Tvarus atliekų tvarkymas: kokių veiksmų imasi ES
Sužinokite daugiau apie tai, kaip europiečiai tvarko savo atliekas, ir ko imasi ES, kad užtikrintų aplinkai palankius sprendimus.
2022 m. kiekvienas europietis buvo atsakingas už vidutiniškai 5 tonas atliekų, o tai iš viso sudarė daugiau nei 2,2 mlrd. tonų atliekų.
Apie 38,4 proc. visų atliekų susidarė statybų sektoriuje, toliau seka kasyba ir karjerų eksploatavimas (22,7 proc.), atliekų ir vandens tiekimo paslaugos (10,5 proc.), gamyba (10,4 proc.) ir namų ūkiai (8,9 proc.). Likusi dalis (9,2 proc.) susidarė kitoje ekonominėje veikloje, daugiausia paslaugų (5,2 proc.) ir energetikos (3,0 proc.) sektoriuose.
Didelę visų atliekų dalį (64 proc.) sudaro pagrindinės mineralinės atliekos – jos susidaro kasybos, karjerų eksploatavimo, statybų ir griovimo metu. Atmetus pagrindinių naudingųjų iškasenų atliekas, 2022 m. didžiausi atliekų šaltiniai buvo atliekų ir vandens tiekimo paslaugos (216 mln. tonų), namų ūkiai (193 mln. tonų) ir gamybos veikla (166 mln. tonų).
Atliekų tvarkymo praktikos ES
2022 m. ES buvo sutvarkyta beveik 2 mlrd. tonų atliekų. Šis skaičius nesutampa su susidariusių atliekų kiekiu, nes jis apima į ES importuotas atliekas ir neapima iš ES eksportuotų atliekų.
Atliekos gali būti perdirbamos, naudojamos užpildymo operacijoms (pavyzdžiui, formuojant kraštovaizdį) arba deginamos, o šio proceso metu gauta energija panaudojama kitur. Per mažiau nei du dešimtmečius, nuo 2004 m. iki 2022 m., panaudotų atliekų kiekis padidėjo 40,6 proc. – nuo 870 iki 1 223 mln. tonų.
Panaudotos atliekos 2022 m. sudarė daugiau nei pusę visų atliekų (61,4 proc.). Likusios atliekos buvo šalinamos sąvartynuose (30,2 proc.), deginamos neišgaunant energijos (0,4 proc.) arba šalinamos kitu būdu (8,0 proc.).
60 proc.
savivaldybių surinktų ir apdorotų komunalinių atliekų, pagal ES tikslus, turi būti pakartotinai panaudotos ar perdirbtos iki 2030 m.
Komunalines atliekas sudaro atliekos, susidarančios namų ūkiuose, parduotuvėse, įstaigose ir viešosiose institucijose. Jos sudaro tik apie 10 proc. visų atliekų ir yra tvarkomos savivaldybių.
2022 m. susidariusių komunalinių atliekų kiekis įvairiose ES šalyse labai skyrėsi: nuo 301 kg vienam gyventojui Rumunijoje iki 803 kg vienam gyventojui Austrijoje.
Perdirbtų komunalinių atliekų dalis padidėjo nuo 19 proc. 1995 m. iki 48 proc. 2022 m., o sąvartynuose šalinamų atliekų dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 61 proc. iki 23 proc.
Pagal ES direktyvą dėl atliekų sąvartynų ES šalys privalo iki 2035 m. sumažinti į sąvartynus šalinamų komunalinių atliekų kiekį iki 10 proc. ar mažiau visų susidarančių komunalinių atliekų.
Atliekų eksportas už ES ribų
Dalis ES atliekų taip pat yra eksportuojamos. 2022 m. ES atliekų eksportas į ES nepriklausančias šalis siekė 32,1 mln. tonų. Šis rodiklis išaugo 3 proc. lyginant su 2021 metais.
Didžiąją dalį už ES ribų eksportuojamų atliekų (55 proc.) sudaro metalų (geležies ir plieno) atliekos, kurios dažniausiai eksportuojamos į Turkiją. ES taip pat eksportavo daug popieriaus atliekų (15 proc.), o Indija buvo pagrindinė paskirties vieta.
2022 m. 39 proc. ES atliekų iškeliavo į Turkiją (12,4 mln. tonų), toliau seka Indija (3,5 mln. tonų), Jungtinė Karalystė (2 mln. tonų), Šveicarija (1,6 mln. tonų) ir Norvegija (1,6 mln. tonų).
ES nori kovoti su neteisėtu eksportu ir užtikrinti, kad atliekos paskirties šalyse būtų tvarkomos aplinkai nekenksmingu būdu. 2024 metų vasarį Parlamentas patvirtino griežtesnes atliekų gabenimo į trečiąsias šalis taisykles. Taisyklės uždraus plastiko atliekų eksportą į EBPO nepriklausančias šalis ir įves griežtesnes sąlygas eksportui į EBPO šalis. Išvežti atliekas į kitą ES šalį bus galima tik išskirtinėmis aplinkybėmis.
ES veiksmai dėl žiedinės ekonomikos
Europos Sąjunga nori iki 2050 m. sukurti žiedinę ir klimato požiūriu neutralią ekonomiką. Siekdama šio tikslo, ES pastaraisiais metais nustatė daug naujų priemonių, kuriomis siekiama mažinti atliekų kiekį ir padaryti produktus tvaresnius.
