Europos Parlamento galios ir teisėkūros procedūros
Vėlesniais ES sutarties pakeitimais ir ypač 2009 m. Lisabonos sutartimi Europos Parlamentui suteikti platūs teisėkūros, biudžeto ir tikrinimo įgaliojimai.
Parlamentas yra viena iš teisėkūros institucijų. ES terminais tai reiškia, kad jis turi įgaliojimus priimti bei iš dalies keisti teisės aktus ir lygiomis teisėmis su Taryba (valstybėmis narėmis) spręsti dėl metinio ES biudžeto. Būtent jam turi atsiskaityti Komisija ir kitos ES institucijos bei įstaigos.
Teisėkūros įgaliojimai
Didžioji dauguma ES teisės aktų priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą (ji dažnai vadinama ankstesniu pavadinimu „bendro sprendimo procedūra“). Tai standartinis ES teisėkūros sprendimų priėmimo procesas, suteikiantis vienodą reikšmę Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai (valstybėms narėms). Ji taikoma įvairiausiose, pvz., migracijos, energetikos, transporto, klimato kaitos, aplinkos, vartotojų apsaugos ir ekonomikos valdymo, srityse.
„Pritarimas“ yra kita sprendimų priėmimo procedūra. Tai reiškia, kad EP pritarimas (sutikimas) yra būtinas ir taikomas tokiems klausimams kaip naujos ES valstybės narės stojimas, taip pat ES tarptautiniai prekybos susitarimai. Galutinis sprendimas, ar patvirtinti naują Komisijos narių kolegiją, priimamas gavus pritarimą.
„Konsultavimosi“ procedūra taikoma tokiose politikos srityse kaip apmokestinimas, konkurencijos teisė ir bendra užsienio ir saugumo politika. Ji suteikia Parlamentui galimybę patvirtinti arba atmesti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, taip pat siūlyti jo pakeitimus. Nors Parlamento pozicija neįpareigoja Tarybos, pastaroji, prieš priimdama sprendimą, privalo konsultuotis su Parlamentu ir sulaukti jos pozicijos. To nepadarius teisės aktas taptų neteisėtas ir Teisingumo Teismas galėtų jį panaikinti. Be to, kai Taryba iš esmės pakeičia pasiūlymą, ji turi dar kartą konsultuotis su Parlamentu.
Teisėkūros iniciatyva. Kas inicijuoja ES teisę?
Nors pasiūlymus dėl naujų ES teisės aktų teikia Komisija, Parlamentas gali imtis iniciatyvos ir paprašyti Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. EP nariai, naudodamiesi „teisėkūros iniciatyva“, gali nustatyti terminą, iki kurio turi būti pateiktas pasiūlymas. Jei Komisija atsisako, ji turi paaiškinti, kodėl.
Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai
Kai priimamas naujas teisės aktas, Parlamentas ir Taryba gali pavesti Komisijai nežymiai jį papildyti arba pakeisti, pvz., pridėti techninius priedus ar atlikti atnaujinimus – tai daroma deleguotaisiais aktais (jie papildo arba iš dalies pakeičia teisės akto dalis) arba įgyvendinimo aktais (juose pateikiama išsami informacija apie tai, kaip teisės aktą įgyvendinti). Tokiu būdu teisės aktai lieka paprasti ir atnaujinti, ir nereikia pradėti naujų derybų.
Priklausomai nuo teisės akto, kurį Komisija priima, tipo, EP narių veikimo galimybes, jei nesutinka su siūlomomis priemonėmis, yra skirtingos. EP nariai turi teisę vetuoti deleguotuosius aktus. EP nariai gali prašyti Komisijos iš dalies pakeisti arba atsiimti įgyvendinimo aktus, tačiau Komisija nėra teisiškai įpareigota to padaryti.