Teisėkūros galios 

Parlamento narys parlamentiniame komitete parengia „teisės akto“ pasiūlymą, kurį pateikė Europos Komisija, turinti teisės aktų iniciatyvos monopolį. Parlamentinis komitetas balsuoja dėl šio pranešimo ir galbūt ji pataiso. Kai teisės aktas pataisomas ir už jį nubalsuojama plenariniame posėdyje, laikoma, kad Parlamentas priėmė savo poziciją. Šis procesas atnaujinamas vieną arba kelis kartus, atsižvelgiant į procedūros pobūdį ir į tai, ar buvo susitarta su Taryba.

Teisės aktai priimami pagal įprastą procedūrą (bendro sprendimo), pagal kurią Parlamentas turi lygias teises su Taryba, ir pagal specialiąsias teisės aktų leidybos procedūras, kurios taikomos tik specialiais atvejais, kai Parlamentui tenka tik patariamasis vaidmuo.

Tam tikrais klausimais (pvz., mokesčiai) Europos Parlamentas teikia tik patariamąją nuomonę (vadinamoji konsultavimosi procedūra). Kai kuriais atvejais Sutartyje numatyta, kad konsultuotis su Parlamentu yra privaloma, nes teisinis pagrindas to reikalauja ir pasiūlymas gali įgyti įstatymo galią tik Parlamentui pateikus savo nuomonę. Tokiu atveju Taryba neturi teisės priimti sprendimą viena.

Įprasta teisėkūros procedūra suteikia tokias pat galias Europos Parlamentui ir Sąjungos Tarybai daugelyje sričių (pvz., ekonomikos valdysenos, imigracijos, energetikos, transporto, aplinkos ir vartotojų apsaugos). Daugumą Europos Sąjungos teisės aktų Europos Parlamentas ir Taryba priima drauge.

Bendro sprendimo procedūra buvo įvesta Mastrichto Europos Sąjungos sutartimi (1992) ir išplėsta bei papildyta Amsterdamo sutartimi (1999) siekiant sustiprinti šios procedūros veiksmingumą. 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai pervadinta įprasta teisėkūros procedūra ji tapo pagrindine ES sprendimų priėmimo proceso įstatymų leidybos procedūra.

Europos Parlamentas gali pritarti siūlomam teisės aktui, jį atmesti arba pasiūlyti pakeisti. Taryba nėra teisiškai įpareigota laikytis Parlamento pateiktos nuomonės, tačiau remiantis Teisingumo Teismo praktika, ji negali priimti sprendimo negavusi šios nuomonės.

Pagal 1957 m. Romos sutartį Europos Parlamentui iš pradžių buvo suteiktas patariamasis vaidmuo teisės aktų leidybos procese: Parlamentas teikė teisės akto pasiūlymus, o Taryba juos priimdavo.

Pagal 1986 m. Suvestinį Europos aktą, o vėliau pagal Mastrichto, Amsterdamo, Nicos ir Lisabonos sutartis Europos Parlamento galios nuosekliai išplėstos. Nuo to laiko jis gali kartu su Taryba lygiomis teisėmis priimti daugelio sričių teisės aktus (žr. "Įprasta teisėkūros procedūra"), o konsultavimasis tapo specialia teisėkūros procedūra (ar netgi su teisėkūros veikla nesusijusia procedūra), taikoma tik retais atvejais.

Ši procedūra dabar taikoma tik keliose teisės aktų leidybos srityse, pavyzdžiui, nustatant vidaus rinkos išimtis ir konkurencijos teisėje.

1986 m. Suvestiniu Europos aktu įtvirtintas pritarimo procedūros taikymas dviejose srityse: asociacijos susitarimams ir stojimo į Europos Sąjungą sutartims. Kaskart vėliau keičiant Sutartis šios procedūros taikymo sritis buvo išplėsta.

Vykdant su teisėkūra nesusijusią veiklą, ši procedūra paprastai taikoma ratifikuojant tam tikrus Europos Sąjungos sudarytus susitarimus, taip pat ji ypač taikoma šiurkštaus pagrindinių teisių, numatytų pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį, pažeidimo atvejais arba priimant naujas ES valstybes nares ar nustatant išstojimo iš ES tvarką.

Kaip teisėkūros procedūra ji taip pat naudojama priimant naujus kovos su diskriminacija teisės aktus, o dabar ji suteikia Europos Parlamentui ir veto teisę, kai pagal SESV 352 straipsnį taikomas papildomas bendras teisinis pagrindas.

Be keturių pagrindinių tiesiogiai su teises aktų leidyba susijusių procedūrų yra ir kitų specialiose veiklos srityse Europos Parlamento vykdomų procedūrų.

Nuomonės teikimo procedūra pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnį (pinigų sąjunga)
Komisija ir Europos centrinis bankas teikia Tarybai pranešimus apie pažangą, padarytą vykdant savo įsipareigojimus sukurti valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, ekonominę ir pinigų sąjungą.

Pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba kvalifikuota balsų dauguma sprendžia, kuri iš valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, tenkina bendrai valiutai įvesti reikalingas sąlygas, remiantis SESV 140 straipsnio 1 dalyje nustatytais kriterijais, ir panaikina šioms valstybėms narėms taikytas išimtis. Šioje procedūroje Parlamento nariai balsuoja vienu balsavimu bendrai dėl visų rekomendacijų, kurioms negali buti teikiami jokie pakeitimai.

Su socialiniu dialogu susijusios proceduros
Be kitų tikslų Sąjunga taip pat siekia skatinti dialogą tarp socialinių partnerių, kad būtų sudaromi susitarimai ir sutartys.

Pagal SESV 154 straipsnį Komisija siekia remti konsultavimąsi su socialiniais partneriais Sąjungos lygmeniu, todėl, pasikonsultavusi su socialiniais partneriais, ji siūlo Parlamentui galimas Sąjungos veiklos kryptis.

Bet koks Komisijos dokumentas ar socialinių partnerių sudarytas susitarimas pateikiamas atsakingam Europos Parlamento komitetui. Jei socialiniai partneriai sudaro susitarimą ir bendrai prašo, kad jis būtų įgyvendintas Tarybai priimant sprendimą Komisijos pasiūlymo pagrindu, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 155 straipsnio 2 dalimi, atsakingas komitetas pateikia pasiūlymą dėl rezoliucijos, rekomenduodamas priimti ar atmesti prašymą.

Su savanoriškais susitarimais susijusios procedūros
Komisija praneša Parlamentui, jei ji ketina svarstyti galimybę sudaryti savanoriškus susitarimus kaip alternatyvą teisės aktų leidybai. Atsakingas komitetas gali parengti pranešimą dėl šio klausimo esmės pagal 48 straipsnį. Komisija praneša Parlamentui, jei ji ketina sudaryti savanorišką susitarimą. Atsakingas komitetas gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos rekomenduodamas pasiūlymą priimti arba atmesti ir kokiomis sąlygomis tai padaryti.

Kodifikavimas
Oficialus kodifikavimas – tai procedūra, skirta panaikinti kodifikuojamus teisės aktus ir juos pakeisti bendru teisės aktu. Į konsoliduotą teisės akto variantą įtraukiami visi pakeitimai, kurie buvo padaryti po teisės akto įsigaliojimo. Nedaroma jokių esminių buvusio teisės akto pakeitimų. Kodifikavimas padeda pagerinti dažnai keičiamų Europos Sąjungos teisės aktų skaitomumą. Europos Parlamento už teisės klausimus atsakingas komitetas išnagrinėja Komisijos pasiūlymą dėl kodifikavimo ir, jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas niekaip nekeičia galiojančių teisės aktų esmės, taikoma Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 46 straipsnyje numatyta procedūra. Parlamentas balsuoja vieną kartą be pakeitimų ir be diskusijų.

Įgyvendinimo nuostatos ir deleguotos nuostatos
Komisija gali nustatyti galiojančių teisės aktų įgyvendinimo nuostatas. Šios nuostatos pateikiamos iš valstybių narių ekspertų sudarytiems komitetams ir perduodamos Europos Parlamentui susipažinti arba patikrinti. Atsakingo komiteto siūlymu Parlamentas gali priimti rezoliuciją, prieštaraujančią tokiai priemonei, kurioje teigiama, kad įgyvendinimo priemonių projekte viršijami susijusiame teisės akte nustatyti įgaliojimai, kad jis neatitinka pagrindinės priemonės tikslų ar turinio arba jame nesilaikoma subsidiarumo ar proporcingumo principų, ir paprašyti Komisijos atšaukti arba iš dalies pakeisti priemonių projektą ar pateikti pasiūlymą pagal atitinkamą teisėkūros procedūrą.

Jei įstatymo galią turinčių teisės aktų Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti ar iš dalies pakeisti tam tikras neesmines įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas, atsakingas komitetas išnagrinėja visus deleguotų teisės aktų projektus, kurie perduodami Parlamentui, kad jis galėtų atlikti priežiūrą, ir gali Parlamentui pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl atitinkamų pasiūlymų, atsižvelgiant į minėtojo įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas.

Teisės aktų leidybos iniciatyva priklauso Komisijai. Tačiau Mastrichto sutartimi Europos Parlamentui suteikta ir Lisabonos sutartimi sustiprinta teisėkūros iniciatyvos teisė, pagal kurią jam leidžiama reikalauti, kad Komisija pateiktų pasiūlymą.

Iniciatyvos procedūra
Remiantis Sutartimi, Komisija inicijuoja Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą. Siekdama atlikti šią užduotį, Komisija parengia savo darbo programą, pagal kurią sudaromos Sąjungos metinės ir daugiametės programos. Europos Parlamentas bendradarbiauja su Komisija rengiant Komisijos darbo programą ir Komisija atsižvelgia į Parlamento išsakytus prioritetus. Komisijai patvirtinus savo darbo programą, surengiamas Parlamento, Tarybos ir Komisijos trialogas, kuriame siekiama susitarti dėl Sąjungos programos sudarymo.

Išsami tvarka ir darbo grafikas nustatyti Darbo tvarkos taisyklių XIV priede (Pagrindų susitarimas dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių).

Parlamentas priima rezoliuciją dėl metinių programų sudarymo. Parlamento pirmininkas prašo Tarybos pateikti savo nuomonę dėl Komisijos darbo programos ir Parlamento rezoliucijos. Jei kuri nors institucija negali laikytis nustatyto darbo grafiko, ji apie tai informuoja kitas institucijas, pateikdama vėlavimo priežastis, ir pasiūlo naują darbo grafiką.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnyje numatyta iniciatyva
Parlamentas savo narių balsų dauguma gali, pagal SESV 225 straipsnį, prašyti Komisijos pateikti jam atitinkamą teisės akto pasiūlymą, atsakingo komiteto iniciatyva pateikto pranešimo pagrindu priimdamas rezoliuciją. Tuo pat metu Parlamentas gali nustatyti pasiūlymo pateikimo terminą. Atsakingas Parlamento komitetas turi iš anksto paprašyti Pirmininkų sueigos leidimo. Komisija gali imtis arba atsisakyti rengti Europos Parlamento prašomą teisės akto pasiūlymą.

Pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto, remdamasis Parlamento iniciatyvos teise, numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnyje, taip pat gali pateikti kiekvienas Europos Parlamento narys. Šis pasiūlymas pateikiamas Parlamento pirmininkui, kuris perduoda jį svarstyti atsakingam komitetui. Komitetas gali nuspręsti pristatyti jį plenarinio posėdžio metu (žr. pirmiau).

Pranešimai savo iniciatyva
Tais atvejais, kai sutartimis Europos Parlamentui suteikiama iniciatyvos teisė, Parlamento komitetai gali parengti pranešimą jų kompetencijai priklausančiu klausimu ir pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl rezoliucijos. Prieš pasiūlymą dėl pranešimo jie turi gauti išankstinį Pirmininkų sueigos leidimą.