Transeuropiniai tinklai. Gairės
Transeuropiniai transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklai (TEN) plėtojami siekiant sujungti ES regionus ir prisidėti prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo. Jais stiprinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda. Transeuropinis transporto tinklas (TEN-T) laikui bėgant keitėsi – be kita ko, 2013 m. buvo įvykdyta esminė reforma, o 2021 m. pasiūlyta didelio masto peržiūra. Energetikos infrastruktūros (TEN-E) gairės 2022 m. buvo pritaikytos prie Europos žaliojo kurso.
Teisinis pagrindas
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 170–172 straipsniai ir 194 straipsnio 1 dalies d punktas (pastarasis skirtas energetikai).
2013 m. gruodžio 11 d. Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių.
2022 m. gegužės 30 d. Reglamentas (ES) 2022/869 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių.
Tikslai
Mastrichto sutartyje ES iškeltas uždavinys kurti ir plėtoti transeuropinius tinklus (TEN) transporto, telekomunikacijų ir energetikos srityse siekiant padėti plėtoti vidaus rinką, stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, sujungti salas, prieigos prie jūros neturinčius ir atokius regionus su centriniais Sąjungos regionais ir suteikti daugiau galimybių kaimyninėms valstybėms pasiekti ES teritoriją.
Rezultatai
A. Pradinės gairės ir idėjos
Komisija 1993 m. Baltojoje knygoje „Augimas, konkurencingumas ir užimtumas“ pabrėžė esminę TEN reikšmę vidaus rinkai ir visų pirma naujų darbo vietų kūrimui ne tik pačios infrastruktūros diegimo laikotarpiu, bet ir dėl vėlesnio jų vaidmens ekonomikos raidai. Pirmieji prioritetiniai projektai buvo patvirtinti 1994 m.
B. Sektorių politikos pokyčiai ir teisėkūros priemonės
1. Transportas
a. 1996 m. TEN-T gairės
1996 m. liepos 23 d. Sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, nustatyti pagrindiniai bendro tinklo parametrai. Sprendime nustatytos konkretaus tinklo charakteristikos kiekvienai transporto rūšiai, finansuotini bendro intereso projektai ir prioritetiniai projektai. Ypatingas dėmesys buvo skirtas aplinką tausojančių transporto rūšių, ypač geležinkelio, projektams. Iš pradžių buvo įtraukta 14 bendro intereso projektų, patvirtintų Eseno Europos Vadovų Tarybos susitikime. 2001 m. gegužės 22 d. Sprendimu Nr. 1346/2001/EB, iš dalies keičiančiu TEN-T gaires jūrų uostų, vidaus uostų ir intermodalių terminalų atžvilgiu, buvo pabaigtas visas transporto rūšis apimantis Bendrijos transporto plėtros planas.
b. TEN-T gairių 2004 m. persvarstymas
ES plėtra 2004 ir 2007 m. bei gerokai vėluojantis projektų įgyvendinimas ir finansavimo sunkumai privertė išsamiai persvarstyti TEN-T gaires. Prioritetinių projektų skaičius buvo padidintas iki 30 ir jie visi turėjo atitikti ES aplinkos teisės aktus. Buvo pradėta vartoti nauja „jūrų greitkelių“ sąvoka siekiant padidinti kai kurių jūrų transporto maršrutų efektyvumą ir geriau susieti trumpųjų nuotolių laivybą su geležinkelių transportu.
2005 m. buvo paskirti ypač svarbių projektų Europos koordinatoriai, kurie atliko tarpininkų vaidmenį bendraujant su valstybėse sprendimus priimančiomis institucijomis, vežėjais, transporto paslaugų naudotojais ir pilietinės visuomenės atstovais.
c. 2013 m. persvarstymas: integruotas tinklas, dviejų lygmenų struktūra (pagrindinis ir visuotinis tinklai) ir TEN-T pagrindinio tinklo koridoriai
Pagal anksčiau vykdytą TEN-T politiką daugiausia buvo remiamas atskirų prioritetinių transporto projektų įgyvendinimas ES valstybėse narėse, o 2013 m. persvarstytoje programoje pritaikytas sistemingesnis visos ES tinklą apimantis požiūris ir nustatytos bendros tinklo kūrimo ir finansavimo taisyklės. Tinklą sudaro du lygmenys: pagrindinis tinklas su pagrindiniais maršrutais (kuris turi būti užbaigtas iki 2030 m.) ir visuotinis tinklas su į pagrindinį tinklą įsiliejančiomis jungtimis (kuris turi būti užbaigtas iki 2050 m.). Pagrindinį tinklą sudaro devyni tarpusavyje sujungti daugiarūšio transporto koridoriai, jungiantys kelias šalis, kurie apima svarbiausius tolimojo susisiekimo transporto srautus ir sudaro palankesnes sąlygas koordinuotai plėtoti pagrindinį tinklą. Dviem horizontaliaisiais prioritetais daugiausia dėmesio skiriama jūrų jungčių plėtojimui ir bendros Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) įdiegimui. Pagrindinio tinklo koridoriai turi būti derinami su ankstesniais krovinių vežimo geležinkeliais koridoriais.
Reglamentu (ES) Nr. 1315/2013 nustatytos privalomos kiekvienos transporto rūšies infrastruktūros plėtros techninės specifikacijos ir prioritetinės veiksmų sritys. Plėtojant tinklą daugiausia dėmesio skiriama trūkstamoms jungtims, ypač tarpvalstybinėse atkarpose, infrastruktūros sąveikumui, daugiarūšio transporto jungčių tobulinimui ir transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui. Vėlesniais Komisijos deleguotaisiais aktais tinkle taip pat atsispindi pokyčiai bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis šalimis, visų pirma Šveicarija, Norvegija, Turkija ir Vakarų Balkanų šalimis. Jungtinei Karalystei išstojus iš ES buvo pritaikyta TEN-T jūrinė dalis.
Atsakomybė už transporto infrastruktūros planavimą, statybą ir priežiūrą ir toliau tenka valstybėms narėms, o teritorijų planavimu ir leidimų išdavimu dažnai rūpinasi regioninės valdžios institucijos. Komisijos paskirti Europos koordinatoriai veikia kaip tarpininkai, palaikantys ryšius su nacionalinėmis sprendimus priimančiomis institucijomis, vežėjais ir transporto paslaugų naudotojais bei pilietinės visuomenės atstovais, kad būtų lengviau plėtoti tinklo koridorius ir horizontaliuosius prioritetus.
2018 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento dėl supaprastinimo priemonių transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimui paspartinti. Pasiūlymu buvo siekiama sumažinti vėlavimus įgyvendinant TEN-T projektus, supaprastinant leidimų išdavimo taisykles ir paaiškinant procesus, kurių projektų rengėjai turi laikytis tam tikrose administracinėse procedūrose, pavyzdžiui, leidimų išdavimo ir viešųjų pirkimų procedūrose. Po Parlamento ir Tarybos derybų dėl kompromisinio teksto buvo priimta Direktyva (ES) 2021/1187, kuri buvo paskelbta 2021 m. liepos 20 d.
Siekdama remti TEN-T įgyvendinimą, ES prisideda prie nacionalinio TEN-T projektų finansavimo pasitelkdama Europos infrastruktūros tinklų priemonę kaip specialią finansavimo programą, taip pat per Europos struktūrinius ir investicijų fondus, programą „InvestEU“ ir Europos investicijų banką (EIB). 2021 m. kelios valstybės narės taip pat nusprendė dalį savo ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų panaudoti TEN-T geležinkelių projektams vystyti.
TEN-T projektų finansavimo veiklą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę centralizuotai tvarko Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (daugiau informacijos apie TEN finansavimą žr. 3.5.2).
d. TEN-T 2021 m. persvarstymas
2021 m. gruodžio 14 d. Komisija pasiūlė persvarstyti 2013 m. TEN-T gaires. Pasiūlymu buvo siekiama didinti TEN-T veiksmingumą didinant transporto tvarumą, skatinant daugiarūšiškumą ir sąveikumą, skatinant sklandų junglumą visos ES tinkle ir jo miestų transporto mazguose ir didinant atsparumą klimato kaitai ir kitai išorės rizikai. Persvarstant turėtų būti remiamas transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas laikantis Europos žaliajame kurse nustatyto tikslo iki 2050 m. 90 proc. sumažinti transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pasiūlymu taip pat pritaikyta tinklo struktūra, kuri turi būti palaipsniui užbaigta trimis etapais: iki 2030 m. turi būti sukurtas pagrindinis tinklas, iki 2040 m. – (naujai nustatytas) išplėstinis pagrindinis tinklas, o iki 2050 m. – visuotinis tinklas. Svarbiausios kryptys sugrupuotos į devynis Europos transporto koridorius, sujungiant buvusius pagrindinio tinklo koridorius ir krovinių vežimo geležinkeliais koridorius. Pagal atnaujintus horizontaliuosius prioritetus Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) turi būti sparčiau diegiama geležinkelių tinkle, o trumpųjų nuotolių laivyba turi būti glaudžiau susieta su Europos jūrų erdvės (anksčiau – jūrų greitkelių) tinklu. Nauji elementai visų pirma apima didesnį traukinių greitį keleiviams ir kroviniams vežti ir veiksmingesnes tarpvalstybines operacijas; įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros, reikalingos alternatyviesiems transporto degalams, diegimą visame TEN-T tinkle pagal Reglamentą (ES) 2023/1804; daugiau perkrovimo centrų ir daugiarūšio transporto keleivių terminalų miestuose, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos daugiarūšiam transportui; taip pat didelių oro uostų prijungimą prie geležinkelių (kai įmanoma, greitųjų traukinių linijų).
Pasiūlymą dėl TEN-T reglamento papildo 2021 m. gruodžio 14 d. Tolimojo susisiekimo geležinkeliais ir tarpvalstybinio keleivių vežimo geležinkeliais skatinimo veiksmų planas, kuriuo siekiama didinti greitųjų traukinių pajėgumus ir naują Europos investicijų banko paramą investicijoms į geležinkelius.
2022 m. liepos 27 d. Komisija pateikė iš dalies pakeistą pasiūlymą, kuriuo siekiama atsižvelgti į pasikeitusias geopolitines aplinkybes, įskaitant keturių Europos transporto koridorių išplėtimą į Ukrainą ir Moldovą.
2023 m. balandžio 14 d. Transporto ir turizmo komitetas priėmė pranešimą dėl TEN-T gairių persvarstymo. Pranešimu patvirtinti Parlamento įgaliojimai vesti derybas su Taryba, kurios prasidėjo 2023 m. balandžio mėn. 2023 m. gruodžio 18 d. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą. Parlamentas visų pirma užtikrino, kad daugiau dėmesio būtų skiriama įvairiarūšiam vežimui, kuris visų pirma vykdomas geležinkeliais, vidaus vandenų keliais arba trumpųjų nuotolių laivyba, taip pat transporto rūšių sujungimui terminaluose ir miestų transporto mazguose. Bet to, jis įtikino valstybes nares atsižvelgti į karinius poreikius kuriant arba modernizuojant infrastruktūrą, kuri iš dalies sutampa su karinio transporto tinklu; ir nustatė patikimesnes valdymo priemones, kad valstybės narės galėtų įgyvendinti TEN-T koridorius, taip pat apsaugos priemones, susijusias su užsienio investicijomis į TEN-T infrastruktūrą. 2024 m. vasario 14 d. Transporto ir turizmo komitetas patvirtino preliminarų susitarimą ir Parlamentas oficialiai jį priėmė 2024 m. balandžio 24 d. plenariniame posėdyje. Tikimasi, kad Taryba priims naująjį TEN-T reglamentą ir jis įsigalios 2024 m. vasarą.
Kalbant apie TEN-T išplėtimą į Vakarų Balkanus, Ukrainą ir Moldovą, 2023 m. gegužės 16 d. Komisija pasirašė aukšto lygio susitarimus su Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija, o 2023 m. gruodžio 20 d. – su Ukraina ir Moldova.
2. Energetika
a. 1996 m. gairės
1994 m. Eseno aukščiausiojo lygio susitikime keli energetikos tinklo projektai buvo pripažinti prioritetiniais. 1996 m. Sprendime Nr. 1254/96/EB nustatytas transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) gairių rinkinys, kuris turėjo padėti nustatyti reikalavimus atitinkančius bendro intereso projektus ir sudaryti palankias jų įgyvendinimo sąlygas, taip pat nustatyti elektros energijos sektoriaus tikslai.
b. 2013 m. ir dabartinės gairės
Reglamente (ES) Nr. 347/2013 nustatytos ES TEN-E infrastruktūros plėtros ir sąveikumo gairės, kuriomis panaikintos ankstesnės gairės. Jame išdėstytos bendro intereso projektų tinkamumo gauti ES finansinę paramą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) sąlygos. Bendro intereso projektai yra infrastruktūros projektai, būtini ES energetikos politikos prioritetams įgyvendinti, įskaitant geresnį nacionalinių rinkų sujungimą, didesnį konkurencingumą, tiekimo saugumą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo skatinimą.
Kadangi energetikos infrastruktūra yra vienas iš svarbiausių energetikos pertvarkos veiksnių, priėmus strateginius komunikatus „Europos žaliasis kursas“ ir „Švari mūsų visų planeta“, taip pat atsižvelgiant į sparčią technologinę plėtrą šioje srityje, reikėjo peržiūrėti TEN-E reglamentą. 2020 m. ES energetikos sistemos integravimo strategijoje ir ES vandenilio strategijoje nustatyti planai dėl visos ES energetikos sistemos eksploatavimo, susiejant įvairius vartojimo sektorius, pavyzdžiui, transportą ir pramonę, įvairią infrastruktūrą ir energijos nešiklius, įskaitant vandenilį.
Todėl 2020 m. Komisija pasiūlė persvarstyti 2013 m. TEN-E reglamentą, kad būtų geriau remiamas Europos tarpvalstybinės energetikos infrastruktūros modernizavimas ir pasiekti žaliojo kurso tikslai. Persvarstytu TEN-E reglamentu ((ES) 2022/869) prisidedama prie ES 2030 m. energetikos ir klimato tikslų ir poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. tikslo. Juo padedama užtikrinti jungtis, energetinį saugumą, infrastruktūros atsparumą, rinkos ir sistemų integraciją ir konkurenciją, iš kurių turi naudos visos valstybės narės, taip pat energijos kainų įperkamumą. Šiomis gairėmis beveik visiškai nutraukiama ES parama naujiems gamtinių dujų ir naftos projektams ir nustatomi privalomi visų bendro intereso projektų tvarumo kriterijai.
TEN-E 11 prioritetinių koridorių apima elektros energiją, jūrinius atsinaujinančiųjų išteklių energijos tinklus ir vandenilio infrastruktūrą, o trijose prioritetinėse teminėse srityse daugiausia dėmesio skiriama pažangiųjų elektros energijos tinklų, pažangiųjų dujų tinklų ir tarpvalstybinio (surinkto) anglies dioksido tinklo diegimui. Pagal SESV 194 straipsnį valstybės narės ir toliau turi teisę apibrėžti savo energijos išteklių naudojimo sąlygas, pasirinkti iš skirtingų energijos šaltinių ir nustatyti bendrą energijos tiekimo struktūrą.
2023 m. lapkričio mėn. Komisija pasiūlė pirmąjį pagal naująsias taisykles remiamų projektų sąrašą. Daugiau kaip pusė iš 166 išvardytų projektų yra susiję su elektros energijos, jūrų ir pažangiaisiais elektros energijos tinklais, taip pat yra anglies dioksido tinklo projektų, kuriais remiamas anglies dioksido surinkimo ir saugojimo rinkos kūrimas. Pirmą kartą įtraukti vandenilio ir elektrolizerių projektai, taip pat bendro intereso projektas, jungiantis ES ir kitas šalis, pavyzdžiui, Ukrainą.
3. Telekomunikacijos
1995 m. Sprendime Nr. 2717/95/EB nustatytos skaitmeninio visuminių paslaugų tinklo (EURO–ISDN), kaip transeuropinio tinklo, plėtojimo gairės. Sprendime apibrėžti tikslai, prioritetai ir įvairių paslaugų, pagrįstų EURO-ISDN, plėtojimo bendro intereso projektai siekiant ateityje sukurti ES plačiajuosčio ryšio tinklą.
1997 m. Sprendime Nr. 1336/97/EB nustatytos transeuropinių telekomunikacijų tinklų gairės (TEN-Telecom). Patvirtinti prioritetai apėmė priemones, kurias įgyvendinant stiprinama ekonominė ir socialinė sanglauda, ir pagrindinių tinklų, ypač palydovinių tinklų, plėtrą. 2002 m. šios gairės buvo šiek tiek pakeistos Sprendimu Nr. 1376/2002/EB.
Gairėse nurodyti bendro intereso projektai ir nustatyta jų atrankos tvarka bei kriterijai. Bendrijos programa eTEN – pagrindinė veiksmų plano, pavadinto „eEuropa 2005. Informacinė visuomenė visiems“, priemonė – taip pat buvo grindžiama EURO-ISDN programa. Šia 2006 m. baigta programa buvo siekiama paremti telekomunikacijų paslaugų transeuropinių tinklų plėtojimą. Vėliau ES investicijos buvo telkiamos į esamų tinklų modernizavimą.
2015 m. Komisija, įgyvendindama bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, paskelbė keletą pasiūlymų reformuoti ES telekomunikacijų reguliavimo sistemą. 2016 m. Komisija paskelbė pasiūlymus, įskaitant direktyvą, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas. Europos elektroninių ryšių kodeksą nustačiusia Direktyva (ES) 2018/1972), kuri įsigaliojo 2018 m., buvo modernizuotos taikytos ES telekomunikacijų taisyklės (2.1.8).
Europos Parlamento vaidmuo
Parlamentas tvirtai remia transeuropinių tinklų politiką ir nuolat atkreipia dėmesį į tai, kad prioritetiniai projektai įgyvendinami pavėluotai, skatina nustatyti griežtus jų vykdymo tvarkaraščius ir ragina valstybes nares numatyti daugiau biudžeto lėšų, ypač TEN-T tinklui. Parlamentas užtikrina, kad pirmenybės tvarka būtų skatinami projektai, turintys akivaizdžią Europos pridėtinę vertę ir ilgalaikį teigiamą poveikį aplinkai bei užimtumui ir prisideda šalinant pralaidos kliūtis, ypač geležinkelių ir mišriojo transporto sektoriuose.
Per pastaruosius 15 metų Parlamentas aktyviai prisidėjo prie TEN-T politikos formavimo. Kartu su Taryba jis priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo nustatomas visos ES tinklo metodas ir bendras tinklo infrastruktūros taisyklių rinkinys. Šios gairės buvo toliau plėtojamos ir atnaujinamos atliekant 2021 m. Komisijos pasiūlytą TEN-T persvarstymą. Pasibaigus deryboms su Taryba, 2024 m. balandžio mėn. Parlamentas priėmė persvarstytą TEN-T reglamentą ir tikimasi, kad Taryba jį priims iki 2024 m. vasaros (žr. B.1.d punktą).
Savo 2015 m. rezoliucijoje „2011 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos įgyvendinimas. Rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai tvaraus judumo link“ Parlamentas pabrėžė transporto svarbą ekonomikai ir piliečių judumui ES. Parlamento nuomone, TEN-T užbaigimas yra būtina tvarios ir veiksmingos ES transporto sistemos sąlyga, ir šią sistemą būtina remti specialiai tam skirtu ES bendru finansavimu, ypač pagal EITP.
2021 m. sausio 20 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairių peržiūros. Rezoliucijoje pabrėžiama ateičiai pritaikyto TEN-T tinklo svarba siekiant užtikrinti tinkamą ES bendrosios rinkos veikimą ir tolesnį bendros Europos transporto erdvės plėtojimą. Joje taip pat pabrėžiama ES konkurencingumo pasaulyje ateinančiais dešimtmečiais svarba ir remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka siekiant pažangaus, tvaraus, veiksmingo ir saugaus judumo. Rezoliucijoje pakartojami Parlamento raginimai pakankamai investuoti į TEN-T infrastruktūrą, visų pirma siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų užbaigtas kurti TEN-T pagrindinis tinklas. Joje pabrėžiama, kad visi atitinkami ES fondai (EITP, „InvestEU“, Europos struktūriniai ir investicijų fondai, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, programa „Europos horizontas“ ir kt.) ir EIB skolinimas turėtų būti pritaikyti konkretiems transporto sektoriaus poreikiams ir kad valstybės narės turėtų įsipareigoti skirti pakankamą finansavimą.
Savo 2020 m. rezoliucijoje dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių peržiūros Parlamentas paragino atlikti peržiūrą, kurioje būtų atsižvelgiama į ES 2030 m. energetikos ir klimato tikslus, jos ilgalaikį įsipareigojimą mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Jis pabrėžė, jog reikia užtikrinti, kad išlaidos ir bendro intereso projektų atranka būtų suderinamos su įsipareigojimais, prisiimtais pagal Paryžiaus susitarimą.
2022 m. balandžio 5 d. pozicijoje dėl persvarstyto reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros Parlamentas paragino suinteresuotuosius subjektus aktyviau dalyvauti tarpvalstybinės infrastruktūros planavimo ir bendro intereso projektų atrankos procesuose ir užtikrinti įvairesnį atstovavimą skirtingiems sektoriams konsultacijų metu. Be to, Parlamentas ragino skatinti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus ir palengvinti jų integravimą į ES tinklus, kad būtų pasiektas ES nulinio ŠESD balanso kiekio tikslas.
2022 m. spalio 5 d. rezoliucijoje dėl ES atsako į energijos kainų padidėjimą Europoje Parlamentas taip pat pabrėžė, kad įdiegus tikrai atsparų Europos energetikos tinklą, įskaitant naujų jungčių tiesimą, trumpuoju laikotarpiu būtų sumažintas įmonėms ir vartotojams daromas kainų spaudimas, o ilguoju laikotarpiu – užtikrinta energetinė nepriklausomybė ir atsparumas. Jis pripažino, kad pagrindinė infrastruktūra ir toliau turi priklausyti ES, taip skatinant atvirą strateginį savarankiškumą, ir paragino Komisiją ir valstybes nares paspartinti pagrindinių infrastruktūros projektų, grindžiamų atsinaujinančiųjų išteklių energija ir švariu vandeniliu, vykdymą palengvinant leidimų išdavimo procesus ir kartu deramai atsižvelgiant į visuomenės dalyvavimą bei poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
Savo 2022 m. lapkričio 23 d. rekomendacijoje dėl naujos ES plėtros strategijos Parlamentas rekomendavo stiprinti šalių kandidačių ir ES partnerystę įgyvendinant pagrindinius TEN-E ir TEN-T tinklų infrastruktūros projektus. Parlamentas pritaria tam, kad būtų nedelsiant imamasi veiksmų, kad būtų pasiektas ilgalaikis ir tvarus šalių kandidačių prijungimas prie Europos energijos perdavimo tinklo ir jos būtų įtraukiamos į ES energetikos politikos strategijas, daugiausia dėmesio skiriant toms šalims, kurios yra labai priklausomos nuo Rusijos dujų ir patiria didelį poveikį dėl jų palankios pozicijos ES atžvilgiu.
Daugiau informacijos šiomis temomis pateikiama Transporto ir turizmo komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto interneto svetainėse.
Ariane Debyser / Kristi Polluveer / Olena Kuzhym