Venesuelos demokratinė opozicija, 2017 m., Venesuela

Sacharovo premija buvo skirta Venesuelos demokratinei opozicijai, t. y. Nacionalinei Asamblėjai (atstovaujamai Julio Borgeso) ir visiems organizacijos „Foro Penal Venezolano" (liet. Venesuelos kalinių forumas) žinioje esantiems politiniams kaliniams (jiems atstovavo Leopoldo Lópezas, Antonio Ledezma, Danielis Ceballosas, Yonas Goicoechea, Lorentas Salehas, Alfredo Ramosas ir Andrea González).

Politinė krizė Venesueloje tęsiasi jau ne vienus metus. Valdančioji partija be perstojo varžo teisinės valstybės principų taikymą ir konstitucinę tvarką, o 2017-ųjų kovą Aukščiausiasis Teismas atėmė teisėkūros įgaliojimus iš demokratiškai išrinktos Nacionalinės Asamblėjos. Padėtį Venesueloje apibendrina šie Nacionalinės Asamblėjos pirmininko Julio Borgeso žodžiai: „Tai, kas vyksta Venesueloje, nėra tik politinė konfrontacija. Tai gyvybiškai svarbi, egzistencinė, vertybinė konfrontacija."

Šalyje ne mažiau kaip dešimtmetį augant hiperinfliacijai, chaosui ir neramumams, į Venesuelos vyriausybės akiratį patekę šimtai politinių oponentų yra persekiojami, bauginami ir kalinami. Politinių kalinių tapatybę ir informaciją apie jų padėtį viešina „Foro Penal Venezolano" - žinoma Venesuelos žmogaus teisių organizacija, pro bono teikianti teisinę pagalba tiems, kurių ekonominės galimybės ribotos ir kurie, kaip manoma, buvo savavališkai kalinami, kankinami arba nukentėjo per protestus.

Venesuelos vyriausybė buvo įkalinusi opozicijos lyderius Leopoldo Lópezą, Antonio Ledezmą, Danielį Ceballosą, Yoną Goicoecheą, Lorentą Salehą, Alfredo Ramosą ir Andreą González. 2018 m. kai kurie iš jų buvo lygtinai paleisti, tačiau daugelis tebegyvena namų arešto sąlygomis arba yra kalinami - kartais sunkiomis, nežmoniškomis sąlygomis.

Venesuelos opozicijos lyderis Leopoldo Lópezas buvo išlaisvintas per mėginimą įvykdyti valstybės perversmą 2019 m. gegužę, tačiau grįžti į politinę areną jam nebuvo leista. Daugiau nei trejus metus L. Lópezas praleido kalėjime, dvejus - namų arešto sąlygomis. Nuo 2019 m. balandžio jis pabėgėlio statusu glaudžiasi Ispanijos ambasadoje Karakase. Kitas iškilus opozicijos politikas, buvęs Karakaso meras Antonio Ledezma, namų arešto sąlygomis gyveno nuo 2015 m., tačiau 2017 m. lapkritį jam pavyko išvykti iš šalies. Jo kolegos - buvęs Iribareno meras Alfredo Ramosas ir buvęs San Kristobalio meras Danielis Ceballosas - taip pat buvo ne kartą įkalinti ilgesniam laikui. Šiuo metu jie abu yra išėję į laisvę.

Po 2018 m. gegužę surengtų prezidento rinkimų, kuriuos opozicija boikotavo ir kurių rezultatų nepripažino dauguma tarptautinių subjektų, įskaitant Europos Sąjungą, Venesuelos vyriausybė pamėgino taisyti įvaizdį išlaisvindama kai kuriuos politinius kalinius. 2018 m. spalį Sacharovo premijos laureatas Lorentas Salehas - studentų lyderis ir kovotojas už demokratiją, daugiau nei ketverius metus nežmoniškomis sąlygomis kalintas Karakaso kalėjimuose „La Tumba" ir „El Helicoide" - buvo išlaisvintas ir išsiųstas į Ispaniją.

2020 m. sausį vyriausybę palaikančios karinės grupuotės apsupo Nacionalinės Asamblėjos pastatą, siekdamos įbauginti į vidų patekti mėginusius jos narius: jie buvo mušami, į jų automobilius buvo šaudoma. Padėtis lieka įtempta. Nacionalinė Asamblėja, tarptautinės bendruomenės pripažįstama teisėtu Venesuelos parlamentu, veiklą vykdo vienu metu su Steigiamąja Asamblėja, remiančia Nicolaso Maduro režimą.

2020 m. gruodžio 6 d. buvo išrinkta nauja režimo kontroliuojama Asamblėja. Tarptautinės bendruomenės vertinimu, šie rinkimai nebuvo laisvi ir sąžiningi. Venesuelos demokratinė opozicija ir toliau kovoja siekdama laisvų ir sąžiningų rinkimų. Pagrindinei opozicijos kandidatei Mariai Corinai Machado režimo kontroliuojamas Aukščiausiais Teismas teisiškai užkirto kelią dalyvauti 2024 m. prezidento rinkimuose. Šį žingsnį 2024 m. vasario 8 d. patvirtintoje rezoliucijoje pasmerkė Europos Parlamentas.