Laisvas kapitalo judėjimas
Laisvas kapitalo judėjimas yra viena iš keturių pagrindinių ES bendrosios rinkos laisvių. Tai ne tik naujausia iš visų įtvirtintų laisvių, bet – dėl unikalaus trečiųjų valstybių aspekto – ir plačiausiai taikoma. Kapitalo srautai buvo liberalizuojami palaipsniui. Kapitalo judėjimo ir mokėjimų apribojimai tiek tarp valstybių narių, tiek su trečiosiomis (t. y. ES nepriklausančiomis) šalimis buvo uždrausti nuo 2004 m. pradžios pagal Mastrichto sutartį, nors gali būti numatyta išimčių.
Teisinis pagrindas
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 63–66 straipsniai.
Tikslai
Visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių ribojimai turėtų būti panaikinti, tačiau tam tikromis aplinkybėmis galimos išimtys. Laisvas kapitalo judėjimas yra bendrosios rinkos pagrindas ir papildo kitas tris laisves. Suteikiant galimybę efektyviai investuoti kapitalą taip pat stiprinamas ekonomikos augimas, o euras naudojamas kaip tarptautinė valiuta – tai padeda stiprinti ES pasaulinį vaidmenį. Laisvas kapitalo judėjimas taip pat buvo būtinas norint sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą ir pradėti naudoti eurą.
Laimėjimai
A. Pirmieji bandymai (iki vidaus rinkos sukūrimo)
Pirmųjų Bendrijos priemonių taikymo sritis buvo ribota. Romos sutartyje (1957 m.) buvo įtvirtintas reikalavimas, kad apribojimai būtų panaikinti tik tokiu mastu, kiek reikalinga bendrosios rinkos veikimui. Pirmąja Kapitalo direktyva, kuri įsigaliojo 1960 m. ir iš dalies pakeista 1962 m., panaikinti apribojimai tam tikros rūšies komercinio ir privataus kapitalo judėjimui, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pirkimui, trumpalaikėms ir vidutinio laikotarpio paskoloms komerciniams sandoriams atlikti bei biržinių vertybinių popierių pirkimui. Kai kurios valstybės narės (pavyzdžiui, Vokietija ir Beniliukso šalys) tuo neapsiribojo ir pradėjo taikyti vienašales nacionalines priemones, kuriomis panaikino praktiškai visus kapitalo judėjimo ribojimus. 1972 m. priimta dar viena direktyva dėl tarptautinių kapitalo srautų.
B. Tolesnė pažanga ir bendrasis liberalizavimas vidaus rinkos tikslais
1985 ir 1986 metais priimti pirmosios Kapitalo direktyvos pakeitimai, kuriais tolesnis liberalizavimas pradėtas taikyti tokiose srityse kaip ilgalaikės paskolos komerciniams sandoriams atlikti ir nebiržinių vertybinių popierių pirkimas. Kapitalo judėjimas buvo visiškai liberalizuotas 1988 m. priėmus Tarybos direktyvą, kuria nuo 1990 m. liepos 1 d. panaikinti visi likę kapitalo judėjimo tarp valstybių narių gyventojų ribojimai. Ja taip pat buvo siekiama panašiu būdu liberalizuoti kapitalo judėjimą, susijusį su trečiosiomis šalimis.
C. Galutinė sistema
1. Principas
Mastrichto sutartimi laisvas kapitalo judėjimas įtvirtintas kaip Sutartyje nustatyta laisvė. Šiuo metu SESV 63 straipsniu draudžiami visi kapitalo ir mokėjimų judėjimo tarp valstybių narių bei tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių apribojimai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pavesta aiškinti su laisvu kapitalo judėjimu susijusias nuostatas. Šioje srityje suformuota gausi teismo praktika. Tais atvejais, kai valstybės narės nepagrįstai riboja kapitalo judėjimo laisvę, taikoma SESV 258–260 straipsniuose numatyta įprasta pažeidimo nagrinėjimo procedūra.
2. Išimtys ir pagrįsti apribojimai
Išimtys daugiausia taikomos su trečiosiomis šalimis susijusiam kapitalo judėjimui (SESV 64 straipsnis). Neskaitant galimybės valstybėms narėms išlaikyti tiesioginėms investicijoms ir kitiems sandoriams atitinkamu laikotarpiu taikomus apribojimus, Taryba gali, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vienbalsiai priimti priemones, kurios kapitalo judėjimo trečiųjų šalių atžvilgiu liberalizavimo srityje būtų žingsnis atgal. Be to, Taryba ir Europos Parlamentas gali patvirtinti teisėkūros priemones, susijusias su tiesioginėmis investicijomis, įsisteigimu, finansinių paslaugų teikimu ar galimybe leisti prekiauti vertybiniais popieriais kapitalo rinkose. SESV 66 straipsnis reglamentuoja išimtinėmis aplinkybėmis trečiosioms šalims taikomas priemones, kurių trukmė neviršija šešių mėnesių.
Vieninteliai pagrįsti bendrieji kapitalo judėjimo, įskaitant kapitalo judėjimą ES viduje, apribojimai nustatyti SESV 65 straipsnyje. Jiems priskiriama: i) priemonės, kuriomis užkertamas kelias nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, ypač apmokestinimo ir finansų įstaigų riziką ribojančios priežiūros srityje; ii) duomenų apie kapitalo judėjimą deklaravimo tvarka administravimo ar statistinės informacijos tikslais; ir iii) priemonės, pateisinamos viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo požiūriu. Pastarasis apribojimas taikytas euro zonos valstybių skolos krizės metu, kai Kipras (2013 m.) ir Graikija (2015 m.) buvo priverstos įvesti kapitalo kontrolę, kad būtų išvengta nekontroliuojamo kapitalo nutekėjimo. Kipras pašalino visus likusius apribojimus 2015 metais, o Graikija – 2019 metais. Skaitmeninių finansų, ypač blokų grandinės technologija grindžiamų kriptovaliutų, atsiradimas gali kelti pavojų dabartinėms koncepcijoms, kurios skirtos laisvam kapitalo judėjimui užtikrinti.
Pagal SESV 144 straipsnį leidžiama vykdant paramos mokėjimų balanso užtikrinimui skirtas programas imtis mokėjimų balanso apsaugos priemonių, kai sunkumai kelia grėsmę vidaus rinkos veikimui arba staiga kyla krizė. Šią apsaugos sąlygą gali taikyti tik euro zonai nepriklausančios valstybės narės.
Galiausiai, SESV 75 ir 215 straipsniuose numatyta galimybė taikyti finansines sankcijas terorizmo prevencijos ir kovos su terorizmu tikslais arba remiantis sprendimais, priimtais vykdant bendrą užsienio ir saugumo politiką. Laisvas kapitalo judėjimas ribojamas atsižvelgiant į ekonomines sankcijas, taikomas Rusijai po jos invazijos į Ukrainą.
3. Mokėjimai
SESV 63 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „uždraudžiami visi mokėjimų tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai“.
2001 m. buvo priimtas reglamentas, kuriuo euro zonoje suderintos valstybių vidaus ir tarpvalstybinių mokėjimų kainos. 2009 m. jis buvo panaikintas ir pakeistas kitu, ir šio pokyčio naudą tiesiogiai pajuto valstybių narių gyventojai, nes mokesčiai už tarptautinius mokėjimus eurais praktiškai sumažinti iki nulio. Vėliau, 2021 m., jis buvo panaikintas ir pakeistas kitu siekiant sumažinti mokesčius už tarptautinius mokėjimus tarp euro zonos ir jai nepriklausančių valstybių narių.
Mokėjimo paslaugų direktyva (MPD) buvo nustatytas teisinis pagrindas siekiant parengti taisykles, taikytinas visoms mokėjimo paslaugoms ES tam, kad tarpvalstybiniai mokėjimai būtų tokie pat nesudėtingi, efektyvūs bei saugūs, kaip ir nacionaliniai mokėjimai, ir kad atveriant mokėjimų rinkas naujiems subjektams ir taip didinant konkurenciją būtų skatinamas efektyvumas ir sąnaudų mažinimas. Mokėjimo paslaugų direktyva buvo sukurtas būtinas pagrindas Europos bankininkystės ir mokėjimų sektoriaus iniciatyvai „Bendra mokėjimų eurais erdvė (SEPA)“ įgyvendinti. Iki 2010 m. pabaigos buvo parengtos SEPA priemonės, tačiau jomis nelabai naudotasi. Todėl 2012 m. priimtas reglamentas, kuriuo ES mastu nustatomi terminai, iki kurių turi būti pereita nuo senųjų nacionalinių kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų prie SEPA priemonių. 2015 m. teisėkūros institucijos priėmė persvarstytą Mokėjimo paslaugų direktyvą (MPD 2), kuria panaikinta iki tol galiojusi direktyva. Jos nuostatomis didinamas skaidrumas ir vartotojų apsauga, taip pat koreguojamos taisyklės, kad jos būtų tinkamos novatoriškoms mokėjimo paslaugoms, įskaitant mokėjimus internetu ir mobiliuoju telefonu. 2024 m. vasario mėn. teisėkūros institucijos priėmė Momentinių mokėjimų direktyvą, kuria iš dalies keičiama SEPA, ir ji įsigaliojo 2024 m. balandžio mėn. Momentiniai mokėjimai leidžia žmonėms bet kuriuo dienos metu, be kita ko, ne darbo valandomis, pervesti pinigus per dešimt sekundžių ne tik toje pačioje šalyje, bet ir į kitą valstybę narę. Tebevyksta darbas, susijęs su tolesnėmis esamos mokėjimo sistemų sistemos reformomis, kurios turės būti baigtos po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų. Tai susiję su Mokėjimo paslaugų reglamentu ir naująja Mokėjimo paslaugų direktyva (MPD 3), kuri pakeis MPD 2 ir Elektroninių pinigų direktyvą.
Europos Centrinis Bankas šiuo metu vertina, ar pateikti skaitmeninio euro versiją. Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas galimam jo įvedimui, Komisija pristatė skaitmeninio euro dokumentų rinkinį, kuriame nustatyta naujos skaitmeninės euro formos sistema, kartu išsaugant grynųjų pinigų vaidmenį. Teisėkūros darbas tebevyksta ir bus baigtas po rinkimų.
D. Tolesni veiksmai
Nepaisant pažangos liberalizuojant kapitalo srautų judėjimą ES, kapitalo rinkos tebėra gana susiskaidžiusios. Remdamasi Investicijų planu Europai, Komisija 2015 m. rugsėjo mėn. paskelbė savo pavyzdinę iniciatyvą – Kapitalo rinkų sąjunga(KRS). Ji apima keletą priemonių, kuriomis siekta iki 2019 m. sukurti iš tikrųjų integruotą bendrąją kapitalo rinką. 2017 m. birželio mėn. paskelbta KRS veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra. Be to, Komisija ir valstybės narės stengiasi pašalinti kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms, kurios patenka į nacionalinės kompetencijos sritį. Šiai problemai nagrinėti buvo sukurta ekspertų grupė kliūčių laisvam kapitalo judėjimui klausimais. 2017 m. kovo mėn., remdamasi ekspertų grupės darbo rezultatais, Komisija paskelbė ataskaitą, kurioje pateikta informacija apie padėtį valstybėse narėse. 2019 m. kovo mėn. Komisija paskelbė komunikatą „Kapitalo rinkų sąjunga. Bendrosios kapitalo rinkos kūrimo pažanga siekiant stiprios ekonominės ir pinigų sąjungos“. Po to 2020 m. rugsėjo mėn. buvo parengtas antrasis KRS veiksmų planas su 16 prioritetų.
2024 m. kovo 11 d. Euro grupė (euro zonai priklausančių valstybių narių ministrai), manydama, kad KRS pažanga nėra patenkinama, paskelbė kitai Europos Komisijai skirtą pareiškimą. Euro grupės teigimu, kad Europa dar labiau neatsiliktų nuo kitų šalių konkurencingumo, augimo ir piliečių gerovės požiūriu, reikia sukurti pasauliniu mastu konkurencingas kapitalo rinkas. Ji paprašė kitos Komisijos pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų trijose prioritetinėse veiksmų srityse: visų pirma dėl rinkų struktūros, siekiant sukurti konkurencingą, racionalią ir pažangią reguliavimo sistemą, kuri leistų geriau nukreipti lėšas novatoriškoms ES įmonėms; antra, kad įmonėms būtų užtikrintos geresnės galimybės gauti privatų finansavimą; trečia, kad piliečiams būtų sudarytos palankesnės galimybės kaupti turtą ir gerinti finansinį saugumą, ypač didinant mažmeninės prekybos dalyvavimą. Euro grupė pateikė 13 konkrečių uždavinių siekiant skatinti KRS.
E. ES vidaus dvišalių sutarčių dėl investicijų nutraukimas
Komisija taip pat siekia nutraukti dabartines ES vidaus dvišales sutartis dėl investicijų (DIS), kurių daugelis įsigaliojo prieš kelis pastaruosius ES plėtros etapus. Komisijos nuomone, šie susitarimai tarp valstybių narių yra kliūtis bendrajai rinkai, nes jie ir prieštarauja ES teisės aktų sistemai, ir ją dubliuoja. Pavyzdžiui, į dvišalėse sutartyse dėl investicijų nustatytus arbitražo mechanizmus neįtraukti nei nacionaliniai teismai, nei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, vadinasi, užkertamas kelias ES teisės taikymui. Be to, dvišalėmis sutartimis dėl investicijų gali būti sudaromos palankesnės sąlygos investuotojams iš tam tikrų valstybių narių, sudariusių ES vidaus dvišales sutartis dėl investicijų. 2019 m. spalio 24 d. buvo pasiektas susitarimas, kuriuo sudaromos sąlygos šioms sutartims nutraukti. 2020 m. gegužės 29 d. 23 valstybės narės pasirašė susitarimą dėl DIS tarp ES valstybių narių nutraukimo. Komisija taip pat kasmet skelbia ataskaitas ir tyrimus dėl kapitalo srautų ES ir visame pasaulyje. COVID-19 sukeltos krizės metu, nepaisant itin didelio spaudimo finansų sistemai, nė viena ES valstybė narė nepasinaudojo kapitalo kontrolės priemonėmis, taikomomis finansiniams srautams.
Europos Parlamento vaidmuo
Parlamentas tvirtai remia pastangas skatinti kapitalo judėjimo liberalizavimą. Vis dėlto jis mano, kad platesnio masto liberalizavimas turėtų būti taikomas ES viduje, o ne kitų pasaulio valstybių atžvilgiu, siekiant užtikrinti, kad ES sukauptos santaupos pirmiausia būtų investuojamos ES. Parlamentas taip pat pabrėžė, kad liberalizavus kapitalo judėjimą turėtų būti visapusiškai liberalizuotos finansinės paslaugos ir suderinti mokesčių teisės aktai – taip būtų sukurta bendra ES finansų rinka. Būtent dėl Parlamento politinio spaudimo Komisija galėjo pasiūlyti teisės aktą dėl valstybių vidaus ir tarpvalstybinių mokėjimų tvarkos suderinimo.
Parlamentas pritarė tam, kad būtų sukurta Kapitalo rinkų sąjunga, ir ne tik dalyvauja teisėkūros procese, bet ir reguliariai ragina imtis tolimesnių veiksmų siekiant baigti kurti Kapitalo rinkų sąjungą. Be kita ko, priimta rezoliucija, kurioje pabrėžiama, kad efektyvesnio kapitalo paskirstymo ES sumetimais reikia užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visiems subjektams. Rezoliucijoje paraginta panaikinti esamas kliūtis tarpvalstybiniam finansavimui, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir priežiūros konvergencijos didinimo srityje suteikti svarbesnį vaidmenį Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. 2020 m. spalio 8 d. Parlamentas priėmė dar vieną rezoliuciją, kurioje raginama gerinti galimybes gauti kapitalo rinkos finansavimą, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ ir neprofesionaliųjų investuotojų dalyvavimui.
Daugiau informacijos šia tema pateikiama Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto interneto svetainėje.
Christian Scheinert