priemonės, kad Komisija galėtų imtis veiksmų siekdama užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui Sąjungos priverstine licencija ir tokį piktnaudžiavimą sustabdyti. Be galimybės nutraukti Sąjungos priverstinę licenciją, Komisija taip pat turėtų būti įgaliota skirti vienkartines ir periodiškai mokamas baudas teisių turėtojui ir licencijos gavėjui, kad užtikrintų šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymą. Sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir neturėtų prieštarauti Direktyvoje 2004/48/EB nustatytoms įprastinėms intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonėms; [19 pakeit.]

(35)  šiame reglamente nustatytų atitinkamų pareigų vykdymą reikėtų užtikrinti skiriant vienkartines ir periodiškai mokamas baudas. Tuo tikslu turėtų būti nustatyti atitinkami vienkartinių ir periodiškai mokamų baudų dydžiai, ir baudų ir periodiškai mokamų baudų skyrimui turėtų būti numatyti atitinkami senaties terminai, laikantis proporcingumo ir ne bis in idemne bis in idem principų. Visus pagal šį reglamentą priimtus Komisijos priimtus sprendimus pagal SESV gali peržiūrėti peržiūri Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pagal SESV. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pagal SESV 261 straipsnį turėtų turėti neribotą jurisdikciją dėl įgyvendinimo akto, kuriuo išduodama priverstinė licencija, ir sprendimų dėl vienkartinių ir periodiškai mokamų baudų ir sankcijų pagal SESV 261 straipsnį; [20 pakeit.]

(36)  kai krizei įveikti išduodama nacionalinė priverstinė licencija, valstybė narė arba jos kompetentinga institucija turėtų būti įpareigota pranešti Komisijai apie licencijos išdavimą ir konkrečias su ja susijusias sąlygas, nes taip Komisija gali susipažinti su valstybėse narėse taikomomis nacionalinėmis priverstinėmis licencijomis ir atsižvelgti į šias priverstines licencijas svarstydama Sąjungos priverstinę licenciją, ypač nustatydama tokios licencijos sąlygas;

(37)  Sąjungos lygmeniu suteikiamą licenciją turėtų būti galima suteikti ne tik tiekimui į Sąjungos rinką – tam tikromis sąlygomis ją turėtų būti galima suteikti ir eksportui į šalis, kuriose kyla visuomenės sveikatos problemų. Šios sąlygos jau reglamentuojamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 816/2006(12). Pagal tą reglamentą dėl tokių priverstinių licencijų išdavimo nacionaliniu lygmeniu sprendžia ir jas vykdo valstybių narių kompetentingos institucijos, gavusios atitinkamą asmens, ketinančio gaminti ir parduoti farmacijos produktus, kuriems taikomas patentas arba papildoma apsauga, eksportuojant į reikalavimus atitinkančias trečiąsias šalis, paraišką. Reglamentu (EB) Nr. 816/2006 leidžiamas produktų gamybą keliose valstybėse narėse apimantis priverstinis licencijavimas tik taikant nacionalines procedūras. Tarpvalstybinio gamybos proceso atveju reikėtų skirtingų nacionalinių priverstinių licencijų. Dėl to procesas gali būti apsunkintas ir užtrukti, nes reikėtų pradėti skirtingas nacionalines procedūras, kurių taikymo sritis ir sąlygos gali skirtis. Siekiant sinergijos ir veiksmingo Sąjungos krizių valdymo mechanizmų taikymo proceso, pagal Reglamentą (EB) Nr. 816/2006 taip pat turėtų būti galimybė taikyti Sąjungos priverstinę licenciją. Taip bus palengvinta Tam turėtų būti sudarytos dar palankesnės sąlygos peržiūrint priverstinių eksporto licencijų išdavimo sąlygas, kad būtų visapusiškai laikomasi TRIPS sutarties ir joje numatytų visų lankstumo nuostatų. Taikant Sąjungos priverstinę licenciją bus palengvintas šio mechanizmo naudojimas ir visa atitinkamų produktų gamyba keliose valstybėse narėse ir bus rastas Sąjungos lygmens sprendimas, kad būtų išvengta situacijos, kai licencijų gavėjams reikėtų kelių priverstinių to paties produkto licencijų keliose valstybėse narėse, kad būtų galima gaminti ir eksportuoti produktus, kaip planuota. Bet kuris asmuo, ketinantis prašyti priverstinės licencijos pagal Reglamento (EB) Nr. 816/2006 tikslus ir taikymo sritį, turėtų turėti galimybę viena paraiška paprašyti visoje Sąjungoje galiojančios priverstinės licencijos pagal tą reglamentą, jei kitu atveju tas asmuo pagal valstybių narių nacionalines priverstinio licencijavimo sistemas turėtų teikti paraiškas dėl kelių priverstinių licencijų dėl to paties su krize susijusio produkto daugiau nei vienoje valstybėje narėje, kad įgyvendintų savo numatytą gamybos ir pardavimo eksportui veiklą pagal Reglamentą (EB) Nr. 816/2006. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 816/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; [21 pakeit.]

(38)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su Sąjungos priverstinės licencijos išdavimu, papildymu, keitimu ar nutraukimu, nesant susitarimo tarp teisių turėtojo ir licencijos gavėjo – teisių turėtojui mokėtino atlygio nustatymu, ad hoc patariamojo organo darbo tvarkos taisyklėmis ir charakteristikomis, leidžiančiomis identifikuoti pagal Sąjungos priverstinę licenciją pagamintus produktus. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(13). Patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, kuriais išduodama, papildoma, keičiama ar nutraukiama Sąjungos priverstinė licencija, ir įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas atlygis. Patariamosios procedūros pasirinkimas pagrindžiamas atsižvelgiant į tai, kad tie įgyvendinimo aktai bus priimti pagal procedūrą, kurioje aktyviai dalyvaus valstybės narės konsultuodamosi su patariamuoju organu. Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos ad hoc patariamojo organo procedūrinės taisyklės, ir įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos savybės, pagal kurias galima identifikuoti pagal Sąjungos priverstinę licenciją pagamintus produktus; [22 pakeit.]

(39)  Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su Sąjungos priverstinės licencijos išdavimu, keitimu ar nutraukimu arba atlygio nustatymu, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(40)  Sąjungos priverstinis licencijavimas krizių valdymo tikslais yra kraštutinė priemonė, kuria naudojamasi tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Todėl vertinimas turėtų būti atliekamas tik tuo atveju, jei Sąjungos priverstinę licenciją išdavė Komisija. Vertinimo ataskaita turėtų būti pateikta iki paskutinės trečiųjų metų nuo Sąjungos priverstinės licencijos išdavimo dienos, kad šį reglamentą būtų galima tinkamai ir pagrįstai įvertinti; [23 pakeit.]

(40a)   nors priedas turi būti atnaujintas bet kuriuo būsimu teisėkūros procedūra priimamu aktu, susijusiu su ekstremaliosios situacijos arba krizės režimu, Komisija vis dėlto turėtų stebėti padėtį ir įvertinti, ar priede pateiktas sąrašas tinkamai atnaujintas. Paaiškėjus, kad šis sąrašas nebeaktualus, Komisija turėtų įvertinti jo padarinius. Bet kuriuo atveju Komisija turėtų pateikti jo vertinimą Europos Parlamentui ir Tarybai, kai tinkama, kartu pateikdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais iš dalies keičiamas šis priedas. Nors Komisija turėtų atlikti šį vertinimą kas dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, tikimasi, kad, atsižvelgiant į sparčius dabartinės Europos ir pasaulinės padėties pokyčius, kilus išskirtinei grėsmei viešajam arba nacionaliniam saugumui Komisija turėtų atlikti šį vertinimą nepagrįstai nedelsdama; [24 pakeit.]

(41)  kadangi reikia laiko užtikrinti, kad būtų sukurta tinkamai veikianti Sąjungos priverstinio licencijavimo sistema, šio reglamento taikymas turėtų būti atidėtas;

(41a)   kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti prieigą prie su krize susijusių patentuotų produktų, reikalingų krizėms vidaus rinkoje įveikti, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl priverstinio licencijavimo susiskaidymo Sąjungoje ir nepakankamos nacionalinio priverstinio licencijavimo teritorinės taikymo srities, o dėl būtino sprendimo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, [25 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad siekiant apsaugoti viešąjį interesą tarpvalstybinių krizių metu ar ekstremaliųjų situacijų atveju Sąjungoje būtų suteikta galimybė naudotis su krize susijusiais produktais. Šiuo tikslu galima išduoti laikiną ir neišimtinę Sąjungos priverstinę licenciją. Šiame reglamente nustatytos taisyklės dėl Sąjungos priverstinės intelektinės nuosavybės teisių, kurios yra būtinos su krize susijusių produktų tiekimui valstybėms narėms pagal Sąjungos krizių arba ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmą, licencijos išdavimo, kaip kraštutinės priemonės, procedūros ir sąlygų. Šiuo tikslu, jei teisių turėtojas ir licencijos gavėjas per keturias savaites nepasiekė savanoriško susitarimo, Komisija gali išduoti Sąjungos priverstinę licenciją. [26 pakeit.]

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šiuo reglamentu nustatomas toliau nurodytų intelektinės nuosavybės teisių, galiojančių vienoje ar keliose valstybėse narėse, Sąjungos priverstinis licencijavimas:

a)  patentų, įskaitant paskelbtas patentų paraiškas;

b)  naudingųjų modelių arba

c)  papildomos apsaugos liudijimų.

2.  Šis reglamentas neturi poveikio kitais su autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis susijusiais Sąjungos teisės aktais, įskaitant Direktyvą 2001/29/EB ir Direktyvą 2009/24/EB, nustatytoms taisyklėms ir Direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos suteiktoms sui generis teisėms.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

-a)   krizės arba ekstremaliosios situacijos režimas – atitinkamai krizės režimas arba ekstremaliosios situacijos režimas, nurodytas šio reglamento priede, kuris buvo aktyvuotas arba paskelbtas taikant tame priede nurodytą Sąjungos krizių ar ekstremaliųjų situacijų mechanizmą pagal vieną iš tame priede išvardytų Sąjungos aktų; [27 pakeit.]

a)  su krize susiję produktai – produktai arba procesai, kurie yra būtini reaguojant į krizę ar ekstremaliąją situaciją arba šalinant krizės ar ekstremaliosios situacijos padarinius Sąjungoje ir kurių pakankamas ir savalaikis prieinamumas bei tiekimas gali būti užtikrinti tik išdavus priverstinę licenciją, kaip nustatė Komisija, remdamasi patariamojo organo gairėmis pagal 6 straipsnį; [28 pakeit.]

b)  atitinkama veikla – gamybos, naudojimo, siūlymo parduoti, pardavimo arba importo veiksmai;

c)  teisių turėtojas – bet kurios iš 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų intelektinės nuosavybės teisių turėtojas;

d)  saugomas išradimas – išradimas, saugomas bet kuria iš 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų intelektinės nuosavybės teisių;

e)  Sąjungos priverstinė licencija – priverstinė licencija, kurią išduoda Komisija ir kuri leidžia pasinaudoti saugomu su krize susijusių produktų išradimu vykdant bet kurią atitinkamą veiklą Sąjungoje;

f)  muitinės – muitinės, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013(14) 5 straipsnio 1 punkte.

4 straipsnis

Sąjungos priverstinė licencija

Komisija gali išduoti Sąjungos priverstinę licenciją, jei pagal vieną iš šio reglamento priede išvardytų Sąjungos aktų yra aktyvuotas arba paskelbtas tame priede nurodytas krizės arba ekstremaliosios situacijos režimas režimo atveju, jei per keturias savaites teisių turėtojas ir potencialus licencijos gavėjas nepasiekė savanoriško susitarimo, kuriuo būtų užtikrintas su krize susijusių produktų tiekimas. [29 pakeit.]

5 straipsnis

Sąjungos priverstinės licencijos bendrosios sąlygos

1.  Sąjungos priverstinė licencija, kurią Komisija gali išduoti pagal 4 straipsnį, nepaisant pareigų pagal 10 straipsnį, pasižymi tokiomis savybėmis: [30 pakeit.]

a)  ji yra neišimtinė ir neperleidžiama, išskyrus tą įmonės ar jos gero vardo dalį, kuriai tokia priverstinė licencija taikoma;

b)  jos taikymo aprėptis, naudojimo sritis, būtini kiekiai ir trukmė yra griežtai ribojami ir visiškai atitinka konkretų tikslą, kuriam kuriuo išduodama priverstinė licencija išduodama, taip pat yra griežtai susiję su krizės ar ekstremaliosios situacijos režimo, pagal kurį ji išduodama Sąjungoje, taikymo aprėptimi ir trukme, apimtį ir trukmę; [31 pakeit.]

c)  ji griežtai skirta atitinkamai ir tinkamai pagrįstai su krize susijusių produktų veiklai Sąjungoje; [32 pakeit.]

d)  ji išduodama tik sumokėjus atitinkamą pagal 9 straipsnį nustatytą atlygį teisių turėtojui; [33 pakeit.]

e)  ji griežtai taikoma tik tiksliai apibrėžtoje Sąjungos teritorijoje;[34 pakeit.]

f)  ji išduodama tik asmeniui, kuris laikomas galinčiu pasinaudoti saugomu išradimu taip, kad būtų tinkamai vykdoma atitinkama su krize susijusių produktų veikla ir laikomasi 10 straipsnyje nurodytų pareigų.;

fa)   joje aiškiai nurodoma, kad licencijos gavėjas atsako už bet kokius su krize susijusių produktų gamybos ir platinimo įsipareigojimus ar garantijas, taip atleidžiant teisių turėtoją nuo pretenzijų, susijusių su atsakomybe už produktus. [35 pakeit.]

2.  Paskelbta patento paraiška saugomam išradimui skirta Sąjungos priverstinė licencija apima remiantis ta paraiška išduotą patentą, su sąlyga, kad tas patentas bus išduotas, kol galios Sąjungos priverstinė licencija.

3.  Patento saugomam išradimui skirta Sąjungos priverstinė licencija apima papildomos apsaugos liudijimą, išduotą nurodant tą patentą, su sąlyga, kad perėjimas nuo patento apsaugos prie papildomos apsaugos liudijimu teikiamos apsaugos įvyks, kol galios Sąjungos priverstinė licencija.

6 straipsnis

Patariamasis organas

1.  Svarstydama galimybę išduoti Sąjungos priverstinę licenciją Komisija nedelsdama konsultuojasi su patariamuoju organu.

2.  1 dalyje nurodytas patariamasis organas yra patariamasis organas, kurio kompetencijai priklauso Sąjungos krizių ar ekstremaliųjų situacijų mechanizmas, kaip nurodyta šio reglamento I priede (toliau – kompetentingas patariamasis organas). Šiame reglamente kompetentingas patariamasis organas, kuris turi veikti viešojo intereso labui, padeda ir pataria Komisijai atliekant šias užduotis: [36 pakeit.]

a)  su krize susijusios informacijos rinkimą, rinkos tyrimą ir tų duomenų analizę;

aa)   vertinimą, ar laikytasi 4 straipsnyje nurodytos pareigos suteikti teisių turėtojui galimybę dalyvauti derybose dėl savanoriško susitarimo, kurį reikia pasiekti per keturias savaites; [37 pakeit.]

b)  su krize susijusios informacijos, kurią surinko valstybės narės ar Komisija, ir apibendrintų duomenų, kuriuos gavo kiti su krize susiję organai Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis, analizę;

ba)   su krize susijusių produktų nustatymą; [38 pakeit.]

c)  keitimosi informacija su kitais atitinkamais organais ir kitais su krize susijusiais organais Sąjungos, nacionaliniu ir, jei reikia, tarptautiniu lygmenimis supaprastinimą;

d)  su krize susijusį produktą saugančių teisių nustatymą;

e)  nustatymą, ar reikia išduoti Sąjungos priverstinę licenciją;

f)  teisių turėtojų ar jų atstovų ir galimų licencijos gavėjų identifikavimą ir konsultavimąsi su jais, taip pat konsultavimąsi su kitais suinteresuotaisiais subjektais ir ekonominės veiklos vykdytojais, įskaitant bei pramonės, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovus atstovais; [39 pakeit.]

g)  nustatymą (jei reikia), ar įvykdyti 15 straipsnyje nustatyti Sąjungos priverstinės licencijos nutraukimo ar pakeitimo kriterijai.

3.  Jei reikia, patariamasis organas glaudžiai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus su kitais atitinkamais su krize susijusiais organais bei intelektinės nuosavybės tarnybomis Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis.

4.  Šio reglamento tikslais Komisija:

a)  užtikrina kitų su krize susijusių organų atstovų dalyvavimą Sąjungos lygmeniu ir juos kviečia kaip stebėtojus į atitinkamus patariamojo organo posėdžius, kad būtų užtikrintas suderinamumas su kitais Sąjungos mechanizmais įgyvendinamomis priemonėmis, ir

aa)   kviečia Europos Parlamento atstovus stebėtojų teisėmis dalyvauti atitinkamuose patariamųjų organų posėdžiuose, kai įmanoma, pagal priede nurodytus taikytinus teisės aktus; [40 pakeit.]

b)  gali kviesti Europos Parlamento atstovus nacionalinių institucijų, atsakingų už priverstinių licencijų išdavimą pagal nacionalinę teisę, ekonominės veiklos vykdytojų, teisių turėtojų, potencialių licencijos gavėjų, suinteresuotųjų šalių organizacijų, socialinių partnerių ir ekspertų atstovus dalyvauti patariamojo organo posėdžiuose kaip stebėtojus. [41 pakeit.]

5.  Jei nėra jokio esamo kompetentingo patariamojo organo, 2 dalyje nurodytas užduotis atlieka Komisijos įsteigtas ad hoc patariamasis organas (toliau ad hoc patariamasis organas). Komisija pirmininkauja ad hoc patariamajam organui ir užtikrina jo sekretoriato veiklą. Kiekviena valstybė narė turi teisę būti atstovaujama Ad hoc patariamajame organe patariamąjį organą sudaro kiekvienos valstybės narės institucijų ir įstaigų, pagal nacionalinę teisę turinčių kompetenciją išduoti nacionalines priverstines licencijas, atstovai. [42 pakeit.]

6.  Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame nustatomos 5 dalyje nurodyto ad hoc patariamojo organo darbo tvarkos taisyklės. Darbo tvarkos taisyklėse nurodoma, kad ad hoc patariamasis organas įsteigiamas ne ilgesniam laikotarpiui nei krizės ar ekstremaliosios situacijos trukmė. Darbo tvarkos taisyklėse nurodoma, kad ad hoc patariamasis organas užtikrina griežtų apsaugos priemonių taikymą, kad būtų išvengta galimų interesų konfliktų ir užtikrinta atskaitomybė bei skaidrumas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 24 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [43 pakeit.]

7 straipsnis

Sąjungos priverstinės licencijos išdavimo procedūra

1.  6 straipsnyje nurodytas kompetentingas arba, jei taikytina, ad hoc patariamasis organas nedelsdamas pateikia Komisijai nuomonę. Ši nuomonė pateikiama pagal patariamojo organo darbo tvarkos taisykles ir joje pateikiamas Sąjungos priverstinės licencijos poreikio ir tokios licencijos sąlygų vertinimas. Šioje nuomonėje atsižvelgiama į:

a)  krizės ar ekstremaliosios situacijos pobūdį;

b)  krizės ar ekstremaliosios situacijos mastą ir numatomą jos raidą;

ba)   teisių turėtojo ir potencialaus licencijos gavėjo teises ir interesus; [44 pakeit.]

bb)   esamas nacionalines priverstines licencijas, apie kurias pranešta Komisijai pagal 22 straipsnį, kad būtų išvengta dubliavimosi ar perteklinės gamybos; [45 pakeit.]

c)  su krize susijusių produktų trūkumą ir kitų nei Sąjungos priverstinė licencija priemonių, kurios galėtų tinkamai ir greitai pašalinti tokį trūkumą, buvimą.

2.  Patariamojo organo nuomonė Komisijai nėra privaloma. Komisija gali nustatyti terminą, iki kurio patariamasis organas turi pateikti savo nuomonę. Terminas turi būti pagrįstas ir atitikti situacijos aplinkybes, ypač atsižvelgiant į klausimo skubumą.

2a.   Komisija visapusiškai atsižvelgia į patariamojo organo nuomonę. Jei Komisija nepaiso patariamojo organo nuomonės, ji patariamajam organui nurodo savo sprendimo priežastis, nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal šio straipsnio 7 ir 8 dalis. [46 pakeit.]

3.  Prieš išduodama Sąjungos priverstinę licenciją Komisija pateikdamas nuomonę, patariamasis organas suteikia teisių turėtojui ir licencijos gavėjui galimybę per pagrįstą laikotarpį pateikti pastabas dėl šių aspektų: [47 pakeit.]

a)  galimybės su gamintojais skubiai sudaryti savanorišką licencijavimo susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių su krize susijusiems produktams gaminti, naudoti ir platinti ir dėl 4 straipsnio 1a dalyje nurodytų sąlygų, susijusių su prasmingų derybų vykdymu tuo tikslu, išpildymo; [48 pakeit.]

b)  poreikio išduoti Sąjungos priverstinę licenciją;

c)  sąlygų, kuriomis Komisija ketina išduoti Sąjungos priverstinę licenciją, įskaitant atlygio dydį.

4.  Komisija kuo anksčiau praneša nustato teisių turėtojui turėtoją ir licencijos gavėjui gavėją ir jiems praneša apie tai, kad gali būti išduota Sąjungos priverstinė licencija. Jei įmanoma nustatyti teisių turėtojus ir tai nesukelia didelio vėlavimo, Komisija apie tai praneša kiekvienam iš teisių turėtojų atskirai. [49 pakeit.]

5.  Svarstydama galimybę išduoti Sąjungos priverstinę licenciją Komisija nedelsdama paskelbia pranešimą, kad informuotų visuomenę apie procedūros pagal šį straipsnį inicijavimą. Šiame pranešime taip pat pateikiama informacija (jei ji jau turima ir jei tai aktualu) apie priverstinės licencijos dalyką ir kvietimas teikti pastabas pagal 3 dalį. Pranešimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6.   Vertindama, ar turi būti išduota Sąjungos priverstinė licencija, Komisija atsižvelgia į šiuos aspektus:

a)   2 dalyje nurodytą nuomonę;

b)   teisių turėtojo ir licencijos gavėjo teises ir interesus;

c)   esamas nacionalines priverstines licencijas, apie kurias pranešta Komisijai pagal 22 straipsnį. [50 pakeit.]

7.  Jei Komisija nustato, kad Sąjungos priverstinės licencijos reikalavimai yra įvykdyti, Komisija ją išduodama priimdama įgyvendinimo aktą. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių, susijusių su krizės poveikiu, Komisija pagal 24 straipsnio 4 dalyje nurodytą procedūrą priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus. 24 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros atveju įgyvendinimo aktas galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių.

8.  Priimdama įgyvendinimo aktą Komisija užtikrina konfidencialios informacijos apsaugą. Apsaugodama informacijos konfidencialumą Komisija užtikrina, kad visa informacija, kuria ji remiasi priimdama sprendimą, būtų atskleidžiama tokia apimtimi, kad būtų galima suprasti faktus ir aplinkybes, kuriais vadovaujantis buvo priimtas įgyvendinimo aktas.

8 straipsnis

Sąjungos priverstinės licencijos turinys

1.  Sąjungos priverstinėje licencijoje nurodoma tokia informacija:

a)  patentas, patento paraiška, papildomos apsaugos liudijimas arba naudingasis modelis, dėl kurio išduodama licencija, arba, jei tų teisių nustatymas labai užvilkintų licencijos išdavimą, – nepatentuotas produktų, kurie turi būti gaminami pagal licenciją, pavadinimas; [51 pakeit.]

b)  teisių turėtojas, jei jis gali būti identifikuotas pagrįstomis pastangomis atsižvelgiant į aplinkybes, įskaitant padėties skubumą; [52 pakeit.]

c)  licencijos gavėjas, ypač ši informacija:

1)  pavadinimas, prekinis pavadinimas ir registruotas prekių ženklas;

2)  kontaktiniai duomenys;

3)  unikalus identifikavimo numeris šalyje, kurioje yra įsisteigęs licencijos gavėjas;

4)  ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (EORI) numeris, jei yra;

d)  laikotarpis, kuriam išduodama Sąjungos priverstinė licencija;

e)  atlygis, kuris turi būti sumokėtas teisių turėtojui, kaip nustatyta 9 straipsnyje;

f)  su krize susijusio produkto, kuris turi būti gaminamas pagal Sąjungos priverstinę licenciją, nepatentuotas pavadinimas ir prekės kodas (CN kodas), pagal kurį klasifikuojamas su krize susijęs produktas, kaip nurodyta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87;

g)  10 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktuose nurodyta informacija, pagal kurią galima identifikuoti pagal Sąjungos priverstinę licenciją gaminamą su krize susijusį produktą, ir, jei taikytina, bet koks kitas konkretus Sąjungos teisės aktų reikalavimas, taikomas su krize susijusiems produktams ir leidžiantis juos identifikuoti;

h)  priverstinę licenciją papildančios priemonės, kurios būtinos siekiant kaip nurodyta 13a straipsnyje, įskaitant, kai tai tikrai būtina priverstinės licencijos tikslo tikslui pasiekti, teisių turėtojo pareigą atskleisti licencijos gavėjui komercines paslaptis, kai tenkinamos 13a straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos sąlygos. [53 pakeit.]

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies e punkto, Komisija gali įgyvendinimo aktu nustatyti atlygį po licencijos išdavimo, jei tokiam nustatymui reikia papildomo tyrimo ir konsultacijų. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 7 straipsnio 6 dalies a ir b punktuose, 7 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų taisyklių.

9 straipsnis

Atlygis

1.  Licencijos gavėjas teisių turėtojui sumoka atitinkamą atlygį. Atlygio dydį nustato Komisija ir nurodo Sąjungos priverstinėje licencijoje.

1a.   Teisių turėtojas gauna atlyginimą per iš anksto nustatytą laikotarpį, dėl kurio susitarta su Komisija. [54 pakeit.]

2.  Atlygis neviršija 4 % visų bendrųjų pajamų nustatomas remiantis visomis bendrosiomis pajamomis, kurias licencijos gavėjas gavo vykdydamas atitinkamą susijusią veiklą, kuriai taikoma pagal Sąjungos priverstinę licenciją priverstinė licencija. [55 pakeit.]

3.  Nustatydama atlygį Komisija atsižvelgia į šiuos aspektus:

a)  atitinkamos veiklos, kurią leidžiama vykdyti pagal Sąjungos priverstinę licenciją, ekonominę vertę;

b)  į tai, ar teisių turėtojui suteikta viešoji parama išradimui kurti;

c)  kokiu mastu teisių turėtojas amortizavo išradimo kūrimo išlaidas;

d)  su Sąjungos priverstinės licencijos išdavimu susijusias humanitarines aplinkybes, jei taikytina.;

da)   galimą komercinių paslapčių atskleidimą pagal 13a straipsnio 2 ir 3 dalis ir atitinkamus komercinių paslapčių apsaugos apribojimus pagal Direktyvą (ES) 2016/943; dėl tokio atskleidimo teisių turėtojui sumokama tinkama kompensacija. [56 pakeit.]

4.  Jei pagal paskelbtą patento paraišką, dėl kurios išduota priverstinė licencija, patentas vėliau neišduodamas, teisių turėtojas grąžina licencijos gavėjui pagal šį straipsnį sumokėtą atlygį.

10 straipsnis

Pareigos, kurias privalo įvykdyti licencijos gavėjas

1.  Licencijos gavėjui leidžiama naudoti saugomą išradimą, kuriam taikoma Sąjungos priverstinė licencija, tik laikantis šių pareigų:

a)  pagal Sąjungos priverstinę licenciją pagamintų su krize susijusių produktų skaičiusneviršija nustatyto kiekio ir skaičiaus, būtino Sąjungos poreikiams patenkinti; [57 pakeit.]

b)  atitinkama veikla vykdoma tik siekiant tiekti su krize susijusius produktus Sąjungos rinkoje;

c)  pagal Sąjungos priverstinę licenciją pagaminti produktai yra aiškiai pažymėti naudojant specialias etiketes arba ženklinimą, kuriame nurodyta, kad produktas pagamintas ir parduodamas pagal šį reglamentą;

ca)   pateikiama išsami ataskaita apie produktus, pagamintus pagal Sąjungos priverstinę licenciją; [58 pakeit.]

cb)   su Sąjungos priverstine licencija susijusi gauta informacija tvarkoma itin konfidencialiai, visų pirma neatskleidžiant komercinių paslapčių trečiajai šaliai negavus Komisijos sutikimo, o ši šiuo klausimu turėtų informuoti teisių turėtoją ir su juo konsultuotis; [59 pakeit.]

cc)   įgyvendinamos visos būtinos priemonės, kad būtų išsaugotas teisių turėtojo komercinių paslapčių konfidencialumas, kaip nurodyta Komisijos pagal 13a straipsnio 3 dalį; [60 pakeit.]

cd)   pagal 13a straipsnio 2 dalį atskleistos komercinės paslaptys nenaudojamos pasibaigus Sąjungos priverstinės licencijos galiojimo laikotarpiui arba jokiais kitais tikslais nei tie, kurie laikomi teisėtu naudojimu pagal 13a straipsnio 2 dalį; [61 pakeit.]

d)  pagal Sąjungos priverstinę licenciją pagamintus produktus galima atskirti nuo teisių turėtojo pagamintų ir parduodamų produktų arba pagal teisių turėtojo išduotą savanorišką licenciją pagamintų ir parduodamų produktų, naudojant specialias pakuotes, spalvas arba formas, su sąlyga, kad toks atskyrimas yra įmanomas ir neturi didelės įtakos produktų kainai;

e)  ant pagal Sąjungos priverstinę licenciją pagamintų produktų pakuotės ir bet kokiame susijusiame ženklinime ar informaciniame lapelyje nurodyta, kad produktams taikoma Sąjungos priverstinė licencija pagal šį reglamentą, ir aiškiai nurodyta, kad produktai yra skirti platinti tik Sąjungoje ir negali būti eksportuojami;

f)  prieš parduodamas pagal Sąjungos priverstinę licenciją pagamintus produktus licencijos gavėjas interneto svetainėje pateikia tokią informaciją:

1)  pagal Sąjungos priverstinę licenciją pagamintų produktų kiekį kiekvienoje gamybos valstybėje narėje;

2)  pagal Sąjungos priverstinę licenciją tiekiamų produktų kiekį kiekvienoje tiekimo valstybėje narėje;

3)  produktų pagal Sąjungos priverstinę licenciją skiriamąsias savybes.

Apie interneto svetainės adresą pranešama Komisijai. Komisija svetainės adresą perduoda valstybėms narėms.

2.  Licencijos gavėjui neįvykdžius šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų, Komisija gali:

a)  nedelsdama nutraukti Sąjungos priverstinę licenciją pagal 14 straipsnio 3 dalį arba [62 pakeit.]

b)  pagal 15 ir 16 straipsnius licencijos gavėjui skirti vienkartines arba ir periodiškai mokamas baudas. [63 pakeit.]

3.  Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybių narių nacionalinėmis institucijomis, teisių turėtojo prašymu arba savo iniciatyva ir esant pakankamai netinkamo naudojimo įrodymų, gali prašyti leisti susipažinti su licencijos gavėjo vedama apskaita siekdama patikrinti, ar laikomasi Sąjungos priverstinės licencijos turinio ir sąlygų bei bendrų šio reglamento nuostatų. [64 pakeit.]

4.  Komisija įgaliota priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 1 dalies c punkte nurodytų konkrečių etikečių ar ženklinimo taisyklės, d punkte nurodytos pakuotės, spalvų ir formų taisyklės, taip pat jų naudojimo ir, jei taikytina, jų padėties ant produkto parinkimo taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

11 straipsnis

Eksporto draudimas

Pagal Sąjungos priverstinę licenciją pagamintų produktų eksportas yra draudžiamas.

12 straipsnis

Muitinis tikrinimas

1.  Šio straipsnio taikymas nepažeidžia kitų Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas produktų eksportas, visų pirma Reglamento (ES) Nr. 952/2013(15) 46, 47 ir 267 straipsnių.

2.  Siekdamos identifikuoti produktus, kuriems gali būti taikomas 11 straipsnyje nustatytas draudimas, muitinės remiasi Sąjungos priverstine licencija ir jos pakeitimais. Tuo tikslu į atitinkamą muitinės rizikos valdymo sistemą įvedama informacija apie riziką, susijusi su kiekviena Sąjungos priverstine licencija ir bet kokiais jos pakeitimais. Muitinės atsižvelgia į tokią informaciją apie riziką vykdydamos pagal muitinės procedūrą „eksportas“ pateiktų produktų kontrolę, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 46 ir 47 straipsniuose.

3.  Jei muitinės institucijos identifikuoja produktą, kuriam gali būti taikomas 11 straipsnyje nustatytas draudimas, jos sustabdo šio produkto eksportą. Muitinės nedelsdamos apie sustabdymą praneša Komisijai ir pateikia jai visą svarbią informaciją, kad ji galėtų nustatyti, ar produktas pagamintas pagal Sąjungos priverstinę licenciją. Kad įvertintų, ar sustabdyti produktai atitinka Sąjungos priverstinę licenciją, Komisija gali konsultuotis su atitinkamu teisių turėtoju.

4.  Jeigu produkto eksportas sustabdytas pagal 3 dalį, produktą leidžiama eksportuoti su sąlyga, kad įvykdyti visi kiti su tokiu eksportu susiję Sąjungos arba nacionalinės teisės reikalavimai ir formalumai bei įvykdyta kuri nors iš šių sąlygų:

a)  Komisija neprašė muitinės pratęsti sustabdymo praėjus 10 darbo dienų nuo to laiko, kai muitinei apie tai buvo pranešta;

b)  Komisija muitinei pranešė, kad produktas pagamintas ne pagal Sąjungos priverstinę licenciją.

5.  Jei Komisija padaro išvadą, kad pagal Sąjungos priverstinę licenciją pagamintas produktas neatitinka 11 straipsnyje nustatyto draudimo reikalavimų, muitinė šio produkto eksportuoti neleidžia. Apie tokį neatitikimą reikalavimams Komisija informuoja atitinkamą teisių turėtoją.

6.  Jei produkto eksportuoti neleidžiama:

a)  jei to reikia atsižvelgiant į krizės ar ekstremaliosios situacijos aplinkybes, Komisija gali reikalauti, kad muitinė įpareigotų eksportuotoją savo lėšomis imtis konkrečių veiksmų, įskaitant šių produktų tiekimą į paskirtas valstybes nares po to, kai (jei reikia) produktai bus paskelbti atitinkančiais Sąjungos teisę;

b)  visais kitais atvejais muitinė gali imtis visų būtinų priemonių siekdama užtikrinti, kad atitinkamas produktas būtų pašalintas laikantis nacionalinės teisės, atitinkančios Sąjungos teisę. Atitinkamai taikomi Reglamento (ES) Nr. 952/2013 197 ir 198 straipsniai.

13 straipsnis

Teisių turėtojo ir licencijos gavėjo santykiai

1.  Teisių turėtojas ir licencijos gavėjas, kuriam buvo išduota Sąjungos priverstinė licencija, sąžiningai veikia ir tarpusavyje bendradarbiauja vykdydami savo teises ir pareigas pagal šį reglamentą.

2.  Laikydamiesi sąžiningumo pareigos teisių turėtojas ir licencijos gavėjas deda visas pastangas, kad būtų pasiektas Sąjungos priverstinės licencijos tikslas, atsižvelgdami į vienas kito interesus ir į viešąjį interesą. [65 pakeit.]

13a straipsnis

Sąjungos priverstinę licenciją papildančios papildomos priemonės

1.   Jei būtina, gavusi pagrįstą teisių turėtojo arba licencijos gavėjo prašymą arba savo iniciatyva Komisija priima sprendimą dėl papildomų priemonių, papildančių Sąjungos priverstinę licenciją, siekdama užtikrinti, kad ji pasiektų jai numatytą tikslą, taip pat siekdama palengvinti ir užtikrinti gerą teisių turėtojo ir licencijos gavėjo bendradarbiavimą.

2.   Kai tikrai būtina, Komisija reikalauja, kad licencijos gavėjui būtų atskleistos teisių turėtojo komercinės paslaptys tiek, kiek būtina, kad jam būtų suteikta visa reikiama praktinė patirtis siekiant įgyvendinti tikslą, kuriuo pagal šį reglamentą išduota Sąjungos priverstinė licencija. Licencijos gavėjas komercines paslaptis teisėtai naudoja griežtai tik su krize susijusių produktų gamybai, kad būtų pasiektas tikslas, kuriam buvo suteikta Sąjungos priverstinė licencija.

3.   Kai teisių turėtojo prašoma atskleisti savo komercines paslaptis pagal 3 dalį, Komisija, prieš atskleidžiant komercines paslaptis, nurodo licencijos gavėjui įgyvendinti visas tinkamas technines ir organizacines priemones, kurias teisių turėtojas pagrįstai įvardija kaip būtinas tam, kad būtų išsaugotas komercinių paslapčių konfidencialumas, visų pirma trečiųjų šalių atžvilgiu, įskaitant, atitinkamai, pavyzdinių sutarties sąlygų naudojimą, konfidencialumo susitarimus, griežtus prieigos protokolus, techninius standartus arba elgesio kodeksų taikymą. Jei licencijos gavėjas neįgyvendina būtinų Komisijos reikalaujamų priemonių, Komisija gali neleisti atskleisti komercinių paslapčių arba tam tikrais atvejais sustabdyti jų atskleidimą, kol licencijos gavėjas ištaisys padėtį.

4.   Kaip kompensacija už komercinių paslapčių atskleidimą teisių turėtojams mokamas atitinkamas atlygis pagal Direktyvą (ES) 2016/943.

5.   Jei Komisija svarsto galimybę priimti 1 ir 2 dalyse nurodytas papildomas priemones, ji konsultuojasi su 6 straipsnyje nurodytu patariamuoju organu.

6.   1 ir 2 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 7 straipsnio 6 dalies a ir b punktuose ir 7 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų taisyklių. [66 pakeit.]

14 straipsnis

Sąjungos priverstinės licencijos peržiūra ir nutraukimas

1.  Komisija peržiūri Sąjungos priverstinę licenciją gavusi pagrįstą teisių turėtojo arba licencijos gavėjo prašymą arba savo iniciatyva ir prireikus įgyvendinimo aktu keičia 8 straipsnyje nurodytas specifikacijas. Jei būtina, Sąjungos priverstinė licencija keičiama siekiant nurodyti visą teisių ir teisių turėtojų, kuriems taikoma priverstinė licencija, sąrašą.

2.   Jei būtina, gavusi pagrįstą teisių turėtojo arba licencijos gavėjo prašymą arba savo iniciatyva Komisija priima sprendimą dėl papildomų priemonių, papildančių Sąjungos priverstinę licenciją, siekdama užtikrinti, kad ji pasiektų jai numatytą tikslą, taip pat siekdama palengvinti ir užtikrinti gerą teisių turėtojo ir licencijos gavėjo bendradarbiavimą. [67 pakeit.]

3.  Sąjungos priverstinę licenciją Komisija gali nutraukti priimdama įgyvendinimo aktą, kai aplinkybės, dėl kurių ji buvo suteikta, baigėsi ir jų pasikartojimas mažai tikėtinas arba kai licencijos gavėjas nesilaiko šiame reglamente nustatytų pareigų.

4.  Svarstydama galimybę pakeisti arba nutraukti Sąjungos priverstinę licenciją, priimti 2 dalyje nurodytas papildomas priemones arba šią licenciją nutraukti Komisija gali konsultuotis konsultuojasi su 6 straipsnyje nurodytu patariamuoju organu ir teisių turėtojais bei licencijos gavėjais. [68 pakeit.]

4a.   Svarstydama galimybę nutraukti Sąjungos priverstinę licenciją, Komisija užtikrina, kad būtų nustatytas pakankamas pereinamasis laikotarpis. [69 pakeit.]

5.  Nutraukdama Sąjungos priverstinę licenciją Komisija gali licencijos gavėjo pareikalauti per pagrįstą laikotarpį pasirūpinti, kad visos jo turimos, saugomos, valdomos ar kontroliuojamos prekės būtų licencijos gavėjo sąskaita nukreiptos arba pašalintos Komisijos nustatyta tvarka, aptarta su teisių turėtoju.

6.  1, 2 ir 3 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 7 straipsnio 6 dalies a ir b punktuose, ir 7 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų taisyklių. [70 pakeit.]

15 straipsnis

Baudos

1.  Komisija gali priimti sprendimą licencijos gavėjui arba teisių turėtojui skirti baudas, neviršijančias 6 % jų atitinkamos bendros ankstesnių verslo metų apyvartos, kai tyčia arba dėl aplaidumo:

a)  licencijos gavėjas nesilaiko savo pareigų pagal 9 straipsnio 1 dalį arba 10 straipsnio 1 dalį;

b)  teisių turėtojas arba licencijos gavėjas nesilaiko 13 straipsnyje nurodyto sąžiningumo ir bendradarbiavimo principo arba

c)  teisių turėtojas arba licencijos gavėjas nesilaiko jokių pareigų, kylančių iš Sąjungos priverstinę licenciją papildančių papildomų priemonių, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalies h punkte ir 14 13a straipsnio 1 bei 2 dalyse 2 dalyje ir kaip nurodyta atitinkamame įgyvendinimo akte.; [71 pakeit.]

ca)   licencijos gavėjas nesilaiko 11 straipsnyje nurodyto draudimo. [72 pakeit.]

2.  Nustatant baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą, pasikartojimą ir trukmę.

16 straipsnis

Periodiškai mokamos baudos

1.  Komisija gali priimti sprendimą licencijos gavėjui arba teisių turėtojui skirti periodiškai mokamas baudas, kurių dydis neviršija 5 % vidutinės atitinkamos jų ankstesnių verslo metų dienos apyvartos ir kurios skaičiuojamos nuo sprendime nurodytos dienos, siekiant priversti:

a)  licencijos gavėją nebepažeisti savo pareigų pagal 10 straipsnio 1 dalį;

b)  licencijos gavėją ir teisių turėtoją nebepažeisti 13 straipsnio arba

c)  teisių turėtoją arba licencijos gavėją laikytis visų pareigų, kylančių iš Sąjungos priverstinę licenciją papildančių papildomų priemonių, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalies h punkte ir 14 13a straipsnio 1 bei 2 dalyje dalyse ir kaip nurodyta atitinkamame įgyvendinimo akte; [73 pakeit.]

ca)   licencijos gavėją nebepažeisti 11 straipsnyje nurodyto draudimo. [74 pakeit.]

2.  Licencijos gavėjui ar teisių turėtojui įvykdžius pareigą, kurią siekta priversti vykdyti periodiškai mokama bauda, Komisija gali nustatyti mažesnį galutinį periodiškai mokamos baudos dydį, nei numatyta pirminiame sprendime.

17 straipsnis

Vienkartinių ir periodiškai mokamų baudų skyrimo senaties terminas

1.  15 ir 16 straipsniais Komisijai suteiktiems įgaliojimams nustatomas penkerių metų senaties terminas.

2.  Šis terminas skaičiuojama nuo dienos, kurią padarytas pažeidimas. Tačiau, jeigu pažeidimai daromi nuolat ar pakartotinai, terminas pradedamas skaičiuoti tą dieną, kurią pažeidimo nebelieka.

3.  Bet koks Komisijos ar valstybių narių kompetentingos institucijos veiksmas, atliktas pažeidimo tyrimo ar bylos tikslais, nutraukia vienkartinių ar periodiškai mokamų baudų skyrimo senaties terminą.

4.  Po kiekvieno nutraukimo terminas skaičiuojamas iš naujo. Tačiau vienkartinių ar periodiškai mokamų baudų skyrimo senaties terminas baigiasi ne vėliau kaip tą dieną, kurią baigiasi už senaties terminą dvigubai ilgesnis laikotarpis, per kurį Komisija nenustatė vienkartinės ar periodiškai mokamos baudos. Tas laikotarpis pratęsiamas tokiam laikui, kokiam senaties terminas buvo sustabdytas pagal 5 dalį.

5.  Vienkartinių ar periodiškai mokamų baudų skyrimo senaties terminas sustabdomas tol, kol Komisijos sprendimas nagrinėjamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

18 straipsnis

Vienkartinių ir periodiškai mokamų baudų mokėjimo užtikrinimo senaties terminas

1.  15 ir 16 straipsniais Komisijai suteiktiems įgaliojimams užtikrinti priimtų sprendimų vykdymą nustatomas penkerių metų senaties terminas.

2.  Šis terminas skaičiuojamas nuo galutinio sprendimo įsigaliojimo dienos.

3.  Baudų mokėjimo užtikrinimo senaties terminas nutraukiamas:

a)  pranešimu apie sprendimą, kuriuo keičiamas pirminis vienkartinės ar periodiškai mokamos baudos dydis arba atmetamas prašymas dėl pakeitimo;

b)  Komisijos ar Komisijos prašymu veikiančios valstybės narės veiksmu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vienkartinė ar periodiškai mokama bauda būtų sumokėta.

4.  Po kiekvieno nutraukimo terminas skaičiuojamas iš naujo.

5.  Baudų mokėjimo užtikrinimo senaties termino skaičiavimas sustabdomas, kol:

a)  nesibaigė baudai sumokėti skirtas laikas;

b)  mokėjimo vykdymo užtikrinimas yra sustabdytas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu ar nacionalinio teismo sprendimu.

19 straipsnis

Teisė būti išklausytam ir susipažinti su byla

1.  Prieš priimdama sprendimą pagal 15 arba 16 straipsnį Komisija suteikia licencijos gavėjui arba teisių turėtojui galimybę būti išklausytam ir visapusiškai dalyvauti procedūroje dėl įtariamo pažeidimo, už kurį turi būti skiriamos vienkartinės arba periodiškai mokamos baudos. [75 pakeit.]

2.  Licencijos gavėjas arba teisių turėtojas gali pateikti savo pastabas dėl įtariamo pažeidimo per Komisijos nustatytą pagrįstą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 14 dienų.

2a.   Komisija atsako į licencijos gavėjo arba teisių turėtojo pastabas ir, jei pastabos atmetamos, pateikia pagrindimą per pagrįstą laikotarpį, kuris neviršija 7 dienų. [76 pakeit.]

3.  Komisija pagrindžia savo sprendimus tik tais prieštaravimais, dėl kurių suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabas.

4.  Vykstant procedūrai visapusiškai apsaugoma suinteresuotųjų šalių teisė į gynybą. Jos turi teisę susipažinti su Komisijos byla suderinto informacijos atskleidimo būdu, atsižvelgiant į teisėtus licencijos gavėjo, teisių turėtojo arba kito suinteresuoto asmens interesus dėl jų neskelbtinos komercinės informacijos ir komercinių paslapčių apsaugos, visapusiškai laikantis galiojančių teisės aktų dėl duomenų ir komercinių paslapčių apsaugos. Šalims nesutarus, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus, kuriuose nustatomos tokios informacijos atskleidimo sąlygos. Teisė susipažinti su Komisijos byla netaikoma konfidencialiai informacijai ir Komisijos, kitų valstybių narių kompetentingų institucijų ar kitų viešių institucijų vidaus dokumentams. Visų pirma, teisė susipažinti netaikoma Komisijos ir tokių valdžios institucijų susirašinėjimui. Jokia šios dalies nuostata nekliudo Komisijai atskleisti ir naudoti informacijos, kuri yra būtina pažeidimui įrodyti. [77 pakeit.]

5.  Jei Komisija laiko esant reikalinga, ji gali išklausyti ir kitus fizinius ar juridinius asmenis. Tokių asmenų pareiškimai dėl išklausymo patenkinami, jei jie parodo esant pakankamai suinteresuotumo.

20 straipsnis

Sprendimų skelbimas

1.  Komisija skelbia sprendimus, kuriuos priima pagal 15 ir 16 straipsnius. Skelbiant nurodomi šalių pavadinimai ir pagrindinis sprendimo turinys, įskaitant visas skirtas baudas.

2.  Teikiant skelbimą atsižvelgiama į licencijos gavėjo, teisių turėtojo arba bet kurios trečiosios šalies teises ir teisėtus interesus dėl jų konfidencialios informacijos apsaugos.

21 straipsnis

Peržiūra Europos Sąjungos Teisingumo Teisme

Pagal SESV 261 straipsnį ir 263 straipsnius Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais Komisija yra skyrusi baudas ar periodines baudas. Jis gali panaikinti, sumažinti arba padidinti skirtą vienkartinę arba periodiškai mokamą baudą.: [78 pakeit.]

1)   yra išdavusi priverstinę licenciją. Jis gali panaikinti arba iš dalies pakeisti jos sąlygas; [79 pakeit.]

2)   yra skyrusi vienkartines arba reguliariai mokamas baudas. Jis gali panaikinti, sumažinti arba padidinti skirtą vienkartinę arba periodiškai mokamą baudą. [80 pakeit.]

22 straipsnis

Pranešimas apie nacionalines priverstines licencijas

Išdavusi nacionalinę priverstinę licenciją, kad išspręstų viešojo intereso tikslais arba siekdama išspręsti nacionalinę krizę ar ekstremaliąją situaciją, valstybė narė praneša Komisijai apie licencijos išdavimą ir jai nustatytas specialias sąlygas. Pranešama tokia informacija: [81 pakeit.]

a)  nacionalinės priverstinės licencijos tikslas ir jos teisinis pagrindas nacionalinėje teisėje;

b)  licencijos gavėjo vardas, pavardė ar pavadinimas ir adresas;

c)  atitinkami produktai ir, jei įmanoma, atitinkamos intelektinės nuosavybės teisės bei teisių turėtojai;

d)  atlygis, kuris turi būti sumokėtas teisių turėtojui;

e)  produktų, kurie turi būti tiekiami pagal licenciją, kiekis;

f)  licencijos trukmė.

23 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 816/2006 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 816/2006 iš dalies keičiamas taip:

-a)   6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Jeigu paraišką priverstinei licencijai gauti pateikęs asmuo institucijoms pateikia kelias paraiškas tam pačiam produktui, jis tai nurodo kiekvienoje paraiškoje, kartu pateikdamas duomenis apie kiekius ir atitinkamas importuojančias šalis.“; [82 pakeit.]

"

-aa)   6 straipsnio 3 dalies c punktas pakeičiamas taip:"

„c) numatomas farmacijos produkto, kurį pareiškėjas siekia pagaminti pagal priverstinę licenciją, kiekis;“; [83 pakeit.]

"

-ab)   6 straipsnio 3 dalies e punktas pakeičiamas taip:"

„e) kai taikoma, įrodymai, kad buvo dedamos pastangos vykdyti ankstesnes derybas su teisių turėtoju pagal 9 straipsnį;“; [84 pakeit.]

"

-ac)   6 straipsnio 3 dalies f punktas pakeičiamas taip:"

f) įrodymai apie specialų prašymą iš:

   i) importuojančios (-ių) šalies (-ių) įgaliotų atstovų; arba
   ii) nevyriausybinės organizacijos, veikiančios pagal formalų vienos arba daugiau importuojančių šalių įgaliojimą; arba
   iii) JT institucijų arba kitų tarptautinių sveikatos organizacijų, veikiančių pagal formalų vienos arba daugiau importuojančių šalių įgaliojimą, parodantys numatomą reikalingo produkto kiekį.“; [85 pakeit.]

"

-ad)   7 straipsnis pakeičiamas taip:"

7 Straipsnis

Teisių turėtojo teisės

Kompetentinga institucija nedelsdama praneša teisių turėtojui apie pateiktą paraišką gauti priverstinę licenciją. Prieš suteikdama priverstinę licenciją, kompetentinga institucija gali suteikti teisių turėtojui galimybę pakomentuoti paraišką ir pateikti kompetentingai institucijai bet kokią svarbią su paraiška susijusią informaciją.“; [86 pakeit.]

"

-ae)   9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Pareiškėjas kompetentingai institucijai pateikia įrodymus, kad jis ėmėsi priemonių gauti leidimą iš teisių turėtojo ir kad šios pastangos per 30 dienų laikotarpį iki paraiškos pateikimo nebuvo sėkmingos.“; [87 pakeit.]

"

-af)   10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. suteikta licencija yra neperleidžiama, nebent su ta ūkio subjekto arba organizacijos dalimi, kuri naudojasi licencija, ir neišimtinė. Joje numatomos 2–9 dalyse nustatytos specialios sąlygos, kurias turi įvykdyti licenciatas.“; [88 pakeit.]

"

-ag)   10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Pagal licenciją gaminamo produkto (-ų) numatomas kiekis neviršija kiekio, kuris būtinas paraiškoje nurodytiems importuojančios (-ių) šalies (-ių) poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į pagal kitur suteiktas priverstines licencijas gaminamo (-ų) produkto (-ų) kiekį.“; [89 pakeit.]

"

-ah)   10 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:"

„8. Kompetentinga institucija savo iniciatyva, jeigu nacionalinė teisė leidžia kompetentingai institucijai veikti savo iniciatyva, gali pareikalauti licenciato pateikti produkto eksportą patvirtinančius įrodymus (atitinkamos muitinės patvirtintą eksporto deklaraciją) bei importą patvirtinančius įrodymus iš kurios nors vienos 6 straipsnio 3 dalies f punkte minimos institucijos.“; [90 pakeit.]

"

a)  įterpiamas 18a straipsnis:"

„18a straipsnis

Sąjungos priverstinė licencija

1.  Komisija taip pat gali išduoti priverstinę licenciją, jei gamybos ir pardavimo eksportui veikla išplitusi skirtingose valstybėse narėse ir dėl to tam pačiam produktui reikėtų gauti patentų, susijusių su farmacijos produktų, eksportuojamų į problemų visuomenės sveikatos srityje turinčias šalis, gamyba, priverstinę licenciją daugiau nei vienoje valstybėje narėje. [91 pakeit.]

2.  Bet kuris asmuo gali pateikti paraišką dėl priverstinės licencijos pagal 1 dalį. Paraiška turi atitikti 6 straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus ir joje turi būti nurodytos valstybės narės, kurioms taikoma priverstinė licencija Paraiškoje pateikiama ši informacija:

   a) pareiškėjo arba bet kurio agento ar atstovo, kurį pareiškėjas paskyrė jam atstovauti kompetentingoje institucijoje, vardas ir pavardė ar pavadinimas bei kontaktiniai duomenys;
   b) farmacijos produkto arba produktų, kuriuos pareiškėjas ketina gaminti ir parduoti eksportui pagal priverstinę licenciją, bendrinis pavadinimas;
   c) numatomas farmacijos produkto, kurį pareiškėjas siekia pagaminti pagal priverstinę licenciją, kiekis;
   d) importuojanti (-čios) šalis (-ys);
   e) kai taikoma, įrodymai, kad buvo dedamos pastangos vykdyti ankstesnes derybas su teisių turėtoju pagal 9 straipsnį;
   f) įrodymai apie specialų prašymą iš:
   i) importuojančios (-ių) šalies (-ių) įgaliotų atstovų; arba
   ii) nevyriausybinės organizacijos, veikiančios pagal formalų vienos arba daugiau importuojančių šalių įgaliojimą; arba
   iii) JT organų arba kitų tarptautinių sveikatos organizacijų, veikiančių pagal formalų vienos ar daugiau importuojančių šalių įgaliojimą. [92 pakeit.]

3.  Pagal 1 dalį išduotai priverstinei licencijai taikomos 10 straipsnyje nustatytos sąlygos ir joje išduotoje priverstinėje licencijoje nurodoma, kad ji taikoma visoje Sąjungos teritorijoje., ir jai taikomos šios sąlygos:

   a) suteikta licencija yra neperleidžiama, nebent su ta ūkio subjekto arba organizacijos dalimi, kuri naudojasi licencija, ir neišimtinė. Joje nurodomos konkrečios šioje dalyje nustatytos sąlygos;
   b) pagal licenciją gaminamo produkto (-ų) numatomas kiekis neviršija kiekio, kuris būtinas paraiškoje nurodytiems importuojančios (-ių) šalies (-ių) poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į pagal kitur suteiktas priverstines licencijas gaminamo (-ų) produkto (-ų) kiekį;
   c) nurodomas licencijos galiojimo laikas;
   d) licencija yra griežtai skirta tik visiems veiksmams, kurie yra būtini atitinkamo produkto gamybai eksportui ir jo platinimui paraiškoje nurodytoje (-ose) šalyje (-yse). Pagal priverstinę licenciją pagaminti arba importuoti produktai nesiūlomi pardavimui ir nepateikiami jokios kitos nei paraiškoje nurodytos šalies rinkai, išskyrus atvejus, kai importuojanti šalis pasinaudoja Sprendimo 6 pastraipos i punkto suteikiamomis galimybėmis eksportuoti į kitas regioninio prekybos susitarimo šalis nares, kuriose egzistuoja tokia pati sveikatos problema;
   e) pagal licenciją pagaminti produktai yra aiškiai identifikuojami, naudojant specialias etiketes arba žymėjimą, kaip pagaminti pagal šį reglamentą. Jeigu toks atskyrimas yra įmanomas ir neturi esminės įtakos kainai, produktai specialios pakuotės arba specialaus spalvinimo ar formos pagalba atskiriami nuo teisių turėtojo pagamintų produktų. Ant pakuotės ir bet kokioje pridedamoje informacinėje medžiagoje nurodoma, kad produktui yra taikoma šiame reglamente numatyta priverstinė licencija, nurodant kompetentingos institucijos pavadinimą ir bet kokios identifikuojančios nuorodos numerį, taip pat aiškiai pažymint, kad produktas yra išimtinai skirtas eksportui ir platinimui atitinkamoje importuojančioje (-iose) šalyje (-yse). Produkto charakteristikų detalės turi būti prieinamos valstybių narių muitinėms;
   f) prieš išsiunčiant produktus paraiškoje nurodytai (-oms) importuojančiai (-ioms) šaliai (-ims), licenciatas interneto svetainėje nurodo šią informaciją:
   i) pagal licenciją tiekiamus kiekius ir importuojančias šalis, į kurias jie yra tiekiami;
   ii) atitinkamo produkto arba produktų skiriamąsias savybes. Interneto svetainės adresas perduodamas kompetentingai institucijai;
   g) jeigu priverstinėje licencijoje nurodytas (-i) produktas (-ai) yra patentuotas (-i) paraiškoje nurodytose importuojančiose šalyse, produktas (-ai) eksportuojamas (-i) tiktai tuo atveju, jeigu šios šalys išdavė priverstinę licenciją šių produktų importui, pardavimui arba platinimui;
   h) kompetentinga institucija savo iniciatyva, jeigu nacionalinė teisė leidžia kompetentingai institucijai veikti savo iniciatyva, gali pareikalauti licenciato pateikti produkto eksportą patvirtinančius įrodymus (atitinkamos muitinės patvirtintą eksporto deklaraciją) bei importą patvirtinančius įrodymus iš kurios nors vienos 18a straipsnio 2 dalies e punkte minimos institucijos;
   i) licenciatas teisių turėtojui privalo sumokėti atitinkamą atlygį, kurį kompetentinga institucija nustato taip:
   i) nacionalinės ekstremaliosios padėties ar kitų itin skubių situacijų atvejais arba viešojo nekomercinio naudojimo atvejais atlygis daugiausiai siekia 4 proc. nuo visos kainos, kurią moka importuojanti šalis arba kuri mokama jos vardu, sumą;
   ii) visais kitais atvejais atlygis nustatomas atsižvelgiant į panaudojimo, kuris leidžiamas atitinkamai importuojančiai (-ioms) šaliai (-ims) pagal licenciją, ekonominę vertę, taip pat atsižvelgiant į su licencijos išdavimu susijusias humanitarines arba nekomercines aplinkybes;
   j) licencijos sąlygos nedaro poveikio platinimo būdui importuojančioje šalyje. Platinimas gali būti vykdomas, pavyzdžiui, bet kurios iš 18a straipsnio 2 dalies f punkte išvardytų institucijų, taip pat komerciniais arba nekomerciniais pagrindais, įskaitant platinimą nemokamai. [93 pakeit.]

4.  Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos paraiškos atveju 1–11, 16 ir 17 straipsniuose nurodyta kompetentinga institucija yra Komisija.

5.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais galima:

   a) išduoti priverstinę licenciją;
   b) atmesti paraišką dėl priverstinės licencijos suteikimo;
   c) pakeisti arba nutraukti priverstinę licenciją.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18b straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių, susijusių su visuomenės sveikatos problemų poveikiu problemomis, Komisija pagal 18b straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus.“; [94 pakeit.]

"

b)  įterpiamas 18b straipsnis:"

„18b straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda priverstinio licencijavimo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 4 straipsniu.“

"

24 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 4 straipsniu.

25 straipsnis

Vertinimas

Iki paskutinės trečiųjų metų nuo Sąjungos priverstinės licencijos išdavimo pagal 7 straipsnį dienos Komisija pateikia Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šio reglamento taikymo vertinimo ataskaitą.

Iki ... [dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir vėliau kas dvejus metus Komisija įvertina, ar priede pateiktas sąrašas yra atnaujintas atsižvelgiant į būsimų teisėkūros aktų, susijusių su ekstremaliosios situacijos ar krizės režimu, priėmimą. Jei priede pateiktas sąrašas nebeaktualus, Komisija įvertina jo padarinius. Komisija pateikia jo vertinimą Europos Parlamentui ir Tarybai, kai tinkama, kartu pateikdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais iš dalies keičiamas šis priedas. [95 pakeit.]

Kilus išskirtinei grėsmei viešajam arba nacionaliniam saugumui Komisija atlieka vertinimą pagal 1a dalį nepagrįstai nedelsdama. [96 pakeit.]

26 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas [97 pakeit.]

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Jis taikomas nuo ... [pirma mėnesio, einančio po dvylikos mėnesių laikotarpio po įsigaliojimo dienos, diena]. [98 pakeit.]

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

PRIEDAS.

4 straipsnyje nurodyti krizės arba ekstremaliosios situacijos režimai ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti kompetentingi patariamieji organai išvardyti toliau:

Sąjungos krizės arba ekstremaliosios situacijos mechanizmas

Krizės režimas arba ekstremaliosios situacijos režimas

Kompetentingas patariamasis organas

1.  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas XXX/XX, kuriuo nustatoma bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliose situacijose priemonė ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 [COM(2022) 459]

Bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, aktyvuojamas Tarybos įgyvendinimo aktu [Reglamento XXX/XX 14 straipsnis] [COM(2022) 459]

Patariamoji grupė [Reglamento XXX/XX 4 straipsnis] [COM(2022) 459]

2.  2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2371 dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1082/2013/ES

Ekstremali visuomenės sveikatos situacija Sąjungos lygmeniu, oficialiai pripažįstama Komisijos įgyvendinimo aktu [Reglamento (ES) 2022/2371 23 straipsnis]

Sveikatos saugumo komitetas [Reglamento (ES) 2022/2371 4 straipsnis]

3.  2022 m. spalio 24 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/2372 dėl priemonių sistemos, skirtos krizės atveju reikalingų medicininių atsako priemonių tiekimui užtikrinti susidarius Sąjungos lygmens ekstremaliajai visuomenės sveikatos situacijai

Ekstremaliosios situacijos sistema, aktyvuojama priėmus Tarybos reglamentą [Reglamento (ES) 2022/2372 3 straipsnis]

Sveikatos krizių valdyba [Reglamento (ES) 2022/2372 5 straipsnis]

4.  Reglamentas XXX/XX, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema [COM(2022) 46]

Krizės etapas, aktyvuojamas Komisijos įgyvendinimo aktu [Reglamento XXX/XXX 18 straipsnis] [COM(2022) 46]

Europos puslaidininkių taryba [Reglamento XXX/XXX 23 straipsnis] [COM(2022) 46]

5.  2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010.

Komisijos paskelbta Sąjungos ekstremalioji situacija [Reglamento (ES) 2017/1938 12 straipsnis]

Dujų koordinavimo grupė [Reglamento (ES) 2017/1938 4 straipsnis]

(1) OL C, C/2023/865, 2023 12 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/865/oj.
(2)OL C, , p. .
(3)OL C, , p. .
(4)OL L 336, 1994 12 23, p. 214.
(5)1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).
(6)2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (OL L 111, 2009 5 5, p. 16).
(7)2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).
(8)2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45).
(9)2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).
(10)2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45).
(11)2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).
(12)2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 816/2006 dėl patentų, susijusių su farmacijos produktų, eksportuojamų į šalis, turinčias problemų visuomenės sveikatos srityje, gamyba, priverstinio licencijavimo (OL L 157, 2006 6 9, p. 1).
(13)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(14)2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).
(15)2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas.


Žaislų sauga ir Direktyvos 2009/48/EB panaikinimas
PDF 559kWORD 170k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žaislų saugos, kuriuo panaikinama Direktyva 2009/48/EB (COM(2023)0462 – C9-0317/2023 – 2023/0290(COD))
P9_TA(2024)0144A9-0044/2024

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0462),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0317/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. gruodžio 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0044/2024),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/... dėl žaislų saugos, kuriuo panaikinama Direktyva 2009/48/EB

P9_TC1-COD(2023)0290


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/48/EB(3) buvo priimta siekiant užtikrinti aukštą žaislų saugos lygį ir laisvą žaislų judėjimą vidaus rinkoje;

(2)  vaikai yra itin pažeidžiama grupė. Labai svarbu užtikrinti aukštą su žaislais žaidžiančių vaikų saugos lygį. Vaikai, įskaitant neįgalius vaikus, turėtų būti tinkamai apsaugoti nuo galimos žaislų keliamos rizikos, visų pirma taip pat ir nuo cheminių medžiagų, kurios gali būti žaislų sudėtyje. Tuo pat metu turėtų būti suteikta galimybė, kad reikalavimus atitinkantys žaislai laisvai judėtų vidaus rinkoje netaikant papildomų reikalavimų; [1 pakeit.]

(3)  Komisijos atliktame Direktyvos 2009/48/EB vertinime padaryta išvada, kad Direktyva yra svarbi ir apskritai veiksminga vaikų apsaugos tikslais. Tačiau atliekant vertinimą taip pat nustatyta keletas trūkumų, kurie išryškėjo praktiškai taikant Direktyvą nuo jos priėmimo 2009 m. Visų pirma, atliekant vertinimą nustatyta tam tikrų trūkumų, susijusių su galima rizika, kurią gali kelti žaisluose esančios kenksmingos cheminės medžiagos. Atlikus vertinimą taip pat padaryta išvada, kad Sąjungos rinkoje tebėra daug reikalavimų neatitinkančių ir nesaugių žaislų;

(4)  Cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti(4) raginama stiprinti vartotojų apsaugą nuo kenksmingiausių cheminių medžiagų ir išplėsti bendrąjį požiūrį į kenksmingas chemines medžiagas (grindžiamą bendraisiais prevenciniais draudimais), kad būtų užtikrinta nuoseklesnė vartotojų, pažeidžiamų grupių ir aplinkos apsauga. Visų pirma strategijoje įsipareigojama sustiprinti Direktyvos 2009/48/EB nuostatas dėl apsaugos nuo kenksmingiausių cheminių medžiagų keliamos rizikos ir dėl galimo sudėtinio cheminių medžiagų poveikio;

(5)  kadangi taisyklės, kuriomis nustatomi žaislams keliami reikalavimai, visų pirma esminiai reikalavimai, bei atitikties vertinimo procedūros, turi būti vienodai taikomos visoje Sąjungoje ir valstybėms narėms neturi būti suteikta galimybė skirtingai jas įgyvendinti, Direktyva 2009/48/EB turėtų būti pakeista reglamentu;

(6)  žaislams taip pat taikomas Reglamentas (ES) 2023/988 dėl bendros gaminių saugos(5), kuris papildomai taikomas tais klausimais, kuriems netaikomi konkretūs sektoriaus teisės aktai dėl vartojimo prekių. Visų pirma, žaislams taip pat taikomas III skyriaus 2 skirsnis ir IV skyrius dėl prekybos internetu, VI skyrius dėl skubių pranešimų sistemos SAFEty Business Gateway ir Įmonių įspėjimo apie nesaugius gaminius sistemos bei VIII skyrius dėl teisės į informaciją ir teisių gynimo priemones. Todėl į šį reglamentą neįtrauktos specialios nuostatos dėl nuotolinės ir internetinės prekybos, ekonominės veiklos vykdytojų pranešimų apie nelaimingus atsitikimus ir teisės į informaciją bei teisių gynimo priemones, tačiau reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai, teikiantys informaciją žaislų saugos klausimais, informuotų valdžios institucijas ir vartotojus Reglamente (ES) 2023/988 nustatyta tvarka;

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008(6) nustatytos atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo taisyklės, taip pat nustatyti bendrieji ženklinimo CE ženklu principai. Tas reglamentas turėtų būti taikomas žaislams, siekiant užtikrinti, kad žaislai, kuriems taikomas laisvo prekių judėjimo Sąjungoje principas, atitiktų reikalavimus, kuriais užtikrinama žmonių, ypač vaikų, sveikatos ir saugos aukšto lygio apsauga;

(8)  Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 768/2008/EB(7) nustatomi bendrieji principai ir orientacinės nuostatos, skirti sektorių gaminių teisės aktams, siekiant užtikrinti nuoseklų tokių teisės aktų pagrindą. Todėl šis reglamentas turėtų būti parengtas kuo labiau atsižvelgiant į tuos bendruosius principus ir orientacines nuostatas;

(9)  šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti esminiai reikalavimai žaislams, siekiant užtikrinti aukštą vaikų, jiems žaidžiant su žaislais, sveikatos apsaugos ir saugos lygį, taip pat laisvą žaislų judėjimą Sąjungoje. Šis reglamentas turėtų būti taikomas įgyvendinamas tinkamai atsižvelgiant į atsargumo principą; [2 pakeit.]

(10)  siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gamintojams ir nacionalinėms valdžios institucijoms taikyti šį reglamentą, reikėtų aiškiai apibrėžti jo taikymo sritį. Jis turėtų būti taikomas visiems gaminiams, suprojektuotiems ir skirtiems žaisti vaikams iki 14 metų. Gaminys gali būti laikomas žaislu, net jei jis nėra skirtas vien tik žaidimams ir atlieka kitas papildomas funkcijas. Tai, ar gaminys yra žaislas, priklauso nuo gamintojo numatytos paskirties arba nuo gaminio naudojimo būdo, kurį pagrįstai gali numatyti vienas iš tėvų ar prižiūrėtojas. Tuo pat metu būtina iš jo taikymo srities pašalinti tam tikrus žaislus, kurie nėra skirti naudoti buityje, pavyzdžiui, viešo naudojimo žaidimų aikštelių įrangą ar viešo naudojimo automatinius žaidimo aparatus, arba kitus žaislus su vidaus degimo ar garo varikliais, nes tokie žaislai gali kelti tokį pavojų vaikų sveikatai ir saugai, kuris nėra aptartas šiame reglamente. Be to, turėtų būti pateiktas sąrašas gaminių, kuriuos įmanoma supainioti su žaislu, tačiau kurie neturėtų būti laikomi žaislais pagal šį reglamentą;

(11)  šis reglamentas turėtų būti taikomas žaislams, kurie pateikimo rinkai metu yra Sąjungos rinkai nauji žaislai, t. y. Sąjungoje įsisteigusio gamintojo pagaminti nauji žaislai arba iš trečiosios šalies importuoti žaislai, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra nauji, ar naudoti. Kitų naudotų gaminių sauga patenka į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/988(8) taikymo sritį;

(12)  siekiant užtikrinti tinkamą vaikų ir kitų asmenų apsaugą, šis reglamentas turėtų būti taikomas visų formų žaislų tiekimui, įskaitant nuotolinę prekybą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1020(9) 6 straipsnyje;

(13)  esminiais žaislų saugos reikalavimais turėtų būti užtikrinta vartotojų ar trečiųjų šalių apsauga nuo visų atitinkamų žaislų keliamų pavojų sveikatai ir saugai. Siekiant užtikrinti, kad vaikų sauga būtų tinkamai apsaugota nuo tų konkrečių pavojų, specialūs saugos reikalavimai turėtų apimti fizines ir mechanines savybes, degumą, chemines savybes, elektrines savybes, higieną ir radioaktyvumą. Kadangi gali egzistuoti arba būti kuriami žaislai, keliantys nenumatytą pavojų, kuriam nėra taikomas specialus saugos reikalavimas, būtina išlaikyti bendrąjį saugos reikalavimą, siekiant užtikrinti vaikų apsaugą nuo tokių žaislų. Žaislų saugą reikėtų nustatyti atsižvelgiant į numanomą paskirtį ir į numatomą naudojimą, turint omenyje vaikų, kurie paprastai nėra tokie atsargūs kaip suaugusieji, elgseną. Bendrieji saugos reikalavimai ir specialūs saugos reikalavimai kartu turėtų sudaryti esminius žaislų saugos reikalavimus;

(14)  dėl skaitmeninių technologijų naudojimo žaislai pradėjo kelti naujus pavojus. Radijo bangomis valdomi žaislai turi atitikti esminius privatumo apsaugos reikalavimus, o prie interneto prijungtuose žaisluose turi būti įdiegtos kibernetinio saugumo ir apsaugos nuo sukčiavimo priemonės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/53/ES(10). Žaislai, kuriuose yra dirbtinis intelektas, turi atitikti Reglamentą (ES) .../... [Leidinių biuro prašoma įrašyti Reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės, serijos numerį](11). Todėl neturėtų būti nustatyti tokie žaislai turėtų atitikti saugos, saugumo ir privatumo standartus jau projektavimo etapu. Specialūs saugos reikalavimai dėl kibernetinio saugumo, asmens duomenų apsaugos ir privatumo ar kitų pavojų, kylančių dėl dirbtinio intelekto naudojimo žaisluose. Tačiau vaikų sveikata turėtų būti apsaugota ne tik užtikrinant ligos ar negalios nebuvimą, nes naudojimasis skaitmeninėmis technologijomis vaikams gali kelti ne tik su fizine sveikata susijusią riziką aptarti konkrečiai šioms temoms skirtuose teisės aktuose. Siekiant užtikrinti, kad vaikai būtų apsaugoti nuo bet kokios rizikos, kylančios dėl skaitmeninių technologijų naudojimo žaisluose, bendruoju saugos reikalavimu turėtų būti užtikrinta vaikų psichologinė ir psichikos sveikata, taip pat jų gerovė ir kognityvinis vystymasis; [3 pakeit.]

(14a)   pagal Reglamentą (ES) …/…[OL įrašyti Reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės, numerį] žaislai, kuriuose yra DI sistemų, nes saugos komponentai laikomi didelės rizikos DI. Be to, pagal Kibernetinio atsparumo aktą prie interneto prijungti žaislai, turintys socialinių interaktyvių funkcijų (pvz., kalbėjimo ar filmavimo) arba turintys vietos sekimo funkcijų, laikomi svarbiais produktais su skaitmeniniais elementais (I klasė). Remiantis tais reglamentais, tokiems žaislams reikalaujama, kad trečioji šalis atliktų atitikties vertinimą, nebent gamintojas taikė atitinkamus darniuosius standartus; [4 pakeit.]

(14b)   atliekant saugos vertinimą, kai tinkama, turėtų būti atsižvelgiama į skaitmeniniu būdu susietų žaislų keliamą riziką sveikatai, įskaitant bet kokią riziką psichikos sveikatai. Todėl, vertindami skaitmeniniu būdu susietų žaislų, kurie gali turėti poveikį vaikams, saugą, gamintojai turėtų užtikrinti, kad jų rinkai tiekiami produktai atitiktų aukščiausius saugos, saugumo ir pritaikytosios privatumo apsaugos standartus, atsižvelgiant į vaikų interesus; [5 pakeit.]

(15)  žaislai turėtų atitikti fizinius ir mechaninius reikalavimus, kurie apsaugo vaikus nuo fizinio susižalojimo žaidžiant su žaislais, ir žaislai neturėtų kelti pavojaus vaikams užspringti ar uždusti. Siekiant apsaugoti vaikus nuo klausos sutrikimo rizikos, turėtų būti nustatytos didžiausios žaislų, kurie suprojektuoti skleisti garsus, skleidžiamo impulsinio ir trunkamojo triukšmo vertės, atsižvelgiant į tyrimus ir medicinos ekspertų rekomendacijas. Žaislams ar jų dalims ir jų pakuotei, kurie, kaip gali būti pagrįstai tikimasi, įprastomis ar numanomomis naudojimo sąlygomis gali liestis su maistu arba perduoti savo sudedamąsias medžiagas į maistą, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004(12). Be to, reikėtų nustatyti specialius saugos reikalavimus, kad būtų vertinamas galimas specifinis pavojus dėl maiste esančių žaislų, nes pateikiant žaislą su maistu galėtų kilti rizika užspringti, kuri skiriasi nuo vien žaislui būdingos rizikos ir todėl nėra Bendrijos lygmeniu reglamentuota specifinėmis priemonėmis. Žaislai taip pat turėtų užtikrinti pakankamą apsaugą kalbant apie degumą ar elektrines savybes, visų pirma siekiant išvengti nudegimų ar elektros smūgių. Be to, žaislai turėtų atitikti tam tikrus higienos standartus, kad būtų išvengta mikrobiologinės rizikos ar kitos rizikos užsikrėsti ar apsinuodyti; [6 pakeit.]

(16)  cheminės medžiagos, kurios klasifikuojamos kaip kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai (CMR medžiagos), cheminės medžiagos, kurios daro poveikį endokrininei sistemai, kvėpavimo sistemai arba yra toksiškos konkrečiam organui, arba yra judrios, patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos, yra ypač kenksmingos vaikams ir turėtų būti konkrečiai vertinamos, jei yra žaislų sudėtyje. Atsižvelgiant į esminį endokrininės sistemos vaidmenį žmogaus vystymosi laikotarpiu, ankstyvas endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikis kritiniais laikotarpiais, pvz., ankstyvojoje vaikystėje, gali sukelti neigiamą poveikį net labai mažomis dozėmis ir daryti poveikį sveikatai vėlesniu gyvenimo etapu. Kvėpavimo takus jautrinančios medžiagos gali pasunkinti vaikų astmą, o neurotoksinės medžiagos yra ypač kenksmingos vaikų besivystančioms smegenims, kurios iš esmės yra jautresnės toksiniams pažeidimams nei suaugusiųjų smegenys. Patvarumas ir bioakumuliacija turi nuolatinį poveikį, todėl didėja nepageidaujamo poveikio rizika. Kai kurios toksiškos cheminės medžiagos taip pat yra judrios aplinkoje. Vaikai taip pat turėtų būti tinkamai apsaugoti nuo alerginių medžiagų ir tam tikrų metalų. Direktyvoje 2009/48/EB nustatyti cheminėms medžiagoms taikomi reikalavimai turi būti atnaujinti ir sugriežtinti. Žaislai turi atitikti bendruosius teisės aktus dėl cheminių medžiagų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006(13). Siekiant užtikrinti tolesnę vaikų, kurie yra pažeidžiama vartotojų grupė, ir kitų asmenų apsaugą, ta teisinė sistema turėtų būti papildyta bendraisiais su žaislais susijusiais draudimais dėl tam tikrų kenksmingų cheminių medžiagų, klasifikuojamų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008(14). Tie bendrieji draudimai turėtų būti taikomi CMR medžiagoms, endokrininę žmonių sveikatos sistemą ir aplinką ardančioms medžiagoms, kvėpavimo takus jautrinančioms medžiagoms ir konkrečiam organui kenkiančioms medžiagoms arba kurios yra judrios, patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos, kurios atitinka klasifikavimo kriterijus arba, kai tik tos medžiagos klasifikuojamos kaip pavojingos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008(15). Siekiant užtikrinti žaislų saugą, turėtų būti leidžiami tik draudžiamų cheminių medžiagų likučiai, tačiau tik tuo atveju, jei tokio lygio likučių technologiškai negalima išvengti laikantis gerosios gamybos praktikos ir jei žaislas yra saugus; [7 pakeit.]

(17)  siekiant užtikrinti lankstumą tais atvejais, kai nekeliamas pavojus vaikų saugai ir kai būtina tiekti rinkai tam tikrus žaislus, turėtų būti galimybė nukrypti nuo nėra jokių tinkamų prieinamų medžiagų ar mišinių alternatyvų, turi būti galima netaikyti bendrųjų draudimų žaisluose naudoti chemines medžiagas. Nuo ir mišinius. Bendrųjų draudimų išimtys, pagal kurias, kuriais leidžiama naudoti draudžiamas chemines medžiagas, leidžiančios nukrypti nuostatos ir mišinius, turėtų būti ribotos trukmės, taikomos visuotinai ir jas turėtų būti galima taikyti tik tais atvejais, kai atitinkamos cheminės medžiagos arba mišinio naudojimas laikomas saugiu vaikams, kai tokių draudžiamų cheminių medžiagų pašalinimas arba pakeitimas pakeičiant struktūrą arba kitas medžiagas ar sudedamąsias dalis techniškai neįmanomas, kai nėra techniniu nėra komerciniu požiūriu pasiekiamų tos medžiagos ar mišinio alternatyvų, kai ECHA prašymu buvo pateiktas pakeitimo planas, ir jei medžiagos ar mišinio naudojimas vartojimo prekėse nėra draudžiamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006. Siekiant užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą išteklių naudojimą vertinant chemines medžiagas ir mišinius Sąjungoje, atitinkami Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) moksliniai komitetai turėtų atlikti žaisluose naudojamos šios cheminės medžiagos saugos vertinimą; [247 pakeit.]

(18)  ekonominės veiklos vykdytojai, pramonės asociacijos ar kitos suinteresuotosios šalys turėtų turėti galimybę ECHA pateikti prašymą įvertinti leistiną tam tikros cheminės medžiagos, kuriai taikomas bendrasis draudimas, naudojimo būdą. ECHA turėtų parengti ir paskelbti prašymų atlikti vertinimą pateikimo formatą ir laikmeną. Be to, skaidrumo ir nuspėjamumo sumetimais ECHA turėtų parengti technines ir mokslines rekomendacijas dėl tokių prašymų atlikti vertinimą;

(19)  pavojų sveikatai, aplinkai ir atsirandančių pavojų mokslinio komiteto nuomone, nikelį naudoti nerūdijančiame pliene ir elektros srovę perduodančiose sudedamosiose dalyse gaminant žaislus yra saugu ir tai turėtų būti leidžiama. Gaminant žaislus turėtų būti leidžiama naudoti kitas medžiagas, būtinas elektros srovei perduoti, kad būtų galima tiekti elektrinius žaislus, jei su žaislu žaidžiantis vaikas tokios medžiagos visiškai negali pasiekti ir todėl ji nekelia pavojaus;

(20)  baterijos yra reglamentuojamos Reglamentu (ES) .../... [Leidinių biuro prašoma įrašyti Reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų serijos numerį](16), todėl reikalavimai dėl žaisluose naudojamų cheminių medžiagų neturėtų būti taikomi žaisluose esančioms baterijoms. Tačiau žaislai, kuriuose yra baterijų, turėtų būti suprojektuoti taip, kad vaikams būtų sudėtinga baterijas pasiekti. Tais atvejais, kai dėl žaislo arba jame esančios mažos elektroninės įrangos pobūdžio, dydžio ar formos veiksnio būtų neįmanoma žaislo projektuoti taip, kad vidinę bateriją galutiniam naudotojui būtų galima išimti ir pakeisti, kartu užtikrinant vaiko saugą ir saugų tolesnį žaislo naudojimą, žaislas galėtų būti suprojektuotas taip, kad nepriklausomiems veiklos vykdytojams būtų galima išimti ir pakeisti bateriją; [8 pakeit.]

(21)  įrodyta, kad esamos tam tikrų cheminių medžiagų ribinės vertės ir atitinkami jų bandymų metodai yra tinkami kalbant apie vaikų apsaugą, kai naudojamos tos cheminės medžiagos, ir turėtų būti toliau taikomi. Siekiant prisitaikyti prie naujų mokslo žinių, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai prireikus peržiūrėti tas ribines vertes vadovaujantis atsargumo principu ir koncepcija „Viena sveikata“. Siekiant užtikrinti, kad žaisle būtų tik tų likučių, kurie yra suderinami su gerąja gamybos praktika, arseno, kadmio, chromo (VI), švino, gyvsidabrio ir organinio alavo, kurie itin toksiški ir kurie dėl to neturėtų būti tyčia naudojami gaminant žaislus, ribinės vertės turėtų būti nustatomos perpus mažesnės už tas vertes, kurias atitinkama mokslinė įstaiga laiko saugiomis. Žaisluose neturėtų būti leidžiama naudoti chromo (VI), kadmio, gyvsidabrio ir švino – labai toksiškų elementų, išskyrus atvejus, kai jų buvimas techniškai neišvengiama pagal gerąją gamybos praktiką ir jų likučiai neviršija aptikimo ribos homogeninėje medžiagoje; [248 pakeit.]

(21a)   švinas yra natūraliai toksiškas metalas, galintis sukelti žmonėms plaučių, smegenų, skrandžio ir inkstų vėžį. Jis gali patekti į geriamąjį vandenį, kai santechnikos medžiagos, kuriose yra švino, apsineša rūdimis, ypač tais atvejais, kai dėl didelio vandens rūgštingumo arba mažo mineralinių medžiagų kiekio rūdija vamzdžiai ir tvirtinimo detalės. Direktyvoje (ES) 2020/2184(17) išdėstytos nuostatos dėl švino kiekio žmonėms vartoti skirtame vandenyje. Todėl negalima atmesti galimybės, kad žaisluose, pagamintuose naudojant vandenį, gali būti minimalių švino likučių dėl gamybos procese naudojamo vandens. Tokie likučiai turėtų būti laikomi techniškai neišvengiamais pagal gerąją gamybos praktiką, kai jų neįmanoma pašalinti taikant esamus filtravimo arba absorbcijos metodus; [249 pakeit.]

(22)  Direktyvoje 2009/48/EB nustatytos tam tikrų cheminių medžiagų, kurių yra žaisluose, skirtuose vaikams iki 36 mėnesių arba skirtuose dėti į burną, ribinės vertės. Paaiškėjo, kad šios cheminės medžiagos taip pat kelia pavojų vyresniems vaikams, nes jiems gali būti daromas toks pat poveikis esant tokių cheminių medžiagų sąlyčiui su oda arba jų įkvėpus. Todėl šios ribinės vertės turėtų būti taikomos visiems žaislams. Nuo tada, kai Direktyvoje 2009/48/EB buvo nustatytos bisfenolio A ribinės vertės, atsirado naujų mokslinių duomenų. 2023 m. balandžio mėn. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) iš naujo įvertino su maistu suvartojamo bisfenolio A keliamą riziką visuomenės sveikatai ir padarė išvadą, kad bisfenolio A poveikis sveikatai kelia susirūpinimą dėl visų amžiaus grupių vartotojų. EFSA nustatė naują leistiną bisfenolio A paros dozę, kuri yra gerokai mažesnė už anksčiau nustatytą dozę. Atsižvelgiant į šiuos mokslinius įrodymus, bisfenoliui A turėtų būti taikomas bendrasis draudimas dėl žaisluose naudojamų CMR medžiagų;

(22a)   perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos (PFAS) yra didelė grupė, kurią sudaro daugiau kaip 10 000 cheminių medžiagų. Nuo jų atsiradimo XX amžiaus 5-ojo dešimtmečio pabaigoje, PFAS įvairiuose vartojimo produktuose naudojamos vis platesniu mastu. Labiausiai tirtų PFAS poveikis buvo susijęs su įvairiais neigiamais poveikiais sveikatai, įskaitant skydliaukės ligą, kepenų pažeidimą, nutukimą, diabetą ir sumažėjusį atsaką į įprastus skiepus, taip pat padidėjusią krūties, inkstų ir sėklidžių vėžio riziką. Žaisluose neturėtų būti jokių perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS); [9 pakeit.]

(23)  siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą nuo konkrečių cheminių medžiagų atsiradus naujoms mokslo žinioms, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos konkrečios žaisluose naudojamos cheminės medžiagos ribinės vertės. Jei tai pagrįsta didesnį pavojų keliančių žaislų atveju, tuose deleguotuosiuose aktuose turėtų būti nustatytos konkrečios ribinės vertės žaislams, skirtiems naudoti vaikams iki 36 mėnesių, ir kitiems žaislams, skirtiems dėti į burną, atsižvelgiant į Reglamente (EB) Nr. 1935/2004 nustatytus reikalavimus ir į skirtumus tarp žaislų bei medžiagų, kurios liečiasi su maistu, arba gaminių, kurie gali kelti pavojų dėl sąlyčio per burną, kai jie naudojami kaip su maistu besiliečiančios medžiagos. Žaisluose esančios kvapiosios medžiagos susijusios su konkrečia rizika žmonių sveikatai. Todėl reikėtų nustatyti specialias kvapiųjų medžiagų naudojimo žaisluose ir kvapiųjų medžiagų ženklinimo etiketėmis taisykles. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamos tos taisyklės, kad jos būtų pritaikytos prie technikos ir mokslo pažangos;

(24)  jei pavojaus, kurį gali kelti žaislas, neįmanoma visiškai pašalinti projektuojant, likutinė rizika turėtų būti šalinama rengiant vaikų prižiūrėtojams skirtą su gaminiu susijusią informaciją įspėjimų forma, atsižvelgiant į tų asmenų gebėjimą imtis būtinų atsargumo priemonių. Siekdami užtikrinti veiksmingą informacijos vaizdavimą, gamintojai gali pridėti QR kodą, kuriame pateikiama nuoroda į skaitmenines instrukcijas, tačiau ant žaislo visada turėtų būti nurodyti įspėjimai: ant pritvirtintos etiketės arba ant pakuotės; [10 pakeit.]

(25)  siekiant užkirsti kelią netinkamam įspėjimų naudojimui, kai apeinami taikomi saugos reikalavimai, neturėtų būti leidžiama naudoti tam tikrų kategorijų žaislams numatytų įspėjimų, jei jie prieštarauja numatytai žaislo paskirčiai. Siekiant užtikrinti, kad prižiūrėtojai žinotų apie bet kurią su žaislu susijusią riziką, būtina užtikrinti, kad įspėjimai būtų aiškiai suprantami, įskaitomi ir matomi; [11 pakeit.]

(25a)   siekiant užtikrinti informuotumą apie bet kokią su žaislu susijusią riziką, ypač tais atvejais, kai perkama vykdant nuotolinę ir internetinę prekybą, turėtų būti užtikrinta, kad įspėjimai internete būtų aiškiai įskaitomi ir iš karto matomi; [12 pakeit.]

(26)  ekonominės veiklos vykdytojai, pateikdami žaislus rinkai ar juos tiekdami rinkai, turėtų elgtis atsakingai ir laikytis visų taikomų teisinių reikalavimų;

(27)  siekiant užtikrinti aukšto lygio vaikų sveikatos ir saugos apsaugą ir sąžiningą konkurenciją vidaus rinkoje, ekonominės veiklos vykdytojai, atsižvelgiant į jų atitinkamą vaidmenį tiekimo grandinėje, turėtų būti atsakingi už žaislų atitiktį šiam reglamentui;

(28)  kadangi tam tikras užduotis gali atlikti tik gamintojas, būtina aiškiai skirti gamintojo ir ekonominės veiklos vykdytojo, dalyvaujančių tolesnėje platinimo grandinėje, pareigas. Taip pat reikia aiškiai skirti importuotojo ir platintojo pareigas, nes importuotojas pateikia Sąjungos rinkai žaislus iš trečiųjų šalių. Importuotojas turėtų užtikrinti, kad tie žaislai atitiktų taikytinus Sąjungos reikalavimus;

(29)  siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams, rinkos priežiūros institucijoms ir vartotojams ar kitiems galutiniams naudotojams palaikyti tarpusavio ryšius, gamintojai ir importuotojai turėtų nurodyti ne tik pašto adresą, bet ir interneto svetainę, e. pašto adresą ar kitą skaitmeninę kontaktinę informaciją;

(30)  gamintojas, gerai išmanantis projektavimo ir gamybos procesą, yra atsakingas už žaislo atitiktį šio reglamento reikalavimams ir gali geriausiai atlikti visą žaislų atitikties vertinimo procedūrą. Todėl atitikties vertinimas turėtų likti tik gamintojo prievolė;

(31)  kad gamintojams būtų lengviau laikytis šiame reglamente nustatytų pareigų, jiems turėtų būti leista paskirti įgaliotąjį atstovą, kuris jų vardu atliktų konkrečias užduotis. Be to, siekiant užtikrinti aiškų ir proporcingą užduočių paskirstymą tarp gamintojo ir įgaliotojo atstovo, būtina nustatyti užduočių, kurias gamintojams turėtų būti leidžiama pavesti įgaliotajam atstovui, sąrašą. Taip pat, siekiant užtikrinti šio reglamento vykdymą ir laikymąsi, kai už Sąjungos ribų įsisteigęs gamintojas paskiria įgaliotąjį atstovą, į įgaliojimą turėtų būti įtrauktos Reglamento (ES) 2019/1020 4 straipsnyje nustatytos užduotys;

(32)  tiekimo ir platinimo grandinėje dalyvaujantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų imtis tinkamų priemonių siekdami užtikrinti, kad įprasto naudojimo ir protingai numatomomis sąlygomis žaislai, kuriuos jie tiekia rinkai, nebūtų pavojinginekeltų pavojaus vaikų saugai ir sveikatai ir kad jie tiektų rinkai tik tuos žaislus, kurie atitinka atitinkamus Sąjungos teisės aktus; [13 pakeit.]

(33)  būtina užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką patenkantys žaislai atitiktų visus taikytinus Sąjungos reikalavimus ir ypač kad gamintojai įvykdytų atitinkamas šių žaislų atitikties vertinimo procedūras. Todėl importuotojai turėtų užtikrinti, kad žaislai, kuriuos jie tiekia rinkai, atitiktų taikytinus reikalavimus, kad būtų atliktos atitikties vertinimo procedūros ir kad kompetentingos rinkos priežiūros institucijos galėtų patikrinti gaminių ženklinimą ir gamintojų parengtus dokumentus;

(34)  importuotojai, pateikdami žaislą rinkai, turėtų ant žaislo nurodyti savo pavadinimą ir adresą, kuriuo galima būtų į juos kreiptis. Išimtys turėtų būti numatytos tais atvejais, kai dėl žaislo dydžio ar pobūdžio tokios nuorodos pateikti neįmanoma, įskaitant atvejus, kai importuotojai turėtų atidaryti pakuotę, kad ant gaminio nurodytų savo pavadinimą ir adresą. Tokiais atvejais ant pakuotės arba lydimajame dokumente turėtų būti nurodytas pavadinimas ir adresas;

(35)  kadangi platintojas tiekia žaislą rinkai po to, kai gamintojas ar importuotojas tą žaislą pateikė rinkai, platintojas turėtų rūpestingai užtikrinti, kad prekiaudamas žaislu nepadarytų neigiamo poveikio to žaislo atitikčiai šiam reglamentui;

(36)  platintojai ir importuotojai yra glaudžiai susiję su rinka, todėl jie turėtų būti įtraukti į kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamas rinkos priežiūros užduotis ir iš jų turėtų būti reikalaujama aktyviai dalyvauti vykdant tokias užduotis bei teikti toms institucijoms visą būtiną informaciją, susijusią su atitinkamu žaislu;

(37)  ekonominės veiklos vykdytojai, pateikiantys rinkai jų pavadinimą arba prekių fizinis arba juridinis asmuo, pateikiantis žaislą į rinką savo vardu arba naudodamas prekės ženklą turintį žaislą arba žaislą pakeičiantys pakeičiantis taip, kad šis pokytis gali turėti poveikį šiuo reglamentu nustatytų reikalavimų atitikčiai, turėtų būti laikomi gamintojais pagal šį reglamentą laikomas gamintoju ir turėtų prisiimti gamintojų gamintojo pareigas; [14 pakeit.]

(37a)   elektroninės prekyvietės atlieka labai svarbų vaidmenį tiekimo grandinėje, nes per jas ekonominės veiklos vykdytojai gali pasiekti daug klientų. Atsižvelgiant į tai, kad elektroninės prekyvietės atlieka svarbų vaidmenį tarpininkaujant ekonominės veiklos vykdytojams ir klientams žaislų pardavimo atveju, jos turėtų prisiimti atsakomybę už šio reglamento reikalavimų neatitinkančių žaislų pardavimą ir bendradarbiauti su rinkos priežiūros institucijomis. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB nustatoma bendra elektroninės prekybos sistema ir tam tikros interneto platformų pareigos. Reglamentu (ES) 2022/2065 reglamentuojama internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė ir atskaitomybė dėl neteisėto turinio, įskaitant šio reglamento reikalavimų neatitinkančius gaminius; [15 pakeit.]

(38)  žaislo atsekamumas visoje tiekimo grandinėje užtikrinimas, pagal Reglamentą (ES) 2023/988, padeda padaryti rinkos priežiūrą paprastesnę ir veiksmingesnę. Veiksminga atsekamumo sistema palengvina rinkos priežiūros institucijų užduotį atsekti ekonominės veiklos vykdytojus, kurie tiekė rinkai reikalavimų neatitinkančius žaislus; [16 pakeit.]

(39)  kad būtų lengviau vertinti atitiktį šio reglamento reikalavimams, būtina numatyti žaislų, atitinkančių taikytinus darniuosius standartus, kurie priimami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012(18) ir paskelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitikties prielaidą; [17 pakeit.]

(40)  nesant atitinkamų darniųjų standartų, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos šis reglamentas papildomas nustatant šio reglamento esminių saugumo reikalavimų bendrosios specifikacijos, jeigu tai darydama ji tinkamai atsižvelgia į standartizacijos organizacijų vaidmenį ir funkcijas, kaip išimtinį atsarginį sprendimą, kuriuo palengvinama gamintojo pareiga laikytis esminių reikalavimų, kai standartizacijos procesas blokuojamas arba vėluojama nustatyti atitinkamus darniuosius standartus; [18 pakeit.]

(41)  žaislo atitiktį nurodantis CE ženklas yra akivaizdžiai matomas viso proceso, apimančio atitikties vertinimą plačiąja prasme, rezultatas. Bendrieji ženklinimo CE ženklu principai yra nustatyti Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkrečios žaislų ženklinimo CE ženklu taisyklės. Tomis taisyklėmis turėtų būti užtikrintas pakankamas CE ženklo matomumas, kad būtų lengviau vykdyti žaislų rinkos priežiūrą;

(42)  gamintojai turėtų sukurti skaitmeninį gaminio pasą, kuriame būtų pateikiama informacija apie žaislų atitiktį šiam reglamentui ir visiems kitiems žaislams taikomiems Sąjungos teisės aktams. Jie turėtų nuolat atnaujinti skaitmeninį gaminio pasą, dėdami visas pagrįstas pastangas, ir prireikus atlikti reikiamus pakeitimus. Skaitmeninio gaminio pasas turėtų pakeisti ES atitikties deklaraciją pagal Direktyvą 2009/48/EB, Direktyvą 2014/53/ES ir visus kitus žaislams taikomus Sąjungos teisės aktus. Jame taip pat ir jame turėtų būti nurodyta informacija, būtina žaislo atitikčiai taikomiems reikalavimams ir darniesiems standartams ar kitoms specifikacijoms ar elementams įvertinti. Siekiant rinkos priežiūros institucijoms palengvinti žaislų patikrinimus ir tiekimo grandinės dalyviams bei vartotojams sudaryti sąlygas gauti informaciją apie žaislą ir apie ryšių kanalus, informacija apie skaitmeninį gaminio pasą turėtų būti pateikiama skaitmeniniu ir tiesiogiai prieinamu būdu, naudojant duomenų saitą, pritvirtintą prie žaislo, pateiktą ant jo pakuotės ar lydimuosiuose dokumentuose. Atsižvelgiant į prieigos teises, rinkos priežiūros institucijos, muitinės, ekonominės veiklos vykdytojai ir vartotojai per duomenų saitą turėtų turėti galimybę nedelsiant susipažinti su atitinkama informacija apie žaislą; [19 pakeit.]

(43)  siekiant išvengti visų susijusių subjektų, įskaitant gamintojus, rinkos priežiūros institucijas ir muitines, investicijų į skaitmeninimą dubliavimosi, kai pagal kitus Sąjungos teisės aktus reikalaujama žaislams skirto gaminio paso, turėtų būti prieinamas bendras gaminio pasas, kuriame būtų pateikta pagal šį reglamentą ir kitus Sąjungos teisės aktus reikalaujama informacija. Be to, skaitmeninis gaminio pasas turėtų būti visiškai suderinamas su bet kokiu gaminio pasu, kurio reikalaujama pagal kitus Sąjungos teisės aktus; [20 pakeit.]

(44)  visų pirma, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) …/…(19)[Leidinių biuro prašoma įrašyti Reglamento dėl tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų serijos numerį] taip pat nustatomi skaitmeninio gaminio paso reikalavimai ir techninės specifikacijos, Komisijos centrinio registro, kuriame saugoma paso informacija, sukūrimas ir šio registro sujungimas su muitinės IT sistemomis. Į to reglamento taikymo sritį vidutiniu laikotarpiu gali būti įtraukti žaislai, todėl gali būti reikalaujama žaislams sukurti skaitmeninį gaminio pasą. Todėl ateityje turėtų būti galimybė į skaitmeninį gaminio pasą įtraukti tikslesnę informaciją, visų pirma informaciją, susijusią su aplinkos tvarumu, pvz., informaciją apie gaminio aplinkosauginį pėdsaką, perdirbimo tikslais naudingą informaciją, tam tikros medžiagos perdirbtų medžiagų dalį, informaciją apie tiekimo grandinę ir kitą panašią informaciją. Todėl pagal šį reglamentą sukurtas žaislų skaitmeninis gaminio pasas turėtų atitikti tuos pačius reikalavimus ir techninius elementus, kurie nustatyti Reglamente (ES) .../... [Leidinių biuro prašoma įrašyti Reglamento dėl tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų serijos numerį], įskaitant techninius, semantinius ir organizacinius ištisinio ryšio ir keitimosi duomenimis aspektus; [21 pakeit.]

(45)  kadangi skaitmeninis gaminio pasas turi pakeisti ES atitikties deklaraciją, labai svarbu aiškiai nurodyti, kad gamintojas, sukurdamas žaislo skaitmeninį gaminio pasą ir pritvirtindamas CE ženklą, pareiškia, kad žaislas atitinka šio reglamento reikalavimus ir kad gamintojas už tai prisiima visą atsakomybę; [22 pakeit.]

(46)  kai skaitmeniniu būdu teikiama kita informacija nei skaitmeniniame gaminio pase nurodytina informacija, būtina paaiškinti, kad skirtingų rūšių informacija turi būti teikiama atskirai ir jos rūšys turi būti aiškiai atskirtos viena nuo kitos, tačiau naudojamas vienas duomenų saitas. Tai ne tik palengvins rinkos priežiūros institucijų darbą, bet ir vartotojams suteiks aiškumo dėl skirtingų rūšių informacijos, kurią jie gali gauti skaitmeniniu formatu; [23 pakeit.]

(46a)   dauguma žaislų gamintojų, kuriems taikomi šio reglamento reikalavimai, yra labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurioms skaitmeninio gaminio paso parengimas yra didelis iššūkis administraciniu ir veiklos požiūriu. Todėl Komisija turėtų teikti MVĮ papildomą paramą, kad padėtų joms laikytis šiame reglamente nustatytų naujų reikalavimų. Šiuo tikslu Komisija turėtų paskelbti MVĮ skirtas praktines gaires ir specialiai joms pritaikytas gaires. Visų pirma reikėtų sukurti tiesioginį ryšių su ekspertais kanalą, kuris padėtų jiems atlikti saugos vertinimus ir sukurti skaitmeninį gaminio pasą jų gaminamiems žaislams; [24 pakeit.]

(47)  žaislams taikomas Reglamento (ES) 2019/1020, kuriuo nustatomos į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolės taisyklės, VII skyrius. Už kontrolę atsakingos valdžios institucijos, kurios beveik visose valstybėse narėse yra muitinės, turi ją atlikti remdamosi rizikos analize, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013(20) 46 ir 47 straipsniuose, jo įgyvendinimo teisės aktais ir atitinkamomis gairėmis. Todėl šiuo reglamentu niekaip nekeičiamas Reglamento (ES) 2019/1020 VII skyrius ir tai, kaip valdžios institucijos, atsakingos už į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolę, organizuoja ir vykdo savo veiklą;

(48)  be Reglamento (ES) 2019/1020 VII skyriuje nustatytos kontrolės sistemos, muitinėms turėtų būti suteikta galimybė automatiškai patikrinti, ar importuojamiems žaislams, kuriems taikomas šis reglamentas, suteiktas skaitmeninis gaminio pasas, kad būtų sustiprinta kontrolė prie Sąjungos išorės sienų ir užkirstas kelias reikalavimų neatitinkančių žaislų patekimui į Sąjungos rinką; [25 pakeit.]

(49)  kai iš trečiųjų šalių įvežamiems žaislams įforminama išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra, ekonominės veiklos vykdytojas muitinei turėtų pateikti nuorodą į tų žaislų skaitmeninį gaminio pasą. Nuoroda į skaitmeninį gaminio pasą turėtų atitikti unikalų gaminio identifikatorių, kuris saugomas pagal [Leidinių biuro prašoma įrašyti Reglamento (ES) .../... dėl tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų serijos numerį] 12 straipsnį sukurtame gaminių pasų registre (toliau – registras). Muitinė turėtų automatiškai patikrinti tam žaislui skirtą pateiktą gaminio pasą, siekdama užtikrinti, kad į laisvą apyvartą būtų išleidžiami tik tie žaislai, kurie turi galiojančią nuorodą į unikalų gaminio identifikatorių, kuris yra įtrauktas į registrą. Tokiam automatiniam patikrinimui atlikti turėtų būti naudojama registro ir muitinės IT sistemų tarpusavio jungtis, kaip numatyta [Reglamento (ES) …/… dėl tvarių gaminių ekologinio projektavimo 13 straipsnyje]; [26 pakeit.]

(50)  jeigu registre saugoma kita informacija nei unikalus gaminio identifikatorius ir unikalus veiklos vykdytojo identifikatorius, Komisija turėtų būti įgaliota priimti deleguotąjį aktą, pagal kurį muitinei būtų leidžiama patikrinti šios papildomos informacijos ir informacijos, kurią ekonominės veiklos vykdytojas pateikė muitinei, nuoseklumą, kad būtų pagerinta žaislų, kuriems įforminta išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra, atitiktis šiam reglamentui;

(51)  skaitmeniniame gaminio pase pateikta informacija padeda muitinėms patobulinti ir palengvinti rizikos valdymą ir sudaro sąlygas tikslingiau vykdyti kontrolę prie Sąjungos išorės sienų. Todėl muitinės turėtų turėti galimybę gauti ir naudoti skaitmeniniame gaminio pase ir registre esančią informaciją savo užduotims atlikti pagal Sąjungos teisės aktus, įskaitant rizikos valdymą pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013; [27 pakeit.]

(52)  tikslinga numatyti, kad Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje būtų paskelbtas pranešimas, kuriame būtų nurodyta data, kada pradės veikti [Leidinių biuro prašoma įrašyti Reglamento (ES) .../... dėl tvarių gaminių ekologinio projektavimo serijos numerį] 13 straipsnyje nurodyta registro ir ES muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemos jungtis, kad visuomenei būtų sudarytos palankesnės sąlygos susipažinti su ta informacija;. Panašus paskelbimas turėtų būti užtikrintas ir tuo atveju, jei pradėtų veikti kitos ES muitinės IT sistemos. [28 pakeit.]

(53)  muitinės atliekamas automatinis į Sąjungos rinką patenkančių žaislų skaitmeninio gaminio paso nuorodos tikrinimas neturėtų pakeisti ar iš dalies pakeisti rinkos priežiūros institucijų pareigų, o turėtų tik papildyti bendrą į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolės sistemą. Žaislams ir toliau turėtų būti taikomas Reglamentas (ES) 2019/1020 siekiant užtikrinti, kad rinkos priežiūros institucijos, laikydamosi to reglamento, tikrintų gaminių pasuose pateiktą informaciją, tikrintų rinkoje esančius žaislus ir, jei valdžios institucijos, paskirtos vykdyti kontrolę prie Sąjungos išorės sienų, sustabdo išleidimą į laisvą apyvartą, vadovaudamosi Reglamento (ES) 2019/1020 VII skyriaus nuostatomis, nustatytų, ar žaislai atitinka reikalavimus ir ar jie kelia pavojų; [29 pakeit.]

(54)  vaikai kasdien patiria iš įvairių šaltinių patenkančių skirtingų cheminių medžiagų poveikį, kurios turi neigiamą poveikį ne tik kaip atskiros medžiagos ar mišiniai, bet ir turi sudėtinį poveikį. Užpildyta nemažai žinių apie sudėtinį cheminių medžiagų poveikį spragų. Tačiau cheminių medžiagų sauga dabar paprastai vertinama vertinant atskiras chemines medžiagas ir kai kuriais atvejais mišinius, kurių specialiai dedama konkrečiais tikslais. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant geriau suprasti cheminių medžiagų sudėtinį poveikį. Siekiant užtikrinti didžiausią vaikų ir aplinkos apskritai apsaugą, paprastai žaisluose turėtų būti uždrausta naudoti kenksmingiausias medžiagas, siekiant užtikrinti, kad naudojant žaislus su jomis nebus susiduriama. Todėl nustatant konkrečių žaisluose esančių cheminių medžiagų ribines vertes turėtų būti atsižvelgiama į sudėtinį tos pačios cheminės medžiagos, patenkančios iš skirtingų šaltinių, poveikį. Be to, turėtų būti reikalaujama, kad gamintojai atliktų įvairių pavojų, kuriuos gali kelti žaislas, analizę ir įvertintų galimą tokių pavojų poveikį, taip pat, vertindami cheminius pavojus atsižvelgtų į žinomą žaisle esančių cheminių medžiagų kaupiamąjį ar sinergetinį poveikį, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į riziką, kylančią dėl vienu metu daromo kelių cheminių medžiagų poveikio. Be to, žaislai turi atitikti bendruosius teisės aktus dėl cheminių medžiagų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006; šiuo reglamentu nekeičiamos prievolės vertinti pačių cheminių medžiagų ar mišinių saugą, kurios gali būti taikomos pagal tą reglamentą.; [250 pakeit.]

(54a)   siekiant teikti atitinkamas ekspertines žinias, paramą ir išsamius mokslinius vertinimus, turėtų būti užtikrinamas tinkamas ir tvarus ECHA finansavimas; [30 pakeit.]

(55)  gamintojai turėtų parengti techninius dokumentus, kuriuose aprašomi visi svarbūs žaislų aspektai, įskaitant visų pavojų, kuriuos gali kelti žaislas, saugos vertinimą ir jų šalinimo būdus, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis. Turėtų būti reikalaujama, kad gamintojas tuos techninius dokumentus pateiktų nacionalinėms valdžios institucijoms, joms paprašius, arba notifikuotosioms įstaigoms pagal atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą;

(56)  siekiant užtikrinti žaislų atitiktį esminiams reikalavimams, būtina nustatyti tinkamas atitikties vertinimo procedūras, kurių turi laikytis gamintojas. Paties gamintojo atsakomybe už atitikties vertinimą grindžiamos gamybos vidaus kontrolės pakanka tais atvejais, kai gamintojas laikėsi darniųjų standartų, kurių nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, arba bendrųjų specifikacijų, kurios apima visus žaislo specialius saugos reikalavimus. Jei tokių darniųjų standartų arba bendrųjų specifikacijų nėra, žaislas turėtų būti pateikiamas trečiajai šaliai patvirtinti, šiuo atveju – ES tipo tyrimui. Ta pati tvarka turėtų būti taikoma, jei tokie standartai arba vienas iš standartų Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbti su apribojimu arba jei gamintojas nesilaikė visų šių standartų ar specifikacijų arba jų laikėsi tik iš dalies. Gamintojas turėtų pateikti žaislą ES tipo tyrimui tais atvejais, kai jis mano, kad trečiosios šalies patikrinimas būtinas dėl žaislų pobūdžio, dizaino, konstrukcijos ar paskirties;

(57)  kadangi visoje Sąjungoje būtina užtikrinti žaislų atitikties vertinimą atliekančių įstaigų vienodai aukštą veikimo lygį ir kadangi visos tokios įstaigos turėtų vykdyti savo funkcijas tuo pačiu lygiu ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis, reikėtų nustatyti reikalavimus, skirtus atitikties vertinimo įstaigoms, kurios pageidauja būti notifikuotos, kad galėtų pagal šį reglamentą teikti atitikties vertinimo paslaugas;

(58)  jei atitikties vertinimo įstaiga įrodo žaislo atitiktį darniuosiuose standartuose nustatytiems kriterijams, turėtų būti laikoma, kad ji žaislas atitinka šiame reglamente nustatytus atitinkamus reikalavimus; [31 pakeit.]

(59)  šiame reglamente nustatytą sistemą turėtų papildyti akreditavimo sistema, numatyta Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Kadangi akreditacija yra labai svarbi atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos vertinimo priemonė, ją reikėtų taikyti notifikavimo tikslais. Visų pirma Reglamente (EB) Nr. 765/2008 numatyta skaidri akreditacija, kuria užtikrinamas būtinas pasitikėjimo atitikties sertifikatais lygis, turėtų būti vienintelė atitikties vertinimo įstaigų techninės kompetencijos įrodymo priemonė;

(60)  dažnai atitikties vertinimo įstaigos dalį savo veiklos, susijusios su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovams arba pavaldžioms įstaigoms. Siekiant išsaugoti reikiamą rinkai pateiktų žaislų apsaugos lygį, labai svarbu, kad atitikties vertinimą atliekantys subrangovai ir pavaldžiosios įstaigos atitiktų notifikuotosioms įstaigoms keliamus atitikties vertinimo užduočių atlikimo reikalavimus. Todėl svarbu, kad atliekant notifikuojamų įstaigų kompetencijos bei veiklos rezultatų vertinimą ir jau notifikuotų įstaigų stebėseną taip pat būtų įtraukta subrangovų ir pavaldžių įstaigų veikla. Visų pirma reikėtų vengti pernelyg dažno kreipimosi į pavaldžias įstaigas ir subrangovus tokiu būdu, dėl kurio būtų suabejota notifikuotosios įstaigos kompetencija arba notifikuojančiosios institucijos vykdoma jos priežiūra;

(61)  siekiant užtikrinti vienodą žaislų atitikties vertinimo kokybės lygį, būtina ne tik konsoliduoti reikalavimus, kuriuos turi įvykdyti atitikties vertinimo įstaigos, pageidaujančios būti notifikuotomis, bet ir lygiagrečiai nustatyti reikalavimus, kuriuos turi vykdyti notifikuojančiosios institucijos ir kitos įstaigos, dalyvaujančios vertinant bei notifikuojant įstaigas ir atliekant jų stebėseną;

(62)  notifikuotosios įstaigos gali teikti paslaugas visoje Sąjungoje, todėl tikslinga suteikti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai galimybę pareikšti prieštaravimus dėl notifikuotosios įstaigos. Todėl svarbu nustatyti laikotarpį, per kurį būtų galima išsiaiškinti visas abejones ar klausimus dėl atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos prieš šioms įstaigoms pradedant veikti kaip notifikuotosioms įstaigoms. Komisija turėtų įgyvendinimo aktais prašyti, kad notifikuojančioji valstybė narė imtųsi būtinų taisomųjų priemonių notifikuotosios įstaigos, kuri neatitinka jos notifikavimo reikalavimų, atžvilgiu;

(63)  dėl konkurencingumo labai svarbu, kad notifikuotosios įstaigos atitikties vertinimo procedūras taikytų taip, kad ekonominės veiklos vykdytojams neatsirastų nereikalingos naštos. Dėl tos pačios priežasties ir siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams reikia užtikrinti atitikties vertinimo procedūrų techninio taikymo nuoseklumą. Geriausias būdas tai pasiekti – notifikuotosioms įstaigoms tinkamai koordinuoti tarpusavio veiksmus ir bendradarbiauti. Toks koordinavimas ir bendradarbiavimas turėtų atitikti Sąjungos konkurencijos taisykles;

(64)  rinkos priežiūra yra svarbi priemonė, nes ji užtikrina tinkamą ir vienodą Sąjungos teisės aktų taikymą. Reglamentu (ES) 2019/1020 nustatoma gaminių, įskaitant žaislus, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, rinkos priežiūros sistema. Kadangi šiuo reglamentu pakeičiama Direktyva 2009/48/EB, žaislams toliau taikomos Reglamente (ES) 2019/1020 nustatytos į Sąjungos rinką patenkančių gaminių rinkos priežiūros ir kontrolės taisyklės, įskaitant to reglamento 4 straipsnyje nustatytą konkretų reikalavimą, kad žaislai turi būti pateikiami rinkai tik tuo atveju, jei yra Sąjungoje įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, atsakingas už tame straipsnyje nurodytas užduotis. Todėl valstybės narės turėtų organizuoti ir vykdyti žaislų rinkos priežiūrą pagal tą reglamentą;

(65)  Direktyvoje 2009/48/EB numatyta apsaugos procedūra, sudaranti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms sąlygas nagrinėti valstybės narės žaislams, kuriuos ji laiko neatitinkančiais reikalavimų, taikytos priemonės pagrįstumą. Ta procedūra užtikrinama, kad suinteresuotosios šalys būtų informuotos apie priemones, kurių ketinama imtis dėl žaislų, keliančių pavojų žmonių sveikatai ar saugai, ir kad tokius žaislus nuosekliai vertintų visos Sąjungos rinkos priežiūros institucijos. Todėl procedūra turėtų būti toliau taikoma;

(66)  tuo atveju, kai valstybė narė ir Komisija laikosi tos pačios nuomonės dėl valstybės narės taikomų priemonių pagrįstumo, Komisijos tolesnis dalyvavimas neturėtų būti reikalingas. Jei dėl tokios priemonės kyla prieštaravimų, Komisija įgyvendinimo aktais turėtų nustatyti, ar su žaislu susijusi nacionalinė priemonė yra pagrįsta;

(67)  Direktyvos 2009/48/EB įgyvendinimo patirtis parodė, kad rinkai tiekiami nauji žaislai, kurie, kai buvo pateikti rinkai, atitiko taikomus specialius saugos reikalavimus, tam tikrais atvejais kelia pavojų vaikams, todėl neatitinka bendrojo saugos reikalavimo. Reikėtų numatyti nuostatas, užtikrinančias, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų imtis veiksmų dėl bet kokio pavojų vaikams keliančio žaislo, net jei jis atitinka konkrečius saugos reikalavimus. Komisija turėtų įgyvendinimo aktais nustatyti, ar nacionalinė priemonė, susijusi su reikalavimus atitinkančiais žaislais, kurie, valstybės narės nuomone, kelia pavojų vaikų ar kitų asmenų sveikatai ir saugai, yra pagrįsta;

(67a)   pagal Reglamento (ES) 2023/988 20 straipsnį gamintojai per portalą „Safety Business Gateway“ turi pranešti apie bet kokį gaminio naudojimo sukeltą sužalojimą. Remdamasi ta informacija, Komisija turėtų įvertinti visos Europos sužalojimų duomenų bazės, kuri galėtų suteikti papildomos informacijos ir žinių ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir ekspertams, poreikį ir įgyvendinamumą, kad būtų galima įvertinti konkrečios Sąjungos žaislų reglamentavimo sistemos veiksmingumą; [32 pakeit.]

(68)  kad būtų atsižvelgta į technikos ir mokslo pažangą arba naujus mokslinius įrodymus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas siekiant pritaikyti specialius įspėjimus, kurie turi būti pritvirtinti prie žaislų, priimti konkrečius reikalavimus dėl žaisluose esančių cheminių medžiagų ir nustatyti nukrypti leidžiančias nuostatas, kad būtų įtraukti konkretūs žaisluose leidžiamų naudoti cheminių medžiagų, kurioms taikomi bendrieji draudimai, naudojimo būdai;

(69)  siekiant atsižvelgti į technikos ir mokslo pažangą, taip pat į rinkos priežiūros institucijų ir vaikų bei jų prižiūrėtojų skaitmeninio pasirengimo lygį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas, dėl informacijos, kuri turi būti įtraukta į skaitmeninį gaminio pasą, ir informacijos, kuri turi būti įtraukta į skaitmeninių gaminių pasų registrą; [33 pakeit.]

(70)  siekiant palengvinti muitinių darbą, susijusį su žaislais ir jų atitiktimi šiame reglamente nustatytiems reikalavimams, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant papildomą registre saugomą informaciją, kurią turi kontroliuoti muitinė, ir iš dalies keičiamas prekių kodų ir gaminių aprašymų, naudotinų muitiniam tikrinimui pagal šį reglamentą, sąrašas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87(21) I priedu;

(71)  pagal šį reglamentą priimant deleguotuosius aktus itin svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais, ir tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(22) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [34 pakeit.]

(72)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti išsamius žaislų skaitmeninio gaminio paso techninius reikalavimus, taip pat nustatyti, ar konkretus gaminys arba gaminių grupė turi būti laikoma žaislu pagal šį reglamentą. Išimtiniais atvejais, kai tai būtina siekiant pašalinti naujus atsirandančius rizikos veiksnius, kurie nėra tinkamai šalinami specialiais saugos reikalavimais, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos konkrečios priemonės, skirtos vaikams pavojų keliantiems rinkai tiekiamiems žaislams ar žaislų kategorijoms. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(23); [35 pakeit.]

(73)  valstybės narės turėtų numatyti už šio reglamento pažeidimus taikytinas sankcijas. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(74)  siekiant gamintojams ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams suteikti pakankamai laiko prisitaikyti prie šiame reglamente nustatytų reikalavimų, būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį Direktyvos 2009/48/EB reikalavimus atitinkantys žaislai gali būti pateikiami rinkai. Be to, laikotarpis, per kurį žaislai, jau pateikti rinkai pagal tą direktyvą, gali būti toliau tiekiami rinkai po šio reglamento taikymo pradžios, turėtų būti ribotas;

(75)  kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslo, tai yra užtikrinti aukšto lygio žaislų saugą, norint užtikrinti vaikų saugą ir sveikatą, kartu užtikrinant vidaus rinkos veikimą, ir dėl to veiksmo masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas ir dalykas [36 pakeit.]

Šiuo reglamentu nustatomi esminiai reikalavimai žaislų saugai, siekiant užtikrinti Šio reglamento tikslas – pagerinti vidaus rinkos veikimą, kartu užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir aukštą vaikų ir kitų asmenų sveikatos apsaugos ir saugos lygį, taip pat laisvą žaislų judėjimą Sąjungoje. [37 pakeit.]

Šiuo reglamentu nustatomos žaislų saugos ir laisvo žaislų judėjimo Sąjungoje taisyklės, kuriomis prisidedama prie vidaus rinkos stiprinimo. [38 pakeit.]

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas gaminiams, suprojektuotiems ir skirtiems vien tik arba ne vien tik žaisti vaikams iki 14 metų (toliau – žaislai).

Šiame reglamente laikoma, kad gaminys skirtas žaisti vaikams iki 14 metų arba bet kurios kitos konkrečios amžiaus grupės vaikams iki 14 metų, kai vienas iš tėvų arba prižiūrėtojas dėl to gaminio funkcijų, matmenų ir savybių gali pagrįstai manyti, kad jis skirtas žaisti atitinkamos amžiaus grupės vaikams. [39 pakeit.]

2.  Šis reglamentas netaikomas I priede išvardytiems gaminiams.

3.  Prieš pradedant taikyti šį reglamentą pagal 56 straipsnį ir kai tai būtina siekiant pašalinti esamą saugos riziką pradėjus taikyti šį reglamentą, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, ar konkretūs gaminiai ar gaminių kategorijos atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir todėl jie gali arba negali būti laikomi žaislais, kaip apibrėžta šiame reglamente. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. [40 pakeit.]

3a.   Šis reglamentas įgyvendinamas tinkamai atsižvelgiant į atsargumo principą. [41 pakeit.]

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  tiekimas rinkai – žaislo, skirto platinti, vartoti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

2)  pateikimas rinkai – žaislo tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

3)  gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, pagaminęs žaislą arba užsakęs suprojektuoti arba pagaminti žaislą ir parduodantis tą žaislą to asmens vardu arba naudodamas jo prekės ženklą;

4)  įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, gavęs raštišką gamintojo įgaliojimą pastarojo vardu vykdyti konkrečias užduotis pastarojo vardu, susijusias su gamintojo pareigomis pagal šį reglamentą; [42 pakeit.]

5)  importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris pateikia žaislą iš trečiosios šalies į Sąjungos rinką;

6)  platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus gamintoją arba importuotoją, kuris tiekia žaislą rinkai;

7)  užsakymų vykdymo paslaugų teikėjas – užsakymų vykdymo paslaugų teikėjas, apibrėžtas Reglamento (ES) 2019/1020 23 straipsnio 11 punkte; [43 pakeit.]

8)  ekonominės veiklos vykdytojas – gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas, platintojas ir užsakymų vykdymo paslaugų teikėjas arba bet koks kitas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam taikomos pareigos, susijusios su gaminių gamyba ar gaminių tiekimu rinkai, pagal šį reglamentą; [44 pakeit.]

9)  elektroninė prekyvietė – elektroninė prekyvietė, kaip apibrėžta elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas – tarpininkavimo paslaugos teikėjas, naudojantis elektroninę sąsają, kuria vartotojams sudaromos sąlygos sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais dėl gaminių pardavimo pagal Reglamento (ES) 2023/988 3 straipsnio 14 punkte punktą;

10)  darnusis standartas – darnusis standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 punkte;

11)  Sąjungos derinamieji teisės aktai – Sąjungos teisės aktai, įtraukti į Reglamento (ES) 2019/1020 I priede pateiktą sąrašą, ir kiti Sąjungos teisės aktai, kuriais suderinamos gaminių, kuriems taikomas tas reglamentas, pardavimo sąlygos;

11a)   skirtas– reiškia, kad vienas iš tėvų ar prižiūrėtojas turi sugebėti, remdamasis žaislo funkcijomis, matmenimis ir savybėmis, pagrįstai manyti, kad jis skiriamas naudoti nurodytos amžiaus grupės vaikui; [46 pakeit.]

12)  CE ženklas – ženklas, kuriuo gamintojas nurodo, kad žaislas atitinka taikomus reikalavimus, nustatytus Sąjungos derinamaisiais teisės aktais, kuriuose numatytas ženklinimas šiuo ženklu;

12a)   esminiai saugos reikalavimai – tai 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas „bendrasis saugos reikalavimas“ kartu su II priede išdėstytais konkrečiais saugos reikalavimais; [47 pakeit.]

13)  žaislo modelis – grupė žaislų, kurie atitinka šias sąlygas:

a)  už juos atsakingas tas pats gamintojas,

b)  jų dizainas ir techninės savybės yra vienodi,

c)  jie pagaminti naudojant vienodas medžiagas ir gamybos procesus,

d)  jie apibrėžiami tipo numeriu arba kitu elementu, dėl kurio juos galima identifikuoti kaip grupę;

13a)   skaitmeninis gaminio pasas – gaminio duomenų rinkinys, kuriame pateikiama informacija, nurodyta taikomame pagal 4 straipsnį priimtame deleguotajame akte, ir kuris pagal III skyrių yra prieinamas elektroninėmis priemonėmis per duomenų saitą; [48 pakeit.]

14)  duomenų saitas – brūkšninio kodo ženklas, dvimatis ženklas ar kita prietaisu nuskaitoma automatinio identifikavimo duomenų fiksavimo priemonė saitas, kaip apibrėžta Reglamento (ES).../... [OL įrašyti tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų serijos numerį] 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte; [49 pakeit.]

15)  unikalus gaminio identifikatorius – unikali ženklų seka žaislams identifikuoti, kuri leidžia pasinaudoti interneto nuoroda į gaminio pasą; unikalus identifikatorius, kaip apibrėžta Reglamento (ES) …/… [OL įrašyti tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų serijos numerį] 2 straipsnio 1 dalies 31 punkte; [50 pakeit.]

16)  unikalus veiklos vykdytojo identifikatorius – unikali ženklų seka žaislų vertės grandinės dalyviams identifikuoti; unikalus veiklos vykdytojo identifikatorius, kaip apibrėžta Reglamento (ES) …/… [OL įrašyti tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų serijos numerį] 2 straipsnio 1 dalies 32 punkte; [51 pakeit.]

17)  išleidimas į laisvą apyvartą – Reglamento (ES) Nr. 952/2013 201 straipsnyje nustatyta muitinės procedūra;

18)  muitinė – muitinė, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 1 punkte;

19)  ES muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistema – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2399(24) 4 straipsnyje nurodyta sistema;

20)  atitikties vertinimas – vertinimo, ar įrodyta, kad įvykdyti esminiai saugos reikalavimai, susiję su žaislu, procesas; [52 pakeit.]

21)  atitikties vertinimo įstaiga – įstaiga, vykdanti atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir patikrinimus;

22)  akreditavimas – akreditavimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 10 punkte;

23)  nacionalinė akreditacijos įstaiga – nacionalinė akreditacijos įstaiga, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 punkte;

24)  pavojus – galimas žalos šaltinis;

25)  rizika – pavojaus atsiradimo tikimybės ir to pavojaus sukeltos žalos sunkumo derinys;

26)  susigrąžinimas – bet kokia priemonė, kuria siekiama, kad būtų grąžintas galutiniam naudotojui jau pateiktas žaislas;

27)  pašalinimas – bet kokia priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią žaislo tiekimo grandinėje tiekimui rinkai;

28)  rinkos priežiūros institucija – rinkos priežiūros institucija, apibrėžta valstybės narės pagal Reglamento (ES) 2019/1020 3 straipsnio 4 punkte 10 straipsnį paskirta institucija, atsakinga už rinkos priežiūros organizavimą ir vykdymą tos valstybės narės teritorijoje; [53 pakeit.]

28a)   notifikuojančioji institucija – valstybės narės pagal šį Reglamentą paskirta institucija, atsakinga už atitikties vertinimo įstaigų vertinimą ir notifikavimą tos valstybės narės teritorijoje; [54 pakeit.]

29)  funkcinis žaislas – žaislas, kuris veikia ir yra naudojamas taip pat, kaip ir suaugusiesiems skirtas gaminys, prietaisas arba įrenginys, kuris kelia tokio paties lygio pavojų, kaip ir suaugusiųjų naudojamas gaminys, ir gali būti sumažintas jų modelis; [55 pakeit.]

30)  vandens žaislas – naudoti sekliame vandenyje skirtas žaislas, kuris gali išlaikyti ar palaikyti vaiką vandenyje;

31)  judrumo žaislas – žaislas, skirtas naudoti buityje, kurio atraminė struktūra judant lieka stacionari ir kuris yra skirtas kopti, šokinėti, sūpuotis, čiuožti, svyruoti, suktis, ropoti, šliaužti ar atlikti bet kokią jų kombinaciją;

32)  cheminis žaislas – žaislas, skirtas tiesiogiai liesti chemines medžiagas ir mišinius bei skirtas naudoti amžių atitinkančiu būdu prižiūrint suaugusiesiems; [56 pakeit.]

33)  uoslės lavinimo žaidimas – žaislas, kuriuo žaidžiant siekiama padėti vaikui išmokti atpažinti arba derinti įvairius, taip pat ir malonius, kvapus ir skonius; [57 pakeit.]

34)  kosmetikos rinkinys – žaislas, kuriuo žaidžiant siekiama padėti vaikui išmokti gaminti tokius kosmetikos gaminius kaip kvepalai, muilas, kremas, šampūnas, plaukų minkštiklis, vonios putos, dantų pasta, taip pat blizgis, lūpų dažai ir kiti makiažo gaminiai;

35)  ragavimo žaidimas – žaidimas, kurio tikslas – suteikti vaikams galimybę gaminti saldumynus ar patiekalus naudojant maisto ingredientus, įskaitant skysčius, miltelius ir kvapiąsias medžiagas, nenaudojant jokio šilumos šaltinio; [58 pakeit.]

(36)   susirūpinimą kelianti medžiaga – susirūpinimą kelianti medžiaga, apibrėžta Reglamento (ES) …/… [dėl tvarių gaminių ekologinio projektavimo] 2 straipsnio 28 punkte. [59 pakeit.]

4 straipsnis

Laisvas judėjimas

1.  Dėl priežasčių, susijusių su sveikata ir sauga ar kitais aspektais, kuriems taikomas šis reglamentas, valstybės narės nedraudžia, neriboja ar netrukdo tiekti rinkai šio reglamento reikalavimus atitinkančius žaislus. [60 pakeit.]

2.  Valstybės narės netrukdo eksponuoti šio reglamento neatitinkančio žaislo prekybos mugėse, parodose, pristatymuose ar panašiuose renginiuose, jei pateikiamas matomas ženklas, kuriame aiškiai nurodyta, kad žaislas neatitinka šio reglamento ir nebus tiekiamas rinkai tol, kol nėra užtikrinta jo atitiktis reikalavimams.

Mugėse, parodose ir pristatymuose ekonominės veiklos vykdytojai turi imtis tinkamų žmonių apsaugą užtikrinančių priemonių.

5 straipsnis

Gaminiams keliami Esminiai saugos reikalavimai [61 pakeit.]

1.  Žaislai pateikiami rinkai tik tuo atveju, jei jie atitinka esminius saugos reikalavimus, įskaitant 2 dalyje nustatytus saugos reikalavimus (toliau – bendrasis saugos reikalavimas) ir II priede nustatytus saugos reikalavimus (toliau – specialūs saugos reikalavimai).

2.  Žaislai neturi kelti rizikos naudotojų ar trečiųjų šalių saugai ar sveikatai, įskaitant vaikų psichologinę ir psichikos sveikatą, gerovę ir kognityvinį vystymąsi, kai jie naudojami pagal paskirtį arba numanomu būdu, atsižvelgiant į vaikų elgseną. [62 pakeit.]

Vertindamas pirmoje pastraipoje nurodytą riziką, skaitmeniniu būdu susietų žaislų gamintojas, kai tinkama, dėdamas visas pagrįstas pastangas, taip pat atsižvelgia į bet kokią riziką, kylančią vaikų psichikos sveikatai ir kognityviniam vystymuisi, kuri gali kilti, kai tokie žaislai naudojami pagal numatytą paskirtį. [63 pakeit.]

Gamintojas taiko antrą pastraipą proporcingai jo gebėjimui tinkamai įvertinti tokią riziką. [64 pakeit.]

Vertinant pirmoje pastraipoje nurodytą riziką atsižvelgiama į naudotojų ir, kai tinkama, jų prižiūrėtojų gebėjimus. Jei žaislas skirtas naudoti vaikams iki 36 mėnesių arba kitų nurodytų amžiaus grupių vaikams, atsižvelgiama į tos konkrečios amžiaus grupės naudotojų gebėjimus.

3.  Rinkai pateikti žaislai turi atitikti esminius saugos reikalavimus per jų numatomą naudojimo laikotarpį.

6 straipsnis

Įspėjimai

1.  Jei būtina užtikrinti saugų žaislų naudojimą ir vaikų sveikatą, ant jų turi būti bendro pobūdžio įspėjimas, kuriame nurodomi atitinkami naudojimo apribojimai. Naudojimo apribojimai turi apimti bent minimalų ir maksimalų naudotojų amžių, ir tam tikrais atvejais reikiamus žaislo naudotojų gebėjimus, maksimalų ar minimalų naudotojų svorį ir būtinybę užtikrinti, kad žaislas būtų naudojamas tik prižiūrint suaugusiesiems. [65 pakeit.]

2.  Pagal III priede išdėstytas kiekvienos žaislų kategorijos taisykles įspėjimai turi būti nurodyti ant šių nurodytų kategorijų žaislų žaislai turi būti su įspėjimais:. [66 pakeit.]

(a)   žaislų, kurie nėra skirti vaikams iki 36 mėnesių; [67 pakeit.]

(b)   judrumo žaislų; [68 pakeit.]

(c)   funkcinių žaislų; [69 pakeit.]

(d)   cheminių žaislų; [70 pakeit.]

(e)   pačiūžų, riedučių, vienaeilių riedučių, riedlenčių, motorolerių ir vaikiškų žaislinių dviračių; [71 pakeit.]

(f)   vandens žaislų; [72 pakeit.]

(g)   maiste esančių žaislų; [73 pakeit.]

(h)   apsauginių kaukių ir šalmų imitacijų; [74 pakeit.]

(i)   žaislų, skirtų kabinti ant lopšio, vaikiškos lovytės arba vaikiško vežimėlio naudojant virveles, siūlus, gumines juosteles arba juostas; [75 pakeit.]

(j)   uoslės lavinimo žaidimų, kosmetikos rinkinių ir ragavimo žaidimų pakuočių. [76 pakeit.]

Ant žaislų neturi būti nurodomas vienas ar daugiau III priede išdėstytų įspėjimų, jei jie prieštarauja pagal funkcijas, matmenis ir savybes nustatytai žaislo paskirčiai.

3.  Gamintojas įspėjimus pateikia ant žaislo, prie žaislo tvirtinamoje etiketėje arba ant pakuotės, o prireikus – prie žaislo pridedamose naudojimo instrukcijose, taip, kad jie būtų aiškiai matomi, lengvai įskaitomi ir suprantami bei tikslūs. Tinkami įspėjimai turi būti tvirtinami prie mažų žaislų, kurie parduodami be pakuočių, jei tai įmanoma dėl žaislo paviršiaus. Jei tai neįmanoma, įspėjimai pateikiami etiketėje. Gamintojai gali pridėti QR kodą, kuriame pateikiama nuoroda į skaitmenines instrukcijas, tačiau įspėjimus visada pažymi ant žaislo, pritvirtintoje etiketėje arba ant pakuotės. [77 pakeit.]

Įspėjimai, kurie nulemia sprendimą įsigyti žaislą, turi būti aiškiai matomi pirkinį ketinančiam įsigyti vartotojui, taip pat ir tais atvejais, kai perkama nuotoliniu būdu ir internetu. Įspėjimai turi būti pakankamo dydžio, kad būtų užtikrintas jų matomumas užtikrinta, jog jie taip pat būtų iš karto matomi ir įskaitomi internete. Praėjus 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi kriterijai, įskaitant prekybai internetu, susiję su įspėjimų matomumu ir įskaitomumu. [78 pakeit.]

4.  Etiketėse ir prie žaislų pridedamose naudojimo instrukcijose turi būti atkreipiamas vaikų arba jų prižiūrėtojų dėmesys į būdingus pavojus ir riziką su žaislais žaidžiančių vaikų sveikatai ir saugai, atsižvelgiant į vaikų, kuriems skirti žaislai, amžiaus grupę, taip pat į būdus jų išvengti. [79 pakeit.]

II SKYRIUS

EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ PAREIGOS

7 straipsnis

Gamintojų pareigos

1.  Pateikdami žaislus rinkai gamintojai užtikrina, kad žaislai buvo suprojektuoti ir pagaminti laikantis esminių saugos reikalavimų.

2.  Prieš pateikdami žaislus rinkai, gamintojai parengia 23 straipsnyje nurodytus būtinus techninius dokumentus ir atlieka 22 straipsnyje nurodytą taikytiną atitikties vertinimo procedūrą arba paveda ją atlikti.

Jeigu taikant pirmoje pastraipoje nurodytą procedūrą įrodoma žaislo atitiktis šiame reglamente nustatytiems taikomiems reikalavimams, prieš pateikdami žaislą rinkai gamintojai:

a)  sukuria žaislui skirtą skaitmeninį gaminio pasą pagal 17 straipsnį; [80 pakeit.]

b)  prie žaislo arba prie žaislo pritvirtintos etiketės pritvirtina duomenų saitą pagal 17 straipsnio 5 dalį; [81 pakeit.]

c)  paženklina CE ženklu pagal 16 straipsnio 1 dalį;

d)  į 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaitmeninių gaminių pasų registrą įkelia unikalų gaminio identifikatorių ir unikalų veiklos vykdytojo identifikatorių, taip pat visą kitą papildomą informaciją, nustatytą deleguotuoju aktu, priimtu pagal 46 straipsnio 2 dalį. [82 pakeit.]

3.  Gamintojai saugo nuolat atnaujina techninius dokumentus ir skaitmeninį gaminio pasą 10 metų po to, kai žaislas paskutinis žaislo modelio, kuriam taikomi tie dokumentai arba skaitmeninis gaminio pasas, vienetas buvo pateiktas rinkai. [83 pakeit.]

4.  Gamintojai užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, kurias taikant būtų išlaikoma serijinės gamybos būdu gaminamų žaislų atitiktis šiam reglamentui. Turi būti tinkamai atsižvelgiama į žaislų projektavimo ar charakteristikų pakeitimus ir 13 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų arba 14 straipsnyje nurodytų bendrųjų specifikacijų, pagal kurias deklaruojama žaislo atitiktis arba kurias taikant tikrinama jo atitiktis, pakeitimus.

Kai gamintojai, atsižvelgdami manoma, kad tai tikslinga atsižvelgiant į žaislo keliamą riziką, mano, kad tai būtina siekiant apsaugoti vartotojų sveikatai apsaugoti ir saugai sveikatą ir užtikrinti jų saugą, gamintojai, jie tiria parduodamų žaislų bandinius. [84 pakeit.]

5.  Gamintojai užtikrina, kad ant žaislų būtų nurodytas tipo, partijos ar serijos ar modelio numeris ar kitas elementas, leidžiantis nustatyti jų tapatumą, arba, jeigu dėl žaislo dydžio ar pobūdžio to neįmanoma padaryti, užtikrina, kad informacija būtų nurodyta ant pakuotės ar žaislą lydinčiame dokumente.

6.  Gamintojai ant žaislo arba, kai tai to neįmanoma padaryti, ant pakuotės arba kartu su žaislu pateikiamuose dokumentuose arba skaitmeniniame gaminio pase nurodo savo pavadinimą, registruotąjį prekybinį pavadinimą arba registruotąjį prekių ženklą ir pašto ir arba elektroninio pašto adresą, kuriais su jais galima susisiekti. Gamintojai nurodo vieną adresą, kuriuo galima su jais susisiekti. [85 pakeit.]

7.  Gamintojai užtikrina, kad prie žaislo būtų pridėtos naudojimo instrukcijos ir saugos informacija vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams, įskaitant, jei įmanoma, neįgaliuosius, lengvai suprantama kalba ar kalbomis, kurias nustato atitinkama valstybė narė. Tokios instrukcijos ir informacija turi būti aiškios, suprantamos ir įskaitomos. [86 pakeit.]

8.  Kai gamintojai, manantys arba turintys remdamiesi savo turima informacija, mano ar turi pagrindo manyti, kad rinkai jų pateiktas žaislas neatitinka šio reglamento, nedelsdami imasi taisomųjų priemonių siekdami užtikrinti žaislo atitiktį, jį pašalinti iš rinkos arba susigrąžinti, jeigu būtina. [87 pakeit.]

Kai gamintojai, manantys arba turintys remdamiesi savo turima informacija, mano ar turi pagrindo manyti, kad žaislas kelia riziką, jie nedelsdami apie tai praneša: [88 pakeit.]

a)  valstybių narių, kurių rinkai buvo tiekti tokie žaislai, rinkos priežiūros institucijoms per SAFEty portalą „Safety Business Gateway sistemą, nurodytą Reglamento (ES) 2023/988 26 straipsnyje, nurodydami išsamią informaciją, visų pirma apie bet kurią neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi, ir, jei įmanoma, apie rinkoje vis dar cirkuliuojančių žaislų kiekį pagal valstybes nares, ir [89 pakeit.]

b)  vartotojams arba kitiems galutiniams naudotojams pagal Reglamento (ES) 2023/988 35 ar 36 straipsnį arba pagal abu straipsnius.

9.  Gavę pagrįstą nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos prašymą, gamintojai suteikia jai visą informaciją ir dokumentus, būtinus žaislo atitikčiai įrodyti, kalba, kurią ta institucija gali lengvai suprasti. Tai institucijai pageidaujant, jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti žaislų, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą riziką.

10.  Gamintojai užtikrina, kad kiti ekonominės veiklos vykdytojai, Reglamento (ES) 2019/1020 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas ir elektroninės prekyvietės elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai atitinkamoje tiekimo grandinėje būtų laiku informuojami apie bet kokią gamintojų nustatytą neatitiktį. [90 pakeit.]

11.  Gamintojai viešai paskelbia ryšių kanalus, pavyzdžiui, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, specialią savo interneto svetainės skiltį arba kitą ryšių kanalą, kad vartotojai ar kiti galutiniai naudotojai galėtų teikti skundus dėl žaislų saugos ir informuoti gamintojus apie bet kokius su tokiais žaislais susijusius nelaimingus atsitikimus ar saugos problemas, su kuriais jie susidūrė. Tai darydami gamintojai privalo atsižvelgti į asmenų su negalia prieigos poreikius. Ryšių kanalu pateikiama nuoroda į Reglamento 2023/988 34 straipsnio 3 dalyje nurodytą portalo „Safety Gate“ skyrelį, skirtą informacijai apie žaislus, kurie gali kelti pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, skleisti. [91 pakeit.]

12.  Gamintojai tiria 11 dalyje nurodytus skundus ir informaciją ir tvarko tų skundų ir tos informacijos, taip pat atšaukimo ir kitų taisomųjų priemonių, kurių imtasi siekiant užtikrinti žaislų atitiktį šiam reglamentui, vidaus registrą.

13.  12 dalyje nurodytame vidaus registre saugomi tik tie asmens duomenys, kurie yra būtini, kad gamintojas galėtų ištirti 11 dalyje nurodytą skundą arba informaciją. Tokie duomenys saugomi tik tol, kol tai būtina tyrimui atlikti, ir bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip penkerius metus po duomenų įvedimo į registrą dienos.

8 straipsnis

Įgaliotieji atstovai

1.  Gamintojas gali rašytiniu įgaliojimu paskirti įgaliotąjį atstovą. Kai gamintojai nutraukia savo įgaliotojo atstovo įgaliojimus, jie apie tai praneša rinkos priežiūros institucijai. Sąjungoje įsisteigęs gamintojas taip pat gali paskirti įgaliotąjį atstovą. [92 pakeit.]

2.  Įgaliotasis atstovas negali būti įgaliotas vykdyti 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos rengti techninius dokumentus.

3.  Įgaliotasis atstovas atlieka gamintojo pateiktame įgaliojime nurodytas užduotis ir rinkos priežiūros institucijų prašymu pateikia įgaliojimo kopiją. Įgaliojime nustatoma, kad įgaliotajam atstovui leidžiama atlikti bent jau šiuos veiksmus:

a)  atiduoti techninius dokumentus nacionalinių priežiūros institucijų žinion ir užtikrinti, kad skaitmeninis gaminio pasas būtų prieinamas, kaip nurodyta 17 straipsnio 2 dalyje, 10 metų po to, kai žaislas paskutinis žaislo modelio, kuriam taikomi tie dokumentai, vienetas buvo pateiktas rinkai; [93 pakeit.]

b)  to pagrįstai pageidaujančiai kompetentingai nacionalinei institucijai suteikti visą informaciją ir dokumentus, būtinus žaislo atitikčiai įrodyti, jai suprantama oficialiąja kalba; [94 pakeit.]

c)  kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis ir pranešti apie veiksmus, kurių imamasi siekiant veiksmingu būdu pašalinti su jo rašytiniu įgaliojimu susijusių žaislų keliamą riziką.; [95 pakeit.]

ca)   informuoti kompetentingas nacionalines institucijas apie visus veiksmus, kurių imtasi siekiant pašalinti žaislų, kuriuos apima jų įgaliojimai, keliamą pavojų, pateikiant pranešimą per portalą „Safety Business Gateway“, jei gamintojas dar nėra pateikęs informacijos arba ji nebuvo pateikta jo nurodymu. [96 pakeit.]

4.  Kai už Sąjungos ribų įsisteigęs gamintojas paskiria įgaliotąjį atstovą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, į rašytinį įgaliojimą turi būti įtrauktos Reglamento (ES) 2019/1020 4 straipsnio 3 dalyje nustatytos užduotys.

9 straipsnis

Importuotojų pareigos

1.  Importuotojai rinkai pateikia tik šį reglamentą atitinkančius žaislus.

2.  Prieš pateikdami žaislus rinkai, importuotojai užtikrina, kad:

a)  gamintojas atliktų tinkamą atitikties vertinimo procedūrą ir parengtų 7 straipsnio 2 dalyje nurodytus techninius dokumentus;

b)  prie žaislo būtų pridėtos naudojimo instrukcijos ir saugos informacija pagal 7 straipsnio 7 dalį ta kalba ar kalbomis, kurią vartotojai ar kiti galutiniai naudotojai lengvai suprastų, kaip nustatė atitinkama valstybė narė; [97 pakeit.] (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

c)  gamintojas sukurtų žaislui skirtą skaitmeninį gaminio pasą pagal 7 straipsnio 2 dalį; [98 pakeit.]

d)  prie žaislo būtų pritvirtintas duomenų saitas pagal 17 straipsnio 5 dalį būtų privirtintas duomenų saitas; [99 pakeit.]

e)  atitinkama skaitmeniniame gaminio pase nurodyta informacija būtų įtraukta į 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaitmeninių gaminių pasų registrą; [100 pakeit.]

f)  žaislas būtų paženklintas CE ženklu pagal 16 straipsnį;

g)  gamintojas įvykdytų 7 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.

Kai importuotojai, remdamiesi savo turima informacija, mano ar turi pagrindo manyti, kad žaislas neatitinka esminių saugos reikalavimų, jie žaisloapie tai praneša gamintojui ir nepateikia žaislo rinkai, kol neužtikrinta jo atitiktisgamintojas neužtikrina jo atitikties. [110 pakeit.]

Kai importuotojai, remdamiesi savo turima informacija, mano arba turi pagrindo manyti, kad žaislas kelia riziką, jie nedelsdami apie tai praneša: [102 pakeit.]

a)  gamintojui;

b)  rinkos priežiūros institucijoms, pasinaudodami Reglamento (ES) 2023/988 26 straipsnyje nurodyta sistema SAFEty Business Gateway;

(c)   vartotojams arba kitiems galutiniams naudotojams pagal Reglamento (ES) 2023/988 35 ar 36 straipsnį arba pagal abu straipsnius. [103 pakeit.]

3.  Importuotojai ant žaislo arba, kai tai neįmanoma, ant pakuotės arba kartu su žaislu pateikiamuose dokumentuose nurodo savo pavadinimą, registruotąjį prekybinį pavadinimą arba registruotąjį prekių ženklą ir pašto ir elektroninio pašto adresą, kuriais su jais galima susisiekti.

4.  Tuo metu, kai atsakomybė už žaislą tenka importuotojams, jie užtikrina, kad dėl sandėliavimo ar transportavimo sąlygų nekiltų pavojus žaislo atitikčiai esminiams saugos reikalavimams.

5.  Kai importuotojai, atsižvelgdami į žaislo keliamą riziką, mano, kad tai būtina vartotojų arba kitų galutinių naudotojų sveikatai apsaugoti ir saugai užtikrinti, importuotojai tiria parduodamų žaislų bandinius.

6.  Importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad rinkai jų pateiktas žaislas neatitinka atitinkamų Sąjungos derinamųjų teisės aktų, nedelsdami imasi taisomųjų priemonių siekdami užtikrinti žaislo atitiktį, jį pašalinti iš rinkos arba susigrąžinti, jeigu būtina.

Kai importuotojai mano arba turi pagrindo manyti, kad žaislas, kurį jie pateikė rinkai, kelia pavojų vartotojų ir kitų galutinių naudotojų sveikatai ir saugai, jie apie tai nedelsdami praneša gamintojui ir valstybių narių, kurių rinkoms jie tiekė žaislą, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir pateikia išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi, bei praneša vartotojams arba kitiems galutiniams naudotojams pagal Reglamento (ES) 2023/988 35 ar 36 straipsnį arba pagal abu straipsnius. [104 pakeit.]

7.  Importuotojai saugo žaislo unikalų gaminio identifikatorių 10 metų po paskutinio žaislo modelio vieneto pateikimo rinkai, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų jį patikrinti, ir užtikrina, kad tų institucijų prašymu joms galėtų būti pateikti 23 straipsnyje nurodyti techniniai dokumentai. [105 pakeit.]

8.  Gavę pagrįstą nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos prašymą, importuotojai suteikia jai visą informaciją ir dokumentus, būtinus žaislo atitikčiai įrodyti, kalba, kurią ta institucija gali lengvai suprasti. Tai institucijai pageidaujant, jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti rinkai jų pateiktų žaislų keliamą riziką.

9.  Importuotojai patikrina, ar gamintojas užtikrino, kad 7 straipsnio 11 dalyje nurodytas nurodyti ryšių kanalas kanalai būtų viešai prieinamas prieinami vartotojams ar kitiems galutiniams naudotojams, kad jie galėtų pateikti skundus dėl žaislų saugos ir pateikti informaciją apie jų patirtus su žaislu susijusius nelaimingus atsitikimus arba saugos klausimus. Jei ryšių kanalo kanalų nėra, importuotojai pasirūpina, kad jis būtų, atsižvelgdami į asmenų su negalia prieigos poreikius. [106 pakeit.]

10.  Importuotojai nagrinėja šio straipsnio 9 dalyje nurodytus skundus ir informaciją, kuriuos jie gavo gamintojo parūpintu ryšių kanalu arba pačių importuotojų parūpintu ryšių kanalu ir kurie yra susiję su žaislais, kuriuos importuotojai tiekė rinkai. Importuotojai tuos skundus, taip pat susigrąžinimus ir visas kitas taisomąsias priemones, kurių imtasi, kad žaislai atitiktų šį reglamentą, pateikia 7 straipsnio 12 dalyje nurodytame registre arba savo vidaus registre.

Importuotojai laiku informuoja gamintoją, platintojus ir, kai taikoma, elektronines prekyvietes elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjus apie atliktą tyrimą ir to tyrimo rezultatus. [107 pakeit.]

11.  10 dalyje nurodytame importuotojų vidaus registre saugomi tik tie asmens duomenys, kurie yra būtini, kad importuotojas galėtų ištirti 9 dalyje nurodytą skundą arba informaciją. Tokie duomenys saugomi tik tol, kol tai būtina tyrimui atlikti, ir bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip penkerius metus po duomenų įvedimo į registrą dienos.

10 straipsnis

Platintojų pareigos

1.  Platintojai, tiekdami žaislą rinkai, veikia deramai laikydamiesi šio reglamento reikalavimų.

2.  Prieš tiekdami žaislą rinkai, platintojai patikrina, ar įvykdytos šios sąlygos:

a)  prie žaislo yra pridėtos naudojimo instrukcijos ir saugos informacija vartotojams ar kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba ar kalbomis, kaip nustato valstybė narė, kurios rinkai patiektas žaislas; [108 pakeit.]

b)  prie žaislo yra pritvirtintas duomenų saitas pagal 17 straipsnio 5 dalį ir žaislas paženklintas CE ženklu pagal 16 straipsnį ir

c)  gamintojas ir importuotojas įvykdė 7 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 7 straipsnio 5, 6 ir 11 dalyse bei 9 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

Kai platintojai, remdamiesi savo turima informacija, mano ar turi pagrindo manyti, kad žaislas neatitinka esminių saugos reikalavimų, jie žaislo apie tai praneša gamintojui ir netiekia žaislo rinkai, kol neužtikrinta jo atitiktis gamintojas neužtikrina jo atitikties. [109 pakeit.]

Kai platintojai, remdamiesi savo turima informacija, mano arba turi pagrindo manyti, kad žaislas kelia riziką, jie nedelsdami apie tai praneša: [110 pakeit.]

a)  gamintojui arba importuotojui;

b)  rinkos priežiūros institucijoms, pasinaudodami Reglamento (ES) 2023/988 26 straipsnyje nurodyta SAFEty Business Gateway sistema;.

(c)   vartotojams arba kitiems galutiniams naudotojams pagal Reglamento (ES) 2023/988 35 ar 36 straipsnį arba pagal abu straipsnius. [111 pakeit.]

3.  Tuo metu, kai atsakomybė už žaislą tenka platintojams, jie užtikrina, kad dėl sandėliavimo ar transportavimo sąlygų nekiltų pavojus žaislo atitikčiai esminiam saugos reikalavimui.

4.  Platintojai, remdamiesi savo turima informacija, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai patiektas žaislas neatitinka šio reglamento, užtikrina, kad būtų nedelsiant imtasi būtinų taisomųjų priemonių to žaislo atitikčiai užtikrinti, jį pašalinti arba susigrąžinti, jeigu būtina. [112 pakeit.]

Kai platintojai mano arba turi pagrindo manyti, kad žaislas, kurį jie patiekė rinkai, kelia pavojų, jie apie tai nedelsdami praneša gamintojui arba importuotojui, atitinkamai, ir valstybių narių, kurių rinkoms jie tiekė žaislą, rinkos priežiūros institucijoms ir pateikia išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi, bei praneša vartotojams arba kitiems galutiniams naudotojams pagal Reglamento (ES) 2023/988 35 ar 36 straipsnį arba pagal abu straipsnius. [113 pakeit.]

5.  Gavę pagrįstą nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos prašymą, platintojai suteikia jai visą informaciją ir dokumentus, būtinus žaislo atitikčiai įrodyti, kalba, kurią ta institucija gali lengvai suprasti. Šiai institucijai pageidaujant, jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti žaislų, kuriuos jie tiekė rinkai, keliamą riziką.

11 straipsnis

Atvejai, kai gamintojų pareigos taikomos importuotojams ir platintojams kitiems asmenims [114 pakeit.]

Šiame reglamente importuotojas arba platintojas fizinis arba juridinis asmuo laikomi gamintoju ir todėl jis įgyja 7 straipsnyje nustatytas gamintojo pareigas, jei toks importuotojas arba platintojas fizinis arba juridinis asmuo pateikia žaislą rinkai savo vardu ar naudodamas savo prekės ženklą arba pakeičia žaislą, kuris jau pateiktas rinkai, taip, kad galėtų pasikeisti žaislo atitiktis taikomiems šio reglamento reikalavimams. [115 pakeit.]

12 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas

1.  Ekonominės veiklos vykdytojai, paprašius rinkos priežiūros institucijoms nurodo šią informaciją:

a)  kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuris jiems pristatė žaislą;

b)  kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuriam jie pristatė žaislą.

2.  Ekonominės veiklos vykdytojai, šiuo atveju gamintojas, turi teikti 1 pastraipoje nurodytą informaciją 10 metų laikotarpiu po to, kai žaislas buvo pateiktas rinkai, o kiti ekonominių operacijų vykdytojai – 10 metų laikotarpiu po to, kai jiems buvo tas žaislas pateiktas.

IIa skyrius

ELEKTRONINIŲ PREKYVIEČIŲ PAREIGOS

12a straipsnis

Šio reglamento tikslais elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai laikosi Reglamento (ES) 2023/988 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. [116 pakeit.]

III SKYRIUS

ŽAISLŲ ATITIKTIS

13 straipsnis

Žaislų atitikties prielaida [117 pakeit.]

Laikomasi prielaidos, kad žaislai, atitinkantys darniuosius standartus, kurių nuorodos yra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, arba jų dalis, atitinka esminius saugos reikalavimus tiek, kiek juos apima tie standartai arba jų dalys.

14 straipsnis

Bendrosios specifikacijos

1.  Laikomasi prielaidos, kad žaislai, kurie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytas bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, atitinka esminius saugos reikalavimus tiek, kiek juos apima tos bendrosios specifikacijos arba jų dalys.

2.  Komisija įgyvendinimo deleguotaisiais aktais, kuriais papildomas šis reglamentas, gali nustatyti esminių saugos reikalavimų bendrąsias specifikacijas, tik kai įvykdomos šios sąlygos: [118 pakeit.]

a)  nėra tuos reikalavimus apimančio darniojo standarto, kurio nuoroda paskelbta Komisija pagal Reglamento Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalį paprašė vienos ar daugiau Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, arba tas standartas neatitinka standartizacijos organizacijų parengti arba peržiūrėti tų reikalavimų, kuriuos turėtų apimti; Europos standartus ir:

i)   prašymas nebuvo patenkintas, arba

ii)   su tuo prašymu susiję darnieji standartai nebuvo pateikti iki termino, nustatyto pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalį, arba

iii)   darnieji standartai neatitinka prašymo, ir [119 pakeit.]

b)  Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nėra pagal Reglamento Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalį paprašė vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti arba peržiūrėti tų reikalavimų Europospaskelbta nuoroda į darniuosius standartus, apimančius gaminiams keliamus reikalavimus, ir nenumatoma tokią nuorodą paskelbti per pagrįstą laikotarpį. ir yra įvykdyta viena iš šių sąlygų: [120 pakeit.]

(1)   to prašymo nepriėmė nė viena Europos standartizacijos organizacija, kuriai jis pateiktas; [121 pakeit.]

(2)   tą prašymą priėmė bent viena iš Europos standartizacijos organizacijų, kurioms jis pateiktas, tačiau prašomi Europos standartai:

(a)   nepriimti iki prašyme nurodyto termino;

(b)   neatitinka prašymo arba

(c)   neatitinka tų reikalavimų, kuriuos turi apimti. [122 pakeit.]

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 50 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [123 pakeit.]

2a.   Rengdama 2 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, Komisija atsižvelgia į atitinkamų įstaigų ir ekspertų grupių nuomones. [124 pakeit.]

3.  Kai darniojo standarto nuorodos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisija įvertina, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytus įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kurie apima tą patį esminį saugos reikalavimą, reikia panaikinti arba iš dalies pakeisti. [125 pakeit.]

15 straipsnis

Bendrieji ženklinimo CE ženklu principai

Rinkai tiekiami žaislai ženklinami CE ženklu.

Ženklinimui CE ženklu taikomi bendrieji principai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje.

16 straipsnis

Ženklinimo CE ženklu taisyklės ir sąlygos

1.  Žaislas, prie žaislo pridedama etiketė arba žaislo pakuotė ženklinama CE ženklu taip, kad šis ženklas būtų matomas, įskaitomas ir negalėtų būti panaikintas.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, tais atvejais, kai žaislai yra maži arba turi mažų detalių, CE ženklą galima nurodyti prie žaislo pridedamame informaciniame lapelyje.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, tais atvejais, kai žaislais prekiaujama prekių stenduose, kuriuose techniškai neįmanoma kiekvieną atskirą žaislą paženklinti CE ženklu, CE ženklas gali būti tvirtinamas prie prekių stendo, jeigu prekių stendas iš pradžių buvo naudojamas kaip žaislo pakuotė.

Jei CE ženklo, kuriuo paženklintas žaislas, nematyti per pakuotę, juo turi būti paženklinta ir pakuotė.

2.  Žaislas ženklinamas CE ženklu prieš pateikiant jį rinkai.

3.  Kai taikytina pagal 6 straipsnį, prie CE ženklo turi būti pateikiama piktograma arba bet koks kitas įspėjimas, nurodantis konkrečią riziką ar naudojimo atvejį.

4.  Valstybės narės naudojasi esamais mechanizmais siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai taikoma tvarka, kuria reglamentuojamas ženklinimas CE ženklu, ir netinkamo tokio ženklinimo atveju imasi tinkamų veiksmų.

IV SKYRIUS

SKAITMENINIS GAMINIO PASAS [126 pakeit.]

17 straipsnis

Skaitmeninis gaminio pasas [127 pakeit.]

1.  Prieš pateikdami žaislą rinkai, gamintojai sukuria to žaislo tam žaislui parengia skaitmeninį gaminio pasą. Skaitmeninis gaminio pasas turi atitikti šiame straipsnyje ir 18 straipsnyje bei kituose atitinkamuose Sąjungos suderintuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos reikalaujama pateikti ES atitikties deklaraciją, ir jis pakeičia visas reikalaujamas ES atitikties deklaracijas. [128 pakeit.]

2.  Skaitmeninis gaminio pasas: [129 pakeit.]

a)  turi atitikti konkretų žaislo modelį;

b)  jame nurodoma, kad įrodyta žaislo atitiktis šiame reglamente ir kituose suderintuose Sąjungos teisės aktuose, kuriuose reikalaujama pateikti ES atitikties deklaraciją, nustatytiems reikalavimams, visų pirma esminiams saugos reikalavimams; [130 pakeit.]

c)  jame pateikiama bent VI priedo I dalyje nurodyta informacija;

d)  turi būti atnaujintas;

e)  turi būti pateikiamas valstybės narės, kurioje žaislas tiekiamas rinkai, reikalaujama kalba ar kalbomis;

f)  atsižvelgiant į prieigos teises, turi būti prieinamas vartotojams arba kitiems galutiniams naudotojams, rinkos priežiūros institucijoms, muitinėms, notifikuotosioms įstaigoms, Komisijai ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams pagal 2a dalį ir atsižvelgiant į poreikį apsaugoti konfidencialią verslo informaciją ir komercines paslaptis pagal Direktyvą (ES) 2016/943; [131 pakeit.]

g)  turi būti prieinamas 10 metų po paskutinio žaislo modelio vieneto pateikimo rinkai, taip pat skaitmeninį gaminio pasą sukūrusio ekonominės veiklos vykdytojo nemokumo, likvidavimo arba veiklos nutraukimo Sąjungoje atvejais; [132 pakeit.]

h)  turi būti prieinamas per duomenų saitą;

i)  turi atitikti pagal 10 dalį nustatytus specialiuosius ir techninius reikalavimus, kad kompetentingoms nacionalinėms institucijoms būtų lengviau patikrinti, ar gaminys atitinka reikalavimus. [133 pakeit.]

2a.   Šio straipsnio 2 dalies f punkte nurodytos prieigos teisės apima:

a)   informaciją, prieinamą vartotojams arba kitiems galutiniams naudotojams, išvardytą VI priedo I dalies c, d, i, j, ja, jb ir jc punktuose ir, kai taikytina, VI priedo II dalies a ir b punktuose;

b)   informaciją, prieinamą tik rinkos priežiūros institucijoms, muitinėms, notifikuotosioms įstaigoms ir Komisijai, išvardytą VI priedo I dalies a-j punktuose ir, kai taikytina, VI priedo II dalies a ir b punktuose. [134 pakeit.]

3.  Be 2 dalyje nurodytos informacijos, skaitmeniniame gaminio pase gali būti pateikiama VI priedo II dalyje nurodyta informacija. [135 pakeit.]

4.  Sukurdamas skaitmeninį gaminio pasą, gamintojas prisiima atsakomybę už žaislo atitiktį šiam reglamentui ir visiems kitiems žaislams taikomiems Sąjungos teisės aktams. [136 pakeit.]

5.  Duomenų saitas turi būti fiziškai pateiktas ant žaislo arba prie jo pritvirtintos etiketės, laikantis pagal 10 dalį priimto įgyvendinimo akto. Jei žaislai yra maži arba turi mažų detalių, duomenų saitas gali būti pritvirtintas pritvirtinamas prie žaislo pakuotės. Jis turi būti aiškiai matomas vartotojui prieš perkant ir rinkos priežiūros institucijoms, įskaitant atvejus, kai žaislas tiekiamas nuotolinės prekybos būdu. [137 pakeit.]

6.  Jei kituose Sąjungos teisės aktuose reikalaujama, kad informacija apie žaislą būtų prieinama per duomenų saitą, pagal šį reglamentą ir kitus Sąjungos teisės aktus reikalaujamai informacijai pateikti naudojamas vienas duomenų saitas.

7.  Jei kituose žaislams taikomuose Sąjungos teisės aktuose reikalaujama skaitmeninio gaminio paso, sukuriamas vienas žaislams skirtas skaitmeninis gaminio pasas, kuriame pateikiama pagal šį reglamentą būtina informacija ir visa kita informacija, kurią reikalaujama pateikti skaitmeniniame gaminio pase pagal tuos kitus Sąjungos teisės aktus. [138 pakeit.]

8.   Nukrypstant nuo 2 dalies c punkto, kai informacijos apie susirūpinimą keliančias žaisluose naudojamas chemines medžiagas reikalavimai nustatyti deleguotajame akte, priimtame pagal Reglamento .../... [Leidinių biuro prašoma įrašyti: Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamento] 4 straipsnį, nebereikia pateikti šio reglamento VI priedo I dalies k punkte nurodytos informacijos. [139 pakeit.]

9.  Ekonominės veiklos vykdytojai per 5 dalyje nurodytą duomenų saitą gali pateikti ne tik 6 ir 7 dalyse nurodytą informaciją, bet ir kitą informaciją. Tokiu atveju ta informacija aiškiai atskiriama nuo informacijos, kurios reikalaujama pagal šį reglamentą ir, kai tinkama, pagal kitus Sąjungos teisės aktus.

10.  Komisija priima įgyvendinimo Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi specialieji ir techniniai reikalavimai, susiję su žaislams skirtu šis reglamentas papildomas nustatant pagrindinius techninius reikalavimus, susijusius su žaislų skaitmeniniu gaminio pasu, pagal 47 straipsnį ne vėliau kaip... [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo]. Tie reikalavimai visų pirma apima: [140 pakeit.]

a)  naudotinų duomenų saitų tipus;

b)  duomenų saito išdėstymo schemą ir vietą;

c)  techninius paso elementus, kuriems taikomi nustatyti Europos arba tarptautiniai standartai;

d)  subjektus, kurie į gaminio pasą gali įtraukti informaciją arba atnaujinti skaitmeniniame gaminio pase esančią informaciją, be kita ko, jei reikia, sukurti naują gaminio pasą, įskaitant gamintojus, notifikuotąsias įstaigas, kompetentingas nacionalines institucijas ir Komisiją arba bet kurią jų vardu veikiančią organizaciją, ir informacijos, kurią jie gali įtraukti arba atnaujinti, rūšis. [141 pakeit.]

Tie įgyvendinimo deleguotieji aktai priimami laikantis 5046 straipsnio 3 2 dalyje nurodytos procedūros. [142 pakeit.]

18 straipsnis

Gaminio skaitmeninio paso techninis projektas ir veikimas [143 pakeit.]

1.  Skaitmeninis gaminio pasas turi būti visiškai sąveikus su kitais Sąjungos teisės aktais reikalaujamais skaitmeniniais gaminio pasais, atsižvelgiant į techninius, semantinius ir organizacinius ištisinio ryšio ir keitimosi duomenimis aspektus. [144 pakeit.]

2.  Visa į skaitmeninį gaminio pasą įtraukta informacija turi būti grindžiama atviraisiais standartais, parengta sąveikiu formatu, be kita ko, siekiant perduoti informaciją per portalą „Safety Business Gateway“ ir portalą „Safety Gate“, nurodytus Reglamento 2023/988 27 ir 34 straipsniuose. Ji ir turi būti kompiuterio skaitoma, struktūrizuota ir tinkama paieškai pagal Reglamente .../... [Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamentas] nustatytus esminius reikalavimus]. Skaitmeninis gaminio pasas projektuojamas ir naudojamas prieinamu būdu, jame turi būti laikomasi saugumo ir privatumo užtikrinimo projektuojant principo. [145 pakeit.]

3.  Vartotojai arba kiti galutiniai naudotojai, ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti atitinkami subjektai, remdamiesi savo atitinkamomis prieigos teisėmis pagal Sąjungos teisės aktus, turi turėti galimybę naudotis skaitmeniniu gaminio pasu nemokamai. [146 pakeit.]

3a.   Vartotojų nereikalaujama parsisiųsti ir įdiegti jokios programinės įrangos, užsiregistruoti arba pateikti prisijungimo prie skaitmeninio gaminio paso slaptažodį. [147 pakeit.]

4.  Į skaitmeninį gaminio pasą įtrauktus duomenis saugo už jo sukūrimą atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas arba įgaliotas veikti jo vardu veiklos vykdytojas. [148 pakeit.]

5.  Jei skaitmeniniame gaminio pase nurodytus duomenis saugo ar kitaip tvarko veiklos vykdytojas, įgaliotas veikti žaislą rinkai pateikiančių ekonominės veiklos vykdytojų vardu, tam veiklos vykdytojui neleidžiama parduoti, pakartotinai naudoti ar tvarkyti visų ar dalies tokių duomenų viršijant tai, kas būtina atitinkamoms saugojimo ar tvarkymo paslaugoms teikti. [149 pakeit.]

6.  Ekonominės veiklos vykdytojai neseka, neanalizuoja ir nenaudoja jokios informacijos apie naudojimą kitais tikslais nei tie, kurie besąlygiškai ir griežtai būtini norint pateikti atitinkamą informaciją skaitmeniniame gaminio pase internetu. [150 pakeit.]

19 straipsnis

Gaminių Skaitmeninių gaminio pasų registras [151 pakeit.]

1.  Prieš pateikdami žaislą rinkai ir priėmus deleguotuosius aktus pagal šio reglamento 17 straipsnio 10 dalį, ekonominės veiklos vykdytojai į pagal Reglamento (ES) .../... [Leidinių biuro OL prašoma įrašyti Reglamento dėl tvarių gaminių ekologinio projektavimo serijos numerį] 12 straipsnio 1 dalį sukurtą registrą (toliau – registras) įkelia to žaislo unikalų gaminio identifikatorių ir unikalų ekonominės veiklos vykdytojo identifikatorių. [152 pakeit.]

2.  Komisija, rinkos priežiūros institucijos ir muitinės gali veiksmingai susipažinti su 1 dalyje nurodytame registre saugoma informacija, kad galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą. [153 pakeit.]

20 straipsnis

Su skaitmeniniu gaminio pasu susijęs muitinis tikrinimas [154 pakeit.]

1.  Į Sąjungos rinką patenkantiems žaislams taikomi šiame straipsnyje nustatyti patikrinimai ir kitos priemonės.

2.  Deklarantai, apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 15 punkte, į bet kurio žaislo išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaraciją įtraukia unikalų gaminio identifikatorių.

3.  Muitinė patikrina, ar deklaranto pagal šio straipsnio 2 dalį nurodytas unikalus gaminio identifikatorius atitinka unikalų gaminio identifikatorių, įtrauktą į registrą pagal 19 straipsnio 1 dalį.

4.  Be šio straipsnio 3 dalyje nurodyto patikrinimo, muitinė patikrina deklarantų muitinei pateiktos informacijos atitiktį kitai registre saugomai informacijai, išdėstytai 46 straipsnio 3 dalyje nurodytame deleguotajame akte.

5.  Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti patikrinimai vykdomi elektroniniu būdu ir automatiškai, naudojant 19 straipsnio 1 dalyje nurodyto registro ir [Leidinių biuro prašoma įrašyti Reglamento (ES) …/… dėl tvarių gaminių ekologinio projektavimo] 13 straipsnyje] nurodytos ES muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemos tarpusavio jungtį.

6.  Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalys taikomos nuo tos dienos, kai pradeda veikti registro ir [Leidinių biuro prašoma įrašyti Reglamento (ES) …/… dėl tvarių gaminių ekologinio projektavimo] 13 straipsnyje] nurodytos ES muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemos tarpusavio jungtis.

Tuo tikslu Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą, kuriame nurodoma tarpusavio jungties veikimo pradžios data.

7.  Muitinė gali gauti ir naudoti skaitmeniniame gaminio pase įrašytą ir į registrą įtrauktą informaciją apie žaislus, kad galėtų vykdyti savo pareigas pagal Sąjungos teisės aktus, įskaitant rizikos valdymą pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 46 ir 47 straipsnius. [155 pakeit.]

8.  Šiame straipsnyje nustatyti patikrinimai atliekami ir kitos priemonės įgyvendinamos remiantis VII priede pateiktu prekių kodų sąrašu ir gaminių aprašymais.

9.  Šiame straipsnyje nustatyti patikrinimai ir priemonės neturi įtakos kitų Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas gaminių išleidimas į laisvą apyvartą, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 46, 47 ir 134 straipsnius, taip pat Reglamento (ES) 2019/1020 VII skyriuje nurodytos kontrolės, taikymui.

20a straipsnis

Pagalba MVĮ

1.   Komisija, bendradarbiaudama su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, teikia visapusišką pagalbą MVĮ, kurios turi sukurti žaislams skirtą skaitmeninį gaminio pasą, pateikdama joms specialiai pritaikytas gaires, kaip veiksmingai sukurti ir naudoti žaislams skirtą skaitmeninį gaminio pasą ir 17 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytų kalbų automatinio vertimo priemonę.

Ši pirmoje pastraipoje nurodyta parama teikiama ne vėliau kaip... [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo].

2.   Komisija įvertina galimybę sukurti internetinę priemonę, kuria MVĮ būtų teikiama pagrindinė informacija ir funkcijos, būtinos jų produktų skaitmeniniam gaminio pasui sukurti. [156 pakeit.]

V SKYRIUS

ATITIKTIES VERTINIMAS

21 straipsnis

Saugos vertinimas

1.  Siekdami įrodyti, kad žaislas atitinka esminius saugos reikalavimus, prieš pateikdami žaislą rinkai gamintojai atlieka saugos vertinimą, įskaitant pavojų, kuriuos gali kelti žaislas, analizę ir galimo tokių pavojų poveikio vertinimą. kuriame pateikiama bent ši informacija:

a)   apima visus cheminius, fizinius, mechaninius, elektrinius, degumo, higienos ir radioaktyvumo pavojus ir galimą tokių pavojų poveikį;

b)   kalbant apie cheminius pavojus, atsižvelgiama į galimą atskirų cheminių medžiagų poveikį ir visus žinomus papildomus pavojus dėl bendro įvairių žaisle esančių cheminių medžiagų poveikio, atsižvelgiant į Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nustatytus įpareigojimus ir jame nustatytas sąlygas;

c)   atnaujinamas, kai gaunama papildomos svarbios informacijos.

Saugos vertinimas įtraukiamas į 23 straipsnyje nurodytus techninius dokumentus. [157 pakeit.]

2.   Saugos vertinimas visų pirma:

(a)   apima visus cheminius, fizinius, mechaninius, elektrinius, degumo, higienos ir radioaktyvumo pavojus ir galimą tokių pavojų poveikį;

(b)   kalbant apie cheminius pavojus, atsižvelgti į galimą atskirų cheminių medžiagų poveikį ir visus žinomus papildomus pavojus dėl bendro įvairių žaisle esančių cheminių medžiagų poveikio, atsižvelgiant į Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nustatytus įpareigojimus ir jame nustatytas sąlygas;

(c)   atnaujinamas, kai gaunama papildomos svarbios informacijos.

Saugos vertinimas įtraukiamas į 23 straipsnyje nurodytus techninius dokumentus. [158 pakeit.]

22 straipsnis

Atitikties vertinimo procedūros

1.  Gamintojai taiko 2 ir 3 dalyse nurodytas atitikties vertinimo procedūras.

2.  Jei gamintojas taikė darniuosius standartus, kurių nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, arba bendrąsias specifikacijas, apimančias visus susijusius žaislo saugos reikalavimus, gamintojas taiko IV priedo I dalyje nustatytą gamybos vidaus kontrolės procedūrą.

3.  Toliau nurodytais atvejais gamintojas taiko IV priedo II dalyje nustatytą ES tipo tyrimo procedūrą kartu su to priedo III dalyje nustatyta atitikties tipui procedūra:

a)  kai nėra darniųjų standartų, kurių nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, arba bendrųjų specifikacijų, apimančių visus susijusius žaislo saugos reikalavimus;

b)  kai a punkte nurodyti darnieji standartai arba bendrosios specifikacijos yra, tačiau gamintojas jų netaikė arba taikė tik iš dalies;

c)  kai a punkte nurodyti darnieji standartai arba bet kuris iš standartų paskelbti su apribojimu, jeigu tas apribojimas yra aktualus atitinkamam žaislui; [159 pakeit.]

d)  kai gamintojas mano, kad dėl žaislo pobūdžio, projekto, konstrukcijos ar paskirties yra būtina pateikti žaislą trečiajai šaliai patikrinti.

4.  EB tipo tyrimo sertifikatas, išduotas pagal IV priedo II dalies 6 punktą, peržiūrimas, jei reikia, bet kuriuo metu, visų pirma kai keičiamas žaislo gamybos procesas, naudojamos žaliavos arba sudedamosios dalys, ir visais atvejais – kas penkerius metus.

23 straipsnis

Techniniai dokumentai

1.  Techniniuose dokumentuose pateikiami visi reikiami duomenys arba informacija apie gamintojo naudotas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad žaislas atitiktų esminius saugos reikalavimus. Visų pirma turi būti V priede išvardyti dokumentai.

2.  Techniniai dokumentai parengiami viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų.

3.  Gamintojas, gavęs bet kurios valstybės narės rinkos priežiūros institucijos motyvuotą prašymą, pateikia atitinkamų techninių dokumentų dalių vertimą į tos valstybės narės kalbą.

Kai rinkos priežiūros institucija gamintojo paprašo pateikti techninių dokumentų arba jų dalių vertimą, ji vertimui pateikti gali nustatyti terminą – 30 dienų, jei nėra pagrįstų priežasčių nustatyti trumpesnį terminą dėl rimtos ar tiesioginės rizikos sveikatai ir saugai.

4.  Jei gamintojas nesilaiko 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, rinkos priežiūros institucija gali reikalauti, kad gamintojo sąskaita per nustatytą laikotarpį notifikuotoji įstaiga atliktų tyrimą, siekdama patikrinti atitiktį esminiams saugos reikalavimams.

VI SKYRIUS

ATITIKTIES VERTINIMO ĮSTAIGŲ NOTIFIKAVIMAS

24 straipsnis

Pranešimas

Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie įstaigas, įgaliotas atlikti trečiųjų šalių atitikties vertinimo užduotis remiantis šiuo reglamentu.

25 straipsnis

Notifikuojančiosios institucijos

1.  Valstybės narės paskiria notifikuojančiąją instituciją, kuri atsako už procedūrų, skirtų atitikties vertinimo įstaigoms vertinti bei notifikuoti taikant šį reglamentą bei notifikuotųjų įstaigų stebėsenai atlikti, nustatymą ir taikymą, įskaitant 30 straipsnio laikymąsi.

2.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodytą vertinimą ir stebėseną turi vykdyti nacionalinė akreditacijos įstaiga, apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 765/2008, pagal to reglamento nuostatas.

3.  Jei notifikuojančioji institucija paveda arba kitaip patiki atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus vertinimą, notifikavimą ar stebėseną įstaigai, kuri nėra Vyriausybinis subjektas, ta įstaiga turi būti juridinis asmuo ir mutatis mutandis atitikti 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Be to, ta įstaiga turi būti sudariusi su jos veikla susijusius įsipareigojimus nustatančias sutartis.

4.  Notifikuojančioji institucija prisiima visą atsakomybę už užduotis, kurias atlieka 3 dalyje nurodyta įstaiga.

26 straipsnis

Su notifikuojančiosiomis institucijomis susiję reikalavimai

1.  Notifikuojančioji institucija turi būti įsteigta taip, kad nekiltų jos ir atitikties vertinimo įstaigų interesų konflikto.

2.  Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra yra tokia ir ji veikia taip, kad jos veikla būtų objektyvi ir nešališka.

3.  Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia, kad kiekvieną sprendimą dėl atitikties vertinimo įstaigos notifikavimo priimtų kiti nei vertinimą atlikę kompetentingi asmenys.

4.  Notifikuojančioji institucija nesiūlo arba nevykdo jokios veiklos, kurią vykdo atitikties vertinimo įstaigos, taip pat neteikia konsultavimo paslaugų komerciniu arba konkurenciniu pagrindu, tačiau notifikuojančioji institucija ekonominės veiklos vykdytojams teikia informaciją apie vertinimo procedūras ir atitikties vertinimo įstaigas, jei to prašoma. [160 pakeit.]

5.  Notifikuojančioji institucija užtikrina savo gaunamos informacijos konfidencialumą.

6.  Notifikuojančiojoje institucijoje turi būti pakankamai kompetentingų darbuotojų ir tinkamų išteklių, galinčių tinkamai veiksmingai atlikti užduotis. [161 pakeit.]

7.  Notifikuojančioji institucija stebi notifikuotosioms įstaigoms pavaldžių įstaigų arba jų subrangovų atliekamų užduočių pobūdį ir kiekį pagal 30 straipsnį.

27 straipsnis

Su informavimu susijusios notifikuojančiųjų institucijų pareigos

Valstybės narės informuoja Komisiją apie savo taikomas atitikties vertinimo įstaigų įvertinimo ir notifikavimo ir notifikuotųjų įstaigų stebėsenos procedūras, taip pat apie bet kokius tų procedūrų pakeitimus.

Komisija tą informaciją paskelbia viešai.

28 straipsnis

Notifikuotosioms įstaigoms keliami reikalavimai

1.  Pagal šį reglamentą notifikuojama atitikties vertinimo įstaiga turi atitikti 2–11 dalyse nustatytus reikalavimus. Ji akredituojama pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008.

2.  Atitikties vertinimo įstaigos turi būti įsteigtos pagal valstybės narės nacionalinę teisę ir turi turėti teisinį subjektiškumą.

3.  Atitikties vertinimo įstaiga yra trečiosios šalies įstaiga, nepriklausoma nuo vertinamos organizacijos ar žaislo.

Įstaiga, priklausanti verslo asociacijai arba profesinei federacijai, atstovaujančiai įmonėms, susijusioms su jos vertinamų žaislų projektavimu, gamyba, tiekimu, surinkimu, naudojimu ar priežiūra, gali būti laikoma trečiosios šalies įstaiga pagal pirmą pastraipą, jeigu įrodoma, kad ji yra nešališka ir nėra jokio interesų konflikto.

4.  Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai negali būti vertinamų žaislų projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar prižiūrėtojai, arba tų šalių įgaliotieji atstovai. Tai netrukdo atitikties vertinimo įstaigai naudoti įvertintų žaislų, kurie yra būtini jos veiklai, ar tokius žaislus naudoti asmeniniais tikslais.

Atitikties vertinimo įstaiga, jos vyresnioji vadovybė ir už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant, gaminant, parduodant, montuojant ar naudojant tuos žaislus ar atliekant jų techninę priežiūrą, taip pat negali atstovauti tos veiklos vykdytojams. Jie neužsiima jokia veikla, kuri gali kliudyti jiems nepriklausomai priimti sprendimus ar sąžiningai vykdyti atitikties vertinimo veiklą, dėl kurios jiems suteiktas notifikuotosios įstaigos statusas. Tai visų pirma taikoma konsultavimo paslaugoms.

Atitikties vertinimo įstaigos užtikrina, kad jų pavaldžiųjų įstaigų ar subrangovų veikla nedarytų poveikio jų atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui.

5.  Atitikties vertinimo įstaigos ir jų darbuotojai atitikties vertinimo veiklą turi vykdyti laikydamiesi griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų, turi turėti reikiamą konkrečios srities techninę kompetenciją ir nepasiduoti jokiam spaudimui ir paskatoms, visų pirma finansiniams, kurie galėtų paveikti jų sprendimų priėmimą ar jų vykdomos atitikties vertinimo veiklos rezultatus, ypač jei spaudimą daro ir paskatas siūlo tos veiklos rezultatais suinteresuoti asmenys ar asmenų grupės.

6.  Atitikties vertinimo įstaiga turi būti pajėgi atlikti atitikties vertinimo užduotis, kurios jai yra pavestos pagal IV priedą ir kurioms atlikti ji buvo notifikuota, neatsižvelgiant į tai, ar tas užduotis atlieka pati atitikties vertinimo įstaiga, ar jos yra atliekamos tos įstaigos vardu ir atsakomybe.

Visais atvejais kiekvienai atitikties vertinimo procedūrai ir kiekvienai žaislų rūšiai ar kategorijai, kuriai atitikties vertinimo įstaiga yra notifikuota, atitikties vertinimo įstaiga turi būti įdiegusi arba turėti:

a)  darbuotojų, turinčių techninių žinių ir pakankamos tinkamos patirties atitikties vertinimo užduotims atlikti;

b)  procedūrų, pagal kurias atliekamas atitikties vertinimas, aprašus, taip užtikrinant skaidrumą ir galimybę šias procedūras pakartoti;

c)  tinkamą politiką ir procedūras, kad būtų galima atskirti užduotis, kurias ji atlieka kaip notifikuotoji įstaiga, nuo kitos veiklos;

d)  procedūrų, pagal kurias ji galėtų vykdyti savo veiklą atsižvelgdama į įmonės dydį, jos veiklos sektorių ir jos struktūrą, atitinkamo žaislo technologijos sudėtingumo mastą ir į tai, ar gamybos procesas masinis, ar serijinis.

Atitikties vertinimo įstaiga turi turėti priemonių išteklių, būtinų su atitikties vertinimo veikla susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai veiksmingai atlikti, ir galimybę naudotis visa reikiama įranga ar infrastruktūra. [162 pakeit.]

7.  Už atitikties vertinimo veiklos vykdymą atsakingi darbuotojai (toliau – vertinimą vykdantys darbuotojai) turi:

a)  turėti tinkamą techninį ir profesinį parengimą, apimantį visą atitikties vertinimo veiklą, dėl kurios atitikties vertinimo įstaiga yra notifikuota;

b)  pakankamai geraiišsamiai išmanyti jų atliekamų vertinimų reikalavimus ir turėti tinkamus įgaliojimus tiems vertinimams atlikti; [163 pakeit.]

c)  turėti reikiamųišsamių žinių ir išmanyti šiame reglamente nustatytus reikalavimus, taikomus darniuosius standartus, nurodytus šio reglamento 13 straipsnyje, ir šio reglamento 14 straipsnyje nurodytas bendrąsias specifikacijas; [164 pakeit.]

d)  turėti gebėjimų rengti pažymėjimus, dokumentus ir ataskaitas, kuriais patvirtinamas vertinimo atlikimo faktas.

8.  Užtikrinamas atitikties vertinimo įstaigų, jų aukščiausio lygio vadovų ir vertinimą atliekančių darbuotojų nešališkumas.

Atitikties vertinimo įstaigos aukščiausio lygio vadovų ir vertinimo darbuotojų atlyginimas neturi priklausyti nuo atliktų įvertinimų skaičiaus ar tų vertinimų rezultatų.

9.  Atitikties vertinimo įstaigos turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, išskyrus atvejus, kai atsakomybę pagal nacionalinę teisę prisiima valstybė narė arba pati valstybė narė tiesiogiai atsako už atitikties vertinimą.

10.  Atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai laikosi profesinio slaptumo reikalavimo, taikomo visai informacijai, kurią jie gauna atlikdami užduotis pagal IV priedą, išskyrus atvejus, susijusius su valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingomis institucijomis. Intelektinės nuosavybės teisės turi būti apsaugotos. [165 pakeit.] (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

11.  Atitikties vertinimo įstaigos dalyvauja atitinkamoje standartizacijos veikloje ir notifikuotosios įstaigos koordinavimo grupės, sudarytos pagal 40 straipsnį, veikloje arba užtikrina, kad vertinimą atliekantys jų darbuotojai būtų apie šią veiklą informuoti, o tos grupės priimtus administracinius sprendimus ir parengtus dokumentus taiko kaip bendrąsias gaires.

29 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų atitikties prielaida

Jeigu atitikties vertinimo įstaiga įrodo, kad atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose arba jų dalyse, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, daroma prielaida, kad ji atitinka 28 straipsnyje nustatytus reikalavimus tiek, kiek taikytini darnieji standartai apima tuos reikalavimus.

30 straipsnis

Notifikuotosioms įstaigoms pavaldžios įstaigos ir subrangos sutarčių su notifikuotosiomis įstaigomis sudarymas

1.  Jeigu notifikuotoji įstaiga užsako subrangos būdu atlikti konkrečias užduotis, susijusias su atitikties vertinimu, arba naudojasi jai pavaldžios įstaigos paslaugomis, ji užtikrina, kad subrangovas arba pavaldi įstaiga atitiktų 28 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir atitinkamai praneša notifikuojančiajai institucijai.

2.  Notifikuotosios įstaigos prisiima visą atsakomybę už subrangovų ar pavaldžiųjų įstaigų atliekamas užduotis, neatsižvelgiant į tai, kur jie yra įsisteigę.

3.  Notifikuotosios įstaigos yra pajėgios peržiūrėti visas subrangovų arba pavaldžių įstaigų atliktas užduotis.

4.  Pavesti darbą subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai galima tik gavus kliento sutikimą.

5.  Notifikuotosios įstaigos saugo dokumentus, susijusius su subrangovo ar pavaldžiosios įstaigos kvalifikacijos įvertinimu ir jų pagal IV priedą atliktu darbu, kad notifikuojančioji institucija galėtų juos patikrinti.

31 straipsnis

Notifikavimo paraiška

1.  Pagal šį reglamentą atitikties vertinimo įstaiga notifikavimo paraišką pateikia valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi, notifikuojančiajai institucijai.

2.  Prie 1 dalyje nurodytos paraiškos yra pridedamas atitikties vertinimo veiklos ir žaislų, kuriuos vertinti ta įstaiga turi kompetenciją, aprašymas, taip pat nacionalinės akreditacijos įstaigos, kuri atitiko tarpusavio vertinimo reikalavimus, išduotas akreditacijos pažymėjimas, patvirtinantis, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka 28 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

32 straipsnis

Notifikavimo procedūra

1.  Notifikuojančiosios institucijos gali notifikuoti tik tas atitikties vertinimo įstaigas, kurios atitinka 28 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.  Notifikuojančiosios institucijos praneša apie atitikties vertinimo įstaigas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms naudodamosi Komisijos parengta ir prižiūrima elektroninio notifikavimo priemone.

3.  Notifikavimo pranešime pateikiama išsami informacija apie atitikties vertinimo veiklą ir atitinkamą akreditacijos pažymėjimą. Notifikavimo pranešime taip pat pateikiama informacija apie visas užduotis, kurias turi atlikti pavaldžios įmonės ir subrangovai.

4.  Atitinkama įstaiga gali vykdyti notifikuotosios įstaigos veiklą tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius po notifikavimo dienos Komisija arba kitos valstybės narės nepareiškia prieštaravimų.

Tik tokia įstaiga pagal šį reglamentą laikoma notifikuotąja įstaiga.

5.  Notifikuojančioji institucija Komisiją ir kitas valstybes nares informuoja apie visus vėlesnius notifikavimo pakeitimus.

33 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų identifikavimo numeriai ir sąrašai

1.  Komisija kiekvienai notifikuotajai įstaigai suteikia identifikacinį numerį.

Ji suteikia tik vieną identifikavimo numerį net jei įstaiga yra notifikuota pagal kelis Sąjungos teisės aktus.

2.  Komisija viešai paskelbia pagal šį reglamentą notifikuotų įstaigų sąrašą, kuriame taip pat nurodomi joms suteikti identifikaciniai numeriai ir veikla, kurią joms pavesta vykdyti kaip notifikuotosioms įstaigoms.

Komisija užtikrina, kad tas sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.

34 straipsnis

Notifikavimo procedūrų pakeitimai

1.  Jeigu notifikuojančioji institucija nustato arba yra informuojama, kad notifikuotoji įstaiga nebeatitinka 28 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba kad ji neatlieka savo pareigų, notifikuojančioji institucija, atsižvelgdama į tų reikalavimų nesilaikymo ar pareigų nevykdymo atvejo sunkumą, atitinkamai apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina notifikavimo statuso galiojimą. Apie tai ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

2.  Jeigu notifikavimo galiojimas atšaukiamas, apribojamas ar laikinai sustabdomas arba jei notifikuotoji įstaiga nutraukia savo veiklą, notifikuojančioji valstybė narė imasi atitinkamų priemonių, būtinų užtikrinti, kad tos įstaigos bylas tvarkytų kita notifikuotoji įstaiga arba kad su jomis galėtų susipažinti to pageidaujančios atsakingos notifikuojančiosios institucijos ir rinkos priežiūros institucijos.

35 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų kompetencijos užginčijimas

1.  Komisija nagrinėja visus atvejus, kai jai kyla abejonių arba kai jai pranešama apie abejones dėl notifikuotosios įstaigos kompetencijos arba dėl to, ar notifikuotoji įstaiga toliau atitinka jai taikomus reikalavimus ir atlieka jai pavestas pareigas.

2.  Komisijos prašymu notifikuojančioji institucija jai pateikia visą su notifikavimo pagrindimu arba atitinkamos įstaigos kompetencijos užtikrinimu susijusią informaciją.

3.  Komisija užtikrina, kad visa neskelbtina informacija, gauta jai atliekant tyrimą, būtų nagrinėjama konfidencialiai.

4.  Jei Komisija nustato, kad notifikuotoji įstaiga neatitinka notifikavimo reikalavimų, ji įgyvendinimo aktu reikalauja, kad notifikuojančioji institucija imtųsi būtinų taisomųjų priemonių, įskaitant, jei būtina, notifikavimo panaikinimą.

36 straipsnis

Su veikla susijusios notifikuotųjų įstaigų pareigos

1.  Notifikuotoji įstaiga atlieka atitikties vertinimus pagal IV priede numatytą atitikties vertinimo procedūrą.

2.  Notifikuotosios įstaigos šiame reglamente nustatytą atitikties vertinimo veiklą vykdo proporcingai, vengdamos nereikalingos ekonominės veiklos vykdytojams tenkančios naštos. Jos atlieka savo veiklą pagal šį reglamentą tinkamai atsižvelgdamos į įmonės dydį, jos veiklos sektorių, jos struktūrą, atitinkamo žaislo technologijos sudėtingumo laipsnį ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis.

Vykdydamos savo veiklą notifikuotosios įstaigos palaiko tokį griežtumo ir apsaugos lygį, koks yra reikalingas, kad žaislas atitiktų šį reglamentą.

3.  Jeigu notifikuotoji įstaiga nustato, kad žaislas neatitinka esminių saugos reikalavimų, atitinkamuose darniuosiuose standartuose nustatytų reikalavimų, kai tokie standartai yra taikomi, arba 14 straipsnyje nurodytose bendrosiose specifikacijose nustatytų reikalavimų, kai tokios specifikacijos yra taikomos, ji reikalauja, kad žaislo gamintojas imtųsi atitinkamų taisomųjų priemonių ir neišduotų ES tipo tyrimo sertifikato, kaip nurodyta IV priedo II dalies 6 punkte.

4.  Jeigu atliekant atitikties stebėseną po ES tipo tyrimo sertifikato išdavimo dienos notifikuotoji įstaiga nustato, kad žaislas nebeatitinka reikalavimų, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi atitinkamų korekcinių priemonių ir prireikus laikinai sustabdo arba panaikina ES tipo tyrimo sertifikato galiojimą.

5.  Jeigu taisomųjų priemonių nesiimama arba jos neturi reikiamo poveikio, notifikuotoji įstaiga prireikus apriboja, laikinai sustabdo ar panaikina ES tipo tyrimo sertifikatų galiojimą.

6.  Jeigu rinkos priežiūros institucija notifikuotajai įstaigai praneša, kad žaislas, dėl kurio notifikuotoji įstaiga išdavė ES tipo tyrimo sertifikatą, neatitinka esminių saugos reikalavimų, ji panaikina su tuo žaislu susijusį ES tipo tyrimo sertifikatą.

37 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų sprendimų apskundimas

Notifikuotoji įstaiga užtikrina, kad būtų nustatyta skaidri ir prieinama jos priimtų sprendimų apskundimo procedūra.

38 straipsnis

Su informavimu susijusios notifikuotųjų įstaigų pareigos

1.  Notifikuotoji įstaiga informuoja notifikuojančiąją instituciją apie:

a)  bet kokį atsisakymą išduoti ES tipo tyrimo sertifikatus, jų galiojimo apribojimą, laikiną sustabdymą ar panaikinimą;

b)  bet kokias aplinkybes, turinčias įtakos jų notifikavimo aprėpčiai ir sąlygoms;

c)  kiekvieną prašymą suteikti informaciją, kurį jos gavo iš rinkos priežiūros institucijų dėl atitikties vertinimo veiklos;

d)  esant pageidavimui, atitikties vertinimo veiklą, vykdomą jų notifikavimo srityje, ir visą kitą vykdomą veiklą, pvz., tarpvalstybinę veiklą ir subrangos sutarčių sudarymą.

2.  Notifikuotosios įstaigos kitoms pagal šį reglamentą notifikuotoms įstaigoms, kurios vykdo panašią atitikties vertinimo veiklą ir vertina tuos pačius žaislus, teikia atitinkamą informaciją apie klausimus, susijusius su neigiamais ir, esant pageidavimui, teigiamais atitikties vertinimo rezultatais.

3.  Gavusios pagrįstą rinkos priežiūros institucijos prašymą, notifikuotosios įstaigos pateikia jai visą informaciją ir dokumentus, susijusius su bet kuriuo jų išduotu arba panaikintu ES tipo tyrimo sertifikatu arba su bet kokiu atsisakymu išduoti tokį sertifikatą, įskaitant bandymų ataskaitas ir 23 straipsnyje nurodytus techninius dokumentus.

39 straipsnis

Keitimasis patirtimi

Komisija pasirūpina, kad būtų organizuojamas už notifikavimo politiką atsakingų valstybių narių nacionalinių institucijų keitimasis patirtimi.

40 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų koordinavimas

Komisija užtikrina deramą pagal šį reglamentą notifikuotų įstaigų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą bei tai, kad ši veikla būtų tinkamai vykdoma notifikuotųjų įstaigų grupėje ar grupėse, priklausančiose vienam sektoriui.

Notifikuotosios įstaigos tiesiogiai arba per paskirtus atstovus dalyvauja tos grupės ar grupių veikloje.

VII SKYRIUS

RINKOS PRIEŽIŪRA

41 straipsnis

Nacionaliniu lygmeniu riziką keliančių žaislų atveju taikoma procedūra Nacionalinės priemonės, taikomos žaislams, kurie neatitinka specialių saugos reikalavimų [166 pakeit.]

1.  Kai vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos turi pakankamų priežasčių manyti, kad žaislas, kuriam taikomas šis reglamentas, kelia pavojų žmonių vaikų sveikatai ar saugai, jos atlieka su atitinkamu žaislu susijusį vertinimą, apimantį visus šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Pagal Reglamento (ES) 2019/1020 4 straipsnio 1 ir 2 dalis jos nedelsdamos informuoja atitinkamą ekonominės veiklos vykdytoją apie pradėtą procedūrą ir galimą pavojų, kurį, kaip jos nustatė, gali kelti žaislas, ir suteikia ekonominės veiklos vykdytojui galimybę reaguoti. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai prireikus tuo tikslu bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis. [167 pakeit.]

Jeigu atliekant šį vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad žaislas neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per rinkos priežiūros institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį ir atsižvelgiant į rizikos pobūdį imtųsi tinkamų taisomųjų veiksmų pagal Reglamento (ES) 2019/1020 16 straipsnio 3 dalį.

Rinkos priežiūros institucijos apie tai atitinkamai informuoja atitinkamą notifikuotąją įstaigą.

2.  Jeigu rinkos priežiūros institucijos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, jos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie vertinimo rezultatus ir apie veiksmus, kurių imtis jos pareikalavo atitinkamą ekonominės veiklos vykdytoją.

3.  Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad dėl visų atitinkamų žaislų, kuriuos tas ekonominės veiklos vykdytojas tiekė rinkai visoje Sąjungoje, būtų imamasi tinkamų taisomųjų veiksmų.

4.  Jei per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima reikiamo taisomojo veiksmo, rinkos priežiūros institucijos imasi tinkamų laikinųjų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas žaislo tiekimas jų nacionalinei rinkai, kad žaislas būtų pašalintas iš tos rinkos arba susigrąžintas.

Rinkos priežiūros institucijos apie tas priemones nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

5.  4 dalies antroje pastraipoje nurodyta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma duomenis, kurių reikia reikalavimų neatitinkančiam žaislui, įskaitant unikalų gaminio identifikatorių, to žaislo kilmę, pareikštos neatitikties ir keliamos rizikos pobūdžiui, nacionaliniu lygmeniu taikomų priemonių pobūdžiui ir trukmei bei atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktiems argumentams nustatyti. Visų pirma rinkos priežiūros institucijos nurodo, ar neatitiktis susijusi su viena iš šių priežasčių:

a)  žaislo neatitiktimi esminiams saugos reikalavimams;

b)  13 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų trūkumais;

c)  14 straipsnyje nurodytų bendrųjų specifikacijų trūkumais.

6.  Valstybių narių, išskyrus pagal šį straipsnį procedūrą inicijavusią valstybę narę, rinkos priežiūros institucijos nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visas priimtas priemones ir pateikia visą jų turimą papildomą informaciją, susijusią su atitinkamo žaislo neatitiktimi, ir informuoja apie savo prieštaravimus, jeigu jos nepritaria nacionalinei priemonei, apie kurią buvo pranešta.

7.  Jei per tris mėnesius nuo 4 dalies antroje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo dienos jokia valstybės narės rinkos priežiūros institucija ar Komisija nepareiškia prieštaravimo dėl laikinosios priemonės, kurios ėmėsi valstybė narė, ta priemonė laikoma pagrįsta.

8.  Kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad atitinkamo žaislo atžvilgiu būtų nedelsiant imtasi tinkamų ribojamųjų priemonių, pavyzdžiui, žaislas būtų pašalintas iš jų rinkos, ir apie tas priemones informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

9.  Šio straipsnio 2, 4, 6 ir 8 dalyse nurodyta informacija perduodama per Reglamento (ES) 2019/1020 34 straipsnyje nurodytą informacinę ir komunikacijos sistemą. Tas pranešimas nedaro poveikio rinkos priežiūros institucijų pareigai pranešti apie priemones, kurių imtasi dėl didelę riziką keliančių gaminių pagal Reglamento (ES) 2019/1020 20 straipsnį, ir griežtai užtikrinti to reglamento 19 straipsnio vykdymą, atsižvelgiant į vaikų pažeidžiamumą dėl gaminių su trūkumais, nesaugių ar suklastotų gaminių. [168 pakeit.]

42 straipsnis

Sąjungos apsaugos procedūra

1.  Jei, užbaigus 41 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą procedūrą, pateikiami prieštaravimai dėl priemonės, kurios ėmėsi valstybė narė, arba jei Komisija turi priežasčių manyti, kad nacionalinė priemonė galėtų prieštarauti Sąjungos teisės aktams, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir su atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina tą nacionalinę priemonę.

Remdamasi to vertinimo rezultatais Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne.

Komisija savo sprendimą skiria visoms valstybėms narėms ir nedelsdama apie jį praneša joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui arba vykdytojams.

2.  Jeigu nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantis žaislas būtų pašalintas iš jų rinkų arba susigrąžintas ir atitinkamai informuoja Komisiją.

Jeigu nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė panaikina tą priemonę.

3.  Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta ir žaislo neatitiktis siejama su šio reglamento 13 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų trūkumais arba šio reglamento 14 straipsnyje nurodytų bendrųjų specifikacijų trūkumais, Komisija prireikus taiko Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnyje numatytą procedūrą arba iš dalies keičia bendrąją specifikaciją.

43 straipsnis

Oficiali neatitiktis

1.  Nedarant poveikio 41 straipsniui, jeigu rinkos priežiūros institucija nustato vieną iš toliau nurodytų su žaislu susijusių faktų, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas pašalintų atitinkamą neatitiktį:

a)  gaminys CE ženklu paženklintas pažeidžiant 15 arba 16 straipsnį;

b)  gaminys nepaženklintas CE ženklu;

c)  gaminio skaitmeninis pasas nebuvo parengtas pagal 17 straipsnį; [169 pakeit.]

d)  nepritvirtintas duomenų saitas, per kurį galima susipažinti su skaitmeniniame gaminio pase esančia informacija, pagal 17 straipsnio 5 dalį; [170 pakeit.]

e)  nėra 23 straipsnyje nurodytų techninių dokumentų arba jie yra neišsamūs.

2.  Jei 1 dalyje nurodyta neatitiktis nepašalinama, rinkos priežiūros institucija imasi tinkamų priemonių apriboti ar uždrausti žaislo tiekimą rinkai arba užtikrina, kad žaislas būtų susigrąžintas ar pašalinta iš rinkos.

44 straipsnis

Nacionalinės priemonės, taikomos žaislams, kurie atitinka specialius saugos reikalavimus, tačiau kelia riziką

1.  Jeigu rinkos priežiūros institucija, atlikusi vertinimą pagal 41 straipsnio 1 dalį, nustato, kad nors rinkai tiekiamas žaislas atitinka specialius saugos reikalavimus, jis kelia riziką žmonių sveikatai ir saugai, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per rinkos priežiūros institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį, atsižvelgdamas į rizikos pobūdį, imtųsi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad rinkai tiekiamas žaislas nebekeltų rizikos, pašalintų žaislą iš rinkos arba jį susigrąžintų.

2.  Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad būtų imamasi taisomųjų veiksmų dėl visų atitinkamų žaislų, kuriuos tas ekonominės veiklos vykdytojas tiekė rinkai visoje Sąjungoje.

3.  Valstybės narės rinkos priežiūros institucija Komisiją ir kitas valstybes nares nedelsdama informuoja apie savo išvadas ir bet kuriuos vėlesnius veiksmus, kurių ėmėsi ekonominės veiklos vykdytojas. Ta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma duomenis, reikalingus atitinkamam žaislui, įskaitant unikalų gaminio identifikatorių, žaislo kilmę ir jo tiekimo grandinę, susijusios rizikos pobūdį bei nacionalinių priemonių, kurių imtasi, pobūdį ir trukmę, nustatyti.

4.  Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir su atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina nacionaliniu lygmeniu taikomas priemones. Remdamasi to vertinimo rezultatais Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne, ir prireikus pasiūlo tinkamų priemonių.

Komisija sprendimą skiria visoms valstybėms narėms ir nedelsdama apie jį praneša joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

5.  Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija perduodama per Reglamento (ES) 2019/1020 34 straipsnyje nurodytą informacinę ir komunikacijos sistemą. Tas pranešimas nedaro poveikio rinkos priežiūros institucijų pareigai pranešti apie priemones, kurių imtasi dėl didelę riziką keliančių gaminių pagal Reglamento (ES) 2019/1020 20 straipsnį.

45 straipsnis

Komisijos veiksmai dėl riziką keliančių žaislų

1.  Jei Komisija sužino apie rinkai tiekiamą žaislą arba konkrečios kategorijos žaislus, kurie kelia riziką žmonių sveikatai ir saugai, tačiau vis dėlto atitinka specialius saugos reikalavimus, arba kelia abejonių dėl jų atitikties, jai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos priemonės, užtikrinančios, kad rinkai tiekiamas žaislas arba tam tikros kategorijos žaislai nebekeltų rizikos, pašalintų juos iš rinkos arba juos susigrąžintų, jei įvykdytos visos šios sąlygos:

a)  po išankstinių konsultacijų su rinkos priežiūros institucijomis paaiškėja, kad jų taikomi rizikos valdymo metodai įvairiose rinkos priežiūros institucijose skiriasi;

b)  atsižvelgiant į rizikos pobūdį, jos valdymui negali būti taikomos kitos šiame reglamente nustatytos procedūros.

2.  Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 50 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių reikia skubėti ir kurios susijusios su žmonių sveikata ir sauga, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti nedelsiant taikomą įgyvendinimo aktą pagal 50 straipsnio 4 dalyje nurodytą procedūrą.

VIII SKYRIUS

DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI IR KOMITETO PROCEDŪRA

46 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

1.  Komisijai pagal 47 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priedas, kiek tai susiję su skaitmeniniame gaminio pase teiktina informacija, siekiant jį pritaikyti prie technikos ir mokslo pažangos ir rinkos priežiūros institucijų bei naudotojų ir jų prižiūrėtojų skaitmeninės parengties lygio. [171 pakeit.]

2.  Komisijai pagal 47 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama 19 straipsnio 1 dalis, nustatant, kad registre turi būti saugoma papildoma informacija kartu su VI priede nurodyta informacija arba informacija apie žaislo neatitiktį, kai imamasi priemonių pagal 41 straipsnio 2 arba 4 dalį ir 44 straipsnio 1 dalį.

Priimdama deleguotuosius aktus pagal pirmą pastraipą, Komisija atsižvelgia į šiuos kriterijus:

a)  suderinamumą su kitais atitinkamais Sąjungos teisės aktais, kai tinkama;

b)  poreikį užtikrinti galimybę patikrinti skaitmeninio gaminio paso autentiškumą; [172 pakeit.]

c)  informacijos aktualumą siekiant pagerinti žaislų rinkos priežiūros patikrinimų ir muitinio tikrinimo veiksmingumą ir efektyvumą;

d)  poreikį išvengti neproporcingos administracinės naštos ekonominės veiklos vykdytojams.

3.  Komisijai pagal 47 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant, kurią registre saugomą informaciją, be 20 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos, turi kontroliuoti muitinė.

4.  Komisijai pagal 47 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento VII priedas, siekiant priderinti prekių kodų ir gaminių aprašymų sąrašą, kad jis būtų naudojamas 20 straipsnio 8 dalies tikslais. Tie priderinimai grindžiami Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priede išdėstytu sąrašu.

5.  Komisijai pagal 47 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedas, siekiant jį priderinti prie technikos ir mokslo pažangos.

6.  Komisijai pagal 47 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama II priedo priedėlio C dalis, siekiant konkretų laikotarpį leisti tam tikrą pagal II priedo III dalies 4 punktą draudžiamą konkrečios cheminės medžiagos ar mišinio naudojimą žaisluose arba apriboti tam tikrą leistiną naudojimą. Vertindama prašymus taikyti išimtį ir jos trukmę, Komisija atsižvelgia į alternatyvų prieinamumą ir bet kokį galimą neigiamą poveikį inovacijoms. Prireikus visam išimties poveikiui turi būti taikoma gyvavimo ciklo samprata. Praėjus šešiems mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, Komisija pagal 47 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama II priedo priedėlio C dalis, susijusi su nikeliu, siekdama nustatyti II priedo III dalies 4 punkte nustatytos bendrojo draudimo išimties, taikomos tai medžiagai, galiojimo laikotarpį. Komisija pagrindžia bet kokią suteiktą išimtį ir skelbia ją lengvai prieinamu ir naudotojui patogiu būdu. [251 pakeit.]

7.  Pagal II priedo III dalies 4 punktą punkto a, b, db, dc, dd ir de papunkčius draudžiamas cheminės medžiagos ar mišinio naudojimas žaisluose gali būti nėra leidžiamas tik tuo atveju, jei, nebent yra įvykdytos visos šios sąlygos: [174 pakeit.]

a)  Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) nustatė, kad naudoti tokią medžiagą yra saugu, visų pirma dėl poveikio galimybės nebuvimo atsižvelgiant į poveikį, įskaitant bendrą poveikį iš kitų šaltinių, pagrįstai numatomas naudojimo sąlygas pagal 5 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą ir ypač atsižvelgiant į vaikų pažeidžiamumą; [175 pakeit.]

aa)   techniškai neįmanoma panaikinti arba pakeisti atliekant struktūros pakeitimus arba kitų medžiagų ar sudedamųjų dalių, kuriose nėra tokių medžiagų ar mišinių, naudojimą; [176 pakeit.]

b)  alternatyvų analize patvirtinama, kad neturima tinkamų pakaitinių cheminių medžiagų ar mišinių, kaip nustatė ECHA;

c)  medžiagos ar mišinio nedraudžiama naudoti vartojimo prekėse pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (REACH).

7a.   Pagal II priedo III dalies 4 punkto c, d ir da papunkčius draudžiamas cheminės medžiagos ar mišinio naudojimas žaisluose, nebent tuo atveju, jei įvykdytos visos šios sąlygos:

a)   ECHA nustatė, kad naudoti tokią medžiagą yra saugu, visų pirma atsižvelgiant į poveikį, įskaitant bendrą poveikį iš visų potencialių šaltinių, taip pat į bet kokius žinomus papildomus pavojus dėl žaisle esančių įvairių medžiagų ir mišinių sudėtinio poveikio, ir visų pirma atsižvelgiant į vaikų pažeidžiamumą;

b)   techniškai neįmanoma panaikinti arba pakeisti atliekant struktūros pakeitimus arba kitų medžiagų ar sudedamųjų dalių, kuriose nėra tokių medžiagų ar mišinių, naudojimą;

c)   alternatyvų analize patvirtinama, kad neturima tinkamų pakaitinių cheminių medžiagų ar mišinių, kaip nustatė ECHA;

d)   medžiagos ar mišinio nedraudžiama naudoti vartojimo prekėse pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (REACH). [177 pakeit.]

7b.   Bendro draudimo išimtys pagal 7 ir 7a dalis yra ribotos trukmės. Kiekvienos išimties galiojimo laikotarpis peržiūrimas ir gali būti pratęstas konkrečiu atveju kiekvienai cheminei medžiagai ar mišiniui. [252 pakeit.]

8.  Komisijai pagal 47 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos II priedo priedėlio A ir B dalys, siekiant jas priderinti prie technikos ir mokslo pažangos:

a)  nustatant cheminių medžiagų ar mišinių buvimo žaisluose sąlygas ir visų pirma žaisluose naudojamų konkrečių cheminių medžiagų ar mišinių ribines vertes, įskaitant II priedo III dalies 4 punkte nurodytų draudžiamų medžiagų ar mišinių likučių ribines vertes;

b)  pakeičiant žaisluose esančių cheminių medžiagų ir mišinių sąlygas arba ribines vertes.

9.  Taikydama 6 ir 7–8 dalis, Komisija sistemingai ir reguliariai vertina žaisluose esančias pavojingas chemines medžiagas ar mišinius. Atlikdama tuos vertinimus Komisija atsižvelgia į rinkos priežiūros institucijų ataskaitas ir valstybių narių bei suinteresuotųjų šalių pateikus mokslinius įrodymus. [178 pakeit.]

47 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  46 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui penkeriems metams nuo … [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [179 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 46 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. [180 pakeit.]

5.  Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį tuo pat metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 46 straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šiuos aktus dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dar dviem mėnesiams trimis mėnesiais. [181 pakeit.]

48 straipsnis

Prašymai atlikti vertinimą 46 straipsnio 6 dalies tikslais

1.  Prašymai įvertinti pagal II priedo III dalies 4 punktą draudžiamą cheminę medžiagą ar mišinį 46 straipsnio 6 dalies tikslais teikiami ECHA naudojant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą formatą ir pateikimo priemones. Prašymai skelbiami viešai, lengvai prieinamu ir naudotojui patogiu būdu. [182 pakeit.]

2.  Nedarant poveikio šios dalies antrai pastraipai, bet kuris asmuo, teikiantis prašymą atlikti vertinimą pagal 1 dalį, gali prašyti, kad tam tikra konfidenciali verslo informacija nebūtų skelbiama viešai pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus. Kartu su prašymu užtikrinti konfidencialumą pateikiamas pagrindimas, kodėl informacijos atskleidimas galėtų pakenkti prašymą atlikti vertinimą pateikusio asmens arba bet kurios kitos suinteresuotosios šalies komerciniams interesams.

Viešai ir nemokamai naudotojui patogiu formatu skelbiama ši ECHA turima informacija:

a)   prašymą teikiančio juridinio asmens pavadinimas;

b)   medžiagos arba mišinio, kuriam prašoma taikyti išimtį, pavadinimas;

c)   žaislo arba žaislo sudedamosios dalies tipas;

d)   prireikus pakeitimo planas. [183 pakeit.]

3.  Iki … [pirma mėnesio, einančio po 1 mėnesio nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, diena], ECHA parengia ir viešai paskelbia 1 dalyje nurodytų prašymų atlikti vertinimą teikimo formatą ir priemones, taip pat technines ir mokslines rekomendacijas, kaip pateikti tokius prašymus. [184 pakeit.]

49 straipsnis

ECHA nuomonės

1.  46 straipsnio 6 dalies tikslais ECHA teikia Komisijai nuomones dėl cheminių medžiagų ar mišinių, draudžiamų pagal II priedo III dalies 4 punktą, naudojimo žaisluose, kai jai pateikiamas prašymas atlikti vertinimą pagal 48 straipsnio 1 dalį. Savo nuomonėse ECHA įvertina, ar konkretus naudojimo būdas atitinka 46 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a ir b punktuose7 dalyje ir 46 straipsnio 7a dalyje nustatytus kriterijus. [185 pakeit.]

1a.   Komisija paskelbia šio vertinimo atlikimo gaires, visų pirma atsižvelgiant į alternatyvių medžiagų ar mišinių prieinamumą ir kaip pagal šį reglamentą šalinti sudėtinio poveikio sukeltas pasekmes. [186 pakeit.]

2.  ECHA gali paprašyti, kad prašymą atlikti vertinimą pateikęs asmuo arba bet kuri trečioji šalis per nustatytą laikotarpį pateiktų papildomos informacijos. ECHA atsižvelgia į bet kokią trečiųjų šalių pateiktą informaciją. Kai ECHA mano, kad tai būtina siekiant nustatyti tinkamą išimties galiojimo laikotarpį, ji taip pat gali paprašyti, kad prašymą atlikti vertinimą teikiantis asmuo pateiktų pakeitimo planą. [187 pakeit.]

3.  1 dalyje nurodytos nuomonės siunčiamos Komisijai ir viešai skelbiamos lengvai prieinamu ir naudotojui patogiu būdu per 12 mėnesių nuo prašymo atlikti vertinimą gavimo dienos. [18 pakeit.]

4.  Tas laikotarpis gali būti vieną kartą pratęstas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, jei ECHA reikia prašyti informacijos iš trečiosios šalies arba jei ECHA pagal 48 straipsnio 1 dalį pateikiama daug prašymų atlikti vertinimą.

5.  ECHA bent kas penkerius metus nuo deleguotojo akto, priimto pagal 46 straipsnio 6 dalį, įsigaliojimo dienos iš naujo įvertina savo nuomones dėl II priedo priedėlio C dalyje išvardytų cheminių medžiagų ar mišinių naudojimo žaisluose.

6.  Komisija prašo ECHA pateikti nuomonę dėl II priedo priedėlio C dalyje išvardytų cheminių medžiagų ar mišinių naudojimo žaisluose, kai tik Komisija sužino naujos mokslinės informacijos arba apie technologinius pokyčius, kuri gali turėti įtakos tam tikros cheminės medžiagos ar mišinio naudojimui žaisluose. [189 pakeit.]

7.  Taikant 46 straipsnio 7, 7a ir 8 dalis dalį Komisija gali prašyti ECHA pateikti nuomonę dėl konkrečios žaisluose esančios cheminės medžiagos ar mišinio saugos, kurioje atsižvelgiama į bendrą cheminės medžiagos ar mišinio poveikį iš kitų šaltinių ir vaikų pažeidžiamumą. [190 pakeit.]

8.  Rengdama nuomonę pagal šio straipsnio nuostatas, ECHA viešai skelbia informaciją apie vertinimo pradžią, nuomonės priėmimą ir visus tarpinius vertinimo procedūros etapus. Visų pirma ECHA viešai paskelbia nuomonių projektus ir suteikia galimybę bet kuriai suinteresuotajai šaliai per ne trumpesnį kaip keturių savaičių laikotarpį pateikti pastabas dėl tų nuomonių.

8a.   Siekiant remti ECHA darbą, jai suteikiama pakankamai išteklių. [191 pakeit.]

50 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Žaislų saugos komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

IX SKYRIUS

KONFIDENCIALUMAS IR SANKCIJOS

51 straipsnis

Konfidencialumas

1.  Kompetentingos nacionalinės institucijos, notifikuotosios įstaigos, ECHA ir Komisija laikosi konfidencialumo dėl šios informacijos ir duomenų, gautų vykdant savo užduotis pagal šį reglamentą: [192 pakeit.]

a)  asmens duomenų;

b)  fizinių arba juridinių asmenų komerciniu požiūriu konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, nebent informaciją reikėtų atskleisti dėl viešojo intereso.

ba)   veiksmingas šio reglamento įgyvendinimas, visų pirma susijęs su tyrimais, patikrinimais arba auditu. [193 pakeit.]

2.  Nedarant poveikio 1 daliai, informacija, kuria konfidencialiai keičiamasi tarp kompetentingų nacionalinių institucijų bei tarp kompetentingų nacionalinių institucijų ir Komisijos, neatskleidžiama prieš tai neatsižvelgus į informaciją pateikusios kompetentingos nacionalinės institucijos nuomonę.

3.  1 ir 2 dalimis nedaromas poveikis Komisijos, valstybių narių ir notifikuotųjų įstaigų teisėms ir pareigoms keistis informacija bei platinti įspėjimus arba atitinkamų asmenų pareigoms teikti informaciją pagal baudžiamąją teisę.

4.  Valstybės narės ir Komisija gali keistis konfidencialia informacija su trečiųjų valstybių, su kuriomis jos yra sudariusios dvišalius arba daugiašalius konfidencialumo susitarimus, reguliavimo institucijomis.

52 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės iki ... [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą: pirmą mėnesio, einančio po 30 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, dieną] informuoja Komisiją apie tas taisykles ir nedelsdamos praneša apie bet kuriuos vėlesnius joms poveikį darančius pakeitimus.

IXA skyrius

PAKEITIMAI

52a straipsnis

Direktyvos 2014/53/ES dalinis pakeitimas

Direktyvos 2014/53/ES 10 straipsnio 3 dalis papildoma šiuo punktu:"

„Jei radijo ryšio įrenginys yra žaisle, į skaitmeninį gaminio pasą, nustatytą... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/... dėl žaislų saugos, taip pat įtraukiami šios direktyvos VI ir VII prieduose nustatyti elementai.“ [194 pakeit.]

"

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

53 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2009/48/EB panaikinama nuo …[Leidinių biuro prašoma įrašyti datą: pirmą mėnesio, einančio po 30 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, dieną].

Nuorodos į panaikintą Direktyvą 2009/48/EB laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal VIII priede pateiktą atitikties lentelę.

54 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Žaislų, kurie buvo pateikti rinkai pagal Direktyvą 2009/48/EB iki ... [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą: pirmą mėnesio, einančio po 30 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, dieną], gali ir toliau būti tiekiami rinkai iki ... [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą: pirmą mėnesio, einančio po 4250 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, dieną]. [195 pakeit.]

1a.   Žaislai, pateikti rinkai pagal Direktyvą 2009/48/EB ir atitinkantys šį reglamentą, nelaikomi neatitinkančiais reikalavimų vien dėl to, kad nėra skaitmeninio gaminio paso, su sąlyga, kad tokią pačią pase pateiktą informaciją pateikia gamintojas šalių, turinčių teisę gauti prieigą prie skaitmeninio gaminio paso pagal šį reglamentą, prašymu. [196 pakeit.]

2.  Šio reglamento VII skyrius mutatis mutandis vietoj Direktyvos 2009/48/EB 42, 43 ir 45 straipsnių taikomas žaislams, kurie buvo pateikti rinkai laikantis tos direktyvos iki... [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą: pirmą mėnesio, einančio po 30 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, dieną], įskaitant žaislus, dėl kurių procedūra pagal Direktyvos 2009/48/EB 42 arba 43 straipsnį jau pradėta prieš ... [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą: pirmą mėnesio, einančio po 3050 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, dieną]. [197 pakeit.]

3.  Pagal Direktyvos 2009/48/EB 20 straipsnį išduoti EB tipo tyrimo sertifikatai galioja iki... [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą: pirmą mėnesio, einančio po 4224 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo taikymo pradžios dienos, dieną], jeigu jų galiojimas nėra pasibaigęs iki tos dienos. [245 pakeit.]

55 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.  Iki ... [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą: pirmą pirma mėnesio, einančio po 6068 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, dieną diena] ir vėliau kas 5 metus Komisija atlieka šio reglamento vertinimą. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą. Toje ataskaitoje įvertinama:

1)   ar šiuo reglamentu, visų pirma IV skyriaus nuostatomis, pasiektas tikslas užtikrinti aukštą vaikų sveikatos apsaugos ir saugos lygį ir įvertinama galimybė į šio reglamento taikymo sritį įtraukti adaptyviuosius žaislus;

2)   reglamento poveikis žaislų naudotojų saugai ir tinkamam vidaus rinkos veikimui, taip pat išsami poveikio įmonėms, įskaitant veiklos sąnaudas ir konkurencingumą, visų pirma MVĮ, santrauka;

3)   chromo, kadmio, gyvsidabrio ir švino buvimas žaisluose ir jų poveikis žaislų naudotojų saugai. [199 pakeit.]

2.  Jei Komisija mano, kad tai tikslinga, kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamos atitinkamos šio reglamento nuostatos.

56 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo ... [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą: pirmą mėnesio, einančio po 30 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, dieną].

Tačiau 2 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 10 dalis, 24–40 straipsniai ir 46–52 straipsniai taikomi nuo ... [Leidinių biuro prašoma įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą data]. [200 pakeit.]

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

I PRIEDAS

PRODUKTAI, KURIEMS NETAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS

I dalis. Žaislai, kuriems netaikomas šis reglamentas

1.  viešo naudojimo žaidimo aikštelių įranga;

2.  viešo naudojimo automatiniai žaidimų aparatai, įskaitant įjungiamus moneta;

3.  žaislinės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais;

4.  žaisliniai garo varikliai.

II dalis. Gaminių, kurie nėra laikomi žaislais pagal šį reglamentą, sąrašas

1.  dekoratyviniai objektai, skirti šventėms ir šventiniams renginiams;

2.  gaminiai kolekcionieriams, su sąlyga, kad ant gaminio ar jo pakuotės aiškiai ir įskaitomai nurodyta, kad jis skirtas 14 metų ar vyresniems kolekcionieriams. Šios kategorijos pavyzdžiai:

a)  detalūs sumažinti modeliai;

b)  rinkiniai, iš kurių galima surinkti detalius sumažintus modelius;

c)  tautinės bei dekoratyvinės lėlės ir panašūs dirbiniai;

d)  istorinės žaislų kopijos ir

e)  tikrų šaunamųjų ginklų kopijos;

3.  sporto įranga, įskaitant riedučius, vienaeilius riedučius ir kitas transporto priemones, pavyzdžiui, riedlentes ir paspirtukus, skirtus vaikams, kurių kūno masė ne mažesnė kaip 20 kg; [201 pakeit.]

4.  dviračiai, kurių maksimalus sėdynės aukštis yra daugiau kaip 435 mm, kai matuojamas vertikalus atstumas nuo žemės iki sėdynės paviršiaus, sėdynei esant horizontalioje padėtyje ir pakeltai iki aukščiausio galimo lygio;

5.   motoroleriai ir kitos transporto priemonės, skirtos sportui ar keliauti viešaisiais keliais ar viešaisiais takais; [202 pakeit.]

6.  elektra varomos transporto priemonės, skirtos keliauti viešaisiais keliais, viešaisiais takais ar jų šaligatviais;

7.  vandens sporto įranga, skirta naudoti vandens gelmėje, ir vaikams skirti įtaisai mokytis plaukti, pvz., plaukiojamosios kėdutės ir plaukiojimo reikmenys;

8.  dėlionės iš daugiau kaip 500 dalių;

9.  šautuvai ir pistoletai, naudojantys suslėgtas dujas, išskyrus vandens šautuvus ir vandens pistoletus ir ilgesnius nei 120 cm lankus šaudymui;

10.  fejerverkai, įskaitant sprogdinimo kapsules, kurios nėra specialiai pritaikytos žaislams;

11.  gaminiai ir žaidimai su smailiais svaidomaisiais daiktais, pvz., strėlyčių su metaliniais antgaliais rinkiniai;

12.  funkciniai mokomieji gaminiai, pvz., elektrinės viryklės, laidynės ir kiti funkciniai gaminiai, veikiantys prie vardinės įtampos, neviršijančios 24 voltų, ir parduodami vien tik mokymo tikslais prižiūrint suaugusiesiems;

13.  gaminiai, skirti naudoti mokomaisiais tikslais mokyklose ar kitame pedagoginiame kontekste prižiūrint suaugusiam mokytojui, pvz., mokslinė įranga;

14.  elektroninė įranga, pvz., asmeniniai kompiuteriai ir žaidimų pultai, reikalingi pasinaudoti interaktyvia programine įranga ir susijusiais išoriniais įrenginiais ar komponentais, jeigu elektroninė įranga ar susiję išoriniai įrenginiai ar komponentai nėra specialiai suprojektuoti arba skirti vaikams ir patys savaime nėra žaislai, pvz., specialiai suprojektuoti asmeniniai kompiuteriai, klaviatūros, vairalazdės ar vairaračiai; [203 pakeit.]

15.  interaktyvi programinė įranga, skirta laisvalaikiui ir pramogoms, pvz., kompiuteriniai žaidimai ir jų laikmenos;

16.  čiulptukai kūdikiams;

17.  vaikiški kilnojamieji šviestuvai;

18.  elektros transformatoriai, skirti žaislams;

19.  vaikiški mados aksesuarai, kurie nėra skirti žaisti.

19a.   Knygos, skirtos vyresniems nei 36 mėnesių vaikams, pagamintos tik iš popieriaus arba kartono, be papildomų medžiagų ar sudedamųjų dalių. [204 pakeit.]

II PRIEDAS

SPECIALŪS SAUGOS REIKALAVIMAI

I dalis. Fizikinės ir mechaninės savybės

1.  Žaislai bei jų dalys, o jeigu tai yra įtaisomi žaislai – jų sutvirtinimai turi būti reikiamo mechaninio atsparumo ir prireikus stabilumo, kad atlaikytų žaidžiant naudojamą deformuojančią jėgą, nesulūžtų ar nebūtų sugadinti taip, kad dėl to kiltų pavojus susižeisti.

2.  Atviros briaunos, kyšuliai, vielos, laidai ir žaislų sutvirtinimo detalės turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų kuo labiau sumažinta dėl sąlyčio su jais kylanti rizika fiziškai susižeisti.

3.  Žaislai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų panaikinta ar iki minimumo sumažinta sveikatai ir saugai kylanti rizika, kurią galėtų sukelti žaislų dalių judėjimas.

4.  a) Žaislai ir jų dalys neturi kelti rizikos pasismaugti.

b)  Žaislai ir jų dalys neturi kelti rizikos uždusti dėl viršutinių (burnos ir nosies ertmėse) kvėpavimo takų užblokavimo iš vidaus ir išorės.

c)  Žaislai ir jų sudedamosios dalys turi būti tokių matmenų, kad jos negalėtų sukelti pavojaus uždusti, kai oro srautas užblokuojamas dėl burnoje arba ryklėje įstrigusių objektų arba prieš patenkant į apatinius kvėpavimo takus įstrigusių objektų.

d)  Aiškiai vaikams iki 36 mėnesių naudoti skirti žaislai, jų sudedamosios dalys ir nuo žaislų nuimamos dalys turi būti tokių matmenų, kad jų nebūtų įmanoma praryti arba jos negalėtų patekti į kvėpavimo takus. Tai taip pat taikoma kitiems žaislams, kurie skirti dėti į burną, jų sudedamosioms dalims ir nuo žaislų nuimamoms dalims.

e)  Pakuotė, kurioje žaislai pateikiami mažmeninei prekybai, neturi kelti rizikos pasismaugti ar uždusti dėl viršutinių (burnos ir nosies ertmėse) kvėpavimo takų užblokavimo.

f)  Maiste esantys arba su maistu sumaišyti žaislai turi būti atskiroje pakuotėje. Ši pateikiama pakuotė turi būti tokių matmenų, kad jos nebūtų galima praryti ir (arba) ji negalėtų patekti į kvėpavimo takus.

g)  e ir f punktuose minima žaislų pakuotė, t. y. rutulio, kiaušinio ar elipsoido formos pakuotė, ir jos nuimamos dalys arba cilindro pavidalo pakuotė suapvalintais galais turi būti tokių matmenų, kad ji negalėtų sukelti pavojaus uždusti, kai oro srautas užblokuojamas dėl burnoje arba ryklėje įstrigusių objektų arba prieš patenkant į apatinius kvėpavimo takus įstrigusių objektų.

h)  Draudžiami žaislai, kurie įterpti į maisto gaminius taip, kad vartojimo metu norint tiesiogiai pasiekti žaislą pirmiausia reikia suvartoti maisto produktą. Žaislo dalys, kitaip tiesiogiai pritvirtintos prie maisto produkto, atitinka šio punkto c ir d punktuose nurodytus reikalavimus.

5.  Vandenyje naudoti skirti žaislai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad, atsižvelgiant į rekomenduojamą to žaislo naudojimo būdą, būtų kuo labiau sumažinta rizika tam žaislui prarasti plūdrumą ir vaikui teikiamą atramą.

6.  Žaisluose, į kurių vidų galima patekti ir kurie patekusiam į vidų vaikui sudaro uždarą erdvę, turi būti išėjimo anga, kurią numanomas naudotojas galėtų lengvai atidaryti iš vidaus.

7.  Žaislai, suteikiantys vartotojams mobilumo, turi, jei tik įmanoma, turėti įtaisytą stabdžių sistemą, kuri būtų pritaikyta to žaislo tipui ir proporcinga jo išvystomai kinetinei energijai. Tokia sistema turi būti vartotojo lengvai valdoma, nerizikuojant iškristi, susižeisti ar sužeisti trečiuosius asmenis.

Maksimalus elektra varomų važinėti skirtų žaislų tipiškas potencialus veikimo greitis, kurį lemia žaislo konstrukcija, turi būti apribotas tiek, kad būtų iki minimumo sumažinta rizika susižeisti.

8.  Svaidinių forma bei sudėtis ir kinetinė energija, kurią jie gali išvystyti iššaunami iš tam tikslui skirto žaislo, turi būti tokios, kad, atsižvelgiant į to žaislo pobūdį, nekeltų rizikos naudotojui susižaloti ar sužaloti trečiuosius asmenis.

9.  Žaislai turi būti pagaminti taip, kad būtų užtikrinta, kad:

a)  asmuo, palietęs bet kokius atvirus maksimalios ir minimalios temperatūros paviršius, nesusižalotų;

b)  žaisle esantys skysčiai ir dujos nepakiltų iki tokios temperatūros ar spaudimo, kad, išsiverždami iš to žaislo dėl priežasčių, nesusijusių su tinkamu to žaislo funkcionavimu, neapdegintų ar kaip nors kitaip nesužalotų.

10.  Žaislai, kurie suprojektuoti skleisti garsus, skleidžiamo impulsinio triukšmo ir trunkamojo triukšmo maksimalios vertės atžvilgiu turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad iš jų sklindantis garsas nepakenktų vaiko klausai. Ribinės vertės nustatomos deleguotuoju aktu, o didžiausios vertės neviršija Direktyvoje 2003/10/EEB nustatytų verčių. [205 pakeit.]

11.  Judrumo žaislai turi būti pagaminti taip, kad būtų kuo labiau sumažinta rizika, kad kūno dalys bus sutraiškytos ar įstrigs ar kad drabužiai įstrigs, ir rizika nukristi, susitrenkti ir nuskęsti. Visų pirma, bet kuris šių žaislų paviršius, kurį žaisdami gali pasiekti vienas ar daugiau vaikų, projektuojamas taip, kad galėtų išlaikyti jų svorį.

II dalis. Degumas

1.  Žaislai vaiko aplinkoje neturi tapti pavojingais degiais daiktais. Todėl jie turi būti sudaryti iš medžiagų, kurios atitinka vieną arba daugiau šių reikalavimų:

a)  tiesiogiai nuo liepsnos, kibirkšties ar kitokio ugnies židinio neužsidega;

b)  nėra labai degios (ugnis užgęsta, išnykus liepsnos priežasčiai);

c)  jei jos ir užsidega, tai dega lėtai ir liepsna sklinda nedideliu greičiu;

d)  nepaisant žaislo cheminės sudėties, yra sukurtos taip, kad mechaniškai vėlintų degimo procesą.

Žaisle naudojamos degiosios medžiagos turi nekelti rizikos, kad dėl jų užsidegs kitos tam žaislui panaudotos medžiagos.

2.  Toliau išdėstytas sąlygas atitinkančiuose žaisluose neturi būti medžiagų ar mišinių, kurie gali tapti degiais netekę nedegių lakių komponentų:

a)  žaisluose, kuriuose dėl jų funkcionavimui esminių priežasčių yra medžiagų ar mišinių, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede nustatytus bet kurios iš toliau nurodytų pavojaus klasių ar kategorijų klasifikavimo kriterijus:

1)  2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasės, 2.8 pavojingumo klasės A ir B tipai;

2)  2.9, 2.10 ir 2.12 pavojingumo klasės, 2.13 pavojingumo klasės 1 ir 2 kategorijos;

3)  2.14 pavojingumo klasė, 1 ir 2 kategorijos, 2.15 pavojingumo klasės A–F tipai; 3.1–3.6 pavojingumo klasės, 3.7 pavojingumo klasė – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba vystymuisi;

4)  3.8 pavojingumo klasė – ne narkotinis poveikis;

5)  3.9 ir 3.10, 3.10 ir 3.11 pavojingumo klasės; [206 ir 253 pakeit.]

6)  4.1, 4.2, 4.3 ir 4.4 pavojingumo klasė klasės; [254 pakeit.]

7)  5.1 pavojingumo klasė,

b)  ir žaisluose, kuriuose yra medžiagų ir įrangos, skirtos chemijos bandymams, modelių surinkimui, plastikinei ir keraminei lipdybai, emaliavimui, fotografijai ir panašiai veiklai vykdyti.

3.  Žaislai, išskyrus žaislines sprogdinimo kapsules, neturi būti sprogstami arba juose neturi būti galinčių sprogti elementų ar medžiagų, juos naudojant, kaip nurodyta 5 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje.

4.  Žaisluose ir ypač chemijos žaidimuose bei žaisluose neturi būti medžiagų ar mišinių:

a)  kurie, jei sumaišyti kartu, gali sprogti dėl cheminės reakcijos arba pakaitinus;

b)  kurie gali sprogti, jei yra sumaišyti su oksiduojančiomis medžiagomis, arba

c)  kurie turi lakių komponentų, galinčių užsidegti ore ir sudaryti degų arba sprogstamą garo ar oro mišinį.

III dalis. Cheminės savybės

1.  Žaislai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad nekiltų rizika, jog bus pakenkta žmonių sveikatai dėl cheminių medžiagų ir mišinių, iš kurių žaislai sudaryti ar kurių yra žaislų sudėtyje, poveikio, jei žaislai naudojami, kaip nurodyta 5 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje.

Žaislai turi atitikti atitinkamus Sąjungos teisės aktus, susijusius su tam tikrų kategorijų produktais arba tam tikrų medžiagų ar mišinių ribojimu. Žaislai ar jų dalys ir jų pakuotė, kurie, kaip gali būti pagrįstai tikimasi, įprastomis ar numanomomis naudojimo sąlygomis gali liestis su maistu arba perduoti savo sudedamąsias medžiagas į maistą, taip pat turi atitikti Reglamente (EB) Nr. 1935/2004 nustatytus reikalavimus.

2.  Žaislai, kurie patys yra medžiagos ar mišiniai, taip pat turi atitikti Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 ir ženklinimo reikalavimus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 1223/2009. [207 pakeit.]

3.  Žaislai turi atitikti priedėlio A dalyje nustatytus specialius cheminėms medžiagoms taikomus reikalavimus ir sąlygas, taip pat priedėlio B dalyje nustatytus ženklinimo etiketėmis reikalavimus.

4.  Draudžiama žaisluose, žaislų sudedamosiose dalyse arba mikrostruktūriškai atskirose žaislų dalyse naudoti Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje klasifikuojamas chemines medžiagas ar mišinius, atitinkančius šio reglamento 57 straipsnyje nustatytus kriterijus ir identifikuojamus pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnio 1 dalį, kurie priklauso bet kuriai iš toliau nurodytų kategorijų: [208 pakeit.]

a)  kancerogeniškumo, mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms arba toksinio poveikio reprodukcijai (CRM) 1A, 1B arba 2 kategorijai;

b)  žmonių sveikatai ir aplinkai poveikį turinčių endokrininę sistemą ardančių savybių 1 arba 2 kategorijai; [209 pakeit.]

c)  toksinio poveikio konkrečiam organui esant vienkartiniam arba kartotiniam poveikiui 1 kategorijai;

d)  kvėpavimo takų jautrinimo 1 kategorijai.

da)   odos jautrinimo medžiagų 1 kategorijai; [210 pakeit.]

db)   patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų kategorijai; [211 pakeit.]

dc)   labai patvarių ir labai didelės bioakumuliacijos kategorijai; [212 pakeit.]

dd)   patvarių, judrių ir toksiškų kategorijai; [213 pakeit.]

de)   labai patvarių ir labai judrių kategorijai. [214 pakeit.]

4a.   Perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) ir bisfenolių naudojimas žaisluose, žaislų sudedamosiose dalyse arba atskirose žaislų mikrostruktūrinėse dalyse yra draudžiamas. Žaisluose, skirtuose naudoti jaunesniems nei 36 mėnesių vaikams, arba kituose žaisluose, skirtuose naudoti burnoje, negali būti jokių kvapiųjų medžiagų. [215 pakeit.]

5.  4 punkte nurodytą atsitiktinai susidariusią medžiagą ar mišinį, kurie susidaro dėl natūralių ar sintetinių sudedamųjų dalių priemaišų arba gamybos proceso ir kurie yra techniškai neišvengiami pagal gerąją gamybos praktiką, leidžiama naudoti, jeigu, nepaisant jų buvimo, žaislai ir toliau atitinka bendrąjį saugos reikalavimą.

6.  Nukrypstant nuo 4 punkto, pagal tą punktą draudžiamos medžiagos ar mišiniai gali būti naudojami žaisluose, jei jie išvardyti priedėlio C dalyje, laikantis toje dalyje nurodytų sąlygų.

7.  4 ir 6 punktai netaikomi:

a)  medžiagoms, kurios atitinka priedėlio A dalyje konkrečioms cheminėms medžiagoms nustatytas sąlygas dėl tų cheminių medžiagų;

b)  žaisluose esančioms baterijoms, arba

c)  naudojant žaislą, kaip nurodyta 5 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, – žaislo sudedamosioms dalims, kurios būtinos elektroninėms arba elektrinėms žaislo funkcijoms atlikti, kai cheminė medžiaga ar mišinys yra visiškai neprieinami vaikams, be kita ko, įkvepiant. [216 pakeit.]

8.  Kosmetikos žaislai, pavyzdžiui, žaislinė kosmetika lėlėms ar vaikams, glitėsiai, tapymo pirštais dažai ar modeliavimo molis, turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1223/2009(25) nustatytus sudėties ir ženklinimo etiketėmis reikalavimus. [217 pakeit.]

IV dalis. Elektrinės savybės

1.  Žaislai neturi naudoti didesnės nei 24 voltų nuolatinės srovės ar lygiavertės alternatyvios srovės įtampos elektros, o pasiekiamose jų dalyse įtampa neturi viršyti 24 voltų nuolatinės srovės ar lygiavertės alternatyvios srovės.

Vidinė įtampa neturi viršyti 24 voltų nuolatinės srovės ar lygiavertės alternatyvios srovės, nebent būtų užtikrinta, kad sukuriamos įtampos ir srovės derinys nesukeltų rizikos sveikatai ir saugai ar bet kokio žalingo elektros šoko net ir žaislui sulūžus. [218 pakeit.]

2.  Žaislo dalys, kurios yra prijungtos prie elektros šaltinio arba gali turėti kontaktą su elektros šaltiniu, galinčiu sukelti elektros šoką, ir bet kurie laidai ar kiti tokioms dalims elektrą praleidžiantys laidininkai turi būti gerai izoliuoti ir mechaniškai apsaugoti, kad būtų galima išvengti tokio šoko rizikos.

3.  Elektriniai žaislai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų užtikrinta, kad didžiausia visų tiesiogiai pasiekiamų paviršių temperatūra nebūtų pavojinga prisilietus nudegti.

4.  Numatomais gedimo atvejais žaisluose turi būti apsauga nuo elektros pavojaus, kylančio dėl elektros energijos šaltinio.

5.  Elektriniai žaislai turi tinkamai apsaugoti nuo gaisro pavojaus.

6.  Elektriniai žaislai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad elektriniai, magnetiniai ir elektromagnetiniai laukai bei kito pobūdžio žaislo skleidžiama spinduliuotė būtų tik tokio lygio, kuris yra būtinas žaislo veikimui, o veikiančių žaislų saugos lygis turi atitikti visuotinai pripažįstamą technikos lygį, atsižvelgiant į specialias Sąjungos priemones.

7.  Žaislai su elektronine valdymo sistema turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad žaislas veiktų saugiai net jeigu elektroninė sistema sutrinka arba nustoja veikti dėl pačios sistemos gedimo ar dėl išorės veiksnių.

8.  Žaislai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad nekeltų pavojaus sveikatai arba kad nekiltų rizika susižeisti akis ar odą dėl lazerių, šviesos diodų ar kitos rūšies spinduliuotės poveikio.

9.  Žaislams skirti elektros transformatoriai neturi būti integruota žaislo dalis.

V dalis. Higiena

1.  Kalbant apie higieną ir švarą, žaislai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad nekeltų rizikos užsikrėsti, susirgti ir apsinuodyti.

2.  Žaislai, skirti vaikams iki 36 mėnesių arba skirti dėti į burną, turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad jie galėtų būti valomi. Dėl to žaislus iš tekstilės turi būti galima plauti, išskyrus atvejus, kai žaisluose įtaisyti mechanizmai, kurie gali sugesti panardinus juos į vandenį. Po plovimo žaislai irgi turi atitikti saugos reikalavimus pagal šį punktą ir pagal gamintojo nurodymus. [219 pakeit.]

3.  Žaislai su prieinamomis vandeninėmis medžiagomis turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų užtikrinta, kad jie nekeltų mikrobiologinės rizikos.

VI dalis. Radioaktyvumas

Žaislai turi atitikti visas reikiamas priemones, priimtas pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties III skyrių.

Priedėlis

Specialios sąlygos, taikomos žaisluose esančioms tam tikroms cheminėms medžiagoms ar mišiniams

A dalis. Medžiagos, kurioms taikomos konkrečios ribinės vertės

1.  Draudžiama viršyti toliau nurodytas išsiskyrimo iš žaislų, žaislų sudėtinių dalių arba mikrostruktūriškai atskirų žaislų dalių ribines vertes:

Elementas

mg/kg sausoje, trapioje, miltelių pavidalo ar lanksčioje žaislo medžiagoje

mg/kg skystoje ar lipnioje žaislo medžiagoje

mg/kg nugrandytoje žaislo medžiagoje

Aliuminis

2 250

560

28130

Stibis

45

11,3

560

Arsenas

3,8

0,9

47

Baris

1 500

375

18750

Boras

1 200

300

15 000

Kadmis

1,3

0,3

17

Chromas (III)

37,5

9,4

460

Chromas (VI)

0,02

0.005

0.053

Kobaltas

10,5

2,6

130

Varis

622,5

156

7 700

Švinas

2,0

0,5

23

Manganas

1 200

300

15 000

Gyvsidabris

7,5

1,9

94

Nikelis

75

18,8

930

Selenas

37,5

9,4

460

Stroncis

4 500

1 125

56 000

Alavas

15 000

3 750

180 000

Alavas organiniuose junginiuose

0,9

0,2

12

Cinkas

3 750

938

46 000

[257 pakeit.]

Šios ribinės vertės netaikomos žaislams ar jų sudėtinėms dalims arba mikrostruktūriškai atskiroms žaislų dalims, kurie dėl jų pasiekiamumo, funkcijų, tūrio ar masės akivaizdžiai nekelia jokios rizikos juos čiulpiant, laižant, prarijus ar jiems ilgai liečiantis su oda, kai jie naudojami, kaip nurodyta 5 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje.

1a.  Žaisluose neturi būti chromo (VI), kadmio, gyvsidabrio ir švino, nebent jų buvimas yra techniškai neišvengiamas pagal gerąją gamybos praktiką ir jų kiekis neviršija aptikimo ribos homogeninėje medžiagoje.

2.  Nitrozoaminai ir nitrojunginiai draudžiami žaisluose, skirtuose jaunesniems negu 36 mėnesių vaikams, arba kituose visuose žaisluose, skirtuose dėti į burną, jei. Nitrozaminų išsiskyrimas yra lygus iš žaislų, žaislų sudedamųjų dalių arba nuo žaislų atskirtų mikrostruktūrinių dalių neviršija 0,01 mg/kg arba didesnis, o nitrojunginių atveju – neviršija– lygus 0,1 mg/kg arba didesnis. [256 pakeit.]

3.  Draudžiama viršyti toliau nurodytas žaislams, žaislų sudėtinėms dalims arba mikrostruktūriškai atskiroms žaislų dalims taikomas ribines vertes:

Medžiaga

CAS Nr.

Ribinė vertė ir taikymo sąlygos

TCEP

115-96-8

5 mg/kg (ribinė kiekio vertė)

TCPP

13674-84-5

5 mg/kg (ribinė kiekio vertė)

TDCP

13674-87-8

5 mg/kg (ribinė kiekio vertė)

Formamidas

75-12-7

20 μg/m3 (išsiskyrimo ribinė vertė) praėjus ne daugiau kaip 28 dienoms nuo žaislams skirto akytojo plastiko, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 200 mg/kg formamido (pagal kiekį nustatyta ribinė vertė), išsiskyrimo bandymo pradžios

1,2-benzizotiazol-3(2H)-onas

2634-33-5

5 mg/kg (ribinė kiekio vertė) vandeninėse žaislų medžiagose pagal EN 71–10:2005 ir EN 71–11:2005 nustatytus metodus

Reakcijos mišinys: 5-chlor-2-metil-4-izotiazolin-3-onas [EC Nr. 247–500–7] ir 2-metil-2H -izotiazol-3-onas [EC Nr. 220–239–6] (3:1)

55965-84-9

1 mg/kg (ribinė kiekio vertė) vandeninėse žaislų medžiagose

5-chlor-2-metil-izotiazolin-3(2H)-onas

26172-55-4

0,75 mg/kg (ribinė kiekio vertė) vandeninėse žaislų medžiagose

2-metilizotiazolin-3(2H)-onas

2682-20-4

0,25 mg/kg (ribinė kiekio vertė) vandeninėse žaislų medžiagose

Fenolis

108-95-2

5 mg/l (išsiskyrimo ribinė vertė) polimerinėse medžiagose pagal standartuose EN 71-10:2005 ir EN 71-11:2005 nustatytus metodus 10 mg/kg (ribinė kiekio vertė) kaip konservantas pagal standartuose EN 71-10:2005 ir EN 71-11:2005 nustatytus metodus

Formaldehidas

50-00-0

1,5 mg/l (ribinė išsiskyrimo vertė) polimerinėje žaislų medžiagoje 0,062 mg/m3 (ribinė išsiskyrimo vertė) medinių žaislų medžiagoje 30 mg/kg (ribinė kiekio vertė) tekstilės žaislų medžiagoje 30 mg/kg (ribinė kiekio vertė) odinių žaislų medžiagoje 30 mg/kg (ribinė kiekio vertė) popierinių žaislų medžiagoje 10 mg/kg (ribinė kiekio vertė) vandeninėje žaislų medžiagoje

Anilinas

62-53-3

30 mg/kg (ribinė kiekio vertė) po redukcinio skilimo tekstilės žaislų medžiagoje ir odinių žaislų medžiagoje 10 mg/kg (ribinė kiekio vertė) kaip laisvasis anilinas pirštais tepamuose dažuose 30 mg/kg (ribinė kiekio vertė) po redukcinio skilimo pirštais tepamuose dažuose

4.  Žaisluose neturi būti šių alerginių kvapiųjų medžiagų, nebent jų buvimas žaisle yra techniškai neišvengiamas pagal gerąją gamybos praktiką ir jų kiekis neviršija 10010 mg/kg:

Nr.

Alerginės kvapiosios medžiagos pavadinimas

CAS numeris

1)

Didžiojo debesylo aliejaus (Inula helenium)

97676–35–2

2)

Alilizotiocionato

57–06–7

3)

Benzilcianido

140–29–4

4)

4-tret-butilfenolio

98–54–4

5)

Vaistinių balandų aliejaus

8006–99–3

6)

Ciklamenų alkoholio

4756–19–8

7)

Dietilmaleato

141–05–9

8)

Dihidrokumarino

119–84–6

9)

2,4-dihidroksi-3-metilbenzaldehido

6248–20–0

10)

3,7-dimetil-2-okten-1-ol (6,7-dihidrogeraniolio)

40607–48–5

11)

4,6-dimetil-8-tret-butilkumarino

17874–34–9

12)

Dimetilcitrakonato

617–54–9

13)

7,11-dimetil-4,6,10-dodekatrien-3-ono

26651–96–7

14)

6,10-dimetil-3,5,9-undekatrien-2-ono

141–10–6

15)

Difenilamino

122–39–4

16)

Etilakrilato

140–88–5

17)

Figų lapų, šviežių ir preparatų

68916–52–9

18)

Trans-2-heptenalio

18829–55–5

19)

Trans-2-heksenalio dietilacetalio

67746–30–9

20)

Trans-2-heksenalio dimetilacetalio

18318–83–7

21)

Hidroabietilo alkoholio

13393–93–6

22)

4-etoksi-fenolio

622–62–8

23)

6-izopropil-2-dekahidronaftalenolio

34131–99–2

24)

7-metoksikumarino

531–59–9

25)

4-metoksifenolio

150–76–5

26)

4-(p-metoksifenil)-3-buten-2-ono

943–88–4

27)

1-(p-metoksifenil)-3-penten-1-ono

104–27–8

28)

Metil-trans-2-butenoato

623–43–8

29)

6-metilkumarino

92–48–8

30)

7-metilkumarino

2445–83–2

31)

5-metil-2,3-heksandiono

13706–86–0

32)

Kvapiųjų sosiūrijų šaknų aliejaus (Saussurea lappa Clarke)

8023–88–9

33)

7-etoksi-4-metilkumarino

87–05–8

34)

Heksahidrokumarino

700–82–3

35)

Peru balzamo (Myroxylonpereirae Klotzsch)

8007–00–9

36)

2-pentiliden-cikloheksanono

25677–40–1

37)

3,6,10-trimetil-3,5,9-undekatrien-2-ono

1117–41–5

38)

Verbenų aliejaus (Lippia citriodora Kunth)

8024–12–2

39)

Ambreto muskuso (4-tert-butil-3-metoksi-2,6-dinitrotolueno)

83–66–9

40)

4-fenil-3-buten-2-ono

122–57–6

41)

Amilcinamalio

122–40–7

42)

Amilcinamilo alkoholio

101–85–9

43)

Benzilo alkoholio

100–51–6

44)

Benzilsalicilato

118–58–1

45)

Cinamilo alkoholio

104–54–1

46)

Cinamalio

104–55–2

47)

Citralio

5392–40–5

48)

Kumarino

91–64–5

49)

Eugenolio

97–53–0

50)

Geraniolio

106–24–1

51)

Hidroksicitronelalio

107–75–5

52)

Hidroksi-metilpentilcikloheksenkarboksaldehido

31906–04–4

53)

Izoeugenolio

97–54–1

54)

Sodinių briedragių ekstraktų

90028–68–5

55)

Sėleninių briedragių ekstraktų

90028–67–4

56)

Atranolio (2,6-dihidroksi-4-metilbenzaldehido)

526–37–4

57)

Chloratranolio (3-chlor-2,6-dihidroksi-4-metilbenzaldehido)

57074–21–2

58)

Metilheptinkarbonato

111–12–6

B dalis. Medžiagos, kurioms taikomi konkretūs ženklinimo etiketėmis reikalavimai

1.  Ant žaislo, pritvirtintoje etiketėje, ant pakuotės arba pridedamame informaciniame lapelyje, taip pat skaitmeniniame gaminio pase nurodomi toliau nurodytų alerginių kvapiųjų medžiagų, jei jų dedama į žaislą, jei jų koncentracija žaisle ar bet kurioje jo sudėtinėje dalyje viršija 100 10 mg/kg, pavadinimai: [222 pakeit.]

Nr.

Alerginės kvapiosios medžiagos pavadinimas

CAS numeris

1)

Anizilo alkoholis

105–13–5

2)

Benzilbenzoatas

120–51–4

3)

Benzilcinamatas

103–41–3

4)

Citronelolis

106–22–9; 1117–61–9; 7540–51–4

5)

Farnezolis

4602–84–0

6)

Heksilcinamono aldehidas

101–86–0

7)

Lilialis

80–54–6

8)

d-limonenas

5989–27–5

9)

Linalolis

78–70–6

10)

3-metil-4-(2,6,6-trimetil-2-cikloheksen-1-il)-3-buten-2-onas

127–51–5

11)

Acetilcedrenas

32388–55–9

12)

Amilo salicilatas

2050–08–0

13)

Trans-anetolas

4180–23–8

14)

Benzaldehidas

100–52–7

15)

Kamparas

76–22–2; 464–49–3

16)

Karvonas

99–49–0; 6485–40–1; 2244–16–8

17)

Beta-kariofilenas (oksidas)

87–44–5

18)

Rožinis ketonas-4 (damascenonas)

23696–85–7

19)

Alfa-damaskonas (TMCHB)

43052–87–5; 23726–94–5

20)

Cis-beta-damaskonas

23726–92–3

21)

δ-damaskonas

57378–68–4

22)

Dimetilbenzilo karbinilacetatas (DMBCA)

151–05–3

23)

Heksadekanolaktonas

109–29–5

24)

Heksametilindanopiranas

1222–05–5

25)

(DL)-limonenas

138–86–3

26)

Linailacetatas

115–95–7

27)

Mentolis

1490–04–6; 89–78–1; 2216–51–5

28)

Metilsalicilatas

119–36–8

29)

3-metil-5-(2,2,3-trimetil-3-ciklopentelnil)pent-4-en-2-olis

67801–20–1

30)

Alfa-pinenas

80–56–8

31)

Beta-pinenas

127–91–3

32)

Propilidenftalidas

17369–59–4

33)

Salicilaldehidas

90–02–8

34)

Alfa-santalolis

115–71–9

35)

Beta-santalolis

77–42–9

36)

Sklareolis

515–03–7

37)

Alfa-terpineolis

10482–56–1; 98–55–5

38)

Terpineolis (izomerų mišinys)

8000–41–7

39)

Terpinolenas

586–62–9

40)

Tetrametilacetoktahidronaftalenai

54464–57–2; 54464–59–4; 68155–66–8; 68155–67–9

41)

Trimetilbenzenpropanolis (majantolis)

103694–68–4

42)

Vanilinas

121–33–5

43)

Kvapiosios kanangos (Cananga odorata) ir kvapiosios kanangos aliejus

83863–30–3; 8006–81–3

44)

Atlasinio kedro (Cedrus atlantica) žievės aliejus

92201–55–3; 8000–27–9

45)

Cinnamomum cassia lapų aliejus

8007–80–5

46)

Cinnamomum zeylanicum žievės aliejus

84649–98–9

47)

Karčiavaisių citrinmedžių (Citrus aurantium amara) žiedų aliejus

8016–38–4

48)

Karčiavaisių citrinmedžių (Citrus aurantium amara) žievės aliejus

72968–50–4

49)

Bergaminių citrinmedžių (Citrus bergamia) žievės išspaustas aliejus

89957–91–5

50)

Tikrųjų citrinmedžių (Citrus limonum) žievės išspaustas aliejus

84929–31–7

51)

Apelsininių citrinmedžių (Citrus sinensis (sin.: Aurantium dulcis) žievės išspaustas aliejus

97766–30–8; 8028–48–6

52)

Citrinžolių (Cymbopogon citratus / schoenanthus) aliejai

89998–14–1; 8007–02–01; 89998–16–3

53)

Eukalipto lapų aliejus

92502–70–0; 8000–48–4

54)

Gvazdikėlių (Eugenia caryophyllus) lapų / žiedų aliejus

8000–34–8

55)

Stambiažiedis / vaistinis jazminaitis (Jasminum grandiflorum / officinale)

84776–64–7; 90045–94–6; 8022–96–6

56)

Virgininis kadagys (Juniperus virginiana)

8000–27–9; 85085–41–2

57)

Lauramedžio (Laurus nobilis) vaisių aliejus

8007–48–5

58)

Lauramedžio lapų aliejus

8002–41–3

59)

Lauramedžio sėklų aliejus

84603–73–6

60)

Levandina (Lavandula hybrida)

91722–69–9

61)

Tikroji levanda (Lavandula officinalis)

84776–65–8

62)

Pipirmėtės (Mentha piperita)

8006–90–4; 84082–70–2

63)

Šaltmėtės (Mentha spicata)

84696–51–5

64)

Narcizai

Įvairūs

65)

Burboniškos pelargonijos (Pelargonium graveolens)

90082–51–2; 8000–46–2

66)

Kalninė pušis (Pinus mugo)

90082–72–7

67)

Žemoji pušis (Pinus pumila)

97676–05–6

68)

Tikrasis pačiulis (Pogostemon cablin)

8014–09–3; 84238–39–1

69)

Rožių žiedų aliejus (Rosa spp.)

Įvairūs

70)

Sandalmedis (Santalum album)

84787–70–2; 8006–87–9

71)

Terpentinas (aliejus)

8006–64–2; 9005–90–7; 8052–14–0

2.  Kvapiąsias medžiagas, nurodytas A dalies 4 punkto lentelės 41–55 įrašuose, ir kvapiąsias medžiagas, nurodytas šios dalies 1 punkto lentelės 1–10 punktuose, leidžiama naudoti uoslės lavinimo žaidimuose, kosmetikos rinkiniuose ir skonio lavinimo žaidimuose šiomis sąlygomis:

a)  kvapiosios medžiagos yra aiškiai paženklintos etikete ant žaislo pakuotės, o ant pakuotės yra III priedo 11 punkte nurodytas įspėjimas;

b)  jei taikoma, vaiko pagal gamintojo instrukciją pagaminti produktai atitinka Reglamentą (EB) Nr. 1223/2009, ir

c)  jei taikoma, kvapiosios medžiagos atitinka taikomus maisto srities Sąjungos teisės aktus.

Tokių uoslės lavinimo žaidimų, kosmetikos rinkinių ir skonio lavinimo žaidimų, kurie turi atitikti III priedo 2 punktą, neleidžiama naudoti jaunesniems kaip 36 mėn. vaikams.

C dalis. Medžiagų, kurioms pagal II priedo III dalies 4 punktą taikomi bendrieji draudimai, galimas panaudojimas

Medžiaga arba mišinys

Klasifikavimas

Galimas panaudojimas

Naudojimo datos [258 pakeit.]

Nikelis

Karc 2

Žaisluose ir žaislų sudėtinėse dalyse iš nerūdijančio plieno.

Žaislų sudėtinėse dalyse, per kurias numatyta leisti elektros srovę.

 

III PRIEDAS

ĮSPĖJIMAI IR NURODYMAI, KOKIŲ ATSARGUMO PRIEMONIŲ REIKIA LAIKYTIS NAUDOJANT TAM TIKRŲ KATEGORIJŲ ŽAISLUS

1.  Bendrosios taisyklės. Pateikimas

Prieš visus įspėjimus įrašomas žodis „Įspėjimas“ arba galima pateikti bendrą piktogramą, pavyzdžiui pateikiama standartinė piktograma, tokia kaip toliau pateikta piktograma, kuri turi būti aiškiai matoma: [223 pakeit.]

20240313-P9_TA(2024)0144_LT-p0000002.png

2.  Žaislai, kurie nėra skirti vaikams iki 36 mėnesių

Ant žaislų, kurie galėtų būti pavojingi vaikams iki 36 mėnesių, turi būti nurodytas įspėjimas „Netinka vaikams iki 36 mėnesių“ arba „Netinka vaikams iki 3 metų“, arba šios piktogramos formos įspėjimas:

20240313-P9_TA(2024)0144_LT-p0000003.png

Piktograma turi būti ne mažesnio kaip 10 mm skersmens, joje turi būti raudonas apskritimas su baltu fonu ir juodos spalvos tekstu bei veidu. Kartu su įspėjimais turi būti trumpai nurodytas konkretus pavojus – jis gali būti nurodytas ir naudojimo instrukcijoje. [224 pakeit.]

Šis punktas netaikomas žaislams, kurie pagal savo paskirtį, matmenis, požymius, savybes ar kitokiu neginčijamu pagrindu yra akivaizdžiai netinkami vaikams iki 36 mėnesių.

3.  Judrumo žaislai

Ant judrumo žaislų turi būti įspėjimas:

„tik buitiniam naudojimui“.

Kai tinkama, prie judrumo žaislų, tvirtinamų prie skersinio, bei prie kitų judrumo žaislų pateikiami nurodymai, jog būtina tam tikrais laiko tarpais tikrinti pagrindines jų dalis (pakabinimo priemones, atramas, sutvirtinimus ir kt.), kartu pabrėžiant, kad, jeigu nebus tikrinama, žaislas gali kelti iškritimo ar apvirtimo riziką.

Reikia taip pat pateikti nurodymus, kaip surinkti žaislą, nurodant tas dalis, kurios, neteisingai žaislą surinkus, gali kelti pavojų. Reikia nurodyti specifinę informaciją apie tinkamą paviršių.

4.  Funkciniai žaislai

Funkciniai žaislai turi turėti įspėjimą:

„Galima naudoti tik prižiūrint suaugusiesiems“.

Be to, su funkciniais žaislais pateikiami paaiškinimai, ką su jais galima daryti, ir nurodymai, kokių atsargumo priemonių turi imtis vartotojas, taip pat įspėjimas, kad nesilaikant šių vartojimo instrukcijų arba nesiimant atsargumo priemonių vartotojui gali kilti pavojai, paprastai susiję su tuo prietaisu ar gaminiu, kurio mastelinis modelis ar imitacija yra tas žaislas. Tie pavojai turi būti nurodyti įspėjime. Taip pat nurodoma, kad žaislą reikia laikyti jaunesniems, nei tam tikro amžiaus, kuris nustatomas gamintojo, vaikams nepasiekiamoje vietoje.

5.  Cheminiai žaislai

Nepažeidžiant taikomų Sąjungos teisės aktų dėl tam tikrų pavojingų medžiagų ar mišinių klasifikavimo, įpakavimo ir ženklinimo etiketėmis išdėstytų nuostatų taikymo, žaislų, turinčių natūraliai pavojingų medžiagų ar mišinių, naudojimo instrukcijose pateikiamas įspėjimas dėl tų medžiagų ar mišinių pavojingo pobūdžio ir nurodomos atsargumo priemonės, kurių turi imtis vartotojas, kad išvengtų su jais susijusių pavojų. Šios atsargumo priemonės nurodomos glaustai ir turi būti susijusios su žaislo rūšimi. Reikia taip pat paminėti pirmąją pagalbą, kuri turi būti teikiama, jeigu įvyksta nelaimingas atsitikimas vartojant atitinkamo tipo žaislą. Taip pat turi būti nurodyta, kad žaislus reikia laikyti jaunesniems, nei tam tikro amžiaus, kuris nustatomas gamintojo, vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Be pirmoje pastraipoje nurodytų instrukcijų, ant cheminių žaislų pakuotės pateikiamas toks įspėjimas:

„Netinka vaikams iki ...(26) metų. Naudoti prižiūrint suaugusiesiems“.

6.  Pačiūžos, riedučiai, vienaeiliai riedučiai, riedlentės, motoroleriai ir žaisliniai dviračiai

Jei pačiūžos, riedučiai, vienaeiliai riedučiai, riedlentės, motoroleriai ir žaisliniai dviračiai skirti parduoti kaip žaislai, ant jų turi būti nurodytas toks įspėjimas:

„Būtina naudoti saugos priemones. Nenaudoti eismo vietose“.

Vartojimo instrukcijose yra primenama, kad su tuo žaislu reikia būti atsargiam, nes jis reikalauja gerų įgūdžių, kad vartotojas nenukristų ar nesusidurtų ir kad dėl to nesusižeistų ar nesužeistų trečiųjų asmenų. Taip pat reikia pateikti nurodymus dėl rekomenduotinų apsaugos reikmenų (šalmų, pirštinių, antkelių, alkūnių apsaugos ir pan.).

7.  Vandens žaislai

Ant vandenyje naudoti skirtų žaislų pateikiamas toks įspėjimas:

„Naudoti tik vaikui tinkamame gylyje ir prižiūrint suaugusiesiems“.

8.  Maiste esantys žaislai

Ant maiste esančių maisto produktų pakuočių, kuriose yra žaislų, arba su maistu sumaišytų žaislų pakuočių pateikiamas toks įspėjimas: [225 pakeit.]

„Viduje yra žaislas. Rekomenduojama suaugusiųjų priežiūra“.

9.  Apsauginių kaukių ir šalmų imitacijos

Jei apsauginės kaukės ir šalmų imitacijos skirtos parduoti kaip žaislai, ant jų turi būti nurodytas toks įspėjimas:

„Šis žaislas neužtikrina apsaugos“.

10.  Žaislai, skirti kabinti ant lopšio, vaikiškos lovytės arba vaikiško vežimėlio naudojant virveles, siūlus, gumines juosteles arba juostas

Žaislų, skirtų kabinti ant lopšio, vaikiškos lovytės arba vaikiško vežimėlio naudojant virveles, siūlus, gumines juosteles arba juostas, atveju žaislai pažymimi šiuo nepanaikinamu įspėjimu ant vartotojams skirtos pakuotės:

„Kad vaikas nesusižeistų įsipainiojęs į šį žaislą, nuimkite jį, kai vaikas padėtyje ropomis bando pakilti ant rankų ar kojų“.

11.  Uoslės lavinimo žaidimų, kosmetikos rinkinių ir skonio lavinimo žaidimų pakuotė

Ant uoslės lavinimo žaidimų, kosmetikos rinkinių ir skonio lavinimo žaidimų, kuriuose yra kvapiųjų medžiagų, nurodytų II priedo priedėlio A dalies 4 punkto lentelės 41–55 įrašuose, ir kvapiųjų medžiagų, nurodytų to priedėlio B dalies 1 punkto 1–10 įrašuose, pakuotės pateikiamas toks įspėjimas:

„Sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų, galinčių sukelti alergiją“.

IV PRIEDAS

ATITIKTIES VERTINIMO PROCEDŪROS

I dalis. A modulis. Gamybos vidaus kontrolė

1.  Gamybos vidaus kontrolė yra atitikties vertinimo procedūra, pagal kurią gamintojas įvykdo 2, 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas, ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir pareiškia, kad žaislas atitinka šio reglamento reikalavimus.

2.  Techniniai dokumentai

Gamintojas parengia techninius dokumentus. Remiantis dokumentais turi būti įmanoma atlikti gaminio atitikties susijusiems reikalavimams vertinimą, ir šie dokumentai apima atitinkamą pavojaus analizę bei vertinimą. Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai ir jais apimamas (kiek tai svarbu atliekant vertinimą) žaislo projektavimas, gamyba ir eksploatavimas. Techniniuose dokumentuose nurodomi bent jau V priede nustatyti elementai.

3.  Gamyba

Gamintojas turi imtis visų priemonių, būtinų, kad gamybos proceso ir jo stebėsenos metu būtų užtikrinta pagamintų gaminių atitiktis 2 punkte nurodytiems techniniams dokumentams ir šio reglamento reikalavimams.

4.  Ženklinimas CE ženklu ir skaitmeninis gaminio pasas [226 pakeit.]

4.1.  Kiekvieną taikytinus šio reglamento reikalavimus atitinkantį žaislą gamintojas turi paženklinti CE ženklu.

4.2.  Gamintojas parengia žaislo modelio skaitmeninį gaminio pasą ir užtikrina, kad jis ir techniniai dokumentai būtų saugomi 10 metų po gaminio paskutinio žaislo modelio vieneto pateikimo rinkai dienos. Skaitmeniniame gaminio pase nurodomas žaislas, kuriam jis buvo parengtas. [227 pakeit.]

5.  Įgaliotasis atstovas

4 punkte nurodytas gamintojo pareigas gamintojo vardu ir jo atsakomybe gali atlikti gamintojo įgaliotasis atstovas, jeigu tos pareigos nurodytos įgaliojime.

II dalis. B modulis. ES tipo tyrimas

1.  ES tipo tyrimas yra atitikties vertinimo procedūros dalis, kurios metu notifikuotoji įstaiga tiria techninį žaislo projektą, taip pat patikrina ir patvirtina, kad techninis žaislo projektas atitinka šio reglamento reikalavimus.

2.  ES tipo tyrimą galima atlikti bet kuriuo iš šių būdų:

a)  numatomos produkcijos tipinio pavyzdžio, paimto iš gatavų žaislų (produkcijos rūšies), tyrimas,

b)  įvertinama žaislo atitiktis techniniam projektui, vykdant techninių dokumentų ir 3 punkte nurodytų patvirtinančių duomenų tyrimą, taip pat atliekant numatomos produkcijos vienos ar daugiau svarbių žaislo dalių tipinių pavyzdžių tyrimą (produkcijos rūšies ir projekto tipo derinimas),

c)  žaislo atitikties techniniam projektui vertinimas, vykdant techninių dokumentų ir 3 punkte nurodytų patvirtinančių duomenų tyrimą, bet neatliekant pavyzdžio tyrimo (projekto tipas).

3.  Gamintojas ES tipo tyrimo paraišką pateikia vienai gamintojo pasirinktai notifikuotajai įstaigai.

Paraiškos elementai:

a)  gamintojo pavadinimas ir adresas bei, jei paraišką pateikia jo įgaliotasis atstovas, to atstovo pavadinimas ir adresas,

b)  rašytinė deklaracija, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai notifikuotajai įstaigai,

c)  techniniai dokumentai, pagal kuriuos turi būti galima įvertinti gaminio atitiktį taikytiniems šio reglamento reikalavimams ir kurie turi apimti tinkamą rizikos (-ų) analizę ir vertinimą, įskaitant 21 straipsnyje nurodytą saugos vertinimą; Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai ir jais apimamas (kiek tai svarbu atliekant vertinimą) žaislo projektavimas, gamyba ir eksploatavimas. taip pat joje turi būti bent V priede išdėstyti elementai,

d)  numatomos produkcijos tipiniai pavyzdžiai. Notifikuotoji įstaiga gali paprašyti pateikti daugiau pavyzdžių, jei jų reikia bandymų programai įvykdyti,

e)  techninio projekto sprendimo tinkamumą patvirtinantys duomenys; joje turi būti nurodyti bet kurie naudoti dokumentai, visų pirma tais atvejais, kai atitinkami darnieji standartai ir (arba) techninės specifikacijos nebuvo visapusiškai taikomi; taip pat į ją prireikus įtraukiami atitinkamoje gamintojo laboratorijoje arba kitoje bandymų laboratorijoje gamintojo vardu ir jo atsakomybe atliktų bandymų rezultatai.

4.  Notifikuotoji įstaiga:

žaislo atžvilgiu:

4.1.  išnagrinėja techninius dokumentus ir patvirtinamuosius duomenis, kad įvertintų žaislo techninio projekto tinkamumą;

pavyzdžio atžvilgiu:

4.2.  patikrina, ar pavyzdys pagamintas pagal techninius dokumentus, ir nustato, kurie elementai suprojektuoti pagal taikytinas atitinkamų darniųjų standartų ir (arba) bendrųjų specifikacijų nuostatas ir kurie elementai suprojektuoti netaikant atitinkamų tų standartų nuostatų;

4.3.  jei gamintojas nusprendė taikyti atitinkamuose darniuosiuose standartuose ir (arba) bendrosiose specifikacijose nustatytus sprendimus, atlieka reikiamus tyrimus ir bandymus arba paveda juos atlikti, kad būtų patikrinta, ar šie sprendimai taikyti tinkamai;

4.4.  jei atitinkamuose darniuosiuose standartuose ir (arba) bendrosiose specifikacijose nustatyti sprendimai nebuvo taikomi, atlieka reikiamus tyrimus ir bandymus arba paveda juos atlikti, kad būtų patikrinta, ar taikant gamintojo pasirinktus sprendimus vykdomi atitinkami esminiai teisės akto reikalavimai;

4.5.  susitaria su gamintoju dėl vietos, kur bus atliekami tyrimai ir bandymai.

5.  Notifikuotoji įstaiga parengia vertinimo ataskaitą, kurioje nurodo pagal 4 punktą atliktą veiklą ir jos rezultatus. Nepažeisdama įsipareigojimų notifikuojančiosioms institucijoms, notifikuotoji įstaiga visą ataskaitą arba jos dalį paskelbia tik gavusi gamintojo sutikimą.

6.  Kai tipas atitinka šio reglamento reikalavimus, notifikuotoji įstaiga turi išduoti gamintojui ES tipo tyrimo sertifikatą. ES tipo tyrimo sertifikate pateikiama nuoroda į šį reglamentą, spalvotas atvaizdas, aiškus žaislo apibūdinimas, įskaitant jo matmenis, taip pat atliktų bandymų (pateikiant nuorodą į atitinkamą bandymo ataskaitą) sąrašas. Sertifikate nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas, nurodoma vieta, kurioje gaminama, tyrimo išvados, jo galiojimo sąlygos (jei yra) ir duomenys, reikalingi patvirtintam tipui identifikuoti. Prie sertifikato gali būti pridėti priedai.

Sertifikate ir jo prieduose pateikiama visa reikiama informacija, kuria remiantis būtų galima įvertinti gaminių atitiktį ištirtam tipui ir vykdyti eksploatacinę kontrolę.

Kai tipas neatitinka taikytinų šio reglamento reikalavimų, notifikuotoji įstaiga turi atsisakyti išduoti ES tipo tyrimo sertifikatą ir apie tai pranešti pareiškėjui, nurodydama išsamias atsisakymo priežastis.

7.  Notifikuotoji įstaiga nuolat vertina visuotinai pripažįstamus technikos laimėjimus, kurie rodo, kad patvirtintas tipas gali nebeatitikti šio reglamento, ir sprendžia, ar dėl tokių pokyčių būtina atlikti papildomus tyrimus. Jei tyrimai reikalingi, notifikuotoji įstaiga apie tai praneša gamintojui.

Gamintojas praneša notifikuotajai įstaigai, saugančiai su ES tipo tyrimo sertifikatu susijusius techninius dokumentus, apie visus patvirtinto tipo pakeitimus, kurie gali turėti įtakos žaislo atitikčiai esminiams šio reglamento reikalavimams arba sertifikato galiojimo sąlygoms. Tokiems pakeitimams reikalingas papildomas patvirtinimas, išduodamas kaip pirminio ES tipo tyrimo sertifikato papildymas.

8.  Kiekviena notifikuotoji įstaiga praneša notifikuojančiosioms valdžios institucijoms apie išduotus arba panaikintus ES tipo tyrimo sertifikatus ir (arba) jų papildymus ir periodiškai arba gavusi prašymą pateikia joms sertifikatų ir (arba) jų papildymų, kuriuos išduoti ji atsisakė arba kurių galiojimą sustabdė ar kitaip apribojo, sąrašą.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga praneša kitoms notifikuotosioms įstaigoms apie ES tipo tyrimo sertifikatus ir (arba) jų papildymus, kuriuos ji atsisakė išduoti, panaikino arba kurių galiojimą sustabdė ar kitaip apribojo, o gavusi prašymą – ir apie išduotus sertifikatus ir (arba) jų papildymus.

Valstybės narės, Komisija ir kitos notifikuotosios įstaigos turi teisę pateikusios prašymą gauti ES tipo tyrimo sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas. Valstybės narės ir Komisija turi teisę pateikusios prašymą gauti techninių dokumentų kopijas ir notifikuotosios įstaigos atliktų tyrimų rezultatus. Notifikuotoji įstaiga saugo ES tipo tyrimo sertifikato, jo priedų ir papildymų kopijas, taip pat techninę bylą su gamintojo pateiktais dokumentais iki sertifikato galiojimo pabaigos.

9.  Gamintojas saugo ES tipo tyrimo sertifikato, jo priedų bei papildymų kopijas ir techninius dokumentus 10 metų po paskutinio žaislo modelio vieneto pateikimo rinkai dienos, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų juos patikrinti. [228 pakeit.]

10.  Gamintojo įgaliotasis atstovas gali pateikti 3 punkte nurodytą paraišką ir vykdyti 7 ir 9 punktuose nustatytas pareigas, jei jos nurodytos įgaliojime.

III dalis. C modulis: Atitiktis tipui, pagrįsta gamybos vidaus kontrole [229 pakeit.]

1.  Gamybos vidaus kontrole pagrįsta tipo atitiktis – tai atitikties vertinimo procedūros dalis, pagal kurią gamintojas vykdo 2 ir 3 punktuose nustatytus įpareigojimus ir užtikrina bei deklaruoja, kad aptariami gaminiai atitinka ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir šiems gaminiams taikomus teisės akto reikalavimus.

2.  Gamyba

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, kad gamybos ir jos stebėsenos metu būtų užtikrinta gaminamų gaminių atitiktis ES tipo tyrimo sertifikate aprašytam patvirtintam tipui ir šiems gaminiams taikomiems teisės akto reikalavimams.

3.  Ženklinimas CE ženklu ir skaitmeninis gaminio pasas [230 pakeit.]

3.1.  Kiekvieną produktą, atitinkantį ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir taikytinus teisės akto reikalavimus, gamintojas paženklina CE ženklu.

3.2.  Gamintojas sukuria žaislo modelio skaitmeninį gaminio pasą ir užtikrina, kad jis būtų saugomas 10 metų po paskutinio žaislo modelio vieneto pateikimo rinkai dienos. Skaitmeniniame gaminio pase nurodomas žaislas, kuriam jis buvo parengtas. [231 pakeit.]

4.  Įgaliotasis atstovas

3 punkte nurodytas gamintojo pareigas gamintojo vardu ir jo atsakomybe gali atlikti gamintojo įgaliotasis atstovas, jeigu tos pareigos nurodytos įgaliojime.

V PRIEDAS

Į TECHNINIUS DOKUMENTUS ĮTRAUKTINI ELEMENTAI

(nurodyti 23 straipsnyje)

1)  išsamus konstrukcijos ir gamybos aprašas, įskaitant žaislo sudėtinių dalių ir jame naudojamų medžiagų sąrašą bei saugos duomenų apie panaudotas chemines medžiagas ir mišinius lapus, kuriuos turi pateikti cheminių medžiagų tiekėjai;

2)  pagal 21 straipsnį atliktas (-i) saugos vertinimas (-ai);

3)  taikytos atitikties vertinimo procedūros aprašymas;

4)  gamybos ir sandėliavimo vietų adresai;

5)  kai taikoma, dokumentų, kuriuos gamintojas pateikė bet kuriai notifikuotajai įstaigai, kopijos; [232 pakeit.]

6)  bandymų ataskaitos ir priemonių, kuriomis gamintojas užtikrina gamybos atitiktį darniesiems standartams, aprašai, jeigu gamintojas laikėsi gamybos vidaus kontrolės procedūrų, nurodytų 22 straipsnio 2 dalyje, ir

7)  ES tipo tyrimo sertifikato kopija, aprašas priemonių, kuriomis gamintojas užtikrina gamybos atitiktį gaminio tipui, kaip aprašyta ES tipo tyrimo sertifikate, ir notifikuotajai įstaigai gamintojo pateiktų dokumentų kopijos, jeigu gamintojas laikėsi ES tipo tyrimo ir tipo atitikties deklaracijos, nurodytos 22 straipsnio 3 dalyje.

VI PRIEDAS

SKAITMENINIS GAMINIO PASAS [233 pakeit.]

I dalis. Į skaitmeninį gaminio pasą įtrauktina informacija [234 pakeit.]

a)  žaislo unikalus gaminio identifikatorius;

b)  gamintojo arba gamintojo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas ir unikalus ekonominės veiklos vykdytojo identifikatorius;

c)  ekonominės veiklos vykdytojo, atsakingo už Reglamento (ES) 2019/1020 4 straipsnyje nustatytų užduočių vykdymą, pavadinimas ir adresas bei unikalus ekonominės veiklos vykdytojo identifikatorius;

d)  paso objektas (žaislo identifikaciniai duomenys, pagal kuriuos jį galima atsekti, įskaitant pakankamai aiškų spalvotą atvaizdą, kad prireikus žaislą būtų galima identifikuoti); [235 pakeit.]

e)  prekės kodas, pagal kurį paso sukūrimo momentu žaislas klasifikuojamas, kaip nustatyta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87(27);

f)  nuorodos į visus Sąjungos teisės aktus, kuriuos žaislas atitinka;

g)  taikytų atitinkamų darniųjų standartų nuorodos arba bendrųjų specifikacijų, kurių atitiktis deklaruojama, nuorodos;

h)  kai taikytina: notifikuotosios įstaigos, dalyvavusios atitikties vertinimo procedūroje ir išdavusios sertifikatą, pavadinimas ir numeris, taip pat nuoroda į sertifikatą;

i)  ženklinimas CE ženklu;

j)  žaisle esančių alerginių kvapiųjų medžiagų, kurioms taikomi II priedo priedėlio B dalies 1 punkte nustatyti specialūs ženklinimo etiketėmis reikalavimai, sąrašas;

ja)  ryšių kanalas, nustatytas 7 straipsnio 11 dalyje; [236 pakeit.]

jb)  jei žaisle yra radijo ryšio įrenginys – informacija, nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/53/ES VI priede; [237 pakeit.]

jc)  nuoroda į portalą „Safety Business Gateway“ ir į Reglamento 2023/988 27 straipsnyje ir 34 straipsnio 3 dalyje nurodytą portalo „Safety Gate“ skyrelį, skirtą informacijai apie žaislus, kurie gali kelti pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, skleisti. [238 pakeit.]

(k)   bet kokia žaisle esanti susirūpinimą kelianti medžiaga. [239 pakeit.]

II dalis. Informacija, kurią galima įtraukti į skaitmeninį gaminio pasą [240 pakeit.]

a)  saugos informacija ir įspėjimai;

b)  naudojimo instrukcijos.

ba)  žaislo vaizdas arba brėžinys. [241 pakeit.]

VII PRIEDAS

PREKIŲ KODŲ IR GAMINIŲ APRAŠYMŲ SĄRAŠAS PAGAL 20 STRAIPSNIO 8 DALĮ

1

ex 3604; pirotechniniai žaislai

2

ex 61, ex 62 Karnavaliniai kostiumai, skirti vaikams iki 14 metų, išskyrus prekes, klasifikuojamas 6111, 6112, 6115, 6116, 6209, 6211, 6212, 6213, 6216 pozicijose

3

ex 8711, ex 8712, ex 08714 Vaikiški dviračiai su varikliu ar be jo ir jų sudėtinės dalys

4

ex 9503 Triratukai, paspirtukai, pedaliniai automobiliukai ir panašūs žaislai su ratukais; lėlių vežimėliai; lėlės; kiti žaislai; sumažinto dydžio („skalės“) modeliai ir panašūs pramogoms skirti modeliai, veikiantys arba neveikiantys; visų rūšių dėlionės

5

ex 9505 Šventiniai, karnavaliniai arba kiti pramogoms skirti dirbiniai, įskaitant priemones, naudojamas triukams rodyti ir pokštams krėsti

VIII PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 2009/48/EB

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 4 dalis

3 straipsnio 4 dalis

3 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 6 dalis

3 straipsnio 6 dalis

3 straipsnio 7 dalis

3 straipsnio 8 dalis

3 straipsnio 8 dalis

3 straipsnio 10 dalis

3 straipsnio 9 dalis

3 straipsnio 10 dalis

3 straipsnio 22 dalis

3 straipsnio 11 dalis

3 straipsnio 20 dalis

3 straipsnio 12 dalis

3 straipsnio 21 dalis

3 straipsnio 13 dalis

3 straipsnio 26 dalis

3 straipsnio 14 dalis

3 straipsnio 27 dalis

3 straipsnio 15 dalis

3 straipsnio 16 dalis

3 straipsnio 12 dalis

3 straipsnio 17 dalis

3 straipsnio 18 dalis

3 straipsnio 29 dalis

3 straipsnio 19 dalis

3 straipsnio 30 dalis

3 straipsnio 20 dalis

3 straipsnio 21 dalis

3 straipsnio 31 dalis

3 straipsnio 22 dalis

3 straipsnio 32 dalis

3 straipsnio 23 dalis

3 straipsnio 33 dalis

3 straipsnio 24 dalis

3 straipsnio 34 dalis

3 straipsnio 25 dalis

3 straipsnio 35 dalis

3 straipsnio 26 dalis

3 straipsnio 27 dalis

3 straipsnio 24 dalis

3 straipsnio 28 dalis

3 straipsnio 25 dalis

3 straipsnio 29 dalis

4 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 3 dalis

7 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 4 dalis

7 straipsnio 4 dalis

4 straipsnio 5 dalis

7 straipsnio 5 dalis

4 straipsnio 6 dalis

7 straipsnio 6 dalis

4 straipsnio 7 dalis

7 straipsnio 7 dalis

4 straipsnio 8 dalis

7 straipsnio 8 dalis

4 straipsnio 9 dalis

7 straipsnio 9 dalis

5 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 3 dalis

8 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 4 dalis

9 straipsnio 2 dalies b punktas

6 straipsnio 5 dalis

9 straipsnio 4 dalis

6 straipsnio 6 dalis

9 straipsnio 5 dalis

6 straipsnio 7 dalis

9 straipsnio 6 dalis

6 straipsnio 8 dalis

9 straipsnio 7 dalis

6 straipsnio 9 dalis

9 straipsnio 8 dalis

7 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 3 dalis

7 straipsnio 4 dalis

10 straipsnio 4 dalis

7 straipsnio 5 dalis

10 straipsnio 5 dalis

8 straipsnis

11 straipsnis

9 straipsnis

12 straipsnis

10 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 3 dalis

11 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

6 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

6 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 3 dalis

11 straipsnio 3 dalis

12 straipsnis

4 straipsnio 1 dalis

13 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

16 straipsnio 1 dalis

15 straipsnio pirma pastraipa

16 straipsnio 2 dalis

15 straipsnio antra pastraipa

16 straipsnio 3 dalis

16 straipsnio 4 dalis

4 straipsnio 2 dalis

17 straipsnio 1 dalis

16 straipsnio 1 dalis

17 straipsnio 2 dalis

16 straipsnio 2 dalies 3 punktas

18 straipsnis

21 straipsnis

19 straipsnio 1 dalis

22 straipsnio 1 dalis

19 straipsnio 2 dalis

22 straipsnio 2 dalis

19 straipsnio 3 dalis

22 straipsnio 3 dalis

20 straipsnis

21 straipsnio 1 dalis

23 straipsnio 1 dalis

21 straipsnio 2 dalis

23 straipsnio 2 dalis

21 straipsnio 3 dalis

23 straipsnio 3 dalis

21 straipsnio 4 dalis

23 straipsnio 4 dalis

22 straipsnis

24 straipsnis

23 straipsnio 1 dalis

25 straipsnio 1 dalis

23 straipsnio 2 dalis

25 straipsnio 2 dalis

23 straipsnio 3 dalis

25 straipsnio 3 dalis

23 straipsnio 4 dalis

25 straipsnio 4 dalis

24 straipsnio 1 dalis

26 straipsnio 1 dalis

24 straipsnio 2 dalis

26 straipsnio 2 dalis

24 straipsnio 3 dalis

26 straipsnio 3 dalis

24 straipsnio 4 dalis

26 straipsnio 4 dalis

24 straipsnio 5 dalis

26 straipsnio 5 dalis

24 straipsnio 6 dalis

26 straipsnio 6 dalis

25 straipsnis

27 straipsnis

26 straipsnio 1 dalis

28 straipsnio 1 dalis

26 straipsnio 2 dalis

28 straipsnio 2 dalis

26 straipsnio 3 dalis

28 straipsnio 3 dalis

26 straipsnio 4 dalis

28 straipsnio 4 dalis

26 straipsnio 5 dalis

28 straipsnio 5 dalis

26 straipsnio 6 dalis

28 straipsnio 6 dalis

26 straipsnio 7 dalis

28 straipsnio 7 dalis

26 straipsnio 8 dalis

28 straipsnio 8 dalis

26 straipsnio 9 dalis

28 straipsnio 9 dalis

26 straipsnio 10 dalis

28 straipsnio 10 dalis

26 straipsnio 11 dalis

28 straipsnio 11 dalis

27 straipsnis

29 straipsnis

28 straipsnis

29 straipsnio 1 dalis

30 straipsnio 1 dalis

29 straipsnio 2 dalis

30 straipsnio 2 dalis

29 straipsnio 3 dalis

30 straipsnio 4 dalis

29 straipsnio 4 dalis

30 straipsnio 5 dalis

30 straipsnio 1 dalis

31 straipsnio 1 dalis

30 straipsnio 2 dalis

31 straipsnio 2 dalis

30 straipsnio 3 dalis

31 straipsnio 1 dalis

32 straipsnio 1 dalis

31 straipsnio 2 dalis

32 straipsnio 2 dalis

31 straipsnio 3 dalis

32 straipsnio 3 dalis

31 straipsnio 4 dalis

31 straipsnio 5 dalis

32 straipsnio 4 dalis

31 straipsnio 6 dalis

32 straipsnio 5 dalis

32 straipsnio 1 dalis

33 straipsnio 1 dalis

32 straipsnio 2 dalis

33 straipsnio 2 dalis

33 straipsnio 1 dalis

34 straipsnio 1 dalis

33 straipsnio 2 dalis

34 straipsnio 2 dalis

34 straipsnio 1 dalis

35 straipsnio 1 dalis

34 straipsnio 2 dalis

35 straipsnio 2 dalis

34 straipsnio 3 dalis

35 straipsnio 3 dalis

34 straipsnio 4 dalis

35 straipsnio 4 dalis

35 straipsnio 1 dalis

36 straipsnio 1 dalis

35 straipsnio 2 dalis

36 straipsnio 2 dalis

35 straipsnio 3 dalis

36 straipsnio 3 dalis

35 straipsnio 4 dalis

36 straipsnio 4 dalis

35 straipsnio 5 dalis

36 straipsnio 5 dalis

36 straipsnio 1 dalis

38 straipsnio 1 dalis

36 straipsnio 2 dalis

38 straipsnio 2 dalis

37 straipsnis

39 straipsnis

38 straipsnis

40 straipsnis

39 straipsnis

40 straipsnis

41 straipsnio 1 dalis

38 straipsnio 1 dalis

41 straipsnio 2 dalies 3 punktas

42 straipsnio 1 dalis

41 straipsnio 1 dalis

42 straipsnio 2 dalis

41 straipsnio 2 dalis

42 straipsnio 3 dalis

41 straipsnio 3 dalis

42 straipsnio 4 dalis

41 straipsnio 4 dalis

42 straipsnio 5 dalis

41 straipsnio 5 dalis

42 straipsnio 6 dalis

41 straipsnio 6 dalis

42 straipsnio 7 dalis

41 straipsnio 7 dalis

42 straipsnio 8 dalis

41 straipsnio 8 dalis

43 straipsnio 1 dalis

42 straipsnio 1 dalis

43 straipsnio 2 dalis

42 straipsnio 2 dalis

43 straipsnio 3 dalis

42 straipsnio 3 dalis

44 straipsnis

45 straipsnio 1 dalis

43 straipsnio 1 dalis

45 straipsnio 2 dalis

43 straipsnio 2 dalis

46 straipsnis

47 straipsnio 1 dalis

47 straipsnio 1 dalis

47 straipsnio 2 dalis

48 straipsnis

49 straipsnis

51 straipsnis

50 straipsnis

51 straipsnis

52 straipsnis

I priedas

I priedas

II priedo I dalis

II priedo I dalis

II priedo II dalis

II priedo II dalis

II priedo III dalies 1–2 punktai

II priedo III dalies 1–2 punktai

II priedo III dalies 3 punktas

II priedo III dalies 4 punktas

II priedo III dalies 6 punktas

II priedo priedėlio C dalis

II priedo III dalies 7 punktas

II priedo III dalies 8 punktas

II priedo priedėlio A dalies 2 punktas

II priedo III dalies 9 punktas

46 straipsnio 8 dalis

II priedo III dalies 10 punktas

II priedo III dalies 8 punktas

II priedo III dalies 11 punktas

II priedo priedėlio A dalies 4 punktas ir B dalies 1 punktas

II priedo III dalies 12 punktas

II priedo priedėlio B dalies 2 punktas

II priedo III dalies 13 punktas

II priedo priedėlio A dalies 1 punktas

II priedo IV dalis

II priedo IV dalis

II priedo V dalis

II priedo V dalis

II priedo VI dalis

II priedo VI dalis

A priedėlis

II priedo priedėlio C dalis

B priedėlis

C priedėlis

II priedo priedėlio A dalies 3 punktas

III priedas

IV priedas

V priedas

V priedas

III priedas

(1) OL C, 2024/1577, 2024 3 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1577/oj.
(2)OL C , , p. .
(3)2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/48/EB dėl žaislų saugos (OL L 170, 2009 6 30, p. 1).
(4)COM(2020) 667 galutinis.
(5)OL L 11, 2002 1 15, p. 4.
(6)2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).
(7)2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).
(8)2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/988 dėl bendros gaminių saugos, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 ir panaikinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB bei Tarybos direktyva 87/357/EEB (OL L 135, 2023 5 23, p. 1).
(9)2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).
(10)2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB (OL L 153, 2014 5 22, p. 62).
(11)Leidinių biuro prašoma įrašyti šio reglamento numerį, o išnašoje pateikti šio reglamento numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą.
(12)2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL L 338, 2004 11 13, p. 4).
(13) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
(14)2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).
(15)2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
(16)Leidinių biuro prašoma įrašyti šio reglamento numerį, o išnašoje pateikti šio reglamento numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą.
(17) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija) (OL L 435, 2020 12 23, p. 1).
(18)2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).
(19)Leidinių biuro prašoma įrašyti reglamento, kuriuo nustatoma tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo sistema ir panaikinama Direktyva 2009/125/EB, numerį … ir išnašoje įrašyti to reglamento numerį, datą, antraštę ir OL nuorodą.
(20)2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (nauja redakcija) (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).
(21)1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).
(22)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(23)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(24)2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2399, kuriuo sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (OL L 317, 2022 12 9, p. 1).
(25)12009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL L 342, 2009 12 22, p. 59).
(26)1Gamintojo nurodomas amžius.
(27)11987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).


Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų dalinis keitimas
PDF 354kWORD 90k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (COM(2023)0420 – C9-0233/2023 – 2023/0234(COD))
P9_TA(2024)0145A9-0055/2024

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0420),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui‐ (C9‑0233/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0055/2024),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/..., kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų

P9_TC1-COD(2023)0234


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(-1)   visų rūšių atliekų prevencija ir tvarkymas yra svarbiausia politikos priemonė siekiant apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą Sąjungoje. Kadangi valstybės narės siekia nuolat tobulinti savo atliekų prevencijos ir tvarkymo programas, labai svarbu griežtai taikyti atliekų hierarchiją; [1 pakeit.]

(1)  Europos žaliajame kurse ir Žiedinės ekonomikos veiksmų plane(4) raginama stiprinti ir spartinti Sąjungos ir valstybių narių veiksmus, kad būtų užtikrintas tekstilės ir maisto sektorių aplinkosauginis ir socialinis tvarumas, nes šie sektoriai yra daugiausiai išteklių naudojantys sektoriai, darantys didelį neigiamą išorinį poveikį aplinkai. Šiuose sektoriuose, neskaitant kitų dalykų, finansavimo ir technologijų trūkumai trukdo pereiti prie žiedinės ekonomikos ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Maisto ir tekstilės sektoriai yra atitinkamai pirmasis ir ketvirtasis daugiausiai išteklių naudojantys sektoriai(5), juose nevisiškai laikomasi pagrindinių Sąjungos atliekų tvarkymo principų, nustatytų atliekų hierarchijoje, pagal kurią pirmenybė teikiama atliekų prevencijai, o po to – parengimui pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui. Šioms problemoms spręsti reikalingi sisteminiai sprendimai, grindžiami gyvavimo ciklo principu, ypatingą dėmesį skiriant maisto produktų ir tekstilės gaminiams; [2 pakeit.]

(2)  remiantis ES tvarios ir žiedinės tekstilės ekonomikos strategija(6), siekiant atsisakyti šiuo metu vyraujančio linijinio tekstilės gaminių projektavimo, gamybos, naudojimo ir atsikratymo jais būdo, reikalingi svarbūs pokyčiai, o ypač būtina riboti greitąją madą. Pagal strategijos 2030 m. viziją vartotojai turėtų ilgiau naudotis aukštos kokybės tekstilės gaminiais už prieinamą kainą. Toje strategijoje laikomasi požiūrio, kad svarbu, jog gamintojai būtų atsakingi už atliekas, kurios susidaro dėl jų gaminių, ir numatoma nustatyti suderintas Sąjungos didesnės gamintojo atsakomybės, taikomos tekstilės gaminiams, taisykles bei taikyti ekologinį rinkliavų diferencijavimą. Joje numatyta, kad pagrindinis tokių taisyklių tikslas – sukurti surinkimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo, parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo ekonomiką ir skatinti gamintojus užtikrinti, kad jų gaminiai būtų kuriami laikantis žiediškumo principų. Todėl joje numatoma, kad didelė dalis gamintojų įnašų į didesnės gamintojo atsakomybės sistemas turi būti skirta atliekų prevencijos priemonėms ir parengimui pakartotiniam naudojimui. Strategija taip pat remiamas poreikis stiprinti ir taikyti novatoriškesnius tvaraus biologinių išteklių valdymo metodus, kad būtų padidintas maisto atliekų žiediškumas ir jų valorizacija bei pakartotinis biologinių tekstilės gaminių naudojimas; [3 pakeit.]

(2a)   kaip nurodyta Europos aplinkos agentūros informaciname pranešime „Mikroplastikai iš tekstilės gaminių Europoje“(7), iki 35 proc. pasaulio mikroplastiko, patenkančio į vandens, sausumos ir jūrų ekosistemas, yra iš sintetinės tekstilės gaminių. Vandens, sausumos ir jūrų ekosistemoms kenkiančios plastiko atliekos gali būti tinkamai surenkamos, perdirbamos ir galiausiai panaudojamos iš naujo skatinant visiškai žiedinę ekonomiką bei didinant visuomenės informuotumą, kad būtų skleidžiama geriausia patirtis; [4 pakeit.]

(3)  atsižvelgdamos į neigiamą maisto švaistymo poveikį, valstybės narės įsipareigojo imtis priemonių, kuriomis būtų skatinama maisto atliekų prevencija ir mažinimas pagal 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos priimtą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir ypač DVT 12.3 tikslą, visų pirma siekti joje nustatyto tikslo iki 2030 m. perpus sumažinti vienam gyventojui tenkantį maisto atliekų kiekį mažmeninės prekybos ir vartojimo lygmenimis ir sumažinti maisto nuostolius gamybos ir tiekimo grandinėse, įskaitant maisto praradimą po derliaus nuėmimo. Tomis priemonėmis siekiama maisto atliekų prevencijos ir mažinimo pirminės gamybos, perdirbimo ir gamybos, mažmeninės prekybos ir kitokio maisto paskirstymo etapuose, taip pat restoranuose, maitinimo paslaugų įmonėse ir namų ūkiuose; [5 pakeit.]

(4)  po Konferencijos dėl Europos ateities Komisija įsipareigojo suteikti galimybę piliečių forumams diskutuoti ir teikti rekomendacijas prieš priimant tam tikrus svarbiausius pasiūlymus. Todėl nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. buvo sušauktas Europos piliečių forumas, kad parengtų rekomendacijų(8), kaip sustiprinti maisto atliekų mažinimo veiksmus Sąjungoje, sąrašą. Kadangi daugiau nei pusė Sąjungos maisto atliekų susidaro namų ūkiuose, piliečių įžvalgos apie maisto atliekų prevenciją yra ypač svarbios. Piliečiai rekomendavo tris pagrindines veiksmų kryptis, įskaitant bendradarbiavimo maisto vertės grandinėje stiprinimą, maisto verslo iniciatyvas ir vartotojų elgsenos pokyčių skatinimą. Forumo rekomendacijos ir toliau padės įgyvendinti bendrą Komisijos darbo programą, susijusią su maisto atliekų prevencija, ir gali tapti gairėmis, padedančiomis valstybėms narėms siekti maisto atliekų mažinimo tikslų;

(5)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB(9) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB(10) netaikoma anglies dioksidui, surenkamam ir vežamam geologiškai saugoti ir jau geologiškai saugomam pagal Direktyvos 2006/12/EB reikalavimus. Tačiau ši Direktyvos 2009/31/EB, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/12/EB, nuostata nebuvo įtraukta į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB(11), kuria panaikinta Direktyva 2006/12/EB. Todėl, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, į šią direktyvą įtraukiami Direktyvos 2009/31/EB pakeitimai, susiję su Direktyvos 2008/98/EB netaikymu anglies dioksidui, surenkamam ir vežamam geologiškai saugoti ir jau geologiškai saugomam;

(5a)   mediena yra vertingas išteklius, todėl raginama ją įtraukti į medžiagų, kurioms taikomas atskiras surinkimas, sąrašą nustatant pakartotinio naudojimo ir grąžinamojo perdirbimo tikslus; [6 pakeit.]

(6)  į Direktyvą 2008/98/EB reikia įtraukti tekstilės gaminių gamintojų, internetinių platformų ir gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų, susijusių su tekstilės gaminiams taikomos didesnės gamintojo atsakomybės įgyvendinimu, apibrėžtis, kad būtų patikslinta šių sąvokų ir susijusių įpareigojimų taikymo sritis;

(7)  valstybės narės tam tikru mastu parengė vartotojams ir maisto tvarkymo subjektams skirtą medžiagą ir vykdė kampanijas, susijusias su maisto atliekų prevencija, tačiau jose daugiausia dėmesio skiriama informuotumui didinti ir esminiams mitybos, be kita ko ir, o ne elgsenos, pokyčiams skatinti. Siekiant išnaudoti visas maisto atliekų mažinimo galimybes ir užtikrinti ilgalaikę pažangą, reikia parengti elgsenos pokyčius skatinančias intervencines priemones, pritaikyti jas prie konkrečios valstybių narių situacijos ir poreikių ir visiškai integruoti į nacionalines maisto atliekų prevencijos programas. Taip pat reikėtų skirti dėmesio regioniniams žiediniams sprendimams, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, piliečių dalyvavimą ir pritaikymą dalyvavimui ir pritaikymui prie konkrečių regionų, pavyzdžiui, atokiausių regionų ar salų, poreikių; [7 pakeit.]

(8)  nepaisant didėjančio informuotumo apie neigiamą maisto švaistymo poveikį ir padarinius, ES ir valstybių narių lygmeniu prisiimtų politinių įsipareigojimų ir Sąjungos priemonių, įgyvendintų nuo 2015 m., kai buvo priimtas Žiedinės ekonomikos veiksmų planas, maisto atliekų susidarymas nemažėja tiek, kad būtų padaryta didelė pažanga siekiant 12 JT darnaus vystymosi tikslo (DVT) 12.3 uždavinio. Siekiant užtikrinti reikšmingą indėlį siekiant DVT 12.3 uždavinio, priemonės, kurių turi imtis valstybės narės, turėtų būti sustiprintos, kad būtų padaryta pažanga įgyvendinant šią direktyvą ir kitas tinkamas priemones maisto atliekų susidarymui mažinti;

(9)  norint pasiekti rezultatų trumpuoju laikotarpiu ir suteikti maisto tvarkymo subjektams, vartotojams ir valdžios institucijoms reikiamą ilgalaikę perspektyvą, reikėtų nustatyti kiekybinius maisto atliekų susidarymo mažinimo tikslus, kuriuos valstybės narės turėtų pasiekti iki 2030 m.;

(10)  atsižvelgiant į Sąjungos įsipareigojimą siekti DVT 12.3 uždavinio, maisto atliekų mažinimo tikslų, kuriuos valstybės narės turi pasiekti iki 2030 m., nustatymas laikantis Sąjungos įsipareigojimo siekti DVT 12.3 tikslo užmojų, turėtų būti stipri politinė paskata imtis veiksmų ir užtikrinti reikšmingą indėlį siekiant visuotinių tikslų. Tačiau, atsižvelgiant į teisiškai privalomą tokių tikslų pobūdį, jie turėtų būti proporcingi, pasiekiami ir įgyvendinami ir jais turėtų būti atsižvelgiama į įvairių maisto tiekimo grandinės dalyvių vaidmenį ir pajėgumus, visų pirma labai mažų ir mažųjų įmonių. Todėl nustatant teisiškai privalomus tikslus turėtų būti laikomasi laipsniško požiūrio, pradedant nuo žemesnio lygio nei nustatytas DVT, kad būtų užtikrintas nuoseklus valstybių narių atsakas ir reali pažanga siekiant 12.3 uždavinio; [8 pakeit.]

(10a)   Sąjungos maisto tiekimo grandinėse vis dar yra žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų derybinės galios skirtumų. Visų pirma tai pasakytina apie žemės ūkio sektorių, kuriame dėl specifinio žemės ūkio produktų pobūdžio ir susijusio poreikio juos greitai utilizuoti nuo pat pradžių iškreipiama sutarties šalių pusiausvyra. Todėl reikėtų dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad, nustačius privalomus tikslus dėl maisto atliekų kiekio mažinimo, nesustiprėtų dažniausiai pasitaikanti nesąžiningos prekybos praktika, nuo kurios kenčia žemės ūkio produkcijos tiekėjai, ypač tiekiantys greitai gendančius produktus; [9 pakeit.]

(10b)   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos pasirengimo apsirūpinimo maistu krizėms ir reagavimo į jas mechanizmas pripažino pakuočių indėlį mažinant maisto atliekų kiekį ir užtikrinant maisto tiekimą ir apsirūpinimo maistu saugumą; [10 pakeit.]

(11)  maisto atliekoms mažinti gamybos ir vartojimo etapuose būtina taikyti skirtingus metodus ir priemones bei įtraukti skirtingas suinteresuotųjų šalių grupes. Todėl vienas tikslas turėtų būti siūlomas perdirbimo ir gamybos etapui, o kitas – mažmeninei prekybai ir kitokiam maisto paskirstymui, restoranams ir maitinimo paslaugų įmonėms bei namų ūkiams. Reikšmingą teigiamą poveikį aplinkai turi maisto atliekų mažinimas bet kuriame maisto tiekimo grandinės etape; [11 pakeit.]

(12)  atsižvelgiant į maisto tiekimo grandinės paskirstymo ir vartojimo etapų tarpusavio priklausomybę, ypač į mažmeninės prekybos praktikos įtaką vartotojų elgsenai ir maisto vartojimo namuose bei maitinimo įstaigose santykį, patartina šiems maisto tiekimo grandinės etapams nustatyti vieną bendrą tikslą. Kiekvienam iš šių etapų nustačius atskirus tikslus, atsirastų nereikalingas sudėtingumas ir būtų apribotas valstybių narių lankstumas sutelkti dėmesį į konkrečias joms rūpimas sritis. Siekiant išvengti, kad dėl bendro tikslo tam tikriems veiklos vykdytojams nebūtų sukurta pernelyg didelė našta, valstybėms narėms bus rekomenduojama atsižvelgti į proporcingumo principą nustatant priemones bendram tikslui pasiekti;

(13)  demografiniai pokyčiai daro didelę įtaką suvartojamo maisto kiekiui ir susidarančioms maisto atliekoms. Todėl bendras maisto atliekų mažinimo tikslas, taikomas mažmeninei prekybai ir kitokiam maisto paskirstymui, restoranams ir maitinimo paslaugų įmonėms bei namų ūkiams, turėtų būti išreikštas procentiniu vienam gyventojui tenkančio maisto atliekų kiekio pokyčiu, kad būtų atsižvelgta į gyventojų skaičiaus pokyčius;

(14)  remiantis Komisijos deleguotajame sprendime (ES) 2019/1597(12) nustatyta suderinta metodika, pirmieji metai, kuriais buvo renkami duomenys apie maisto atliekų kiekį, buvo 2020 m. Todėl nustatant maisto atliekų mažinimo tikslus, kaip atskaitos scenarijų reikėtų naudoti 2020 m. Valstybėms narėms, kurios gali įrodyti, kad maisto atliekų kiekio matavimus vykdė prieš 2020 m., taikydamos metodus, atitinkančius Deleguotąjį sprendimą (ES) 2019/1597, turėtų būti leidžiama naudoti ankstesnius atskaitos scenarijus;

(14a)   siekiant skatinti vienodą ir nuoseklų duomenų apie maisto atliekas aiškinimą ir ataskaitų teikimą visiems maisto tiekimo grandinės dalyviams ir valstybių narių institucijoms, Komisija turėtų teikti išsamias gaires, susijusias su maisto atliekų kiekio vertinimo metodika; [12 pakeit.]

(14b)   Komisijos deleguotajame sprendime (ES) 2019/1597(13) nustatyta suderinta metodika suteikia galimybę naudoti skirtingus ataskaitų teikimo metodus. Siekiant užtikrinti, kad būsimi duomenys būtų moksliškai pagrįsti, aukštos kokybės ir palyginami, būtina nustatyti ir taikyti aiškius ir nuoseklius matavimo metodus visose valstybėse narėse ir minimalius vienodo maisto atliekų kiekio matavimo kokybės reikalavimus; [13 pakeit.]

(15)  siekiant užtikrinti, kad laipsniškas požiūris į visuotinio tikslo įgyvendinimą padėtų įvykdyti užsibrėžtus uždavinius, teisiškai privalomų maisto atliekų mažinimo tikslų lygiai turėtų būti peržiūrėti ir, jei reikia, patikslinti, kad būtų atsižvelgta į valstybių narių ilgainiui padarytą pažangą. Tai leistų prireikus pakoreguoti tikslus, kad būtų padidintas Sąjungos indėlis, tikslai būtų dar labiau suderinti su DVT 12.3 uždaviniu, kuris turi būti pasiektas iki 2030 m., ir kad būtų numatyta tolesnės pažangos kryptis po šios datos;

(16)  siekiant užtikrinti geresnį, savalaikiškesnį ir vienodesnį nuostatų, susijusių su maisto atliekų prevencija, įgyvendinimą, numatyti bet kokius įgyvendinimo trūkumus ir sudaryti sąlygas imtis veiksmų anksčiau, nei sueis tikslų įgyvendinimo terminai, 2018 m. įvesta ankstyvojo perspėjimo ataskaitų sistema turėtų būti išplėsta, kad apimtų ir maisto atliekų mažinimo tikslus;

(16a)   valstybės narės turėtų imtis priemonių, kuriomis būtų skatinami tokie sprendimai kaip aiškesnis maisto produktų tinkamumo vartoti datos ženklinimas, ir sudaryti palankesnes sąlygas naudoti datos žymenis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011(14), kad vartotojams nekiltų painiavos dėl nurodytų datų. [14 pakeit.]

(17)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalyje nurodytą principą „teršėjas moka“ svarbu, kad gamintojai, pateikiantys Sąjungos rinkai tam tikrus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius, prisiimtų atsakomybę už jų tvarkymą pasibaigus jų gyvavimo ciklui, taip pat pratęstų jų gyvavimo ciklą, tiekdami rinkai pakartotinai naudoti naudotus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius. Siekiant įgyvendinti principą „teršėjas moka“, tikslinga nustatyti tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių tvarkymo įpareigojimus gamintojams, įskaitant bet kurį gamintoją, importuotoją ar platintoją, kurie, nepriklausomai nuo naudojamo pardavimo būdo, kuris be kita ko, gali būti pardavimas pagal nuotolinės prekybos sutartis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES(15) 2 straipsnio 7 punkte, pirmą kartą savo vardu arba naudodami savo prekių ženklą profesiniu pagrindu patiekia tuos gaminius rinkai valstybės narės teritorijoje. Į gamintojų, kuriems taikoma didesnė gamintojo atsakomybė, taikymo sritį neturėtų būti įtrauktos labai mažos įmonės, kurioms tokia atsakomybė reikštų neproporcingą finansinę ir administracinę naštą, ir savarankiškai dirbantys siuvėjai, gaminantys gaminius pagal individualius užsakymus, atsižvelgiant į mažesnį jų vaidmenį tekstilės rinkoje, taip pat tie, kurie rinkai teikia naudotus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius arba tokius gaminius, pagamintus iš naudotų ar atliekomis tapusių tų gaminių, siekiant Sąjungoje skatinti pakartotinį naudojimą, įskaitant taisymą, atnaujinimą ir kūrybinį perdirbimą, kai pakeičiamos tam tikros pirminio gaminio funkcijos. Tačiau labai mažoms įmonėms turėtų būti leidžiama dalyvauti gamintojų atsakomybę perimančiose organizacijose; [15 pakeit.]

(18)  esami atskiro tekstilės gaminių surinkimo vykdymo arba tokio vykdymo planavimo, tiek taikant didesnės gamintojo atsakomybės sistemas, tiek kitus metodus, būdai labai skiriasi vienas nuo kito. Didesnės gamintojo atsakomybės sistemų taikymo atžvilgiu taip pat esama didelių skirtumų, pavyzdžiui, dėl gaminių, kuriems jos būtų taikomos, gamintojų atsakomybės ir valdymo modelių. Todėl Direktyvoje 2008/98/EB nustatytos didesnės gamintojo atsakomybės taisyklės apskritai turėtų būti taikomos tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojams skirtoms didesnės gamintojo atsakomybės sistemoms. Tačiau jos turėtų būti papildytos kitomis konkrečiomis nuostatomis, susijusiomis su tekstilės sektoriaus ypatumais, visų pirma didele mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalimi tarp gamintojų, socialinių įmonių vaidmeniu ir pakartotinio naudojimo svarba didinant tekstilės vertės grandinės tvarumą. Jos taip pat turėtų būti išsamesnės ir labiau suderintos, kad nebūtų sukurta susiskaidžiusi rinka, galinti turėti neigiamą poveikį sektoriui, ypač labai mažoms įmonėms ir MVĮ, surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo srityse, taip pat kad būtų numatytos aiškios paskatos kurti tvarius tekstilės gaminius ir vykdyti tvarią politiką bei sudarytos palankesnės sąlygos antrinių žaliavų rinkose. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės raginamos apsvarstyti galimybę išduoti leidimus kelioms gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms, nes tokių gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų konkurencija gali suteikti didesnę naudą vartotojams, paskatinti inovacijas, sumažinti sąnaudas, pagerinti surinkimo lygį ir padidinti gamintojų, norinčių sudaryti sutartis su tokiomis organizacijomis, pasirinkimo galimybes;

(18a)   Europos aplinkos agentūros teigimu, šiuo metu mažiau nei 1 proc. visų drabužių atliekų naudojama naujiems drabužiams žiediniame cikle gaminti. Šiais laikais dauguma tekstilės gaminių nėra kuriami žiediškumui. 78 proc. visų tekstilės gaminių turi būti išardomi, kad juos būtų galima perdirbti į kitus tekstilės gaminius. Siekiant užtikrinti investicijas į žiedinę tekstilę, reikėtų nustatyti tikslus dėl tekstilės atliekų prevencijos, surinkimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir vietinio pakartotinio naudojimo, taip pat dėl grąžinamojo perdirbimo ir uždarojo ciklo pluošto perdirbimo, kad būtų remiamas ir skatinamas technologijų vystymas ir investicijos į infrastruktūrą bei skatinamas tekstilės gaminių ekologinis projektavimas. Skaičiuojama, kad bendras tekstilės atliekų, apimančių drabužius ir avalynę, namų apyvokos tekstilės gaminius, techninius tekstilės gaminius ir tarp pramoninio ir vartojimo etapų susidariusias atliekas, kiekis sudaro 12,6 mln. tonų. Tai apima frakcijas, kurios išmetamos tekstilės gamybos metu, mažmeninės prekybos etape ir namų ūkiuose, ir komercinių subjektų atliekas(16); [16 pakeit.]

(19)  namų apyvokos tekstilė ir drabužiai sudaro didžiausią Sąjungoje suvartojamos tekstilės dalį ir labiausiai prisideda prie netvarių perteklinės gamybos ir perteklinio vartojimo modelių. Be to, visos valstybėse narėse veikiančios atskiro surinkimo sistemos visų pirma skirtos namų apyvokos tekstilės gaminiams ir drabužiams, taip pat kitiems vartojimo etapą jau praėjusiems drabužiams ir drabužių priedams bei avalynei, kurie daugiausia sudaryti ne iš tekstilės. Todėl į nustatytos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos taikymo sritį turėtų būti įtraukti namų apyvokos tekstilės gaminiai ir kiti drabužiai, drabužių priedai bei avalynė. siekiant gamintojams užtikrinti teisinį tikrumą dėl gaminių, kuriems taikoma didesnė gamintojo atsakomybė, į taikymo sritį patenkantys gaminiai turėtų būti identifikuojami pagal Kombinuotosios nomenklatūros kodus, laikantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87(17) I priedo; [17 pakeit.]

(20)  tekstilės sektoriuje naudojama daug išteklių. Nors tiek žaliavų, tiek tekstilės gamybos srityje didžioji dalis su drabužių, avalynės ir namų apyvokos tekstilės gaminių vartojimu Sąjungoje susijusio spaudimo ir poveikio patiriama trečiosiose šalyse, nes 73 proc. Europoje naudojamų drabužių ir namų apyvokos tekstilės gaminių yra importuojami(18), jie dėl savo visuotinio poveikio klimatui ir aplinkai daro poveikį ir Sąjungai. Todėl tekstilės atliekų prevencija, parengimas pakartotiniam naudojimui ir perdirbimas gali padėti sumažinti šio sektoriaus aplinkosauginį pėdsaką pasaulyje, taip pat ir Sąjungoje. Be to, dabartinis neefektyviai išteklius naudojantis tekstilės atliekų tvarkymas neatitinka atliekų hierarchijos ir daro žalą aplinkai tiek Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse, be kita ko, dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų deginant atliekas ir jas šalinant sąvartynuose; [18 pakeit.]

(21)  taikant didesnę gamintojo atsakomybę už tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius siekiama užtikrinti aukštą aplinkos ir sveikatos apsaugos lygį Sąjungoje, sukurti surinkimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo, parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo, visų pirma uždarojo ciklo pluošto perdirbimo, ekonomiką, taip pat paskatas gamintojams, kad jų gaminiai būtų kuriami laikantis žiediškumo principų. Tekstilės gaminių ir avalynės gamintojai turėtų finansuoti surinkimo, rūšiavimo pakartotiniam naudojimui, parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo išlaidas, taip pat surinktų naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės gaminių ir avalynės, įskaitant neparduotus vartojimo gaminius, laikomus atliekomis, kurie buvo tiekiami valstybių narių teritorijoje įsigaliojus šiai iš dalies keičiančiai direktyvai, perdirbimo bei kitokio apdorojimo išlaidas, užtikrinant, jog didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimai nebūtų taikomi atgaline data ir atitiktų teisinio tikrumo principą. Šie gamintojai taip pat turėtų finansuoti išlaidas, susijusias su mišrių surinktų komunalinių atliekų sudėties tyrimų atlikimu, paramos rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo technologijų, ypač skaitmeninių sprendimų, moksliniams tyrimams ir plėtrai teikimu, ataskaitų apie atskirą surinkimą, pakartotinį naudojimą ir kitokį apdorojimą teikimo bei teikimu ir galutinių naudotojų informavimo informavimu apie tekstilės gaminių poveikį ir tvarų tvarkymą. Gamintojai taip pat turėtų finansuoti pakartotinio naudojimo ir taisymo operacijų plėtojimą. išlaidas; [19 pakeit.]

(22)  gamintojai turėtų būti atsakingi už visų naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių surinkimo sistemų sukūrimą ir užtikrinimą, kad jie vėliau būtų rūšiuojami pakartotinai naudoti, parengti pakartotiniam naudojimui ir perdirbti, siekiant kuo labiau padidinti dėvėtų drabužių ir avalynės prieinamumą ir sumažinti atliekų, kurios apdorojamos pagal atliekų hierarchiją mažiausiai pageidaujamais būdais, kiekį. Veiksmingiausias būdas gerokai sumažinti tekstilės gaminių poveikį klimatui ir aplinkai yra užtikrinti, kad jie galėtų būti ir būtų naudojami ir pakartotinai naudojami ilgiau. Tai taip pat turėtų sudaryti sąlygas taikyti tvarius ir žiedinius verslo modelius, tokius kaip pakartotinis naudojimas, nuoma ir taisymas, grąžinimo paslaugos ir naudotų daiktų mažmeninė prekyba, kurie padėtų kurti naujas ekologiškas ir kokybiškas darbo vietas, o piliečiams suteiktų galimybių sutaupyti lėšų. Siekiant atsieti tekstilės atliekų susidarymą nuo sektoriaus augimo, labai svarbu nustatyti gamintojų atsakomybę už atliekas, susidarančias dėl jų gaminių. Todėl gamintojai taip pat turėtų būti atsakingi už perdirbimą, visų pirma teikdami pirmenybę uždarojo ciklo pluošto perdirbimo didinimui, ir kitas naudojimo operacijas bei šalinimą;

(23)  gamintojai ir gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos turėtų finansuoti tekstilės perdirbimo, ypač uždarojo ciklo pluošto perdirbimo, kuris suteikia galimybę perdirbti įvairesnes medžiagas ir sukurti žaliavų šaltinį tekstilės gamybai Sąjungoje, didinimą. Taip pat svarbu, kad gamintojai finansiškai remtų mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su automatinio rūšiavimo ir rūšiavimo pagal sudėtį sprendimų, leidžiančių atskirti ir perdirbti mišrias medžiagas bei nukenksminti atliekas, technologine plėtra, kad būtų galima diegti aukštos kokybės uždarojo ciklo pluošto perdirbimo sprendimus ir panaudoti perdirbtą pluoštą. Siekiant palengvinti šios direktyvos reikalavimų laikymąsi, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tekstilės sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojai, ypač mažosios ir vidutinės įmonės, gautų informaciją ir pagalbą, kurios turėtų būti teikiamos kaip rekomendacijos, finansinė parama, galimybė gauti finansavimą, specializuota valdymo ir personalo mokymo medžiaga arba organizacinė ir techninė pagalba. Jei parama finansuojama iš valstybės išteklių, įskaitant atvejus, kai visa parama finansuojama iš valdžios institucijos nustatytų ir iš atitinkamų įmonių surinktų įnašų, ji gali būti valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje; tokiais atvejais valstybės narės privalo užtikrinti atitiktį valstybės pagalbos taisyklėms. Privačių ir viešųjų investicijų į tekstilės sektoriaus žiediškumą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą telkimas taip pat yra pagrindinis kelių Sąjungos finansavimo programų ir veiksmų planų, pavyzdžiui, Žiediškumo centrų iniciatyvos ir specialių kvietimų teikti pasiūlymus pagal programą „Europos horizontas“, tikslas. Taip pat būtina toliau vertinti galimybę nustatyti Sąjungos tekstilės gaminių perdirbimo tikslus, kad būtų remiama ir skatinama technologinė plėtra ir investicijos į perdirbimo infrastruktūrą, taip pat skatinamas ekologinis projektavimas perdirbamumo tikslais;

(24)  nuo 2025 m. sausio 1 d. naudoti ir atliekomis tapę tekstilės, su tekstile susiję ir avalynės gaminiai turėtų būti renkami atskirai nuo kitų atliekų srautų, pavyzdžiui, metalų, popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, medienos ir biologinių atliekų, kad juos būtų galima pakartotinai panaudoti ir kokybiškai perdirbti. Atsižvelgiant į poveikį aplinkai ir medžiagų nuostolius, atsirandančius dėl to, kad naudoti ir atliekomis tapę tekstilės gaminiai nesurenkami atskirai ir dėl to neapdorojami aplinkai saugiu būdu, naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių surinkimo tinklas turėtų apimti visą valstybių narių teritoriją, įskaitant atokiausius regionus, būti arti galutinio naudotojo ir nebūti nukreiptas tik į tas vietoves ir gaminius, kurių atveju surinkimas yra pelningas. Surinkimo tinklas turėtų būti organizuojamas bendradarbiaujant su kitais atliekų tvarkymo ir pakartotinio naudojimo sektoriuose veiklą vykdančiais subjektais, pavyzdžiui, savivaldybėmis ir socialinėmis įmonėmis. Atsižvelgiant į didelę naudą aplinkai ir klimatui, susijusią su pakartotiniu naudojimu, pagrindinis ir antrinis surinkimo tinklo tikslas turėtų būti atitinkamas pakartotinai naudoti ir perdirbti tinkamų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių surinkimas. Kadangi vartotojas nėra mokomas atskirti pakartotiniam naudojimui tinkamus gaminius ir perdirbti tinkamus gaminius, surinkimo sistemose, taip pat ir logistikos efektyvumo tikslais, turėtų būti numatyti surinkimo konteineriai, į kuriuos kartu būtų renkami ir naudoti ir atliekomis tapę gaminiai. Aukštas surinkimo lygis skatintų gerus pakartotinio naudojimo rezultatus ir kokybišką perdirbimą tekstilės tiekimo grandinėse, skatintų kokybiškų antrinių žaliavų panaudojimą ir padėtų planuoti investicijas į tekstilės rūšiavimo ir perdirbimo infrastruktūrą. Siekiant patikrinti ir pagerinti surinkimo tinklo ir informavimo kampanijų veiksmingumą, reikėtų reguliariai atlikti surinktų mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimus bent NUTS 2 lygmeniu, kad būtų galima nustatyti, kiek jose yra atliekomis tapusios tekstilės ir avalynės. Be to, gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos turėtų kasmet apskaičiuoti ir viešai skelbti atskiro surinkimo sistemų rezultatų ir pasiekto metinio atskiro surinkimo lygio duomenis;

(25)  atsižvelgiant į svarbų socialinių įmonių ir socialinės ekonomikos subjektų vaidmenį esamose tekstilės surinkimo sistemose ir jų potencialą kurti vietinius, tvarius, dalyvaujamuosius ir įtraukius verslo modelius bei kokybiškas darbo vietas Sąjungoje, vadovaujantis ES socialinės ekonomikos veiksmų plano tikslais(19), įvedant didesnės gamintojo atsakomybės sistemas turėtų būti palaikoma ir remiama socialinių įmonių ir socialinės ekonomikos subjektų, dalyvaujančių naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės gaminių tvarkyme, veikla. Todėl šie subjektai turėtų būti laikomi atskiro surinkimo sistemų partneriais, remiančiais parengimo pakartotiniam naudojimui, pakartotinio naudojimo ir taisymo masto didinimą ir kuriančiais kokybiškas darbo vietas visiems, ypač pažeidžiamoms grupėms; [20 pakeit.]

(26)  gamintojai ir gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos turėtų aktyviai dalyvauti informuojant galutinius naudotojus, ypač vartotojus, apie tai, kad naudoti ir atliekomis tapę tekstilės ir avalynės gaminiai turėtų būti renkami atskirai, kad veikia surinkimo sistemos ir kad galutiniai naudotojai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant atliekų prevenciją ir ekologiškai optimalų tekstilės atliekų tvarkymą. Ši informacija turėtų apimti tekstilės ir avalynės gaminių pakartotinio naudojimo priemonių prieinamumą ir tvaraus vartojimo naudą aplinkai bei tekstilės drabužių pramonės poveikį aplinkai, sveikatai ir visuomenei. Galutiniai naudotojai taip pat turėtų būti informuojami apie jų svarbų vaidmenį priimant informacija pagrįstus, atsakingus ir tvarius tekstilės vartojimo sprendimus ir užtikrinant ekologiškai optimalų tekstilės ir avalynės atliekų tvarkymą. Šie informacijos reikalavimai taikomi kartu su reikalavimais dėl informacijos apie tekstilės gaminius teikimo galutiniams naudotojams, nustatytais Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamente(20) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1007/2011(21). Teikiant informaciją visiems galutiniams naudotojams turėtų būti naudojamos šiuolaikinės informacinės technologijos. Informacija turėtų būti teikiama tiek tradiciniais būdais, kaip antai patalpų ir lauko plakatuose ir per socialinės žiniasklaidos kampanijas, tiek novatoriškesnėmis priemonėmis, kaip antai teikiant elektroninę prieigą prie svetainių per QR kodus ir skaitmeninio produkto paso; [21 pakeit.]

(27)  siekiant padidinti tekstilės gaminių žiediškumą ir aplinkos tvarumą bei sumažinti neigiamą poveikį klimatui ir aplinkai, Reglamente .../... [Leidinių biurui: prašome įrašyti Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamento serijos numerį ir institucijas bei baigti pildyti išnašą](22) bus nustatyti privalomi tekstilės gaminių ekologinio projektavimo reikalavimai, kuriais, priklausomai nuo to, kas pagal poveikio vertinimą bus naudinga didinant tekstilės tvarumą aplinkos atžvilgiu, bus reglamentuojamas tekstilės gaminių patvarumas, galimumas pakartotinais panaudoti, pataisomumas ir uždarojo ciklo pluošto perdirbimo potencialas, taip pat privalomoji perdirbtojo pluošto dalis tekstilės gaminiuose. Juo taip pat bus reglamentuojamas susirūpinimą keliančių medžiagų buvimas, kad būtų galima kuo labiau sumažinti jų kiekį ir jas kontroliuoti, siekiant sumažinti atliekų susidarymą ir pagerinti perdirbimą, taip pat sintetinių pluoštų patekimo į aplinką prevencija ir mažinimas, kad būtų gerokai sumažintas mikroplastiko atsiskyrimas. Be to, veiksminga ekonominė priemonė, skatinanti kurti tvaresnius tekstilės gaminius ir taip tobulinti žiedinį projektavimą yra didesnės gamintojo atsakomybės rinkliavų diferencijavimas. Siekiant suteikti stiprią paskatą ekologiniam projektavimui ir kartu atsižvelgti į vidaus rinkos tikslus ir tekstilės sektoriaus, kurį daugiausia sudaro MVĮ, sudėtį, būtina suderinti didesnės gamintojo atsakomybės rinkliavų diferencijavimo kriterijus, remiantis svarbiausiais ekologinio projektavimo parametrais, kad tekstilės gaminius būtų galima apdoroti pagal atliekų hierarchiją, taip pat remiantis proporcine mikroplastiko patekimo į aplinką dalimi. Rinkliavų diferencijavimas pagal ekologinio projektavimo kriterijus turėtų būti grindžiamas ekologinio projektavimo reikalavimais ir jų matavimo metodikomis, priimtomis pagal Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamentą tekstilės gaminiams arba pagal kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais nustatomi suderinti tekstilės gaminių tvarumo kriterijai ir jų matavimo metodai, ir tik tais atvejais, kai pastarieji yra priimti. Tikslinga įgalioti Komisiją priimti suderintas rinkliavų diferencijavimo taisykles, siekiant užtikrinti, kad rinkliavų diferencijavimo kriterijai būtų suderinti su tais gaminiams taikomais reikalavimais; [22 pakeit.]

(27a)   įvedus skaitmeninio produkto pasą kaip priemonę, kuria siekiama gerokai pagerinti tekstilės gaminių atsekamumą visoje jų vertės grandinėje, galima padėti vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus suteikiant geresnę prieigą prie informacijos apie gaminio tvarkymą gyvavimo ciklo pabaigoje. Jis taip pat suteiktų galimybę ekonominės veiklos vykdytojams tiksliai sekti susidariusį tekstilės atliekų kiekį, padėtų valstybėms narėms įgyvendinti atskiro tekstilės gaminių surinkimo įpareigojimus dėl pakartotinio naudojimo, parengimo pakartotiniam naudojimui ir grąžinamojo perdirbimo pagal 22 straipsnio reikalavimus, ir stebėti šių įpareigojimų vykdymą; [23 pakeit.]

(28)  siekiant stebėti, ar gamintojai laikosi įpareigojimų, susijusių su jų finansinėmis ir organizacinėmis pareigomis užtikrinti naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, kuriuos jie pirmą kartą patiekia rinkai valstybės narės teritorijoje, tvarkymą, būtina, kad kiekviena valstybė narė sukurtų ir tvarkytų gamintojų registrą ir kad gamintojai būtų įpareigoti jame registruotis. Registracijos reikalavimai ir formatas turėtų būti kuo labiau suderinti visoje Sąjungoje, kad registracija būtų lengvesnė, visų pirma tais atvejais, kai gamintojai tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius pirmą kartą patiekia rinkai skirtingose valstybėse narėse. Registre pateikta informacija turėtų būti prieinama tiems subjektams, kurie dalyvauja tikrinant, ar laikomasi didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimų ir ar užtikrinamas jų vykdymas viešai; [24 pakeit.]

(29)  kadangi 99 proc. tekstilės sektoriaus sudaro mažosios ir vidutinės įmonės, įgyvendinant didesnės gamintojo atsakomybės sistemą, taikomą tekstilei, su tekstile susijusiems ir avalynės gaminiams, turėtų būti siekiama kuo labiau sumažinti administracinę naštą. Todėl didesnė gamintojo atsakomybė turėtų būti užtikrinama kolektyviai, t. y. atsakomybę gamintojų vardu turėtų prisiimti gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos. Gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms turėtų būti privaloma gauti valstybės narės leidimą ir jos turėtų dokumentais įrodyti, inter alia, kad turi pakankamai finansinių išteklių dėl didesnės gamintojo atsakomybės patiriamoms išlaidoms padengti ir kad jos vykdo tą atsakomybę;

(30)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2065(23) 30 straipsnio 1 dalimi tam tikri interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su gamintojais, siūlančiais tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius Sąjungoje esantiems vartotojams, paslaugų teikėjai, prieš leidžiant gamintojui naudotis platformos paslaugomis, įpareigojami iš to gamintojo gauti tam tikrą identifikacinę informaciją ir gamintojo patvirtinimą, kad jis įsipareigoja siūlyti tik tuos gaminius ar paslaugas, kurie atitinka taikomas Sąjungos teisės taisykles. Siekiant užtikrinti veiksmingą didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimų vykdymą, turėtų būti nurodyta, kad interneto platformų, kurioms taikomas Reglamento (ES) 2022/2065 3 skyriaus 4 skirsnis, paslaugų teikėjai iš tų gamintojų turėtų gauti informaciją apie registraciją tekstilės gamintojų registre, kurį valstybė narė privalo sukurti pagal šią direktyvą, taip pat gamintojo registracijos tame registre numerį (-ius) ir gamintojo patvirtinimą, kad jis įsipareigoja siūlyti tik tuos tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius, kuriems taikomi šioje direktyvoje nustatyti didesnės gamintojo atsakomybės reikalavimai. Tokių platformų paslaugų teikėjams taikomos Reglamento (ES) 2022/2065 IV skyriuje nustatytos vykdymo užtikrinimo taisyklės, susijusios su šiomis atsekamumo taisyklėmis;

(31)  siekiant užtikrinti, kad tekstilės gaminiai būtų apdorojami pagal Direktyvoje 2008/98/EB nustatytą atliekų hierarchiją, gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos turėtų užtikrinti, kad visiems atskirai surinktiems tekstilės gaminiams ir avalynei būtų taikomos rūšiavimo operacijos, kurių metu būtų atrenkami abeji gaminiai, tinkami pakartotiniam naudojimui, kuris atitinka gaunančiųjų naudotos tekstilės ir perdirbimo žaliavų rinkų poreikius Sąjungoje ir visame pasaulyje. Atsižvelgiant į didesnę naudą aplinkai, susijusią su tekstilės gaminių gyvavimo ciklo pratęsimu, pagrindinis rūšiavimo operacijų tikslas turėtų būti pakartotinis naudojimas, o po to – rūšiavimas perdirbti, jei gaminiai profesionaliai įvertinami kaip netinkami pakartotinai naudoti. Šiuos rūšiavimo, įskaitant pirminį rūšiavimą, kuris gali būti vykdomas surinkimo punkte, reikalavimus Komisija pirmiausia turėtų parengti kaip dalį suderintų Sąjungos pakartotiniam naudojimui tinkamų tekstilės gaminių ir perdirbtų tekstilės gaminių nelaikymo atliekomis kriterijų. Tokie suderinti kriterijai turėtų užtikrinti surinktų frakcijų, taip pat rūšiuoti, atliekų naudojimo operacijoms ir antrinėms žaliavoms skirtų medžiagų srautų nuoseklumą ir aukštą kokybę tarpvalstybiniu mastu, o tai savo ruožtu turėtų palengvinti pakartotinio naudojimo ir perdirbimo vertės grandinių plėtrą. Dėvėti drabužiai, kuriuos pakartotinio naudojimo veiklos vykdytojai arba socialinės įmonės ir socialinės ekonomikos subjektai surinkimo iš galutinių naudotojų punkte profesionaliai įvertino kaip tinkamus pakartotiniam naudojimui, neturėtų būti laikomi atliekomis. Jei pakartotinis naudojimas ar perdirbimas techniškai neįmanomas, atliekų hierarchija vis tiek turėtų būti taikoma, kai įmanoma vengiant atliekų, visų pirma biologiškai skaidžių tekstilės gaminių, kurie yra išmetamo metano šaltinis, šalinimo sąvartynuose ir išgaunant šiluminę energiją iš atliekų, jei jas tenka deginti;

(32)  panaudotų ir atliekomis tapusių tekstilės gaminių eksportas už ES ribų nuolat didėja – eksportas sudaro didžiausią po vartojimo etapo ES susikaupusių tekstilės gaminių pakartotinio naudojimo rinkos dalį. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2025 m. įvedus atskirą surinkimą gerokai padaugės surenkamų tekstilės atliekų, siekiant užtikrinti aukštą aplinkos apsaugą, svarbu stiprinti pastangas kovoti su neteisėtu atliekų, pateikiamų kaip ne atliekos, vežimu į trečiąsias šalis. Remiantis Reglamentu .../... [Leidinių biurui: prašome įrašyti Reglamento dėl atliekų vežimo priėmimo institucijas ir serijos numerį bei baigti pildyti išnašą](24) ir atsižvelgiant į tikslą užtikrinti tvarų tekstilės gaminių, kurių vartojimo etapas pasibaigęs, tvarkymą ir kovoti su neteisėtu atliekų vežimu, turėtų būti numatyta, kad su visais atskirai surinktais naudotais tekstilės, su tekstile susijusiais ir avalynės gaminiais prieš juos vežant būtų atlikta rūšiavimo operacija. Be to, turėtų būti numatyta, kad visi atskirai surinkti naudoti tekstilės, su tekstile susiję ir avalynės gaminiai būtų laikomi atliekomis ir jiems būtų taikomi Sąjungos atliekų teisės aktai, įskaitant teisės aktus dėl atliekų vežimo, kol juos išrūšiuoja kvalifikuotas rūšiavimo pakartotinai naudoti ir perdirbti veiklos vykdytojas, ir jie turi atitikti nebelaikymo atliekomis sąlygas. Rūšiavimas turėtų būti vykdomas pagal suderintus rūšiavimo reikalavimus, kuriais užtikrinama aukštos kokybės pakartotiniam naudojimui tinkama frakcija, atitinkanti ją gaunančių naudotos tekstilės rinkų ES ir pasaulyje poreikius, ir nustatant kriterijus, pagal kuriuos būtų galima atskirti naudotus gaminius nuo atliekų. Prie naudotų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių siuntų turėtų būti pridedama informacija, įrodanti, kad šie gaminiai yra rūšiavimo arba parengimo pakartotiniam naudojimui operacijos rezultatas ir kad jie yra tinkami pakartotiniam naudojimui ir atitinka paskirties šalies nacionalines taisykles. Kartu būtina pripažinti, kad ne visi eksportuojami pakartotiniam naudojimui tinkami dėvėti drabužiai yra pakartotinai panaudojami juos gavusiose šalyse ir kad jie gali būti išmesti nepanaudoti, perpildant šalių gavėjų atliekų tvarkymo sistemas. Reikėtų teikti pirmenybę papildomoms priemonėms, kuriomis siekiama sumažinti naudotų tekstilės gaminių eksportą kuo labiau padidinant pakartotinį jų naudojimą vietoje; [25 pakeit.]

(33)  kad valstybės narės pasiektų šioje direktyvoje nustatytus tikslus, jos turėtų peržiūrėti savo maisto atliekų prevencijos programas, įtraukdamos į jas naujas priemones, kuriose dalyvautų įvairūs viešojo ir privačiojo sektorių partneriai, įskaitant gamintojus, platintojus, tiekėjus, mažmenininkus ir maitinimo paslaugų teikėjus, taip pat socialinės ekonomikos subjektus ir vartotojų organizacijas, ir būtų numatyti koordinuoti veiksmai, pritaikyti konkrečioms probleminėms sritims, taip pat požiūriams ir elgsenai, dėl kurių švaistomas maistas. Rengdamos šias programas valstybės narės galėtų pasisemti įkvėpimo iš Europos piliečių forumo maisto švaistymo klausimais pateiktų rekomendacijų; [26 pakeit.]

(34)  aiški atskaitomybė už maisto atliekų prevencijos priemones ir jų valdymas yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą veiksmų, kuriais siekiama pokyčių ir šioje direktyvoje nustatytų tikslų, koordinavimą. Dėl bendros daugelio valdžios institucijų darbotvarkės ir suinteresuotųjų šalių, dalyvaujančių kovoje su maisto atliekomis valstybėse narėse, įvairovės reikia paskirti kompetentingą instituciją, atsakingą už bendrą veiksmų koordinavimą nacionaliniu lygmeniu;

(35)  siekiant veiksmingiau stebėti gaminių pakartotinį naudojimą, įskaitant tekstilės gaminių pakartotinį naudojimą ir parengimą pakartotiniam naudojimui, be kita ko, atsižvelgiant į galimą veiksmingumo tikslų nustatymą ateityje, reikėtų padidinti informacijos apie komunalinių tekstilės gaminių, kurių vartojimo etapas pasibaigęs, tvarkymą ES lygmeniu detalumą. Pakartotinio naudojimo ir parengimo pakartotiniam naudojimui duomenys yra pagrindiniai duomenų srautai, skirti atliekų susidarymo atsiejimui nuo ekonomikos augimo ir perėjimo prie tvarios, įtraukios ir žiedinės ekonomikos stebėti. Todėl šiuos duomenų srautus turėtų valdyti Europos aplinkos agentūra;

(35a)   labai svarbu, kad Komisija ir valstybės narės toliau rengtų, remtų ir plėtotų esamas informavimo ir švietimo kampanijas atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais ir inicijuotų naujas kampanijas. Nors bendras visų sektorių informuotumas apie atliekų prevencijos ir tinkamo atliekų tvarkymo svarbą didėja, vis dar reikia papildomos pažangos; [27 pakeit.]

(36)  Direktyvos 2008/98/EB 9 straipsnio 8 dalyje nustatyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl bendros metodikos ir minimalių kokybės reikalavimų, taikomų užtikrinant vienodą maisto atliekų kiekio matavimą, turėtų būti perkelti, atlikus nedidelius pakeitimus, į naują straipsnį, kuriame konkrečiai kalbama apie maisto atliekų susidarymo prevenciją;

(36a)   siekiant palengvinti nuoseklų maisto atliekų duomenų ir nacionalinių valdžios institucijų ataskaitų teikimo reikalavimų aiškinimą ir kartu išvengti bereikalingos administracinės naštos maisto tiekimo grandinėje dalyvaujantiems veiklos vykdytojams, Komisija turėtų priimti gaires dėl deleguotųjų aktų aiškinimo, kaip pavyzdžiu vadovaudamasi Gairėmis dėl duomenų apie komunalines atliekas rinkimo ir teikimo(25) arba Gairėmis dėl duomenų apie pakuotes ir pakuočių atliekas rinkimo ir teikimo(26); [28 pakeit.]

(37)  siekiant suderinti Direktyvoje 2008/98/EB išvardytus Kombinuotosios nomenklatūros kodus su Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 1 priede išvardytais kodais, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl Direktyvos 2008/98/EB IVc priedo pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(38)  siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2008/98/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl suderinto registravimo registre formos, pagrįstos 22b straipsnio 4 dalyje nustatytais informacijos reikalavimais, rinkliavų diferencijavimo kriterijų, taikomų 22c straipsnio 3 dalies a punkto taikymo tikslais, ir 22c straipsnio 6 dalies c punkte nurodyto atskiro surinkimo lygio apskaičiavimo ir tikrinimo metodikos. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(27);

(39)  todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2008/98/EB;

(39a)   svarbu, kad valstybės narės iš esmės ir sparčiai gerintų Tarybos direktyvos 1999/31/EB(28) įgyvendinimą, nes dėl skirtingose valstybėse narėse nelegaliai plintančių ir atsirandančių šalinimo vietų ir sąvartynų, pavyzdžiui, toje direktyvoje nustatytų standartų ir reikalavimų neatitinkančių sąvartynų, kyla žala Sąjungos aplinkai, apimanti ir tarpvalstybinį lygmenį. Todėl tikslinga, kad Komisija įvertintų, peržiūrėtų ir, kai tikslinga, pateiktų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/31/EB. Svarbu, kad atliekant vertinimą būtų įvertinti įgyvendinimo nuostatų stiprinimo būdai; [29 pakeit.]

(40)  kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. didinti maisto ir tekstilės atliekų tvarkymo aplinkosauginį tvarumą ir užtikrinti laisvą naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės gaminių judėjimą vidaus rinkoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tuos tikslus galima pasiekti tik Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam subsidiarumo tikslui pasiekti;

(40a)   svarbu pabrėžti, kad Komisijai būtina toliau dėti pastangas, kad atliekų tvarkymas atitiktų žiedinės ekonomikos principus, ir apsvarstyti galimybę atlikti tikslinę peržiūrą skiriant dėmesį sveikatos priežiūros įstaigų atliekoms, ypač farmacinėms atliekoms iš privačių namų ūkių. Be to, svarbu mažinti, pakartotinai naudoti ir perdirbti sveikatos priežiūros įstaigų atliekas, kad būtų kuo labiau sumažintas jų poveikis aplinkai ir išteklių eikvojimas, kartu apsaugant visuomenės sveikatą. Tai padėtų pabrėžti Sąjungos pasiryžimą atsakingai tvarkyti atliekas, o sveikatos priežiūros įstaigoms ir pramonei tapti svarbiais partneriais Komisijai dedant platesnio masto pastangas mažinti atliekų kiekį ir skatinti tvarumą, [30 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Pakeitimai

Direktyva 2008/98/EB iš dalies keičiama taip:

1)  2 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:"

„a) į atmosferą pasklindančioms dujinėms išlakoms ir anglies dioksidui, kuris surenkamas bei transportuojamas geologinio saugojimo tikslais ir geologiškai saugomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB*;

________________

* 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL L 140, 2009 6 5, p. 114).;“

"

2)  3 straipsnyje įterpiami šie punktai:"

„4b) IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojas – gamintojas, importuotojas, platintojas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, išskyrus tuos, kurie tiekia naudotus IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ar avalynės gaminius, taip pat IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ar avalynės gaminius, kurie gauti iš rinkoje esančių tokių naudotų gaminių arba tokių gaminių atliekų ar jų dalių, įmones, kuriose dirba mažiau kaip 10 asmenų ir kurių metinė apyvarta ir balansas neviršija 2 mln. EUR, ir savarankiškai dirbančius siuvėjus, kuris, nepriklausomai nuo jo naudojamo pardavimo būdo, kuris, be kita ko, gali būti pardavimas pagal nuotolinės prekybos sutartis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES* 2 straipsnio 7 dalyje:

   a) yra įsisteigęs valstybėje narėje ir gamina IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ar avalynės gaminius savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą arba užsako kam nors juos jam sukurti bei pagaminti ir savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą pirmą kartą patiekia juos tos valstybės narės teritorijoje;
   b) yra įsisteigęs valstybėje narėje ir savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą perparduoda tos valstybės narės teritorijoje IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ar avalynės gaminius, kuriuos pagamino a punkte nurodytas kitas gamintojas ir ant kurių nenurodomas to gamintojo pavadinimas ar jo naudojamas prekinis pavadinimas ar prekių ženklas;
   c) yra įsisteigęs valstybėje narėje ir toje valstybėje narėje profesiniu pagrindu pirmą kartą patiekia IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ar avalynės gaminius iš kitos valstybės narės arba iš trečiosios šalies arba
   d) valstybėje narėje parduoda IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ar avalynės gaminius nuotolinio ryšio priemonėmis tiesiogiai galutiniams naudotojams, įskaitant privačius namų ūkius ir naudotojus, kurie nėra privatūs namų ūkiai, o įsisteigęs yra kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje;

4c)  tiekimas rinkai – gaminio, skirto platinti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba nemokamai;

4d)  gamintojo atsakomybę perimanti organizacija – juridinis asmuo, finansiniu aspektu arba finansiniu ir operatyviniu aspektais organizuojantis didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimų vykdymą gamintojų vardu;

4e)  interneto platforma – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2065** 3 straipsnio i punkte apibrėžta interneto platforma;

4f)  vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia su jo prekybos veikla, verslu, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais;

8a)  socialinio verslo įmonė – privatinės teisės subjektas, kuris versliai ir laikydamasis socialinės ekonomikos principų ir ypatybių tiekia prekes ir teikia paslaugas rinkai ir kurio komercinė veikla visų pirma grindžiama socialiniais arba aplinkosaugos tikslais. Socialinio verslo įmonės gali būti įsteigtos įvairiomis teisinėmis formomis; [31 pakeit.]

________________

* 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

** 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (OL L 277, 2022 10 27, p. 1).“;

"

3)  9 straipsnio 1 dalies g bei h punktai ir 5, 6 bei 8 dalys išbraukiami;

4)  įterpiamas šis 9a straipsnis:"

„9a straipsnis

Maisto atliekų susidarymo prevencija

1.  Valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užkirsti kelią maisto atliekų susidarymui visoje maisto tiekimo grandinėje, pirminės gamybos, perdirbimo bei gamybos ir mažmeninės prekybos bei kitokio maisto skirstymo etapuose, taip pat restoranuose, maitinimo paslaugų įmonėse ir namų ūkiuose. Tos priemonės, be kita ko, yra šios: [32 pakeit.]

   a) kurti ir remti elgsenos pokyčius skatinančias intervencines priemones maisto atliekų kiekiui mažinti ir informavimo kampanijas informuotumui apie maisto atliekų prevenciją ir masto gamybą didinti; [33 pakeit.]
   b) nustatyti ir šalinti maisto tiekimo grandinės veikimo neefektyvumą ir remti visų jos dalyvių bendradarbiavimą, kartu užtikrinant teisingą prevencinių priemonių sąnaudų ir naudos paskirstymą. Tai gali apimti:
   skatinimą vartoti išorinių defektų turinčius vaisius ir daržoves, kurie neatitinka ES arba JT EEK prekybos standartų, tačiau vis dar yra tinkami ir saugūs vartoti vietoje arba tiesiogiai, kaip nustatyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2023/2429* (toliau – „negražūs“ vaisiai ir daržovės), ir
   kovą su rinkos praktika, dėl kurios švaistomas maistas, įskaitant praktiką, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/633**; [34 pakeit.]
   c) skatinti maisto dovanojimą ir kitokį užtikrinti jo perskirstymą žmonėms vartoti, pirmenybę teikiant žmonių reikmėms, o ne naudojimui gyvūnų pašarams ar pakartotiniam perdirbimui į ne maisto produktus; [35 pakeit.]
   d) remti mokymą ir įgūdžių ugdymą, taip pat ir vietos valdžios institucijose, ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir socialinės ekonomikos subjektams; [36 pakeit.]
   da) raginti ir skatinti taikyti inovacijas bei technologinius sprendimus, kuriais prisidedama prie maisto švaistymo prevencijos, tokius kaip išmaniosios pakuotės, skirtos pratęsti supakuoto maisto produkto tinkamumo vartoti laiką arba išlaikyti ar pagerinti jo būklę, kaip nurodyta Komisijos reglamente (EB) Nr. 450/2009***, ypač vežant ir laikant, taip pat aiškesnis maisto produktų datos ženklinimas ir vartotojui patogios priemonės, kad kiltų mažiau painiavos ir būtų lengviau naudoti datos žymenis pagal Reglamentą (ES) Nr. 169/2011, taip prisidedant prie nereikalingų maisto produktų, kurie vis dar saugūs vartoti, išmetimo prevencijos. [37 pakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad visi atitinkami tiekimo grandinės dalyviai būtų proporcingai savo pajėgumams ir funkcijoms vaidmeniui sukuriant maisto atliekas būtų įtraukti į maisto atliekų susidarymo prevenciją maisto tiekimo grandinėje, skiriant ypatingą dėmesį tam, kad būtų išvengta neproporcingo poveikio mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai sudarytų galimybę dovanoti žmonėms vartoti saugų neparduotą maistą. [38 pakeit.]

2.  Valstybės narės stebi ir vertina savo maisto atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimą, įskaitant maisto atliekų kiekio mažinimo tikslų, nurodytų 4 dalyje, laikymąsi, matuodamos maisto atliekų kiekį pagal metodiką, nustatytą pagal 3 dalį. [39 pakeit.]

3.  Komisijai pagal 38a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2019/1597 ir ši direktyva papildoma nuostatomis dėl bendros metodikos ir minimaliųjų kokybės reikalavimų, užtikrinančių vienodą maisto atliekų kiekio matavimą, nustatymo. [40 pakeit.]

3a.   Metodika, matavimo metodai ir duomenys, kurie naudojami 3 dalyje nurodytam maisto atliekų lygiui išmatuoti, skelbiami viešai. [41 pakeit.]

4.  Valstybės narės imasi būtinų ir tinkamų priemonių, kad iki 2030 m. gruodžio 31 d. nacionaliniu lygmeniu pasiektų šiuos maisto atliekų mažinimo tikslus:

   a) palyginti su 2020 m.–2022 m. susidariusių atliekų kiekio metiniu vidurkiu, bent 20, 10 % sumažinti perdirbimo ir gamybos etape susidarančių maisto atliekų kiekį; [42 pakeit.]
   b) palyginti su 2020–2022 m. susidariusių atliekų kiekio metiniu vidurkiu, bent 40 m., 30 % sumažinti bendrą mažmeninės prekybos ir kitokio maisto skirstymo etapuose, restoranuose bei maitinimo paslaugų įmonėse ir namų ūkiuose susidarančių maisto atliekų kiekį, tenkantį vienam gyventojui. [43 pakeit.]

5.  Jei valstybė narė gali pateikti ankstesnių nei 2020 m. ataskaitinių metų duomenis, surinktus taikant metodus, panašius į Komisijos deleguotajame sprendime (ES) 2019/1597 nustatytą metodiką ir būtiniausius kokybės reikalavimus, užtikrinančius vienodą maisto atliekų kiekio matavimą, gali būti naudojami ankstesni ataskaitiniai metai. Tie ankstesni ataskaitiniai metai taikomi abiem 4 dalies a ir b punktuose nurodytiems tikslams. Valstybė narė apie ketinimą naudoti ankstesnius ataskaitinius metus per 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir pateikia Komisijai duomenis bei jiems rinkti naudojamus matavimo metodus ir juos paskelbia viešai. [44 pakeit.]

6.  Jei Komisija mano, kad duomenys neatitinka 5 dalyje nustatytų sąlygų, ji per šešis mėnesius nuo pranešimo, pateikto pagal tą dalį, gavimo priima sprendimą, kuriuo valstybės narės prašoma kaip ataskaitinius metus naudoti ne valstybės narės pasiūlytus, o 2020 arba kitus metus.

7.  Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri 4 dalyje nustatytus iki 2030 m. pasiektinus tikslus, kad prireikus juos pakeistų, pakoreguotų ir (arba) išplėstų įtraukdama kitų maisto tiekimo grandinės etapų, taip pat apsvarstytų, ar reikia nustatyti naujų tikslų laikotarpiui po 2030 m. Tuo tikslu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, prie kurios prireikus pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.;

7a.   Valstybės narės raginamos koordinuoti savo veiksmus, kad būtų užkirstas kelias maisto švaistymui, ir dalytis geriausia patirtimi. [45 pakeit.]

7b.   Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka tinkamo lygio vertinimą, kad nustatytų visų pirminės gamybos maisto atliekų, įskaitant susijusį subrendusį nenuimtą arba ūkiuose naudojamą derlių, kiekio mažinimo tikslus. Tuo tikslu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, prie kurios, jei tikslinga, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. [46 pakeit.]

7c.   Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina galimybę nustatyti privalomą bent 30 proc. tikslą pagal 9a straipsnio 4 dalies a punktą ir bent 50 proc. tikslą pagal 9a straipsnio 4 dalies b punktą, kurie turi būti pasiekti iki 2035 m., ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios gali būti pridėtas atitinkamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto tokiam tikslui įgyvendinti. [47 pakeit.]

________________

* 2023 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/2429, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 papildomas vaisių ir daržovių sektoriaus, tam tikrų perdirbtų vaisių ir daržovių produktų bei bananų sektoriaus prekybos standartais ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1666/1999 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 543/2011 ir (ES) Nr. 1333/2011 (OL L, 2023/2429, 2023 11 3, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2023/2429/oj).

** 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje (OL L 111, 2019 4 25, p. 59).

*** 2009 m. gegužės 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 450/2009 dėl veikliųjų ir protingųjų žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu (OL L 135, 2009 5 30, p. 3).”;

"

4a)   10 straipsnyje įterpiama ši dalis:"

Valstybės narės raginamos, kai tinkama, nustatyti, kad būtų iš anksto rūšiuojamos mišrias komunalinės atliekos, kad atliekos, kurias galima panaudoti parengiant pakartotiniam naudojimui arba perdirbimo tikslais, nebūtų deginamos ar šalinamos sąvartynuose.“; [48 pakeit.]

"

4b)   10 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"

4. Valstybės narės imasi priemonių siekdamos užtikrinti, kad atliekos, surinktos atskirai siekiant jas parengti pakartotiniam naudojimui ir perdirbti pagal 11 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnį, nebūtų deginamos ar šalinamos sąvartynuose, išskyrus atliekas, kurios susidaro vykdant vėlesnes atskirai surinktų atliekų apdorojimo operacijas ir kurių deginimas duoda geriausią aplinkosaugos požiūriu bendrą rezultatą pagal 4 straipsnį.“; [49 pakeit.]

"

5)  11 straipsnio 1 dalies trečias sakinys pakeičiamas trečia pastraipa pakeičiama taip:"

„Laikantis 10 straipsnio 2 ir 3 dalių, valstybės narės atskiro surinkimo sistemą įveda bent popieriui, metalui, plastikui ir stiklui, o nuo 2025 m. sausio 1 d. ir tekstilės gaminiams, ir skatinamos įvesti atskirą medienos surinkimą.“; [50 pakeit.]

"

5a)   Į 11 straipsnį po trečios pastraipos įterpiama ši pastraipa:"

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų sukurta atskiram atliekų surinkimui skirta pakankama infrastruktūra, kuri būtų lengvai prieinama bei numatyta visų rūšių atliekoms, ir, kai tinkama, padidina atskiro atliekų surinkimo vietų skaičių. Jeigu būtina patobulinti komunalinių atliekų surinkimo sistemas, valstybės narės tai daro nepagrįstai nedelsdamos.“; [51 pakeit.]

"

6)  11b straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Bendradarbiaudama su Europos aplinkos agentūra, Komisija likus ne mažiau kaip trejiems metams iki kiekvieno iš 9a straipsnio 4 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalies c, d bei e punktuose ir 3 dalyje nustatytų terminų parengia tuose punktuose bei dalyse nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangos ataskaitą.“;

"

7)  įterpiami šie 22a–22d straipsniai:"

„22a straipsnis

Didesnės gamintojo atsakomybės sistemos taikymas tekstilės gamybai

1.  Laikydamosi 8 ir 8a straipsnių valstybės narės užtikrina, kad gamintojams būtų taikoma didesnė gamintojo atsakomybė už IVc priede išvardytus namų ūkio tekstilės gaminius, drabužius bei drabužių priedus ir tame priede išvardytą avalynę, drabužius bei drabužių priedus (toliau – „tekstilės, su tekstile susiję ir avalynės gaminiai“), kuriuos jie pirmą kartą patiekia rinkai valstybės narės teritorijoje. [52 pakeit.]

1a.   Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 38a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomos papildomos taisyklės dėl didesnės gamintojo atsakomybės už asmenines apsaugos priemones, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/425*. [53 pakeit.]

1b.   Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad IVc priedo 2a dalyje (naujame) nurodytų kilimų ir čiužinių, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra tekstilė, gamintojams, kurie tuos kilimus ir čiužinius pirmą kartą tiekia rinkai valstybės narės teritorijoje, būtų taikoma didesnė gamintojo atsakomybė pagal 8 ir 8a straipsnius. Valstybės narės gali nuspręsti specialiai tiems gaminiams nustatyti atskirą didesnės gamintojo atsakomybės sistemą. [54 pakeit.]

2.  Komisijai pagal 38a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais išplečiama IVc priedo taikymo sritis ir iš dalies keičiamas šios direktyvos IVc priedas siekiant jame išvardytus Kombinuotosios nomenklatūros kodus suderinti su Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87** 1 priede išvardytais kodais. [55 pakeit.]

3.  Valstybės narės pagal 8a straipsnio 1 dalies a punktą aiškiai, įtraukiai ir subalansuotai apibrėžia atitinkamų subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant, stebint ir tikrinant 1 dalyje nurodytą didesnės gamintojo atsakomybės sistemą, vaidmenis ir atsakomybę. Valstybės narės užtikrina, kad visi susiję subjektai visapusiškai dalyvautų didesnės gamintojo atsakomybės sistemos sprendimų priėmimo procese. Tie susiję subjektai, be kita ko, yra:

   a) gamintojai, teikiantys produktus valstybės narės rinkai;
   b) organizacijos, kurios jų vardu įgyvendina didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimus;
   c) privatūs arba viešieji atliekų tvarkymo subjektai;
   d) vietos valdžios institucijos;
   e) pakartotinio naudojimo ir parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojai;
   f) socialinės įmonės, įskaitant vietos socialines įmones. [56 pakeit.]

4.  Valstybės narės užtikrina, kad IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojai padengtų šias išlaidas:

   a) naudotų ir atliekomis tapusių IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių surinkimo ir paskesnio atliekų tvarkymo, kuris apima:
   1) naudotų tekstilės produktų surinkimą pakartotiniam naudojimui ir atskirą atliekomis tapusių tekstilės gaminių surinkimą parengti parengimui pakartotiniam naudojimui ir perdirbti perdirbimui, laikantis 22c ir 22d straipsnių; [57 pakeit.]
   2) 1 punkte nurodyto surinkto krovinio vežimą toliau rūšiuoti pakartotiniam naudojimui, parengti pakartotinio naudojimo, parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo operacijoms operacijų tikslais, laikantis 22d straipsnio; [58 pakeit.]
   3) 1 punkte nurodyto surinkto krovinio rūšiavimą, parengimą pakartotiniam naudojimui, perdirbimą bei kitas naudojimo operacijas ir šalinimą; [59 pakeit.]
   4) 1 ir 2 punktuose nurodytą socialinių įmonių ir kitų su atliekų tvarkymu nesusijusių subjektų, kurie yra 22c straipsnio 5 ir 11 dalyse nurodytos surinkimo sistemos dalis, atliekų surinkimą, vežimą ir apdorojimą; [60 pakeit.]
   b) surinktų mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimo, atliekamo pagal 22d straipsnio 6 dalį;
   c) informacijos apie tekstilės ir avalynės gaminių tvarų naudojimą, atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą, parengimą pakartotiniam naudojimui, perdirbimą, kitokį naudojimą bei jų šalinimą teikimo (įskaitant informavimo kampanijas ir komunikacijos veiklą) pagal 22c straipsnio 13 dalies 14 ir 17 punktus; [61 pakeit.]
   d) duomenų rinkimo ir teikimo kompetentingoms institucijoms pagal 37 straipsnį;
   e) paramos moksliniams tyrimams ir plėtrai, kuriais siekiama tobulinti rūšiavimo ir perdirbimo procesus pagal 4 straipsnyje nurodytą atliekų hierarchiją, visų pirma siekiant didinti uždarojo ciklo pluošto perdirbimo mastą, nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms; [62 pakeit.]
   ea) pakartotinio naudojimo ir taisymo operacijos, įskaitant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą siekiant jas tobulinti. [63 pakeit.]

5.  Valstybės narės užtikrina, kad IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojai padengtų šio straipsnio 4 dalyje nurodytas išlaidas, susijusias su naudotais ir atliekomis tapusiais IVc priede išvardytais tekstilės, su tekstile susijusiais ir avalynės gaminiais, pristatomais į pagal 22c straipsnio 5 ir 11 punktus įsteigtus surinkimo punktus, kai tokie gaminiai pirmą kartą patiekti rinkai valstybės narės teritorijoje po [Leidinių biurui: prašome įrašyti šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo datą], įskaitant visą naudotą tekstilę ir atliekomis tapusią tekstilę, kuri gali būti surinka per privačias grąžinimo sistemas ir vėliau sukaupta su tekstile, surinkta pagal 22c straipsnio 5 dalį. [64 pakeit.]

6.  4 dalyje nurodytos padengtinos išlaidos turi neviršyti išlaidų, būtinų toje dalyje nurodytoms paslaugoms ekonomiškai efektyviai teikti laikantis atliekų hierarchijos, ir yra skaidriai nustatomos tarp atitinkamų subjektų. [65 pakeit.]

6a.   Interneto platformų paslaugų teikėjai, kurie sudaro vartotojams galimybes sudaryti nuotolinės prekybos sutartis, užtikrina, kad tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, išvardytų IVc priede, gamintojai būtų registruoti 22b straipsnyje nurodytame gamintojų registre toje valstybėje narėje, kurioje yra vartotojas, prieš pateikdamos tokių gamintojų produktus savo platformose. [66 pakeit.]

7.  Siekdamos laikytis Reglamento (ES) 2022/2065 30 straipsnio 1 dalies d ir e punktų, valstybės narės užtikrina, kad į to reglamento 3 skyriaus 4 skirsnio taikymo sritį patenkančių interneto platformų, per kurias vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su gamintojais, siūlančiais IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius Sąjungoje įsikūrusiems vartotojams, paslaugų teikėjai iš gamintojų gautų šią informaciją:

   a) informaciją apie registraciją 22b straipsnyje nurodytame gamintojų registre toje valstybėje narėje, kurioje įsikūręs vartotojas, ir gamintojo registracijos tame registre numerį (-ius);
   b) gamintojo pasitvirtinimą, kuriuo jis įsipareigoja siūlyti tik tokius IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius, dėl kurių valstybėje narėje, kurioje įsikūręs vartotojas, laikomasi šio straipsnio 1 ir 4 dalyse ir 22c straipsnio 1 dalyje nurodytų didesnės gamintojo atsakomybės reikalavimų.

8.  Laikydamosi 8, 8a ir 22a–22d straipsnių valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos būtų nustatytos iki [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą – trisdešimt aštuoniolika mėnesių nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo]. [67 pakeit.]

22b straipsnis

Tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojų registras

1.  Valstybės narės sukuria IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojų registrą, kad galėtų stebėti, kaip tie gamintojai laikosi 22a straipsnio ir 22c straipsnio 1 dalies.

Valstybės narės užtikrina, kad registre būtų pateikiamos nuorodos į kitus nacionalinius registrus, kad būtų lengviau registruoti gamintojus visose valstybėse narėse. Registras yra lengvai ir nemokamai prieinamas visuomenei internete. [68 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad iš gamintojų būtų reikalaujama registruotis 1 dalyje nurodytame registre. Tuo tikslu valstybės narės reikalauja, kad gamintojai pateiktų registracijos paraišką kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jie pirmą kartą rinkai patiekia IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius.

2a.   Valstybės narės praneša kitoms valstybėms narėms apie nuorodą į nacionalinį registrą per 30 dienų nuo tada, kai registras pradeda veikti. [69 pakeit.]

3.  Valstybės narės leidžia gamintojams savo teritorijoje pirmą kartą patiekti rinkai IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius tik tuo atveju, jei jie arba, įgaliojimo atveju, didesnės gamintojo atsakomybės klausimams jų įgalioti atstovai yra registruoti toje valstybėje narėje.

4.  Registracijos paraiškoje, be kita ko, nurodoma ši informacija:

   a) pavadinimai, prekių ženklai ir prekiniai pavadinimai, jei yra, kuriuos gamintojas naudoja savo veiklai toje valstybėje narėje, ir gamintojo adresas, įskaitant pašto kodą ir vietovę, gatvės pavadinimą ir namo numerį, šalį, telefono numerį, taip pat, jei yra, svetainės adresą bei e. pašto adresą ir vieno bendro informacinio punkto pavadinimą;
   b) gamintojo nacionalinis identifikavimo kodas, įskaitant jo prekybos registro numerį ar lygiavertį oficialų registracijos numerį, taip pat Sąjungos ar nacionalinis mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris;
   c) IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, kuriuos gamintojas ketina pirmą kartą patiekti rinkai tos valstybės narės teritorijoje, Kombinuotosios nomenklatūros kodai;
   d) gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos pavadinimas, pašto kodas, vietovė, gatvė ir namo numeris, šalis, telefono numeris, svetainės adresas, e. pašto adresas ir nacionalinis identifikavimo kodas, taip pat jos prekybos registro numeris arba lygiavertis oficialus registracijos numeris, Sąjungos arba nacionalinis mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris ir atstovaujamo gamintojo įgaliojimas;
   e) gamintojo arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos pareiškimas, kad pateikta informacija yra teisinga.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatytus įpareigojimus gamintojo vardu galėtų vykdyti gamintojo atsakomybę perimanti organizacija.

Jei gamintojas yra paskyręs gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją, ji šiame straipsnyje nustatytus įpareigojimus vykdo mutatis mutandis, jei valstybė narė nenurodo kitaip.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija:

   a) gautų 2 dalyje nurodytas gamintojų registracijos paraiškas per elektroninę duomenų apdorojimo sistemą; duomenys apie ją pastebimai pateikiami kompetentingos institucijos svetainėje; [70 pakeit.]
   b) patvirtintų registraciją ir suteiktų registracijos numerį per ne ilgesnį kaip 12 savaičių laikotarpį, kuris prasideda tada, kai pateikiama 4 dalyje nurodyta informacija;
   c) galėtų nustatyti išsamią su registracijos reikalavimais ir procesu susijusią tvarką nepridėdama naujų esminių reikalavimų prie tų, kurie nustatyti 4 dalyje;
   d) iš gamintojų galėtų imti sąnaudomis pagrįstą ir proporcingą mokestį už 2 dalyje nurodytų paraiškų tvarkymą.

7.  Kompetentinga institucija gali atsisakyti registruoti gamintoją arba panaikinti jo registraciją, jei nepateikiama 4 dalyje nurodyta informacija ir susiję dokumentiniai įrodymai ar jie yra nepakankami arba jei gamintojas nebeatitinka 4 dalies d punkte nustatytų reikalavimų.

8.  Valstybės narės reikalauja, kad gamintojas arba, kai taikoma, gamintojo atsakomybę perimanti organizacija nepagrįstai nedelsdami praneštų kompetentingai institucijai apie visus informacijos, pateiktos registracijos įraše pagal 4 dalies d punktą, pasikeitimus ir apie bet kokį veiklos, susijusios su registracijos įraše nurodytų tekstilės ir avalynės gaminių patiekimu rinkai pirmą kartą valstybės narės teritorijoje, nutraukimą visam laikui. Gamintojas iš gamintojų registro išbraukiamas, jei jis nebeegzistuoja.

9.  Jei Gamintojų registre saugoma informacija nėra yra viešai prieinama, valstybė narė ji gali būti kompiuterio skaitoma, rūšiuojama ir turi būti įmanoma atlikti jos paiešką, laikantis atvirojo standarto dėl trečiųjų šalių naudojimo. Valstybės narės užtikrina, kad interneto platformų, per kurias vartotojai gali su gamintojais sudaryti nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjams būtų nemokamai suteikiama suteikta prieiga prie registro. [71 pakeit.]

9a.   Ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina galimybę sukurti visos Sąjungos tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, išvardytų IVc priede, gamintojų registrą. Tas vertinimas apima galimą naudą, iššūkius ir administracinius gebėjimus, kurių reikia tokiam visos Sąjungos registrui įgyvendinti. [72 pakeit.]

10.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma suderinta registravimo registre forma, grindžiama šio straipsnio 4 dalyje nustatytais informacijos reikalavimais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

22ba straipsnis

Įmonėms skirtos ataskaitų teikimo gairės

Komisija parengia išsamias gaires tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojams, kad jie gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms elektroniniu būdu pateiktų reikiamą informaciją, nurodytą 22c straipsnio 13 dalyje ir 22c straipsnio 17 dalyje. Tos gairės apima bent šią informaciją:

   a) aiškūs nurodymai dėl ataskaitų teikimo grafikų, skatinant laiku pateikti ir išanalizuoti duomenis;
   b) specifikacijos dėl ataskaitose teikiamų duomenų struktūros ir formato, kad būtų užtikrintas duomenų vienodumas, nuoseklumas ir gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms juos būtų lengva konsoliduoti. [73 pakeit.]

22c straipsnis

Gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos tekstilės sektoriuje

1.  Valstybės narės užtikrina, kad IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojai paskirtų gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją, kuri jų vardu vykdytų 22a straipsnyje nustatytus jų didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimus.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, ketinančios gamintojų vardu vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimus pagal 8a straipsnio 3 dalį, 22a, 22b, 22d straipsnius ir šį straipsnį, gautų kompetentingos institucijos leidimą. Autorizacijos procedūra apima:

   a) aiškius gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų kvalifikacijos ir kompetencijos kriterijus, be kita ko, užtikrinant, kad jos turėtų reikiamų žinių atliekų tvarkymo, tvarumo ir poveikio aplinkai vertinimo srityse;
   b) išsamias ginčų ar problemų, kurių gali kilti tarp gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų ir gamintojų, sprendimo procedūras, įskaitant sprendimų apskundimo mechanizmus; [74 pakeit.]

3.  Valstybės narės reikalauja iš gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų užtikrinti, kad IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojų joms mokami finansiniai įnašai:

   a) būtų grindžiami atitinkamų gaminių svoriu ir kokybe ir IVc priede IVc priedo 1 dalyje išvardytų tekstilės gaminių atveju būtų diferencijuojami remiantis ekologinio projektavimo reikalavimais, priimtais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą.../... [Leidinių biurui: prašome įrašyti Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamento numerį, kai reglamentas bus priimtas]***, kurie yra svarbiausi tekstilės atliekų prevencijai ir tekstilės atliekų apdorojimui pagal atliekų hierarchiją, ir atitinkamomis tiems kriterijams skirtomis matavimo metodikomis, priimtomis pagal tą reglamentą arba kitus Sąjungos teisės aktus dėl suderintų tvarumo kriterijų ir matavimo metodų nustatymo tekstilės gaminiams, ir kuriais užtikrinamas didesnis tekstilės gaminių aplinkosauginis tvarumas ir žiediškumas; [75 pakeit.]
   b) būtų pakoreguoti siekiant atsižvelgti į gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų pajamas, gaunamas iš pakartotinio naudojimo, parengimo pakartotiniam naudojimui arba iš antrinių žaliavų, gautų iš perdirbtų atliekomis tapusių tekstilės gaminių, vertės;
   c) užtikrintų vienodas sąlygas gamintojams, neatsižvelgiant į jų kilmę ar dydį, neužkraunant neproporcingos naštos IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminius mažais kiekiais gaminantiems gamintojams, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones.

4.  Kai tai būtina siekiant išvengti vidaus rinkos iškraipymo ir užtikrinti suderinamumą su ekologinio projektavimo reikalavimais, priimtais pagal Reglamento.../... [Leidinių biurui: prašome įrašyti tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamento numerį, kai reglamentas bus priimtas] 4 straipsnį kartu su 5 straipsniu, Komisija gali priimti priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi rinkliavų diferencijavimo kriterijai, taikomi šio straipsnio 3 dalies a punkto taikymo tikslais. Tas įgyvendinimo aktas neturi būti susijęs su tiksliu įnašų dydžio nustatymu ir yra priimamas laikantis šios direktyvos 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [76 pakeit.]

5.  Valstybės narės užtikrina, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos nustatytų naudotų ir atliekomis tapusių IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, sudedamųjų medžiagų, būklės, pavadinimo, prekinio pavadinimo, prekių ženklo ar kilmės, atskiro surinkimo valstybės narės, kurioje jos tuos gaminius patiekia rinkai pirmą kartą, teritorijoje, sistemą. Pagal atskiro surinkimo sistemą:

   a) 6 dalies a punkte nurodytiems subjektams siūlomas tokių naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių surinkimas ir numatoma būtina praktinė jų surinkimo ir vežimo tvarka, įskaitant nemokamą tinkamų surinkimo ir transportavimo konteinerių tiekimą į susietuosius surinkimo punktus (toliau – susietieji surinkimo punktai);
   b) užtikrinamas nemokamas tokių naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, renkamų susietuosiuose surinkimo punktuose, surinkimas lanksčiu pagal poreikį pritaikytu grafiku tokiu dažnumu, kuris proporcingas aprėpiamai teritorijai ir tokių naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės ir avalynės gaminių, paprastai renkamų tuose surinkimo punktuose, kiekiui; [77 pakeit.]
   c) užtikrinamas nemokamas socialinių įmonių ir kitų su atliekų tvarkymu nesusijusių subjektų atliekų, susidariusių iš minėtų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, kurios renkamos susietuosiuose surinkimo punktuose, surinkimas, taip pat skatinamas visapusiškas socialinių įmonių ir gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų bendradarbiavimas. [78 pakeit.]

Bet kokiam gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų veiklos koordinavimui toliau taikomos Sąjungos konkurencijos taisyklės.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad 5 dalyje nurodyta surinkimo sistema:

   a) būtų sudaryta iš surinkimo punktų, kuriuos jų vardu įsteigia gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos ir atliekų tvarkymo subjektai, bendradarbiaudami su vienu ar daugiau iš šių subjektų: socialinėmis įmonėmis ir socialinės ekonomikos subjektais, platintojais, valdžios institucijomis ar trečiosiomis šalimis, jų vardu surenkančiomis naudotus ir atliekomis tapusius IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius, ir kitais savanoriškais surinkimo punktais;
   b) apimtų visą valstybės narės teritoriją, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir tankumą, numatomą naudotų ir atliekomis tapusių IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės produktų kiekį, prieinamumą ir artimumą galutiniams naudotojams, neapsiribojant tik vietovėmis, kuriose tų gaminių surinkimas ir tolesnis tvarkymas yra pelningas;
   c) nuolat didintų atskiro surinkimo lygį, kol bus pasiekta techninio įmanomumo riba, atsižvelgiant į gerąją patirtį.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad 6 dalies c punkte nurodytas surinkimo lygis būtų apskaičiuojamas pagal 8 ir 9 dalis.

8.  6 dalies c punkte nurodytas atskiro surinkimo lygis apskaičiuojamas kaip procentinis dydis, gaunamas atliekomis tapusių IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, surinktų konkrečiais kalendoriniais metais valstybėje narėje pagal 5 dalį, svorį padalijus iš tokių atliekomis tapusių tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, susikaupusių ir surinktų kaip mišrios komunalinės atliekos kuriais buvo prekiaujama valstybės narės rinkoje atitinkamais kalendoriniais metais, svorio. [79 pakeit.]

9.  Komisija ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo] priima įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma šio straipsnio 6 dalies c punkte nurodyto atskiro surinkimo lygio apskaičiavimo ir tikrinimo metodika. Tie įgyvendinimo deleguotieji aktai priimami laikantis 39 straipsnio 2 dalyje 38a straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [80 pakeit.]

10.  Valstybės narės užtikrina, kad gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms nebūtų leidžiama atsisakyti į pagal 5 dalį sukurtą atskiro surinkimo sistemą priimti vietos valdžios institucijas bei socialines įmones ir kitus su parengimo pakartotiniam naudojimui ar pakartotinio naudojimo veikla susijusius subjektus. [81 pakeit.]

11.  Nedarant poveikio 5 dalies a ir b punktų ir 6 dalies a punkto taikymui, valstybės narės užtikrina, kad socialinėms įmonėms būtų leidžiama turėti ir naudoti savus atskiro surinkimo punktus ir kad atskiro surinkimo punktų vietose joms būtų taikomos lygiavertės arba lengvatinės sąlygos. Valstybės narės užtikrina, kad iš vietos valdžios institucijų, socialinių įmonių ir socialinės ekonomikos subjektų, kurie yra 6 dalies a punkte nurodytų susietųjų surinkimo punktų tinklo dalis, nebūtų reikalaujama surinktų IVc priede išvardytų naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių perduoti gamintojo atsakomybę perimančiai organizacijai. [82 pakeit.]

12.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 5, 6 ir 11 dalis įsteigtiems surinkimo punktams nebūtų būtų taikomi šioje direktyvoje nustatyti registracijos ar ir leidimo gavimo reikalavimai. [83 pakeit.]

13.  Valstybės narės užtikrina, kad, be 8a straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos galutiniams naudotojams, visų pirma vartotojams, teiktų informaciją apie toliau nurodytus aspektus, susijusius su IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, kuriuos gamintojai siūlo valstybės narės teritorijoje, tvariu vartojimu, pakartotiniu naudojimu ir tvarkymu gyvavimo ciklo pabaigoje:

   a) vartotojų indėlį į atliekų prevenciją, įskaitant geriausią patirtį, visų pirma populiarinant tvaraus vartojimo modelius ir skatinant gerą naudojamų produktų priežiūrą;
   b) tekstilės ir avalynės gaminių pakartotinio naudojimo ir taisymo galimybes, įskaitant surinkimo punktų vietą ir tai, kaip tinkamai dovanoti tekstilės gaminius; [84 pakeit.]
   c) tinkamą vartotojų indėlį į atskirą naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės ir avalynės gaminių surinkimą; [85 pakeit.]
   d) tekstilės gamybos, visų pirma greitosios mados praktikos ir vartojimo, tekstilės ir avalynės atliekų perdirbimo bei kitokio naudojimo, šalinimo, taip pat netinkamo atsikratymo jomis, pvz., išmetimo bet kur ar į mišrias komunalines atliekas, poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, taip pat socialinėms ir žmogaus teisėms.

14.  Valstybės narės užtikrina, kad gamintojo atsakomybę perimanti organizacija reguliariai teiktų 13 dalyje nurodytą informaciją ir kad ta informacija būtų atnaujinama pardavimo vietoje ir prieinama, be kita ko, ir teikiama šiais būdais: [86 pakeit.]

   a) viešai prieinamose ir patogiose naudotis svetainėse ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis; [87 pakeit.]
   b) skelbiant ją viešosiose erdvėse ir surinkimo punktuose; [88 pakeit.]
   c) įtraukiant bendruomenę per švietimo programas ir kampanijas; [89 pakeit.]
   d) naudotojams ir vartotojams lengvai suprantama (-omis) kalba (-omis) parengtose gairėse.

15.  Kai valstybėje narėje gamintojų vardu vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimus leidžiama kelioms gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms, valstybės narės, siekdamos vienodos paslaugų kokybės visoje teritorijoje, užtikrina, kad jos apimtų visą valstybės narės, kurioje taikoma atskiro naudotų ir atliekomis tapusių IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių surinkimo sistema, teritoriją. Valstybė narė, taip pat ir ta, kurioje gamintojų vardu vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimus leidžiama tik vienai gamintojo atsakomybę perimančiai organizacijai, paveda kompetentingai institucijai prižiūrėti, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos savo įpareigojimus vykdytų koordinuotai ir laikydamosi Sąjungos konkurencijos taisyklių, arba tai daryti paskiria nepriklausomą trečiąją šalį. [90 pakeit.]

16.  Valstybės narės reikalauja, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos užtikrintų savo žinioje esančių su privačia informacija arba informacija, tiesiogiai siejama su konkrečiais gamintojais ar jų įgaliotais atstovais, susijusių duomenų konfidencialumą. Šis konfidencialumas išlaikomas visų duomenų tvarkymo, saugojimo ir teikimo procesų metu, taikant patikimas saugumo priemones ir duomenų apsaugos standartus, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai prieigai ar galimiems duomenų saugumo pažeidimams. [91 pakeit.]

17.  Valstybės narės užtikrina, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, be 8a straipsnio 3 dalies e punkte nurodytos informacijos, savo svetainėse skelbtų:

   a) bent kartą per metus, laikydamosi komercinio ir pramoninio konfidencialumo, – informaciją apie rinkai pateiktų gaminių kiekį ir kokybę, naudotų ir atliekomis tapusių IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, įskaitant neparduotus tokius gaminius ir iš socialinių įmonių surinktų tekstilės atliekų kiekį, atskiro surinkimo lygį, pakartotinio naudojimo, parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo lygį, atskirai nurodydamos gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos pasiektą uždarojo ciklo pluošto perdirbimo lygį, ir kito naudojimo, šalinimo bei eksporto lygį; [92 pakeit.]
   b) informaciją apie atliekų tvarkymo subjektų atrankos pagal 18 dalį procedūrą;
   ba) aiškius ir glaustus duomenis apie tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių poveikį aplinkai, įskaitant poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, ypač atsižvelgiant į greitosios mados praktiką ir vartojimą, grąžinamąjį perdirbimą ir kitokį naudojimą bei šalinimą. Ši informacija taip pat apima netinkamo tekstilės ir avalynės atliekų išmetimo klausimą, pvz., šiukšlinimą arba išmetimą į mišrias komunalines atliekas, ir veiksmus, kurių imtasi šiam poveikiui sumažinti. [93 pakeit.]

18.  Valstybės narės užtikrina, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, neužkraudamos jokios neproporcingos naštos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), atliekų tvarkymo subjektams nustatytų aiškiais, sąžiningais ir skaidriais sutarties sudarymo kriterijais grindžiamą skaidrią ir nediskriminacinę atrankos procedūrą, susijusią su atliekų tvarkymo paslaugų pirkimu iš 6 dalies a punkte nurodytų atsižvelgdamos į atliekų tvarkymo subjektų veiklos realijas ir užtikrindamos vienodą prieigą prie ir iš kitų atliekų tvarkymo subjektų paskesniam atliekų apdorojimui atlikti paslaugų. [94 pakeit.]

19.  Valstybės narės užtikrina, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos reikalautų iš gamintojų kasmet teikti duomenis apie rinkai tiekiamus IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius.

22d straipsnis

Tekstilės atliekų tvarkymas

1.  Valstybės narės iki 2025 m. sausio 1 d., laikydamosi 10 straipsnio 2 ir 3 dalių, užtikrina atskirą tekstilės surinkimą pakartotinai naudoti, parengti pakartotiniam naudojimui, parengimui pakartotinai naudoti ir grąžinamajam perdirbimui ir perdirbti. [95 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tekstilės atliekų surinkimo, pakrovimo ir iškrovimo, transportavimo ir saugojimo infrastruktūra bei operacijos ir kitoks tvarkymas, taip pat visi kiti tekstilės atliekų tvarkymo procesai, įskaitant paskesnes rūšiavimo ir apdorojimo operacijas, būtų tinkamai apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų ir kitų galimų užtaršos šaltinių, pvz., teršalų, cheminių ar pavojingų medžiagų, kad būtų išvengta sugadinimo ir surinktų naudotų tekstilės gaminių sugadinimo ir tekstilės atliekų kryžminės užtaršos. Atskirai surinkti naudoti surinktiems naudotiems ir atliekomis tapę tapusiems tekstilės gaminiai tikrinami gaminiams taikomas griežtas ir profesionaliai atliekamas tikrinimo procesas atskirame surinkimo punkte siekiant nustatyti ir pašalinti nereikalingus objektus bei medžiagas ir medžiagas. Šio tikrinimo metu nustatomi ir pašalinami nereikalingi objektai bei medžiagos ir medžiagos, kurios yra galimi užtaršos šaltinis šaltiniai. [96 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 22c straipsnio 5 dalį atskirai surenkami naudoti ir atliekomis tapę tekstilės, su tekstile susiję ir avalynės gaminiai nuo surinkimo būtų laikomi atliekomis.

Kalbant apie IVc priede nenurodytus tekstilės gaminius ir neparduotus IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius, valstybės narės užtikrina, kad skirtingos tekstilės medžiagų ir tekstilės gaminių frakcijos atliekų susidarymo metu būtų laikomos atskirai, jei toks atskyrimas palengvina tolesnį pakartotinį naudojimą, parengimą pakartotiniam naudojimui arba perdirbimą. Šis atskyrimas vykdomas veiksmingai, kad būtų kuo labiau padidintas išteklių panaudojimas ir nauda aplinkai, įskaitant uždarojo ciklo pluošto perdirbimą, kai tai leidžia technologinė pažanga, ir ekonomiškai efektyviu būdu. [97 pakeit.]

4.  Valstybės narės užtikrina, kad su naudotais ir atliekomis tapusiais tekstilės, su tekstile susijusiais ir avalynės gaminiais, atskirai surinktais pagal 22c straipsnio 5 dalį, būtų atliekamos rūšiavimo operacijos siekiant užtikrinti, kad jie būtų apdorojami laikantis 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos atliekų hierarchijos.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 22c straipsnio 5 dalį atskirai surinktų naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių rūšiavimo operacijos atitiktų šiuos reikalavimus:

   a) rūšiavimo operacija siekiama atrinkti tekstilės gaminius pakartotiniam naudojimui ir parengimui pakartotiniam naudojimui;
   b) atrenkant tekstilės gaminius pakartotinio naudojimo operacijoms tai daroma laikantis tinkamo detalumo lygio, leidžiančio rūšiuoti pagal pavienius gaminius, tiesiogiai pakartotiniam naudojimui tinkamas frakcijas atskiriant nuo tų, kurios pakartotiniam naudojimui turi būti dar ruošiamos, orientuojantis į konkrečią pakartotinio naudojimo rinką ir taikant naujausius su ta gaunančiąja rinka susijusius rūšiavimo kriterijus; [98 pakeit.]
   c) gaminiai, kurie laikomi netinkamais pakartotiniam naudojimui, išrenkami perdirbti ir, laikantis 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos atliekų hierarchijos, jei technologinė pažanga leidžia, visų pirma pirmenybė teikiama modernizavimui ir perdarymui, o ne uždarojo ciklo pluošto perdirbimui; [99 pakeit.]
   d) pakartotiniam naudojimui skirta rūšiavimo ir paskesnių naudojimo operacijų išgava turi atitikti 6 straipsnyje nurodytus nebelaikymo atliekomis kriterijus.

Valstybės narės gali nustatyti reguliarios rūšiavimo operacijų stebėsenos ir audito mechanizmus, kad būtų užtikrinta atitiktis a, b, c ir d punktuose nustatytiems reikalavimams. [100 pakeit.]

5a.   Rūšiavimo operacija vykdoma laikantis artumo principo, pirmenybę teikiant rūšiavimui vietoje ir kuo labiau mažinant vežimo daromą poveikį aplinkai. [101 pakeit.]

6.  Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. ir po to kas penkerius trejus metus valstybės narės atlieka surinktų mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimą, kad nustatytų atliekomis tapusių tekstilės gaminių dalį jose ir sudėtį pagal IVc priedą. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos, remdamosi gauta informacija, galėtų reikalauti, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos imtųsi taisomųjų veiksmų siekdamos padidinti savo surinkimo punktų tinklą, ir vykdytų informavimo kampanijas pagal 22c straipsnio 13 ir 14 dalis. Valstybės narės užtikrina, kad šių tyrimų rezultatai būtų skelbiami viešai. [102 pakeit.]

7.  Siekiant atpažinti, ar tai naudoti, ar atliekomis tapę tekstilės gaminiai, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos galėtų patikrinti patikrintų naudotų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių siuntų, dėl kurių kyla įtarimų, kad jose gali būti vežami atliekomis tapę gaminiai, atitiktį 8 ir 9 dalyse nustatytiems naudotų IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių siuntų minimaliesiams reikalavimams, ir atitinkamai tas siuntas stebėti. [103 pakeit.]

8.  Valstybės narės užtikrina, kad profesiniu pagrindu ruošiamos naudotų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių siuntos atitiktų 9 dalyje nustatytus minimaliuosius įrašų tvarkymo reikalavimus ir kartu su jomis būtų pateikiama bent ši informacija:

   a) sąskaitos faktūros ir sutarties, susijusios su tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių pardavimu arba nuosavybės teisių į juos perdavimu, kopijos, kuriose nurodyta, kad gaminiai tiesiogiai skirti ir tinkami pakartotiniam naudojimui;
   b) įrodymas, kad prieš tai atlikta rūšiavimo operacija pagal šį straipsnį ir, jei yra, pagal 6 straipsnio 2 dalį priimtus kriterijus, kuris pateikiamas įrašų kopijų forma ant kiekvieno siuntos ryšulio ir protokolo su visa 9 dalyje nurodyta įrašų informacija forma;
   c) naudotų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių savo žinioje turinčio fizinio arba juridinio asmens, kuris profesiniu pagrindu organizuoja jų transportavimą, deklaracija, kad nė viena siuntoje esanti medžiaga nėra 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos atliekos;
   d) įrodymas, kad produktai transportavimo, pakrovimo ir iškrovimo metu gerai apsaugoti nuo žalos, visų pirma, kad jie tinkamai supakuoti, o krovinys reikiamai sukrautas, užtikrinant, kad pakartotiniam naudojimui skirtų tekstilės gaminių vientisumas ir kokybė išliktų viso vežimo proceso metu. [104 pakeit.]

9.  Valstybės narės užtikrina, kad naudotų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių siuntos atitiktų šiuos minimaliuosius įrašų tvarkymo reikalavimus:

   a) rūšiavimo arba parengimo pakartotiniam naudojimui pakartotinai naudoti operacijų įrašai turi būti tvirtai, bet ne nenuimamai, pritvirtinti ant pakuotės; [105 pakeit.]
   b) įraše pateikiama ši informacija:
   1) išsamus ryšulyje esančio (-ių) tekstilės gaminio (-ių) aprašymas, kuriame nurodyta, kiek smulkiai išrūšiuoti gaminiai per rūšiavimo arba rengimo parengimo pakartotiniam naudojimui operacijas, pvz., pagal. Šiame aprašyme nurodomas, be kita ko, drabužių tipą, dydį, spalvą tipas, dydis, spalva, naudotojo lytis, sudedamosios medžiagos ir bet kokios kitos svarbios savybės, padedančios užtikrinti veiksmingą pakartotinį naudojimą ir perdirbimą; [106 pakeit.]
   2) bendrovės, atsakingos už galutinį išrūšiavimą arba parengimą pakartotiniam naudojimui, pavadinimas ir adresas, taip užtikrinant proceso skaidrumą ir atsakomybę už gaminių kokybę. [107 pakeit.]

10.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai valstybės narės kompetentingos institucijos nustato, jog numatytą naudotų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių siuntą sudaro atliekos, padengti tų naudotų gaminių, dėl kurių kilo įtarimas, kad tai atliekos, analizės, tikrinimo ir saugojimo išlaidas galėtų būti reikalaujama iš IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojų, jų vardu veikiančių trečiųjų šalių arba kitų siuntą paruošusių asmenų.

10a.   Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006****, iš dalies pakeistą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) ... / ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti peržiūrėto Atliekų vežimo reglamento numerį, kai reglamentas bus priimtas]*****, tekstilės atliekos neturėtų būti maišomos su naudotais tekstilės gaminiais. [108 pakeit.]

10b.   Valstybės narės užtikrina, kad naudoti tekstilės gaminiai į trečiąsias šalis būtų vežami laikantis tų trečiųjų šalių nacionalinės teisės aktų, susijusių su aplinkos apsauga, viešąja tvarka, visuomenės sauga ar sveikatos apsauga. [109 pakeit.]

10c.   Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia tyrimą, kad įvertintų šios direktyvos 6 straipsnyje nustatytų nebelaikymo atliekomis kriterijų taikymą plastiko polimerams, kurie dažniausiai aptinkami kietosiose jūrą teršiančiose šiukšlėse, įskaitant poliamidą.

Kai tikslinga, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios priemonės dėl nebelaikymo atliekomis kriterijų vienodo taikymo visoje ES jūrą teršiančioms šiukšlėms, kartu atsižvelgiant į valstybių narių jau nustatytą geriausią praktiką. [110 pakeit.]

22da straipsnis

Tekstilės atliekų mažinimo tikslai

1.   Ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d. Komisija atlieka tinkamų lygių vertinimą, kad būtų galima nustatyti 2032 m. tekstilės atliekų mažinimo tikslus, kurie apima surinkimo lygį, taip pat parengimo pakartotinai naudoti, pakartotinio naudojimo, tekstilės gaminių grąžinamojo perdirbimo ir laipsniško tekstilės atliekų šalinimo sąvartynuose nutraukimo lygius. Vertinimas taip pat apima naudotų tekstilės gaminių eksporto į trečiąsias šalis lygio ir gamintojų atsakomybės išplėtimo tokiam eksportui analizę. Tuo tikslu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, prie kurios, kai tikslinga, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. [111 pakeit.]

________________

* 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB (OL L 81, 2016 3 31, p. 51).

** 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

*** Reglamentas.../... (OL..., p....) [Leidinių biurui: prašome įrašyti Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamento paskelbimo duomenis];

**** 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006 7 12, p. 1).

***** Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl atliekų vežimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1257/2013 ir (ES) Nr. 2020/1056 (COM(2021)0709).“;

"

8)  29 straipsnio 2a dalis išbraukiama;

9)  įterpiamas šis 29a straipsnis:"

„29a straipsnis

Maisto atliekų prevencijos programos

1.  Iki [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą – dveji metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] valstybės narės peržiūri ir pakoreguoja savo maisto atliekų prevencijos programas, kad galėtų pasiekti 9a straipsnio 4 dalyje nustatytus tikslus. Į tas programas įtraukiamos bent 9 straipsnio 1 dalyje ir 9a straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės ir atitinkamais atvejais IV ir IVa prieduose išvardytos priemonės.

2.  Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingas institucijas, atsakingas už maisto atliekų mažinimo priemonių, įgyvendinamų siekiant 9a straipsnio 4 dalyje nustatyto tikslo, koordinavimą, ir apie tai atitinkamai informuoja Komisiją iki [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Komisija tą informaciją paskelbia atitinkamoje ES svetainėje.“;

"

10)  37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Valstybės narės Europos aplinkos agentūrai kasmet teikia su 9 straipsnio 4 dalies įgyvendinimu susijusius duomenis ir 22c straipsnio 17 dalies a punkte nurodytus duomenis. Iš valstybių narių nereikalaujama pagal 9 straipsnio 4 dalį teikti kiekybinių duomenų apie tekstilės gaminių pakartotinį naudojimą. Valstybės narės kasmet teikia Komisijai su 9a straipsnio 2 dalies įgyvendinimu susijusius duomenis;“;

"

b)  7 dalis pakeičiama taip:"

„7. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas šio straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytų duomenų teikimo forma. Teikdamos su 11 straipsnio 2 dalies a ir b punktų įgyvendinimu susijusius duomenis, valstybės narės naudoja formą, nustatytą 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime, kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų įgyvendinimo ataskaitų klausimynas. Rengiant duomenų apie maisto atliekas teikimo formą atsižvelgiama į pagal 9a straipsnio 3 dalį parengtą metodiką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šios direktyvos 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

"

11)  38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:"

„2. 7 straipsnio 1 dalyje, 9a straipsnio 3 dalyje, 11a straipsnio 10 dalyje, 27 straipsnio 1 bei 4 dalyse ir 38 straipsnio 2 bei 3 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 4 d. 22a straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą – aštuoniolika mėnesių nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 1 dalyje, 9a straipsnio 3 dalyje, 11a straipsnio 10 dalyje, 22a straipsnio 2 dalyje, 27 straipsnio 1 bei 4 dalyse ir 38 straipsnio 2 bei 3 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“;

"

b)  6 dalis pakeičiama taip:"

„6. Pagal 7 straipsnio 1 dalį, 9a straipsnio 3 dalį, 11a straipsnio 10 dalį, 22a straipsnio 2 dalį, 27 straipsnio 1 bei 4 dalis ir 38 straipsnio 2 bei 3 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

"

11a)   įterpiamas šis straipsnis:"

42a straipsnis

Atliekų pagrindų direktyvos vertinimas ir peržiūra

Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka šios direktyvos vertinimą. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia savo išvadų ataskaitą. Kai tikslinga, prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“; [112 pakeit.]

"

11b)   įterpiamas šis straipsnis:"

42b straipsnis

Direktyvos 1999/31/EB vertinimas ir peržiūra

Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka Tarybos direktyvos 1999/31/EB vertinimą. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia išvadų ataskaitą. Kai tikslinga, prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“; [113 pakeit.]

"

12)  įterpiamas IVc priedas, pateiktas šios direktyvos priede.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą – aštuoniolika dvylika mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. [114 pakeit.]

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

IVc PRIEDAS

Gaminiai, dėl kurių taikoma didesnė gamintojo atsakomybė, kiek tai susiję su tekstilės, su tekstile susijusiais ir avalynės gaminiais

1 dalis

Namų apyvokos Tekstilės gaminiai ir tekstilės drabužiai bei drabužių priedai, kuriems taikomas 22a straipsnis

KN kodas

Aprašymas

61 – visi skirsnyje išvardyti kodai

Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai

62 – visi skirsnyje išvardyti kodai

Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus

6301

Antklodės ir kelioniniai pledai (išskyrus tuos, kurių KN kodas yra 6301 10 00)

6302

Lovos baltiniai, stalo baltiniai, baltiniai kūno priežiūrai ir virtuvės baltiniai,

6303

Užuolaidos (įskaitant portjeras) ir vidinės uždangos; užuolaidų arba lovų lambrekenai

6304

Kiti patalpų įrengimui skirti dirbiniai, išskyrus priskiriamus 9404 pozicijai

6309

Dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai

6504

Skrybėlės ir kiti galvos apdangalai, pinti arba pagaminti iš bet kurių medžiagų juostelių sujungimo būdu, su pamušalu ar be pamušalo arba su apdirbtais ar neapdirbtais kraštais

6505

Skrybėlės ir kiti galvos apdangalai, megzti arba nerti ar pagaminti iš nėrinių, veltinio arba iš kitų tekstilės medžiagų rietime (bet ne juostelių pavidalo), su pamušalu ar be pamušalo arba su apdirbtais ar neapdirbtais kraštais; tinkleliai plaukams iš bet kurios medžiagos, su pamušalu ar be pamušalo arba su apdirbtais ar neapdirbtais kraštais

2 dalis

Avalynė ir drabužiai bei drabužių priedai, kurie daugiausia sudaryti ne iš tekstilės, kuriai taikomas 22a straipsnis

KN kodas

Aprašymas

4203

Drabužiai ir drabužių priedai iš išdirbtos arba kompozicinės odos (išskyrus avalynę bei galvos apdangalus ir jų dalis, taip pat 95 skirsniui priskiriamas prekes, pavyzdžiui, antblauzdžius ar fechtavimosi kaukes)

6401

Neperšlampama avalynė, su guminiais arba plastikiniais išoriniais padais ir batviršiais, kurios batviršiai nepritvirtinti prie padų ir batviršių detalės nesujungtos siūlėmis, kniedėmis, vinimis, varžtais, kaiščiais arba panašiais būdais

6402

Kita avalynė su guminiais arba plastikiniais išoriniais padais ir batviršiais

6403

Avalynė su išoriniais padais iš gumos, plastikų, odos arba kompozicinės odos ir su odiniais batviršiais

6404

Avalynė su išoriniais padais iš gumos, plastikų, odos arba kompozicinės odos ir su batviršiais iš tekstilės medžiagų

6405

Kita avalynė

[115 pakeit.]

Tekstilės gaminiai, kuriems taikomas 22a straipsnis

KN kodas 

Aprašymas 

9404

Čiužiniai

5704

Kilimai

[116 pakeit.]

(1) OL C, C/2024/888, 2024 2 6, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/888/oj.
(2)OL C , , p. .
(3)OL C , , p. .
(4)COM(2020)0098 galutinis, 2020 m. kovo 11 d.
(5)EU Transition Pathways (europa.eu).
(6)COM(2022)0141 galutinis, 2022 m. kovo 30 d.
(7) https://www.eea.europa.eu/publications/microplastics-from-textiles-towards-a
(8)Visas rekomendacijų sąrašas pateiktas poveikio vertinimo ataskaitos 16 priede.
(9)OL L 140, 2009 6 5, p. 114.
(10)OL L 114, 2006 4 27, p. 9.
(11)OL L 312, 2008 11 22, p. 3.
(12)2019 m. gegužės 3 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2019/1597, kuriuo, siekiant vienodo maisto atliekų kiekio matavimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB papildoma nuostatomis dėl bendros metodikos ir būtiniausių kokybės reikalavimų (OL L 248, 2019 9 27, p. 77).
(13)2019 m. gegužės 3 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2019/1597, kuriuo, siekiant vienodo maisto atliekų kiekio matavimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB papildoma nuostatomis dėl bendros metodikos ir būtiniausių kokybės reikalavimų (OL L 248, 2019 9 27, p. 77).
(14) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18).
(15)2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).
(16) https://environment.ec.europa.eu/system/files/2023-07/IMPACT%20ASSESSMENT%20REPORT_SWD_2023_421_part1_0.pdf (pag.6)
(17)1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).
(18) https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/QANDA_22_2015
(19)2021 m. gruodžio 9 d. COM(2021)0778 galutinis.
(20)Leidinių biurui OL: prašome įrašyti nuorodos numerį, kai dokumentas bus priimtas.
(21)2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1007/2011 dėl tekstilės pluoštų pavadinimų ir susijusio tekstilės gaminių pluoštų sudėties ženklinimo ir žymėjimo, kuriuo panaikinamos Tarybos direktyva 73/44/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/73/EB bei 2008/121/EB (OL L 272, 2011 10 18, p. 1).
(22)Leidinių biurui: prašome įrašyti nuorodos numerį, kai dokumentas bus priimtas.
(23)OL L 277, 2022 10 27, p. 1.
(24)Leidinių biurui OL: prašome įrašyti nuorodos numerį, kai dokumentas bus priimtas.
(25) Europos Komisija, Eurostatas, „Guidance for the compilation and reporting of data on municipal waste according to Commission Implementing Decisions 2019/1004/EC and 2019/1885/EC, and the Joint Questionnaire of Eurostat and OECD“ (2023 m. versija), https://ec.europa.eu/eurostat/documents/342366/351811/Guidance+on+municipal+waste+data+collection/
(26) Europos Komisija, Eurostatas, „Guidance for the compilation and reporting of data on packaging and packaging waste according to Decision 2005/270/EC“ (2023 m. versija) https://ec.europa.eu/eurostat/documents/342366/351811/PPW+-+Guidance+for+the+compilation+and+reporting+of+data+on+packaging+and+packaging+waste.pdf/297d0cda-e5ff-41e5-855b-5d0abe425673?t=1621978014507
(27)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 02 28, p. 13).
(28) 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1).


Viena prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų valstybių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje teikimo procedūra ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų valstybių darbuotojų bendros teisės (nauja redakcija)
PDF 129kWORD 47k
Rezoliucija
Tekstas
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje teikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (nauja redakcija) (COM(2022)0655 – C9-0163/2022 – 2022/0131(COD))
P9_TA(2024)0146A9-0140/2023

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0655),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 79 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0163/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 30 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2023 m. kovo 23 d. laišką Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingi komitetai patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2023 m. gruodžio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9‑0140/2023),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/... dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų valstybių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje teikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų valstybių darbuotojų bendrų teisių (nauja redakcija)

P9_TC1-COD(2022)0131


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2024/1233.)

(1) OL C 75, 2023 2 28, p. 136.
(2) OL C 79, 2023 3 2, p. 59.
(3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.


Europos tarpvalstybinės asociacijos
PDF 342kWORD 90k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų (COM(2023)0516 – C9-0326/2023 – 2023/0315(COD))
P9_TA(2024)0147A9-0062/2024

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0516),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 50 bei 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0326/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. sausio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0062/2024),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/... dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų

P9_TC1-COD(2023)0315


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 ir 114 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 26 straipsnio 2 dalimi vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Kad būtų pasiektas šis tikslas, SESV 50 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba leidžia direktyvas, kad būtų pasiekta įsisteigimo laisvė tam tikros rūšies veikloje. Be to, SESV 114 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba nustato priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti;

(2)  pašalinti kliūtis ne pelno asociacijų veiklai valstybėse narėse yra labai svarbu siekiant įgyvendinti jų įsisteigimo laisvę, taip pat kitas pagrindines laisves, tokias kaip laisvė teikti ir gauti kapitalą ir laisvė teikti ir gauti paslaugas vidaus rinkoje. Suderinant nacionalinės teisės nuostatas, kurios daro poveikį naudojimuisi šiomis laisvėmis, ši direktyva padeda siekti tikslo pagerinti vidaus rinkos veikimą. Todėl ši direktyva padės toliau siekti tikslų stiprinti Europos integraciją ir užtikrinti vienodą požiūrį, skatindama, skatinti socialinį sąžiningumą ES piliečių atžvilgiu bei jų gerovę ir palengvinti palengvindama veiksmingą naudojimąsi susirinkimų ir asociacijų laisve visoje Sąjungoje; [1 pakeit.]

(3)  2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų ir ne pelno organizacijų statuto(3);

(4)  2021 m. gruodžio 9 d. Europos Komisija priėmė socialinės ekonomikos veiksmų planą(4). Jame Komisija pasiūlė konkrečių priemonių, kuriomis siekiama sudaryti galimybių socialinės ekonomikos subjektams pradėti ir plėsti veiklą ir užtikrinti, kad socialinė ekonomika ir jos potencialas būtų labiau matomi. Savo 2022 m. liepos 6 d. paskelbtoje rezoliucijoje šį veiksmų planą palankiai įvertino Europos Parlamentas(5);

(5)  atsižvelgdama į socialinės ekonomikos veiksmų planą, Komisija rekomendavo konkrečių socialinės ekonomikos rėmimo priemonių, pagal kurias pirmenybė teikiama žmonėms, socialiniams ir aplinkos apsaugos tikslams, o ne pelnui. 2023 m. birželio 13 d. pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl socialinės ekonomikos pagrindinių sąlygų sukūrimo(6) pateikiama rekomendacijų valstybėms narėms rengti ir įgyvendinti socialinės ekonomikos strategijas. Tą pačią dieną Komisija taip pat paskelbė du tarnybų darbinius dokumentus, kad taptų aiškesnės atitinkamos apmokestinimo taisyklės, taikomos socialinės ekonomikos subjektams(7) ir visuomenei naudingai tarpvalstybinei neatlygintinai paramai(8);

(6)  iš kitų ne pelno sektoriuje ir socialinėje ekonomikoje galimų teisinių formų, ne pelno asociacijos teisinę formą renkasi didžioji dauguma. Ne pelno asociacijos ne tik padeda siekti Sąjungos tikslų ir viešojo intereso tikslų, bet ir labai prisideda prie vidaus rinkos reguliariai dalyvaudamos įvairioje neekonominėje ir ekonominėje veikloje, pavyzdžiui, siūlydamos paslaugas tokiuose sektoriuose kaip socialinės paslaugos ir sveikata, ryšiai ir informacija, interesų gynimas, kultūra, aplinkos apsauga, švietimas, poilsis, sportas ir mokslo bei technologijų pažangos skatinimas. Tai pasakytina, kai ekonominės veiklos vykdymas yra pagrindinė ne pelno asociacijos veikla arba tikslas ir kitais atvejais; [2 pakeit.]

(6a)   nors didžioji ne pelno organizacijų veiklos dalis šiuo metu vykdoma nacionaliniu lygmeniu, vis daugiau jų veikia tarpvalstybiniu mastu, taip stiprindamos valstybių narių socialinę sanglaudą ir vidaus rinką. Siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai išnaudotas ne pelno asociacijų ir susijusių subjektų socialinis ir ekonominis potencialas ir jų indėlis į Europos integraciją, turėtų būti pašalintos visos kliūtys, trukdančios jiems vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu; [3 pakeit.]

(7)  siekiant skatinti ekonominį ir socialinį augimą visose valstybėse narėse, ne pelno asociacijų veiklai itin svarbi visiškai veikianti vidaus rinka. Dabartinės kliūtys vidaus rinkoje trukdo ir nepakankamas suderinimas neleidžia ne pelno asociacijoms plėsti savo veiklą veiklos už nacionalinių sienų, nes jos dažnai susiduria su nepagrįstais apribojimais, ir taip trukdo taip trukdydamos veiksmingam vidaus rinkos veikimui. Siekiant visiškai veiksmingos ir veikiančios vidaus rinkos, reikia užtikrinti visišką įsisteigimo laisvę visų rūšių veiklos, kuria prisidedama prie Sąjungos tikslų įgyvendinimo, atveju, taip visoje Sąjungoje tvirtinant sanglaudą ir bendradarbiavimą; [4 pakeit.]

(8)  siekiant sukurti tikrą vidaus rinką ne pelno asociacijų ekonominei veiklai, būtina panaikinti bet kokius nepagrįstus įsisteigimo laisvės, laisvo paslaugų judėjimo, laisvo prekių judėjimo ir laisvo kapitalo judėjimo apribojimus ir kliūtis, kurie vis dar taikomi tam tikrų valstybių narių įstatymuose vis dar taikomi įsisteigimo laisvei, laisvam paslaugų judėjimui, laisvam prekių judėjimui ir laisvam kapitalo judėjimui. Jie sukuria teisinį netikrumą, atgraso. Jie trukdo ne pelno asociacijoms vykdyti veiklą asociacijas nuo veiklos vykdymo tarpvalstybiniu mastu ir trukdo joms tai daryti, be kita ko, dėl to, kad jais joms nustatoma konkreti būtinybė skirti išteklius nereikalingai administracinei arba reikalavimų laikymosi veiklai, taip sukuriant itin stiprų atgrasomąjį poveikį atsižvelgiant į jų ne pelno pobūdį. Todėl valstybės narės neturėtų taikyti ribojamųjų ar trikdomųjų priemonių, kurios gali tapti pernelyg didele arba brangia našta ne pelno organizacijoms. Asociacijų laisvė apima ne tik gebėjimą steigti ar likviduoti asociaciją, bet ir gebėjimą užtikrinti tos asociacijos veikimą nepatiriant netinkamo valstybės narės kišimosi. Ji taip pat apima gebėjimą ieškoti lėšų, jas užtikrinti ir naudoti, nes tai yra esminis bet kurios asociacijos veikimo aspektas. Visų pirma SESV 63 ir 65 straipsniuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7, 8 ir 12 straipsniuose asociacijų laisvė įtvirtinta visais lygmenimis ir draudžiama nustatyti ne pelno organizacijoms skirtus diskriminacinius, nebūtinus ir nepagrįstus laisvo kapitalo judėjimo apribojimus. Šį principą toliau išplėtojo Teisingumo Teismas savo praktikoje, įskaitant 2020 m. birželio 10 d. sprendimą Komisija / Vengrija, C-78/18(9); [5 pakeit.]

(9)  tos kliūtys kyla dėl valstybių narių nacionalinių teisinių sistemų nenuoseklumo. Teisinė sistema, pagal kurią ne pelno asociacijos vykdo veiklą Sąjungoje, grindžiama nacionaline teise ir nėra suderinta Sąjungos mastu. Šiuo metu ne pelno asociacijoms neužtikrinamas vienodas jų juridinio asmens statuso ir teisinio subjektiškumo pripažinimas visoje Sąjungoje; joms dažnai reikia atlikti skirtingas administracines procedūras keliose valstybėse narėse, pavyzdžiui, registruotis antrą kartą kitoje valstybėje narėje arba net sudaryti naują juridinį asmenį, kad galėtų vykdyti veiklą kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jos yra įsisteigusios. Pagrindiniai elementai, susiję su ne pelno asociacijų judumu Sąjungoje, tebėra nepakankamai reglamentuojami, todėl visos tarpvalstybinę veiklą vykdančios ne pelno asociacijos susiduria su teisiniu dviprasmiškumu. Pavyzdžiui, vis dar esama netikrumo dėl perkėlimo, kai ne pelno asociacijos ketina perkelti savo registruotą buveinę į naują valstybę narę. Ypač todėl, kad nėra galimybės perkelti registruotą buveinę nelikvidavus ne pelno asociacijų, jos negali netrukdomos tarpvalstybiniu mastu Sąjungoje veikti, judėti ir restruktūrizuotis. Nacionalinės taisyklės skiriasi ir dažnai jose trūksta aiškių sprendimų ir procedūrų, susijusių su ne pelno asociacijų naudojimosi tarpvalstybinio judumo galimybe ir ekonominės veiklos vykdymu.; [6 pakeit.]

(9a)   nacionalinės teisės aktų įvairovė ir nepakankamai suderinta praktika taip pat lemia nevienodas sąlygas, kadangi egzistuoja skirtingos rinkos sąlygos ir įvairios kliūtys, su kuriomis susiduria ne pelno organizacijos skirtingose valstybėse narėse, pavyzdžiui, atidarydamos banko sąskaitas, rinkdamos ir apskaitydamos lėšas, įskaitant užsienio lėšas, naudodamosi viešosios paramos priemonėmis ir schemomis, taip pat tikrindamos ir vykdydamos su skaidrumo pareigomis susijusius reikalavimus; [7 pakeit.]

(10)  siekiant palengvinti ne pelno asociacijų veiklą vidaus rinkoje, joms būtina turėti galimybę tarpvalstybiniu mastu veiksmingai gauti lėšų ir kapitalo ir juos nukreipti. Skirtingų valstybių ne pelno asociacijų bendradarbiavimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais gali padėti padidinti jų veiksmų efektyvumą ir poveikį Europos lygmeniu. Propaguojant bendrus standartus ir darnų požiūrį galima sumažinti biurokratizmą ir sklandžiau bei veiksmingiau skatinti tarpvalstybinę finansinę paramą. Tai, be kita ko, apima atlygį už ekonominę veiklą, taip pat dovanas, paveldėjimą arba kitų formų finansavimą. Dėl valstybių narių skirtingų reglamentavimo sistemų ir jose galiojančių apribojimų, susijusių su dovanų ir panašios bet kokios formos paramos gavimu ir rinkimu, vidaus rinka yra susiskaidžiusi ir jie yra kliūtis vidaus rinkos veikimui; [8 pakeit.]

(11)  be to, pagal tam tikrų valstybių narių įstatymus ne pelno asociacijų nariams arba tokių ne pelno asociacijų vykdomojo organo nariams nustatyti pilietybės arba teisėtos gyvenamosios vietos reikalavimai. Siekiant apsaugoti ES piliečių naudojimąsi įsisteigimo ir asociacijų laisvėmis, tokie reikalavimai turėtų būti panaikinti, nes tai paskatintų Sąjungos piliečius aktyviai dalyvauti įvairių ne pelno organizacijų veikloje, neatsižvelgiant į jų pilietybės ar gyvenamosios vietos šalį; [9 pakeit.]

(11a)   turint omenyje ypatingą ne pelno asociacijų pobūdį ir jų ne pelno tikslus, didelė dalis ne pelno asociacijų veiklos gali būti organizuojama nekomerciniu būdu, taigi ir būti neekonominio pobūdžio; [10 pakeit.]

(12)  asociacijų laisvė yra ypač svarbi demokratijos veikimui, nes ji yra viena esminių sąlygų asmenims naudotis kitomis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę. Asociacijų laisvė yra viena iš pagrindinių teisių, pripažįstama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK). Be to, esminis pilietinės visuomenės ir atstovaujamųjų organizacijų vaidmuo prisidedant prie demokratijos užtikrinimo visais lygmenimis yra laikomas pagrindine Sąjungos vertybe, kaip pripažįstama visų pirma Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 11 straipsnyje, ir būtina, kad būtų palaikomas atviras, skaidrus ir reguliarus dialogas. Todėl tai taip pat reiškia, kad įgyvendinant ir taikant šią direktyvą turėtų būti naudojamasi tokio dialogo sistemomis; [11 pakeit.]

(13)  todėl svarbu užtikrinti konvergenciją Sąjungos lygmeniu ir vengti bet kokio nereikalingo susiskaidymo. Taigi būtina priimti suderintas taisykles, kuriomis palengvinamas ne pelno asociacijų tarpvalstybinės veiklos vykdymas. Galiojančios tarpvalstybinėms asociacijoms taikomos nacionalinės taisyklės turėtų būti suderintos, kad suteiktų galimybę toms ne pelno asociacijoms įgyti teisinę formą, specialiai skirtą palengvinti veiklą tarpvalstybiniu pagrindu. Ta teisinė forma turėtų būti numatyta valstybės narės vidaus teisinėje sistemoje pritaikant jos atitinkamas ne pelno asociacijoms taikomas taisykles. Šią teisinę formą, kuri turi būti vadinama Europos tarpvalstybine asociacija, turėtų automatiškai pripažinti visos valstybės narės ir ji sudarys sąlygas ne pelno asociacijoms įveikti kliūtis, su kuriomis jos susiduria vidaus rinkoje, kartu atsižvelgiant į valstybių narių su ne pelno asociacijomis susijusias tradicijas. Tai svarbūs žingsniai siekiant sustiprinti ir galiausiai pabaigti kurti vidaus rinką; [12 pakeit.]

(13a)   šiuo metu ne pelno asociacijos nėra automatiškai pripažįstamos, kai jos veikia kitoje šalyje nei ta, kurioje jos yra įsisteigusios, ir dažnai turi įsteigti naują subjektą – su tokia situacija Sąjungoje susiduria maždaug 310 000 asociacijų ir tikėtina, kad pagal supaprastintą sistemą tarpvalstybinę veiklą pradėtų vykdyti dar 185 000 subjektų. Europos tarpvalstybinių asociacijų įstatai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei ne pelno asociacijų veiklai ir jų judumui. Kartu gaunamas pažymėjimas turėtų suteikti joms tokį automatinį pripažinimą ir sudaryti joms sąlygas plėtoti savo veiklą kitose valstybėse narėse, taigi naudotis visais vidaus rinkos teikiamais privalumais; [13 pakeit.]

(14)  be to, galimybės suteikimas ne pelno asociacijoms visapusiškai naudotis įsisteigimo laisve Sąjungoje, taikant vienos registracijos, kuri galiotų visoje Sąjungoje, ir automatinio jų juridinio asmens statuso pripažinimo principą, yra tiesiogiai susijęs su vidaus rinkos veikimu ir galimybe veiksmingai naudotis su ta laisve susijusiomis teisėmis bei būtina tokio veikimo ir naudojimosi sąlyga;

(15)  dėl ypatingo statuso nacionalinėje teisėje profesinėms sąjungoms ir profesinių sąjungų asociacijoms steigti Europos tarpvalstybinių asociacijų neturėtų būti leidžiama. Tačiau tokios organizacijos turėtų turėti galimybę tapti Europos tarpvalstybinių asociacijų narėmis, kurios nėra narės steigėjos, jei jos nuspręstų tai daryti; [14 pakeit.]

(16)  politinėms partijoms ir politinių partijų asociacijoms taip pat neturėtų būti leidžiama steigti Europos tarpvalstybinių asociacijų, nes jos pagal nacionalinę teisę ir Sąjungos teisę naudojasi ypatingu statusu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014(10); [15 pakeit.]

(17)  bažnyčioms ir kitoms religinėms organizacijoms, taip pat filosofinėms arba nereliginėms organizacijoms, apibrėžtoms SESV 17 straipsnyje, ir tų subjektų asociacijoms taip pat neturėtų būti leidžiama steigti Europos tarpvalstybinės asociacijos dėl to, kad Sąjunga neturi kompetencijos reglamentuoti jų statuso, ir dėl to, kad joms suteiktas ypatingas statusas pagal nacionalinę teisę, kuriam ši direktyva neturėtų daryti neigiamo poveikio. Todėl šiems subjektams taip pat turėtų būti leidžiama steigti Europos tarpvalstybinę asociaciją arba tapti jos nariais, jei jie nusprendžia tai daryti; [16 pakeit.]

(18)  Europos tarpvalstybinė asociacija turėtų būti steigiama fizinių asmenų, kurie yra Sąjungos piliečiai arba teisėtai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, arba Sąjungoje įsisteigusių juridinių asmenų, išskyrus asmenis, kurie buvo nuteisti už tokias nusikalstamas veikas kaip pinigų plovimas, susiję pirminiai nusikaltimai(11) arba terorizmo finansavimas arba kuriems taikomos priemonės, kuriomis dėl tų pačių priežasčių draudžiama jų veikla valstybėje narėje, susitarimu. Šiuo atžvilgiu turėtų būti užtikrintas proporcingas atskaitomybės lygis, viešų ataskaitų teikimas ir finansavimo bei valdymo struktūros skaidrumas. Atsižvelgiant į Europos tarpvalstybinės asociacijos ne pelno tikslą, jei Europos tarpvalstybinę asociaciją įsteigia juridiniai asmenys, jie taip pat turėtų nesiekti pelno; [17 pakeit.]

(19)  Europos tarpvalstybinės asociacijos ne pelno tikslas turėtų reikšti, kad iš ekonominės veiklos gavus pelno, jis turėtų būti naudojamas tik Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatuose apibrėžtiems tikslams siekti ir negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai perskirstytas jos nariams, įskaitant jos valdymo organų narius, arba jos steigėjams ar bet kokiems kitiems privatiems subjektams. Tiesioginiai paramos iš organizacijų, siekiančių teikti priežiūros paslaugas asmenims, turintiems specialių socialinių poreikių ar sveikatos sutrikimų, gavėjai šiuo atžvilgiu neturėtų būti laikomi privačiais subjektais. Todėl turėtų būti taikomas turto blokavimas, kuriuo reikalaujama, kad net ir pabaigos atveju nariams turtas nebūtų paskirstomas. Pastaruoju atveju likęs turtas turi turėtų būti perduodamas nesuinteresuotai, pavyzdžiui, kitoms tokio paties tikslo siekiančioms ne pelno asociacijoms organizacijoms arba vietos valdžios institucijai, kad būtų naudojamas panašiu tikslu; [18 pakeit.]

(20)  visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė, Europos tarpvalstybinės asociacijos turėtų siekti tikslų, kurie suderinami su Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis, tokiomis kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Be to, Europos tarpvalstybinių asociacijų neturėtų būti galima naudoti terorizmo finansavimo, mokesčių slėpimo ir vengimo, pinigų plovimo ar bet kokios nusikalstamos veikos ar neteisėtais tikslais;

(20a)   tiek nustatant Europos tarpvalstybinės asociacijos tikslą, tiek jai vykdant veiklą, visur ir visada turėtų būti gerbiamos Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintos Europos Sąjungos vertybės. Tuo tikslu Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatuose turėtų būti deklaruota, kad įgyvendindama savo tikslus ir vykdydama savo veiklą ji gerbs šias vertybes; [19 pakeit.]

(21)  pagrindinis yra Europos tarpvalstybinės asociacijos tarpvalstybinis elementas. Todėl Europos tarpvalstybinė asociacija turėtų vykdyti arba savo įstatuose numatyti tikslą vykdyti bent dalį savo veiklos tarpvalstybiniu mastu Sąjungoje (bent dviejose valstybėse narėse) ir turėti narių steigėjų, susijusių su bent dviem valstybėmis narėmis pagal jų pilietybę arba gyvenamąją vietą fizinių asmenų atveju arba pagal jų registruotos buveinės vietą juridinių asmenų atveju. Šioje direktyvoje vartojama sąvoka „tarpvalstybinis“ nedaro poveikio šiai sąvokai kituose Sąjungos teisės aktuose; [20 pakeit.]

(22)  siekiant užtikrinti, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos pasiektų savo tikslus, dėl kurių jos buvo sukurtos, Europos tarpvalstybinės asociacijos ypatybių ir teisių suderinimo laipsnis turėtų būti proporcingas nustatytų problemų, kurių kyla tarpvalstybinę veiklą vykdančioms ne pelno asociacijoms, mastui ir aprėpčiai;

(23)  todėl, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visoms Europos tarpvalstybinėms asociacijoms užtikrinti vienodas sąlygas, kurios yra privalomos bendroje rinkoje, ir sukurti teisinį tikrumą, esminė sąlyga yra Europos tarpvalstybinių asociacijų pagrindinių juridinio asmens statuso ir teisinio subjektiškumo ypatybių ir jų automatinio pripažinimo visose valstybėse narėse bei registracijos procedūros suderinimas, valstybėms narėms šiais klausimais nenustatant skirtingų taisyklių. Tai gali padėti sumažinti sąnaudas, pagerinti asociacijų galimybes patekti į bendrąją rinką, padidinti paslaugų ir produktų pasiūlą, pagerinti jų kokybę ir sustiprinti bendradarbiavimą; tai taip pat paskatins inovacijas. Europos tarpvalstybinių asociacijų veiklos aspektai, kurie šia direktyva nederinami, turėtų būti reglamentuojami nacionalinėmis taisyklėmis, kurios taikomos panašiausios rūšies vienai panašiausiai arba dažniausiai naudojamai ne pelno asociacijai asociacijos teisinei formai nacionalinėje teisėje. Tai taikoma, pavyzdžiui, nacionalinėms taisyklėms dėl galimo visuomenei naudingos organizacijos statuso įgijimo arba darbo teisės aktų taikymo pagal valstybės narės, kurioje vykdoma atitinkama veikla ir veiksmai, teisės aktus. Tokie subjektai, nepriklausomai nuo jų pavadinimo vidaus teisinėje sistemoje, visais atvejais turėtų būti grindžiami narystės principu, būti savarankiški, nesiekti pelno ir turėti juridinio asmens statusą. Būti savarankiškam šiame kontekste reiškia turėti institucinę struktūrą, suteikiančią galimybę vykdyti visas vidaus ir išorės organizacines funkcijas ir nepriklausomai priimti esminius sprendimus. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir teisinį tikrumą, valstybės narės apie tas taisykles turėtų pranešti Komisijai ir Europos tarpvalstybinių asociacijų komitetui apie vieną ne pelno asociacijos teisinę formą, kuri yra panašiausia arba dažniausiai naudojama nacionalinėje teisėje, ir apie tokiai teisinei formai taikomas taisykles; [21 pakeit.]

(23a)   asociacijoms jau leidžiama visose valstybėse narėse įgyti visuomenei naudingos organizacijos statusą, nors reikalavimai tokiam statusui įgyti ir jo įgijimo pasekmės labai skiriasi. Toks preferencinis statusas, nepriklausomai nuo jo tikslaus pavadinimo, suteikia įvairių privalumų. Kalbant apie visuomenei naudingos organizacijos statuso pripažinimą arba suteikimą, visoje Sąjungoje taikomos skirtingos nacionalinės taisyklės. Kai kuriose valstybėse narėse toks teisinis statusas yra susijęs, pavyzdžiui, su fiskalinėmis lengvatomis arba galimybe gauti viešąjį finansavimą, o asociacijos, atitinkančios konkrečius reikalavimus, gali nuspręsti įgyti tokį statusą greta savo teisinės formos, atsižvelgiant į jurisdikciją, kurioje jos veikia. Pavyzdžiui, kaip asociacija teisiškai įsteigti subjektai gali įgyti ne pelno organizacijų, visuomenei naudingų organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės organizacijų, trečiojo sektoriaus organizacijų, labdaros organizacijų teisinį statusą ir pavadinimą, jeigu jie atitinka tokiam statusui ir pavadinimui keliamus teisinius reikalavimus. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio tokiam preferenciniam statusui ir ja turėtų būti skatinama asociacijų veikla, neatsižvelgiant į tokį statusą pagal nacionalines taisykles. Vis dėlto ateityje Komisija turėtų įvertinti, ar tikslinga toliau plėtoti teisės aktus, kuriais toks statusas būtų reglamentuojamas ir Sąjungos lygmeniu; [22 pakeit.]

(24)  siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų tinkamų kovos su terorizmo finansavimu priemonių ir užtikrinti tam tikro kapitalo judėjimo skaidrumą, pagal šią direktyvą Europos tarpvalstybinėms asociacijoms taikomos taisyklės turėtų nedaryti poveikio valstybių narių priimtoms priemonėms, kuriomis siekiama užkirsti kelią netinkamam ne pelno asociacijų naudojimui viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo sumetimais ir užtikrinti tam tikro kapitalo judėjimo skaidrumą kovojant su terorizmo finansavimu ir pinigų plovimu, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę arba pagal nacionalinę teisę laikantis Sąjungos teisės. Tokios priemonės turėtų būti teisėtos ir tinkamos, jomis turėtų būti neviršijama to, kas griežtai būtina, o priemonės poveikis Europos tarpvalstybinei asociacijai turėtų būti proporcingas siekiamam tikslui. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šių apsaugos kriterijų, šių priemonių taikymas turėtų būti grindžiamas kiekvieno konkretaus atvejo vertinimu, atliekamu valstybės narės kompetentingų institucijų; [23 pakeit.]

(25)  siekiant pašalinti teisines ir administracines kliūtis daugiau nei vienoje valstybėje narėje veikiančioms ne pelno asociacijoms ir užtikrinti vidaus rinkos veikimą, visos valstybės narės turėtų automatiškai pripažinti Europos tarpvalstybinių asociacijų juridinio asmens statusą ir teisinį subjektiškumą. Šis juridinio asmens statusas ir teisinis subjektiškumas turėtų būti suteiktas Europos tarpvalstybinę asociaciją įregistravus valstybėje narėje;

(26)  Europos tarpvalstybinės asociacijos turėtų turėti galimybę laisvai spręsti dėl savo veiklos taisyklių. Bet koks su šia laisve susijęs valstybės narės nustatytas apribojimas turėtų būti taikomas bendrai ir nediskriminuojant, būti numatytas teisės aktais, pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, tinkamas siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir juo turėtų būti neviršijama to, kas griežtai būtina, o priemonės poveikis Europos tarpvalstybinei asociacijai turėtų būti proporcingas siekiamam tam tikslui įgyvendinti; [24 pakeit.]

(27)  Europos tarpvalstybinėms asociacijoms taip pat taikomi SESV 52, 62 ir 65 straipsniai ir atitinkama teismų praktika. Tuose SESV straipsniuose nustatytas įsisteigimo laisvę, laisvę teikti paslaugas ir laisvą kapitalo judėjimą ribojančių priemonių pateisinimas viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos sumetimais. Be to, privalomųjų bendrojo intereso pagrindų, minimų tam tikrose šios direktyvos nuostatose, sąvoką savo praktikoje išplėtojo Teisingumo Teismas. Valstybių narių priemonės, galinčios trukdyti ar sudaryti ne tokias patrauklias sąlygas naudotis šiomis Sutartyje apibrėžtomis laisvėmis, turėtų būti leidžiamos tik tuo atveju, jei jos gali būti pateisinamos Sutartyje išvardytais tikslais arba privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais pagal Sąjungos teisę. Išsamios apibrėžties nėra, tačiau Teisingumo Teismas pripažino, kad pateisinimas, jei tenkinamos kitos sąlygos, galimas dėl įvairių priežasčių, tokių kaip viešoji tvarka, visuomenės saugumas ir sveikata, tvarkos palaikymas visuomenėje, socialinės politikos tikslai, paslaugų gavėjų apsauga, vartotojų apsauga, darbuotojų apsauga arba kreditorių apsauga. Tokios priemonės bet kuriuo atveju turi būti numatytos teisės aktais, tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir jomis turi būti neviršijama to, kas griežtai būtina jam įgyvendinti, o priemonės poveikis Europos tarpvalstybinei asociacijai turi būti proporcingas siekiamam tikslui. Tai ypač svarbu, nes daug asociacijų veikia šioje konstatuojamojoje dalyje nurodytose viešojo intereso srityse; [25 pakeit.]

(28)  siekiant užtikrinti bendrą ir tinkamą požiūrį į valdymą visoje Sąjungoje, Europos tarpvalstybinėse asociacijose turėtų būti sprendimus priimantis organas, t. y. visus narius vienijantis organas, kuris kai kuriose valstybėse narėse tradiciškai vadinamas visuotiniu susirinkimu arba generaline asamblėja. Europos tarpvalstybinėse asociacijose taip pat turėtų būti vykdomasis organas, kuris kai kuriose valstybėse narėse tradiciškai vadinamas vykdomuoju komitetu arba direktorių valdyba; vykdomasis organas turėtų būti atsakingas už Europos tarpvalstybinės asociacijos administravimą, valdymą ir veiklą. Jis taip pat turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatų ir teisinių pareigų, taip pat atstovauti Europos tarpvalstybinei asociacijai santykiuose su trečiosiomis šalimis ir teismo procesuose. Europos tarpvalstybinės asociacijos vykdomąjį organą turėtų sudaryti ne mažiau kaip trys asmenys – fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys per savo atstovus;

(29)  siekiant užtikrinti, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos galėtų veiksmingai vykdyti savo veiklą, ir vienodą jų traktavimą ir būtų vienodai traktuojamos, palyginti su nacionalinėje teisėje egzistuojančiomis ne pelno asociacijomis, Europos tarpvalstybinės asociacijos neturėtų būti traktuojamos mažiau palankiai nei panašiausia vienos panašiausios ar dažniausiai naudojamos teisinės formos ne pelno asociacija buveinės valstybės narės, kurioje ji veikia, vidaus teisinėje sistemoje; [26 pakeit.]

(30)  laikantis lygybės ir nediskriminavimo principo principų ir siekiant užtikrinti asociacijų laisvę, įgyvendinant ir taikant šią direktyvą jokia grupė ar asmuo neturėtų būti diskriminuojami jokiu pagrindu, pavyzdžiui, dėl gimimo, amžiaus, odos spalvos, biologinės ir socialinės lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, sveikatos būklės, imigracijos ar gyventojo statuso, genetinių ypatybių, kalbos, nacionalinės, etninės ar socialinės kilmės, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, fizinės ar psichinės negalios, turtinės padėties, rasės, religijos ar tikėjimo ar kitokio statuso; [27 pakeit.]

(31)  kad valstybėms narėms būtų lengviau bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija, valstybės narės turėtų paskirti kompetentingą instituciją, atsakingą už taisyklės, kuria į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, taikymą (toliau – kompetentinga institucija), ir apie tai pranešti Komisijai ir Europos tarpvalstybinių asociacijų komitetui. Kompetentingos institucijos turėtų palaikyti glaudžius ryšius su Komisija ir Europos tarpvalstybinių asociacijų komitetu. Komisija turėtų paskelbti kompetentingų institucijų sąrašą viešoje interneto svetainėje ir, informacijai pasikeitus, nepagrįstai nedelsdama jį atnaujinti. Kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą, kaip Europos tarpvalstybinės asociacijos teisiškai traktuojamos valstybėse narėse, jei taikoma, valstybės narės turėtų pranešti Komisijai kitų nei kompetentingos institucijos atitinkamų valdžios institucijų, kurios įsteigtos arba paskirtos nacionalinių taisyklių, taikomų vienai panašiausiai ar dažniausiai naudojamai ne pelno asociacijai asociacijos teisinei formai nacionalinėje teisėje, tikslais, pavadinimus ir užduotis; [28 pakeit.]

(32)  vadovaujantis teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, kuri nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir EŽTK 13 straipsnyje, kompetentingų institucijų sprendimams, priimtiems taikant nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinama ši direktyva, turėtų būti taikoma teisminė peržiūra. Europos tarpvalstybinės asociacijos ir bet kurie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys turėtų turėti tokios teisminės peržiūros galimybę kompetentingų institucijų dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų priimtų sprendimų atžvilgiu, įskaitant neveikimo atvejus. Teisė į teisminę peržiūrą apima teisę, kad laikantis Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą anksčiau įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę;

(33)  atsižvelgiant į Europos tarpvalstybinių asociacijų ne pelno tikslą, jos turėtų turėti galimybę nediskriminuojamos prašyti finansavimo iš viešojo arba privačiojo šaltinio valstybėse narėse, kuriose jos veikia. Todėl Europos tarpvalstybinėms asociacijoms turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės, kurios taikomos vienai panašiausiai arba dažniausiai naudojamai teisinei formai. Neturėtų būti ribojama Europos tarpvalstybinių asociacijų tarpvalstybinės asociacijos teisė gauti ir teikti finansavimą, išskyrus atvejus, kai apribojimas numatytas teisės aktuose, pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais arba kai valstybė narė gali įrodyti, kad vykdydama savo veiklą Europos tarpvalstybinė asociacija akivaizdžiai ir pakartotinai pažeidžia ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas Sąjungos vertybes, kai apribojimas atitinka Sąjungos teisę, yra tinkamas siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti, ir juo neviršijama to, kas griežtai būtina, ir kai apribojimo poveikis Europos tarpvalstybinei asociacijai yra proporcingas siekiamam tam tikslui įgyvendinti, ir atitinka Sąjungos teisę; [29 pakeit.]

(34)  siekiant užtikrinti, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos visapusiškai pasinaudotų vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis, Europos tarpvalstybinės asociacijos turėtų turėti galimybę teikti ir gauti paslaugas, taip pat prekiauti prekėmis, nesikišant valstybėms narėms. Apribojimai turėtų būti leidžiami tik tuo atveju, jei jie numatyti teisės aktuose, pateisinami privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, tinkami siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir jais neviršijama to, kas būtina jam įgyvendinti. Tai neturėtų paveikti kitų Sąjungos aktų nuostatų. Tai turėtų apimti Sąjungos aktų nuostatas, kuriomis sustiprinamos pagrindinės laisvės, tokias kaip nustatytosios Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB(12), kuria užtikrinama įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas, bei kitų Sąjungos aktų nuostatas, kuriomis reguliuojama konkreti Europos tarpvalstybinių asociacijų vykdoma ekonominė veikla;

(35)  siekiant sukurti tikrą ne pelno asociacijoms skirtą vidaus rinką, būtina panaikinti tam tikrus įsisteigimo laisvės, laisvo paslaugų ir kapitalo judėjimo apribojimus, kurie vis dar taikomi tam tikrų valstybių narių įstatymuose. Todėl valstybės narės neturėtų nustatyti jokių diskriminacinių reikalavimų, grindžiamų Europos tarpvalstybinės asociacijos ar jos vykdomojo organo narių pilietybe, išskyrus šioje direktyvoje numatytus atvejus. Valstybės narės taip pat neturėtų numatyti jokio reikalavimo dėl narių fizinio dalyvavimo posėdyje, kad šis galiotų. Kad Europos tarpvalstybinės asociacijos galėtų naudotis visais vidaus rinkos privalumais, valstybės narės neturėtų reikalauti, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos registruota buveinė būtų toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra jos centrinė administracija arba pagrindinė veiklos vieta. Valstybės narės taip pat neturėtų nustatyti bendrų Europos tarpvalstybinių asociacijų ekonominės veiklos vykdymo draudimų ir neturėtų leisti joms vykdyti ekonominės veiklos tik tuo atveju, jei ji susijusi su Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatuose nustatytu tikslu;

(35a)   atsižvelgiant į teisę į saviraiškos laisvę ir asociacijų laisvę, svarbu užtikrinti, kad valstybės narės neribotų asociacijų teisės dalyvauti viešajame gyvenime ir viešuose ar politiniuose debatuose, kurie galėtų būti susiję, pavyzdžiui, su viešojo intereso gynimo ar taikių susirinkimų organizavimu arba dalyvavimu juose. Tačiau tokiu dalyvavimu viešuose ar politiniuose debatuose neturėtų būti siekiama naudos jokiai vienai konkrečiai politinei partijai ar jokiam vienam konkrečiam politiniam kandidatui; [30 pakeit.]

(36)  Europos tarpvalstybinę asociaciją įregistravus ji turėtų būti laikoma įsteigta. Kad galėtų būti įregistruota, Europos tarpvalstybinė asociacija turėtų turėti ne mažiau kaip tris narius steigėjus. Galimybę būti Europos tarpvalstybinės asociacijos nariais steigėjais turėtų turėti Sąjungoje įsisteigę ne pelno juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys, kurie yra Sąjungos piliečiai arba teisėtai gyvena Sąjungos teritorijoje. Taip pat turėtų būti suteikta galimybė ne pelno asociacijoms būti pertvarkytoms į Europos tarpvalstybinę asociaciją toje pačioje valstybėje narėje;

(36a)   valstybės narės turėtų visapusiškai išnaudoti skaitmeninimo teikiamas galimybes, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pasinaudoti asociacijų ir įsisteigimo laisve, taip pat siekiant sumažinti administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi išlaidas. Kad registracijos procesas, įskaitant susijungimo ir pertvarkymo atvejus, būtų paprastesnis, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad registracijos paraišką būtų galima pateikti internetu. Tai taip pat turėtų būti taikoma prašymams perkelti registruotą buveinę ir pranešimams apie pasikeitusią Europos tarpvalstybinės asociacijos pažymėjimo informaciją. Skaitmeninės priemonės taip pat turėtų būti skatinamos siekiant, kai įmanoma, palengvinti ir paspartinti administracines procedūras bei bendradarbiavimą; [31 pakeit.]

(37)  siekiant užtikrinti, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos galėtų veikti tarpvalstybiniu mastu, ir laikantis proporcingumo principo, turėtų būti reikalaujama, kad jos užsiregistruotų tik vieną kartą savo buveinės valstybėje narėje, kad įgytų savo juridinio asmens statusą ir teisinį subjektiškumą. Siekiant užtikrinti automatinį šios registracijos pripažinimą visoje Sąjungoje, būtina suderinti registracijos procedūrą. Tai visų pirma susiję su Europos tarpvalstybinės asociacijos registracijos paraiškai reikiamais dokumentais ir informacija, taip pat atliktinomis patikromis;

(38)  valstybės narės turėtų turėti teisę reikalauti, kad užsiregistravusi Europos tarpvalstybinė asociacija pateiktų pareiškimą, pateiktų informacijos, prašytų leidimų konkrečiai veiklai vykdyti arba juos gautų tik tuo atveju, kai tokie reikalavimai yra i) taikomi bendrai ir nediskriminuojant, ii) nustatyti teisės aktais, iii) pateisinami privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, iv) tinkami siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir jais neviršijama to, kas griežtai būtina jam įgyvendinti, o priemonės poveikis Europos tarpvalstybinei asociacijai turėtų būti proporcingas siekiamam tikslui. Tokie reikalavimai gali būti susiję, pavyzdžiui, su tam tikrų sektorių, tokių kaip sveikatos priežiūra, ypatumais. Kai valstybės narės numato tokias papildomas procedūras, ši informacija turėtų būti skelbiama viešai aiškiu, lengvai prieinamu ir suprantamu būdu, siekiant užtikrinti, kad Europos tarpvalstybinė asociacija galėtų šių reikalavimų laikytis; [32 pakeit.]

(39)  siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir užtikrinti atitinkamo registro patikimumą, svarbu, kad valstybės narės patikrintų Europos tarpvalstybinės asociacijos narių steigėjų ir teisinių atstovų tapatybę. Tapatybės patikrinimas yra ypač itin svarbus, ypač jei registracijos paraiška teikiama elektroniniu būdu. Dėl skirtingos valstybių narių praktikos konkretūs tapatybės tikrinimo metodai turėtų likti atitinkamos valstybės narės prerogatyva. Šis požiūris suteikia reikiamo lankstumo, kad būtų galima atsižvelgti į konkrečias kiekvienos valstybės narės tradicijas, ypatumus ir procedūras, kartu užtikrinant, kad Sąjungos lygmeniu būtų laikomasi saugumo ir autentiškumo standartų; [33 pakeit.]

(40)  gerbiant įsisteigimo ir asociacijų laisvę, registruoti Europos tarpvalstybinę asociaciją turėtų būti atsisakoma atvejais, kai nesilaikoma šioje direktyvoje nustatytų formaliųjų registracijos reikalavimų, kai paraiška neišsami arba jei įstatuose aprašyti tikslai prieštarauja Sąjungos teisei arba nacionalinei teisei laikantis Sąjungos teisės. Be to, registruoti turi būti atsisakyta, jei paraiška neatitinka šioje direktyvoje nustatytų bazinių Europos tarpvalstybinės asociacijos steigimo reikalavimų, būtent – ne pelno tikslo, minimalaus narių steigėjų skaičiaus ir tarpvalstybinio – veiklos vykdymo ar tikslo vykdyti veiklą bent dviejose valstybėse narėse ir narių steigėjų, susijusių su bent dviem valstybėmis narėmis – elemento. Bet kokį atsisakymą įregistruoti Europos tarpvalstybinę asociaciją kompetentinga institucija turėtų pateikti raštu ir tinkamai pagrįsti; [34 pakeit.]

(41)  turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų registrą ar naudotų esamą nacionalinį registrą registracijos ir informacijos apie Europos tarpvalstybinę asociaciją tvarkymo ir skelbimo tikslais. Tame registre turėtų būti informacija apie Europos tarpvalstybines asociacijas ir pateiktus dokumentus. Kadangi registre laikoma informacija gali tapti pasenusi, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos praneštų kompetentingai institucijai apie bet kokius su informacija apie Europos tarpvalstybines asociacijas susijusius pokyčius ir kad registre laikoma informacija būtų atnaujinama. Šios direktyvos tikslais valstybėms narėms turėtų būti leidžiama naudotis esamais nacionaliniais registrais. Siekiant užtikrinti skaidrumą, ypač Europos tarpvalstybinės asociacijos narių ir kreditorių atžvilgiu, jei taikoma, Europos tarpvalstybinės asociacijos pažymėjimas, Europos tarpvalstybinės asociacijos likvidavimas ir pabaiga yra informacija, kuri turėtų būti skelbiama paskelbiama viešai ne ilgiau kaip 6 mėnesius iki finansinių metų, einančių po Europos tarpvalstybinės asociacijos pabaigos, pabaigos. Sąveikumo sprendimai, sukurti įgyvendinant pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos viešojo sektoriaus aukšto lygio sąveikumo visoje Sąjungoje priemonės(13), gali papildomai padėti valstybėms narėms pereiti prie jų registrų tarpvalstybinio sąveikumo. Siekiant užtikrinti, kad informacija apie Europos tarpvalstybinės asociacijos buvimą vis dar būtų prieinama net ir jai baigus veiklą, visi registre saugomi ir laikomi duomenys turėtų būti laikomi 2bent 5 metus po pabaigos. Visi nacionaliniai arba Europos lygmens reikalavimai dėl dokumentų ar informacijos, kurie turi būti pateikti internetu registruojant vieną panašiausią arba dažniausiai naudojamą teisinę formą, autentiškumo, patikimumo ir tinkamos teisinės formos, taip pat turėtų būti taikomi Europos tarpvalstybinei asociacijai; [35 pakeit.]

(42)  su šia direktyva susijusiam asmens duomenų tvarkymui, įskaitant asmens duomenų tvarkymą siekiant tvarkyti Europos tarpvalstybinėms asociacijoms ir jų teisiniams atstovams skirtą nacionalinį registrą arba nacionalinius registrus, prieigai prie asmens duomenų tokiuose registruose ir keitimuisi asmens duomenimis pagal šią direktyvą užtikrinant valstybių narių administracinį bendradarbiavimą ir tarpusavio pagalbą, kai taikoma, tam naudojantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012(14) sukurta Vidaus rinkos informacine sistema (IMI), ir įrašų saugojimui pagal šią direktyvą taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2016/679(15) ir (ES) 2018/1725(16);

(43)  kad Europos tarpvalstybinės asociacijos galėtų pasinaudoti visais vidaus rinkos teikiamais privalumais ir kadangi judumo teisės yra tiesiogiai susijusios su vidaus rinkos veikimu ir jam būtinos, Europos tarpvalstybinės asociacijos turėtų turėti galimybę perkelti savo registruotą buveinę iš vienos valstybės narės į kitą. Dėl tokio registruotos buveinės perkėlimo neturėtų būti baigta Europos tarpvalstybinės asociacijos veikla buveinės valstybėje narėje ar kuriamas naujas juridinis asmuo naujojoje buveinės valstybėje narėje, arba neturėtų būti daromas poveikis jokiam iki perkėlimo buvusiam Europos tarpvalstybinės asociacijos turtui arba įsipareigojimams, įskaitant visas sutartyse esančias sąlygas, arba kreditams, teisėms arba pareigoms. Judumo atveju valstybės narės turėtų užtikrinti Europos tarpvalstybinės asociacijos kreditorių, jei jų yra, interesų apsaugą. Siekiant užtikrinti Europos tarpvalstybinės asociacijos darbuotojų apsaugą, turėtų būti reikalaujama, kad Europos tarpvalstybinė asociacija laiku juos informuotų apie bet kokį siūlomą perkėlimą ir leistų jiems išnagrinėti tokio perkėlimo sąlygų projektą. Gali būti taikomos ir kitos su darbuotojų apsauga susijusios Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų nuostatos, tokios kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB(17);

(44)  kad būtų suderinta Europos tarpvalstybinės asociacijos registruotos buveinės perkėlimo procedūra, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad sprendimą dėl registruotos buveinės perkėlimo priimtų atitinkamos Europos tarpvalstybinės asociacijos sprendimus priimantis organas. Europos tarpvalstybinė asociacija turėtų pateikti prašymą kartu su atitinkamais dokumentais valstybės narės, į kurią ruošiamasi perkelti buveinę, kompetentingai institucijai ir pateikdama perkėlimo prašymą tuo pačiu metu informuoti savo buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją. Vienas iš atitinkamų dokumentų buveinės perkėlimo atveju būtų ataskaita, kurioje paaiškinamos kreditoriams ir darbuotojams skirtos apsaugos priemonės, jei taikytina pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad rengiant tokią ataskaitą nebūtų užkraunama pernelyg didelė administracinė našta. Kai taikytina, siūlomi Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatai turėtų būti iš dalies pakeisti atsižvelgiant į valstybės narės, kuriai Europos tarpvalstybinė asociacija pateikia perkėlimo prašymą, nacionalinės teisės reikalavimus. Perkėlus registruotą buveinę, Europos tarpvalstybinė asociacija tampa Europos tarpvalstybine asociacija pagal naujosios buveinės valstybės narės nacionalinę teisę. Dėl šio taikytinos teisės pokyčio, įvykusio dėl registruotos buveinės perkėlimo, siekiant išvengti dubliavimo, naujosios buveinės valstybės narės kompetentinga institucija neturėtų tikrinti jokių elementų, jau patikrintų registruojantis ankstesnėje valstybėje narėje ir suderintų šia direktyva. Valstybės narės, į kurią Europos tarpvalstybinė asociacija ketina perkelti registruotą buveinę, kompetentinga institucija turėtų atmesti perkėlimo prašymą tik tuo atveju, jei nesilaikoma teisės akte, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, nustatytų reikalavimų, ir neturėtų jo atmesti dėl kitų priežasčių. Visų pirma kompetentinga institucija neturėtų atmesti prašymo dėl to, kad jis neatitinka jos nacionalinėje teisėje nustatytų reikalavimų, kurie negalėjo būti pagrindas atsisakyti registruoti pagal 19 straipsnį. Siekiant palengvinti Europos tarpvalstybinės asociacijos registruotos buveinės perkėlimą vidaus rinkoje, naujosios buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 21 straipsnio 2 dalį turėtų išduoti atnaujintą pažymėjimą, pritaikydama unikalų registracijos numerį ir valstybės narės, į kurią perkeliama Europos tarpvalstybinės asociacijos buveinė, dviraidį šalies kodą ir registruotos buveinės pašto adresą, taip pat, jei taikytina, bet kuriuos kitus elementus; [36 pakeit.]

(45)  laikantis susirinkimų ir asociacijų laisvės, Europos tarpvalstybinės asociacijos veikla turėtų būti baigta tik jos narių sprendimu arba buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimu. Jeigu dėl Europos tarpvalstybinės asociacijos pabaigos nusprendžia jos nariai, tas sprendimas turėtų būti priimtas per neeilinį susirinkimą dviem trečdaliais balsų, atstovaujančių ne mažiau kaip pusei visų narių. Europos tarpvalstybinės asociacijos pabaiga gali būti priverstinė Europos tarpvalstybinės asociacijos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimu kaip kraštutinė priemonė. Todėl priverstinė pabaiga turėtų būti pasitelkiama tik tuo atveju, kai jei Europos tarpvalstybinė asociacija nesilaiko savo ne pelno tikslo, kai arba jos veikla kelia grėsmę viešajai tvarkai, arba jei nustatyta, kad vykdydama savo veiklą ji akivaizdžiai ir pakartotinai pažeidė ES Sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas Sąjungos vertybes, su sąlyga, kad prieš baigiant jos veiklą atliekamas rizikos vertinimas, kad tai numatyta teisės aktais, yra tinkama ir griežtai būtina ir kad arba kai Europos tarpvalstybinės asociacijos vykdomojo organo nariai buvo nuteisti už itin sunkią nusikalstamą veiką arba, jei nacionalinėje teisėje leidžiama ši galimybė, pati Europos tarpvalstybinė asociacija buvo nuteista už nusikalstamą veiką pabaiga yra proporcinga siekiamam tikslui. Šiuo atveju kompetentinga institucija turėtų pateikti Europos tarpvalstybinei asociacijai oficialų išsamiai pagrįstą pranešimą apie jai susirūpinimą keliančius klausimus ir išklausyti Europos tarpvalstybinę asociaciją, kad šiai būtų suteikta galimybė atsakyti arba ištaisyti padėtį per pagrįstą laikotarpį. Bet koks sprendimas dėl priverstinės pabaigos turėtų būti tinkamai pagrįstas ir su juo turėtų būti pateiktas išsamus rašytinis pagrindimas; [37 pakeit.]

(46)  pabaigos atveju Europos tarpvalstybinė asociacija turėtų būti likviduojama. Europos tarpvalstybinės asociacijos likvidavimas turėtų atitikti 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų(18), kuriuo reikalaujama, kad nemokumo byloms ir jų pasekmėms būtų taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje tokia byla iškelta, teisė. Atsižvelgiant į Europos tarpvalstybinės asociacijos ne pelno tikslą, bet koks Europos tarpvalstybinės asociacijos, kurios veikla baigta, turtas turėtų būti perduotas ne pelno subjektui, vykdančiam panašią veiklą kaip viena iš veiklą baigusios Europos tarpvalstybinės asociacijos vykdyta veikla vykdytų veiklų, arba perduotas vietos valdžios institucijai, kuri privalo turėtų jį panaudoti veiklai arba tikslui, kurie yra panašūs į vieną iš, kuri yra panaši į veiklą baigusios Europos tarpvalstybinės asociacijos vykdytą veiklą vykdytų veiklų arba siektų tikslų; [38 pakeit.]

(47)  siekiant Europos tarpvalstybinei asociacijai suteikti galimybę įrodyti, kad ji užsiregistravo įsiregistravo vienoje valstybėje narėje, ir toliau palengvinti tarpvalstybines procedūras bei supaprastinti formalumus ir jų sumažinti, galutiniame registracijos proceso etape kompetentingos institucijos turėtų išduoti pažymėjimą (Europos tarpvalstybinės asociacijos pažymėjimą), kuriame būtų nurodyta visa esminė registracijos informacija, įskaitant Europos tarpvalstybinės asociacijos pavadinimą, prieš kurį ar po kurio nurodoma santrumpa „ECBA“, registruotos buveinės adresą ir teisinių atstovų vardus ir pavardes. Siekiant palengvinti šio pažymėjimo naudojimą įvairiose valstybėse narėse be papildomo pritaikymo ar reikalavimų laikymosi išlaidų, Komisija turėtų nustatyti standartizuotą šabloną visomis Sąjungos kalbomis. Todėl, siekiant užtikrinti vienodas šio akto įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti standartizuotą šabloną, įskaitant technines šablono specifikacijas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(19). Tie įgyvendinimo aktai turėtų būti priimami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą; [39 pakeit.]

(48)   valstybės narės turėtų apibrėžti ypač sunkaus nusikaltimo sąvoką: ji gali apimti terorizmą, prekybą žmonėmis ir seksualinį moterų ir vaikų išnaudojimą, neteisėtą prekybą narkotikais, neteisėtą prekybą ginklais, pinigų plovimą, korupciją, mokėjimo priemonių klastojimą, kompiuterinius nusikaltimus ir organizuotą nusikalstamumą; [40 pakeit.]

(49)  siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę veiksmingai įgyvendinti šios direktyvos teisines nuostatas dėl administracinio bendradarbiavimo ir palengvinti bendradarbiavimą, valstybės narės turėtų naudotis Vidaus rinkos informacine sistema (IMI). Visų pirma kompetentingos institucijos turėtų naudotis IMI, kad praneštų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kai įsteigiama nauja Europos tarpvalstybinė asociacija, įskaitant atvejus, kai ne pelno asociacija pertvarkoma į Europos tarpvalstybinę asociaciją. Kai kompetentinga institucija gauna registracijos paraišką, ji turėtų naudodamasi IMI susisiekti su valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) tie dokumentai buvo išduoti, kompetentingomis institucijomis, kad patikrintų, pavyzdžiui, jų teisėtumą. Europos tarpvalstybinės asociacijos registruotos buveinės perkėlimo atveju, naujosios buveinės valstybės narės kompetentinga institucija turėtų pranešti apie šį perkėlimą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir atnaujinti IMI atitinkamą informaciją. Pabaigos – ir savanoriškos, ir priverstinės – atveju kompetentinga institucija taip pat turėtų apie ją pranešti kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir atnaujinti IMI atitinkamą informaciją;

(49a)   vadovaujantis teise į gerą administravimą ir valdžios institucijų veiksmingumo ir efektyvumo principais, šios direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę turėtų sudaryti prielaidas supaprastinti administracines taisykles ir sumažinti administracines išlaidas bei naštas. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad su Europos tarpvalstybinėmis asociacijomis susijusias administracines procedūras būtų galima atlikti ir joms tenkančias pareigas būtų galima įvykdyti internetu ir kad tokios procedūros būtų lengvai prieinamos. Valstybės narės turėtų suteikti visą būtiną informaciją ir remti administracines procedūras, susijusias su Europos tarpvalstybinėmis asociacijomis; [41 pakeit.]

(49b)   siekiant stebėti, kaip įgyvendinama ši direktyva, Komisijai turėtų padėti iš valstybių narių atstovų sudarytas Europos tarpvalstybinių asociacijų komitetas. Vadovaujantis Sąjungos principais ir visų pirma ES sutarties 2 straipsniu, komiteto sudėtis turėtų būti subalansuota. Atitinkamai komitetas turėtų į savo darbą įtraukti kitas atitinkamas Sąjungos įstaigas ir komitetus bei suinteresuotuosius subjektus, pavyzdžiui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą ir ne pelno organizacijas. Galimybė visuomenei susipažinti su informacija apie komitetų darbą turėtų būti užtikrinama remiantis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais; [42 pakeit.]

(49c)   šia direktyva žengiamas svarbus žingsnis siekiant baigti kurti bendrąją rinką ir ją atverti ne pelno sektoriui. Atsižvelgiant į tai, Komisijos prašoma kartu su šia direktyva įvertinti šios direktyvos papildymo priemonėmis, kuriomis remiamas reguliarus, prasmingas ir struktūrinis dialogas su pilietine visuomene bei atstovaujamosiomis organizacijomis, ir su fondais susijusių panašių Europos Sąjungos teisės aktų galimą naudą ir tikslingumą; [43 pakeit.]

(50)  kadangi valstybės narės negali vienos deramai pasiekti šios direktyvos tikslų, t. y. pagerinti vidaus rinkos veikimo pašalinant teisines ir administracines kliūtis daugiau nei vienoje valstybėje narėje veiklą vykdančioms ne pelno asociacijoms, ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(51)  vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris 2023 m. birželio 27 d. pateikė nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šioje direktyvoje nustatomos priemonės, kuriomis koordinuojamos Europos tarpvalstybinių asociacijų steigimo ir veiklos sąlygos, siekiant palengvinti ne pelno asociacijų veiksmingą naudojimąsi savo teisėmis, susijusiomis su įsisteigimo laisve, laisvu kapitalo judėjimu, laisve teikti ir gauti paslaugas ir laisvu prekių judėjimu vidaus rinkoje.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje Europos tarpvalstybinė asociacija įsteigia arba į kurią perkelia savo registruotą buveinę;

b)  priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybė narė ir kurioje Europos tarpvalstybinė asociacija vykdo veiklą;

c)  ne pelno tikslas – Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatuose apibrėžtas tikslas, išskirtinai kuriam siekti naudojamas iš asociacijos veiklos, nepriklausomai nuo to, ar ji yra ekonominio pobūdžio, gautas ir jos nariams, įskaitant jos valdymo organų narius, arba steigėjams ar privatiems asmenims tiesiogiai ar netiesiogiai nepaskirstomas pelnas; [44 pakeit.]

d)  ne pelno asociacija – pagal nacionalinę teisę įsteigtas juridinis asmuo, kuris grindžiamas naryste, yra savarankiškas, nesiekia pelno ir turi juridinio asmens statusą; [45 pakeit.]

e)  Europos tarpvalstybinės asociacijos pažymėjimas – buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas, kuris yra Europos tarpvalstybinės asociacijos registracijos, juridinio asmens statuso ir teisinio subjektiškumo įrodymas.; [46 pakeit.]

ea)   itin sunki nusikalstama veika – viena iš nusikalstamų veikų, išvardytų Tarybos pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje; šią sąvoką valstybės narės turi aiškinti siaurai ir ją taikyti nediskriminuodamos; [47 pakeit.]

3 straipsnis

Europos tarpvalstybinė asociacija

1.  Kiekviena valstybė narė savo teisinėje sistemoje nustato Europos tarpvalstybinės asociacijos teisinę formą. Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinė asociacija būtų naryste grindžiamas juridinis asmuo, kurį savanorišku susitarimu įsteigia fiziniai asmenys, kurie yra Sąjungos piliečiai arba teisėtai gyvena ES, arba Sąjungoje teisėtai įsisteigę ne pelno juridiniai asmenys, išskyrus:

a)  profesines sąjungas, ir politines partijas, religines organizacijas ir tokių subjektų asociacijas; [48 pakeit.]

b)  asmenis, kurie buvo nuteisti už tokias nusikalstamas veikas kaip pinigų plovimas, susiję pirminiai nusikaltimai arba terorizmo finansavimas;

c)  asmenis, kuriems taikomos priemonės, kuriomis dėl pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų arba terorizmo finansavimo draudžiama jų veikla valstybėje narėje.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos tikslas nėra tarpvalstybinė asociacija siektų ne pelno siekimas ir kad visas Europos tarpvalstybinės asociacijos pelnas būtų naudojamas vien jos įstatuose aprašytiems tikslams siekti, jo nepaskirstant jos nariams tikslo, kaip nurodyta 2 straipsnio pirmos pastraipos c punkte. [49 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinė asociacija vykdytų arba savo įstatuose nurodytų tikslą vykdyti veiklą bent dviejose valstybėse narėse ir turėtų narių steigėjų, susijusių ne mažiau kaip dviem valstybėmis narėmis remiantis jų pilietybe ar teisėta gyvenamąja vieta fizinių asmenų atveju arba remiantis jų registruotos buveinės vieta juridinių asmenų atveju. vienu iš šių būdų: [50 pakeit.]

a)   fizinių asmenų atveju – remiantis jų pilietybe ar teisėta gyvenamąja vieta, arba [51 pakeit.]

b)   juridinių asmenų atveju – remiantis jų registruotos buveinės vieta. [52 pakeit.]

4.  Valstybės narės užtikrina, kad prieš Europos tarpvalstybinės asociacijos pavadinimą arba po jo būtų santrumpa „ECBA“.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos registruota buveinė būtų Sąjungoje.

4 straipsnis

Europos tarpvalstybinėms asociacijoms taikytinos taisyklės

1.  Visais šia direktyva derinamais klausimais valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinė asociacija būtų reglamentuojama priemonėmis, kuriomis ši direktyva perkeliama į valstybės narės, kurioje ji registruota arba veikia, nacionalinę teisę.

2.  Kitais klausimais, susijusiais su Europos tarpvalstybinių asociacijų steigimu arba veikla, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad Europos tarpvalstybinėms asociacijoms būtų taikomos nacionalinės taisyklės, taikomos panašiausiai arba dažniausiai taikomai ne pelno asociacijai asociacijos teisinei formai nacionalinėje teisėje. [53 pakeit.]

3.  Pagal šią direktyvą Europos tarpvalstybinėms asociacijoms taikomos taisyklės nedaro poveikio valstybių narių viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo sumetimais priimtoms priemonėms, kuriomis siekiama užkirsti kelią netinkamo ne pelno asociacijų naudojimo rizikai ir užtikrinti tam tikro kapitalo judėjimo skaidrumą, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę arba nacionalinę teisę laikantis Sąjungos teisės, kai tokios priemonės yra nustatytos įstatymu, yra tinkamos siekiamam tikslui įgyvendinti, jomis neviršijama to, kas griežtai būtina, ir priemonės poveikis Europos tarpvalstybinėms asociacijoms yra proporcingas siekiamam tikslui. Šių priemonių taikymas grindžiamas kiekvieno konkretaus atvejo vertinimu, kurį atlieka valstybės narės kompetentingos institucijos. [54 pakeit.]

4.  Ne vėliau kaip ... [dveji vieni metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant ne pelno asociacijas, savo vidaus teisinėje teisės sistemoje nustato vieną panašiausią ar dažniausiai taikomą ne pelno asociacijos teisinę formą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, ir apie ją bei apie tai teisinei formai taikomas nacionalines taisykles praneša Komisijai ir 30 straipsnyje nurodytam Europos tarpvalstybinių asociacijų komitetui. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir Europos tarpvalstybinių asociacijų komitetui apie visus nustatytų teisinių formų pokyčius ir apie visus joms taikomų taisyklių pokyčius. Valstybės narės ir Komisija šioje dalyje nurodytą pranešamą informaciją skelbia viešai. [55 pakeit.]

4a.   Europos tarpvalstybinės asociacijos steigimas, be kita ko, pertvarkymo ar susijungimo būdu, taip pat buveinės perkėlimas negali būti taikomi siekiant pakenkti darbuotojų arba profesinių sąjungų teisėms, atstovavimui, konsultavimuisi ar darbo sąlygoms arba kreditorių teisėms pagal taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę, taip pat kolektyvines sutartis. [56 pakeit.]

5 straipsnis

Juridinio asmens statusas ir teisinis subjektiškumas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinė asociacija įgytų juridinio asmens statusą ir teisinį subjektiškumą ją įregistravus pagal 19 straipsnį. Valstybės narės pripažįsta kitoje valstybėje narėje įregistruotų Europos tarpvalstybinių asociacijų juridinio asmens statusą ir teisinį subjektiškumą, nereikalaudamos jokios atlikti kokių nors papildomų procedūrų ar vertinimo arba kokios nors tolesnės registracijos. [57 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinė asociacija turėtų teisę bent sudaryti sutartis ir atlikti teisinius veiksmus, būti teismo proceso šalimi, turėti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, vykdyti ekonominę veiklą, įdarbinti darbuotojus, gauti ir rinkti dovanas ir bet kokios rūšies kitas lėšas iš bet kokio teisėto šaltinio ir jomis disponuoti laikydamasi 13 straipsnio, dalyvauti viešuosiuose konkursuose ir teikti paraiškas dėl viešojo finansavimo. Europos tarpvalstybinei asociacijai tai leidžiama pagal šią direktyvą, nereikalaujant įsiregistruoti jokioje valstybėje narėje, išskyrus buveinės valstybę narę, ar įvykdyti papildomus administracinius reikalavimus, išskyrus pagal 4 straipsnio 4 dalį nustatytos teisinės formos reikalavimą. [58 pakeit.]

6 straipsnis

Įstatai

1.  Išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir 3, 7 ir 8 straipsniuose nustatytas taisykles, buveinės valstybė narė nenustato taisyklių, ribojančių Europos tarpvalstybinės asociacijos teisę apibrėžti savo veiklos taisykles, įskaitant vidaus valdymo ir valdymo struktūrų taisykles, išskyrus atvejus, kai ribojamosios taisyklės yra:

a)  nustatytos teisės aktuose;

b)  pateisinamos pateisinami privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais; ir

c)  tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir siekiamam tikslui įgyvendinti, jomis neviršijama to, kas griežtai būtina jam įgyvendinti, ir ribojamųjų taisyklių poveikis Europos tarpvalstybinei asociacijai yra proporcingas siekiamam tikslui. [60 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatuose būtų pateikiama tokia įstatai būtų išdėstyti raštu, pateikti laikantis oficialių reikalavimų, taikomų pagal 4 straipsnio 4 dalį nustatytam juridiniam asmeniui, ir juose būtų pateikta ši informacija: [61 pakeit.]

a)  Europos tarpvalstybinės asociacijos pavadinimas;

b)  išsamus jos tikslų aprašymas ir, teiginys apie jos ne pelno tikslą ir jos tarpvalstybinio aspekto aprašymas; [62 pakeit.]

ba)   pareiškimas, kad, siekdama savo tikslų ir vykdydama veiklą, Europos tarpvalstybinė asociacija gerbs ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas Sąjungos vertybes; [63 pakeit.]

c)  narių steigėjų vardai ir pavardės bei adresai, jei jie yra fiziniai asmenys, ir narių steigėjų teisinių atstovų vardai ir pavardės bei narių steigėjų registruota buveinė, jei jie yra juridiniai asmenys;

d)  jei narys steigėjas yra juridinis asmuo, išsamus jo įstatų aprašymas arba jų kopija ir išsamus jo ne pelno tikslo aprašymas; [64 pakeit.]

e)  Europos tarpvalstybinės asociacijos registruotos buveinės adresas;

f)  Europos tarpvalstybinės asociacijos turtas jos registracijos momentu;

g)  narių priėmimo, pašalinimo ir atsistatydinimo sąlygos ir tvarka;

h)  narių teisės ir pareigos;

i)  nuostatos, kuriomis reglamentuojama sprendimus priimančio organo ir vykdomojo organo sudėtis, veikimas, įgaliojimai ir atsakomybė;

j)  nuostatos, kuriomis reglamentuojamas reglamentuojančios vykdomojo organo narių skyrimas, atleidimas skaičių, skyrimą, atleidimą iš pareigų, įgaliojimai ir atsakomybė įgaliojimus ir atsakomybę; [65 pakeit.]

k)  sprendimus priimančiam organui taikomi daugumos ir kvorumo reikalavimai;

l)  įstatų keitimo tvarka;

m)  Europos tarpvalstybinės asociacijos veiklos trukmė, jei jos veiklos trukmė yra ribota;

n)  Europos tarpvalstybinės asociacijos turto perleidimo būdas pabaigos atveju. ir [66 pakeit.]

na)   įstatų priėmimo data. [67 pakeit.]

7 straipsnis

Valdymas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos turėtų sprendimus priimantį organą ir vykdomąjį organą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos vykdomojo organo nariais galėtų būti tik fiziniai asmenys, kurie yra Sąjungos piliečiai arba teisėtai gyvena Sąjungoje, ir Sąjungoje įsisteigę ne pelno juridiniai asmenys per savo atstovus. Europos tarpvalstybinės asociacijos vykdomąjį organą sudaro ne mažiau kaip trys asmenys, iš kurių bent du yra fiziniai asmenys, kurie yra Sąjungos piliečiai arba teisėtai gyvena Sąjungoje, arba Sąjungoje įsisteigę ne pelno juridiniai asmenys per savo atstovus. [68 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad vykdomojo organo nariais arba juridinio asmens, kuris yra vykdomojo organo narys, atstovais nebūtų fiziniai asmenys, nuteisti už itin sunkią nusikalstamą veiką, tuo atveju, kai tokių asmenų dalyvavimas vykdomojo organo veikloje keltų grėsmę viešajai tvarkai. [69 pakeit.]

8 straipsnis

Narystė

-1.   Nepaisant 3 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytų Europos tarpvalstybinės asociacijos steigimo kriterijų, narystės Europos tarpvalstybinėje asociacijoje kriterijus reglamentuoja jos įstatai. [70 pakeit.]

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas Europos tarpvalstybinės asociacijos narys turėtų po vieną balsą, išskyrus atvejus, kai Europos tarpvalstybinė asociacija nusprendžia leisti diferencijavimą, be kita ko, darant skirtumą tarp tikrųjų narių, kurie gali balsuoti, ir asocijuotųjų narių, kurie negali balsuoti. Visais atvejais bet koks balsavimo teisių diferencijavimas nustatomas įstatuose. [71 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos nariai nebūtų asmeniškai atsakingi už Europos tarpvalstybinės asociacijos veiksmus ar neveikimą.

2 skyrius

Teisės ir draudžiami apribojimai

9 straipsnis

Vienodas traktavimas

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad bet kokiu jų veiklos aspektu Europos tarpvalstybinės asociacijos nebūtų traktuojamos mažiau palankiai nei pagal 4 straipsnio 4 dalį nustatyta ne pelno asociacija nacionalinėje teisėje.

10 straipsnis

Nediskriminavimas

Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos taikymo srityje valdžios institucijos Europos tarpvalstybinės asociacijos nebūtų diskriminuojamos ir kad Europos tarpvalstybines asociacijas reglamentuojantys nacionaliniai įstatymai ir kiti teisės aktai nediskriminuotų jokios grupės ar asmens jokiu pagrindu, pavyzdžiui, dėl gimimo, amžiaus, odos spalvos, biologinės ir socialinės lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, sveikatos būklės, imigracijos ar gyventojo statuso, genetinių ypatybių, kalbos, nacionalinės, etninės ar socialinės kilmės, politinių ar kitokių pažiūrų, fizinės ar psichinės negalios, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, rasės, religijos ar tikėjimo ar kitokio statuso. [72 pakeit.]

11 straipsnis

Teisminė peržiūra

Valstybės narės užtikrina galimybę naudotis veiksmingais skundų nagrinėjimo mechanizmais pagal nacionalinę teisę ir garantuoja, kad pagal Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos 47 straipsnį visiems jų teritorijoje veikiančių kompetentingų institucijų jų teritorijoje sprendimams, darantiems poveikį Europos tarpvalstybinių asociacijų teisėms ir pareigoms arba kitų su Europos tarpvalstybinių asociacijų veikla susijusių asmenų teisėms ir pareigoms, būtų taikoma veiksminga teisminė peržiūra taikomos veiksmingos teisių gynimo priemonės. [73 pakeit.]

12 straipsnis

Viena registracija

1.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos užsiregistruoti būtų reikalaujama tik vieną kartą. Registracija vykdoma pagal 18 ir 19 straipsnius.

2.  Nedarant poveikio 9–11 straipsniams, valstybės narės nereikalauja, kad įregistruotos Europos tarpvalstybinės asociacijos pateiktų pareiškimą, pateiktų informacijos arba prašytų leidimų konkrečiai veiklai vykdyti arba juos gautų, nebent tokie reikalavimai yra: [74 pakeit.]

a)  nustatyti teisės aktuose;

b)  pateisinami privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais; ir [75 pakeit.]

c)  tinkami siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir siekiamam tikslui įgyvendinti, jais neviršijama to, kas griežtai būtina jam įgyvendinti, ir reikalavimų poveikis Europos tarpvalstybinei asociacijai yra proporcingas siekiamam tikslui. [76 pakeit.]

3.  1 dalis nedaro poveikio reikalavimams pateikti pareiškimą, pateikti informacijos, prašyti leidimų konkrečiai veiklai vykdyti arba juos gauti, nustatytiems Sąjungos teisėje arba nacionalinėse nuostatose, kuriomis įgyvendinama Sąjungos teisė.

13 straipsnis

Finansavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausomai nuo registracijos valstybės narės ir laikantis bendrųjų ES teisės principų Europos tarpvalstybinė asociacija turėtų laisvą ir nediskriminacinę prieigą prie finansavimo iš viešojo šaltinio.

2.  Nedarant poveikio 9–11 straipsniams, valstybės narės nenustato jokių Europos tarpvalstybinės asociacijos galimybės teikti ar gauti finansavimą, įskaitant dovanas, iš jokio teisėto šaltinio apribojimų, išskyrus atvejus, kai tokie apribojimai yra: [77 pakeit.]

a)  nustatyti teisės aktuose;

b)  pateisinami privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais; arba kai valstybė narė gali įrodyti, kad Europos tarpvalstybinė asociacija savo veikla akivaizdžiai ir pakartotinai pažeidžia ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas Sąjungos vertybes, ir [78 pakeit.]

c)  tinkami siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir siekiamam tikslui įgyvendinti, jais neviršijama to, kas griežtai būtina jam įgyvendinti, ir apribojimų poveikis Europos tarpvalstybinei asociacijai yra proporcingas siekiamam tikslui. [79 pakeit.]

14 straipsnis

Paslaugų teikimas ir prekyba prekėmis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad laikydamosi ES teisės Europos tarpvalstybinės asociacijos galėtų laisvai įsisteigti, teikti ir gauti paslaugas ir naudotis laisvu prekių judėjimu vidaus rinkoje.

2.  Nedarant poveikio kitų Sąjungos teisės aktų nuostatoms ir šios direktyvos 9–11 straipsniams, valstybės narės nenustato jokių 1 dalyje nurodytos veiklos apribojimų, nebent tokie apribojimai yra: [80 pakeit.]

a)  nustatyti teisės aktuose;

b)  pateisinami privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais; ir [81 pakeit.]

c)  tinkami siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir siekiamam tikslui įgyvendinti, jais neviršijama to, kas griežtai būtina jam įgyvendinti, ir apribojimų poveikis Europos tarpvalstybinei asociacijai yra proporcingas siekiamam tikslui. [82 pakeit.]

15 straipsnis

Draudžiami apribojimai

Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinei asociacijai nebūtų taikomi jokie iš šių reikalavimų:

a)  reikalavimai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su fizinių asmenų, kurie yra Europos tarpvalstybinės asociacijos arba jos vykdomojo organo nariai, pilietybe arba gyvenamąja vieta, išskyrus šioje direktyvoje numatytus atvejus;

b)  reikalavimas dėl Europos tarpvalstybinės asociacijos, jos vykdomojo organo arba sprendimus priimančio organo narių fizinio dalyvavimo susirinkime, kad šis galiotų;

c)  reikalavimas, kad jos centrinė administracija arba pagrindinė veiklos vieta būtų toje pačioje valstybėje narėje kaip jos registruota buveinė;

d)  reikalavimas, pagal kurį buveinės valstybė narė kitoje valstybėje narėje registruotos Europos tarpvalstybinės asociacijos pripažinimui taiko abipusiškumo sąlygą jos Europos tarpvalstybinių asociacijų toje kitoje valstybėje narėje pripažinimo atžvilgiu;

e)  reikalavimas, kad Europos tarpvalstybinė asociacija būtų buvusi registruota buveinės valstybėje narėje tam tikrą laikotarpį, kad ji galėtų veikti priimančiojoje valstybėje narėje;

f)  reikalavimas gauti valstybės narės institucijos leidimą arba pritarimą kaip sąlyga, kad būtų galima gauti dovanas iš Sąjungoje esančio šaltinio;

g)  toliau išvardyti nuolatinės arba retkarčiais vykdomos ekonominės veiklos vykdymo apribojimai, nebent toks draudimas leistų Europos tarpvalstybinei asociacijai įgyti kitokį preferencinį statusą: [83 pakeit.]

i)  bendrieji draudimai vykdyti ekonominę veiklą;

ii)  leidimas Europos tarpvalstybinėms asociacijoms vykdyti ekonominę veiklą tik tuo atveju, jei tokia veikla yra susijusi su jų įstatuose aprašytais tikslais;

iii)  reikalavimas, kad ekonominės veiklos vykdymas nebūtų pirminis Europos tarpvalstybinės asociacijos tikslas arba veikla;

ga)   apribojimai arba papildomi reikalavimai, susiję su dalyvavimu viešuose debatuose, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra nuolatinis, ar vyksta retkarčiais. [84 pakeit.]

3 skyrius

Steigimas ir registracija

16 straipsnis

Steigimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinė asociacija būtų laikoma įsteigta ją įregistravus.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinė asociacija turėtų ne mažiau kaip tris narius steigėjus.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad nariai steigėjai pareikštų savo ketinimą įsteigti Europos tarpvalstybinę asociaciją tarpvalstybinė asociacija būtų steigiama visų narių steigėjų rašytiniu tarpusavio susitarimu arba Europos tarpvalstybinės asociacijos steigiamajame susirinkime sudarytu susitarimu visų narių steigėjų pasirašytu rašytiniu steigiamojo posėdžio protokolu, kuris įtraukiamas į rašytinį protokolą; tuo tikslu nariai steigėjai tokį susitarimą arba protokolą būtų tinkamai pasirašo patikrintas, jei to reikalaujama pagal 4 straipsnio 4 dalį nustatytam juridiniam asmeniui taikytiną nacionalinę teisę. [85 pakeit.]

17 straipsnis

Ne pelno asociacijų subjektų pertvarkymas į Europos tarpvalstybinę asociaciją

1.  Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungoje įsisteigusios esami valstybėje narėje teisėtai įsisteigę ne pelno asociacijos subjektai, atitinkantys šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus, galėtų būti pertvarkomos pertvarkomi į Europos tarpvalstybinę asociaciją tarpvalstybines asociacijas toje pačioje valstybėje narėje. [87 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad bet kokiam pertvarkymui pritartų pertvarkomo subjekto sprendimus priimantis organas.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad dėl pertvarkymo pertvarkymas nelemtų pertvarkomos ne pelno asociacija, kuri pertvarkoma, nebaigtų veiklos asociacijos pabaigos arba kad dėl jo nebūtų prarastas arba laikinai nutrauktas nutrūktų jos juridinio asmens statusas. [88 pakeit.]

4.  Valstybės narės užtikrina, kad visas turtas ir įsipareigojimai būtų perduoti įsteigtai naujai Europos tarpvalstybinei asociacijai.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymas įsigaliotų pagal 19 straipsnį įregistravus įsteigtą naują Europos tarpvalstybinę asociaciją.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad įrašas apie pertvarkytą ne pelno asociaciją būtų pašalintas iš visų registrų.

17a straipsnis

Esamų ne pelno subjektų susijungimas į Europos tarpvalstybinę asociaciją

1.   Valstybės narės užtikrina, kad du ar daugiau esamų ne pelno subjektų, kurie yra teisėtai įsisteigę vienoje ar keliose valstybėse narėse, galėtų susijungti į Europos tarpvalstybinę asociaciją, kai:

a)   vienas ar keli ne pelno subjektai, kurie pasibaigia netaikant likvidavimo procedūros, perduoda visą savo turtą ir įsipareigojimus kitai esamai Europos tarpvalstybinei asociacijai, t. y. įgyjančiajai Europos tarpvalstybinei asociacijai, arba

b)   vienas ar keli ne pelno subjektai, kurie pasibaigia netaikant likvidavimo procedūros, perduoda visą savo turtą ir įsipareigojimus Europos tarpvalstybinei asociacijai, kuri sudaroma iš jo (jų), t. y. naujai įsteigtai Europos tarpvalstybinei asociacijai.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad bet kokiam susijungimui pritartų susijungiančių ne pelno subjektų sprendimus priimantys organai.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad susijungimas nelemtų įgyjančiosios Europos tarpvalstybinės asociacijos pabaigos arba kad dėl jo nebūtų prarastas arba laikinai nutrūktų jos juridinio asmens statusas ir jis nedarytų poveikio juridiniam tęstinumui susijungimo atveju, kai dėl jo naujai įsteigiama Europos tarpvalstybinė asociacija.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad visas turtas ir įsipareigojimai būtų perduoti įgyjančiajai arba naujai įsteigtai Europos tarpvalstybinei asociacijai, priklausomai nuo to, kas taikytina.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad susijungimas įsigaliotų, kai taikytina, įregistravus naujai įsteigtą Europos tarpvalstybinę asociaciją pagal 19 straipsnį arba nuo tos dienos, nuo kurios įgytų Europos tarpvalstybinių asociacijų sandoriai apskaitos tikslais yra laikytini įgyjančiosios Europos tarpvalstybinės asociacijos sandoriais.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad iš visų registrų būtų pašalinti įrašai, susiję su susijungusiais ne pelno subjektais, išskyrus, kai taikytina, įrašą, susijusį su įgyjančiąja Europos tarpvalstybine asociacija. [89 pakeit.]

18 straipsnis

Registracijos paraiška

1.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos registracijos paraiška būtų pateikta valstybės narės, kurioje Europos tarpvalstybinė asociacija ketina turėti savo registruotą buveinę, kompetentingai institucijai. Paraiška pateikiama tuo pačiu formatu, kurį pagal 4 straipsnio 4 dalį nustatytas juridinis asmuo turi naudoti, ir prie jos Prie paraiškos turi būti pridėti toliau išvardyti dokumentai ir informacija, pateikti tos valstybės narės oficialiąja kalba arba bet kuria kita kalba, leidžiama pagal tos valstybės narės teisę: [90 pakeit.]

a)  Europos tarpvalstybinės asociacijos pavadinimas;

b)  Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatai;

c)  numatomos registruotos buveinės pašto adresas ir elektroninio pašto adresas; [91 pakeit.]

d)  asmenų, įgaliotų atstovauti Europos tarpvalstybinei asociacijai santykiuose su trečiosiomis šalimis ir teismo procesuose, vardai ir pavardės bei adresai, taip pat visa kita informacija, pagal taikomą nacionalinę teisę būtina jų tapatybei nustatyti, nurodant, ar tie asmenys gali atstovauti Europos tarpvalstybinei asociacijai vieni, ar privalo veikti bendrai;

e)  Europos tarpvalstybinės asociacijos narių steigėjų tinkamai pasirašytas narių steigėjų rašytinis susitarimas arba steigiamojo susirinkimo protokolas, kuriame pateikiamas toks susitarimas, arba 17 straipsnyje nurodytas sprendimas dėl pertvarkymo ar 17a straipsnyje nurodytas sprendimas dėl susijungimo; [92 pakeit.]

f)  vykdomojo organo narių pareiškimas, kad iš jų nebuvo atimta teisė būti ne pelno asociacijų arba bendrovių panašių organų valdybos nariais.

Valstybės narės nereikalauja kitų dokumentų arba informacijos nei išvardyti šioje dalyje.

2.  Nepaisant 3 dalies, valstybės narės užtikrina, kad registracijos tikslais paraiška būtų laikoma išsamia, kai joje yra 1 dalyje nustatyti dokumentai ir informacija.

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies antros pastraipos, valstybės narės gali priimti taisykles, pagal kurias kompetentinga institucija rašytiniu sprendimu, skirtu 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytam atstovauti Europos tarpvalstybinei asociacijai įgaliotam asmeniui, gali prašyti dokumentų arba informacijos, kurie papildytų nurodytuosius 1 dalyje, jei tokie dokumentai arba informacija yra būtini, išdėstydama tinkamai pagrįstą susirūpinimą, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatuose aprašyti tikslai prieštarautų Sąjungos teisei, įskaitant ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas Sąjungos vertybes, arba nacionalinės teisės nuostatoms laikantis Sąjungos teisės.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos registracijos paraiška, be kita ko, pertvarkymo ir susijungimo atvejais, galėtų būti pateikiama internetu. [94 pakeit.]

19 straipsnis

Registracijos procedūra

1.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinė asociacija būtų įregistruota per 30 dienų nuo išsamios paraiškos pateikimo ir kad registracija galiotų visoje Sąjungoje.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama praneštų visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie bet kokį naują Europos tarpvalstybinės asociacijos registracijos atvejį.

3.  Kai registracijos tikslais pateikta informacija yra neišsami arba joje yra akivaizdžių klaidų, kompetentinga institucija paprašo Europos tarpvalstybinės asociacijos per pagrįstą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo dienos, kurią kompetentinga institucija susisiekia su 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytu atstovauti Europos tarpvalstybinei asociacijai įgaliotu asmeniu, papildyti arba ištaisyti pateiktą informaciją.

4.  Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad gavusi išsamią paraišką pagal šio straipsnio 1 dalį kompetentinga institucija patikrintų Europos tarpvalstybinės asociacijos registracijos paraišką ir ją atmestų tik tokiais atvejais:

a)  paraiška neatitinka 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

b)  paraiška neišsami arba nebuvo ištaisyta per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą laikotarpį;

c)  nebuvo galima patikrinti Europos tarpvalstybinės asociacijos teisinių atstovų tapatybės arba nustatyta, kad ji buvo suklastota;

d)  priėmusi 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą ir įvertinusi atsiliepiant į tą sprendimą pateiktus visus dokumentus ir informaciją, kompetentinga institucija nustato, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatuose aprašyti tikslai prieštarautų Sąjungos teisei, įskaitant ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas Sąjungos vertybes, arba nacionalinės teisės nuostatoms laikantis Sąjungos teisės; [95 pakeit.]

e)  kuris nors 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas atstovauti Europos tarpvalstybinei asociacijai įgaliotas asmuo arba kuris nors vykdomojo organo narys buvo nuteistas už itin sunkią nusikalstamą veiką ir kai tai keltų grėsmę viešajai tvarkai. Tokiais atvejais Europos tarpvalstybinei asociacijai suteikiama pakankamai laiko padėčiai ištaisyti. [96 pakeit.]

Sprendimas dėl atsisakymo įregistruoti pateikiamas raštu, yra tinkamai pagrįstas ir skirtas 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytam atstovauti Europos tarpvalstybinei asociacijai įgaliotam asmeniui.

5.  Jeigu kompetentinga institucija nusprendžia atmesti paraišką arba nepriima sprendimo per 30 dienų nuo išsamios paraiškos pateikimo, valstybės narės užtikrina, kad šiam sprendimui arba jo nebuvimui būtų taikoma veiksminga teisminė peržiūra.

5a.   Valstybės narės paskelbia apie registracijos procedūrą bendruosiuose skaitmeniniuose vartuose, sukurtuose Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1724(20)*. [97 pakeit.]

20 straipsnis

Registras

1.  Kiekviena valstybė narė nustato nacionalinį registrą ir paskiria atsakingą viešąją įstaigą Europos tarpvalstybinių asociacijų registracijos pagal 19 straipsnį tikslais ir apie tai informuoja Komisiją. [98 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad registre būtų saugomi ir atnaujinami šie dokumentai ir informacija:

a)  Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatai;

aa)   Europos tarpvalstybinės asociacijos metines ataskaitos, parengtos pagal nacionalinę teisę, taikomą pagal 4 straipsnio 4 dalį nustatytam juridiniam asmeniui; [99 pakeit.]

b)  Europos tarpvalstybinės asociacijos pažymėjimo kopija pagal 21 straipsnį;

c)  asmenų, įgaliotų atstovauti Europos tarpvalstybinei asociacijai santykiuose su trečiosiomis šalimis ir teismo procesuose, vardai ir pavardės bei adresai, taip pat visa kita informacija, pagal taikomą nacionalinę teisę būtina jų tapatybei nustatyti, nurodant, ar tie asmenys gali atstovauti Europos tarpvalstybinei asociacijai vieni, ar privalo veikti bendrai;

d)  Europos tarpvalstybinės asociacijos likvidavimas ir pabaiga.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad įregistruotos Europos tarpvalstybinės asociacijos praneštų savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai apie registre laikomos informacijos pokyčius per 30 dienų nuo tokio pokyčio.

4.  Valstybė narė užtikrina, kad internetinėje registro versijoje būtų viešai skelbiama ši informacija:

a)  pagal 21 straipsnį išduotas Europos tarpvalstybinės asociacijos pažymėjimas;

b)  Europos tarpvalstybinės asociacijos likvidavimas;

c)  Europos tarpvalstybinės asociacijos pabaiga.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad 4 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija nebūtų būtų viešai skelbiami ilgiau kaip 6 mėnesius paskelbiami iki finansinių metų, einančių po Europos tarpvalstybinės asociacijos pabaigos, pabaigos. [100 pakeit.]

6.  Valstybės narės užtikrina, kad po Europos tarpvalstybinės asociacijos pabaigos asmens duomenys registre nebūtų paliekami ilgiau kaip 25 metus. [101 pakeit.]

21 straipsnis

Europos tarpvalstybinės asociacijos pažymėjimo turinys

1.  Valstybė narė užtikrina, kad per 5 dienas nuo Europos tarpvalstybinės asociacijos įregistravimo kompetentingos institucijos tiek skaitmeniniu būdu, tiek popierine forma išduotų Europos tarpvalstybinės asociacijos pažymėjimą. Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos pažymėjimas būtų pripažįstamas kaip Europos tarpvalstybinės asociacijos registracijos, juridinio asmens statuso ir teisinio subjektiškumo įrodymas. Europos tarpvalstybinės asociacijos pažymėjime pateikiama tokia informacija: [102 pakeit.]

a)  unikalus Europos tarpvalstybinės asociacijos registracijos numeris ir buveinės valstybės narės dviraidis šalies kodas;

b)  Europos tarpvalstybinės asociacijos registracijos data;

c)  Europos tarpvalstybinės asociacijos registruotos buveinės bet kokio perkėlimo data;

d)  Europos tarpvalstybinės asociacijos pavadinimas;

e)  Europos tarpvalstybinės asociacijos registruotos buveinės pašto adresas ir elektroninio pašto adresas;

f)  Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatuose nustatyti tikslai.

2.  Gavus pranešimą iš 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto atstovauti Europos tarpvalstybinei asociacijai įgalioto asmens, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pasikeitė, valstybės narės per 5 dienas nuo pranešimo apie tuos pokyčius tiek skaitmeniniu būdu, tiek popierine forma išduoda atnaujintą Europos tarpvalstybinės asociacijos pažymėjimą.

3.  Kad būtų palengvintas Europos tarpvalstybinės asociacijos pažymėjimo naudojimas visose valstybėse narėse, suderintas jo formatas ir sumažinta tiek valstybių narių kompetentingoms institucijoms, tiek Europos tarpvalstybinėms asociacijoms tenkanti administracinė našta, Komisija įgyvendinimo aktu nustato Europos tarpvalstybinės asociacijos pažymėjimo šabloną ir jo technines specifikacijas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 30 29a straipsnio 2 6 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [103 pakeit.]

4 skyrius

Judumas

22 straipsnis

Registruotos buveinės perkėlimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinė asociacija turėtų teisę perkelti savo registruotą buveinę iš vienos valstybės narės į kitą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad dėl 1 dalyje nurodyto perkėlimo Europos tarpvalstybinė asociacija nebaigtų veiklos arba kad nebūtų kuriamas naujas juridinis asmuo valstybėje narėje, į kurią perkeliama jos buveinė. Valstybės narės užtikrina, kad registruotos buveinės perkėlimas nedarytų poveikio iki perkėlimo buvusiam jokiam Europos tarpvalstybinės asociacijos turtui ar įsipareigojimams, įskaitant visas sutartyse esančias sąlygas, arba kreditams, teisėms ir pareigoms.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad perkėlimas įsigaliotų Europos tarpvalstybinės asociacijos registracijos buveinės valstybėje narėje, į kurią ji perkeliama, dieną.

4.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės, į kurią Europos tarpvalstybinė asociacija ketina perkelti savo registruotą buveinę, kompetentinga institucija perkėlimo neleistų bet kuriuo iš šių atvejų:

a)  kai Europos tarpvalstybinė asociacija neatitinka 3 straipsnio 1, 2 arba 3 dalies reikalavimų;

b)  kai buvo priimtas 24 straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas arba buvo pateiktas 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrįstas pranešimas;

c)  kai vykdoma Europos tarpvalstybinė asociacija buvo paskelbta nemokia arba jai buvo iškelta nemokumo procedūra byla; [104 pakeit.]

d)  kai dėl 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų atstovauti Europos tarpvalstybinei asociacijai įgaliotų asmenų, bet kurio vykdomojo organo nario arba pačios Europos tarpvalstybinės asociacijos, jei tokia galimybė numatyta nacionalinėje teisėje, atžvilgiu vyksta procedūra procesas dėl itin sunkios nusikalstamos veikos ankstesnėje buveinės valstybėje narėje arba kai tai keltų grėsmę viešajai tvarkai. Tokiais atvejais valstybė narė leidžia perkelti registruotą buveinę tuomet, kai tas atstovas arba vykdomojo organo narys pakeičiamas arba kai teismo procesas baigėsi ir nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. [105 pakeit.]

23 straipsnis

Registruotos buveinės perkėlimo procedūra

1.  Nedarant poveikio jokioms galiojančioms nuostatoms, kurios yra palankesnės darbuotojams remiantis nacionaline arba Sąjungos teise, valstybės narės užtikrina, kad norinčios perkelti savo registruotą buveinę Europos tarpvalstybinės asociacijos darbuotojai būtų informuojami apie galimą perkėlimą ir turėtų teisę likus pakankamai laiko – ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki 2 dalyje nurodyto neeilinio susirinkimo – išnagrinėti 2 dalyje nurodyto sprendimo, kuriuo pritariama 3 dalyje nurodytam registruotos buveinės perkėlimui perkėlimo prašymui, projektą ir pareikšti savo nuomonę. [106 pakeit.]

1a.   Valstybės narės numato tinkamą kreditorių interesų apsaugos sistemą, siekdamos užtikrinti, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos kreditoriai, kurių reikalavimai buvo pateikti prieš paskelbiant 3a dalyje nurodytą perkėlimo prašymą, galėtų reikalauti, kad Europos tarpvalstybinė asociacija suteiktų jiems tinkamas apsaugos priemones. Tokių garantijų teikimą reglamentuoja valstybės narės, kurioje iki perkėlimo buvo Europos tarpvalstybinės asociacijos registruota buveinė, teisė. Mutatis mutandis taikoma kreditorių apsaugos sistema, numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132(21) 86j straipsnyje. [107 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad registruotos buveinės perkėlimą turėtų patvirtinti perkėlimas būtų patvirtintas Europos tarpvalstybinės asociacijos sprendimus priimantis organas neeiliniame priimančio organo susirinkime. Tas sprendimas turi būti priimtas dviem trečdaliais balsų, atstovaujančių ne mažiau kaip pusei visų narių. [108 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos sprendimus priimantis organas pateiktų registruotos buveinės perkėlimo prašymą valstybės narės, į kurią asociacija ketina perkelti savo registruotą buveinę, kompetentingai institucijai ir apie tą prašymą informuotų savo buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją. Prašyme pateikiama tokia informacija:

a)  Europos tarpvalstybinės asociacijos sprendimus priimančio organo sprendimas, kuriuo pritariama perkėlimui;

b)  Europos tarpvalstybinės asociacijos pažymėjimas;

c)  siūlomas Europos tarpvalstybinės asociacijos registruotos buveinės adresas valstybėje narėje, į kurią ji perkeliama;

d)  Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatai, kuriuose, jei taikoma, nurodomas jos naujas pavadinimas;

e)  siūloma perkėlimo data;

f)  ataskaita, kurioje išsamiai paaiškinamos kreditoriams ir darbuotojams skirtos apsaugos priemonės, jei taikoma kurias Europos tarpvalstybinė asociacija taiko pagal Sąjungos arba teisę, nacionalinę teisę ir kolektyvines sutartis. [108 pakeit.]

3a.   Valstybės narės užtikrina, kad registruotos buveinės perkėlimo prašymas galėtų būti pateikiamas internetu ir visi prašymai būtų skelbiami viešai prieinamoje interneto svetainėje. [110 pakeit.]

4.  Valstybės narės gali priimti taisykles, pagal kurias valstybės narės, į kurią Europos tarpvalstybinė asociacija nori perkelti savo registruotą buveinę, kompetentinga institucija rašytiniu sprendimu, skirtu 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytam atstovauti Europos tarpvalstybinei asociacijai įgaliotam asmeniui, gali prašyti dokumentų arba informacijos, kurie papildytų nurodytuosius 3 dalyje, išdėstydama tinkamai pagrįstą susirūpinimą, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatuose aprašyti tikslai prieštarautų tos valstybės narės nacionalinės teisės nuostatoms, jei tie dokumentai arba informacija yra būtini tam klausimui įvertinti.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės, į kurią Europos tarpvalstybinė asociacija ketina perkelti savo registruotą buveinę, kompetentinga institucija būtų įgaliota priimti sprendimą dėl perkėlimo prašymo. Ta kompetentinga institucija turi teisę atmesti prašymą tik tuo atveju, kai:

a)  nesilaikoma šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;

b)  į prašymą neįtraukti visi elementai, kurių reikalaujama pagal 3 dalį;

c)  susidaro viena iš 22 straipsnio 4 dalyje nurodytų situacijų;

d)  priėmusi šioje dalyje nurodytą sprendimą ir įvertinusi atsiliepiant į tą sprendimą pateiktus visus dokumentus ir informaciją, kompetentinga institucija nustato, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatuose aprašyti tikslai prieštarautų nacionalinei teisei laikantis Sąjungos teisės.

6.  Kompetentinga institucija priima šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą per 30 dienų nuo 3 dalyje nurodyto registruotos buveinės perkėlimo prašymo gavimo dienos.

7.  Nepaisant 6 dalies, valstybės narės užtikrina, kad perkėlimas įvyktų per 30 dienų nuo išsamios paraiškos pateikimo.

8.  Kai perkėlimo tikslais pateikta informacija yra neišsami arba joje yra akivaizdžių klaidų, kompetentinga institucija paprašo Europos tarpvalstybinės asociacijos per pagrįstą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo dienos, kurią kompetentinga institucija susisiekia su 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytu atstovauti Europos tarpvalstybinei asociacijai įgaliotu asmeniu, papildyti arba ištaisyti pateiktą informaciją.

9.  Valstybės narės užtikrina, kad naujosios buveinės valstybės narės kompetentinga institucija įregistruotų Europos tarpvalstybinę asociaciją ir atnaujintų Europos tarpvalstybinės asociacijos pažymėjimą – 21 straipsnio 1 dalyje išvardytus elementus.

10.  Valstybės narės užtikrina, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija po registruotos buveinės perkėlimo nedelsdama apie registruotos buveinės perkėlimą praneštų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Gavusi šį pranešimą ankstesnės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pašalina Europos tarpvalstybinę asociaciją iš registro.

5 skyrius

Pabaiga

24 straipsnis

Savanoriška pabaiga

1.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinė asociacija baigtų veiklą pasibaigtų tik jos narių sprendimu ir tik šiais atvejais: laikantis jos įstatų. [111 pakeit.]

(a)   yra pasiektas Europos tarpvalstybinės asociacijos tikslas; [112 pakeit.]

(b)   baigėsi laikotarpis, kuriam ji buvo įsteigta; [113 pakeit.]

(c)   dėl bet kokios priežasties pagal jos įstatus. [114 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos sprendimus priimantis organas turėtų teisę baigti Europos tarpvalstybinės asociacijos veiklą tik dviem trečdaliais balsų, atstovaujančių ne mažiau kaip pusei visų narių, per neeilinį susirinkimą priimtu sprendimu.

Valstybės narės užtikrina, kad likvidavus Europos tarpvalstybinę asociaciją, kaip numatyta 26 straipsnyje, kompetentinga institucija pašalintų Europos tarpvalstybinę asociaciją iš registro tik užbaigus likvidavimą ir kad būtų atitinkamai atnaujinta susijusi informacija IMI.

25 straipsnis

Priverstinė pabaiga

1.  Nukrypstant nuo 26 straipsnio 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad priversti Europos tarpvalstybinę asociaciją baigti veiklą galėtų tik buveinės valstybės narės kompetentinga institucija šiame straipsnyje numatytomis aplinkybėmis ir sąlygomis.

2.  Valstybės narės gali numatyti priverstinę Europos tarpvalstybinės asociacijos pabaigą, jei prieš ją baigiant buvo atliktas rizikos vertinimas, jei tai yra nustatyta teisės aktuose, yra tinkama priemonė siekiamam tikslui įgyvendinti, neviršija to, kas griežtai būtina, ir jei pabaiga yra proporcinga siekiamam tikslui, tik dėl tik vienos iš šių priežasčių pagrindu: [115 pakeit.]

a)  Europos tarpvalstybinės asociacijos ne pelno tikslo nesilaikymas;

b)  rimta grėsmė viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui, kurią kelia Europos tarpvalstybinės asociacijos veikla;, arba [116 pakeit.]

ba)   akivaizdus ir pakartotinis ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų Sąjungos vertybių pažeidimas vykdant savo veiklą; [117 pakeit.]

c)  nuosprendis dėl Europos tarpvalstybinės asociacijos arba jos vykdomojo organo narių itin sunkios nusikalstamos veikos., padarytos Europos tarpvalstybinės asociacijos vardu, dėl jos interesų ar jos naudai, arba [118 pakeit.]

ca)   nuosprendis dėl vykdomojo organo nario itin sunkios nusikalstamos veikos, padarytos po Europos tarpvalstybinės asociacijos įsteigimo, kai tokio asmens dalyvavimas vykdomojo organo veikloje keltų grėsmę viešajai tvarkai. [119 pakeit.]

3.  Jeigu kompetentingai institucijai kyla abejonių, kad yra viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, ji raštu pateikia Europos tarpvalstybinei asociacijai išsamiai pagrįstą pranešimą apie jai susirūpinimą keliančius klausimus ir suteikia Europos tarpvalstybinei asociacijai pakankamai laiko pateikti į juos atsakymus ir padėčiai ištaisyti. [120 pakeit.]

4.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai kompetentinga institucija, tinkamai išnagrinėjusi Europos tarpvalstybinės asociacijos atsakymus pagal šio straipsnio 3 dalį, nustato, kad Europos tarpvalstybinė asociacija turi baigti veiklą, nes buvo įsitikinta, kad yra viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių ir kad padėtis nebuvo ištaisyta, ji tuo tikslu priima rašytinį sprendimą, kuriuo turi būti oficialiai pasidalijama su Europos tarpvalstybine asociacija. Sprendimas baigti Europos tarpvalstybinės asociacijos veiklą gali būti priimtas tik tuo atveju, jei nėra mažiau ribojančių priemonių, kuriomis būtų galima išspręsti kompetentingos institucijos iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus. [121 pakeit.]

5.  Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sprendimas būtų tinkamai pagrįstas, jame būtų pateiktas išsamus rašytinis pagrindimas, kai taikoma, jis būtų patvirtintas teismo sprendimu pagal nacionalinę teisę ir jam būtų taikoma veiksminga ir nepriklausoma teisminė peržiūra pagal 11 straipsnį ir kad jis neįsigaliotų tol, kol vykdoma teisminė peržiūra. [122 pakeit.]

6.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija informuotų Europos tarpvalstybinę asociaciją apie savo sprendimą ir laiku pašalintų Europos tarpvalstybinę asociaciją iš registro tik įsigaliojus 4 dalyje nurodytam sprendimui ir užbaigus 26 straipsnyje numatytą Europos tarpvalstybinės asociacijos likvidavimą. Kompetentinga institucija praneša valstybių narių kompetentingoms institucijoms atitinkamą informaciją.

26 straipsnis

Likvidavimas pabaigos atveju

1.  Valstybės narės užtikrina, kad 24 ir 25 straipsniuose numatyta Europos tarpvalstybinės asociacijos pabaiga apimtų jos likvidavimą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad bet koks veiklą baigusios Europos tarpvalstybinės asociacijos turtas, likęs patenkinus galimų kreditorių finansinius interesus, būtų perduotas ne pelno subjektui, vykdančiam panašią veiklą kaip viena iš veiklą baigusios Europos tarpvalstybinės asociacijos vykdyta veikla vykdytų veiklų, arba kad turtas būtų perduotas vietos valdžios institucijai, kuri privalo jį panaudoti veiklai arba tikslui, kurie yra panašūs į vieną iš, kuri yra panaši į veiklą baigusios Europos tarpvalstybinės asociacijos vykdytą veiklą vykdytų veiklų arba tikslų. [123 pakeit.]

6 skyrius

Taikymas ir administracinis bendradarbiavimas

27 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria už šios direktyvos taikymą ir priežiūrą atsakingą kompetentingą instituciją (toliau – kompetentinga institucija). [124 pakeit.]

2.  Valstybės narės praneša Komisijai pagal šio straipsnio 1 dalį paskirtų kompetentingų institucijų pavadinimus. Komisija paskelbia paskirtų kompetentingų institucijų sąrašą viešai prieinamoje interneto svetainėje ir, kai tikslinga, jį atnaujina. [125 pakeit.]

3.  Jei taikoma, valstybės narės praneša Komisijai kitų kompetentingų institucijų, kurios įsteigtos arba paskirtos nacionalinių taisyklių, taikomų panašiausiai ne pelno asociacijai juridiniam asmeniui jų vidaus teisinėje sistemoje, kaip nustatyta pagal 4 straipsnio 4 dalį, tikslais, pavadinimus ir užduotis. [126 pakeit.]

28 straipsnis

Administracinis bendradarbiavimas

1.  Valstybių narių kompetentingos institucijos veiksmingai ir efektyviai viena su kita bendradarbiauja ir viena kitai padeda šios direktyvos nuostatų taikymo tikslais.

2.  Kompetentingų institucijų administracinis bendradarbiavimas ir informacijos mainai pagal 17 ir 18 straipsnius, 19 straipsnio 2 ir 4 dalis, 23 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis, 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 6 dalį ir 27 straipsnį vykdomas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2012.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad IMI užregistruota informacija būtų atnaujinama, ir informuoja viena kitą apie ankstesnės informacijos, perduotos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2012, pokyčius.

29 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir peržiūra [127 pakeit.]

-1.   Naudodamosi skaitmeninėmis priemonėmis, kiek įmanoma, valstybės narės kasmet dalijasi su Komisija ir 30 straipsnyje nurodytu Europos tarpvalstybinių asociacijų komitetu jų teritorijoje registruotų Europos tarpvalstybinių asociacijų sąrašu, suvestiniais duomenimis, susijusiais su tomis Europos tarpvalstybinėmis asociacijomis, taip pat informacija apie:

a)   bet kokias priemones, kurias valstybės narės priima arba atnaujina dėl viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo priežasčių, siekdamos užkirsti kelią piktnaudžiavimo ne pelno asociacijomis rizikai ir užtikrinti skaidrumą, susijusį su tam tikru kapitalo judėjimu, kaip nurodyta 4 straipsnio 3 dalyje,

b)   nacionalines taisykles, ribojančias Europos tarpvalstybinių asociacijų teisę nustatyti savo veiklos taisykles, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje,

c)   atvejus, kai Europos tarpvalstybinėms asociacijoms buvo nustatyti papildomi registravimo reikalavimai pagal 12 straipsnio 2 dalį,

d)   atvejus, kai Europos tarpvalstybinėms asociacijoms buvo nustatyti finansavimo apribojimai pagal 13 straipsnio 2 dalį,

e)   atvejus, kai Europos tarpvalstybinėms asociacijoms buvo nustatyti paslaugų teikimo ir prekybos prekėmis apribojimai pagal 14 straipsnio 2 dalį,

f)   atvejus, kai buvo paprašyta papildomų dokumentų ar informacijos pagal 18 straipsnio 3 dalį,

g)   atvejus, kai buvo atsisakyta įregistruoti pagal 19 straipsnio 4 dalį,

h)   atvejus, kai buvo atsisakyta leisti perkelti registruotą buveinę pagal 22 straipsnio 4 dalį arba 23 straipsnio 5 dalį, ir

i)   priverstinės pabaigos atvejus, kaip nurodyta 27 straipsnyje.

Komisija visų įregistruotų Europos tarpvalstybinių asociacijų sąrašą paskelbia viešai prieinamoje interneto svetainėje. [128 pakeit.]

1.  Ne vėliau kaip ... [septyneri penkeri metai po perkėlimo į nacionalinę teisę termino] ir vėliau kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo ataskaitą. Tuo tikslu Komisija gali prašyti valstybių narių, kiek įmanoma, skaitmeninėmis priemonėmis pasidalyti suvestiniais duomenimis apie jų teritorijoje registruotas Prieš rengiant ataskaitą konsultuojamasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Europos tarpvalstybines asociacijas. ir kitas atitinkamas ne pelno organizacijas, ir ataskaitoje visų pirma pateikiama ši informacija: [129 pakeit.]

a)   Europos tarpvalstybinių asociacijų skaičiaus ir geografinio pasiskirstymo ES apžvalga; [130 pakeit.]

b)   direktyvos tinkamumo ir veiksmingumo atsižvelgiant į siekiamus tikslus vertinimas, įskaitant šios direktyvos poveikio vidaus rinkos veikimui vertinimą; [131 pakeit.]

c)   atitinkamų teisinių, techninių ir ekonominių pokyčių, darančių poveikį ne pelno asociacijoms, vertinimas ir [132 pakeit.]

d)   galimos naudos ir galimybių Sąjungos lygmeniu suderinti skaidrumo reikalavimus ir visuomenei naudingos organizacijos statuso pripažinimą ir suteikimą, visų pirma kalbant apie Europos tarpvalstybines asociacijas, vertinimas; [133 pakeit.]

Kai tikslinga, prie ataskaitos pridedamas teisėkūros pasiūlymas dėl šios direktyvos dalinio keitimo. [134 pakeit.]

29a straipsnis

Europos tarpvalstybinių asociacijų komitetas

1.   Komisijai padeda komitetas – Europos tarpvalstybinių asociacijų komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 3 straipsnio 2 dalį. Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles ir patvirtina bei organizuoja savo veiklos procedūras.

2.   Komitetas stebi, kaip įgyvendinama ši direktyva, ypač kiek tai susiję su nuostatomis, kuriose daroma nuoroda į 29 straipsnio -1 dalį. Jis skatina nacionalinių vyriausybių, kompetentingų institucijų ir Komisijos keitimąsi informacija, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat politikos metodų koordinavimą.

3.   Komitetas gali rengti ataskaitas, formuluoti nuomones, rengti gaires ar vykdyti kitą veiklą pagal savo kompetenciją ir prireikus palaiko reguliarius ryšius ir keičiasi informacija su kitais atitinkamais organais ir komitetais, taip pat atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

4.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

5.   Komisija apie komiteto veiklą kasmet informuoja Tarybą ir Europos Parlamentą. [135 pakeit.]

7 skyrius

Baigiamosios nuostatos

30 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 182/2011 3 straipsnio 2 dalyje.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. [136 pakeit.]

31 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės priima ir paskelbia, be kita ko, internetu, įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos, ne vėliau kaip ... [21 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. [137 pakeit.]

1a.   Valstybės narės teikia informaciją jų teritorijoje įsteigtoms, įregistruotoms ar veikiančioms ne pelno organizacijoms ir su jomis konsultuojasi prieš šios direktyvos nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę bei įgyvendinimą ir prieš atitinkamų nacionalinių nuostatų peržiūrą, taip pat minėto perkėlimo bei įgyvendinimo ir peržiūros metu. [138 pakeit.]

2.  Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas pagal 1 dalį, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio formuluotę nustato valstybės narės. [139 pakeit.]

3.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

32 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

33 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

(1) OL C, C/2024/4061, 2024 7 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4061/oj.
(2)OL C, C/2024/4061, 2024 7 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4061/oj.
(3)Europos tarpvalstybinių asociacijų ir ne pelno organizacijų statutas. 2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų ir ne pelno organizacijų statuto (2020/2026(INL)) (2022/C 342/17) (OL C 342, 2022 9 6, p. 225).
(4)Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žmonėms tarnaujančios ekonomikos kūrimas: socialinės ekonomikos veiksmų planas“, COM(2021)0778 galutinis.
(5)2022 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES socialinės ekonomikos veiksmų plano (2021/2179(INI)).
(6)Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl socialinės ekonomikos pagrindinių sąlygų sukūrimo, COM(2023)0316 galutinis.
(7)Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Atitinkamos socialinės ekonomikos subjektų apmokestinimo sistemos“, SWD(2023)0211 galutinis.
(8)Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Nediskriminacinis labdaros organizacijų ir jų rėmėjų apmokestinimas: ES teismų praktikos principai“, SWD(2023) 212 galutinis.
(9) 2020 m. birželio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Vengrija, C-78/18, ECLI:EU:C:2020:476.
(10)2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL L 317, 2014 11 4, p. 1).
(11)2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 284, 2018 11 12, p. 22).
(12)2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).
(13)COM(2022)0720.
(14)2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 1).
(15)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(16)2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
(17)2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje. Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl darbuotojų atstovavimo (OL L 80, 2002 3 23, p. 39).
(18)2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų, OL L 141, 2015 6 5.
(19)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, OL L 55, 2011 2 28.
(20) 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).
(21) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).


Reikalavimai teikti kelių transporto ir aviacijos sričių ataskaitas: reglamentas
PDF 128kWORD 44k
Rezoliucija
Tekstas
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl tam tikrų reikalavimų teikti kelių transporto ir aviacijos sričių ataskaitas iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 80/2009, (ES) Nr. 996/2010 ir (ES) Nr. 165/2014 (COM(2023)0591 – C9-0390/2023 – 2023/0361(COD))
P9_TA(2024)0148A9-0033/2024

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0591),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, į 91 straipsnį ir į 100 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0390/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. gruodžio 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. sausio 31 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52, 59 ir 40 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0033/2024),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 80/2009, (ES) Nr. 996/2010 ir (ES) Nr. 165/2014, kiek tai susiję su tam tikrais ataskaitų teikimo reikalavimais kelių transporto ir aviacijos srityse

P9_TC1-COD(2023)0361


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2024/1230.)

(1) OL C, C/2024/1589, 2024 3 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1589/oj.


Reikalavimai teikti kelių transporto ir aviacijos sričių ataskaitas: sprendimas
PDF 127kWORD 44k
Rezoliucija
Tekstas
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo dėl tam tikrų reikalavimų teikti kelių transporto ir aviacijos sričių ataskaitas iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/12/EB, 2009/33/EB ir (ES) 2022/1999 bei Tarybos direktyva 96/67/EB (COM(2023)0592 – C9-0387/2023 – 2023/0362(COD))
P9_TA(2024)0149A9-0034/2024

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0592),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, į 91 straipsnį, į 100 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0387/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. gruodžio 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. sausio 31 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52, 59 ir 40 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0034/2024),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2024/..., kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/12/EB, 2009/33/EB ir (ES) 2022/1999 bei Tarybos direktyva 96/67/EB, kiek tai susiję su tam tikrais ataskaitų teikimo reikalavimais kelių transporto ir aviacijos srityse

P9_TC1-COD(2023)0362


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2024/1254.)

(1) OL C, C/2024/1590, 2024 3 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1590/oj.


Minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių minimalieji reikalavimai vienkartinio keleivių vežimo sektoriuje
PDF 130kWORD 41k
Rezoliucija
Tekstas
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių minimaliųjų reikalavimų vienkartinio keleivių vežimo sektoriuje iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 (COM(2023)0256 – C9-0178/2023 – 2023/0155(COD))
P9_TA(2024)0150A9-0370/2023

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0256),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0178/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. rugsėjo 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. vasario 9 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0370/2023),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kiek tai susiję su minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių minimaliaisiais reikalavimais vienkartinių keleivių vežimo paslaugų sektoriuje ir su valstybių narių įgaliojimais skirti sankcijas už kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje padarytus Reglamento (ES) Nr. 165/2014 pažeidimus

P9_TC1-COD(2023)0155


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2024/1258.)

(1) OL C, C/2023/882, 2023 12 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/882/oj.
(2) Ši pozicija pakeičia 2023 m. gruodžio 12 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P9_TA(2023)0453).


Sąjungos muitinės kodekso nustatymas, Europos Sąjungos muitinės įsteigimas ir Reglamento (ES) Nr. 952/2013 panaikinimas
PDF 1062kWORD 240k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, įsteigiama Europos Sąjungos muitinė ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (COM(2023)0258 – C9-0175/2023 – 2023/0156(COD))
P9_TA(2024)0151A9-0065/2024

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0258),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 33, 207 ir 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0175/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. sausio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0065/2024),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, įsteigiama Europos Sąjungos muitinė ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 ir Reglamentas (ES) 2022/2399 [1 pakeit.]

P9_TC1-COD(2023)0156


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33, 114 ir 207 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  muitų sąjunga yra Sąjungos ir vidaus rinkos veikimo pagrindas. Atsižvelgiant tiek į ekonominės veiklos vykdytojų, tiek į Sąjungos muitinių interesus, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013(3), kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Kodeksas), atskiri muitų teisės aktai sujungti į vieną teisės aktą, kuriame išdėstytos bendrosios taisyklės ir procedūros, kuriomis užtikrinamas Sąjungos lygmeniu nustatytų muitų tarifų ir kitų priemonių, taikomų Sąjungos ir Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančių šalių ar teritorijų prekybai prekėmis, įgyvendinimas, ir nuostatos, susijusios su importo privalomųjų mokėjimų surinkimu. Valstybių narių muitinės yra atsakingos už tai, kad tų taisyklių būtų laikomasi joms vykdant operatyvines užduotis, pavyzdžiui, atliekant muitinės procedūras, rizikos analizę ir tikrinimą bei taikant sankcijas už muitų teisės pažeidimus;

(2)  įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 nustatyta trūkumų keliose srityse. Šios sritys – tai, be kita ko: nepakankami ir (arba) neefektyvūs veiksmai siekiant užtikrinti Sąjungos ir jos piliečių apsaugą nuo su prekėmis susijusios nefinansinės rizikos, nustatytos pagal Sąjungos politiką (ne muitų teisės aktus); muitinių pajėgumai veiksmingai susitvarkyti su didėjančiu prekių, importuojamų iš trečiųjų šalių vykdant nuotolinę prekybą (elektroninės prekybos sandorius), kiekiu; Reglamentu (ES) Nr. 952/2013 sukurtos IT sistemų struktūros pajėgumas skaitmenizuoti muitinės procesus, kad nebūtų atsiliekama nuo technologijų pažangos, visų pirma taikant duomenų naudojimu grindžiamas technologijas; veiksmingų muitų sąjungos valdymo struktūrų trūkumas, dėl kurio valstybėse narėse taikoma skirtinga praktika ir nevienodai įgyvendinamos taisyklės. Dėl šių trūkumų atsiranda kliūčių tinkamam muitų sąjungos, taigi ir vidaus rinkos, veikimui, susijusių su vidaus ir išorės rizika bei grėsmėmis;

(3)  tikslinga, kad muitų teisės aktuose būtų atsižvelgiama į sparčią pasaulinių prekybos modelių, technologijų, verslo modelių plėtrą ir suinteresuotųjų subjektų, įskaitant įmones, vartotojus ir piliečius, poreikius. Todėl Reglamente (ES) Nr. 952/2013 reikia padaryti daug pakeitimų. Siekiant aiškumo tas reglamentas turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju; [2 pakeit.]

(4)  siekiant nustatyti veiksmingas priemones muitų sąjungos tikslams pasiekti, reikėtų peržiūrėti ir, supaprastinti ir suderinti tam tikras taisykles ir procedūras, kuriomis reglamentuojama, kaip prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją arba iš jos išvežamos. Turėtų būti sukurtas modernus, integruotas sąveikių elektroninių paslaugų, skirtų informacijai, kuri yra svarbi įgyvendinant muitų teisės aktus, rinkti, jai apdoroti ir jos mainams vykdyti, rinkinys (Europos Sąjungos muitinės duomenų platforma arba ES muitinės duomenų platforma). Turėtų būti įsteigta Europos Sąjungos muitinė (toliau – ES muitinė) – centrinė institucija, turinti veiklos pajėgumų koordinuotai valdyti muitų sąjungą konkrečiose srityse; [3 pakeit.]

(5)  nuo tada, kai buvo priimtas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, muitinių vaidmuo kito, kad būtų atsižvelgta į vis didesnio skaičiaus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų, kuriais nustatomi reikalavimai prekėms, kurioms taikoma muitinės priežiūra, visų pirma prekėms taikomi nefinansiniai reikalavimai, kurie yra būtini, kad šios prekės galėtų patekti į vidaus rinką ir joje judėti, taikymą. Tokių nefinansinių užduočių metams bėgant daugėjo eksponentiškai – tai atitiko didėjančius Sąjungos įmonių ir piliečių lūkesčius, susijusius su sauga, saugumu, prieinamumu neįgaliesiems, tvarumu, žmonių, gyvūnų ir augalų sveikata bei gyvybe, aplinka, žmogaus teisių apsauga ir Sąjungos vertybėmis. Siekiant užtikrinti, kad kiti muitinių taikomi su gaminiais susiję teisės aktai ir toliau atitiktų šiuos lūkesčius, turi būti diegiamos naujos priemonės, pavyzdžiui, skaitmeninis gaminio pasas. Todėl būtina atsižvelgti į didėjantį nefinansinės rizikos atvejų skaičių ir jos sudėtingumą, tuo tikslu į muitinės misiją įtraukiant konkrečią nuorodą į visų šių viešųjų interesų apsaugą ir, kai taikytina, į nacionalinės teisės aktus, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis institucijomis. Taip pat svarbu pažymėti, kad daug prekių didžiuosiuose uostuose ir oro uostuose yra perkraunamos, t. y. yra atgabenamos iš kitų žemynų ir yra gabenamos į kitus žemynus, tad į Sąjungos rinką nepatenka. Tokios prekės ne visada turi atitikti tuos pačius Sąjungos saugos ir produktų standartus, kurie taikomi į vidaus rinką patenkančioms prekėms; [4 pakeit.]

(6)  atsižvelgiant į muitinių vaidmens ir verslo modelių, pagal kuriuos jos veikia, raidą ir siekiant, kad jos veiktų išvien ir prisidėtų prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, būtina tiksliau apibūdinti misiją, kurią muitinė turi atlikti, tiksliau nurodant jų tikslus ir užduotis;

(7)  tam tikros Reglamente (ES) Nr. 952/2013 pateiktos terminų apibrėžtys turėtų būti pritaikytos siekiant atsižvelgti į platesnę šio reglamento taikymo sritį, suderinti jas su kituose Sąjungos aktuose pateiktomis terminų apibrėžtimis ir patikslinti terminus, kurie skirtinguose sektoriuose turi skirtingas reikšmes. Siekiant patikslinti tam tikrų muitinės procesų dalyvių vaidmenis ir atsakomybę, į muitų teisės aktą turėtų būti įtraukta naujų apibrėžčių. Siekiant sustiprinti muitinės priežiūrą, naujomis importuotojo ir eksportuotojo, t. y. bet kurio nuotolinėje prekyboje prekėmis dalyvaujančio asmens, apibrėžtimis turėtų būti nustatyta, kad tie asmenys muitinių atžvilgiu yra atsakingi už tai, kad prekės atitiktų reikalavimus, be kita ko, susijusius su finansine ir nefinansine rizika, pagal gaminių atitikties teisės aktus. Kalbant apie naująją sąvoką. Įvedus naują terminą „importuotoju laikomas asmuo“, naujosiomis naujomis apibrėžtimis turėtų būti užtikrinta, kad kai kuriais tam tikrais atvejais, kai pardavimas internetu vykdomas už Sąjungos ribų, importuotoju būtų laikomas iš Sąjungai nepriklausančių šalių, ne vartotojas, o ekonominės veiklos vykdytojas būtų laikomas importuotoju ir kad jis prisiimtų atitinkamą atsakomybę; be to, turėtų būti užtikrinta, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas laikytųsi atitinkamų teisės aktų, kuriuos taiko muitinė, kai prekės yra įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežamos iš jos, ir teiktų, saugotų bei skelbtų atitinkamus tokios atitikties įrašus. Taip pat reikėtų įtraukti naujų apibrėžčių, susijusių su platesne muitinės priežiūros, rizikos valdymo ir muitinio tikrinimo nuostatų taikymo sritimi; [5 pakeit.]

(8)  be savo tradicinių užduočių – muitų, PVM bei akcizų surinkimo ir muitų teisės aktų taikymo, muitinės taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant kitų su jų veikla susijusių Sąjungos ir, kai taikytina, nacionalinės teisės aktų vykdymą. Reikėtų įtraukti termino „kiti muitinės taikomi teisės aktai“ apibrėžtį, kad būtų sukurta veiksminga šių konkrečių reikalavimų taikymo prekėms ir jų laikymosi priežiūros reguliavimo sistema pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1020(4) dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties ir vykdant šiame reglamente nustatytą specialų muitinį tikrinimą ir procedūras. Tokie draudimai ir apribojimai gali būti pateisinami, inter alia, visuomenės dorove, viešąja tvarka ar visuomenės saugumu, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos ir gyvybės apsauga, aplinkos apsauga, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsauga, pramoninės ar komercinės nuosavybės apsauga ir kitais viešaisiais interesais, įskaitant narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tam tikras intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių prekių ir pinigų kontrolę. Terminas „kiti muitinės taikomi teisės aktai“ taip pat turėtų apimti prekybos politikos priemones, įskaitant, be kita ko, daugiašalius aplinkos susitarimus, žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones ir pagal SESV 215 straipsnį priimtas ribojamąsias priemones. Dėl nacionalinių uždraudimo arba apribojimo sąrašų skirtumų į kelias valstybes nares importuojantiems subjektams kyla didelių sunkumų. Siekdama palengvinti prekybą ir muitinių veiklą, Sąjunga turėtų stengtis palaipsniui suderinti nacionalinius uždraudimo arba apribojimo sąrašus. Be to, siekiant išvengti skirtingo valstybių narių aiškinimo, turėtų būti priimtos suderintos teisinių terminų, vartojamų nustatant draudimus ir apribojimus, apibrėžtys; [6 pakeit.]

(9)  siekiant didesnio teisinio aiškumo, reikėtų iš dalies pakeisti tam tikras su muitinės sprendimais susijusias taisykles. Pirma, tikslinga paaiškinti, kad muitinė, kompetentinga priimti muitinės sprendimą, yra pareiškėjo įsisteigimo vietoje veikianti muitinė, nes su įsisteigimo vieta susiejamas pagrindinis principas, pagal kurį tam tikri ekonominės veiklos vykdytojai tam tikromis sąlygomis ir iš anksto nustatytu laiku (kurie gali būti peržiūrėti) gali pasinaudoti šiuo reglamentu nustatytais supaprastinimais ir mokėti muitus ten, kur jie yra įsisteigę. Antra, siekiant išsamumo ir teisinio aiškumo, taip pat reikėtų nurodyti ne ilgesnį kaip 30 dienų laikotarpį, per kurį pareiškėjas turi pateikti papildomą informaciją muitinei tais atvejais, kai ji mano, kad prašyme priimti sprendimą pateikta ne visa reikalinga informacija;

(10)  reikėtų paaiškinti, kokios pasekmės galimos tuo atveju, kai muitinė, gavusi prašymą, nepriima sprendimo per nustatytus terminus. Taip pat turėtų būti nustatytas principas, pagal kurį tokiu atveju laikoma, kad dėl prašymo priimtas neigiamas sprendimas ir kad pareiškėjas gali pateikti skundą pagal bendrąją taisyklę dėl muitinės sprendimų. Siekiant užtikrinti, kad prekyba nebūtų paralyžiuota didelio masto centralizuotų elektroninių sistemų gedimo atveju, Komisija ir ES muitinė turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis veiklos tęstinumo procedūrų klausimais; [7 pakeit.]

(11)  kaip pabrėžta Europos Audito Rūmų ataskaitoje(5) ir Reglamento (ES) Nr. 952/2013 įgyvendinimo vertinime, taip pat pageidautina spręsti problemą, kad nėra vienodos muitinės sprendimuose nustatytų kriterijų ir pareigų laikymosi stebėsenos, sugriežtinant atitinkamas nuostatas. Viena vertus, sprendimų adresatai turėtų ne tik laikytis atitinkamuose sprendimuose nustatytų pareigų, bet ir nuolat stebėti, kaip jų laikomasi, taip pat nustatyti tokią vidaus organizaciją, pagal kurią tokia (savi)kontrolės veikla gali būti užkertamas kelias bet kokioms galimoms klaidoms jų muitinės procesuose, jos gali būti sumažintos ar ištaisytos. Kita vertus, muitinės turėtų reguliariai stebėti, kaip muitinės sprendimų adresatai įgyvendina tokius sprendimus, visų pirma tais atvejais, kai jie yra įsisteigę mažiau nei prieš trejus metus ir todėl gali kelti didesnę riziką, siekdamos užtikrinti, kad tokie asmenys laikytųsi muitinės sprendimuose nustatytų pareigų. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai tokie asmenys naudojasi konkrečiu statusu, pavyzdžiui, įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo arba patikimo ir patikrinto verslininko statusu, ir įvairiomis to statuso teikiamomis su muitinės procesais susijusiomis lengvatomis. Be to, siekiant sustiprinti rizikos valdymą Sąjungos lygmeniu, muitinės turėtų pranešti ES muitinei apie visus sprendimus, priimtus gavus prašymą, ir informuoti ją apie stebėsenos veiklą, kad į šią informaciją būtų galima atsižvelgti rizikos valdymo tikslais;

(12)  be sprendimų dėl privalomosios tarifinės informacijos (toliau – PTI sprendimai) arba sprendimų dėl privalomosios kilmės informacijos (toliau – PKI sprendimai), kuriuos muitinė priima gavusi prašymą ir laikydamasi tam tikrų sąlygų, į muitų teisės aktus Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) .../...(6) taip pat įtraukti sprendimai dėl privalomosios muitinio įvertinimo informacijos (toliau – PMĮI sprendimai). Atsižvelgiant į muitų teisės aktų naudotojų interesus, tikslinga tame pačiame teisės akte nustatyti taisykles, susijusias su tų trijų rūšių sprendimais dėl privalomosios informacijos;

(13)  asmenų, atsakingų už į Sąjungos muitų teritoriją įvežamas ir iš jos išvežamas prekes, teisės ir pareigos turėtų būti aiškiau apibrėžtos. Pirmoji asmenų, nuolat atliekančių muitinės operacijas, pareiga ir toliau turėtų būti registravimasis muitinėje, kurios kompetencijai priskiriama jų įsisteigimo vietos priežiūra. Viena registracija turėtų galioti visoje muitų sąjungoje, tačiau ji turėtų būti atnaujinama. Todėl ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti įpareigoti informuoti muitinę apie bet kokius jų registracijos duomenų pasikeitimus. Asmenys, atsakingi už į Sąjungos muitų teritoriją įvežamas ir iš jos išvežamas prekes, atsako už bet kokią grėsmę, kurią prekės kelia piliečių saugai ir saugumui, taip pat už bet kokią grėsmę žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai ir gyvybei, aplinkai ar vartotojams. Turėtų būti apibrėžtos ir importuotojo pareigos, visų pirma pareiga būti įsisteigusiam Sąjungos muitų teritorijoje, ir tos pareigos vykdymo išimtys. Jos turėtų atitikti galiojančias taisykles, taikomas deklarantui, kuris turi būti įsisteigęs Sąjungoje. Taip pat turėtų būti apibrėžtos eksportuotojo pareigos;

(14)  turėtų būti patikslintos ir importuotojais laikomų asmenų pareigos, kurios skiriasi nuo [kitiems] importuotojams taikomų pareigų. Visų pirma reikėtų paaiškinti, kad sąvoka „importuotoju laikomas asmuo“ yra sukurta siekiant veiksmingai ir efektyviai surinkti muitus. Importuotoju laikomas asmuo paprastai neturi prekių, o nuosavybės teisė į prekes perduodama tarp importuotojo ir įsigyjančio asmens. Todėl importuotoju laikomas asmuo dažnai priklausys nuo informacijos, kurią importuotojai pateikė prieš apmokėjimą arba ne vėliau kaip per apmokėjimą, tikslumo, kad galėtų užtikrinti tinkamą sandorio apmokestinimo tvarką (mokėjimo ir ataskaitų teikimo pareigos). Be to, turėtų būti nustatyta, kad importuotoju laikomas asmuo turėtų pateikti muitinei ne tik duomenis, būtinus parduotoms prekėms išleisti į laisvą apyvartą, bet ir informaciją, kurią importuotoju laikomas asmuo turi surinkti PVM tikslais. Ši informacija išsamiai nurodyta Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 282/2011(7); [8 pakeit.]

(15)  ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems tam tikrus kriterijus ir sąlygas, būtinus, kad muitinė galėtų laikyti juos reikalavimus atitinkančiais ir patikimais verslininkais, gali būti suteiktas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (AEO) statusas ir todėl jie gali naudotis su muitinės procesais susijusiomis lengvatomis. Įgyvendinant AEO sistemą užtikrinama, kad verslininkai, vykdantys didžiąją dalį Sąjungos prekybos, būtų patikimi, tačiau ji turi tam tikrų trūkumų, į kuriuos dėmesys atkreiptas Reglamento (ES) Nr. 952/2013 vertinime ir Europos Audito Rūmų išvadose. Siekiant spręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, visų pirma dėl skirtingos nacionalinės praktikos ir sunkumų, susijusių su AEO reikalavimų laikymosi stebėsena, taisyklės turėtų būti iš dalies pakeistos taip, kad muitinėms būtų nustatyta pareiga bent kas trejus metus vykdyti reikalavimų laikymosi stebėseną. Šią pareigą taip pat turėtų stebėti naujoji ES muitinė; [9 pakeit.]

(16)  dėl muitinės procesų ir muitinės veiklos metodų pokyčių reikalinga nauja partnerystė su ekonominės veiklos vykdytojais, t. y. patikimų ir patikrintų verslininkų sistema. Kriterijai ir sąlygos, kurių turi būti laikomasi norint įgyti patikimo ir patikrinto verslininko statusą, turėtų būti grindžiami AEO taikomais kriterijais, tačiau jais taip pat turėtų būti užtikrinta, kad muitinė galėtų verslininką laikyti skaidriai vykdančiu veiklą. Todėl tikslinga reikalauti, kad patikimo ir patikrinto verslininko statusą turintys veiklos vykdytojai suteiktų muitinėms prieigą prie savo elektroninių sistemų, kuriose registruojama jų atitiktis reikalavimams ir jų prekių judėjimas, jeigu tokia prieiga yra proporcinga ir tikrai būtina. Skaidrumas turėtų būti siejamas su tam tikromis lengvatomis, visų pirma su galimybe išleisti prekes į apyvartą vietoj muitinės, jai aktyviai nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai pagal kitus muitinės taikomus teisės aktus reikalaujama gauti patvirtinimą prieš išleidžiant prekes į apyvartą, ir atidėti skolos muitinei sumokėjimą. Kadangi šis veiklos metodas turėtų palaipsniui pakeisti muitinės deklaracijomis grindžiamą metodą, tikslinga muitinei nustatyti pareigą iki pereinamojo laikotarpio pabaigos iš naujo įvertinti galiojančius įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (muitinės formalumų supaprastinimas) leidimus; [10 pakeit.]

(17)  dėl muitinės procesų pokyčių taip pat reikia patikslinti atstovų muitinėje vaidmenį. Tiesioginio ir netiesioginio atstovavimo galimybė turėtų išlikti, tačiau turėtų būti paaiškinta, kad netiesioginis importuotojo arba eksportuotojo atstovas prisiima visas importuotojų ar eksportuotojų pareigas – ne tik pareigą sumokėti skolą muitinei arba garantija užtikrinti jos sumokėjimą, bet ir pareigą laikytis kitų muitinės taikomų teisės aktų. Dėl tos priežasties, siekiant užtikrinti tinkamą su finansiniais ir nefinansiniais aspektais susijusią atskaitomybę, atstovai muitinėje turi būti Sąjungos muitų teritorijos, kurioje jie atstovauja importuotojams arba eksportuotojams, gyventojai. Todėl naudojimasis Sąjungoje įsisteigusio netiesioginio atstovo muitinėje paslaugomis yra prieinama ir proporcinga alternatyva importuotojams ir eksportuotojams, kurie neturi komercinio padalinio Sąjungoje. Be to, trečiosiose šalyse įsisteigę atstovai muitinėje gali toliau teikti paslaugas Sąjungoje, jei jie atstovauja asmenims, kurie neprivalo būti įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje. Ekonominės veiklos vykdytojams, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, sunku nustatyti patikimus atstovus muitinėje; [11 pakeit.]

(17a)   taip pat svarbu pripažinti konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB(8), vykdydamos muitinės reikalavimus ir kaip tai būtų galima palengvinti tiesioginiu ir netiesioginiu atstovavimu. Tai ypač taikytina tais atvejais, kai labai maža, mažoji ir vidutinė įmonė neturi „Trust and Check“ verslininko statuso. Jos ir toliau turėtų galėti naudotis netiesioginio atstovavimo teikiama nauda. Komisija ir ES muitinė, remdamosi iš atitinkamų institucijų gauta informacija, turėtų įvertinti, kaip šis susitarimas veikia. Komisija turėtų pateikti šį vertinimą kaip ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Remdamasi šia ataskaita, Komisija turėtų nuspręsti, ar pasiūlyti teisėkūros sprendimą dėl konkrečios tvarkos, kuria būtų galima geriau apibrėžti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių ir muitinių atstovų santykius, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos prekybai ir užtikrinta teisinga atsakomybės pusiausvyra; [12 pakeit.]

(18)  siekiant užtikrinti vienodą skaitmenizacijos lygį ir sudaryti vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams visose valstybėse narėse, turėtų būti įsteigta ES muitinės duomenų platforma – centralizuotų, saugių ir kibernetiniams incidentams atsparių elektroninių muitinės paslaugų ir sistemų rinkinys. ES muitinės duomenų platforma turėtų užtikrinti joje apdorojamų duomenų kokybę, vientisumą, atsekamumą ir nepaneigiamumą, kad vėliau nei siuntėjas, nei gavėjas negalėtų ginčyti keitimosi duomenimis. ES muitinės duomenų platformoje turėtų būti laikomasi atitinkamų asmens duomenų tvarkymo ir kibernetinio saugumo taisyklių. ES muitinės duomenų platformą Komisija ir valstybės narės turėtų kurti kartu. Komisijai taip pat turėtų būti pavesta ES muitinės duomenų platformą valdyti, įdiegti ir prižiūrėti, – šias užduotis ji galėtų perduoti kitai Sąjungos įstaigai;

(18a)   kol ES muitinės duomenų platforma pradės veikti visu pajėgumu, Komisija turėtų turėti galimybę planuoti ir nustatyti bandomąjį etapą, per kurį būtų išbandytos platformai svarbios funkcijos. Bandomasis etapas turėtų būti savanoriškas muitinėms, kitoms institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams; [13 pakeit.]

(19)  atsižvelgiant į naujausią Europos Teisingumo Teismo praktiką(9), tikslinga paaiškinti, kad automatiniai ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių informacijos mainai, vykdomi naudojantis ES muitinės duomenų platforma, ir tos platformos vykdomi informacijos mainai nepanaikina tų institucijų arba tų veiklos vykdytojų atsakomybės už atitinkamus muitinės procesus. Net jei muitinių dalyvavimas apima tik elektroninių ryšių palaikymą naudojantis ES muitinės duomenų platforma, turėtų būti laikoma, kad tą priemonę priėmė tos institucijos, tarsi ES muitinės duomenų platforma veiktų minėtų institucijų vardu;

(20)  ES muitinės duomenų platformoje turėtų būti įmanoma vykdyti duomenų mainus su kitomis sistemomis, platformomis ar aplinka, siekiant pagerinti duomenų, kuriuos muitinė naudoja vykdydama savo užduotis, kokybę, taip pat dalytis atitinkamais muitinės duomenimis su kitomis institucijomis, kad būtų galima padidinti tikrinimo veiksmingumą vidaus rinkoje. Laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) .../...(10) ir Europos sąveikumo sistemoje(11) nustatyto požiūrio, ES muitinės duomenų platforma turėtų skatinti tarpvalstybinį ir tarpsektorinį sąveikumą Europoje. Joje turėtų būti išnaudotas esamų Sąjungos lygmeniu prieinamų informacijos apie riziką šaltinių, pavyzdžiui, Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos (RASFF) ir skubių pranešimų apie nesaugius ne maisto produktus sistemos „Saugos vartai“, Rinkos priežiūros informacinės ir ryšių sistemos (ICSMS) ir intelektinės nuosavybės teisių gynimo portalo „IP Enforcement Portal“, potencialas. Ji turėtų padėti plėtoti strateginį ir operatyvinį muitinių ir kitų institucijų, įstaigų bei tarnybų bendradarbiavimą, įskaitant informacijos mainus ir sąveikumą, pagal jų atitinkamą kompetenciją. Be to, ES muitinės duomenų platforma turėtų teikti įvairią pažangią duomenų analizę, be kita ko, atliktą naudojant dirbtinį intelektą. Ta duomenų analizė turėtų padėti atlikti rizikos analizę, ekonominę ir predikcinę analizę, kad būtų galima numatyti galimą riziką, susijusią su į Sąjungą įvežamomis arba iš jos išvežamomis siuntomis. Kad būtų užtikrinta geresnė prekybos srautų priežiūra ir racionalizuotas bendradarbiavimas su kitomis nei muitinės institucijomis, ES muitinės duomenų platforma turėtų galėti pasinaudoti ES muitinės vieno langelio aplinkos bendradarbiavimo sistema, o tais atvejais, kai ta sistema negali būti naudojama, teikti toms institucijoms konkrečią paslaugą, kuria naudodamosi jos galėtų gauti atitinkamus duomenis, teikti informaciją muitinėms ir ja su jomis dalytis bei užtikrinti, kad būtų laikomasi sektorių reikalavimų. Tai būtų būtina tuo atveju, jei kitos institucijos neturėtų elektroninės sistemos, kurią būtų galima susieti su ES muitinės duomenų platforma;

(21)  valstybės narės gali ne tik naudoti ES muitinės duomenų platformą, bet ir kurti savo taikomąsias programas, kuriose galėtų naudoti ES muitinės duomenų platformos duomenis. Tuo tikslu ir siekdamos sutrumpinti pateikimo rinkai laiką, valstybės narės gali ES muitinei patikėti tokiai taikomajai programai kurti reikalingus finansus ir įgaliojimus. Tokiu atveju ES muitinė turėtų sukurti taikomąsias programas, kuriomis galėtų naudotis visos valstybės narės. Tai būtų galima padaryti sukūrus atvirojo kodo taikomąsias programas pagal dalijimosi ir pakartotinio naudojimo sistemą;

(22)  ES muitinės duomenų platformoje turėtų būti sudarytos sąlygos toliau nurodytam duomenų srautui. Ekonominės veiklos vykdytojai turėtų turėti galimybę jai pateikti visus atitinkamus duomenis, kurių reikia, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų, arba užtikrinti, kad tie duomenys būtų joje prieinami. Tie duomenys turėtų būti apdorojami Sąjungos lygmeniu ir papildyti Sąjungos masto rizikos analize. Gautaisiais duomenimis turėtų galėti pasinaudoti valstybių narių muitinės – jos tuos duomenis naudotų savo pareigoms vykdyti. Galiausiai, tikrinimų, atliktų iš ES muitinės duomenų platformos gavus duomenis, rezultatai turėtų būti pateikti tai duomenų platformai;

(23)  ES muitinės duomenų platformai teikiami duomenys dažniausiai bus ne asmens duomenys, ekonominės veiklos vykdytojų pateikti apie prekes, kuriomis jie prekiauja. Vis dėlto tie duomenys taip pat apims asmens duomenis, visų pirma asmenų, veikiančių ekonominės veiklos vykdytojo arba institucijos vardu, vardus ir pavardes. Siekiant užtikrinti, kad ir asmens duomenys, ir komercinė informacija būtų vienodai apsaugoti, šiuo reglamentu tikslinga nustatyti konkrečias prieigos prie jų taisykles, konfidencialumo taisykles ir naudojimosi ES muitinės duomenų platforma sąlygas. Visų pirma turėtų būti nustatyta, kurie subjektai, be susijusių asmenų, Komisijos, muitinių ir ES muitinės, gali gauti ES muitinės duomenų platformoje saugomus ar kitaip prieinamus duomenis arba juos tvarkyti, derinant šių subjektų poreikius ir poreikį užtikrinti, kad muitinės tikslais surinkti asmens ir konfidencialūs duomenys papildomais tikslais būtų naudojami tik tiek, kiek tai būtina;

(23a)   nedarant poveikio duomenų apsaugos taisyklėms, visų pirma taisyklėms dėl neskelbtinų muitinės duomenų ir neskelbtinų komercinių duomenų, ne asmens duomenys trečiosioms šalims turėtų būti teikiami konkrečiais tikslais, gavus tinkamą pagrindimą ir prašymą. Ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta galimybė neleisti atskleisti tokios informacijos; [14 pakeit.]

(24)  siekiant užtikrinti, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) galėtų naudotis savo įgaliojimais atlikti tyrimus, susijusius su Sąjungos interesams kenkiančia nesąžininga veikla, tikslinga, kad ji turėtų prieigą prie ES muitinės duomenų platformos duomenų, kuri būtų labai panaši į Komisijos turimą prieigą. Todėl OLAF turėtų būti suteikta teisė tvarkyti duomenis laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(12) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97(13), nustatytų sąlygų, susijusių su duomenų apsauga. Siekiant užtikrinti, kad Europos prokuratūra galėtų atlikti tyrimus su muitine susijusiais klausimais, ji turėtų turėti teisę prašyti prieigos gauti prieigą prie ES muitinės duomenų platformoje esančių duomenų ir juos apdoroti. Siekiant išsaugoti valstybių narių nacionalinių IT sistemų funkcijas, valstybių narių mokesčių administratoriams turėtų būti suteikta galimybė duomenis apdoroti tiesiogiai ES muitinės duomenų platformoje arba iš ES muitinės duomenų platformos gauti duomenis ir juos apdoroti naudojant įvairias priemones. Todėl institucijoms, atsakingoms už maisto saugą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625(14), ir institucijoms, atsakingoms už rinkos priežiūrą pagal Reglamentą (ES) 2019/1020, ES muitinės duomenų platformoje turėtų būti teikiamos tinkamos paslaugos ir priemonės, kad jos galėtų naudotis atitinkamais muitinės duomenimis ir taip prisidėti prie atitinkamų Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimo ir kad galėtų bendradarbiauti su muitinėmis, siekdamos kuo labiau sumažinti reikalavimų neatitinkančių gaminių įvežimo į Sąjungą riziką. Tikslinga, kad Europolas, pateikęs prašymą, gautų prieigą prie ES muitinės duomenų platformoje esančių duomenų, kad galėtų vykdyti savo užduotis, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/794(15). Visos kitos Sąjungos ir nacionalinės įstaigos ir institucijos, įskaitant Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (FRONTEX), turėtų turėti prieigą prie ES muitinės duomenų platformoje esančių ne asmens duomenų; [15 pakeit.]

(24a)   pagal Tarybos reglamento (ES) 2017/1939(16) 24 straipsnį kompetentingos muitinės turėtų nepagrįstai nedelsdamos pranešti Europos prokuratūrai apie visus nusikalstamus veiksmus, kurių atžvilgiu jos galėtų naudotis savo kompetencija pagal 22 straipsnį bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalis. Kompetentingos muitinės turėtų susilaikyti nuo priemonių, kurios galėtų pakenkti nusikalstamų veikų tyrimų dėl tų pačių faktų, kuriuos tiria kompetentinga nacionalinė teisminė ar teisėsaugos institucija arba Europos prokuratūra, konfidencialumui (kai to prašo šios institucijos); [16 pakeit.]

(25)  taisyklėmis ir nuostatomis dėl prieigos prie ES muitinės duomenų platformos ir informacijos mainų neturėtų būti daromas poveikis Muitinės informacinei sistemai (MIS), sukurtai Tarybos reglamentu (EB) Nr. 515/97, ir informacijos teikimo pareigoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų 24 straipsnį;

(26)   Komisija visų šių institucijų prieigos sąlygas turėtų nustatyti įgyvendinimo taisyklėse, įvertinusi esamas apsaugos priemones, kurias taiko kiekviena institucija arba tam tikros kategorijos institucijos, siekdamos užtikrinti teisingą asmens ir neskelbtinų komercinių duomenų tvarkymą; [17 pakeit.]

(27)  tikslinga, kad ES muitinės duomenų platformoje asmens duomenys būtų saugomi ne ilgiau kaip 10 metų. Šis laikotarpis yra pagrįstas atsižvelgiant į galimybę muitinėms pranešti apie skolą muitinei ne vėliau kaip per 10 metų nuo tada, kai buvo gauta reikiama informacija apie siuntą, taip pat siekiant užtikrinti, kad Komisija, ES muitinė, OLAF, Europos prokuratūra, muitinės ir kitos institucijos galėtų sutikrinti ES muitinės duomenų platformoje esančią informaciją su informacija, kuri saugoma kitose sistemose ir kuria su jomis keičiamasi. Be to, šis laikotarpis turėtų būti suderintas su saugojimo laikotarpiu, kurio reikalaujama pagal kitus muitinės taikomus teisės aktus, kai tokie teisės aktai yra svarbūs muitiniam tikrinimui. Taip pat tikslinga užtikrinti, kad tais atvejais, kai asmens duomenys reikalingi teismo ir administraciniams procesams, tyrimams ir tikrinimui po prekių išleidimo, saugojimo laikotarpis būtų sustabdytas, kad asmens duomenys nebūtų ištrinti ir juos būtų galima naudoti tais tikslais; [18 pakeit.]

(28)  asmens ir kitų duomenų apsauga ES muitinės duomenų platformoje taip pat turėtų apimti duomenų subjektų teisių apribojimo taisykles. Todėl tikslinga, kad muitinė, Komisija arba ES muitinė galėtų apriboti duomenų subjektų teises, kai tai būtina siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta vykdymo užtikrinimo veiksmams, rizikos analizei ir muitiniam tikrinimui. Be to, tokie apribojimai taip pat galėtų būti taikomi, kai tai būtina siekiant apsaugoti po vykdymo užtikrinimo veiksmų vykdomas teismo ar administracines procedūras. Apribojimai turėtų būti deramai pagrįsti, atsižvelgiant į muitinių veiklą ir prerogatyvas, ir turėtų būti taikomi tik tiek laiko, kiek reikia naudojantis tomis prerogatyvomis;

(29)  taikant šį reglamentą visi asmens duomenys turėtų būti tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 nuostatų, atsižvelgiant į jų atitinkamą taikymo sritį;

(30)  vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis [...] pateikė nuomonę. 2023 m. liepos 11 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, remdamasis savo devyniomis rekomendacijomis, primena, kad rizikos kriterijai, taikytini atrenkant asmenis vykdant automatizuotą tvarkymą, kai priimami atskiri sprendimai, turėtų būti grindžiami patikimomis aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su objektyviais veiksniais, kurie nekelia tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos (pavyzdžiui, dėl rasės, etninės kilmės, religijos, politinių pažiūrų, seksualinės orientacijos) rizikos, ir neturėtų būti pernelyg platūs; [19 pakeit.]

(30a)   siekiant sukurti bendrą muitų sąjungos sistemą, į Sąjungos muitinės kodeksą būtina integruoti Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinką (toliau – ES muitinės vieno langelio aplinka). Todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2399(17) turėtų būti panaikintas ir į šį reglamentą įtraukta ES muitinės vieno langelio aplinka; [20 pakeit.]

(30b)   siekiant sukurti visiškai skaitmeninę aplinką ir visų tarptautinės prekybos šalių veiksmingą prekių įforminimo procesą, būtina nustatyti bendras suderintos ir integruotos ES muitinės vieno langelio aplinkos taisykles. Ta aplinka turėtų apimti ES muitinės duomenų platformą ir šio reglamento Ia priede nurodytas Sąjungos ne muitinės sistemas. ES muitinės duomenų platforma turėtų sudaryti sąlygas keistis informacija su Sąjungos ne muitinės sistemomis pagal muitinės vieno langelio aplinką. ES muitinės vieno langelio aplinka turėtų būti plėtojama atsižvelgiant į patikimos atpažinties ir tapatumo nustatymo galimybes, kurios yra suteiktos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 910/2014(18), ir, kai tinkama, vienkartinio duomenų pateikimo principą, kuris yra pakartotas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1724(19). Norint įgyvendinti ES muitinės vieno langelio aplinką, reikia, remiantis bandomuoju projektu, sukurti sertifikatų mainų sistemą, t. y. Europos Sąjungos elektroninę muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemą (toliau – ES CSW-CERTEX), jungiančią ES muitinės duomenų platformą su Sąjungos ne muitinės sistemomis, kuriose tvarkomi konkretūs ne muitinės formalumai. Taip pat būtina integruoti ES muitinės duomenų platformą į ES muitinės vieno langelio aplinką ir nustatyti skaitmeninio administracinio bendradarbiavimo ES muitinės vieno langelio aplinkoje taisyklių rinkinį; [21 pakeit.]

(30c)   ES muitinės vieno langelio aplinka turėtų būti kuo labiau suderinta ir sąveiki su kitomis esamomis ar būsimomis muitų srities sistemomis, tokiomis kaip pagal šį reglamentą numatyto centralizuoto muitinės formalumų tvarkymo sistema. Prireikus, turėtų būti siekiama Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1239(20), ir ES muitinės vieno langelio aplinkos sinergijos; [22 pakeit.]

(30d)   ES muitinės vieno langelio aplinkoje būtina integruoti aukšto lygio kibernetinio saugumo sprendimus siekiant kiek įmanoma užkirsti kelią išpuoliams, kurie galėtų sutrikdyti muitinės ir ne muitinės sistemas, pakenkti prekybos saugumui arba padaryti žalos Sąjungos ekonomikai. Kibernetinio saugumo standartai turėtų būti rengiami tokiu pat tempu kaip ir tinklo informacijos saugumo reguliavimo reikalavimai. Kurdamos ES muitinės vieno langelio aplinką, ją naudodamos ir atlikdamos jos techninę priežiūrą, Komisija ir valstybės narės turėtų vadovautis atitinkamomis Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) parengtomis kibernetinio saugumo gairėmis; [23 pakeit.]

(30e)   per ES CSW-CERTEX turėtų būti vykdomi skaitmeninės informacijos, susijusios su Sąjungos ne muitinės teisės aktuose nustatytais Sąjungos ne muitinės formalumais, kurių vykdymą pavesta užtikrinti muitinei, mainai. Sąjungos ne muitinės formalumai apima visas operacijas, kurias turi atlikti fizinis asmuo, ekonominės veiklos vykdytojas arba kompetentinga institucija partnerė tarptautinio prekių judėjimo, įskaitant, kai reikalaujama, prekių judėjimą tarp valstybių narių, atveju. Tais formalumais nustatomos įvairios su tam tikrų prekių importu, eksportu arba gabenimu tranzitu susijusios pareigos, o jų tikrinimas atliekant muitinį tikrinimą, yra labai svarbus, kad ES muitinės vieno langelio aplinkos veiktų veiksmingai. ES CSW-CERTEX turėtų apimti skaitmeninius formalumus, nustatytus Sąjungos teisės aktuose ir kompetentingų institucijų partnerių administruojamus elektroninėse Sąjungos ne muitinės sistemose, kuriose saugoma atitinkama iš visų valstybių narių gauta prekėms įforminti reikalinga informacija. Todėl tikslinga nustatyti Sąjungos ne muitinės formalumus ir atitinkamas Sąjungos ne muitinės sistemas, kuriems turėtų būti taikomos skaitmeninis bendradarbiavimas naudojantis ES CSW-CERTEX. Visų pirma Sąjungos ne muitinės sistemų apibrėžtis turėtų būti plati ir apimti skirtingas situacijas ir Sąjungos teisės aktuose esančias teisines formuluotes, kuriomis buvo arba bus sudarytos sąlygos tas sistemas kurti ir naudoti. Be to, taip pat tikslinga nustatyti datas, iki kurių konkreti Sąjungos ne muitinės sistema, apimanti Sąjungos ne muitinės formalumą, ir ES muitinės duomenų platforma turėtų būti sujungtos su ES CSW-CERTEX. Tos datos turėtų atitikti Sąjungos ne muitinės teisės aktuose nustatytas konkrečių Sąjungos ne muitinės formalumų atlikimo datas, kad būtų galima užtikrinti atitiktį naudojantis ES muitinės vieno langelio aplinka. Konkrečiai į ES CSW-CERTEX iš pradžių turėtų būti įtraukti sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimai, ekologiškų produktų importo taisyklės, su fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis susiję aplinkosaugos reikalavimai ir kultūros vertybių importo formalumai; [24 pakeit.]

(30f)   ES CSW-CERTEX turėtų palengvinti informacijos mainus tarp ES muitinės duomenų platformos ir Sąjungos ne muitinės sistemų. Tai reiškia, kad ekonominės veiklos vykdytojui pateikus muitinės deklaraciją arba reeksporto deklaraciją, kuriose reikalaujama laikytis Sąjungos ne muitinės formalumų, muitinėms ir kompetentingoms institucijoms partnerėms turėtų būti suteikta galimybė automatiškai ir veiksmingai keistis muitinio įforminimo procesui reikalinga informacija ir ją patikrinti. Geresnis muitinės ir kompetentingų institucijų partnerių skaitmeninis bendradarbiavimas ir geriau koordinuojama jų veikla turėtų prekių muitinio įforminimo nesinaudojant popieriuje surašytais dokumentais procesus padaryti labiau integruotus, greitesnius ir paprastesnius ir turėtų būti geriau laikomasi Sąjungos ne muitinės formalumų ir geriau užtikrinamas jų vykdymas; [25 pakeit.]

(30g)   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų plėtoti, integruoti ir valdyti ES CSW-CERTEX, be kita ko, rengdama valstybėms narėms tinkamus mokymus apie jos veikimą ir įgyvendinimą. Tam, kad Sąjungos lygmeniu būtų teikiamos tinkamos, suderintos ir standartizuotos vieno langelio paslaugos, skirtos Sąjungos ne muitinės formalumų tvarkymui, Komisija prie ES CSW-CERTEX turėtų prijungti visas Sąjungos ne muitinės sistemas. Komisija, prireikus padedama ES muitinės, turėtų būti atsakinga už ES muitinės duomenų platformos ir ES CSW-CERTEX sujungimą; [26 pakeit.]

(31)  muitinės rizikos valdymas Sąjungos lygmeniu yra labai svarbus siekiant, kad muitinis tikrinimas valstybėse narėse būtų atliekamas suderintai. Šiuo metu taikoma bendra rizikos valdymo sistema apima galimybę nustatyti bendras prioritetines tikrinimo sritis ir bendrus rizikos kriterijus bei standartus finansinės rizikos srityje, kad būtų galima atlikti muitinį tikrinimą, tačiau ji turi didelių trūkumų. Siekiant spręsti nepakankamo muitinio tikrinimo atlikimo ir rizikos valdymo suderinimo problemą, kuri kenkia Sąjungos ir valstybių narių finansiniams ir nefinansiniams interesams, tikslinga peržiūrėti taisykles, kad būtų nustatytas patikimesnis rizikos valdymo metodas, kuriuo atsižvelgiama tiek į finansinę, tiek į nefinansinę riziką. Tai apima ir Europos Audito Rūmų nustatytų struktūrinių problemų, susijusių su finansinės rizikos valdymu, sprendimą. Visų pirma tikslinga apibūdinti, kokią veiklą apima muitinės rizikos valdymas, laikantis cikliškumo požiūrio. Taip pat svarbu nustatyti Komisijos, ES muitinės ir valstybių narių muitinių vaidmenis ir atsakomybę. Taip pat labai svarbu numatyti galimybę Komisijai nustatyti bendras prioritetines tikrinimo sritis ir bendrus rizikos kriterijus bei standartus, taip pat konkrečias kitų muitinės taikomų teisės aktų sritis, kurioms turėtų būti teikiama pirmenybė vykdant bendrą rizikos valdymą ir tikrinimą, nepakenkiant saugumui. Šiuo tikslu reikia glaudžiai bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, užtikrinančiomis kitų muitinės taikomų teisės aktų vykdymą, ypač daug dėmesio skiriant bendradarbiavimui su rinkos priežiūros institucijomis; [27 pakeit.]

(32)  todėl tikslinga nustatyti Sąjungos lygmens rizikos valdymo veiklą ir nuostatas, kuriomis būtų užtikrintas išsamių su rizikos valdymu susijusių duomenų, įskaitant visų tikrinimų rezultatus ir vertinimą, rinkimas Sąjungos lygmeniu. Ta veikla užtikrinama bendra rizikos analizė ir atitinkamų Sąjungos tikrinimo rekomendacijų teikimas muitinėms. Tos tikrinimo rekomendacijos turėtų būti įgyvendinamos arba turėtų būti pateikiamos priežastys, kodėl jos nebuvo taikomos. Laikantis principo „laikykis taisyklių arba paaiškink“, šios tikrinimo rekomendacijos turėtų būti įgyvendinamos arba turėtų būti nurodomos įtikinamos priežastys, dėl kurių jos netaikomos. Turėtų būti sukurta sistema, kuri suteiktų tikrumo dėl situacijų, kai leidžiama nukrypti nuo šių rekomendacijų, pavyzdžiui, kai pirmenybė teikiama kitiems neatidėliotiniems prioritetams. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė duoti nurodymą, kad į Sąjungą įvežti skirtos prekės negali būti pakraunamos ar gabenamos. Sąjungos lygmens rizikos ir grėsmių analizė turėtų būti grindžiama nuolat atnaujinamais Sąjungos lygmens duomenimis ir ją vykdant turėtų būti nustatytos priemonės ir tikrinimas, taikytini sienos perėjimo punktuose atvykimo ir išvykimo iš Sąjungos teritorijos atvejais. Bendradarbiaujant, visų pirma su teisėsaugos ir saugumo institucijomis, Sąjungos lygmens rizikos valdymu, kai įmanoma, turėtų būti prisidedama prie Sąjungos lygmeniu atliekamų strateginių analizių ir grėsmių vertinimų, įskaitant analizes ir vertinimus, kuriuos atlieka Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas) ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), kad būtų prisidedama prie veiksmingos ir efektyvios nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu. Sunkus arba pakartotinis kitų muitinės taikomų teisės aktų pažeidimas, kurį nustato muitinė ar kitos kompetentingos institucijos, turėtų daryti poveikį importuotojų, eksportuotojų arba importuotojais laikomų asmenų rizikos profiliui; [28 pakeit.]

(33)  reikia persvarstyti muitinės procedūros įforminimo prekėms procesą, kad būtų atsižvelgta į naujus procedūroje dalyvaujančių asmenų vaidmenis ir atsakomybę. Taigi atsakomybę už informacijos teikimą muitinei turi prisiimti už prekes atsakingas asmuo – importuotojas, eksportuotojas arba tranzito procedūros vykdytojas, o ne deklarantas. Jie turėtų pateikti muitinei duomenis arba užtikrinti jų prieinamumą jai, kai tik juos turi ir bet kuriuo atveju prieš prekių išleidimą muitinės procedūrai atlikti, kad muitinė galėtų atlikti rizikos analizę ir imtis atitinkamų priemonių. Kadangi elektroninės prekybos srityje importuotojais laikomų asmenų vykdomų sandorių apimtis yra didesnė ir jiems tenka pareiga apskaičiuoti skolą muitinei pardavimo, o ne prekių išleidimo metu, tikslinga pritaikyti jų pareigos teikti duomenis vykdymo laiką. Todėl importuotojais laikomi asmenys turėtų pateikti duomenis apie importuotinų prekių pardavimą ne vėliau kaip kitą dieną po mokėjimo priėmimo. Patikimiems ir patikrintiems verslininkams, priešingai, deramai pagrįstomis aplinkybėmis muitinė turėtų galėti leisti papildyti duomenis apie išleistas prekes vėlesniame etape, nes šie verslininkai nuolat dalijasi duomenimis apie savo sandorius su muitinėmis ir turėtų būti laikomi patikimais. Tokios aplinkybės galėtų būti negalėjimas nustatyti galutinės prekių muitinės vertės išleidimo metu, nes ji yra susijusi su ateities sandoriu, arba būtinybė gauti atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus, kurie neturi įtakos skolos muitinei apskaičiavimui;

(34)  siekiant supaprastinti muitinės procesą, susijusį su prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, kartu užtikrinant, kad už tas prekes būtų atsakingas vienas asmuo, įvairūs tiekimo grandinės dalyviai turėtų pateikti savo dalį atitinkamos informacijos apie atitinkamas prekes ir susieti ją su konkrečia siunta. Prekes turėtų būti galima įvežti tik tuo atveju, jei importuotojas, kuris prisiima atsakomybę už tas prekes, yra įsisteigęs Sąjungoje. Importuotojas turėtų pateikti muitinei informaciją apie prekes ir muitinės procedūrą, kuri joms turėtų būti įforminta, kuo anksčiau, jei įmanoma, prieš fiziškai atgabenant prekes. Paslaugų teikėjas arba muitinės tarpininkas turėtų turėti galimybę pateikti informaciją importuotojo vardu ir jo interesais, tačiau importuotojas lieka atsakingas už tai, kad būtų užtikrinamas prekėms taikomų reikalavimų, susijusių su finansine ir nefinansine rizika, laikymasis. Vežėjai, faktiškai atvežantys prekes, taip pat turėtų pateikti tam tikrą informaciją apie prekes prieš jas pakraunant ar atvežant (toliau – išankstinė informacija apie krovinį) ir susieti savo informaciją su importuotojo informacija, jei ji jau pateikta, nebūtinai turėdami prieigą prie visų importuotojo pateiktų duomenų. Be to, siekiant atsižvelgti į sudėtingesnes tiekimo grandines ir transporto tinklus, gali būti reikalaujama, kad kiti asmenys užpildytų informaciją apie prekes, kurios turi būti įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Importuotojas, vežėjas ar bet kuris kitas muitinei informaciją teikiantis asmuo turėtų būti įpareigotas ją pataisyti sužinojęs, kad informacija nebėra teisinga, bet prieš muitinei nustatant pažeidimus, kuriuos ji norėtų patikrinti;

(35)  muitinė, kurios kompetencijai priklauso pirmosios prekių įvežimo vietos priežiūra, turėtų atlikti turimos informacijos apie tas prekes rizikos analizę ir turėti teisę imtis įvairių rizikos mažinimo priemonių, jei nustato riziką, įskaitant prašymą atlikti tikrinimą prieš pakrovimą arba atvežus prekes į Sąjungos muitų teritoriją, kurį atliktų kita muitinė arba kita valdžios institucija. Vežėjas paprastai geriausiai žino, kada prekės atvežamos, todėl jis turėtų pranešti muitinei apie jų atvykimą atvežimą, prireikus naudodamasis Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka pagal Reglamentą (ES) 2019/1239. Tačiau, siekiant atsižvelgti į sudėtingesnes tiekimo grandines ir transporto tinklus, gali būti reikalaujama, kad muitinei apie prekių atvežimą praneštų kiti asmenys, kad ji galėtų atlikti rizikos analizę. Siekiant užtikrinti, kad muitinė išankstinę informaciją apie krovinį turėtų visų į Sąjungos muitų teritoriją įvežtų prekių atveju, vežėjui turėtų būti neleidžiama iškrauti prekių, apie kurias nėra pateikta informacijos, išskyrus atvejus, kai muitinė paprašo vežėjo pateikti prekes arba susiklosto nepaprastoji padėtis, dėl kurios prekės turi būti iškrautos. Siekiant, kad prekių, kurių atveju muitinė yra gavusi atitinkamą išankstinę informaciją apie krovinį, įvežimo procesas būtų sklandesnis, priešingai, neturėtų būti reikalaujama, kad vežėjas visais atvejais pateiktų prekes muitinei, – jis jas turėtų pateikti tik tada, kai to muitinė to paprašo arba kai to reikalaujama pagal kitus muitinės taikomus teisės aktus; [29 pakeit.]

(36)  į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos ne Sąjungos prekės turėtų būti laikomos laikinai saugomomis nuo to momento, kai vežėjas praneša apie jų atvežimą, iki muitinės procedūros joms įforminimo, išskyrus atvejus, kai joms jau buvo įforminta tranzito procedūra. Siekiant užtikrinti tinkamą muitinės priežiūrą, tokia padėtis turėtų būti ribotos trukmės. Ji neturėtų būti ilgesnė kaip 10 dienų, išskyrus išimtinius atvejus. Jei importuotojui prekes reikia saugoti ilgiau, jos turėtų būti laikomos muitinės sandėlyje, kuriame prekes galima laikyti neribotą laiką. Todėl esami leidimai turėti laikinojo saugojimo vietas turėtų būti pakeisti leidimais turėti muitinės sandėlius, jei laikomasi atitinkamų reikalavimų;

(37)  būtina palikti galioti taisykles, pagal kurias nustatoma, ar prekės yra Sąjungos, ar ne Sąjungos prekės, ir ar galima daryti prielaidą, kad prekės turi Sąjungos prekių statusą, ar tokį statusą reikia įrodyti, ypač tais atvejais, kai prekės laikinai išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos;

(38)  kai muitinė turi atitinkamai procedūrai, pagrįstai rizikos analize, atlikti būtiną informaciją, ji turėtų nuspręsti, ar atlikti papildomą prekių tikrinimą, jas išleisti, atsisakyti jas išleisti ar sustabdyti jų išleidimą arba palaukti tam tikrą laiką, kad prekės būtų laikomos išleistomis. Prireikus muitinė turėtų tai daryti bendradarbiaudama su kitomis institucijomis. Taigi muitinė turėtų atsisakyti išleisti prekes tuo atveju, jei turi įrodymų, kad prekės neatitinka taikomų teisinių reikalavimų. Jeigu muitinė, siekdama nustatyti, ar prekės atitinka reikalavimus, turi konsultuotis su kitomis institucijomis, ji turėtų sustabdyti prekių išleidimą bent iki tol, kol įvyks konsultacijos. Tokiais atvejais vėlesnis muitinės sprendimas dėl prekių turėtų priklausyti nuo kitos institucijos atsakymo. Kad nebūtų stabdoma tiek verslininkų, tiek muitinių veikla tais atvejais, kai išvadai dėl reikalavimų laikymosi priimti reikia šiek tiek laiko, muitinė turėtų turėti galimybę išleisti prekes su sąlyga, kad verslininkas ir toliau informuos apie prekių buvimo vietą ne ilgiau kaip 15 dienų. Galiausiai, siekiant suteikti teisinio tikrumo verslininkams, kurie informaciją pateikė laiku, neįpareigojus muitinės reaguoti į kiekvieną siuntą, prekės, kurios nebuvo atrinktos tikrinti kuo greičiau, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų per pagrįstą laikotarpį, turėtų būti laikomos išleistomis. Komisijai turėtų būti suteikta teisė nustatyti šį laikotarpį deleguotosiose taisyklėse, prireikus pritaikant jį prie transporto arba sienos perėjimo punkto rūšies; [30 pakeit.]

(39)  jeigu patikimi ir patikrinti verslininkai suteikia muitinei visapusišką prieigą prie savo sistemų, registrų ir operacijų ir yra laikomi patikimais, jie turėtų turėti galimybę išleisti savo prekes prižiūrint muitinei, tačiau nelaukdami, kol ši imsis veiksmų. Todėl patikimi ir patikrinti verslininkai turėtų turėti galimybę išleisti prekes bet kuriai įvežimo procedūrai įforminti, kai prekės gaunamos galutinėje jų paskirties vietoje, arba bet kuriai išvežimo procedūrai įforminti prekių pristatymo vietoje. Kadangi patikimi ir patikrinti verslininkai laikomi skaidriai vykdančiais veiklą, atvežimas ir (arba) pristatymas turėtų būti tinkamai registruojami ES muitinės duomenų platformoje. Kilus problemai, šie verslininkai turėtų būti įpareigoti informuoti muitinę kilus problemai, kad ji galėtų priimti galutinį sprendimą dėl išleidimo. Kai patikimų ir patikrintų verslininkų vidaus kontrolės sistemos yra pakankamai patikimos, muitinė, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, turėtų turėti galimybę leisti verslininkams patiems atlikti tam tikrus patikrinimus. Tačiau muitinėms turėtų būti palikta galimybė bet kuriuo metu patikrinti prekes. Patikimo ir patikrinto verslininko statusas neturėtų būti suteikiamas asmenims, kurie pakartotinai arba šiurkščiai pažeidžia kitus muitinės taikomus Sąjungos teisės aktus; [31 pakeit.]

(40)  tikslinga nustatyti priemones, kuriomis būtų reguliuojamas perėjimas nuo muitinės deklaracijomis grindžiamos sistemos prie sistemos, grindžiamos informacijos teikimu centrinei ES muitinės duomenų platformai. veiklos vykdytojai turėtų turėti galimybę pateikti muitinės deklaracijas, kad galėtų deklaruoti savo ketinimą pereinamuoju laikotarpiu prekėms įforminti muitinės procedūrą. Tačiau, kai tik ES muitinės duomenų platforma įgis pajėgumų, veiklos vykdytojams taip pat turėtų būti suteikta galimybė naudojantis ta platforma muitinėms teikti informaciją arba užtikrinti jos prieinamumą, o muitinės nebeturėtų leisti jokiam veiklos vykdytojui prašyti leidimo pasinaudoti su muitinės deklaracija susijusiais supaprastinimais. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui visi leidimai turėtų nustoti galioti, nes nebeliks muitinės deklaracijų;

(41)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 29 straipsnyje reikalaujama, kad iš trečiosios šalies įvežti gaminiai turi būti laikomi esančiais laisvoje apyvartoje, jei atlikti importo formalumai ir sumokėti mokėtini muitai arba lygiaverčio poveikio mokėjimai. Tačiau išleidimas į laisvą apyvartą neturėtų būti suprantamas kaip atitikties kitiems muitinės taikomiems teisės aktams įrodymas, kai muitinės nustato specialius reikalavimus prekėms, kurios bus parduodamos ar vartojamos vidaus rinkoje;

(42)  prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos procesas turėtų būti racionalizuotas ir supaprastintas atsižvelgiant į įvežimo procesą. Todėl tikslinga reikalauti, kad Sąjungoje įsisteigęs asmuo, t. y. eksportuotojas, būtų atsakingas už prekes. Prieš išveždamas prekes iš Sąjungos eksportuotojas turėtų pateikti muitinei atitinkamą informaciją (arba užtikrinti jos prieinamumą), nurodydamas, ar tai yra eksportuotinos Sąjungos ar ne Sąjungos prekės, ir pritaikydamas teikiamą būtiną informaciją. Siekiant supaprastinti procesą ir išvengti galimų spragų, eksporto sąvoka turėtų apimti ne Sąjungos prekių išvežimą, tokiu būdu įtraukiant ir reeksporto sąvoką, kuri anksčiau buvo reglamentuojama kaip atskira sąvoka;

(43)  siekiant užtikrinti tinkamą su iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamomis prekėmis susijusios rizikos valdymą, turėtų būti reikalaujama, kad už eksportą atsakinga muitinės įstaiga prieš išvežant prekes atliktų informacija apie prekes grindžiamą rizikos analizę ir imtųsi arba prašytų imtis atitinkamų priemonių. Be priemonių, numatytų išleidimo muitinės procedūrai įforminti, kurios taip pat taikomos tais atvejais, kai prekėms turi būti įforminta eksporto procedūra, tos priemonės turėtų apimti reikalavimą, kad tikrinimą atliktų muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso prekių išsiuntimo vietos priežiūra, ir išvežimo muitinės įstaiga, o prireikus ir kitos institucijos;

(44)  siekiant užtikrinti, kad muitų taikymo sustabdymo procedūros taip pat būtų skaidrios, tikslinga racionalizuoti reikalavimus, susijusius su leidimais taikyti specialiąsias procedūras. Visų pirma, siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, sąlygos, pagal kurias nustatoma, ar, norint įvertinti, ar leidimo suteikimas galėtų daryti neigiamą poveikį Sąjungos gamintojų interesams (vadinamasis ekonominių sąlygų tikrinimas), yra būtina Sąjungos lygmens nuomonė, turėtų būti kodifikuotos, o ne reglamentuojamos deleguotosiomis taisyklėmis. Be to, kadangi poveikis Sąjungos gamintojų interesams gali priklausyti nuo prekių, kurioms įforminta specialioji procedūra, kiekio, ES muitinė turėtų turėti teisę pasiūlyti tam tikrą ribą, kurios nepasiekus laikoma, kad neigiamo poveikio Sąjungos gamintojų interesams nėra;

(45)  peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reinu 9 straipsnyje daroma nuoroda į priedą (Reino manifestą), kuriuo palengvintas prekių gabenimas Reino upe ir jos intakais, laikant tokį gabenimą muitinės tranzito procedūra kertant penkių valstybių narių nacionalines sienas(21). Remiantis muitinės administracijų pateikta informacija, Reino manifestas praktiškai nebenaudojamas vykdant muitinės tranzito procedūrą prie Reino upės esančiose valstybėse. Vietoj jo gabenant prekes Reino upe ir jo intakais taikoma Kodekse nustatyta Sąjungos tranzito procedūra, naudojantis Naująja kompiuterizuota tranzito sistema (NCTS). Todėl tikslinga išbraukti nuorodą į Reino manifestą tais atvejais, kai prekių gabenimas laikomas išoriniu tranzitu arba Sąjungos tranzitu;

(46)  siekiant padidinti skaidrumą, susijusį su asmeniu, atsakingu už pareigų, susijusių su Sąjungos tranzito procedūra, vykdymą ir už siuntos turinį bei su ja susijusią riziką, tikslinga reikalauti, kad tranzito procedūros vykdytojas atskleistų bent informaciją apie importuotoją arba eksportuotoją, dėl kurio vykdomas gabenimas, transporto priemonę ir prekių, kurioms įforminta ta procedūra, identifikacinius duomenis. Turėdamos tokią informaciją muitinės galėtų veiksmingiau prižiūrėti atitinkamą Sąjungos tranzito procedūrą ir atlikti rizikos analizę. Sąjungos tranzito procedūra turėtų būti privaloma, išskyrus atvejus, kai prekes įvežus į Sąjungos muitų teritoriją arba iš jos išvežus iš karto taikomas kitas muitų režimas. Tuo atveju, kai importuotojas arba eksportuotojas dar nežinomas, prekių turėtojas turėtų būti laikomas prekių importuotoju arba eksportuotoju ir turėtų būti atsakingas už muitų ir kitų mokesčių bei privalomųjų mokėjimų sumokėjimą. Jei prekes importuoja arba eksportuoja patikimas ir patikrintas verslininkas, Sąjungos tranzito procedūra turėtų būti pakeista muitinės priežiūra;

(47)  2021 m. birželio 1 d. įsigaliojusiu Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (toliau – TIR konvencija) 6 priedo pakeitimu(22) iš dalies pakeista aiškinamoji pastaba Nr. 0.49, kad tam tikrus reikalavimus atitinkantiems ekonominės veiklos vykdytojams būtų suteikta galimybė tapti įgaliotaisiais siuntėjais ir naudotis lengvatomis, panašiomis į tas, kurios šiuo metu taikomos ekonominės veiklos vykdytojams, pripažintiems įgaliotaisiais gavėjais. Todėl būtina įtraukti naują TIR konvencijoje nustatytą galimybę, kad Sąjungos muitų teisės aktai būtų suderinti su tuo tarptautiniu susitarimu;

(48)  apskaičiuojant elektroninės prekybos sandorių atveju taikytinus muitus pagal standartines muitų apskaičiavimo taisykles, daugeliu atvejų tiek muitinės administracijoms, tiek ekonominės veiklos vykdytojams būtų užkrauta neproporcinga administracinė našta, visų pirma susijusi su pajamų surinkimu. Siekiant sukurti patikimą ir veiksmingą fiskalinį ir muitų režimą prekėms, importuojamoms iš trečiųjų šalių vykdant elektroninės prekybos sandorius (toliau – nuotolinė prekyba importuojamomis prekėmis), Sąjungos teisės aktai turi būti iš dalies pakeisti, kad būtų panaikinta riba, iki kurios nedidelės vertės prekės, kurių vienos siuntos vertė neviršija 150 EUR, yra neapmokestinamos importo muitais pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1186/2009(23), ir kad pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87(24) (Kombinuotoji nomenklatūra) būtų nustatytas supaprastintas tarifų režimas, taikomas nuotolinei prekybai iš trečiųjų šalių importuojamoms prekėms. Atsižvelgiant į šiuos siūlomus pakeitimus, reikėtų iš dalies pakeisti tam tikras Kodekso taisykles dėl tarifinio klasifikavimo, kilmės ir muitinės vertės, nustatant supaprastinimus, kuriuos savanoriškai galėtų taikyti importuotoju laikomas asmuo, nustatydamas muitą, taikomą įmonių sandoriams su vartotojais, kurie PVM tikslais laikomi laikomiems nuotolinės prekybos sandoriais. Supaprastinimai turėtų apimti galimybę apskaičiuoti mokėtiną muitą taikant vieną iš naujų Kombinuotosios nomenklatūros prekių grupėms nustatytų tarifų paprasčiau apskaičiuotai vertei. Pagal supaprastintas įmonių ir vartotojų elektroninės prekybos sandorių taisykles grynoji pirkimo kaina be PVM, įskaitant visas vežimo iki galutinės produkto paskirties vietos išlaidas, turėtų būti laikoma muitine verte ir neturėtų būti reikalaujama įrodyti jo kilmės. Tačiau jei importuotoju laikomas asmuo pageidauja pasinaudoti lengvatiniais muitų tarifais įrodydamas prekių kilmę, tas asmuo gali tai padaryti taikydamas standartines procedūras; [32 pakeit.]

(49)  šiuo metu skolas muitinei susigrąžina valstybė narė, kurioje pateikiama muitinės deklaracija. Verslininkas pasirenka, ar tai daryti pirmojoje prekių įvežimo šalyje, ar taikyti tranzito procedūrą ir mokėti muitus kitoje valstybėje narėje. 2025 m. ši sistema bus pakeista įdiegus centralizuoto muitinio įforminimo IT sistemą, kuria įgaliotiesiems ekonominės veiklos vykdytojams bus sudarytos sąlygos pateikti muitinės deklaraciją valstybėje narėje, kurioje jie yra įsisteigę. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, tikslinga iš dalies pakeisti taisykles, kuriomis apibrėžiama skolos muitinei atsiradimo vieta, kad importo muitai būtų mokami valstybei narei, kurioje importuotojas yra įsisteigęs, nes tai yra vieta, kurioje muitinė gali turėti išsamiausių žinių apie ekonominės veiklos vykdytojų apskaitos registrus, operacijas ir komercinę elgseną, visų pirma tais atvejais, kai tiems ekonominės veiklos vykdytojams suteikiamas patikimo ir patikrinto verslininko statusas. Tačiau tikslinga, kad veiklos vykdytojų, kurie nėra patikimi ir patikrinti verslininkai, skola muitinei būtų laikoma atsiradusia toje vietoje, kurioje yra fizinio prekių buvimo vieta, bent iki tol, kol bus įvertintas priežiūros modelis;

(50)  elektroninės prekybos sandorių atveju labai svarbu užtikrinti, kad skolą muitinei teisingai sumokėtų interneto tarpininkai, pavyzdžiui, interneto platformos, tvarkantys prekių pardavimą internetu privatiems vartotojams. Todėl tikslinga paaiškinti, kad skola muitinei tenka importuotoju laikomam asmeniui ir ji atsiranda tuo metu, kai pirkėjas sumoka elektroninės prekybos veiklos vykdytojui, o tai dažniausiai yra interneto platforma. Siekiant supaprastinti su tokia pareiga susijusią naštą, importuotoju laikomam asmeniui gali būti leidžiama nustatyti mokėtiną importo muitą ir apmokėti savo skolas muitinei periodiškai, o muitinė turėtų turėti galimybę Sąjungos biudžeto tikslais į apskaitą įtraukti vieną įrašą;

(51)  tikslinga sustiprinti mechanizmą, kuriuo siekiama veiksmingiau prižiūrėti, kaip įgyvendinamos prekių srautui taikomos ribojamosios priemonės, kurias pagal SESV 215 straipsnį gali patvirtinti Taryba. Tokiu atveju ES muitinė turėtų padėti Komisijai ir valstybėms narėms užtikrinti, kad tų priemonių nebūtų vengiama. Muitinės turėtų užtikrinti, kad būtų imamasi visų veiksmų, būtinų minėtoms priemonėms įgyvendinti, ir turėtų atitinkamai apie tai informuoti Komisiją ir ES muitinę;

(52)  siekiant įveikti galimas krizes muitų sąjungoje, turėtų būti įdiegtas krizių valdymo mechanizmas. Muitinės veiksmų plane pabrėžta, kad tokio mechanizmo Sąjungos lygmeniu nėra(25). Todėl turėtų būti sukurtas mechanizmas, pagal kurį ES muitinė, kaip pagrindinė veikėja, dalyvautų rengiant praktines priemones ir tvarką, kurias Komisija nusprendžia taikyti kilus krizei, koordinuojant ir stebint jų įgyvendinimą. ES muitinė turėtų užtikrinti pasirengimą reaguoti į krizes per visą krizės laikotarpį. ES muitinė turėtų pranešti Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai apie praktinių priemonių ir tvarkos įgyvendinimą; [33 pakeit.]

(53)  esamai muitų sąjungos valdymo sistemai trūksta aiškios veiklos valdymo struktūros ir ji neatspindi muitinių raidos nuo jos sukūrimo 1968 m. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 už veiklą, susijusią su prekybos srautų rizikos valdymu, pavyzdžiui, patikrinimų vietoje įgyvendinimą ir sprendimus dėl jų, atsako nacionalinės muitinės. Prekių judėjimo per išorės sienas intensyvumas visoje Sąjungoje skiriasi. Nepaisant nacionalinių muitinių administracijų bendradarbiavimo, kuris vyksta nuo tada, kai buvo sukurta muitų sąjunga, ir kurį vykdant keičiamasi geriausios praktikos pavyzdžiais, ekspertinėmis žiniomis ir parengtos bendros gairės, nebuvo suformuotas suderintas požiūris ir veiklos sistema. Šiuo metu valstybėse narėse taikoma skirtinga praktika ir tai silpnina muitų sąjungą. Šiuo metu neturima centralizuotų rizikos analizės pajėgumų, nėra bendros nuomonės dėl rizikos prioritetų, koordinuoti muitinių veiksmai ir tikrinimas yra riboti, taip pat nėra įvairių bendrojoje vidaus rinkoje veikiančių institucijų bendradarbiavimo sistemos. Siekiant, kad muitų sąjunga veiktų išvien, minėti trūkumai tokiose srityse, kaip duomenų valdymas, rizikos valdymas ir mokymas, turėtų būti šalinami centralizuotai, operatyviniu Sąjungos lygmeniu kaupiant žinias, išteklius ir kartu priimant sprendimus. Todėl tikslinga įsteigti ES muitinę. Šios naujos institucijos sukūrimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą ir tinkamą muitų sąjungos veikimą, centralizuotai koordinuoti muitinių veiksmus ir remti muitinių veiklą; [34 pakeit.]

(54)  ES muitinės valdymas ir veikla turėtų būti grindžiama 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendro pareiškimo ir bendro požiūrio dėl decentralizuotų agentūrų principais(26);

(55)  kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant prisidėti prie sprendimų priėmimo proceso renkantis ES muitinės būstinę, turėtų būti garantija, kad įsigaliojus šiam reglamentui muitinė galės būti fiziškai įsteigta, vietos pasiekiamumas ir tinkamų švietimo įstaigų darbuotojų vaikams buvimas, taip pat tinkamos galimybės darbuotojų vaikams ir sutuoktiniams dalyvauti darbo rinkoje, naudotis socialine apsauga ir medicinine priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad ES muitinės veikla daugiausia grindžiama bendradarbiavimu, visų pirma glaudžiu ryšiu tarp IT sistemų, kurias Komisija užtikrins pereinamuoju laikotarpiu, kol ES muitinė kurs ir valdys ES muitinės duomenų platformą, ji turėtų būti tokioje vietoje, kurioje būtų sudarytos sąlygos tokiam glaudžiam bendradarbiavimui su Komisija, tarptautinei prekybai svarbiausiomis Sąjungos regionų institucijomis ir atitinkamomis Sąjungos ir tarptautinėmis įstaigomis (pavyzdžiui, Pasaulio muitinių organizacija, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos praktinei kryžmaveikai konkrečiais klausimais). Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, ES muitinė turėtų būti įsteigta [...];

(55a)   valstybės narės ir Komisija yra atsakingos už tai, kad muitinės būtų tinkamai aprūpintos ištekliais, apmokytos ir aprūpintos įranga, kad galėtų vykdyti savo misiją, įskaitant tinkamus tyrimo įgaliojimus; [35 pakeit.]

(55b)   muitinėms reikia didelių investicijų, ypač atsižvelgiant į pakankamą tinkamai parengtų darbuotojų skaičių, kad būtų užtikrintas Sąjungos muitinės sistemų, kurių paklausa eksponentiškai didėja, veikimas, nes be būtinų investicijų į darbuotojus neįmanoma išnaudoti viso skaitmeninių sprendimų potencialo. Todėl investicijomis į skaitmenines sistemas turėtų būti užtikrintas pakankamas darbuotojų ir jų mokymo finansavimas, kad būtų galima reikalauti įgūdžių, būtinų pasitelkiant pažangiausią įrangą, didžiųjų duomenų analitikos, aptikimo ir kontrolės technologijas, ir taip užtikrinti, kad muitinis tikrinimas visoje Sąjungoje būtų vykdomas vienodai; [36 pakeit.]

(56)  siekiant užtikrinti veiksmingą ES muitinės veikimą, jos valdyboje turėtų būti atstovaujama valstybėms narėms ir, Komisijai ir Europos Parlamentui. Nustatant valdybos sudėtį, be kita ko, renkant pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, turėtų būti paisoma lyčių pusiausvyros, patirties ir kvalifikacijos principų. Atsižvelgiant į išimtinę Sąjungos kompetenciją muitų sąjungos srityje ir glaudų muitų ir kitų politikos sričių ryšį, tikslinga, kad jos pirmininkas būtų renkamas iš tų Komisijos atstovų. Siekiant efektyvaus ir veiksmingo ES muitinės veikimo, valdyba visų pirma turėtų patvirtinti bendrąjį programavimo dokumentą, kurį sudarytų metinės ir daugiametės programos, vykdyti funkcijas, susijusias su ES muitinės biudžetu, priimti ES muitinei taikytinas finansines taisykles, paskirti vykdomąjį direktorių ir nustatyti procedūras, kurių vykdomasis direktorius turėtų laikytis priimdamas sprendimus, susijusius su operatyvinėmis ES muitinės užduotimis. Valdybai turėtų padėti vykdomoji valdyba ir patariamasis organas, atstovaujantis vartotojų organizacijoms, verslo asociacijoms ir kitiems susijusiems nevalstybiniams subjektams; [37 pakeit.]

(56a)   ES muitinė turėtų įsteigti Muitinės patariamąją tarybą, kuri savo ruožtu turėtų padėti savo vykdomajai valdybai. Jai turėtų būti pavesta teikti konsultacijas dėl techninių veiksmų ir sprendimų įgyvendinimo, įskaitant rizikos valdymą ir prioritetines kontrolės sritis, įgyvendinimo ir standartizacijos klausimais, įskaitant derinimo veiklą arba poreikį pritaikyti taisykles, teikti konsultacijas dėl kitų muitinės taikomų teisės aktų su muitine susijusių aspektų ir teikti konsultacijas vykdant bet kokią kitą Muitinės veiklą. Muitinės patariamoji taryba turėtų stengtis užtikrinti subalansuotą suinteresuotųjų subjektų atstovavimą atsižvelgiant į komercinius ir nekomercinius interesus, o pagal komercinių interesų kategoriją – į MVĮ ir kitas įmones; [38 pakeit.]

(57)  siekiant užtikrinti veiksmingą ES muitinės veikimą, jai turėtų būti skirtas atskiras biudžetas, kurio pajamas sudarytų įnašas iš Sąjungos bendrojo biudžeto ir savanoriški valstybių narių finansiniai įnašai. Išskirtinėmis ir deramai pagrįstomis aplinkybėmis ES muitinė taip pat turėtų turėti galimybę gauti papildomų pajamų pagal susitarimus dėl įnašų arba dotacijų susitarimus, taip pat kaip užmokestį už leidinius ir visas kitas ES muitinės teikiamas paslaugas;

(58)  kad įvykdytų savo misiją, muitinės glaudžiai ir reguliariai bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis, sanitarijos ir fitosanitarijos kontrolės institucijomis, teisėsaugos institucijomis, sienų valdymo institucijomis, aplinkos apsaugos įstaigomis, kultūros vertybių ekspertais ir daugeliu kitų institucijų, atsakingų už sektorių politiką. Atsižvelgiant į bendrosios vidaus rinkos raidą ir kintantį muitinių vaidmenį, didėjantį draudimų ir apribojimų skaičių bei elektroninės prekybos mastą, šį bendradarbiavimą būtina struktūrizuoti ir stiprinti nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis. Bendradarbiavimą, kurį vykdant dėmesys skiriamas atskiroms siuntoms ar konkretiems įvykiams tiekimo grandinėje, reikėtų pakeisti struktūrizuota muitinių ir kitų institucijų, atsakingų už atitinkamas politikos sritis, bendradarbiavimo sistema. Tokia bendradarbiavimo sistema turėtų apimti šiuos aspektus: konkrečios srities teisės aktų rengimą ir politikos poreikių plėtojimą, informacijos mainus ir jos analizę, bendros bendradarbiavimo strategijos kūrimą bendromis priežiūros strategijomis ir galiausiai bendradarbiavimą veiksmų įgyvendinimo, stebėsenos ir tikrinimo srityse. Komisija taip pat turėtų palengvinti dalies kitų muitinės taikomų teisės aktų taikymą sudarydama Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatomi reikalavimai prekėms, kurioms taikomas muitinis tikrinimas, sąrašą, kuriuo siekiama apsaugoti viešuosius interesus, pavyzdžiui, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatą ir gyvybę, vartotojus ir aplinką; [39 pakeit.]

(59)  siekiant didesnio aiškumo ir veiksmingesnio muitinių ir kitų institucijų partnerių bendradarbiavimo, muitinių siūlomų paslaugų sąraše turėtų būti aiškiai apibrėžtas galimas muitinių vaidmuo Sąjungos pasienyje įgyvendinant kitų atitinkamų sričių politiką. Be to, ES muitinė turėtų stebėti, kaip taikoma bendradarbiavimo sistema. ES muitinė turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Komisija, OLAF, kitomis atitinkamomis Sąjungos agentūromis ir įstaigomis, pavyzdžiui, Europolu, Europos prokuratūra ir FRONTEX, taip pat su specializuotomis agentūromis ir tinklais atitinkamose politikos srityse, pavyzdžiui, su ES gaminių atitikties tinklu; [40 pakeit.]

(60)  vis labiau susietame pasaulyje diplomatija muitinių srityje ir tarptautinis bendradarbiavimas yra svarbūs viso pasaulio muitinių darbo aspektai. Turėtų būti numatyta galimybė vykdant tarptautinį bendradarbiavimą keistis muitinės duomenimis remiantis tarptautiniais susitarimais arba savarankiškais Sąjungos teisės aktais, naudojant tinkamas ir saugias ryšio priemones, laikantis konfidencialios informacijos ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų, pavyzdžiui, ES muitinės duomenų platformą. Ta teisinė sistema neturėtų pažeisti valstybių narių kompetencijos, susijusios su dvišaliu ar daugiašaliu bendradarbiavimu su trečiosiomis šalimis vykdant nacionalines užduotis; [41 pakeit.]

(61)  nepaisant to, kad muitų teisės aktai suderinti Kodeksu, Reglamente (ES) Nr. 952/2013 valstybėms narėms nustatyta tik pareiga nustatyti sankcijas už muitų teisės aktų nesilaikymą ir reikalaujama, kad tokios sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Todėl valstybės narės pačios renkasi muitinės sankcijas ir jos įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi ir laikui bėgant kinta. Turėtų būti sukurta bendra sistema, kuria būtų nustatytas minimalus muitų teisės pažeidimų ir nebaudžiamųjų sankcijų rinkinys. Importuotojo, eksportuotojo ir importuotoju laikomo asmens įsipareigojimų nesilaikymas galėtų būti įtrauktas į muitų teisės pažeidimų sąrašą. Tokia sistema būtina siekiant spręsti problemą, susijusią su nevienodu taikymu ir dideliais sankcijų už muitų teisės aktų pažeidimus taikymo skirtumus valstybėse narėse, dėl kurių gali būti iškraipoma konkurencija, atsirasti spragų ir gali būti vykdoma palankiausių muitinių paieška. Sistemą turėtų sudaryti bendras veiksmų ar neveikimo, kurie visose valstybėse narėse turėtų būti laikomi muitų teisės pažeidimais, sąrašas. Nustatydama taikytiną sankciją, muitinė turėtų nustatyti, ar šie veiksmai ar neveikimas buvo padaryti tyčia ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Ekonominės veiklos vykdytojams taikomos sankcijos ir atsakomybė turėtų būti proporcingos jų veiklai tvarkant sandorį, be to, jas taikant turėtų būti užtikrintas teisingumas ir aiškumas. Komisija, valstybės narės ir ES muitinė turėtų reguliariai keistis geriausios praktikos audito bei sankcijų srityje pavyzdžiais, kad būtų padidintas sankcijų taikymo nuoseklumas; [42 pakeit.]

(62)  būtina nustatyti bendras nuostatas dėl atsakomybę už muitų teisės pažeidimus švelninančias ar lengvinančias aplinkybes, taip pat ją sunkinančias aplinkybes. Senaties terminas, per kurį turi būti pradėta muitų teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūra, turėtų būti nustatytas pagal nacionalinę teisę ir turėtų būti 5–10 metų trukmės, kad būtų nustatyta bendra taisyklė, grindžiama pranešimo apie skolą muitinei terminu. Kompetentinga jurisdikcija turėtų būti ta, kurioje buvo padarytas pažeidimas. Tais atvejais, kai muitų teisės pažeidimas padarytas daugiau nei vienoje valstybėje narėje, būtinas valstybių narių bendradarbiavimas. Tokiais atvejais valstybė narė, kuri pirma pradeda procedūrą, turėtų bendradarbiauti su kitomis muitinėmis, suinteresuotomis to paties muitų teisės pažeidimo nagrinėjimu;

(63)  būtina nustatyti minimalų bendrą muitų teisės pažeidimų rinkinį ir juos apibrėžti, remiantis šiame reglamente nustatytomis pareigomis ir identiškomis pareigomis, nustatytomis kitose muitų teisės aktų dalyse;

(64)  taip pat būtina nustatyti bendrą minimalų nebaudžiamųjų sankcijų rinkinį, kuriame būtų numatytos minimalios piniginės baudos, galimybė atšaukti muitinės leidimus, įskaitant įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų bei patikimų ir patikrintų verslininkų leidimus, sustabdyti jų galiojimą arba juos iš dalies pakeisti, taip pat konfiskuoti prekes. Minimalios piniginės baudos turėtų priklausyti nuo to, ar muitų teisės pažeidimas buvo padarytas tyčia, ir nuo to, ar jis daro poveikį muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų sumai, taip pat nuo draudimų ar apribojimų. Šis minimalus bendras nebaudžiamųjų sankcijų rinkinys turėtų būti taikomas nedarant poveikio valstybių narių nacionalinei teisinei tvarkai, kurioje gali būti numatytos baudžiamosios sankcijos. Valstybės narės, Komisija ir ES muitinė turėtų bendradarbiauti, siekdamos palaipsniui didinti nebaudžiamųjų sankcijų ir jų taikymo visoje Sąjungoje nuoseklumą; [43 pakeit.]

(65)  muitų sąjungos veiklos rezultatai turėtų būti vertinami bent kartą per metus, kad Komisija, padedama valstybių narių, galėtų nustatyti atitinkamas politikos gaires, o vertinimo ataskaita turėtų būti paskelbta. Iš muitinių renkama informacija turėtų būti formalizuota ir išsamesnė, nes dėl išsamesnių duomenų pagerėtų lyginamoji analizė ir jie galėtų padėti suvienodinti praktiką ir įvertinti muitinės politikos sprendimų poveikį. Todėl tikslinga nustatyti muitų sąjungos veiklos rezultatų vertinimo teisinę sistemą. Kad analizė būtų pakankamai išsami, veiklos rezultatai turėtų būti vertinami ne tik nacionaliniu, bet ir sienos perėjimo punktų lygmeniu. ES muitinė turėtų padėti Komisijai vykdyti vertinimo procesą, rinkdama ir analizuodama duomenis ES muitinės duomenų platformoje ir nustatydama, kaip muitinės veikla ir operacijomis padedama siekti muitų sąjungos strateginių tikslų bei prioritetų ir prisidedama prie muitinių misijos. Visų pirma ES muitinė turėtų nustatyti pagrindines tendencijas, stipriąsias ir silpnąsias vietas, spragas bei galimą riziką ir pateikti Komisijai rekomendacijų dėl patobulinimų. Bendradarbiaudama visų pirma su teisėsaugos ir saugumo institucijomis, ES muitinė taip pat turėtų operatyviniu atžvilgiu dalyvauti Sąjungos lygmeniu atliekant strategines analizes ir grėsmių vertinimus, įskaitant Europolo ir FRONTEX atliekamas analizes bei vertinimus; [44 pakeit.]

(66)  vadovaujantis proporcingumo principu, būtina ir tikslinga nustatyti taisykles ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ar iš jos išvežamoms prekėms, siekiant pagrindinių tikslų sudaryti sąlygas efektyviam muitų sąjungos veikimui ir bendros prekybos politikos įgyvendinimui. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalį, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(67)  siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl:

   kiek tai susiję su specialiosiomis mokesčių jurisdikcijomis – išsamesnių muitų teisės aktų nuostatų, kuriomis atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes, susijusias su prekyba Sąjungos prekėmis tik vienoje valstybėje narėje;
   kiek tai susiję su muitinės sprendimais – tokių sprendimų, įskaitant sprendimus dėl privalomosios informacijos, taikymo, priėmimo ir valdymo sąlygų, terminų, išimčių, taip pat stebėsenos, jų galiojimo sustabdymo, pripažinimo negaliojančiais ir atšaukimo sąlygų;
   būtiniausių duomenų reikalavimų ir konkrečių ekonominės veiklos vykdytojų registravimo muitinėje, kurios kompetencijai priklauso jų įsisteigimo vietos priežiūra, atvejų;
   įgaliotajam ekonominės veiklos vykdytojui taikomos stebėsenos pobūdžio ir dažnumo, supaprastinimų ir lengvatų;
   patikimam ir patikrintam verslininkui taikomos stebėsenos pobūdžio ir dažnumo;
   kiek tai susiję su atstovu muitinėje – sąlygų, kuriomis toks asmuo gali teikti paslaugas Sąjungos muitų teritorijoje, atvejų, kai nereikalaujama, kad asmuo būtų įsisteigęs toje teritorijoje, ir atvejų, kai muitinė nereikalauja, kad būtų pateiktas suteiktų įgaliojimų įrodymas;
   duomenų subjektų kategorijų ir asmens duomenų, kurie gali būti tvarkomi ES muitinės duomenų platformoje, kategorijų;
   išsamesnių taisyklių, susijusių su prekių muitiniu statusu;
   duomenų rūšių ir tokių duomenų pateikimo siekiant prekėms įforminti muitinės procedūrą, terminų;
   pagrįsto laikotarpio, kuriam pasibaigus laikoma, kad muitinė išleido prekes, jei jos nebuvo atrinktos jokiam tikrinimui; [45 pakeit.]
   kiek tai susiję su muitinės deklaracijomis – atvejų, kai muitinės deklaracija gali būti pateikta naudojantis neelektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis; leidimo pateikti supaprastintas deklaracijas suteikimo sąlygų; papildomų deklaracijų pateikimo terminų ir atvejų, kai atleidžiama nuo pareigos pateikti tokias deklaracijas; atvejų, kai muitinė pripažįsta muitinės deklaraciją negaliojančia; leidimo atlikti centralizuotą muitinį įforminimą ir teikti deklaracijas įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu suteikimo sąlygų;
   prekių konfiskavimo sąlygų ir procedūrų;
   kiek tai susiję su išankstine informacija apie krovinį – papildomų pateiktinų duomenų, terminų, atvejų, kai atleidžiama nuo pareigos pateikti tokius duomenis, konkrečių atvejų, kai duomenis gali teikti keli asmenys, sąlygų, kuriomis informaciją teikiantis ar jos prieinamumą užtikrinantis asmuo gali apriboti savo tapatybės duomenų prieinamumą, kad jie būtų prieinami tik vienam ar keliems kitiems duomenis taip pat teikiantiems asmenims;
   kiek tai susiję su prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją – terminų, per kuriuos turi būti atlikta rizikos analizė ir imtasi būtinų priemonių; konkrečių atvejų, kai gali būti reikalaujama pranešti faktinei pirmajai įvežimo muitinės įstaigai apie siuntų atvežimą, pakeitus siuntų atvežimo vietą, ir kitų asmenų, iš kurių gali būti reikalaujama apie tai pranešti; prekėms pateikti skirtų vietų, kurios nėra nurodytoji muitinės įstaiga, nustatymo ir pripažinimo priimtinomis sąlygų; kitų vietų, kurios nėra muitinės sandėliai ir kuriose laikinai saugomos prekės, nustatymo arba pripažinimo priimtinomis sąlygų;
   duomenų, kurie turi būti pateikti muitinei arba kurių prieinamumas jai turi būti užtikrintas norint prekėms įforminti išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą;
   atvejų, kai prekės laikomos grąžinamomis tokios būklės, kokios jos buvo eksportuotos, ir kai prekės, kurioms buvo taikomos pagal bendrą žemės ūkio politiką nustatytos priemonės, gali būti atleistos nuo importo muito;
   kiek tai susiję su išankstine išvežimo informacija, teikiama išvežant prekes iš Sąjungos muitų teritorijos – būtiniausios išankstinės išvežimo informacijos ir terminų, per kuriuos ji turi būti pateikta arba užtikrintas jos prieinamumas prieš išvežant prekes, konkrečių atvejų, kuriais atleidžiama nuo pareigos pateikti išankstinę išvežimo informaciją arba užtikrinti jos prieinamumą, ir informacijos, kurią reikia pateikti išvežant prekes;
   kiek tai susiję su prekių išvežimu – terminų, per kuriuos turi būti atlikta rizikos analizė, ir imtasi būtinų priemonių; duomenų, kuriuos reikia pateikti muitinei arba kurių prieinamumą jai reikia užtikrinti norint prekėms įforminti eksporto procedūrą;
   kiek tai susiję su specialiosiomis procedūromis – duomenų, kuriuos reikia pateikti muitinei arba kurių prieinamumą jai reikia užtikrinti norint prekėms įforminti tokias procedūras; leidimo taikyti specialiąsias procedūras suteikimo sąlygų išimčių; atvejų, kuriais dėl perdirbimo ekonominio pobūdžio yra pagrįsta, kad muitinė įvertintų, ar leidimo taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą suteikimas gali padaryti neigiamą poveikį esminiams Sąjungos gamintojų interesams, neprašiusi ES muitinės pateikti nuomonę; jautriomis importui laikomų prekių sąrašo; specialiųjų procedūrų pripažinimo įvykdytomis laikotarpio; atvejų ir sąlygų, kuriais importuotojai ir eksportuotojai gali gabenti prekes, kurioms įforminta specialioji procedūra, išskyrus prekes, kurioms įforminta tranzito procedūra, ir laisvojoje zonoje esančias prekes; prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo arba perdirbimo procedūra, įprastinių tvarkymo operacijų; išsamesnių taisyklių, susijusių su ekvivalentiškomis prekėmis;
   kiek tai susiję su tranzitu – konkrečių atvejų, kuriais Sąjungos prekėms įforminama išorinio tranzito procedūra; leidimo suteikimo įgaliotajam siuntėjui ir įgaliotajam gavėjui TIR operacijoms sąlygų; papildomų duomenų, kuriuos turi pateikti Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas, reikalavimų;
   kiek tai susiję su sandėliavimu – būtiniausių duomenų, kuriuos turi pateikti muitinės sandėlio turėtojas arba laisvosios zonos veiklos vykdytojas; leidimo turėti muitinės sandėlius suteikimo sąlygų;
   kiek tai susiję su laikinuoju įvežimu – muitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kurių turi būti laikomasi, kai prekės visai arba iš dalies atleidžiamos nuo muito taikant laikinojo įvežimo procedūrą;
   nelengvatinės kilmės nustatymo taisyklių ir lengvatinės kilmės taisyklių;
   leidimo konkrečiais atvejais supaprastinti muitinės vertės nustatymą suteikimo sąlygų;
   kiek tai susiję su skola muitinei – išsamesnių prekėms, su kuriomis susijusi skola muitinei atsiranda taikant specialiąją procedūrą, taikomos importo ar eksporto muito sumos apskaičiavimo taisyklių; konkretaus termino, per kurį negali būti nustatyta skolos muitinei atsiradimo vieta, jei prekėms buvo įforminta muitinės procedūra, kuri nebuvo pripažinta įvykdyta, arba jeigu laikinasis saugojimas nebuvo tinkamai užbaigtas; išsamesnių taisyklių, susijusių su pranešimu apie skolą muitinei; taisyklių dėl
   importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, sumokėjimo termino trukmės skaičiavimo sustabdymo ir to sustabdymo trukmės nustatymo; taisyklių, kurių Komisija turi laikytis priimdama sprendimą dėl skolos muitinei grąžinimo ir atsisakymo ją išieškoti; pažeidimų, kurie neturi didelės įtakos teisingam laikinojo saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui skolos muitinei išnykimo atveju, sąrašo;
   kiek tai susiję su garantijomis – konkrečių atvejų, kai nereikalaujama pateikti garantijos dėl prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo procedūra, taisyklių, pagal kurias nustatoma garantijos forma, kuri nėra muitinės pripažintas mokėjimo būdas, ir garanto įsipareigojimo; taisyklių dėl teiktinos garantijos formų ir garantui taikomų taisyklių; leidimo pateikti sumažinto dydžio bendrąją garantiją arba naudotis atleidimu nuo pareigos pateikti garantiją suteikimo sąlygų; garantijos atsisakymo terminų;
   kiek tai susiję su muitinių bendradarbiavimu – bet kokių kitų papildomų priemonių, kurių turi imtis muitinė, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų nei muitų teisės aktų; sąlygų ir procedūrų, kurių laikantis valstybei narei gali būti suteikti įgaliojimai pradėti derybas su trečiosiomis šalimis dėl duomenų mainų vykdymo muitinių bendradarbiavimo tikslais;
   galimybių išbraukti arba pakeisti nukrypti leidžiančias nuostatas dėl muitinės įstaigos, kurios kompetencijai priklauso muitinės procedūros įforminimo prekėms priežiūra, ir skolos muitinei atsiradimo vietos nustatymo, atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytą muitinės priežiūros veiksmingumo vertinimą, kurį turi atlikti Komisija;

(68)  ypač svarbu, kad atlikdama su deleguotųjų aktų priėmimu susijusį parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais(27);

(69)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai: priimti naudojimosi sprendimu dėl privalomosios informacijos jam nustojus galioti ar jį atšaukus procedūrines taisykles; priimti procedūrines taisykles dėl pranešimo muitinėms, kad tokių sprendimų priėmimas sustabdomas, ir dėl tokio sustabdymo atšaukimo; priimti sprendimus, kuriais valstybių narių reikalaujama atšaukti sprendimus dėl privalomosios informacijos; patvirtinti įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo bei patikimo ir patikrinto verslininko statuso suteikimo kriterijų taikymo sąlygas; nustatyti elektronines sistemas, platformas ar aplinką, su kuriomis ES muitinės duomenų platforma turėtų jungtis; nustatyti galimybių naudotis konkrečiomis ES muitinės duomenų platformos paslaugomis ir sistemomis taisykles, įskaitant konkrečias asmens duomenų apsaugos, saugos ir saugumo taisykles ir sąlygas, kai tokios galimybės naudotis paslaugomis yra ribotos; nustatyti muitinės priežiūros vykdymo priemones; priimti procedūrines taisykles, susijusias su bendrų duomenų valdytojų atsakomybe už duomenų tvarkymą naudojantis ES muitinės duomenų platformos paslauga ar sistema; priimti kompetentingų muitinės įstaigų, išskyrus muitinės įstaigas, kurių kompetencijai priklauso vietos, kurioje yra įsisteigęs importuotojas arba eksportuotojas, priežiūra, nustatymo procedūrines taisykles; patvirtinti priemones, susijusias su informacijos tikrinimu, prekių tikrinimu ir jų ėminių ėmimu, tikrinimo rezultatais ir identifikavimu; patvirtinti priemones, susijusias su po prekių išleidimo atliekamo tikrinimo taikymu operacijoms, vykdomoms daugiau nei vienoje valstybėje narėje; nustatyti uostus ar oro uostus, kuriuose turi būti atliekamas rankiniam ir registruotam bagažui taikomas muitinis tikrinimas ir formalumai; patvirtinti priemones, kuriomis užtikrinamas suderintas muitinio tikrinimo ir rizikos valdymo taikymas, įskaitant informacijos mainus, bendrų rizikos kriterijų bei standartų ir bendrų prioritetinių tikrinimo sričių nustatymą ir šių sričių vertinimo veiklą; nustatyti Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymo pateikimo ir tikrinimo procedūrines taisykles; nustatyti muitinės procedūros įforminimo prekėms informacijos taisymo ir pripažinimo negaliojančia procedūrines taisykles; patvirtinti kompetentingų muitinės įstaigų nustatymo ir muitinės deklaracijos pateikimo, kai naudojamos neelektroninės duomenų apdorojimo priemonės, procedūrines taisykles; nustatyti standartinės muitinės deklaracijos pateikimo ir pagrindžiamųjų dokumentų prieinamumo procedūrines taisykles; nustatyti supaprastintos deklaracijos ir papildomos deklaracijos pateikimo procedūrines taisykles; nustatyti muitinės deklaracijos pateikimo prieš pateikiant prekes muitinei, muitinės deklaracijos priėmimo ir muitinės deklaracijos taisymo po prekių išleidimo procedūrines taisykles; nustatyti centralizuoto muitinio įforminimo ir atleidimo nuo pareigos pateikti prekes tokiomis aplinkybėmis procedūrines taisykles; nustatyti įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus procedūrines taisykles; nustatyti disponavimo prekėmis procedūrines taisykles; nustatyti informacijos, kuria patvirtinama, kad įvykdytos grąžintų prekių atleidimo nuo importo muito sąlygos, ir įrodymų, kad įvykdytos jūrų žvejybos produktų ir kitų iš jūros išgautų produktų atleidimo nuo importo muito sąlygos, pateikimo procedūrines taisykles; nustatyti prekių išvežimo procedūrines taisykles; patvirtinti išankstinės išvežimo informacijos pateikimo, taisymo bei pripažinimo negaliojančia ir išvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo, taisymo ir pripažinimo negaliojančia procedūrines taisykles; patvirtinti PVM grąžinimo Sąjungoje neįsisteigusiems fiziniams asmenims procedūrines taisykles; nustatyti pranešimo apie jūrų laivo ar orlaivio atvykimą ir prekių pristatymą į atitinkamą vietą procedūrines taisykles; nustatyti laikinojo saugojimo deklaracijos pateikimo, taisymo bei pripažinimo negaliojančia ir laikinai saugomų prekių gabenimo procedūrines taisykles; patvirtinti leidimo taikyti specialiąsias procedūras suteikimo, ekonominių sąlygų tikrinimo ir ES muitinės nuomonės, kurioje įvertinama, ar leidimo taikyti laikinojo įvežimo arba išvežimo perdirbti procedūrą suteikimas gali padaryti neigiamą poveikį esminiams Sąjungos gamintojų interesams, pateikimo procedūrines taisykles; patvirtinti specialiosios procedūros pripažinimo įvykdyta procedūrines taisykles; nustatyti teisių bei pareigų perleidimo ir prekių gabenimo taikant specialiąsias procedūras procedūrines taisykles; nustatyti ekvivalentiškų prekių naudojimo taikant specialiąsias procedūras procedūrines taisykles; nustatyti tarptautinių tranzito srities teisės aktų nuostatų taikymo Sąjungos muitų teritorijoje procedūrines taisykles; nustatyti Sąjungos tranzito procedūros įforminimo prekėms ir tos procedūros pripažinimo įvykdyta, naudojimosi tos procedūros supaprastinimais ir prekių, taikant išorinio Sąjungos tranzito procedūrą gabenamų per trečiosios šalies teritoriją, muitinės priežiūros procedūrines taisykles; nustatyti muitinio sandėliavimo arba laisvosios zonos procedūros įforminimo prekėms ir muitinės sandėlyje esančių prekių perkėlimo procedūrines taisykles; patvirtinti tarifinių kvotų ir tarifinių ribų vienodo administravimo ir prekių išleidimo į laisvą apyvartą ar eksporto muitinio stebėjimo vykdymo priemones; patvirtinti prekių tarifinio klasifikavimo priemones; nustatyti nelengvatinės kilmės įrodymo pateikimo ir tikrinimo procedūrines taisykles; priimti procedūrines taisykles, pagal kurias Sąjungoje būtų lengviau nustatyti lengvatinę prekių kilmę; patvirtinti priemones, kuriomis nustatoma konkrečių prekių kilmė; leisti laikinai nukrypti nuo lengvatinės prekių, kurioms taikomos Sąjungos vienašališkai priimtos lengvatinės priemonės, kilmės taisyklių; nustatyti prekių muitinės vertės nustatymo procedūrines taisykles; nustatyti garantijų suteikimo, jų dydžio nustatymo, stebėsenos ir grąžinimo, taip pat garanto įsipareigojimo atšaukimo ir panaikinimo procedūrines taisykles; nustatyti procedūrines taisykles dėl laikinų draudimų naudoti bendrąsias garantijas; patvirtinti priemones muitinių tarpusavio pagalbai užtikrinti, kai atsiranda skola muitinei; nustatyti procedūrines taisykles dėl importo arba eksporto muito sumos grąžinimo ir atsisakymo ją išieškoti, Komisijai teiktinos informacijos ir sprendimų, kuriuos Komisija turi priimti dėl grąžinimo arba atsisakymo išieškoti, priėmimo; patvirtinti krizės nustatymo ir krizių valdymo mechanizmo aktyvavimo priemones; priimti leidimo valstybei narei pradėti derybas su trečiąja šalimi siekiant sudaryti dvišalį susitarimą ar susitarimą dėl informacijos mainų suteikimo ir valdymo procedūrines taisykles; priimti sprendimus dėl valstybės narės prašymo leisti pradėti derybas su trečiąja šalimi siekiant sudaryti dvišalį susitarimą ar susitarimą dėl informacijos mainų; nustatyti muitų sąjungos veiklos rezultatų vertinimo sistemos struktūrą ir informaciją, kurią valstybės narės turėtų teikti ES muitinei veiklos rezultatų vertinimo tikslais; nustatyti valiutos konvertavimo taisykles. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(28);

(70)  patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant: įgyvendinimo aktus, kuriais reikalaujama, kad valstybės narės atšauktų sprendimus dėl privalomosios informacijos, nes tie sprendimai daro poveikį tik vienai valstybei narei ir jais siekiama užtikrinti atitiktį muitų teisės aktams; įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi konkretūs duomenys, kurių reikia, kad kitos nei muitinės institucijos turėtų galimybę naudotis konkrečiomis ES muitinės duomenų platformos paslaugomis ir sistemomis; įgyvendinimo aktus dėl valstybės narės prašymo leisti pradėti derybas su trečiąja šalimi siekiant sudaryti dvišalį susitarimą ar susitarimą dėl informacijos mainų, nes jie daro poveikį tik vienai valstybei narei; įgyvendinimo aktus dėl importo arba eksporto muito sumos grąžinimo ar atsisakymo ją išieškoti, nes tie sprendimai daro tiesioginį poveikį prašančiajam grąžinti tą sumą arba atsisakyti ją išieškoti;

(71)  deramai pagrįstais atvejais, jeigu to reikia dėl neišvengiamų skubos priežasčių, Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus dėl: vienodų muitinio tikrinimo veiksmų užtikrinimo priemonių, įskaitant informacijos apie riziką ir jos analizę mainus, bendrus rizikos kriterijus ir standartus, tikrinimo priemones ir bendras prioritetines tikrinimo sritis; sprendimų dėl valstybės narės prašymo leisti pradėti derybas su trečiąja šalimi siekiant sudaryti dvišalį susitarimą ar susitarimą dėl informacijos mainų; prekių tarifinio klasifikavimo priemonių; priemonių, kuriomis nustatoma konkrečių prekių kilmė; priemonių, kuriomis nustatomas tinkamas muitinio įvertinimo metodas arba kriterijai, taikytini konkrečiais atvejais nustatant prekių muitinę vertę; priemonių, kuriomis laikinai uždraudžiama naudoti bendrąsias garantijas; krizinės situacijos nustatymo ir tinkamų priemonių jai įveikti arba jos neigiamam poveikiui sušvelninti patvirtinimo; sprendimų, kuriais valstybei narei suteikiami įgaliojimai derėtis su trečiąja šalimi dėl dvišalio susitarimo dėl informacijos mainų ir jį sudaryti;

(72)  Komisija turėtų dėti visas pastangas siekdama užtikrinti, kad deleguotieji ir įgyvendinimo aktai, numatyti šiame reglamente, įsigaliotų likus pakankamai laiko iki Kodekso taikymo pradžios datos, kad valstybės narės galėtų juos laiku įgyvendinti;

(73)  nuostatos dėl ES muitinės, išskyrus 238 straipsnį, turėtų būti taikomos nuo 2028 m. sausio 1 d. Iki tos dienos ES muitinė turėtų vykdyti savo užduotis naudodama esamas elektronines muitinės informacijos mainų sistemas, kurias sukūrė Komisija. Nuostatos dėl nuotolinei prekybai taikomo supaprastinto tarifų režimo ir importuotojais laikomų asmenų turėtų būti taikomos nuo 2028 m. sausio 1 d.;

(74)  2032 m Nuo 2029 m. sausio 1 d. ekonominės veiklos vykdytojai gali turėtų turėti teisę pradėti savanoriškai naudotis ES muitinės duomenų platformos pajėgumais. Iki 2037 m2032 m. gruodžio 31 d. pabaigos ES muitinės duomenų platforma turėtų būti visapusiškai sukurta ir ja privalės naudotis visi ekonominės veiklos vykdytojai. Patikimų ir patikrintų verslininkų bei importuotojais laikomų asmenų priežiūra bus atliekama jų įsisteigimo valstybėje narėje. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, kuri gali būti peržiūrėta, veiklos vykdytojų, kurie nėra nei patikimi ir patikrinti verslininkai, nei importuotojais laikomi asmenys, priežiūrą ir toliau vykdys valstybės narės, kurioje yra fizinio prekių buvimo vieta, muitinė. Iki 2035 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų įvertinti abu priežiūros modelius, įskaitant jų veiksmingumą nustatant sukčiavimo atvejus ir užkertant jiems kelią. Atliekant vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į netiesioginio apmokestinimo aspektus. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija turėtų turėti teisę deleguotuoju aktu priimti sprendimą, ar toliau turėtų būti taikomi abu modeliai, ar visais atvejais prekes išleisti turėtų muitinė, kurios kompetencijai priklauso verslininko įsisteigimo vietos priežiūra. Skolos muitinei atsiradimo vieta taip pat turėtų būti reglamentuojama atsižvelgiant į atsakingos muitinės sprendimą, [46 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I antraštinė dalis

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 skyrius

Muitų teisės aktų taikymo sritis ir muitinės misija

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiuo reglamentu nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Kodeksas). Jame nustatomos bendrosios taisyklės ir procedūros, taikomos į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms.

Reglamentu taip pat įsteigiama Europos Sąjungos muitinė (toliau – ES muitinė) ir nustatomos Europos Sąjungos muitinės duomenų platformos (toliau – ES muitinės duomenų platforma) sukūrimo taisyklės, bendri standartai ir valdymo sistema.

1a.   Šiuo reglamentu sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka (toliau – ES muitinės vieno langelio aplinka), kuri Sąjungos lygmeniu teikia integruotą sąveikiųjų elektroninių paslaugų rinkinį, siekiant palaikyti sąveiką ir pagerinti keitimąsi informacija tarp ES muitinės duomenų centro ir Sąjungos nemuitinės sistemos, nurodytos Ia priede.

Jame nustatomos skaitmeninio administracinio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija taisyklės naudojant sąveikius duomenų rinkinius ES muitinės vieno langelio aplinkoje. [47 pakeit.]

2.  Kodeksas taikomas vienodai visoje Sąjungos muitų teritorijoje, nedarant poveikio tarptautinei teisei bei konvencijoms ir kitų sričių Sąjungos teisės aktams.

3.  Remiantis konkrečias sritis reglamentuojančiais teisės aktais arba tarptautinėmis konvencijomis tam tikros muitų teisės aktų nuostatos gali būti taikomos už Sąjungos muitų teritorijos ribų.

4.  Tam tikros muitų teisės aktų nuostatos, įskaitant jų numatytus supaprastinimus, taikomos prekybai Sąjungos prekėmis tarp Sąjungos muitų teritorijos dalių, kurioms taikomos Tarybos direktyvos 2006/112/EB(29) arba Tarybos direktyvos (ES) 2020/262(30) nuostatos, ir tos teritorijos dalių, kuriose tos nuostatos netaikomos, arba prekybai tarp tos teritorijos dalių, kuriose tos nuostatos netaikomos.

2 straipsnis

Muitinės misija

Kad muitinis tikrinimas būtų atliekamas suderintai, muitų sąjunga veiktų išvien ir būtų skatinamas sklandus vidaus rinkos veikimas, muitinė atsako už Sąjungos ir jos valstybių narių finansinių ir ekonominių interesų apsaugą, saugos ir saugumo užtikrinimą ir indėlį į kitų sričių Sąjungos politiką piliečiams ir gyventojams, vartotojams, aplinkai ir visai tiekimo grandinei apsaugoti, Sąjungos apsaugą nuo neteisėtos prekybos, teisėtos verslo veiklos palengvinimą ir Sąjungos tarptautinės prekybos priežiūrą, tuo prisidėdama prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo ir bendrosios prekybos politikos įgyvendinimo.

Muitinė įgyvendina priemones, kuriomis visų pirma siekiama:

a)  užtikrinti veiksmingą ir tinkamą muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų surinkimą; [48 pakeit.]

b)  taikant tinkamas prekių ir tiekimo grandinių tikrinimo priemones užtikrinti, kad į Sąjungos muitų teritoriją nebūtų įvežamos apyvartai vidaus rinkoje skirtos, tačiau riziką piliečių ir gyventojų saugai ir saugumui keliančios prekės; [49 pakeit.]

ba)   taikant tinkamas prekių ir tiekimo grandinių tikrinimo priemones užtikrinti, kad į Sąjungos muitų teritoriją nebūtų įvežamos riziką piliečių ir gyventojų saugumui keliančios prekės; [50 pakeit.]

c)  apsaugoti žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatą ir gyvybę, aplinką, vartotojų ir kitus viešuosius interesus, saugomus kitais muitinės taikomais teisės aktais, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis valdžios institucijomis, užtikrinant, kad į Sąjungos muitų teritoriją nebūtų įvežamos ar iš jos išvežamos tokią riziką keliančios prekės;

d)  apsaugoti Sąjungą nuo nesąžiningos, reikalavimų neatitinkančios ir neteisėtos prekybos, be kita ko įskaitant suklastotus gaminius ir prekes, neatitinkančias kitų muitinės taikomų teisės aktų, atidžiai stebint ekonominės veiklos vykdytojus, sektorius ir tiekimo grandines ir nustatant minimalų muitų teisės aktų pažeidimų ir sankcijų rinkinį; [51 pakeit.]

e)  remti visą teisėtą verslo veiklą išlaikant deramą muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo pusiausvyrą ir supaprastinant muitinės procesus ir procedūras., tikruoju laiku atliekant patikimą rizikos analizę, kurią atlikti galima, be kita ko, naudojant dirbtinio intelekto sistemas, nurodytas 29 straipsnio 1 dalies d punkte; [52 pakeit.]

ea)   skatinti ekonominį efektyvumą vengiant dubliavimosi ir didinant muitinės procesų veiksmingumą bei geriau naudojant susijusius išteklius Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis; [53 pakeit.]

eb)   rinkti ir analizuoti informaciją, kurios reikia įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti, ir ja keistis; [54 pakeit.]

ec)   prisidėti gerinant bendrą Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimą kitose srityse, pavyzdžiui, piliečių, gyventojų ir vartotojų, aplinkos ir tiekimo grandinių saugai ir saugumui apsaugoti; [55 pakeit.]

ed)   kai aktyvuojamas vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/2747(31) 14 straipsnį, užtikrinti su krize susijusių prekių srautą, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte. [56 pakeit.]

3 straipsnis

Muitų teritorija

1.  Sąjungos muitų teritorijai priklauso toliau išvardytos teritorijos, įskaitant jų teritorinius vandenis, vidaus vandenis ir oro erdvę:

a)  Belgijos Karalystės teritorija,

b)  Bulgarijos Respublikos teritorija,

c)  Čekijos Respublikos teritorija,

d)  Danijos Karalystės teritorija, išskyrus Farerų Salas ir Grenlandiją,

e)  Vokietijos Federacinės Respublikos teritorija, išskyrus Helgolando salą ir Biuzingeno teritoriją (1964 m. lapkričio 23 d. Vokietijos Federacinės Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos sutartis),

f)  Estijos Respublikos teritorija,

g)  Airijos teritorija,

h)  Graikijos Respublikos teritorija,

i)  Ispanijos Karalystės teritorija, išskyrus Seutą ir Melilją,

j)  Prancūzijos Respublikos teritorija, išskyrus Prancūzijos užjūrio šalis ir teritorijas, kurioms taikomos SESV ketvirtosios dalies nuostatos,

k)  Kroatijos Respublikos teritorija,

l)  Italijos Respublikos teritorija, išskyrus Livinjo savivaldybę,

m)  Kipro Respublikos teritorija pagal 2003 m. Stojimo akto nuostatas,

n)  Latvijos Respublikos teritorija,

o)  Lietuvos Respublikos teritorija,

p)  Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teritorija,

q)  Vengrijos teritorija;

r)  Maltos Respublikos teritorija,

s)  Nyderlandų Karalystės teritorija Europoje,

t)  Austrijos Respublikos teritorija,

u)  Lenkijos Respublikos teritorija,

v)  Portugalijos Respublikos teritorija,

w)  Rumunijos teritorija,

x)  Slovėnijos Respublikos teritorija,

y)  Slovakijos Respublikos teritorija,

z)  Suomijos Respublikos teritorija ir

aa)  Švedijos Karalystės teritorija.

2.  Toliau išvardytos teritorijos, įskaitant jų teritorinius vandenis, vidaus vandenis ir oro erdvę, esančios už valstybių narių teritorijos ribų, atsižvelgiant į joms taikomas konvencijas ir sutartis, laikomos Sąjungos muitų teritorijos dalimi:

a)  PRANCŪZIJA

Monako teritorija, kaip ji apibrėžta 1963 m. gegužės 18 d. Paryžiuje pasirašytoje Muitinės konvencijoje (1963 m. rugsėjo 27 d. Journal officiel de la République française (Prancūzijos Respublikos oficialusis leidinys), p. 8679);

b)  KIPRAS

Jungtinės Karalystės Akrotirio ir Dekelijos suverenių bazių teritorijų teritorija, kaip ji apibrėžta 1960 m. rugpjūčio 16 d. Nikosijoje pasirašytoje Sutartyje dėl Kipro Respublikos sukūrimo (United Kingdom Treaty Series Nr. 4 (1961) Cmnd. 1252).

4 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas ir iš dalies keičiamas nustatant prekybai Sąjungos prekėmis, nurodytai 1 straipsnio 4 dalyje, taikomas muitų teisės aktų nuostatas. Tuose aktuose gali būti įvertintos ypatingos aplinkybės, susijusios su prekyba Sąjungos prekėmis tik vienoje valstybėje narėje. [57 pakeit.]

2 skyrius

Terminų apibrėžtys

5 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  muitinė – valstybių narių muitinės administracijos, atsakingos už muitų teisės aktų taikymą, ir visos kitos valdžios institucijos, nacionalinės teisės aktais įgaliotos taikyti tam tikrus muitų teisės aktus;

2)  muitų teisės aktai – teisės aktų visuma, kurią sudaro visi šie aktai:

a)  Kodeksas ir jį papildančios ar įgyvendinančios nuostatos, priimtos Sąjungos arba nacionaliniu lygiu;

b)  Bendrasis muitų tarifas;

c)  teisės aktai, kuriais nustatoma Sąjungos atleidimo nuo muito sistema;

d)  su muitų teise susijusios tarptautinių susitarimų nuostatos, tiek, kiek jos taikomos Sąjungoje. Tai apima, be kita ko, atitinkamus daugiašalius aplinkos susitarimus, kurių šalys yra Sąjunga ir valstybės narės, tiek, kiek jais reglamentuojama prekių atitiktis; [58 pakeit.]

e)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2399(32) ir jį iš dalies keičiančios, papildančios ar įgyvendinančios nuostatos;

3)  kiti muitinės taikomi teisės aktai – kiti teisės aktai, kurie nėra muitų teisės aktai ir yra taikomi prekėms, įvežamoms į Sąjungos muitų teritoriją, išvežamoms iš jos, vežamoms per ją arba pateikiamoms Sąjungos rinkai, ir kuriuos įgyvendinant dalyvauja muitinė;

4)  prekybos politikos priemonės – pagal SESV 207 straipsnį priimtos priemonės, kurios yra kitų muitinės taikomų teisės aktų dalis, išskyrus laikinuosius arba galutinius antidempingo muitus, kompensacinius muitus arba apsaugos priemones, kai konkrečioms prekėms nustatomi didesni tarifai, ir įskaitant visų pirma specialias stebėjimo priemones ir apsaugos priemones, kai taikomi importo arba eksporto leidimai;

5)  asmuo – fizinis asmuo, juridinis asmuo ir bet kuris asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus;

6)  ekonominės veiklos vykdytojas – asmuo, kuris užsiimdamas savo verslu vykdo veiklą, kuriai taikomi muitų teisės aktai;

7)  Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigęs asmuo:

a)  fizinio asmens atveju – asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos muitų teritorijoje;

b)  juridinio asmens arba asmenų susivienijimo atveju – asmuo, kurio registruota buveinė, centrinė būstinė arba nuolatinis verslo padalinys yra Sąjungos muitų teritorijoje;

ba)   jei juridinis asmuo Sąjungos muitų teritorijoje turi keletą padalinių, jis registruojasi pagal 19 straipsnį, laikydamasis b punkte nurodytos tvarkos; [59 pakeit.]

8)  nuolatinis verslo padalinys – pastovi verslo vieta, kurioje nuolatos laikomi būtini žmogiškieji ir techniniai ištekliai ir per kurią vykdomos visos muitinės prižiūrimos asmens operacijos ar jų dalis;

9)  muitinės sprendimas – su muitų teisės aktais susijęs muitinės veiksmas, kuriuo duodamas nurodymas konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes atitinkamam asmeniui arba asmenims;

10)  muitinės procedūra – bet kuri iš toliau išvardytų procedūrų, kuri gali būti įforminta prekėms vadovaujantis Kodeksu:

a)  išleidimas į laisvą apyvartą;

b)  specialiosios procedūros;

c)  eksportas;

11)  muitinės formalumai – visos operacijos, kurias asmuo ir muitinė turi atlikti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų;

12)  importuotojas – asmuo, kuris turi teisę nuspręsti ir nusprendė, kad prekės iš trečiosios šalies turi būti įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją, arba, jeigu nenustatyta kitaip, importuotoju laikomas asmuo;

13)  importuotoju laikomas asmuo – nuotolinėje prekyboje prekėmis, kurios iš trečiųjų šalių turi būti importuotos į Sąjungos muitų teritoriją, dalyvaujantis asmuo, kuriam įskaitant asmenis, kuriems leidžiama naudotis specialia schema, nustatyta Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje; [60 pakeit.]

14)  eksportuotojas – asmuo, kuris turi teisę nuspręsti ir nusprendė, kad prekės turi būti išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos;

15)  atstovas muitinėje – asmuo, kito asmens įgaliotas atlikti muitų teisės aktais nustatytus veiksmus ir formalumus, privalomus jo santykiuose su muitine;

16)  duomenys – skaitmeniniai ir neskaitmeniniai aktų, faktų ar informacijos ir tokių aktų, faktų ar informacijos rinkinių perteikiniai, įskaitant dokumentus, garso, vaizdo arba garso ir vaizdo įrašus;

17)  muitinis stebėjimas – su prekėmis, įvežamomis į Sąjungos muitų teritoriją, išvežamomis iš jos ar vežamomis per ją, susijusios informacijos rinkimas ir analizė, atliekami siekiant stebėti šių prekių judėjimą Sąjungos lygmeniu, užtikrinti vienodą muitinį tikrinimą, muitų teisės aktų ir kitų muitinės taikomų teisės aktų laikymąsi ir padėti vykdyti rizikos analizę ir valdymą;

18)  rizika – tikėtinumas, kad gali įvykti įvykis, susijęs su prekėmis, vežamomis tarp Sąjungos muitų teritorijos ir šiai teritorijai nepriklausančių šalių, ir su ne Sąjungos prekių laikymu Sąjungos muitų teritorijoje, ir to įvykio padariniai, dėl kurių:

a)  iškiltų pavojus Sąjungos ir jos valstybių narių finansiniams arba ekonominiams interesams;

b)  iškiltų grėsmė Sąjungos ir jos piliečių ir gyventojų saugumui bei saugai arba; [61 pakeit.]

ba)   iškiltų grėsmė visuomenės sveikatai Sąjungoje; arba [62 pakeit.]

c)  nebūtų įmanoma tinkamai taikyti Sąjungos arba nacionalinių priemonių;

19)  ekonominė analizė – politikos arba ekonominio reiškinio (kiekybinis) įvertinimas, atliekamas norint suprasti, kaip ekonominiai veiksniai veikia politikos veikimą, kaip jie veikia tam tikroje geografinėje teritorijoje arba tam tikrą asmenų grupę, ir ateityje priimti geresnius sprendimus;

20)  rizikos valdymas – sistemingas rizikos nustatymas, apimantis rizikingų ekonominės veiklos vykdytojų profilių, įtartinų sandorių nustatymą, ir visų rizikos poveikiui riboti būtinų priemonių įgyvendinimas; [63 pakeit.]

21)  muitinės priežiūra – veiksmai, kurių paprastai imasi muitinė siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir, kai tinkama, kitų muitinės taikomų teisės aktų, arba kitaip prisidėti prie rizikos, susijusios su prekėmis ir jų tiekimo grandinėmis, valdymo;

22)  muitinis tikrinimas – konkretūs veiksmai, kuriuos muitinė atlieka siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir kitų muitinės taikomų teisės aktų, arba kitaip prisidėti prie rizikos, susijusios su prekėmis ir jų tiekimo grandinėmis, valdymo;

23)  atsitiktinės atrankos būdu atliekamas tikrinimas – muitinis tikrinimas, grindžiamas atsitiktinės atrankos iš tiriamosios visumos principu;

24)  prekių turėtojas – fiziškai prekes turintis asmuo;

25)  vežėjas:

a)  įvežimo atveju – asmuo, kuris įveža prekes į Sąjungos muitų teritoriją arba prisiima atsakomybę už prekių vežimą. Tačiau:

i)  jeigu prekės gabenamos įvairiarūšiu transportu, vežėjas – asmuo, naudosiantis transporto priemonę, kuri, įvežta į Sąjungos muitų teritoriją, toliau vyks pati kaip aktyvioji transporto priemonė;

ii)  jeigu prekės gabenamos jūrų arba oro transportu pagal bendro laivo ar orlaivio naudojimo arba nuomos sutartį, vežėjas – asmuo, kuris sudarė sutartį ir išrašė konosamentą arba orlaivio važtaraštį faktiniam prekių vežimui į Sąjungos muitų teritoriją vykdyti;

b)  išvežimo atveju – asmuo, kuris išveža prekes iš Sąjungos muitų teritorijos arba prisiima atsakomybę už prekių vežimą. Tačiau:

i)  jeigu prekės gabenamos įvairiarūšiu transportu, kai iš Sąjungos muitų teritorijos išvykstanti aktyvioji transporto priemonė tik gabena kitą transporto priemonę, kuri, aktyviajai transporto priemonei atvykus į savo paskirties vietą, toliau vyks pati kaip aktyvioji transporto priemonė, vežėjas – asmuo, naudosiantis transporto priemonę, kuri vyks pati, kai iš Sąjungos muitų teritorijos išvykstanti transporto priemonė atvyks į savo paskirties vietą;

ii)  jeigu prekės gabenamos jūrų arba oro transportu pagal bendro laivo ar orlaivio naudojimo arba nuomos sutartį, vežėjas – asmuo, kuris sudarė sutartį ir išrašė konosamentą arba orlaivio važtaraštį faktiniam prekių išvežimui iš Sąjungos muitų teritorijos vykdyti;

26)  rizikos analizė – duomenų, informacijos arba dokumentų, įskaitant asmens duomenis, apdorojimas galimai rizikai nustatyti arba kiekybiškai įvertinti, prireikus naudojant analizės metodus ir dirbtinį intelektą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) …/…(33) 3 straipsnio 1 punkte;

27)  rizikos signalas – galima rizika, nustatyta atlikus rizikos analizei skirtą duomenų, informacijos arba dokumentų automatinį apdorojimą;

28)  rizikos analizės rezultatas – pagal atlikus automatinį apdorojimą gautą arba vėliau žmogaus įvertintą rizikos signalą nustatytas faktas, kad rizika egzistuoja arba kad ji neegzistuoja;

29)  tikrinimo rekomendacija – muitinės arba ES muitinės nuomonė, ar reikia atlikti muitinį tikrinimą, ir, jei reikia, kada, kur ir kuri muitinė turi jį atlikti, taip pat ar reikia nustatyti galimus kitus ne muitinio tikrinimo veiksmus;

30)  sprendimas dėl tikrinimo – atskiras aktas, kuriuo muitinė nusprendžia atlikti tikrinimą arba jo neatlikti;

31)  tikrinimo rezultatas – preliminari ir galutinė tikrinimo išvada, kurioje taip pat nurodomi tolesni veiksmai, jei jų reikia imtis, ir su išvada ar veiksmais, jei jų reikia imtis, susijusi kompetentinga institucija;

32)  bendra prioritetinė tikrinimo sritis – tam tikros muitinės procedūros, prekių rūšys, jų gabenimo maršrutai, transporto priemonių rūšys ar ekonominės veiklos vykdytojai, atrinkti tam, kad jų atžvilgiu tam tikrą laikotarpį būtų taikomos aukštesnio lygio rizikos analizės bei rizikos mažinimo ir muitinio tikrinimo priemonės, nedarančios poveikio kitam tikrinimui, kurį paprastai atlieka muitinė;

33)  bendri rizikos kriterijai ir standartai – rizikos sričiai būdingos rizikos analizės parametrai ir susiję praktinio kriterijų taikymo standartai;

34)  priežiūros strategija – konkrečios rizikos suvaldymo strategija, kuria siekiama proporcingai ir veiksmingai užtikrinti visoje tiekimo grandinėje dedamų muitinės priežiūros pastangų ir taikomų rizikos mažinimo priemonių pusiausvyrą;

35)  siunta – tos pačios rūšies, klasės, taip pačiai apibūdintos arba kartu supakuotos prekės, vieno siuntėjo siunčiamos vienam gavėjui ta pačia transporto priemone (įskaitant ir daugiarūšį vežimą), vežamos iš tos pačios teritorijos arba trečiosios šalies pagal tą pačią vežimo sutartį;

36)  muitinis statusas – Sąjungos prekių arba ne Sąjungos prekių statusas;

37)  Sąjungos prekės – prekės, priskiriamos kuriai nors iš šių kategorijų:

a)  tik Sąjungos muitų teritorijoje gautos prekės, kurių sudėtyje nėra iš trečiųjų šalių importuotų prekių;

b)  iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos ir į laisvą apyvartą išleistos prekės;

c)  prekės, gautos arba pagamintos Sąjungos muitų teritorijoje arba vien tik iš b punkte nurodytų prekių, arba iš a ir b punktuose nurodytų prekių;

38)  ne Sąjungos prekės – 46 punkte nenurodytos prekės arba Sąjungos prekių muitinį statusą praradusios prekės;

39)  prekių išleidimas – muitinės atliekamas arba vietoj jos kitų asmenų atliekamas veiksmas, kuriuo suteikiama teisė atlikti su prekėmis veiksmus, leidžiamus atliekant joms įformintiną muitinės procedūrą;

40)  įvežimo bendroji deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo per konkretų laikotarpį informuoja muitinę apie numatomą prekių įvežimą į Sąjungos muitų teritoriją;

41)  išvežimo bendroji deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo per konkretų laikotarpį informuoja muitinę apie numatomą prekių išvežimą iš Sąjungos muitų teritorijos;

42)  laikinojo saugojimo deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia, kad prekės yra laikinai saugomos;

43)  muitinės deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta tam tikra muitinės procedūra, atitinkamais atvejais nurodydamas ir konkrečius jos taikymo būdus;

44)  deklarantas – asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją arba pranešimą apie reeksportą savo vardu, arba asmuo, kurio vardu tokia deklaracija arba pranešimas yra pateikiami;

45)  reeksporto deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą išvežti ne Sąjungos prekes, išskyrus tas, kurioms taikoma laisvos zonos procedūra arba kurios yra laikinai saugomos, iš Sąjungos muitų teritorijos;

46)  pranešimas apie reeksportą – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos ne Sąjungos prekes, kurioms taikoma laisvos zonos procedūra arba kurios yra laikinai saugomos;

47)  nuotolinė prekyba iš trečiųjų šalių importuojamomis prekėmis – nuotolinė prekyba iš trečiųjų šalių arba trečiųjų teritorijų importuojamomis prekėmis, apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 14 straipsnio 4 dalies 2 punkte;

48)  gamintojas – tai:

a)  produkto gamintojas pagal kitus tam produktui taikomus teisės aktus arba

b)  žemės ūkio produktų, apibrėžtų SESV 38 straipsnio 1 dalyje, arba žaliavų gamintojas, arba

c)  jei nėra a ir b punktuose nurodyto gamintojo, fizinis ar juridinis asmuo arba asmenų susivienijimas, kuris pagamino produktą arba kuriam jis buvo pagamintas ir kuris tą produktą parduoda savo vardu arba su savo prekių ženklu;

49)  produkto tiekėjas – fizinis ar juridinis asmuo arba asmenų susivienijimas tiekimo grandinėje, kuris kaip gamintojas ar bet kokiomis kitomis aplinkybėmis pagamino visą produktą arba jo dalį;

50)  laikinasis saugojimas – ne Sąjungos prekių būsena, kai jos laikinai saugomos muitinei prižiūrint laikotarpiu, trunkančiu nuo to momento, kai vežėjas praneša apie jų atvežimą į muitų teritoriją, iki muitinės procedūros įforminimo joms;

51)  perdirbtieji produktai – prekės, su kuriomis įforminus perdirbimo procedūrą buvo atliktos perdirbimo operacijos;

52)  perdirbimo operacijos – bet kuri iš šių operacijų:

a)  prekių apdorojimas, įskaitant jų surinkimą, montažą arba priderinimą prie kitų prekių,

b)  prekių perdirbimas,

c)  prekių sunaikinimas;

d)  prekių remontas, įskaitant jų atnaujinimą ir sutaisymą;

e)  prekių, kurių neįmanoma aptikti perdirbtuosiuose produktuose, naudojimas, kai jos būtinos šiems produktams pagaminti arba jų gamybai palengvinti, net ir tais atvejais, kai jos visai arba iš dalies sunaudojamos gamybos procese (gamybos priedai);

53)  tranzito procedūros vykdytojas – asmuo, kuris pateikia tranzito deklaraciją arba reikalingą informaciją, kad prekėms būtų įforminta tranzito procedūra, arba kurio interesais pateikiama ta deklaracija arba informacija;

54)  išeiga – perdirbtųjų produktų, gautų perdirbus tam tikrą prekių, kurioms įforminta perdirbimo procedūra, kiekį, absoliutus arba santykinis kiekis;

55)  trečioji šalis – Sąjungos muitų teritorijai nepriklausanti šalis arba teritorija;

56)  nuotolinei prekybai taikomas supaprastintas tarifų režimas – nuotolinei prekybai taikomas supaprastintas tarifų režimas, nustatytas Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir I priedo I dalies II skyriaus G dalyje;

57)  skola muitinei – asmens pareiga sumokėti importo ar eksporto muito, taikomo konkrečioms prekėms pagal galiojančius muitų teisės aktus, sumą ir visus kitus mokesčius; [64 pakeit.]

58)  skolininkas – asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei;

59)  importo muitas – už prekių importą mokėtinas muitas;

60)  eksporto muitas – už prekių eksportą mokėtinas muitas;

61)  grąžinimas – sumokėtos importo arba eksporto muito sumos grąžinimas;

62)  atsisakymas išieškoti – atleidimas nuo pareigos sumokėti importo arba eksporto muito sumą, kuri nebuvo sumokėta;

63)  pirkimo komisiniai – importuotojo mokamas atlygis savo agentui už atstovavimą pirmajam perkant prekes, kurių vertė nustatinėjama;

64)  krizė – įvykis, natūralus arba žmogaus sukeltas ypatingo pobūdžio ir masto įvykis Sąjungoje arba už jos ribų, dėl kurio arba situacija, dėl kurių staiga kyla pavojus piliečių, ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinės darbuotojų saugai, saugumui, sveikatai ir gyvybei ir kurie kuris reikalauja imtis skubių priemonių, susijusių su prekių įvežimu, išvežimu arba tranzitu.; [65 pakeit.]

64a)   reagavimo į krizes padalinys – ES muitinės kontaktinis punktas, koordinuojantis ES reagavimo į krizes pastangas muitų sąjungoje; [66 pakeit.]

64b)   labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės arba MVĮ – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB 2 straipsnyje; [67 pakeit.]

64c)   kiti privalomieji mokėjimai – bet kokie mokesčiai, pridedami prie muitų, PVM, muitinės formalumų ir kurjerių mokesčių; [68 pakeit.]

64d)   galutinis klientas – Sąjungoje gyvenantis arba įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuriam pardavėjas arba prekyvietė pateikė produktą; [69 pakeit.]

64e)   nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka – valstybės narės nustatytų elektroninių paslaugų, sudarančių sąlygas vykdyti informacijos mainus tarp jos muitinės, kompetentingų institucijų partnerių ir ekonominės veiklos vykdytojų elektroninių sistemų, rinkinys; [70 pakeit.]

64f)   kompetentinga institucija partnerė –valstybės narės institucija arba Komisija, įgaliota vykdyti pavestą funkciją, susijusią su atitinkamų Sąjungos ne muitinės formalumų atlikimu; [71 pakeit.]

64g)   Sąjungos ne muitinės formalumas – visos operacijos, kurias privalo atlikti ekonominės veiklos vykdytojas arba kompetentinga institucija partnerė tarptautinio prekių judėjimo atveju, kaip nustatyta Sąjungos ne muitų teisės aktuose; [72 pakeit.]

64h)   ne muitinės patvirtinamasis dokumentas – kompetentingos institucijos partnerės išduotas arba ekonominės veiklos vykdytojo parengtas reikalaujamas dokumentas arba bet kokia kita ekonominės veiklos vykdytojo teikiama reikalaujama informacija, kuriais patvirtinama, kad atlikti Sąjungos ne muitinės formalumai; [73 pakeit.]

64i)   kiekio valdymas – kompetentingų institucijų partnerių pagal Sąjungos ne muitų teisės aktus leidžiamo prekių kiekio stebėsenos ir valdymo veikla, vykdoma remiantis muitinės pateikta informacija; [74 pakeit.]

64j)   Sąjungos ne muitinės sistema – Sąjungos elektroninė sistema, sukurta pagal Sąjungos teisės aktus, naudojama tuose aktuose nustatytiems tikslams pasiekti arba nurodyta tuose aktuose, skirta informacijai apie atitinkamų Sąjungos ne muitinės formalumų vykdymą saugoti; [75 pakeit.]

64k)   ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodas (EORI kodas) – ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodas (EORI kodas), kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446(34) 1 straipsnio 18 punkte. [76 pakeit.]

3 skyrius

Sprendimai, susiję su muitų teisės aktų taikymu

1 skirsnis

Bendrieji principai

6 straipsnis

Gavus prašymą priimami sprendimai

1.  Asmuo, prašantis priimti sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu, pateikia kompetentingai muitinei visą jos prašomą informaciją, būtiną, kad ji galėtų priimti tokį sprendimą.

Be to, laikantis muitų teisės aktų nustatytų sąlygų, prašymą priimti sprendimą gali pateikti keli asmenys, ir priimtas sprendimas gali būti taikomas keliems asmenims.

Išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip, kompetentinga muitine laikoma muitinė, veikianti toje vietoje, kurioje yra įsisteigęs pareiškėjas.

2.  Muitinė nedelsdama ir ne vėliau kaip per 3014 kalendorinių dienų nuo prašymo priimti sprendimą gavimo dienos patikrina, ar įvykdytos to prašymo priėmimo sąlygos. [77 pakeit.]

Kai muitinė nustato, kad prašyme pateikta visa informacija, kurios reikia, kad ji galėtų priimti sprendimą, ji per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį praneša pareiškėjui apie prašymo priėmimą.

Jei muitinė, siekdama įvertinti prašymą, reikalauja papildomos informacijos iš kitų atitinkamų kompetentingų nacionalinių ar tarptautinių institucijų, ji informuoja pareiškėją ir praneša jam naujausią informaciją apie savo sprendimą per 15 kalendorinių dienų. [78 pakeit.]

Kai muitinė nustato, kad prašyme pateikta ne visa reikalinga informacija, ji paprašo pareiškėjo per pagrįstą terminą, kuris yra ne ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, pateikti reikiamą papildomą informaciją. Net jeigu muitinė paprašė papildomos informacijos iš pareiškėjo, ji per ne daugiau kaip 60 kalendorinių dienų nuo pirmojo prašymo gavimo dienos nusprendžia, ar prašymas yra išsamus ir gali būti priimtas, ar jis yra neišsamus ir turi būti atmestas. Jeigu muitinė per tą laikotarpį aiškiai neinformuoja pareiškėjo, ar kad jo prašymas buvo yra išsamus ir priimtas, praėjus 60 kalendorinių dienų laikoma, kad prašymas buvo yra priimtas. [79 pakeit.]

3.  Išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip, kompetentinga muitinė ne vėliau kaip per 120 90 kalendorinių dienų nuo prašymo priėmimo dienos priima 1 dalyje nurodytą sprendimą ir nedelsdama praneša apie jį pareiškėjui. [80 pakeit.]

Kai muitinė negali priimti sprendimo per nustatytą jo priėmimo terminą, ji iki to termino pabaigos apie tai informuoja pareiškėją, nurodydama priežastis ir kitą laikotarpį, kuris, jos manymu, būtinas sprendimui priimti. Išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip, tas kitas laikotarpis yra ne ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų.

Nedarant poveikio antrai pastraipai, muitinė gali pratęsti sprendimo priėmimo terminą, kaip nustatyta muitų teisės aktuose, jeigu pareiškėjas prašo pratęsimo padėčiai pataisyti, siekdamas įvykdyti sprendimui priimti būtinas sąlygas ir atitikti kriterijus. Apie tokį padėties taisymą ir jai pataisyti reikalingą papildomą laikotarpį pranešama muitinei, kuri nusprendžia dėl sprendimo priėmimo laikotarpio pratęsimo.

Kai muitinė nepriima sprendimo per pirmoje, antroje ir trečioje pastraipose nustatytus jo priėmimo terminus, pareiškėjas gali laikyti, kad jo prašymas buvo atmestas, ir gali apskųsti tokį neigiamą sprendimą. Pareiškėjas taip pat gali informuoti ES muitinę, kad muitinė nepriėmė sprendimo per reikiamus terminus. Tokiu atveju automatinis pranešimas gaunamas per ES muitinės duomenų platformą. [81 pakeit.]

Komisija patvirtina aiškias gaires dėl sprendimų priėmimo procesų, susijusių su centralizuotos ES elektroninių sistemų infrastruktūros, visų pirma ES muitinės duomenų platformos, techninių gedimų atveju. [82 pakeit.]

4.  Išskyrus atvejus, kai sprendime arba muitų teisės aktuose nustatyta kitaip, sprendimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią pareiškėjas jį gauna arba laikomas gavusiu. Išskyrus 17 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, priimtus sprendimus muitinė vykdo nuo tos dienos.

5.  Išskyrus atvejus, kai muitų teisės aktuose nustatyta kitaip, sprendimas galioja neribotą laiką.

6.  Prieš priimdama sprendimą, kuris galėtų būti nepalankus pareiškėjui, muitinė praneša pareiškėjui priežastis, kuriomis ji ketina pagrįsti savo sprendimą, ir suteikia jam galimybę per nustatytą laikotarpį, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jis gauna tokį pranešimą arba laikomas jį gavusiu, pareikšti savo nuomonę (teisė būti išklausytam). Pasibaigus šiam laikotarpiui, pareiškėjui tinkama forma pranešama apie sprendimą.

Pirma pastraipa netaikoma nė vienu iš šių atvejų:

a)  kai ji susijusi su 13 straipsnio 1 dalyje nurodytu sprendimu dėl privalomosios informacijos;

b)  kai nesuteikiama galimybė pasinaudoti tarifine kvota, jei konkrečios tarifinės kvotos apimtis jau išnaudota, kaip nurodyta 145 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje;

c)  kai tai būtina dėl grėsmės Sąjungos ir jos gyventojų saugumui bei saugai, žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai, aplinkai arba vartotojams pobūdžio ar lygio;

d)  kai sprendimu siekiama užtikrinti kito sprendimo, dėl kurio pareiškėjui buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę, įgyvendinimą, nedarant poveikio atitinkamos valstybės narės teisės aktams;

e)  kai tai pakenktų kovos su sukčiavimu tikslu pradėtam tyrimui.

f)   kitais konkrečiais atvejais. [83 pakeit.]

7.  Sprendime, kuris nepalankus pareiškėjui, nurodomos priežastys, kurių pagrindu jis buvo priimtas, ir nurodoma 16 straipsnyje numatyta teisė pateikti skundą.

8.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:

a)  šio straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytos kompetentingos muitinės įstaigos paskyrimo išimtis;

b)  šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prašymo priėmimo sąlygas;

c)  atvejus, kai konkretaus sprendimo priėmimo terminas, įskaitant galimą to termino pratęsimą, skiriasi nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų;

d)  šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, kai sprendimas įsigalioja ne nuo tos dienos, kurią pareiškėjas jį gauna arba laikomas jį gavusiu;

e)  šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, kai sprendimas negalioja neribotą laiką;

f)  šio straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto laikotarpio trukmę.

g)   šios straipsnio 6 dalies antros pastraipos f punkte nurodytus specifinius atvejus. [84 pakeit.]

9.  Komisija priima įgyvendinimo aktais nustato tvarką, kuria reglamentuojamas aktus, kuriais nustatoma tvarka, reglamentuojanti: [85 pakeit.]

a)  prašymo priimti sprendimą pateikimas ir priėmimas, nurodytas 1 ir 2 dalyse;

aa)   gaires dėl sprendimų priėmimo procesų, susijusių su centralizuotos ES elektroninių sistemų infrastruktūros techninių gedimų atveju; [86 pakeit.]

b)  šiame straipsnyje nurodytas sprendimo priėmimas, taip pat tam tikrais atvejais teisės būti išklausytam suteikimas ir konsultacijos su kitomis suinteresuotomis valstybėmis narėmis.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7 straipsnis

Gavus prašymą priimtų sprendimų valdymas

1.  Sprendimo adresatas vykdo tuo sprendimu nustatytas pareigas.

2.  Sprendimo adresatas nuolat stebi, ar įvykdytos sąlygos bei tenkinami kriterijai ir ar vykdomos tuo sprendimu nustatytos pareigos, ir, kai taikoma, nustato vidaus kontrolės priemones, leidžiančias užkirsti kelią neteisėtiems ar netinkamiems sandoriams, juos išaiškinti ir sureguliuoti.

3.  Sprendimo adresatas nedelsdamas praneša muitinei apie visus po sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie gali turėti įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui.

4.  Muitinė reguliariai stebi, ar sprendimo adresatas tebeatitinka susijusius kriterijus ir kaip jis vykdo susijusias pareigas, visų pirma, ar sprendimo adresatas yra pajėgus užkirsti kelią klaidoms, į jas reaguoti ir jas ištaisyti, taikydamas tinkamas vidaus kontrolės priemones. Remdamasi tokia stebėsena, muitinė prireikus įvertina sprendimo adresato rizikos profilį. Jeigu sprendimo adresatas Sąjungos muitų teritorijoje yra įsisteigęs mažiau nei prieš trejus metus, pirmaisiais metais po sprendimo priėmimo muitinė jį stebi atidžiau.

5.  Muitinė apie gavus prašymą priimtus sprendimus ir visą pagal 4 dalį vykdomą stebėsenos veiklą informuoja ES muitinę. ES muitinė į šią informaciją atsižvelgia atlikdama rizikos valdymą.

6.  Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos muitinė savo sprendimus registruoja esamose informacijos mainams skirtose elektroninėse sistemose, kurias sukūrė valstybės narės ir Komisija. Valstybės narės ir Komisija turi turėti prieigą prie tose sistemose užregistruotų sprendimų ir pagrindinės informacijos.

7.  Nedarant poveikio kitų sričių teisės aktų nuostatoms, nustatančioms atvejus, kai sprendimai negalioja arba tampa niekiniais, sprendimą priėmusi muitinė gali bet kuriuo metu jį pripažinti negaliojančiu, atšaukti arba iš dalies pakeisti, jeigu jis neatitinka muitų teisės aktų. Muitinė apie tokį muitinės sprendimų pripažinimą negaliojančiais, atšaukimą arba dalinį keitimą informuoja ES muitinę.

8.  Konkrečiais atvejais muitinė:

a)  peržiūri sprendimą;

b)  sustabdo sprendimo, kuris neturi būti pripažintas negaliojančiu, būti atšauktas arba iš dalies pakeistas, galiojimą.

9.  Priimti sprendimą kompetentinga muitinė sustabdo sprendimo galiojimą, užuot pripažinusi jį negaliojančiu, jį atšaukusi arba iš dalies pakeitusi, jeigu:

a)  ji mano, kad yra pakankamai priežasčių tą sprendimą pripažinti negaliojančiu, atšaukti arba iš dalies pakeisti, tačiau dar neturi visų būtinų elementų, kad galėtų nuspręsti dėl jo pripažinimo negaliojančiu, atšaukimo ar dalinio keitimo;

b)  ji mano, kad sprendime nustatytos sąlygos neįvykdytos arba kad sprendimo adresatas nevykdo tuo sprendimu nustatytų pareigų ir yra tikslinga suteikti sprendimo adresatui laiko imtis priemonių, kuriomis užtikrinamas sąlygų įvykdymas arba pareigų vykdymas;

c)  sustabdyti sprendimo galiojimą paprašo sprendimo adresatas, nes laikinai negali įvykdyti tame sprendime nustatytų sąlygų arba vykdyti tuo sprendimu nustatytų pareigų.

1 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais sprendimo adresatas informuoja priimti sprendimą kompetentingą muitinę apie priemones, kurių jis imsis sąlygų įvykdymui arba pareigų vykdymui užtikrinti, ir apie tai, kiek laiko jam reikės toms priemonėms įgyvendinti.

10.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:

a)  išsamią šio straipsnio 2–4 dalyse nurodytos sprendimo stebėsenos tvarką;

b)  šio straipsnio 8 dalyje nurodytus konkrečius atvejus ir sprendimų peržiūrėjimo tvarką.

8 straipsnis

Sprendimų galiojimas visoje Sąjungoje

Išskyrus atvejus, kai sprendime nustatyta, kad jis galioja tik vienoje ar keliose valstybėse narėse, sprendimai, susiję su muitų teisės aktų taikymu, galioja visoje Sąjungos muitų teritorijoje.

9 straipsnis

Palankių sprendimų pripažinimas negaliojančiais

1.  Muitinė pripažįsta negaliojančiu sprendimą, palankų sprendimo adresatui, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)  sprendimas buvo priimtas remiantis neteisinga arba neišsamia informacija;

b)  sprendimo adresatas žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog informacija buvo neteisinga arba neišsami;

c)  jeigu informacija būtų buvusi teisinga ir išsami, sprendimas būtų buvęs kitoks.

2.  Sprendimo adresatas informuojamas apie sprendimo pripažinimą negaliojančiu.

3.  Jeigu pagal muitų teisės aktus priimtame sprendime nenurodyta kitaip, sprendimo pripažinimas negaliojančiu įsigalioja nuo tos dienos, kurią įsigaliojo pirminis sprendimas.

4.  Komisija priima įgyvendinimo aktais nustato aktus, kuriais nustatomos palankių sprendimų pripažinimo negaliojančiais taisykles taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [87 pakeit.]

10 straipsnis

Palankių sprendimų atšaukimas ir dalinis pakeitimas

1.  Palankus sprendimas atšaukiamas arba iš dalies pakeičiamas šiais 9 straipsnyje nenurodytais atvejais:

a)  nebuvo įvykdytos arba nebevykdomos viena arba kelios iš to sprendimo priėmimo sąlygų arba

b)  sprendimo adresatui pateikus prašymą.

2.  Išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip, palankaus sprendimo, kurio adresatai yra keli asmenys, atšaukimas gali galioti tik tam asmeniui, kuris nevykdo tuo sprendimu nustatytos pareigos.

3.  Sprendimo adresatas informuojamas apie sprendimo atšaukimą arba dalinį pakeitimą.

4.  Sprendimo atšaukimui arba daliniam pakeitimui taikoma 6 straipsnio 4 dalis.

Vis dėlto išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl teisėtų sprendimo adresato interesų, muitinė gali atidėti sprendimo atšaukimo arba dalinio pakeitimo įsigaliojimo datą ne ilgiau kaip vieniems metams. Ta data nurodoma sprendime dėl atšaukimo ar dalinio pakeitimo.

5.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:

a)  2 dalyje nurodytus atvejus, kai palankaus sprendimo, kurio adresatai – keli asmenys, atšaukimas gali galioti ne tik tam asmeniui, kuris nevykdo tuo sprendimu nustatytos pareigos, bet ir kitiems asmenims;

b)  išimtinius atvejus, kai muitinė gali atidėti sprendimo atšaukimo arba dalinio pakeitimo įsigaliojimo datą pagal 4 dalies antrą pastraipą.

6.  Komisija priima įgyvendinimo aktais nustato aktus, kuriais nustatomos palankių sprendimų atšaukimo ar dalinio pakeitimo procedūrines taisykles procedūrinės taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [88 pakeit.]

11 straipsnis

Negavus išankstinio prašymo priimami sprendimai

Išskyrus atvejus, kai muitinė veikia kaip teisminė institucija, 6 straipsnio 4, 5, 6 bei 7 dalys, 7 straipsnio 7 dalis ir 8, 9 bei 10 straipsniai taip pat taikomi sprendimams, kuriuos muitinė priima negavusi suinteresuotojo asmens išankstinio prašymo.

12 straipsnis

Sprendimams dėl prekių, kurioms įforminta muitinės procedūra arba kurios yra laikinai saugomos, taikomi apribojimai

Išskyrus atvejus, kai to prašo suinteresuotasis asmuo, jam palankaus sprendimo atšaukimas, dalinis pakeitimas arba galiojimo sustabdymas netaikomas prekėms, kurioms sprendimo atšaukimo, dalinio pakeitimo arba galiojimo sustabdymo įsigaliojimo metu jau buvo įforminta ir dar tebetaikoma, remiantis atšauktuoju ar iš dalies pakeistuoju sprendimu arba sprendimu, kurio galiojimas sustabdytas, muitinės procedūra arba laikinasis saugojimas.

2 skirsnis

Privalomoji informacija

13 straipsnis

Sprendimai dėl privalomosios informacijos

1.  Gavusi prašymą, muitinė priima sprendimus dėl privalomosios tarifinės informacijos (toliau – PTI sprendimai), sprendimus dėl privalomosios kilmės informacijos (toliau – PKI sprendimai) ir sprendimus dėl privalomosios muitinio įvertinimo informacijos (toliau – PMĮI sprendimai).

Toks prašymas nepriimamas bet kuriuo iš šių atvejų:

a)  jei tai pačiai arba kitai muitinės įstaigai pateikiamas ar jau buvo pateiktas sprendimo adresato arba jo interesais veikiančio asmens prašymas:

i)  PTI sprendimų atveju – susijęs su tokiomis pačiomis prekėmis;

ii)  PKI sprendimų atveju – susijęs su tokiomis pačiomis prekėmis ir su tokiomis pačiomis aplinkybėmis, nulemiančiomis kilmės įgijimą;

iii)  PMĮI sprendimų atveju – susijęs su prekėmis, kurių muitinę vertę nulemia tokios pačios aplinkybės;

b)  jei prašymas nesusijęs su jokiu numatomu sprendimo dėl privalomosios informacijos taikymu arba jokia numatoma taikyti muitinės procedūra.

2.  Sprendimai dėl privalomosios informacijos yra privalomi tik atliekant prekių tarifinį klasifikavimą arba nustatant prekių kilmę arba muitinę vertę:

a)  muitinei jos santykiuose su sprendimo adresatu, tačiau tik tada, jeigu jie taikytini prekėms, su kuriomis susiję muitinės formalumai užbaigiami po sprendimo įsigaliojimo dienos;

b)  sprendimo adresatui jo santykiuose su muitine, tačiau tik nuo tos dienos, kai jis gauna arba laikomas gavusiu pranešimą apie sprendimą.

3.  Sprendimai dėl privalomosios informacijos galioja trejus metus nuo jų įsigaliojimo dienos.

4.  Norėdamas, kad sprendimas dėl privalomosios informacijos būtų taikomas atliekant tam tikrą muitinės procedūrą, sprendimo adresatas įrodo, kad:

a)  PTI sprendimo atveju – atitinkamos prekės pagal visus požymius atitinka sprendime aprašytas prekes;

b)  PKI sprendimo atveju – atitinkamos prekės ir aplinkybės, nulemiančios kilmės įgijimą, pagal visus požymius atitinka sprendime aprašytas prekes ir aplinkybes;

c)  PMĮI sprendimo atveju – aplinkybės, nulemiančios atitinkamų prekių muitinę vertę, pagal visus požymius atitinka sprendime aprašytas aplinkybes.

14 straipsnis

Sprendimų dėl privalomosios informacijos valdymas

1.  PTI sprendimas nustoja galioti nepasibaigus 13 straipsnio 3 dalyje nurodytam laikotarpiui, kai jis nebeatitinka teisės aktų, bet kuriuo iš šių atvejų:

a)  priėmus 145 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytų nomenklatūrų pakeitimus;

b)  priėmus 146 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones.

Tokiais atvejais PTI sprendimas nebegalioja nuo tokių pakeitimų ar priemonių taikymo pradžios datos.

2.  PKI sprendimas nustoja galioti nepasibaigus 13 straipsnio 3 dalyje nurodytam laikotarpiui bet kuriuo iš šių atvejų:

a)  kai, priėmus teisiškai privalomą Sąjungos aktą arba Sąjungai sudarius susitarimą ir pradėjus jį taikyti Sąjungoje, PKI sprendimas nebeatitinka tuo aktu ar susitarimu nustatytų teisės normų, jis nebegalioja nuo to akto ar susitarimo taikymo pradžios datos;

b)  kai PKI sprendimas neatitinka arba nebeatitinka Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) priimto Susitarimo dėl kilmės taisyklių arba siekiant užtikrinti vienodą to susitarimo aiškinimą ir taikymą priimtų patariamųjų nuomonių, informacijos bei patarimų ir panašių aktų, susijusių su prekių kilmės nustatymu, jis nebegalioja nuo tų dokumentų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. [89 pakeit.]

3.  PMĮI sprendimas nustoja galioti nepasibaigus 13 straipsnio 3 dalyje nurodytam laikotarpiui bet kuriuo iš šių atvejų:

a)  jeigu, priėmus teisiškai privalomą Sąjungos aktą, PMĮI sprendimas neatitinka to akto, jis nebegalioja nuo to akto taikymo dienos;

b)  jeigu PMĮI sprendimas nebesuderinamas su Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsniu, Sutartimi dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo (PPO susitarimas dėl muitinio įvertinimo) arba su tai sutarčiai paaiškinti Muitinio įvertinimo komiteto priimtais sprendimais, jis nebegalioja nuo tų dokumentų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

4.  Sprendimai dėl privalomosios informacijos nenustoja galioti atgaline data.

5.  Nukrypstant nuo 7 straipsnio 7 dalies ir 9 straipsnio, muitinė pripažįsta sprendimus dėl privalomosios informacijos negaliojančiais, tik jeigu jie buvo priimti remiantis pareiškėjų pateikta netikslia arba neišsamia informacija.

6.  Muitinė sprendimus dėl privalomosios informacijos atšaukia pagal 7 straipsnio 7 dalį ir 10 straipsnį. Tačiau tokie sprendimai neatšaukiami sprendimo adresato prašymu.

7.  Sprendimai dėl privalomosios informacijos negali būti iš dalies keičiami.

8.  Muitinė atšaukia PTI sprendimus, kai jie nebeatitinka 145 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytų nomenklatūrų aiškinimo remiantis bet kuriuo iš šių atvejų:

a)  paaiškinimais, nurodytais Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 9 straipsnio 1 dalies a punkto antroje įtraukoje, taikomais nuo jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

b)  Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, taikomu nuo to sprendimo rezoliucinės dalies paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos;

c)  sprendimais dėl klasifikavimo, nuomonėmis dėl klasifikavimo ar Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos nomenklatūros, kurią patvirtino organizacija, įsteigta pagal 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje sudarytą Muitinių bendradarbiavimo tarybos steigimo konvenciją, paaiškinimų pakeitimais, taikomais nuo Komisijos komunikato paskelbimo Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje dienos.

9.  PKI ir PMĮI sprendimai atšaukiami, kai jie nebeatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo, taikomo nuo sprendimo rezoliucinės dalies paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

10.  Jeigu sprendimas dėl privalomosios informacijos nustoja galioti remiantis 1 dalies b punktu arba 2 ar 3 dalimi arba yra atšaukiamas remiantis 6, 8 arba 9 dalimi, tuo sprendimu gali būti toliau naudojamasi vykdant privalomas sutartis, sudarytas remiantis tuo sprendimu prieš jam nustojant galioti ar prieš jį atšaukiant. Tas pratęstas naudojimasis sprendimu netaikomas tuo atveju, kai PKI sprendimas priimtas dėl eksportuotinų prekių.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pratęstas naudojimasis sprendimu negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius nuo tos dienos, kai sprendimas dėl privalomosios informacijos nustojo galioti ar buvo atšauktas. Vis dėlto 146 straipsnio 4 dalyje, 151 straipsnyje arba 158 straipsnyje nurodytos priemonės gali nenumatyti to pratęsto naudojimosi arba nustatyti trumpesnį jo laikotarpį. Tais atvejais, kai atliekant muitinės formalumus pateikiamas produktams įformintas importo arba eksporto sertifikatas, 6 mėnesių laikotarpis pakeičiamas sertifikato galiojimo laikotarpiu.

Siekdamas pasinaudoti naudojimosi sprendimu dėl privalomosios informacijos pratęsimu, tokio sprendimo adresatas per 30 dienų nuo tos dienos, kai sprendimas nustojo galioti arba buvo atšauktas, pateikia prašymą sprendimą priėmusiai muitinei, kuriame nurodo prekių kiekį, dėl kurio prašo naudojimosi sprendimu pratęsimo, ir valstybę (-es) narę (-es), kurioje (-se) bus atliekamas prekių muitinis įforminimas per naudojimosi sprendimu pratęsimo laikotarpį. Ta muitinė priima sprendimą dėl naudojimosi sprendimu pratęsimo ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią ji gavo visą sprendimui priimti reikalingą informaciją, praneša sprendimo adresatui.

11.  Komisija praneša muitinei, kai:

a)  sustabdomas sprendimų dėl privalomosios informacijos priėmimas dėl prekių, kurių teisingas ir vienodas tarifinis klasifikavimas arba kilmės ar muitinės vertės nustatymas neužtikrinamas, arba

b)  atšaukiamas a punkte nurodytas sustabdymas.

12.  Komisija gali priimti sprendimus, kuriais valstybių narių reikalaujama atšaukti PTI, PKI arba PMĮI sprendimą, siekiant užtikrinti teisingą ir vienodą prekių tarifinį klasifikavimą arba kilmės ar muitinės vertės nustatymą. Prieš priimdama tokį sprendimą, Komisija praneša to PTI, PKI arba PMĮI sprendimo adresatui priežastis, kuriomis ji ketina pagrįsti savo sprendimą, ir suteikia jam galimybę per nustatytą laikotarpį, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jis gauna tokį pranešimą arba laikomas jį gavusiu, pareikšti savo nuomonę.

13.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 12 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo taisykles, visų pirma tvarką, pagal kurią atitinkamiems asmenims pranešama apie priežastis, kuriomis Komisija ketina pagrįsti savo sprendimą, ir laikotarpį, per kurį tie asmenys gali pareikšti savo nuomonę.

14.  Komisija priima įgyvendinimo aktais priima procedūrines taisykles aktus, kuriais nustatomos procedūrinės taisyklės dėl: [90 pakeit.]

(a)  naudojimosi sprendimu dėl privalomosios informacijos pagal 10 dalį, jam nustojus galioti ar jį atšaukus, tvarkos;

(b)  tvarkos, pagal kurią Komisija informuoja muitinę pagal 11 dalies a ir b punktus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

15.  Komisija priima įgyvendinimo aktais priima aktus sprendimų forma 12 dalyje nurodytus sprendimus, kuriais valstybių narių reikalaujama atšaukti 12 dalyje nurodytus savo sprendimus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. [91 pakeit.]

3 skirsnis

Skundai

15 straipsnis

Teisminės institucijos priimami sprendimai

16 ir 17 straipsniai netaikomi skundams, pateiktiems prašant pripažinti negaliojančiais, atšaukti arba iš dalies pakeisti su muitų teisės aktų taikymu susijusius sprendimus, kuriuos priėmė teisminė institucija arba kaip teisminė institucija veikianti muitinė.

16 straipsnis

Teisė pateikti skundą

1.  Bet kuris asmuo turi teisę pateikti skundą dėl bet kurio jam tiesiogiai ir asmeniškai taikomo muitinės sprendimo, susijusio su muitų teisės aktų taikymu.

Bet kuris asmuo, kuris kreipėsi į muitinę su prašymu priimti sprendimą, taip pat gali pasinaudoti teise pateikti skundą, jeigu atitinkamas sprendimas dėl to prašymo nebuvo priimtas per 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą.

2.  Teise pateikti skundą galima pasinaudoti bent dviem etapais:

a)  pirmiausia pateikiant skundą muitinei, teisminei institucijai arba kitai valstybės narės valdžios institucijai, paskirtai nagrinėti tokius skundus;

b)  vėliau, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančių teisės aktų nuostatomis, kreipiantis į aukštesnę nepriklausomą valdžios instituciją, kuri gali būti teisminė institucija arba jai lygiavertė specializuota valdžios institucija.

3.  Skundas pateikiamas toje valstybėje narėje, kurioje buvo priimtas sprendimas arba pateiktas prašymas jį priimti.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad skundų nagrinėjimo procedūra sudarytų sąlygas greitai patvirtinti muitinės priimtų sprendimų teisingumą arba juos pataisyti.

17 straipsnis

Vykdymo sustabdymas

1.  Skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo.

2.  Vis dėlto muitinė visiškai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo vykdymą, jeigu turi svarų pagrindą manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala.

3.  2 dalyje nurodytais atvejais, jeigu vykdant apskųstą sprendimą atsirastų pareiga mokėti importo arba eksporto muitą, to sprendimo vykdymas sustabdomas tik pateikus garantiją, išskyrus atvejus, kai remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, kad dėl tokios garantijos skolininkas gali patirti didelių ekonominių sunkumų.

4 skirsnis

Rinkliavos ir išlaidos

18 straipsnis

Draudimas rinkti rinkliavas ir reikalauti atlyginti išlaidas

1.  Už muitinį tikrinimą arba bet kuriuos kitus veiksmus, kuriuos oficialiai nustatytu darbo laiku atlieka kompetentingos muitinės įstaigos, taikydamos muitų teisės aktus, muitinė rinkliavų nerenka.

2.  Muitinė gali rinkti rinkliavas arba reikalauti išlaidų atlyginimo, kai teikiamos konkrečios paslaugos, visų pirma:

a)   pateikus prašymą, muitinės darbuotojai dirba ne oficialiai nustatytu darbo laiku arba ne muitinės patalpose; [92 pakeit.]

b)  atliekama prekių analizė arba ekspertizė ir reikia sumokėti už prekių grąžinimą pareiškėjui paštu, ypač kai tai susiję su sprendimais, priimtais vadovaujantis 13 straipsniu, arba informacijos teikimu vadovaujantis 39 straipsniu;

c)  prekės tikrinamos ar jų pavyzdžiai imami patikros tikslais arba prekės naikinamos, jei turima išlaidų, nesusijusių su muitinės darbuotojų darbu.

d)   taikomos išimtinės tikrinimo priemonės, kai jos būtinos dėl prekių pobūdžio arba galimos rizikos. [93 pakeit.]

II antraštinė dalis

SU MUITŲ TEISĖS AKTAIS SUSIJUSIOS ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS

1 skyrius

Registravimas

19 straipsnis

Registravimas

1.  Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai registruojami muitinėje, kurios kompetencijai priskiriama jų įsisteigimo vietos priežiūra, kad gautų ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (EORI) kodą. Kai įmanoma, registravimas taip pat turėtų apimti veiklos vykdytojo elektroninę atpažintį nacionalinėje elektroninėje atpažinties schemoje, nurodytoje Reglamente (ES) Nr. 910/2014.

2.  Registruoti ekonominės veiklos vykdytojai informuoja muitinę apie bet kokius savo registracijos duomenų pasikeitimus, visų pirma tuo atveju, jei keitėsi jų įsisteigimo vieta.

3.  Konkrečiais atvejais Sąjungos muitų teritorijoje neįsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai registruojami muitinėje, kurios kompetencijai priskiriama vietos, kur jie pirmą kartą pateikia deklaraciją arba prašymą priimti sprendimą, priežiūra.

4.  Asmenys, kurie nėra ekonominės veiklos vykdytojai, neprivalo būti registruojami muitinėje, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip.

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodyti asmenys privalo būti registruojami, taikomos šios nuostatos:

a)  jeigu jie yra įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje, jie registruojami muitinėje, kurios kompetencijai priklauso jų įsisteigimo vietos priežiūra;

b)  jeigu jie neįsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje, jie registruojami muitinėje, kurios kompetencijai priklauso vietos, kur jie pirmą kartą pateikia deklaraciją arba prašymą priimti sprendimą, priežiūra.

5.  Konkrečiais ir tinkamai pagrįstais atvejais muitinė pripažįsta tokį registravimą negaliojančiu. [94 pakeit.]

6.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:

a)  būtiniausius duomenis, pateikiamus registruojantis pagal 1 dalį;

b)  3 dalyje nurodytus konkrečius atvejus;

c)  4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus atvejus, kai muitinėje privalo būti registruojami asmenys, kurie nėra ekonominės veiklos vykdytojai;

d)  5 dalyje nurodytus konkrečius atvejus, kai muitinė pripažįsta registravimą negaliojančiu;

e)  muitinę, atsakingą už registravimą.

7.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato muitinę, atsakingą už 1 dalyje nurodytą registravimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2 skyrius

Importuotojas ir importuotoju laikomas asmuo

20 straipsnis

Importuotojai

1.  Importuotojas vykdo šias pareigas:

a)  teikia muitinei visą informaciją, susijusią su prekių saugojimu arba muitinės procedūra, kuri turi būti įforminta prekėms pagal 88, 118, 132 ir 135 straipsnius, arba būtiną laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai pripažinti įvykdyta, tvarko tos informacijos registrus ir užtikrina muitinei jos prieinamumą, kai tik ją turi ir bet kuriuo atveju prieš prekių išleidimą;

b)  užtikrina teisingą muitų ir kitų taikytinų privalomųjų mokėjimų apskaičiavimą ir sumokėjimą;

c)  užtikrina, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos arba iš jos išvežamos prekės atitiktų kitus susijusius muitinės taikomus teisės aktus, įskaitant Reglamentą (ES) 2023/988, ir teikia tinkamus tokios atitikties duomenis, tvarko jų registrus ir užtikrina jų prieinamumą; [95 pakeit.]

d)  vykdo kitas pareigas, importuotojams nustatytas muitų teisės aktuose.

2.  Importuotojas turi būti įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje.

3.  Nukrypstant nuo 2 dalies, nereikalaujama, kad Sąjungos muitų teritorijoje būtų įsisteigę šie importuotojai ar asmenys:

a)  importuotojas, prekėms įforminantis tranzito arba laikinojo įvežimo procedūrą;

b)  importuotojas, įvežantis prekes, kurios bus laikinai saugomos;

c)  asmenys, retkarčiais prekėms įforminantys muitinės procedūras, jeigu muitinė laiko, kad toks įforminimas pagrįstas;

d)  asmenys, įsisteigę šalyje, kurios teritorija ribojasi su Sąjungos muitų teritorija, ir pateikiantys prekes greta tos šalies veikiančiai Sąjungos pasienio muitinės įstaigai, su sąlyga, kad šalis, kurioje asmenys įsisteigę, abipusiškumo pagrindais taiko palankias sąlygas asmenims, įsisteigusiems Sąjungos muitų teritorijoje;

e)  importuotoju laikomas asmuo, atstovaujamas netiesioginio atstovo, įsisteigusio Sąjungos muitų teritorijoje.

21 straipsnis

Importuotojais laikomi asmenys

1.  Nukrypstant nuo 20 straipsnio 1 dalies a punkto, importuotojais laikomi asmenys informaciją apie nuotolinę prekybą prekėmis, kurios turi būti importuotos į Sąjungos muitų teritoriją, pateikia arba užtikrina jos prieinamumą ne vėliau kaip kitą dieną po tos dienos, kai buvo gautas mokėjimas, ir bet kuriuo atveju prieš prekių išleidimą.

2.  Nedarant poveikio informacijai, kurios pagal 88 straipsnio 3 dalies a punktą reikalaujama išleidžiant prekes į laisvą apyvartą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi atitikti bent Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 63c straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

3.  Jeigu prekės, kurias vykdydamas nuotolinę prekybą importavo importuotoju laikomas asmuo, grąžinamos pirminio siuntėjo adresu arba kitu adresu ne Sąjungos muitų teritorijoje, importuotoju laikomas asmuo informaciją apie tų prekių išleidimą į laisvą apyvartą pripažįsta negaliojančia ir pateikia prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos įrodymą arba užtikrina jo prieinamumą.

3 skyrius

Eksportuotojas

22 straipsnis

Eksportuotojai

1.  Eksportuotojas vykdo šias pareigas:

a)  teikia muitinei visą informaciją, susijusią su muitinės procedūra, kuri įforminama prekėms pagal 99 ir 140 straipsnius, arba būtiną laikinojo įvežimo procedūrai pripažinti įvykdyta, tvarko tos informacijos registrus ir užtikrina muitinei jos prieinamumą, kai tik ją turi ir bet kuriuo atveju prieš prekių išleidimą;

b)  užtikrina teisingą muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų, jei jie taikomi, apskaičiavimą ir surinkimą;

c)  užtikrina, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos arba iš jos išvežamos prekės atitiktų kitus susijusius muitinės taikomus teisės aktus, ir teikia tinkamus tokios atitikties duomenis, tvarko jų registrus ir užtikrina jų prieinamumą;

d)  vykdo kitas pareigas, nustatytas muitų teisės aktuose.

2.  Eksportuotojas turi būti įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje.

3.  Nukrypstant nuo 2 dalies, nereikalaujama, kad Sąjungos muitų teritorijoje būtų įsisteigę šie eksportuotojai:

a)  eksportuotojas, įforminantis prekėms tranzito procedūrą, pripažįstantis laikinojo įvežimo procedūrą įvykdyta arba eksportuojantis prekes, kurios buvo laikinai saugomos;

b)  asmenys, retkarčiais prekėms įforminantys muitinės procedūras, jeigu muitinė laiko, kad tai yra pagrįsta;

c)  asmenys, įsisteigę šalyje, kurios teritorija ribojasi su Sąjungos muitų teritorija, ir pateikiantys prekes greta tos šalies veikiančiai Sąjungos pasienio muitinės įstaigai, su sąlyga, kad šalis, kurioje asmenys įsisteigę, abipusiškumo pagrindais taiko palankias sąlygas asmenims, įsisteigusiems Sąjungos muitų teritorijoje.

4 skyrius

Įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas ir patikimas ir patikrintas verslininkas

23 straipsnis

Prašymas suteikti įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą ir leidimas tuo statusu naudotis

1.  Sąjungos muitų teritorijoje gyvenantis, įsisteigęs arba registruotas ir 24 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantis asmuo gali prašyti, kad jam būtų suteiktas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas.

ES muitinė, įvertinusi kompetentingos nacionalinės institucijos auditą, prireikus pasikonsultavusi su kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis, suteikia vieną arba abu šiuos leidimus: [96 pakeit.]

a)  įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (muitinės formalumų supaprastinimas) leidimą, kuris turėtojui suteikia teisę naudotis muitų teisės aktų numatytais supaprastinimais, arba

b)  įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (saugumas ir sauga) leidimą, kuris turėtojui suteikia teisę naudotis lengvatomis, susijusiomis su saugumu ir sauga.

2.  Abiejų 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų tipų leidimus galima turėti tuo pačiu metu.

3.  1 dalyje nurodyti asmenys vykdo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas pareigas. Muitinė stebi, ar veiklos vykdytojas nuolat atitinka įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso suteikimo kriterijus ir sąlygas, vadovaudamasi 7 straipsnio 4 dalimi.

Muitinė bent kas trejus metus atlieka nuodugnią įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo veiklos ir vidaus registrų stebėseną.

4.  Visų valstybių narių muitinės pripažįsta įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą, laikydamosi šio straipsnio 5 dalies ir 24 straipsnio.

5.  Remdamasi įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (muitinės formalumų supaprastinimas) statuso pripažinimu ir įvertinusi, ar įvykdyti muitų teisės aktų nustatyti reikalavimai, susiję su konkrečios rūšies supaprastinimu, muitinė leidžia įgaliotajam ekonominės veiklos vykdytojui naudotis tuo supaprastinimu. Muitinė iš naujo netikrina tų kriterijų, kurie jau buvo patikrinti suteikiant įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (muitinės formalumų supaprastinimas) statusą. [97 pakeit.]

6.  1 dalyje nurodytas įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas naudojasi, priklausomai nuo suteikto leidimo, daugiau muitinio tikrinimo lengvatų nei kiti ekonominės veiklos vykdytojai, įskaitant rečiau atliekamą fizinį ir dokumentų tikrinimą. Į įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą palankiai atsižvelgiama atliekant muitinės rizikos valdymą.

7.  Muitinė leidžia asmenims, įsisteigusiems trečiosiose šalyse, naudotis įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą įgijusiems asmenims taikomomis lengvatomis, jeigu jie atitinka tų šalių ar teritorijų atitinkamais teisės aktais nustatytas sąlygas ir vykdo jais nustatytas pareigas ir jeigu tas sąlygas ir pareigas Sąjunga pripažįsta lygiavertėmis Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusiems įgaliotiesiems ekonominės veiklos vykdytojams nustatytoms sąlygoms ir pareigoms. Toks leidimas naudotis lengvatomis grindžiamas abipusiškumo principu, išskyrus atvejus, kai Sąjunga nusprendžia kitaip, ir taikomas remiantis Sąjungos sudarytu tarptautiniu susitarimu, atitinkamomis ir privalomomis partnerystėmis arba bendrosios prekybos politikos srities Sąjungos teisės aktais. [98 pakeit.]

8.  Kad būtų galima reaguoti į prekybos srautų sutrikimus dėl padažnėjusių įspėjimų apie su saugumu susijusį pavojų, sienų uždarymo ir (arba) gaivalinių nelaimių, pavojingų avarijų ar kitokių didelių incidentų, nustatomas bendras veiklos tęstinumo mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad muitinė kiek įmanoma palengvintų ir pagreitintų su įgaliotaisiais ekonominės veiklos vykdytojais susijusių prioritetinių krovinių siuntimą.

8a.   Prireikus Komisija, siekdama remti MVĮ, gali priimti gaires, pripažindama unikalius iššūkius, su kuriais susiduria MVĮ, kartu išlaikant išorės prekybos procesų vientisumą ir saugumą, kai teikiami prašymai dėl įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų ir patikimų ir patikrintų verslininkų statuso suteikimo. Reikėtų nuolat stengtis supaprastinti procedūras ir užtikrinti didesnį jų prieinamumą MVĮ, taip užtikrinant, kad būtų palengvintas ir skatinamas jų gyvybiškai svarbus vaidmuo ES išorės prekybos srityje. [99 pakeit.]

9.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:

a)  1 dalyje nurodytų asmenų atliekamos ir 3 dalyje nurodytos muitinės atliekamos stebėsenos tipą ir dažnumą;

b)  5 dalyje nurodytus supaprastinimus, kuriais naudojasi įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai;

c)  6 dalyje nurodytas lengvatas.

10.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų konsultacijų dėl įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso nustatymo procedūrines taisykles, įskaitant atsakymo pateikimo terminus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

24 straipsnis

Įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso suteikimas

1.  Įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas suteikiamas remiantis šiais kriterijais:

a)  nepadaryta reikšmingų arba kartotinių muitų teisės aktų, atitinkamų kitų šio reglamento 20 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimų, taip pat nėra duomenų apie sunkius nusikaltimus; atsižvelgiama į tuos pažeidimus ir nusikaltimus, kurie susiję su ekonomine arba verslo veikla; [100 pakeit.]

b)  pareiškėjo pateikti įrodymai, liudijantys apie aukštą jo veiklos ir prekių srautų valdymo lygį, kurį užtikrinanti prekybos ir, atitinkamais atvejais, transporto registrų tvarkymo sistema sudaro galimybes tinkamai atlikti muitinį tikrinimą, ir įrodymai, kad reikalavimų nesilaikymo atvejai buvo veiksmingai pašalinti; pareiškėjas užtikrina, kad atitinkamiems darbuotojams nurodyta informuoti muitinę, kai nustatoma reikalavimų laikymosi sunkumų, ir nustato muitinės informavimo apie tokius sunkumus tvarką;

c)  mokumas, kuris laikomas įrodytu, jeigu pareiškėjo finansinė padėtis yra gera, ir dėl to jis gali vykdyti savo įsipareigojimus, deramai atsižvelgus į atitinkamos verslo veiklos rūšies ypatumus;

d)  sprendžiant, ar suteikti 23 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą leidimą, – tiesiogiai su vykdoma veikla susiję praktiniai kompetencijos arba profesinės kvalifikacijos standartai;

e)  sprendžiant, ar suteikti 23 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą leidimą, – atitinkami saugumo, saugos ir reikalavimų laikymosi standartai, pritaikyti pagal vykdomą veiklą. Standartai laikomi įgyvendintais, jeigu pareiškėjas pateikia įrodymus, kad taiko tinkamas priemones, užtikrinančias tarptautinės tiekimo grandinės saugumą ir saugą, be kita ko, fizinės objektų apsaugos ir patekimo į juos kontrolės, logistikos procesų ir konkrečių prekių rūšių tvarkymo, personalo valdymo bei jo verslo partnerių tapatybės nustatymo srityse.

2.  Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant išsamią 1 dalyje nurodytų kriterijų taikymo sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [101 pakeit.]

25 straipsnis

Patikimo ir patikrinto verslininko statuso suteikimas

1.  Importuotojas arba eksportuotojas Asmuo, gyvenantis arba registruotas Sąjungos muitų teritorijoje, atitinkantis 3 dalyje nustatytus kriterijus ir bent trejus 2 metus nuolat atliekantis muitinės operacijas vykdydamas savo verslo veiklą, gali pateikti valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, muitinei prašymą suteikti jam patikimo ir patikrinto verslininko statusą („Trust and check“ statusą). [102 pakeit.]

2.  ES muitinė suteikia šį statusą, pasikonsultavusi, jei reikia, su kitomis valdžios institucijomis ir gavusi prieigą prie pareiškėjo paskutinių trejų metų atitinkamų duomenų, kad įvertintų 2 metų atitinkamus duomenis ir įvertinusi jų atitiktį 3 dalyje nustatytiems kriterijams. [103 pakeit.]

3.  ES muitinė, įvertinusi kompetentingos nacionalinės institucijos auditą, suteikia patikimo ir patikrinto verslininko statusą asmeniui, atitinkančiam visus šiuos kriterijus: [104 pakeit.]

a)  nepadaryta reikšmingų arba kartotinių muitų teisės aktų, atitinkamų kitų muitinės taikomų teisės aktų pagal šio reglamento 20 straipsnio 1 dalies c punktą, ir mokesčių taisyklių pažeidimų, taip pat nėra duomenų apie sunkius nusikaltimus; atsižvelgiama į tuos pažeidimus ir nusikaltimus, kurie susiję su ekonomine arba verslo veikla; [105 pakeit.]

b)  pareiškėjo pateikti įrodymai, liudijantys apie aukštą jo veiklos ir prekių srautų valdymo lygį, kurį užtikrinanti prekybos ir transporto registrų tvarkymo sistema sudaro galimybes tinkamai atlikti muitinį tikrinimą, ir įrodymai, kad reikalavimų nesilaikymo atvejai buvo veiksmingai pašalinti; pareiškėjas užtikrina, kad atitinkami darbuotojai informuotų muitinę, kai nustatoma reikalavimų laikymosi sunkumų, ir nustato muitinės informavimo apie tokius sunkumus tvarką;

c)  mokumas, kuris laikomas įrodytu, jeigu pareiškėjo finansinė padėtis yra gera, ir dėl to tokia, kad jis gali vykdyti savo įsipareigojimus, deramai atsižvelgus į atitinkamos verslo veiklos rūšies ypatumus. Visų pirma, paskutinius trejus metus iki prašymo pateikimo pareiškėjas vykdė savo finansinius įsipareigojimus, susijusius su muitų, kitų mokesčių, privalomųjų mokėjimų ar rinkliavų, renkamų už prekių importą ar eksportą arba su jais susijusių, taip pat PVM ir akcizų, mokėtinų vykdant operacijas Sąjungoje, sumokėjimu; [106 pakeit.]

d)  tiesiogiai su vykdomos veiklos rūšimi ir apimtimi susiję praktiniai kompetencijos arba profesinės kvalifikacijos standartai, įskaitant tai, kad atitinkamiems darbuotojams yra nurodyta, kaip bendrauti su muitine per ES muitinės duomenų platformą;

e)  atitinkami saugumo, saugos ir reikalavimų laikymosi standartai, įskaitant gaminių saugos standartus, pritaikyti pagal vykdomos veiklos rūšį ir apimtį., įskaitant reikalavimą, kad pareiškėjas dalyvautų su veiklos rūšimi susijusiuose kompetentingų institucijų rengiamuose privalomuose mokymuose; tie saugumo, saugos ir reikalavimų laikymosi standartai laikomi įgyvendintais, jeigu pareiškėjas pateikia įrodymus, kad taiko tinkamas priemones, užtikrinančias tarptautinės tiekimo grandinės saugumą ir saugą, be kita ko, fizinės objektų apsaugos ir patekimo į juos kontrolės, logistikos procesų ir konkrečių prekių rūšių tvarkymo, personalo valdymo bei jo verslo partnerių tapatybės nustatymo srityse; [107 pakeit.]

f)  turima elektroninė sistema, kurią taikant įskaitant trečiosios šalies teikėjo valdomas sistemas, kuria muitinei tikruoju laiku teikiami visi duomenys (arba tikruoju išimties tvarka tikruoju laiku užtikrinamas visų duomenų prieinamumas) prie atitinkamų ir svarbių duomenų apie prekių gabenimą ir apie tai, kaip 1 dalyje nurodytas asmuo laikosi visų toms prekėms taikomų reikalavimų, įskaitant saugos ir saugumo reikalavimus, ir, kai taikoma, ES muitinės duomenų platformoje dalijamasi, laikantis išsamios tokios prieigos kriterijų taikymo tvarkos, nustatytos 10 dalies naujame b punkte nurodytuose deleguotuosiuose aktuose: [108 pakeit.]

i)  muitinės prižiūrimos veiklos registrais;

ii)  apskaitos sistema;

iii)  prekybos ir transporto registrais;

iv)  sekimo ir logistikos sistemomis, kuriose atskiriamos Sąjungos ir ne Sąjungos prekės ir, kai tinkama, nurodoma jų buvimo vieta;

v)  licencijomis ir leidimais, suteiktais pagal kitus muitinės taikomus teisės aktus;

vi)  visais registrais, kurių reikia norint patikrinti, ar skola muitinei nustatyta teisingai.

Nukrypstant nuo f punkto ir nepaisydamos įsipareigojimų, susijusių su importuotojo arba tariamo importuotojo statusu, mažosios ir vidutinės įmonės gali pateikti muitinės institucijoms atitikties duomenis naudodamos skaitmeninį gaminio pasą. [109 pakeit.]

4.  1 dalyje nurodyti asmenys vykdo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas pareigas. Muitinė stebi, ar veiklos vykdytojas nuolat atitinka įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso suteikimo kriterijus ir sąlygas, vadovaudamasi 7 straipsnio 4 dalimi.

Muitinė bent kas trejus 2 metus atlieka nuodugnią patikimo ir patikrinto verslininko veiklos ir vidaus registrų stebėseną. Patikimas ir patikrintas verslininkas informuoja muitinę apie bet kokius organizacinės struktūros, nuosavybės, mokumo, prekybos modelių pokyčius arba kitus reikšmingus savo padėties ir veiklos pokyčius. Jei šie pokyčiai turi reikšmingą poveikį patikimo ir patikrinto verslininko statusui, muitinė jo statusą įvertina iš naujo. Muitinė gali sustabdyti jo leidimo galiojimą, kol bus priimtas sprendimas dėl statuso pakartotinio įvertinimo. [110 pakeit.]

5.  Jeigu patikimas ir patikrintas verslininkas pakeičia įsisteigimo valstybę narę, priimančioji valstybė narė gali iš naujo įvertinti patikimo ir patikrinto verslininko leidimą, pasikonsultavusi su pirmiau jam statusą suteikusia valstybe nare ir gavusi ankstesnius veiklos vykdytojų registrų įrašus. Pirminį leidimą suteikusios valstybės narės muitinė gali sustabdyti jo galiojimą, kol vyksta pakartotinis vertinimas. [111 pakeit.]

Jeigu patikimas ir patikrintas verslininkas pakeičia savo įsisteigimo valstybę narę, jis informuoja priimančiosios valstybės narės muitinę apie bet kokius organizacinės struktūros, nuosavybės, mokumo, prekybos modelių pokyčius arba kitus reikšmingus savo padėties ir veiklos pokyčius, jeigu jie turi poveikį patikimo ir patikrinto verslininko statusui. [112 pakeit.]

5a.   Priimančiosios valstybės narės muitinė, pasikonsultavusi su valstybe nare, kuri verslininkui iš pradžių suteikė patikimo ir patikrinto verslininko statusą, gali iš naujo įvertinti, ar kuris nors iš šių pokyčių turi įtakos jo statusui. Jei reikia, priimančiosios valstybės narės muitinė gali sustabdyti pirminio leidimo galiojimą. Apie sustabdymą pranešama Muitinės duomenų platformoje. Ne vėliau kaip per trejus metus po to, kai patikimas ir patikrintas verslininkas pakeitė savo įsisteigimo valstybę narę arba po to, kai priimančiosioms valstybės narės muitinė pakartotinai įvertino patikimo ir patikrinto verslininko statusą, o vėliau – kas trejus metus, priimančiosios valstybės narės muitinė atlieka išsamią patikimo ir patikrinto verslininko veiklos ir jos vidaus registrų stebėseną, kaip nurodyta 4 dalyje. [113 pakeit.]

6.  Jeigu įtariama, kad patikimo ir patikrinto verslininko ekonominė patikimas ir patikrintas verslininkas dalyvauja su jo ekonomine arba verslo veikla yra susijusi su nesąžininga veikla susijusioje nesąžiningoje veikloje, arba rimtai pažeidžia atitinkamus kitus muitinės taikomus teisės aktus pagal šio reglamento 20 straipsnio 1 dalies c punktą, muitinė sustabdo jo statuso galiojimas sustabdomas galiojimą. Apie tokį sustabdymą įrašoma Muitinės duomenų platformoje. [114 pakeit.]

Jeigu muitinė sustabdė patikimo ir patikrinto verslininko leidimo galiojimą, pripažino jį negaliojančiu arba jį atšaukė pagal 7, 9 ir 10 straipsnius, ji imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų sustabdytas ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytų leidimų ir šio straipsnio 8 dalyje nurodytų lengvatų galiojimas, jie būtų pripažinti negaliojančiais arba atšaukti.

7.  Muitinė gali leisti leidžia patikimiems ir patikrintiems verslininkams: [115 pakeit.]

a)  dalį duomenų apie savo prekes pateikti po jų išleidimo pagal 59 straipsnio 3 dalį;

b)  tam tikrus tikrinimus atlikti ir prekes išleisti jas gavus importuotojo, savininko arba gavėjo verslo vietoje ir (arba) išsiuntus iš eksportuotojo, savininko arba siuntėjo verslo vietos pagal 61 straipsnį;

c)  laikyti, kad deramai užtikrinama, kad operacijos tinkamai atliekamos, kad gautų leidimus taikyti specialiąsias procedūras pagal 102, 103, 109 ir 123 straipsnius;

d)  skolą muitinei, atitinkančią visą importo arba eksporto muitų, susijusių su to verslininko išleistomis prekėmis, sumą, nustatyti tam tikrais laiko intervalais pagal 181 straipsnio 4 dalį;

e)  atidėti skolos muitinei mokėjimą pagal 188 straipsnį;

ea)   atlikti centralizuotą muitinį įforminimą pagal 72 straipsnį; [116 pakeit.]

eb)   įtraukti į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus (pagal Kodekso 73 straipsnį). [117 pakeit.]

7a.   Muitinės deda visas pastangas, kad 7 dalyje nurodytą savo leidimų išdavimo praktiką suderintų su kitų muitinių praktika, siekdamos užtikrinti vienodą požiūrį visoje Sąjungoje. ES muitinė koordinuoja muitinių darbą ir stebi tokį vienodą požiūrį, kad verslininkui, turinčiam „Trust and Check“ statusą, būtų galima automatiškai suteikti leidimus. [118 pakeit.]

8.  Patikimas ir patikrintas verslininkas naudojasi, priklausomai nuo suteikto leidimo, daugiau muitinio tikrinimo lengvatų nei kiti ekonominės veiklos vykdytojai, įskaitant rečiau atliekamą fizinį ir dokumentų tikrinimą. Į patikimo ir patikrinto verslininko statusą palankiai atsižvelgiama atliekant muitinės rizikos valdymą. [119 pakeit.]

9.  Nukrypstant nuo 110 straipsnio, jeigu prekes į muitų teritoriją įvežantis ar iš jos išvežantis importuotojas arba eksportuotojas turi patikimo ir patikrinto verslininko statusą, laikoma, kad prekėms taikomas muitų taikymo sustabdymas, jos yra prižiūrimos muitinės iki galutinės paskirties vietos ir nėra privaloma joms įforminti tranzito procedūros. Patikimas ir patikrintas verslininkas muitus, kitus mokesčius ir kitus privalomuosius mokėjimus privalo mokėti įsisteigimo valstybėje narėje ir ten, kur buvo suteiktas leidimas.

10.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 4 dalyje nurodytos stebėsenos tipą ir dažnumą.: [120 pakeit.]

a)   taisykles konsultuotis su kitomis 2 dalyje nurodytomis institucijomis dėl patikimo ir patikrinto verslininko statuso nustatymo; [121 pakeit.]

b)   išsamią 3 dalyje nurodytų kriterijų taikymo tvarką; [122 pakeit.]

c)   4 dalyje nurodytos stebėsenos tipą ir dažnumą; [123 pakeit.]

d)   patikimo ir patikrinto verslininko statuso pakartotinio įvertinimo taisykles, kaip nurodyta 5 dalyje. [124 pakeit.]

11.   Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina:

a)   2 dalyje nurodytų konsultacijų su kitomis valdžios institucijomis dėl patikimo ir patikrinto verslininko statuso nustatymo taisykles;

b)   3 dalyje nurodytų kriterijų taikymo sąlygas;

c)   5 dalyje nurodytų konsultacijų su kitomis muitinėmis taisykles. [125 pakeit.]

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [126 pakeit.]

11a.   Komisija ir valstybės narės sukuria gebėjimų stiprinimo ir dalijimosi geriausia praktika paramos sistemą, kuria naudotųsi verslininkai, kurie yra labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės ir yra įgiję patikimo ir patikrinto verslininko statusą arba kreipėsi dėl jo. [127 pakeit.]

26 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (muitinės formalumų supaprastinimas)

1.  Iki 265 straipsnio 4 dalyje nustatytos datos Muitinė gali įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (muitinės formalumų supaprastinimas) statuso suteikimo kriterijus atitinkantiems asmenims leisti naudotis tam tikrais supaprastinimais ir lengvatomis vadovaujantis muitų teisės aktais. [128 pakeit.]

2.  Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos muitinė įvertina galiojančius įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (muitinės formalumų supaprastinimas) leidimus ir patikrina, ar jų turėtojams gali būti suteiktas patikimo ir patikrinto verslininko statusas. Jeigu to statuso suteikti negalima, įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (muitinės formalumų supaprastinimas) statusas ir 23 straipsnio 5 dalyje nurodyti supaprastinimai atšaukiami. [129 pakeit.]

3.  Iki kol bus iš naujo įvertintas leidimas arba iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos, priklausomai nuo to, kuri iš šių datų yra ankstesnė, pripažintas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (muitinės formalumų supaprastinimas) statusas galioja, išskyrus atvejus, kai taikomi 9 ir 10 straipsniai dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais, atšaukimo ar dalinio pakeitimo. [130 pakeit.]

5 skyrius

Atstovavimas muitinėje [131 pakeit. Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas]

27 straipsnis

Atstovai muitinėje

1.  Bet kuris asmuo gali paskirti atstovą muitinėje.

Toks atstovavimas gali būti tiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia kito asmens vardu ir to asmens interesais, arba netiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia savo vardu, tačiau kito asmens interesais.

Netiesioginis atstovas muitinėje, veikiantis savo vardu, tačiau importuotojo arba eksportuotojo interesais, laikomas importuotoju arba eksportuotoju taikant 20 ir 22 straipsnius.

2.  Atstovas muitinėje turi būti įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje.

Išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip, nuo pareigos vykdyti tą reikalavimą atleidžiama, kai atstovas muitinėje veikia asmenų, kurie neprivalo būti įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje, interesais.

3.  Atstovas muitinėje, turintis patikimo ir patikrinto verslininko statusą, pripažįstamas turinčiu tokį statusą, tik kai veikia kaip netiesioginis atstovas. Kai veikia kaip tiesioginis atstovas, atstovas muitinėje gali būti pripažįstamas patikimo ir patikrinto verslininku, jeigu toks statusas suteiktas asmeniui, kurio vardu ir kurio interesais veikia tas atstovas.

3a.   Nuo 2029 m. sausio 1 d. ir paskui penkerių metų laikotarpiui muitinės atstovas, veikiantis kaip tiesioginis atstovas, taip pat gali būti pripažintas patikimu ir patikrintu verslininku, jeigu asmuo, kurio vardu ir kurio interesais tas atstovas veikia, yra labai maža arba mažoji įmonė. [132 pakeit.]

4.  Pagal Sąjungos teisę Komisija nustato sąlygas, kuriomis atstovas muitinėje gali teikti paslaugas Sąjungos muitų teritorijoje.

5.  Valstybės narės Sąjungos muitų teritorijoje neįsisteigusiems atstovams muitinėje taiko sąlygas, nustatytas pagal 4 dalį.

6.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:

a)  atvejus, kai netaikomas atleidimas nuo pareigos, nurodytas 2 dalies antroje pastraipoje;

b)  4 dalyje nurodytas sąlygas, kuriomis atstovas atstovui muitinėje gali leidžiama teikti paslaugas Sąjungos muitų teritorijoje. [133 pakeit.]

28 straipsnis

Atstovų įgaliojimas

1.  Santykiuose su muitine atstovas muitinėje pareiškia, kad veikia atstovaujamojo asmens interesais, ir nurodo, ar jo atstovavimas yra tiesioginis, ar netiesioginis.

Asmenys, kurie nepareiškia, kad jie veikia kaip atstovai muitinėje, arba kurie pareiškia, kad veikia kaip atstovai muitinėje, neturėdami atitinkamų įgaliojimų, laikomi veikiančiais savo vardu ir savo interesais.

2.  Muitinė gali pareikalauti, kad asmenys, kurie pareiškia, kad veikia kaip atstovai muitinėje, pateiktų įrodymą, jog jie turi atstovaujamojo asmens jiems suteiktus įgaliojimus.

Konkrečiais atvejais muitinė nereikalauja, kad būtų pateiktas toks įrodymas.

3.  Muitinė nereikalauja, kad kaip atstovas muitinėje veikiantis asmuo, kuris reguliariai atlieka veiksmus ir formalumus, kiekvieną kartą pateiktų įrodymą, kad turi įgaliojimus, su sąlyga, kad toks asmuo muitinei paprašius gali pateikti tokį įrodymą.

4.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant atvejus, kai muitinė nereikalauja, kad būtų pateiktas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas suteiktų įgaliojimų įrodymas.

5.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato 3 dalyje nurodytos teisės suteikimo ir įrodymo, kad ji suteikta, taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

III antraštinė dalis

ES MUITINĖS DUOMENŲ PLATFORMA

29 straipsnis

ES muitinės duomenų platformos funkcijos ir paskirtis

1.  ES muitinės duomenų platformoje teikiamos saugios ir kibernetiniams incidentams atsparios elektroninės paslaugos ir sistemos, skirtos muitinei reikalingiems duomenims, įskaitant asmens ir kitus duomenis, naudoti. Ji atlieka šias funkcijas: [134 pakeit.]

a)  suteikia elektroninio muitų teisės aktų įgyvendinimo galimybę;

b)  užtikrina joje apdorojamų duomenų, įskaitant tokius duomenis, kurie buvo pataisyti, kokybę, vientisumą, atsekamumą, saugumą ir nepaneigiamumą; [135 pakeit.]

c)  užtikrina Reglamento (ES) 2016/679, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725(35) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680(36) nuostatų, susijusių asmens duomenų tvarkymu, laikymąsi;

ca)   užtikrina, kad būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/2841(37) nuostatų; [136 pakeit.]

d)  sudaro sąlygas atlikti ir užtikrina rizikos analizę, ekonominę analizę ir duomenų analizę, supaprastinti muitinės procedūras ir sudaryti palankesnes sąlygas prekybai, be kita ko, naudojant dirbtinio intelekto sistemas pagal [Dirbtinio intelekto aktą, 2021/0106 (COD)](38); [137 pakeit.]

e)  užtikrina tų paslaugų ir sistemų sąveikumą su kitomis elektroninėmis sistemomis, platformomis arba aplinkomis, skirtomis bendradarbiavimui pagal XIII antraštinę dalį;

ea)   transformuoti verslo ir techninius duomenis, kad būtų galima keistis duomenimis su Sąjungos ne muitinės sistemomis, išvardytomis Ia priede, naudojant ES muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemą (ES CSW-CERTEX); [138 pakeit.]

eb)   užtikrina sąveiką su Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka, siekiant užtikrinti ir atlikti Reglamento (ES) 2019/1239 priede nurodytus muitinės formalumus; [139 pakeit.]

f)   integruoja Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemą, sukurtą Reglamento (ES) 2022/2399 4 straipsniu; [140 pakeit.]

g)  sudaro sąlygas vykdyti informacijos mainus su trečiosiomis šalimis;

h)  sudaro sąlygas vykdyti muitinį prekių stebėjimą ir prisideda prie kitų muitinės taikomų teisės aktų vykdymo užtikrinimo. [141 pakeit.]

2.  Veiksmai, kuriuos, naudodamiesi 1 dalyje išvardytomis funkcijomis, atlieka asmenys, Komisija, muitinės, ES muitinė arba kitos valdžios institucijos, ir toliau yra tų asmenų, Komisijos, muitinių, ES muitinės arba kitų valdžios institucijų veiksmai, net jei jie automatizuoti.

3.  Komisija sukuria, įdiegia ir prižiūri ES muitinės duomenų platformą, taip pat viešai paskelbia technines duomenų tvarkymo toje platformoje specifikacijas ir nustato duomenų kokybės strategiją ir įsteigia viešąjį kontaktinį centrą, skirtą skubioms užklausoms arba su ES muitinės duomenų platforma susijusioms grėsmėms saugumui spręsti. Ją valdo ir prižiūri ES muitinė. [142 pakeit.]

4.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos 1 dalyje nurodytos funkcijos, kad būtų atsižvelgta į šio reglamento 31 straipsnyje nurodytoms institucijoms pagal Sąjungos teisės aktus pavedamas naujas užduotis, arba tos funkcijos būtų pritaikytos prie tų institucijų poreikių, besikeičiančių joms įgyvendinant muitų teisės aktus arba kitus muitinės taikomus teisės aktus.

5.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato:

a)  valstybių narių ir Komisijos pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 16 straipsnio 1 dalį ir Reglamentą (ES) 2022/2399 sukurtų elektroninių sistemų priežiūros ir naudojimo technines priemones, susijusias su Reglamentu (ES) 2023/2841 ir Direktyva (ES) 2022/2555, įskaitant Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) paskelbtas gaires; [143 pakeit.]

b)  laipsniško tų sistemų naudojimo nutraukimo darbo programą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

29a straipsnis

Bandomasis ES muitinės duomenų platformos etapas

1.   Iki 265 straipsnio 3 dalyje nurodytos datos Komisija gali nustatyti ES muitinės duomenų platformos naudojimo bandomąjį etapą. Bandomasis etapas yra savanoriškas ir jo tikslas – išbandyti ES muitinės duomenų platformos funkcijas.

2.   Komisija, planuodama ir organizuodama bandomąjį etapą, bendradarbiauja su ES muitine, muitinėmis ir kitomis institucijomis bei atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

3.   1 dalies tikslais Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma:

a)   techninės planavimo ir organizavimo priemonės;

b)   funkcijos, kurias reikia taikyti ir išbandyti;

c)   tiksli bandomojo etapo trukmė.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [144 pakeit.]

30 straipsnis

Nacionalinės taikomosios programos duomenims iš ES muitinės duomenų platformos naudoti

1.  Valstybės narės gali sukurti deda visas pastangas, kad sukurtų taikomąsias programas, jei tokių dar nėra, naudojamas prisijungti prie ES muitinės duomenų platformos, kad būtų galima pateikti duomenis šioje platformoje ir apdoroti iš jos gautus duomenis. [145 pakeit.]

1a.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos programos atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/2555(39) nuostatas, visų pirma susijusias su kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėmis. Valstybės narės muitinės infrastruktūrą įtraukia į savo nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją. [146 pakeit.]

2.  Valstybės narės gali prašyti, kad 1 dalyje nurodytas taikomąsias programas sukurtų ES muitinė. Tokiu atveju jų sukūrimą finansuoja tos valstybės narės.

3.  Jeigu ES muitinė sukuria taikomąją programą pagal 2 dalį, galimybė ja naudotis užtikrinama visoms valstybėms narėms.

31 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymo ir kitų duomenų apdorojimo ES muitinės duomenų platformoje ir ES CSW-CERTEX tikslai [147 pakeit.]

1.  Asmuo gali turėti prieigą prie ES muitinės duomenų platformoje saugomų ar kitaip per ją prieinamų duomenų, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, kuriuos pateikė tas asmuo arba kurie buvo pateikti jo interesais, arba kurie yra adresuoti ar skirti tam asmeniui. Tokia prieiga naudojamasi tik siekiant:

a)  įvykdyti tam asmeniui pagal muitų teisės aktus ar kitus muitinės taikomus teisės aktus tenkančias duomenų teikimo pareigas, įskaitant asmenų atsakomybės už muitų, rinkliavų ir mokesčių, kuriuos gali reikėti mokėti Sąjungoje, sumokėjimą nustatymą, ir

b)  įrodyti, kad tas asmuo laikosi muitų teisės aktų ir kitų muitinės taikomų teisės aktų.

2.  Muitinė gali apdoroti ES muitinės duomenų platformoje saugomus ar kitaip per ją prieinamus duomenis, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, tik tokiu mastu, koks yra būtinas siekiant šių tikslų:

a)  atlikti savo užduotis, susijusias su muitų teisės aktų ar kitų muitinės taikomų teisės aktų įgyvendinimu, įskaitant asmenų atsakomybės už muitų, rinkliavų ir mokesčių, kuriuos gali reikėti mokėti Sąjungoje, sumokėjimą nustatymą ir tikrinimą, kaip laikomasi tų teisės aktų;

b)  atlikti savo užduotis, susijusias su tikrinimu ir rizikos valdymu, kaip nustatyta IV antraštinėje dalyje;

c)  atlikti užduotis, būtinas bendradarbiavimui vykdyti XIII antraštinėje dalyje nustatytomis sąlygomis.

Muitinio tikrinimo veiksmingumui užtikrinti visos nacionalinės muitinės gali gauti ir apdoroti atlikus muitinį tikrinimą, per kurį aptikta reikalavimų neatitinkančių prekių, gautus duomenis. [148 pakeit.]

3.  ES muitinė gali apdoroti ES muitinės duomenų platformoje saugomus ar kitaip per ją prieinamus duomenis, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, tik tokiu mastu, koks yra būtinas siekiant šių tikslų:

a)  atlikti savo užduotis, susijusias su muitinės rizikos valdymu, kaip nustatyta IV antraštinės dalies 3 skyriuje;

b)  atlikti savo užduotis, kaip nustatyta XII antraštinės dalies 2 skyriuje;

c)  atlikti užduotis, svarbias XIII antraštinėje dalyje numatytam bendradarbiavimui.

Nepažeisdamos Direktyvos (ES) 2016/943 ir po 265 straipsnio 4 dalyje nurodytos datos, valstybių narių muitinės arba ES muitinė paprašius pateikia neasmeninius muitinės duomenis, kurie nėra neskelbtini komerciniai duomenys. Ekonominės veiklos vykdytojai turi galimybę deklaracijose prašyti, kad tokie duomenų elementai, kaip įmonių pavadinimai, adresai, prekių vertė, medžiagos numeris ir prekių aprašymas, bet jais neapsiribojant, būtų laikomi neskelbtina komercine informacija. Jeigu pateikiamas toks prašymas, valstybių narių muitinės arba ES muitinė nevykdo prašymo išleisti muitinės duomenis ir šių duomenų nepateikia. [149 pakeit.]

4.  Komisija gali apdoroti ES muitinės duomenų platformoje saugomus ar kitaip per ją prieinamus duomenis, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, tik tokiu mastu, koks yra būtinas siekiant šių tikslų:

a)  atlikti savo užduotis, susijusias su rizikos valdymu, kaip nustatyta IV antraštinės dalies 3 skyriuje;

b)  atlikti savo užduotis, susijusias su prekių tarifiniu klasifikavimu, jų kilme bei verte ir muitinės priežiūra pagal I ir IX antraštines dalis;

c)  atlikti savo užduotis, susijusias su ribojamosiomis priemonėmis ir krizių valdymu pagal XI antraštinę dalį;

d)  atlikti savo užduotis, susijusias su ES muitine pagal XII antraštinę dalį;

e)  atlikti užduotis, būtinas bendradarbiavimui vykdyti XIII antraštinėje dalyje nustatytomis sąlygomis;

f)  atlikti muitų sąjungos veiksmingumo vertinimą pagal XV antraštinės dalies 1 skyrių;

g)  stebėti muitų teisės aktų ar kitų muitinės taikomų teisės aktų įgyvendinimą ir užtikrinti vienodą jų taikymą, įskaitant asmenų atsakomybės už muitų, rinkliavų ir mokesčių, kuriuos gali reikėti mokėti Sąjungoje, sumokėjimą nustatymą;

h)  rengti statistinius duomenis ir atlikti kitą Sąjungos teisės aktuose numatytą analizę, kuriai reikalingi ES muitinės duomenų platformos duomenys;

ha)   prisidėti prie kitų atitinkamų Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimo. [150 pakeit.]

Komisija tvarko duomenis tik tiek, kiek reikalinga ir naudinga šioje dalyje nurodytiems tikslams pasiekti. [151 pakeit.]

5.  Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali apdoroti ES muitinės duomenų platformoje saugomus ar kitaip per ją prieinamus duomenis, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, tik tokiu mastu, koks yra būtinas vykdyti su muitine susijusiai jos veiklai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 1 straipsnį ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97, laikantis tuose reglamentuose nustatytų su duomenų apsauga susijusių sąlygų.

6.  Europos prokuratūra, pateikusi prašymą, gali gauti prieigą prie ES muitinės duomenų platformoje saugomų ar kitaip per ją prieinamų duomenų ir juos apdoroti, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, tik tokiu mastu, koks yra būtinas vykdyti jos užduotims pagal Tarybos reglamento (ES) 2017/1939(40) 4 straipsnį, jei Europos prokuratūros atliekamas tyrimas yra susijęs su muitine ir laikomasi pagal šio straipsnio 14 dalį priimtame įgyvendinimo akte nustatytų sąlygų. [152 pakeit.]

7.  Valstybių narių mokesčių administratoriai gali apdoroti ES muitinės duomenų platformoje saugomus ar kitaip per ją prieinamus duomenis, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, tik tokiu mastu, koks yra būtinas asmenų atsakomybei už muitų, rinkliavų ir mokesčių, kuriuos gali reikėti mokėti Sąjungoje už atitinkamas prekes, sumokėjimą nustatyti, ir laikydamiesi pagal šio straipsnio 14 dalį priimtame įgyvendinimo akte nustatytų sąlygų. [153 pakeit.]

8.  Kompetentingos institucijos, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2017/625(41) 3 straipsnio 3 punkte, gali gauti prieigą prie ES muitinės duomenų platformoje saugomų ar kitaip per ją prieinamų duomenų, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, tik tokiu mastu, koks yra būtinas Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas maisto, pašarų ir augalų pateikimas rinkai arba jų sauga, vykdymui užtikrinti ir bendradarbiavimui su muitine vykdyti siekiant kuo labiau sumažinti reikalavimų neatitinkančių produktų įvežimo į Sąjungą riziką, ir laikydamosi pagal šio straipsnio 14 dalį priimtame įgyvendinimo akte nustatytų sąlygų. [154 pakeit.]

9.  Rinkos priežiūros institucijos, valstybių narių paskirtos pagal Reglamento (ES) 2019/1020 10 straipsnį, gali apdoroti ES muitinės duomenų platformoje saugomus ar kitaip per ją prieinamus duomenis, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, tik tokiu mastu, koks yra būtinas Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas produktų pateikimas rinkai arba jų sauga, vykdymui užtikrinti ir bendradarbiavimui su muitine vykdyti siekiant kuo labiau sumažinti reikalavimų neatitinkančių prekių įvežimo į Sąjungą riziką, ir laikydamosi pagal šio straipsnio 14 dalį priimtame įgyvendinimo akte nustatytų sąlygų. [155 pakeit.]

10.  Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), pateikusi prašymą, gali gauti prieigą prie ES muitinės duomenų platformoje saugomų ar kitaip per ją prieinamų duomenų, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, tik tokiu mastu, koks yra būtinas vykdyti jos užduotims pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/794 4 straipsnį, jei tos užduotys yra susijusios su muitinės klausimais ir laikomasi pagal šio straipsnio 14 dalį priimtame įgyvendinimo akte nustatytų sąlygų. [156 pakeit.]

11.  Kitos nacionalinės valdžios institucijos ir Sąjungos įstaigos, įskaitant Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (FRONTEX), gali apdoroti ES muitinės duomenų platformoje saugomus ar kitaip per ją prieinamus ne asmens duomenis, laikydamosi pagal šio straipsnio 14 dalį priimtame įgyvendinimo akte nustatytų sąlygų: [157 pakeit.]

a)  atlikti savo užduotims, kurios yra svarbios muitinės formalumų atlikimui;

b)  atlikti užduotims, kurios joms pavestos Sąjungos teisės aktais;

c)  atlikti savo užduotims, kurios yra svarbios Sąjungos lygmens rizikos valdymo veiklos, nurodytos 52 straipsnyje, rezultatams.

12.  Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos Komisija, OLAF, Europos prokuratūra ir ES muitinė, kai ji bus įsteigta, gali tik 4, 5 ir 6 dalyse nurodytais tikslais apdoroti duomenis, įskaitant asmens duomenis, esančius dabartinėse elektroninėse sistemose, kurias Komisija sukūrė pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 informacijos mainams vykdyti. [158 pakeit.]

13.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos 2–4 dalys siekiant paaiškinti ir papildyti jose nustatytus tikslus atsižvelgiant į besikeičiančius muitų teisės aktų ar kitų teisės aktų įgyvendinimo poreikius.

13a.   Asmens duomenų tvarkymo ES CSW-CERTEX tikslais Komisija laikoma bendra duomenų valdytoja, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2018/1725 28 straipsnio 1 dalyje, o muitinė ir valstybių narių kompetentingos institucijos partnerės, atsakingos už Ia priede išvardytus Sąjungos ne muitinės formalumus – duomenų bendravaldytojomis, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2016/679 26 straipsnio 1 dalyje. [159 pakeit.]

14.   Komisija įgyvendinimo aktais nustato 6–11 dalyse nurodytų institucijų prieigos prie ES muitinės duomenų platformoje saugomų ar kitaip per ją prieinamų duomenų, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, ir jų atliekamo tų duomenų apdorojimo taisykles ir sąlygas. Nustatydama tas taisykles ir sąlygas, Komisija kiekvienos institucijos arba institucijų kategorijos atveju:

a)   įvertina apsaugos priemones, atitinkamos institucijos taikomas užtikrinti tam, kad duomenys būtų apdorojami pagal paskirtį;

b)   užtikrina apdorojimo proporcingumą ir būtinumą pagal jo paskirtį;

c)   nustato konkrečias duomenų, prie kurių prieigą gali gauti arba kuriuos gali apdoroti atitinkama institucija, kategorijas;

d)   atsižvelgia į atitinkamos institucijos poreikį paskirti konkretų kontaktinį punktą, asmenį ar asmenis arba taikyti papildomas apsaugos priemones;

e)   įvertina poreikį riboti paskesnį dalijimąsi duomenimis;

f)   nustato prieigos prie duomenų, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, prašymų teikimo sąlygas bei tvarką ir tai, kurie bendri duomenų valdytojai suteiks prieigą prie ES muitinės duomenų platformos. [160 pakeit.]

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [161 pakeit.]

32 straipsnis

Asmens duomenys ES muitinės duomenų platformoje

1.  ES muitinės duomenų platformoje tik tokiu mastu, koks yra būtinas siekiant 31 straipsnyje nustatytų tikslų, gali būti tvarkomi šių kategorijų duomenų subjektų asmens duomenys:

a)  duomenų subjektų, kurie yra registruoti arba prašo juos įregistruoti kaip ekonominės veiklos vykdytojus pagal 19 straipsnį;

b)  duomenų subjektų, kurie yra ekonominės veiklos vykdytojai, retkarčiais vykdo vykdantys veiklą, kuriai taikomi muitų teisės aktai arba kiti muitinės taikomi teisės aktai; [162 pakeit.]

c)  duomenų subjektų, kurie yra ekonominės veiklos vykdytojai ir kurių asmens duomenų yra 40 straipsnyje nurodytuose pagrindžiamuosiuose dokumentuose arba papildomų įrodymų, būtinų muitų teisės aktais arba kitais muitinės taikomais teisės aktais nustatytoms pareigoms įvykdyti, dokumentuose; [163 pakeit.]

d)  duomenų subjektų, kurie yra ekonominės veiklos vykdytojai ir kurių asmens duomenų yra tarp duomenų, renkamų rizikai valdyti pagal 50 straipsnio 3 dalies a punktą; [164 pakeit.]

e)  muitinės, kitų nei muitinė valdžios institucijų arba kitų atitinkamų institucijų ar įgaliotųjų įstaigų įgaliotųjų darbuotojų, kurių asmens duomenys yra būtini tinkamai prieigos prie informacijos ES muitinės duomenų platformoje kontrolei ir priežiūrai užtikrinti;

f)  Komisijos, ES muitinės arba kitų Sąjungos įstaigų darbuotojų arba vietoj šių institucijų veikiančių įgaliotojų trečiųjų asmenų, turinčių prieigą prie ES muitinės duomenų platformos.

2.  ES muitinės duomenų platformoje pagal 31 straipsnį gali būti tvarkomi šių kategorijų asmens duomenys:

a)  asmens duomenys, naudojami ES muitinės duomenų modelyje, nurodytame 36 straipsnyje;

b)  asmens duomenys, kurių yra tarp duomenų, renkamų rizikai valdyti pagal 50 straipsnio 3 dalies a punktą;

c)  asmens duomenys, reikalingi 1 dalies e ir f punktuose nurodytų darbuotojų, įgaliotų tvarkyti duomenis ES muitinės duomenų platformoje, tapatybei tinkamai nustatyti.

3.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos arba papildomos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos duomenų subjektų kategorijos ir asmens duomenų kategorijos siekiant atsižvelgti į informacinių technologijų raidą ir informacinės visuomenės pažangą.

33 straipsnis

Asmens duomenų saugojimo ES muitinės duomenų platformoje laikotarpis

1.  Asmens duomenys ES muitinės duomenų platformoje naudojant specialią paslaugą gali būti saugomi ne ilgiau kaip 10 metų nuo tos dienos, kai tie duomenys buvo užregistruoti taikant tą paslaugą. Tų duomenų saugojimo laikotarpis gali būti sustabdytas 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir OLAF, Europos prokuratūrai arba valstybių narių institucijoms pradėjus tyrimą, Komisijai pradėjus pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir pradėjus administracinį ir teismo procesą, susijusius su asmens duomenimis.

2.  Pasibaigus 1 dalyje nustatytam laikotarpiui, asmens duomenys ištrinami arba nuasmeninami, atsižvelgiant į aplinkybes.

3.   Komisija įgyvendinimo aktais nustato asmens duomenų nuasmeninimo pasibaigus saugojimo laikotarpiui taisykles. [165 pakeit.]

34 straipsnis

Funkcijos ir atsakomybė už ES muitinės duomenų platformoje tvarkomus asmens duomenis

1.  Valstybių narių muitinės, Komisija ir ES muitinė yra laikomos bendromis duomenų valdytojomis, kai jos ES muitinės duomenų platformoje tvarko asmens duomenis atlikdamos rizikos valdymą ir vykdydamos bendradarbiavimą, kaip nurodyta 31 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose, 31 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose ir 31 straipsnio 4 dalies a ir e punktuose.

2.  Kiekviena atskira muitinė laikoma duomenų valdytoja, kai ji tvarko asmens duomenis 31 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais tikslais.

3.  Komisija laikoma vienintele duomenų valdytoja, kai ji tvarko asmens duomenis 31 straipsnio 4 dalies c, d, ir f–g punktuose nurodytais tikslais.

4.  Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos Komisija, OLAF, Europos prokuratūra ir ES muitinė laikomos vienintelėmis duomenų valdytojomis, kai jos tvarko duomenis, kaip nurodyta 31 straipsnio 12 dalyje.

5.  1 dalyje nurodytos bendros duomenų valdytojos:

a)  bendradarbiauja, kad laiku išnagrinėtų duomenų subjekto (-ų) pateiktą (-us) prašymą (-us) ir kad duomenų subjektams būtų lengviau naudotis savo teisėmis;

b)  padeda viena kitai spręsti klausimus, susijusius su bendrai tvarkant duomenis padarytų duomenų saugumo pažeidimų nustatymu ir nagrinėjimu;

c)  keičiasi atitinkama informacija, kurią būtina pateikti duomenų subjektams pagal Reglamento (ES) 2016/679 III skyriaus 2 skirsnį, Reglamento (ES) 2018/1725 III skyriaus 2 skirsnį ir, jei taikoma, Direktyvos (ES) 2016/680 III skyrių;

d)  pagal Reglamento (ES) 2016/679 32 straipsnį, Reglamento (ES) 2018/1725 33 straipsnį ir, jei taikoma, Direktyvos (ES) 2016/680 25 straipsnį užtikrina bendrai tvarkomų asmens duomenų saugumą, vientisumą, prieinamumą bei konfidencialumą.

6.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato bendrų duomenų valdytojų funkcijas ir santykius duomenų subjektų atžvilgiu, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2016/679 26 straipsniu ir Reglamento (ES) 2018/1725 28 straipsniu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

35 straipsnis

Duomenų subjekto teisių apribojimas

1.  Jei duomenų subjekto naudojimasis teise susipažinti su duomenimis ir teise apriboti duomenų tvarkymą, nurodytomis Reglamento (ES) 2016/679 15 ir 18 straipsniuose ir Reglamento (ES) 2018/1725 17 ir 20 straipsniuose, arba pranešimas apie duomenų saugumo pažeidimą, nurodytas Reglamento (ES) 2016/679 34 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (ES) 2018/1725 35 straipsnio 1 dalyje, pakenktų su fiziniu asmeniu susijusiam muitinės srityje vykdomam tyrimui, muitinio tikrinimo rezultatams arba konkrečios nustatytos muitinės rizikos, susijusios su fiziniu asmeniu, valdymui, muitinės, ES muitinė ir Komisija, remdamosi Reglamento (ES) 2016/679 23 straipsnio 1 dalies c, e, f ir h punktais, o Komisija ir ES muitinė, remdamosi Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies a, c, e ir g punktais, gali iš dalies ar visiškai apriboti tas teises, jeigu apribojimas yra būtinas ir proporcingas.

2.  Muitinės, Komisija ir ES muitinė įvertina 1 dalyje nurodytų apribojimų būtinumą ir proporcingumą kiekvienu konkrečiu atveju, prieš juos taikydamos, atsižvelgdamos į galimą riziką duomenų subjekto teisėms ir laisvėms.

3.  ES muitinė arba Komisija, kaip duomenų valdytoja arba bendra duomenų valdytoja tvarkydama iš kitų organizacijų gautus savo užduotims vykdyti reikalingus asmens duomenis, konsultuojasi su tomis organizacijomis dėl galimų priežasčių taikyti 1 dalyje nurodytus apribojimus ir jų būtinumo ir proporcingumo, prieš juos taikydama.

4.  Muitinės, Komisija arba ES muitinė, iš dalies ar visiškai apribodamos 1 dalyje nurodytas teises, atlieka šiuos veiksmus:

a)  atsakydamos į prašymą, informuoja atitinkamą duomenų subjektą apie taikomą apribojimą ir pagrindines jo priežastis ir apie galimybę pateikti skundą nacionalinei duomenų apsaugos institucijai arba Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui arba teismine tvarka kreiptis į nacionalinį teismą arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir

b)  užfiksuoja apribojimo priežastis, įskaitant apribojimo būtinumo ir proporcingumo vertinimą, ir priežastis, kodėl, suteikus prieigą, būtų pakenkta rizikos valdymui ir muitiniam tikrinimui.

Remiantis Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 8 dalimi, pirmos pastraipos a punkte nurodytos informacijos pateikimas gal būti atidėtas, ji gali būti nepateikiama arba gali būti atsisakyta ją pateikti, jei dėl tos informacijos pateikimo būtų pakenkta apribojimo tikslams.

5.  Muitinės, Komisija arba ES muitinė į duomenų apsaugos pranešimus, kuriuos skelbia savo svetainėje ir intranete, įtraukia skirsnį, kuriame duomenų subjektams teikiama bendroji informacija apie galimus duomenų subjektų teisių apribojimus.

6.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato apsaugos priemones, kuriomis užkertamas kelias piktnaudžiavimui ir neteisėtai prieigai prie asmens duomenų, kuriems taikomi arba galėtų būti taikomi apribojimai, arba tokių duomenų perdavimui. Tokios apsaugos priemonės apima funkcijų, atsakomybės ir procedūrinių veiksmų nustatymą, deramą apribojimų stebėseną ir periodinę jų taikymo peržiūrą, atliekamą bent kas 6 mėnesius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

36 straipsnis

ES muitinės duomenų modelis

Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant, kurie duomenys yra būtini 31 straipsnio 1–4 dalyse nurodytiems tikslams įgyvendinti. Tie duomenų reikalavimai sudaro ES muitinės duomenų modelį.

37 straipsnis

Techninės bendradarbiavimo priemonės

1.  Komisija, ES muitinė ir muitinės naudoja ES muitinės duomenų platformą, vykdydamos mainus su 31 straipsnio 6–11 9 dalyse ir 11 dalyje nurodytomis institucijomis ir Sąjungos įstaigomis pagal šį reglamentą. Komisija, ES muitinė ir muitinės, keisdamosi informacija su Europolu, naudoja Europolo saugaus keitimosi informacija tinklo programą (SIENA). [166 pakeit.]

2.  Sąjungos ne muitinės formalumų ir Sąjungos ne muitinės sistemų, išvardytų Reglamento (ES) 2022/2399 priede, atveju ES muitinės duomenų platforma užtikrina sąveikumą per ES muitinės vieno langelio aplinką, nustatytą tuo reglamentu.

3.  Jei kitos nei muitinė valdžios institucijos arba Sąjungos įstaigos ar valdžios institucijos iš trečiųjų šalių naudojasi elektroninėmis priemonėmis, kurios sukurtos Sąjungos teisės aktais, naudojamos įgyvendinti juose nustatytiems tikslams arba nurodytos juose, bendradarbiavimas gali būti vykdomas užtikrinus tų elektroninių priemonių sąveikumą su ES muitinės duomenų platforma. [167 pakeit.]

4.  Jei kitos nei muitinė valdžios institucijos, įskaitant institucijas iš trečiųjų šalių, nesinaudoja elektroninėmis sistemomis, kurios sukurtos Sąjungos teisės aktais, naudojamos įgyvendinti juose nustatytiems tikslams arba nurodytos juose, jos gali naudotis ES muitinės duomenų platformos konkrečiomis paslaugomis ir sistemomis pagal 31 straipsnį. [168 pakeit.]

5.  Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina 3 ir 4 dalyse nurodyto sąveikumo ir prisijungimo techninių sąlygų taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

38 straipsnis

Papildomos informacijos mainai tarp muitinės ir ekonominės veiklos vykdytojų

1.  Muitinė ir ekonominės veiklos vykdytojai gali keistis bet kuria informacija, kuria keistis pagal muitų teisės aktus konkrečiai nereikalaujama, visų pirma abipusio bendradarbiavimo rizikos nustatymo ir neutralizavimo srityje tikslais. Tokie informacijos mainai gali būti vykdomi pagal rašytinį susitarimą ir apimti muitinės naudojimąsi prieiga prie ekonominės veiklos vykdytojo elektroninių sistemų.

2.  Jeigu abi šalys nesusitaria kitaip arba jei pagal galiojančias nuostatas nenumatyta kitaip, visa informacija, kurią, bendradarbiaudamos pagal 1 dalį, viena šalis teikia kitai šaliai, yra konfidenciali.

39 straipsnis

Muitinės teikiama informacija

1.  Bet kuris asmuo gali prašyti, kad muitinė pateiktų informaciją apie muitų teisės aktų taikymą. Muitinė gali nepatenkinti tokio prašymo, jeigu jis nėra susijęs su tikrai numatoma vykdyti veikla tarptautinės prekybos prekėmis srityje.

2.  Muitinė palaiko nuolatinį dialogą su ekonominės veiklos vykdytojais ir kitomis tarptautinėje prekyboje prekėmis dalyvaujančiomis valdžios institucijomis. Ji skatina skaidrumą, užtikrindama muitų teisės aktų, bendro pobūdžio administracinių nurodymų ir prašymų formų prieinamumą, kai tai įmanoma, netaikant mokesčio, taip pat ir internetu.

2a.   Visapusiška ir patogi naudoti skaitmeninė sąsaja taip pat suteikia prieigą prie visos informacijos, susijusios su autonominėmis priemonėmis, įskaitant tarifus, kvotas, sankcijas ir embargus, siekiant, kad įmonės geriau laikytųsi šių priemonių. Tokiu būdu taip pat skatinamas didesnis įvairių autonominių priemonių nuoseklumas. [169 pakeit.]

40 straipsnis

Informacija ir pagrindžiamieji dokumentai

1.  Pateikdami prekėms įformintai arba norimai įforminti specialiajai muitinės procedūrai atlikti būtinus duomenis ir informaciją arba užtikrindami jų prieinamumą, asmenys turi pateikti tiems duomenims ir informacijai gauti naudotų popieriuje surašytų dokumentų originalų, jei jie egzistuoja, skaitmenines kopijas arba užtikrinti jų prieinamumą.

2.  Iki 266 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos muitinės deklaracijos pateikimo metu deklarantas turi turėti ir laikyti muitinės žinioje pagrindžiamuosius dokumentus, būtinus taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką.

3.  Laikoma, kad pagrindžiamieji dokumentai, susiję su Reglamento (ES) 2022/2399 priede išvardytais taikytinais Sąjungos ne muitinės formalumais, buvo pateikti, užtikrintas jų prieinamumas arba deklarantas juos turi, jeigu muitinė, naudodamasi Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistema, reikiamus duomenis gali gauti iš atitinkamų Sąjungos ne muitinės sistemų pagal to reglamento 10 straipsnio 1 dalies a ir c punktus.

4.  Pagrindžiamuosius dokumentus asmenys taip pat pateikia, kai jų reikia muitinės rizikos valdymui ir muitiniam tikrinimui atlikti.

5.  Nedarant poveikio kitų muitinės taikomų teisės aktų taikymui, muitinė ekonominės veiklos vykdytojams gali leisti surašyti pagrindžiamuosius dokumentus, nurodytus 3 dalyje.

6.  Jei dėl konkrečių dokumentų nenurodyta kitaip, suinteresuotasis asmuo, naudodamas muitinei prieinamas ir priimtinas priemones, saugo dokumentus ir informaciją, kad būtų įmanoma atlikti jų muitinį tikrinimą, ne trumpiau kaip trejus metus. Šis laikotarpis skaičiuojamas:

a)  nuo metų, kuriais prekės buvo išleistos, pabaigos;

b)  prekių išleidimo į laisvą apyvartą atveju, kai dėl prekių galutinio vartojimo joms taikoma nulinė arba sumažinta importo muito norma, – nuo metų, kuriais tos prekės nustojo būti muitinės priežiūros objektu, pabaigos;

c)  kitos muitinės procedūros įforminimo prekėms atveju arba prekių laikinojo saugojimo atveju – nuo metų, kuriais atitinkama muitinės procedūra buvo pripažinta įvykdyta arba baigėsi laikinasis saugojimas, pabaigos.

7.  Nedarant poveikio 182 straipsnio 4 daliai, jeigu atlikus su skola muitinei susijusį muitinį tikrinimą paaiškėja, kad turi būti ištaisytas tam tikras įrašas apskaitoje, ir apie tai pranešama suinteresuotajam asmeniui, dokumentai ir informacija turi būti saugomi trejus metus po šio straipsnio 6 dalyje nurodyto termino pabaigos.

8.  Jeigu pateikiamas skundas arba pradedamas administracinis ar teismo procesas, dokumentai ir informacija saugomi 1 dalyje nustatytą laikotarpį arba iki skundo nagrinėjimo procedūros arba administracinio ar teismo proceso pabaigos, priklausomai nuo to, kuri iš šių datų yra vėliausia.

IIIa antraštinė dalis

ES MUITINĖS VIENO LANGELIO APLINKA

40a straipsnis

ES MUITINĖS VIENO LANGELIO APLINKA

1.   Sukuriama ES muitinės vieno langelio aplinka. Ji turėtų apimti 29 straipsnyje nurodytą ES muitinės duomenų platformą ir Ia priede nurodytas Sąjungos ne muitinės sistemas.

2.   Komisija iki Ia priede nustatytų datų sujungia ES muitinės duomenų platformą su Sąjungos ne muitinės sistemomis ir sudaro sąlygas keistis informacija apie jame išvardytus Sąjungos ne muitinės formalumus.

3.   Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas Ia priedas, kiek tai susiję su Sąjungos ne muitinės formalumais, jų atitinkamomis Sąjungos ne muitinės sistemomis, nustatytomis Sąjungos ne muitų teisės aktuose, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąsajų data.

40b straipsnis

Vyriausybių tarpusavio skaitmeninis bendradarbiavimas Sąjungos ne muitinės formalumų srityje

1.   ES CSW-CERTEX apie kiekvieną iš Ia priede išvardytų Sąjungos ne muitinės formalumų sudaro sąlygas ES muitinės duomenų centrui ir atitinkamoms Sąjungos ne muitinės sistemoms keistis informacija šiais tikslais:

a)   padaryti atitinkamus duomenis prieinamus muitinei, kad ji automatiškai patikrintų tuos formalumus pagal šį reglamentą;

b)   padaryti atitinkamus duomenis prieinamus kompetentingoms institucijoms partnerėms, kad jos Sąjungos ne muitinės sistemose vykdytų leidžiamų prekių kiekio valdymo užduotis, atsižvelgdamos į muitinei deklaruotas ir jos išleistas prekes;

c)   sudaryti sąlygas integruoti muitinei ir kompetentingų institucijų partnerių procedūras ir jas remti, kad formalumai, kurių reikia norint prekėms įforminti pagal muitinės procedūrą arba jas reeksportuoti, ir bendradarbiauti, kiek tai susiję su tikrinimo koordinavimu pagal šio reglamento 43 straipsnio 3 dalį, būtų atliekami visiškai automatizuotu būdu;

d)   sudaryti sąlygas, kad muitinė ir atitinkamos kompetentingos institucijos partnerės galėtų automatiškai vienos kitoms perduoti visus kitus duomenis, kurių reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus, kuriais nustatomi Sąjungos ne muitinės formalumai, nedarant poveikio nacionaliniam tų duomenų naudojimui.

2.   Kiekvieno iš Ia priede išvardytų Sąjungos ne muitinės formalumų atžvilgiu ES CSW-CERTEX užtikrinamos šios funkcijos:

a)   suderinama muitų ir ne muitų formalumų srities terminologija, kai tai yra įmanoma, ir nustatoma muitinės procedūra arba reeksportas, kuriems įforminti gali būti naudojamas patvirtinamasis dokumentas, remiantis tame patvirtinamajame dokumente nurodytu kompetentingos institucijos partnerės administraciniu sprendimu; taip pat

b)   prireikus transformuojamas atitinkamiems Sąjungos ne muitinės formalumams atlikti reikalaujamų duomenų formatas (nekeičiant jų turinio), kad tie duomenys būtų suderinami su muitinės deklaracija arba reeksporto deklaracija, ir atvirkščiai.

3.   Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant duomenų elementus, kuriais pagal šio straipsnio 1 dalį turi būti keičiamasi per ES CSW-CERTEX.

40c straipsnis

Įmonių tarpusavio skaitmeninis bendradarbiavimas Sąjungos ne muitinės formalumų srityje

1.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato, kurie iš Ia priede išvardytų Sąjungos ne muitinės formalumų atitinka šiuos kriterijus:

a)   duomenys, kurie turi būti pateikti muitinei, ir duomenys, kurie turi būti įtraukti į ne muitinės patvirtinamuosius dokumentus, kurių reikalaujama Ia priede išvardytiems Sąjungos ne muitinės formalumams atlikti, iš dalies sutampa;

b)   Sąjungoje konkrečiam formalumui išduotų ne muitinės patvirtinamųjų dokumentų skaičius nėra nereikšmingas;

c)   Ia priede nurodytoje atitinkamoje Sąjungos ne muitinės sistemoje ekonominės veiklos vykdytojus galima identifikuoti pagal jų EORI kodą;

d)   pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus, kurie nėra muitų teisės aktai, pagal 11 straipsnį galima įvykdyti konkretų formalumą per ES muitinės duomenų centrą.

2.   Jei nustatoma, kad Sąjungos ne muitinės formalumas atitinka 1 dalies kriterijus, ekonominės veiklos vykdytojai ES muitinės duomenų platformoje gali pateikti integruotą duomenų rinkinį, kuriame pateikiama visa svarbi informacija, reikalinga taikytiniems muitinės formalumams ir Sąjungos ne muitinės formalumams atlikti.

3.   2 dalyje nurodytas integruotas duomenų rinkinys laikomas duomenų, kurių kompetentingos institucijos partnerės reikalauja atlikti Ia priede išvardytus Sąjungos ne muitinės formalumus, pateikimu.

40d straipsnis

Kompetentingų institucijų partnerių naudojimasis EORI

Kompetentingoms institucijoms partnerėms suteikiama prieiga prie EORI numerio, kad jos, vykdydamos savo pareigas, galėtų patvirtinti atitinkamus duomenis apie ekonominės veiklos vykdytojus.

40e straipsnis

ES muitinės vieno langelio aplinkos nacionaliniai koordinatoriai

Kiekviena valstybė narė paskiria ES muitinės vieno langelio aplinkos nacionalinį koordinatorių. Siekdamas padėti įgyvendinti šį reglamentą, nacionalinis koordinatorius atlieka šias užduotis:

a)   veikia kaip nacionalinis Komisijos kontaktinis punktas visais klausimais, susijusiais su ES muitinės vieno langelio aplinkos įgyvendinimu; taip pat

b)   skatina ir remia nacionaliniu lygmeniu muitinės ir nacionalinių kompetentingų institucijų partnerių bendradarbiavimą.

40f straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.   Komisija reguliariai stebi, kaip veikia ES muitinės vieno langelio aplinka, atsižvelgdama į, inter alia, stebėsenos tikslais svarbią valstybių narių pateiktą informaciją.

2.   Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kiekvienais metais Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaita apima Sąjungos ne muitinės formalumų, įtrauktų į Sąjungos teisės aktus ir Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, apžvalgą.

3.   Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas trejus metus 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie atitinkamai pagal 1 ir 2 dalis vykdomą stebėseną ir vertinimą, įskaitant poveikį ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms.[170 pakeit.]

IV antraštinė dalis

MUITINĖS PRIEŽIŪRA, MUITINIS TIKRINIMAS IR RIZIKOS VALDYMAS

1 skyrius

Muitinės priežiūra

41 straipsnis

Muitinės priežiūra

1.  Į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos ar iš jos išvežamos prekės yra muitinės prižiūrimos ir gali būti atliekamas jų muitinis tikrinimas.

2.  Į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės taip toliau prižiūrimos tol, kol nustatomas jų muitinis statusas, kad būtų galima nustatyti jų muitinį statusą. [171 pakeit.]

3.  Ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos.

4.  Į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos Sąjungos prekės yra muitinės prižiūrimos tol, kol patvirtinamas jų muitinis statusas, išskyrus atvejus, kai joms įforminama galutinio vartojimo procedūra.

5.  Sąjungos prekės, kurioms įforminta galutinio vartojimo procedūra, yra muitinės prižiūrimos šiais atvejais:

a)  jei prekės yra tinkamos vartoti pakartotinai, jos prižiūrimos ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai prekės buvo pirmą kartą pavartotos pagal paskirtį, dėl kurios jos neapmokestinamos muitu arba joms taikoma sumažinta muito norma;

b)  prekės prižiūrimos iki tol, kol suvartojamos pagal paskirtį, dėl kurios jos neapmokestinamos muitu arba joms taikoma sumažinta muito norma;

c)  prekės prižiūrimos iki tol, kol išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn;

d)  prekės prižiūrimos iki tol, kol suvartojamos ne pagal tą paskirtį, pagal kurią jos neapmokestinamos muitu arba joms taikoma sumažinta muito norma, ir sumokamas prekėms taikytinas importo muitas.

6.  Sąjungos prekės, kurios išleistos eksportuoti arba kurioms įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra, yra muitinės prižiūrimos iki jų išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos, perdavimo valstybės nuosavybėn, sunaikinimo arba iki joms įformintos muitinės deklaracijos arba atitinkamų duomenų apie eksportą pripažinimo negaliojančiais.

7.  Sąjungos prekės, kurioms įforminta vidinio tranzito procedūra, yra muitinės prižiūrimos iki jų atvežimo į paskirties vietą Sąjungos muitų teritorijoje.

8.  Muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti.

42 straipsnis

Kompetentingos muitinės įstaigos

1.  Jeigu kituose muitinės taikomuose teisės aktuose nenustatyta kitaip, valstybės narės nustato savo muitinės įstaigų išdėstymą ir kompetenciją.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tų įstaigų oficialus darbo laikas, atsižvelgus į prekių gabenimo bei pačių prekių pobūdį ir į muitinės procedūras, kurios toms prekėms turi būti įformintos, būtų pagrįstas ir tinkamas, nekliudantis tarptautinio prekių gabenimo srautui ir jo netrikdantis.

3.  Muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso muitinės procedūros įforminimo prekėms priežiūra, yra muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso vietos, kurioje įsisteigęs importuotojas arba eksportuotojas, priežiūra.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso importuotojų ar eksportuotojų, kurie nėra patikimi ir patikrinti verslininkai, ir importuotojais laikomų asmenų atliekamo muitinės procedūros įforminimo prekėms priežiūra, yra muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso priežiūra vietos, kurioje buvo pateikta arba būtų buvusi pateikta muitinės deklaracija pagal 63 straipsnio 4 dalį, jei nebūtų informacijos teikimo metodo pakeitimo, nustatyto 63 straipsnio 2 dalyje.

4.  Muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso patikimo ir patikrinto verslininko arba importuotoju laikomo asmens įsisteigimo vietos priežiūra:

a)  prižiūri, kad prekėms būtų įforminta atitinkama muitinės procedūra;

b)  atlieka muitinį tikrinimą, susijusį su pateiktos informacijos tikrinimu, ir prireikus paprašo papildomų pagrindžiamųjų dokumentų;

c)  pagrįstais atvejais prašo muitinės įstaigos, kurios kompetencijai priklauso prekių išsiuntimo arba galutinės paskirties vietos priežiūra, atlikti muitinį tikrinimą;

d)  jeigu yra rizika, dėl kurios reikia imtis veiksmų iškart, kai prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją, arba prieš išvežant jas iš Sąjungos muitų teritorijos, prašo muitinės įstaigos, kurios kompetencijai priklauso prekių įvežimo arba išvežimo vietos priežiūra, atlikti muitinį tikrinimą;

e)  atlieka muitinės formalumus, susijusius su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, išieškojimu.

5.  Muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso prekių išsiuntimo arba galutinės paskirties vietos priežiūra arba, remiantis 4 dalies d punktu, vietos, kurioje prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją arba iš jos išvežamos, priežiūra, nepažeisdama savo teisės tikrinti į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas ar iš jos išvežamas prekes, atlieka muitinį tikrinimą, kurį atlikti prašo muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso importuotojo įsisteigimo vietos priežiūra, ir pateikia šio tikrinimo rezultatus tai muitinės įstaigai.

6.  Kompetentingos muitinės įstaigos turi turėti prieigą prie tinkamam teisės aktų taikymui užtikrinti būtinos informacijos.

7.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato 3 dalyje nenurodytų kompetentingų muitinės įstaigų, įskaitant įvežimo muitinės įstaigas ir išvežimo muitinės įstaigas, nustatymo procedūrines taisykles ir 5 dalyje nurodyto muitinės įstaigų tarpusavio bendradarbiavimo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2 skyrius

Muitinis tikrinimas

43 straipsnis

Muitinis tikrinimas

1.  Nedarant poveikio šios antraštinės dalies 3 skyriaus nuostatų taikymui, muitinė gali atlikti bet kokį muitinį tikrinimą, kuris, jos manymu, yra būtinas, įskaitant atsitiktinės atrankos būdu atliekamą tikrinimą.

2.  Atliekant muitinį tikrinimą visų pirma gali būti tikrinamos prekės, imami jų pavyzdžiai, tikrinamas bet kurio asmens pateiktų duomenų autentiškumas, vientisumas, tikslumas ir išsamumas, taip pat tai, ar egzistuoja dokumentai ir ar jie autentiški, tikslūs ir galiojantys, tikrinami ekonominės veiklos vykdytojų apskaitos ir prekybos registrai ir duomenų šaltiniai, apžiūrimos transporto priemonės, tikrinamas bagažas ir kitos prekės, kurias gabena arba su savimi turi asmenys, atliekami tarnybiniai tyrimai ir kiti panašūs veiksmai. Kai reikia, muitinis tikrinimas apima elektroninių duomenų apdorojimą, įskaitant ES muitinės duomenų platformai pateiktų duomenų šaltinį.

3.  Jeigu, be muitinio tikrinimo, turi būti atliekamas ir kitas tų pačių prekių tikrinimas, kurį atlieka kitos valdžios institucijos, muitinė, glaudžiai bendradarbiaudama su tomis valdžios institucijomis, deda pastangas, kad visais įmanomais atvejais šis tikrinimas būtų atliekamas tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje kaip muitinis tikrinimas (taikant vieno langelio principą), muitinei atliekant koordinatoriaus vaidmenį.

44 straipsnis

Pateiktų duomenų tikrinimas

1.  Muitinė, tikrindama asmenų jai pateiktų duomenų tikslumą, gali:

a)  patikrinti duomenis ir pagrindžiamuosius dokumentus, taip pat įvertinti duomenų šaltinius, kuriuos turi ekonominės veiklos vykdytojai arba kuriuos jų interesais saugo paslaugų teikėjai;

b)  reikalauti pateikti kitus dokumentus arba duomenis, įskaitant duomenis, kuriuos turi ekonominės veiklos vykdytojai arba kuriuos jų interesais saugo paslaugų teikėjai;

c)  reikalauti prieigos prie asmens elektroninių registrų;

d)  tikrinti prekes;

e)  imti prekių pavyzdžius analizei arba detaliam patikrinimui.

2.  Muitinė, norėdama patikrinti prekes, paimti jų pavyzdžių arba patikrinti jas vežančias transporto priemones, gali bet kuriuo metu pareikalauti iškrauti ir išpakuoti prekes.

3.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalyje nurodyto informacijos tikrinimo priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

45 straipsnis

Prekių tikrinimas ir pavyzdžių ėmimas

1.  Importuotojas, eksportuotojas ar vežėjas arba, jo atsakomybe, kitas asmuo nuveža prekes į jų tikrinimo ir pavyzdžių ėmimo vietas, taip pat atlieka visas prekių tvarkymo operacijas, reikalingas tokiam tikrinimui arba pavyzdžių ėmimui. Patirtas išlaidas apmoka importuotojas arba eksportuotojas.

2.  Importuotojas, eksportuotojas arba vežėjas turi teisę dalyvauti ar būti atstovaujamas tikrinant prekes ir imant jų pavyzdžius. Muitinė, pagrįstai manydama, kad tai būtina, gali reikalauti, kad importuotojas, eksportuotojas ar vežėjas arba jo atstovas dalyvautų tikrinant prekes ar imant jų pavyzdžius arba suteiktų muitinei pagalbą, būtiną tokiam tikrinimui arba pavyzdžių ėmimui palengvinti.

3.  Jeigu pavyzdžiai imami laikantis galiojančių nuostatų, muitinė neprivalo mokėti jokios kompensacijos už jų paėmimą, tačiau apmoka pavyzdžių analizės arba tikrinimo išlaidas.

4.  Jeigu tikrinama tik dalis prekių arba imami tik dalies prekių pavyzdžiai, dalinio prekių tikrinimo arba pavyzdžių analizės ar tikrinimo rezultatai taikomi visoms toje pačioje siuntoje esančioms prekėms.

Tačiau importuotojas arba eksportuotojas, manydamas, kad dalinio prekių tikrinimo arba paimtų pavyzdžių analizės arba tikrinimo rezultatų negalima taikyti likusiai atitinkamų prekių daliai, gali reikalauti, kad prekės būtų toliau tikrinamos arba imami papildomi pavyzdžiai. Toks reikalavimas patenkinamas, jeigu prekės nebuvo išleistos arba jeigu importuotojas arba eksportuotojas įrodo, kad išleistos prekės niekaip nepakeistos.

5.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame straipsnyje nurodyto prekių tikrinimo ir pavyzdžių ėmimo priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

46 straipsnis

Tikrinimo rezultatai

1.  Importuotojo, eksportuotojo ar vežėjo pateiktų duomenų tikrinimo rezultatais remiamasi taikant nuostatas, reglamentuojančias prekėms įformintos muitinės procedūros atlikimo tvarką.

2.  Jeigu pateikti duomenys nebuvo patikrinti, 1 dalis taikoma remiantis importuotojo arba eksportuotojo pateiktais duomenimis.

3.  Muitinės atlikto tikrinimo rezultatai visoje Sąjungos muitų teritorijoje turi tokią pačią įrodomąją galią.

4.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame straipsnyje nurodyto tikrinimo rezultatų vertinimo priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

47 straipsnis

Identifikavimo priemonės

1.  Muitinė arba, atitinkamais atvejais, muitinės leidimą gavę ekonominės veiklos vykdytojai imasi priemonių, reikalingų prekėms identifikuoti, jeigu tokio identifikavimo reikia siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nuostatų, reglamentuojančių atitinkamos muitinės procedūros, kurią norima įforminti toms prekėms, atlikimo tvarką.

Tos identifikavimo priemonės visoje Sąjungos muitų teritorijoje turi tokią pačią teisinę galią.

2.  Teisę nuimti arba sunaikinti ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi tik muitinė arba muitinės leidimą gavę kiti asmenys, išskyrus atvejus, kai juos nuimti arba sunaikinti būtina susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba dėl force majeure, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.

3.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato, kurios priemonės laikytinos šiame straipsnyje nurodytomis identifikavimo priemonėmis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

48 straipsnis

Po prekių išleidimo atliekamas tikrinimas

1.  Siekdama muitinio tikrinimo tikslų, muitinė gali po prekių išleidimo:

a)  tikrinti pateiktų duomenų tikslumą ir išsamumą, ar egzistuoja ir ar yra autentiški, tikslūs ir galiojantys pagrindžiamieji dokumentai;

b)  tikrinti ekonominės veiklos vykdytojo apskaitos ir kitus registrus, susijusius su operacijomis, atliktomis su atitinkamomis prekėmis, arba su ankstesnėmis ar paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis;

c)  tikrinti tokias prekes ir imti jų pavyzdžius, jeigu dar įmanoma tai padaryti;

d)  įvertinti veiklos vykdytojo sistemą, kad patikrintų, ar jis vykdo pareigą pateikti duomenis arba užtikrinti jų prieinamumą ES muitinės duomenų platformoje.

2.  Toks tikrinimas gali būti atliekamas importuotojo, eksportuotojo arba prekių turėtojo, taip pat bet kurio kito asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai per verslą susijusio su minėtomis operacijomis arba dėl verslo turinčio tuos dokumentus ir duomenis, patalpose.

3.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato priemones, taikomas 1 dalyje nurodytam tikrinimui, įskaitant tikrinimą tais atvejais, kai operacijos atliekamos daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ir susijusias su audito ir kitų tinkamų metodikų taikymu atliekant tokį tikrinimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 262 straipsnio 4 dalį.

49 straipsnis

Sąjungos vidaus reisai oro ir jūrų transportu

1.  Sąjungos vidaus reisais oro ir jūrų transportu vykstančių asmenų rankinio ir registruoto bagažo muitinis tikrinimas arba įforminimas atliekamas tik tais atvejais, kai toks tikrinimas ar įforminimas numatytas muitų teisės aktuose.

2.  1 dalis taikoma nedarant poveikio:

a)  su saugumu ir sauga susijusiems tikrinimams;

b)  su kitais muitinės taikomais teisės aktais susijusiam tikrinimui.

3.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato uostus ir oro uostus, kuriuose atliekamas muitinis tikrinimas ir formalumai taikomi:

a)  asmenų rankiniam ir registruotam bagažui, kai tie asmenys:

i)  skrenda orlaiviu, atskridusiu iš ne Sąjungos oro uosto ir po nusileidimo Sąjungos oro uoste toliau skrendančiu į kitą Sąjungos oro uostą;

ii)  skrenda orlaiviu, kuris prieš toliau skrisdamas į ne Sąjungos oro uostą nusileidžia Sąjungos oro uoste;

iii)  tuo pačiu laivu vyksta maršrutu, kurį sudaro kelios susijungiančios tiesioginio plaukimo iš vieno jūrų uosto į kitą atkarpos, o išvykimo jūrų uostas, tarpinio sustojimo jūrų uostas arba paskirties jūrų uostas yra ne Sąjungos jūrų uostas;

iv)  vyksta pramoginiu laivu ir turistiniu arba verslo orlaiviu;

b)  rankiniam ir registruotam bagažui, kuris:

i)  į Sąjungos oro uostą atskraidinamas orlaiviu, atskrendančiu iš ne Sąjungos oro uosto, ir tame Sąjungos oro uoste perkraunamas į kitą orlaivį, skrendantį Sąjungos vidaus reisu;

ii)  Sąjungos oro uoste pakraunamas į Sąjungos vidaus reisu skrendantį orlaivį, kad kitame Sąjungos oro uoste būtų perkrautas į orlaivį, kurio paskirties oro uostas yra ne Sąjungos oro uostas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3 skyrius

Muitinės rizikos valdymas

50 straipsnis

Bendrieji principai

1.  Muitinė, remdamasi rizikos valdymu ir visų pirma automatizuota rizikos analize, nusprendžia, ar prekėms, ekonominės veiklos vykdytojams ir tiekimo grandinėms taikytinas muitinis tikrinimas arba kitos rizikos mažinimo priemonės, ir jei taip, kur ir kada bus atliktas tas tikrinimas ir bus taikomos kitos rizikos mažinimo priemonės.

2.  Komisija, ES muitinė ir muitinės, vadovaudamosi šio skyriaus nuostatomis, taiko muitinės rizikos valdymą siekdamos diferencijuoti visos rizikos, susijusios su prekėmis, ekonominės veiklos vykdytojais ir tiekimo grandinėmis, lygmenis.

3.  Muitinės rizikos valdymas apima bent šią, kai tinkama, cikliškai vykdomą veiklą:

a)  atitinkamų duomenų, prieinamų ES muitinės duomenų platformoje ir gaunamų iš kitų šaltinių, įskaitant atitinkamus duomenis, gaunamus iš kitų nei muitinė kompetentingų valdžios institucijų, rinkimą, apdorojimą, mainus ir analizę; [172 pakeit.]

b)  rizikos nustatymą, analizę, įvertinimą ar prognozavimą, be kita ko, taikant statistinius ir predikcinius metodus ir remiantis atsitiktinės atrankos būdu atliekamais tikrinimais;

c)  reikiamų rizikos valdymo priemonių rengimą, įskaitant bendrų prioritetinių tikrinimo sričių, bendrų rizikos kriterijų bei standartų ir priežiūros strategijų nustatymą;

d)  veiksmų parinkimą ir taikymą, įskaitant tinkamų rizikos mažinimo priemonių ir muitinio tikrinimo parinkimą;

e)  grįžtamosios informacijos apie rizikos valdymo įgyvendinimą ir tikrinimo veiklą rinkimą;

f)  rizikos valdymo ir tikrinimo veiklos stebėseną ir peržiūrą siekiant juos gerinti.

4.  Rizikos mažinimo priemonės, be kita ko, gali būti šie veiksmai:

a)  nurodyti vežėjui arba eksportuotojui nepakrauti ar nevežti prekių;

b)  pareikalauti pateikti papildomos informacijos ar imtis veiksmų;

c)  nustatyti situacijas, kai veiksmų imtis tikslinga kitai muitinei;

d)  rekomenduoti tinkamiausią vietą ir priemones tikrinimui atlikti;

e)  nustatyti prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos maršrutą ir terminą.

4a.   Priimdama sprendimus, susijusius su 2 dalyje nurodytu muitinės rizikos valdymu, muitinė atsižvelgia į tai, kad importuotojas, eksportuotojas arba importuotoju laikomas asmuo nesilaiko kitų muitinės taikomų teisės aktų, kurie yra nacionalinės teisės dalis ir apie kuriuos kompetentingos institucijos pranešė muitinei. Į tą neatitiktį atsižvelgiama nustatant atitinkamo importuotojo, eksportuotojo arba importuotoju laikomo asmens rizikos profilį. [173 pakeit.]

51 straipsnis

Funkcijos ir atsakomybė

1.  Komisija gali nustatyti nustato bendras prioritetines tikrinimo sritis ir bendrus rizikos kriterijus bei, kai būtina, standartus, taikomus bet kurios rūšies rizikai, įskaitant su finansiniais interesais susijusią riziką, tačiau ja neapsiribojant. [174 pakeit.]

2.  Nedarant poveikio šio straipsnio 6 dalies f punkto ir 43 straipsnio taikymui, Komisija gali nustatyti konkrečias kitų muitinės taikomų teisės aktų sritis, kuriose muitinės rizikos valdymas ir muitinis tikrinimas būtų atliekami prioritetine tvarka.

3.  Komisija gali:

a)  ES muitinei pateikti rizikos valdymo projektų ir priežiūros strategijų politikos gaires;

b)  prašyti ES muitinės atlikti rizikos valdymo veiklos vykdymo periodinį arba ad hoc vertinimą;

c)  prašyti ES muitinės parengti priežiūros strategiją bet kurios rūšies rizikai valdyti arba atlikti grėsmių vertinimą.

4.  Siekdama 1–3 dalyse nurodytų tikslų, Komisija gali rinkti, apdoroti ir analizuoti duomenis, prieinamus ES muitinės duomenų platformoje ir gaunamus iš kitų šaltinių, įskaitant duomenis, gaunamus iš kitų nei muitinė valdžios institucijų.

5.  ES muitinė vykdo Sąjungos lygmens rizikos valdymo veiklą, vadovaudamasi 3 dalies a punkte nurodytomis muitinės politikos gairėmis ir 2 dalyje nurodytais prioritetais. Ji:

a)  renka, apdoroja ir analizuoja duomenis, prieinamus ES muitinės duomenų platformoje ir gaunamus iš kitų šaltinių, įskaitant duomenis, gaunamus iš kitų nei muitinė valdžios institucijų;

b)  padeda Komisijai nustatyti bendras prioritetines tikrinimo sritis ir bendrus rizikos kriterijus ir standartus, remdamasi rizikos valdymo veiklos žiniomis ir technine patirtimi;

c)  gavusi prašymą pagal 3 dalį, rengia priežiūros strategijas, kai tinkama – kartu su kitomis nei muitinė valdžios institucijomis, ir atlieka grėsmių vertinimą;

d)  siekdama šioje antraštinėje dalyje nustatytų tikslų, pagal 53 straipsnį keičiasi atitinkamais duomenimis su muitinėmis ir kitomis valdžios institucijomis, kai įmanoma – per ES muitinės duomenų platformą;

e)  rengia ir įgyvendina bendrą rizikos analizę, siekdama muitinėms pateikti rizikos signalus, rizikos analizės rezultatus ir, kai tikslinga, tikrinimo rekomendacijas ir nurodyti kitas rizikos mažinimo priemones, be kita ko, skirtas Komisijos nustatytoms bendroms prioritetinėms tikrinimo sritims ir bendriems rizikos kriterijams ir standartams taikyti ir krizinėms situacijoms valdyti;

f)  nustačiusi arba įtarusi sukčiavimo atvejus, informuoja OLAF ir pateikia jai visą su tais atvejais susijusią būtiną informaciją. Europolas taip pat informuojamas neviršijant Europolo įgaliojimų. [175 pakeit.]

5a.   ES muitinė gali paprašyti Europolo prisidėti prie 5 dalies e punkte nurodytos rizikos analizės, kad būtų nustatytos bendros prioritetinės kontrolės sritys ir bendri rizikos kriterijai bei standartai, neviršijant Europolo įgaliojimų. [176 pakeit.]

6.  Muitinė, naudodama duomenis, prieinamus ES muitinės duomenų platformoje ir gaunamus iš kitų šaltinių:

a)  renka, apdoroja ir analizuoja duomenis, prieinamus ES muitinės duomenų platformoje ir gaunamus iš kitų šaltinių, įskaitant duomenis, gaunamus iš kitų nei muitinė valdžios institucijų;

b)  vykdo nacionalinę rizikos valdymo veiklą, įskaitant rizikos analizę, bendradarbiavimą ir informacijos apie rizikos valdymą mainus su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis ir rizikos mažinimo priemonių taikymą;

c)  įdiegia nacionalinius procesus, būtinus bendriems rizikos kriterijams ir standartams ir bendroms prioritetinėms tikrinimo sritims taikyti;

d)  naudoja ES muitinės pateiktus rizikos signalus, rizikos analizės rezultatus ir tikrinimo rekomendacijas;

e)  kitų valstybių narių muitinėms teikia tikrinimo rekomendacijas ir nurodo kitas tinkamas rizikos mažinimo priemones;

f)  priima sprendimus dėl tikrinimo;

g)  atlieka tikrinimą pagal šios antraštinės dalies 2 skyrių ir taikytinus bendrus rizikos kriterijus ir standartus;

h)  tuo atveju, kai nevykdo tikrinimo rekomendacijos, pateikia ES muitinei pagrindimą.

7.  ES muitinė kas ketvirtį ir, jei reikia arba jei to prašo Komisija, ad hoc informuoja Komisiją apie rizikos valdymo veiklą ir jos rezultatus. Ji pateikia Komisijai visą reikiamą susijusią informaciją.

8.  Iki 265 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos šiame straipsnyje nurodytas ES muitinės atliekamas rizikos valdymo užduotis gali atlikti Komisija.

8a.   Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatoma, kuri informacija turi apimti pagrindimą, kodėl 6 dalies h punkte nurodyta kontrolė nevykdoma. [177 pakeit.]

52 straipsnis

Bendri rizikos kriterijai ir standartai

1.  Bendri rizikos kriterijai ir standartai apima visus šiuos elementus:

a)  rizikos aprašymą;

b)  rizikos veiksnius arba rodiklius, naudotinus atrenkant prekes arba ekonominės veiklos vykdytojus muitiniam tikrinimui;

c)  muitinio tikrinimo, kurį turi atlikti muitinė, pobūdį;

d)  rizikos analizės ir rizikos mažinimo priemonių taikymą tiekimo grandinėje, įskaitant prašymus pateikti informacijos ir nurodymą nepakrauti ar nevežti prekių;

e)  c punkte nurodyto muitinio tikrinimo trukmę.

2.  Nustatant bendrus rizikos kriterijus ir standartus, atsižvelgiama į visus šiuos elementus:

a)  proporcingumą rizikai;

b)  taikytinų tikrinimo veiksmų skubumą;

c)  pagrįstai tikėtiną poveikį prekybos srautams ir atskirų valstybių narių tikrinimo ištekliams.

53 straipsnis

Rizikos valdymui ir muitiniam tikrinimui svarbi informacija

1.  Visa informacija apie riziką, rizikos signalai, rizikos analizės rezultatai, tikrinimo rekomendacijos, sprendimai dėl tikrinimo ir tikrinimo rezultatai fiksuojami veiklos procese, su kuriuo yra susiję, ir ES muitinės duomenų platformoje, nepriklausomai nuo to, ar jie yra grindžiami nacionaline arba bendra rizikos analize, ar atsitiktine atranka. Muitinės informacija apie riziką dalijasi tarpusavyje, su ES muitine, ir su Komisija ir su Europolu, neviršijant Europolo įgaliojimų. [178 pakeit.]

2.  Muitinės, ES muitinė ir Komisija turi teisę apdoroti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus elementus pagal savo funkcijas ir atsakomybę, nurodytas 51 ir 54 straipsniuose.

3.  ES muitinė, kai įmanoma, naudojasi ES muitinės duomenų platforma duomenims, dokumentams arba informacijai, kuriuos ES muitinė, Komisija arba muitinės nustatė kaip svarbius rizikos valdymui, rinkti iš kitų šaltinių arba sąveikai su tais šaltiniais vykdyti.

4.  Iki 265 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos šiame straipsnyje nurodytas ES muitinės užduotis atlieka Komisija.

54 straipsnis

Muitinės rizikos valdymo įvertinimas

1.  Komisija, bendradarbiaudama su ES muitine ir muitinėmis, ne rečiau kaip kas dvejus kartą per metus įvertina rizikos valdymo įgyvendinimą, kad būtų nuolat didinamas jo operacinis ir strateginis efektyvumas ir veiksmingumas; ir kiekviena vertinimą paskelbia. Komisija taip pat gali atlikti vertinimą tada, kai, jos manymu, tai yra būtina, ir atlikti jį nuolat. [179 pakeit.]

2.  Šiuo tikslu ES muitinė renka ir analizuoja atitinkamą informaciją ir atlieka visą būtiną veiklą. ES muitinė gali vienos ar daugiau valstybių narių paprašyti periodiškai teikti susijusias ataskaitas arba pateikti tokią ataskaitą ad hoc.

3.  Siekdama šio tikslo ir vykdydama savo funkcijas ir pareigas pagal šią antraštinę dalį, Komisija gali apdoroti visą atitinkamą informaciją, prieinamą per ES muitinės duomenų platformą, ir paprašyti daugiau informacijos iš ES muitinės ir nacionalinių valdžios institucijų.

4.  Nustatydama bendrus rizikos kriterijus ir standartus ir bendras prioritetines tikrinimo sritis, Komisija, kai aktualu, atsižvelgia į vertinimą, atliktą pagal šį straipsnį.

55 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimų suteikimas

1.  Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina suderinto muitinio tikrinimo ir rizikos valdymo taikymo užtikrinimo priemones, įskaitant informacijos mainus ir šioje antraštinėje dalyje nurodytų bendrų rizikos kriterijų ir standartų ir bendrų prioritetinių tikrinimo sričių nustatymą. Tomis priemonės nustatomi bent šie elementai:

a)  su rizikos valdymu ir tikrinimu susijusi informacija, kuri turi būti fiksuojama ES muitinės duomenų platformoje ir apima informaciją apie riziką, rizikos analizės rezultatus, tikrinimo rekomendacijas, sprendimus dėl tikrinimo ir tikrinimo rezultatus, ir teisės turėti prieigą prie tokios informacijos ir ją apdoroti;

b)  procedūrinės priemonės, susijusios su esamų muitinės informacinių sistemų naudojimu ir prieiga prie jų pereinamuoju laikotarpiu ir su ES muitinės duomenų platformos sąveikumo su kitomis sistemomis valdymu;

c)  procedūrinės priemonės, susijusios su duomenų teikimo reikalavimų taikymu atliekant tikrinimą po prekių išleidimo ir atsitiktinės atrankos būdu atliekamą tikrinimą;

d)  ES muitinės, kitų konkrečių Sąjungos institucijų, įstaigų bei organų ir nacionalinių kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo, įskaitant informacijos mainus, tvarka;

e)  vykdant konkretų rizikos valdymo procesą, kuris gali būti susijęs su daugiau nei viena valstybe nare, atsakingos muitinės nustatymas;

f)  su daugiau nei viena valstybe nare susijusio tikrinimo, įskaitant po prekių išleidimo atliekamą tikrinimą, procedūriniai aspektai ir rezultatų, gautų paėmus prekių pavyzdžius ir atlikus kitus tikrinimo veiksmus, prieinamumas suinteresuotoms muitinėms;

g)  muitinių dalijimosi informacija apie riziką tarpusavyje, su ES muitine ir su Komisija tvarka;

h)  51 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 52 straipsnyje nurodytos bendros prioritetinės tikrinimo sritys ir bendri rizikos kriterijai ir standartai, įskaitant skubaus jų taikymo, kai būtina, sąlygas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.  Jeigu su tokiomis priemonėmis, įskaitant skubaus jų taikymo siekiant veiksmingai reaguoti į krizę arba incidentus, galinčius kelti riziką saugai arba saugumui, sąlygas, susijusiais atvejais to reikia dėl neišvengiamų skubos priežasčių, deramai pagrįstų būtinybe skubiai atnaujinti bendrą rizikos valdymą ir priderinti informacijos mainus, bendrus rizikos kriterijus ir standartus ir bendras prioritetines tikrinimo sritis prie rizikos pokyčių, Komisija, laikydamasi 262 straipsnio 5 dalyje nurodytos procedūros, priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus.

V antraštinė dalis

MUITINĖS PROCEDŪROS ĮFORMINIMAS PREKĖMS

1 skyrius

Prekių muitinis statusas

56 straipsnis

Prielaida, kad prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą

1.  Laikoma, kad visos Sąjungos muitų teritorijoje esančios prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad jos nėra Sąjungos prekės.

2.  Konkrečiais atvejais, kai 1 dalyje išdėstyta prielaida netaikoma, Sąjungos prekių muitinį statusą reikia įrodyti.

3.  Konkrečiais atvejais prekės, gautos tik Sąjungos muitų teritorijoje, neturi Sąjungos prekių muitinio statuso, jeigu jos gautos iš laikinai saugomų prekių arba iš prekių, kurioms įforminta išorinio tranzito procedūra, saugojimo procedūra, laikinojo įvežimo procedūra arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūra.

4.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:

a)  konkrečius atvejus, kai netaikoma 1 dalyje išdėstyta prielaida;

b)  palengvinto Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymo patvirtinimo sąlygas;

c)  konkrečius atvejus, kai 3 dalyje nurodytos prekės neturi Sąjungos prekių muitinio statuso.

5.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymo pateikimo ir tikrinimo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

57 straipsnis

Sąjungos prekių muitinio statuso praradimas

Sąjungos prekės tampa ne Sąjungos prekėmis šiais atvejais:

a)  kai jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, jeigu netaikomos vidinio tranzito taisyklės;

b)  kai joms įforminama išorinio tranzito procedūra, saugojimo procedūra arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, jeigu muitų teisės aktai tai leidžia;

c)  kai joms įforminama galutinio vartojimo procedūra ir jos vėliau arba perduodamos valstybės nuosavybėn, arba sunaikinamos ir po jų sunaikinimo lieka atliekų;

d)  kai išleidus prekes jų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija pripažįstama negaliojančia.

58 straipsnis

Laikinai iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamos Sąjungos prekės

1.  112 straipsnio 2 dalies b, c, d ir e punktuose nurodytais atvejais prekės nepraranda jų turimo Sąjungos prekių muitinio statuso tik tuomet, kai tas statusas nustatomas muitų teisės aktuose nustatytu būdu ir laikantis juose nustatytų sąlygų.

2.  Konkrečiais atvejais Sąjungos prekės gali būti gabenamos iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą ir laikinai išvežamos iš tos teritorijos neįforminus joms muitinės procedūros ir nesikeičiant jų muitiniam statusui.

3.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant konkrečius atvejus, kai nesikeičia šio straipsnio 2 dalyje nurodytų prekių muitinis statusas.

2 skyrius

Įforminimas ir išleidimas

59 straipsnis

Muitinės procedūros įforminimas prekėms

1.  Importuotojai, eksportuotojai ir procedūros vykdytojai, norintys prekėms įforminti muitinės procedūrą, pateikia atitinkamai procedūrai įforminti būtinus duomenis arba užtikrina jų prieinamumą, kai tik juos turi ir bet kuriuo atveju prieš prekių išleidimą.

2.  Importuotojais laikomi asmenys informaciją apie nuotolinę prekybą prekėmis, kurios turi būti importuotos į Sąjungos muitų teritoriją, pateikia arba jos prieinamumą užtikrina ne vėliau kaip kitą dieną po tos dienos, kai buvo gautas mokėjimas, ir bet kuriuo atveju prieš prekių išleidimą.

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies, deramai pagrįstomis aplinkybėmis, susijusiomis su pagrindžiamaisiais dokumentais arba galutinės prekių vertės nustatymu, muitinė gali leisti patikimiems ir patikrintiems verslininkams dalį duomenų, išskyrus išankstinę informaciją apie krovinį, pateikti po prekių išleidimo. Importuotojas arba eksportuotojas nepateiktą informaciją turi pateikti per konkretų terminą.

4.  Prekėms muitinės procedūra įforminama jas išleidžiant. Jeigu nenustatyta kitaip, išleidimo data yra ta data, kuri turi būti naudojama taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuri įforminama prekėms, atlikimo tvarką, ir atliekant visus kitus importo ar eksporto formalumus.

5.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant duomenis bei informaciją, nurodytus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir konkrečius duomenis, kuriuos galima pateikti po prekių išleidimo, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, bei tokių duomenų pateikimo terminą.

60 straipsnis

Prekių išleidimas

1.  Muitinė, kurios kompetencijai priklauso muitinės procedūros įforminimas prekėms pagal 42 straipsnio 3 dalį, sprendžia dėl prekių išleidimo, atsižvelgdama į rizikos analizės, atliktos pagal importuotojo arba eksportuotojo pateiktus duomenis, rezultatus ir, kai taikoma, į tikrinimo rezultatus.

2.  Prekės išleidžiamos, jei įvykdytos šios sąlygos:

a)  importuotojas, atsakingas asmuo arba eksportuotojas atsako už prekes; [180 pakeit.]

b)  muitinei buvo pateikta visa jos reikalaujama informacija ir būtiniausia informacija, reikalinga atitinkamai procedūrai įforminti, arba užtikrintas tokios informacijos prieinamumas;

c)  įvykdytos atitinkamos procedūros įforminimo prekėms sąlygos pagal 88, 118, 132 ir 135 straipsnius;

d)  prekės nebuvo atrinktos patikrinti.

3.  Muitinė neišleidžia prekių nė vienu iš šių atvejų:

a)  jei neįvykdytos atitinkamos procedūros įforminimo prekėms sąlygos, įskaitant toms prekėms taikomus Sąjungos ne muitinės formalumus, apibrėžtus Reglamento (ES) 2022/2399 2 straipsnio 11 punkte;

b)  jeigu turi įrodymų, kad prekės neatitinka kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai tuose teisės aktuose reikalaujama iš anksto pasikonsultuoti su kitomis valdžios institucijomis; [181 pakeit.]

ba)   jeigu pagal kitus teisės aktus reikalaujama konsultuotis su kitomis valdžios institucijomis; [182 pakeit.]

c)  jeigu turi įrodymų, kad pateikti duomenys yra netikslūs.

4.  Muitinė sustabdo prekių išleidimą bet kuriuo iš šių atvejų:

a)  jei turi pagrindo manyti, kad prekės neatitinka kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų reikalavimų arba kelia didelę grėsmę žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai ir gyvybei, aplinkai arba kitiems viešiesiems interesams, įskaitant finansinius interesus, arba

b)  jei to paprašė kitos valdžios institucijos pagal kitus muitinės taikomus teisės aktus.

5.  Kai prekių išleidimas sustabdomas pagal 4 dalį, muitinė pasikonsultuoja su kitomis valdžios institucijomis, jei to reikalaujama kituose susijusiuose muitinės taikomuose teisės aktuose, ir:

a)  neišleidžia prekių, jei to paprašo kitos valdžios institucijos pagal kitus muitinės taikomus teisės aktus, arba

b)  išleidžia prekes, jei nėra pagrindo manyti, kad nebuvo įvykdyti kituose muitinės taikomuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir formalumai, susiję su prekių išleidimu, ir:

i)  kitos valdžios institucijos pritaria išleidimui arba

ii)   kitos valdžios institucijos nepateikia atsakymo per kituose susijusiuose muitinės taikomuose teisės aktuose nustatytą terminą, arba [183 pakeit.]

iii)  kitos valdžios institucijos informuoja muitinę, kad reikia daugiau laiko įvertinti, ar prekės atitinka kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų reikalavimus, su sąlyga, kad jos neprašo pratęsti sustabdymo, o importuotojas, atsakingas asmuo arba eksportuotojas muitinei užtikrina galimybę visiškai atsekti tas prekes 15 dienų nuo kitų valdžios institucijų pateikto pranešimo prekes arba iki tol, kol kitos valdžios institucijos atliks savo tikrinimą ir jo rezultatus pateiks importuotojui, atsakingam asmeniui arba eksportuotojui, priklausomai nuo to, kuri data ankstesnė. Muitinė galimybę atsekti prekes suteikia kitoms valdžios institucijoms. [184 pakeit.]

6.  Nedarant poveikio kitiems susijusiems Nepažeidžiant atitinkamų kitų muitinės taikomiems taikomų teisės aktams aktų, laikoma, kad muitinė išleido prekes, jei neatrinko jų tikrinti per pagrįstą laikotarpį po to, kai jeigu jos nepasirinko jų jokiam tikrinimui kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo: [185 pakeit.]

a)  importuotojais laikomų asmenų prekės buvo atvežtos į Sąjungos muitų teritoriją arba

b)  importuotojų prekės buvo atvežtos į galutinę paskirties vietą, arba

c)  eksportuotojas išsiuntė išankstinę išvežimo informaciją.

7.  Muitinė, sustabdžiusi prekių išleidimą pagal 4 dalį arba jų neišleidusi pagal 3 dalį arba 5 dalies a punktą, savo sprendimą ir, kai taikoma, kitą informaciją, kurios reikalaujama pagal Sąjungos teisę, užfiksuoja ES muitinės duomenų platformoje. Ši informacija turi būti prieinama kitoms muitinėms.

8.  Muitinei neišleidus prekių pagal 3 arba 5 dalį:

a)  jeigu kitos valdžios institucijos neprieštarauja, tada prekėms gali būti įforminta kita muitinės procedūra nurodant, kad taikant ankstesnę muitinės procedūrą tos prekės buvo neišleistos;

b)  jeigu kitos valdžios institucijos prieštarauja, kad prekėms būtų įforminta viena ar daugiau muitinės procedūrų, muitinė tą informaciją užfiksuoja ES muitinės duomenų platformoje ir imasi atitinkamų veiksmų.

9.   Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 6 dalyje nurodytus pagrįstus laikotarpius. [186 pakeit.]

61 straipsnis

Prekių išleidimas, vietoje muitinės atliekamas patikimo ir patikrinto verslininko

1.  Nukrypstant nuo 60 straipsnio 1 dalies, muitinė gali leisti patikimiems ir patikrintiems verslininkams išleisti prekes vietoj muitinės, tas prekes gavus importuotojo, savininko arba gavėjo verslo vietoje arba išsiuntus iš eksportuotojo, savininko arba siuntėjo verslo vietos, jeigu muitinei pateikiami atitinkamai procedūrai būtini duomenys ir tikralaikė informacija apie prekių atvežimą arba išsiuntimą arba užtikrinamas tų duomenų ir informacijos prieinamumas.

2.  Nedarant poveikio 43 straipsnio taikymui, muitinė gali leisti patikimiems ir patikrintiems verslininkams atlikti tam tikrą muitinės prižiūrimų prekių tikrinimą. Tais atvejais, kai prekėms taikomi kiti muitinės taikomi teisės aktai, muitinė, prieš suteikdama tokį leidimą, konsultuojasi su kitomis valdžios institucijomis ir gali su jomis suderinti tikrinimo planą.

3.  Kai 2 dalyje nurodytas patikimas ir patikrintas verslininkas turi pagrindo manyti, kad prekės neatitinka kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų reikalavimų, jis nedelsdamas informuoja muitinę ir, kai taikoma, kitas valdžios institucijas. Tokiu atveju dėl prekių išleidimo sprendžia muitinė.

4.  Muitinė gali bet kada pareikalauti, kad patikimas ir patikrintas verslininkas pateiktų prekes patikrinti muitinės įstaigoje arba toje vietoje, kur prekes ketinta išleisti.

5.  Jeigu muitinė nustatė, kad kilo nauja didelė finansinė rizika arba susidarė kita konkreti situacija, susijusi su leidimu prekes išleisti vietoj muitinės, ji gali konkrečiam laikotarpiui suspenduoti įgaliojimus išleisti prekes vietoj muitinės ir informuoja apie tai patikimą ir patikrintą verslininką. Tokiais atvejais dėl prekių išleidimo sprendžia muitinė.

62 straipsnis

Muitinės procedūros įforminimo prekėms informacijos keitimas ir pripažinimas negaliojančia

1.  Importuotojas ir eksportuotojas pataiso vieną ar daugiau prekėms įforminant muitinės procedūrą jau pateiktų duomenų elementų, jei sužino, kad pasikeitė atitinkama informacija jų registruose, arba kai jiems tai padaryti nurodo muitinė arba juos informuoja apie duomenų tikslumo, išsamumo ar kokybės problemą, išskyrus atvejus, kai muitinė pranešė ketinanti patikrinti prekes, nustatė, kad pateikti duomenys yra neteisingi, arba prekės jau pateiktos muitinei.

2.  Importuotojas ir eksportuotojas pripažįsta prekėms įforminant muitinės procedūrą pateiktus duomenis negaliojančiais, kai tik sužino, kad prekės nebus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją arba nebus iš jos išvežtos. Muitinė pripažįsta prekėms įforminant muitinės procedūrą pateiktus duomenis negaliojančiais, jeigu praėjus 200 dienų nuo tos dienos, kai informacija buvo pateikta arba buvo užtikrintas jos prieinamumas, prekės nebuvo įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją arba nebuvo iš jos išvežtos.

3.  Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto informacijos taisymo ir pripažinimo negaliojančia procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3 skyrius

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

63 straipsnis

Prekių muitinės deklaracija

1.  Iki 265 straipsnio 4 dalyje nustatytos datos visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, nurodomos muitinės deklaracijoje, pateiktoje atitinkamai procedūrai įforminti.

2.  Nuo 265 straipsnio 4 dalyje nustatytos datos importuotojai, eksportuotojai ir tranzito procedūros vykdytojai, norėdami prekėms įforminti muitinės procedūrą, gali pateikti muitinės deklaraciją arba gali susijusią atitinkamai procedūrai įforminti būtiną informaciją pateikti ar jos prieinamumą užtikrinti, naudodamiesi ES muitinės duomenų platforma. Nuo 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos importuotojai, eksportuotojai ir tranzito procedūros vykdytojai, norėdami prekėms įforminti muitinės procedūrą, atitinkamai procedūrai įforminti būtiną informaciją pateikia ar jos prieinamumą užtikrina, naudodamiesi ES muitinės duomenų platforma.

3.  Konkrečiais atvejais muitinės deklaracija gali būti pateikta naudojantis neelektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

4.  Muitinės deklaracija pateikiama vienai iš šių muitinės įstaigų, atsižvelgiant į aplinkybes:

a)  muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso vietos Sąjungos muitų teritorijoje, į kurią prekės atvežamos pirmiausia, priežiūra, arba

b)  muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso jūrų ar oro transportu atvežamų prekių iškrovimo vietos priežiūra;

c)  paskirties muitinės įstaigai pagal tranzito procedūrą, jeigu prekės į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos įforminus tranzito procedūrą;

d)  muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso vietos, kurioje yra prekės, kurioms norima įforminti tranzito procedūrą, priežiūra;

e)  muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (muitinės formalumų supaprastinimas), turinčio leidimą taikyti centralizuotą muitinį įforminimą, įsisteigimo vietos priežiūra;

f)  muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso vietos, kurioje yra prekės, kurias ketinama išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos, priežiūra.

5.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant konkrečius atvejus, kai pagal šio straipsnio 2 dalį muitinės deklaracija gali būti pateikta naudojantis neelektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

6.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato:

a)  muitinės deklaracijos pateikimo 3 dalyje nurodytais atvejais tvarką;

b)  4 dalyje nenurodytų kompetentingų muitinės įstaigų, įskaitant įvežimo muitinės įstaigas ir išvežimo muitinės įstaigas, nustatymo taisykles.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

64 straipsnis

Standartinė muitinės deklaracija

1.  Standartinėse muitinės deklaracijose pateikiami visi duomenys, būtini taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką.

2.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 straipsnyje nurodytos standartinės muitinės deklaracijos pateikimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

65 straipsnis

Supaprastinta deklaracija

1.  Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos muitinė gali sutikti, kad asmuo prekėms taikytinai muitinės procedūrai įforminti naudotų supaprastintą deklaraciją, galėdamas joje nepateikti tam tikrų duomenų arba neturėdamas tam tikrų 40 straipsnyje nurodytų pagrindžiamųjų dokumentų.

2.  Iki 265 straipsnio 4 dalyje nustatytos datos muitinė gali leisti reguliariai naudoti supaprastintą deklaraciją.

3.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 2 dalyje nurodyto leidimo suteikimo sąlygas.

4.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato supaprastintos deklaracijos pateikimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

66 straipsnis

Papildoma deklaracija

1.  Supaprastintos deklaracijos pateikimo pagal 65 straipsnį arba įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus pagal 73 straipsnį atveju deklarantas kompetentingai muitinės įstaigai per konkretų laikotarpį pateikia papildomą deklaraciją, kurioje nurodo duomenis, reikalingus atitinkamai muitinės procedūrai įforminti.

Supaprastintos deklaracijos pateikimo pagal 65 straipsnį atveju deklarantas per konkretų laikotarpį turi turėti ir laikyti muitinės žinioje būtinus tą deklaraciją pagrindžiančius dokumentus.

Papildoma deklaracija gali būti apibendrinta, periodinė arba suvestinė.

2.  Nuo pareigos pateikti papildomą deklaraciją atleidžiama šiais atvejais:

a)  kai prekėms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra;

b)  kitais konkrečiais atvejais.

3.  Muitinė gali nereikalauti, kad papildoma deklaracija būtų pateikiama esant tokioms sąlygoms:

a)  supaprastinta deklaracija pateikta deklaruojant prekes, kurių vertė ir kiekis mažesni už statistinę ribą;

b)  supaprastintoje deklaracijoje jau yra pateikta visa informacija, būtina atitinkamai muitinės procedūrai įforminti;

c)  supaprastinta deklaracija pateikta ne įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu.

4.  65 straipsnyje nurodyta supaprastinta deklaracija arba 73 straipsnyje nurodytas įtraukimas į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus ir papildoma deklaracija laikomi vienu nedalomu dokumentu, kuris įsigalioja atitinkamai tą dieną, kai pagal 69 straipsnį priimama supaprastinta deklaracija, ir tą dieną, kai prekės įtraukiamos į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus.

5.  Taikant 169 straipsnį, vieta, kurioje turi būti pateikta papildoma deklaracija, laikoma muitinės deklaracijos pateikimo vieta.

6.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:

a)  konkretų 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį, per kurį turi būti pateikta papildoma deklaracija;

b)  konkretų 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį, per kurį deklarantas turi turėti ir laikyti muitinės žinioje pagrindžiamuosius dokumentus;

c)  konkrečius atvejus, kai pagal 2 dalies b punktą atleidžiama nuo pareigos pateikti papildomą deklaraciją.

7.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato papildomos deklaracijos pateikimo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

67 straipsnis

Muitinės deklaracijos pateikimas

1.  Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos, nedarant poveikio 66 straipsnio 1 daliai, muitinės deklaraciją gali pateikti bet kuris asmuo, kuris gali pateikti visą informaciją, reikalingą taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruotos prekės, atlikimo tvarką. Šis asmuo taip pat turi galėti pateikti atitinkamas prekes muitinei arba užtikrinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos.

Tačiau, jeigu dėl muitinės deklaracijos priėmimo konkrečiam asmeniui atsiranda tam tikrų pareigų, tą deklaraciją turi pateikti pats asmuo arba jo atstovas.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos, prekių, kurios į Sąjungos muitų teritoriją importuojamos taikant Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nustatytą specialią schemą, skirtą nuotolinei prekybai prekėmis, išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaraciją pateikia importuotoju laikomas asmuo arba ji pateikiama jo interesais.

3.  Deklarantas turi būti įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje.

4.  Nukrypstant nuo 3 dalies, nereikalaujama, kad Sąjungos muitų teritorijoje būtų įsisteigę šie deklarantai:

a)  asmenys, pateikiantys tranzito ar laikinojo įvežimo muitinės deklaraciją;

b)  asmenys, retkarčiais pateikiantys muitinės deklaraciją, taip pat ir galutinio vartojimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti, jeigu muitinė laiko, kad tai yra pagrįsta;

c)  asmenys, įsisteigę šalyje, kurios teritorija ribojasi su Sąjungos muitų teritorija, ir pateikiantys prekes, nurodytas muitinės deklaracijoje, greta tos šalies veikiančiai Sąjungos pasienio muitinės įstaigai, su sąlyga, kad šalis, kurioje asmenys įsisteigę, abipusiškumo pagrindais taiko palankias sąlygas asmenims, įsisteigusiems Sąjungos muitų teritorijoje;

d)  importuotojais laikomi asmenys, dalyvaujantys nuotolinėje prekyboje į Sąjungos muitų teritoriją importuojamomis prekėmis, vykdomoje taikant Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nustatytą specialią schemą, su sąlyga, kad jie paskiria netiesioginį atstovą.

5.  Muitinės deklaracijų autentiškumas turi būti patvirtintas.

68 straipsnis

Muitinės deklaracijos pateikimas prieš pateikiant prekes

1.  Muitinės deklaracija gali būti pateikta prieš numatomą prekių pateikimą muitinei. Jeigu prekės nepateikiamos per 30 dienų nuo muitinės deklaracijos pateikimo dienos, muitinės deklaracija laikoma nepateikta.

2.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalyje nurodyto muitinės deklaracijos pateikimo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

69 straipsnis

Muitinės deklaracijos priėmimas

1.  Muitinė iš karto priima muitinės deklaracijas, kurios atitinka šiame skyriuje ir 40 straipsnyje nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei.

2.  Jeigu nenustatyta kitaip, muitinės deklaracijos priėmimo muitinėje data yra ta data, kuri turi būti naudojama taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, ir atliekant visus kitus importo ar eksporto formalumus.

3.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato muitinės deklaracijos priėmimo procedūrines taisykles, įskaitant tų taisyklių taikymą 72 straipsnyje nurodytais atvejais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

70 straipsnis

Muitinės deklaracijos taisymas

1.  Deklaranto prašymu jam gali būti leista pataisyti vieną arba daugiau muitinės jau priimtos muitinės deklaracijos duomenų elementų. Šiuo taisymu muitinės deklaracija negali būti pakeista tiek, kad ji galėtų būti taikoma ne toms prekėms, kurios iš pradžių buvo joje nurodytos.

2.  Taisyti neleidžiama, jeigu prašymas pateikiamas po to, kai:

a)  muitinė pranešė deklarantui, kad ketina patikrinti prekes, arba

b)  muitinė nustatė, kad muitinės deklaracijos duomenys yra neteisingi, arba

c)  muitinė išleido prekes.

3.  Per trejus metus nuo muitinės deklaracijos priėmimo dienos deklarantui pateikus prašymą, gali būti leista pataisyti muitinės deklaraciją ir po prekių išleidimo, kad deklarantas galėtų įvykdyti savo pareigas, susijusias su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu prekėms.

4.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato muitinės deklaracijos taisymo po prekių išleidimo pagal 3 dalį tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

71 straipsnis

Muitinės deklaracijos pripažinimas negaliojančia

1.  Deklaranto prašymu jau priimtą muitinės deklaraciją muitinė pripažįsta negaliojančia, jeigu jai pakanka įrodymų, bet kuriuo iš šių atvejų:

a)  prekės turi būti nedelsiant pateiktos muitinės procedūrai įforminti;

b)  susiklosčius ypatingoms aplinkybėms nebetikslinga prekėms įforminti muitinės procedūrą, kuriai įforminti jos buvo deklaruotos.

Tačiau jeigu muitinė yra pranešusi deklarantui apie savo ketinimą patikrinti prekes, prašymas pripažinti muitinės deklaraciją negaliojančia nepriimamas, kol šis tikrinimas neatliktas.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, konkrečiais atvejais muitinė gali pripažinti muitinės deklaraciją negaliojančia, negavusi deklaranto išankstinio prašymo.

3.  Jeigu nenustatyta kitaip, muitinės deklaracija negali būti pripažinta negaliojančia išleidus prekes.

4.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant konkrečius atvejus, kai muitinė pripažįsta muitinės deklaraciją negaliojančia, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir išleidus prekes, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje.

5.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato muitinės deklaracijos pripažinimo negaliojančia po prekių išleidimo pagal 3 dalį tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

72 straipsnis

Centralizuotas muitinis įforminimas

1.  Iki 265 straipsnio 4 dalyje nustatytos datos muitinė, gavusi prašymą, gali leisti asmeniui pateikti muitinės deklaraciją muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso tokio asmens įsisteigimo vietos priežiūra, kai deklaruojamos prekės pateikiamos muitinei kitoje muitinės įstaigoje.

Reikalavimas turėti pirmoje pastraipoje nurodytą leidimą gali būti netaikomas, jei muitinės deklaracija ir prekės pateikiamos muitinės įstaigoms, pavaldžioms vienai muitinei.

2.  Asmuo, prašantis suteikti 1 dalyje nurodytą leidimą, turi būti įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas (muitinės formalumų supaprastinimas), nurodytas 23 straipsnio 1 dalies a punkte.

3.  Muitinės įstaiga, kuriai pateikta muitinės deklaracija:

a)  prižiūri, kad prekėms būtų įforminta atitinkama muitinės procedūra;

b)  atlieka muitinį tikrinimą, susijusį su muitinės deklaracijos tikrinimu;

c)  pagrįstais atvejais prašo muitinės įstaigos, kuriai pateiktos prekės, atlikti muitinį tikrinimą, susijusį su muitinės deklaracijos tikrinimu, ir

d)  atlieka muitinės formalumus, susijusius su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, išieškojimu.

4.  Muitinės įstaiga, kuriai pateikta muitinės deklaracija, ir muitinės įstaiga, kuriai pateiktos prekės, keičiasi informacija, būtina muitinės deklaracijos tikrinimui ir prekių išleidimui.

5.  Muitinės įstaiga, kuriai pateiktos prekės, nepažeisdama savo teisės tikrinti į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas ar iš jos išvežamas prekes, atlieka 3 dalies c punkte nurodytą muitinį tikrinimą ir pateikia šio tikrinimo rezultatus muitinės įstaigai, kuriai pateikta muitinės deklaracija.

6.  Muitinės įstaiga, kuriai pateikta muitinės deklaracija, išleidžia prekes, atsižvelgdama į:

a)  savo atlikto muitinės deklaracijos tikrinimo rezultatus;

b)  muitinės įstaigos, kuriai pateiktos prekės, atlikto muitinės deklaracijos tikrinimo ir įvežtų į Sąjungos muitų teritoriją ar iš jos išvežamų prekių tikrinimo rezultatus.

7.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto leidimo suteikimo sąlygas.

8.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame straipsnyje nurodyto centralizuoto muitinio įforminimo tvarką, įskaitant su tuo susijusių muitinės formalumų atlikimo ir tikrinimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

73 straipsnis

Įtraukimas į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus

1.  Iki 265 straipsnio 4 dalyje nustatytos datos muitinė, gavusi prašymą, gali leisti asmeniui pateikti muitinės deklaraciją, įskaitant supaprastintą deklaraciją, įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu, jeigu tuo metu, kai muitinės deklaracija pateikiama įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu, tos deklaracijos duomenys saugomi muitinės žinioje deklaranto elektroninėje sistemoje.

2.  Deklaracija laikoma priimta tuo momentu, kai prekės įtraukiamos į apskaitos registrus.

3.  Muitinė, gavusi prašymą, gali atleisti nuo pareigos pateikti prekes. Tokiu atveju laikoma, kad prekės yra išleistos jų įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus momentu.

Nuo tos pareigos gali būti atleidžiama, jei įvykdytos visos šios sąlygos:

a)  deklarantas yra įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas (muitinės formalumų supaprastinimas), nurodytas 23 straipsnio 1 dalies a punkte;

b)  tai leistina dėl atitinkamų prekių pobūdžio ir srauto, kurie muitinei žinomi;

c)  prižiūrinčioji muitinės įstaiga turi prieigą prie visos informacijos, kurios, jos nuomone, jai reikia, kad prireikus galėtų pasinaudoti teise patikrinti prekes;

d)  įtraukimo į apskaitos registrus metu prekėms nebetaikomi kiti muitinės taikomi teisės aktai, išskyrus atvejus, kai leidime nurodyta kitaip.

Vis dėlto prižiūrinčioji muitinės įstaiga gali pareikalauti, kad susidarius tam tikroms situacijoms prekės būtų jai pateiktos.

4.  Leidime nurodomos sąlygos, kurioms esant galimas prekių išleidimas.

5.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo suteikimo sąlygas.

6.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus procedūrines taisykles, įskaitant su tuo susijusių muitinės formalumų atlikimo ir tikrinimo tvarką, ir 3 dalyje nurodyto atleidimo nuo pareigos pateikti prekes tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

74 straipsnis

Galiojimo nutraukimas

Leidimai teikti supaprastintas deklaracijas, atlikti centralizuotą muitinį įforminimą ir deklaracijas teikti įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu baigia galioti 265 straipsnio 3 dalyje nustatytą dieną.

4 skyrius

Disponavimas prekėmis

75 straipsnis

Disponavimas prekėmis

Jeigu dėl kokių nors priežasčių prekės negali būti toliau laikinai saugomos, muitinė nedelsdama imasi visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių pagal 76, 77 ir 78 straipsnius.

76 straipsnis

Prekių sunaikinimas

1.  Turėdama pagrįstų priežasčių, muitinė gali reikalauti, kad jai pateiktos prekės būtų sunaikintos, ir apie tai atitinkamai informuoja importuotoją, eksportuotoją ir prekių turėtoją. Su sunaikinimu susijusias išlaidas apmoka importuotojas arba eksportuotojas.

2.  Jeigu prekės sunaikinamos sprendimo dėl intelektinės nuosavybės teisės adresato, apibrėžto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 608/2013(42) 2 straipsnio 13 punkte, atsakomybe, prekes sunaikina muitinė arba jos sunaikinamos muitinei prižiūrint.

3.  Jei mano, kad tai būtina ir proporcinga, muitinė gali sulaikyti ir sunaikinti arba kitaip padaryti nenaudojamus produktus, kurie nebuvo pateikti muitinei ir kelia riziką galutinių vartotojų sveikatai ir saugai. Su tokia priemone susijusias išlaidas apmoka importuotojas arba eksportuotojas.

4.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato prekių sunaikinimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

77 straipsnis

Priemonės, kurių turi imtis muitinė

1.  Muitinė imasi visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimą, pardavimą, dovanojimą humanitarinei pagalbai teikti ar sunaikinimą, šiais atvejais:

a)  jei nebuvo įvykdyta bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, arba prekės buvo nuslėptos nuo muitinės priežiūros;

b)  jei prekės negali būti išleistos dėl kurios nors iš šių priežasčių:

i)  dėl nuo veiklos vykdytojo priklausančių priežasčių per muitinės nustatytą laiką nebuvo įmanoma pradėti arba tęsti prekių tikrinimo;

ii)  nebuvo pateikti dokumentai, kuriuos privaloma pateikti prieš įforminant prekėms pageidaujamą muitinės procedūrą arba prieš išleidžiant jas tai procedūrai atlikti;

iii)  per nustatytą laiką nebuvo sumokėtas atitinkamai importo arba eksporto muitas arba nepateikta garantija, nors tai turėjo būti padaryta;

iv)  prekės neatitinka 60 straipsnyje nustatytų išleidimo sąlygų;

c)  jei išleistos prekės nepaimamos per pagrįstai tam reikalingą laiką;

d)  jei po prekių išleidimo nustatoma, kad jų išleidimo reikalavimai nebuvo įvykdyti, arba

e)  jei prekės perduodamos valstybės nuosavybėn pagal 78 straipsnį.

2.  Kai ne Sąjungos prekės yra perduodamos valstybės nuosavybėn, sulaikomos arba konfiskuojamos, laikoma, kad joms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra. Jos įtraukiamos į muitinės sandėlio turėtojo tvarkomus apskaitos registrus, o jei prekes saugo muitinė, – į muitinės tvarkomus apskaitos registrus.

Jeigu muitinė jau gavo duomenis apie prekes, kurias ketinama sunaikinti, perduoti valstybės nuosavybėn, sulaikyti arba konfiskuoti, apskaitos registruose pateikiama nuoroda į tuos duomenis.

3.  Su 1 dalyje nurodytomis priemonėmis susijusias išlaidas apmoka:

a)  1 dalies a punkte nurodytu atveju – vežėjas, importuotojas, tranzito procedūros vykdytojas arba asmuo, kuris nuslėpė prekes nuo muitinės priežiūros;

b)  1 dalies b, c ir d punktuose nurodytais atvejais – importuotojas, eksportuotojas arba tranzito procedūros vykdytojas;

c)  1 dalies e punkte nurodytu atveju – asmuo, perduodantis prekes valstybės nuosavybėn.

4.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant prekių konfiskavimo sąlygas ir tvarką.

5.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalyje nurodyto muitinės atliekamo prekių pardavimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

78 straipsnis

Prekių perdavimas valstybės nuosavybėn

1.  Gavęs išankstinį muitinės sutikimą, muitinės procedūros vykdytojas arba, atitinkamais atvejais, prekių turėtojas gali perduoti valstybės nuosavybėn ne Sąjungos prekes ir prekes, kurioms įforminta galutinio vartojimo procedūra.

2.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato prekių perdavimo valstybės nuosavybėn tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

VI antraštinė dalis

Į SĄJUNGOS MUITŲ TERITORIJĄ ĮVEŽTOS PREKĖS

1 skyrius

Išankstinė informaciją apie krovinį

79 straipsnis

Prekių įvežimas

Prekės gali būti įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją, tik jeigu vežėjas arba kiti asmenys kompetentingai muitinei pateikė 80 straipsnyje nurodytą išankstinę informaciją apie krovinį arba užtikrino jos prieinamumą.

80 straipsnis

Išankstinė informaciją apie krovinį

1.  Prekes į Sąjungos muitų teritoriją įvežantys vežėjai numatytai pirmajai įvežimo muitinės įstaigai per nustatytą terminą pateikia su kiekviena siunta susijusią išankstinę informaciją apie krovinį arba užtikrina jos prieinamumą.

2.  Išankstinę informaciją apie krovinį sudaro bent ši informacija: už prekes atsakingas importuotojas, unikalus siuntos registracijos numeris, siuntėjas, gavėjas, prekių aprašymas, tarifinis klasifikavimas, vertė, galutinė prekių paskirties vieta, maršruto duomenys, prekes vežančios transporto priemonės rūšis ir identifikavimo duomenys, vežimo išlaidos. Išankstinė informaciją apie krovinį pateikiama prieš atvežant prekes į Sąjungos muitų teritoriją. Muitinės arba ES muitinė įvežimo tikslais gali prašyti pateikti daugiau informacijos. [187 pakeit.]

3.  Dalį išankstinės informacijos apie krovinį per vadovaujantis 1 dalimi nustatytą terminą gali pateikti importuotojas. Jeigu importuotojas jau pateikė dalį reikalaujamos išankstinės informacijos apie krovinį arba užtikrino jos prieinamumą, vežėjas savo turimą papildomą informaciją susieja su importuotojo informacija.

4.  Importuotojui pranešama, kai su jo anksčiau pateikta informacija vežėjas susieja savo informaciją apie siuntą.

5.  Konkrečiais atvejais, kai visos išankstinės informacijos apie krovinį, nurodytos 1 ir 2 dalyse, neįmanoma gauti iš vežėjo arba importuotojo, gali būti reikalaujama, kad ją pateiktų kiti asmenys, kurie turi tą informaciją ir atitinkamas teises ją pateikti.

6.  1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma:

a)  kai transporto priemonės vyksta tik per Sąjungos muitų teritorijai priklausančius teritorinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo toje teritorijoje ir kai prekės vežamos tokiomis transporto priemonėmis;

b)  kai prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją po to, kai jos buvo laikinai išvežtos iš tos teritorijos jūra ar oru ir vežamos tiesioginiu maršrutu be sustojimo už Sąjungos muitų teritorijos ribų, ir

c)  kitais atvejais, kai tai yra deramai pagrįsta prekių ar transporto rūšimi arba tarptautinių susitarimų reikalavimais.

7.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:

a)  1 dalyje nurodytą numatytą pirmąją įvežimo muitinės įstaigą;

b)  papildomus duomenis, kurie turi būti pateikiami kaip išankstinė informacija apie krovinį, nurodyta 2 dalyje;

c)  1 ir 3 dalyse nurodytus terminus;

d)  konkrečius atvejus ir kitus asmenis, iš kurių gali būti reikalaujama pateikti išankstinę informaciją apie krovinį, kaip nurodyta 5 dalyje;

e)  atvejus, kai pareiga pateikti išankstinę informaciją apie krovinį arba užtikrinti jos prieinamumą netaikoma, kai tai yra deramai pagrįsta prekių ar transporto rūšimi, kaip nurodyta 6 dalies c punkte;

f)  sąlygas, kuriomis informaciją pateikiantis arba jos prieinamumą užtikrinantis asmuo gali pasirinkti, kad jo identifikavimo duomenis matytų tik vienas ar daugiau kitų asmenų, taip pat teikiančių duomenis, nedarant poveikio galimybei naudoti visus duomenis muitinės priežiūrai vykdyti.

8.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato tvarką, kuria reglamentuojamas išankstinės informacijos apie krovinį teikimas ir gavimas pagal 1–5 dalis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9.  Iki 265 29 straipsnio 3 dalyje 5 dalies b punkte nurodytoje darbo programoje nustatytos datos išankstine informacija apie krovinį laikoma įvežimo bendroji deklaracija, pateikta laikantis Reglamente (ES) Nr. 952/2013 nustatytų taisyklių ir duomenų reikalavimų, kurie taikomi valstybių narių ir Komisijos pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 16 straipsnio 1 dalį sukurtoms elektroninėms sistemoms, laikoma išankstine informacija apie krovinius. [188 pakeit.]

81 straipsnis

Rizikos analizė pagal išankstinę informaciją apie krovinį

1.  Nedarant poveikio ES muitinės veiklai, nustatytai XII antraštinėje dalyje, pirmoji įvežimo muitinės įstaiga per konkretų laikotarpį užtikrina, kad remiantis išankstine informacija apie krovinį ir kita informacija, pateikta arba prieinama per ES muitinės duomenų platformą, būtų atlikta rizikos analizė, visų pirma saugumo ir saugos užtikrinimo tikslais ir, kai įmanoma, kitais tikslais, ir remdamasi tos rizikos analizės rezultatais imasi būtinų priemonių.

2.  Pirmoji įvežimo muitinės įstaiga gali imtis tinkamų rizikos mažinimo priemonių, be kita ko:

a)  nurodyti vežėjui nepakrauti ar nevežti prekių;

b)  pareikalauti pateikti papildomos informacijos ar imtis veiksmų;

c)  nustatyti situacijas, kai veiksmų imtis tikslinga kitai muitinei;

d)  rekomenduoti tinkamiausią vietą ir priemones tikrinimui atlikti.

3.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant laikotarpius, per kuriuos turi būti atlikta rizikos analizė ir imtasi būtinų priemonių, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytas rizikos mažinimo priemones.

4.  Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos rizikos analizė atliekama remiantis įvežimo bendrąja deklaracija.

82 straipsnis

Išankstinės informacijos apie krovinį keitimas ir pripažinimas negaliojančia

1.  Vežėjas informuoja atitinkamą muitinę apie išankstinėje informacijoje apie krovinį nurodyto maršruto, kuriuo vežamas krovinys, pasikeitimus.

2.  Importuotojas ir vežėjas pataiso vieną ar daugiau išankstinės informacijos apie krovinį duomenų elementų, jei sužino, kad pasikeitė atitinkama informacija jų registruose, arba kai tai padaryti paprašo arba nurodo muitinė dėl duomenų tikslumo, išsamumo ar kokybės problemos, išskyrus atvejus, kai muitinė pranešė vežėjui ketinanti patikrinti prekes, nustatė, kad išankstinė informacija apie krovinį yra neteisinga, arba prekės jau pateiktos muitinei.

3.  Vežėjas išankstinę informaciją apie krovinį, pateiktą dėl prekių, kurios neįvežamos į Sąjungos muitų teritoriją, pripažįsta negaliojančia kuo greičiau. Muitinė išankstinę informaciją apie krovinį, pateiktą dėl tokių prekių, pripažįsta negaliojančia praėjus 200 dienų nuo tos dienos, kai informacija buvo pateikta arba buvo užtikrintas jos prieinamumas.

4.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato 2 dalyje nurodyto išankstinės informacijos apie krovinį taisymo ir 3 dalyje nurodyto išankstinės informacijos apie krovinį pripažinimo negaliojančia tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

83 straipsnis

Pranešimas apie atvykimą

1.  Vežėjas apie transporto priemonės atvykimą ir ja vežamos siuntos atvežimą į Sąjungos muitų teritoriją praneša faktinei pirmajai įvežimo muitinės įstaigai.

2.  Konkrečiais atvejais, kai ne visus duomenis apie siuntas galima gauti iš vežėjo, gali būti reikalaujama, kad faktinei pirmajai įvežimo muitinės įstaigai apie siuntų atvežimą praneštų paskesnis vežėjas arba kiti asmenys, kurie turi tuos duomenis ir atitinkamas teises juos pateikti.

3.  Muitinei informacija apie transporto priemonės atvykimą ir siuntos atvežimą gali būti pateikiama arba jos prieinamumas gali būti užtikrinamas naudojantis kitomis priemonėmis, o ne ES muitinės duomenų platforma. Tokiais atvejais tomis kitomis priemonėmis pateikta arba prieinama informacija perduodama ES muitinės duomenų platformai.

4.  Kai transporto priemonės atvykimui ir ja vežamos siuntos atvežimui netaikomas 1 dalyje nurodytas pranešimas, Vežėjas praneša tik apie prekių, kurios į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos jūrų ar oro transportu, atvežimą į tą uostą ar oro uostą jūra arba oru ir kurios lieka toje pačioje vežimo transporto priemonėje muitų teritorijoje uoste arba oro uoste, kuriame jos iškraunamos ar arba perkraunamos, atvežimą. [189 pakeit.]

5.  Nukrypstant nuo 4 dalies, vežėjas neturi pranešti apie į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, kurios iškraunamos ir vėl pakraunamos į tą pačią toliau jas vešiančią transporto priemonę tam, kad būtų įmanoma iškrauti ar pakrauti kitas prekes tame pačiame uoste ar oro uoste.

6.  Vežėjas negali Sąjungos muitų teritorijoje iškrauti prekių, dėl kurių muitinei nebuvo pateikta būtiniausia išankstinė informacija apie krovinį arba nebuvo užtikrintas tokios informacijos prieinamumas, išskyrus atvejus, kai muitinė paprašo vežėjo pateikti prekes pagal 85 straipsnį.

7.  Nukrypstant nuo 6 dalies, neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį, muitinė gali leisti vežėjui iškrauti prekes.

8.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 2 dalyje nurodytus konkrečius atvejus ir kitus asmenis, iš kurių gali būti reikalaujama pranešti faktinei pirmajai įvežimo muitinės įstaigai apie siuntų atvežimą.

9.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato tvarką, kuria reglamentuojamas šiame straipsnyje nurodytas pranešimas apie atvykimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9a.   Iki 29 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytoje darbo programoje nustatytų datų elektroninėms sistemoms, kurias valstybės narės sukūrė bendradarbiaudamos su Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 16 straipsnio 1 dalį, pagal 85 straipsnio 1 dalį pateiktas pranešimas apie atvežimą ir pateikimas muitinei, laikantis Reglamente (ES) Nr. 952/2013 nustatytų taisyklių ir duomenų reikalavimų, laikomas pranešimu apie transporto priemonės ir joje esančių siuntų atvežimą. [190 pakeit.]

84 straipsnis

Pristatymas į tinkamą vietą

1.  Vežėjas, įvežantis prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nedelsdamas jas pristato į muitinės nurodytą muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba jai priimtiną vietą, vykdamas muitinės nurodytu maršrutu ir laikydamasis muitinės nurodymų, jeigu muitinė jų duoda.

2.  Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių arba force majeure vežėjai negali įvykdyti 1 dalyje nustatytos pareigos, jie nedelsdami informuoja muitinę apie susidariusią padėtį ir tikslią prekių buvimo vietą.

3.  Muitinė nustato priemones, kurių reikia imtis siekiant suteikti galimybę vykdyti 1 dalyje nurodytų prekių arba, susiklosčius 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, laivo ar orlaivio bei juose esančių prekių muitinės priežiūrą ir siekiant prireikus užtikrinti, kad šios prekės būtų vėliau pristatytos į muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną.

4.  Į laisvąją zoną pristatomos prekės į tą laisvąją zoną vežamos tiesiogiai jūrų arba oro transportu arba, jei vežama sausuma, nevežant jų per kitą Sąjungos muitų teritorijos dalį, jeigu laisvoji zona ribojasi su valstybės narės ir trečiosios šalies sausumos siena.

5.  Muitinė gali atlikti dar neįvežtų į Sąjungos muitų teritoriją prekių muitinį tikrinimą pagal susitarimą, sudarytą su atitinkama trečiąja šalimi. Muitinė taiko toms prekėms ta pačią tvarką, kaip ir į Sąjungos muitų teritoriją įvežtoms prekėms.

6.  Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, specialios taisyklės taikomos pasienio zonose arba vamzdynais ir laidais gabenamoms prekėms bei prekėms, kurių gabenimas ekonomiškai nereikšmingas, pvz., laiškams, atvirukams ir spaudiniams bei jų elektroniniams atitikmenims, laikomiems kitose laikmenose, arba keleivių vežamoms prekėms, jeigu tai neigiamai nepaveikia muitinės priežiūros ir muitinio tikrinimo galimybių.

7.  1 dalis netaikoma transporto priemonėms, vykstančioms tik per Sąjungos muitų teritorijai priklausančius teritorinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo toje teritorijoje, bei tokiomis transporto priemonėmis vežamoms prekėms.

8.  83 ir 85 straipsniai netaikomi tais atvejais, kai Sąjungos prekės, kurias gabenant jų turimas muitinis statusas nesikeičia pagal 58 straipsnio 2 dalį, įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją po to, kai jos buvo laikinai išvežtos iš tos teritorijos jūra ar oru ir vežamos tiesioginiu maršrutu be sustojimo už Sąjungos muitų teritorijos ribų.

85 straipsnis

Prekių pateikimas muitinei

1.  Jeigu muitinė to reikalauja arba to reikalaujama kitais muitinės taikomais teisės aktais, vežėjas į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes muitinei pateikia atveždamas jas į nurodytą muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną.

2.  Nepažeisdama 80 straipsnio 5 dalies, muitinė reikalauja, kad vežėjas pateiktų prekes ir 80 straipsnyje nurodytą išankstinę informaciją apie krovinį, jei ta informacija nebuvo pateikta anksčiau. [191 pakeit.]

3.  Muitinei pateiktos prekės negali būti paimtos iš jų pateikimo vietos be muitinės leidimo.

4.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 1 dalyje nurodytų kitų nei nurodyta muitinės įstaiga vietų nustatymo ir pripažinimo priimtinomis sąlygas.

5.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame straipsnyje nurodyto prekių pateikimo muitinei tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

86 straipsnis

Prekių laikinasis saugojimas

1.  Ne Sąjungos prekės yra laikinai saugomos nuo to momento, kai vežėjas praneša apie jų atvežimą į Sąjungos muitų teritoriją, iki tol, kol joms įforminama muitinės procedūra arba muitinė sureguliuoja su tomis prekėmis susijusią situaciją pagal 6 dalį.

2.  Prekės, į muitų teritoriją atvežamos tranzitu, yra laikinai saugomos po to, kai jos pateikiamos paskirties muitinės įstaigai Sąjungos muitų teritorijoje pagal VIII antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytas tranzito procedūros taisykles, iki tol, kol joms įforminama kita muitinės procedūra arba muitinė sureguliuoja su tomis prekėmis susijusią situaciją pagal 6 dalį.

3.  Laikinai saugomos prekės saugomos tik muitinės sandėliuose arba, kai tai pagrįsta, kitose muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.

4.  Laikinojo saugojimo sandėlio arba muitinės sandėlio turėtojas saugo laikinai saugomas prekes, tačiau jų nekeičia ir nepakeičia jų išvaizdos ar techninių charakteristikų.

5.  Laikinai saugomoms ne Sąjungos prekėms ne vėliau kaip per tris dienas 90 dienų po pranešimo apie jų atvežimą arba ne vėliau kaip per šešias dienas po pranešimo apie jų atvežimą, kai prekes gauna įgaliotasis gavėjas, kaip nurodyta 116 straipsnio 4 dalies b punkte, įforminama muitinės procedūra, išskyrus atvejus, kai muitinė pareikalauja pateikti prekes. Išimtiniais atvejais tas terminas gali būti pratęstas. [192 pakeit.]

6.  Jeigu dėl pagrįstų priežasčių prekės negali būti toliau laikinai saugomos, muitinė nedelsdama imasi visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių pagal šios antraštinės dalies 4 skyrių.

7.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų vietų nustatymo ar pripažinimo priimtinomis sąlygas ir atvejus, kai gali būti pratęstas šio straipsnio 5 dalyje nurodytas terminas.

7a.   Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos laikinojo saugojimo deklaracija pateikiama laikantis taisyklių ir duomenų reikalavimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 ir jame numatytus įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus. [193 pakeit.]

87 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl leidimų turėti laikinojo saugojimo sandėlius

Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos muitinė iš naujo įvertina leidimus turėti laikinojo saugojimo sandėlius ir patikrina, ar jų turėtojams gali būti suteiktas leidimas taikyti muitinio sandėliavimo procedūrą. Jeigu tokio leidimo suteikti negalima, leidimai turėti laikinojo saugojimo sandėlius atšaukiami.

2 skyrius

Išleidimas į laisvą apyvartą

88 straipsnis

Taikymo sritis ir poveikis

1.  Norint, kad ne Sąjungos prekės būtų pateiktos Sąjungos rinkai ar galėtų būti naudojamos arba vartojamos Sąjungos muitų teritorijoje asmeninėms reikmėms, toms prekėms įforminama išleidimo į laisvą apyvartą procedūra.

2.  Išleidimas į laisvą apyvartą nelaikomas atitikties kitiems teisės aktams, kuriuos muitinė taiko toms prekėms, įrodymu.

3.  Išleidimo į laisvą apyvartą procedūros įforminimo prekėms sąlygos:

a)  muitinei buvo pateikti reikalaujami duomenys (arba užtikrintas jų prieinamumas), kuriuos sudaro bent šie duomenys: už prekes atsakingas importuotojas, pardavėjas, pirkėjas, gamintojas, produkto tiekėjas, jeigu nesutampa su gamintoju, ekonominės veiklos vykdytojas Sąjungoje, atsakingas pagal Reglamento (ES) 2019/1020 4 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/XXXX(43) 16 straipsnį, prekių vertė, kilmė, tarifinis klasifikavimas ir aprašymas, unikalus siuntos registracijos numeris ir jos buvimo vieta, kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų sąrašas;

b)  sumokami arba garantuojama, kad bus sumokėti importo muitas ir kiti privalomieji mokėjimai, įskaitant antidempingo muitus, kompensacinius muitus arba taikant apsaugos priemones mokėtinas sumas, išskyrus atvejus, kai dėl prekių pateiktas prašymas pasinaudoti tarifine kvota arba importuotojas yra patikimas ir patikrintas verslininkas;

c)  prekės buvo atvežtos į Sąjungos muitų teritoriją ir

d)  prekės atitinka kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų reikalavimus.

4.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas ir iš dalies keičiamas nustatant duomenis, kurie pateikiami muitinei arba kurių prieinamumas užtikrinamas muitinei, norint prekėms įforminti išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies a punkte.

89 straipsnis

Prekybos politikos priemonių taikymas laikinajam įvežimui perdirbti ir laikinajam išvežimui perdirbti

1.  Jei perdirbtieji produktai, gauti taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, išleidžiami į laisvą apyvartą, o importo muito suma apskaičiuojama pagal 168 straipsnio 3 dalį, taikomos tos prekybos politikos priemonės, kurios taikytinos išleidžiant į laisvą apyvartą prekes, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra.

2.  1 dalis netaikoma atliekoms ir laužui.

3.  Jei perdirbtieji produktai, gauti taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, išleidžiami į laisvą apyvartą, o importo muito suma apskaičiuojama pagal 167 straipsnio 1 dalį, toms prekėms taikytinos prekybos politikos priemonės taikomos tik tuo atveju, jei tos priemonės taikomos ir prekėms, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra.

4.  Prekybos politikos priemonės netaikomos perdirbtiesiems produktams, išleidžiamiems į laisvą apyvartą po laikinojo išvežimo perdirbti procedūros, jei:

a)  perdirbtieji produktai tebėra Sąjungos kilmės prekės pagal 148 straipsnį;

b)  laikinai išvežtos perdirbti prekės buvo remontuojamos, be kita ko, taikant 143 straipsnyje nurodytą standartinio prekių pakeitimo sistemą, arba

c)  prekės laikinai išvežamos perdirbti po kitų perdirbimo operacijų pagal 139 straipsnį.

3 skyrius

Atleidimas nuo importo muito

90 straipsnis

Taikymo sritis ir poveikis

1.  Ne Sąjungos prekės, pirma eksportuotos iš Sąjungos muitų teritorijos kaip Sąjungos prekės, o po to per trejus metus grąžintos atgal į šią teritoriją bei deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti, suinteresuotojo asmens prašymu atleidžiamos nuo importo muito.

Pirma pastraipa taikoma ir tais atvejais, kai grąžintos prekės sudaro tik dalį anksčiau iš Sąjungos muitų teritorijos eksportuotų prekių.

2.  Susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, 1 dalyje nurodytas trejų metų laikotarpis gali būti pratęstas.

3.  Jeigu grąžintos prekės, prieš jas eksportuojant iš Sąjungos muitų teritorijos, dėl jų galutinio vartojimo pagal ypatingą paskirtį buvo išleistos į laisvą apyvartą be muito arba pritaikius sumažintą importo muito normą, 1 dalyje nustatytas atleidimas nuo muito joms taikomas tik tuo atveju, jeigu jos išleidžiamos į laisvą apyvartą tam pačiam galutiniam vartojimui.

Jeigu atitinkamos prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą nebe tam pačiam galutiniam vartojimui, iš importo muito sumos, mokėtinos už šias prekes, atimama muito suma, surinkta už tas prekes pirmą kartą jas išleidžiant į laisvą apyvartą. Jeigu pastaroji suma yra didesnė už muito sumą, mokėtiną už išleidžiamas į laisvą apyvartą grąžintas prekes, perviršis negrąžinamas.

4.  Jeigu į laisvą apyvartą išleidžiamos prekės, kurios prarado turėtą Sąjungos prekių muitinį statusą pagal 57 straipsnį, taikomos šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.

5.  Atleidimas nuo importo muito taikomas tik tuo atveju, jei prekės grąžinamos tokio paties pavidalo, kokio buvo eksportuotos.

6.  Atleidimui nuo importo muito pagrįsti pateikiama informacija, įrodanti, kad įvykdytos tokio atleidimo sąlygos.

7.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, kai prekės laikomos grąžintomis tokio paties pavidalo, kokio buvo eksportuotos.

8.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato šio straipsnio 6 dalyje nurodyto informacijos pateikimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

91 straipsnis

Prekės, kurioms buvo pritaikytos bendrosios žemės ūkio politikos priemonės

1.  Jeigu konkrečiais atvejais nenustatyta kitaip, 90 straipsnyje numatytas atleidimas nuo importo muito netaikomas prekėms, kurias eksportuojant iš Sąjungos muitų teritorijos buvo pritaikytos bendrosios žemės ūkio politikos priemonės.

2.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus konkrečius atvejus.

92 straipsnis

Prekės, kurioms anksčiau buvo įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra

1.  90 straipsnis taikomas ir perdirbtiesiems produktams, kurie pirma buvo reeksportuoti iš Sąjungos muitų teritorijos atlikus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą.

2.  Importuotojui pateikus prašymą ir būtiną informaciją, importo muito suma, mokėtina už prekes, kurioms taikoma 1 dalis, apskaičiuojama vadovaujantis 168 straipsnio 3 dalimi. Jų išleidimo į laisvą apyvartą data laikoma reeksporto data.

3.  90 straipsnyje numatytas atleidimas nuo importo muito netaikomas perdirbtiesiems produktams, eksportuotiems pagal 109 straipsnio 2 dalies c punktą, išskyrus atvejus, kai užtikrinama, jog jokios prekės nebus pateiktos laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti.

93 straipsnis

Jūrų žvejybos produktai ir kiti iš jūros išgauti produktai

1.  Nedarant poveikio 148 straipsnio 1 daliai, išleidžiant į laisvą apyvartą nuo importo muito atleidžiami:

a)  jūrų žvejybos produktai ir kiti produktai, kuriuos trečiosios šalies teritorinėje jūroje sužvejojo arba iš tos jūros išgavo laivai, registruoti tik valstybėje narėje ir plaukiojantys su tos valstybės vėliava;

b)  produktai, gauti iš a punkte nurodytų produktų pramoniniuose laivuose, atitinkančiuose tame punkte nustatytas sąlygas.

2.  1 dalyje nurodytam atleidimui nuo importo muito pagrįsti pateikiami įrodymai, kad įvykdytos toje dalyje nustatytos sąlygos.

3.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato 2 dalyje nurodyto įrodymų pateikimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

VII antraštinė dalis

PREKIŲ IŠVEŽIMAS IŠ SĄJUNGOS MUITŲ TERITORIJOS

1 skyrius

Prekių išvežimas ir eksporto procedūra

94 straipsnis

Prekių išvežimas

1.  Prekės gali būti išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, tik jeigu eksportuotojas arba kiti asmenys kompetentingai muitinei pateikė 95 straipsnyje nurodytą išankstinę išvežimo informaciją arba užtikrino jos prieinamumą.

2.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato prieš prekių išvežimą ir išvežant prekes atliekamų formalumų taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

95 straipsnis

Išankstinė išvežimo informacija

1.  Eksportuotojai, norintys išvežti prekes iš Sąjungos muitų teritorijos, per konkretų terminą iki prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos pateikia būtiniausią išankstinę išvežimo informaciją.

2.  1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma bet kuriuo iš šių atvejų:

a)  kai transporto priemonės vyksta tik per Sąjungos muitų teritorijai priklausančius teritorinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo toje teritorijoje ir kai prekės vežamos tokiomis transporto priemonėmis;

b)  konkrečiais atvejais, deramai pagrįstais prekių ar transporto rūšimi arba tarptautinių susitarimų reikalavimais;

c)  kai prekės laikinai išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos pagal 58 straipsnį.

3.  Pateikiant 1 dalyje nurodytą būtiniausią išankstinę išvežimo informaciją nurodoma, ar prekės yra:

a)  Sąjungos prekės, kurioms turi būti įforminta eksporto procedūra;

b)  Sąjungos prekės, kurioms turi būti įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra;

c)  Sąjungos prekės, kurios turi būti išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos po to, kai joms buvo įforminta galutinio vartojimo procedūra;

d)  Sąjungos prekės, kurios turi būti tiekiamos kaip PVM ar akcizais neapmokestinamos orlaivių ar laivų atsargos, nepaisant orlaivio ar laivo paskirties vietos, kai reikia tokio tiekimo įrodymo;

e)  Sąjungos prekės, kurioms turi būti įforminta vidinio tranzito procedūra, arba

f)  Sąjungos prekės, kurios turi būti eksportuotos po to, kai buvo laikinai saugomos arba joms buvo įforminta muitinės procedūra.

4.  Vežėjas Sąjungos muitų teritorijoje gali pakrauti tik tas prekes, dėl kurių išvežimo muitinės įstaigai buvo pateikta būtiniausia išankstinė išvežimo informacija arba buvo užtikrintas tokios informacijos prieinamumas.

5.  Vežėjas prekes iš Sąjungos muitų teritorijos išveža tokios pat būklės, kokios jos buvo tuo metu, kai buvo pateikta išankstinė išvežimo informacija arba buvo užtikrintas tokios informacijos prieinamumas.

6.  Jeigu eksportuotojas nepateikė išankstinės išvežimo informacijos arba pateikta išankstinė išvežimo informacija neatitinka atitinkamų prekių, tą informaciją išvežimo muitinės įstaigai per konkretų terminą iki prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos pateikia vežėjas.

7.  Būtini išankstinės išvežimo informacijos elementai nedelsiant pateikiami išvežimo muitinės įstaigai arba jai užtikrinamas jų prieinamumas.

8.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas arba iš dalies keičiamas nustatant:

a)  būtiniausią išankstinę išvežimo informaciją, pateiktiną atsižvelgiant į procedūrą, kuri turi būti įforminta prekėms, ir į tai, ar prekės yra Sąjungos prekės, ar ne Sąjungos prekės;

b)  1 ir 6 dalyse nurodytą konkretų terminą iki prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos, per kurį turi būti pateikta išankstinė išvežimo informacija arba užtikrintas tokios informacijos prieinamumas, atsižvelgiant į transporto rūšį ir transporto priemonę;

c)  konkrečius atvejus, kai pareiga pateikti išankstinę išvežimo informaciją arba užtikrinti jos prieinamumą netaikoma, kaip nurodyta 2 dalies b punkte;

d)  8 dalyje nurodytą informaciją, pateiktiną išvežant prekes.

9.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato tvarką, kuria reglamentuojamas išankstinės išvežimo informacijos teikimas bei gavimas ir išvežimo patvirtinimas pagal šį straipsnį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10.  Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos išankstine išvežimo informacija laikoma išvežimo bendroji deklaracija, eksporto deklaracija, reeksporto deklaracija ir pranešimas apie reeksportą.

96 straipsnis

Išankstinės išvežimo informacijos taisymas ir pripažinimas negaliojančia

1.  Eksportuotojas arba vežėjas gali pataisyti vieną ar daugiau jau pateiktos arba jau prieinamos išankstinės išvežimo informacijos duomenų elementų.

Taisyti neleidžiama po to, kai:

a)  muitinė pranešė, kad ketina patikrinti prekes;

b)  muitinė nustatė, kad vienas ar daugiau pateiktos informacijos duomenų elementų yra netikslūs ar neišsamūs;

c)  muitinė jau išleido prekes išvežti.

2.  Eksportuotojas arba vežėjas išankstinę išvežimo informaciją, pateiktą dėl prekių, kurios neišvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, pripažįsta negaliojančia kuo greičiau. Muitinė išankstinę išvežimo informaciją, pateiktą dėl tokių prekių, pripažįsta negaliojančia praėjus 150 dienų nuo tos dienos, kai informacija buvo pateikta arba buvo užtikrintas jos prieinamumas.

3.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto išankstinės išvežimo informacijos taisymo ir 2 dalyje nurodyto išankstinės išvežimo informacijos pripažinimo negaliojančia tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

97 straipsnis

Rizikos analizė pagal išankstinę išvežimo informaciją

1.  Nedarant poveikio ES muitinės veiklai, nustatytai IV antraštinėje dalyje, eksporto muitinės įstaiga per konkretų laikotarpį užtikrina, kad remiantis išankstine išvežimo informacija ir kita informacija, pateikta arba prieinama per ES muitinės duomenų platformą, būtų atlikta rizikos analizė, visų pirma saugumo ir saugos užtikrinimo tikslais ir, kai įmanoma, kitais tikslais, ir remdamasi tos rizikos analizės rezultatais imasi būtinų priemonių.

2.  Muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso eksportuotojo įsisteigimo vietos priežiūra, gali imtis tinkamų rizikos mažinimo priemonių, be kita ko:

a)  nurodyti eksportuotojui arba vežėjui nepakrauti ar nevežti prekių;

b)  pareikalauti pateikti papildomos informacijos ar imtis veiksmų;

c)  nustatyti situacijas, kai veiksmų imtis tikslinga kitai valdžios institucijai;

d)  rekomenduoti tinkamiausią vietą ir priemones tikrinimui atlikti;

e)  nustatyti prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos maršrutą ir terminą.

3.  Išvežimo muitinės įstaiga taip pat atlieka rizikos analizę, kai informaciją apie prekes pagal 95 straipsnio 6 dalį pateikia vežėjas.

4.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant laikotarpius, per kuriuos turi būti atlikta rizikos analizė ir remiantis jos rezultatais imtasi būtinų priemonių, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytas rizikos mažinimo priemones.

98 straipsnis

Prekių pateikimas ir išvežimo patvirtinimas

1.  Jeigu išankstinė išvežimo informacija nebuvo pateikta per nustatytą terminą arba jeigu to reikalauja muitinė arba to reikalaujama kitais muitinės taikomais teisės aktais, vežėjas iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamas prekes pateikia išvežimo muitinės įstaigai.

2.  Vežėjas patvirtina muitinei, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

99 straipsnis

Eksporto procedūra

1.  Iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos ir ne Sąjungos prekėms įforminama eksporto procedūra.

2.  Eksporto procedūros įforminimo prekėms sąlygos:

a)  muitinei buvo pateikta būtiniausia informacija (arba užtikrintas jos prieinamumas), kurią sudaro bent šie duomenys: už prekes atsakingas eksportuotojas, pardavėjas, pirkėjas, prekių vertė, kilmė, tarifinis klasifikavimas, aprašymas ir buvimo vieta;

b)  sumokami arba garantuojama, kad bus sumokėti eksporto muitas ir kiti privalomieji mokėjimai, ir

c)  prekės atitinka kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų reikalavimus.

3.  Išvežant prekes iš Sąjungos muitų teritorijos atitinkamais atvejais:

a)  grąžinamas importo muitas arba atsisakoma jį išieškoti;

b)  mokamos eksporto grąžinamosios išmokos;

c)  atliekami formalumai, privalomi pagal galiojančias nuostatas dėl kitų privalomųjų mokėjimų.

4.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas ir iš dalies keičiamas nustatant duomenis, kurie pateikiami muitinei arba kurių prieinamumas užtikrinamas muitinei, norint prekėms įforminti eksporto procedūrą, kaip nurodyta 2 dalies a punkte.

5.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato tvarką, kuria reglamentuojamas 3 dalies b punkte nurodytas PVM grąžinimas fiziniams asmenims, neįsisteigusiems Sąjungoje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

100 straipsnis

Sąjungos prekių, kurios buvo laikinai eksportuotos, atleidimas nuo eksporto muito

Nedarant poveikio 140 straipsnio taikymui, Sąjungos prekės, kurios laikinai eksportuojamos iš Sąjungos muitų teritorijos, atleidžiamos nuo eksporto muito, jei jos bus reimportuotos.

VIII antraštinė dalis

SPECIALIOSIOS PROCEDŪROS

1 skyrius

Bendrosios nuostatos

101 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Prekėms gali būti įformintos specialiosios procedūros, priskirtinos kuriai nors iš šių kategorijų:

a)  tranzito, kuriai priskiriamos išorinio ir vidinio tranzito procedūros;

b)  saugojimo, kuriai priskiriamos muitinio sandėliavimo ir laisvosios zonos procedūros;

c)  tikslinio naudojimo, kuriai priskiriamos laikinojo įvežimo ir galutinio vartojimo procedūros;

d)  perdirbimo, kuriai priskiriamos laikinojo įvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo perdirbti procedūros.

2.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas ir iš dalies keičiamas nustatant duomenis, kurie pateikiami muitinei arba kurių prieinamumas jai užtikrinamas norint prekėms įforminti specialiąją procedūrą.

102 straipsnis

Leidimas

1.  Importuotojai arba eksportuotojai, ketinantys įforminti prekėms specialiąją muitinės procedūrą, turi turėti muitinės leidimą:

a)  taikyti laikinojo įvežimo perdirbti ar laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, laikinojo įvežimo ar galutinio vartojimo procedūrą;

b)  naudoti sandėlius prekių muitiniam sandėliavimui, išskyrus atvejus, kai sandėlio turėtojas yra pati muitinė.

Leidime nurodomos sąlygos, kuriomis leidžiama naudotis tomis procedūromis arba turėti tuos sandėlius.

2.  Jei nenustatyta kitaip, 1 dalyje nurodytą leidimą muitinė suteikia tik tuo atveju, jei įvykdytos šios sąlygos:

a)  leidimo turėtojas yra įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai laikinojo įvežimo arba išimtiniais atvejais galutinio vartojimo ar laikinojo įvežimo perdirbti procedūroms nustatytas kitoks reikalavimas;

b)  leidimo turėtojas deramai užtikrina, kad operacijos bus tinkamai atliekamos. Patikimas ir patikrintas verslininkas laikomas įvykdžiusiu šią sąlygą, jei 25 straipsnyje nurodytame leidime atsižvelgta į jo veiklą, susijusią su atitinkama specialiąja procedūra;

c)  pateikta garantija, kuria užtikrinamas prekėms įforminus specialiąją procedūrą galinčios atsirasti skolos muitinei arba kitų privalomųjų mokėjimų sumokėjimas, jei muitinė mano, kad garantija yra būtina, kai leidimo turėtojas nėra patikimas ir patikrintas verslininkas;

d)  muitinė gali vykdyti muitinės priežiūrą nenaudodama administracinių priemonių, kurios yra neproporcingos siekiamai gauti ekonominei naudai;

e)  jei leidimas suteikiamas laikinojo įvežimo procedūrai taikyti, leidimo turėtojas naudoja prekes arba pasirūpina, kad jos būtų naudojamos;

f)  jei leidimas suteikiamas perdirbimo procedūrai taikyti, leidimo turėtojas atlieka prekių perdirbimo operacijas arba pasirūpina, kad jos būtų atliktos;

g)  leidimas taikyti perdirbimo procedūrą nedarys neigiamo poveikio esminiams Sąjungos gamintojų interesams (ekonominių sąlygų tikrinimas).

3.  Išskyrus atvejus, kai dėl perdirbimo ekonominio pobūdžio yra pagrįsta nesilaikyti šio reikalavimo, norėdama įvertinti, ar leidimas taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą gali padaryti neigiamą poveikį esminiams Sąjungos gamintojų interesams, leidimą suteikianti muitinė, prieš priimdama sprendimą dėl leidimo, paprašo ES muitinės pateikti nuomonę, jei:

a)  importo muitas, taikomas išleidžiant į laisvą apyvartą perdirbtuosius produktus, apskaičiuojamas pagal 168 straipsnio 3 ir 4 dalis remiantis prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, tarifiniu klasifikavimu, muitine verte, kiekiu, pobūdžiu ir kilme;

b)  yra įrodymų, kad gali būti padarytas neigiamas poveikis esminiams Sąjungos gamintojų interesams. Laikoma, kad tokių įrodymų yra, jei prekėms, kurioms turi būti įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, būtų taikoma žemės ūkio politikos priemonė, laikinasis arba galutinis antidempingo muitas, kompensacinis muitas, apsaugos priemonė arba papildomas muitas dėl nuolaidų taikymo sustabdymo, jei jos būtų išleistos į laisvą apyvartą.

4.  Jei yra įrodymų, kad gali būti padarytas neigiamas poveikis esminiams Sąjungos prekių, kurios laikomos jautriomis importui, gamintojų interesams, ir jei prekės nėra skirtos taisyti, muitinė, norėdama įvertinti, ar leidimas taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą gali padaryti neigiamą poveikį esminiams Sąjungos gamintojų interesams, prieš priimdama sprendimą dėl leidimo, paprašo ES muitinės pateikti nuomonę.

5.  Gavusi prašymą pagal 3 ir 4 dalis, ES muitinė gali pateikti vieną iš šių nuomonių:

a)  leidimo suteikimas nedaro neigiamo poveikio esminiams Sąjungos gamintojų interesams;

b)  leidimo suteikimas daro neigiamą poveikį esminiams Sąjungos gamintojų interesams;

c)  leidimo taikyti procedūrą deramai pagrįstam ir stebimam nuomonėje nustatytam prekių kiekiui suteikimas nedaro neigiamo poveikio esminiams Sąjungos gamintojų interesams.

Leidimą suteikianti muitinė ir bet kuri kita panašius leidimus tvarkanti muitinė atsižvelgia į ES muitinės nuomonę. Leidimą suteikianti muitinė gali neatsižvelgti į ES muitinės nuomonę, jeigu ji nurodo savo atitinkamo sprendimo priežastis.

6.  Leidimą suteikianti muitinė leidimą pateikia arba jo prieinamumą užtikrina ES muitinės duomenų platformoje. Kai leidimuose taikyti specialiąsias procedūras yra neskelbtinos komercinės informacijos, prieiga prie juose pateiktų duomenų apribojama.

7.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas nustatant:

a)  2 dalyje nurodytų sąlygų taikymo išimtis;

b)  3 dalyje nurodytus atvejus, kuriais dėl perdirbimo ekonominio pobūdžio yra pagrįsta, kad muitinė įvertintų, ar leidimo taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą suteikimas gali padaryti neigiamą poveikį esminiams Sąjungos gamintojų interesams, nepaprašiusi ES muitinės pateikti nuomonę;

c)  4 dalyje nurodytų jautriomis importui laikomų prekių sąrašą.

8.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato:

a)  leidimo taikyti 1 dalyje nurodytas procedūras suteikimo procedūrines taisykles,

b)  procedūrines taisykles, kurių laikydamasi ES muitinė turi pateikti savo nuomonę, ir

c)  5 dalyje nurodytą kiekį ir ribinės vertės laikymosi stebėsenos taisykles.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9.  Iki 265 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos 2 dalies f punkte nurodytą ekonominių sąlygų tikrinimą Sąjungos mastu atlieka Komisija. Iki tos datos nuoroda į šiame skyriuje nurodytą ES muitinės nuomonę laikoma nuoroda į tikrinimą Sąjungos mastu, kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje.

103 straipsnis

Atgaline data taikomi leidimai

1.  Muitinė suteikia leidimą, taikomą atgaline data, kai įvykdytos visos šios sąlygos:

a)  yra pagrįstas ekonominis poreikis;

b)  prašymas nėra susijęs su bandymu apgauti;

c)  pareiškėjas remdamasis ataskaitomis ar apskaitos registrais įrodė, kad:

i)  visi procedūros reikalavimai yra įvykdyti;

ii)  atitinkamais atvejais prekes įmanoma identifikuoti atitinkamą laikotarpį;

iii)  tokios ataskaitos ar apskaitos registrai sudaro sąlygas kontroliuoti, kaip atliekama procedūra;

d)  gali būti atlikti visi formalumai, būtini su atitinkamomis prekėmis susijusiai situacijai sureguliuoti, įskaitant atitinkamų ankstesnių apskaitos registrų pripažinimą negaliojančiais, jeigu to reikia;

e)  per trejus metus iki prašymo priėmimo dienos pareiškėjui nebuvo suteiktas joks leidimas, taikomas atgaline data;

f)  ES muitinės nuomonė nėra būtina norint įvertinti, ar leidimo suteikimas gali padaryti neigiamą poveikį esminiams Sąjungos gamintojų interesams, išskyrus atvejus, kai prašymas susijęs su leidimo atlikti tos pačios rūšies operacijas su tokiomis pačiomis prekėms atnaujinimu;

g)  prašymas nėra susijęs su sandėlių naudojimu prekių muitiniam sandėliavimui;

h)  jei prašymas susijęs su leidimo atlikti tos pačios rūšies operacijas su tokiomis pačiomis prekėmis atnaujinimu, prašymas pateikiamas per trejus metus nuo pirminio leidimo galiojimo pabaigos.

2.  Muitinė gali suteikti leidimą, taikomą atgaline data, ir tuo atveju, jei prekių, kurioms buvo įforminta muitinės procedūra, jau nebėra prašymo suteikti tokį leidimą priėmimo metu.

104 straipsnis

Apskaitos registrai

1.  Leidimo turėtojas, importuotojas arba eksportuotojas ir visi asmenys, besiverčiantys veikla, susijusia su prekių saugojimu, apdorojimu arba perdirbimu, arba prekių pardavimu ar pirkimu laisvosiose zonose, tvarko atitinkamus muitinei priimtinos formos apskaitos registrus ir pateikia juos arba užtikrina jų prieinamumą ES muitinės duomenų platformoje.

Apskaitos registrai turi būti tvarkomi taip, kad naudodamasi juose registruojama informacija ir duomenimis muitinė galėtų prižiūrėti, kaip atliekama atitinkama procedūra ir visų pirma identifikuoti prekes, kurioms ta procedūra įforminta, jų muitinį statusą ir gabenimo operacijas.

2.  Patikimas ir patikrintas verslininkas laikomas įvykdžiusiu 1 dalyje nustatytą pareigą.

105 straipsnis

Specialiosios procedūros pripažinimas įvykdyta

1.  Išskyrus tranzito procedūros taikymo atvejus ir nedarant poveikio su 135 straipsnyje nurodyta galutinio vartojimo procedūra susijusiai muitinės priežiūrai, specialioji procedūra pripažįstama įvykdyta, kai prekėms, kurioms buvo įforminta ta procedūra, arba perdirbtiesiems produktams įforminama kita muitinės procedūra, tos prekės ar produktai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinami nepaliekant jokių atliekų, arba perduodami valstybės nuosavybėn pagal 78 straipsnį.

2.  Muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai, palyginusi duomenis, kurie buvo pateikti išvykimo muitinės įstaigai arba kurių prieinamumas jai buvo užtikrintas, su duomenimis, kurie buvo pateikti paskirties muitinės įstaigai arba kurių prieinamumas jai buvo užtikrintas, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai.

3.  Muitinė imasi visų priemonių, būtinų su prekėmis susijusiai situacijai sureguliuoti, jeigu joms įforminta procedūra nepripažįstama įvykdyta nustatyta tvarka.

4.  Jeigu nenustatyta kitaip, procedūra pripažįstama įvykdyta per tam tikrą terminą.

5.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 4 dalyje nurodytą terminą.

6.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame straipsnyje nurodytos specialiosios procedūros pripažinimo įvykdyta procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

106 straipsnis

Teisių ir pareigų perleidimas

1.  Muitinė gali leisti leidimo taikyti specialiąją procedūrą, išskyrus tranzitą, turėtojui visas savo teises ir pareigas, susijusias su prekėmis, kurioms buvo įforminta ta specialioji procedūra, arba jų dalį perleisti importuotojui arba eksportuotojui, kuris taip pat atitinka tai procedūrai nustatytas sąlygas.

2.  Savo teises ir pareigas perleidžiantis leidimo turėtojas informuoja muitinę apie perleidimą ir procedūros pripažinimą įvykdyta, išskyrus atvejus, kai muitinė leidimą yra suteikusi ir importuotojui arba eksportuotojui, kuriam tos teisės ir pareigos perleidžiamos.

3.  Kai teisių ir pareigų perleidimas susijęs su daugiau nei viena valstybe nare, jas perleisti leidžianti muitinė konsultuojasi su kitomis atitinkamomis valstybėmis narėmis.

4.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato leidimo turėtojo teisių ir pareigų, susijusių su prekėmis, kurioms įforminta specialioji procedūra, išskyrus tranzitą, perleidimo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

107 straipsnis

Prekių gabenimas

1.  Konkrečiais atvejais importuotojai ir eksportuotojai prekes, kurioms įforminta specialioji procedūra, išskyrus prekes, kurioms įforminta tranzito procedūra, ir laisvojoje zonoje esančias prekes, gali gabenti į įvairias Sąjungos muitų teritorijos vietas.

2.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant atvejus ir sąlygas, kuriais importuotojai ir eksportuotojai gali gabenti prekes, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.

3.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato prekių, kurioms įforminta specialioji procedūra, išskyrus prekes, kurioms įforminta tranzito procedūra, ir laisvojoje zonoje esančias prekes, gabenimo, nurodyto 1 dalyje, procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

108 straipsnis

Įprastinės prekių tvarkymo operacijos

1.  Su prekėmis, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo arba perdirbimo procedūra, arba su laisvojoje zonoje esančiomis prekėmis gali būti atliekamos įprastinės prekių tvarkymo operacijos, skirtos nepakitusiai prekių būklei išsaugoti, jų išvaizdai ar prekinei kokybei pagerinti arba joms paruošti paskirstyti ar perparduoti.

2.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įprastines prekių tvarkymo operacijas.

109 straipsnis

Ekvivalentiškos prekės

1.  Ekvivalentiškos prekės yra Sąjungos prekės, kurios yra saugomos, naudojamos arba perdirbamos vietoj prekių, kurioms įforminta specialioji procedūra.

Taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, ekvivalentiškos prekės yra ne Sąjungos prekės, kurios yra perdirbamos vietoj Sąjungos prekių, kurioms įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra.

Jei nenustatyta kitaip, ekvivalentiškų prekių aštuonženklis Kombinuotosios nomenklatūros kodas, prekinė kokybė ir techninės charakteristikos turi būti tokie pat kaip ir prekių, kurios jomis pakeičiamos.

2.  Jeigu užtikrinama, kad procedūra būtų tinkamai atliekama, visų pirma muitinės priežiūros atžvilgiu, muitinė, gavusi prašymą, leidžia atlikti toliau nurodytus veiksmus:

a)  naudoti ekvivalentiškas prekes taikant muitinio sandėliavimo, laisvosios zonos, galutinio vartojimo ir perdirbimo procedūrą;

b)  konkrečiais atvejais naudoti ekvivalentiškas prekes taikant laikinojo įvežimo procedūrą;

c)  laikinojo įvežimo perdirbti procedūros taikymo atveju – eksportuoti perdirbtuosius produktus, gautus iš ekvivalentiškų prekių, anksčiau nei importuojamos jomis pakeičiamos prekės;

d)  laikinojo išvežimo perdirbti procedūros taikymo atveju – importuoti perdirbtuosius produktus, gautus iš ekvivalentiškų prekių, anksčiau nei eksportuojamos jomis pakeičiamos prekės.

Patikimas ir patikrintas verslininkas laikomas įvykdžiusiu užtikrinimo, kad procedūra būtų tinkamai atliekama, sąlygą, jeigu 25 straipsnyje nurodytame leidime atsižvelgta į veiklą, susijusią su ekvivalentiškų prekių naudojimu atliekant atitinkamą procedūrą.

3.  Naudoti ekvivalentiškų prekių neleidžiama nė vienu iš šių atvejų:

a)  kai įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą atliekamos tik 108 straipsnyje apibrėžtos įprastinės prekių tvarkymo operacijos;

b)  jeigu Sąjungos ir tam tikrų trečiųjų šalių arba tokių šalių grupių lengvatiniame susitarime uždrausta taikyti sąlyginį apmokestinimą arba neapmokestinimą importo muitu kilmės statuso neturinčioms prekėms, įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą naudojamoms gaminant produktus, kurių kilmės įrodymas išduodamas arba surašomas vadovaujantis minėtais susitarimais;

c)  jeigu tai sudarytų sąlygas nepagrįstai pasinaudoti palankesnėmis apmokestinimo importo muitu sąlygomis arba jeigu tai numatyta Sąjungos teisės aktuose.

4.  2 dalies c punkte nurodytu atveju ir tada, kai perdirbtieji produktai būtų apmokestinami eksporto muitu, jeigu nebūtų eksportuojami įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, leidimo turėtojas pateikia garantiją, užtikrinančią pareigos sumokėti eksporto muitą įvykdymą, jeigu ne Sąjungos prekės nebūtų importuotos per 138 straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį.

5.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:

a)  1 dalies trečioje pastraipoje nurodytas išimtis;

b)  ekvivalentiškų prekių naudojimo pagal 2 dalį sąlygas;

c)  konkrečius ekvivalentiškų prekių naudojimo taikant laikinojo įvežimo procedūrą atvejus, nurodytus 2 dalies b punkte;

d)  atvejus, kai pagal 3 dalies c punktą neleidžiama naudoti ekvivalentiškų prekių.

6.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato pagal 2 dalį leidžiamo ekvivalentiškų prekių naudojimo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2 skyrius

Tranzitas

1 skirsnis

Bendrosios taisyklės

110 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Tranzito procedūra prekėms įforminama įvežant jas į muitų teritoriją, išskyrus atvejus, kai joms jau buvo įforminta 111 ir 112 straipsniuose nurodyta tranzito procedūra arba per 86 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą įforminama kita muitinės procedūra.

2.  Prekių turėtojas laikomas prekių importuotoju arba eksportuotoju ir privalo mokėti muitus, kitus mokesčius ir privalomuosius mokėjimus, išskyrus atvejus, kai muitinė turi duomenų apie kitą importuotoją arba eksportuotoją.

3.  Prekėms, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra, ta procedūra ir toliau taikoma tol, kol joms įforminama kita muitinės procedūra.

111 straipsnis

Išorinis tranzitas

1.  Įforminus išorinio tranzito procedūrą ne Sąjungos prekės gali būti gabenamos iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą joms netaikant:

a)  importo muito ar kitų privalomųjų mokėjimų, įskaitant antidempingo muitus, kompensacinius muitus arba taikant apsaugos priemones mokėtinas sumas;

b)  prekybos politikos priemonių, jeigu jomis nedraudžiama įvežti prekių į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežti iš tos teritorijos.

2.  Konkrečiais atvejais Sąjungos prekėms įforminama išorinio tranzito procedūra.

3.  1 dalyje nurodytas gabenimas atliekamas vienu iš šių būdų:

a)  taikant išorinio Sąjungos tranzito procedūrą;

b)  pagal TIR konvenciją, jei toks gabenimas:

i)  pradėtas arba numatomas baigti ne Sąjungos muitų teritorijoje;

ii)  vykdomas vykstant iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą per trečiosios šalies teritoriją;

c)  pagal ATA konvenciją arba Stambulo konvenciją, kai gabenama tranzitu;

d)  su 302-ąja forma, nustatyta 1951 m. birželio 19 d. Londone pasirašytame Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarime dėl jų karinių pajėgų statuso, ir ES 302-ąja forma;

e)  pagal pašto sistemą, laikantis Pasaulinės pašto sąjungos aktų, kai prekės vežamos tuose aktuose numatytų teisių ir pareigų subjektų arba jų vardu.

4.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant konkrečius atvejus, kuriais Sąjungos prekėms turi būti įforminama išorinio tranzito procedūra.

5.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato 3 dalies b–e punktų taikymo Sąjungos muitų teritorijoje atsižvelgiant į Sąjungos poreikius procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

112 straipsnis

Vidinis tranzitas

1.  Įforminus vidinio tranzito procedūrą ir laikantis 2 dalyje nustatytų sąlygų Sąjungos prekės gali būti gabenamos iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą vykstant per trečiąją šalį, ir jų muitinis statusas nepasikeičia.

2.  1 dalyje nurodytas gabenimas atliekamas vienu iš šių būdų:

a)  taikant vidinio Sąjungos tranzito procedūrą, jeigu tokia galimybė numatyta tarptautinėje sutartyje;

b)  pagal TIR konvenciją;

c)  pagal ATA konvenciją arba Stambulo konvenciją, kai gabenama tranzitu;

d)  su 302-ąja forma, nustatyta 1951 m. birželio 19 d. Londone pasirašytame Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarime dėl jų karinių pajėgų statuso, ir ES 302-ąja forma;

e)  pagal pašto sistemą, laikantis Pasaulinės pašto sąjungos aktų, kai prekės vežamos tuose aktuose numatytų teisių ir pareigų subjektų arba jų vardu.

3.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato 2 dalies b–e punktų taikymo Sąjungos muitų teritorijoje atsižvelgiant į Sąjungos poreikius procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

113 straipsnis

Viena teritorija tranzito tikslais

Jei prekės gabenamos iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą pagal TIR konvenciją, ATA konvenciją arba Stambulo konvenciją, su 302-ąja forma, ES 302-ąja forma arba pagal pašto sistemą, Sąjungos muitų teritorija tokio vežimo tikslais laikoma viena teritorija.

114 straipsnis

Asmenų teisės vykdyti TIR operacijas atėmimas

1.  Jei valstybės narės muitinė nusprendžia iš tam tikro asmens atimti teisę vykdyti TIR operacijas pagal TIR konvencijos 38 straipsnį, tas sprendimas taikomas visoje Sąjungos muitų teritorijoje, o to asmens pateiktų TIR knygelių nepriima jokia muitinės įstaiga.

2.  Valstybė narė praneša apie savo sprendimą, nurodytą 1 dalyje, ir jo taikymo datą kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir ES muitinei.

115 straipsnis

Įgaliotasis siuntėjas ir įgaliotasis gavėjas TIR operacijoms

1.  Muitinė, gavusi prašymą, gali leisti asmeniui (toliau – įgaliotasis gavėjas) gauti prekes, gabenamas pagal TIR konvenciją, leidime nurodytoje vietoje, užbaigiant procedūrą pagal TIR konvencijos 1 straipsnio d punktą.

2.  Muitinė, gavusi prašymą, gali leisti asmeniui (toliau – įgaliotasis siuntėjas) siųsti prekes, kurios turi būti gabenamos pagal TIR konvenciją, į leidime nurodytą vietą, pradedant procedūrą pagal TIR konvencijos 1 straipsnio c punktą.

Taikant pirmą pastraipą, įgaliotajam siuntėjui leidžiama naudoti specialias plombas pagal 116 straipsnio 4 dalies c punktą.

3.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 1 ir 2 dalyse nurodytų leidimų suteikimo sąlygas.

2 skirsnis

Sąjungos tranzitas

116 straipsnis

Sąjungos tranzito procedūros vykdytojo ir įforminus Sąjungos tranzito procedūrą gabenamų prekių vežėjo bei gavėjo pareigos

1.  Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų šių pareigų įvykdymą:

a)  už duomenų, kuriais remdamasi muitinė gali prižiūrėti prekes ir kuriuos sudaro bent šie duomenys: prekių, kurioms įforminta ta procedūra, identifikavimo duomenys, transporto priemonė, importuotojas arba eksportuotojas, muitinis statusas ir gabenimo operacijos, teikimą;

b)  už nepakeisto pavidalo prekių ir būtinų duomenų pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių;

c)  už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi;

d)  jeigu muitų teisės aktuose nenustatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, susijusius su prekėmis, įvykdymą.

2.  Procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai pagal muitų teisės aktus.

3.  Prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.

4.  Gavusi prašymą, muitinė gali leisti naudotis bet kuriuo iš šių supaprastinimų, taikomų įforminant prekėms Sąjungos tranzito procedūrą arba tą procedūrą pripažįstant įvykdyta:

a)  įgaliotojo siuntėjo statusu, kurį įgijusiam leidimo turėtojui leidžiama įforminti prekėms Sąjungos tranzito procedūrą nepateikiant jų muitinei;

b)  įgaliotojo gavėjo statusu, kurį įgijusiam leidimo turėtojui leidžiama gauti prekes, gabenamas taikant Sąjungos tranzito procedūrą, leidime nurodytoje vietoje, procedūrą pripažįstant įvykdyta pagal 2 dalį;

c)  naudoti specialias plombas, kai prekių, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra, identifikavimui užtikrinti jas reikalaujama plombuoti;

d)  naudoti elektroninį transporto dokumentą Sąjungos tranzito procedūrai prekėms įforminti, jei jame pateikta būtina informacija ir jei jis prieinamas muitinei išvykimo ir paskirties vietose, kad būtų įmanoma vykdyti prekių muitinės priežiūrą ir pripažinti procedūrą įvykdyta.

5.  Muitinė bent kas trejus metus atlieka nuodugnią įgaliotųjų siuntėjų ir gavėjų veiklos stebėseną, kad įvertintų, ar jie atitinka leidimo suteikimo reikalavimus.

6.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas patikslinant 1 dalies a ir b punktuose nustatytus duomenų reikalavimus ir 4 dalyje nurodytų leidimų suteikimo sąlygas.

7.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato procedūrines taisykles, kuriomis reglamentuojama:

a)  Sąjungos tranzito procedūros įforminimo prekėms ir tos procedūros pripažinimo įvykdyta tvarka;

b)  naudojimosi 4 dalyje nurodytais supaprastinimais tvarka;

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

117 straipsnis

Prekės, kurios įforminus išorinio Sąjungos tranzito procedūrą gabenamos per trečiosios šalies teritoriją

1.  Išorinio Sąjungos tranzito procedūra taikoma prekėms, gabenamoms per trečiąją šalį, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

a)  tai numatyta pagal tarptautinį susitarimą;

b)  prekės per tą trečiąją šalį vežamos su vienu transporto dokumentu, surašytu Sąjungos muitų teritorijoje.

2.  1 dalies b punkte nurodytu atveju išorinio Sąjungos tranzito procedūros taikymas sustabdomas, kol prekės yra ne Sąjungos muitų teritorijoje.

3.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato prekių, gabenamų per trečiosios šalies teritoriją taikant išorinio Sąjungos tranzito procedūrą, muitinės priežiūros procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3 skyrius

Saugojimas

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

118 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Įforminus saugojimo procedūrą ne Sąjungos prekės gali būti saugomos Sąjungos muitų teritorijoje joms netaikant:

a)  importo muito;

b)  kitų privalomųjų mokėjimų, numatytų kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose;

c)  prekybos politikos priemonių, jeigu jomis nedraudžiama įvežti prekių į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežti iš tos teritorijos.

2.  Saugojimo procedūros įforminimo prekėms sąlygos:

a)  muitinei pateikti būtiniausi duomenys (arba užtikrintas jų prieinamumas), kuriuos sudaro bent šie duomenys: už prekes atsakingas importuotojas, gamintojas, prekių vertė, kilmė, tarifinis klasifikavimas bei aprašymas ir kitų susijusių teisės aktų, kuriuos muitinė taiko toms prekėms, sąrašas, jei nenustatyta kitaip, ir

b)  buvo įsitikinta, kad prekės atitinka kitų muitinės taikomų teisės aktų reikalavimus. [194 pakeit.]

3.  Muitinio sandėliavimo arba laisvosios zonos procedūra taip pat gali būti įforminta Sąjungos prekėms vadovaujantis kitais muitinių taikomais teisės aktais arba norint, kad būtų priimtas sprendimas grąžinti importo muitą arba atsisakyti jį išieškoti. Sąjungos prekės gali būti įvežtos į muitinės sandėlį arba laisvąją zoną, juose saugomos, perkeliamos, naudojamos, perdirbamos arba suvartojamos. Tokiais atvejais nelaikoma, kad prekėms įforminta saugojimo procedūra.

4.  Importuotojas ne Sąjungos prekėms, įvežtoms į muitinės sandėlį arba laisvąją zoną, įformina atitinkamą saugojimo procedūrą.

5.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato muitinio sandėliavimo ar laisvosios zonos procedūros įforminimo Sąjungos prekėms, kaip nurodyta 2 dalyje, tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

119 straipsnis

Informacija apie saugojimą

1.  Muitinės sandėlio turėtojas arba laisvosios zonos veiklos vykdytojas pateikia privalo pateikti muitinei būtiniausius duomenis (arba užtikrina jų prieinamumą), kurių reikia, kad būtų galima taikyti nuostatas, kuriomis reglamentuojamas muitinės sandėlyje arba laisvojoje zonoje esančių prekių saugojimas, visų pirma 118 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytus duomenis ir duomenis apie prekių, kurioms įforminta saugojimo procedūra, muitinį statusą ir tolesnį tų prekių gabenimą. Kai 29 straipsnyje nustatytos ES muitinės duomenų platformos funkcijos pradeda veikti visu pajėgumu, reikalaujama, kad veiklos vykdytojas pateiktų šiuos duomenis per ES muitinės duomenų platformą. [195 pakeit.]

2.  Jeigu importuotojas arba vežėjas jau pateikė visą 1 dalyje nurodytą informaciją ar jos dalį arba užtikrino jos prieinamumą, muitinės sandėlio turėtojas arba laisvosios zonos veiklos vykdytojas savo turimą papildomą informaciją susieja su importuotojo arba vežėjo pateikta informacija.

3.  Sandėlio turėtojas arba veiklos vykdytojas negali priimti prekių, apie kurias muitinei nebuvo pateikta būtiniausia informacija arba nebuvo užtikrintas jos prieinamumas.

4.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą būtiniausią informaciją.

120 straipsnis

Informacijos apie saugojimą taisymas ir pripažinimas negaliojančia

1.  Muitinės sandėlio turėtojas arba laisvosios zonos veiklos vykdytojas, pateikęs informaciją apie jo sandėlyje esančias prekes arba užtikrinęs jos prieinamumą, vėliau gali pataisyti vieną ar daugiau tos informacijos duomenų elementų, išskyrus atvejus, kai muitinė jam praneša, kad ketina patikrinti prekes arba kad nustatė, jog informacija apie prekes yra neteisinga.

2.  Importuotojas, vežėjas, sandėlio turėtojas arba laisvosios zonos veiklos vykdytojas informaciją apie prekes, kurios neįvežamos į Sąjungos muitų teritoriją, pripažįsta negaliojančia kuo greičiau. Muitinė informaciją apie tas prekes pripažįsta negaliojančia praėjus 30 dienų nuo tos dienos, kai informacija buvo pateikta arba buvo užtikrintas jos prieinamumas.

121 straipsnis

Saugojimo procedūros trukmė

1.  Saugojimo procedūros taikymo prekėms laikas neribojamas.

2.  Susiklosčius ypatingoms aplinkybėms muitinė gali nustatyti terminą, iki kurio saugojimo procedūra turi būti pripažinta įvykdyta, visų pirma, kai ilgalaikio prekių saugojimo atveju dėl jų rūšies ir pobūdžio gali kilti pavojus žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai ar gyvybei arba aplinkai.

2 skirsnis

Muitinis sandėliavimas

122 straipsnis

Saugojimas muitinės sandėliuose

1.  Įforminus muitinio sandėliavimo procedūrą, ne Sąjungos prekės gali būti muitinei prižiūrint saugomos patalpose ar kitose vietose, kurias muitinė leido naudoti prekėms saugoti taikant tą procedūrą (toliau – muitinės sandėliai).

2.  Muitinės sandėliai gali būti tokie, kuriuos prekių muitiniam sandėliavimui gali naudoti bet kuris importuotojas (atvirieji muitinės sandėliai), arba tokie, kuriuos importuotų prekių saugojimui gali naudoti tik leidimo taikyti muitinio sandėliavimo procedūrą turėtojas (uždarieji muitinės sandėliai).

123 straipsnis

Leidimas turėti muitinės sandėlius

1.  Muitinės sandėliui turėti reikalingas muitinės leidimas, išskyrus atvejus, kai muitinės sandėlio turėtojas yra pati muitinė. Leidime nustatomos sąlygos, kuriomis leidžiama turėti muitinės sandėlį.

2.  1 dalyje nurodytas leidimas suteikiamas tik asmenims, atitinkantiems šias sąlygas:

a)  įsisteigusiems Sąjungos muitų teritorijoje;

b)  deramai užtikrinusiems, kad operacijos būtų tinkamai atliekamos;

c)  patikimas ir patikrintas verslininkas laikomas įvykdžiusiu šią sąlygą, jei 25 straipsnyje nurodytame leidime atsižvelgta į muitinės sandėlio turėjimą;

d)  pateikusiems garantiją dėl galinčios atsirasti skolos muitinei.

3.  1 dalyje nurodytas leidimas suteikiamas tik tais atvejais, kai muitinė gali vykdyti muitinės priežiūrą nenaudodama administracinių priemonių, kurios būtų neproporcingos siekiamai gauti ekonominei naudai.

4.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo suteikimo sąlygas.

124 straipsnis

Prekių perkėlimas muitinės sandėlyje

1.  Muitinė gali leisti muitinės sandėlio turėtojui perkelti prekes šiomis sąlygomis:

a)  jei galimybė perkelti prekes numatyta leidime turėti muitinės sandėlį;

b)  jei muitinės sandėlio turėtojas yra įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas arba patikimas ir patikrintas verslininkas;

c)  jei informacija apie perkėlimo operacijas registruojama sandėlio turėtojo apskaitos registruose ir pateikiama su prekėmis susijusioms išvykimo ir atvykimo muitinėms arba joms užtikrinamas tos informacijos prieinamumas.

2.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalyje nurodyto prekių perkėlimo muitinės sandėlyje tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

125 straipsnis

Perdirbimas muitinės sandėlyje

Jeigu yra ekonominis poreikis ir jeigu tai neturi neigiamos įtakos muitinės priežiūrai, muitinė gali leisti, kad prekėms, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, vėliau būtų įforminta laikinojo įvežimo perdirbti arba galutinio vartojimo procedūra, kad jas būtų galima perdirbti muitinės sandėlyje, laikantis nustatytų tų procedūrų taikymo sąlygų.

126 straipsnis

Muitinės priežiūra

Leidimo turėtojas atsako už tai, kad prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros.

3 skirsnis

Laisvosios zonos

127 straipsnis

Laisvųjų zonų statuso suteikimas

1.  Valstybės narės gali suteikti Sąjungos muitų teritorijos dalims laisvųjų zonų statusą.

Valstybė narė nustato kiekvienos laisvosios zonos teritoriją ir prekių įvežimo bei išvežimo vietas.

2.  Valstybės narės Komisijai praneša informaciją apie veikiančias laisvąsias zonas.

3.  Laisvosios zonos turi būti aptvertos.

Muitinė prižiūri laisvųjų zonų teritorijos išorines ribas bei prekių įvežimo ir išvežimo vietas.

4.  Gali būti atliekamas į laisvąsias zonas atvykstančių ir iš jų išvykstančių asmenų, įvežamų ir išvežamų prekių bei transporto priemonių muitinis tikrinimas.

128 straipsnis

Statiniai ir veikla laisvosiose zonose

1.  Bet kokio statinio statybai laisvojoje zonoje būtina iš anksto gauti muitinės sutikimą.

2.  Laikantis muitų teisės aktų, laisvojoje zonoje leidžiama vykdyti bet kokią pramoninę, prekybos arba paslaugų teikimo veiklą. Apie tokios veiklos vykdymą iš anksto pranešama muitinei.

3.  Muitinė, atsižvelgdama į atitinkamų prekių pobūdį arba muitinės priežiūros reikalavimus, arba saugumo ir saugos reikalavimus, gali uždrausti arba apriboti 2 dalyje nurodytą veiklą.

4.  Asmenims, kurie deramai neužtikrina, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų nuostatų, muitinė gali uždrausti vykdyti veiklą laisvojoje zonoje.

129 straipsnis

Laisvosiose zonose esančios ne Sąjungos prekės

1.  Laisvojoje zonoje esančios ne Sąjungos prekės gali būti išleistos į laisvą apyvartą arba joms gali būti įforminta laikinojo įvežimo perdirbti, laikinojo įvežimo arba galutinio vartojimo procedūra, laikantis šioms procedūroms nustatytų reikalavimų.

Tokiais atvejais nelaikoma, kad prekėms įforminta laisvosios zonos procedūra.

2.  Nedarant poveikio nuostatoms, taikytinoms atsargų tiekimui arba maisto produktų saugojimui, jeigu taip nustatyta pagal atitinkamos procedūros atlikimo tvarką, 1 dalies nuostatos nekliudo naudoti arba vartoti prekių, kurių išleidimo į laisvą apyvartą arba laikinojo įvežimo atvejais netaikomas importo muitas, priemonės, nustatytos įgyvendinant bendrąją žemės ūkio arba prekybos politiką, arba priemonės, kuriomis draudžiama tas prekes naudoti Sąjungoje.

Norint naudoti ar vartoti tokias prekes reikia pateikti muitinei atitinkamą informaciją arba užtikrinti jos prieinamumą.

130 straipsnis

Prekių išvežimas iš laisvosios zonos

Prekes iš laisvosios zonos galima išvežti tik joms įforminus kitą muitinės procedūrą.

131 straipsnis

Muitinis statusas

1.  Suinteresuotojo asmens prašymu muitinė patvirtina, kad toliau nurodytos prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą:

a)  į laisvąją zoną įvežamos Sąjungos prekės;

b)  Sąjungos prekės, su kuriomis laisvojoje zonoje buvo atliktos perdirbimo operacijos;

c)  laisvojoje zonoje į laisvą apyvartą išleistos prekės.

2.  Kai prekės išvežamos iš laisvosios zonos į kitą Sąjungos muitų teritorijos dalį arba kai joms įforminama muitinės procedūra, jos laikomos ne Sąjungos prekėmis, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad jos turi Sąjungos prekių muitinį statusą.

3.  Tačiau taikant eksporto muitą ir eksporto licencijas ar eksporto kontrolės priemones, nustatytas įgyvendinant bendrąją žemės ūkio ar prekybos politiką, tokios prekės laikomos Sąjungos prekėmis, jei nėra nustatyta, kad jos neturi Sąjungos prekių muitinio statuso.

4 skyrius

Tikslinis naudojimas

1 skirsnis

Laikinasis įvežimas

132 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Įforminus laikinojo įvežimo procedūrą, ne Sąjungos prekės, kurias ketinama eksportuoti, gali būti naudojamos pagal tikslinę paskirtį Sąjungos muitų teritorijoje, visai arba iš dalies jas atleidžiant nuo importo muito ir netaikant joms nė vienos iš šių priemonių:

a)  kitų privalomųjų mokėjimų, numatytų kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose;

b)  prekybos politikos priemonių, jeigu jomis nedraudžiama įvežti prekių į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežti iš tos teritorijos.

2.  Laikinojo įvežimo procedūra gali būti naudojama tik jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)  prekių neketinama niekaip keisti, išskyrus normalų nusidėvėjimą dėl jų naudojimo;

b)  įmanoma užtikrinti, kad prekes, kurioms įforminta procedūra, bus įmanoma identifikuoti, išskyrus atvejus, kai dėl prekių pobūdžio arba numatomo naudojimo identifikavimo priemonių nenaudojimas nesudarytų sąlygų piktnaudžiauti šia procedūra arba kai 109 straipsnyje nurodytais atvejais galima patikrinti, ar laikomasi nustatytų ekvivalentiškų prekių naudojimo sąlygų;

c)  jei reikalaujama, pagal 102 straipsnį buvo suteiktas leidimas ir prieš išleidžiant prekes muitinei buvo pateikti būtiniausi duomenys (arba užtikrintas jų prieinamumas), kuriuos sudaro bent šie duomenys: už prekes atsakingas importuotojas, prekių vertė, kilmė, tarifinis klasifikavimas, aprašymas ir numatoma paskirtis;

d)  laikomasi muitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų, kai prekės visai arba iš dalies atleidžiamos nuo muito;

e)  prekės buvo atvežtos į Sąjungos muitų teritoriją;

f)  buvo įsitikinta, kad prekės atitinka kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų reikalavimus. [196 pakeit.]

3.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:

a)  šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslinę paskirtį;

b)  šio straipsnio 2 dalies d punkte nurodyto visiško atleidimo nuo importo muito reikalavimus.

133 straipsnis

Laikinojo įvežimo procedūros taikymo prekėms terminas

1.  Muitinė nustato terminą, per kurį prekėms, kurioms įforminta laikinojo įvežimo procedūra, turi būti įforminta kita muitinės procedūra. Toks terminas turi būti pakankamas leidžiamo prekių naudojimo tikslui pasiekti.

2.  Ilgiausias terminas, per kurį, siekiant to paties tikslo ir atsakomybę prisiėmus tam pačiam leidimo turėtojui, prekėms gali būti taikoma laikinojo įvežimo procedūra, yra 24 mėnesiai ir jis negali būti viršytas net ir tuo atveju, kai ši procedūra pripažįstama įvykdyta prekėms įforminus kitą specialiąją procedūrą, o po to vėl įforminama laikinojo įvežimo procedūra.

3.  Jeigu susiklosčius ypatingoms aplinkybėms leidžiamo prekių naudojimo tikslo neįmanoma pasiekti per 1 ir 2 dalyse nurodytą terminą, muitinė gali, gavusi deramai pagrįstą importuotojo prašymą, pagrįstai reikalingam laikui tą terminą pratęsti.

4.  Bendras laikotarpis, per kurį prekėms gali būti taikoma laikinojo įvežimo procedūra, negali viršyti dešimties metų, išskyrus atvejus, kai įvyksta nenumatytų įvykių.

134 straipsnis

Importo muito suma laikinojo įvežimo atveju, kai iš dalies atleidžiama nuo importo muito

1.  Prekėms įforminus laikinojo įvežimo procedūrą, atliekamą iš dalies jas atleidžiant nuo importo muito, mokama importo muito suma sudaro 3 proc. prekėms nustatytos importo muito sumos, kuri turėtų būti sumokėta, jeigu tos prekės būtų išleistos į laisvą apyvartą tą dieną, kai joms buvo įforminta laikinojo įvežimo procedūra.

Ši suma mokama už kiekvieną mėnesį arba mėnesio dalį, kai prekėms buvo taikoma laikinojo įvežimo procedūra iš dalies atleidžiant jas nuo importo muito.

2.  Importo muito suma negali būti didesnė už sumą, kurią būtų reikėję sumokėti, jeigu atitinkamos prekės būtų išleistos į laisvą apyvartą tą dieną, kai joms buvo įforminta laikinojo įvežimo procedūra.

2 skirsnis

Galutinis vartojimas

135 straipsnis

Galutinio vartojimo procedūra

1.  Įforminus galutinio vartojimo procedūrą, prekės gali būti išleistos į laisvą apyvartą neapmokestinant muitu arba taikant sumažintą muito normą, kaip nustatyta Sąjungos teisės aktuose, jeigu importuotojas nurodo, kad prekės bus naudojamos pagal tikslinę paskirtį.

2.  Galutinio vartojimo procedūros įforminimo prekėms sąlygos:

a)  jei reikalaujama, pagal 102 straipsnį buvo suteiktas leidimas;

b)  muitinei buvo pateikti būtiniausi duomenys (arba užtikrintas jų prieinamumas), kuriuos sudaro bent šie duomenys: už prekes atsakingas importuotojas, pardavėjas, pirkėjas, gamintojas, produkto tiekėjas, jeigu nesutampa su gamintoju, ekonominės veiklos vykdytojas Sąjungoje, atsakingas pagal Reglamento (ES) 2019/1020 4 straipsnį ir Reglamento (ES) 2023/XXXX(44) 16 straipsnį, prekių vertė, kilmė, tarifinis klasifikavimas ir aprašymas, unikalus siuntos registracijos numeris bei jos buvimo vieta ir kitų susijusių teisės aktų, kuriuos muitinė taiko toms prekėms, sąrašas;

c)  sumokami arba garantuojama, kad bus sumokėti importo muitas ir kiti privalomieji mokėjimai, įskaitant antidempingo muitus, kompensacinius muitus arba taikant apsaugos priemones mokėtinas sumas, išskyrus atvejus, kai dėl prekių pateiktas prašymas pasinaudoti tarifine kvota;

d)  prekės buvo atvežtos į Sąjungos muitų teritoriją;

e)  prekės atitinka kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų reikalavimus.

3.  Kai prekių gamybos etapas yra toks, kuriame gali būti pasiektas tik ekonomiškai naudingas numatytas galutinis vartojimas, muitinė leidime gali nustatyti sąlygas, kuriomis būtų laikoma, kad prekės suvartotos pagal paskirtį, nustatytą Sąjungos teisės aktuose, dėl kurios jos neapmokestinamos muitu arba joms taikoma sumažinta muito norma.

4.  Jei prekės yra tinkamos vartoti pakartotinai ir muitinė laiko, kad jų tolimesnė muitinės priežiūra yra reikalinga siekiant išvengti piktnaudžiavimo, ji tęsiama ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai prekės buvo pirmą kartą pavartotos pagal paskirtį, nustatytą Sąjungos teisės aktuose, dėl kurios jos neapmokestinamos muitu arba joms taikoma sumažinta muito norma.

5.  Taikant galutinio vartojimo procedūrą, muitinės priežiūra baigiama bet kuriuo iš šių atvejų:

a)  kai prekės suvartojamos pagal paskirtį, nustatytą Sąjungos teisės aktuose, dėl kurios jos neapmokestinamos muitu arba joms taikoma sumažinta muito norma;

b)  kai prekės išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn;

c)  kai prekės suvartojamos ne pagal tą paskirtį, kuri nustatyta Sąjungos teisės aktuose ir dėl kurios jos neapmokestinamos muitu arba joms taikoma sumažinta muito norma, ir sumokamas prekėms taikytinas importo muitas.

6.  Jei privaloma nustatyti išeigą, galutinio vartojimo procedūrai taikomas 136 straipsnis.

7.  Atliekos ir laužas, susidarantys apdorojant arba perdirbant prekes pagal nustatytą jų galutinio vartojimo paskirtį, ir dėl natūralaus mažėjimo patirti nuostoliai laikomi prekėmis, kurioms įformintas galutinis vartojimas pagal nustatytą paskirtį.

8.  Laikoma, kad atliekoms ir laužui, susidariusiems sunaikinus prekes, kurioms įforminta galutinio vartojimo procedūra, įforminta muitinio sandėliavimo procedūra.

5 skyrius

Perdirbimas

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

136 straipsnis

Išeiga

Išskyrus atvejus, kai išeiga yra nustatyta konkrečias sritis reglamentuojančiuose Sąjungos teisės aktuose, muitinė nustato perdirbimo operacijos išeigą arba vidutinę išeigą, arba atitinkamais atvejais tokios išeigos nustatymo būdą.

Išeiga arba vidutinė išeiga nustatoma įvertinus faktines aplinkybes, kuriomis atliekamos arba turi būti atliekamos perdirbimo operacijos. Ta išeiga prireikus gali būti tikslinama pagal 10 straipsnį.

2 skirsnis

Laikinasis įvežimas perdirbti

137 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Nedarant poveikio 109 straipsniui, ne Sąjungos prekės, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, gali būti naudojamos Sąjungos muitų teritorijoje atliekant vieną arba daugiau perdirbimo operacijų ir tokioms prekėms netaikant:

a)  importo muito ar kitų privalomųjų mokėjimų, įskaitant antidempingo muitus, kompensacinius muitus arba taikant apsaugos priemones mokėtinas sumas;

b)  prekybos politikos priemonių, jeigu jomis nedraudžiama įvežti prekių į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežti iš tos teritorijos.

2.  Laikinojo įvežimo perdirbti procedūros įforminimo prekėms sąlygos:

a)  jei reikalaujama, pagal 102 straipsnį buvo suteiktas leidimas atlikti vieną iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų;

b)  muitinei buvo pateikti būtiniausi duomenys (arba užtikrintas jų prieinamumas), kuriuos sudaro bent šie duomenys: už prekes atsakingas importuotojas, pirkėjas, pardavėjas, gamintojas, prekių vertė, kilmė, tarifinis klasifikavimas, aprašymas, buvimo vieta ir kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų sąrašas;

c)  prekės buvo atvežtos į Sąjungos muitų teritoriją.

3.  Importuotojai gali naudoti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą bet kuriam iš šių veiksmų atlikti:

a)  prekėms, kurioms ketinama įforminti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, remontuoti;

b)  prekėms, kurioms ketinama įforminti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, sunaikinti;

c)  perdirbtiesiems produktams, kuriuose galima identifikuoti prekes, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, gaminti nekliudant naudoti gamybos priedų;

d)  operacijoms su prekėmis, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kuriomis siekiama užtikrinti jų atitiktį išleidimo į laisvą apyvartą techniniams reikalavimams, atlikti;

e)  prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, įprastinėms tvarkymo operacijoms atlikti pagal 108 straipsnį;

f)  perdirbtiesiems produktams gaminti naudojant prekes, ekvivalentiškas prekėms, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, pagal 109 straipsnį.

138 straipsnis

Procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpis

1.  Muitinė nustato laikotarpį, per kurį laikinojo įvežimo perdirbti procedūra turi būti pripažinta įvykdyta pagal 105 straipsnį.

Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią ne Sąjungos prekėms įforminama procedūra, ir nustatomas įvertinus laiką, kurio reikia perdirbimo operacijoms atlikti ir procedūrai pripažinti įvykdyta.

2.  Muitinė gali, gavusi deramai pagrįstą leidimo turėtojo prašymą, pratęsti laikotarpį, nustatytą pagal 1 dalį, iki pagrįstai reikalingos trukmės.

Leidime gali būti nurodyta, kad atitinkamą mėnesį, ketvirtį arba pusmetį prasidėjęs laikotarpis baigiasi atitinkamai kito mėnesio, ketvirčio arba pusmečio paskutinę dieną.

3.  Ankstesnio eksporto pagal 109 straipsnio 2 dalies c punktą atveju leidime nustatomas laikotarpis, per kurį ne Sąjungos prekės turi būti deklaruotos laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti, įvertinus laiką, kurio reikia joms įsigyti ir atvežti į Sąjungos muitų teritoriją.

Pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis nustatomas mėnesiais ir negali viršyti šešių mėnesių. Jis skaičiuojamas nuo eksporto deklaracijos, pateiktos deklaruojant perdirbtuosius produktus, gautus iš atitinkamų ekvivalentiškų prekių, priėmimo dienos.

4.  Leidimo turėtojo prašymu 3 dalyje nurodytas šešių mėnesių laikotarpis gali būti pratęstas ir jam pasibaigus, su sąlyga, kad bendras laikotarpis neviršytų dvylikos mėnesių.

139 straipsnis

Laikinasis eksportas tolesniam perdirbimui

Muitinė, gavusi prašymą, gali leisti kai kurias arba visas prekes, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, arba perdirbtuosius produktus laikinai eksportuoti tolesniam perdirbimui ne Sąjungos muitų teritorijoje laikantis laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai nustatytų sąlygų.

3 skirsnis

Laikinasis išvežimas perdirbti

140 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Įforminus laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, Sąjungos prekės gali būti laikinai eksportuojamos iš Sąjungos muitų teritorijos perdirbimo operacijoms atlikti. Iš šių prekių gauti perdirbtieji produktai gali būti išleisti į laisvą apyvartą visai arba iš dalies juos atleidžiant nuo importo muito gavus leidimo turėtojo ar bet kurio kito Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusio asmens prašymą, jei tas asmuo yra gavęs leidimo turėtojo sutikimą ir įvykdytos leidime nustatytos sąlygos.

2.  Laikinojo išvežimo perdirbti procedūros įforminimo prekėms sąlygos:

a)  jei reikalaujama, pagal 102 straipsnį ir šį straipsnį buvo suteiktas leidimas;

b)  muitinei buvo pateikti būtiniausi duomenys (arba užtikrintas jų prieinamumas), kuriuos sudaro bent šie duomenys: už prekes atsakingas eksportuotojas, pardavėjas, pirkėjas, prekių vertė, kilmė, tarifinis klasifikavimas ir aprašymas;

c)  sumokami arba garantuojama, kad bus sumokėti eksporto muitas ir kiti privalomieji mokėjimai,

d)  prekės atitinka kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų reikalavimus.

3.  Muitinė nesuteikia leidimo taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą nė vienoms iš šių Sąjungos prekių:

a)  prekėms, kurias eksportavus grąžinamas importo muitas arba atsisakoma jį išieškoti;

b)  prekėms, kurios prieš jų eksportą dėl jų galutinio vartojimo buvo išleistos į laisvą apyvartą jų neapmokestinus muitu arba pritaikius sumažintą muito normą, tačiau jų galutinio vartojimo tikslai nebuvo pasiekti, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti šių prekių remonto operacijas;

c)  prekėms, kurias eksportavus mokamos eksporto grąžinamosios išmokos;

d)  prekėms, kurias eksportavus įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką gaunama kitokia finansinė nauda, išskyrus c punkte nurodytas eksporto grąžinamąsias išmokas.

4.  Muitinė nustato laikotarpį, per kurį perdirbtųjų produktų pavidalą įgijusios laikinai eksportuotos prekės turi būti reimportuotos į Sąjungos muitų teritoriją ir per kurį jos turi būti išleistos į laisvą apyvartą tam, kad būtų galima jas visai arba iš dalies atleisti nuo importo muito. Gavusi deramai pagrįstą leidimo turėtojo prašymą, muitinė gali tą laikotarpį pratęsti iki pagrįstai reikalingos trukmės.

141 straipsnis

Nemokamai remontuojamos arba kitomis prekėmis pakeičiamos prekės

1.  Jeigu pateikiami muitinei priimtini įrodymai, kad prekės buvo remontuojamos arba pakeistos kitomis prekėmis nemokamai vykdant sutartyje arba teisės akte nustatytą pareigą, susijusią su duota garantija, arba dėl gamybos ar panaudotos medžiagos defekto, arba dėl to, kad neatitiko specifikacijų, kurių pirkėjas prašė prekių gamintojo, jos visiškai atleidžiamos nuo importo muito.

2.  1 dalis netaikoma, jeigu į gamybos ar panaudotos medžiagos defektą buvo atsižvelgta pirmą kartą išleidžiant atitinkamas prekes į laisvą apyvartą.

142 straipsnis

Pagal tarptautinius susitarimus remontuojamos arba pakeistos prekės

1.  Perdirbtieji produktai, gauti iš prekių, kurioms buvo įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra, visiškai atleidžiami nuo importo muito, jeigu pateikiami muitinei priimtini įrodymai, kad:

a)  tos prekės buvo remontuojamos arba pakeistos trečiojoje šalyje, su kuria Sąjunga yra sudariusi tarptautinį susitarimą, kuriame numatytas toks atleidimas, ir

b)  vykdomos a punkte nurodytame susitarime nustatytos atleidimo nuo importo muito sąlygos.

2.  1 dalis netaikoma perdirbtiesiems produktams, gautiems iš 109 straipsnyje nurodytų ekvivalentiškų prekių, ir pakaitos produktams, nurodytiems 143 ir 144 straipsniuose.

143 straipsnis

Standartinio prekių pakeitimo sistema

1.  Taikant standartinio prekių pakeitimo sistemą, importuoti produktai (pakaitos produktai) gali, laikantis 2–5 dalių, pakeisti perdirbtuosius produktus.

2.  Muitinė, gavusi prašymą, leidžia taikyti standartinio prekių pakeitimo sistemą, jeigu perdirbimo operaciją sudaro defektų turinčių Sąjungos prekių remontas ir jeigu toms prekėms netaikomos įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką nustatytos priemonės arba speciali tvarka, kuri taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus.

3.  Pakaitos produktų aštuonženklis Kombinuotosios nomenklatūros kodas, prekinė kokybė ir techninės charakteristikos turi būti tokie pat kaip ir defektų turinčių prekių, jeigu šios prekės būtų suremontuotos.

4.  Jeigu defektų turinčios prekės prieš jas eksportuojant buvo naudotos, pakaitos produktai taip pat turi būti naudoti.

Tačiau muitinė netaiko pirmoje pastraipoje nustatyto reikalavimo, jeigu pakaitos produktai buvo pateikti nemokamai vykdant sutartyje arba teisės akte nustatytą pareigą, susijusią su duota garantija, arba dėl panaudotos medžiagos ar gamybos defekto.

5.  Nuostatos, taikytinos perdirbtiesiems produktams, taikomos ir pakaitos produktams.

144 straipsnis

Ankstesnis pakaitos produktų importas

1.  Muitinė leidžia, kad, laikantis jos nustatytų sąlygų ir gavus suinteresuotojo asmens prašymą, pakaitos produktai būtų importuoti anksčiau nei eksportuojamos defektų turinčios prekės.

Pakaitos produktų ankstesnio importo atveju pateikiama garantija, užtikrinanti, kad bus įvykdyta pareiga sumokėti importo muitą, kurį reikėtų sumokėti, jeigu defektų turinčios prekės nebūtų eksportuotos pagal 2 dalį.

2.  Defektų turinčios prekės eksportuojamos per 2 mėnesius nuo deklaracijos pakaitos produktų išleidimui į laisvą apyvartą įforminti priėmimo muitinėje dienos.

3.  Jeigu, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, defektų turinčios prekės negali būti eksportuotos per 2 dalyje nurodytą laikotarpį, muitinė gali, leidimo turėtojui pateikus deramai pagrįstą prašymą, pratęsti tą laikotarpį iki pagrįstai reikalingos trukmės.

IX antraštinė dalis

PREKIŲ TARIFINIS KLASIFIKAVIMAS, KILMĖ IR VERTĖ

1 skyrius

Bendrasis muitų tarifas ir prekių tarifinis klasifikavimas

145 straipsnis

Bendrasis muitų tarifas ir muitinis stebėjimas

1.  Mokėtinas importo ir eksporto muitas nustatomas remiantis Bendruoju muitų tarifu.

Kitos priemonės, taikytinos vadovaujantis konkrečias su prekyba prekėmis susijusias sritis reglamentuojančiomis Sąjungos nuostatomis, atitinkamais atvejais turi būti taikomos atsižvelgiant į tokių prekių tarifinį klasifikavimą.

2.  Bendrąjį muitų tarifą sudaro visi šie elementai:

a)  Kombinuotoji prekių nomenklatūra, nustatyta Reglamente (EEB) Nr. 2658/87;

b)  bet kuri kita nomenklatūra, visa arba iš dalies sudaryta remiantis Kombinuotąja nomenklatūra arba ją papildanti subpozicijų dalimis ir nustatyta konkrečias sritis reglamentuojančiomis Sąjungos nuostatomis, siekiant taikyti su prekyba prekėmis susijusias tarifinio reguliavimo priemones;

c)  konvencinis arba įprastinis autonominis muitas, taikomas į Kombinuotąją nomenklatūrą įtrauktoms prekėms;

d)  lengvatinių muitų tarifų priemonės, nustatytos susitarimuose, kuriuos Sąjunga sudarė su tam tikromis trečiosiomis šalimis arba trečiųjų šalių grupėmis;

e)  lengvatinių muitų tarifų priemonės, kurias Sąjunga vienašališkai nustatė tam tikroms trečiosioms šalims arba trečiųjų šalių grupėms;

f)  autonominės priemonės, kuriomis sumažinamas tam tikroms prekėms nustatytas muitas arba nuo jo atleidžiama;

g)  palankus muitų tarifų režimas, nustatytas tam tikroms prekėms dėl jų pobūdžio arba galutinio vartojimo taikant c–f arba h punktuose nurodytas priemones;

h)  kitos prekių tarifiniu klasifikavimu grindžiamos priemonės, nustatytos žemės ūkio, prekybos arba kitais Sąjungos teisės aktais, visų pirma laikinieji arba galutiniai antidempingo muitai, kompensaciniai muitai arba apsaugos priemonės.

3.  Jeigu atitinkamos prekės atitinka sąlygas, įtrauktas į 2 dalies d–g punktuose nustatytas priemones, tos priemonės gali būti taikomos vietoj tos dalies c punkte nurodytų priemonių. Tokios priemonės gali būti taikomos atgaline data, jeigu laikomasi atitinkama priemone arba šiuo reglamentu nustatytų terminų bei sąlygų ir:

a)  jei tai d ir e punktuose nustatytos priemonės, numatytas jų taikymas atgaline data;

b)  jei tai d punkte nustatytos priemonės, jas atgaline data taikyti leidžia ir trečioji šalis arba trečiųjų šalių grupė.

4.  Jeigu 2 dalies d–g punktuose nurodytos priemonės taikomos arba tos dalies h punkte nurodytos priemonės netaikomos tik tam tikram importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekiui ir nustatomos tarifinės arba kitos kvotos, minėtos priemonės taikomos arba netaikomos tol, kol pasiekiamas nustatytas importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekis.

Tarifinių ribų taikymo atveju toks taikymas nutraukiamas priėmus Sąjungos teisės aktą.

5.  Muitinė nesutinka, kad nuotolinei prekybai būtų taikomas supaprastintas tarifų režimas, jei, remdamasi atitinkamais objektyviais duomenimis, nustato, kad vykdant nuotolinę prekybą iš trečiųjų šalių importuojamos prekės skirtos kitiems asmenims nei nurodytieji PVM direktyvos 14 straipsnio 2 dalies a punkte.

6.  Komisija gali nustatyti, kad 31 straipsnio 4 dalyje nurodytais tikslais turi būti vykdomas prekių išleidimo į laisvą apyvartą, eksporto ir tam tikrų specialiųjų procedūrų įforminimo prekėms muitinis stebėjimas.

7.  Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina vienodo 4 dalyje nurodytų tarifinių bei kitų kvotų ir tarifinių bei kitų ribų administravimo ir 6 dalyje nurodyto muitinio stebėjimo vykdymo priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

146 straipsnis

Prekių tarifinis klasifikavimas

1.  Taikant Bendrąjį muitų tarifą prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą.

2.  Taikant netarifinio reguliavimo priemones prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros arba kurios nors kitos Sąjungos nuostatomis nustatytos nomenklatūros, kuri visa arba iš dalies sudaryta remiantis Kombinuotąja nomenklatūra arba ją papildo subpozicijų dalimis, subpozicijos arba subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą.

3.  Pagal 1 ir 2 dalis nustatyta subpozicija arba subpozicijos dalis naudojama taikant tą subpoziciją atitinkančias priemones.

4.  Komisija gali įgyvendinimo aktais patvirtinti priemones, kuriomis pagal 1 ir 2 dalis nustatomas prekių tarifinis klasifikavimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Jeigu to reikia dėl deramai pagrįstų neišvengiamų skubos priežasčių, susijusių su būtinybe skubiai užtikrinti tinkamą ir vienodą Kombinuotosios nomenklatūros taikymą, Komisija 262 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus.

2 skyrius

Prekių kilmė

147 straipsnis

Nelengvatinė kilmė

148 ir 149 straipsniuose nustatytos nelengvatinės prekių kilmės nustatymo taisyklės naudojamos taikant:

a)  Bendrąjį muitų tarifą, išskyrus 145 straipsnio 2 dalies d ir e punktuose nurodytas priemones,

b)  priemones, nustatytas konkrečias su prekyba prekėmis susijusias sritis reglamentuojančiomis Sąjungos nuostatomis, išskyrus tarifinio reguliavimo priemones, ir

c)  kitas su prekių kilme susijusias Sąjungos priemones.

148 straipsnis

Kilmės įgijimas

1.  Tik vienoje šalyje ar teritorijoje gautos prekės laikomos tos šalies ar teritorijos kilmės prekėmis.

2.  Laikoma, kad prekės, kurios gaminamos ne vienoje šalyje ar teritorijoje, yra kilusios iš tos šalies ar teritorijos, kurioje buvo atliktas jų paskutinis esminis ekonomiškai pagrįstas perdirbimas arba apdorojimas tam tikslui pritaikytoje įmonėje, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba kuris buvo svarbus jo gamybos etapas.

3.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles, pagal kurias prekės, kurių nelengvatinę kilmę reikia nustatyti taikant 147 straipsnyje nurodytas Sąjungos priemones, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis laikomos prekėmis, gautomis tik vienoje šalyje ar teritorijoje, arba prekėmis, kurių paskutinis esminis ekonomiškai pagrįstas perdirbimas arba apdorojimas tam tikslui pritaikytoje įmonėje, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba kuris buvo svarbus jo gamybos etapas, buvo atliktas tam tikroje šalyje ar teritorijoje.

149 straipsnis

Nelengvatinės prekių kilmės įrodymas

1.  Jeigu importuotojas pagal muitų teisės aktus nurodė prekių kilmę, muitinė gali reikalauti pateikti prekių kilmės įrodymą.

2.  Jeigu prekių kilmės įrodymas pateikiamas pagal muitų teisės aktus arba pagal kitus konkrečias sritis reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus, muitinė gali, kilus pagrįstų abejonių, reikalauti bet kokių papildomų įrodymų, kuriais patvirtinama, kad prekių kilmė nurodyta pagal atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytas taisykles.

3.  Jei to reikia dėl su prekyba susijusių aplinkybių, Sąjungoje gali būti išduotas kilmę įrodantis dokumentas, kuris išduodamas laikantis paskirties šalyje ar teritorijoje galiojančių kilmės taisyklių arba bet kurio kito metodo, pagal kurį nustatoma šalis, kurioje prekės buvo pagamintos arba kurioje buvo atliktas paskutinis esminis jų pakeitimas.

4.  Jeigu importuotojas pasirinko galimybę nuotolinei prekybai taikyti supaprastintą tarifų režimą, kaip nurodyta 156 straipsnio 2 dalyje, muitinė nereikalauja, kad importuotojas įrodytų prekių kilmę.

5.  Komisija įgyvendinimo aktais priima procedūrines taisykles, reglamentuojančias kilmės įrodymo pateikimo ir tikrinimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

150 straipsnis

Lengvatinė prekių kilmė

1.  Kad prekėms būtų galima taikyti 145 straipsnio 2 dalies d ir e punktuose nurodytas priemones arba lengvatines netarifinio reguliavimo priemones, jos turi atitikti šio straipsnio 2–5 dalyse nurodytas lengvatinės kilmės taisykles.

2.  Prekių, kurioms taikomos lengvatinės priemonės, nustatytos susitarimuose, kuriuos Sąjunga sudarė su tam tikromis trečiosiomis šalimis arba tokių šalių grupėmis, lengvatinės kilmės taisyklės nustatomos tuose susitarimuose.

3.  Komisija pagal 261 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 5 dalyje nenurodytų prekių, kurioms taikomos lengvatinės priemonės, kurias Sąjunga vienašališkai nustatė tam tikroms trečiosioms šalims arba tokių šalių grupėms, lengvatinės kilmės taisykles. Tos taisyklės grindžiamos prekių gavimo tik vienoje šalyje ar teritorijoje kriterijumi arba prekių pagaminimo atlikus pakankamą perdirbimą ar apdorojimą kriterijumi.

4.  Prekių, kurioms taikomos lengvatinės prekybos tarp Sąjungos muitų teritorijos ir Seutos ir Meliljos priemonės, nustatytos 1985 m. Stojimo akto 2 protokole, lengvatinės kilmės taisyklės patvirtinamos pagal minėto protokolo 9 straipsnį.

5.  Prekių, kurioms taikomos lengvatinės priemonės, nustatytos lengvatiniuose susitarimuose, taikomuose su Sąjunga asocijuotoms užjūrio šalims ir teritorijoms, lengvatinės kilmės taisyklės nustatomos pagal SESV 203 straipsnį.

6.  Komisija savo iniciatyva arba lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos prašymu gali leisti tai šaliai ar teritorijai laikinai nukrypti nuo 3 dalyje nurodytų lengvatinės kilmės taisyklių, taikomų tam tikroms prekėms.

Laikinai nukrypti leidžianti nuostata grindžiama viena iš šių priežasčių:

a)  dėl vidaus ar išorės veiksnių lengvatomis besinaudojanti šalis ar teritorija kurį laiką negali laikytis lengvatinės kilmės taisyklių;

b)  lengvatomis besinaudojančiai šaliai ar teritorijai reikia laiko, kad ji galėtų pasirengti laikytis tų taisyklių.

7.  Atitinkama lengvatomis besinaudojanti šalis ar teritorija pateikia Komisijai prašymą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Prašyme nurodomos antroje pastraipoje paminėtos priežastys, kodėl reikia nukrypti leidžiančios nuostatos, ir pateikiami atitinkami pagrindžiamieji dokumentai.

8.  Laikinai nukrypti leidžianti nuostata taikoma ribotą laiką: kol veikia vidaus ar išorės veiksniai, dėl kurių ji buvo priimta, arba kiek trunka laikotarpis, kurio reikia, kad lengvatomis besinaudojanti šalis ar teritorija būtų pasirengusi laikytis taisyklių.

9.  Jeigu leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, atitinkama lengvatomis besinaudojanti šalis ar teritorija laikosi nustatytų reikalavimų dėl Komisijai pateiktinos informacijos, susijusios su tos nuostatos taikymu ir su prekių kiekių, kuriems leista ją taikyti, administravimu.

10.  Jeigu importuotojas pasirinko galimybę nuotolinei prekybai taikyti supaprastintą tarifų režimą, jis negali naudotis 145 straipsnio 2 dalies d ir e punktuose nurodytomis priemonėmis arba lengvatinėmis netarifinio reguliavimo priemonėmis.

11.  Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina:

a)  prekių lengvatinės kilmės procedūrines taisykles, taikomas įgyvendinant 1 dalyje nurodytas priemones;

b)  priemonę, kuria lengvatomis besinaudojančiai šaliai ar teritorijai leidžiama taikyti 6 dalyje nurodytą laikinai nukrypti leidžiančią nuostatą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

151 straipsnis

Konkrečių prekių kilmės nustatymas

Komisija gali įgyvendinimo aktais patvirtinti priemones, kuriomis nustatoma konkrečių prekių kilmė pagal toms prekėms taikomas kilmės taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Jeigu to reikia dėl neišvengiamų skubos priežasčių, susijusių su tokiomis priemonėmis ir deramai pagrįstų būtinybe skubiai užtikrinti tinkamą ir vienodą prekių kilmės taisyklių taikymą, Komisija 262 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus.

3 skyrius

Prekių muitinė vertė

152 straipsnis

Taikymo sritis

Taikant Bendrąjį muitų tarifą ir netarifinio reguliavimo priemones, nustatytas konkrečias su prekyba prekėmis susijusias sritis reglamentuojančiomis Sąjungos nuostatomis, prekių muitinė vertė nustatoma laikantis 153 ir 157 straipsnių.

153 straipsnis

Sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas

1.  Prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, patikslinama pagal 154 ir 155 straipsnius.

2.  Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina – visa pirkėjo pardavėjui arba pardavėjo naudai pirkėjo trečiajai šaliai sumokėta arba mokėtina pinigų suma už importuojamas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba vykdytinus mokėjimus, kurie yra importuojamų prekių pardavimo sąlyga.

3.  Sandorio vertė taikoma, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba jų naudojimo apribojimai, išskyrus šiuos:

i)  įstatymo arba Sąjungos valdžios institucijų nustatytus arba reikalaujamus nustatyti apribojimus;

ii)  geografinės teritorijos, kurioje prekės gali būti perparduotos, apribojimus;

iii)  prekių muitinei vertei didelės įtakos neturinčius apribojimus;

b)  prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamoms prekėms neįmanoma įvertinti;

c)  jokia pajamų, gautų pirkėjui toliau perparduodant prekes, disponuojant jomis ar jas naudojant, dalis tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai galima padaryti atitinkamus patikslinimus;

d)  pirkėjas ir pardavėjas nėra susiję arba jų ryšys neturėjo įtakos kainai.

4.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato muitinės vertės nustatymo pagal 1 ir 2 dalis procedūrines taisykles, taip pat faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos tikslinimo ir 3 dalyje nurodytų sąlygų taikymo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

154 straipsnis

Sandorio vertės elementai

1.  Nustatant muitinę vertę pagal 153 straipsnį, prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos už importuojamas prekes kainos pridedama:

a)  toliau nurodytos pinigų sumos, kurias sumoka pirkėjas ir kurios nėra įskaitytos į už prekes faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą:

i)  komisiniai ir apmokėjimas tarpininkams, išskyrus pirkimo komisinius,

ii)  išlaidos talpykloms, kurias muitinė laiko neatskiriama atitinkamų prekių dalimi, ir

iii)  pakavimo išlaidos, susijusios ir su darbu, ir su medžiagomis,

b)  atitinkamai paskirstyta toliau išvardytų pirkėjo tiesiogiai arba netiesiogiai, nemokamai arba sumažintomis kainomis tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų, susijusių su importuojamų prekių gamyba ir pardavimu eksportui, vertė, jeigu ši vertė nebuvo įskaityta į faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą:

i)  medžiagų, komponentų, dalių ir panašių daiktų, įeinančių į importuojamų prekių sudėtį,

ii)  įrankių, štampų, formų ir panašių daiktų, naudotų importuojamoms prekėms gaminti,

iii)  medžiagų, sunaudotų gaminant importuojamas prekes, ir

iv)  inžinerinių, projektavimo, meninio apipavidalinimo, dizaino darbų, eskizų ir brėžinių parengimo, atliktų ne Sąjungoje ir būtinų importuojamų prekių gamybai, išlaidos,

c)  mokesčiai už patentus ir licencijas, susiję su vertinamomis prekėmis, kuriuos pirkėjas privalo tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti, vykdydamas vertinamų prekių pardavimo sąlygas, jeigu tokie mokesčiai už patentus ir licencijas nėra įskaityti į faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą,

d)  tiesiogiai arba netiesiogiai pardavėjui tenkančios dalies pajamų, gautų toliau perparduodant importuotas prekes, jomis disponuojant arba jas naudojant, vertė ir

e)  toliau nurodytos išlaidos, patirtos prekes gabenant iki jų įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietos:

i)  importuojamų prekių vežimo bei draudimo išlaidos ir

ii)  su importuojamų prekių vežimu susijusios krovimo ir tvarkymo išlaidos.

2.  Papildomos pinigų sumos prie faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos pridedamos vadovaujantis 1 dalimi ir remiantis tik objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis.

3.  Nustatant muitinę vertę, prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos nepridedamos jokios pinigų sumos, išskyrus numatytąsias šiame straipsnyje

4.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato muitinės vertės nustatymo pagal šį straipsnį procedūrines taisykles, taip pat faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos tikslinimo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

155 straipsnis

Į muitinę vertę neįskaitytini elementai

1.  Nustatant muitinę vertę pagal 153 straipsnį, į ją neįskaitoma nė viena iš toliau nurodytų pinigų sumų:

a)  importuojamų prekių vežimo išlaidos, patirtos įvežus prekes į Sąjungos muitų teritoriją;

b)  statybos, montavimo, surinkimo, priežiūros ar techninės pagalbos išlaidos, patirtos importuojamas prekes, pavyzdžiui, pramoninę įrangą, mašinas ar įrenginius, įvežus į Sąjungos muitų teritoriją;

c)  palūkanos, sumokėtos pagal pirkėjo sudarytą finansavimo susitarimą, susijusį su importuojamų prekių pirkimu, neatsižvelgiant į tai, ar finansavimą skiria pardavėjas ar kitas asmuo, jeigu finansavimo susitarimas buvo sudarytas raštu ir pirkėjas pareikalavus gali įrodyti, kad įvykdytos šios sąlygos:

i)  tos prekės iš tikrųjų parduodamos už tokią kainą, kuri deklaruota kaip faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina;

ii)  nurodyta palūkanų norma neviršija įprastinio tokiems sandoriams dydžio šalyje, kurioje skirtas finansavimas, tuo metu, kai jis buvo skirtas;

d)  mokėjimai už teisę reprodukuoti (platinti) importuojamas prekes Sąjungoje; pirkimo komisiniai;

e)  importo muitai ar kiti privalomieji mokėjimai, mokėtini Sąjungoje, kai prekės importuojamos ar parduodamos;

f)  nepaisant 154 straipsnio 1 dalies c punkto, pirkėjo mokėjimai už teisę platinti ar perparduoti importuojamas prekes, jeigu tokie mokėjimai nėra prekių pardavimo eksportui į Sąjungą sąlyga.

2.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato muitinės vertės nustatymo pagal šį straipsnį procedūrines taisykles, taip pat faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos tikslinimo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

156 straipsnis

Supaprastinimai

1.  Gavusi prašymą, muitinė gali leisti, kad tada, kai muitinės deklaracijos priėmimo dieną sumų neįmanoma kiekybiškai įvertinti, remiantis konkrečiais kriterijais būtų nustatytos šios sumos:

a)  sumos, įskaitytinos į muitinę vertę pagal 153 straipsnio 2 dalį, ir

b)  154 ir 155 straipsniuose nurodytos sumos.

2.  Jeigu importuotojas pasirinko galimybę nuotolinei prekybai taikyti supaprastintą tarifų režimą, 155 straipsnio 1 dalies a punktas netaikomas ir į muitinę vertę įskaitomos importuojamų prekių vežimo iki jų įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietos išlaidos ir vežimo išlaidos, patirtos jas įvežus į tą teritoriją.

3.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 1 dalyje nurodyto leidimo suteikimo sąlygas.

157 straipsnis

Antriniai muitinio įvertinimo metodai

1.  Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 153 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną iš 2 dalies a–d punktų, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti.

Importuotojo, eksportuotojo arba, kai taikytina, deklaranto prašymu 2 dalies c ir d punktai jų taikymo eilėje sukeičiami vietomis.

2.  Taikant 1 dalį, muitinė vertė – tai:

a)  tapačių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė,

b)  panašių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė,

c)  vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainą, už kurią Sąjungos muitų teritorijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenimis parduotas didžiausias bendras importuotų prekių arba tapačių ar panašių importuotų prekių kiekis, arba

d)  apskaičiuotoji vertė, kurią sudaro šių elementų suma:

i)  išlaidos medžiagoms ir gamybai arba kitokiam perdirbimui, atliktam gaminant importuojamas prekes, arba jų vertė;

ii)  pelno ir bendrųjų išlaidų, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai nurodomoms šalies eksportuotojos gamintojams parduodant eksportui į Sąjungą prekes, kurios yra tos pačios klasės ar rūšies kaip ir vertinamos prekės, suma;

iii)  154 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų elementų išlaidos arba vertė.

3.  Jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, naudojantis tinkamomis priemonėmis, atitinkančiomis principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti visuose šiuose aktuose:

a)  Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo;

b)  Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje;

c)  šiame skyriuje.

4.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame straipsnyje nurodyto muitinės vertės nustatymo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

158 straipsnis

Prekių vertės nustatymas konkrečiais atvejais

Komisija gali įgyvendinimo aktais patvirtinti priemones, kuriomis nustatomas tinkamas muitinio įvertinimo metodas arba kriterijai, taikytini konkrečiais atvejais nustatant prekių muitinę vertę. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Jeigu to reikia dėl neišvengiamų skubos priežasčių, susijusių su tokiomis priemonėmis ir deramai pagrįstų būtinybe skubiai užtikrinti tinkamą ir vienodą prekių muitinės vertės nustatymo taisyklių taikymą, Komisija 262 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus.

X antraštinė dalis

SKOLOS MUITINEI IR GARANTIJOS

1 skyrius

Skolos muitinei atsiradimas

1 skirsnis

Importo skola muitinei

159 straipsnis

Išleidimas į laisvą apyvartą ir laikinasis įvežimas

1.  Importuotojo skola muitinei atsiranda tuo metu, kai prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą, joms įforminama galutinio vartojimo procedūra arba laikinojo įvežimo procedūra iš dalies jas atleidžiant nuo importo muito.

2.  Skolininku laikomas importuotojas. Netiesioginio atstovavimo atveju skolininkais laikomi importuotojas ir asmuo, kurio interesais importuotojas veikia, ir jie abu solidariai atsako už skolos muitinei sumokėjimą. Tas asmuo atsako už visų kitų taikytinų mokesčių sumokėjimą. [197 pakeit.]

Jeigu dėl informacijos, kuri pateikta arba kurios prieinamumas užtikrintas 1 dalyje nurodytoms procedūroms įforminti, nebūtų surinkta visa importo muito suma arba jos dalis, asmuo, kuris pateikė tą informaciją ir kuris žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog tokia informacija yra klaidinga, taip pat laikomas skolininku.

3.  Kai nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuotos iš trečiųjų šalių ar teritorijų ir yra skirtos jas įsigyjančiam galutiniam asmeniui Sąjungos muitų teritorijoje, taikomas Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnis, importuotoju laikomo asmens skola muitinei atsiranda gavus mokėjimą už nuotolinės prekybos prekes ir tas asmuo laikomas skolininku. Importuotoju laikomas asmuo atsako už visų kitų taikytinų mokesčių sumokėjimą. [198 pakeit.]

160 straipsnis

Specialiosios nuostatos dėl kilmės statuso neturinčių prekių

1.  Eksportuotojo skola muitinei atsiranda tuo metu, kai produktai išleidžiami eksportuoti, jeigu:

a)  lengvatiniame Sąjungos ir tam tikrų trečiųjų šalių ar tokių šalių grupių susitarime nustatyta, kad, taikant lengvatinį tarifų režimą Sąjungos kilmės produktams, už jiems pagaminti naudojamas kilmės statuso neturinčias prekes reikia mokėti importo muitus, ir

b)  buvo išduotas arba surašytas tų produktų kilmės įrodymas.

2.  Eksportuotojas apskaičiuoja skolą atitinkančią importo muito sumą, kuri būtų mokėtina tuo atveju, jei kilmės statuso neturinčios prekės, kurios buvo naudojamos eksportuojamiems produktams gaminti, būtų išleistos į laisvą apyvartą tą pačią dieną.

3.  Netiesioginio atstovavimo atveju skolininkais laikomi eksportuotojas ir asmuo, kurio interesais eksportuotojas veikia, ir jie abu solidariai atsako už skolos muitinei sumokėjimą.

161 straipsnis

Skolos muitinei atsiradimas dėl reikalavimų nesilaikymo

1.  Importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei neįvykdoma:

a)  bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje;

b)  bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su prekių galutiniu vartojimu Sąjungos muitų teritorijoje;

c)  kuri nors sąlyga, kurią privaloma įvykdyti įforminant ne Sąjungos prekėms muitinės procedūrą arba taikant su prekių galutiniu vartojimu susijusį neapmokestinimą muitu ar apmokestinimą pritaikius sumažintą importo muito normą.

2.  Skolos muitinei atsiradimo laiku laikomas vienas iš šių momentų:

a)  kai neįvykdoma arba nustojama vykdyti pareiga, kurios nevykdymas nulemia skolos muitinei atsiradimą;

b)  kai prekėms įforminama muitinės procedūra, jeigu po to nustatoma, kad iš tikrųjų nebuvo įvykdyta sąlyga, kurią privaloma įvykdyti įforminant prekėms tokią procedūrą arba taikant su prekių galutiniu vartojimu susijusį neapmokestinimą muitu arba apmokestinimą pritaikius sumažintą importo muito normą.

3.  1 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais skolininku laikomas bet kuris iš šių asmenų:

a)  asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas;

b)  asmuo, kuris žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta, ir kuris veikė asmens, privalėjusio įvykdyti tą pareigą, interesais arba kuris dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių ta pareiga nebuvo įvykdyta;

c)  asmuo, kuris įsigijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta.

4.  1 dalies c punkte nurodytais atvejais skolininku laikomas asmuo, turintis įvykdyti sąlygas, kurias privaloma įvykdyti įforminant prekėms muitinės procedūrą arba taikant su prekių galutiniu vartojimu susijusį prekių neapmokestinimą muitu arba apmokestinimą pritaikius sumažintą importo muito normą.

Jeigu muitinei pateikiama informacija, kurią privaloma pateikti pagal muitų teisės aktus vykdant muitinės procedūros įforminimo prekėms reikalavimus, ir dėl jos gali būti nesurinkti visi importo muitai arba jų dalis, asmuo, kuris pateikė tą informaciją ir žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad tokia informacija yra klaidinga, taip pat laikomas skolininku.

162 straipsnis

Jau sumokėto importo muito sumos atėmimas

1.  Jeigu pagal 161 straipsnio 1 dalį atsiranda skola muitinei, susijusi su prekėmis, išleistomis į laisvą apyvartą taikant su jų galutiniu vartojimu susijusią sumažintą importo muito normą, iš skolą muitinei atitinkančios importo muito sumos atimama importo muito suma, sumokėta išleidžiant prekes į laisvą apyvartą.

Pirma pastraipa taikoma ir tada, kai atsiradusi skola muitinei yra susijusi su laužu ir atliekomis, likusiais sunaikinus tokias prekes.

2.  Jeigu pagal 159 straipsnio 1 dalį arba 161 straipsnio 1 dalį atsiranda skola muitinei, susijusi su prekėmis, kurioms įforminta laikinojo įvežimo procedūra iš dalies jas atleidžiant nuo importo muito, pagal dalinio atleidimo tvarką sumokėta importo muito suma atimama iš skolą muitinei atitinkančios importo muito sumos.

2 skirsnis

Eksporto skola muitinei

163 straipsnis

Eksportas ir laikinasis išvežimas perdirbti

1.  Eksportuotojo skola muitinei atsiranda tuo metu, kai eksporto muitu apmokestinamos prekės išleidžiamos įforminus eksporto procedūrą arba laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą.

2.  Skolininku laikomas eksportuotojas. Netiesioginio atstovavimo atveju skolininkais laikomi eksportuotojas ir asmuo, kurio interesais eksportuotojas veikia, ir jie abu solidariai atsako už skolos muitinei sumokėjimą.

3.  Jeigu dėl informacijos, pateiktos įforminant prekėms eksporto procedūrą, nesurenkama visa eksporto muito suma arba jos dalis, asmuo, kuris pateikė tą informaciją ir kuris žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad tokia informacija yra klaidinga, taip pat laikomas skolininku.

164 straipsnis

Skolos muitinei atsiradimas dėl reikalavimų nesilaikymo

1.  Eksporto skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis eksporto muitu, atsiranda, jei neįvykdoma:

a)  bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su prekių išvežimu;

b)  kuri nors sąlyga, kurią privaloma įvykdyti, kad prekes būtų leista išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos visai arba iš dalies jas atleidžiant nuo eksporto muito.

2.  Skolos muitinei atsiradimo laiku laikomas vienas iš šių momentų:

a)  kai prekės faktiškai išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos nepateikus muitinei informacijos apie tokį eksportą;

b)  kai prekės pristatomos ne į tą paskirties vietą, į kurią jas buvo leista išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos visai arba iš dalies jas atleidžiant nuo eksporto muito;

c)  jeigu muitinė neturi galimybių nustatyti b punkte nurodyto laiko, – kai baigiasi terminas, per kurį turi būti pateikti įrodymai, kad buvo įvykdytos sąlygos, kurias privaloma įvykdyti tokiais prekių atleidimo nuo muito atvejais.

3.  1 dalies a punkte nurodytais atvejais skolininku laikomas bet kuris iš šių asmenų:

a)  asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamą pareigą;

b)  asmuo, kuris žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad atitinkama pareiga nebuvo įvykdyta, ir kuris veikė asmens, privalėjusio įvykdyti tą pareigą, interesais;

c)  asmuo, kuris dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių nebuvo įvykdyta ta pareiga, ir kuris žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad nebuvo pateikta reikiama informacija arba, kai taikytina, muitinės deklaracija, nors ji ir turėjo būti pateikta.

4.  1 dalies b punkte nurodytais atvejais skolininku laikomas asmuo, turintis įvykdyti sąlygas, kurias privaloma įvykdyti, kad prekes būtų leista išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos visai arba iš dalies jas atleidžiant nuo eksporto muito.

3 skirsnis

Nuostatos, bendros importo ir eksporto skolai muitinei

165 straipsnis

Skola muitinei draudimų ir apribojimų atveju

1.  Importo arba eksporto skola muitinei atsiranda net ir tuo atveju, kai ji susijusi su prekėmis, kurioms taikomi kiti teisės aktai, kuriuos muitinė taiko bet kokios rūšies importui arba eksportui.

2.  Tačiau skola muitinei neatsiranda šiais atvejais:

a)  neteisėtai įvežus į Sąjungos muitų teritoriją padirbtos valiutos;

b)  įvežus į Sąjungos muitų teritoriją narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurios nėra griežtai prižiūrimos kompetentingų valdžios institucijų siekiant jas naudoti medicinos ir mokslo tikslais.

3.  Tačiau taikant sankcijas už muitų teisės aktų pažeidimus, skola muitinei laikoma atsiradusia, jeigu pagal šį reglamentą arba valstybės narės teisės aktus nustatant sankcijas remiamasi importo ar eksporto muitu arba skolos muitinei atsiradimu.

166 straipsnis

Keli skolininkai

Jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą.

167 straipsnis

Bendrosios importo arba eksporto muito sumos apskaičiavimo taisyklės

1.  Importo arba eksporto muito suma nustatoma remiantis prekių tarifiniu klasifikavimu, muitine verte, kiekiu, pobūdžiu ir kilme. Muito apskaičiavimo taisyklės yra taisyklės, taikomos atitinkamoms prekėms su jomis susijusios skolos muitinei atsiradimo metu.

2.  Jeigu tikslaus skolos muitinei atsiradimo laiko nustatyti neįmanoma, skola muitinei laikoma atsiradusia tada, kai muitinė pripažįsta, kad dėl situacijos, kurioje yra atitinkamos prekės, atsirado skola muitinei.

Tačiau jeigu muitinės turima informacija leidžia nustatyti, kad skola muitinei jau buvo atsiradusi, kai muitinė padarė tokią išvadą, skola muitinei laikoma atsiradusia tuo metu, kai jau buvo įmanoma nustatyti, kad susidarė tokia situacija.

3.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šiame straipsnyje nurodytas importo ar eksporto muito sumos, taikomos prekėms, su kuriomis susijusi skola muitinei atsirado taikant specialią procedūrą, apskaičiavimo taisykles.

168 straipsnis

Specialiosios importo muito sumos apskaičiavimo taisyklės

1.  Jeigu Sąjungos muitų teritorijoje patiriama prekių saugojimo arba įprastinių tvarkymo operacijų išlaidų, susijusių su prekėmis, kurioms buvo įforminta muitinės procedūra arba kurios yra laikinai saugomos, apskaičiuojant importo muito sumą į šias išlaidas arba vertės padidėjimą neatsižvelgiama, jeigu importuotojas ar eksportuotojas arba, kai taikytina, deklarantas pateikia priimtiną šių išlaidų įrodymą.

Tačiau apskaičiuojant importo muito sumą atsižvelgiama į atliekant operacijas naudotų ne Sąjungos prekių muitinę vertę, kiekį, pobūdį ir kilmę.

2.  Jeigu Sąjungos muitų teritorijoje atlikus įprastines prekių, kurioms įforminta muitinės procedūra, tvarkymo operacijas pasikeičia tų prekių tarifinis klasifikavimas, importuotojo arba, kai taikytina, deklaranto prašymu taikomas pirminis prekių, kurioms įforminta procedūra, tarifinis klasifikavimas.

3.  Jeigu atsiranda skola muitinei, susijusi su perdirbtaisiais produktais, gautais taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, importo muito suma, atitinkanti tokią skolą, importuotojo prašymu apskaičiuojama remiantis prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, tarifiniu klasifikavimu, muitine verte, kiekiu, pobūdžiu ir kilme.

4.  Jeigu perdirbtieji produktai gaunami atlikus vėlesnes laikinojo įvežimo perdirbti procedūras, importuotojas gali prašyti skolą nustatyti tik remiantis prekių, kurioms įforminta pirmoji laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, tarifiniu klasifikavimu, muitine verte, kiekiu, pobūdžiu ir kilme.

5.  Konkrečiais atvejais importo muito suma apskaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 2, 3 bei 4 dalimis ir negavus importuotojo ar eksportuotojo arba, kai taikytina, deklaranto prašymo, siekiant, kad nebūtų apeinamos 145 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytos tarifinio reguliavimo priemonės.

6.  Jeigu atsiranda skola muitinei, susijusi su perdirbtaisiais produktais, gautais taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, arba su pakaitos produktais, nurodytais 143 straipsnio 1 dalyje, importo muito suma apskaičiuojama remiantis ne Sąjungos muitų teritorijoje atliktos perdirbimo operacijos išlaidomis.

7.  Jeigu skola muitinei atsiranda pagal šio reglamento 161 arba 164 straipsnį ir reikalavimų nesilaikymas, dėl kurio atsirado skola muitinei, nelaikomas bandymu apgauti, prekėms taip pat taikomas:

a)  palankus muitų tarifų režimas pagal muitų teisės aktus arba

b)  visiškas ar dalinis neapmokestinimas importo arba eksporto muitu pagal 145 straipsnio 2 dalies d, e, f ir g punktus arba 90, 91, 92 ir 93 straipsnius arba 140, 141, 142, 143 ir 144 straipsnius, arba

c)  atleidimas nuo muito pagal Reglamentą (EB) Nr. 1186/2009.

8.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šiame straipsnyje nurodytas importo ar eksporto muito, taikytino prekėms, su kuriomis susijusi skola muitinei atsiranda taikant specialią procedūrą, sumos apskaičiavimo taisykles ir 5 dalyje nurodytus konkrečius atvejus.

169 straipsnis

Skolos muitinei atsiradimo vieta

1.  Skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje yra įsisteigęs importuotojas arba eksportuotojas.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, importuotojų ir eksportuotojų, kurie nėra patikimi ir patikrinti verslininkai, ir importuotojais laikomų asmenų skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje buvo pateikta arba būtų buvusi pateikta muitinės deklaracija pagal 63 straipsnio 4 dalį, jei nebūtų informacijos teikimo metodo pakeitimo, nustatyto 63 straipsnio 2 dalyje.

Visais kitais atvejais skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai.

Jeigu tos vietos nustatyti neįmanoma, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje muitinė pripažįsta, kad dėl situacijos, kurioje yra atitinkamos prekės, atsirado skola muitinei.

2.  Jeigu nebuvo pripažinta, kad prekėms įforminta muitinės procedūra buvo įvykdyta, arba jeigu laikinasis saugojimas nebuvo tinkamai užbaigtas, o vietos, kurioje atsirado skola muitinei pagal 1 dalies antrą arba trečią pastraipą neįmanoma nustatyti per konkretų terminą, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms buvo įforminta atitinkama procedūra arba kurioje jos buvo įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją taikant tą procedūrą, arba kurioje jos buvo laikinai saugomos.

3.  Jeigu pagal muitinės turimą informaciją įmanoma nustatyti, kad skola muitinei galėjo atsirasti keliose vietose, skola muitinei laikoma atsiradusia toje vietoje, kurioje ji atsirado pirmiausia.

4.  Jeigu muitinė nustato, kad skola muitinei pagal 161 ar 164 straipsnį atsirado kitoje valstybėje narėje ir kad importo ar eksporto muito suma, atitinkanti tą skolą, yra mažesnė nei 10 000 EUR, laikoma, kad skola muitinei atsirado jos atsiradimą nustačiusioje valstybėje narėje.

5.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 2 dalyje nurodytus terminus.

2 skyrius

Garantija, pateikiama dėl galinčios atsirasti arba atsiradusios skolos muitinei

170 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Jei nenurodyta kitaip, šis skyrius taikomas garantijoms, teikiamoms dėl atsiradusių skolų muitinei, kurių mokėjimas atidedamas (toliau – atsiradusi skola muitinei), ir garantijoms, kurių reikalaujama tuo atveju, kai gali atsirasti skola muitinei (toliau – galinti atsirasti skola muitinei).

2.  Jeigu muitinė reikalauja pateikti garantiją dėl galinčios atsirasti arba atsiradusios skolos, ta garantija turi užtikrinti importo ar eksporto muito sumos ir kitų privalomųjų mokėjimų, mokėtinų importuojant ar eksportuojant prekes, sumokėjimą, kai:

a)  garantija naudojama prekėms įforminant Sąjungos tranzito procedūrą arba

b)  garantija gali būti naudojama daugiau nei vienoje valstybėje narėje.

Muitinės priimta arba leista pateikti garantija galioja visoje Sąjungos muitų teritorijoje, jeigu ji naudojama pagal savo paskirtį.

3.  Garantiją pateikia skolininkas arba asmuo, galintis tapti skolininku, arba, muitinei leidus, bet kuris kitas asmuo.

4.  Nedarant poveikio 178 straipsniui, muitinė reikalauja pateikti tik vieną garantiją, susijusią su konkrečiomis prekėmis.

Pateikta garantija, susijusi su konkrečiomis prekėmis, taikoma importo ar eksporto muito sumai, atitinkančiai skolą muitinei, ir kitiems privalomiesiems mokėjimams, susijusiems su tomis prekėmis, nepriklausomai nuo to, ar informacija apie prekes, kuri buvo pateikta arba kurios prieinamumas užtikrintas, yra teisinga.

Jeigu garantijos nebuvo atsisakyta, ji, neviršijant garantija užtikrinamos sumos, taip pat gali būti naudojama importo ir eksporto muito ir kitų privalomųjų mokėjimų sumoms, mokėtinoms atlikus tikrinimą po atitinkamų prekių išleidimo, išieškoti.

5.  3 dalyje nurodyto asmens prašymu muitinė, laikydamasi 176 straipsnio 1 ir 2 dalių, gali leisti pateikti bendrąją garantiją, užtikrinančią importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, susijusią su dviem arba daugiau operacijų arba muitinės procedūrų, sumokėjimą.

6.  Muitinė atlieka garantijos stebėseną.

7.  Garantijos pateikti nereikalaujama nė vienu iš šių atvejų:

a)  iš valstybės, regioninės ir vietos valdžios institucijų arba kitų institucijų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, kai jos vykdo savo veiklą kaip valdžios institucijos;

b)  vežant prekes Reinu, Reino vandens keliais, taip pat Dunojumi ir Dunojaus vandens keliais;

c)  transportuojant prekes stacionariais transportavimo įrenginiais;

d)  konkrečiais atvejais, kuriais prekėms įforminama laikinojo įvežimo procedūra;

e)  vežant prekes jūrų arba oro transportu tarp Sąjungos uostų arba Sąjungos oro uostų.

8.  Muitinė gali nereikalauti, kad būtų pateikta garantija, jeigu importo ar eksporto muito suma, kurios sumokėjimą ji užtikrintų, neviršija 1 000 EUR statistinės vertės ribos.

9.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 7 dalies d punkte nurodytus konkrečius atvejus, kai nereikalaujama pateikti garantijos dėl prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo procedūra.

10.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame straipsnyje nurodytos garantijos pateikimo ir stebėsenos procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

171 straipsnis

Privalomosios garantijos referencinis dydis

1.  Jeigu muitinė privalo reikalauti pateikti garantiją ir gali nustatyti tikslią importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, ir kitų privalomųjų mokėjimų sumą tuo metu, kai reikalaujama pateikti garantiją, garantija turi užtikrinti tos tikslios sumos sumokėjimą.

Jeigu tikslios sumos nustatyti negalima, garantijos dydis nustatomas atsižvelgiant į didžiausią muitinės nustatytą importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, ir kitų privalomųjų mokėjimų, kurie atsirado arba gali atsirasti, sumą.

2.  Nedarant poveikio 176 straipsniui, jeigu bendroji garantija pateikiama užtikrinant importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolas muitinei, ir kitų privalomųjų mokėjimų, kurių suma laikui bėgant kinta, sumokėjimą, nustatomas toks šios garantijos dydis, kad jo visuomet pakaktų importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolas muitinei, ar kitų privalomųjų mokėjimų sumokėjimui užtikrinti.

172 straipsnis

Prevencinės garantijos referencinis dydis

Jeigu garantijos pateikti neprivaloma, tačiau muitinė nėra įsitikinusi, kad importo ar eksporto muito suma, atitinkanti skolą muitinei, ir kiti privalomieji mokėjimai bus sumokėti per nustatytą laikotarpį, ji reikalauja pateikti garantiją sumos, kuri negali viršyti 171 straipsnyje nurodyto dydžio, sumokėjimui užtikrinti.

173 straipsnis

Garantijos pateikimas

1.  Garantija gali būti pateikiama viena iš šių formų:

a)  kaip bet kuris muitinės pripažįstamu būdu atliekamas mokėjimas eurais arba valstybės narės, kurioje reikalaujama garantijos, valiuta;

b)  kaip garanto įsipareigojimas;

c)  kaip kitos formos garantija, suteikianti lygiavertį užtikrinimą, kad bus sumokėta importo ar eksporto muito suma, atitinkanti skolą muitinei, ir kiti privalomieji mokėjimai.

2.  Piniginio užstato arba piniginiam užstatui lygiaverčio kito mokėjimo būdo formos garantija pateikiama vadovaujantis valstybėje narėje, kurioje reikalaujama garantijos, galiojančiomis nuostatomis.

Kai garantija pateikiama muitinės pripažįstamu mokėjimo būdu, muitinė už ją palūkanų nemoka.

3.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 1 dalies c punkte nurodytą garantijos formą.

174 straipsnis

Garantijos pasirinkimas

Asmuo, iš kurio reikalaujama pateikti garantiją, gali pasirinkti vieną iš 173 straipsnio 1 dalyje nurodytų garantijos formų.

Tačiau muitinė gali nepriimti pasirinktos formos garantijos, jeigu ji nesuderinama su atitinkamos muitinės procedūros tinkamo atlikimo reikalavimais.

Muitinė gali reikalauti, kad konkretų laikotarpį pasirinkta garantijos forma nebūtų keičiama.

175 straipsnis

Garantas

1.  173 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas garantas turi būti Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigęs trečiasis asmuo. Garantas turi būti pripažintas garantiją pateikti reikalaujančios muitinės, išskyrus atvejus, kai garantas yra kredito, finansų įstaiga ar draudimo bendrovė, kuriai pagal galiojančias Sąjungos nuostatas leista veikti Sąjungoje.

2.  Garantas raštu įsipareigoja sumokėti garantija užtikrinamą importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, ir kitus privalomuosius mokėjimus.

3.  Muitinė gali atsisakyti pripažinti garantą arba siūlomos garantijos rūšį, jeigu ji nėra įsitikinusi, kad toks garantas ar garantijos rūšis užtikrina, jog importo ar eksporto muito suma, atitinkanti skolą muitinei, ir kiti privalomieji mokėjimai bus sumokėti per nustatytą laikotarpį.

4.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles dėl teiktinos garantijos formų ir šiame straipsnyje nurodytam garantui taikytinas taisykles.

5.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame straipsnyje nurodyto garanto prisiimto įsipareigojimo atšaukimo ir panaikinimo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

176 straipsnis

Bendroji garantija

1.  Muitinė 170 straipsnio 5 dalyje nurodytą leidimą gali suteikti tik asmenims, atitinkantiems šias sąlygas:

a)  įsisteigusiems Sąjungos muitų teritorijoje;

b)  atitinkantiems 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus kriterijus;

c)  nuolat taikantiems atitinkamas muitinės procedūras arba turintiems laikinojo saugojimo sandėlius, arba atitinkantiems 24 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytus kriterijus.

2.  Muitinė gali leisti ekonominės veiklos vykdytojui, atitinkančiam 24 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nustatytus kriterijus, ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems 25 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nustatytus kriterijus, ir patikimiems irbei patikrintiems verslininkams pateikti sumažinto dydžio bendrąją garantiją dėl galinčių atsirasti skolų muitinei ir kitų privalomųjų mokėjimų arba naudotis atleidimu nuo pareigos pateikti garantiją. [199 pakeit.]

3.  Muitinė gali leisti prašymą pateikusiam įgaliotajam ekonominės veiklos ekonominių operacijų vykdytojui, kuris atlieka (muitinės formalumų supaprastinimas) ir patikimam ir patikrintam verslininkui supaprastinimą, 25 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiam ekonominių operacijų vykdytojui ir patikos ir patikros prekiautojui leisti pateikus prašymą pateikti sumažinto dydžio bendrąją garantiją dėl atsiradusių esamų skolų muitinei ir kitų privalomųjų mokėjimų, kurių suma sumažinta, arba patikimumo užtikrinimo ir tikrinimo prekiautojui – atleisti nuo prievolės pateikti garantiją. [200 pakeit.]

4.  Naudojimasis 3 dalyje nurodyta sumažinto dydžio bendrąja garantija yra lygiavertis garantijos pateikimui.

5.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 2 dalyje ir 3 dalyse nurodyto leidimo naudotis sumažinto dydžio bendrąja garantija arba atleidimu nuo pareigos pateikti garantiją suteikimo sąlygas. [201 pakeit.]

6.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato garantijos dydžio, įskaitant 2 dalyje ir 3 dalyse nurodytą sumažintą dydį, nustatymo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [202 pakeit.]

177 straipsnis

Laikinieji draudimai, susiję su naudojimusi bendrosiomis garantijomis

1.  Komisija gali laikinai uždrausti taikant specialiąsias procedūras arba laikinąjį saugojimą naudotis bet kuriuo iš šių dalykų:

a)  176 straipsnio 2 dalyje nurodyta sumažinto dydžio bendrąja garantija arba atleidimu nuo pareigos pateikti garantiją;

b)  176 straipsnyje nurodyta bendrąja garantija, teikiama dėl prekių, kurios, kaip nustatyta, tapo plataus masto sukčiavimo objektu.

2.  Taikant 1 dalies a arba b punktą, gali būti leidžiama naudotis sumažinto dydžio bendrąja garantija, atleidimu nuo pareigos pateikti garantiją arba 176 straipsnyje nurodyta bendrąja garantija, kai atitinkamas asmuo įvykdo vieną iš šių sąlygų:

a)  tas asmuo gali įrodyti, kad per dvejus metus iki 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo nebuvo atsiradusi skola muitinei tam asmeniui vykdant operacijas su atitinkamomis prekėmis;

b)  jeigu per dvejus metus iki 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos buvo atsiradę skolų muitinei, atitinkamas asmuo gali įrodyti, kad per nustatytą terminą visas tas skolas sumokėjo skolininkas (-ai) arba garantas.

Asmuo, norintis gauti leidimą naudotis bendrąja garantija, kai ja naudotis laikinai uždrausta, taip pat privalo atitikti 24 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nustatytus kriterijus.

3.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalyje nurodyto laikino draudimo naudotis bendrąja garantija taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Jeigu to reikia dėl neišvengiamų skubos priežasčių, susijusių su tokiomis priemonėmis ir deramai pagrįstų būtinybe skubiai sustiprinti Sąjungos ir valstybių narių finansinių interesų apsaugą, Komisija 262 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus.

178 straipsnis

Papildoma arba pakaitinė garantija

Nustačiusi, kad pateikta garantija neužtikrina arba kad jos patikimumo arba dydžio nebepakanka užtikrinti, jog importo ar eksporto muito suma, atitinkanti skolą muitinei, ir kiti privalomieji mokėjimai bus sumokėti per nustatytą laikotarpį, muitinė reikalauja, kad bet kuris iš 170 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų savo nuožiūra pateiktų papildomą garantiją arba pakeistų anksčiau pateiktąją garantiją nauja.

179 straipsnis

Garantijos atsisakymas

1.  Muitinė nedelsdama atsisako garantijos, kai sumokama skola muitinei ar įvykdoma pareiga, susijusi su kitais privalomaisiais mokėjimais, arba kai paaiškėja, kad tokia skola ar pareiga nebegali atsirasti.

2.  Kai sumokama dalis skolos muitinei ar iš dalies įvykdoma pareiga, susijusi su kitais privalomaisiais mokėjimais, arba kai paaiškėja, kad galinti atsirasti skola arba pareiga sudarytų tik dalį pinigų sumos, dėl kurios pateikta garantija, suinteresuotojo asmens prašymu atsisakoma atitinkamos garantijos dalies, išskyrus atvejus, kai tokią priemonę taikyti netikslinga dėl pinigų sumos nereikšmingumo.

3.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant garantijos atsisakymo terminus.

4.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame straipsnyje nurodyto garantijos atsisakymo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3 skyrius

Importo arba eksporto muito sumos išieškojimas, mokėjimas, grąžinimas ir atsisakymas ją išieškoti

1 skirsnis

Importo arba eksporto muito sumos apskaičiavimas, pranešimas apie skolą muitinei ir įtraukimas į apskaitą

180 straipsnis

Importo arba eksporto muito sumos apskaičiavimas

1.  Mokėtiną importo arba eksporto muito sumą apskaičiuoja importuotojas ir eksportuotojas. Nedarant poveikio tikrinimui po prekių išleidimo, išleidžiant prekes laikoma, kad muitinė sutinka su mokėtina importo arba eksporto muito suma, kurią apskaičiavo importuotojas ir eksportuotojas. Jeigu tas asmuo sumos neapskaičiuoja arba muitinė nesutinka su to asmens apskaičiuota suma, mokėtiną importo ar eksporto muito sumą, kai tik turi reikiamą informaciją, nustato muitinė, kurios kompetencijai priklauso vietos, kurioje pagal 169 straipsnį atsirado arba laikoma atsiradusia skola muitinei, priežiūra.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies ir nedarant poveikio tikrinimui po prekių išleidimo, iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos muitinė tuo atveju, kai pateikiama muitinės deklaracija, gali sutikti su joje nustatyta mokėtina importo ar eksporto muito suma. Jeigu muitinė su ta suma nesutinka, ji mokėtiną importo ar eksporto muito sumą nustato, kai tik turi reikiamą informaciją.

3.  Kai mokėtina importo ar eksporto suma nėra sveikas skaičius, ji gali būti suapvalinta.

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodyta suma išreikšta eurais, ją apvalinti galima tik iki artimiausio mažesnio ar didesnio sveiko skaičiaus.

Valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euro, įsisteigę importuotojai ir eksportuotojai gali mutatis mutandis taikyti antros pastraipos nuostatas arba nukrypti nuo tos pastraipos su sąlyga, kad taikytinų apvalinimo taisyklių finansinis poveikis nebus didesnis už antros pastraipos taisyklės taikymo poveikį.

181 straipsnis

Pranešimas apie skolą muitinei

1.  Išleidžiant prekes laikoma, kad muitinė pranešė importuotojui arba eksportuotojui apie skolą muitinei.

2.  Kai muitinė nustato mokėtiną importo ar eksporto muito sumą, ji skolininkui apie tą sumą praneša vietoje, kurioje pagal 169 straipsnį atsirado arba laikoma atsiradusia skola muitinei, nustatyta tvarka.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pranešimas nepateikiamas nė vienu iš šių atvejų:

a)  kai taikomas laikinasis antidempingo muitas, laikinasis kompensacinis muitas arba laikinoji apsaugos priemonė, kol galutinė importo ar eksporto muito suma dar neapskaičiuota;

b)  kai mokėtina importo ar eksporto muito suma yra didesnė nei ta, kuri buvo apskaičiuota pagal sprendimą, priimtą pagal 13 straipsnį;

c)  kai pirminis sprendimas nepranešti apie skolą muitinei arba pranešti apie mažesnę nei mokėtina importo ar eksporto muito sumą buvo priimtas laikantis bendrųjų nuostatų, kurios vėliau teismo sprendimu buvo pripažintos negaliojančiomis;

d)  kai pagal muitų teisės aktus muitinė neprivalo pranešti apie skolą muitinei.

3.  Jeigu muitinė privalo pranešti apie mokėtiną importo ar eksporto muito sumą pagal 2 dalį, ji skolininkui apie skolą muitinei praneša tada, kai gali nustatyti tą sumą ir dėl jos priimti sprendimą.

Tačiau tuo atveju, kai pranešimu apie skolą muitinei būtų pakenkta nusikalstamos veikos tyrimui, muitinė gali atidėti tokio pranešimo pateikimą iki to laiko, kai juo nebebūtų pakenkta nusikaltimo tyrimui, net jei tyrimas vyksta kitoje valstybėje narėje. Jei to prašo valdžios institucija, kompetentinga vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą už jas, įskaitant Europos prokuratūrą, prašymą gavusi muitinė atideda pranešimo pateikimą. [203 pakeit.]

4.  Muitinė gali leisti patikimam ir patikrintam verslininkui apskaičiuoti skolą muitinei, atitinkančią visą importo ar eksporto muito, susijusio su visomis prekėmis, kurias šis veiklos vykdytojas vietoj muitinės išleido per ne ilgesnį kaip 31 kalendorinės dienos laikotarpį, sumą, ir apie ją pranešti muitinei, atskirai nurodant su kiekviena konkrečia prekių siunta susijusias sumas. Jeigu muitinė su apskaičiuota ir pranešta suma nesutinka, ji nustato mokėtiną importo arba eksporto muito sumą.

5.  Nukrypstant nuo 1 dalies, kai nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuotos iš trečiųjų šalių ir yra skirtos jas įsigyjančiam asmeniui Sąjungos muitų teritorijoje, taikomas Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnis, muitinė gali leisti importuotoju laikomam asmeniui apskaičiuoti skolą muitinei, atitinkančią visą importo muito, susijusio su visomis per vieną mėnesį išleistomis importuotoju laikomam asmeniui skirtomis prekėmis, sumą, ir apie ją pranešti iki kito mėnesio pabaigos, atskirai nurodant su kiekviena konkrečia prekių siunta susijusias sumas. Šiuo pranešimu gali būti pataisyta arba negaliojančia pripažinta informacija, kurią importuotojas pateikė pagal 59 straipsnio 2 dalį. Jeigu muitinė su apskaičiuota ir pranešta suma nesutinka, ji nustato mokėtiną importo arba eksporto muito sumą. Jeigu verslininkui pateikus pranešimą muitinė per pagrįstą laikotarpį nepareiškia nesutinkanti su pranešta informacija, laikoma, kad ji pranešė apie skolą muitinei.

6.  Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos muitinė tuo atveju, jeigu buvo pateikta muitinės deklaracija ir skolos sumokėjimą užtikrinanti garantija, gali leisti apie skolą muitinei, atitinkančią visą importo arba eksporto muito, susijusio su visomis tam pačiam asmeniui skirtomis ir per nustatytą laikotarpį išleistomis prekėmis, sumą, pranešti to laikotarpio pabaigoje. Muitinės nustatyto laikotarpio trukmė negali viršyti 31 dienos.

7.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:

a)  2 dalies antros pastraipos d punkte nurodytus atvejus, kuriais muitinė neprivalo pranešti apie skolą muitinei;

b)  5 dalyje nurodytą pagrįstą laikotarpį, per kurį negavus pranešimo laikoma, kad nebuvo pareikštas nesutikimas;

c)  informaciją, kuri turi būti pateikta importuotoju laikomo asmens pagal 5 dalį teikiamame pranešime.

182 straipsnis

Skolos muitinei senaties terminas

1.  Muitinė skolininkui apie skolą muitinei nebepraneša praėjus trejiems metams nuo tos dienos, kai atsirado skola muitinei.

2.  Jeigu skolos muitinei atsiradimo priežastis buvo veiksmas, dėl kurio tada, kai jis buvo įvykdytas, galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, 1 dalyje nustatytas trejų metų laikotarpis pagal nacionalinę teisę pratęsiamas mažiausiai iki penkerių, o daugiausia iki dešimties metų.

3.  1 ir 2 dalyse nurodytų laikotarpių trukmės skaičiavimas sustabdomas, jeigu:

a)  pateikiamas skundas pagal 16 straipsnį,

b)  toks sustabdymas taikomas nuo skundo pateikimo dienos iki tol, kol trunka skundo nagrinėjimo procesas, arba

c)  laikydamasi 6 straipsnio 6 dalies, muitinė praneša skolininkui apie priežastis, kuriomis remdamasi ji ketina pranešti apie skolą muitinei; toks sustabdymas taikomas nuo to pranešimo pateikimo dienos iki laikotarpio, per kurį skolininkui suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę, pabaigos.

4.  Jeigu pagal 193 straipsnio 7 dalį vėl atsiranda skolos muitinei sumokėjimo pareiga, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų laikotarpių trukmės skaičiavimas laikomas sustabdytu nuo tos dienos, kai vadovaujantis 198 straipsniu buvo pateiktas prašymas grąžinti muito sumą arba atsisakyti ją išieškoti, iki sprendimo dėl muito sumos grąžinimo ar atsisakymo ją išieškoti priėmimo dienos.

183 straipsnis

Muito sumos įtraukimas į apskaitą

1.  180 straipsnyje nurodyta muitinė, vadovaudamasi nacionaliniais teisės aktais, įtraukia į savo tvarkomą apskaitą mokėtiną importo ar eksporto muito sumą, apie kurią pranešta pagal 181 straipsnį.

Pirmoje pastraipoje nurodyta muitinės pareiga netaikoma 181 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytais atvejais.

2.  Muitinė neprivalo įtraukti į apskaitą importo ar eksporto muito sumų, kurios pagal 182 straipsnį atitinka skolą muitinei, apie kurią skolininkui nebegali būti pranešta.

3.  Valstybės narės nustato praktines importo ar eksporto muito sumų įtraukimo į apskaitą procedūras. Tos procedūros gali skirtis priklausomai nuo to, ar, įvertinusi skolos muitinei atsiradimo aplinkybes, muitinė yra tikra, kad tos pinigų sumos bus sumokėtos.

184 straipsnis

Muito sumos įtraukimo į apskaitą laikas

1.  Mokėtiną importo arba eksporto muito sumą muitinė įtraukia į apskaitą per 14 dienų nuo prekių išleidimo, išskyrus atvejus, kai prekėms įforminama laikinojo įvežimo procedūra jas iš dalies atleidžiant nuo importo muito.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, muitinė visą importo ar eksporto muito, susijusio su visomis prekėmis, skirtomis patikimam ir patikrintam verslininkui ir išleistomis per nustatytą laikotarpį, sumą pagal 181 straipsnio 4 dalį gali į apskaitą įtraukti vienu įrašu to laikotarpio pabaigoje.

Toks įtraukimas į apskaitą atliekamas per 14 dienų nuo atitinkamo laikotarpio pabaigos.

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies, visa importo muito, susijusio su visomis prekėmis, skirtomis importuotoju laikomam asmeniui ir išleistomis per vieną mėnesį, suma pagal 181 straipsnio 5 dalį gali būti įtraukta į apskaitą iki kito mėnesio pabaigos vienu įrašu, kuriame atskirai nurodomos su kiekviena konkrečia prekių siunta susijusios sumos.

4.  Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos muitinė tuo atveju, jeigu buvo pateikta muitinės deklaracija ir skolos sumokėjimą užtikrinanti garantija, gali leisti apie skolą muitinei, atitinkančią visą importo arba eksporto muito, susijusio su visomis tam pačiam asmeniui skirtomis ir per nustatytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip 31 diena, išleistomis prekėmis, sumą, pranešti to laikotarpio pabaigoje.

Toks įtraukimas į apskaitą atliekamas per 14 dienų nuo atitinkamo laikotarpio pabaigos.

5.  Jeigu prekės gali būti išleistos tik laikantis tam tikrų reikalavimų, reglamentuojančių mokėtinos importo ar eksporto muito sumos apskaičiavimo arba jos surinkimo tvarką, įtraukimas į apskaitą atliekamas per 14 dienų nuo mokėtinos importo ar eksporto muito sumos apskaičiavimo arba pareigos sumokėti tą muitą įregistravimo dienos.

Tačiau kai skola muitinei yra susijusi su laikinojo antidempingo muito, laikinojo kompensacinio muito arba laikinosios apsaugos priemonės taikymu, mokėtina importo ar eksporto muito suma įtraukiama į apskaitą per du mėnesius nuo reglamento, kuriuo nustatomas galutinis muitas, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

6.  Jeigu skola muitinei atsiranda susiklosčius 1 dalyje nenurodytoms aplinkybėms, mokėtina importo ar eksporto muito suma įtraukiama į apskaitą per 14 dienų nuo tos dienos, kai muitinė galėjo apskaičiuoti atitinkamą importo ar eksporto muito sumą ir priimti sprendimą.

7.  6 dalis taikoma išieškotinai importo ar eksporto muito sumai arba dar neišieškotai jos daliai, jeigu mokėtina importo ar eksporto muito suma nebuvo įtraukta į apskaitą vadovaujantis 1–6 dalimis arba jeigu buvo apskaičiuota ir įtraukta į apskaitą už mokėtiną pinigų sumą mažesnė muito suma.

8.  1–6 dalyse nustatyti muito sumų įtraukimo į apskaitą terminai netaikomi susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba force majeure atvejais.

9.  Įtraukimas į apskaitą gali būti atidėtas 181 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytu atveju iki to laiko, kai pranešimu apie skolą muitinei nebebūtų pakenkta nusikalstamos veikos tyrimui, net jei tyrimas vyksta kitoje valstybėje narėje. [204 pakeit.]

185 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimų suteikimas

Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, patvirtina priemones muitinių tarpusavio pagalbai užtikrinti, kai atsiranda skola muitinei.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2 skirsnis

Importo arba eksporto muito sumos mokėjimas

186 straipsnis

Bendrieji mokėjimo terminai ir mokėjimo termino trukmės skaičiavimo sustabdymas

1.  Skolininkas sumoka importo ar eksporto muito sumas, atitinkančias skolą muitinei, apie kurią jam buvo pranešta pagal 181 straipsnį, per muitinės nustatytą laikotarpį.

Nedarant poveikio 17 straipsnio 2 daliai, tas laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip 10 dienų nuo pranešimo skolininkui apie skolą muitinei dienos.

Skolininko prašymu muitinė gali tą laikotarpį pratęsti, jeigu mokėtina importo ar eksporto muito suma buvo apskaičiuota atlikus tikrinimą po prekių išleidimo, nurodytą 48 straipsnyje. Nedarant poveikio 190 straipsnio 2 daliai, taip pratęsto laikotarpio trukmė neturi būti ilgesnė nei būtina tam, kad skolininkas galėtų imtis reikiamų priemonių savo pareigai įvykdyti.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, importo muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, apie kurią pranešta pagal 181 straipsnio 5 dalį, skolininkas sumoka ne vėliau kaip iki termino, iki kurio turi būti pranešta apie skolą muitinei, pabaigos.

3.  Jeigu skolininkui suteikiama teisė pasinaudoti kuria nors iš 188–190 straipsniuose nustatytų mokėjimo lengvatų, jis turi įvykdyti mokėjimo pareigą per laikotarpį arba laikotarpius, nustatytus apibrėžiant šias lengvatas.

4.  Importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, sumokėjimo termino trukmės skaičiavimas sustabdomas bet kuriuo iš šių atvejų:

a)  kai pagal 198 straipsnį pateikiamas prašymas atsisakyti išieškoti muitą;

b)  kai prekės turi būti konfiskuotos, sunaikintos arba perduotos valstybės nuosavybėn;

c)  kai skola muitinei atsirado pagal 161 straipsnį ir kai yra daugiau kaip vienas skolininkas.

5.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant importo arba eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, sumokėjimo termino trukmės skaičiavimo sustabdymo pagal 3 dalį taisykles ir to sustabdymo laikotarpį.

187 straipsnis

Mokėjimas

1.  Mokama vadovaujantis nacionalinės teisės aktais atliekant piniginį mokėjimą arba naudojant bet kurias kitas panašias galimybę įvykdyti mokėjimo pareigą suteikiančias priemones, įskaitant kredito likučio patikslinimą.

2.  Už skolininką gali mokėti ir trečiasis asmuo.

3.  Skolininkas visuomet turi teisę sumokėti visą importo ar eksporto muito sumą arba jos dalį nelaukdamas jam suteikto mokėjimo laikotarpio pabaigos.

188 straipsnis

Mokėjimo atidėjimas

Muitinė leidžia prašymą ir garantiją pateikusiam suinteresuotajam asmeniui atidėti mokėtino muito mokėjimą naudojantis kuriuo nors iš šių būdų:

a)  atskirai pagal kiekvieną importo ar eksporto muito sumą, įtrauktą į apskaitą pagal 184 straipsnio 1 dalį arba 184 straipsnio 7 dalį;

b)  bendrai pagal visas importo ar eksporto muito sumas, įtrauktas į apskaitą pagal 184 straipsnio 1 dalį per muitinės nustatytą laikotarpį, kurio trukmė neviršija 31 dienos;

c)  bendrai pagal visas importo ar eksporto muito sumas, įtrauktas į apskaitą vienu įrašu pagal 184 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis.

Muitinė, leisdama atidėti mokėtino muito mokėjimą, kaip nurodyta 1 dalyje, nereikalauja pateikti garantijos, jei pareiškėjas yra patikimas ir patikrintas verslininkas, kuris pagal 176 straipsnio 3 dalį yra atleistas nuo pareigos pateikti garantiją. [205 pakeit.]

189 straipsnis

Mokėjimo atidėjimo laikotarpiai

1.  Laikotarpis, kuriam pagal 188 straipsnį atidedamas mokėjimas, yra 30 dienų.

2.  Jeigu mokėjimas atidedamas pagal 188 straipsnio a punktą, laikotarpio trukmė pradedama skaičiuoti kitą dieną po to, kai skolininkui pranešama apie skolą muitinei.

3.  Jeigu mokėjimas atidedamas pagal 188 straipsnio b punktą, laikotarpio trukmė pradedama skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi bendros muito sumos kaupimo laikotarpis. Šis laikotarpis sutrumpinamas tokiu dienų skaičiumi, kuris lygus pusei bendros muito sumos kaupimo laikotarpio dienų skaičiaus.

4.  Jeigu mokėjimas atidedamas pagal 188 straipsnio c punktą, laikotarpio trukmė pradedama skaičiuoti kitą dieną po to, kai pasibaigia nustatytas atitinkamų prekių išleidimo laikotarpis. Šis laikotarpis sutrumpinamas tokiu dienų skaičiumi, kuris lygus pusei atitinkamo laikotarpio dienų skaičiaus.

5.  Jeigu 3 ir 4 dalyse nurodyti laikotarpiai trunka nelyginį dienų skaičių, vadovaujantis tomis dalimis iš 30 dienų laikotarpio atimamas dienų skaičius yra lygus pusei artimiausio už nurodytąjį skaičių mažesnio lyginio skaičiaus.

6.  Jeigu 3 ir 4 dalyse nurodyti laikotarpiai nustatyti savaitėmis, valstybės narės gali nustatyti, kad importo ar eksporto muito suma, kurios mokėjimas buvo atidėtas, turi būti sumokėta ne vėliau kaip ketvirtosios savaitės, einančios po atitinkamos savaitės, penktadienį.

Jeigu minėti laikotarpiai nustatyti mėnesiais, valstybės narės gali nustatyti, kad importo ar eksporto muito suma, kurios mokėjimas buvo atidėtas, turi būti sumokėta iki mėnesio, einančio po atitinkamo mėnesio, šešioliktos dienos. Šie laikotarpiai negali būti pratęsti, net jei baigiasi švenčių dieną.

190 straipsnis

Kitos mokėjimo lengvatos

1.  Skolininkui pateikus garantiją muitinė gali suteikti jam teisę naudotis ne tik mokėjimo atidėjimu, bet ir kitomis mokėjimo lengvatomis.

2.  Jeigu vadovaujantis 1 dalimi suteikiama teisė naudotis lengvatomis, prie importo ar eksporto muito sumos pridedamos kredito palūkanos.

Valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, kredito palūkanų norma turi būti lygi Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbtai palūkanų normai, kurią paskutinės mokėjimo dienos mėnesio pirmą dieną Europos Centrinis Bankas taikė savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintai vienu procentiniu punktu.

Valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euro, kredito palūkanų norma turi būti lygi palūkanų normai, kurią pirmą atitinkamo mėnesio dieną nacionalinis centrinis bankas taikė savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintai vienu procentiniu punktu, o valstybėje narėje, kurioje nacionalinio centrinio banko taikyta palūkanų norma pasiremti neįmanoma, – ją geriausiai atitinkančiai palūkanų normai, kuri buvo taikoma atitinkamo mėnesio pirmą dieną tos valstybės narės pinigų rinkoje, padidintai vienu procentiniu punktu.

3.  Muitinė gali nereikalauti, kad būtų pateikiama garantija ar mokamos kredito palūkanos, kai remiantis dokumentais pagrįstu skolininko būklės įvertinimu pripažįstama, kad tai jam sukeltų rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.

4.  Muitinė nereikalauja, kad būtų mokamos kredito palūkanos, jeigu su kiekvienu išieškojimo veiksmu susijusi pinigų suma yra mažesnė nei 10 EUR.

191 straipsnis

Mokėjimo įvykdymo užtikrinimas

Jeigu mokėtina importo ar eksporto muito suma nesumokama per nustatytą laikotarpį, muitinė tos sumos sumokėjimą užtikrina pasinaudodama visomis priemonėmis, kuriomis pasinaudoti ji gali pagal atitinkamos valstybės narės teisę.

192 straipsnis

Delspinigiai

1.  Pasibaigus nustatytam importo ar eksporto muito sumos sumokėjimo laikotarpiui prie šios sumos pridedami delspinigiai, kurie skaičiuojami už laiką nuo minėto laikotarpio pabaigos iki muito sumokėjimo dienos.

Valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, delspinigių norma turi būti lygi Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbtai palūkanų normai, kurią paskutinės mokėjimo dienos mėnesio pirmą dieną Europos Centrinis Bankas taikė savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintai dviem procentiniais punktais.

Valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euro, delspinigių norma turi būti lygi palūkanų normai, kurią pirmą atitinkamo mėnesio dieną nacionalinis centrinis bankas taikė savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintai dviem procentiniais punktais, o valstybėje narėje, kurioje nacionalinio centrinio banko taikyta palūkanų norma pasiremti neįmanoma, – ją geriausiai atitinkančiai palūkanų normai, kuri buvo taikoma atitinkamo mėnesio pirmą dieną tos valstybės narės pinigų rinkoje, padidintai dviem procentiniais punktais.

2.  Kai skola muitinei atsiranda pagal 161 ar 164 straipsnį arba kai apie skolą muitinei pranešama atlikus tikrinimą po prekių išleidimo, delspinigiai už importo ar eksporto muito sumą skaičiuojami nuo tos dienos, kai atsirado skola muitinei, iki pranešimo apie ją dienos.

Delspinigių norma nustatoma pagal 1 dalį.

3.  Muitinė gali nereikalauti, kad būtų mokami delspinigiai, kai remiantis dokumentais pagrįstu skolininko būklės įvertinimu pripažįstama, kad delspinigių sumokėjimas jam sukeltų rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.

4.  Muitinė nereikalauja, kad būtų mokami delspinigiai, jeigu su kiekvienu išieškojimo veiksmu susijusi pinigų suma yra mažesnė nei 10 EUR.

3 skirsnis

Grąžinimas ir atsisakymas išieškoti

193 straipsnis

Grąžinimas ir atsisakymas išieškoti

1.  Laikantis šiame skirsnyje nustatytų sąlygų, muitinė importo arba eksporto muito sumas grąžina arba atsisako išieškoti dėl bet kurios iš šių priežasčių:

a)  esant importo ar eksporto muito sumų permokoms;

b)  prekėms turint defektų arba neatitinkant sutarties sąlygų;

c)  kompetentingoms valdžios institucijoms padarius klaidą;

d)  siekiant teisingumo;

e)  duomenis, kuriais remiantis buvo nustatyta skola muitinei už atitinkamas prekes, arba, kai taikytina, atitinkamą muitinės deklaraciją pripažinus negaliojančiais.

2.  Muitinė grąžina arba atsisako išieškoti 1 dalyje nurodytą importo arba eksporto muito sumą, kai ji nėra mažesnė nei 10 EUR, išskyrus atvejus, kai atitinkamas asmuo prašo, kad būtų grąžinta arba atsisakyta išieškoti mažesnė suma.

3.  Jeigu muitinė laiko, kad muitas turėtų būti grąžintas arba atsisakytas išieškoti pagal 196 ir 197 straipsnius, atitinkama valstybė narė perduoda bylą Komisijai, kad ši priimtų sprendimą, šiais atvejais:

a)  kai muitinė laiko, kad ypatingos aplinkybės susiklostė dėl to, kad Komisija neįvykdė savo pareigų;

b)  kai muitinė laiko, kad Komisija padarė klaidą, kaip apibrėžta 196 straipsnyje;

c)  kai atvejo aplinkybės yra susijusios su Sąjungos tyrimo, atlikto pagal Reglamentą (EB) Nr. 515/97 arba pagal bet kurį kitą Sąjungos teisės aktą ar susitarimą, kurį Sąjunga sudarė su šalimi arba šalių grupe ir kuriame numatyta tokių Sąjungos tyrimų atlikimo galimybė, išvadomis;

d)  kai pinigų suma, susijusi su viena ar daugiau importo ar eksporto operacijų, kurią atitinkamas asmuo gali būti įpareigotas sumokėti dėl klaidos ar ypatingų aplinkybių, yra lygi 500 000 EUR arba ją viršija.

Nepaisant pirmos pastraipos, medžiaga neperduodama susidarius kuriai nors iš šių situacijų:

a)  jei Komisija jau yra priėmusi sprendimą dėl nagrinėtų faktų ir teisės normų požiūriu panašaus atvejo;

b)  jei Komisija jau nagrinėja faktų ir teisės normų požiūriu panašų atvejį.

4.  Laikydamasi kompetenciją priimti sprendimus nustatančių taisyklių, muitinė, per 198 straipsnio 1 dalyje nurodytus laikotarpius pati nustačiusi, kad importo arba eksporto muito suma grąžintina arba atsisakytina išieškoti pagal 194, 196 ir 197 straipsnius, tą sumą grąžina arba atsisako ją išieškoti savo iniciatyva.

5.  Muito sumos negrąžinamos arba neatsisakoma jų išieškoti, jeigu situacija, dėl kurios buvo pranešta apie skolą muitinei, susidarė dėl skolininko įvykdytos apgaulės.

6.  Kai muito suma grąžinama, atitinkama muitinė nemoka palūkanų, išskyrus 1 dalies a ir c punktuose nurodytus atvejus.

Vis dėlto tais atvejais atitinkama muitinė nemoka palūkanų, jei ji po to, kai nustatoma, kad importo ar eksporto muito suma turi būti grąžinta, nepagrįstai nedelsdama ją grąžina. Jeigu muitinė tos sumos negrąžina nepagrįstai nedelsdama ir skolininkas pradeda procedūrą dėl grąžinimo, palūkanos mokamos už laikotarpį nuo tų muitų sumokėjimo dienos iki jų grąžinimo dienos.

Be to, palūkanos mokamos, jeigu sprendimas dėl muito grąžinimo neįgyvendinamas per tris mėnesius nuo jo priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai šio termino nesilaikyta dėl nuo muitinės nepriklausančių priežasčių.

Tais atvejais palūkanos mokamos nuo tos dienos, kurią baigėsi trijų mėnesių laikotarpis, iki muito grąžinimo dienos. Palūkanų norma nustatoma pagal 190 straipsnį.

7.  Muitinei per klaidą priėmus sprendimą grąžinti muitą arba atsisakyti jį išieškoti, pirminė skola muitinei atsiranda iš naujo, jeigu nesuėjęs 182 straipsnyje nustatytas jos senaties terminas.

Tokiais atvejais pagal 6 dalies antrą pastraipą sumokėtos palūkanos grąžinamos.

8.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles, kurių ji turi laikytis priimdama 3 dalyje nurodytą sprendimą ir kuriomis visų pirma nustatoma:

a)  bylos priėmimo sąlygos;

b)  sprendimo priėmimo terminas ir to termino trukmės skaičiavimo sustabdymo tvarka;

c)  kokia tvarka prieš priimant sprendimą, kuris būtų nepalankus atitinkamam asmeniui, jam pranešama apie priežastis, kuriomis Komisija ketina grįsti savo sprendimą;

d)  pranešimo apie sprendimą tvarka;

e)  sprendimo nepriėmimo arba nepranešimo apie tokį sprendimą pasekmės.

9.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato grąžinimo bei atsisakymo išieškoti ir 3 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Jei 262 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto nuomonė turi būti pateikta taikant rašytinę procedūrą, taikoma 262 straipsnio 6 dalis.

194 straipsnis

Permokėtos ar su perviršiu apskaičiuotos importo ar eksporto muito sumos

1.  Importo arba eksporto muito suma grąžinama arba atsisakoma ją išieškoti, kai pranešus apie pirminę skolą muitinei paaiškėja, kad ją atitinkanti muito suma viršija mokėtiną sumą, arba kai apie skolą muitinei skolininkui buvo pranešta nesilaikant 181 straipsnio 1 dalies c ir d punktų.

2.  Kai prašymas dėl grąžinimo arba atsisakymo išieškoti pateikiamas remiantis tuo, kad prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu joms galėjo būti pritaikyta sumažinta arba nulinė importo muito norma pagal tarifinę kvotą, tarifinę ribą arba kitas lengvatinių muitų tarifų priemones, muitas grąžinamas arba atsisakoma jį išieškoti, jeigu kartu su prašymu buvo pateikti reikalingi dokumentai ir yra įvykdyta viena iš šių sąlygų:

a)  tarifinės kvotos atveju – jos apimtis nebuvo išnaudota;

b)  kitais atvejais – nebuvo sugrąžinta įprastinė muito norma.

195 straipsnis

Defektų turinčios arba sutarties sąlygų neatitinkančios prekės

1.  Muitinė grąžina importo muito sumą arba atsisako ją išieškoti, jei įvykdytos šios sąlygos:

a)  pranešimas apie skolą muitinei yra susijęs su prekėmis, kurių importuotojas atsisakė dėl to, kad išleidimo metu jos turėjo defektų arba neatitiko sutarties, pagal kurią buvo importuotos, sąlygų;

b)  prekės nebuvo naudojamos, išskyrus pirminį jų naudojimo etapą, būtiną prekių defektams arba neatitikčiai sutarties sąlygoms nustatyti;

c)  prekės išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba suinteresuotojo asmens prašymu muitinė leidžia įforminti jų laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, įskaitant atvejus, kai to reikia prekėms sunaikinti, arba išorinio tranzito, muitinio sandėliavimo ar laisvosios zonos procedūrą.

2.  Muitinė negrąžina arba neatsisako išieškoti importo muito sumos nė vienu iš šių atvejų:

a)  jei prekėms prieš išleidžiant į laisvą apyvartą buvo įforminta specialioji procedūra, siekiant jas išbandyti, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad atliekant tokius bandymus praktiškai nebuvo įmanoma aptikti prekių defektų ar konstatuoti jų neatitikties sutarties sąlygoms fakto;

b)  jei nustatant sutarties sąlygas, o ypač kainą, buvo atsižvelgta į prekių defektus, turėtus prieš joms įforminant muitinės procedūrą, susijusią su skolos muitinei atsiradimu;

c)  jei pareiškėjas pardavė prekes po to, kai buvo nustatyta, kad jos turi defektų arba neatitinka sutarties sąlygų.

3.  Defektų turinčiomis prekėmis taip pat laikomos prekės, kurios buvo sugadintos iki jų išleidimo.

196 straipsnis

Muitinės klaida

1.  193 straipsnio 1 dalies e punkte ir 194, 195 bei 197 straipsniuose nenurodytais atvejais muitinė importo ar eksporto muito sumą grąžina arba atsisako ją išieškoti, jeigu dėl jos klaidos pranešta muito suma yra mažesnė už mokėtiną sumą ir jeigu įvykdytos šios sąlygos:

a)  skolininkas pagrįstai negalėjo pastebėti tos klaidos;

b)  skolininkas veikė sąžiningai.

2.  Tais atvejais, kai neįvykdomos 194 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, muitinė muitą grąžina arba atsisako jį išieškoti, jeigu sumažinta arba nulinė importo muito norma nebuvo pritaikyta dėl muitinės klaidos, o duomenyse, kuriais remiantis prekės buvo išleistos, arba, kai taikytina, išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijoje buvo pateikta visa informacija ir kartu su ja buvo pateikti visi dokumentai, reikalingi sumažintai arba nulinei muito normai pritaikyti.

3.  Jeigu lengvatinis režimas prekėms taikomas pagal administracinio bendradarbiavimo sistemą, kurioje dalyvauja trečiosios šalies valdžios institucija, šiai institucijai išdavus neteisingą sertifikatą, toks išdavimas laikomas klaida, kurios, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, pagrįstai nebuvo galima pastebėti.

Tačiau neteisingo sertifikato išdavimas nelaikomas klaida, jeigu sertifikatas buvo išduotas remiantis neteisingais eksportuotojo pateiktais faktais, išskyrus tuos atvejus, kai yra aišku, kad sertifikatą išdavusi valdžios institucija žinojo arba turėjo žinoti, kad prekės neatitiko lengvatinio režimo taikymo reikalavimų.

Laikoma, kad skolininkas veikė sąžiningai, jeigu jis gali įrodyti, jog per visą laikotarpį, kai buvo vykdomos atitinkamos prekybos operacijos, jis deramai stengėsi užtikrinti visų lengvatinio režimo taikymo reikalavimų laikymąsi.

Skolininkas negali remtis sąžiningo veikimo argumentu, jeigu Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje yra paskelbusi pranešimą, kuriame nurodyta, jog yra pagrindo abejoti tinkamu lengvatinių susitarimų taikymu atitinkamoje lengvatomis besinaudojančioje šalyje ar teritorijoje.

197 straipsnis

Teisingumas

1.  193 straipsnio 1 dalies e punkte ir 194, 195 bei 196 straipsniuose nenurodytais atvejais muitinė importo ar eksporto muito sumą grąžina arba atsisako ją išieškoti siekdama teisingumo, jei skola muitinei yra atsiradusi susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kurias vertinant skolininko veiksmuose nepastebėta apgaulės arba akivaizdaus aplaidumo požymių.

2.  Tai, kad susiklostė 1 dalyje nurodytos ypatingos aplinkybės, nustatoma tuomet, kai įvertinus atvejo aplinkybes paaiškėja, kad situacija, į kurią pateko skolininkas, yra išskirtinė palyginti su kitų tuo pačiu verslu užsiimančių veiklos vykdytojų situacija ir kad tokioms aplinkybėms nesusiklosčius jis nebūtų nukentėjęs dėl importo arba eksporto muito sumos surinkimo.

198 straipsnis

Grąžinimo arba atsisakymo išieškoti tvarka

1.  Prašymai grąžinti muitą ar atsisakyti jį išieškoti pagal 193 straipsnį pateikiami muitinei per šiuos laikotarpius:

a)  permokėtų arba su perviršiu apskaičiuotų importo ar eksporto muito sumų, kompetentingos valdžios institucijos klaidos atveju arba siekiant teisingumo – per trejus metus nuo pranešimo apie skolą muitinei dienos;

b)  defektų turinčių arba sutarties sąlygų neatitinkančių prekių atveju – per vienus metus nuo pranešimo apie skolą muitinei dienos;

c)  jeigu duomenys arba, kai taikytina, muitinės deklaracija, kuriais remiantis prekės buvo išleistos, pripažįstami negaliojančiais, – per vienus metus nuo tų duomenų arba tos muitinės deklaracijos pripažinimo negaliojančiais dienos, išskyrus atvejus, kai pripažinimo negaliojančiais taisyklėse nurodyta kitaip.

Pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyti laikotarpiai pratęsiami, jei pareiškėjas pateikia įrodymų, kad per nustatytą laikotarpį jis negalėjo pateikti prašymo dėl nenumatytų aplinkybių arba force majeure.

2.  Kai muitinė, įvertinusi nurodytas priežastis, negali grąžinti importo ar eksporto muito sumos arba atsisakyti ją išieškoti, ji turi įvertinti, ar tas prašymas nėra tenkintinas dėl kitų grąžinimo ar atsisakymo išieškoti priežasčių, nurodytų 193 straipsnyje.

3.  Jeigu pranešimas apie skolą muitinei apskundžiamas pagal 16 straipsnį, 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto atitinkamo laikotarpio trukmės skaičiavimas, grąžinimo bei atsisakymo išieškoti prašymų nagrinėjimas ir susijusių laikotarpių trukmės skaičiavimas sustabdomas nuo skundo pateikimo iki jo išnagrinėjimo dienos.

4.  Kai muitinė priima sprendimą grąžinti muitą arba atsisakyti jį išieškoti pagal 196 ir 197 straipsnius, atitinkama valstybė narė apie tai praneša Komisijai.

5.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato jos informavimo pagal 4 dalį procedūrines taisykles ir pateiktiną informaciją. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4 skyrius

Skolos muitinei išnykimas

199 straipsnis

Skolos muitinei išnykimas

1.  Nedarant poveikio galiojančioms nuostatoms, susijusioms su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, neišieškojimu teismine tvarka pripažinus skolininką nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei išnyksta kiekvienu iš šių atvejų:

a)  kai nebeįmanoma skolininkui pranešti apie skolą muitinei pagal 181 straipsnį;

b)  kai sumokama importo arba eksporto muito suma;

c)  kai, atsižvelgiant į 5 dalį, atsisakoma išieškoti importo ar eksporto muito sumą;

d)  kai duomenys, kuriais remiantis prekės buvo išleistos įforminus muitinės procedūrą, dėl kurios taikymo atsiranda pareiga sumokėti importo ar eksporto muitą, arba tų prekių muitinės deklaracija pripažįstami negaliojančiais;

e)  kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos;

f)  kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn;

g)  kai prekių dingimo arba muitų teisės aktais nustatytų pareigų neįvykdymo priežastis yra visiškas minėtų prekių sunaikinimas arba negrąžinamas praradimas, nulemtas faktinio prekių pobūdžio, nenumatytų aplinkybių, force majeure arba muitinės duotų nurodymų; taikant šį punktą, prekės laikomos negrąžinamai prarastomis tada, kai jų nebegali panaudoti joks asmuo;

h)  kai skola muitinei yra atsiradusi pagal 161 arba 164 straipsnį ir yra įvykdytos šios sąlygos:

i)  reikalavimų nesilaikymas, dėl kurio atsirado skola muitinei, neturėjo didelės įtakos teisingam laikinojo saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui ir jo nėra pagrindo laikyti bandymu apgauti;

ii)  vėliau atliekami visi formalumai, būtini su atitinkamomis prekėmis susijusiai situacijai sureguliuoti;

i)  kai muitinei leidus eksportuojamos prekės, kurios buvo išleistos į laisvą apyvartą dėl jų galutinio vartojimo neapmokestinus muitu ar pritaikius sumažintą importo muito normą;

j)  kai ji yra atsiradusi pagal 160 straipsnį ir negaliojančiais pripažįstami formalumai, atlikti siekiant taikyti tame straipsnyje nurodytą palankų tarifų režimą;

k)  kai, atsižvelgiant į 6 dalį, skola muitinei yra atsiradusi pagal 161 straipsnį ir muitinei pateikiami jai priimtini įrodymai, kad prekės nebuvo naudojamos arba suvartotos ir buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

2.  Tačiau 1 dalies e punkte nurodytais atvejais sankcijų už muitų teisės aktų pažeidimus taikymo tikslais skola muitinei laikoma neišnykusia, jeigu pagal šį reglamentą ir valstybės narės teisės aktus importo arba eksporto muitas ar skola muitinei laikomi pagrindu sankcijoms taikyti.

3.  Jeigu pagal 1 dalies g punktą išnyksta skola muitinei, susijusi su prekėmis, kurios buvo išleistos į laisvą apyvartą dėl jų galutinio vartojimo neapmokestinus muitu arba pritaikius sumažintą importo muito normą, laužas arba atliekos, likę po tokių prekių sunaikinimo, laikomi ne Sąjungos prekėmis.

4.  Galiojančios nuostatos, susijusios su standartinėmis negrąžinamo prekių praradimo dėl jų pobūdžio normomis, taikomos tais atvejais, kai suinteresuotasis asmuo neįrodo, kad tikrieji nuostoliai viršija apskaičiuotuosius taikant standartines atitinkamų prekių praradimo normas.

5.  Jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys ir tą muitą atsisakoma išieškoti, išnyksta tik to asmens ar asmenų skola muitinei, iš kurių muitą atsisakyta išieškoti.

6.  1 dalies k punkte nurodytu atveju neišnyksta bandžiusio apgauti asmens ar asmenų skola muitinei.

7.  Jeigu skola muitinei yra atsiradusi pagal 161 straipsnį, išnyksta to asmens skola muitinei, kurio veiksmuose nepastebėta jokių bandymo apgauti požymių ir kuris padėjo kovoti su sukčiavimu.

8.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant pažeidimų, neturinčių didelės įtakos teisingam laikinojo saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui, kaip nurodyta 1 dalies h punkto i papunktyje, sąrašą.

200 straipsnis

Sankcijų taikymas

Skolos muitinei išnykimas pagal 199 straipsnio 1 dalies h punktą valstybėms narėms neužkerta kelio taikyti sankcijas už muitų teisės aktų nesilaikymą.

XI antraštinė dalis

RIBOJAMOSIOS PRIEMONĖS IR KRIZIŲ VALDYMO MECHANIZMAS

1 skyrius

Ribojamosios priemonės

201 straipsnis

ES muitinės ir muitinių vaidmuo

1.  ES muitinė prisideda prie tinkamo ribojamųjų priemonių, priimtų pagal SESV 215 straipsnį, taikymo – stebi, kaip tos priemonės įgyvendinamos jos kompetencijai priklausančiose srityse, ir, Komisijai atlikus peržiūrą ir suteikus leidimą, teikia atitinkamas gaires muitinėms. [206 pakeit. Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas]

2.  Muitinės, atsižvelgdamos į ES muitinės pateiktas gaires, imasi visų būtinų veiksmų, kad būtų laikomasi ribojamųjų priemonių.

202 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.  ES muitinė reguliariai ir prireikus teikia Komisijai ataskaitas dėl to, kaip muitinės įgyvendina ribojamąsias priemones, ir praneša apie bet kokį jų pažeidimą.

2.  Muitinės informuoja ES muitinę, Komisiją ir valstybių narių nacionalines valdžios institucijas, kurių kompetencijai priklauso sankcijų įgyvendinimas, apie visus su ribojamosiomis priemonėmis susijusius įtarimus bei tų priemonių apėjimo atvejus ir apie jų taikomas poveikio švelninimo priemones.

2 skyrius

Krizių valdymo mechanizmas

203 straipsnis

Protokolų ir procedūrų rengimas

1.  ES muitinė parengia procedūras ir protokolus, kuriuos pagal 204 straipsnio 1 dalį galima taikyti šiais atvejais:

a)  kilus poveikį muitinės procesams darančiai krizei vienos ar daugiau valstybių narių pasienyje;

b)  kilus krizei kitame sektoriuje, dėl kurios muitinė turi imtis veiksmų bendradarbiaudama su atitinkamomis valdžios institucijomis,

c)  siekiant užtikrinti greitą, veiksmingą ir proporcingą atsaką reaguojant į atitinkamą situaciją.

2.  Protokolai ir procedūros visų pirma gali apimti:

a)  bendrų rizikos kriterijų, bendrų prioritetinių tikrinimo sričių ir rizikos profilių, tinkamų rizikos mažinimo priemonių ir muitinio tikrinimo taikymą;

b)  bendradarbiavimo sistemą, kuria sudaromos sąlygos vienai valstybei narei laikinai pasitelkti kitos valstybės narės muitinės pareigūnus ir naudotis jos muitinio tikrinimo įranga;

ba)   greitosios eismo juostos pasienio punktuose, kad būtų kuo mažiau vėlavimų ir atsarginių krovinių srautų; [207 pakeit.]

bb)   kilus krizei svarbių prekių prekybos apribojimų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/2747 3 straipsnio 6 punkte, vengimą. [208 pakeit.]

204 straipsnis

Krizių valdymo mechanizmo aktyvavimas

1.  Komisija savo iniciatyva arba vienos ar kelių valstybių narių arba ES muitinės prašymu gali, laikydamasi šio reglamento 262 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos nagrinėjimo procedūros ir atsižvelgdama į 203 straipsnyje nurodytus protokolus ir procedūras, priimti įgyvendinimo aktą ir tinkamas bei būtinas priemones ir tvarką, kurios turėtų būti taikomos, kuriuo nustatomos tinkamos bei būtinos priemonės ir tvarka, skirtos krizinei situacijai suvaldyti arba jos neigiamam poveikiui sušvelninti. [209 pakeit.]

2.   ES muitinė koordinuoja ir prižiūri, kaip muitinės taiko ir įgyvendina atitinkamas priemones ir tvarką, ir jų įgyvendinimo rezultatus praneša Komisijai. [210 pakeit.]

3.  ES muitinė suformuoja reagavimo į krizes padalinį, kuris nuolat veikia per visą krizės laikotarpį. Komisija gali padėti ES muitinei planavimo etapu ir steigiant tokį reagavimo į krizes padalinį. Reagavimo į krizes padalinys finansuojamas iš ES muitinei skirto biudžeto. [211 pakeit.]

4.  Muitinės įgyvendina ir taiko pagal šį straipsnį priimtas priemones ir tvarką ir apie jų įgyvendinimą bei taikymą praneša ES muitinei.

4a.   ES muitinė koordinuoja ir prižiūri, kaip muitinės įgyvendina atitinkamas priemones ir tvarką, ir to įgyvendinimo rezultatus praneša Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai. [212 pakeit.]

XII antraštinė dalis

EUROPOS SĄJUNGOS MUITINĖ

1 skyrius

Principai

205 straipsnis

Teisinis statusas

1.  ES muitinė yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.

2.  Kiekvienoje valstybėje narėje ES muitinė naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės teisę. Visų pirma, ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba disponuoti juo ir būti šalimi teismo procese.

3.  ES muitinei atstovauja jos vykdomasis direktorius.

206 straipsnis

Būstinė

ES muitinės būstinė yra [...].

ES muitinės būstinės vieta pasirenkama taikant įprastą teisėkūros procedūrą, laikantis šių kriterijų:

a)   ji nedaro poveikio ES muitinės užduočių ir įgaliojimų vykdymui, jos valdymo struktūros organizavimui, pagrindinės organizacijos veikimui arba pagrindiniam jos veiklos finansavimui;

b)   joje užtikrinama, kad ES muitinė galėtų įdarbinti aukštos kvalifikacijos ir specialiųjų darbuotojų, kurie jai reikalingi šiame reglamente numatytoms užduotims atlikti ir įgaliojimams vykdyti;

c)   joje užtikrinama, kad įsigaliojus šiam reglamentui galima įrengti ES muitinės būstinės vietą;

d)   joje užtikrinama tinkama prieiga prie vietos, tinkamos ugdymo infrastruktūros prieinamumas darbuotojų vaikams, tinkama galimybė įsidarbinti, gauti socialinę apsaugą ir medicininę priežiūrą vaikams ir sutuoktiniams;

e)   pasirenkant tą vietą užtikrinamas proporcingas geografinis Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų pasiskirstymas Sąjungos mastu;

f)   joje sudaromos sąlygos pakankamoms mokymo galimybėms;

g)   joje sudaromos sąlygos glaudžiai bendradarbiauti su Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir agentūromis;

h)   joje sudarytos sąlygos užtikrinti tvarumą ir skaitmeninį saugumą bei junglumą fizinės ir IT infrastruktūros ir darbo sąlygų aspektais. [213 pakeit.]

207 straipsnis

ES muitinės misija ir tikslai

1.  ES muitinė padeda įgyvendinti 2 straipsnyje nustatytą muitinės misiją.

ES muitinė valdo ir prižiūri muitų sąjungai įgyvendinti naudojamas informacinių technologijų sistemas, pvz., III antraštinėje dalyje nustatytą ES muitinės duomenų platformą. [214 pakeit.]

2.  Nedarant poveikio atitinkamoms Komisijos, OLAF ir valstybių narių pareigoms, ES muitinė siekia šių tikslų:

a)  prisidėti prie muitų sąjungos veiklos valdymo, koordinuoti bei prižiūrėti operatyvinį muitinių tarpusavio bendradarbiavimą ir telkti bei teikti technines ekspertines žinias, kad būtų padidintas veiksmingumas ir pasiekti rezultatai;

b)  kurti, naudoti ir prižiūrėti informacines technologijas šiame reglamente nustatytoms procedūroms įgyvendinti ir prisidėti prie optimalaus turimų duomenų naudojimo muitinės priežiūros, tikrinimo ir rizikos valdymo tikslais;

c)  padėti muitinėms užtikrinti vienodą muitų teisės aktų įgyvendinimą, visų pirma siekiant užtikrinti, kad muitinis tikrinimas ir rizikos valdymas būtų vykdomi suderintai;

d)  prisidėti prie kitų muitinės taikomų kitų Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimo.; [215 pakeit.]

da)   bendradarbiauti su kitomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis tose srityse, kuriose jų veikla susijusi su išorės sieną kertančių prekių valdymu; [216 pakeit.]

db)   nustatyti privalomą specialią muitų, taikomų nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, surinkimo sistemą. Ta privaloma speciali schema yra suderinama su Direktyvos 2006/112/EB 369 l-369x straipsniuose nustatyta specialia schema. [217 pakeit.]

2 skyrius

Užduotys

208 straipsnis

Pagrindinės užduotys

1.  ES muitinė vykdo rizikos valdymo užduotis pagal IV antraštinės dalies 3 skyrių.

2.  ES muitinė vykdo su ribojamosiomis priemonėmis ir krizių valdymo mechanizmu susijusias užduotis pagal XI antraštinę dalį.

2a.   ES muitinė teikia pagalbą Komisijai ir valstybėms narėms, kad jos galėtų veiksmingiau prižiūrėti ribojamųjų priemonių, kurias Taryba gali priimti pagal SESV 215 straipsnio 2 dalį dėl prekių srauto, įgyvendinimą, ir užtikrinti, kad tos priemonės nebūtų apeinamos. [218 pakeit.]

3.  ES muitinė vykdo pajėgumų stiprinimo veiklą, teikia muitinėms ir Komisijai operacinę paramą ir koordinuoja jų veiklą. Visų pirma ji: [219 pakeit.]

a)  atlieka sienos perėjimo punktų ir kitų tikrinimo vietų diagnostiką ir stebėseną, rengia bendrus standartus ir teikia geriausios praktikos rekomendacijas; [220 pakeit.]

aa)   rengia bendrus standartus ir teikia rekomendacijas dėl geriausios praktikos bei stebi jų įgyvendinimą, visų pirma Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo srityje; [221 pakeit.]

b)  atlieka muitų sąjungos veiklos rezultatų vertinimą ir padeda Komisijai įvertinti muitų sąjungos veiklos rezultatus, įskaitant ir muitinių veiklos išlaidų, patirtų vykdant jų užduotis, vertinimą pagal XV antraštinės dalies 1 skyrių; [222 pakeit.]

c)  rengia minimalų bendrą Sąjungos muitinės pareigūnų mokymo turinį ir stebi, kaip muitinės juo naudojasi, įskaitant 25 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyto mokymo turinį, kuris turi būti suderintas, taip pat didžiųjų duomenų analizės bei aptikimo ir kontrolės technologijų srityse; [223 pakeit.]

d)  prisideda prie universitetų ir kitų mokyklų, siūlančių mokymo ir švietimo programas muitinės srityje, pripažinimo visoje Sąjungoje sistemos kūrimo;

e)  koordinuoja ir remia valstybių narių vykdomą atitinkamose muitinės srityse specializuotų ES masto kompetencijos centrų, visų pirma mokymo ir muitinės laboratorijų, steigimą;

f)  palengvina ir koordinuoja mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą muitinės srityje ir apie savo veiklą reguliariai informuoja ES vidaus saugumo inovacijų centrą; [224 pakeit.]

g)  rengia ir platina muitinės procesų ir darbo metodų praktinio taikymo vadovus ir rengia bendrus šių sričių standartus, įskaitant bendras vykdymo užtikrinimo gaires; [225 pakeit.]

ga)   teikia muitinėms skirtas rekomendacijas dėl IV antraštinės dalies taikymo; [226 pakeit.]

h)  pagal 102 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis pateikia nuomonę dėl to, ar leidimo taikyti specialiąsias procedūras suteikimas neigiamai paveiktų Sąjungos gamintojų interesus;

i)  pagal 240 straipsnio 9 dalį bendradarbiauja su kitomis nei muitinė Sąjungos įstaigomis ir nacionalinėmis institucijomis;

ia)   teikia paramą Komisijai rengiant ir įgyvendinant veiklos strategiją, skirtą veiklai, susijusiai su tikrinimo įrangos paskirstymu, finansavimu ir pirkimu, įskaitant poreikių vertinimą, bendrą viešąjį pirkimą ir dalijimąsi įranga; [227 pakeit.]

j)  pagal XIII antraštinę dalį koordinuoja ir remia operatyvinį muitinių tarpusavio bendradarbiavimą ir muitinių bei kitų valdžios institucijų bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu;

k)  organizuoja ir koordinuoja 241 straipsnyje nurodytus bendrus tikrinimus;

l)  teikia paramą ir ekspertines žinias Komisijai sprendžiant sudėtingus klasifikavimo, muitinio įvertinimo ir kilmės nustatymo atvejus, vykdant sprendimų stebėseną ir jų taikymą;

la)   rengia mažosioms ir labai mažoms įmonėms skirtas supaprastintas gaires ir vadovus ir padeda joms suprasti Sąjungos muitų teisės aktus ir formalumus. [228 pakeit.]

Komisijos prašymu ES muitinė padeda jai valdyti santykius su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, kiek tai susiję su klausimais, įtrauktais į šio reglamento taikymo sritį. [229 pakeit.]

4.  ES muitinė vykdo duomenų valdymo ir tvarkymo veiklą, būtiną jos užduotims atlikti ir šio reglamento 30 straipsnyje nurodytoms nacionalinėms taikomosioms programoms kurti.

209 straipsnis

Kitos užduotys [230 pakeit.]

Komisija gali pavesti ES muitinei šias su muitine susijusių finansavimo programų įgyvendinimo užduotis: [231 pakeit.]

(a)   vykdyti veiklą, susijusią su muitų sąjungai įgyvendinti naudojamų informacinių technologijų sistemų, pvz., ES muitinės duomenų platformos, nustatytos III antraštinėje dalyje, kūrimu, veikimu ir priežiūra; [232 pakeit.]

(b)   teikti paramą Komisijai rengiant ir įgyvendinant veiklos strategiją, skirtą veiklai, susijusiai su tikrinimo įrangos paskirstymu, finansavimu ir pirkimu, įskaitant poreikių vertinimą, bendrus viešuosius pirkimus ir dalijimąsi įranga. [233 pakeit.]

210 straipsnis

Papildomos užduotys

ES muitinei gali būti pavestos papildomos užduotys laisvo judėjimo, trečiųjų šalių prekių importo ir eksporto srityje, jei tai numatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose. Kai tokios užduotys pavedamos ES muitinei, joms įgyvendinti turi būti užtikrinti tinkami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai.

3 skyrius

ES muitinės veiklos organizavimas

211 straipsnis

Administravimo ir valdymo struktūra

ES muitinės administracinę ir valdymo struktūrą sudaro:

a)  valdyba, kuri vykdo 215 straipsnyje nustatytas funkcijas;

b)  vykdomoji valdyba, kuri vykdo 217 straipsnyje nustatytas funkcijas;

c)  vykdomasis direktorius, kuris vykdo 219 straipsnyje nustatytas pareigas;

d)  vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, kuris vykdo 221 straipsnyje nustatytas pareigas, jei valdyba nusprendžia sukurti tokią pareigybę;

da)   muitinės patariamoji taryba, kuri vykdo 221a straipsnyje nustatytas funkcijas. [234 pakeit.]

1 skirsnis

Valdyba

212 straipsnis

Valdybos sudėtis

1.  Valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir, du Komisijos atstovai ir vienas Europos Parlamento paskirtas ekspertas; jie visi turi balsavimo teisę. [235 pakeit.]

2.   Į valdybą taip pat įtraukiamas vienas Europos Parlamento paskirtas narys, neturintis balsavimo teisės. [236 pakeit.]

3.  Kiekvienas valdybos narys turi pakaitinį narį. Tikrajam nariui nedalyvaujant, jam atstovauja pakaitinis narys.

4.  Valdybos nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami remiantis jų žiniomis muitinės srityje ir atsižvelgiant į atitinkamus vadybos, administravimo ir biudžeto valdymo gebėjimus, taip pat į patirtį muitų sąjungos politikos įgyvendinimo srityje. Siekdamos užtikrinti valdybos darbo tęstinumą, visos joje atstovaujamos šalys deda pastangas, kad jų atstovai keistųsi kuo rečiau. Visos šalys siekia užtikrina, kad valdyboje būtų užtikrinta pasiekta tinkama lyčių pusiausvyra. [237 pakeit.]

5.  Nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami ketverių metų kadencijai. Ši kadencija gali būti pratęsta tam pačiam laikotarpiui. [238 pakeit.]

5a.   Jei valdybos narys arba jos pakaitinis narys ketina nutraukti savo kadenciją anksčiau laiko, tas narys arba pakaitinis narys apie savo ketinimą ir valdybos keitimą praneša valdybos pirmininkui ir pirmininko pavaduotojui. [239 pakeit.]

5b.   Kiekvienas narys ir pakaitinis narys, pradėdamas eiti pareigas, pasirašo rašytinį pareiškimą, kuriuo patvirtina, kad nėra su juo susijusio interesų konflikto. Pasikeitus aplinkybėms dėl bet kokio interesų konflikto arba bent kartą per metus kiekvienas narys ir pakaitinis narys savo pareiškimą atnaujina. Muitinė tuos pareiškimus ir naujai pasirašytus pareiškimus skelbia savo interneto svetainėje. [40 pakeit.]

213 straipsnis

Valdybos pirmininkas

1.  Valdyba iš Komisijos atstovų renka pirmininką, o pirmininko pavaduotoją – iš kitų savo narių, turinčių balsavimo teisę.

2.  Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

3.  Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami ketverių metų kadencijai. Jų kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Tačiau jei kadencijos metu jie netenka valdybos nario statuso, tą pačią dieną automatiškai baigiasi ir jų kadencija.

214 straipsnis

Valdybos posėdžiai

1.  Valdybos posėdžius šaukia pirmininkas.

2.  Vykdomasis direktorius dalyvauja svarstymuose, bet neturi teisės balsuoti.

3.  Valdyba į eilinius posėdžius renkasi bent du kartus per metus. Be to, ji posėdžiauja pirmininko iniciatyva, Komisijos arba ne mažiau kaip trečdalio savo narių prašymu.

4.  Valdyba gali pakviesti dalyvauti posėdžiuose stebėtojo teisėmis bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi.

5.  Pagal darbo tvarkos taisykles valdybos nariams ir jų pakaitiniams nariams posėdžiuose gali padėti patarėjai arba ekspertai.

6.  Kai į darbotvarkę yra įtrauktas konfidencialumo ar interesų konflikto klausimas, valdyba šį klausimą svarsto ir sprendžia nedalyvaujant atitinkamam nariui nedalyvaujant. Tai nedaro poveikio valstybių narių, Europos Parlamento ir Komisijos teisei nuspręsti, kad joms atstovautų pakaitinis narys. Išsamios šios nuostatos taikymo taisyklės gali būti nustatytos darbo tvarkos taisyklėse. [241 pakeit.]

7.  ES muitinė teikia valdybai sekretoriato paslaugas.

215 straipsnis

Valdybos funkcijos

1.  Valdyba:

a)  teikia bendrąsias ES muitinės veiklos gaires;

b)  dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma patvirtina ES muitinės metinį biudžetą ir vykdo kitas su ES muitinės biudžetu susijusias funkcijas pagal 4 skyrių;

c)  įvertina ir patvirtina konsoliduotąją metinę ES muitinės veiklos ataskaitą, įskaitant jos užduočių vykdymo ir bendrų veiklos rezultatų siekiant muitinės politikos tikslų apžvalgą, ir kasmet ne vėliau kaip liepos 1 d. išsiunčia ataskaitą ir jos vertinimą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams. Konsoliduotoji metinė veiklos ataskaita paskelbiama viešai;

d)  priima ES muitinei taikomas finansines taisykles pagal 222 straipsnį;

e)  atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį, patvirtina sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

f)  priima ir viešai skelbia savo narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles ir kasmet savo interneto svetainėje skelbia valdybos narių interesų deklaracijas; [242 pakeit.]

g)  remdamasi poreikių analize, priima ir reguliariai atnaujina komunikacijos ir sklaidos planus, nurodytus 232 straipsnyje;

h)  priima ir viešai skelbia savo darbo tvarkos taisykles; [243 pakeit.]

i)  vadovaudamasi 2 dalimi, ES muitinės darbuotojų atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai suteikti Tarnybos nuostatuose, o tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose(45) (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

j)  vadovaudamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalimi, priima Pareigūnų tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

k)  prireikus nustato vidaus audito pajėgumus;

l)  priima ES muitinės saugumo taisykles, apibrėžtas 233 straipsnyje;

m)  skiria vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją, jei tokia pareigybė sukuriama, ir prireikus pagal 217 straipsnį pratęsia jų kadenciją arba atleidžia juos iš pareigų;

n)  skiria apskaitos pareigūną, kuris gali būti Komisijos apskaitos pareigūnas, kuriam taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai bei Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir kuris eidamas savo pareigas yra visiškai nepriklausomas;

o)  atsižvelgdama į ES muitinės veiklos poreikius ir laikydamasi patikimo biudžeto valdymo principo, priima visus sprendimus dėl ES muitinės vidaus struktūrų sukūrimo ir prireikus dėl jų keitimo;

p)  suteikia leidimą sudaryti darbo susitarimus pagal 240 straipsnio 9 dalį;

pa)   parengia ir priima Muitinės patariamosios tarybos darbo tvarkos taisykles; [244 pakeit.]

q)  sudaro darbo grupes ir ekspertų grupes ir priima jų darbo tvarkos taisykles;

r)  patvirtina 223 straipsnyje nurodyto bendrojo programavimo dokumento projektą, prieš pateikdama jį Komisijai, kad ši pareikštų savo nuomonę;

s)  atsižvelgusi į Komisijos nuomonę, dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma ir pagal 216 straipsnį patvirtina ES muitinės bendrąjį programavimo dokumentą;

t)  priima veiksmingumo didinimo ir sinergijos strategiją;

u)  priima bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir (arba) tarptautinėmis organizacijomis strategiją;

v)  priima organizacinio valdymo ir vidaus kontrolės sistemų strategiją.

1a.   Valdyba gali sudaryti darbo grupes ir ekspertų grupes, kurios padėtų jai vykdyti užduotis, įskaitant sprendimų rengimą ir jų įgyvendinimo stebėseną. [245 pakeit.]

2.  215 straipsnio 1 dalies b, c, e, f, j, m, n, o ir s punktuose nurodytas sprendimas gali būti priimamas tik tuo atveju, jei už jį balsuoja Komisijos atstovai. Priimant 215 straipsnio 1 dalies s punkte nurodytą sprendimą, Komisijos atstovų pritarimo reikalaujama tik dėl tų sprendimo elementų, kurie nesusiję su ES muitinės metine ir daugiamete darbo programa.

3.  Prireikus dėl išskirtinių aplinkybių valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti vykdomajam direktoriui deleguotus paskyrimų tarnybos įgaliojimus ir jo perdeleguotus įgaliojimus, ir jais naudotis pati arba juos deleguoti vienam iš savo narių arba kitam nei vykdomasis direktorius darbuotojui.

216 straipsnis

Valdybos balsavimo taisyklės

1.  Nedarant poveikio 215 straipsnio 1 dalies b, m ir s punktams, valdyba sprendimus priima absoliučia balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

2.   215 straipsnio 1 dalies b, c, e, f, j, m, n, o ir s punktuose nurodytas sprendimas gali būti priimamas tik tuo atveju, jei už jį balsuoja Komisijos atstovai. Priimant 215 straipsnio 1 dalies s punkte nurodytą sprendimą, Komisijos atstovų pritarimo reikalaujama tik dėl tų sprendimo elementų, kurie nesusiję su ES muitinės metine ir daugiamete darbo programa. [246 pakeit.]

3.  Kiekvienas narys, turintis balsavimo teisę, turi vieną balsą. Balsavimo teisę turinčiam nariui nedalyvaujant, jo balsavimo teisė perduodama pakaitiniam nariui.

4.  Pirmininkas dalyvauja balsavime.

5.  Vykdomasis direktorius nedalyvauja balsavime.

6.  Valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma vieno nario veikimo kito nario vardu aplinkybės.

2 skirsnis

Vykdomoji valdyba

217 straipsnis

Vykdomoji valdyba

1.  Valdybai padeda vykdomoji valdyba.

2.  Vykdomoji valdyba:

a)  prižiūri parengiamąjį darbą, susijusį su valdybos priimamais sprendimais;

b)  drauge su valdyba užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į vidaus arba išorės audito ataskaitų bei vertinimų ir OLAF bei Europos prokuratūros atliktų tyrimų išvadas ir rekomendacijas, ir taiko tinkamas pranešimo Europos prokuratūrai apie įtariamas nusikalstamas veikas procedūras; [247 pakeit.]

c)  prižiūri, kaip įgyvendinami valdybos sprendimai, siekiant sustiprinti administracinio ir biudžeto valdymo priežiūrą.

3.  Prireikus skubiais atvejais vykdomoji valdyba gali valdybos vardu priimti tam tikrus laikinus sprendimus, visų pirma:

a)  administracinio valdymo klausimais, įskaitant sprendimus sustabdyti deleguotus paskyrimų tarnybos įgaliojimus, ir sprendimus biudžeto klausimais;

b)  kai pagal XI antraštinę dalį nustatoma krizinė situacija, dėl kurios reikia nedelsiant imtis veiksmų arba koreguoti ES muitinės veiklą.

4.  Vykdomąją valdybą sudaro du Komisijos atstovai valdyboje ir trys kiti nariai, kuriuos iš savo balsavimo teisę turinčių narių skiria valdyba, ir skiriant jos narius siekiama užtikrinti lyčių pusiausvyrą. Valdybos pirmininkas taip pat yra vykdomosios valdybos pirmininkas. Vykdomasis direktorius dalyvauja vykdomosios valdybos posėdžiuose, bet neturi balsavimo teisės. Vykdomosios valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Sprendimai, susiję su 2 dalies b punktu, gali būti priimami tik tuo atveju, jei už juos balsuoja vienas iš Komisijos atstovų. [248 pakeit.]

5.  Vykdomosios valdybos narių kadencija yra ketveri metai ir ji gali būti pratęsta. Vykdomosios valdybos narių kadencija baigiasi, kai baigiasi jų narystė valdyboje.

6.  Vykdomoji valdyba surengia bent vieną eilinį posėdį kas tris mėnesius. Be to, vykdomoji valdyba posėdžiauja savo pirmininko iniciatyva arba savo narių prašymu.

7.  Valdyba nustato vykdomosios valdybos darbo tvarkos taisykles.

3 skirsnis

Vykdomasis direktorius

218 straipsnis

Paskyrimas, atleidimas ir kadencijos pratęsimas

1.  Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip ES muitinės laikinasis darbuotojas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą.

Vykdomąjį direktorių valdyba skiria iš Komisijos pasiūlyto ne mažiau kaip trijų kandidatų sąrašo, sudaryto po atviros ir skaidrios atrankos procedūros, atsižvelgdama į jo nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius bei vadovavimo įgūdžius, taip pat į atitinkamą kompetenciją ir patirtį pagal šią procedūrą: [249 pakeit.]

a)   remiantis po kvietimo teikti kandidatūras ir skaidrios atrankos procedūros Komisijos parengtu ir paskelbtu galutiniu sąrašu, kuriuo užtikrinama lyčių pusiausvyra, kandidatai kviečiami prisistatyti atsakingame Europos Parlamento komitete ir Taryboje bei atsakyti į klausimus; [250 pakeit.]

b)   Europos Parlamentas ir Taryba tada pateikia savo nuomones ir nurodo pageidaujamą kandidatų pirmumo tvarką; [251 pakeit.]

c)   atsižvelgdama į tas nuomones valdyba skiria vykdomąjį direktorių. [252 pakeit.]

Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi, ES muitinei atstovauja valdybos pirmininkas.

2.  Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Likus pakankamai laiko iki to laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų vertinimą ir būsimas ES muitinės užduotis ir iššūkius.

3.  Remdamasi Komisijos siūlymu, grindžiamu kuriame atsižvelgiama į šio straipsnio 2 dalyje nurodytu vertinimu nurodytą vertinimą, valdyba gali vykdomojo direktoriaus kadenciją vieną kartą pratęsti ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Valdyba apie savo ketinimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Prieš valdybai priimant sprendimą pratęsti kadenciją, vykdomojo direktoriaus gali būti paprašyta padaryti pareiškimą Europos Parlamento atsakingame komitete ir atsakyti į klausimus. [253 pakeit.]

4.  Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, pasibaigus visam laikotarpiui negali dalyvauti kitoje atrankos į tą pačią pareigybę procedūroje.

5.  Vykdomasis direktorius iš pareigų gali būti atleistas tik valdybos sprendimu, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu. Europos Parlamentas ir Komisija informuojami apie priežastis. [254 pakeit.]

6.  Valdyba sprendimus dėl vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo skyrimo, kadencijos pratęsimo ar jo atleidimo iš pareigų priima dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių savo narių balsų dauguma.

219 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus užduotys ir atsakomybės sritys

1.  Vykdomasis direktorius vadovauja ES muitinei. Vykdomasis direktorius už savo veiklą atskaitingas valdybai.

2.  Nedarant poveikio Komisijos ir valdybos įgaliojimams, vykdomasis direktorius užduotis vykdo nepriklausomai ir nesiekia gauti ir nesilaiko jokios vyriausybės arba kitos įstaigos nurodymų.

3.  Vykdomasis direktorius atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai už savo pareigų vykdymą ir bendrus ES muitinės veiklos rezultatus, kai jo to paprašoma. Europos Parlamentas arba Taryba bet kada gali pakviesti vykdomąjį direktorių dalyvauti klausyme bet kuriuo su agentūros veikla susijusiu klausimu. [255 pakeit.]

4.  Vykdomasis direktorius yra ES muitinės teisinis atstovas.

5.  Vykdomasis direktorius atsako už ES muitinei šiuo reglamentu nustatytų užduočių įgyvendinimą. Visų pirma, vykdomasis direktorius:

a)  užtikrina tvarų ir efektyvų kasdienį ES muitinės administravimą; [256 pakeit.]

b)  įgyvendina valdybos priimtus sprendimus;

c)  parengia 223 straipsnyje nurodyto bendrojo programavimo dokumento projektą ir jį pateikia valdybai, prieš tai pasikonsultavęs su Komisija;

d)  įgyvendina 223 straipsnyje nurodytą bendrąjį programavimo dokumentą ir teikia jo įgyvendinimo ataskaitas valdybai ir vykdomajai valdybai;

e)  parengia konsoliduotąją metinę ES muitinės veiklos ataskaitą ir ją pateikia valdybai įvertinti ir tvirtinti;

f)  atsižvelgdamas į vidaus arba išorės audito ataskaitų bei įvertinimų išvadas, taip pat į OLAF ir Europos prokuratūros tyrimus, parengia veiksmų planą ir du kartus per metus teikia pažangos ataskaitas Komisijai, o valdybai ir vykdomajai valdybai jas teikia reguliariai; taip pat, jei aktualu, užtikrina pranešimą Europos prokuratūrai apie įtariamas nusikalstamas veikas; [257 pakeit.]

g)  nedarant poveikio Europos prokuratūros ir OLAF kompetencijai tyrimų srityje, užtikrina Sąjungos finansinių interesų apsaugą, taikydamas sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos vidaus prevencijos priemones, atlikdamas veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžindamas nepagrįstai išmokėtas sumas ir prireikus skirdamas veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas;

h)  parengia vidinę kovos su sukčiavimu strategiją, veiksmingumo didinimo ir sinergijos strategiją, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir (arba) tarptautinėmis organizacijomis strategiją ir ES muitinės organizacinio valdymo ir vidaus kontrolės sistemų strategiją ir teikia jas tvirtinti valdybai;

i)  rengia ES muitinei taikomų finansinių taisyklių projektą ir, pasikonsultavęs su Komisija, teikia jas tvirtinti valdybai;

j)  parengia preliminarų ES muitinės pajamų ir išlaidų sąmatos projektą pagal 224 straipsnį ir vykdo jos biudžetą;

k)  ES muitinės darbuotojų atžvilgiu naudojasi 215 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytais paskyrimų tarnybos įgaliojimais tiek, kiek tie įgaliojimai jam buvo suteikti pagal 215 straipsnio 2 dalį;

l)  priima sprendimus dėl ES muitinės vidaus struktūrų, įskaitant, kai reikia, funkcijų, kurios gali apimti kasdienį ES muitinės administravimą, patikėjimą pavaduotojui ir prireikus šių sprendimų keitimą atsižvelgiant į ES muitinės veiklos ir patikimo biudžeto valdymo poreikius;

m)  derasi dėl susitarimo dėl ES muitinės būstinės ir, valdybai pritarus, jį pasirašo, taip pat prireikus derasi dėl panašių susitarimų su priimančiosiomis valstybėmis narėmis, kuriose įsikūrę vietos skyriai;

n)  rengia praktines Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001(46) įgyvendinimo priemones ir teikia jas tvirtinti valdybai;

o)  skatina įvairovę ir siekia užtikrinti lyčių pusiausvyrą įdarbinant ES muitinės darbuotojus;

p)  siekia įdarbinti darbuotojus iš kuo platesnės geografinės teritorijos, tačiau atsižvelgia į tai, kad įdarbinimo kriterijai turi būti grindžiami tik nuopelnais.

220 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pavaduotojas

1.  Valdyba gali nuspręsti sukurti vykdomojo direktoriaus pavaduotojo, kuris padėtų vykdomajam direktoriui, pareigybę.

2.  Jei valdyba nusprendžia sukurti vykdomojo direktoriaus pavaduotojo pareigybę, jam atitinkamai taikomos 217 straipsnio nuostatos.

221 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pavaduotojo užduotys ir atsakomybės sritys

Jei sukuriama vykdomojo direktoriaus pavaduotojo pareigybė, vykdomojo direktoriaus pavaduotojas padeda vykdomajam direktoriui valdyti ES muitinę ir vykdyti 218 straipsnyje nurodytas užduotis. Jei vykdomojo direktoriaus nėra arba jis negali eiti savo pareigų, arba jo pareigybė yra neužimta, vykdomojo direktoriaus pareigas vykdo jo pavaduotojas.

221a straipsnis

Muitinės patariamoji taryba

1.   ES muitinė įsteigia Muitinės patariamąją tarybą. Ji padeda vykdomajai valdybai.

2.   Muitinės patariamajai tarybai pavedama teikti rekomendacijas:

a)   dėl techninių veiksmų ir sprendimų įgyvendinimo, įskaitant rizikos valdymą ir prioritetines kontrolės sritis;

b)   įgyvendinimo ir standartizavimo klausimais, įskaitant derinimo veiklą arba poreikį pritaikyti taisykles;

c)   dėl muitinės aspektų kituose muitinei taikomuose teisės aktuose;

d)   prireikus teikti konsultacijas, susijusias su bet kokia kita muitinės veikla.

3.   Muitinės patariamąją tarybą sudaro visų atitinkamų ES muitinės veikloje dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų atstovai ir asociacijos; jos sudėtį nustato valdyba.

4.   Valdyba skiria keturis Muitinės patariamosios tarybos narius (vienas iš tų narių yra jos pirmininkas) dalyvauti valdybos veikloje stebėtojo teisėmis. Jie kuo plačiau atstovauja įvairioms Muitinės patariamojoje taryboje atstovaujamoms nuomonėms. Pradinė kadencija trunka 48 mėnesius ir gali būti pratęsta.

5.   Prieš valdybai priimant sprendimus, reguliariai konsultuojamasi su Muitinės patariamąja taryba. Tai gali būti daroma ad hoc ekspertų darbo grupėse. Muitinės patariamosios tarybos nuomonė valdančiajai tarybai jokiu atveju nėra privaloma.

6.   Muitinės patariamoji taryba bent kas šešis mėnesius surengia vieną eilinį posėdį. Ji taip pat rengia posėdžius ES muitinei arba vykdomajai valdybai paprašius. [258 pakeit.]

4 skyrius

ES muitinės biudžeto sudarymas ir struktūra

222 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Pasikonsultavusi su Komisija, valdyba priima ES muitinei taikomas finansines taisykles. Jos negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/715(47), išskyrus atvejus, kai taip nukrypti aiškiai reikia dėl ES muitinės veiklos ir yra gautas išankstinis Komisijos pritarimas.

223 straipsnis

Bendrasis programavimo dokumentas

1.  Kiekvienais metais vykdomasis direktorius, vadovaudamasis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 nuostatomis ir atitinkamomis ES muitinės finansinių taisyklių, priimtų pagal šio reglamento 222 straipsnį, nuostatomis ir atsižvelgdamas į Komisijos nustatytas gaires, parengia bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame visų pirma nustatomas metinis ir daugiametis programavimas. Metinis ir daugiametis programavimas turi atitikti muitinės politiką ir bendrus muitų sąjungos prioritetus.

2.  Valdyba ne vėliau kaip metų, einančių prieš programavimo laikotarpį, sausio 31 d. perduoda bendrojo programavimo dokumento projektą Komisijai, Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Audito Rūmams.

3.  Valdyba bendrąjį programavimo dokumentą patvirtina iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. Ji perduoda bendrąjį programavimo dokumentą ir bet kurią vėlesnę atnaujintą to dokumento versiją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Galutinai patvirtinus bendrąjį Sąjungos biudžetą, bendrasis programavimo dokumentas prireikus atitinkamai pakoreguojamas ir tampa galutiniu.

4.  Metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir numatomi rezultatai, įskaitant veiklos rezultatų rodiklius. Į ją taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Metinė darbo programa turi derėti su 5 dalyje nurodyta daugiamete darbo programa. Joje aiškiai nurodomos užduotys, kurios buvo pridėtos, pakeistos arba išbrauktos, palyginti su praėjusiais finansiniais metais. Jei ES muitinei paskiriama nauja užduotis, patenkanti į šio reglamento taikymo sritį, valdyba iš dalies pakeičia priimtą metinę darbo programą. Bet kokie esminiai metinės darbo programos pakeitimai priimami laikantis tokios pačios procedūros, kaip priimant pirminę metinę darbo programą. Valdyba gali vykdomajam direktoriui perduoti įgaliojimus atlikti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

5.  Daugiametėje darbo programoje nustatomos bendro strateginio programavimo nuostatos, įskaitant tikslus, numatomus rezultatus ir veiklos rezultatų rodiklius. Joje taip pat nurodoma kiekvienos veiklos finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kurių reikia nustatytiems tikslams pasiekti, sąmata. Strateginio programavimo nuostatos prireikus atnaujinamos ir jose parodoma, kaip ES muitinė prisideda siekiant Sąjungos politinių prioritetų.

224 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.  Kiekvienais metais vykdomasis direktorius parengia preliminarų kitų finansinių metų ES muitinės pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, į kurį taip pat įtraukia etatų planą, ir išsiunčia jį valdybai. Preliminariame sąmatos projekte pateikiama informacija turi atitikti 223 straipsnio 1 dalyje nurodytame bendrojo programavimo dokumento projekte pateiktą informaciją.

2.  Remdamasi 1 dalyje nurodytu preliminariu sąmatos projektu, valdyba patvirtina kitų finansinių metų ES muitinės pajamų ir išlaidų sąmatos projektą.

3.  Valdyba ES muitinės pajamų ir išlaidų sąmatos projektą išsiunčia Komisijai ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d.

4.  Komisija šį sąmatos projektą kartu su Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu perduoda biudžeto valdymo institucijai.

5.  Remdamasi šiuo sąmatos projektu, Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį pagal SESV 313 ir 314 straipsnius pateikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia sąmatas, kurios, jos nuomone, reikalingos etatų planui, ir įnašo, kuris bus mokamas iš bendrojo biudžeto, sumą.

6.  Biudžeto valdymo institucija patvirtina ES muitinei skiriamo įnašo iš Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimus.

7.  Biudžeto valdymo institucija tvirtina ES muitinės etatų planą.

8.  Valdyba tvirtina ES muitinės biudžetą. Šis biudžetas tampa galutiniu po to, kai galutinai patvirtinamas Sąjungos bendrasis biudžetas. Prireikus ES muitinės biudžetas atitinkamai pakoreguojamas.

225 straipsnis

Biudžeto struktūra

1.  Visų ES muitinės pajamų ir išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais ir pateikiama ES muitinės biudžete. Finansiniai metai atitinka kalendorinius metus.

2.  Turi būti užtikrintas ES muitinės biudžeto pajamų ir išlaidų balansas.

3.  Nedarant poveikio kitiems ištekliams, ES muitinės pajamas sudaro:

a)  į Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktas Sąjungos įnašas;

b)  bet kokie valstybių narių savanoriški finansiniai įnašai;

c)  galimas Sąjungos finansavimas, teikiamas sudarant susitarimus dėl įnašų ar skiriant dotacijas pagal 222 straipsnyje nurodytas ES muitinės finansines taisykles ir pagal atitinkamų Sąjungos politikos rėmimo priemonių nuostatas;

d)  mokesčiai už leidinius ar bet kokias kitas ES muitinės teikiamas paslaugas.

4.  ES muitinės išlaidas sudaro darbuotojų darbo užmokestis, administracinės ir infrastruktūros išlaidos ir veiklos išlaidos.

5.  Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, susijusių su didelės apimties projektais, trunkančiais ilgiau nei vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelias metines dalis.

226 straipsnis

ES muitinės biudžeto vykdymas

1.  ES muitinės biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

2.  Vykdomasis direktorius kiekvienais metais nusiunčia biudžeto valdymo institucijai visą jos vertinimo pareigoms vykdyti reikalingą informaciją.

227 straipsnis

Finansinių ataskaitų pateikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

1.  Kitais finansiniais metais (N + 1 metai) ES muitinės apskaitos pareigūnas išsiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams finansinių metų (N metai) preliminariąsias ataskaitas ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 1 d. (N + 1 metai).

2.  Ne vėliau kaip iki N + 1 metų kovo 31 d. ES muitinė Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams perduoda N metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

3.  Ne vėliau kaip iki N + 1 metų kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas išsiunčia Audito Rūmams ES muitinės preliminariąsias ataskaitas, konsoliduotas su Komisijos ataskaitomis.

4.  Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl ES muitinės preliminariųjų ataskaitų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046(48) 246 straipsnį, ES muitinės apskaitos pareigūnas parengia galutines tų metų ES muitinės finansines ataskaitas. Vykdomasis direktorius jas išsiunčia vykdomajai valdybai, kad ji pareikštų nuomonę. Tą nuomonę priima valdyba.

5.  Ne vėliau kaip N + 1 metų liepos 1 d. ES muitinės apskaitos pareigūnas N metų galutines finansines ataskaitas kartu su valdybos priimta nuomone nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

6.  Galutinės N metų finansinės ataskaitos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ne vėliau kaip N + 1 metų lapkričio 15 d.

7.  Ne vėliau kaip N + 1 metų rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius Audito Rūmams atsiunčia atsakymą į jų pastabas. Tą atsakymą vykdomasis direktorius taip pat siunčia valdybai.

8.  Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius jam pateikia visą informaciją, kurios reikia siekiant sklandžiai taikyti N finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 261 straipsnio 3 dalį.

9.  Ne vėliau kaip N + 2 metų gegužės 15 d. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, patvirtina vykdomajam direktoriui, kad N finansinių metų biudžetas įvykdytas.

228 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1.  Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla ES muitinėje, be apribojimų taikomos Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nuostatos.

2.  Per šešis mėnesius nuo [XXX] ES muitinė prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl OLAF(49) atliekamų vidaus tyrimų ir, naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną, priima atitinkamas jos darbuotojams taikomas nuostatas.

3.  Europos Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, iš ES muitinės gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

4.  Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(50) nuostatomis ir procedūromis, OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus vietoje ir patikras, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su ES muitinės finansuojama dotacija arba sutartimi.

5.  Nedarant poveikio 1, 2, 3 ir 4 dalims, ES muitinės sutartyse, susitarimuose dėl dotacijų ir sprendimuose dėl dotacijų išdėstomos nuostatos, pagal kurias Europos Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai pagal savo kompetenciją atlikti tokį auditą ir tyrimus. Darbo susitarimai su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis apima tų institucijų ir tarptautinių organizacijų pagalbą ir bendradarbiavimą, susijusį su Audito Rūmų ir OLAF atliekamu auditu ir tyrimais.

6.  Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti yra atsakinga už Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą ir kitą neteisėtą veiklą kenkiančio sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(51), tyrimą ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. ES muitinė arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos Europos prokuratūrai praneša apie bet kokį nusikalstamą elgesį, dėl kurio ji galėtų naudotis savo kompetencija pagal to reglamento 22 straipsnį ir 25 straipsnio 2 ir 3 dalis. [259 pakeit.]

5 skyrius

Nuostatos dėl darbuotojų

229 straipsnis

Bendrosios nuostatos

ES muitinės darbuotojams taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų tarpusavio susitarimu priimtos tų Pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

230 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai

1.  ES muitinė gali pasitelkti deleguotuosius nacionalinius ekspertus arba kitus darbuotojus, kurie nėra ES muitinės darbuotojai.

2.  Valdyba priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų delegavimo į ES muitinę taisyklės.

231 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

ES muitinei ir jos darbuotojams taikomas prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

6 skyrius

Bendrosios ir baigiamosios nuostatos

232 straipsnis

Skaidrumas ir komunikacija

1.  ES muitinės turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001. Valdyba per šešis mėnesius nuo pirmojo savo posėdžio dienos priima išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo taisykles.

2.  ES muitinės vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (ES) 2018/1725. Per šešis mėnesius nuo pirmojo posėdžio dienos valdyba nustato priemones, kuriomis ES muitinė taiko Reglamentą (ES) 2018/1725, įskaitant priemones dėl ES muitinės duomenų apsaugos pareigūno paskyrimo. Tos priemonės nustatomos pasikonsultavus su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

3.  ES muitinė gali savo iniciatyva užsiimti komunikacijos veikla savo kompetencijos srityje. Skiriant išteklius komunikacijos veiklai neturi būti trukdoma veiksmingai vykdyti ES muitinės užduotis. Komunikacijos veikla vykdoma laikantis atitinkamų valdybos priimtų komunikacijos ir sklaidos planų.

233 straipsnis

Įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtos saugumo taisyklės

1.  ES muitinė priima savo pačios saugumo taisykles, kurios yra pagrįstos principais ir taisyklėmis, nustatytomis Komisijos saugumo taisyklėse, skirtose Europos Sąjungos įslaptintos informacijos (toliau – ESĮI) ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti, įskaitant, inter alia, keitimosi tokia informacija su trečiosiomis šalimis, ir tokios informacijos tvarkymo bei saugojimo nuostatas, kaip nustatyta Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443(52) ir (ES, Euratomas) 2015/444(53). Visiems administraciniams susitarimams dėl keitimosi įslaptinta informacija, sudarytiems su atitinkamomis trečiosios šalies institucijomis, arba, jeigu tokių susitarimų nėra, bet kokios ESĮI ad hoc suteikimui toms institucijoms išimtine tvarka būtinas Komisijos išankstinis pritarimas.

2.  Gavusi Komisijos pritarimą, valdyba priima ES muitinės saugumo taisykles. Vertindama siūlomas saugumo taisykles Komisija užtikrina, kad jos būtų suderinamos su sprendimais (ES, Euratomas) 2015/443 ir (ES, Euratomas) 2015/444.

3.  Valdybos nariai, vykdomasis direktorius, ad hoc darbo grupėse dalyvaujantys išorės ekspertai ir ES muitinės darbuotojai turi laikytis konfidencialumo reikalavimų pagal SESV 339 straipsnį, net nustoję eiti savo pareigas.

4.  ES muitinė gali imtis būtinų priemonių, kad palengvintų keitimąsi jos užduotims vykdyti aktualia informacija su Komisija ir valstybėmis narėmis ir, kai tinkama, su susijusiomis Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ir agentūromis. Visiems tuo tikslu sudarytiems administraciniams susitarimams dėl dalijimosi ESĮI arba, jei tokių susitarimų nėra, bet kokios ESĮI ad hoc suteikimui išimtine tvarka turi būti gautas Komisijos išankstinis pritarimas.

234 straipsnis

Kalbų vartojimo tvarka

1.  ES muitinei taikomos Tarybos reglamento Nr. 1(54) nuostatos.

2.  Dėl ES muitinės kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia valdyba.

3.  ES muitinės veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

235 straipsnis

Vertinimas

1.  Komisija užtikrina, kad ne vėliau kaip ... [Leidinių biurui – įrašyti datą, kuri yra penkeri 4 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau kas penkerius 4 metus pagal Komisijos gaires būtų atliekamas ES muitinės veiklos rezultatų vertinimas, atsižvelgiant į jo tikslus, įgaliojimus, užduotis, valdymą ir vietą. [260 pakeit.]

2.  Visų pirma įvertinamas galimas poreikis keisti ES muitinės įgaliojimus ir tokio pakeitimo finansinis poveikis.

3.  Atliekant kas antrą 1 dalyje nurodytą vertinimą, įvertinami ES muitinės pasiekti rezultatai, atsižvelgiant į jos tikslus, įgaliojimus, užduotis ir valdymą, taip pat įvertinama, ar, atsižvelgiant į tuos tikslus, įgaliojimus, valdymą ir užduotis, vis dar pagrįsta tęsti ES muitinės veiklą. [261 pakeit.]

4.  Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai 2 dalyje nurodyto vertinimo išvadų ataskaitą. Vertinimo išvados skelbiamos viešai.

236 straipsnis

ES muitinės atsakomybė

1.  ES muitinės sutartinė atsakomybė reglamentuojama atitinkamai sutarčiai taikytina teise.

2.  Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią ES muitinės sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

3.  Nesutartinės atsakomybės atveju ES muitinė pagal valstybių narių teisės aktams būdingus bendruosius principus atlygina bet kokią žalą, kurią jos padaliniai ar darbuotojai padaro vykdydami savo pareigas.

4.  Europos Sąjungos Teisingumo Teismas jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimo.

5.  ES muitinės darbuotojų asmeninė atsakomybė ES muitinės atžvilgiu reglamentuojama jiems taikytinomis Pareigūnų tarnybos nuostatų ar Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų nuostatomis.

6.  Sąjungos ir valstybių narių finansinė atsakomybė už ES muitinės skolas neturi viršyti jų jau sumokėto įnašo administracinėms išlaidoms padengti.

237 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1.  Susitarime dėl būstinės, kurį, pritarus valdybai, ES muitinė ne vėliau kaip [Leidinių biurui – įrašyti datą, kuri yra dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] sudaro su priimančiąja valstybe nare, kurioje yra ES muitinės būstinė, nustatomos reikiamos nuostatos dėl ES muitinės įkūrimo priimančiojoje valstybėje narėje ir patalpų, kurias turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialiosios taisyklės, priimančiojoje valstybėje narėje taikomos ES muitinės vykdomajam direktoriui, valdybos nariams, darbuotojams ir jų šeimos nariams.

2.  ES muitinę priimanti valstybė narė užtikrina kuo geresnes sąlygas ES muitinei veikti, įskaitant daugiakalbį europinį mokymą darbuotojų vaikams ir reikiamą transporto infrastruktūrą.

3.  Išskirtinėmis aplinkybėmis vykdomasis direktorius gali nuspręsti įsteigti vietos skyrių kitoje valstybėje narėje skyrius kitose valstybėse narėse, kad ES muitinės užduotys galėtų būti vykdomos veiksmingiau, efektyviau ir nuosekliau. [262 pakeit.]

Prieš nuspręsdamas įsteigti vietos skyrių vykdomasis direktorius gauna išankstinį Komisijos, valdybos ir susijusios valstybės narės pritarimą. Sprendimas grindžiamas tinkama sąnaudų ir naudos analize, kuria visų pirma parodoma tokio sprendimo pridėtinė vertė. Sprendime nustatoma veiklos, kurią vykdys vietos skyrius, sritis tokiu būdu, kad būtų išvengta nebūtinų išlaidų ir ES muitinės administracinių funkcijų dubliavimosi.

238 straipsnis

ES muitinės veiklos pradžia

1.  ES muitinės įstaiga muitinė įsteigiama 2026 m., o visu pajėgumu pradės pradeda veikti iki nuo 2028 m. sausio 1 d. [263 pakeit.]

2.  Komisija atsako už ES muitinės įsteigimą ir pradinę veiklą, kol ši įgys veiklos pajėgumų savo biudžetui vykdyti. Tuo tikslu:

a)  iki tol, kol savo pareigas pradės eiti pagal 218 straipsnį valdybos paskirtas vykdomasis direktorius, Komisija gali paskirti savo pareigūną laikinuoju vykdomuoju direktoriumi, einančiu vykdomajam direktoriui pavestas pareigas;

b)  nukrypstant nuo 215 straipsnio 1 dalies i punkto, kol bus priimtas sprendimas, nurodytas 215 straipsnio 2 dalyje, laikinasis vykdomasis direktorius naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais;

c)  Komisija gali pasiūlyti pagalbą ES muitinei, visų pirma deleguodama Komisijos pareigūnus ES muitinės veiklai vykdyti, vadovaujant laikinajam vykdomajam direktoriui arba vykdomajam direktoriui;

d)  laikinasis vykdomasis direktorius gali leisti atlikti visus mokėjimus, kurie yra padengti asignavimais ES muitinės biudžete, ir gali sudaryti sutartis, įskaitant darbo sutartis pagal priimtą ES muitinės etatų planą.

XIII antraštinė dalis

MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS

239 straipsnis

Muitinių tarpusavio bendradarbiavimas

1.  Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 515/97 nuostatoms, muitinės bendradarbiauja tarpusavyje, su Komisija ir su ES muitine pagal muitų teisės aktus ir kitus Sąjungos teisės aktus, kuriuose numatytas toks bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti teisingą ir vienodą tų teisės aktų taikymą ir padėti įvykdyti 2 straipsnyje nustatytą jų misiją.

2.  Muitinė gali laikinai paskirti muitinės pareigūnus dirbti kitos valstybės narės muitinėje. Apie tai informuojama ES muitinė ir ji gali koordinuoti tokį paskyrimą.

3.  Be 241 straipsnyje numatytų tikrinimų, muitinė gali atlikti bendrus tikrinimus. Apie tokius bendrus tikrinimus muitinės informuoja ES muitinę.

4.  Komisija, OLAF ir ES muitinė gali keistis šioje antraštinėje dalyje nurodytam bendradarbiavimui svarbiais duomenimis, įskaitant informaciją apie riziką. ES muitinė užtikrina veiksmingą tokios informacijos naudojimą vykdant rizikos valdymo veiklą pagal šią antraštinę dalį ir XII antraštinę dalį.

239a straipsnis

Pranešimų apie prekes teikimo platforma

1.   ES muitinė sukuria pranešimų apie prekes teikimo platformą (toliau – platforma), kad valdžios institucijos, įmonės, vartotojai ir piliečiai galėtų pranešti apie prekes, kurios patenka į vidaus rinką ir neatitinka atitikties standartų ir (arba) susijusių Sąjungos teisės aktų.

2.   Platforma sukuriama kaip interneto platforma, yra lengvai prieinama, suprantama ir teikiama visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.

3.   ES muitinė įvertina per platformą gautą informaciją ir, jei reikia, apie tai praneša vienos ar daugiau valstybių narių, kuriose pateikta prekė, apie kurią pranešta, muitinei (-ėms). ES muitinė vertina tik tas prekes, apie kurias pranešta ir kurios pateiktos rinkai vienoje ar daugiau valstybių narių.

4.   3 dalyje nurodyta pranešimą gavusi muitinė bendradarbiauja su kitomis nacionalinio lygmens valdžios institucijomis, įskaitant, be kita ko, rinkos priežiūros institucijas, sanitarijos ir fitosanitarijos institucijas, teisėsaugos institucijas ir mokesčių institucijas, kai įgyvendinamos priemonės, kad iš vidaus rinkos būtų pašalinta prekė, apie kurią pranešta. Pranešimą gavusi muitinė apie šias priemones praneša ES muitinei per 30 kalendorinių dienų po to, kai buvo imtasi priemonės.

5.   ES muitinė užtikrina, kad visi svarbūs duomenys, susiję su prekėmis, apie kurias pranešta, būtų prieinami ES muitinės duomenų platformoje. ES muitinė gali prašyti muitinių tuo tikslu pateikti atitinkamus duomenis. [264 pakeit.]

240 straipsnis

Bendradarbiavimo su kitomis valdžios institucijomis sistema

1.  Muitinės bendradarbiauja su kitomis nacionalinio lygmens valdžios institucijomis, įskaitant, be kita ko, rinkos priežiūros institucijas, sanitarijos ir fitosanitarijos institucijas, teisėsaugos institucijas ir mokesčių institucijas, kitų muitinės taikomų teisės aktų, muitų ir mokesčių surinkimo ir kitose susijusiose bendradarbiavimo srityse. Prireikus muitinės taip pat bendradarbiauja su atitinkamomis įstaigomis, ekspertų grupėmis, agentūromis, tarnybomis ar tinklais, koordinuojančiais kitų valdžios institucijų veiklą Sąjungos lygmeniu. Prireikus muitinės bendradarbiauja ir su kitais atitinkamais ES lygmens subjektais, nurodytais 9 dalyje, o susijusios muitinės apie tai praneša ES muitinei.

2.  1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas vyksta reguliariai ir struktūriškai. Juo visų pirma siekiama šių tikslų:

a)  prisidėti prie teisėkūros pokyčių muitinei svarbiose politikos srityse ir sekti jų raidą;

b)  keistis duomenimis, ypač tais, kurie yra svarbūs rizikos valdymui pagal IV antraštinės dalies 3 skyrių;

c)  pagal IV antraštinės dalies 3 skyrių parengti nuoseklias ir koordinuotas priežiūros strategijas muitinės ir kitų valdžios institucijų atsakomybės sričiai priklausančių prekių keliamai rizikai valdyti;

d)  praktinio įgyvendinimo, įskaitant bendrų tikrinimų vykdymą pagal 241 straipsnį.;

da)   keistis įgūdžiais ir geriausios praktikos pavyzdžiais rengiant bendrus mokymus, kaip nustatyti reikalavimų neatitinkančius gaminius, be kita ko, nuolat informuojant apie visus kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais nustatomi atitikties reikalavimai, pavyzdžiui, susiję su gaminių sauga ir tvarumu. [265 pakeit.]

3.  Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams ir gavus jos išankstinį pritarimą, ES muitinė sudaro darbo susitarimus, kad būtų parengta ir atnaujinta 1 dalyje nurodyta bendradarbiavimo sistema, įtraukiant kitas atitinkamas šalis, nurodytas 9 dalyje, numatant jos praktinio įgyvendinimo gaires, tikslus ir pagrindines bendradarbiavimo sritis pagal šio straipsnio 2 dalį ir šio reglamento III antraštinę dalį.

3a.   Muitinės nedelsdamos įspėja kompetentingas Sąjungos ir nacionalines institucijas apie bet kokius įtariamus Sąjungos teisės aktų pažeidimus ir siunčia pranešimą ES muitinės duomenų platformai. [266 pakeit.]

4.  Jeigu muitinė bendradarbiauja su kita kitos valstybės narės institucija, ji apie tai praneša tos valstybės narės muitinei. Jei bendradarbiaujant dalyvauja daugiau nei dvi valstybės narės, susijusios muitinės apie tai praneša ES muitinei, kuri gali teikti operacinę paramą ir koordinavimo paramą pagal 208 straipsnį.

5.  Valstybės narės kasmet praneša ES muitinei apie bendradarbiavimo sistemos taikymą. ES muitinė atsižvelgia į šių ataskaitų išvadas, vykdydama 208 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytą stebėsenos veiklą ir 208 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas veiklos rezultatų vertinimo užduotis.

6.  Iki 238 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos Komisija gali atlikti 3 dalyje nurodytas ES muitinės užduotis.

7.  Siekdama prisidėti prie 2 dalyje nurodytų tikslų ir 3 dalyje nurodytos bendradarbiavimo sistemos, ES muitinė gali bendradarbiauti su kitomis nacionalinio lygmens valdžios institucijomis, Komisija ir kitomis Sąjungos institucijomis, tarnybomis, agentūromis, tinklais ir įstaigomis.

Tuo tikslu ES muitinė, gavusi valdybos leidimą ir Komisijos pritarimą, gali sudaryti darbo susitarimus su Sąjungos įstaigomis ar kitomis nacionalinio lygmens valdžios institucijomis. Tais administraciniais susitarimais nustatomos ne teisinės prievolės, o apibrėžiamas numatomo bendradarbiavimo pobūdis, mastas ir būdas.

8.  ES muitinė glaudžiai bendradarbiauja su OLAF ir Europos prokuratūra, kai vykdant bet kokią bendradarbiavimo veiklą sukčiaujama arba kyla įtarimų dėl sukčiavimo. [267 pakeit.]

9.  ES muitinė gali sukurti operatyvinio bendradarbiavimo su kitomis ES įstaigomis, įskaitant Europolą ir FRONTEX, sistemą pagal 2, 4 ir 5 dalis ir gali dalyvauti atliekant strategines analizes ir grėsmių vertinimus, politikos cikluose, inovacijų programose, mokymo veikloje, tinkluose ir kitoje veikloje, kuri yra svarbi jos užduotims įgyvendinti ir kurią organizuoja tos kitos įstaigos, ir prie tos veiklos prisidėti.

241 straipsnis

Bendri tikrinimai

1.  ES muitinė planuoja, organizuoja ir koordinuoja bendrus muitinių atliekamus tikrinimus, prireikus bendradarbiaudama su kitomis valdžios institucijomis, įstaigomis ir agentūromis, įskaitant Europolą, pagal 240 straipsnio 9 dalį. [268 pakeit.]

2.  Šiuo tikslu ES muitinė vadovaujasi muitinės politikos prioritetais ir užtikrina būtinus ryšius ir koordinavimą su OLAF ir Europos prokuratūros Europolo vykdoma kovos su sukčiavimu veikla bei nacionalinių muitinių atliekamais tyrimais, taip pat Europos prokuratūros ar kitų kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamais nusikalstamų veikų tyrimais. [269 pakeit.]

3.  Kad ES muitinė galėtų parengti ataskaitą ir atlikti vertinimą, muitinės ES muitinei teikia grįžtamąją informaciją apie veiklą ir tikrinimus, kuriuos jos atliko per bendrus tikrinimus.

242 straipsnis

Veiksmai, kurių turi imtis muitinė

1.  Pagal kitus muitinės taikomus teisės aktus muitinė gali imtis bet kurių iš toliau išvardytų veiksmų:

a)  rinkti konkrečius duomenis apie visas siuntas, įskaitant automatizuotus Sąjungos ne muitinės formalumų patikrinimus, jei ši informacija saugoma Sąjungos centriniame registre;

b)  teikti statistinius bei analitinius duomenis ir tendencijas, ypač rizikos srityje;

c)  palengvinti ir koordinuoti kitų valdžios institucijų vykdomą tikrinimą;

d)  atlikti tam tikrų siuntų, atrinktų remiantis rizikos valdymu pagal IV antraštinę dalį ir atsižvelgiant į b punkte nurodytą analizę, tikrinimą;

e)  vykdyti konsultacijas su kitomis valdžios institucijomis prieš išleidžiant prekes pagal 60 straipsnį;

f)  imtis visų būtinų priemonių reikalavimų neatitinkančių prekių atžvilgiu, įskaitant tų prekių konfiskavimą, pardavimą ar sunaikinimą;

g)  įgyvendinti 240 straipsnyje nurodytą bendradarbiavimo sistemą;

h)  įspėti kitas valdžios institucijas apie jų darbui svarbią riziką, taip pat pranešti apie įtarimus dėl sukčiavimo ir nusikaltimų; [270 pakeit.]

i)  imtis tolesnių veiksmų, kai prekės gabenamos pažeidžiant kitus muitinės taikomus teisės aktus;

j)  imtis bet kokių kitų papildomų veiksmų.

2.  Valstybė narė, remdamasi tam tikrais kitais muitinės taikomais teisės aktais, gali paskirti pagal muitinės funkcijas specializuotą sienos perėjimo punktą. Apribojimai, atsirandantys dėl prievolės vykti per tokius pagal muitinės funkcijas specializuotus sienos perėjimo punktus, ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu neturi būti neproporcingi siekiamam tikslui, tinkamai atsižvelgiant į aplinkybes, kurios gali pateisinti tokią prievolę.

3.  Valstybė narė praneša ES muitinei apie 2 dalyje nurodytą paskyrimą, o ES muitinė šių pagal muitinės funkcijas specializuotų sienos perėjimo punktų sąrašą nuolat atnaujina ir skelbia.

4.  Siekdama palengvinti kitų muitinės taikomų teisės aktų nustatymą, taikymą ir vykdymo užtikrinimą, Komisija sudaro ir reguliariai atnaujina integruotą Sąjungos teisės aktų, kuriais, siekiant apsaugoti viešuosius interesus, nustatomi prekėms, kurioms taikomas muitinis tikrinimas, taikytini reikalavimai, sąrašą ir paskelbia jį savo interneto svetainėje.

5.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 1 dalies j punkte nurodytus bet kokius kitus papildomus veiksmus.

243 straipsnis

Tarptautinis muitinių bendradarbiavimas

Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams ir jai iš anksto pritarus, ES muitinė gali sudaryti sudaro darbo susitarimus su trečiųjų šalių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis. Šie susitarimai įgalina ES muitinę keistis informacija, įskaitant geriausią praktiką, su trečiųjų valstybių valdžios institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis ir vykdyti bendrą veiklą. Šiais susitarimais Sąjungai teisinės prievolės nenustatomos. [271 pakeit.]

244 straipsnis

Keitimasis duomenimis su trečiosiomis šalimis

1.  Komisija, muitinės ir ES muitinė gali keistis duomenimis ir jais dalytis su trečiųjų šalių muitinėmis ir kitomis valdžios institucijomis muitinių bendradarbiavimo tikslais, jei toks keitimasis duomenimis numatytas Sąjungos tarptautiniame susitarime, muitų teisės aktuose, Sąjungos teisės aktuose bendros prekybos politikos arba bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, taip pat kituose muitinės taikomuose Sąjungos teisės aktuose ir užtikrinama, kad asmens duomenų perdavimas atitiktų atitinkamai Reglamento (ES) 2018/1725 V skyriaus arba Reglamento (ES) 2016/679 V skyriaus nuostatas.

Komisija informuojama apie muitinių ir ES muitinės keitimąsi duomenimis su trečiųjų šalių muitinėmis ir kitomis valdžios institucijomis.

2.  1 dalyje nurodytas keitimasis duomenimis visų pirma gali būti susijęs su šių kategorijų duomenimis:

a)  duomenų elementais, įtrauktais į muitinės priimtus sprendimus ar panašius trečiosiose šalyse priimtus sprendimus, susijusius su privalomąja informacija, įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusu, muitiniu įvertinimu, prekių muitiniu statusu ar specialiosiomis procedūromis;

b)  duomenų elementais, įtrauktais į deklaracijas, pranešimus, prekių muitinio statuso įrodymus ir pagrindžiamuosius dokumentus, pateiktus valstybių narių muitinėms arba Komisijai, arba trečiųjų šalių institucijoms, atsakingoms už muitinės klausimus, arba į tų institucijų išduotus dokumentus;

c)  per valstybių narių muitinių ar Komisijos ir už muitinės veiklos sritį atsakingų trečiųjų šalių institucijų atliekamą rizikos analizę ir patikrinimus gautais duomenimis apie nustatytą riziką, nustatytus faktus ir gautus rezultatus.

3.  1 dalyje nurodytas keitimasis duomenimis vykdomas tinkamomis saugiomis ryšio priemonėmis, gavus prašymą arba savo iniciatyva, su sąlyga, kad saugomi konfidencialūs duomenys ir užtikrinama asmens duomenų apsauga pagal 31 ir 35 straipsnius ir šio straipsnio 1 dalį.

4.  1 dalyje nurodytas keitimasis duomenimis nedaro poveikio keitimuisi informacija pagal tarpusavio administracinės pagalbos nuostatas, įtrauktas į Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimus, ir Reglamento (EB) Nr. 517/97 nuostatoms.

5.  Laikantis procedūrų ir sąlygų, nustatytų pagal 6 dalį priimtame deleguotajame akte, valstybei narei gali būti suteikti įgaliojimai pradėti derybas su trečiąja šalimi siekiant sudaryti dvišalį susitarimą dėl 1 dalyje nurodyto keitimosi duomenimis arba toliau taikyti galiojantį susitarimą. Toks dvišalis susitarimas nustos galioti įsigaliojus susitarimui, kuriuo numatomas Sąjungos ir atitinkamos trečiosios šalies keitimasis muitinės informacija.

6.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas papildomas nustatant sąlygas ir procedūras, pagal kurias valstybei narei gali būti suteikti įgaliojimai pradėti 5 dalyje nurodytas derybas. Jos apima atitinkamos valstybės narės pranešimą Komisijai ir visoms kitoms valstybėms narėms apie galimą dvišalio susitarimo turinį ir Komisijos atliekamą jo poveikio Sąjungos teisei ir būsimoms Sąjungos lygmens deryboms vertinimą, įskaitant tai, ar jo turinys apsiriboja Sąjungos ar tarptautinės teisės įsipareigojimų įgyvendinimu. Deleguotajame akte taip pat numatoma tų susitarimų įgyvendinimo stebėsena.

7.  Komisija per 90 Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai per 60 dienų nuo pranešimo gavimo priimti įgyvendinimo aktu nusprendžia aktą, kuriuo nusprendžiama, ar leisti valstybei narei sudaryti dvišalį susitarimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. [272 pakeit.]

Jeigu to reikia dėl neišvengiamų skubos priežasčių, susijusių su tokiu leidimu ir deramai pagrįstų būtinybe skubiai leisti prašomą keitimąsi informacija, Komisija 262 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus.

XIV antraštinė dalis

BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL MUITŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ IR NEBAUDŽIAMŲJŲ SANKCIJŲ

1 skyrius

Bendrosios nuostatos

245 straipsnis

Dalykas

Šioje antraštinėje dalyje pateikiamas muitų teisės pažeidimų ir nebaudžiamųjų sankcijų už tuos pažeidimus sąrašas. Tai nekliudo valstybėms narėms imtis griežtesnių priemonių numatant administracines arba baudžiamąsias sankcijas pagal jų nacionalinę teisę. Tai taip pat nedaro poveikio kitiems Sąjungos teisės aktuose numatytiems pažeidimams.

246 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1.  Muitų teisės pažeidimais laikomi 252 straipsnyje nurodyti veiksmai arba neveikimas.

2.  Muitų teisės pažeidimu laikomas kurstymas atlikti 252 straipsnyje nurodytą veiksmą arba neveikti, pagalba arba bendrininkavimas tai darant.

Muitų teisės pažeidimu laikomas bandymas atlikti 252 straipsnyje nurodytą veiksmą arba neveikti.

3.  Valstybės narės nustato, ar 252 straipsnyje nurodyti pažeidimai padaryti tyčia, dėl akivaizdaus aplaidumo ar akivaizdžios klaidos.

4.  Muitų teisės pažeidimu nelaikomos korektūros arba nedidelės klaidos, nebent muitinė gali nustatyti, kad jos buvo padarytos tyčia, dėl akivaizdaus aplaidumo ar akivaizdžios klaidos.

5.  Veiksmų arba neveikimo, dėl kurių 252 straipsnyje nurodytas muitų teisės pažeidimas buvo padarytas reaguojant į su atitinkamu asmeniu nesusijusias neįprastas ir nenumatytas aplinkybes, kurių pasekmių nebuvo galima išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi, atveju pažeidimą padariusiam asmeniui atsakomybė netaikoma.

247 straipsnis

Švelninančios ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės

1.  Kai asmuo, atsakingas už veiksmus arba neveikimą, dėl kurių padarytas 252 straipsnyje nurodytas muitų teisės pažeidimas, pateikia įrodymų, kad veikė sąžiningai, į tai atsižvelgiama nustatant 254 straipsnyje nurodytą sankciją.

2.  Mažinant sankciją, taikytiną už muitų teisės pažeidimą, atsižvelgiama į šias aplinkybes:

a)  atitinkamoms prekėms netaikomi kiti muitinės taikomi teisės aktai;

b)  muitų teisės pažeidimas neturi įtakos mokėtinų muitų ir kitų mokesčių sumos nustatymui;

c)  už muitų teisės pažeidimą atsakingas asmuo veiksmingai bendradarbiauja su muitine;

ca)   pagrindinio sandorio sudėtingumą, panašių sandorių skaičių. [273 pakeit.]

248 straipsnis

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Griežtinant 254 straipsnyje nurodytą sankciją, taikytiną už muitų teisės pažeidimus, atsižvelgiama į šias aplinkybes:

a)  už muitų teisės pažeidimą atsakingam asmeniui anksčiau buvo taikytos sankcijos už muitų teisės pažeidimą arba jis nuolat ir pakartotinai pažeidinėjo muitų teisę;

b)  muitų teisės pažeidimas daro didelį poveikį kitiems muitinės taikomiems teisės aktams;

c)  muitų teisės pažeidimas turi didelį finansinį poveikį muitų ar kitų privalomųjų mokėjimų surinkimui;

d)  muitų teisės pažeidimas kelia grėsmę Sąjungos ir jos gyventojų saugumui bei saugai.

249 straipsnis

Senatis

1.  Valstybės narės nustato senaties terminą, per kurį galima pradėti 252 straipsnyje nurodyto muitų teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir kuris yra nuo 5 iki 10 metų nuo veiksmo padarymo arba neveikimo dienos.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jei muitų teisės pažeidimai daromi nuolat ar yra kartotiniai, senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią muitų teisės pažeidimu laikomas veiksmas arba neveikimas baigiasi.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl to paties muitų teisės pažeidimo kompetentinga institucija, pranešusi apie tai atitinkamam asmeniui, imasi su tyrimu arba teismo procesu susijusio veiksmo. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo veiksmo, kuriuo jis buvo nutrauktas, dienos.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, skaičiuojamam nuo 1 arba 2 dalyje nurodytos dienos, nebebūtų galima pradėti arba tęsti 252 straipsnyje nurodyto muitų teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūros.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad sprendimo, kuriuo skiriama sankcija, vykdymo užtikrinimo senaties terminas būtų treji metai. Tas terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią tas sprendimas tampa galutiniu.

6.  Valstybės narės nustato atvejus, kuriais 1, 4 ir 5 dalyse nustatyti senaties terminai yra sustabdomi.

250 straipsnis

Jurisdikcija

Valstybės narės turi jurisdikciją 252 straipsnyje nurodytų muitų teisės pažeidimų atžvilgiu pagal nacionalinę teisę, jei visas muitų teisės pažeidimas arba jo dalis padaryta tos valstybės narės teritorijoje.

251 straipsnis

Valstybių narių bendradarbiavimas

1.  Jei 252 straipsnyje nurodyti muitų teisės pažeidimai padaromi daugiau nei vienoje valstybėje narėje ir vienos valstybės narės kompetentinga institucija pirma pradeda to pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, ta kompetentinga institucija turi bendradarbiauti su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, suinteresuotų to paties muitų teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūra prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų.

2.  Komisija stebi valstybių narių bendradarbiavimą pagal 1 dalį.

2 skyrius

Sąjungos muitų teisės pažeidimai ir nebaudžiamosios sankcijos

252 straipsnis

Sąjungos muitų teisės pažeidimai

1.  Muitų teisės pažeidimais laikomi šie veiksmai arba neveikimas:

a)  sprendimo, susijusio su muitų teisės aktų taikymu, adresatas nevykdo pareigų, kylančių iš to sprendimo, ir pareigos nedelsiant pranešti muitinei apie visus po sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie gali turėti įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, kaip numatyta I ir II antraštinėse dalyse;

b)  nevykdoma prievolė pateikti informaciją muitinei pagal šį reglamentą, taip pat nepateikiama muitinės deklaracija;

c)  muitinei pateikiama neišsami, netiksli, negaliojanti, neautentiška, melaginga arba suklastota informacija ar dokumentai;

d)  atsakingas asmuo nevykdo pareigos saugoti dokumentus ir informaciją, susijusius su muitinės formalumų atlikimu;

e)  prekės paimamos iš muitinės priežiūros;

f)  atsakingas asmuo nevykdo pareigų, susijusių su muitinės procedūromis;

g)  asmuo, privalantis sumokėti importo ar eksporto muitus, nesumoka šių muitų per terminą, nustatytą pagal X antraštinės dalies 3 skyrių;

ga)   nesilaikoma importuotojo ir importuotoju laikomo asmens pareigų pagal 20 ir 21 straipsnius. [274 pakeit.]

2.  Nedarant poveikio 1 daliai, valstybės narės gali nustatyti, kurie kiti veiksmai ir neveikimas laikytini muitų teisės pažeidimais.

3.  Valstybės narės per 180 dienų nuo tos dienos, kurią šis straipsnis pradedamas taikyti, praneša Komisijai apie galiojančias nacionalinės teisės aktų nuostatas, susijusias su šio straipsnio 2 dalimi, o apie visus vėlesnius tų nuostatų pakeitimus praneša nedelsdamos.

253 straipsnis

Bendrieji sankcijoms taikomi reikalavimai

1.  Nedarant poveikio 254 straipsnyje nustatytoms sankcijoms, valstybės narės gali numatyti papildomas sankcijas už 252 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus ir visas priemones, būtinas tokių sankcijų įgyvendinimui užtikrinti. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Komisija, valstybės narės ir ES muitinė reguliariai keičiasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir taikytina audito bei sankcijų apskaičiavimo metodika, kad visoje Sąjungoje būtų pagerinta sankcijų konvergencija ir nuoseklumas. Komisija reguliariai vertina, ar sankcijos yra veiksmingos siekiant 2 straipsnyje numatytų muitinės tikslų ir ar būtina imtis veiksmų. [275 pakeit.]

2.  Valstybės narės per 180 dienų nuo tos dienos, kurią šis straipsnis pradedamas taikyti, praneša Komisijai apie galiojančias nacionalinės teisės aktų nuostatas, susijusias su šio straipsnio 1 dalimi, o apie visus vėlesnius tų nuostatų pakeitimus praneša nedelsdamos.

254 straipsnis

Minimalios nebaudžiamosios sankcijos

Kai už 252 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus taikomos sankcijos, jos turi būti bent vienos ar kelių toliau nurodytų formų, kartu užtikrinant, kad jos būtų kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, kurios turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos ir nustatytos atsižvelgiant į 247 straipsnyje nurodytas švelninančias ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei 248 straipsnyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes: [276 pakeit.]

a)  muitinės paskirta piniginė bauda, įskaitant atitinkamais atvejais vietoje baudžiamosios sankcijos taikomą susitarimą, apskaičiuojama remiantis toliau nurodytomis minimaliomis sumomis arba procentinėmis dalimis:

i)  jei muitų teisės pažeidimas turi poveikį muitams ir kitiems privalomiesiems mokėjimams, piniginė bauda apskaičiuojama remiantis nesumokėtų muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų suma, kaip nurodyta toliau:

1)  jei muitų teisės pažeidimas padarytas tyčia, piniginę baudą sudaro suma, lygi 100–200 proc. nesumokėtų muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų sumos;

2)  kitais atvejais piniginę baudą sudaro 30–100 proc. nesumokėtų muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų sumos;

ii)  jei piniginės baudos neįmanoma apskaičiuoti pagal i punktą, ji apskaičiuojama pagal prekių muitinę vertę taip:

1)  jei muitų teisės pažeidimas padarytas tyčia, piniginę baudą sudaro suma, lygi 100–200 proc. prekių muitinės vertės;

2)  kitais atvejais piniginę baudą sudaro 30–100 proc. prekių muitinės vertės;

iii)  jei muitų teisės pažeidimas nėra susijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda yra nuo 150 iki 150 000 EUR;

b)  atitinkamam asmeniui skirtų muitinės sprendimų atšaukimas, galiojimo sustabdymas arba dalinis pakeitimas, kai pažeidimas turi įtakos tokiam sprendimui;

c)  prekių ir transporto priemonių konfiskavimas.

Valstybės narės priima sprendimą dėl pajamų, gautų vykdant nebaudžiamąsias sankcijas, panaudojimo, išskyrus atvejus, kai jos laikomos nuosavais ištekliais pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą. [277 pakeit.]

Veiksmai arba sprendimai dėl sankcijų, taikytų už bet kokį muitų teisės pažeidimą, registruojami ES muitinės duomenų platformoje kartu su muitinio tikrinimo rezultatais.

XV antraštinė dalis

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 skyrius

Muitų sąjungos veiklos rezultatų vertinimas

255 straipsnis

Taikymo sritis ir tikslai

1.  Komisija bent kartą per metus įvertina muitų sąjungos veiklos rezultatus. Tai apima valstybių narių ir, jei įmanoma, šalių kandidačių muitinių vykdomos muitinės veiklos vertinimą nacionaliniu ir sienos perėjimo punktų lygmenimis, taip pat nuolatinę nacionalinių muitinių išlaidų, patiriamų vykdant jų veiklą, lygio stebėseną. Toks vertinimas gali būti grindžiamas esamomis Komisijos ir valstybių narių šiam tikslui sukurtomis priemonėmis. [278 pakeit.]

2.  Šią užduotį Komisijai padeda atlikti ES muitinė. Siekdama padėti padeda Komisijai įvertinti muitų sąjungos veiklos rezultatus,. Šiuo tikslu ES muitinė nustato, kaip muitinės veikla ir operacijos padeda siekti muitų sąjungos strateginių tikslų ir prioritetų ir prisideda prie 2 straipsnyje nustatytos muitinės misijos. Visų pirma ES muitinė nustato pagrindines tendencijas, stipriąsias ir silpnąsias puses, spragas, bei galimą riziką, padeda Komisijai rinkti atitinkamus duomenis, susijusius su išlaidų, kurias patyrė nacionalinės muitinės, kad užtikrintų savo veiklą, lygiu, ir pateikia Komisijai rekomendacijas, ką reikėtų patobulinti. [279 pakeit.]

256 straipsnis

Sistemos nustatymas ir metinių ataskaitų teikimas

1.  Siekdama 255 straipsnyje nustatytų tikslų, ES muitinė, bendradarbiaudama su muitinėmis, rengia ataskaitas ir kitų rūšių dokumentus.

2.  Valstybės narės teikia ES muitinei duomenis, kuriuose pateikiama tiek nacionalinio, tiek sienos perėjimo punktų lygmens informacija. Remdamasi iš muitinių gautais duomenimis, ES muitinė parengia metinę ataskaitą, kurioje pateikiami kiekvienos muitinės praėjusių metų nacionalinio ir sienos perėjimo punktų lygmens faktai ir skaičiai.

3.  ES muitinė perduoda metinės ataskaitos projektą Komisijai tvirtinti.

4.  Komisija patikrina ataskaitą ir po to perduoda ją valstybėms narėms Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti. [280 pakeit.]

5.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato 2 dalyje nurodytus duomenis, jų konfidencialumo lygį ir veiklos rezultatų vertinimo sistemos struktūrą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2 skyrius

Stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimas

257 straipsnis

Stebėsena

Komisija reguliariai stebi, kaip įgyvendinamas šis reglamentas, atsižvelgdama, be kita ko, į stebėsenos tikslams svarbią informaciją ir analizę, kurią muitinės ir ES muitinė pateikia arba kurios prieinamumą užtikrina ES muitinės duomenų platformoje.

258 straipsnis

Vertinimas ir ataskaitų teikimas

1.  Ne vėliau kaip ... [Leidinių biurui – įrašyti datą, kuri yra penkeri 3 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau kas penkerius metus Komisija atlieka šio reglamento vertinimą atsižvelgdama į jo tikslus ir pateikia jo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. [281 pakeit.]

Toje ataskaitoje pateikiama:

a)  valstybių narių pažangos, padarytos įgyvendinant šį reglamentą, apžvalga;

b)  šio reglamento veiksmingumo, efektyvumo, nuoseklumo, aktualumo ir Sąjungos pridėtinės vertės įvertinimas, visų pirma atsižvelgiant į 2 straipsnyje nurodytus tikslus;

ba)   išskaidytų išlaidų, kurias Sąjunga ir valstybės narės patyrė įgyvendindamos šį reglamentą, apžvalga, be kita ko, palyginant su išlaidomis, patirtomis šio reglamento įsigaliojimo dieną. [282 pakeit.]

2.  Gavusios Komisijos prašymą ir vadovaudamosi šios antraštinės dalies 1 skyriumi, valstybės narės pateikia informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą, reikalingą 2 dalyje nurodytai ataskaitai parengti.

3 skyrius

Valiutos konvertavimas ir terminai

259 straipsnis

Valiutos konvertavimas

1.  Kompetentingos valdžios institucijos paskelbia ir (arba) internete nurodo valiutos keitimo kursą, taikytiną, kai ją reikia konvertuoti dėl kurios nors iš toliau nurodytų priežasčių:

a)  veiksniai, naudojami prekių muitinei vertei nustatyti, išreikšti ne valstybės narės, kurioje nustatoma muitinė vertė, valiuta;

b)  prekių tarifiniam klasifikavimui ir importo bei eksporto muito sumoms nustatyti, įskaitant Bendrojo muitų tarifo ribinių verčių nustatymą, reikalingi euro santykiai su nacionalinėmis valiutomis.

2.  Kai valiutą reikia konvertuoti dėl 1 dalyje nenurodytų priežasčių, euro ir nacionalinių valiutų santykiai, naudotini taikant muitų teisės aktus, nustatomi bent kartą per metus.

3.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato valiutos konvertavimo taisykles, taikytinas 1 ir 2 dalyse nurodytais tikslais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

260 straipsnis

Laikotarpiai, datos ir terminai

1.  Jeigu nenurodyta kitaip, kai laikotarpis, data arba terminas yra nustatyti muitų teisės aktuose, šis laikotarpis nepratęsiamas ir nesutrumpinamas, ir data arba terminas neatidedami ir nepaankstinami.

2.  Taikomos Tarybos reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 (55) nustatytiems laikotarpiams, datoms ir terminams nustatytos taisyklės, išskyrus atvejus, kai muitų teisės aktuose nustatyta kitaip.

4 skyrius

Įgaliojimų delegavimas ir komiteto procedūra

261 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  Komisijai suteikiami 4, 6, 7, 10, 14, 19, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 40a, 40b, 51, 56, 58, 59, 60, 63, 65, 66, 71, 72, 73, 77, 80, 81, 83, 85, 86, 88, 90, 91, 95, 97, 99, 101, 102, 105, 107, 108, 109, 111, 115, 116, 119, 123, 132, 148, 150, 156, 167, 168, 169, 170, 173, 175, 176, 179, 181, 186, 193, 199, 242, 244, 265 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 4, 6, 7, 10, 14, 19, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 40a, 40b, 51, 56, 58, 59, 60, 63, 65, 66, 71, 72, 73, 77, 80, 81, 83, 85, 86, 88, 90, 91, 95, 97, 99, 101, 102, 105, 107, 108, 109, 111, 115, 116, 119, 123, 132, 148, 150, 156, 167, 168, 169, 170, 173, 175, 176, 179, 181, 186, 193, 199, 242, 244 ir 265 straipsniuose nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [283 pakeit.]

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 4, 6, 7, 10, 14, 19, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 40a, 40b, 51, 56, 58, 59, 60, 63, 65, 66, 71, 72, 73, 77, 80, 81, 83, 85, 86, 88, 90, 91, 95, 97, 99, 101, 102, 105, 107, 108, 109, 111, 115, 116, 119, 123, 132, 148, 150, 156, 167, 168, 169, 170, 173, 175, 176, 179, 181, 186, 193, 199, 242, 244 ir 265 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [284 pakeit.]

262 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Muitinės kodekso komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 4 straipsniu.

4.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

5.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

6.  Jei komiteto nuomonė turi būti pateikta taikant rašytinę procedūrą ir daroma nuoroda į šią dalį, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato tik tada, jei per nuomonei pateikti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas.

5 skyrius

Baigiamosios nuostatos

263 straipsnis

Panaikinimas

1.  Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 panaikinamas ir Reglamentas (ES) 2022/2399 panaikinami. [285 pakeit.]

2.  Nuorodos į Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 suprantamos kaip nuorodos į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

3.  Nuo 265 straipsnio 4 dalyje nurodytos datos nuorodos į muitinės deklaraciją laikomos nuorodomis į duomenų, reikalingų norint prekėms įforminti muitinės procedūrą naudojantis ES muitinės duomenų platformos galimybėmis, pateikimą.

4.  Nuo 265 straipsnio 4 dalyje nurodytos datos nuorodos į deklarantą atitinkamais atvejais laikomos nuorodomis į vežėją, importuotoją, eksportuotoją arba tranzito procedūros vykdytoją.

264 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

265 straipsnis

Taikymas

1.  205–237 straipsniai taikomi nuo 20282026 m. sausio 1 d. [286 pakeit.]

2.  Nuo 2028 2026 m. kovo 1 d. taikomos šios nuostatos: [287 pakeit.]

a)  145 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse ir 147 straipsnio a punkto ii papunktyje išdėstytos nuostatos dėl supaprastinto tarifų režimo;

b)  149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 10 dalyje ir 156 straipsnio 2 dalyje išdėstytos nuostatos dėl nuotolinei prekybai taikomo supaprastinto tarifų režimo;

c)  20 straipsnio 3 dalies e punkte, 21 straipsnyje, 59 straipsnio 2 dalyje, 60 straipsnio 6 dalies a punkte, 67 straipsnio 2 dalyje, 67 straipsnio 4 dalies d punkte, 159 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 5 dalyje ir 184 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos dėl importuotojais laikomų asmenų.

3.  29 straipsnyje nustatytos ES muitinės duomenų platformos funkcijos pradeda veikti visu pajėgumu ne vėliau kaip 20372032 m. gruodžio 31 d. [288 pakeit.]

4.  Ekonominės veiklos vykdytojai šiame reglamente nustatytas duomenų teikimo pareigas naudodamiesi ES muitinės duomenų platforma gali pradėti vykdyti nuo 2032 m. kovo 2029 m. sausio 1 d. [289 pakeit.]

5.  Pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 suteiktus leidimus muitinė iš naujo įvertina nuo 2035 m. sausio 1 d. iki 2037 m. gruodžio 31 d.

6.  Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje pateikia 72 straipsnyje nurodyto centralizuoto muitinio įforminimo įvertinimą. Prireikus Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama užtikrinti teisingą valstybių narių teisių ir pareigų, susijusių su importo skolos muitinei apskaičiavimu ir atsakomybe už ją, paskirstymą. Ta ataskaita skelbiama viešai. [290 pakeit.]

7.  Ne vėliau kaip 2035 2031 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir paskelbia ataskaitą, kurioje visų pirma įvertina: [291 pakeit.]

a)  įsisteigimo valstybės narės muitinės vykdomos patikimiems ir patikrintiems verslininkams taikomos muitinės priežiūros veiksmingumą ir nuostatų, kuriomis reglamentuojama skolos muitinei atsiradimo vieta, veiksmingumą;

b)  ekonominės veiklos vykdytojams, išskyrus patikimus ir patikrintus verslininkus, taikomos muitinės priežiūros veiksmingumą;

c)  galimą 8 dalyje numatytų pakeitimų poveikį.

8.  Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas, jei reikia, atsižvelgiant į 7 dalyje nurodytą ataskaitą, iš dalies keičiamas išbraukiant arba pakeičiant 42 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje ir 169 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

Ia priedas

Sąjungos ne muitinės formalumas

Akronimas

Sąjungos ne muitinės sistema

Atitinkami Sąjungos teisės aktai

Taikymo pradžios data

Gyvūnams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas

BSĮD-A

TRACES

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625

2025 m. kovo 3 d.

Produktams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas

BSĮD-P

TRACES

Reglamentas (ES) 2017/625

2025 m. kovo 3 d.

Negyvūniniams pašarams ir maisto produktams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas

BSĮD-D

TRACES

Reglamentas (ES) 2017/625

2025 m. kovo 3 d.

Augalams ir augaliniams produktams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas

BSĮD-PP

TRACES

Reglamentas (ES) 2017/625

2025 m. kovo 3 d.

Patikrinimo sertifikatas

COI

TRACES

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848(56)

2025 m. kovo 3 d.

Ozono sluoksnį ardančių medžiagų licencija

OAM (angl. ODS)

Licencijavimo sistema ODS 2

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009(57)

2025 m. kovo 3 d.

Fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos

F-GAS

Portalas F-GAS ir hidrofluorangliavandenilių licencijavimo sistema

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014(58)

2025 m. kovo 3 d.

Kultūros vertybių importo licencija

ICG-L

TRACES

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/880(59)

2025 m. kovo 3 d.

Kultūros vertybių importuotojo patvirtinimas

ICG-S

TRACES

Reglamentas (ES) 2019/880

2025 m. kovo 3 d.

Bendrasis kultūros vertybių aprašymas

ICG-D

TRACES

Reglamentas (ES) 2019/880

2025 m. kovo 3 d.

Sąjungos ne muitinės formalumas

Akronimas

Sąjungos ne muitinės sistema

Atitinkami Sąjungos ne muitų teisės aktai

Taikymo pradžios data

Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena importo leidimas

FLEGT

TRACES

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2173/2005

2025 m. kovo 3 d.

Dvejopo naudojimo prekių eksporto, tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos, tranzito ir persiuntimo kontrolės Sąjungos režimas

DuES

e. licencijavimo sistema

Reglamentas (ES) 2021/821

2025 m. kovo 3 d.

Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES) sertifikatai

CITES

TRACES

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97

2025 m. spalio 1 d.

Rinkos priežiūros informacinė ir ryšių sistema

ICSMS

ICSMS

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020

2025 m. gruodžio 16 d.

[292 pakeit.]

PRIEDAS.

Atitikties lentelė

Reglamentas (ES) Nr. 952/2013

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

3 straipsnis

2 straipsnis

4 straipsnis

3 straipsnis

2 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

5 straipsnis

22 straipsnis

6 straipsnis

23 straipsnis

7 straipsnis

26 straipsnis

8 straipsnis

27 straipsnis

9 straipsnis

28 straipsnis

10 straipsnis

29 straipsnis

11 straipsnis

30 straipsnis

12 straipsnis

33 straipsnis

13 straipsnis

34 straipsnis

14 straipsnis

43 straipsnis

15 straipsnis

44 straipsnis

16 straipsnis

45 straipsnis

17 straipsnis

52 straipsnis

18 straipsnis

9 straipsnis

19 straipsnis

20 straipsnis

21 straipsnis

22 straipsnis

38 straipsnis

23 straipsnis

39 straipsnis

24 straipsnis

25 straipsnis

26 straipsnis

18 straipsnis

27 straipsnis

19 straipsnis

28 straipsnis

29 straipsnis

30 straipsnis

31 straipsnis

32 straipsnis

33 straipsnis

34 straipsnis

35 straipsnis

36 straipsnis

37 straipsnis

13 straipsnis

38 straipsnis

14 straipsnis

39 straipsnis

51 ir 163 straipsniai

40 straipsnis

134 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys ir 158 straipsnis

41 straipsnio 1 dalis

134 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

41 straipsnio 2 dalis

134 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa

41 straipsnio 3 dalis

158 straipsnio 3 dalis

41 straipsnio 6 dalis

134 straipsnio 2 dalis

41 straipsnio 7 dalis

159 straipsnio 1 ir 2 dalys

42 straipsnio 1 ir 2 dalys

46 straipsnio 1 dalis

43 straipsnio 1 ir 2 dalys

47 straipsnio 1 dalis

43 straipsnio 3 dalis

188 straipsnio 1 dalis

44 straipsnio 1 dalis

189 straipsnis

45 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

190 straipsnio 1 dalis

45 straipsnio 4 dalis

191 straipsnis

46 straipsnis

192 straipsnis

47 straipsnis

48 straipsnis

48 straipsnio 1 ir 2 dalys

49 straipsnis

49 straipsnis

46 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

50 straipsnio 2 dalis

46 straipsnio 6 ir 7 dalys

52 straipsnis

153 straipsnis

51 straipsnis

154 straipsnis

52 straipsnis

53 straipsnis

54 straipsnis

55 straipsnis

153 straipsnis

56 straipsnis

154 straipsnis

57 straipsnis

155 straipsnis

58 straipsnis

59 straipsnis

194 straipsnis 1 dalies pirma pastraipa

60 straipsnio 2 dalis

 

61 straipsnis

129 straipsnis

62 straipsnio 1 ir 2 dalys

158 straipsnio 1 ir 2 dalys

63 straipsnio 1 ir 3 dalys

159 straipsnio 3 dalis

63 straipsnio 4 dalis

162 straipsnis

64 straipsnis

166 straipsnis

65 straipsnis

167 straipsnis

66 straipsnis

170 straipsnis

67 straipsnis

171 straipsnis

68 straipsnis

172 straipsnis

69 straipsnis

173 straipsnis

70 straipsnis

174 straipsnis

71 straipsnis

179 straipsnis

72 straipsnis

182 straipsnis

73 straipsnis

74 straipsnis

75 straipsnis

197 straipsnis

76 straipsnis

198 straipsnis

77 straipsnis

199 straipsnis

78 straipsnis

127 straipsnio 1 dalis

79 straipsnis

127 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa ir 4 dalies pirma pastraipa

80 straipsnio 1 dalis

127 straipsnio 2 dalis

80 straipsnio 6 dalis

128 straipsnis

81 straipsnio 1 dalis

129 straipsnis

82 straipsnis

133 straipsnis

83 straipsnis

135 straipsnis

84 straipsnis

139 straipsnis

85 straipsnis

147 straipsnio 1 ir 2 dalys

86 straipsnio 2 ir 3 dalys

87 straipsnis

201 straipsnio 1 dalis

88 straipsnio 1 dalis

201 straipsnio 2 dalis

88 straipsnio 3 dalis

202 straipsnis

89 straipsnis

203 straipsnis

90 straipsnis

204 straipsnis

91 straipsnis

205 straipsnis

92 straipsnis

208 straipsnis

93 straipsnis

94 straipsnis

263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 270, 271 ir 274 straipsniai

95 straipsnio 1 ir 2 dalys

272 ir 275 straipsniai

96 straipsnis

264 straipsnis

97 straipsnis

98 straipsnis

269 straipsnio 1 dalis ir 274 straipsnis

99 straipsnio 1 dalis

277 straipsnis

100 straipsnis

210 straipsnis

101 straipsnis

211 straipsnis

102 straipsnis

211 straipsnio 2 dalis

103 straipsnis

214 straipsnis

104 straipsnis

215 straipsnis

105 straipsnis

218 straipsnis

106 straipsnis

219 straipsnis

107 straipsnis

220 straipsnis

108 straipsnis

223 straipsnis

109 straipsnis

110 straipsnis

226 straipsnis

111 straipsnis

227 straipsnis

112 straipsnis

228 straipsnis

113 straipsnis

229 straipsnis

114 straipsnis

230 straipsnis

115 straipsnis

233 straipsnis

116 straipsnis

234 straipsnis

117 straipsnis

237 ir 246 straipsniai

118 straipsnis

145 straipsnio 1 dalis

119 straipsnio 1 dalis

146 straipsnis

120 straipsnis

238 straipsnis

121 straipsnis

240 straipsnis

122 straipsnis

148 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

123 straipsnis

148 straipsnio 5 ir 6 dalys ir 240 straipsnio 3 dalis

124 straipsnis

241 straipsnis

125 straipsnis

242 straipsnis

126 straipsnis

243 straipsnis

127 straipsnis

244 straipsnis

128 straipsnis

247 straipsnis

129 straipsnis

248 straipsnis

130 straipsnis

249 straipsnis

131 straipsnis

250 straipsnis

132 straipsnis

251 straipsnis

133 straipsnis

252 straipsnis

134 straipsnis

254 straipsnis

135 straipsnis

255 straipsnis

136 straipsnis

256 straipsnis

137 straipsnis

257 straipsnis

138 straipsnis

258 straipsnis

139 straipsnis

259 straipsnis

140 straipsnis

260 straipsnis

141 straipsnis

260a straipsnis

142 straipsnis

261 straipsnis

143 straipsnis

262 straipsnis

144 straipsnis

56 straipsnis

145 straipsnis

57 straipsnis

146 straipsnis

59 straipsnis

147 straipsnis

60 straipsnis

148 straipsnis

61 straipsnis

149 straipsnis

64 straipsnis

150 straipsnis

67 straipsnis

151 straipsnis

69 straipsnis

152 straipsnis

70 straipsnis

153 straipsnis

71 straipsnis

154 straipsnis

72 straipsnis

155 straipsnis

73 straipsnis

156 straipsnis

74 straipsnis

157 straipsnis

158 straipsnis

77 straipsnis

159 straipsnis

78 straipsnis

160 straipsnis

79 straipsnis

161 straipsnis

80 straipsnis

162 straipsnis

81 straipsnis

163 straipsnis

82 straipsnis

164 straipsnis

83 straipsnis

165 straipsnis

84 straipsnis

166 straipsnis

85 straipsnis

167 straipsnis

86 straipsnis

168 straipsnis

87 straipsnis

169 straipsnis

89 straipsnis

170 straipsnis

90 straipsnis

171 straipsnis

91 straipsnis

172 straipsnis

92 straipsnis

173 straipsnis

93 straipsnis

174 straipsnis

94 straipsnis

175 straipsnis

95 straipsnis

176 straipsnis

96 straipsnis

177 straipsnis

97 straipsnis

178 straipsnis

98 straipsnis

179 straipsnis

101 straipsnis

180 straipsnis

102 straipsnis

181 straipsnis

103 straipsnis

182 straipsnis

104 straipsnis

183 straipsnis

105 straipsnis

184 straipsnis

107 straipsnis

185 straipsnis

108 straipsnis

186 straipsnis

109 straipsnis

187 straipsnis

110 straipsnis

188 straipsnis

111 straipsnis

189 straipsnis

112 straipsnis

190 straipsnis

113 straipsnis

191 straipsnis

114 straipsnis

192 straipsnis

116 straipsnis

193 straipsnis

117 straipsnis

194 straipsnis

118 straipsnis

195 straipsnis

119 straipsnis

196 straipsnis

120 straipsnis

197 straipsnis

121 straipsnis

198 straipsnis

124 straipsnis

199 straipsnis

125 straipsnis

200 straipsnis

201 straipsnis

202 straipsnis

203 straipsnis

204 straipsnis

205 straipsnis

206 straipsnis

207 straipsnis

208 straipsnis

209 straipsnis

210 straipsnis

211 straipsnis

212 straipsnis

213 straipsnis

214 straipsnis

215 straipsnis

216 straipsnis

217 straipsnis

218 straipsnis

219 straipsnis

220 straipsnis

221 straipsnis

222 straipsnis

223 straipsnis

224 straipsnis

225 straipsnis

226 straipsnis

227 straipsnis

228 straipsnis

229 straipsnis

230 straipsnis

231 straipsnis

232 straipsnis

233 straipsnis

234 straipsnis

235 straipsnis

236 straipsnis

237 straipsnis

238 straipsnis

239 straipsnis

240 straipsnis

241 straipsnis

242 straipsnis

243 straipsnis

244 straipsnis

245 straipsnis

246 straipsnis

247 straipsnis

248 straipsnis

249 straipsnis

250 straipsnis

251 straipsnis

252 straipsnis

253 straipsnis

254 straipsnis

255 straipsnis

256 straipsnis

257 straipsnis

258 straipsnis

53 straipsnis

259 straipsnis

56 straipsnis

260 straipsnis

284 straipsnis

261 straipsnis

285 straipsnis

262 straipsnis

286 straipsnis

263 straipsnis

287 straipsnis

264 straipsnis

288 straipsnis

265 straipsnis

(1) OL C, C/2023/864, 2023 12 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/864/oj.
(2)OL C [...], [...], p. [...].
(3)2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (nauja redakcija) (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).
(4)2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).
(5)Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 4/2021 „Muitinis tikrinimas: nepakankamas suderinimas daro žalą ES finansiniams interesams“.
(6)[Leidinių biuro prašoma tekste įrašyti toliau nurodyto deleguotojo reglamento numerį] 2023 m. ... d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/..., kuriuo dėl sprendimų dėl privalomosios muitinio įvertinimo informacijos ir sprendimų dėl privalomosios kilmės informacijos iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 [o šioje išnašoje įrašyti to deleguotojo reglamento numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą].
(7)2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės (OL L 077, 2011 3 23, p. 1).
(8)2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
(9)Byla T-81/22 (OL C 148, 2022 4 4).
(10)[Leidinių biuro prašoma tekste įrašyti Reglamento, išdėstyto dokumente COM(2022) 720 final, 2022/0379(COD), numerį, o išnašoje – jo datą, numerį, pavadinimą ir OL nuorodą] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../..., kuriuo nustatomos viešojo sektoriaus aukšto lygio sąveikumo visoje Sąjungoje priemonės (Europos sąveikumo aktas) [COM(2022) 720 final (2022/0379(COD)] (OL L ..., 2023 .. .. , p. ..).
(11)Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija“ (COM(2017) 0134 final).
(12)2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(13)1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 82, 1997 3 22, p. 1).
(14)2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).
(15)2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).
(16)2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(17)2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2399, kuriuo sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (OL L 317, 2022 12 9, p. 1).
(18)2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).
(19)2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).
(20)2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1239, kuriuo nustatoma Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka ir panaikinama Direktyva 2010/65/ES (OL L 198, 2019 7 25, p. 64).
(21)Procedūra grindžiama 1868 m. spalio 17 d. Manheimo laivybos Reino upe įstatymu ir protokolu, kurį 1963 m. lapkričio 22 d. priėmė Centrinė laivybos Reinu komisija. Manheimo konvencija dėl laivybos Reino upe taikoma Belgijai, Vokietijai, Prancūzijai, Nyderlandams ir Šveicarijai kaip prie Reino upės esančioms šalims, kurios šiame akte laikomos viena teritorija.
(22)Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija) pakeitimai pagal JT depozitaro pranešimą C.N.85.2021.TREATIES-XI.A.16 visoms susitariančiosioms šalims įsigalioja 2021 m. birželio 1 d. (OL L 193/1, 2021 6 1, p. 1).
(23)2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL L 324, 2009 12 10, p. 23).
(24)1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).
(25)Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Muitų sąjungos kėlimo į kitą lygmenį veiksmų planas“, 2020 9 28 (COM(2020) 581 final).
(26)joint_statement_on_decentralised_agencies_en.pdf (europa.eu)
(27)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(28)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(29)2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).
(30)2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (nauja redakcija) (OL L 58, 2020 2 27, p. 4).
(31) 2024 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/2747, kuriuo nustatoma su vidaus rinkos ekstremaliąja situacija ir vidaus rinkos atsparumu susijusių priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo aktas), (OL L, 2024/2747, 2024 11 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2747/oj).
(32)2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2399, kuriuo sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (OL L 317, 2022 12 9, p. 1).
(33)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 20../…, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas) ir iš dalies keičiami tam tikri Sąjungos teisėkūros procedūra priimti aktai [COM(2021)206 final] [(2021/0106(COD)].
(34)2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).
(35)2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
(36)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(37) 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2023/2841, kuriuo nustatomos priemonės aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose užtikrinti (OL L, 2023/2841, 2023 12 18, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2841/oj).
(38)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …./.. (OL L…, ../../…., p.). [Leidinių biuro prašoma tekste įrašyti Reglamento, išdėstyto dokumente COM(2021) 206 final, 2021/0106(COD), numerį, o išnašoje – jo priėmimo datą, numerį, pavadinimą ir OL nuorodą].
(39)2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 ir Direktyva (ES) 2018/1972 ir panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (TIS 2 direktyva) (OL L 333, 2022 12 27, p. 80).
(40)2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(41)2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).
(42)2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (OL L 181, 2013 6 29, p. 15–34).
(43)2023 m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/… dėl bendros gaminių saugos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 bei panaikinamos Tarybos direktyva 87/357/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB (OL L…).
(44)[Leidinių biuro prašoma tekste įrašyti galutinę nuorodą – žr. 19 išnašą].
(45)1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968 3 4, p. 1).
(46)2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
(47)2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1).
(48)2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(49)OL L 136, 1999 5 31, p. 15.
(50)1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(51)2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(52)2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41).
(53)2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).
(54)1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385).
(55)1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (OL L 124, 1971 6 8, p. 1).
(56) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (OL L 150, 2018 6 14, p. 1).
(57) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL L 286, 2009 10 31, p. 1).
(58) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL L 150, 2014 5 20, p. 195).
(59) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/880 dėl kultūros vertybių įvežimo ir importo (OL L 151, 2019 6 7, p. 1).


Reglamento (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos dalinis keitimas
PDF 128kWORD 44k
Rezoliucija
Tekstas
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (COM(2023)0402 – C9-0246/2023 – 2023/0237(COD))
P9_TA(2024)0152A9-0386/2023
KLAIDŲ IŠTAISYMAI

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0402),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0246/2023),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2023 m. rugsėjo 28 d. nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. vasario 21 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9‑0386/2023),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos

P9_TC1-COD(2023)0237


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2024/3018.)

(1) OL C, C/2023/1032, 2023 11 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/1032/oj.


Motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimas atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus ir baterijos patvarumą (Euro 7)
PDF 130kWORD 62k
Rezoliucija
Tekstas
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl motorinių transporto priemonių ir variklių bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus ir baterijos patvarumą (EURO 7), kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 (COM(2022)0586 – C9-0375/2022 – 2022/0365(COD))
P9_TA(2024)0153A9-0298/2023

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0586),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0375/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. sausio 8 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9‑0298/2023),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/... dėl motorinių transporto priemonių ir variklių bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus ir baterijos patvarumą (EURO 7), kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009, Komisijos reglamentas (ES) Nr. 582/2011, Komisijos reglamentas (ES) 2017/1151, Komisijos reglamentas (ES) 2017/2400 bei Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1362

P9_TC1-COD(2022)0365


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2024/1257.)

(1) OL C 228, 2023 6 29, p. 103.
(2) Ši pozicija pakeičia 2023 m. lapkričio 9 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P9_TA(2023)0394).


Laikinos prekybos liberalizavimo priemonės, papildančios prekybos lengvatas, taikomas Ukrainos produktams pagal ES, Euratomo ir Ukrainos asociacijos susitarimą
PDF 143kWORD 41k
2024 m. kovo 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laikinų prekybos liberalizavimo priemonių, papildančių prekybos lengvatas, taikomas Ukrainos produktams pagal Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą (COM(2024)0050 – C9-0021/2024 – 2024/0028(COD))(1)
P9_TA(2024)0154A9-0077/2024

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimai 23 ir 26
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  atsižvelgiant į Komisijos vertinimą, atliekamą vykdant reguliarią šio reglamento poveikio stebėseną ir pradėtą gavus tinkamai pagrįstą valstybės narės prašymą arba Komisijos iniciatyva būtina numatyti galimybę imtis visų būtinų priemonių dėl visų į šio reglamento taikymo sritį patenkančių produktų, kurie neigiamai veikia Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų rinką, importo. Paukštienos, kiaušinių ir cukraus rinkose susidarė ypač nesaugi padėtis, kuri gali pakenkti Sąjungos žemės ūkio gamintojams, jei importas iš Ukrainos padidėtų. Tikslinga nustatyti automatinę apsaugos priemonę, taikomą kiaušiniams, naminiams paukščiams ir cukraus produktams, kuri aktyvuojama, jei pagal šį reglamentą importuojami kiekiai viršija 2022 m. ir 2023 m. importuoto kiekio aritmetinį vidurkį;
(11)  atsižvelgiant į Komisijos vertinimą, atliekamą vykdant reguliarią šio reglamento poveikio stebėseną ir pradėtą gavus tinkamai pagrįstą valstybės narės prašymą arba Komisijos iniciatyva būtina numatyti galimybę imtis visų būtinų priemonių dėl visų į šio reglamento taikymo sritį patenkančių produktų, kurie neigiamai veikia Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų rinką, importo. Javų grūdų, paukštienos, kiaušinių ir cukraus bei medaus rinkose susidarė ypač nesaugi padėtis, kuri gali pakenkti Sąjungos žemės ūkio gamintojams, jei importas iš Ukrainos padidėtų. Tikslinga nustatyti automatinę apsaugos priemonę, taikomą kviečiams, miežiams, avižoms, kukurūzams, kiaušiniams, naminiams paukščiams ir cukraus bei medaus produktams, kuri aktyvuojama, jei pagal šį reglamentą importuojami kiekiai viršija 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. importuoto kiekio aritmetinį vidurkį;
Pakeitimai 24 ir 28
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 7 dalis
Jei 2024 m. birželio 6 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. bendra kiaušinių, naminių paukščių arba cukraus importo apimtis pasiekia atitinkamą 2022 m. ir 2023 m. užregistruotų importo apimčių aritmetinį vidurkį, Komisija, per 21 dieną informavusi pagal Reglamento (ES) 2015/478 3 straipsnio 1 dalį įsteigtą Apsaugos priemonių komitetą:
7.  Jei 2024 m. birželio 6 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. bendra paprastųjų kviečių, kviečių miltų ir granulių, miežių, miežių miltų ir granulių, avižų, kukurūzų, kukurūzų miltų ir granulių, miežių kruopų ir rupinių, kitaip apdirbtų javų grūdų, medaus, kiaušinių, naminių paukščių arba cukraus importo apimtis pasiekia atitinkamą 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. užregistruotų importo apimčių aritmetinį vidurkį, Komisija, per 14 dieną informavusi pagal Reglamento (ES) 2015/478 3 straipsnio 1 dalį įsteigtą Apsaugos priemonių komitetą:
a)  iki 2024 m. gruodžio 31 d. tam produktui vėl taiko atitinkamą tarifinę kvotą, kurios taikymas sustabdytas pagal 1 straipsnio 1 dalies b punktą, ir
a)  iki 2024 m. gruodžio 31 d. tam produktui vėl taiko atitinkamą tarifinę kvotą, kurios taikymas sustabdytas pagal 1 straipsnio 1 dalies b punktą, ir
b)  nuo 2025 m. sausio 1 d. nustato arba tarifinę kvotą, lygią penkioms dvyliktosioms to aritmetinio vidurkio, arba atitinkamą tarifinę kvotą, kurios taikymas sustabdytas pagal 1 straipsnio 1 dalies b punktą, atsižvelgdama į tai, kuri iš šių verčių yra didesnė.
b)  nuo 2025 m. sausio 1 d. nustato arba tarifinę kvotą, lygią penkioms dvyliktosioms to aritmetinio vidurkio, arba atitinkamą tarifinę kvotą, kurios taikymas sustabdytas pagal 1 straipsnio 1 dalies b punktą, atsižvelgdama į tai, kuri iš šių verčių yra didesnė.
Jei 2025 m. sausio 1 d. – birželio 5 d. laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. bendra kiaušinių, naminių paukščių arba cukraus importo apimtis pasiekia penkias dvyliktąsias atitinkamo 2022 m. ir 2023 m. importo apimčių aritmetinio vidurkio, Komisija, per 21 dieną ir informavusi Apsaugos priemonių komitetą, tam produktui vėl taiko atitinkamą tarifinę kvotą, kurios taikymas sustabdytas pagal 1 straipsnio 1 dalies b punktą.
Jei 2025 m. sausio 1 d. – birželio 5 d. laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. bendra paprastųjų kviečių, kviečių miltų ir granulių, miežių, miežių miltų ir granulių, avižų, kukurūzų, kukurūzų miltų ir granulių, miežių kruopų ir rupinių, kitaip apdirbtų javų grūdų, medaus, kiaušinių, naminių paukščių arba cukraus importo apimtis pasiekia penkias dvyliktąsias atitinkamo 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. importo apimčių aritmetinio vidurkio, Komisija, per 14 dieną ir informavusi Apsaugos priemonių komitetą, tam produktui vėl taiko atitinkamą tarifinę kvotą, kurios taikymas sustabdytas pagal 1 straipsnio 1 dalies b punktą.
Šioje dalyje terminai „kiaušiniai“, „paukštiena“ ir „cukrus“ reiškia visus produktus, kuriems taikomos Asociacijos susitarimo I-A priedo priedėlyje nurodytos tarifinės kvotos, atitinkamai taikomos kiaušiniams ir albuminams, paukštienai ir paukštienos gaminiams bei cukrui, o aritmetinis vidurkis apskaičiuojamas 2022 m. ir 2023 m. importo apimčių sumą padalinus iš dviejų.
Šioje dalyje terminai „paprastieji kviečiai“, „kviečių miltai ir granulės“, „miežiai“, „miežių miltai ir granulės“, „avižos“, „kukurūzai“, „kukurūzų miltai ir granulės“, „miežių kruopos ir rupiniai“, „kitaip apdirbti javų grūdai“, „medus“, „kiaušiniai“, „paukštiena“ ir „cukrus“ reiškia visus produktus, kuriems taikomos Asociacijos susitarimo I-A priedo priedėlyje nurodytos tarifinės kvotos, atitinkamai taikomos paprastiesiems kviečiams, kviečių miltams ir granulėms, miežiams, miežių miltams ir granulėms, avižoms, kukurūzams, kukurūzų miltams ir granulėms, miežių kruopoms ir rupiniams, kitaip apdirbtų javų grūdams, medui, kiaušiniams ir albuminams, paukštienai ir paukštienos gaminiams bei cukrui, o aritmetinis vidurkis apskaičiuojamas 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. importo apimčių sumą padalinus iš trijų.

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0077/2024).


Laikinos prekybos liberalizavimo priemonės papildant prekybos lengvatas, taikomas produktams iš Moldovos pagal ES, Euratomo ir Moldovos asociacijos susitarimą
PDF 125kWORD 43k
Rezoliucija
Tekstas
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laikinų prekybos liberalizavimo priemonių papildant prekybos lengvatas, taikomas produktams iš Moldovos Respublikos pagal Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimą (COM(2024)0051 – C9-0022/2024 – 2024/0029(COD))
P9_TA(2024)0155A9-0079/2024

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2024)0051),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0022/2024),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. kovo 8 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A9-0079/2024),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/... dėl laikinų prekybos liberalizavimo priemonių papildant prekybos lengvatas, taikomas produktams iš Moldovos Respublikos pagal Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimą

P9_TC1-COD(2024)0029


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2024/1501.)


2024 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras
PDF 156kWORD 51k
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2024 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro (2023/2063(INI))
P9_TA(2024)0156A9-0063/2024

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 136 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties ir SESV Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ir darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų(8),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė(9) (EGADP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“ (COM(2021)0102),

–  atsižvelgdamas į Tarybos, Komisijos, Parlamento ir socialinių partnerių 2021 m. gegužės 7 d. Porto socialinį įsipareigojimą,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 28 d. Europos fiskalinės valdybos paskelbtą tinkamų euro zonos fiskalinės politikos krypčių 2024 m. vertinimą,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 4 d. Europos fiskalinės valdybos metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos gairių (COM(2022)0583),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. balandžio 26 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 (COM(2023)0240),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. balandžio 26 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (COM(2023)0241),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. balandžio 26 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (COM(2023)0242),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 6 d. priimtą Granados deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. lapkričio 21 d. Komisijos komunikatą „2024 m. metinė tvaraus augimo apžvalga“ (COM(2023)0901),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. lapkričio 21 d. Komisijos komunikatą „2024 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2023)0902) ir į 2023 m. lapkričio 21 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2023)0903),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. lapkričio 21 d. pasiūlymą dėl Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos (COM(2023)0904),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. lapkričio 15 d. Komisijos paskelbtą 2023 m. rudens ekonominę prognozę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0063/2024),

A.  kadangi Europos semestrui tenka esminis vaidmuo koordinuojant valstybių narių ekonominę, biudžetinę, struktūrinę, socialinę ir užimtumo politiką ir tokiu būdu užtikrinant ekonominės ir pinigų sąjungos makroekonominį stabilumą;

B.  kadangi, remiantis Komisijos 2024 m. žiemos prognoze, apskaičiuota, kad dėl didelės infliacijos ir griežtesnių finansavimo sąlygų 2022 m. ekonominė veikla 2023 m. padidėjo tik 0,5 proc. tiek ES, tiek euro zonoje; kadangi 2024 m. numatomas BVP augimas sumažėjo iki 0,9 proc. (nuo 1,3 proc.) ES ir 0,8 proc. (nuo 1,2 proc.) euro zonoje; kadangi vis dar tikimasi, kad 2025 m. ekonominė veikla ES augs 1,7 proc., o euro zonoje – 1,5 proc.;

C.  kadangi, 2023 m. pirmąjį pusmetį ES darbo rinkos rezultatai ir toliau buvo geri, nepaisant sulėtėjusio ekonomikos augimo; kadangi, remiantis Komisijos 2023 m. rudens prognoze, darbo jėgos trūkumas ir toliau buvo didelis daugelyje sektorių ir profesijų, visų pirma srityse, susijusiose su poveikio klimatui neutralizavimo ir mažataršių technologijų plėtra ir įgyvendinimu; kadangi nedarbas visoje ES pasiekė istoriškai žemą lygį, nors rodikliai įvairiose valstybėse narėse skiriasi; kadangi, Eurostato duomenimis, 2023 m. gruodžio mėn. jaunimo nedarbas ES pasiekė 14,7 proc., o euro zonoje – 14,4 proc.;

D.  kadangi, remiantis Komisijos 2024 m. žiemos prognoze, numatoma, kad infliacija sumažės nuo 6,3 proc. 2023 m. iki 3,0 proc. 2024 m. ir 2,5 proc. 2025 m. ir nuo 5,4 proc. 2023 m. iki 2,7 proc. 2024 m. ir 2,2 proc. 2025 m. euro zonoje; kadangi, kad fiskaline politika turi būti remiama pinigų politika mažinant infliaciją ir užtikrinant fiskalinį tvarumą, kartu suteikiant pakankamai galimybių papildomoms investicijoms ir remiant ilgalaikį augimą;

E.  kadangi infliacija daro nevienodą poveikį pajamų grupėms, o mažas pajamas gaunančios grupės patiria neproporcingai didelį poveikį; kadangi dėl infliacijos tam tikruose gyventojų segmentuose gali kilti tikra pragyvenimo išlaidų krizė, dėl kurios kiltų sunkumų socialinei sanglaudai;

F.  kadangi tikimasi, jog skolos ir BVP santykis 2023 m. ES sumažės iki 83,1 proc., o euro zonoje – iki 90,4 proc.; kadangi numatoma, jog skolos ir BVP santykis ES 2024 m. ir 2025 m. dar šiek tiek sumažės, iki atitinkamai maždaug 82,7 proc. ir 82,5 proc.; kadangi numatoma, kad 2024 m. euro zonos skolos ir BVP santykis sumažės iki maždaug 89,7 proc. ir iki 89,5 proc. 2025m. kadangi skirtingų valstybių narių skolos lygis labai skiriasi; kadangi didelis skolos ir BVP santykis kartu su didelėmis palūkanų normomis ir neaiškia makroekonomine padėtimi gali kelti pavojų ilgalaikiam skolos tvarumui ir ekonominiam stabilumui;

G.  kadangi pagal Komisijos 2023 m. rudens prognozę numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas ES ir euro zonoje sumažės iki 3,2 proc. BVP 2023 m. ir toliau mažės iki 2,8 proc. BVP 2024 m. ir iki 2,7 proc. 2025 m.; kadangi Stabilumo ir augimo pakte nustatyta bendroji nukrypti leidžianti išlyga buvo nebetaikoma 2023 m. pabaigoje; kadangi Komisija paskelbė, kad 2024 m. pavasarį pateiks Tarybai pasiūlymą dėl deficitu grindžiamos perviršinio deficito procedūros inicijavimo, remdamasi 2023 m. rezultatų duomenimis, laikydamasi galiojančių teisinių nuostatų;

H.  kadangi numatoma, kad 2023 ir 2024 m. bendra fiskalinės politikos kryptis abejais metais susitrauks 0,5 proc. BVP, visų pirma dėl beveik visiško su krize susijusių energetikos priemonių panaikinimo;

I.  kadangi greitas, ryžtingas ir koordinuotas politinis atsakas suteikė ES ekonomikai galimybę atgaivinti COVID-19 pandemijos ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą socialinius ir ekonominius padarinius ir įveikti dėl to kilusią energetikos krizę; kadangi 2023 m. ekonomika sulėtėjo; kadangi perspektyvas ir toliau supa didelis netikrumas ir rizika, susiję su besitęsiančio Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą raida ir konfliktu Artimuosiuose Rytuose;

J.  kadangi šie ardomieji geopolitiniai įvykiai parodė, kad Europos Sąjunga turi toliau stiprinti savo atvirą strateginį savarankiškumą ir išlikti konkurencinga pasaulinėje rinkoje, kartu užtikrinant, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

K.  kadangi ES finansavimas prisidėjo prie makroekonominio stiprumo ES lygmeniu ir padidino ES vidaus ir išorės atsparumą krizės metu, kartu remiant valstybes nares finansuojant būtinas investicijas į ES prioritetus, kad būtų sprendžiamos dabartinės ir būsimos problemos;

L.  kadangi numatoma, kad po didelės su krize susijusios plėtros 2020–2022 m. fiskalinės politikos kryptis euro zonoje 2023 ir 2024 m. bus ribojančio pobūdžio; kadangi fiskalinė politika turėtų išlikti lanksti esant dideliam neapibrėžtumui;

M.  kadangi po finansų krizės, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, grynosios viešosios investicijos, išreikštos BVP procentine dalimi, labai sumažėjo ir kai kuriais atvejais pasiekė neigiamą lygį; kadangi šis santykis dar nevisiškai atsigavo; kadangi neutralaus poveikio klimatui politikos ir skaitmeninės transformacijos sėkmė priklauso nuo bendro Europos požiūrio ir reikia imtis priemonių tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu; kadangi būsimas ES atsparumas yra glaudžiai susijęs su didesnėmis viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis į tvarų augimą ir plataus užmojo struktūrinių reformų darbotvarke; kadangi būtina laiku parengti strategiją, kuria būtų užtikrintas tinkamas viešųjų investicijų lygis pasibaigus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) galiojimui 2026 m.; kadangi siekiant Europos žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo tikslų reikia didelių viešųjų ir privačių investicijų;

N.  kadangi valstybės narės turi turėti būtinus stebėsenos ir audito mechanizmus, kad būtų užtikrintas teisinės valstybės principo laikymasis ir apsaugoti ES finansiniai interesai, visų pirma siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktams ir užtikrinti skaidrumą; kadangi svarbu, kad valstybės narės šiuo atžvilgiu įgyvendintų atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

Ekonominės ES perspektyvos

1.  reiškia susirūpinimą dėl ekonominės padėties, nuolatinio netikrumo, silpno augimo, konkurencingumo ir našumo ES; susirūpinęs atkreipia dėmesį į nuolatinį energijos kainų ir infliacijos poveikį namų ūkių perkamajai galiai, dėl kurio daugeliui europiečių kyla didesnė skurdo, įskaitant energijos nepriteklių, rizika, ir ES įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), gebėjimui veikti; ragina valstybes nares imtis tolesnių veiksmų siekiant įveikti šiuos sunkumus ir įgyvendinti tikslines priemones, kuriomis būtų užtikrinta sąžininga konkurencija bendrojoje rinkoje ir sprendžiama nuolatinio infliacinio spaudimo problema;

2.  pažymi, kad daugelis valstybių narių patiria struktūrinių problemų, kurios trukdo jų augimui; pabrėžia, kad norint užtikrinti tvarų ekonomikos atsigavimą ir nuolatinį augimą labai svarbu spręsti struktūrines problemas ir kad reformų, kuriomis siekiama spręsti struktūrinio pažeidžiamumo problemas, įgyvendinimas yra labai svarbus ne tik siekiant pagerinti gebėjimą atremti esamus iššūkius ir juos įveikti, bet ir darniai bei teisingai įgyvendinti dvigubą pertvarką; pabrėžia, kad reformos tebėra labai svarbios siekiant stiprinti ES ekonominę bazę, skatinti verslo kūrimą ir verslumą ir stiprinti ES konkurencingumą, našumą ir bendrą augimo potencialą;

3.  pabrėžia, kad viešųjų ir privačiųjų investicijų trūkumas kai kuriose valstybėse narėse neleidžia atsiskleisti socialiai subalansuoto ir tvaraus augimo potencialui; mano, kad nuspėjamos taisyklės, vienodos sąlygos ir mažesnės reikalavimų laikymosi išlaidos yra pagrindiniai investicijų pritraukimo veiksniai; pabrėžia, kad šios investicijos yra labai svarbios ES gebėjimui įveikti esamus iššūkius, įskaitant teisingą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, ir kad jos padidins ES atsparumą ir ilgalaikį konkurencingumą būsimų uždavinių metu; mano, kad šios investicijos turėtų būti vykdomos kartu su ekonomikos augimą ir atsparumą didinančiomis reformomis; ragina atkreipti dėmesį į investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą, kurių reikia siekiant, be kita ko, padaryti ES nepriklausomą nuo importuojamo iškastinio kuro ir apriboti infliaciją, kurią lemia energijos kainos; atkreipia dėmesį į stabdomąją fiskalinės politikos kryptį, kurios tikimasi 2023 ir 2024 m.; pabrėžia, kad bet koks susitraukimas neturėtų būti vykdomas investicijų, kurios turėtų būti didinamos visoje Sąjungoje, sąskaita;

4.  pabrėžia, kad tolesnis bendrosios rinkos stiprinimas ir kliūčių investicijoms šalinimas, be kita ko, vykdant reformas, kuriomis racionalizuojamas ir skaitmeninamas planavimas, leidimų išdavimas ir kitos administracinės procedūros, padėtų skatinti privačias investicijas; pakartoja, kad pramonės politika, taip pat tvirtos ir integruotos ES kapitalo rinkos ir inovacijos taip pat gali prisidėti remiant investicijas, apsaugant ES konkurencingumą pasaulyje ir mažinant riziką, susijusią su pernelyg didele priklausomybe nuo riboto skaičiaus ES nepriklausančių šalių, susijusių su pagrindinėmis technologijomis, žaliavomis ir pramonės ištekliais;

5.  ragina valstybes nares atlikti išlaidų peržiūras kaip reguliarią (daugiamečio) biudžeto proceso dalį, nes tai padėtų pagerinti viešųjų išlaidų veiksmingumą ir kokybę; pritaria Komisijos 2024 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje pateiktai rekomendacijai, kad valstybės narės turėtų kuo greičiau atsisakyti su krize susijusių paramos energetikai priemonių ir laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui; pabrėžia, kad ir valdžios sektoriaus pajamos, ir valdžios sektoriaus išlaidos yra būtinos viešųjų finansų tvarumui užtikrinti; ragina valstybes nares imtis veiksmų mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir jų slėpimo bei pinigų plovimo problemoms spręsti; šiuo atžvilgiu palankiai vertina susitarimą dėl kovos su pinigų plovimu dokumentų rinkinio;

6.  pritaria Komisijos vertinimui, kad rizika, susijusi su dideliais skolos ir kainų skirtumais, tebėra aktuali, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose skolai tvarkyti reikia didelio skolos termino pratęsimo arba kuriose privačiajame sektoriuje labai padidėja palūkanų mokėjimai;

7.  ragina euro zonos valstybes nares išnagrinėti visas priemones, kad būtų užbaigta Europos stabilumo mechanizmo sutarties peržiūra, kad būtų galima nustatyti Bendro pertvarkymo fondo bendrą finansinio stabilumo stiprinimo priemonę, kuri dar labiau padidintų euro zonos atsparumą;

Europos semestras ir EGADP

8.  primena, kad Europos semestras yra nusistovėjusi biudžeto, ekonominės, socialinės ir užimtumo politikos koordinavimo visoje Sąjungoje sistema pagal Sutartis, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, taip užtikrinant jo makroekonominį stabilumą, tvarią valstybių narių ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją ir ES socialinę sanglaudą; ragina valstybes nares užtikrinti didesnę nacionalinę atsakomybę Europos semestre, pvz., per savo vietos ir regionų valdžios institucijas; pažymi, kad 2023 m. žaliojo kurso pramonės planas yra ES augimo strategija;

9.  pritaria nuomonei, kad 2024 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose daugiausia dėmesio turi būti skiriama konkretiems kriterijams; pabrėžia, kad jos taip pat turi padėti skatinti patikimą ir integracinį ekonomikos augimą, didinti konkurencingumą ir makroekonominį stabilumą, skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir užtikrinti socialinį ir kartų teisingumą; atsižvelgia į nacionalinių BVP augimo, infliacijos, nedarbo, valdžios sektoriaus balanso, bendrosios valstybės skolos ir einamosios sąskaitos balanso prognozių skirtumus ir pažymi, kad jos rodo, jog reikia lanksčių metodų, pagrįstų konkrečia kiekvienos valstybės narės tikrove; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją labiau susieti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas su atitinkamomis šalių ataskaitomis; ragina veiksmingai stebėti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų ir atitinkamų reformų įgyvendinimą, taip pat pažangą mažinant nustatytus investicijų trūkumus; pabrėžia, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose turi būti atsižvelgiama į socialinį pažeidžiamumą ir nedarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis socialinių rodiklių suvestine, mažėja socialinių rekomendacijų skaičius;

10.  palankiai vertina lankstumą koreguojant EGADP, pvz., „REPowerEU“ kontekste, remiantis patirtimi, įgyta ją įgyvendinant; pabrėžia, kad nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo planuose nustatytos tarpinės ir siektinos reikšmės turėtų atitikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir kad valstybės narės savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose turėtų atsižvelgti bent į didelę konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų dalį; pabrėžia EGADP sėkmę; primena, kad finansuojamų projektų sėkmė ir veiksmingumas bus vertinami pagal jų poveikį ekonomikai ir užimtumui, ir ragina greitai, skaidriai ir veiksmingai įgyvendinti šiuos projektus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad EGADP reglamento laikymasis ir tinkamas įgyvendinimas yra labai svarbūs EGADP patikimumui;

11.  pabrėžia EGADP vaidmenį stengiantis įveikti pasaulinius iššūkius, kurių kyla dėl žaliosios pertvarkos ir ekonomikos skaitmeninės transformacijos; pabrėžia, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytomis reformomis ir investicijomis prisidedama prie EGADP reglamento klimato srities tikslų ir laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo; ragina valstybes nares pasinaudoti EGADP ir pertvarkyti savo ekonomiką bei padidintų jos konkurencingumą; primena, kad svarbu patikrinti, ar lėšos pasiekia realiąją ekonomiką ir MVĮ, ir pabrėžia ES finansavimą gaunančių įstaigų atskaitomybės ir skaidrumo svarbą;

12.  pabrėžia privačiųjų ir viešųjų investicijų svarbą ekonomikos atsigavimo ir dvejopos pertvarkos valdymo kontekste; primena, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone nepakeičiamas specifinis nacionalinių viešųjų investicijų vaidmuo; pakartoja, kad reikia užtikrinti viešųjų investicijų ir nacionalinių strategijų kokybę, skaidrumą ir atskaitomybę, kad jos būtų suderintos su dvejopos pertvarkos tikslais; pabrėžia, kad šios nacionalinės dvejopos pertvarkos strategijos turėtų papildyti EGADP ir kitas Europos investicijų priemones;

13.  pritaria ES sanglaudos politikos programų suderinimui su investicijų poreikiais, nustatytais EGADP ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose; primena, kad sanglaudos politika siekiama platesnio tikslų rinkinio nei EGADP ir gali papildyti priemones, dėl kurių susitarta pagal EGADP; ragina įtraukti suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas ir verslo sektorių, rengiant ir įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kaip ir sanglaudos politikos programų atveju;

14.  pabrėžia, kad atitinkamų valdžios institucijų, įskaitant nacionalines vyriausybes ir regionų bei vietos valdžios institucijas, veiksmų koordinavimas yra labai svarbus siekiant valdyti EGADP ir įveikti administracines kliūtis ir biurokratiją;

15.  atkreipia dėmesį į 2024 m. vasario 10 d. teisėkūros institucijų pasiektą preliminarų politinį susitarimą dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingą ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią valstybių narių ekonominės ir socialinės veiklos rezultatų konvergenciją;

16.  palankiai vertina patirtį, įgytą pasirenkant EGADP valdymo koncepciją; pažymi, kad ekonomikos valdymo sistemos reforma nesuteikia ES finansinių paskatų mechanizmų, kuriais būtų remiamos ir skatinamos nacionalinės politikos reformos ir investicijos; pabrėžia, kad norint pasiekti pagrindinius ekonomikos valdymo sistemos reformos tikslus ir įgyvendinti dabartinius ir būsimus Sąjungos prioritetus labai svarbu užtikrinti būtiną viešųjų investicijų lygį; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurios valstybės narės pačios neturės finansinių pajėgumų teisingai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai finansuoti;

17.  pabrėžia Europos Parlamento vaidmenį ES ekonomikos valdymo sistemoje ir pasisako už aktyvesnį Europos Parlamento dalyvavimą Europos semestre, kartu visapusiškai atsižvelgiant į Sutartimis nustatytą kompetenciją; atkreipia dėmesį į Komisijos ir valstybių narių dialogą dėl jų individualių fiskalinių struktūrinių planų; pabrėžia, kad visoms valstybėms narėms turi būti taikomos vienodos sąlygos; pabrėžia, kad didinant Komisijos veiksmų laisvę rengiant vidutinio laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus kartu turi būti labiau laikomasi taisyklių, kurias tikrina Europos fiskalinė valdyba, taip pat didesnė atskaitomybė ir didesnis informacijos srautas Europos Parlamentui; pripažįsta, kad ekonominis dialogas, kaip Europos semestro dalis, yra naudingas ataskaitų teikimo pagrindas; mano, kad siekiant užtikrinti tinkamą atskaitomybę reikėtų, kad Europos Parlamentas turėtų priemonių, leidžiančių jam taikyti pasekmes, grindžiamas jo atliktu Europos semestro veiksmingumo vertinimu pagal Sutartis;

o
o   o

18.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 306, 2011 11 23, p. 41.
(2) OL L 306, 2011 11 23, p. 33.
(3) OL L 306, 2011 11 23, p. 1.
(4) OL L 306, 2011 11 23, p. 8.
(5) OL L 306, 2011 11 23, p. 12.
(6) OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
(7) OL L 140, 2013 5 27, p. 1.
(8) OL L 140, 2013 5 27, p. 11.
(9) OL L 57, 2021 2 18, p. 17.


2025 m. biudžeto gairės – III skirsnis
PDF 200kWORD 62k
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2025 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija (2023/2220(BUI))
P9_TA(2024)0157A9-0068/2024

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į peržiūrėtą 2024 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2024/765, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(1) (toliau – DFP tikslinimas),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2022/2496, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 16 d. poziciją dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, projekto(3),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(4), ir bendras deklaracijas, dėl kurių šiuo klausimu susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija(5), taip pat į susijusias vienašales deklaracijas(6),

–  atsižvelgdamas į preliminarų pranešimą dėl pasiūlymo dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio tikslinimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2024 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, projekto(8),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl didėjančių Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės skolinimosi išlaidų poveikio 2024 m. ES biudžetui(9),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametės finansinės programos tobulinimas: atsparus ir naujiems iššūkiams pritaikytas ES biudžetas“(10),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 16 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (COM(2022)0223),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(11),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(12),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2021)0570), ir į savo 2022 m. lapkričio 23 d. poziciją dėl pasiūlymo(13),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti(14),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo(15),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir į savo 2020 m. sausio 15 d. su juo susijusią rezoliuciją(16),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. per 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 21) Paryžiuje priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Vadovų Tarybos, Parlamento ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį(17), savo susijusią 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją(18), 2021 m. kovo 4 d. Komisijos Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą ir į 2021 m. gegužės mėn. Europos Vadovų Tarybos narių priimtą Porto deklaraciją dėl socialinių reikalų,

–  atsižvelgdamas į 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą 10/2021 „Lyčių aspekto integravimas į ES biudžetą: laikas pereiti nuo žodžių prie veiksmų“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 1 d. Komisijos komunikatą „Žaliojo kurso pramonės planas poveikio klimatui neutralizavimo amžiui“ (COM(2023)0062),

–  atsižvelgdamas į 2024 m. vasario 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/795, kuriuo sukuriama Europos strateginių technologijų platforma (STEP) ir iš dalies keičiami Direktyva 2003/87/EB bei reglamentai (ES) 2021/1058, (ES) 2021/1056, (ES) 2021/1057, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) 2021/1060, (ES) 2021/523, (ES) 2021/695, (ES) 2021/697 ir (ES) 2021/241(19),

–  atsižvelgdamas į 2024 m. vasario 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/792, kuriuo nustatoma Ukrainos priemonė(20),

–  atsižvelgdamas į 2024 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(21) ir prie jo pridėtus bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. kovo 12 d. Tarybos išvadas dėl 2025 m. biudžeto gairių (6195/2024),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0068/2024),

Į žmones orientuotas 2025 m. ES biudžetas: žmonių gyvenimui gerinti Ir Sąjungos konkurencingumui stiprinti skirtos investicijos

1.  yra tvirtai įsitikinęs, kad laikotarpiu, kai vyksta geopolitiniai ir instituciniai pokyčiai, patiriamas finansinis spaudimas, susiduriama su klimato kaita ir visuomenės uždaviniais, patikimas, tvirtas, lankstus ir į investicijas orientuotas ES biudžetas ir toliau yra labai svarbus įgyvendinant Sąjungos politiką ir atlieka centrinį vaidmenį reaguojant į žmonių poreikius, nepaliekant nė vieno nuošalyje vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, užtikrinant saugumą ir gerovę žmonėms ir skatinant ES ekonomikos konkurencingumą;

2.  atkreipia dėmesį į sudėtingas aplinkybes, susijusias su 2025 m. biudžeto procedūra, nes ji vyksta didelės tarptautinės įtampos ir netikrumo laikotarpiu ir rinkimų metais, taigi Parlamentas ir Komisija turės valdyti pereinamąjį laikotarpį nuo vienos iki kitos kadencijos; puikiai supranta didelius ir sykiu neišvengiamus kalendorinius suvaržymus ir ragina visus veikėjus į juos atsižvelgti tinkamai bei konstruktyviai;

3.  labai apgailestauja dėl to, kad Tarybai nepavyko pasiekti susitarimo dėl daugiametės finansinės programos (DFP) tikslinimo iki 2023 m. pabaigos; todėl pažymi, kad jis turi pradėti biudžeto procedūrą, kai nesama tikrumo dėl kelių esminių 2025 m. finansinio programavimo elementų, ir puikiai žino apie, deja, labai mažas, o kai kuriais atvejais neigiamas maržas pagal DFP viršutines ribas;

4.  mano, kad DFP tikslinimo rezultatai neatitinka pradinių EP siekių; pabrėžia, kad DFP reglamento peržiūra yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti vidutinės trukmės finansinę paramą Ukrainai pagal Ukrainos priemonę, sudaryti sąlygas padidinti finansavimą tiksliniams politikos prioritetams, taip pat skatinti ES strateginį savarankiškumą ir apsaugoti Sąjungos programas bei biudžeto lankstumą, atsižvelgiant į didesnes nei numatyta palūkanų normas, taigi ir didesnes nei numatyta Sąjungos skolinimosi išlaidas; pažymi, kad 2025 m. metinė biudžeto procedūra bus pirmoji procedūra, kuri visa grindžiama persvarstytu DFP reglamentu;

5.  primena, kad bendra deklaracija, dėl kurios trys institucijos susitarė pagal 2020 m. DFP susitarimą, ir kurioje numatyta, kad išlaidomis, kurios padengia priemonės „Next Generation ES“ finansavimo išlaidas, „nesiekiama sumažinti ES programų ir fondų“ lėšų, vis dar galioja ir yra atskaitos taškas biudžeto valdymo institucijai, visų pirma mobilizuojant EURI priemonę, kad būtų galima padengti bent dalį su NGEU skolinimosi išlaidomis susijusio trūkumo; todėl ketina užtikrinti, kad visos programos būtų tinkamai finansuojamos ir būtų išlaikytas biudžeto lankstumas ir reagavimo pajėgumai vykdant metinę biudžeto procedūrą; primygtinai pabrėžia, kad Komisija per visą biudžeto procedūrą turi laiku pateikti patikimą ir tikslią informaciją apie NGEU skolinimosi išlaidas ir numatomas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės išmokas;

6.  ragina Tarybą ir Komisiją visapusiškai taikyti Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo; ypač pabrėžia, kad teisinės valstybės principo laikymasis yra esminė išankstinė sąlyga siekiant gauti ES lėšų; pabrėžia, kad lėšos negali būti išmokėtos, jei valstybės narės nesilaiko visų atitinkamų reikalavimų; pakartoja, kad sisteminės teisinės valstybės problemos, pvz., valdžių atskyrimo principo pažeidimas arba bandymai pastaruoju metu kėsintis į teismų nepriklausomumą kai kuriose valstybėse narėse, kelia aiškų pavojų ES finansiniams interesams ir ES biudžeto apsaugai, ir ragina Komisiją neleisti, kad vyktų regresas kalbant apie teisinės valstybės srityje pasiektus laimėjimus; dar kartą ragina Komisiją skubiai užtikrinti, kad ES lėšos, kurių mokėjimas sustabdytas pagal teisinės valstybės sąlygų mechanizmą, per vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas pasiektų piliečius, įmones, regionų ir vietos valdžios institucijas, nevyriausybines organizacijas ir visus kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus;

7.  pabrėžia, kad grąžinti Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) skolinimosi išlaidas yra teisinis ES įsipareigojimas ir nediskrecinis ES biudžeto išlaidų punktas; pažymi, kad skolinimosi išlaidos priklauso nuo išmokų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) tempo, taip pat nuo rinkos svyravimų kalbant apie obligacijų pajamingumą, todėl jos iš esmės yra nenuspėjamos ir nepastovios; pakartoja savo poziciją, kad visos EURI skolinimosi išlaidos turėtų būti padengiamos iš EURI specialiosios priemonės ir viršijant DFP viršutines ribas, kad būtų atkurta tam tikra 2b išlaidų kategorijos marža ir apsaugota lankstumo ir bendros maržos priemonių biudžeto erdvė; sieks užtikrinti, kad patikslintai DFP taikant EURI pakopinį mechanizmą nebūtų sukurta tvarka, dėl kurios būtų padaryta nepagrįsta papildoma žala suplanuotoms išlaidoms arba turimoms lėšoms pagal netemines specialiąsias priemones;

8.  primena, kad prognozuojama(22), jog Europos ekonomika augs labai nedaug (0,9 proc. 2024 m. ir 1,7 proc. 2025 m.), o infliacija ir toliau gerokai viršys 2 proc., šis rodiklis naudojamas kaip automatinis defliatorius DFP (3,0 proc. 2024 m. ir 2,5 proc. 2025 m.); pripažįsta, kad tai reiškia, jog nuolat mažėja biudžeto, kuris turi išlikti subalansuotas ir yra apribotas absoliučių verčių, perkamoji galia; atkreipia dėmesį į labai mažą bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) pagrįstų nuosavų išteklių pareikalavimo tarifą pastaraisiais metais (0,46 proc. 2024 m. biudžeto projekte) dėl bendro infliacijos poveikio, žemo mokėjimų asignavimų lygio ir didesnių pajamų iš kai kurių kitų nuosavų išteklių; primena savo poziciją, kad korekcijos ir kiti korekciniai mechanizmai turėtų būti panaikinti visam laikui, o kol jie nėra panaikinti visam laikui, bendram BNP pagrįstų nacionalinių įnašų sumažinimui turėtų būti taikomas fiksuotas, iki 2 proc. per metus siekiantis, defliatorius;

9.  apgailestauja dėl to, kad Taryboje nedaroma pažanga nuosavų išteklių sistemos reformos klausimu; primena savo poziciją dėl iš dalies pakeistų Komisijos pasiūlymų, joje pritariama naujų nuosavų išteklių nustatymui; mano, kad nustačius naujus tikrus pajamų šaltinius, laikantis Tarpinstituciniame susitarime nustatytų veiksmų gairių, būtų padengta papildoma biudžeto našta, atsirandanti dėl skolinimosi pagal priemonę „NextGenerationEU“, ir taip būtų apsaugotos maržos ir lankstumo mechanizmai, o tai savo ruožtu palengvintų biudžeto sprendimų dėl nenumatytų poreikių priėmimą, taip pat naujas strateginio prognozavimo iniciatyvas; be to, primygtinai ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant nustatyti papildomus, naujus ir, pageidautina, tikrus nuosavus išteklius ir kitus ES biudžeto pajamų šaltinius, neįtrauktus į TIS;

10.  apgailestauja dėl to, kad gebėjimui reaguoti į nenumatytus įvykius arba pradėti naujas iniciatyvas didelį poveikį daro ribotas biudžetas, ir ketina kiek įmanoma gerinti šią padėtį, taip pat ir atsižvelgdamas į didesnius ES piliečių lūkesčius; primena, kad būtina sukurti papildomą specialią priemonę viršijant DFP viršutines ribas, kad ES biudžetas galėtų geriau prisitaikyti prie krizių ir greitai reaguoti į jas ir jų socialinį bei ekonominį poveikį;

11.  yra pasiryžęs, nepaisant daugybės šių apribojimų, išlaikyti nuoseklią ir vieningą poziciją, kuri atspindėtų jo nustatytus politikos prioritetus ir institucinius interesus, įskaitant Sąjungos konkurencingumo didinimą, strateginių priklausomybių mažinimą, švarios energijos diegimo spartinimą, Sąjungos klimato ir biologinės įvairovės integravimo tikslų įgyvendinimo užtikrinimą, saugumo ir gynybos pajėgumų stiprinimą, taip pat prisidėjimą prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, kartu iki minimumo sumažinant neigiamą poveikį pavyzdinėms programoms ir kuo labiau padidinant šalutinę ekonomikos augimo naudą visiems ES žmonėms;

Teisingas, sąžiningas ir įtraukus biudžetas, suteikiantis geresnių galimybių visiems ES piliečiams ir užtikrinantis ekonomikos augimą

12.  pažymi, kad užtikrinti pragyvenimą, esant priimtinoms išlaidoms, bei visuomenės sanglaudą ir toliau yra nuolatinis iššūkis visoms ES valstybėms narėms ir jų regionams, ir primena aukštos kokybės ir prieinamų viešųjų paslaugų vaidmenį šioje srityje; pageidauja didinti įtraukumą ir galimybes gauti finansavimą, kai tinkama, laikantis susijusių tinkamumo kriterijų, ir kuo labiau padidinti finansavimo galimybes pasinaudojant esamų lėšų sverto poveikiu; mano, kad socialinis ES išlaidų aspektas, kaip būtinas komponentas jų teisėtumui užtikrinti, turėtų ir toliau būti svarbiu kompleksiniu kriterijumi visose politikos srityse;

13.  pabrėžia, kad ES biudžetas visų pirma yra investicijų biudžetas, turintis sverto poveikį, jis gali paskatinti Sąjungos tikslų įgyvendinimą ir politikos formavimą, papildyti nacionalinės politikos priemones ir taip padėti patenkinti visų ES žmonių poreikius; primena ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės svarbą didinant Sąjungos atsparumą ir švelninant buvusių ir tebesitęsiančių krizių socialinį ir ekonominį poveikį; mano, kad turėtų būti dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti, kad šie du pagrindiniai ES finansavimo šaltiniai būtų veiksmingai ir nedelsiant naudojami;

14.  yra tvirtai pasiryžęs naudoti ES biudžetą siekiant apčiuopiamų ir matomų pokyčių piliečiams, ekonomikai bendrojoje rinkoje ir žaliojo kurso tikslų įgyvendinimui remiant kokybiškų darbo vietų kūrimą pažangiausiose pramonės šakose, užtikrinant darbo rinkos pasirengimą ateities iššūkiams pasitelkiant įgūdžių ugdymo ir talentų skatinimo programas, kovojant su nedarbu, didinant Europos konkurencingumą ir stiprinant Sąjungos gynybos parengtį; mano, kad technologinis savarankiškumas ir tvarus augimas yra svarbiausi veiksniai siekiant ilgalaikių Sąjungos energetikos ir klimato tikslų; pakartoja savo raginimą išlaikyti tinkamą finansavimą siekiant remti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), kurios yra Europos ekonomikos pagrindas, startuolius ir jaunimą, ūkininkus, mokytojus ir transporto darbuotojus; pabrėžia, kad reikia toliau gerinti energetikos ir transporto infrastruktūrą, investuoti į visuomenės sveikatos ir gerovės paslaugų modernizavimą, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei įtrauktį ir remti pažeidžiamas, atokias ir kaimo bendruomenes, įskaitant pažangiuosius kaimus; atkreipia dėmesį į tai, kad biudžetas turi padėti užtikrinti žaliąją pertvarką, kartu remiant kokybišką žemės ūkį bei užtikrinant galimybes naudotis geros kokybės sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis;

15.  pabrėžia didelį mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį konkurencingumui, ilgalaikiam ekonomikos augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje; primena ilgalaikę iniciatyvą siekti, kad ES investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą intensyvumas pasiektų 3 proc. BVP; pripažįsta esamą atotrūkį tarp tikslo ir faktiškai teikiamo finansavimo; pabrėžia, kad Europos pirmavimas technologijų srityje yra labai svarbus įgyvendinant žaliąjį kursą ir sveikatos sąjungą, nes padeda kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas Sąjungoje visoje vertės grandinėje ir stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų kompetenciją Sąjungoje; yra labai susirūpinęs dėl to, kad turimų lėšų užtekta tik nedidelei daliai visų pateiktų paraiškų finansuoti, dėl to pagal programas gaunama gerokai daugiau paraiškų nei galima patenkinti, o mokslininkai išvyksta iš Sąjungos į konkuruojančius regionus;

16.  pabrėžia, jog būtina priimti tvarius ir ilgalaikius sprendimus, kad būtų galima sėkmingai spręsti struktūrines demografines problemas ir mažinti protų nutekėjimą mažiau išsivysčiusiuose ES regionuose ir miestuose; pabrėžia, kad reikia skirti finansinių išteklių atgaivinti regionams, kuriuose mažėja gyventojų investuojant į socialinę ir demografinę politiką, pagal kurią būtų remiamos šeimos, ir teikti senėjančiai Europos visuomenei tinkamą paramą, pvz., sudarant galimybes naudotis sveikatos priežiūros, judumo ir viešosiomis paslaugomis;

17.  primygtinai ragina mobilizuoti didžiausią galimą finansavimą pagal programą „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusą, siekiant skatinti mokymąsi ir verslumą, gerinti jaunimo įgūdžius, formalųjį, neformalųjį švietimą ir savaiminį mokymąsi bei įsidarbinimo galimybes, taip pat didinti socialinę įtrauktį; pakartoja, jog reikia užtikrinti, kad pagal abi programas būtų užtikrintos lygios galimybės, ypatingą dėmesį skiriant palankių sąlygų neturintiems asmenims visoje ES ir asocijuotosiose šalyse; laikosi nuomonės, jog turi būti toliau remiamos judumo stipendijos pagal programą „Erasmus+“, kad jomis būtų padengiamos padidėjusios pragyvenimo išlaidos ir užtikrinamas prieinamumas, lygios galimybės ir įtraukus dalyvavimas, visų pirma iki tinkamo lygio padidinant minimalią stipendiją vienam dalyviui;

18.  pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, ir ragina Komisiją pradėti svarstymus dėl ES biudžeto socialinių išlaidų stebėjimo metodikos kitu programavimo laikotarpiu; pabrėžia itin svarbų ES biudžeto vaidmenį remiant iniciatyvas, kuriomis stiprinamas socialinis dialogas ir didinami vietos ir regionų socialiniai veiksmai bei visiems suteikiama galimybė naudotis gyvybiškai svarbiomis pagrindinėmis paslaugomis; pakartoja, kad reikia parengti vyresnio amžiaus žmonėms skirtą Europos strategiją, kurioje būtų numatyti konkretūs kovos su marginalizacija, vienišumu ir izoliacija veiksmai; be to, primena, kad reikia visapusiškai įgyvendinti 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją siekiant pagerinti neįgaliųjų gyvenimo sąlygas Sąjungoje; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos vežėjai susiduria su skirtingomis problemomis kiekvienoje valstybėje narėje – nuo didėjančių išlaidų iki pajėgumų trūkumo, taip pat į lankstumo ir geresnių darbo sąlygų poreikį; pabrėžia, kad reikia sugriežtinti galiojančias jų apsaugos taisykles ir skirti papildomų išteklių darbo sąlygoms visose valstybėse narėse stebėti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad naudinga ES lygmeniu kurti IT priemones, kurios padėtų geriau įgyvendinti biurokratinius reikalavimus ir standartizuoti sertifikatus;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pakankamai išteklių ES taisyklėms dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo veiksmingai įgyvendinti siekiant palengvinti darbo jėgos judumą ir paprasčiau perkelti socialines išmokas; ragina ES lėšas naudoti elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų sistemai plėtoti ir tolesniam socialinės apsaugos sistemų skaitmeninimui remti, siekiant sąžiningo darbo jėgos judumo;

20.  pripažįsta, kad technologijos ir dirbtinis intelektas (DI) sparčiai keičia užimtumo aplinką; pabrėžia, kad į žmogų orientuotų patikimų DI technologijų ekonominis potencialas gali lemti Europos ekonomikos augimą ir pagerinti piliečių gyvenimą įvairiose srityse, pvz., sveikatos, žemės ūkio, energetikos, transporto ir saugumo; ragina užtikrinti, kad tai atsispindėtų ES programose ir politikoje, skiriant pakankamus finansinius išteklius; pabrėžia, kad reikia gerinti piliečių pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, kad jie atitiktų įmonių poreikius, ir apsaugoti piliečius nuo dezinformacijos; pritaria ES priemonėms, kuriomis koordinuotai papildomos nacionalinės užimtumo strategijos, skirtos darbo vietų pertvarkymui, ir judumas ES lygmeniu, panaudojant šių pokyčių potencialą siekiant sukurti klestinčią, gebančią prisitaikyti darbo jėgą, be kita ko, skatinant profesinį perkvalifikavimą bei judumą ir taip užtikrinant sklandų perėjimą į naujus ir besiformuojančius darbo sektorius;

21.  yra susirūpinęs dėl didėjančio ekstremalių meteorologinių reiškinių, pvz., didelių gaisrų, potvynių ir kitų gaivalinių nelaimių, susijusių su intensyvėjančia klimato kaita visoje Europoje, skaičiaus; todėl pabrėžia, kad reikia užtikrinti pakankamą ES civilinės saugos mechanizmo finansavimą, ir ragina geriau konsoliduoti ES reagavimo į nelaimes pajėgumus sustiprinant bendras medicinos ir skubios pagalbos komandas; ragina Komisiją užtikrinti, kad ištekliai galėtų būti greitai skiriami ir iš Europos Sąjungos solidarumo fondo bei neatidėliotinos pagalbos rezervo;

22.  pabrėžia, kad svarbu skirti tinkamą finansavimą veiklai, nustatytai reglamente dėl programos „ES – sveikatos labui“; pripažįsta, kad vaistų ir sveikatos technologijų kaina daro didelį poveikį pacientų galimybėms jais naudotis; pabrėžia, kad vaistai už neįperkamą kainą yra reali gydymo kliūtis, ir ragina įgyvendinti konkrečias priemones, siekiant spręsti šias problemas; atsižvelgdamas į tai, ragina geriau koordinuoti veiksmus ES lygmeniu ir vykdyti bendrus vaistų viešuosius pirkimus, kad šios kainos būtų sumažintos; pabrėžia, kad svarbu kovoti su vaikų ligomis, ypač daug dėmesio skiriant retoms ligoms; visų pirma pabrėžia Europos kovos su vėžiu plano svarbą; ragina numatyti plataus užmojo programos „Europos horizontas“ veiksmų grupės „Sveikata“ biudžetą, kad ES galėtų veiksmingai reaguoti į būsimas sveikatos krizes, padėti stiprinti sveikatos sistemas ir gerinti žmonių fizinę ir psichikos sveikatą užtikrinant, kad sveikatos priežiūra būtų įperkamesnė ir prieinamesnė; pripažįsta, kad širdies ir kraujagyslių ligos tebėra pagrindinė mirties priežastis ES; mano, kad labai svarbu spręsti širdies ir kraujagyslių ligų problemą investuojant į veiksmus, skirtus individualizuotajai medicinai ir e. sveikatai, nes tai padidins prevencijos ir gydymo standartus ir suteiks visiems piliečiams vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; pabrėžia, kad reikia išvengti vaistų stygiaus, su kuriuo pastaraisiais metais susidūrė kai kurios valstybės narės; pripažįsta, kad reikia mažinti sveikatos netolygumus, kad visoms moterims būtų užtikrinta teisinga sveikatos priežiūra, įskaitant galimybę naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis, ir primena, jog nepaprastai svarbu, kad moterų sveikata išliktų politikos ir mokslinių tyrimų prioritetu;

23.  primena, kad reikia spręsti įgūdžių trūkumo, protų nutekėjimo ir ryšio tarp rinkos poreikių ir įgūdžių problemą, be kita ko, atsižvelgiant į padėtį įvairiuose ES regionuose; mano, jog tam, kad ES darbo jėga išliktų konkurencinga ateityje, būtina apibrėžti pagrindines mokymo ir perkvalifikavimo sritis, ypač siekiant skatinti žaliuosius ir skaitmeninius įgūdžius; pabrėžia, kad reikia papildomų investicijų siekiant modernizuoti Sąjungos švietimo sistemas, kurti specialistų gausinimo sistemas ir skatinti jaunus verslininkus; ragina paspartinti Europos įgūdžių metų ir Europos švietimo erdvės įgyvendinimą; ragina Komisiją skubiai įgyvendinti sprendimus, kurie Europos įgūdžių metais apibrėžti kaip itin svarbūs, pabrėžia, kad reikia geriau bendradarbiauti su įmonėmis, įtraukti ES jaunimo testą ir uždrausti nemokamų stažuočių praktiką; atsižvelgdamas į Konferencijoje dėl Europos ateities priimtas rekomendacijas, primena, kad svarbu parengti Europos švietimo planą, kuriame būtų numatyti finansiniai ištekliai, siekiant remti kokybišką švietimą ir mokytojų rengimą ir sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių;

24.  pabrėžia finansavimo programų demokratijos, teisių ir vertybių srityse pridėtinę vertę, primena ES biudžeto svarbą propaguojant Europos vertybes, įtvirtintas ES sutarties 2 straipsnyje, kultūrą ir piliečių teises bei kuriant atsparias visuomenes ir remiant pagrindinius demokratijos, teisinės valstybės, solidarumo, įtraukumo, teisingumo, nediskriminavimo ir lygybės, įskaitant lyčių lygybę, principus; pageidauja, kad atitinkamos biudžeto eilutės ir įstaigos būtų sustiprintos siekiant spręsti poliarizacijos, politinio ekstremizmo stiprėjimo, mažo pasitikėjimo institucijomis problemas, puoselėti dalyvaujamąją demokratiją, propaguoti pagrindines teises, užkirsti kelią demokratijos regresui, teisinės valstybės erozijai, mažėjančiai pilietinės visuomenės organizacijų, veikiančių šioje srityje vietos, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, erdvei bei euroskepticizmo instrumentalizavimui; ragina užtikrinti pakankamą ES finansavimą Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programai, atkreipia dėmesį į vertingą darbą, atliekamą pagal Sąjungos vertybių paprogramę, pagal kurią skiriamas tiesioginis finansavimas pilietinės visuomenės organizacijoms, taip pat pagal „Daphne“ programą ir lygybės bei teisių srityje; pakartoja, kad reikiami ištekliai turėtų būti skirti kovai su smurtu dėl lyties ir teisių bei prieigos prie saugių lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų rėmimui, moterų teisių organizacijoms, taip pat ES iniciatyvoms bei įstaigoms, kuriomis kovojama su moterų diskriminacija; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas naudotis Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa, taip pat garantuoti, kad valstybių narių veiklos vykdytojai lanksčiai perskirstytų dotacijas vietos ir visuomeninėms organizacijoms, siekiant užtikrinti, kad finansavimas pasiektų tuos, kurie dirba arčiausiai piliečių;

25.  ragina Komisiją didinti Sąjungos paramą siekiant apsaugoti piliečius, mažumas ir religines bendruomenes bei viešąsias erdves nuo terorizmo grėsmių, kovoti su radikalizacija ir teroristiniu turiniu internete ir stabdyti neapykantos retorikos, antisemitizmo, prieš musulmonus nukreiptos neapykantos ir rasizmo plitimą visoje Europoje bei pasaulyje;

26.  atkreipia dėmesį į nuolat didėjančias grėsmes ir pavojus, susijusius su užsienio suinteresuotųjų subjektų vykdomomis organizuotomis ir tikslinėmis dezinformacijos kampanijomis prieš Europos Sąjungą; prašo skirti finansavimą programai „Europos horizontas“ ir Komisijos bei EIVT administruojamai veiklai, kuria siekiama kovoti su dezinformacijos plitimu dideliu mastu ir kurti veiksmingesnes atsakomąsias priemones; ragina Sąjungą ir valstybes nares naudoti ES lėšas veiklai, kuria siekiama didinti piliečių gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis; ragina skirti daugiau lėšų kovai su neapykantos retorika ir teroristiniu turiniu internete; pabrėžia, kad reikia stiprinti žurnalistų laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmą skiriant pakankamai išteklių, laikantis atitinkamų taisyklių, ir remti žurnalistus, įskaitant tiriamosios žurnalistikos atstovus, žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės narius, prieš kuriuos imamasi atsakomųjų veiksmų, pvz., strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP); ragina tinkamai remti kultūros sektorių, be kita ko, skatinant tarpvalstybinę Europos filmų, muzikos ir vaizdo žaidimų sklaidą; todėl ragina skirti daugiau lėšų programai „Kūrybiška Europa“;

Biudžetas, kuriuo įgyvendinami strateginiai prioritetai

27.  pabrėžia, kad svarbu mažinti Sąjungos strateginę priklausomybę svarbiausiuose sektoriuose; palankiai vertina naująjį reglamentą dėl Europos strateginių technologijų platformos (STEP), tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad reikia struktūrinio atsako į strateginių pramonės sektorių investicijų poreikius, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos nustatyti, plėtoti ir plėsti proveržio technologijas; apgailestauja dėl to, kad šiuo atžvilgiu esamo programos „Europos horizontas“ finansavimo lygio nepakanka, ir ragina skirti daugiau lėšų programai „Europos horizontas“ ir kitoms pagrindinėms šios srities Sąjungos programoms, pvz., „InvestEU“, kad būtų pasiektas atviro strateginio savarankiškumo tikslas; mano, kad ES priklausomybė nuo išteklių tiekimo kelia vis didesnį susirūpinimą; ragina ES toliau investuoti į savo atviro strateginio savarankiškumo stiprinimą užtikrinant spartesnį atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, greitesnius leidimų išdavimo procesus, pastatų dekarbonizaciją, prieigą prie ypatingos svarbos žaliavų ir atsparių ES pramonės ekosistemų vertės grandinių kūrimą, visų pirma tokiose svarbiose srityse, kaip sveikatos priežiūra ir gynyba; prašo skirti tinkamą finansavimą, kad būtų užtikrinta nuolatinė dabartinių Europos pavyzdinių programų kosmoso sektoriuje, įskaitant „Copernicus“, „Galileo“ / EGNOS, Europos palydovinio ryšio iniciatyvą (GOVSATCOM) ir informuotumo apie padėtį kosmose (SSA) iniciatyvą, plėtra;

28.  mano, kad skaitmeninė pertvarka suteikia daug galimybių gerinti skaitmeninę infrastruktūrą ir junglumą bei ugdyti skaitmeninius įgūdžius; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Skaitmeninės Europos programos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalis), taip pat Skaitmeninio švietimo veiksmų plano svarbą; pakartoja, kad reikia parengti mokytojams ir besimokantiems asmenims skirtą DI, kodavimo ir robotikos švietimo programą, kuri būtų finansuojama pagal atitinkamas programas; pažymi, kad ES biudžeto lėšomis turi būti tinkamai remiamas etiškas ir nediskriminacinis DI naudojimas, visų pirma švietimo ir kultūros sektoriuose; primena, jog reikia, kad ES finansuojamomis programomis būtų toliau investuojama į visuomenės skaitmeninio raštingumo didinimą ir skaitmeninio atotrūkio, įskaitant lyčių skaitmeninį atotrūkį, mažinimą švietimo ir mokymosi visą gyvenimą srityse;

29.  pabrėžia centrinį ES biudžeto vaidmenį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ir kovojant su klimato kaita mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, kuriant žiedinę ekonomiką, apsaugant ekosistemas ir stabdant nerimą keliančią biologinės įvairovės nykimo tendenciją, kartu užtikrinant konkurencingumą ir kuriant žaliąsias darbo vietas bei užtikrinant ekonomikos augimą ES; pabrėžia, kad programa LIFE atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ir siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, vadovaujantis ES klimato teisės aktu ir Paryžiaus susitarimu; yra labai susirūpinęs dėl didelio klimato kaitos poveikio, be kita ko, susijusio su vandens trūkumu;

30.  pabrėžia, kad susirūpinimas dėl energijos tiekimo saugumo ir aukštų energijos kainų lemia energijos nepritekliaus klausimą ir kelia iššūkių Europos pramonei, ypač MVĮ; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia didinti ES investicijas į vykstantį ES perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, be kita ko, į energijos vartojimo efektyvumą, mokslinius tyrimus ir inovacijas tvarių mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir anglies dioksido neišskiriančių technologijų srityje, visų pirma srityse, kurios daro teigiamą poveikį namų ūkių pragyvenimo išlaidų mažinimui, pvz., pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo; pažymi didžiulius investicijų į transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą poreikius ir nuolatinį statybos ir žaliavų kainų padidėjimą; pripažįsta strateginę TEN-T išplėtimo į rytines kaimynines šalis ir glaudesnių jungčių su ES strateginiais partneriais vertę; pabrėžia EITP transporto programos svarbą ir jos teigiamą vaidmenį siekiant žaliojo kurso tikslų ir pereinant prie švarios energijos;

31.  pabrėžia, kad 2025 m. biudžetas turi atitikti Sąjungos tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus; pabrėžia, kad reikia nuolat dirbti siekiant Tarpinstituciniame susitarime nustatytų klimato ir biologinės įvairovės aspekto integravimo ir susijusių Sąjungos biudžeto išlaidų tikslų, nes jie yra platesnio tikslo ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui dalis; primena Tarpinstitucinio susitarimo nuostatą, pagal kurią nustatomos atitinkamos priemonės, kurių reikia imtis, jei atlikus periodinį padėties vertinimą paaiškėja, kad pažanga siekiant taikytinų tikslų yra nepakankama; yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija pabrėžia, jog 10 proc. su biologine įvairove susijęs išlaidų tikslas 2026 m. ir 2027 m. greičiausiai nebus pasiektas, ir kad nesiūloma jokių aiškių būdų, kaip pasiekti sutartus tikslus; ragina Komisiją stebėti, ar įgyvendinamas reikšmingos žalos nedarymo principas, ir prireikus imtis reikiamų taisomųjų priemonių;

32.  pabrėžia Europos miestų iniciatyvos ir tinkamo jos finansavimo svarbą siekiant visų jos tikslų; ragina vietos valdžios institucijoms skirti daugiau tiesioginio finansavimo, kad būtų stiprinami jų gebėjimai, teikiama techninė parama ir keičiamasi geriausia patirtimi; ragina didinti atitinkamoms agentūroms skirtus išteklius, kurie turi atitikti darbo krūvį, susijusį su ES žaliojo kurso darbotvarke, visų pirma Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu;

33.  pabrėžia esminį ūkininkų ir žvejų indėlį į visuomenę ir todėl pabrėžia, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) ir bendra žuvininkystės politika yra labai svarbios apsirūpinimo maistu saugumui ir didesniam ES savarankiškumui gaminant aukštos kokybės maisto produktus; pabrėžia BŽŪP vaidmenį užtikrinant tvarias ir deramas pajamas ES ūkininkams, ypač smulkiesiems ir jauniesiems ūkininkams; ragina imtis konkrečių priemonių siekiant spręsti pagrindines ūkininkų nepasitenkinimo priežastis visoje ES, visų pirma ragina nedelsiant skirti išteklių ir imtis priemonių, kurios padėtų ūkininkams susidoroti su infliacijos, kuro sąnaudų, naujų gamybos standartų ir pasaulinės maisto rinkos pokyčių poveikiu; pabrėžia, kad reikia padėti naujiems ir jauniesiems ūkininkams, taip užtikrinant kartų kaitą ir sykiu sprendžiant darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo žemės ūkio maisto produktų sektoriuje problemą; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos ūkininkai susiduria su daugybe iššūkių, visų pirma pernelyg didele biurokratija ir administracine našta, didėjančiu reglamentavimo dubliavimu, trūkumu ir sudėtingomis darbo sąlygomis; pabrėžia, kad reikia geriau spręsti didėjančio potvynių, sausrų ir miškų gaisrų dažnumo ir intensyvumo poveikio sektoriams klausimą taikant specialias paramos priemones; ragina užtikrinti pakankamas pajamas visiems žemės ūkio sektoriuose; pabrėžia, kad reikia tinkamai remti mokslinius tyrimus ir inovacijas ir laikytis darbo standartų, taip pat reikia tinkamų investicijų, kad būtų galima pasiūlyti alternatyvius pajamų šaltinius ir palengvinti perėjimą prie tvaresnės ir įperkamesnės maisto sistemos, visų pirma pasitelkiant inovacijas, išsaugant ūkininkų pajamas, kartu išvengiant padėties, kai Europos ūkininkai susiduria su nesąžininga konkurencija dėl mūsų standartų neatitinkančio importo; tikisi, kad vykdant strateginį dialogą dėl žemės ūkio ateities bus sprendžiami visi svarbūs klausimai, įskaitant prevencinius aspektus;

34.  pakartoja, kad visos ES programos, politika ir veikla turėtų būti įgyvendinamos taip, kad siekiant jų tikslų būtų skatinama lyčių lygybė; į tai atsižvelgdamas teigiamai vertina Komisijos darbą sudarant biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti lyčių aspekto stebėjimo metodiką, kad būtų galima įvertinti Sąjungos išlaidų poveikį lytims, kaip nustatyta Tarpinstituciniame susitarime; ragina Komisiją parodyti šios 2025 m. biudžeto metodikos rezultatus kartu su sistemingu pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimu, ataskaitų teikimu ir vertinimu;

Ateičiai pritaikytas biudžetas kintančiame pasaulyje

35.  pakartoja, kad reikia įgyvendinti migracijos ir prieglobsčio politiką, grindžiamą solidarumu, bendra atsakomybe ir pagarba žmogaus teisėms, laikantis Sąjungos vertybių ir tarptautinių įsipareigojimų; pabrėžia, kad veiksmingas, humaniškas ir sąžiningas Sąjungos išorės sienų valdymas ir apsauga yra labai svarbūs dalykai siekiant užtikrinti Sąjungos saugumą, garantuoti sklandų ir efektyvų Sąjungos migracijos ir prieglobsčio politikos įgyvendinimą, visų pirma siekiant pasirengti naujojo Migracijos ir prieglobsčio pakto taikymui, be kita ko, kiek tai susiję su veiksmingomis, saugiomis ir oriomis priėmimo, integracijos, grąžinimo ir readmisijos procedūromis; pabrėžia itin svarbų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Sienų valdymo ir vizų priemonės (SVVP) vaidmenį šioje srityje; primena, kad reikia išsaugoti laisvo asmenų judėjimo Sąjungoje galimybę; primena, kad Rumunija ir Bulgarija iki 2024 m. kovo mėn. prisijungė prie Europos Šengeno erdvės be sienų, ir pakartoja, kad svarbu skubiai užbaigti ir visiškai įgyvendinti prisijungimo procesą, apimant sausumos ir traukinių jungtis; sieks, kad 2025 m. biudžete šiems tikslams būtų numatyta kuo daugiau lėšų; mano, kad ES turi glaudžiai bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis ir trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis, kad paskatintų stabilų, tvarų ir įtraukų vystymąsi ir pašalintų pagrindines migracijos priežastis, taip užkertant kelią neteisėtai migracijai ir apsaugant pažeidžiamus asmenis nuo neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklų, taip pat mirčių jūroje; ypač atkreipia dėmesį į didėjančią už sienų stebėjimą ir valdymą atsakingų agentūrų atsakomybę, paramą valstybėms narėms joms vykdant savo užduotis pagal bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir pagrindinių teisių laikymąsi; pabrėžia, kad visoms agentūroms, veikiančioms saugumo, teisingumo, teisėsaugos, prieglobsčio ir migracijos, taip pat sienų valdymo srityse, reikia tinkamo finansavimo, darbuotojų ir darbuotojams skirtų mokymų, kad jos galėtų vykdyti savo įgaliojimus; ragina ypatingą dėmesį skirti teisingam didelės apimties ES IT sistemų, kuriomis prisidedama prie Sąjungos saugumo aplinkos, įgyvendinimui ir valdymui;

36.  pabrėžia, kad saugumo padėtis aplink ES per ateinančius metus išlieka labai nestabili; ir toliau daug dėmesio skirs Europos saugumo ir gynybos pajėgumams, kad būtų galima geriau reaguoti į precedento neturinčius geopolitinius iššūkius; mano, kad ES biudžetas yra labai svarbus bendros ES gynybos strategijos ir sustiprinto valstybių narių saugumo ir gynybos koordinavimo kontekste; nori sustiprinti savo sėkmingiausias ir aktualiausias programas, pvz., Europos gynybos fondą ir jo agentūras, kad būtų sustiprintas Europos suverenumas; nori pabrėžti ES lygmens investicijų gynybos srityje sinergiją ir veiksmingumą, ypač karinio mobilumo, infrastruktūros apsaugos ir sąveikumo srityse; pabrėžia, kad būtina spręsti tokius klausimus kaip dezinformacija, kuri yra didėjantis politinis ir saugumo iššūkis, ypač prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, dėl kibernetinių nusikaltimų ar tarpvalstybinio pobūdžio organizuoto nusikalstamumo;

37.  pakartoja, kad smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą, ir pabrėžia, kad Rusijos karas prieš Ukrainą sugrąžino karą į Europos Sąjungos kaimynines šalis ir padarė poveikį tiekimo grandinėms, prekybos ir ekonominiams santykiams; pakartoja, kad visapusiškai remia Ukrainą jai kovojant už laisvę ir demokratiją; apgailestauja dėl siaubingo poveikio Ukrainos žmonių gyvenimams, kančių, taip pat dėl didelių ekonominių ir socialinių padarinių Europos žmonėms, kuriuos sukėlė neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos agresijos karas; mano, kad 2025 m. biudžetas turėtų padėti švelninti pragyvenimo išlaidų krizės ir infliacijos poveikį; primena, kad tam tikros valstybės narės, visų pirma pasienio valstybės narės, ir pažeidžiami ekonomikos sektoriai tebėra itin pažeidžiami dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinių ir nusipelno paramos tokiose srityse kaip žemės ūkis ar infrastruktūra, taip pat karinis mobilumas, vadovaujantis ES solidarumo dvasia;

38.  ir toliau yra pasiryžęs padėti Ukrainai ir ją remti pagal siūlomą Ukrainos priemonę, pagal kurią bus teikiama pagalba dotacijų ir paskolų forma Ukrainos pertvarkymui, atgaivinimui ir atstatymui, makrofinansinei paramai, institucinei, socialinei, ekonominei ir aplinkosauginei konvergencijai ir viešosioms investicijoms, taip pat jos stojimo į ES procesui; pabrėžia, kad būtina derinti ir yra galimybė derinti paramą Ukrainai ir atstatymo pastangas su konstruktyviu pasirengimo narystei procesu, kuriuo skatinamos reformos ir laipsniškas perėjimas prie ES acquis; primena, kad humanitarinė pagalba Ukrainai nebus įtraukta į Priemonės taikymo sritį, todėl pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis reikės skirti pakankamai išteklių humanitarinei pagalbai ir 2025 m. biudžete;

39.  mano, kad parama Vakarų Balkanų šalims, atsižvelgiant į ES plėtrą, tebėra svarbi ir palankiai vertina Komisijos naująjį augimo planą Vakarų Balkanams kaip teisingą žingsnį siekiant toliau remti Vakarų Balkanų šalių ekonominę konvergenciją su ES bendrąja rinka; akcentuoja, kad svarbu nuolat remti šalis kandidates joms įgyvendinant būtinas su stojimu susijusias reformas, visų pirma teisinės valstybės, kovos su korupcija ir demokratijos srityse, taip pat didinant šių šalių atsparumą, užkertant kelią hibridinėms grėsmėms ir kovojant su jomis;

40.  palankiai vertina sprendimą suteikti Ukrainai ir Moldovos Respublikai šalių kandidačių statusą ir pabrėžia, kad būtina skirti reikiamų lėšų jų stojimo procesui remti; pabrėžia, kad 2025 m. asignavimai, numatyti Pasirengimo narystei paramos priemonei (PNPP III) ir pagal atitinkamas biudžeto eilutes, skirtas Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei (KVTBP) „Globali Europa“, turėtų paskatinti bendradarbiavimą su Moldova ir Gruzija, laikantis susitarimo dėl DFP tikslinimo;

41.  pabrėžia, kad KVTBP „Globali Europa“ yra gyvybiškai svarbi priemonė, turint omenyje Sąjungos, kaip pirmaujančios pasaulio galios, poziciją, kad ji galėtų atlikti savo, kaip taikios stabilizuojančios jėgos, vaidmenį visame pasaulyje, stiprinant Sąjungos geopolitinius interesus pasaulio mastu; primygtinai teigia, kad šios priemonės finansinis rezervas buvo išnaudotas ir jam turėtų būti skubiai skirta daugiau lėšų;

42.  be to, pabrėžia KVTBP programos svarbą remiant pasaulinių iššūkių sprendimą, propaguojant žmogaus teises, laisves ir demokratiją, taip pat stiprinant pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus ir įgyvendinant Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus klimato ir biologinės įvairovės srityse, taikant visapusišką stebėsenos ir kontrolės sistemą;

43.  apgailestauja, kad Komisija mokėjimų trečiosioms šalims atvejais nenustatė veiksmingesnių sąlygų, kaip priemonių, skirtų Sąjungos geopolitiniams interesams, visų pirma susijusiems su Sąjungos migracijos politika, gynybos klausimais ir žmogaus teisėmis, įgyvendinti; ragina Komisiją nustatyti konkrečias mokėjimų trečiosioms šalims sąlygas ir orientyrus, atitinkančius konkrečius Sąjungos politinius interesus, ir nedelsiant sulaikyti atitinkamą dalį mokėjimų, jei trečioji šalis nesilaiko nustatytų sąlygų; tikisi, kad visi paskirti atsakingi Komisijos nariai per jiems skirtus klausymus įsipareigos laikytis tokių griežtesnių, interesais grindžiamų paramos iš ES biudžeto sąlygų, taikomų trečiosioms šalims;

44.  pabrėžia, kad svarbu didinti finansavimą pagal pietinėms ir rytinėms kaimyninėms šalims skirtas biudžeto eilutes, siekiant remti politines, ekonomines ir socialines reformas regionuose, teikti pagalbą pabėgėliams, visų pirma užtikrinant nuolatinį, padidintą ir nuspėjamą atitinkamų veikėjų ir agentūrų finansavimą, atitinkantį poreikių lygį, kad būtų galima pasiekti žmones vietoje, taikant apdairų paskirstymo mechanizmą, kuriuo būtų visapusiškai laikomasi ES taisyklių, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamam Europos lėšų naudojimui;

45.  primena, kad ES humanitarinė pagalba civiliams gyventojams, kuriems labai reikia pagalbos, yra būtina ir prisideda prie stabilumo ir taikos užtikrinimo nukentėjusiuose regionuose ir kad turi būti užtikrintas skubiai reikalingų pagrindinių paslaugų ir humanitarinės pagalbos teikimas ir jam neturi būti trukdoma laikantis tarptautinių sprendimų, kartu taikant įprastas tikrinimo ir stebėsenos procedūras; numato, kad dėl karų, didėjančio geopolitinio nestabilumo, nuolatinio itin didelio skurdo ir dažnesnių gaivalinių nelaimių humanitarinės pagalbos finansiniai poreikiai toliau didės; remdamasis šiomis prielaidomis, mano, kad ES turės gerokai padidinti humanitarinę pagalbą, kad būtų reaguojama į didėjančius poreikius vietoje, ypač kalbant apie žmones, kuriems jos reikia Artimųjų Rytų regione;

46.  pakartoja, kad nedviprasmiškai smerkia grupuotės „Hamas“ 2023 m. spalio 7 d. įvykdytus žiaurius teroristinius išpuolius prieš Izraelį ir jo žmones ir reiškia gilų liūdesį dėl nekaltų aukų abiejose pusėse; pabrėžia, kad iš Sąjungos biudžeto turi būti toliau teikiama parama taikai ir stabilumui regione kurti, kovai su neapykanta, politiniu ekstremizmu ir fundamentalizmu bei žmogaus teisių propagavimui;

47.  primena savo 2024 m. sausio 18 d. priimtą rezoliuciją, kurioje pripažįstamas JT pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), kuri šiuo metu suteikia prieglobstį daugiau kaip milijonui šalies viduje perkeltų asmenų ir yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikimo platforma, padedanti žmonėms Gazos Ruože, kuriame visi gyventojai susiduria su blogėjančiomis humanitarinėmis sąlygomis, įskaitant pastogės, švaraus vandens, maisto ir medicininės pagalbos trūkumą, vaidmuo; todėl pakartoja nuolatinio ir nuspėjamo ES finansavimo svarbą; palankiai vertina tai, kad JT nedelsdamos pradėjo tyrimą po to, kai buvo pateikti rimti įtarimai dėl asmenų, kurie, būdami UNRWA darbuotojai, kaip įtariama, dalyvavo 2023 m. spalio 7 d. teroristiniuose išpuoliuose prieš Izraelį, ir agentūros pateiktą informaciją bei skubius veiksmus, visų pirma siekiant nedelsiant nutraukti esamas darbo sutartis; atkreipia dėmesį į Komisijos raginimą atlikti išorės auditą siekiant peržiūrėti JT kontrolės sistemų vertinimą pagal ramsčius, taip pat į tai, kad tam pritarė UNRWA; pritaria Komisijos įgyvendinamoms kontrolės, stebėsenos ir tikrinimo sistemoms, ir primena, kad naudos gavėjai, naudodami ES lėšas, turi laikytis ES taisyklių ir apsaugos priemonių bei tarptautinės teisės; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad Komisijai atlikus ES pagalbos Palestinai peržiūrą padaryta išvada, kad kontrolės priemonės ir esamos veiksmingos apsaugos priemonės veikia gerai ir iki šiol nerasta jokių įrodymų, kad būta pinigų nukreipimo nenumatytiems tikslams atvejų, taip pat palankiai vertina tai, kad atliekamas rizikos vertinimas ir taikomos susijusios papildomos priemonės;

Programų įgyvendinimo skatinimas

48.  primena, kad Parlamentas tvirtai remia itin svarbų sanglaudos politikos vaidmenį įgyvendinant ES politikos prioritetus ir skatinant ES ekonomiką, t. y. prisidedant prie teisingo, įtraukaus ir tvaraus augimo bei vystymosi, propaguojant ekonominę ir socialinę valstybių narių ir jų regionų konvergenciją, remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat didinant inovacijas ir užimtumą; pakartoja savo įsitikinimą, kad sanglaudos politikos tikslai gali būti pasiekti tik tuo atveju, jei bus aktyviai ir skubiai sprendžiama vėlavimo vykdyti programą problema; mano, kad toks požiūris skatinti lėšų panaudojimą ir įgyvendinimą taip pat būtų veiksmingiausias būdas užtikrinti, kad ES išlaidų pridėtinė vertė būtų matoma ir apčiuopiama žmonėms Europos Sąjungoje; primena, kad reikia didesnės techninės pagalbos siekiant toliau skatinti valstybių narių gebėjimus panaudoti lėšas;

49.  pabrėžia, kad ES biudžeto lėšos turi pasiekti ES piliečius ir MVĮ; primena, kad administracinių procedūrų supaprastinimas, naudotojams patogios ir informatyvios svetainės bei portalai, biurokratijos mažinimas ir vieno langelio principu veikiančių centrų kūrimas yra labai svarbūs, kad ES programos taptų prieinamesnės vietos ir regionų valdžios institucijoms, pilietinės visuomenės organizacijoms, jauniesiems verslininkams ir MVĮ;

50.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją paspartinti veiksmų programų, finansuojamų iš pasidalijamojo valdymo fondų, įgyvendinimą ir užtikrinti greitą biudžeto, visų pirma sanglaudos fondų, vykdymą; pažymi, kad nepanaudota 2014–2020 m. programų lėšų dalis turėtų būti perskirstyta valstybėms narėms, siekiant toliau mažinti regioninius skirtumus; ragina sparčiai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, taip pat raginą Komisiją atlikti įgyvendinimo proceso, kliūčių ir rezultatų vertinimą; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl nepakankamo lėšų panaudojimo, jei padėtis greitai nebus pagerinta, kils mokėjimų krizė, t. y. bus neatitiktis tarp mokėjimų poreikių ir turimos manevringumo maržos pagal DFP mokėjimų viršutinę ribą 2026 m. ir 2027 m.;

51.  mano, kad išsamaus patikrinimo, atskaitomybės ir pagarbos Sąjungos vertybėms reikalavimai turėtų būti taikomi visiems ES lėšų gavėjams ir įgyvendinantiesiems partneriams, siekiant apsaugoti ES finansinius interesus ir išvengti netinkamo kišimosi, pakartoja, kad svarbu turėti veiksmingas ir visapusiškas stebėsenos ir kontrolės institucijas, kurios atskleistų ir tirtų nusikaltimus ES finansiniams interesams, už juos persekiotų ir patrauktų atsakomybėn, nes kovai su korupcija išleistos lėšos ES duoda didžiulę grynąją grąžą; todėl mano, kad šios įstaigos turėtų turėti pakankamai išteklių ir pakankamai darbuotojų, kad galėtų kuo veiksmingiau atlikti savo užduotis; taip pat pabrėžia, kad siekiant užtikrinti, jog finansų sektorius veiktų piliečių ir vartotojų labui, būtina tinkama ES priežiūra; atsižvelgdamas į tai, kad reikia tvirto, įtraukaus ir atsparaus finansų sektoriaus, prašo, kad Europos finansų priežiūros institucijoms ir agentūroms, kurioms pavesta vykdyti priežiūros užduotis arba rengti techninius reguliavimo standartus šiuo klausimu, skirti ištekliai būtų visapusiškai pritaikyti atsižvelgiant į visas naujas reguliavimo užduotis, kurias reikės atlikti įgyvendinant šiuos politikos tikslus;

52.  ragina visus susijusius subjektus dėti papildomas pastangas, kad būtų skatinamas projektų įgyvendinimas ir reikalavimus atitinkančio finansavimo panaudojimas, taip sumažinant neįprastai didelius dar neįvykdytus įsipareigojimus; mano, kad 2024 m. ir 2025 m. turėtų būti pasinaudota galimybe nustatyti ir pašalinti bet kokias kliūtis, trukdančias veiksmingesniam įgyvendinimui; ragina numatyti pakankamus biudžeto išteklius, kad būtų paspartintas programų įgyvendinimas ir tuo tikslu būtų papildomai stiprinami gebėjimai ir teikiama techninė pagalba valstybėms narėms, ypač toms, kurios susiduria su didesniais sunkumais panaudojant lėšas, įskaitant EGADP lėšas, taip pat taikomos priemonės, kuriomis būtų paspartintos sąžiningos, konkurencingos ir veiksmingos viešųjų pirkimų ir konkursų procedūros, siekiant sustiprinti įgyvendinimo pastangas;

53.  pabrėžia veiksmingo komunikavimo apie ES politiką ir programas ir jų matomumo svarbą didinant piliečių, įmonių ir partnerių informuotumą apie ES teikiamą pridėtinę vertę; ragina užtikrinti, kad šiai sričiai būtų skiriami pakankami asignavimai;

54.  primena, kad tinkamas gerai parengtų programų įgyvendinimas įmanomas tik padedant specialiai paskirtai administracijai; pabrėžia esminį įstaigų ir decentralizuotų agentūrų darbą ir mano, kad jos turi turėti pakankamai darbuotojų ir pakankamai išteklių, kad galėtų vykdyti savo užduotis; pabrėžia, kad jų užduotys plėtojamos atsižvelgiant į politikos prioritetus, pvz., žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, ir pabrėžia, kad skiriant naujas atsakomybės sritis ir išplečiant jų įgaliojimus turi būti proporcingai numatomi nauji ištekliai;

o
o   o

55.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Audito Rūmams.

(1) OL L, 2024/765, 2024 2 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/765/oj.
(2) OL L 325, 2022 12 20, p. 11.
(3) OL C 445, 2021 10 29, p. 240.
(4) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11.
(5) OL C 444 I, 2020 12 22, p. 4.
(6) OL C 445, 2021 10 29, p. 252.
(7) OL C, C/2024/1195, 2024 2 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1195/oj.
(8) Priimti tekstai, P9_TA(2024)0082.
(9) OL C, C/2023/1084, 2023 12 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/1084/oj.
(10) OL C 177, 2023 5 17, p. 115.
(11) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.
(12) OL L 424, 2020 12 15, p. 1.
(13) OL C 167, 2023 5 11, p. 162.
(14) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 23.
(15) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1.
(16) OL C 270, 2021 7 7, p. 2.
(17) OL C 428, 2017 12 13, p. 10.
(18) OL C 242, 2018 7 10, p. 24.
(19) OL L, 2024/795, 2024 2 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/795/oj.
(20) OL L, 2024/792, 2024 2 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/792/oj.
(21) OL L 207, 2024 2 22, p. 1.
(22) Europos Komisija, „2024 m. žiemos ekonominė prognozė. Lėtesnis augimo atsigavimas sparčiau mažėjant infliacijai“ (angl. ‘Winter 2024 Economic Forecast: A delayed rebound in growth amid faster easing of inflation’), 2023 m.


Glaudesni ES ir Armėnijos ryšiai ir būtinybė sudaryti Azerbaidžano ir Armėnijos taikos susitarimą
PDF 149kWORD 53k
2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl glaudesnių ES ir Armėnijos ryšių ir būtinybės sudaryti Azerbaidžano ir Armėnijos taikos susitarimą (2024/2580(RSP))
P9_TA(2024)0158RC-B9-0163/2024

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Armėnijos, Azerbaidžano ir padėties Kalnų Karabache,

–  atsižvelgdamas į JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą ir 1991 m. gruodžio 21 d. Almatos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimą(1) (VTPS), kuris visapusiškai įsigaliojo 2021 m. kovo 1 d.,

–  atsižvelgdamas į Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano kalbą 2023 m. spalio 17 d. Europos Parlamento plenarinio posėdžio metu,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. lapkričio 15 d. vykusio antrojo aukšto lygio ES ir Armėnijos politinio ir saugumo dialogo išvadas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2024 m. vasario 1 d. Armėnija tapo Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statuto šalimi,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. vasario 9 d. partnerystės įgyvendinimo ataskaitą dėl Armėnijos,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. vasario 13 d. vykusio penktojo ES ir Armėnijos partnerystės tarybos posėdžio rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi ES ir Armėnijos santykiai grindžiami tokiomis bendromis vertybėmis kaip demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, regioninis bendradarbiavimas ir aktyvus dalyvavimas Rytų partnerystėje, taip siekiant prisidėti prie regioninio bendradarbiavimo ir stabilumo;

B.  kadangi Europos Vadovų Taryba pavedė Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Komisijai ieškoti būdų, kaip stiprinti visus ES ir Armėnijos santykių aspektus;

C.  kadangi 2023 m. spalio 17 d. kreipdamasis į Europos Parlamentą Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ragino bendrai įsipareigoti toliau stiprinti ES ir Armėnijos santykius ir pabrėžė, kad Armėnijos Respublika yra pasirengusi būti arčiau Europos Sąjungos tiek, kiek, Europos Sąjungos nuomone, tai įmanoma;

D.  kadangi 2024 m. kovo 9 d. Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas viešai svarstė galimybę pateikti paraišką Armėnijai tapti kandidate stojimui į Europos Sąjungą;

E.  kadangi pastaraisiais metais Armėnijoje įvyko reikšmingi politiniai pokyčiai, o jos vyriausybė, nepaisant didelių iššūkių, yra įsipareigojusi užtikrinti veikiančias demokratines institucijas ir naudotis ES ir Armėnijos VTPS kaip planu reformoms, kuriomis siekiama modernizuoti šalį; kadangi pagal „The Economist“ 2023 m. demokratijos indeksą Armėnija pirmauja regione pagal demokratijos lygį;

F.  kadangi įšaldydama savo narystę Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (CSTO) Armėnija bando sumažinti savo saugumo priklausomybę nuo Rusijos Federacijos ir į savo saugumo priemonių derinį įtraukti naujus dalyvius, pavyzdžiui, stiprindama karinį bendradarbiavimą su Prancūzija, Graikija ir kitomis ES valstybėmis narėmis; kadangi Armėnijos teritorijoje vis dar dislokuota tūkstančiai Rusijos karių; kadangi paaiškėjo, kad tariamo Rusijos pasirengimo užtikrinti Armėnijos saugumą nėra; kadangi Armėnija vis dar priklauso Eurazijos ekonominei sąjungai; kadangi Armėnija tapo TBT Romos statuto šalimi;

G.  kadangi Rusijos Federacija siekia pakenkti Armėnijos demokratiniams įgaliojimams ir skleidžia chaosą bei destabilizaciją nuolat bandydama kištis, be kita ko, vykdydama dezinformacijos kampanijas;

H.  kadangi Armėnijos ekonomika tebėra labai priklausoma nuo Rusijos, su kuria vykdoma prekyba sudaro apie 35 proc. Armėnijos užsienio prekybos, o ši priklausomybė ypač ryški strateginiame energetikos sektoriuje; kadangi ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas paragino padidinti paramą pagal ES ekonomikos ir investicijų planą; kadangi pagal Ekonomikos ir investicijų planą iki šiol sutelkta apie 500 mln. EUR vertės įvairius sektorius apimančių investicijų; kadangi ES tebėra viena iš pagrindinių partnerių Armėnijai vykdant reformas ir didžiausia pagalbos šiai šaliai teikėja; kadangi 2023 m. spalio 5 d. Komisija paskelbė apie papildomą 5,25 mln. EUR vertės pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, didesnį finansavimą programai „EU4Peace“, papildomas metines programas, skirtas paramai biudžetui ir techninei paramai, siekiant spręsti tokius klausimus kaip aviacijos sauga ir branduolinė sauga;

I.  kadangi pagal naują ES ir Armėnijos partnerystės darbotvarkę, dėl kurios susitarta penktajame ES ir Armėnijos partnerystės tarybos posėdyje, pirmenybė, remiantis bendromis vertybėmis, bus teikiama Armėnijos atsparumo stiprinimui ir jos ekonomikos įvairinimui, bendradarbiavimo saugumo srityje stiprinimui ir investicijų didinimui, nes tai yra svarbiausi ekonominio bendradarbiavimo aspektai;

J.  kadangi neseniai paskelbtoje partnerystės įgyvendinimo ataskaitoje apžvelgiama Armėnijos padaryta pažanga įgyvendinant VTPS, įskaitant teisingumo sistemos reformą, kovą su korupcija, Vidaus reikalų ministerijos įsteigimą ir policijos tarnybos reformą Armėnijoje, remiant ES;

K.  kadangi Rusija ir toliau turi galimybę gauti ribojamų ES prekių per trečiosiose šalyse, įskaitant Armėniją, veikiančias tiekimo grandines; kadangi įvedus ES sankcijas Rusijai, eksportas iš Armėnijos į Rusiją 2022 m. patrigubėjo, o 2023 m. sausio–rugpjūčio mėn. – padvigubėjo; kadangi specialusis pasiuntinys ES sankcijų klausimais David O’Sullivan nepareiškė susirūpinimo dėl Armėnijos valdžios institucijų bendradarbiavimo su ES užkertant kelią sankcijų apėjimui ir teigiamai įvertino bendrus bendradarbiavimo su Armėnija rezultatus;

L.  kadangi po devynis mėnesius vykdytos neteisėtos Lačino koridoriaus blokados Azerbaidžanas 2023 m. rugsėjo 19 d. užpuolė likusias Kalnų Karabacho dalis, kurių jis dar nekontroliavo, nepaisydamas savo įsipareigojimų, įtrauktų į 2020 m. lapkričio mėn. susitarimą dėl ugnies nutraukimo, ir Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo; kadangi iš šios teritorijos turėjo pasitraukti daugiau nei 100 000 armėnų, todėl Kalnų Karabache beveik nebeliko šimtmečius ten gyvenusios armėnų bendruomenės; kadangi tai galima prilyginti etniniam valymui; kadangi nepripažintos de facto Kalnų Karabacho valdžios institucijos nustojo egzistuoti 2024 m. sausio 1 d., kai buvo priverstos pritarti savo veiklos nutraukimui; kadangi Azerbaidžane vis dar laikoma nelaisvėje nemažai armėnų, įskaitant buvusius Kalnų Karabacho vadovus; kai kurie iš šių asmenų apklausiami ir nesaugomi nuo minios smalsumo, o tai prieštarauja 1929 m. Ženevos konvencijoms; kadangi Kalnų Karabacho armėnai prarado savo nuosavybę ir turtą bėgdami nuo Azerbaidžano karinio puolimo ir po to negalėjo jų susigrąžinti;

M.  kadangi 2024 m. vasario 13 d. Komisija paskelbė apie papildomą 5,5 mln. EUR humanitarinės pagalbos skyrimą iš Kalnų Karabacho regiono perkeltiems armėnams remti, papildant 12,2 mln. EUR sumą, apie kurios skyrimą buvo pranešta 2023 m. rugsėjo mėn.;

N.  kadangi ES visapusiškai remia Armėnijos ir Azerbaidžano suverenitetą bei teritorinį vientisumą ir aktyviai remia pastangas taikiomis priemonėmis siekti tvaraus Armėnijos ir Azerbaidžano taikos susitarimo, paisant atitinkamų gyventojų teisių;

O.  kadangi Armėnija ir Azerbaidžanas pradėjo tiesiogines derybas dėl galimo taikos susitarimo, kuriuo galėtų būti atverstas naujas dvišalių santykių puslapis; kadangi tebesitęsia ginčai dėl klausimų, susijusių su sienos delimitavimu ir demarkavimu, taip pat dėl praktinių susitarimų dėl transporto jungčių tarp pagrindinės Azerbaidžano teritorijos ir jo eksklavo – Nachičevanės; kadangi Azerbaidžanas reikalauja koridoriaus per Armėniją, jungiančio pagrindinę Azerbaidžano teritoriją su Nachičevanės eksklavu, kurį kontroliuotų Rusijos pasienio pajėgos ir kuriame nebūtų vykdomi Armėnijos muitinės patikrinimai ar pasienio kontrolė, taigi, nebūtų paisoma Armėnijos suvereniteto; kadangi Armėnijos pasiūlymas dėl vadinamųjų taikos kryžkelių apima jungtis tarp pagrindinės Azerbaidžano teritorijos ir Nachičevanės vykdant Armėnijos pasienio kontrolę ir muitinės patikrinimus;

P.  kadangi Armėnija, rodydama gerą valią, neprieštaravo COP 29 konferencijos rengimui Baku; kadangi Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas 2024 m. sausio 28 d. pasiūlė pasirašyti nepuolimo paktą su Azerbaidžanu; kadangi saugumo padėtis vis dar tebėra įtempta, kaip rodo 2024 m. vasario 13 d. incidentas, per kurį dėl Azerbaidžano vykdyto apšaudymo Armėnijos pietinėje Siuniko srityje buvo nužudyti keturi armėnų kariai, o vienas sužeistas;

Q.  kadangi ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas 2024 m. vasario 15 d. ir 16 d. pakomentavo, kad Azerbaidžanas atmetė naujausius Armėnijos pasiūlymus dėl sienos delimitavimo ir demarkavimo, ir pasidalijo savo analize, kad Azerbaidžanas gali rengtis pradėti karines operacijas kai kuriose pasienio zonose, siekdamas jas paversti didelio masto karu prieš Armėnijos Respubliką; kadangi ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas 2024 m. vasario 17 d. susitiko Miunchene, tarpininkaujant Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui, ir tai buvo pirmas jų susitikimas po 2023 m. rugsėjo mėn. įvykdyto Azerbaidžano išpuolio prieš Kalnų Karabachą;

R.  kadangi Kalnų Karabache yra daug bažnyčių, mečečių, akmeninių kryžių ir kapinių; kadangi po to, kai 2020 m. karo metu Azerbaidžanas padarė didelę tyčinę žalą Armėnijos kultūros paveldui, Tarptautinis Teisingumo Teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje(2) nurodė, kad Azerbaidžanas turi „imtis visų būtinų priemonių, kad užkirstų kelią vandalizmo ir išniekinimo veiksmams, darantiems poveikį Armėnijos kultūros paveldui, įskaitant bažnyčias ir kitas religinių apeigų vietas, paminklus, lankytinas vietas, kapines ir artefaktus, ir už juos bausti“; kadangi pastarosiomis savaitėmis Azerbaidžano valdžios institucijos pašalino paminklus ir nugriovė žymius pastatus, susijusius su armėnų kultūros paveldu Kalnų Karabache, įskaitant vietos parlamento pastatą;

S.  kadangi Azerbaidžano vadovybė ir toliau skelbia iredentistinius pareiškimus dėl suverenios Armėnijos teritorijos; kadangi Azerbaidžano kariuomenė tebėra užėmusi maždaug 170 km2 suverenios Armėnijos teritorijos;

T.  kadangi 2023 m. vasario mėn. buvo pradėta vykdyti bendros saugumo ir gynybos politikos sričiai priklausanti civilinė ES misija Armėnijoje (EUMA), kuriai pavesta stebėti įvykius Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje ir apie juos pranešti; kadangi EUMA įgaliota veikti tik Armėnijos pasienio pusėje, nes Azerbaidžanas atsisako, kad misija būtų vykdoma jo pasienio pusėje; kadangi Armėnijoje esantis Rusijos karinis personalas sąmoningai sudarė kliūtis EUMA įgaliojimams įgyvendinti; kadangi EUMA buvo Azerbaidžano valdžios institucijų ir vyriausybės kontroliuojamos žiniasklaidos skleidžiamos dezinformacijos taikinys; kadangi 2023 m. gruodžio mėn. ES Užsienio reikalų taryba susitarė padidinti darbuotojų skaičių vietoje nuo 138 iki 209;

U.  kadangi Armėnija ne kartą prašė, kad ES įtrauktų ją į paramos, teikiamos pagal Europos taikos priemonę, gavėjų sąrašą; kadangi kelios valstybės narės nusprendė padidinti paramą Armėnijai teikdamos karinę pagalbą, kad padėtų Armėnijai reformuoti savo kariuomenę ir atgrasyti nuo naujos karinės agresijos, nukreiptos prieš tarptautiniu mastu pripažintą jos teritoriją;

1.  pripažįsta ir palankiai vertina tai, kad Armėnija tvirtai pabrėžė siekį stiprinti santykius su Europos Sąjunga ir teikti jiems pirmenybę; mano, kad Europos Sąjunga turėtų reaguoti teigiamai, visapusiškai pasinaudoti šiais galimais geopolitiniais pokyčiais ir padėti Armėnijai labiau įsitvirtinti demokratinių valstybių bendruomenėje;

2.  ragina tvariai įgyvendinti naujai sutartą ES ir Armėnijos partnerystės darbotvarkę, pabrėždamas, kad reikia aktyviai siekti plataus užmojo bendrų bendradarbiavimo prioritetų ir juos įgyvendinti; mano, kad esminė ES ir Armėnijos partnerystė yra logiškas žingsnis, derantis su Armėnijos pasirinkimu remti demokratiją, teisinę valstybę, kovą su korupcija ir laikytis tarptautinės taisyklėmis grindžiamos tvarkos;

3.  Palankiai vertina Armėnijos įsipareigojimą įgyvendinti visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimą ir pažangą, kurią ji padarė įgyvendindama visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo veiksmų gaires; teigiamai vertina tai, kad Armėnijos vyriausybė pripažįsta visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimą reformų įgyvendinimo Armėnijoje strateginėmis gairėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti rengti veiksmų gaires, kuriomis būtų siekiama plataus užmojo ES santykių su Armėnija pagerinimo; mano, kad patirtis, įgyta įgyvendinant asociacijos susitarimus ir išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos erdves su Ukraina, Sakartvelu ir Moldovos Respublika, turėtų būti tinkamas pagrindas, ypač kiek tai susiję su laipsnišku sektorių integravimu į bendrąją rinką, kuris Armėnijai turėtų atnešti apčiuopiamos naudos makro ir mikro lygmenimis;

4.  pakartoja, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį kiekviena Europos valstybė gali pateikti prašymą tapti Europos Sąjungos nare, jei ji atitinka Kopenhagos kriterijus ir laikosi demokratijos principų, paiso pagrindinių laisvių ir žmogaus bei mažumų teisių ir užtikrina teisinės valstybės principo taikymą; mano, kad jei Armėnija būtų suinteresuota pateikti paraišką dėl šalies kandidatės statuso ir tęsti tvarias reformas, kuriomis siekiama įtvirtinti jos demokratiją, tai galėtų tapti ES ir Armėnijos santykių pokyčių etapo pagrindu; ragina Komisiją ir Tarybą aktyviai remti Armėnijos siekį stiprinti bendradarbiavimą su ES ne tik ekonominės partnerystės, bet ir politinio dialogo, žmonių tarpusavio ryšių, sektorių integracijos ir bendradarbiavimo saugumo srityje srityse;

5.  remia nuolatines Armėnijos pastangas įgyvendinti reformas ir stiprinti demokratiją, teisės viršenybę ir gerą valdymą; pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį įgyvendinant reformas; ragina Armėniją toliau bendradarbiauti su ES šioje srityje ir ragina ES stiprinti paramą šiose srityse, visų pirma techninę pagalbą ir ekspertinių žinių mainus; ragina Armėniją aktyviai dalyvauti įgyvendinant Rytų partnerystės politiką kaip priemonę geriems kaimyniniams santykiams Pietų Kaukaze skatinti;

6.  pripažįsta, kad Rusijos Federacijos įtaka Armėnijos ekonomikai tebėra didelė, ragina Armėniją būti budriai dėl galimo ES sankcijų apėjimo šalyje; puikiai supranta grasinimų, kuriuos Rusijos Federacija gali bandyti panaudoti prieš Armėniją, kad nubaustų ją už savo nepriklausomus politinius ir strateginius sprendimus, lygį ir įvairovę; mano, kad ES turi būti pasirengusi teikti skubią pagalbą Armėnijai, kad sušvelnintų neigiamas tokių priešiškų veiksmų pasekmes;

7.  pažymi, kad pastarąjį dešimtmetį dvišalės Armėnijos ir ES prekybos apimtis augo; ragina Armėniją, ES ir jos valstybes nares, taip pat Europos įmones ir investuotojus imtis būtinų veiksmų siekiant toliau stiprinti savo ekonominius ir prekybos santykius; palankiai vertina Ekonomikos ir investicijų plano sėkmę ir ragina ES ir Armėniją toliau pritraukti tiek viešųjų, tiek privačiųjų investicijų, kad būtų skatinamas tvarus vystymasis Armėnijoje;

8.  pripažįsta, kad būtina nedelsiant stiprinti ES ir Armėnijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, kol Armėnija persvarstys savo narystę Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje; ragina ES palankiai reaguoti į Armėnijos prašymą suteikti paramą pagal Europos taikos priemonę ir teikti paramą Armėnijos kariuomenei; atkreipia dėmesį į reguliarių ES ir Armėnijos politinių ir saugumo dialogų, kaip skėtinės platformos visais su saugumu susijusiais klausimais, pridėtinę vertę; ragina pradėti hibridinių grėsmių vertinimo tyrimą, kuris padės Armėnijai nustatyti pagrindinius pažeidžiamumo aspektus ir numatyti kryptingus sprendimus; palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi kelios valstybės narės, siekdamos suteikti Armėnijai gynybinę karinę paramą, ir ragina valstybes nares apsvarstyti panašias iniciatyvas;

9.  palankiai vertina Armėnijos sprendimą sustabdyti savo dalyvavimą Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje veikloje, nes ji nepadėjo Armėnijai kovoti su karine agresija, ir siekti patikimesnės saugumo struktūros; remia Armėnijos oficialų prašymą, pateiktą Rusijos Federacijai, kad ši nutrauktų savo Federalinės saugumo tarnybos sienos apsaugos pareigūnų dislokavimą nacionaliniame oro uoste;

10.  pripažįsta, kad esama neišnaudoto ES ir Armėnijos piliečių tarpusavio ryšių potencialo; ragina pripažinti Armėnijos pažangą, pasiektą įgyvendinant susitarimus dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos; mano, kad atėjo laikas pradėti dialogą su Armėnija dėl vizų režimo liberalizavimo;

11.  palankiai vertina sudarytą ES ir Armėnijos Respublikos susitarimą, kuris leis Eurojustui ir Armėnijos kompetentingoms institucijoms perduoti operatyvinius asmens duomenis vykdant teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose; pabrėžia, kaip svarbu toliau stiprinti ES ir Armėnijos bendradarbiavimą kovojant su nusikalstamumu ir terorizmu bei užtikrinant Sąjungos saugumą bendros naudos labui;

12.  išreiškia savo paramą EUMA veiklai ir pabrėžia jos atliekamo vaidmens svarbą; ragina pratęsti šios misijos įgaliojimus ir po 2025 m., o jos darbuotojų skaičių dar labiau padidinti; pakartoja savo nusivylimą dėl Azerbaidžano atsisakymo leisti ES misijai veikti savo sienos pusėje ir dėl nuolatinių Azerbaidžano vykdomų prieš EUMA nukreiptų šmeižto kampanijų; smerkia tai, kad Armėnijoje dislokuoti Rusijos sienos apsaugos pareigūnai sukliudė EUMA pasiekti Nerkin Hand kaimą, kuriame 2024 m. vasario 13 d. Azerbaidžano pajėgos neseniai nužudė keturis armėnų karius po to, kai tariamai buvo sužeistas vienas Azerbaidžano karys; smerkia kurstančią Azerbaidžano pareigūnų retoriką, nukreiptą prieš ES, jos valstybes nares, EUMA ir Armėnijos valdžios institucijas;

13.  pabrėžia, kad ES turėtų būti pasirengusi taikyti sankcijas visiems asmenims ir subjektams, kurie kelia grėsmę Armėnijos suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui;

14.  ragina Azerbaidžaną iš tikrųjų pradėti išsamų ir skaidrų dialogą su Karabacho armėnais siekiant užtikrinti pagarbą jų teisėms ir garantuoti jų saugumą, įskaitant jų teisę dalyvaujant tarptautinėms pajėgoms grįžti į savo namus ir oriai bei saugiai juose gyventi, teisę naudotis savo žeme ir nuosavybės teisę, teisę išlaikyti savo individualų tapatumą ir visapusiškai naudotis savo pilietinėmis, kultūrinėmis, socialinėmis ir religinėmis teisėmis; ragina Azerbaidžaną paleisti visus Kalnų Karabacho ir Armėnijos gyventojus, kurie ir toliau laikomi Azerbaidžano nelaisvėje, ir įsipareigoti jiems taikyti plataus masto amnestiją; ragina visapusiškai, nedelsiant ir veiksmingai įgyvendinti visas Tarptautinio Teisingumo Teismo nutartis byloje dėl Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo taikymo (Armėnija / Azerbaidžanas);

15.  pakartoja smerkiantis Azerbaidžano karinius įsiveržimus į tarptautiniu mastu pripažintą Armėnijos teritoriją ir tebesitęsiančią atskirų jos teritorijų okupaciją; pakartoja savo reikalavimą išvesti Azerbaidžano pajėgas iš visos suverenios Armėnijos teritorijos; atmeta Azerbaidžano prezidento ir kitų Azerbaidžano pareigūnų iredentistinius ir provokacinius pareiškimus, kuriais grasinama Armėnijos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, įskaitant pareiškimus, susijusius su reikalavimu atidaryti eksteritorinį koridorių, kuriuo Azerbaidžanas būtų sujungtas su savo eksklavu – Nachičevane, ir dėl to reiškia didelį susirūpinimą; įspėja Azerbaidžaną dėl bet kokios galimos karinės avantiūros prieš Armėnijos teritoriją; pabrėžia, kad Azerbaidžano susisiekimo su jo eksklavu Nachičevane klausimus reikėtų spręsti visapusiškai atsižvelgiant į Armėnijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą;

16.  pakartoja, kad Europos Sąjunga vienareikšmiškai remia Armėnijos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamumą; tvirtai remia normalių Armėnijos ir Azerbaidžano santykių atkūrimą, pagrįstą 1991 m. Almatos deklaracija paremtais abipusio teritorinio vientisumo ir sienų neliečiamumo pripažinimo principais, sienos delimitavimu pagal atitinkamus SSRS generalinio štabo žemėlapius, kurie buvo pateikti abiem šalims, ir regioninės komunikacijos, kuri būtų paremta pagarba abiejų šalių suverenitetui ir jurisdikcijai, blokavimo panaikinimu vadovaujantis abipusiškumo ir lygybės principais;

17.  reiškia paramą tam, kad būtų atnaujintos Armėnijos ir Azerbaidžano derybos visais neišspręstais klausimais, siekiant sudaryti taikos sutartį, ir ragina abi šalis ir toliau visapusiškai įsipareigoti siekti tvaraus ir taikaus ilgalaikio ginčo sprendimo vykdant dialogą ir vedant derybas; mano, kad dėl šio susitarimo turi būti deramasi sąžiningai ir jis turi būti grindžiamas suvereniteto ir teritorinio vientisumo pripažinimu bei jėgos nenaudojimu; ragina ES stipriau įsipareigoti toliau sudaryti palankesnes sąlygas visapusiškai ir tvariai taikai, kuri būtų naudinga visiems regiono žmonėms; ragina Turkiją ir kitus Azerbaidžano sąjungininkus susilaikyti nuo agresyvaus elgesio Baku kurstymo ir pasinaudoti savo įtaka, kad būtų greitai užbaigtos taikos derybos; primygtinai ragina Azerbaidžaną uždaryti Baku esantį vadinamąjį Trofėjų parką, kuris pradėjo veikti 2021 m. balandžio 12 d., nes juo trukdoma pastangoms kurti Armėnijos ir Azerbaidžano tarpusavio pasitikėjimą;

18.  griežtai nesutinka su kai kurių pastarojo meto Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos vadovų pareiškimų, kuriais jie sveikino prezidentą I. Alijevą su perrinkimu, neužsimindami apie demokratijos nebuvimą Azerbaidžane ir klaidinančiai apibūdindami Azerbaidžaną kaip patikimą partnerį, tonu; patvirtina, kad šie pareiškimai neatspindi Europos Sąjungos pozicijos ir, turint omenyje Azerbaidžano vykdomą etninį valymą Kalnų Karabache, niekada neturėjo būti padaryti; primygtinai ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos išorės veiksmų tarnybą tęsti derybas dėl atnaujinto partnerystės susitarimo su sąlyga, kad Azerbaidžanas parodys tikrą pasirengimą paisyti Karabacho armėnų teisių bei spręsti jiems aktualias saugumo problemas ir prisidės prie esminės pažangos siekiant visapusiško ir tvaraus taikos susitarimo su Armėnija;

19.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad pažeidžiant Tarptautinio Teisingumo Teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį neužtikrinama Kalnų Karabacho armėnų kultūrinio, religinio ir istorinio paveldo apsauga; smerkia visus atvejus, kai naikinamos, vandališkai niokojamos ir išniekinamos vietos, menančios šimtmečius trukusį armėnų buvimą Kalnų Karabache; ragina Azerbaidžano valdžios institucijas išsaugoti, apsaugoti ir puoselėti turtingą ir įvairialypį regiono paveldą; primygtinai ragina UNESCO nedelsiant imtis veiksmų siekiant išsaugoti ir apsaugoti armėnų kultūros paveldą, kuriam kyla pavojus Kalnų Karabache; ragina stiprinti Armėnijos ir ES bendradarbiavimą stebint, kaip Azerbaidžanas sistemingai naikina armėnų kultūros paveldą (bažnyčias, vienuolynus, kapines, paminklus, rūmus ir kt.), visų pirma dalyvaujant Europos Sąjungos palydovų centrui;

20.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Armėnijos Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Azerbaidžano Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Jungtinėms Tautoms ir Europos Tarybai.

(1) OL L 23, 2018 1 26, p. 4.
(2) 2021 m. gruodžio 7 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo nutartis dėl prašymo nustatyti laikinąsias priemones siekiant užtikrinti Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo taikymą (Armėnija / Azerbaidžanas).

Teisinė informacija - Privatumo politika