Tarpvyriausybinės sprendimų priėmimo procedūros

Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bei kelių kitų sričių, pvz., tvirtesnio bendradarbiavimo, tam tikrų pareigų skyrimo ar Sutarčių peržiūros, sprendimų priėmimo procedūra skiriasi nuo sprendimų priėmimo procedūros, kurios dažniausiai laikomasi įprastos teisėkūros procedūros atvejais. Pagrindinė ypatybė šiose srityse – tvirtesnis tarpvyriausybinis bendradarbiavimas. Dėl su valstybės skolos krize susijusių problemų tokius sprendimų priėmimo mechanizmus teko taikyti dažniau, visų pirma valdant Europos ekonomiką.

Teisinis pagrindas

Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 20, 21–46, 48 ir 49 straipsniai; Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2 straipsnio 4 dalis, 31 straipsnis, 64 straipsnio 3 dalis, 81 straipsnis, 89 straipsnis, 103 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnis, 115 straipsnis, 118 straipsnis, 127 straipsnis, 153 straipsnis, 191 straipsnio 3 dalis, 192 straipsnis, 194 straipsnio 2 dalis, 215, 218, 220, 221, 312, 329 ir 333 straipsniai.

Aprašymas

A. Sutarčių keitimo procedūra (ES sutarties 48 straipsnis)

• Pasiūlymas: teikia bet kuri valstybė narė, Europos Parlamentas arba Komisija.
• Komisijos vaidmuo: konsultavimas ir dalyvavimas tarpvyriausybinėje konferencijoje.
• Parlamento vaidmuo: konsultavimas prieš sušaukiant tarpvyriausybinę konferenciją (konferencijose Parlamentas dalyvauja ad hoc pagrindu, tačiau jo įtaka vis didėja – kurį laiką Parlamentui atstovavo Parlamento pirmininkas arba du Parlamento nariai, o paskutinėje tarpvyriausybinėje konferencijoje dalyvavo trys atstovai).
• Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos vaidmuo: konsultavimas dėl institucinių pokyčių pinigų srityje.
• Sprendimas: bendras vyriausybių sutarimas dėl Sutarčių pakeitimų, kuriuos vėliau valstybės narės ratifikuoja pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas. Kad būtų galima tai atlikti, reikia Europos Vadovų Tarybos sprendimo – paprasta balsų dauguma turi būti priimtas Europos Vadovų Tarybos sprendimas dėl to, ar sušaukti konventą.

B. Nuostatų dėl pereigos taikymo procedūra

• Europos Vadovų Taryba: inicijuoja bendrosios nuostatos dėl pereigos (ES sutarties 48 straipsnis) ir specialiosios nuostatos dėl pereigos, susijusios su daugiamete finansine programa (SESV 312 straipsnis), taikymą ir vieningai dėl jo sprendžia. Bet kurios valstybės narės parlamentas turi teisę vetuoti bendrąją nuostatą dėl pereigos.
• Taryba: priklausomai nuo atitinkamos Sutarčių nuostatos (ES sutarties 31 straipsnis, SESV 81, 153, 192 ir 333 straipsniai) vieningai arba kvalifikuota balsų dauguma gali spręsti dėl kitų nuostatų dėl pereigos.

C. Stojimo į Europos Sąjungą tvarka (SESV 49 straipsnis)

• Paraiškos: jas gali pateikti bet kuri Europos valstybė, kuri laikosi Sąjungos principų (ES sutarties 2 straipsnis); pateikiami pranešimai nacionaliniams parlamentams ir Europos Parlamentui; Europos Vadovų Taryba susitaria dėl tinkamumo sąlygų.
• Komisijos vaidmuo: konsultavimas, ji aktyviai dalyvauja rengiant ir vedant derybas.
• Parlamento vaidmuo: pritarimas absoliučia visų jo narių balsų dauguma.
• Sprendimas: jį vieningai priima Taryba; ES valstybių narių ir paraišką pateikusios valstybės susitarimas, kuriuo nustatomos priėmimo sąlygos ir reikalingi pakeitimai, pateikiamas ratifikuoti visoms susitariančiosioms valstybėms narėms pagal jų atitinkamas konstitucines nuostatas.

D. Išstojimo iš Europos Sąjungos tvarka (SESV 50 straipsnis)

• Prašymas: suinteresuota valstybė narė, atsižvelgdama į savo šalies konstitucines nuostatas, informuoja Europos Vadovų Tarybą apie savo ketinimą.
• Susitarimo sudarymas: Taryba, gavusi Parlamento pritarimą, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma sudaro susitarimą dėl išstojimo (SESV 238 straipsnio 3 dalies b punktas). Daugumą sudaro 72 proc. Tarybos narių, atstovaujančių dalyvaujančioms valstybėms narėms (t. y. neįskaitant ketinančios išstoti valstybės), kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 proc. šių valstybių narių gyventojų.

E. Sankcijų procedūra valstybei narei šiurkščiai ir nuolat pažeidžiant Sąjungos principus (ES sutarties 7 straipsnis)

1. Pagrindinė procedūra

• Pasiūlymas dėl sprendimo, kuriuo nustatomas šiurkštus ir nuolatinis pažeidimas: jį gali inicijuoti trečdalis valstybių narių arba Komisija.
• Parlamento pritarimas: patvirtinama dviejų trečdalių, kurie sudaro Parlamento narių daugumą, atiduotų balsų dauguma (Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 83 straipsnio 3 dalis).
• Sprendimas dėl pažeidimo: vieningai priimamas Europos Vadovų Tarybos, nedalyvaujant atitinkamai valstybei narei, prieš tai Tarybai paprašius jos pateikti savo pastabas šiuo klausimu.
• Sprendimas sustabdyti tam tikras atitinkamos valstybės narės teises: priimamas Tarybos kvalifikuota balsų dauguma (nedalyvaujant atitinkamai valstybei narei).

2. Nicos sutartimi ši procedūra buvo papildyta atsargumo priemonėmis.

• Pagrįstas pasiūlymas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma aiški rizika, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti Sąjungos principus: teikiamas Komisijos, Parlamento arba trečdalio valstybių narių iniciatyva.
• Parlamento pritarimas: patvirtinama dviejų trečdalių atiduotų ir Parlamento narių daugumai atstovaujančių balsų dauguma.
• Sprendimas: sprendimą priima Taryba keturių penktadalių narių balsų dauguma, prieš tai išklausiusi atitinkamą valstybę narę. Prieš priimdama sprendimą, Taryba gali pateikti valstybei narei skirtas rekomendacijas.

F. Tvirtesnio bendradarbiavimo procedūra

1. Bendrosios taisyklės (ES sutarties 20 straipsnis ir SESV 329 straipsnio 1 dalis)

• Pasiūlymas: išimtinė Komisijos teisė; valstybės narės, ketinančios tvirčiau bendradarbiauti, šiuo klausimu gali pateikti prašymą Komisijai.
• Parlamento vaidmuo: vykdo pritarimo procedūrą.
• Sprendimas: sprendimą priima Taryba kvalifikuota balsų dauguma.

2. Bendradarbiavimas BUSP srityje (SESV 329 straipsnio 2 dalis)

• Suinteresuota valstybė narė pateikia prašymą Tarybai.
• Pasiūlymas perduodamas vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir jis pateikia savo nuomonę.
• Parlamentas informuojamas.
• Taryba priima sprendimą vienbalsiai.

Panaši procedūra taikoma norint pradėti Lisabonos sutartyje numatytą struktūrizuotą bendradarbiavimą gynybos politikos srityje (5.1.2).

G. Sprendimų priėmimo dėl užsienio reikalų procedūra

Lisabonos sutartimi panaikinta ankstesnėmis Sutartimis nustatyta trijų ramsčių struktūra, tačiau užsienio politika ir toliau yra atskirta nuo kitų ES politikos sričių. BUSP uždaviniai ir nuostatos yra įtraukti į Europos Sąjungos sutartį. Šios politikos uždaviniai ir nuostatos dabar yra geriau išdėstyti ir nuoseklesni nei ankstesnėse Sutartyse.

Didžiausias institucinis pokytis yra Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio pareigybės sukūrimas. Vyriausiajam įgaliotiniui padeda naujoji Europos išorės veiksmų tarnyba, jis gali pasiūlyti iniciatyvų pagal BUSP. BUSP yra įtraukta į Sąjungos sistemą, tačiau šioje srityje laikomasi konkrečių taisyklių ir procedūrų (ES sutarties 24 straipsnio 2 dalis).

• Pasiūlymas: teikia bet kuri valstybė narė, vyriausiasis įgaliotinis arba Komisija (ES sutarties 22 straipsnis).
• Parlamento vaidmuo: Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė reguliariai jam teikia informaciją ir konsultuojasi dėl pagrindinių aspektų bei pasirinkimų. Pagal tarpinstitucinį susitarimą dėl BUSP finansavimo ši konsultavimosi procedūra vyksta kasmet, remiantis Tarybos dokumentu.
• Sprendimas: Europos Vadovų Taryba arba Taryba sprendžia vieningai. Europos Vadovų Taryba nustato ES prioritetus ir strateginius interesus; Taryba priima sprendimus arba imasi veiksmų. Vyriausiasis įgaliotinis ir valstybės narės tuos sprendimus įgyvendina naudodamiesi nacionaliniais arba Sąjungos ištekliais. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas gali sušaukti neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį, jei to reikia dėl tarptautinių įvykių.

H. Kitos teisėkūros priemonės (2.6.8)

Tarpvyriausybinės sprendimų priėmimo procedūros taip pat toliau taikomos daugelyje kitų konkrečių, politiškai jautrių ES politikos sričių, visų pirma:

• teisingumo ir vidaus reikalų srityje: priemonės, susijusios su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, teisminis bendradarbiavimas (SESV 89 straipsnis);
• vidaus rinkoje: kapitalo judėjimo apribojimai (SESV 64 straipsnio 3 dalis), konkurencijos politika (SESV 103 straipsnio 1 dalis), mokesčių teisės aktų suderinimo priemonės (SESV 113 straipsnis), teisės aktų, turinčių tiesioginę įtaką vidaus rinkos sukūrimui ar veikimui, suderinimas (SESV 115 straipsnis), intelektinės nuosavybės teisės (SESV 118 straipsnis);
• pinigų politika: Europos Centrinio Banko (ECB) speciali rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros užduotis (SESV 127 straipsnis);
• kitos politikos sritys, pavyzdžiui, socialinė politika ir užimtumas (SESV 153 straipsnis), energetika (SESV 194 straipsnio 2 dalis) arba aplinkosauga (SESV 191 straipsnio 3 dalis).

I. Finansų krizės valdymas (2.6.8)

2010 m. kai kurioms valstybėms narėms patyrus didelių finansinių sunkumų prireikė įvairiais būdais jas gelbėti. Kai kurias pagalbos paketo priemones, pvz., Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę, administruoja Sąjunga. Didžiąją dalį, būtent įmokas į Europos finansinio stabilizavimo fondą (EFSF), tiesiogiai moka valstybės narės. EFSF yra tarpvyriausybiniu euro zonos valstybių narių susitarimu sukurta specialiosios paskirties priemonė. Todėl sprendimus dėl tokių tarpvyriausybinių priemonių reikėjo priimti Europos Vadovų Tarybos arba Euro grupės valstybių ar vyriausybių vadovų lygmeniu, taip pat juos ratifikuoti valstybėse narėse laikantis nacionalinių konstitucinių reikalavimų. Svarbios šio pokyčio priežastys yra dvi: nuostata neteikti finansinės pagalbos (SESV 125 straipsnis) ir kai kurių nacionalinių konstitucinių teismų prieštaravimas dėl dar daugiau finansinių ir biudžeto galių perdavimo Europos Sąjungai.

Europos Vadovų Taryba 2011 m. kovo 25 d. priėmė SESV 136 straipsnio (dėl ekonominės politikos koordinavimo) pakeitimą pagal supaprastintą Sutarties peržiūros procedūrą, nesušaukusi konvento (Europos Vadovų Tarybos sprendimas 2011/199/ES). 2013 m. balandžio mėnesį įsigaliojus šiam pakeitimui, sudarytos sąlygos įgyvendinti nuolatinius krizės prevencijos mechanizmus, pavyzdžiui, Europos stabilumo mechanizmą (ESM). Pastarasis buvo sukurtas euro zonos valstybių tarpvyriausybine sutartimi, kuri įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 27 d. Balsavimo procedūros jo vykdomojoje valdyboje apima ir vadinamąją skubos procedūrą, kuriai reikia 85 proc. kvalifikuotos daugumos, jei Komisija ir ECB nusprendžia, kad reikia skubaus sprendimo dėl finansinės pagalbos. Be to, valstybių narių vyriausybės parengė Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV), kuri įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. po to, kai dvylika susitariančiųjų šalių, kurių valiuta yra euro, deponavo savo ratifikavimo dokumentą. Sutartyje visų pirma numatytas reikalavimas šalių teisinėse sistemose nustatyti subalansuoto biudžeto taisyklę (fiskalinis susitarimas). Iš 25 SSKV susitariančiųjų šalių fiskalinis susitarimas oficialiai privalomas 22 valstybėms narėms (19 euro zonos valstybių narių, taip pat Bulgarijai, Danijai ir Rumunijai).

J. Paskyrimai

• Remdamasi Tarybos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Parlamentu (pagal SESV 283 straipsnio 2 dalį), Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma skiria Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir keturis kitus narius.
• Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma ir gavusi Komisijos pirmininko sutikimą skiria Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai (ES sutarties 18 straipsnio 1 dalis), tačiau dėl to, kad vyriausiasis įgaliotinis yra Komisijos pirmininko pavaduotojas, dėl jo, taip pat kaip ir dėl Komisijos pirmininko bei kitų Komisijos narių, paskyrimo turi būti balsuojama Europos Parlamente.
• Valstybių narių vyriausybės bendru sutarimu skiria Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo (anksčiau vadinosi Pirmosios instancijos teismu) teisėjus ir generalinius advokatus (ES sutarties 19 straipsnio 2 dalis).
• Taryba kvalifikuota balsų dauguma, gavusi rekomendacijas iš kiekvienos valstybės narės ir pasikonsultavusi su Parlamentu, skiria Audito Rūmų narius (SESV sutarties 286 straipsnio 2 dalis).

Europos Parlamento vaidmuo

Jau prieš 1996 m. tarpvyriausybinę konferenciją Parlamentas ragino priskirti Bendrijos kompetencijai antrąjį ir trečiąjį ramsčius ir pradėti jiems taikyti Europos bendrijos steigimo sutartyje nustatytas sprendimų priėmimo procedūras.

Po nuolatinių Parlamento pastangų per Europos konventą įtraukti antrąjį ir trečiąjį ramsčius į Sąjungos struktūrą (1.1.4), Lisabonos sutartimi viršvalstybinio lygmens sprendimų priėmimas išplėstas įtraukiant ankstesnįjį trečiąjį ramstį (teisingumas ir vidaus reikalai) ir nustatyta nuosekli institucinė užsienio ir saugumo politikos sistema, kurioje yra svarbių naujovių, pvz., ilgalaikės Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio pareigos.

Stiprindamas ekonominio ir fiskalinio valdymo tarpvyriausybinį aspektą, Parlamentas padėjo užtikrinti tinkamą ES institucijų dalyvavimą derybose dėl I skirsnyje minėtų tarptautinių sutarčių.

2019 m. vasario mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Sutarties nuostatų dėl tvirtesnio bendradarbiavimo įgyvendinimo[1], kurioje pateikė rekomendacijų dėl būsimos tvirtesnio bendradarbiavimo raidos. Visų pirma Parlamentas nurodė, kad būtina parengti procedūrą, pagal kurią tvirtesnis bendradarbiavimas didelės politinės svarbos srityse būtų greitai patvirtinamas ir procedūra neužtruktų daugiau kaip dviejų vienas po kito einančių pirmininkavimo Tarybai laikotarpių. Jis taip pat paragino Komisiją pasiūlyti reglamentą, siekiant supaprastinti ir suvienodinti atitinkamą tvirtesnio bendradarbiavimo teisinę sistemą.

2019 m. vasario 13 d. rezoliucijoje dėl diskusijų dėl Europos ateities padėties[2] Parlamentas pasisakė už tai, kad būtų taikomos bendrosios nuostatos dėl pereigos (ES sutarties 48 straipsnio 7 dalies 1 punktas ir 48 straipsnio 7 dalies 2 punktas) ir kitos konkrečios nuostatos dėl pereigos, siekiant lengviau išeiti iš aklavietės, susidariusios dėl vieningo balsavimo reikalavimo, nereikalaujant ieškoti tarpvyriausybinių sprendimų, nepatenkančių į Sutarčių taikymo sritį. Ataskaitoje dėl Konferencijos dėl Europos ateities galutinių rezultatų, kuri buvo pateikta trijų institucijų pirmininkams 2022 m. gegužės 9 d., pabrėžiama, kad svarbu sprendimų priėmimo procesus peržiūrėti vieningai. 2023 m. liepos 11 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją[3] dėl ES Sutarčių nuostatų dėl pereigos įgyvendinimo.

 

Eeva Pavy

03-2024