ES bendrajai rinkai 30 metų: privalumai ir iššūkiai (infografikas)

Per trisdešimt metų bendroji rinka suteikė europiečiams galimybių ir paskatino vienybę. EP nariai mano, kad norint reaguoti į dabartinius iššūkius, ši rinka turi ir toliau prisitaikyti.

Sausio viduryje vykusioje plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas apžvelgė, kaip bendroji rinka pakeitė Europą nuo jos įkūrimo 1993 m. ir ką dar reikėtų padaryti, kad jos galimybės būtų visiškai išnaudotos.

EP nariai priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad bendrosios rinkos pasiekimai negali būti laikomi savaime suprantamais, o tolesniam jos vystymui reikės pakartotinio ES šalių ir institucijų įsipareigojimo ir politinės valios.

Bendroji rinka: suartina Europą

Vienas iš kertinių ES integracijos elementų – bendroji rinka suteikia galimybę prekėms, paslaugoms, kapitalui ir žmonėms judėti bloke taip pat laisvai, kaip ir šalies viduje.

Bendrąją rinką sudaro ir ES, ir ES nepriklausančios šalys: Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija dalyvauja per Europos ekonominę erdvę, kurią jos sukūrė su ES, o Šveicarija su ES sudarė dvišalius susitarimus, suteikiančius šaliai dalinę prieigą prie bendrosios rinkos.

Bendrosios rinkos naudos

Standartų suderinimas ir abipusis pripažinimas leidžia įmonėms parduoti savo gaminius daugiau nei 450 mln. rinkai.

Pašalinus kliūtis labai išaugo prekyba ES viduje – 1993 metais prekių eksportas į kitas ES šalis siekė 671 mlrd. eurų, o 2021 metais jis išaugo iki daugiau nei 3,4 trilijonų eurų.

Bendroji rinka padėjo ES paversti vienu galingiausių prekybos blokų pasaulyje, lygiaverčiu kitoms pasaulinės prekybos galioms, tokioms kaip JAV ir Kinija.

ES piliečiai naudojasi aukštais gaminių saugos standartais ir gali mokytis, gyventi, dirbti ir išeiti į pensiją bet kurioje ES šalyje.

Bendrosios rinkos ateitis

Praėjus trisdešimčiai metų nuo jos įkūrimo, bendroji rinka vis dar yra tobulinama. ES stengiasi atsikratyti likusių laisvo judėjimo kliūčių ir pritaikyti rinką prie naujų pokyčių, pavyzdžiui, skaitmeninės transformacijos ir perėjimo prie mažiau anglies dioksido išskiriančios ir tvaresnės ekonomikos.

Europos Parlamentas 2022 m. priėmė Skaitmeninių rinkų ir Skaitmeninių paslaugų aktus, kuriais skaitmeninėms platformoms visoje ES nustatomi bendri reikalavimai, siekiant sukurti saugesnę, sąžiningesnę ir skaidresnę internetinę aplinką.

Europarlamentarai siekia, kad būtų nustatyta teisė į remontą, nes dėl sunkumų, su kuriais susiduria vartotojai taisydami daiktus, nuolat auga atliekų kiekis.

Parlamentas taip pat norėtų, kad bendroji rinka taptų atsparesnė tokioms krizėms kaip COVID-19 pandemija, dėl kurios gali laikinai sutrikti laisvas prekių ar žmonių judėjimas.

Pranešime, skirtame bendrosios rinkos 30-mečiui, EP Vidaus rinkos komiteto pirmininkė Anna Cavazzini (Žalieji/EFA, Vokietija) paragino imtis tolesnių žingsnių kuriant taisykles, kuriomis grindžiama bendroji rinka: „Bendroji rinka turi tapti įrankiu įgyvendinti mūsų politikos tikslus ir vertybes – nuo kovos su klimato krize iki mūsų demokratijos gynimo internete. Aukšti vartotojų, socialiniai ir aplinkos standartai yra tai, dėl ko mūsų rinka tokia patraukli visame pasaulyje. Įmonės gaus naudos iš Europos standartų, kurie taps pasauliniu etalonu“, – sakė ji.

Susiję straipsniai

• Viktorina: kiek žinote apie ES bendrąją rinką?