Prekybos susitarimai, dėl kurių ES susiderėjo arba derasi

ES derasi dėl prekybos susitarimų visame pasaulyje, o Europos Parlamentas (EP) juos turi patvirtinti. Sužinokite, dėl kokių susitarimų deramasi dabar.

Prekybos sutarčių svarba


Prekybos sutartys yra pagrindinė ES prekybos politikos sudedamoji dalis ir esminis ekonomikos augimo faktorius. 2022 m. ES buvo antra pagal dydį prekių eksportuotoja pasaulyje (14 proc.) po Kinijos (18 proc.), bet lenkė JAV (10 proc.). Taip pat 2022 m. ji buvo antra pagal dydį importuotoja (15 proc.) po JAV (16 proc.), bet lenkė Kiniją (13 proc.). Nauji prekybos susitarimai suteikia naujų verslo galimybių Europos bendrovėms, todėl sukuriama daugiau darbo vietų, o vartotojai gali tikėtis didesnio pasirinkimo ir mažesnių kainų.

Nors nuogąstaujama, kad dėl prekybos susitarimų padidėjus konkurencijai kai kuriuose sektoriuose gali sumažėti darbo vietų, tačiau dėl šių susitarimų visuomet sukuriama daugiau darbo vietų nei sunaikinama. Kitas susirūpinimą keliantis dalykas yra tai, kad dėl šių susitarimų gali kristi aukšti produktų, pavyzdžiui, maisto produktų kokybė. Tačiau ES yra tokia didelė rinka ir gali primesti savo standartus užsienio bendrovėms.


Europos Parlamento nariams kokybės standartai visada yra raudona prekybos susitarimų linija, todėl bet koks bandymas juos sumažinti gali būti priežastis atmesti sutartis. Be to, ES derybininkai į prekybos susitarimus dažnai įtraukia nuostatas dėl žmogaus teisių ir darbo teisių, kad padėtų pagerinti padėtį šalyje, su kuria prekiaujama.

Susitarimų rūšys


ES yra sudariusi įvairių rūšių susitarimus su šalimis. Juose daugiausia dėmesio gali būti skiriama tarifų kliūtims mažinti ar panaikinti arba muitų sąjungai sukurti, panaikinant muitus ir nustatant bendrą muitų tarifą iš užsienio importuojamoms prekėms.

Tačiau ne viskas susiję tik su tarifais. Taip pat gali būti kalbama apie investicijas ir apie tai, kaip spręsti su investicijomis susijusius ginčus. Pavyzdžiui, kai bendrovė mano, kad vyriausybės sprendimas daro poveikį jos investicijoms toje šalyje. Labai svarbios ir netarifinės kliūtys, pavyzdžiui, produktų standartai (tarkime, baimindamasi dėl žmonių sveikatos ES uždraudė naudoti tam tikrus hormonus gyvulininkystėje).

Susitarimai taip pat gali padėti apsaugoti tradicinius Europos maisto produktus, kai šalys pripažįsta geografines nuorodas. Tai reiškia, kad negalima tam tikram produktui suteikti aprašymų, jei jis nėra pagamintas tame regione ir pagal tą tradiciją, su kuria jis siejamas. Tai taikoma tokiems produktams kaip prancūziškas šampanas ir graikiška feta.

Išskirtinių Europos maisto produktų apsauga.

Europa

 

ES ir Jungtinė Karalystė sutarė dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo, kuriame nustatytos prekybos sąlygos, pavyzdžiui, nulinės kvotos ir tarifai, taip pat sąžiningos konkurencijos taisyklės.

 

Šiaurės Amerika


2017 m. rugsėjo 21 dieną laikinai įsigaliojo Kanados ir ES išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (angl. CETA). Prekybos sutartis galutinai įsigalios, kai ratifikuos ES šalys.

ES Taryba patvirtino derybų įgaliojimus dėl susitarimo su JAV dėl tarifų panaikinimo pramonės prekėms ir abipusio atitikties vertinimo pripažinimo. Bet dar reikia nuspręsti dėl tolesnių veiksmų. 2021 m. birželį ES ir JAV įsteigė Prekybos ir technologijų tarybą. Jos tikslas – bendradarbiauti sprendžiant pasaulinės prekybos, ekonomikos ir technologijų klausimus, taip pat gilinti prekybos ir ekonominius santykius.

Azija


2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo ES prekybos susitarimas su Japonija, 2020 m. – ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimas.

Šiuo metu laisvosios prekybos derybų su Kinija nevyksta. 2020 m. rugsėjį ES ir Kinija susitarė apsaugoti 100 Europos ir 100 Kinijos produktų geografinių nuorodų viena kitos rinkose. EP nariai tam pritarė 2020 m. lapkričio 11 d. Per ateinančius ketverius metus susitarimas bus išplėstas iki 175 Europos ir Kinijos produktų. 2020 m. gruodį ES ir Kinija iš esmės baigė derybas dėl Visapusiško susitarimo dėl investicijų. ES investuotojams šis susitarimas garantuoja didesnį priėjimą prie Kinijos rinkos.

Okeanija


2022 m. birželį ES ir Naujoji Zelandija sudarė laisvosios prekybos susitarimą. Europos Parlamentas jį patvirtino 2023 m. lapkričio 22 d. Susitarimą taip pat turi patvirtinti ES Taryba, kad jis įsigaliotų.

2018 m. birželio 18 d. pradėtos derybos dėl išsamaus prekybos susitarimo su Australija.

Lotynų Amerika


2024 m. vasario 29 d. Parlamentas patvirtino naujausią susitarimą su Čile, kuris yra senojo susitarimo atnaujinimas. Šis atnaujinimas leis be muitų gauti maždaug 99,9 proc. ES eksporto, todėl tikimasi, kad ES eksportas padidės iki 4,5 mlrd. eurų. Tuo pat metu ES galės lengviau gauti svarbiausių žaliavų, tokių kaip ličio ir vario. Kai kurios jautrios žemės ūkio prekės (mėsa, tam tikri vaisiai ir daržovės bei alyvuogių aliejus) nebus liberalizuojami.

2019 m. birželį buvo pasiektas susitarimas su Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos (isp. Mercado Común del Sur – MERCOSUR) narėmis – Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urguvajumi. Tačiau jį dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba.


ES derybos su Meksika dėl esamo susitarimo atnaujinimo prasidėjo 2016 m. birželį. Politinis susitarimas buvo pasiektas 2018 balandžio 21d., tačiau jo įsigaliojimui reikalingas ES Tarybos ir Parlamento pritarimas.

Pietinis Viduržemio jūros regionas ir Artimieji Rytai


Sudaryta įvairių susitarimų, įskaitant asociacijos susitarimus, kuriais ypač skatinama prekyba prekėmis. Taip pat su atskiromis šalimis vyksta derybos dėl šių susitarimų išplėtimo tokiose srityse kaip žemės ūkis ir pramoniniai standartai.

Parlamento vaidmuo

Nuo 2009 m. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, prieš įsigaliojant prekybos susitarimams, juos turi patvirtinti Europarlamentas. EP nariai taip pat turi būti reguliariai informuojami apie derybų pažangą.


Parlamentas jau parodė, kad nedvejodamas pasinaudos veto teise, jei kils rimtų abejonių. Pavyzdžiui, 2012 m. EP nariai atmetė Kovos su klastojimu prekybos susitarimą (Acta).


ES prekybos susitarimai

ES prekybos susitarimai
Albanija Izraelis Papua Naujoji Gvinėja
Alžyras Jamaika Peru
Andora Japonija Pietų Afrika
Antigva ir Barbuda Jordanija Pietų Korėja
Armėnija Jungtinė Karalystė Sakartvelas
Azerbaidžanas Juodkalnija Saliamono Salos
Bahamos Kamerūnas Salvadoras
Barbadosas Kanada Samoa
Belizas Kazachstanas San Marinas
Bosnija ir Hercegovina Kolumbija Seišeliai
Botsvana Komorai Sent Kitsas ir Nevis
Čilė Kosovas Sent Lusija
Dominika Kosta Rika Sent Vinsentas ir Grenadinai
Dominikos Respublika Lesotas Serbija
Dramblio Kaulo Krantas Libanas Šiaurės Makedonija
Egiptas Lichtenšteinas Singapūras
Ekvadoras Madagaskaras Surinamas
Farerai Marokas Svazilandas
Fidžis Mauricijus Šveicarija
Gajana Meksika Trinidadas ir Tobagas
Gana Moldova Tunisas
Grenada Mozambikas Turkija
Gvatemala Namibija Ukraina
Hondūras Nikaragva Vietnamas
Irakas Norvegija Zimbabvė
Islandija Palestinos autonomija
Laukia pasirašymo arba ratifikavimo
Argentina Kenija Ruanda
Beninas Kinija (investicijų susitarimas) Senegalas
Bisau Gvinėja Liberija Siera Leonė
Brazilija Malis Tanzanija
Burkina Fasas Mauritanija Togas
Burundis Naujoji Zelandija Uganda
Gambija Nigerija Urugvajus
Gvinėja Nigeris Žaliasis Kyšulys
Haitis Paragvajus
Vyksta derybos
Australija Indija Singapūras (skaitmeninis susitarimas)
Filipinai Indonezija Tailandas


Šaltinis: Europos Komisija (2023 m. lapkritis)

Daugiau apie ES prekybos politiką



Šis straipsnis pirmą kartą publikuotas 2016 m. spalio 19 d., o paskutinį kartą atnaujintas 2023 m. lapkritį.