Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas: švarių technologijų stiprinimas
Europa atsilieka švarios energijos technologijų vystymo srityje, bet naujaisiais ES teisės aktais siekiama padėtį pagerinti.
Priežastis remti švarios energijos technologijas
Norint pasiekti 2030 m. ir 2050 m. Europos klimato tikslus, būtina diegti švarios energijos technologijas, pavyzdžiui, saulės ir vėjo energijos įrenginius, taip pat anglies dioksido saugojimo technologijas. 2030 m. grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi sumažėti 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, o iki 2050 m. grynasis išmetamųjų teršalų kiekis turi sumažėti iki nulio.
Pasak Tarptautinės energetikos agentūros 2023 m. ataskaitos, jei šalys visame pasaulyje pilnai įgyvendins savo įsipareigojimus dėl energetikos ir klimato, esminių švarios energijos technologijų rinka iki 2030 m. išaugs daugiau nei tris kartus, lyginant su dabartine padėtimi. Taip pat darbo vietų skaičius šiame sektoriuje per tą patį laikotarpį padidės nuo 6 mln. iki 14 mln.
Tačiau šiuo metu Europa didžiąją dalį šių technologijų importuoja, tuo metu kitos šalys praplėtė savo švarios energijos gamybos pajėgumus.
Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto tikslai
2023 m. kovą Europos Komisija pasiūlė Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą, siekdama sustiprinti Europos gamybos pajėgumus, kalbant apie švarios energijos technologijas.
Aktas yra dalis Europos žaliojo susitarimo ir jis sukurs bazę prieinamai, patikimai ir tvariai švarios energijos sistemai. Tai padidins ES pramonės konkurencingumą ir atsparumą. Teisės aktas taip pat sumažins riziką, kad ES ankstesnę priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro pakeis nauja strateginė priklausomybė.
Sužinokite daugiau apie ES žaliąjį perėjimą.
Esminės Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto nuostatos
Akte pateikiamos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. ES būtų pajėgi pati pasigaminti bent 40 proc. jai reikalingų žaliųjų technologijų. Technologijos, kurias siekiama skatinti šiuo aktu, apima saulės technologijas, sausumos vėjo ir jūros atsinaujinančiųjų išteklių technologijas, baterijų ir (arba) kaupiklių technologijas, šilumos siurblius, vandenilį, biodujas, anglies surinkimą ir saugojimą bei branduolines technologijas.
Akte nustatytas tikslas, kad iki 2030 m. ES turėtų būti pajėgi kiekvienais metais sukaupti bent 50 mln. tonų CO2.
Sužinokite daugiau apie anglies dioksido šalinimą.
Daug greitesni leidimų išdavimo procesai
Viena iš kliūčių kuriant švarios energijos technologijas ES buvo ilgas vyriausybės leidimų naujai pramoninei veiklai gavimo procesas. Šiuo aktu siekiama, kad šie procesai būtų daug lengvesni ir greitesni.
Bus skatinama geografinė pramonės šakų koncentracija pramoniniuose parkuose, siekiant skatinti bendradarbiavimą ir įgūdžių tobulinimą šioje srityje.
Naujausi veiksmai
2024 m. vasario mėn. Parlamentas pasiekė susitarimą su Taryba. Parlamentas susitarimą patvirtino 2024 m. balandžio pabaigoje. Teisės aktas įsigalios, kai jį patvirtins Taryba.
