Kokios kalbos vartojamos Parlamente?
Yra dvidešimt keturios oficialiosios ES kalbos. Remiant komunikaciją tiek daug kalbų piliečiai turi galimybę susipažinti su jiems poveikį darančiais ES teisės aktais ir geriau juos suprasti. Piliečiai gali bendrauti su ES institucijomis, pvz., teikdami peticijas arba prašydami informacijos bet kuria oficialiąja kalba. Be to, jie gali stebėti diskusijas Parlamente per tiesiogines interneto transliacijas.
Taip pat svarbu, kad EP nariai turėtų galimybę kalbėti, klausytis, skaityti ir rašyti savo gimtąja kalba – iš tiesų, bet kuria oficialiąja ES kalba. Tai, kad kiekvienas ES pilietis gali tapti Europos Parlamento nariu net ir nemokėdamos užsienio kalbos, yra pamatinis demokratijos principas. EP nariai renkami ne atsižvelgiant į jų užsienio kalbų žinias, o tam, kad atstovautų savo piliečių interesams ir jų vardu balsuotų. Be to, norint, kad visiems EP nariams būtų užtikrinamos vienodos darbo sąlygos, jiems turi būti visapusiškai prieinama informacija atitinkamomis jų kalbomis. EP narių kalbos, sakomos viena iš oficialiųjų kalbų, sinchroniškai verčiamos į kitas oficialiąsias kalbas, o oficialūs dokumentai verčiami raštu į visas 24 kalbas. Kad ES teisės aktai galėtų būti tiesiogiai taikomi arba perkeliami į nacionalinę teisę, jie pirmiausia turi būti išverčiami į kiekvienos valstybės narės oficialiąją kalbą. Piliečiai gali prašyti informacijos ir ją gauti bet kuria oficialiąja kalba.
2013 m. liepos 1 d. į ES įstojus Kroatijai, bendras oficialiųjų kalbų skaičius pasiekė 24: airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių.
Iš ES pasitraukus Jungtinei Karalystei, anglų kalba savaime neprarado oficialiosios kalbos statuso. Tokį sprendimą turėtų vienbalsiai priimti visos ES vyriausybės, tačiau anglų kalba taip pat yra oficialioji Airijos ir Maltos kalba, todėl atrodo, kad tokia galimybė yra nedidelė.
Vertėjo žodžiu ar vertėjo raštu darbas
Kiekvienas vertėjas žodžiu ar vertėjas raštu paprastai verčia į savo gimtąją kalbą. Turint 24 oficialiąsias kalbas, įmanomi 552 kalbų deriniai. Siekiant susidoroti su šiuo iššūkiu, kartais Parlamente taikoma vertimo per tarpinę kalbą sistema: iš pradžių pasakyta kalba ar tekstas žodžiu arba raštu išverčiamas (-a) į vieną plačiausiai vartojamų kalbų (anglų, prancūzų arba vokiečių), o tada – į kitas kalbas.
Vertimas žodžiu ir vertimas raštu yra skirtingos profesijos: vertėjų žodžiu darbas vyksta tikruoju lauku, per posėdžius, kurių metu iš vienos kalbos į kitą verčiama žodžiu, o vertėjai raštu dirba su rašytiniais dokumentais ir parengia visiškai tikslų dokumento atitikmenį kalba, į kurią verčia. Parlamento vertėjai žodžiu yra parengti perteikti tai, ką nori pasakyti EP nariai. Be to, kadangi diskusijos Parlamente labai specializuotos, administracijos darbuotojai jiems padeda pasirengti konkretiems posėdžiams, per kuriuos jiems tenka dirbti, ir neatsilikti nuo naujovių, susijusių su kalbomis, iš kurių jie verčia. Jie, kaip kvalifikuoti lingvistai, visiems EP nariams teikia aukštos kokybės paslaugas.
Vertėjų raštu darbas apima ir kitas kalbinio tarpininkavimo užduotis: tekstų adaptavimą tinklalaidėms, subtitravimą ir garso įrašus 24 kalbomis.