Laisvas prekių judėjimas

Laisvas prekių judėjimas buvo sustiprintas panaikinus muitus ir kitas netarifines kliūtis. Tokie principai kaip abipusis pripažinimas ir standartizacija dar labiau sustiprino vidaus rinką. 2008 m. naująja teisės aktų sistema sudarytos geresnės sąlygos prekių judėjimui, pagerinta ES rinkos priežiūros sistema ir žymėjimas CE (Europos atitikties) ženklu. Vis dėlto vidaus rinkos derinimo iššūkių išlieka, nes COVID-19 pandemija ir kiti veiksniai vis dar gali trukdyti visiškai laisvam prekių judėjimui.

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 26 ir 28–37 straipsniai.

Tikslai

Teisė į laisvą valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse pagamintų prekių, kurios yra laisvoje apyvartoje valstybėse narėse, judėjimą – vienas pagrindinių Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principų (SESV 28 straipsnis). Iš pradžių laisvas prekių judėjimas buvo suprantamas kaip valstybių narių muitų sąjungos aspektas, apimantis muitų, kiekybinių prekybos apribojimų ir lygiaverčio poveikio priemonių panaikinimą ir bendro išorės tarifo Sąjungai nustatymą. Vėliau pagrindinis dėmesys buvo skiriamas likusių laisvo prekių judėjimo kliūčių panaikinimui, siekiant sukurti vidaus rinką.

Laimėjimai

Muitai ir kiekybiniai apribojimai (kvotos) tarp valstybių narių buvo panaikinti iki 1968 m. liepos 1 d. Papildomi tikslai – uždrausti lygiavertį poveikį turinčias priemones ir suderinti atitinkamus valstybių narių teisės aktus – iki galutinio termino nebuvo įgyvendinti. Jie tapo pagrindiniais laisvo prekių judėjimo principo įgyvendinimo tikslais.

A. Muitams lygiavertį poveikį turinčių mokesčių uždraudimas: SESV 28 straipsnio 1 dalis ir 30 straipsnis

Kadangi Sutartyje nepateikiama šios sąvokos apibrėžtis, ji turėjo būti apibrėžta teismų praktikoje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) nuomone, kiekvienas mokestis, kuriuo apmokestinamas iš kitos valstybės narės importuojamas produktas, galintis išstumti panašų vidaus produktą, turi tokį patį poveikį laisvam produktų judėjimui, kaip ir muito mokestis (nes keičiama produkto kaina), todėl, neatsižvelgiant į jo pobūdį ar formą, jį galima laikyti lygiaverčio poveikio mokesčiu (sujungtos bylos 2/62 ir 3/62 ir byla 232/78).

B. Kiekybiniams apribojimams lygiavertį poveikį turinčių priemonių uždraudimas: SESV 34 ir 35 straipsniai

ESTT sprendime Dassonville laikėsi nuomonės, kad visos valstybių narių priimtos prekybos taisyklės, galinčios tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ar potencialiai apriboti Bendrijos vidaus prekybą, laikomos kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonėmis (žr. 1974 m. liepos 11 d. bylą 8/74Dassonville ir 2005 m. lapkričio 15 d. bylas C-320/03 63–67 punktai). Toliau teismų praktiką formavo Teisingumo Teismo išaiškinimas byloje Cassis de Dijon, kurioje įtvirtintas principas, kad kiekvieną produktą, teisėtai pagamintą ir parduodamą kurioje nors valstybėje narėje, vadovaujantis sąžiningomis, įprastomis tos valstybės taisyklėmis ir gamybos procesais, turi būti leidžiama parduoti bet kurios kitos valstybės narės rinkoje. Tai buvo pagrindinis motyvas, paskatinęs diskusijas dėl abipusio pripažinimo principo nustatymo, įskaitant ir tuos atvejus, kai nėra priimta derinamųjų teisės aktų. Todėl valstybės narės, net nesant ES derinamųjų teisės aktų (antrinių ES teisės aktų), privalo leisti į apyvartą ir pateikti rinkai kitoje valstybėje narėje teisėtai pagamintas ir rinkai teikiamas prekes.

Pažymėtina, kad SESV 34 straipsnio taikymo sritis ribojama byloje Keck priimtame sprendime, pagal kurį tam tikri prekybos būdai nepatenka į šio straipsnio taikymo sritį, jei jie nėra diskriminaciniai (t. y. jie taikomi visiems atitinkamiems subjektams, vykdantiems savo veiklą nacionalinėje teritorijoje ir nacionalinių prekių prekybai turi tą patį teisinį ir faktinį poveikį, kaip ir prekių iš kitų valstybių narių prekybai).

C. Kiekybiniams apribojimams lygiavertį poveikį turinčių priemonių uždraudimo išimtys

Pagal SESV 36 straipsnį valstybėms narėms leidžiama nustatyti kiekybiniams apribojimams lygiaverčius apribojimus dėl neekonominių priežasčių, pavyzdžiui, visuomenės dorovės, politikos ar saugumo. Šios išimtys turėtų būti aiškinamos siaurai ir negali lemti savavališkos diskriminacijos ar paslėptų prekybos kliūčių tarp valstybių narių. Jos turi tiesiogiai atitikti viešąjį interesą ir būti proporcingos numatytam apsaugos lygiui.

Teisingumo Teismas byloje Cassis de Dijon pripažino, kad valstybės narės gali netaikyti ES prekybos apribojimų tam tikroms nacionalinėms priemonėms, jei jos atitinka privalomus reikalavimus, pavyzdžiui, veiksmingos fiskalinės priežiūros, visuomenės sveikatos apsaugos, komercinio sąžiningumo ir vartotojų apsaugos reikalavimus. Valstybės narės privalo informuoti Komisiją apie šias išimtis. Tokių priemonių priežiūrai buvo sukurtos keitimosi informacija procedūros ir stebėsenos sistema. Šios procedūros atnaujintos ir oficialiai įtvirtintos Reglamente (ES) 2019/515 dėl tarpusavio pripažinimo, kuris priimtas 2019 metais ir kuriuo pakeistas ankstesnis reglamentas.

D. Nacionaliniai derinamieji teisės aktai

Priimti derinamieji teisės aktai leido pašalinti kliūtis (pavyzdžiui, paskelbus netaikytinomis valstybių narių priimtas nuostatas) ir nustatyti bendras taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti tiek laisvą prekių ir produktų judėjimą, tiek kitų ES sutarties tikslų, kaip antai aplinkos ir vartotojų apsaugos ar konkurencijos, įgyvendinimą.

Suderinimo procesas ES buvo supaprastintas priimant su bendrąja rinka susijusias direktyvas kvalifikuota balsų dauguma, kaip nurodyta Europos bendrijos steigimo sutarties su pakeitimais, padarytais Mastrichto sutartimi, 95 straipsnyje. 1985 m. Komisijos baltojoje knygoje nustatytas naujas požiūris, kuriuo siekiama išvengti išsamaus suderinimo, daugiausia dėmesio skiriant abipusiam nacionalinių taisyklių pripažinimui. Pagal šį požiūrį, patvirtintą Tarybos rezoliucijose ir sprendimuose, derinimas apsiriboja esminiais reikalavimais ir vyksta tada, kai nacionalinės taisyklės nėra lygiavertės ir trukdo prekybai. Šiuo metodu siekiama užtikrinti laisvą prekių judėjimą techniškai suderinant visus sektorius ir išlaikant aukštą visuomenės interesų apsaugos lygį ir daromas poveikis tokioms sritims kaip žaislai, statybinės medžiagos, mašinos, dujiniai prietaisai ir telekomunikacijų įranga.

E. Vidaus rinkos sukūrimas

Siekiant sukurti bendrąją rinką reikėjo pašalinti visas likusias laisvo prekių judėjimo kliūtis. Komisijos baltojoje knygoje (1985) nurodytos fizinės ir techninės kliūtys, kurias reikėjo pašalinti, ir priemonės, kurių tuo tikslu turėjo imtis Bendrija. Dauguma šių priemonių jau priimtos. Tačiau kai kurios netarifinės kliūtys vis dar išlieka, o norint, kad bendroji rinka reaguotų į technologinės pažangos keliamus iššūkius, reikia vykdyti esmines jos reformas.

Europos Parlamento vaidmuo

Parlamentas tvirtai pasisakė už vidaus rinkos sukūrimą, ypač pabrėždamas „naująjį požiūrį“, kuriuo siekiama palengvinti laisvą prekių judėjimą. Jis atliko svarbų vaidmenį rengiant derinimo direktyvas ir aktyviai dalyvavo 2008 m. priimtoje naujojoje teisės aktų sistemoje, kuri susijusi su vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimu ir jų vykdymo užtikrinimu. Parlamento prioritetai buvo užtikrinti, kad visi rinkos dalyviai būtų atsakingi už gaminių atitiktį ir saugą, taip pat didinti CE ženklo matomumą ir supratimą tarp vartotojų. Jis toliau aktyviai deda šias pastangas ir rengia derinimo dokumentų rinkinį, kurį sudaro devynios direktyvos, kuriomis reglamentuojami įvairūs gaminiai, pavyzdžiui, liftai, pirotechnikos gaminiai ir sprogmenys.

Savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliucijoje Parlamentas paragino sukurti bendrą visų gaminių rinkos priežiūros sistemą, pagal kurią buvo parengtas 2013 m. gaminių saugos ir rinkos priežiūros dokumentų rinkinys. Iki 2019 m. balandžio mėn. Parlamentas priėmė Reglamentą (ES) 2019/1020, kuriuo siekiama sustiprinti rinkos priežiūrą ir užtikrinti gaminių atitiktį. 2021 m. Komisija pasiūlė naują reglamentą, kuriuo siekiama toliau užtikrinti ne maisto vartojimo gaminių saugą. 2023 m. kovo mėn. Parlamentas oficialiai patvirtino atnaujintas gaminių saugos taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti aukštus visų ES internetu ir ne internetu parduodamų gaminių saugos standartus, todėl 2023 m. gegužės 10 d. buvo paskelbtas Bendros gaminių saugos reglamentas.

Kad vidaus rinka deramai veiktų, svarbų vaidmenį atlieka standartizacija. Darnieji ES standartai padeda užtikrinti laisvą prekių judėjimą vidaus rinkoje, sudaro galimybes ES verslui būti konkurencingesniam ir padeda apsaugoti vartotojų sveikatą ir jų saugą bei aplinką. Siekdamas daryti įtaką standartizacijos reformos turiniui, Parlamentas 2010 m. spalio 21 d. priėmė rezoliuciją dėl Europos standartizacijos ateities.

2022 m. vasario 2 d. Komisija pristatė standartizacijos strategiją, kuria siekiama skatinti atsparią, žaliąją ir skaitmeninę bendrąją rinką, ir pasiūlė 2012 m. standartizacijos reglamento pakeitimus. Vėliau 2022 m. gruodžio 14 d. buvo priimtas Reglamentas (ES) 2022/2480, kuriuo atnaujinta ES standartų nustatymo teisinė sistema. Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komitetas 2023 m. sausio 23 d. surengė klausymą, kuriame, aptarė buvusias ir būsimas standartizacijos politikos kryptis. Aptarime dalyvavo Komisija ir įvairūs suinteresuotieji subjektai.

Remdamasi naująja standartizacijos strategija, 2022 m. kovo 30 d. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl statybos produktų rinkodaros sąlygų suderinimo, kuriame ypač daug dėmesio skyrė žaliosios vidaus rinkos standartizavimui. 2024 m. balandžio 10 d., sėkmingai pasibaigus tarpinstitucinėms deryboms, Parlamentas priėmė poziciją dėl pasiūlymo. Naujosiomis taisyklėmis bus išplėsta reglamento taikymo sritis, įtraukiant naudotus ir restauruotus produktus taikant specialias technines specifikacijas, statybos sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojams taikomos nuostatos bus suderintos su naująja teisės aktų sistema ir rinkos priežiūros bei ekologinio projektavimo reglamentais, taip pat bus sukurta statybos produktų skaitmeninio paso sistema.

Aštuntosios kadencijos metu daugiausia pastangų skirta lynų kelio įrenginiams, dujinį kurą deginantiems prietaisams, medicinos prietaisams ir asmeninėms apsaugos priemonėms, taip pat Reglamentui dėl „eCall“ iškvietos sistemos dėl tipo patvirtinimo reikalavimų diegiant transporto priemonėje montuojamą pagalbos telefono numeriu 112 grindžiamą pagalbos iškvietos sistemą „eCall“. Parlamentas priėmė teisės aktus, įtrauktus į žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį, dėl CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų tiekimo bendrajai rinkai (Reglamentas (ES) 2019/1009).

2019 m. atliktuose tyrimuose apytikriai apskaičiuota, kad taikant laisvo prekių judėjimo principą ir laikantis su juo susijusių teisės aktų sukuriama nauda kasmet siekia 386 mlrd. EUR. Tačiau vis dar yra kliūčių, trukdančių užtikrinti visiškai laisvą prekių judėjimą. Šių kliūčių egzistavimą įrodo 2020 m. lapkričio mėn. paskelbtas tyrimas, kuriame apžvelgtos nacionalinės taisyklės, ribojančios laisvą prekių ir paslaugų judėjimą ir įsisteigimo teisę visoje ES rinkoje. Vienoje išvadoje nurodoma, kad nors ES bendroji rinka yra didžiausias ir sėkmingiausias ekonominės integracijos pavyzdys pasaulyje, visgi joje dar yra neproporcingų kliūčių laisvam prekių judėjimui.

COVID-19 pandemijos metu Parlamentas savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliucijoje pabrėžė, kad labai svarbu išlaikyti atviras ES vidaus sienas prekėms, pabrėždamas bendrosios rinkos vaidmenį užtikrinant ES kolektyvinę gerovę ir pagrindinį atsaką į krizę. 2020 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikate siūloma koordinuota judėjimo laisvės atkūrimo ir vidaus sienų kontrolės atšaukimo strategija. Šis bendradarbiavimu grindžiamas požiūris buvo labai svarbus siekiant sudaryti sąlygas būtiniausioms prekėms, įskaitant medicinos reikmenis ir įrangą, judėti visoje ES ir taip sušvelninti valstybės nustatytų sienų apribojimų poveikį.

Savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliucijoje Parlamentas priminė, kad Šengeno erdvė yra esminis ir ypač branginamas ES projekto laimėjimas, ir paragino valstybes nares sumažinti laisvo judėjimo apribojimus ir dėti daugiau pastangų, kad būtų užbaigta Šengeno erdvės integracija.

2020 m. lapkričio mėn. Ekonomikos, mokslo ir gyvenimo kokybės politikos teminio skyriaus internetiniame seminare, skirtame Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui, apžvelgtas pandemijos poveikis ES laisvam prekių, paslaugų ir asmenų judėjimui. Jame aptartos su sveikatos priežiūra susijusių prekių, pavyzdžiui, asmeninių apsaugos priemonių, srauto problemos ir pabrėžta, kad reikia geriau koordinuoti ES viešuosius pirkimus ir prekių judėjimą būsimų krizių metu. 2021 m. vasario mėn. pristatytame tolesniame tyrime toliau nagrinėtas pandemijos poveikis vidaus rinkai ir vartotojų apsaugai ir pasiūlyta papildomų priemonių ES vidaus rinkos atsparumui būsimoms krizėms didinti.

Parlamentas atliko svarbų vaidmenį derinant muitus ir galiausiai Reglamentu (ES) 2022/2399 sukūrė ES muitinės vieno langelio aplinką. Pirmiausia, pagal šį reglamentą, kuris bus įgyvendinamas per ateinantį dešimtmetį, pradedama taikyti Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistema (ES CSW-CERTEX), kuri jau yra bandoma nuo 2017 m. Pradiniu etapu iki 2025 m. siekiama stiprinti tarpvyriausybinius mainus prie ES sienų, visų pirma dėl ne muitinės procedūrų. Vėlesniu etapu, kuris prasidės 2031 m., bus įdiegta įmonių santykių su valdžios sektoriumi sistema, kuria bus supaprastintas prekių importo ar eksporto įmonių muitinio įforminimo procesas, siekiant gerokai sumažinti dabartines prekybos kliūtis.

2022 m. gruodžio mėn. IMCO komiteto užsakytame Ekonomikos, mokslo ir gyvenimo kokybės politikos teminio skyriaus tyrime nagrinėjamos valstybių narių nevienodų muitinės leidimų išdavimo į ES įvežamiems produktams procedūros. Kadangi dėl šių skirtingų procedūrų atsiranda kliūčių prekybai ir iškraipoma vidaus rinka, vienas iš pasiūlytų sprendimų buvo Europos muitinės agentūros įsteigimas.

Be to, 2023 m. gegužės 17 d. Komisija pateikė pasiūlymą, kuriame išdėstytos visapusiškos pastangos modernizuoti ES muitų sistemą. Svarbus modernizavimo pasiūlymo aspektas – įsteigti ES muitinės duomenų centrą, kurį valdytų naujai įsteigta ES muitinės įstaiga. Šis centras veiks kaip didelė duomenų saugykla sukčiavimui ir reikalavimų nesilaikymo atvejams nustatyti, taip pat sudarys sąlygas ES ir trečiosioms šalims keistis duomenimis ir skatins ES valstybių narių muitinių bendradarbiavimą.

Daugiau informacijos šia tema pateikiama Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto interneto svetainėje.

 

Barbara Martinello