Europos Parlamentas: Įprasta teisėkūros procedūra  

1. Jeigu manote, kad ES turėtų inicijuoti teisės aktą, galite rinktis vieną iš šių galimybių:

   1. pradėti piliečių iniciatyvą: jeigu per metus surinksite bent vieną milijoną ES piliečių parašų iš bent 7 valstybių narių, galite prašyti, kad Europos Komisija imtų veikti savo kompetencijos srityje. Daugiau informacijos apie piliečių iniciatyvą rasite čia
   2. kreiptis į savo EP narį. Jis gali

      1. pradėti procesą, kai Parlamentas prašo Komisijos siūlyti teisės aktą. Tai galima tik tuomet, kai Parlamentas mano, kad, norint padėti įgyvendinti Sutartis, reikia parengti ES teisės aktą. Tuo atveju, kai Komisija atsisako teikti pasiūlymą, ji turi nurodyti ir priežastis;
      2. paprašyti Parlamento komiteto parengti pranešimą savo iniciatyva, kad, Parlamentui jį patvirtinus, nors jis ir neprivalomojo pobūdžio, būtų galima daryti spaudimą Komisijai teikti naujus pasiūlymus;
      3. pateikti Komisijai klausimą, kuriuo remiantis ji galėtų svarstyti, ar reikalingas naujas teisės aktas. Daugiau informacijos apie klausimus rasite čia
      4. paskelbti rašytinį pareiškimą –jis bus siunčiamas Komisijai reikalaujant imtis veiksmų, jeigu jį pasirašo daugiau negu pusė EP narių. Daugiau informacijos apie rašytinius pareiškimus rasite čia
   3. pateikti peticiją Europos Parlamentui.Daugiau informacijos apie peticijas rasite čia
2. Kai tik Komisija pradeda rengti arba persvarstyti teisės aktus, ji paprastai pradeda viešas konsultacijas, per kurias suinteresuotosios šalys ir ekspertai gali reikšti savo nuomones. Daugiau informacijos apie viešas konsultacijas rasite čia

Kai pasiūlymas nusiunčiamas Parlamentui, pranešėjas ir šešėliniai pranešėjai (EP narys, kuriuos skiria kiekviena frakcija procedūrai stebėti) paprastai pradeda rinkti susijusių šalių nuomones. Galite pateikti savo nuomonę jiems, kiekvienam komiteto nariui arba kiekvienam EP nariui.

Nagrinėjimo komitete etapu pakeitimus gali teikti kiekvienas EP narys, tačiau pakeitimus per plenarinę sesiją teikia tik atsakingas komitetas, frakcija arba bent 40 EP narių.

Komitetai kartais organizuoja viešus svarstymus – juose galite dalyvauti ir Jūs.

Komiteto posėdžiai ir plenarinės sesijos transliuojami internete. Juos galite stebėti šiuo adresu EPTV

Galite patarti savo EP nariui, kurie, Jūsų nuomone, pateikti pakeitimai naudingi, o kurie ne.

1. Įprasta procedūra pradedama pateikiant pasiūlymą dėl teisės akto Europos Parlamentui ir Tarybai.
2. Įprasta teisėkūros procedūra šiuo metu taikoma 85 apibrėžtose politikos srityse ir aprėpia didžiąją dalį ES kompetencijos sričių.
3. Europos Komisija turi teisę inicijuoti teisės aktus. Ji atsakinga už didžiąją dalį pateikiamų pasiūlymų dėl teisės akto. Tačiau Parlamentas ir Taryba gali paprašyti Komisijos pateikti pasiūlymų ir keliais gerai apibrėžtais atvejais kitos institucijos gali taip pat parengti pasiūlymų.
4. Parlamentas (jeigu tam pritaria jį sudarančių narių dauguma) gali paprašyti Komisijos pateikti pasiūlymą tais atvejais, kai Parlamentas mano, kad, norint padėti įgyvendinti Sutartis, reikia parengti ES teisės aktą. Tuo atveju, kai Komisija atsisako teikti pasiūlymą, ji turi nurodyti to priežastis.
5. Taryba, spręsdama paprasta balsų dauguma, gali Komisijos prašyti atlikti bet kurį tyrimą, ministrų nuomone, pageidautiną siekiant bendrų tikslų, ir pateikti jai atitinkamus pasiūlymus.
6. Pagal Sutartis leidžiama pradėti įprastą teisėkūros procedūrą šiais labai konkrečiais atvejais:

   • ketvirtadalio valstybių narių iniciatyva (teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, policijos bendradarbiavimas);
   • remiantis Europos Centrinio Banko rekomendacija (tam tikri Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto straipsniai);
   • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prašymu (specializuotų teismų prie Bendrojo Teismo, kurie, kaip pirmoji instancija, nagrinėtų konkrečiose srityse iškeltas tam tikrų kategorijų bylas ir priimtų sprendimus, įsteigimas; tam tikros Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto nuostatos);
   • Europos investicijų banko prašymu.
7. Komisija gali pateikti pasiūlymą ir dėl Europos piliečių iniciatyvos.
8. Komisijos pasiūlymas – tai išsamaus konsultacijų proceso, kuris gali būti vykdomas įvairias būdais (privalomas poveikio vertinimas, ekspertų ataskaitos, konsultacijos su nacionaliniais ekspertais, tarptautinėmis organizacijomis ir (arba) nevyriausybinėmis organizacijomis, konsultacijos parengus žaliąsias ir baltąsias knygas ir t. t.), rezultatas.
9. Taip pat pradedamas įvairių Komisijos tarnybų konsultacijų procesas, kad būtų užtikrinama, jog atsižvelgta į visus svarstomo klausimo aspektus (tarnybų konsultacijos).
10. Komisijos narių kolegija paprastai tvirtina Komisijos pasiūlymą, taikydama rašytinę procedūrą (be Komisijos narių diskusijų) arba žodinę procedūrą (Komisijos narių kolegija diskutuoja dokumento klausimu), tuomet pasiūlymas paskelbiamas (Komisijos nariu kolegija diskutuoja dokumento klausimu), tuomet pasiulymas paskelbiamas Europos Sajungos oficialiajame leidinyje.
11. Komisija pateikia savo pasiūlymą dėl teisės akto (paprastai reglamentą, direktyvą arba sprendimą) Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat ES nacionaliniams parlamentams ir, jeigu reikia, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

Nacionalinių parlamentų vaidmuo

12. Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolu Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ir Protokolu Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų nacionaliniai parlamentai per aštuonias savaites gali pateikti pagrįstą nuomonę, jeigu jie mano, kad projektas dėl teisės akto neatitinka subsidiarumo principo. Kiekvienas nacionalinis parlamentas turi du balsus. Kai parlamentinę sistemą sudaro dveji rūmai, kiekvieni rūmai turi po vieną balsą.
13. Jeigu ne mažiau kaip trečdalis nacionalinių parlamentų mano, kad projektas dėl teisės akto neatitinka subsidiarumo principo, jis turi būti persvarstomas („geltonoji kortelė“). Tuo atveju, kai pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projektas pateikiamas remiantis SESV 76 straipsniu (teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimas), mažiausias balsų skaičius turi sudaryti vieną ketvirtadalį. Persvarsčiusi vadinamąją geltonąją kortelę, pasiūlymą pateikusi institucija (paprastai Komisija) gali nuspręsti jo nekeisti, iš dalies jį pakeisti arba atsiimti.
14. Be to, pagal įprastą teisėkūros procedūrą, jeigu paprasta nacionalinių parlamentų dauguma mano, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, Komisija projektą turi nagrinėti iš naujo („oranžinė kortelė“). Persvarsčiusi pasiūlymą, Komisija gali nuspręsti jo nekeisti, jį iš dalies pakeisti arba atsiimti. Jeigu Komisija nusprendžia pasiūlymo nekeisti, ji turi pagrįsti savo poziciją. Tokiu atveju Europos Parlamentas ir Taryba, prieš užbaigdami pirmąjį svarstymą, privalo svarstyti, ar pasiūlymas yra suderinamas su subsidiarumo principu. Jeigu Parlamentas paprasta EP narių balsų dauguma arba Taryba 55 proc. savo narių balsų dauguma nusprendžia, kad pasiūlymas nesuderinamas su subsidiarumo principu, jis atmetamas.

Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės

15. Komisija ir Taryba privalo konsultuotis su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu (EESRK) ir Regionų komitetu (RK) tam tikrais klausimais arba tuo atveju, kai Taryba mano, kad to reikia. Pavyzdžiui, EESRK privalo pateikti nuomonę dėl ekonominės ir socialinės politikos, o su RK turi būti konsultuojamasi aplinkos, švietimo ir transporto klausimais. Taryba ir Komisija gali nustatyti nuomonių pateikimo terminą. Europos Parlamentas taip pat turi galimybę konsultuotis su dviem komitetais. Be to, komitetai gali teikti nuomones savo iniciatyva.

1. Kai tik Europos Komisijos pasiūlymas dėl teisės akto perduodamas Europos Parlamentui, Pirmininkas, pasikonsultavęs su atitinkamomis techninėmis tarnybomis, perduoda jį atsakingam komitetui.
2. Komitetas pasirenkamas atsižvelgiant į pasiūlymo temą.
3. Kitiems komitetams gali būti suteikta galimybė pasiūlyti savo nuomonę, jeigu tema susijusi su jų veikla.
4. Tuo atveju, kai iškyla konfliktas dėl kompetencijos, pavyzdžiui, jeigu klausimas beveik vienodai priklauso dviejų ar daugiau komitetų kompetencijai, Pirmininkų sueiga, remdamasi Komitetų pirmininkų sueigos rekomendacija, priima sprendimą dėl procedūros.
5. Ginčai dėl kompetencijos gali būti išspręsti taikant procedūras, pagal kurias įtraukiami susiję komitetai, arba rengiant bendrus komitetų posėdžius ir balsavimą.
6. Susijęs komitetas nagrinėja pasiūlymą vienu metu su atsakingu komitetu, laikydamasis bendrai nustatyto tvarkaraščio. Abiejų komitetų pranešėjai ir nuomonės referentai kartu nustato savo išimtinei arba bendrai kompetencijai priklausančias teksto dalis ir susitaria dėl tikslių bendradarbiavimo metodų. Pranešėjai ir nuomonės referentai informuoja vieni kitus ir abipusiškai pritaria tekstams, kuriuos jie siūlo komitetams, ir pozicijai dėl pakeitimų. Atsakingas komitetas turėtų be balsavimo priimti susijusio komiteto pakeitimus, kurie priklauso išimtinei susijusio komiteto kompetencijai.
7. Tuo atveju, kai atsakingam ir susijusiam komitetams nepavyksta susitarti dėl kompetencijos, Pirmininkų sueiga gali nuspręsti, kam kokia priklauso kompetencija, arba, jeigu klausimas vienodai priklauso abiejų komitetų kompetencijai, gali pasiūlyti rengti bendrus komitetų posėdžius.
8. Rengiant bendrus komitetų posėdžius atitinkami pranešėjai parengia vieną pranešimo projektą. Jis išnagrinėjamas ir bendruose posėdžiuose dalyvaujantys komitetai dėl jo balsuoja.
9. Atsakingas Parlamento komitetas visų pirma patikrina pasiūlymo teisinį pagrindą. Jis gali paprašyti už teisės reikalus atsakingo komiteto pateikti nuomonę, pastarasis komitetas taip pat gali nuspręsti savo iniciatyva patikrinti teisinį pagrindą.
10. Jeigu pasiūlymas turės finansinių padarinių, atsakingas komitetas taip pat turi patikrinti, ar jis suderinamas su daugiamete finansine programa, t. y., ar yra pakankamai finansinių išteklių. Už biudžeto klausimus atsakingas komitetas taip pat gali savo iniciatyva atlikti tokį patikrinimą.
11. Atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pareikšti prieštaravimą, jeigu jie mano, kad pasiūlymas arba jo dalys neatitinka teisių, įtvirtintų ES pagrindinių teisių chartijoje.
12. Kai tik nustatomas už pasiūlymą atsakingas komitetas, jis vieną iš savo narių skiria pranešėju. Faktiškai frakcijoms atstovaujantys koordinatoriai nusprendžia, kuri frakcija bus atsakinga už pranešimo nagrinėjimą. Minėtoji frakcija pasiūlo pranešėją, kuris yra vienas iš šios frakcijos komiteto narių arba nuolatinių pavaduojančių narių.
13. Pranešėjai gali būti renkami iš anksto remiantis Komisijos metine teisėkūros programa – taip jiems sudaromos sąlygos stebėti pasiūlymą jo rengimo etapu, prieš jį pateikiant Parlamentui.
14. Kitos frakcijos gali skirti šešėlinį pranešėją, kuris atsakingas už frakcijos pozicijos rengimą ir pranešėjo darbo stebėjimą.
15. Pranešėjas atsakingas už pasiūlymą įvairiais procedūros etapais; jis pataria komitetui per svarstymą komiteto lygmeniu ir visam Parlamentui (per plenarinį posėdį) dėl bendro požiūrio.
16. Pranešėjas turi komitetui pristatyti pranešimo projektą, įskaitant savo pakeitimus dėl Komisijos pasiūlymo.
17. Parlamento komitetas pranešimo projekto nagrinėjimo tikslu paprastai susitinka kelis kartus.
18. Neretai dėl prieštaringų ar techninių dokumentų rengiami klausymai su ekspertais ar atliekami tyrimai arba poveikio vertinimai.
19. Per komiteto debatus Komisija gali apginti savo pasiūlymą ir atsakyti į komiteto narių klausimus.
20. Kadangi Taryba gauna ir pradeda svarstyti Komisijos pasiūlymą tuo pačiu metu kaip Parlamentas, komitetas paprastai paprašo Komisijos ir Tarybos jį informuoti apie pažangą, kuri daroma svarstant pasiūlymą Taryboje ir jos darbo grupėse.
21. Susiję ir nuomones teikiantys komitetai teikia savo nuomones atsakingam komitetui.
22. Kiekvienas EP narys gali pateikti pakeitimų iki atsakingo komiteto nustatyto termino. Dėl visų pakeitimų balsuojama atsakingame komitete laikantis paprastos balsų daugumos principo.
23. Atsakingas komitetas, prieš surengdamas galutinį balsavimą dėl pasiūlymo dėl teisės akto, paprašo Komisijos nurodyti savo poziciją dėl visų komitete priimtų pakeitimų, taip pat paprašo Tarybos pateikti pastabas. Jei Komisija negali padaryti pareiškimo arba yra nepasirengusi pritarti visiems komiteto priimtiems pakeitimams, komitetas gali atidėti galutinį balsavimą.
24. Kai tik pranešimas priimamas komitete, jis įtraukiamas į plenarinės sesijos darbotvarkę.
25. Frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pateikti pranešimo pakeitimų ir prašyti dėl jų balsuoti per plenarinį posėdį. Paprastai naujų pakeitimų pateikimo terminas per plenarinį posėdį yra savaitės prieš plenarinę sesiją trečiadienis, 12.00 val.
26. Per plenarinį posėdį svarstomas pasiūlymas dėl teisės akto remiantis pranešimu, kurį parengia atsakingas komitetas, įskaitant pasiūlytus pakeitimus, teisėkūros rezoliucijos projektą ir, jeigu reikia, pranešėjo parengtą aiškinamąją dalį.
27. Per svarstymą plenariniame posėdyje prieš balsavimą dalyvaujantis Komisijos narys praneša apie Komisijos poziciją dėl kiekvieno pateikto pakeitimo ir ją paaiškina. Komisijos poziciją dėl EP pakeitimų rengia už teisės aktą atsakingas generalinis direktoratas, o ją tvirtina Komisijos narių kolegija. Faktiškai ją rengia Tarpinstitucinių ryšių grupė (TRG), kurią sudaro Komisijos kabinetų, atsakingų už tarpinstitucinius ryšius, narys, o vėliau ją tvirtina Komisijos narių kolegija.
28. Europos Parlamentas visų pirma balsuoja dėl Komisijos pasiūlymo pakeitimų. Tuomet jis balsuoja dėl pasiūlymo, iš dalies pakeisto arba nepakeisto, ir tada balsuoja dėl teisėkūros rezoliucijos projekto pakeitimų. Galiausiai Parlamentas balsuoja dėl viso teisėkūros rezoliucijos projekto. Teisėkūros rezoliucijoje tik pareiškiama, ar Parlamentas pritaria pasiūlymui, ar jį atmeta, ar jį iš dalies keičia.
29. Visiems minėtiesiems dokumentams patvirtinti reikalinga paprasta balsų dauguma, t. y. balsavusiųjų dauguma.
30. Jei Parlamentas teisekuros rezoliucijos nepriima, pasiulymas vel perduodamas atsakingam komitetui.
31. Parlamentas gali:

    • atmesti visą pasiūlymą;
    • pritarti pasiūlymui be pakeitimų;
    • pritarti jam iš dalies jį pakeitus.
32. Jei už Komisijos pasiūlymą, jį iš dalies pakeitus, nėra atiduodama balsų dauguma arba yra patvirtinamas pasiūlymas jį atmesti, kurį gali pateikti atsakingas komitetas arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių, Parlamento Pirmininkas atideda balsavimą dėl teisėkūros rezoliucijos (paprastai dėl jos balsuojama po galutinio balsavimo dėl pasiūlymo su pakeitimais) ir paprašo Komisijos atšaukti savo pasiūlymą. Jeigu Komisija atsiima savo pasiūlymą, teisėkūros procedūra nutraukiama. Jei Komisija atsisako pasiūlymą atsiimti, klausimas vėl perduodamas Parlamento komitetui.
33. Jei pritariama visam Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, balsavimas dėl teisėkūros rezoliucijos projekto atidedamas tol, kol Komisija pateiks savo poziciją dėl kiekvieno pakeitimo. Jei Komisija negali padaryti tokio pareiškimo pasibaigus Parlamento balsavimui dėl jos pasiūlymo, ji praneša Parlamento pirmininkui ar atsakingam komitetui, kada ji mano galėsianti padaryti pareiškimą, ir pasiūlymas įtraukiamas į pirmos po šios datos vykstančios plenarinės sesijos darbotvarkės projektą.
34. Jei Komisija praneša, kad neketina priimti visų Parlamento pakeitimų, atsakingo komiteto pranešėjas ar šio komiteto pirmininkas pateikia Parlamentui oficialų pasiūlymą, ar teikti teisėkūros rezoliucijos projektą balsavimui. Prieš pateikdamas pasiūlymą, atsakingo komiteto pranešėjas ar pirmininkas gali paprašyti Parlamento pirmininką sustabdyti šio klausimo svarstymą. Jei Parlamentas nusprendžia balsavimą atidėti, klausimas grąžinamas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui. Šiuo atveju priimtini tik tie pakeitimai, kuriuos pateikė atsakingas komitetas ir kuriais siekiama kompromiso su Komisija.
35. Pasiūlymo tekstą, kokį jį patvirtina Parlamentas, kartu su prie jo pridedama rezoliucija Pirmininkas perduoda Tarybai ir Komisijai kaip Parlamento poziciją.
36. Parlamentui baigus pirmąjį svarstymą Komisija gali patvirtinti „iš dalies pakeistą pasiūlymą“, į kurį įtraukia kai kuriuos Parlamento pakeitimus.
37. Sutartyje nenustatytas joks Parlamento pirmojo svarstymo terminas.

NB: Priėmus Amsterdamo sutartį įprastą teisėkūros procedūrą galima baigti per pirmąjį svarstymą. Pastaraisiais metais pastebima tendencija susitarti per pirmąjį svarstymą.

1. Komisijos pasiūlymas nusiunčiamas Tarybai ir tuo pačiu metu Europos Parlamentui.
2. Taigi parengiamieji darbai Taryboje vyksta tuo pačiu metu kaip ir Europos Parlamente, tačiau Taryba gali savo poziciją patvirtinti tik po to, kai Parlamentas ėmėsi veiksmų.
3. Institucijos raginamos keistis informacija apie pažangą ir derybų tvarkaraštį vykdant įprastą teisėkūros procedūrą.
4. Kaip ir Parlamento atveju, nenustatytas joks pirmojo svarstymo Taryboje terminas.
5. Tarybos sprendimai parengiami specialiose darbo grupėse, kurias sudaro valstybių narių atstovai ir kurioms rotacijos tvarka šešis mėnesius pirmininkauja Tarybai pirmininkaujančios šalies atstovas, jam padeda Tarybos sekretoriatas. Darbo grupės teikia pranešimus Nuolatinių atstovų komitetui (COREPER I ir II), kuris parengia kiekvieną Tarybos sprendimą, priimamą ministrų lygmeniu.
6. Prieš priimdama poziciją per pirmąjį svarstymą, Taryba gali imtis dviejų tarpinių priemonių:

   1. Taryba gali pasiekti susitarimą iš esmės – bendrą požiūrį – prieš Europos Parlamentui pateikiant savo poziciją. Tai atsitinka retai, dažniausiai tais atvejais, kai yra didelis stimulas pasiekti susitarimą per pirmąjį svarstymą.
   2. Dažniau Taryba iš pradžių pasiekia politinį susitarimą, numatydama bendras pasiūlytos pozicijos per pirmąjį svarstymą gaires. Šio susitarimo detales galutinai apibrėžia darbo grupė, patikrina teisininkai lingvistai (kiekvienos kalbos teisininkai, kurie kontroliuoja, kad tekstas būtų nepriekaištingas teisiniu ir kalbiniu požiūriais) ir Taryba kitame posėdyje jį oficialiai priima kaip poziciją per pirmąjį svarstymą.

   Abiem atvejais Taryba savo poziciją galutinai nustato tik gavusi Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtus pakeitimus ir atitinkamai Komisijos pakeistą pasiūlymą.
7. Pozicija per pirmąjį svarstymą gali būti priimta be diskusijų, kai susitarimas pasiektas parengiamajame etape (darbotvarkės A punktas) arba diskutuojant (B punktas), arba, išimtiniais atvejais, taikant rašytinę procedūrą. Pirmais dviem atvejais diskusijos yra viešos.
8. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, išskyrus mokesčių, socialinio teisingumo, užsienio politikos, gynybos ir operatyvinio policijos bendradarbiavimo klausimus, kai sprendimą reikia priimti vienbalsiai.
9. Yra keturi galimi pirmojo svarstymo Taryboje scenarijai:

   1. Jei Parlamentas nepriėmė jokių pakeitimų ir Taryba nepageidauja keisti Komisijos pasiūlymo, ji gali aktą priimti kvalifikuota balsų dauguma. Šiuo atveju aktas priimamas.
   2. Jei Parlamentas įtraukė pakeitimus, aktas priimamas, kai Taryba visus pakeitimus patvirtina kvalifikuota balsų dauguma, jei Komisija juos įtraukė į savo pakeistą pasiūlymą, arba kai Taryba pakeitimus patvirtina vienbalsiai, jei Komisija jų neįtraukė. Jeigu Taryba pritaria visiems Parlamento pakeitimams, aktas priimamas.

   Priimtą aktą pasirašo Parlamento ir Tarybos pirmininkai ir generaliniai sekretoriai ir jis skelbiamas Oficialiajame leidinyje.

   1. Nors tai nėra išsamiai reglamentuota Sutartimi, tačiau visuotinai priimtina, kad Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali atmesti visą Komisijos pasiūlymą.
      Komisija bet kuriuo metu per pirmąjį svarstymą gali nuspręsti atšaukti savo pasiūlymą arba jį pakeisti.
   2. Jei Taryba nepriima visų Parlamento pakeitimų arba nori pateikti savo pakeitimų, ji priima poziciją per pirmąjį svarstymą.
10. Per pirmąjį svarstymą priimtos pozicijos tekstas siunčiamas Parlamentui kartu nurodant priežastis ir pateikiant Tarybos ir (arba) Komisijos pareiškimus, įtrauktus į Tarybos protokolą. Komisija informuoja Parlamentą apie savo poziciją.
11. Parlamentas apie per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją paprastai informuojamas plenarinės sesijos, kuri vyksta po pozicijos oficialaus priėmimo, metu. Sutartyje numatytas kitų procedūros etapų terminas prasideda Parlamentui plenariniame posėdyje paskelbus apie per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos gavimą (diena po paskelbimo, kuris paprastai vyksta ketvirtadienį).
12. Jei tik įmanoma, tarp politinio susitarimo sudarymo ir oficialaus pranešimo apie per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją palaikomi neformalūs ryšiai siekiant sudaryti geresnes sąlygas (išankstiniam) susitarimui per antrąjį svarstymą (taip pat vadinamam derybomis pasiekta pozicija per pirmąjį svarstymą).

NB: Jei teisės aktų leidėjai siekia susitarimo per pirmąjį svarstymą, jie dažnai rengia neoficialius susitikimus, vadinamuosius trišalius dialogus, kuriuose dalyvauja Parlamento (pranešėjas ir prireikus šešėliniai pranešėjai), Tarybos (darbo grupės ir (arba) COREPER pirmininkas) ir Komisijos (už dokumentą atsakingo padalinio ir Komisijos generalinio sekretoriato atstovai) atstovai.

Siekiama užtikrinti, kad Parlamento plenariniame posėdyje priimti pakeitimai būtų priimtini Tarybai. Komisija šių kompromisinių tekstų atveju dažnai atlieka tarpininko ir redaktoriaus vaidmenį.

1. Jei Taryba nepritaria Europos Parlamento pozicijai per pirmąjį svarstymą, ji priima Tarybos poziciją per pirmąjį svarstymą ir perduoda ją Parlamentui. Parlamentas taip pat gauna Komisijos pranešimą, kuriame paaiškinama jos pozicija dėl Tarybos pozicijos ir priežastys, dėl kurių ji šiai pozicijai pritaria arba prieštarauja.
2. Parlamento gauti dokumentai apima:

   • Tarybos poziciją per pirmąjį svarstymą,
   • visus pareiškimus, įtrauktus į Tarybos protokolą, kai buvo priimta pozicija,
   • priežastis, kurios Tarybą paskatino priimti savo poziciją,
   • Komisijos poziciją.
3. Gavus ir patikrinus dokumentus Pirmininkas plenariniame posėdyje paskelbia, kad gauta per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija ir atitinkamas Komisijos pranešimas. Dokumentai automatiškai perduodami atsakingam komitetui, kuris yra tas pats, kaip ir per pirmąjį svarstymą. Dokumentai pateikiami visomis oficialiosiomis kalbomis.
4. Priešingai nei per pirmąjį svarstymą, antrajam svarstymui taikomas griežtas laiko apribojimas. Parlamentas poziciją turi priimti per tris mėnesius (šį laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba gali paprašyti pratęsti iki keturių mėnesių). Parlamento darbo pradžios data laikoma pranešimo apie per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją plenariniame posėdyje diena, o Taryba termino pradžią skaičiuoja nuo per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos gavimo dienos, paprastai plenarinės sesijos savaitės pirmadienio.
5. Antrasis svarstymas komitete labai panašus į pirmojo svarstymo procedūrą, tačiau tekstas, kurį reikia keisti, yra per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija, o ne Komisijos pasiūlymas. Pranešimą rengia tik atsakingas komitetas, kiti komitetai nuomonių neteikia.
6. Tarybos gali būti paprašyta savo poziciją pristatyti pirmajame atsakingo komiteto posėdyje.
7. Pranešėjas (paprastai tas pats Europos Parlamento narys, kuris parengė pirmojo svarstymo pranešimą) parengia rekomendacijos projektą, t. y. antrojo svarstymo pranešimą.
8. Į rekomendacijos projektą įtraukiami pranešėjo siūlomi pakeitimai. Papildomus pakeitimus gali pateikti tik tikrasis arba nuolatinis pavaduojantis atsakingo komiteto narys.
9. Per antrąjį svarstymą pakeitimams komitete ir plenariniame posėdyje taikomi apribojimai. Pakeitimai priimtini tik jei jais siekiama:

   1. visiškai arba iš dalies atkurti per pirmąjį svarstymą priimtą Parlamento poziciją,
   2. pasiekti Parlamento ir Tarybos kompromisą,
   3. pakeisti dalį Tarybos teksto, kuris nebuvo įtrauktas į pradinį Komisijos pasiūlymą arba jo turinys skiriasi nuo pasiūlymo turinio,
   4. atsižvelgti į po pirmojo svarstymo atsiradusį naują faktą ar naują teisinę situaciją.
10. Atsakingo komiteto pirmininkas sprendžia dėl pakeitimų priimtinumo.
11. Jei po pirmojo svarstymo įvyko EP rinkimai, Pirmininkas gali nuspręsti, kad apribojimai netaikomi.
12. Prieš balsavimą komitetas gali prašyti komiteto pirmininko ir pranešėjo nagrinėti komitete pakeitimus dalyvaujant Tarybos atstovui ir atsakingam Komisijos nariui. Pasibaigus šiam nagrinėjimui, pranešėjas gali pateikti kompromisinius pakeitimus.
13. Komitetas sprendimą dėl antrojo svarstymo pakeitimų ir rekomendacijos priima paprasta balsų dauguma.
14. Po balsavimo komitete rekomendacija nagrinėjama plenariniame posėdyje.
15. Rekomendacijoje siūloma pritarti per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai, ją iš dalies pakeisti ar atmesti ir pateikiamas trumpas pasiūlyto sprendimo pagrindimas.
16. Tarybos pozicija ir per antrąjį svarstymą priimta komiteto rekomendacija automatiškai įtraukiama į trečiadienio prieš antrojo Parlamento svarstymo termino pabaigos plenarinio posėdžio darbotvarkę, bet jos gali būti svarstomos ir ankstesnėje plenarinėje sesijoje.
17. Atsakingas komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali teikti pakeitimus, kurie svarstomi plenarinio posėdžio metu.
18. Plenarinio posėdžio metu pakeitimams taikomi tie patys apribojimai kaip ir nagrinėjimo komitete etapu. Parlamento pirmininkas priima sprendimą dėl pakeitimų, pateiktų plenariniame posėdyje, priimtinumo. Pirmininko sprendimas yra galutinis.
19. Prieš balsuojant dėl pakeitimų plenariniame posėdyje, Pirmininkas gali paprašyti Komisijos nurodyti, ar ji pasirengusi jiems pritarti, ar ne.
20. Tokiais atvejais atsakingas Komisijos narys plenarinio posėdžio diskusijų, kurios vyksta prieš balsavimą, metu paaiškina Komisijos poziciją dėl pakeitimų. Kaip ir pirmojo svarstymo metu Komisijos poziciją parengia tarpinstitucinių ryšių grupė ir vėliau ją ratifikuoja Komisijos narys.
21. Taryba taip pat gali būti pakviesta pateikti pastabas.
22. Galimi antrojo svarstymo rezultatai:

    1. atmetama per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija,
    2. Parlamentas per nustatytą laikotarpį nebalsuoja,
    3. per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija patvirtinama be pakeitimų (greitas susitarimas per antrąjį svarstymą),
    4. Parlamentas pasiūlo per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos pakeitimus.
23. Atsakingas komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pasiūlyti atmesti Tarybos poziciją. Pasiūlymas turi būti priimamas visų Europos Parlamento narių balsų dauguma, t. y. absoliučia balsų dauguma. Dėl tokio pasiūlymo balsuojama prieš balsavimą dėl pakeitimų.
24. Atmetus per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją, teisėkūros procedūra baigiama: ji gali būti vėl pradėta tik pateikus naują Komisijos pasiūlymą. Iki 2015 m. sausio mėn. pabaigos tai įvyko tik vieną kartą – 2005 m. liepos mėn. svarstant programinės įrangos patentų direktyvą (Direktyvą dėl kompiuterinių programų patentavimo). Tarybos pozicija buvo atmesta įspūdinga EP narių balsų dauguma (648 balsavo prieš, 14 – už ir 18 susilaikė), dėl to pasiūlymas žlugo. Dėl šio atvejo kilo klausimas, ar Komisija gali atšaukti pasiūlymą, kuris praėjo pirmojo svarstymo etapą. Komisija gina savo teisę atšaukti pasiūlymą bet kuriuo etapu, o Parlamentas ir Taryba tvirtina, kad kai per pirmąjį svarstymą Taryba priima savo poziciją, šis tekstas, o ne Komisijos pasiūlymas yra tolesnės procedūros pagrindas. Taigi Komisija negali atšaukti teksto, kuris jau nebėra jos „nuosavybė“.
25. Jei Parlamentas nesugeba priimti sprendimo per nustatytą terminą, aktas laikomas priimtu pagal per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją.
26. Jei Parlamentas patvirtina per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją be pakeitimų, reikalinga paprasta balsuojančių narių balsų dauguma.
27. Teisėkūros procedūra priimtą aktą pasirašo Parlamento ir Tarybos pirmininkai ir generaliniai sekretoriai ir jis skelbiamas Oficialiajame leidinyje.
28. Galiausiai Parlamentas gali pasiūlyti per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos pakeitimus. Jie turi atitikti antrojo svarstymo kriterijus ir kiekvienas jų turi būti patvirtintas absoliučia visų Parlamento narių balsų dauguma.
29. Apie balsavimo rezultatus pranešama Tarybai ir Komisijai.
30. Sutartyje konkrečiai reikalaujama, kad Komisija pateiktų nuomonę raštu dėl Parlamento pakeitimų ir tai lemia Taryboje reikalingą balsavimo būdą: jei, pvz., Taryba nori priimti Parlamento pakeitimą, dėl kurio Komisija pateikė neigiamą nuomonę, ji tai turi daryti vienbalsiai.

1. Oficialiai gavus Europos Parlamento antrojo svarstymo pakeitimus visomis oficialiosiomis kalbomis prasideda Tarybos antrasis svarstymas.
2. Taryba dabar turi tris mėnesius (arba kai kuriais atvejais keturis), per kuriuos gali imtis veiksmų.
3. Taryba gali priimti arba atmesti Parlamento pakeitimus. Prieš priimdama sprendimą ji gauna Komisijos nuomonę dėl pakeitimų.
4. Procedūra panaši į per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos rengimą: kompetentinga darbo grupė parengia poziciją, kuri pateikiama Nuolatinių atstovų komitetui ir kurią patvirtina Taryba.
5. Siekdami sėkmingai baigti derybas Parlamentas ir Taryba pradeda antrojo svarstymo derybas, kai pasiūlymas yra Parlamente, ypač tais atvejais, kai atrodo galimas susitarimas per antrąjį svarstymą.
6. Neoficialūs ryšiai gali būti palaikomi rengiant dvišalius Parlamento ir Tarybos pirmininkų atstovų susitikimus arba, kaip tai dažniau vyksta, neoficialius trišalius susitikimus, kuriuose dalyvauja Komisija. Dėl tokių ryšių ad hoc pobūdžio nebuvo raštu nustatytas standartinis atstovavimas, tačiau paprastai susitikimuose dalyvauja Parlamento pranešėjas (prireikus kartu dalyvauja kitų frakcijų šešėliniai pranešėjai) ir atitinkamos Tarybos darbo grupės pirmininkas, kuriam talkina Tarybos administracija. Komisijai paprastai atstovauja už dokumentą atsakingi pareigūnai, kuriems padeda Komisijos generalinis sekretoriatas ir Teisės tarnyba.
7. Šiais ryšiais siekiama susitarimo dėl Tarybai ir Parlamentui priimtinų pakeitimų rinkinio. Komisijos nuomonė taip pat svarbi, nes ji lemia būdą, kaip Taryba turi balsuoti dėl Parlamento pakeitimų.
8. Jei derybos sėkmingos, Nuolatinių atstovų komiteto pirmininkas atsakingo Parlamento komiteto pirmininkui nusiunčia laišką, kuriame Taryba įsipareigoja patvirtinti Parlamento pakeitimus, jei jie atitinka bendrai Tarybos ir Parlamento priimtą kompromisą.
9. Kompromisiniai pakeitimai pateikiami komitete arba dažniau prieš pat plenarinę sesiją. Paprastai juos savo frakcijų vardu bendrai pasirašo pranešėjas ir tiek šešėlinių pranešėjų, kiek dalyvavo sudarant susitarimą, kad būtų maksimaliai užtikrinta, jog bus pasiekta būtina dauguma. Atitinkamos frakcijos Parlamente koordinuoja savo balsavimą, kad būtų priimti pakeitimai, dėl kurių derybų metu susitarta su Taryba.
10. Balsų, reikalingų per Tarybos antrąjį svarstymą, skaičius priklauso nuo Komisijos nuomonės dėl Parlamento pakeitimų. Pakeitimai, dėl kurių Komisija pateikė teigiamą nuomonę, Taryboje gali būti patvirtinti kvalifikuota balsų dauguma. Pakeitimai, dėl kurių Komisija pateikė neigiamą nuomonę, patvirtinami Tarybai balsuojant vienbalsiai.
11. Jei Taryba patvirtina visus antrojo svarstymo Parlamente pakeitimus, teisėkūros procedūra priimamas aktas laikomas priimtu. Teisėkūros tekstą pasirašo Europos Parlamento ir Tarybos pirmininkai ir generaliniai sekretoriai ir jis skelbiamas Oficialiajame leidinyje.
12. Jei Taryba nepatvirtina visų Parlamento pakeitimų, Tarybos pirmininkas, susitaręs su Europos Parlamento pirmininku, per šešias savaites (galimas pratęsimas dviem savaitėmis) nuo Tarybos atmetimo sušaukia Taikinimo komiteto posėdį.

1. Jei Taryba per antrąjį svarstymą nepatvirtina visų Parlamento pakeitimų, sušaukiamas Taikinimo komitetas.
2. Taikinimo komitete du teisės aktų leidėjai – Europos Parlamentas ir Taryba – tiesiogiai derasi siekdami susitarimo bendro teksto forma.
3. Taikinimo komitetas turi būti sušauktas per šešias savaites (arba aštuonias, jei buvo pritarta pratęsimui) nuo antrojo svarstymo Taryboje užbaigimo ir oficialaus pranešimo Parlamentui, kad Taryba nepritars Parlamento antrojo svarstymo pakeitimams, dienos.
4. Dėl kiekvieno teisėkūros pasiūlymo, kuriam reikalingas taikinimas, diskutuojama atskirai tam skirtame Taikinimo komitete.
5. Taikinimo komitetą Parlamento pirmininkui pritarus sušaukia Tarybos pirmininkas. Jis laikomas sušauktu, kai įvyksta pirmasis komiteto posėdis.
6. Nuo pirmojo posėdžio dienos komitetas turi šešias savaites (Parlamento ar Tarybos iniciatyva ir bendru jų susitarimu galimas pratęsimas dviem savaitėmis), per kurias derasi dėl bendro teksto ir jį patvirtina.
7. Prieš komitetui oficialiai pradedant savo darbą, kai paaiškėja, kad Taryba negalės priimti Parlamento antrojo svarstymo pakeitimų, vyksta parengiamieji trišaliai dialogai ir techniniai susitikimai. Taikinimo komiteto posėdžiai taip pat gali būti pertraukti dėl trišalių derybų.
8. Trišaliuose dialoguose ir techniniuose susitikimuose dalyvauja mažos Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybininkų komandos, kurių kiekviena informuoja savo delegaciją Taikinimo komitete.
9. Trišaliuose dialoguose Parlamentui atstovauja delegacijos Taikinimo komitete pirmininkas, atsakingo Parlamento komiteto pirmininkas ir pranešėjas, kuriems padeda Parlamento taikinimo sekretoriato narys ir prireikus Teisės tarnybos narys.
10. Tarybai atstovauja pavaduojantis arba nuolatinis valstybės narės, kuri pirmininkauja Tarybai, atstovas (atitinkamai COREPER I arba COREPER II pirmininkas), kuriam padeda Tarybos sekretoriato, įskaitant Teisės tarnybą, narys.
11. Europos Komisijai atstovauja už dokumentą atsakingo padalinio generalinis direktorius, jam padeda ekspertai, Teisės tarnyba ir administracija.
12. Neoficialiuose techniniuose trišaliuose dialoguose paprastai dalyvauja ekspertai ir trijų institucijų pareigūnai.
13. Trišaliuose dialoguose derybos vyksta keturiais stulpeliais išdėstyto darbo dokumento pagrindu, jame pateikiamos Parlamento ir Tarybos pozicijos:

    1. Tarybos pozicija per pirmąjį svarstymą,
    2. Parlamento antrojo svarstymo pakeitimai,
    3. Tarybos pozicija dėl Parlamento pakeitimų (priėmimas, atmetimas arba galimas kompromisinis tekstas),
    4. Parlamento delegacijos pozicija dėl Tarybos pasiūlymų.
14. Vykstant deryboms abi delegacijos siekia kompromisų dėl pakeitimų, dėl kurių vis dar laikomasi skirtingų pozicijų. Šiuo tikslu gali būti reikalingas mažų darbo grupių atliekamas papildomas išsamus parengimo darbas politiniu arba techniniu lygmenimis.
15. Kiekvieno trišalio dialogo rezultatus atitinkami derybininkai pristato Parlamento ir Tarybos delegacijoms, kad juos patvirtintų: jei būtina, organizuojami papildomi trišaliai dialogai ar neoficialūs susitikimai.
16. Pats Taikinimo komitetas susideda iš dviejų vienodo dydžio delegacijų: viena Europos Parlamento ir viena Tarybos delegacija.

    1. Tarybos delegaciją sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės (ministrai arba dažniau valstybių narių COREPER atstovai). Tarybos delegacijai pirmininkauja už dokumentą atsakingai Tarybai pirmininkaujantis ministras. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma (išskyrus dėl dokumentų, kurių atveju Sutartyje reikalaujama sprendimą priimti vienbalsiai).
    2. bParlamento delegaciją sudaro vienodas skaičius Parlamento narių – 28 – ir 28 pavaduojantys narys (kurie gali balsuoti tik jei nedalyvauja jų frakcijos narys). Europos Parlamento pirmininko pavaduotojai yra nuolatiniai Taikinimo komiteto narys ir pasikeisdami eina vieno iš jo pirmininkų pareigas. Kitus 25 Parlamento narius delegacijoje paskiria frakcija proporcingai kiekvienos frakcijos dydžiui Parlamente. Daugumą paprastai sudaro už dokumentą atsakingo Parlamento komiteto narys. Dažniausiai delegacija bando veikti konsensuso principu. Balsavimo atveju delegacijos sprendimai priimami visų narių balsų dauguma (t. y. šiuo metu 15 balsų). Daugiau informacijos apie Parlamento delegaciją Taikinimo komitete pateikta toliau.
    3. Komisija, kuriai paprastai atstovauja už dokumentą atsakingas Komisijos narys, taip pat dalyvauja Taikinimo komiteto posėdžiuose siekdama suderinti Parlamento ir Tarybos pozicijas.
17. Trišalių dialogų atveju pagrindinė darbo priemonė yra keturiais stulpeliais išdėstytas darbo dokumentas (žr. 13 punktą), išverstas į visas oficialiąsias kalbas. Komitetas taip pat turi Komisijos pasiūlymą ir jos nuomonę apie per antrąjį svarstymą priimtus Parlamento pakeitimus.
18. Taikinimo komitetui bendrai pirmininkauja Parlamento pirmininko pavaduotojas ir Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ministras. Komiteto posėdžiai pakaitomis vyksta Parlamento ir Tarybos patalpose, dažniausiai Briuselyje.
19. Dažniausiai Taikinimo komiteto posėdžiai prasideda trišaliu dialogu, kai abu teisės aktų leidėjai paaiškina savo pozicijas, paremtas atitinkamų institucijų įgaliojimais. Komisija atlieka tarpininko vaidmenį.
20. Institucija, kuri organizuoja pirmą taikinimo komiteto posėdį, atsakinga už bendro teksto ir pridedamo pranešimo redagavimą ir, Parlamentui ir Tarybai galutinai priėmus teisėkūros procedūra priimamą aktą, už tai, kad aktą pasirašytų abiejų institucijų pirmininkai ir jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
21. Jei Parlamento ir Tarybos delegacijos nepasiekia susitarimo Taikinimo komitete, visas pasiūlymas atmetamas. Nauja procedūra gali būti pradėta tik Komisijai pateikus naują pasiūlymą. Iki 2015 m. sausio mėn. pabaigos tik keturiais atvejais Taikinimo komitete nebuvo pasiektas susitarimas dėl bendro teksto (svarstant Balso telefonijos (1994), Vertybinių popierių komiteto (1998), Darbo laiko (2009) ir Naujų maisto produktų (2011) teisės aktų projektus).
    https://www.europarl.europa.eu/oeil/popups/ficheprocedure.do?reference=2004/0209(COD)&l=en
    https://www.europarl.europa.eu/oeil/popups/ficheprocedure.do?lang=en&reference=2008/0002(COD)
22. Jei Parlamento ir Tarybos delegacijos pasiekia kompromisą, Taikinimo komitetas turi patvirtinti bendrą tekstą. Tarybos delegacija jį patvirtina kvalifikuota balsų dauguma (arba vienbalsiai Sutartyje numatytais atvejais), o Parlamento delegacija – paprasta visų narių balsų dauguma.
23. Kai tik Taikinimo komitete (arba vėliau komiteto pirmininkams keičiantis laiškais) pasiekiamas susitarimas dėl bendro teksto, institucijos, kurioje buvo surengtas pirmas posėdis, generalinis sekretoriatas parengia teisėkūros teksto projektą, paprastai ta kalba, kuria vyko derybos. Kai tik pasibaigia derybos, preliminari versija paskelbiama Parlamento interneto svetainėje: https://www.europarl.europa.eu/code/default_en.htm.
24. Atlikus teisinį ir kalbinį redagavimą dokumentas skelbiamas visomis oficialiosiomis ES kalbomis.
25. Taikinimo komiteto pirmininkai bendrą tekstą su pridedamu pranešimu siunčia Parlamento pirmininkui ir pareigas einančiam Tarybos pirmininkui. Prie šio pranešimo pridedamos visos institucijų deklaracijos. Pranešimas taip pat siunčiamas susipažinti Komisijos atstovui, kuris dalyvavo Taikinimo komitete.
26. Susitarimą, pasiektą Taikinimo komitete, turi patvirtinti visas Parlamentas ir Taryba. Abi institucijos atskirai balsuoja dėl esamos redakcijos bendro teksto ir neturi galimybės jį dar taisyti.

Parlamento delegacija Taikinimo komitete

1. Vykstant taikinimo procedūrai, Europos Parlamentui atstovauja delegacija, kurią sudaro tiek pat Parlamento narių, kiek narių atstovauja Tarybai. Kiekvienai taikinimo procedūrai paskiriama atskira delegacija. Jos užduotis – derybose su Taryba atstovauti visam Parlamentui.
2. Kiekvienos kadencijos pradžioje arba per kadenciją iš esmės pasikeitus Europos Parlamento politinei sudėčiai, Pirmininkų sueiga, atsižvelgdama į santykinę frakcijų galią, nusprendžia, kokia bus politinė delegacijos Taikinimo komitete sudėtis.
3. Pagal Parlamento politinę sudėtį po 2014 m. gegužės mėn. rinkimų Parlamento delegacijų Taikinimo komitete sudėtis yra tokia:

   • PPE: 9 nariai,
   • S&D: 8 nariai,
   • ECR: 3 nariai,
   • ALDE: 2 nariai,
   • GUE/NGL: 2 nariai,
   • Verts/ALE: 2 nariai,
   • EFD: 2 nariai.
4. Trys pirmininko pavaduotojai, konkrečiai atsakingi už taikinimą, įtraukiami į kiekvieną delegaciją ir į kiekvienos frakcijos narių kvotą. Kiekvienai delegacijai pirmininkauja vienas iš trijų pirmininko pavaduotojų. Pirmininko pavaduotojai tarpusavyje nusprendžia, kuris už kurią taikinimo procedūrą bus atsakingas ir, atitinkamai, kuris bus kurios delegacijos pirmininkas. Atsakingo Parlamento komiteto pranešėjas (-jai) ir pirmininkas pagal užimamas pareigas taip pat yra delegacijos narys, įtraukti į savo frakcijos kvotą.
5. Likusius delegacijos narius konkrečiai taikinimo procedūrai skiria kiekviena frakcija. Daugelis jų yra iš atsakingo komiteto arba iš nuomones teikiančių komitetų. Kai taikoma susijusio komiteto procedūra, į Parlamento delegaciją įtraukiamas kiekvieno susijusio komiteto pranešėjas. Frakcijos taip pat turi paskirti tokį patį skaičių pavaduojančių narių, kurie gali aktyviai dalyvauti delegacijos darbe, tačiau balsuoti gali tik tada, kai pakeičia tikrąjį narį.

Delegacijos organizavimas

6. Parlamento delegacija surengia steigiamąjį posėdį, kad suteiktų įgaliojimus derybų grupei – paprastai delegacijai pirmininkaujančiam pirmininko pavaduotojui, atsakingo komiteto pirmininkui ir pranešėjui (-jams) – ir galėtų būti pradėti trišaliai susitikimai.
7. Komisija dalyvauja šiame ir visuose vėlesniuose Parlamento delegacijos posėdžiuose. Jos atstovai pristato ir paaiškina Komisijos nuomonę dėl per antrąjį svarstymą priimtų Parlamento pakeitimų, taip pat gali pateikti informaciją apie vykstantį nagrinėjimą Taryboje, apie kurį jiems žinoma.
8. Delegacijos narys nuolat stebi taikinimo procedūros pažangą vėlesniuose posėdžiuose.
9. Pagrindinis delegacijos posėdžių tikslas – atnaujinti derybų grupės įgaliojimus ir aptarti kompromisinius tekstus. Jei tam visuotinai pritariama, pateikiamas susitarimas dėl tam tikrų pakeitimų ar kompromisinių pasiūlymų. Jei lieka neišnagrinėtų klausimų, delegacija perduoda derybų grupei nurodymus, kaip tęsti derybas su Taryba. Parlamento delegacija taip pat nagrinėja procedūrinius klausimus, pvz., ar turi būti surengtas kitas trišalis susitikimas, ar gali būti sušauktas Taikinimo komitetas, jei taip, kada.
10. Taikinimo procedūros pabaigoje delegacija oficialiai patvirtina arba atmeta taikinimu pasiektą susitarimą. Delegacija stengiasi veikti bendru sutarimu. Vis dėlto, jei reikalingas balsavimas, patvirtinimui reikalinga absoliuti narių balsų dauguma (mažiausiai 15 iš galimų 28).
11. Delegacijai talkina Parlamento administracijos tam tikslui skirta tarnyba, taikinimo ir bendro sprendimo sekretoriatas ir specializuotos tarnybos, t. y. Teisės tarnyba, teisininkai lingvistai ir spaudos tarnyba.

1. Jei Taikinimo komitetas pritaria bendram tekstui, jį trečiojo svarstymo metu turi patvirtinti visas Europos Parlamentas ir Taryba. Abi institucijos atskirai balsuoja dėl bendro teksto ir neturi galimybės jį dar taisyti.
2. Sėkmingai užbaigus taikinimo procedūrą, parengiamas bendro teksto projektas, pagrįstas bendru darbo dokumentu ir visais per taikinimo procedūrą priimtais pakeitimais. Pirmiausia šis tekstas parengiamas viena kalba, paskui išverčiamas į kitas oficialiąsias kalbas. Bendro teksto projekto variantas originalo kalba nusiunčiamas delegacijos nariams.
3. Galutinį bendrą tekstą, kuris Parlamente ir Taryboje patikrintas kalbiniu ir teisiniu aspektais, Taikinimo komiteto pirmininkai oficialiai perduoda Parlamento pirmininkui ir pareigas einančiam Tarybos pirmininkui. Prie jų pranešimo pridedamos visos institucijų deklaracijos.
4. Trečiasis svarstymas vyksta per šešias savaites nuo šio pranešimo datos. Šis laikotarpis Parlamento ar Tarybos iniciatyva ir bendru jų susitarimu gali būti pratęstas ilgiausiai dviem savaitėmis.