Didėjančios būsto kainos ES (infografikas)
Didėjančios būsto kainos ir nuomos kainos kelia didelį susirūpinimą daugeliui europiečių. Skaitykite daugiau ir sužinokite, ką šiuo klausimu daro ES.
Kas yra įperkamas būstas?
Vienas iš būdų įvertinti, ar būsto kainos yra per didelės, yra būsto kainos ir pajamų santykis. Būsto išlaidos neturėtų sudaryti daugiau kaipe 40 proc. disponuojamų pajamų.
2023 m. ES 10,6 proc. namų ūkių miestuose ir 7 proc. namų ūkių kaimo vietovėse išlaidos būstui viršijo 40 proc. disponuojamų pajamų. Daugiau nei ketvirtadalio graikų (31 proc.), gyvenančių miestuose, išlaidos būstui viršijo 40 proc. pajamų, o su tokia pačia problema susidūrė tik apie 6 proc. miestuose gyvenančių slovakų.
Būsto kainų didėjimas ES
Per mažiau nei 10 metų, 2015–2023 m., būsto kainos ES vidutiniškai pakilo 48 proc. Didžiausias augimas pastebimas Vengrijoje, kur kainos pakilo 173 proc., o mažiausias – Suomijoje, tik 5 proc.
Pagrindinės priežastys, lėmusios kainų kilimą, yra didesnės statybos išlaidos ir hipotekos palūkanų normos, sumažėjusios statybos, kurios apribojo pasiūlą, ir išaugęs nekilnojamojo turto pirkimas kaip investicija, siekiant gauti papildomų pajamų.
Nuoma ES taip pat tapo brangesnė. Nuo 2010 m. iki 2022 m. nuomos kainos vidutiniškai padidėjo 18 proc., iš dalies dėl to, kad padidėjo trumpalaikės nuomos pasiūla, dėl kurios rinkoje sumažėjo namų ir butų.
Būsto sąlygos Europoje
Daugelis europiečių nerimauja dėl kylančių kainų, pragyvenimo išlaidų ir ekonominės padėties. Remiantis naujausia 2024 m. liepos mėn. atlikta „Eurobarometro“ apklausa, tai buvo pagrindinės priežastys, paskatinusios žmones balsuoti Europos Parlamento rinkimuose.
Kaip gyvena dauguma europiečių?
- Daugiau nei du trečdaliai europiečių gyvena namų ūkiuose, kuriems namai priklauso nuosavybės teise.
- Šiek tiek daugiau nei pusė gyvena name.
- Vienam asmeniui tenka vidutiniškai 1,6 kambario.
- Viename namų ūkyje vidutiniškai gyvena 2,3 asmens.
- 17 proc. europiečių gyvena namuose, kuriuose nėra pakankamai erdvės (bent vienas kambarys suaugusiųjų porai, vienam suaugusiam asmeniui, brolių ar seserų poroms (12–17 metų), pavieniams vaikams (nuo 12 m.) arba jaunesnių nei 12 metų vaikų poroms).
- 34 proc. europiečių gyvena būstuose, kuriuose yra daugiau nei pakankamai erdvės (žr. aukščiau).
- Šaltinis: Eurostat (2023 m.)
Vidutiniškai, jauni europiečiai palieka tėvų namus būdami 26,3 metų amžiaus. Skirtingose ES šalyse šis rodiklis stipriai skiriasi: nuo 31,8 metų Kroatijoje iki 21,4 metų Suomijoje.
Kokių veiksmų ES imasi būsto srityje?
2021 m. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje ES šalys raginamos pripažinti tinkamą būstą pagrindine žmogaus teise, kurią galima užtikrinti teisės aktais. Pasak EP narių, kiekvienas žmogus turėtų turėti lygias galimybes gauti tinkamą būstą su aukštos kokybės geriamuoju vandeniu, tinkamomis sanitarinėmis sąlygomis, nuotekomis ir patikima energija.
2024 m. liepą Parlamentas išrinko Ursulą von der Leyen antrai Europos Komisijos pirmininkės kadencijai. Prieš balsavimą paskelbtame pareiškime Ursula von der Leyen paskelbė, kad būstas yra vienas iš naujos kadencijos ES prioritetų, ir teigė, kad pirmą kartą ES turės už būstą atsakingą komisarą.
2024 m. spalio mėn. europarlamentarai su Komisijos pirmininkės pavaduotoju Margaritis Schinas aptarė tvaraus, tinkamo ir įperkamo būsto poreikį. Jie išreiškė susirūpinimą dėl benamystės, jaunų žmonių, negalinčių įsigyti nuosavo būsto, ir teigė, kad svarbu investuoti į socialinį būstą.
2024 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas pritarė specialaus komiteto sukūrimui, kuris turėtų siūlyti sprendimus ES būsto problemoms. Komitetas veiks vienerius metus.
