Declarações de voto escritas Aurelijus VERYGA

Balsavau už, kadangi rezoliucija prieštarauja Europos Komisijos sprendimams, leidžiantiems patekti į rinką produktams, kurių sudėtyje yra dviejų skirtingų genetiškai modifikuotų organizmų. Leidimų išdavimas šiems GM produktams gali kelti pavojų maisto saugai ir, svarbiausia, – žmonių sveikatai. GM augalai buvo sukurti taip, kad galėtų atlaikyti neselektyvius plataus spektro herbicidus, tokius kaip gliufozinatas, arba gaminti insekticidinius baltymus, tokius kaip Bt toksinai. Atsižvelgiant į tai, dėl šių modifikacijų herbicidų poveikis gali būti didesnis, palyginti su genetiškai nemodifikuotais augalais. Be visa to, yra įrodyta, kad Bt toksinai gali būti iki 20 kartų toksiškesni nei jų natūralūs ekvivalentai – deja, į tai Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rizikos vertinimuose nebuvo atsižvelgta pakankamai. Visa tai gali neigiamai paveikti netikslines rūšis, sutrikdyti dirvožemio ekosistemas ir sumažinti biologinę įvairovę.

2025 m. sukanka 85 metai nuo Ribentropo – Molotovo pakto, kuriais Stalinas ir Hitleris padalijo Europą į įtakos sferas tarp dviejų totalitarinių režimų – nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, bei atvėrė kelią II-ajam Pasauliniui karui.
Net ir po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija teigia esanti SSRS įpėdinė ir turinti ypatingų teisių Maskvos paskelbtoje išskirtinėje įtakos sferoje, apimančioje visą buvusių sovietinių respublikų teritoriją, įskaitant Ukrainą. Šis pasakojimas buvo plačiai naudojamas siekiant pateisinti vykstančią agresiją, taip pat ankstesnius tarptautinius nusikaltimus, tokius kaip neteisėta Krymo aneksija, invazijos į Donecką ir Luhanską, taip pat į Gruziją 2008 m.
Be visa to, Kremlius falsifikuotą istoriją naudoja kaip formalų pretekstą karui paskelbti, sistemingai balindamas sovietų nusikaltimus ir skleisdamas istorinę dezinformaciją, kad pateisintų Rusijos agresiją prieš kaimynines valstybes.
Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi tai suteiks gerą progą pasmerkti tiek nacių, tiek sovietų nusikaltimus žmoniškumui ir pabrėžti abiejų sistemų panašumus. Taip pat raginsime sukurti mechanizmus, kad būtų sukurtas specialus tarptautinis tribunolas bausti už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus ir panaudoti Rusijos įšaldytus turtus pokario šalies atstatymui.

Balsavau už rezoliuciją, kuria skatinama imtis veiksmų dėl besitęsiančio persekiojimo ir rinkimų klastojimo Baltarusijoje. Nuo 2020 m. represijos prieš disidentus ir tuos, kurie reiškia nepritarimą režimui Baltarusijoje tęsiasi, o baudžiamojo persekiojimo lygis išlieka itin aukštas. Politiniai kaliniai ir toliau ilgą laiką patiria stiprų spaudimą bei yra suimami.
Netoleruotina, kad Baltarusijos valdžia 2024 m. lapkritį ir vėl pradėjo naują areštų bangą, kuria siekia užmaskuoti bet kokius pasipriešinimo požymius prieš sausio 26 d. įvyksiančius prezidento rinkimus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad alternatyvūs kandidatai rinkimuose dalyvauti negali, o stebėtojai į rinkimus nebus įleidžiami.

Nors sanglaudos politikos fondai jau remia valstybes nares padedant užkirsti kelią su klimatu susijusioms nelaimėms bei skiria asignavimus joms atsitikus, RESTORE suteiktų valstybėms narėms papildomo lankstumo dalį lėšų panaudojant pažeistai infrastruktūrai ir įrangai rekonstruoti, aprūpinti maistu bei pagrindine materialine pagalba, socialinei ir sveikatos priežiūrai.
Be to, bus įvestos dvi naujos ERPF IR ESF+ priemonės, kurios suteiktų papildomą išankstinį finansavimą bei leistų nedelsiant padidinti likvidumą. Taip pat ES galėtų finansuoti iki 100 procentų remiamų priemonių, o rekonstrukcijos darbams pradėti nereikėtų jokio nacionalinio finansavimo.
Svarbu ir tai, kad RESTORE planas apimtų didesnes kaimo plėtros finansavimo galimybes ūkininkams, miškininkams, įmonėms, nes EŽŪFKP teikiama finansinė parama būtų 100 procentų padengta ES lėšomis, o valstybės narės galėtų įdiegti ir stiprinti priemones, skirtas žemės ūkio gamybos potencialui atkurti.

Balsavau už šį priemonių planą, kadangi juo siekiama teikti papildomą pagalbą nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms.
Naujoji priemonė būtų finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir būtų įgyvendinama pagal kaimo plėtros programas. Valstybės narės galėtų teikti tikslinę likvidumo paramą ūkininkams, miškininkams bei mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios vykdo veiklą žemės ūkio ar žemės ūkio produktų perdirbimo, rinkodaros ar plėtros srityse, kurias paveikė stichinės nelaimės, įvykusios 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau. Parama būtų teikiama vieną kartą.

Balsavau už šią rezoliuciją, kuria išreiškiamas tvirtas solidarumas su Ukraina siekiant stiprinti ES paramą Rusijos agresijos karo ir stiprėjančio Šiaurės Korėjos ir Rusijos karinio bendradarbiavimo kontekste. ES turi užtikrinti visapusišką paramą Ukrainai – karinę, humanitarinę ir ekonominę – tol, kol ji pasieks pergalę ir bus atkurtas jos suverenitetas bei teritorinis vientisumas. Būtina didinti spaudimą šalims, kurios remia Rusijos karą, ir nustatyti papildomas sankcijas.
Būtina dėti visas pastangas, kad karo veiksmai būtų nedelsiant nutraukti ir Rusijos pajėgos išvestos iš tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir užtikrinta atsakomybė už padarytus karo nusikaltimus.
Labai svarbu užtikrinti Ukrainos taikos formulės įgyvendinimą, siekiant ilgalaikės ir teisingos taikos. Ši pozicija atitinka tiek mano asmeninius, tiek ES vertybinius įsitikinimus dėl taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos apsaugos.

Balsavau už šią rezoliuciją dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti paramą Vokietijai ir Italijai dėl 2024 m. kilusių potvynių. Europos Sąjungos solidarumo fondas yra gyvybiškai svarbus įrankis, padedantis greitai reaguoti į ekstremalias situacijas. Potvyniai Vokietijoje ir Italijoje padarė didžiulę žalą žmonėms, aplinkai, infrastuktūrai, ypač mažiems kaimams bei miesteliams bei vietos ekonomikai.
ES, parodydama solidarumą su nuo stichinių nelaimių nukentėjusiais regionais, privalo greitai ir efektyviai mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas, kad nukentėjusios šalys galėtų atkurti svarbias paslaugas. Todėl labai svarbu padidinti biudžeto lėšas ir lankstumą, kad pagalba būtų dar efektyvesnė, bei kuo skubiau įvertinti visus pagrįstus valstybių narių prašymus perskirstyti nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytas lėšas pagalbai gaivalinių nelaimių atveju.
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas prevencinėms priemonėms, skirtoms sumažinti būsimą žalą bei užkirsti kelią rizikos sąlygų pablogėjimui po katastrofinių įvykių.

Pritariu pateiktam 2025 metų ES biudžetui, kuriuo siekiama pagerinti žmonių gerovę, sustiprinti ES valstybių konkurencingumą, kovoti su klimato kaita, sveikatos apsaugos, migracijos ir gynybos iššūkiais. Pažymėtina, jog kitų metų biudžete daugiau lėšų numatyta programoms, kurios prisideda prie ES bendrosios rinkos, inovacijų, skaitmeninio perėjimo, junglumo transporto ir energetikos sektoriuose, veikloms ES kaimynystės ir išorės veiksmų srityse, taip pat migracijos ir sienų valdymo bei saugumo srityse. Pažymėtina, jog bus išlaikytas padidintas finansavimas ir Ukrainai.
Didelį dėmesį numatyta skirti sveikatos apsaugai bei didinti finansavimą studentų mainų programai „Erasmus+“, kuria bus skirta papildomi 422 mln. eurų, ir mokslinių tyrimų programai „Horizontas“ – papildomi 20 mln. eurų. Šis biudžetas taip pat stiprina paramą mažiau išsivysčiusiems regionams ir padeda kovoti su socialine nelygybe, kas ypač svarbu siekiant sąžiningesnės Europos.

Pritariu pateiktam pasiūlymui atidėti metams ES taisyklių, įpareigojančių įmones užtikrinti, kad ES parduodamų produktų gamybai nebūtų naikinami miškai, taikymą. Taisyklės remiasi objektyviais, tarptautiniu mastu pripažintais duomenimis ir užtikrina, kad būtų atsižvelgta į šalių pastangas mažinti miškų alinimą bei skatinti tvarią žemės ūkio gamybą. Įtraukus keturių pakopų rizikos klasifikacijos sistemą, kurioje išskiriamos ne tik žemos, standartinės ir didelės rizikos šalys, bet ir nerizikingos šalys, reglamentas tampa aiškesnis ir efektyvesnis. Be to, veiklos vykdytojams bus taikomi supaprastinti patikrinimai ir mažinama administracinė našta. Tuo pačiu bus užtikrinama griežtesnė kontrolė didelės rizikos atveju, o tai prisidės prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo.
Suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti suteikta pakankamai laiko Miškų naikinimo reglamento reikalavimams įvykdyti ir suderinti, vengiant bet kokių tiekimo grandinės sutrikimų.

Palaikiau šią rezoliuciją, kuria stiprinimas tarptautinis spaudimas Rusijai, siekiant sustabdyti neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą bei užkirsti kelią Rusijai naudoti šešėlinį laivyną.
Turi būti kuo skubiau stiprinamas ES sankcijų poveikis ir įgyvendintos griežtesnės priemonės, kurios apribotų Rusijos galimybes išvengti sankcijų, sustiprintų jūrų saugumą ir užkirstų kelią pavojui aplinkai Europos vandenyse, ypač Baltijos jūroje.
Pažymėtina, jog Rusija sąmoningai kelia didžiulę riziką, neatsižvelgdama į tarptautinį saugumą ar neatitaisomos žalos aplinkai galimybę. Todėl labai svarbu, kad ES vieningai išlaikytų stiprų solidarumą su Ukraina ir aiškų įsipareigojimą stabdyti karo finansavimą bei apsaugoti jūrų ekosistemas nuo katastrofų.