Socialinė Europa: kokia yra ES socialinė politika?
Socialinė politika ir užimtumas – vienas iš svarbiausių ES prioritetų. Siūlome pažvelgti, ką šioje srityje nuveikė Europos Parlamentas.
Lyginant su kitais pasaulio regionais, socialinė apsauga Europos Sąjungoje – viena geriausių pasaulyje. Pagal gyvenimo kokybės rodiklius ES šalys pirmauja pasaulyje.
Visgi, ekonominės krizės padariniai vis dar juntami daugelyje valstybių narių, o Europos Sąjungoje tebeegzistuoja dideli pragyvenimo lygio skirtumai. Nedarbo lygis po truputį mažėja, tačiau kai kuriose valstybėse jis vis dar siekia dviženklius skaičius.
Be to, milžiniška pasaulinė konkurencija, demografiniai iššūkiai, dalijimosi ekonomika ir darbo automatizavimas verčia ES šalis ieškoti būdų, kaip prie pasikeitusių realijų pritaikyti socialinės gerovės sistemas.
ES kompetencija socialinės politikos srityje
Europos Sąjungoje už užimtumo ir socialinę politiką, pavyzdžiui, už minimalios algos nustatymą, pensijas ir nedarbo išmokas, visų pirma yra atsakingos nacionalinės vyriausybės, o ES remia ir papildo jų veiksmus siekdama palengvinti perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, sudaryti geresnes sąlygas rasti darbą, modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, sudaryti darbuotojams geresnes sąlygas vykti dirbti į kitas ES šalis, mažinti skurdą ir apsaugoti neįgalius žmones.
Dar 1957 m. Romos sutartimi buvo įtvirtinti pagrindiniai principai, tokie kaip vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą ir laisvo darbuotojų judėjimo principai. Siekiant panaikinti kliūtis mobilumui buvo priimtos taisyklės dėl abipusio diplomų pripažinimo, sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo būnant užsienyje, o taip pat dėl įgytų pensinių teisių išsaugojimo išvykus į kitą ES šalį.
ES yra nustačiusi taisykles dėl darbo sąlygų, pavyzdžiui, dėl darbo laiko ir darbo ne visą darbo dieną, nediskriminavimo darbe bei dėl darbuotojų sveikatos ir saugumo užtikrinimo.
ES taip pat papildo ir remia valstybių narių pastangas pagerinti visuomenės sveikatą skirdama finansinę paramą bei priimdama taisykles sveikatos priežiūros produktų ir paslaugų srityje, maisto saugos, kovos su ligomis ir oro tarša bei darbuotojų sveikatos klausimais.
2017 m. lapkričio 17 dieną ES vadovai Geteborge, Švedijoje, vykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais iškilmingai paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo siekiama suteikti piliečiams naujų ir veiksmingesnių teisių.
Jis grindžiamas 20 pagrindinių principų, suskirstytų į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti, tinkamos darbo sąlygos, socialinė apsauga ir įtrauktis.
Užsienyje dirbančių darbuotojų teisės
ES taisyklės dėl valstybių narių socialinės apsaugos ir pensijų sistemų koordinavimo užtikrina, kad darbuotojai neprarastų pensijų ir socialinės apsaugos išmokų tiek keisdami darbą, tiek dirbdami kitoje šalyje.
2019 m. europarlamentarai taip pat patvirtino pasiūlymą sukurti Europos darbo instituciją, kuri padėtų pavieniams asmenims, įmonėms ir nacionalinėms administracijoms kuo geriau pasinaudoti laisvo judėjimo teikiamomis galimybėmis ir užtikrinti sąžiningą darbo jėgos judumą.
Be to, Europos Parlamentas pagerino darbuotojų komandiravimo sąlygas.
Parama bedarbiams ir jaunimui
Europos Sąjunga įgyvendina keletą priemonių, kuriomis siekiama padidinti užimtumą.
Investuodamas į Europos gyventojus ir jų gebėjimus Europos socialinis fondas padeda neturintiems darbo žmonėms jį rasti, o turintiems – rasti geresnį, integruoja nepalankioje padėtyje esančius žmones į visuomenę. Atnaujinto Europos socialinio fondo 2021–2027 m. laikotarpiu investicijos turi būti labiau nukreiptos į vaikus ir jaunimą, 2019 m. sausio 16 d. pabrėžė europarlamentarai.
Tuo tarpu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas teikia paramą žmonėms, netekusiems darbo dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, vykstančių dėl globalizacijos, pavyzdžiui, kai uždaroma didelė bendrovė arba gamykla perkeliama už ES ribų, arba dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės.
ES institucijos svarsto šio fondo taisyklių pakeitimus, kurie išplėstų ES pagalbą darbą praradusiems žmonėms atsižvelgiant į naujus darbo rinkos iššūkius, tokius kaip automatizavimas, skaitmeninimas ir perėjimas prie mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos.
ES sukurtas Europos darbo mobilumo portalas „EURES“ padeda piliečiams ieškoti darbo visoje Europoje.
Jaunimo užimtumo iniciatyva teikia paramą jaunimui regionuose, kuriuose padidėjęs nedarbas. Remiamas nesimokantis ir nedirbantis jaunimas, įskaitant jaunuolius, kurie yra ilgalaikiai bedarbiai arba neregistruoti kaip darbo ieškantys asmenys.
Savo ruožtu 2016 m. pradėjęs veikti Europos solidarumo korpusas skatina jaunimą prisidėti prie savanorystės projektų visoje Europoje.
Darbo sąlygos
ES nori užtikrinti, kad visiems darbuotojams būtų užtikrintas tinkamas prayvenimo lygis. 2022 m. rugsėjį EP nariai priėmė naujas taisykles, skirtas užtikrinti, kad nacionalinis minimalus darbo užmokestis būtų tinkamas.
Siekdami apsaugoti visus ES darbuotojus ir pagerinti labiausiai pažeidžiamų darbuotojų, sudarančių nestandartines sutartis, teises, 2019 m. EP nariai priėmė naujas taisykles, nustatančias minimalias teises į darbo sąlygas.
Vis daugiau žmonių dirba pasitelkdami skaitmenines platformas. EP nariai rengia taisykles, kurios padėtų teisingai nustatyti platformų darbuotojų užimtumo statusą, taip apsaugant jų teises.
2024 m. balandį Parlamentas patvirtino naujas ES taisykles dėl skaitmeninių platformų darbuotojų, kuriomis siekiama ištaisyti skaitmeninėse platformose dirbančių žmonių, kurie buvo klaidingai klasifikuojami kaip savarankiškai dirbantys asmenys, užimtumo statusą ir reglamentuoti algoritmų bei duomenų naudojimą priimant sprendimus dėl darbuotojų įdarbinimo, darbo užmokesčio ar darbo sąlygų.
2023 m. lapkritį Parlamentas paragino sudaryti geresnes darbo sąlygas menininkams ir kultūros darbuotojams. 2024 m. sausio mėn. EP nariai reikalavo teisingesnio pajamų, gautų iš muzikos siuntimo, paskirstymo autorių ir atlikėjų naudai taisyklių.
Lyčių lygybė
Be to, europarlamentarai ragina imtis priemonių, kad būtų panaikintas vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumas bei veiksmingiau kovojama su seksualiniu priekabiavimu darbe, viešosiose erdvėse bei politiniame gyvenime.
2019 m. EP pritarė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvos pakeitimams, kuriais numatoma įteisinti bent du mėnesius neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų ir bent dešimties dienų tėvystės atostogas gimus vaikui. 2023 m. Parlamentas taip pat patvirtino naujas vyrų ir moterų atlyginimų skaidrumo taisykles.
EP taip pat pasisako už proporcingą moterų ir vyrų atstovavimą poltikos srityje. Sužinokite daugiau apie aukštesnes pareigas užimančių moterų kiekį Europos Parlamente.
Visuomenės sveikata
ES taisyklės ir Europos vaistų reguliavimo sistema užtikrina, kad vartotojus pasiektų tik saugūs ir veiksmingi vaistai, o į rinką patekusių vaistų saugumas stebimas visą jų gyvavimo ciklą.
ES teisės aktais taip pat nustatomi minimalūs sveikatos ir saugumo reikalavimai darbo vietoje, įskaitant įrangos naudojimą, nėščiųjų ir kitų darbuotojų apsaugą, pavyzdžiui, nuo triukšmo ir kenksmingų medžiagų poveikio.
Be to, ES taisyklės užtikrina aukštą maisto saugos lygį įvairiose maisto pramonės grandinės dalyse – nuo gamybos iki paskirstymo.
2018 m. priimtas veterinarinių vaistų reglamentas, kuriuo siekiama sumažinti antibiotikų vartojimą ūkiuose, kad būtų stabdomas antibiotikams atsaparių bakterijų plitimas.
Pagal ES maudyklų vandens direktyvos nuostatas ES valstybės atlieka maudyklų vandens kokybės stebėseną. Jei vandens kokybė prasta, jos turi imtis tam tikrų primeonių, pavyzdžiui, uždrausti maudytis, pakabinti pranešimą, jog maudytis nerekomenduojama, ar informuoti visuomenę, ir taikyti tinkamas taisomąsias priemones. ES vandens direktyva saugo ES vandens telkinius, o Geriamojo vandens direktyva toliau gerina geriamojo vandens kokybę.
Savo ruožtu Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) suteikia teisę naudotis skubiomis sveikatos priežiūros paslaugomis laikinai viešint bet kurioje iš 28 ES valstybių, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje tomis pačiomis sąlygomis ir kainomis (kai kuriose šalyse nemokamai), kaip ir toje šalyje apdraustiems asmenims.
Įtraukesnė darbo rinka
Europos Parlamentas ragina priimti Europos masto sprendimus, skirtus mažinti ligų sukeltą ilgalaikę atskirtį nuo darbo rinkos.
2019 m. EP pritarė Europos prieinamumo aktui, kuriuo bus nustatyti bendri prieinamumo reikalavimai tam tikriems pagrindiniams gaminiams ir paslaugoms, kad neįgalieji galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
2024 m. Parlamentas pritarė Europos neįgaliojo kortelės įvedimui, siekdamas užtikrinti, kad neįgalieji visoje ES galėtų naudotis lengvatinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, pirmenybe ir galimybe naudotis rezervuotomis automobilių stovėjimo vietomis.
Socialinis klimato fondas buvo sukurtas 2021 m., siekiant padėti tiems, kuriuos paveikė energijos perėjimas, įskaitant mažas įmones.
2024 m. Parlamentas priėmė naujus standartus nacionalinėms lygybės institucijoms, kurios atlieka svarbų vaidmenį kovojant su diskriminacija darbo vietoje.
