Kaip ES padeda mažinti jaunimo nedarbą
Jaunimo nedarbas išlieka vienas pagrindinių Europos Sąjungos iššūkių. Sužinokite daugiau apie ES iniciatyvas jaunimo užimtumo skatinimo srityje.
Europos Sąjungoje už užimtumo ir jaunimo politiką visų pirma yra atsakingos nacionalinės vyriausybės, tačiau ES vykdo įvairias iniciatyvas, kurios papildo valstybių narių veiksmus.
Jaunimo programos
Remiantis „Jaunimo garantijų“ iniciatyva ES vyriausybės įsipareigojo užtikrinti, kad per keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar darbo netekimo jaunuoliai iki 30 metų turėtų galimybę gauti gerų darbo pasiūlymų, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę.
Ši iniciatyva daugiausia įgyvendinama per nacionalines programas, tačiau ES papildo joms skiriamas lėšas pasitelkusi Europos socialinį fondą ir maždaug 9 mlrd. eurų Jaunimo užimtumo iniciatyvą užimtumo iniciatyvą (2014–2020 m.), kuria teikiama tikslinė parama jaunuoliams, gyvenantiems regionuose, kur jaunimo nedarbas 2012 m. buvo didesnis nei 25 proc.
Jaunimo užimtumo iniciatyvos paramos kriterijus atitinka daugiau nei 120 regionų dvidešimtyje valstybių narių, įskaitant Lietuvą.
Jaunimo užimtumo iniciatyva 2021–2027 metams buvo integruota į Europos socialinį fondą plius (ESF+). Valstybės narės, kuriose nedirbančių, nesimokančių jaunuolių vidurkis yra didesnis nei ES vidurkis, turėtų skirti bent 12,5 proc. savo ESF+ išteklių jaunimui.
Kokybiška praktika ir stažuotės
Europos pameistrystės aljanso tikslas – gerinti pameistrystės pasiūlymų visoje ES kokybę, didinti jų pasiūlą ir keisti požiūrį į mokymąsi pameistrystės būdu.
2020 m. liepos mėn. Komisija pradėjo atnaujintą Europos pameistrystės aljanso programą, sutelkdama dėmesį į skaitmeninę ir ekologišką pameistrystę, kuri palengvins perėjimą prie klimatui neutralios Europos.
2024 m. kovo mėn. Komisija pasiūle naujas taisykles, kuriomis siekiama išvengti stažuotojų išnaudojimo visoje ES. Anksčiau, 2023 m. birželio mėn., Parlamentas paragino priimti teisės aktus, užtikrinančius kokybiškas stažuotes visoje ES.
Tarptautinės galimybės
1999 m. inicijuotas tarpvyriausybinis Bolonijos procesas palengvino abipusį aukštojo mokslo diplomų pripažinimą 48 šalyse. Taip buvo įtvirtintas neprivalomas europinis bakalauro, magistro ir doktorantūros laipsnių pripažinimo procesas.
2018 m. siekiant pagerinti diplomų pripažinimą, ES pritarė rekomendacijai dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo. Šią iniciatyvą raginama įgyvendinti iki 2025 m.
2018 m. įkurta Europos kvalifikacijų sandara yra teisiškai neprivaloma priemonė, padedanti palyginti Europos kvalifikacijų sistemas.
Standartizuoto formato gyvenimo aprašymas „Europass“ CV padeda įvertinti ir tinkamai pristatyti asmens įgūdžius, kompetencijas, kvalifikaciją ir darbo patirtį visoje Europoje.
Europos profesinio švietimo ir mokymo kreditų sistema (ECVET) leidžia profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokantiems asmenims lengviau pasiekti, kad įvairiose sistemose ir šalyse įgyti jų darbo įgūdžiai ir žinios būtų patvirtinti ir pripažinti.
ES taip pat siekia sukurti Europos švietimo erdvę, kuri sudarytų sąlygas visiems jaunuoliams įgyti geriausią išsilavinimą bei gauti geriausią mokymą ir rasti darbą visame žemyne.
Prasidėjusi kaip studentų mainų programa 1987 m., ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto rėmimo Europoje programa Erasmus+ nuo 2014 m. suteikia galimybių bet kokio amžiaus mokytojams, stažuotojams ir savanoriams. Per pastaruosius 30 metų joje dalyvavo daugiau negu 9 mln. žmonių, o vien tik 2017 m. paramą gavo beveik 800 tūkst. žmonių.
2021 m. gegužės 18 d. Parlamentas patvirtino naują 2021–2027 Erasmus+ programą. Derybų su Taryba metu, EP nariai užtikrino papildomus 1,7 mlrd. eurų programai, padidindami jos bendrą biudžetą iki 28 mlrd. eurų.
Kitos programos
2021 m. gegužės mėn. Europos Parlamento nariai pritarė Europos solidarumo korpuso programai. Ši programa suteikia jaunimui galimybių įsitraukti į savanorišką veiklą ir įgyti darbo patirties ar tobulinti įgūdžius dalyvaujant įvairiuose visuomenei naudinguose solidarumo projektuose tokiose srityse kaip aplinkos apsauga (įskaitant kovą su klimato kaita), darbas su vaikais ir pagyvenusiais žmonėmis, švietimas, sveikatos priežiūra, pabėgėlių priėmimas ir integracija, gaivalinių nelaimių prevencija.
Į naują 2021–2027 metų programą bus įtrauktos humanitarinės misijos už ES ribų, o pati programa pirmą kartą taps nepriklausoma, savanoriška ir turės atskirą biudžetą.
Sužinokite daugiau apie ES socialinę politiką:
- Kaip ES užtikrina darbuotojų teises
- Nedarbo mažinimas: ką daro ES?
- Visuomenės sveikata: ES priemonės
